Procedūra : 2018/2044(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0374/2018

Pateikti tekstai :

A8-0374/2018

Debatai :

PV 11/12/2018 - 13
CRE 11/12/2018 - 13

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 12.14
CRE 12/12/2018 - 12.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0512

PRANEŠIMAS     
PDF 998kWORD 126k
21.11.2018
PE 621.073v02-00 A8-0374/2018

dėl Specialiojo komiteto terorizmo klausimais išvadų ir rekomendacijų

(2018/2044(INI))

Specialusis komitetas terorizmo klausimais

Pranešėjos: Monika Hohlmeier ir Helga Stevens

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Specialiojo komiteto terorizmo klausimais išvadų ir rekomendacijų

(2018/2044(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. sprendimą dėl Specialiojo komiteto terorizmo klausimais sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(1), priimtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 197 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto terorizmo klausimais pranešimą (A8-0374/2018),

Preambulė

A.  kadangi Sąjunga pagrįsta žmogaus orumo, laisvės, lygybės ir solidarumo vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat demokratijos ir teisinės valstybės principais; kadangi teroro aktai – vienas iš didžiausių šių visuotinių vertybių ir principų pažeidimų;

B.  kadangi ES turėtų kuo labiau stengtis užtikrinti savo piliečių, kuriems teroristai kelia grėsmę, fizinę ir psichinę neliečiamybę; kadangi kovojant su terorizmu didžiausią dėmesį reikia skirti jo aukoms; kadangi visuomenės turi apsaugoti, pripažinti ir remti terorizmo aukas bei atlyginti joms patirtą žalą; kadangi Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta ir teisė į laisvę, ir teisė į saugumą, kurios viena kitą papildo;

C.   kadangi reaguojant į terorizmo grėsmę visada turėtų būti visapusiškai laikomasi ES sutarties 2 straipsnyje pripažintų principų ir paisoma pagrindinių teisių ir laisvių, taip pat principų, pripažintų visų pirma Pagrindinių teisių chartijoje, ir atsižvelgiama į galimą poveikį nekaltiems žmonėms, kurie sudaro didžiąją gyventojų dalį;

D.  kadangi visų formų ir apraiškų teroristiniai išpuoliai, kad ir kas, kad ir kur ir kad ir kokiais tikslais juos vykdytų, turi būti smerkiamas, nes tai yra viena iš didžiausių grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui;

E.  kadangi pastaraisiais metais terorizmo grėsmė išaugo ir sparčiai išsiplėtė; kadangi teroristiniai išpuoliai padarė labai didelį poveikį mums visiems ir pareikalavo daugybės nekaltų žmonių gyvybių ir sveikatos; kadangi dėl tarpvalstybinio terorizmo pobūdžio reikalingas tvirtas suderintas atsakas ir bendradarbiavimas valstybėse narėse ir tarp jų, taip pat bendradarbiavimas su kompetentingomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis ir tarp jų ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis;

Institucinė sistema

F.  kadangi Sąjungoje vienos valstybės narės saugumas reiškia visų valstybių narių saugumą; kadangi dėl terorizmo keliamų grėsmių reikia laikytis holistinio požiūrio, susiejančio vidaus ir išorės saugumą, ir užtikrinti nacionalinių ir Europos masto veiksmų koordinavimą; kadangi ES ir valstybės narės padarė pažangą kovodamos su šiomis grėsmėmis, tačiau ši pažanga, deja, pasiekta reaguojant į įvykius, o ne aktyviomis pastangomis, ir ne visose valstybėse narėse pasiekta tokio paties lygio pažanga;

G.  kadangi už nacionalinį saugumą yra atsakingos tik valstybės narės, kaip nustatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje ir SESV 73 straipsnyje, o pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir 42 straipsnį Sąjunga ir valstybės narės padeda viena kitai vykdyti iš Sutarčių kylančias užduotis; kadangi nacionalinis saugumas vis labiau priklauso nuo jo platesnio Europos aspekto; kadangi nacionalinis saugumas nėra apibrėžtas ES lygmeniu ir valstybėms narėms paliekama pernelyg plati veiksmų laisvė;

H.  kadangi SESV 4 straipsnio 2 dalyje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė priskirta pasidalijamosios Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos sričiai; kadangi ES turi ypatingą kompetenciją, susijusią su valstybių narių koordinavimo ir bendradarbiavimo supaprastinimu ir skatinimu, taip pat su valstybių narių teisės aktų ir praktikos derinimu; kadangi įgaliojimai imtis ES veiksmų yra apibrėžti SESV 67 straipsnyje, siekiant užtikrinti „aukštą saugumo lygį prevencijos bei kovos su nusikalstamumu priemonėmis“;

I.  kadangi ES valstybių narių ir tam tikrų trečiųjų šalių nacionalinio saugumo ir žvalgybos agentūros veiksmingai bendradarbiauja pasitelkdamos Kovos su terorizmu grupę (angl. Counter Terrorism Group, CTG), neoficialią įstaigą už ES ribų, ir dvišaliu bei daugiašaliu lygmenimis; kadangi CTG yra platforma, skirta keistis operatyvine žvalgybos informacija, kuri pagerino bendro žvalgymo spartą ir kokybę; kadangi ES turi nusistovėjusias įvairias struktūras, kurios visiškai ar iš dalies sprendžia su terorizmu susijusias problemas, ypač per Europolo Europos kovos su terorizmu centrą (ECTC), kuris yra pagrindinis teisėsaugos institucijų informacijos mainų ir bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje ES lygmeniu centras, ir ES žvalgybos ir situacijų centrą (EU INTCEN), per kurį ES gauna strateginę žvalgybos informaciją iš žvalgybos ir saugumo tarnybų ir per kurį Kovos su terorizmu grupės informacija pasiekia Europos politikos formuotojus, o visa šią veiklą palengvina Europos kovos su terorizmu koordinatorius;

J.  kadangi dėl skirtingų ypatybių ir geografinių prerogatyvų ne visada aišku, kada kompetencija tenka ES, o kada - nacionalinėms valstybėms, taigi akivaizdu, kad svarbus abiejų valdymo lygmenų bendradarbiavimas; kadangi dėl to, kad kovos su terorizmu srityje esama įvairių regioninių, nacionalinių, ES ir tarptautinių subjektų, kurių kompetencija sutampa ir kurių įgaliojimai nepakankamai apibrėžti, taip pat daugybės oficialių ir neoficialių bendradarbiavimo ir informacijos mainų forumų, o įvairios regioninės ir nacionalinės agentūros, teisėsaugos ir žvalgybos tarnybos ir ES bei valstybės narės yra pasidalijusios kompetencijomis, koordinuotai, veiksmingai ir nuosekliai reaguoti į terorizmo grėsmę yra sudėtinga ir tai darant gali kilti sunkumų;

K.  kadangi už saugumo sąjungą atsakingas Komisijos narys yra svarbus veikėjas, prisidedantis prie Sąjungos politikos vystymo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo; kadangi už saugumo sąjungą atsakingo Komisijos nario pareigybės įsteigimas rodo ES įsipareigojimą skatinti ir remti valstybių narių bendradarbiavimą vidaus saugumo srityse, taip pat suderinti kovos su terorizmu teisės aktus ir užtikrinti geresnį teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą, visapusiškai atsižvelgiant į šių klausimų, kaip nacionalinių kompetencijų, statusą, kaip nurodyta Sutartyse;

L.  kadangi Europos Sąjungos kovos su terorizmu koordinatorius yra svarbus veikėjas stebint, kaip įgyvendinama ES kovos su terorizmu strategija; kadangi ES kovos su terorizmu koordinatorius pagal Europos Tarybos nustatytus reikalavimus turi išaiškinti ir įvertinti darbo Europos Sąjungoje strategiją ir koordinavimą bei skatinti Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių bendravimą; kadangi ES kovos su terorizmu koordinatorius teikia vertingų patarimų ES institucijoms, agentūroms ir valstybėms narėms, palaiko su jomis ryšius ir padeda stiprinti jų veiklos koordinavimą; kadangi jo įgaliojimai ir statusas vis dėlto nėra tinkamai apibrėžti;

M.  kadangi 2017 m. liepos 6 d. Parlamentas įsteigė specialųjį laikinąjį komitetą terorizmo klausimais (TERR), kurio tikslas – pateikti Parlamentui nuomonę apie dabartinės kovos su terorizmu praktines ir teisėkūros spragas, dėl kurių nebuvo užkirstas kelias pastarojo meto teroristų išpuoliams ES, ir pateikti rekomendacijas, kaip kovoti su terorizmo grėsme ES lygmeniu;

N.  kadangi Europos prokuratūrai, kuri turi būti įsteigta remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939, tenka svarbus uždavinys atlikti nusikalstamų veikų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams, tyrimą ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas; kadangi jos įsteigimas ir finansinių išteklių skyrimas šiai naujai įstaigai neturėtų turėti neigiamo poveikio esamų struktūrų, pvz., Eurojusto, gebėjimams palengvinti valstybių narių pastangas kovojant su terorizmu;

O.  kadangi iš nuo 2001 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. vasaros pasiūlytų privalomų 88 kovos su terorizmu priemonių tik ketvirtadaliui atlikti poveikio vertinimai ir tik dėl trijų surengtos viešos konsultacijos(2); kadangi pastaraisiais metais šis santykis pagerėjo ir su naujausiomis 2017 ir 2018 m. Komisijos pristatytomis iniciatyvomis pateiktas būtinas pagrindimas; kadangi Komisija, 2015 m. priėmusi geresnio reglamentavimo darbotvarkę, taip pat sustiprino savo konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais politiką; kadangi su kovos su terorizmu priemonės galėtų būti veiksmingesnės ir nuoseklesnės, jei būtų konsultuojamasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir atliekami poveikio vertinimai;

P.  kadangi Komisijos išsamiame ES saugumo politikos vertinime nepakankamas įgyvendinimas nurodytas kaip vienas iš saugumo sąjungai kylančių sunkumų;

Q.  kadangi būtina įvertinti kovos su terorizmu priemones, kad būtų įvertintas jų veiksmingumas, aktualumas, nuoseklumas ir ar jomis nepažeidžiamos pagrindinės teisės, ir nustatyta, ar reikia imtis papildomų veiksmų trūkumams pašalinti; kadangi skiriasi įgyvendinimo masto stebėsena ir tikrasis įgyvendintų priemonių veiksmingumas; kadangi 2001–2016 m. pateikta 17 įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo ataskaitų, palyginti su 10 kovos su terorizmu strategijų, ir 55 norminamosios ir neprivalomos priemonės; kadangi itin svarbu, jog valstybės narės sparčiai įgyvendintų su saugumu susijusius ES teisės aktus, siekiant išvengti bet kokių ES priemonių trūkumų;

Terorizmo grėsmė

R.  kadangi pastaraisiais metais ES valstybės narės patyrė didelių teroristinių išpuolių; daugiausia gyvybių nusinešusius išpuolius įvykdė ar įkvėpė džihadistų grupuotės, kaip antai „Da’esh“ ir „Al Kaida“; kadangi kai kurios šalys kartais prisideda prie šių teroristinių grupuočių(3) ir jų veiklos; kadangi taip pat nerimą kelia kraštutinės dešinės, kraštutinės kairės ir nacionalistinis separatistinis smurtinis ekstremizmas, kurio tikslas – neteisėtai naudojant smurtą sunaikinti demokratines vertybes ir teisinę sistemą, kuri ES grindžiama teisinės valstybės principu;

S.  kadangi, nors dauguma teroristinių išpuolių, įvykdytų ES 2017 m., buvo įvardyti kaip separatistiniai išpuoliai (137 iš 205), Europolo „TeSat“ 2018 m. ataskaitoje aiškiai teigiama, kad nė viena iš paskelbtų teroristinės veiklos kategorijų nebuvo tokia mirtina ir neturėjo tokio didelio poveikio visai visuomenei kaip džihadistų teroristų įvykdyti išpuoliai; kadangi didėjantis terorizmo už atpildą pavojus kelia didelį susirūpinimą, kuris neturėtų būti nuvertintas;

T.  kadangi tol, kol teroristinis išpuolis yra „plačiai paplitęs ar sistemingas prieš civilius gyventojus nukreiptas išpuolis“, teroristams žudikams turėtų būti taikomas 1998 m. liepos 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 7 straipsnis;

U.  kadangi įvykiai ir nestabilumas Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje suteikė galimybę „Da’esh“ ir kitoms teroristinėms grupuotėms įsitvirtinti su ES besiribojančiose šalyse ir verbuoti kovotojus iš ES valstybių iki šiol neregėtu mastu; kadangi dėl šios priežasties vidaus ir išorės saugumo ryšys tapo dar svarbesnis;

V.  kadangi tūkstančiai Europoje gimusių ar gyvenančių piliečių prisijungė prie „Da’esh“ teroristinės veiklos Sirijoje ir Irake, tačiau po „Da’esh“ karinio žlugimo jos teritorijoje pasikeitė strategija, nes mažėja į šias šalis teroristiniais tikslais vykstančių asmenų skaičius ir ES viduje esantys teroristai džihadistai ir nurodymų laukiančios grupuotės raginamos vykdyti išpuolius savo gimtosiose ar buveinės šalyse;

W.  kadangi pastarojo meto išpuoliai parodė, kad šaunamieji ginklai ir sprogmenys vis dar yra tradicinės teroristinių grupuočių naudojamos priemonės; kadangi vis dėlto asmenys vis dažniau naudoja kitus ginklus ir metodus, kurie yra kur kas mažiau sudėtingi ir sunkiau aptinkami ir kuriais siekiama kuo daugiau atsitiktinių civilių gyventojų aukų;

X.  kadangi grįžtantys užsienio teroristai kovotojai ir jų šeimų nariai kelia tam tikrų problemų, susijusių su saugumu ir radikalizacija, ypač grįžę vaikai, kurie kelia konkrečias problemas, nes jiems, kaip aukoms, reikia apsaugos, tačiau jie taip pat gali būti ir potencialūs nusikaltėliai;

Y.   kadangi šie grįžę asmenys buvo ilgai ideologiškai indoktrinuojami ir perėjo karinį rengimą, susijusį su ginklų ir sprogmenų naudojimu ir įvairiomis slėpimosi, puolimo ir kovojimo taktikomis, ir tam tikrais atvejais palaiko ryšius su kitais teroristais, kurie galbūt anksčiau buvo užsienio kovotojai, ir su jais kuria tarptautinius tinklus(4);

Z.  kadangi teroristinių išpuolių ES vykdytojai labai dažnai yra ES piliečiai, dažnai antros ar trečios kartos migrantai, užaugę valstybėje narėje, kurioje jie įvykdė išpuolį, taip pat užsieniečiai, kurie tam tikrais atvejais galėjo ilgą laiką gyventi užpuolimo valstybėje narėje;

AA.  kadangi mūsų atvira visuomenė ir atviros sienos yra pažeidžiamos ir tuo naudojasi teroristinės grupuotės; kadangi teroristai pasinaudojo migrantų ir prieglobsčio prašytojų patekimo į Europos šalis maršrutais piktnaudžiaudami judėjimo laisve Europoje;

AB.  kadangi yra dokumentais pagrįstų atvejų(5), kai asmenys, nukentėję nuo sunkių nusikaltimų, kuriuos įvykdė grupuotės „Da’esh“ teroristai Sirijos ar Irako teritorijoje, nors ir laikydami save saugiais, vėl sutiko savo kankintojus ES teritorijoje, kur prašė apsaugos;

AC.  kadangi socialinė ir kultūrinė migrantų ir pabėgėlių integracija kelia iššūkių Europos visuomenėms ir reikalauja didesnių, specifinių ir kryptingų investicijų į socialinę įtrauktį;

AD.  kadangi išpuoliui galima panaudoti naujas terorizmo formas, be kita ko, kibernetinį terorizmą ir masinio naikinimo ginklų naudojimą, galimai dėl naujos techninės įrangos, kaip antai dronai; kadangi jau pasikėsinta įvykdyti išpuolį panaudojant itin nuodingą biologinę medžiagą – riciną; kadangi esama atvejų, kai teroristinės grupuotės panaudojo ar planavo panaudoti chemines, biologines, radiologines ar branduolines (ChBRB) medžiagas ir socialinių tinklų kanalais dalijosi galima išpuolių taktika ir būdais bei tikslais;

AE.  kadangi valstybės narės įgyvendina skirtingas strategijas, skirtas reaguoti į hibridines ir ChBRB grėsmes, taigi jų pasirengimo lygis yra skirtingas;

AF.  kadangi 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Taryba teigiamai įvertino bendrą komunikatą dėl Europos atsparumo dėl Europos atsparumo hibridinėms ir ChBRB grėsmėms, kuriame siekiama nustatyti sritis, kuriose reikia imtis aktyvesnių veiksmų, kad būtų galima toliau didinti ir stiprinti esminį ES indėlį šiam pavojui šalinti, taip pat paraginti valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti ir skubiai visapusiškai įgyvendinti ChBRB veiksmų planą;

AG.  kadangi ir kairiosios, ir dešiniosios pakraipos agitatorių politiniame diskurse dėl teroristinės grėsmės turėtų būti laikomasi atsargumo principo, kad būtų išvengta susipriešinimo visuomenėje ir nebūtų pakenkta demokratijai, socialinei sanglaudai ir žmogaus teisėms, taigi ir nebūtų padedama teroristinėms organizacijoms siekti savo tikslų;

AH.  kadangi 2015 m. balandžio mėn. Europos saugumo darbotvarkėje pabrėžta, kad reikia kovoti su terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo ryšiu, ir atkreiptas dėmesys į tai, kad organizuotas nusikalstamumas per skirtingus kanalus skatina terorizmą, be kita ko, tiekiant ginklus, finansuojant pasitelkiant narkotikų kontrabandą ir skverbiantis į finansų rinkas;

AI.  kadangi didelio masto tarptautinės teroristinės organizacijos, pvz., grupuotės „Da'esh“ ir „Al Kaida“, yra finansiškai nepriklausomos ir kadangi neteisėta prekyba, be kita ko, prekėmis, ginklais, žaliavomis, degalais, narkotikais, cigaretėmis ir kultūros vertybėmis, taip pat neteisėta prekyba žmonėmis, vergovė, vaikų išnaudojimas ir reketas bei turto prievartavimas teroristinėms grupuotėms yra užtikrinta finansavimo gavimo priemonė; kadangi organizuoto nusikalstamumo ir teroristinių grupuočių ryšys kelia didžiulį pavojų; kadangi šie šaltiniai galėtų tapti nuolatiniu finansavimu būsimai nusikalstamai veiklai;

AJ.  kadangi didelę grėsmę kelia teroristinių organizacijų ir organizuotų nusikalstamų grupuočių ryšiai, kuriais pajėgumai sukelti didelį ES valstybių narių civilių aukų skaičių siejami su logistikos teikiamomis galimybėmis; kadangi teisėsaugos ir žvalgybos tarnybos teikia nepakankamai ataskaitų ir nepakankamai analizuoja organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo ryšį; kadangi daugelyje valstybių narių ir ES lygmeniu dažnai trūksta tyrimo ir teisminių pajėgumų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu;

AK.  kadangi terorizmu siekiama susilpninti ir sužlugdyti demokratiją; kadangi politikai ir vyriausybės yra pagrindiniai veikėjai, kurie gali pasiekti platų sutarimą ir visuomenės atsparumą, kad galėtų veiksmingai ginti demokratines sistemas;

Radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencija ir kova su ja

AL.  kadangi Informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) kompetencijos centras suteikia svarbią platformą specialistų, įskaitant teisėsaugos institucijas, geriausios patirties mainams ir prisidėjo prie svarbios informacijos rinkimo radikalizacijos prevencijos ir kovos su ja srityje(6);

AM.  kadangi padėtis kiekvienoje valstybėje narėje skiriasi, o nauja persvarstyta ES strategija dėl kovos su radikalizacija galėtų padėti rengti nacionalines strategijas, kurios yra svarbios kuriant bendras programų sistemas nacionaliniu ir vietos lygmenimis; kadangi šios strategijos turi būti nuoseklios ir veiksmingos, ir jomis būtina užtikrinti pakankamą vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų finansavimą, kad būtų galima įgyvendinti šias programas;

AN.  kadangi neįmanoma išskirti tik vieno radikalizacijos būdo; kadangi, pavyzdžiui, lemiamu veiksniu ir priežastimi lygiai tiek pat gali būti socialinė sanglauda, politinės sąlygos, ekonominė padėtis, religiniai ir ideologiniai idealai, asmeninės traumos ir psichologinis pažeidžiamumas, taip pat aplinka ir tinklai; kadangi iki šiol lyčių aspektas buvo nepakankamai įvertintas ir neteisingai suvokiama, kokį vaidmenį gali atlikti moterys; kadangi moterys ne visada yra pasyvios stebėtojos, jos taip pat veikia kaip motyvuotojos, verbuotojos, lėšų rinkėjos ir netgi kaip teroristinių aktų vykdytojos;

AO.  kadangi kai kurie Europos miestų kaimynystėje esantys regionai susiduria su masiniu nedarbu ir sistemingais teisinės valstybės principo pažeidimais, kurie yra religinio ekstremizmo ir terorizmo plėtojimo terpė; kadangi aktyvus socialinės įtraukties ir demokratinių vertybių, kuriomis turi vadovautis visi piliečiai, skatinimas gali padėti užtikrinti, kad žmonės nesijaustų marginalizuoti, ir sumažinti radikalizacijos grėsmę; kadangi kovojant su radikalizacija ir smurtiniu ekstremizmu reikia glaudžiai ir koordinuotai bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais visais valdymo lygmenimis (vietos, regioniniu ir nacionaliniu), taip pat su pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi;

AP.  kadangi ekspertai atkreipia dėmesį į teigiamus rezultatus, gautus taikant tarpžinybinį požiūrį, kuriuo dėmesys sutelktas į infrastruktūrų kūrimą, atsižvelgiant į įvairius radikalizacijos būdus ir demografines grėsmes, kad ankstyvame etape būtų užtikrintas įvairių valdžios institucijų ir organizacijų paramos teikimas radikalizacijos pažeidžiamiems asmenims ir jų šeimoms įvairiais lygmenimis, ir pabrėžiamas svarbus policijos vaidmuo, tokiu būdu stiprinant santykius;

AQ.  kadangi iki šiol nepriimta jokia aiški metodika, kuria būtų nustatytas radikalizacijos prevencijos ir kovos su ja projektų veiksmingumas;

AR.  kadangi radikalizacijos prevencijos ir kovos su ja projektams Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis finansuoti galima panaudoti Europos fondus ir programas; kadangi iš ES biudžeto iki 2020 m. kovos su radikalizacija projektams skiriama 314 mln. EUR(7); kadangi reikia nuolat vertinti šių programų veiksmingumą; kadangi iš esmės sunku įvertinti prevencinių kovos su radikalizacija veiksmų efektyvumą, todėl reikalingas glaudus Komisijos, valstybių narių, atskirų suinteresuotųjų subjektų ir tyrėjų bendradarbiavimas;

AS.  kadangi, Europolo duomenimis, 2018 m. ES buvo apie 30 000 radikalių pažiūrų džihadistų;

AT.  kadangi ES teritorijoje daugėja smurtą skatinančių radikalių ekstremistų pareiškimų, dažnai reiškiamų spausdintine forma arba kaip mokomasis ar garso ir vaizdo turinys, taip pat socialiniuose tinkluose ir palydovinės televizijos kanalais; kadangi tokie pareiškimai prieštarauja demokratijai, teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms, jais nepaisoma pliuralizmo, skatinamas smurtas ir nepakanta visoms kitoms religijoms, jie atvirai antisemitinio pobūdžio, jais neigiama vyrų ir moterų lygybė ir skatinamas reakcingas kultūros ir visuomenės modelis;

AU.  kadangi Europoje tam tikruose knygynuose ir internete daugiausia prieinama vahabitų ir salafistų literatūra, grindžiama neapykantą kurstančiomis kalbomis; kadangi ši globalizuota ir supaprastinta islamo versija nesutampa su musulmonų bendruomenių praktika Europoje ir daro neigiamą įtaką jų platesnei integracijai;

AV.  kadangi radikaliojo islamo fundamentalizmo tikslas – pasiekti, kad religija dominuotų visose gyvenimo srityse – asmeniniame, politiniame ir socialiniame, o to pasekmė gali būti bendruomeniškumo forma, artima džihadistų verbuotojų veiksmams;

AW.  kadangi visoje Europoje užfiksuota daugybė radikalios neapykantos kurstymo atvejų; kadangi neapykantos kurstytojai neretai būna kilę ne iš ES, o mečetės gauna neskaidrų finansavimą iš trečiųjų šalių, kurių daugumą valdo autoritariniai arba religiniai režimai, nesivadovaujantys demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principais;

AX.  kadangi ES veikia savarankiškai pasiskelbę religinio mokymo centrai, kuriuose skleidžiamos ekstremistinės idėjos ir nepilnamečiai, įskaitant mažus vaikus, mokomi demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms prieštaraujančio ir smurtą skatinančio turinio; kadangi ekstremistų organizacijos, kurios yra teroristų verbavimo pagrindas, dažnai naudojasi jaunų žmonių pažeidžiamumu ir pritraukia juos teikdamos socialinius ir kultūrinius pasiūlymus;

AY.  kadangi taikant rafinuotą terorizmo skatinimo jį šlovinant internetinės komunikacijos strategiją, kurią ypač naudoja grupuotė „Da'esh“ ir kitos didelio masto tarptautinės teroristinės grupuotės, siūlomas nuo visuotinės „jaunimo kultūros“ nukopijuotas modelis, pvz., internetiniai žaidimai, todėl ji labai patraukli vaikams ir jaunimui; kadangi šis modelis taip pat vilioja juos socialinėmis ir kultūrinėmis galimybėmis;

AZ.  kadangi keletas pastarojo meto tyrimų parodė, kad internetas ir, visų pirma, socialinė žiniasklaida gali atlikti pagrindinį vaidmenį kaip radikalizacijos, skatinančios smurtinį ekstremizmą, varomoji jėga, taip pat yra priemonė ksenofobinėms grupėms skleisti neapykantą kurstančias kalbas ir neteisėtą turinį, ypač tarp jaunimo;

BA.  kadangi po ne kartą išsakytų raginimų labiau įsitraukti į kovą su terorizmu reikia reikalauti didžiųjų interneto įmonių atskaitomybės; kadangi 2015 m. sukurtame ES interneto forume įmonės savanoriškai bendradarbiauja, kad iš savo interneto svetainių pašalintų teroristinio pobūdžio turinį, jeigu mano, kad juo pažeidžiamos jų sąlygos; kadangi 2016 m. gegužės mėn. priimtas didelių informacinių technologijų įmonių elgesio kodeksas, siekiant kovoti su neteisėtomis neapykantą kurstančiomis kalbomis internete; kadangi tokio savanoriško bendradarbiavimo nepakanka;

BB.  kadangi iki 2018 m. antrojo ketvirčio pabaigos Europolo Europos internetinės informacijos žymėjimo padalinys jau įvertino 54 752 turinio, pateikto 10 skirtingų kalbų 170 interneto platformose, vienetus ir paskatino priimti 52 716 sprendimų dėl internetinės informacijos žymėjimo ir todėl 89,5 %, turinio buvo pašalinta internetinių paslaugų teikėjams savanoriškai į tai atsižvelgus(8);

BC.  kadangi, nors pasiekta pažanga šalinant internetinį teroristinio pobūdžio turinį, reikia užtikrinti aktyvesnį įmonių dalyvavimą; kadangi dažnai turinys pašalinamas ne visiškai, ne laiku arba ne visam laikui, pašalinant jį iš vienos svetainės, tačiau paliekant jį kitoje tai pačiai įmonei priklausančioje svetainėje, arba paliekant paskyrą ir (arba) leidžiant vėl ją naudoti po to, kai joje buvo paskelbtas turinys, pažeidžiant įmonės paslaugų teikimo sąlygas; kadangi reikia užtikrinti, kad įmonės ir teisėsaugos institucijos veiksmingiau, išsamiau ir skaidriau teiktų ataskaitas; kadangi atitinkamoms įmonėms ir vartotojams turėtų būti suteikta galimybė siekti žalos atlyginimo teisme;

BD.  kadangi teroristinės grupuotės, reaguodamos į tai, kad didesnės įmonės pašalina daugiau turinio, vis dažniau naudoja naujas ir (arba) mažesnes platformas, kurios mažiau pritaikytos sparčiam teroristinio pobūdžio medžiagos pašalinimui; kadangi dėl naudojimosi mažesnėmis platformomis būtina papildoma techninė parama, kad būtų galima, pvz., priimti visoms platformos pritaikytas automatines priemones, pvz., maišos technologijas, kurias naudojant būtų galima kuo tiksliau iš anksto nustatyti teroristinio pobūdžio internetinį turinį ir pašalinti publikaciją;

BE.  kadangi kuriant naujas technologijas ir naudojantis dirbtiniu intelektu bei algoritmais galima greitai nustatyti ir pranešti apie teroristinio pobūdžio turinį internete; kadangi naudojant automatizuotas priemones taip pat kyla klaidingų atitikčių rizika;

BF.  kadangi tyrimai ir ataskaitos rodo, kad kalėjimai gali lengvai pavirsti nusikalstamumo ir terorizmo mikroerdve, kurioje vyksta verbavimas ir kuriami tinklai; kadangi dėl vidaus sąlygų daugelyje kalėjimų didėja nusikaltėlių radikalėjimo grėsmė, todėl veši ir plinta terorizmas; kadangi bausmes kalėjimuose atliekantys asmenys greitai grįš į savo bendruomenes ir atsiras ypatingų reintegracijos uždavinių ir kils didelė rizika, kad jie gali vėl vykdyti nusikaltimus; kadangi dėl tokių didelės rizikos pažeidėjų stebėsenos valstybių narių saugumo tarnyboms reikia itin didelių išteklių; kadangi kalėjimo tvarka ir rizikos valdymas gali būti svarbūs siekiant sumažinti šias grėsmes; kadangi, nors valstybės narės pripažįsta, jog susiduria su būtinybe spręsti radikalizacijos kalėjimuose plitimo problema, reikia daugiau veiksmingų priemonių;

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija

Bendrieji klausimai

BG.  kadangi duomenų saugojimas, atsižvelgiant į ESTT praktiką, yra esminė tiriamojo proceso dalis; kadangi policija, teisminės institucijos ir žvalgybos tarnybos paprastai labai priklauso nuo ryšių duomenų, kad galėtų sėkmingai tirti bylas; kadangi vykdant Specialiojo komiteto terorizmo klausimais darbą nuolat kalbėta apie būtinybę nustatyti tinkamą duomenų saugojimo tvarką, susijusią su kova su terorizmu;

BH.  kadangi šifravimas labai padės užtikrinti saugumą IT srityje, tačiau, kita vertus, jį panaudos teroristai savo ryšiams ar duomenims apsaugoti, o tai kelia didelių sunkumų teisėsaugai ir saugumo ir žvalgybos tarnyboms, nes joms gali būti neprieinama esminė žvalgybos informacija ir įrodymai; kadangi šifravimas tampa itin svarbus, kai net ir atsakingi internetinių paslaugų teikėjai nenori ar negali iššifruoti ryšių;

Informacinės sistemos

BI.  kadangi dabartinių sistemų pagrindas yra susiskaidęs, vis dar vyksta derybos dėl kuriamų sistemų, pasiūlymų dėl būsimų sistemų ir pasiūlymų dėl reformų, kuriomis būtų sprendžiami nustatyti trūkumai ir kliūtys; kadangi šis susiskaidęs pagrindas – tai istorinių veiksnių ir reakcinio požiūrio siūlant ir priimant naujus teisės aktus rezultatas;

BJ.  kadangi po 2015 m. išpuolių Paryžiuje labai suintensyvėjo keitimasis informacija, tačiau duomenys apie keitimąsi informacija rodo, jog nedaug valstybių narių yra atsakingos už didelę ES duomenų bazėse prieinamo turinio ir jose vykdomų paieškų dalį;

BK.  kadangi tinkamam informacinių sistemų veikimui kyla įvairių kliūčių, pvz., neįgyvendinimas arba nevisiškas įgyvendinimas, žinių ir (arba) pakankamo mokymo trūkumas dabartinėse sistemose, reikiamų išteklių, įskaitant žmogiškuosius išteklius, ar deramo materialinio pagrindo trūkumas ir prasta informacinėse sistemose esančių duomenų kokybė;

BL.  kadangi informacines sistemas galima suskirstyti į centralizuotas ir decentralizuotas; pirmąsias valdo ES ir jos tarnybos, o antrąsias – valstybės narės; kadangi centralizuotos informacinės sistemos apima Šengeno informacinę sistemą (SIS), Vizų informacinę sistemą (VIS), sistemą EURODAC, atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS), siūlomą Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS) ir siūlomą Europos trečiųjų šalių asmenų nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS-TCN);

BM.  kadangi decentralizuotas keitimosi informacija sistemas ir mechanizmus valdo valstybių narių valdžios institucijos ir jie apima: Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS), skirtą keistis nacionalinių nuosprendžių registrų informacija; ES keleivio duomenų įrašų (PNR) sistemą, kuria reikalaujama, kad oro vežėjai su nacionalinėmis valdžios institucijomis dalytųsi visų skrydžių tarp trečiųjų šalių ir ES keleivių duomenimis; išankstinės informacijos apie keleivius (API) sistemą, kurioje prieš atgalinius skrydžius į ES renkama informacija apie keleivius, ir Priumo sistemą, skirtą keistis DNR, piršto atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis;

BN.  kadangi SIS yra didžiausia, plačiausiai naudojama ir veiksmingiausia IT sistema Europos Sąjungoje laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, kuriai paramą teikia SIRENE biurų tinklas, ir taip užtikrinama didelė pridėtinė vertė tarptautinio policijos bendradarbiavimo bei sienų kontrolės ir ypač kovos su terorizmu srityje;

BO.  kadangi 2016 m. atliktame VIS vertinime nustatyta, kad visose valstybėse narėse galimybė naudotis VIS teisėsaugos tikslais buvo ribota ir nevienoda;

BP.  kadangi nepaisant ne kartą išsakytų raginimų skubiai sukurti ES keleivio duomenų įrašų sistemą (PNR), ne visos valstybės narės laikėsi šio įsipareigojimo ir daugelis iš jų nesilaikė šio teisės akto perkėlimo termino; kadangi šį perkėlimo terminą pradelsusios valstybės narės turėtų nedelsdamos imtis visų reikiamų priemonių, kad visiškai ir nedelsiant įgyvendintų šią direktyvą;

BQ.  kadangi tam tikri bandomieji projektai įgyvendinami siekiant įveikti decentralizuotos ES PNR sistemos trūkumus; kadangi reikia greitai atsakyti į kitų valstybių narių informacijos apie keleivius skyrių (PIU) prašymus, o tai gali būti sudėtinga padaryti, nes jie nagrinėjami rankiniu būdu;

BR.  kadangi, atsižvelgiant į Informacijos valdymo strategijos (IVS) 6-ąjį veiksmų sąrašą, šiuo metu įgyvendinami du bandomieji projektai, kurių tikslas – užtikrinti ryšį su decentralizuotomis sistemomis, būtent ADEP (automatinio keitimosi policijos užregistruotais duomenimis proceso projektas) ir projektas QUEST („Užklausos Europolo sistemoms“); kadangi šešios valstybės narės jau dalyvauja ADEP bandomajame projekte, pagal kurį policijos užregistruoti duomenys automatiškai perduodami tarp skirtingų šalių, ir šis projektas sėkmingai įgyvendinamas; kadangi tokie projektai padeda surasti realius ir veiksmingus sprendimus problemoms, kylančioms dėl decentralizuotų informacinių sistemų sąsajos trūkumo, ir padeda skatinti valstybių narių pasitikėjimą ir bendradarbiavimą;

Sąveikumas

BS.  kadangi Komisija pateikė du pasiūlymus dėl reglamento, kuriuo sukuriama dabartinių ir siūlomų centralizuotų informacinių sistemų, būtent VIS, SIS, AIS ir EURODAC, taip pat ETIAS ir ECRIS-TCN, sąveikumo sistema policijos ir teismų bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos, sienų ir vizų srityje, kai bus priimti atitinkami teisiniai pagrindai;

BT.  kadangi nusikaltėliai šiandien vis dar gali būti užregistruoti skirtingose duomenų bazėse, kurios nėra susietos su skirtingais slapyvardžiais; todėl reikia tobulinti dabartinę ES duomenų valdymo sistemą sukuriant sąsają, kurią naudojant būtų šalinamos vadinamosios aklosios zonos, daugybinės suklastotos tapatybės ir tinkamu laiku teikiama tinkama informacija;

BU.  kadangi vienos valstybės narės teritorijoje gali būti daugybė atskirų decentralizuotų federalinio, regionų ir vietos lygmens duomenų bazių, nes į skirtingas sistemas įvedami skirtingi duomenys, o atitinkamų įvairių lygmenų valdžios institucijų keitimuisi duomenimis ar duomenų tikrinimui taikomos sudėtingos procedūros arba jos visai netaikomos;

BV.  kadangi bendro pranešimų formato, pvz., visuotinio pranešimų formato (angl. universal message format, UMF), naudojimas ES sudarys palankesnes sąlygas sklandesniam šalių ir sąveikumo sistemų keitimuisi duomenimis ir informacija; kadangi poreikis naudoti tam tikras UMF sritis konkretiems mainams gali prisidėti prie duomenų kokybės gerinimo visose sistemose, kuriose keičiamasi pranešimais; kadangi taip pat reikėtų skatinti, kad Europolas ir Interpolas naudotų šį bendrą pranešimų formatą;

BW.  kadangi „eu-LISA“ turėtų nustatyti automatinius duomenų kokybės kontrolės mechanizmus ir procedūras, taip pat bendrus duomenų kokybės rodiklius ir minimaliuosius informacinėse sistemose saugomų duomenų kokybės standartus; kadangi turėtų būti siekiama užtikrinti, kad ES informacinėse sistemose arba sąveikumo komponentuose būtų automatiškai nustatomi atvejai, kai pateikti duomenys akivaizdžiai neteisingi ar nenuoseklūs, kad valstybės narės galėtų duomenis patikrinti ir prireikus imtis veiksmų, kad jie būtų ištaisyti;

Bendradarbiavimas ir informacijos mainai valstybėse narėse ir tarp jų

BX.  kadangi sklandesniam skirtingų nacionalinių, regioninių ir vietos įstaigų tarpusavio bendradarbiavimui net pačiose valstybėse narėse dažnai trukdo organizaciniai ir teisiniai sunkumai, pavyzdžiui: sutampanti kompetencija ir nepakankamai apibrėžti įgaliojimai; nenoras dalytis informacija, nes tai gali lemti atsakomybės netekimą arba svarbių informacijos srautų praradimą; teisinės kliūtys, susijusios su įvairių institucijų keitimusi informacija; priverstinė tarnybų tarpusavio konkurencija dėl išteklių ir keitimosi informacija techninės kliūtys;

BY.  kadangi duomenų nuosavybės principas yra itin svarbus siekiant užtikrinti pasitikėjimą kovos su terorizmu institucijoms dalijantis informacija per ES duomenų bazes tarp valstybių narių ir su Europolu;

BZ.  kadangi sujungiant žvalgybos ir teisėsaugos informaciją kyla didelių teisinių sunkumų ir pavojų dėl skirtingų atskaitomybės taisyklių, taikomų abiem informacijos tipams, įskaitant pavojų pagrindinei įtariamųjų teisei į teisingą bylos nagrinėjimą, kai žvalgybos informacija naudojama kaip įrodymas teismo procesuose; kadangi reikia sukurti teisės sistemą, skirtą žvalgybos ir teisėsaugos valdžios institucijų keitimuisi informacija, ypač dėl to, kad žvalgybos informacija dažnai susijusi su informacija apie asmenis, kurie dar nėra įtariamieji baudžiamosios veikos tyrimuose, tačiau gali priklausyti teroristų tinklams arba yra grįžtantys užsienio teroristai kovotojai; kadangi vis dėlto tai neturi lemti mažesnių teisinių standartų;

CA.  kadangi policija ir slaptosios tarnybos gauna, tvarko ir perduoda įslaptintą ir kitą neįslaptintą informaciją, todėl visais tokios informacijos naudojimo etapais reikia taikyti skirtingas sistemas; kadangi reikia skirti sąvoką „žvalgybos informacija“, kuri reiškia, kad paprastą informaciją pagal paskirtį tvarko specialistai; kadangi pagaliau reikia atskirti kriminalinės žvalgybos informaciją, susijusią su teisėsaugos misija, nuo saugumo žvalgybos informacijos, kuri tvarkoma administraciniu lygmeniu;

CB.  kadangi žvalgybos informacijai turėtų būti suteiktas ypatingas, dar aukštesnis apsaugos lygis nei policijos informacijai dėl skirtingų darbo metodų, pvz., konfidencialios informacijos rinkimo iš šaltinių ir informuotojų, kurie turi būti laikomi anoniminiais, taip pat dėl skirtingų tikslų, kuriems reikalingas didesnis slaptumas;

CC.  kadangi galimas sprendimas taip pat galėtų būti rastas nacionalinėje teritorijoje sukuriant kovos su terorizmu centrus arba padalinius; kadangi tokie centrai suteikia galimybę įvairių tarnybų atstovams reguliariai bendrauti tarpusavyje ir aptarti, kaip geriausia bendradarbiauti ir keistis informacija; kadangi tai padeda didinti tarnybų tarpusavio pasitikėjimą ir skatina geriau suprasti atitinkamus jų darbo metodus ir kylančius iššūkius;

CD.  kadangi saugumo tarnybos linkusios bendradarbiauti ir keistis informacija dvišaliu ar daugiašaliu principu, visų pirma pasitelkdamos Kovos su terorizmu grupę, ir su ES įstaigomis per ES žvalgybos ir situacijų centrą (EU INTCEN) dalijantis strategine žvalgybos informacija; kadangi reikia rasti praktinį sprendimą, kad būtų panaikintas atotrūkis tarp teisėsaugos bendruomenės ir žvalgybos bendruomenės lygiagrečiai vykdomos veiklos, pavyzdžiui, nustačius konkrečias bendradarbiavimo sritis, kad būtų įmanoma užtikrinti veiksmingesnį bendradarbiavimą, tačiau jos toliau veiktų atskirai;

CE.  kadangi galima padidinti Kovos su terorizmu grupės (CTG) ir ES žvalgybos ir situacijų centro (EU INTCEN) struktūrų naudojimo veiksmingumą keitimosi informacija srityje;

CF.  kadangi valstybių narių civilinės ir karinės saugumo ir žvalgybos tarnybos sistemingai dalijasi savo žvalgybos duomenimis, įskaitant su terorizmu susijusius duomenis, su Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) įsteigtu ES žvalgybos ir situacijų centru (EU INTCEN), kuris teikia žvalgybos analizę, išankstinius įspėjimus ir informavimo apie padėtį paslaugas įvairioms ES sprendimų priėmimo institucijoms;

CG.  kadangi kartais nepakanka perduoti informaciją nustačius atitiktį tik perspėjančiosios valstybės narės SIRENE biurui pagal 36 straipsnį, o ne kitoms valstybėms narėms, kad būtų galima stebėti asmenų, susijusių su terorizmu, judėjimą arba surinkti atitinkamą informaciją tokių asmenų atžvilgiu; kadangi ankstyvasis kitų valstybių narių, kurios gali būti susijusios, įspėjimas galėtų būti reikalingas, pvz., jei asmuo tiesiogiai negrįžtų į kilmės valstybę narę arba jeigu šį asmenį lydėjo kitos ar kitų valstybių narių, kurioms nebuvo pranešta apie įspėjimą, piliečiai, nes jie nebuvo žinomi pastarosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms;

CH.  kadangi Jungtinės Karalystės vyriausybė pranešė ES apie savo ketinimą pasitraukti 2019 m. kovo 29 d.; tačiau kadangi Jungtinė Karalystė išreiškė pageidavimą toliau bendradarbiauti su ES saugumo ir kovos su terorizmu srityje; kadangi ES ir Jungtinė Karalystė yra labai viena nuo kitos priklausomos saugumo ir kovos su terorizmu srityje – JK dalyvauja daugelyje pagrindinių ES teisinių priemonių teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje ir turi prieigą prie daugelio ES sistemų ir duomenų bazių, skirtų keistis informacija; kadangi reikėtų susitarti su ES dėl visų nagrinėjamų bylų; kadangi bet kokiu būsimu susitarimu turėtų būti siekiama užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė ir ES galėtų toliau dalytis gyvybiškai svarbia informacija, ją rinkti ir analizuoti kovojant su sunkiais nusikaltimais; kadangi susitarimas dėl išstojimo turėtų užtikrinti sklandų pereinamąjį režimą ir, kiek įmanoma, padėti išvengti veiklos pajėgumų trūkumų arba kliūčių, mažinančių ES galimybes veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu;

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su ES agentūromis

CI.  kadangi būtinas veiksmingas ir sistemingas valstybių narių ir ES agentūrų, atsižvelgiant į jų teisinius įgaliojimus, taip pat kovos su terorizmu srityje veikiančių agentūrų, bendradarbiavimas, ypač Europolo ir Eurojusto bendradarbiavimas, siekiant veiksmingai remti pastangas nustatyti, atgrasyti, apklausti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn teroristinių išpuolių vykdytojus; kadangi Eurojustas paskyrė specializuotą kovos su terorizmu prokurorą, siekdamas užmegzti ryšį su Europos kovos su terorizmu centru Europole, kad būtų galima padidinti abiejų agentūrų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;

CJ.  kadangi ES agentūrų keitimasis informacija nėra optimalus dėl to, kad naudojamos skirtingos saugios ryšio priemonės; kadangi įdiegus tarpinstitucinę saugią ryšio priemonę, tokios agentūros kaip Intcent, Europol ir FRONTEX galėtų lengviau ir geriau keistis informacija;

CK.  kadangi paskirtieji kovos su terorizmu ryšių palaikymo pareigūnai gali suteikti pridėtinės vertės tiek agentūrų darbui, tiek savo valstybėms narėms;

CL.  kadangi valstybėse narėse skiriasi kompetentingų valdžios institucijų, kurios gali naudotis Europolo duomenų bazėmis arba susisiekti su Europolu ne per nacionalinius ryšių palaikymo pareigūnus, skaičius; kadangi tam tikrose valstybėse narėse trūksta ribotos prieigos ir saugių nacionalinių policijos ryšių tinklų ir tai užkerta kelią kompetentingų valdžios institucijų decentralizuotai prieigai, visų pirma prie saugios platformos, skirtos keistis kovos su terorizmu Saugaus keitimosi informacija tinklo programos informacija;

CM.  kadangi tam tikromis ES priemonėmis, pvz., Sprendimu 2005/671/TVR, Kovos su terorizmu direktyva ir Europolo reglamentu, reikalaujama, kad valstybės narės su atitinkamomis agentūromis dalytųsi informacija apie terorizmą; kadangi didesnis reguliarus laiku ir sistemingai vykdomas dalijimasis informacija, taip pat kontekstine informacija, su Europolu ir Eurojustu, atsižvelgiant į jų teisinius įgaliojimus, supaprastina jų darbą nustatant atvejų sąsajas ir teikiant su tyrimais, baudžiamosiomis bylomis ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais dėl teroristinių nusikaltimų susijusių iššūkių ir geriausios patirties apžvalgą; kadangi pagal Sprendimą 2005/671/TVR valstybės narės vis dar neprivalo automatiškai keistis aktualia informacija su kitomis valstybėmis narėmis, jei tokia informacija galėtų būti naudojama teroristinių nusikaltimų prevencijai, aptikimui, tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui; kadangi pastaraisiais metais keitimosi informacija su Eurojustu mastai išaugo, tačiau tarp valstybių narių vis dar yra skirtumų, susijusių su perduodamos informacijos kiekiu, rūšimi ir apimtimi, todėl gali būti kaupiama fragmentinė informacija;

CN.  kadangi CEPOL iš esmės prisideda prie teisėsaugos pareigūnų mokymų kovos su terorizmu srityje valstybėse narėse ir prioritetinėse trečiosiose šalyse;

Tarpusavio pripažinimas ir savitarpio teisinė pagalba

CO.  kadangi savitarpio teisinės pagalbos mechanizmai vis dažniau pakeičiami tarpusavio pripažinimo priemonėmis, nes dėl spartesnių ir supaprastintų procedūrų pastarosios priemonės padeda gerinti kompetentingų valdžios institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ES; kadangi sprendimas dėl Europos arešto orderio ir direktyva dėl Europos tyrimo orderio (ETO) – tai tarpusavio pripažinimo priemonių, kurios, vykdytojų nuomone, yra veiksmingos, pavyzdžiai;

CP.  kadangi tarpusavio pripažinimo principas, viena vertus, priklauso nuo didelio valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo, ir, kita vertus, padeda didinti tarpusavio pasitikėjimą suteikiant galimybę skirtingų valstybių narių valdžios institucijoms veiksmingai bendradarbiauti kovojant su terorizmu;

CQ.  kadangi jungtinės tyrimų grupės supaprastina tyrimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių koordinavimą tarpvalstybinėse bylose ir suteikia galimybę tikruoju laiku keistis informacija ir (arba) įrodymais; kadangi jungtinių tyrimų grupių naudojimo praktinė nauda apima geresnį keitimąsi informacija, keitimąsi geriausia patirtimi, patikimesnį įrodymų rinkimą ir šalių atliktų veiksmų tarpusavio pripažinimą; kadangi jungtinėms tyrimų grupėms reikalingas tinkamas finansavimas, kad jos galėtų veiksmingai dirbti;

CR.  kadangi būtinas glaudus bendradarbiavimas su internetinių paslaugų teikėjais, susijęs su elektroninių įrodymų užtikrinimu ir gavimu, atsakingai teisėsaugos institucijai paprašius ir remiantis tinkama teisine procedūra, atsižvelgiant į jų svarbą tiriant teroristinius nusikaltimus;

CS.  kadangi Šengeno erdvė be vidaus sienų yra itin svarbus ES pasiekimas ir ji bus tvari tik tuo atveju, jeigu bus tinkamai apsaugotos išorės sienos, nebebus neteisėto sienos kirtimo atvejų ir bus priimtos vidaus saugumo priemonės, kuriomis bus įveikta sunkių nusikaltimų grėsmė; kadangi buvo priimta daug pasiūlymų, kuriais siekta sustiprinti saugumo kontrolę prie išorės sienų; kadangi, kaip pasiūlė Komisija, vis dėlto reikia suteikti valstybėms narėms galimybę lanksčiau taikyti laikiną vidaus sienų kontrolę, jeigu iškiltų didelė grėsmė viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui;

CT.  kadangi 2017 m. balandžio 7 d. įsigaliojo naujas Reglamentas 2017/458(9), kuriuo iš dalies keičiamas Šengeno sienų kodeksas, visų pirma atsižvelgiant į terorizmo grėsmės padidėjimą, taip pat siekiant užtikrinti sistemingus visų išorės sienas kertančių asmenų, įskaitant asmenis, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, patikrinimus atitinkamose duomenų bazėse;

CU.  kadangi nebuvo įgyvendintos kai kurios šio reglamento nuostatos, kuriomis reglamentuojami konkretūs sienų kontrolės aspektai, pvz., sistemingas naudojimasis duomenų bazėmis vykdant sienų kontrolę ir atidus reikalaujamų atvykimo sąlygų tikrinimas;

CV.  kadangi 2015 m. rugpjūčio 21 d. sustabdytas išpuolis „Thalys“ traukinyje, 2015 m. lapkričio 13 d. išpuoliai Paryžiuje ir 2016 m. kovo 22 d. išpuoliai Briuselyje atskleidė, kad tam tikrais retais atvejais teroristai pasinaudojo ES ir kelių valstybių narių, kurios nebuvo pasirengusios pabėgėlių antplūdžiui, sienų valdymo politikos trūkumais; kadangi teisėsaugos institucijos pranešė, kad bent aštuoni šių išpuolių vykdytojai į ES atvyko neteisėtais srautais 2015 m. liepos, rugpjūčio ir spalio mėn.; kadangi kitais atvejais būsimi nusikaltėliai ir toliau liko valstybėse narėse, nepaisant to, kad jie turėjo būti išsiųsti arba grąžinti; kadangi tai rodo tam tikrus ES sienų valdymo politikos ir jų įgyvendinimo valstybių narių lygmeniu trūkumus;

CW.  kadangi Tarybos išvadose Nr. 10152/17 valstybėms narėms rekomenduojama, kad neteisėtų migrantų atveju jos prireikus atliktų patikrinimus nacionaliniu lygmeniu duomenų bazėse, kurioms duomenis teikia ir kurias naudoja kompetentingos valdžios institucijos ir nacionalinė automatinė pirštų atspaudų identifikavimo sistema, ir Europos bei tarptautiniu lygmenimis tikrinami SIS, Europolo, VIS, EURODAC ir Interpolo duomenų bazėse (I-24/7 tinklas), konkrečiau – Nominalių duomenų, pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų, užsienio teroristų kovotojų ir su pranešimais susijusių kelionės dokumentų bazėse;

CX.  kadangi remiantis Reglamento (EB) Nr. 1168/2011 11 straipsniu ir teigiama Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomone, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (FRONTEX) leidžiama tvarkyti asmens duomenis; kadangi vis dėlto FRONTEX dėl Reglamentu (EB) Nr. 2016/1624 nustatyto trumpo duomenų saugojimo laikotarpio, kuris trunka vos 90 dienų, patiria sunkumų terorizmo stebėsenos srityje; kadangi Eurojustą ir FRONTEX sieja tik susitarimo memorandumas, kuris apima keitimąsi bendro pobūdžio, strategine ir technine informacija, bet ne keitimąsi asmenine informacija; kadangi reikia priimti konkretų teisinį pagrindą, kad FRONTEX galėtų tvarkyti asmens duomenis, kad įgyvendintų savo užduotis;

CY.  kadangi FRONTEX pareigūnams taip pat reikia prieigos prie EURODAC, SIS, AIS ir VIS duomenų bazių, kad galėtų atlikti patikrinimus sienos perėjimo punktuose;

CZ.  kadangi šiuo metu nėra minimalių standartų ar bendrų taisyklių dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, besinaudojantiems laisvo judėjimo teise, išduotų gyvenamosios vietos dokumentų apsaugos;

DA.  kadangi trys ketvirtadaliai suklastotų dokumentų, aptiktų prie išorės sienų ir ES, yra panašūs į valstybių narių ir su Šengeno erdve susijusių šalių išduotus asmens tapatybės dokumentus; kadangi asmens tapatybės kortelės su žemesniu apsaugos laipsniu yra dažniausiai aptinkamos padirbtos kortelės;

DB.  kadangi kai kurios valstybės narės neįpareigoja jų teritorijoje veikiančių oro vežėjų tikrinti biliete nurodytų ir tapatybės kortelės ar paso asmens duomenų atitikties, todėl sudėtinga nustatyti, ar nurodyta tapatybė atitinka tikrą asmens tapatybę; kadangi tai gyvybiškai svarbu vykdant skrydžius ES viduje; tačiau kadangi tinkami asmens tapatybės patikrinimai ir kelionės dokumentų autentiškumo nustatymas turėtų likti policijos institucijų užduotimi;

DC.  kadangi mūšio lauko įrodymai dažnai labai svarbūs nustatant galimus užsienio teroristus kovotojus ir aukas ir juos reikia įtraukti į atitinkamas duomenų bazes, kad sienos apsaugos pareigūnai juos gautų tikruoju laiku ir dalytųsi su tyrėjais ir prokurorais tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo vykdymo tikslais;

DD.  kadangi BSGP laivyno misija EUNAVFOR MED (žinoma kaip operacija SOPHIA) turi techninių ir žmogiškųjų išteklių, kuriais galėtų prisidėti prie kovos su terorizmu; kadangi, jeigu operacija SOPHIA būtų siekiama sėkmingai prisidėti prie šių pastangų, reikėtų iš dalies pakeisti jos įgaliojimą, konkrečiai įtraukiant kovą su terorizmu, sudarant jai sąlygas veikti visų Viduržemio jūros valstybių narių nacionaliniuose vandenyse ir kitų pakrančių valstybių nacionaliniuose vandenyse, kurių turėtų būti prašoma sudaryti dvišalius susitarimus arba gauti Saugumo Tarybos įgaliojimą;

Terorizmo finansavimas

DE.  kadangi kelios valstybės narės dar neratifikavo 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos Konvenciją dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, taip pat žinomą kaip „Varšuvos konvencija“, kuri yra išsamiausia tarptautinė konvencija dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo; kadangi iš nusikalstamos veiklos gauto turto konfiskavimas yra labai veiksminga kovos su nusikalstamumu ir terorizmu priemonė, nes iš nusikaltėlių atimamos iš neteisėtos veiklos gautos pajamos ir teroristai negali organizuoti išpuolių; kadangi Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) nustato visuotinius kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartus ir apibrėžia jurisdikcijas, kuriose taikomos silpnos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonės;

DF.  kadangi ES priėmė dvi teisines priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti FATF rekomendacijas, būtent Ketvirtąją ir Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvas, siekiant pašalinti trūkumus, nustatytus atsižvelgiant į teroristinius išpuolius; kadangi iki 2017 m. birželio 26 d. valstybės narės turėjo perkelti Kovos su pinigų plovimu direktyvą į savo nacionalinę teisę, tačiau ne visos valstybės narės tai padarė; kadangi keletas valstybių narių toliau leidžia patikos fondų, fondų ir įsteigtų bendrovių galutiniams paramos gavėjams, taip pat pareikštinėms akcijoms išlikti anonimiškais, o tai supaprastina galimybes nuslėpti finansų srautų kilmę ir paskirties vietą bei ekonominės veiklos nuosavybę, suteikiant priedangą teroristų finansavimui ir organizuotam nusikalstamumui; kadangi Penktoji kovos su pinigų plovimu direktyva padidins skaidrumą šiais klausimais;

DG.  kadangi Europos Parlamento Tyrimo komitetas įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti (PANA) patikrino, kaip mokesčių vengėjai naudojasi aktyvia profesionalių tarpininkų, kurie akivaizdžiai vykdo atitinkamas teisines prievoles, pagalba;

DH.  kadangi 2017 m. liepos mėn. Komisijai ir Europolui suteiktas Egmonto grupės – tarptautinės jungtinės institucijos, kurią sudaro 156 finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP), stebėtojų statusas, siekiant užtikrinti glaudesnį FŽP, taip pat ir kitų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą;

DI.  kadangi piktnaudžiavimas lėšų rinkimu socialiniuose tinkluose, finansavimas naudojantis labdaros ir ne pelno organizacijomis, nedideli elektroniniai pervedimai ir išankstinio mokėjimo kortelės yra keletas „Da'esh“ ir kitų teroristinių organizacijų finansavimo būdų; kadangi mažųjų paskolų teikimo platformos naudojamos sudaryti palankesnes sąlygas visoms šioms rūšims;

DJ.  kadangi kartu su įprastais teroristų finansavimo būdais, tokiais kaip privačios aukos, turto prievartavimas, pagrobimai prašant išpirkos, piktnaudžiavimas ne pelno organizacijomis, formalios ir neformalios perlaidų sistemos, pajamų iš nusikalstamos veiklos naudojimas, grynųjų pinigų ar lėšų perlaidos per bankus, pastarojo meto teroristiniai išpuoliai parodė, kad nauji finansavimo būdai, kaip antai elektroninio ir internetinio mokėjimo būdai, pvz., virtualios valiutos ar anoniminės išankstinio mokėjimo kortelės, ir neoficialios vertės perdavimo sistemos taip pat gali būti naudojamos teroristų organizacijų savo veiklai finansuoti; kadangi dėl anonimiškumo, susijusio su tam tikromis kriptovaliutomis, didėja jų naudojimas neteisėtai veiklai; kadangi pastaraisiais metais organizuotos nusikaltėlių grupės ėmė vis dažniau jas naudoti nusikalstamai veiklai ir terorizmui finansuoti bei nusikalstamu būdu įgytiems pinigams plauti; kadangi Europolas bendradarbiavo su nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad užkirstų kelią kai kurioms nusikalstamoms operacijoms, kuriose buvo prekiaujama kriptovaliutomis;

DK.  kadangi tam tikrose šalyse, kuriose mažiau išvystytos bankų sistemos, dėl plačiai naudojamų mobiliosios bankininkystės paslaugų dažnai sudėtinga nustatyti pervestų pinigų gavėjus; kadangi toks pinigų pervedimas naudojantis mobiliosios bankininkystės paslaugomis kelia didelę terorizmo finansavimo grėsmę ir kadangi, kita vertus, atitinkamos tarnybos turi būti įgalintos atsekti tam tikrą terorizmo finansavimą daugeliu atvejų nepažeidžiant banko paslapties principo; kadangi lėšų naudojimas ir pervedimas naudojant alternatyvias perlaidų sistemas taip pat kelia pavojų dėl teroristų finansavimo;

DL.  kadangi įpareigotųjų subjektų, FŽP ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija yra labai svarbūs veiksmingai kovojant su teroristų finansavimu; kadangi FŽP, vykdydami savo užduotis, turėtų turėti galimybę gauti informaciją ir ja keistis, įskaitant tinkamą bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis; kadangi itin svarbu toliau stiprinti FŽP veiksmingumą ir efektyvumą, valstybėms narėms aiškiai apibrėžiant FŽP įgaliojimus ir savitarpio bendradarbiavimą;

DM.  kadangi Terorizmo finansavimo sekimo programa (TFSP) – naudinga kovos su terorizmu finansavimo priemonė; kadangi ja neleidžiama sekti terorizmo finansavimo veiklos naudojant SEPA operacijas, ir dėl to atsiranda didelė informacijos spraga; kadangi terorizmo finansavimo sekimo sistema (TFSS), papildanti dabartinį susitarimą dėl TFSP, padidintų ES pajėgumą apsisaugoti nuo teroristinių išpuolių ir juos tirti, nes ja būtų teikiama svarbi papildoma informacija apie terorizmo finansavimo veiklą, ir ji būtų veiksmingesnė ir efektyvesnė nei siekis gauti su įtartinais sandoriais susijusią finansinę informaciją pasitelkiant prašymus suteikti dvišalę ar daugiašalę informaciją ir (arba) teisinę pagalbą; kadangi Parlamentas ne kartą ragino įdiegti šią sistemą, visų pirma savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje dėl ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos(10);

Ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga

DN.  kadangi incidentai, susiję su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, ypač susijusiais su teroristų išpuoliais ar mėginimais įvykdyti išpuolius, gali turėti sunkių ir tarpvalstybinių pasekmių Europos piliečių ir valstybių saugumui;

DO.  kadangi paslaugos teikiamos vis sudėtingesnėmis sistemomis, todėl dabartinis įvairius sektorius apimantis požiūris į Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus yra pasenęs;

DP.  kadangi prieš elektronines paslaugas arba tarpusavyje susijusias sistemas rengiami kibernetiniai išpuoliai yra svarbus hibridinių grėsmių aspektas; kadangi vis daugiau kibernetinių išpuolių turi ar gali turėti fizinį poveikį ypatingos svarbos infrastruktūrai ir jos naudotojams; kadangi reikia didinti pasirengimą kovoti su kibernetinėmis teroristinėmis grėsmėmis;

DQ.  kadangi Komisijos išsamiame ES saugumo politikos vertinime ir Direktyvos 2008/114/EB vertinimo tyrime nurodyta, kad: tikėtina, jog didės grėsmė ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, kad reikia didinti pasirengimo ir atsako pajėgumus ir peržiūrėti Direktyvą 2008/114/EB ir kad kyla susidomėjimas transporto infrastruktūromis; kadangi reikalinga geresnė sistema, kuria būtų padidintas geležinkelių saugumas ir išspręstas transporto infrastruktūros viešųjų erdvių, pvz., oro uostų, uostų ir jūrų transporto objektų, taip pat geležinkelio stočių ir energijos gamybos įrenginių, apsaugos klausimas, ypač daug dėmesio skiriant atominėms elektrinėms;

DR.  kadangi išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus padariniai būtų katastrofiški; kadangi valstybės narės privalo užtikrinti tinkamą ir nepriekaištingą tokių įrenginių apsaugą;

DS.  kadangi svarbu pranešti apie incidentus, kad būtų nustatyti trūkumai, pagerintas dabartinių priemonių veiksmingumas, įvertintas ypatingos svarbos infrastruktūrų veikimas sutrikimų atveju, didinamas informuotumas, susijęs su poreikiu peržiūrėti dabartinius saugumo planus, ir nustatomos naujos grėsmės;

DT.  kadangi valstybės narės turi rengti daugiau reagavimo į krizę pratybų, taip pat ir trečiosiose šalyse, siekiant bendradarbiauti su jomis ir didinti jų gebėjimus;

DU.  kadangi siekiant apsaugoti ir apdrausti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir lengvai pažeidžiamus taikinius reikia užtikrinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, be kita ko kibernetinio saugumo srityje;

DV.  kadangi privačios saugos tarnybos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant atsparias saugumo grandines, todėl jų paslaugų viešiesiems pirkimams turėtų būti taikomi konkretūs kokybės kriterijai, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip darbuotojų mokymas, patikimumo tikrinimas ir atranka, kokybės kontrolė ir atitikties užtikrinimas, technologinių pokyčių įgyvendinimas ir sutarčių valdymas;

DW.  kadangi po 2012 m. atlikto Direktyvos 2008/114/EB vertinimo Komisija pradėjo bandomąjį etapą, apimantį keturis Europos lygmens ypatingos svarbos infrastruktūros objektus (Eurokontrolę, GALILEO, elektros perdavimo tinklą ir dujų perdavimo tinklą);

DX.  kadangi Komisija savo komunikate dėl naujos daugiametės finansinės programos siūlo gerokai padidinti ES finansavimą saugumui ir gynybai, taip pat ES vidaus saugumui;

DY.  kadangi keletą teroristinių išpuolių ES įvykdė valdžios institucijoms žinomi asmenys; kadangi transporto priemonių nuomos bendrovėms trūksta galimybių keistis informacija, pvz., užsakymo arba rezervavimo duomenimis, su teisėsaugos institucijomis, kad būtų galima atlikti kryžminius patikrinimus naudojant oficialius stebėsenos duomenis ir policijos duomenų bazes;

Sprogstamųjų medžiagų pirmtakai

DZ.  kadangi 2015 ir 2016 m. sprogmenys panaudoti rengiant 40 proc. ES įvykdytų teroristinių išpuolių(11);

EA.  kadangi dažniausiai išpuoliuose naudojamas triacetono triperoksidas (TATP)(12) – savadarbis sprogmuo, kurį dažniausiai renkasi teroristai; kadangi TATP palyginti lengva pagaminti naudojant vos keletą medžiagų; kadangi daugelį civilinių gamyklų ir įrenginių, kuriuose naudojamos šios medžiagos, gali įsigyti nusikaltėliai, įskaitant teroristus, nes valstybės narės neįgyvendina jokių vykdomosios kontrolės priemonių, nors yra priimtas ES ChBRB veiksmų planas;

EB.  kadangi, nepaisant Reglamento (ES) Nr. 98/2013, kai kurie teroristai vis dar gauna sprogmenų pirmtakų, ypač skirtų TATP; kadangi vis dar įmanoma gauti I priede nurodytų medžiagų; kadangi Reglamente Nr. 98/2013 nenumatyta pakankamai apribojimų ir kontrolės priemonių, pvz., tik reikalaujant registruoti sandorius; kadangi užtikrinimas, kad kontrolė būtų griežtesnė, yra pagrindinis prioritetas;

EC.  kadangi didžiausios su įgyvendinimu susijusios problemos apima informuotumo apie esamus teisės aktus trūkumą tiekimo grandinėje dėl didelio ekonominės veiklos vykdytojų (namų apyvokos produktų mažmenininkų) skaičiaus ir pardavimo internetu, importo ir judėjimo ES viduje apribojimų taikymą;

ED.  kadangi 2018 m. balandžio 17 d. Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo (COM(2018)0209) yra numatytos griežtesnės ir labiau suderintos taisyklės dėl medžiagų ar mišinių, kurie galėtų būti panaudoti neteisėtai sprogmenų gamybai, prieinamumo, įvežimo, laikymo ir naudojimo, siekiant apriboti jų prieinamumą plačiajai visuomenei ir užtikrinti tinkamą pranešimų apie įtartinus sandorius visoje tiekimo grandinėje teikimą;

EE.  kadangi elektroninėse prekyvietėse cheminius produktus galima rasti pagal jų rašytinį pavadinimą, sudėtį arba Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) identifikavimo numerį, tačiau daugeliu atvejų jie surašyti pagal generinį pavadinimą; kadangi yra daugybė pavadinimų variacijų, būtų paprasčiau nustatyti tam tikrų medžiagų sąrašus, jeigu taip pat būtų reikalaujama įtraukti paieškai pritaikytą CAS numerį;

EF.  kadangi į šį reglamentą įtraukti tik pardavimai plačiajai visuomenei, o ne profesionaliems vartotojams, kurie šiame reglamente neapibrėžti; kadangi vidaus rinkoje skiriasi profesionalių vartotojų apibrėžties kriterijai;

EG.  kadangi, remiantis 2018 m. balandžio 17 d. poveikio vertinimu (SWD(2018)0104) ir susijusiu pasiūlymu dėl reglamento (COM(2018)0209), muitinių mokymai, susiję su sprogstamųjų medžiagų ir sprogstamųjų medžiagų pirmtakų atpažinimu vykdant pareigas prie išorės sienos, turėtų būti išplėsti;

Neteisėti ginklai

EH.  kadangi prieiga prie šaunamųjų ginklų ir sprogstamųjų įtaisų komponentų yra labai svarbi vykdant teroristinius išpuolius; kadangi ES smurtaujančių ekstremistų grupės dažnai turi kreiptis į nusikaltėlių tinklus, kad įsigytų ginklų; kadangi remiantis 2018 m. Europolo TE-SAT ataskaita, šaunamieji ginklai panaudoti rengiant 41 proc. išpuolių – šiek tiek daugiau nei 2016 m. (38 proc.)(13);

EI.  kadangi pastaraisiais metais pastebima daugiau perdarytų tuščiais šoviniais šaudančių šaunamųjų ginklų ir grąžinto veiksmingumo šaunamųjų ginklų; kadangi keletas pastarojo meto išpuolių taip pat buvo įvykdyti naudojant skirtingų tipų peilius;

EJ.  kadangi dėl nusikalstamos ir teroristinės veiklų sąsajų teroristams lengviau gauti šaunamųjų ginklų;

EK.  kadangi 2015 m. spalio 8 d. Tarybos išvadose valstybės narės raginamos sistemingai teikti susijusią informaciją Interpolui ir Europolui;

Išorės aspektas

EL.  kadangi svarbiausi ES kaimynystėje esantys regionai, būtent MENA ir Balkanai, susiduria su didelėmis problemomis, susijusiomis su užsienio kovotojų ir sugrįžusių asmenų valdymu ir vietinėmis radikaliomis grupuotėmis;

EM.  kadangi Balkanai tebėra Europos stabilumui svarbus regionas; kadangi su terorizmu ir islamistų ekstremizmu susiję sunkumai sudaro regiono kontekstą, kurį jau silpnina etninis, politinis ir socialinis susiskaldymas ir nusikaltėlių tinklai; kadangi regiono šalys jau buvo teroristų taikiniais (išpuoliai buvo sustabdyti) ir jau yra naudojamos kaip žmonių ir ginklų tranzito šalys;

EN.  kadangi visos MENA šalys susiduria su aktyvia teroristų veikla ir išlieka pagrindiniais taikiniais; kadangi, turint mintyje didelį šio regiono džihadistų skaičių, šios šalys, pasiekusios kritinę socialinę ir ekonominę padėtį, taip pat gali susidurti su daugybe iššūkių, susijusių su užsienio kovotojų iš „Da’esh“ ir „Al Kaida“ grįžimu; kadangi keitimasis informacija ir tvirta partnerystė su šiomis svarbiausiomis trečiosiomis šalimis, taikant ES koordinuojamą metodą, pagal kurį siūlomas bendradarbiavimas ir teikiama pagalba stiprinant pajėgumus, sudaro galimybes užkirsti kelią išpuoliams ir išardyti teroristų tinklus;

EO.  kadangi tokie regionai kaip MENA, Sahelis, Afrikos kyšulys, Vakarų Afrika, Persijos įlankos regionas ir Vidurinė Azija, taip pat susidūrė su teroristų tinklų, susijusių su grupuotėmis „Da’esh“ ir „Al Kaida“, kūrimusi; kadangi didelį susirūpinimą kelia finansuojamas religinis ekstremizmas ir smurtas tikėjimo pagrindu, sudarantys sąlygas plisti teroristų tinklams, jiems vienytis su kitomis nusikalstamomis įmonėmis ir veikti tuose regionuose, taikantis į Europą ir Europos interesus;

EP.  kadangi labai svarbu, kad ES ir toliau tvirtai bendradarbiautų su trečiosiomis šalimis partnerėmis kovos su terorizmu srityje; kadangi turi būti palaikomas dialogas kovos su terorizmu priemonių ir veiksmų, terorizmo finansavimo ir radikalėjimo prevencijos klausimais, visų pirma su Persijos įlankos šalimis; kadangi tarpparlamentinis bendradarbiavimas su šiomis pagrindinėmis trečiosiomis šalimis yra viena iš priemonių, kurias reikėtų stiprinti;

EQ.  kadangi ES įvairiais būdais bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu srityje; kadangi kovos su terorizmu programoms finansuoti užsienyje galima panaudoti įvairias ES priemones; kadangi ES įdiegė kovos su terorizmu ekspertų tinklą ES delegacijose; kadangi tokios ES agentūros, kaip Europolas, Eurojustas ir CEPOL, taip pat bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu srityje, pvz., pasitelkdamos strateginius ir veiklos susitarimus;

ER.  kadangi kovos su terorizmu srityje EIVT vykdo ES sankcijų sistemą, pagal kurią galima imtis trijų rūšių veiksmų; kadangi dėl procedūrinių suvaržymų ir valstybių narių nenoro ši sistema nėra išsami ir ja nepakankamai naudojamasi;

ES.  kadangi 2017 m. birželio 19 d. priimtose Tarybos išvadose dėl ES išorės veiksmų kovos su terorizmu srityje primenama apie bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų ir operacijų kovojant su terorizmu vaidmenį didinant saugumą, stabilumą, sienų kontrolę, taip pat apie saugumo sektoriaus reformą kuriant kovos su terorizmu pajėgumus ir keičiantis informacija;

Terorizmo aukos

ET.  kadangi visoje ES per daug žmonių tiesiogiai nukentėjo nuo terorizmo, o tūkstančiai šeimų patiria potrauminį stresą ir tai daro įtaką jų ilgalaikei gerovei; kadangi nėra aiškia nustatytas tikslus aukų skaičius; kadangi iki 2001 m. didžiausia dalis terorizmo aukų daugiausia buvo siejama su IRA ir ETA, o po to didžiausia dauguma žuvo dėl teroristinių išpuolių, kuriuos organizavo ar paskatino grupuotės „Al Kaida“ ir „Da’esh“;

EU.  kadangi teroristinių išpuolių sukeltos mirtys griauna šeimas, o daugybė per teroristinius išpuolius sužeistų asmenų kenčia nuo negalios, bjaurojančių ir gyvenimą keičiančio galūnių praradimo bei psichologinių problemų ir jų padėtis daro didelę įtaką artimiems šeimos nariams ir bendruomenei, nes dažnai nuslūgus žiniasklaidos dėmesiui neatsižvelgiama į ilgalaikius aukų poreikius; kadangi potrauminio streso sindromas yra viena iš didžiausių Europos visuomenės sveikatos problemų; kadangi po įvairių išpuolių ES mastu neatliekama jokia bendroji terorizmo poveikio gyventojų psichikos sveikatai diagnostika;

EV.  kadangi terorizmo aukos turi ypatingą statusą ir jų poreikių patenkinimas – ne tik ES tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje numatyta teisinė prievolė, bet ir visos mūsų visuomenės atsakomybė; kadangi dėl neseniai įvykdytų išpuolių ES nukentėjo žmonės iš daugelio skirtingų valstybių narių;

EW.  kadangi Europos lygmeniu nėra parengto teisinio statuto, skirtos terorizmo aukoms, kad jos galėtų naudotis bendruomenės paslaugomis ar kompensavimo teisėmis; kadangi neseniai įvykusių teroristinių išpuolių Europoje aukoms vis dar trūksta teisingumo, tinkamo elgesio, joms teikiamos pagalbos paslaugų ir finansinės paramos; kadangi terorizmo aukoms gresia antrinė viktimizacija, daranti joms įtaką ne tik teismo procesuose, bet ir bendraujant su daugeliu kitų valstybinių ir nevalstybinių organizacijų;

EX.  kadangi vis dar skiriasi Direktyvoje (ES) 2012/29 įtvirtintų nuostatų perkėlimo į nacionalinio lygmens procedūras būdai; kadangi Komisija vis dar nepateikė ataskaitos dėl šios direktyvos įgyvendinimo; kadangi 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl šios direktyvos įgyvendinimo(14);

EY.  kadangi kompensacija terorizmo aukoms yra ir išpuolių padarytos žalos pripažinimo visuomenėje forma, ir finansinės paramos ir restitucijos priemonė; kadangi valstybėse narėse labai skiriasi kompensacijos dydis ir procedūros, todėl aukos dar sunkiau išgyvena neteisybę ir savo patirtį;

EZ.  kadangi paramos sistemos turi būti kuriamos taip, kad būtų nuolat ir sistemingai atsižvelgiama į tarpvalstybines aukas ir joms būtų teikiama parama jų šalyje, palaikant ryšius su paramos teikėjais toje šalyje, kurioje įvykdytas išpuolis;

FA.  kadangi Eurojustas supaprastino savitarpio teisinės pagalbos prašymų vykdymą dėl paramos koordinavimo ir teikimo terorizmo aukoms įgyvendinant savo teises, atsižvelgdamas į skirtingas užsienio šalių aukų teises ir vaidmenį jų nacionalinėse teisinėse sistemose;

FB.  kadangi įmonės, įskaitant MVĮ, taip pat gali patirti žalą dėl terorizmo, pvz., turto nuostolius ir verslo pertraukimą;

FC.  kadangi Parlamentas pateikė bandomąjį projektą, pagal kurį būtų sukurtas „Europos terorizmo aukų koordinavimo centras“ sutelkiant svarbius veiklos ekspertus, aukų advokatus ir susijusias visos Europos organizacijas, kad būtų nustatyti terorizmo aukoms svarbūs prioritetai ir klausimai ir tarpvalstybiniu mastu teikiama suderinta parama;

Pagrindinės teisės

FD.  kadangi Europos Sąjunga turi atlikti svarbų vaidmenį skatinant pagarbą demokratinėms vertybėms, įskaitant teisinę valstybę ir pagrindines teises; kadangi vis dėlto ES laikomasi kraštutinių religinių ir politinių pažiūrų ir praktikos, kuri iš esmės prieštarauja šioms vertybėms;

FE.  kadangi kovos su terorizmu priemonės ir laisvių apsauga yra ne vienas kitam prieštaraujantys, o vienas kitą papildantys ir sustiprinantys tikslai; kadangi pagrindinės teisės turi būti saugomos ir užtikrinamos kiekvienam asmeniui, o visos kovos su terorizmu priemonės turėtų daryti kuo mažesnį poveikį nekaltiems ir nesusijusiems gyventojams;

FF.  kadangi įgyvendinant bet kokias kovos su terorizmu priemones visada turi visapusiškai užtikrintos visos pagrindinės teisės ir principai, įskaitant teises ir principus, susijusius su privatumu ir duomenų apsauga, teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę, taip pat procedūrines garantijas, pvz., nekaltumo prezumpciją, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į informaciją, užtikrinant, kad asmenims būtų taikomos veiksmingos teisinės gynybos priemonės, kad jie galėtų ginčyti savo pagrindinių teisių pažeidimus, įskaitant galimybę apskųsti juos teismine tvarka, ir kad būtų laikomasi Sąjungos acquis dėl procesinių teisių; kadangi įgyvendinant tokias priemones turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

FG.  kadangi itin svarbu, kad kovos su terorizmu tyrimai atitiktų aukštus profesionalumo standartus, o visos taikomos priemonės būtų tikslingos, proporcingos ir būtinos; kadangi kovos su terorizmu politika neturėtų lemti socialinės atskirties ir stigmatizavimo; kadangi Pagrindinių teisių agentūra galėtų būti paprašyta savo daugiametėje programoje pateikti nuomonę dėl kovos su terorizmu teisės aktų;

FH.  kadangi teisėsaugos ir teismų darbuotojams tenka pagrindinis vaidmuo kovos su terorizmu operacijose; kadangi yra daug dokumentais pagrįstų atvejų, kai policijos ir teismų pareigūnai bei jų šeimų nariai buvo smurtinių teroristų pasirinkti taikiniais ir jiems buvo grasinama, o kai kurie atvejai baigėsi smurtiniais fiziniais išpuoliais ar netgi žmogžudystėmis; kadangi labai svarbi politinė ir visuomeninė parama teisėsaugos ir teismų pareigūnams, kurie saugo pagrindines teises vykdant kovos su terorizmu tyrimus, rizikuodami savo gyvybei ir sveikata;

FI.  kadangi Pagrindinių teisių chartija draudžiama diskriminacija dėl negalios ir pripažįstama neįgalių asmenų teisė naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime; kadangi ES neįgalių asmenų teisės taip pat saugomos ir JT neįgaliųjų teisių konvencija;

Rekomendacijos

Institucinė sistema

1.  mano, kad, nors valstybės narės vis dar turi prerogatyvą pirmos reaguoti į grėsmes ir užkirsti joms kelią, akivaizdžiai reikia visapusiškai pripažinti Europos Sąjungos ir kovos su terorizmu priemonių, priimtų saugumo sąjungos kontekste, vaidmenį jas remiant, koordinuojant veiklą ir dalijantis geriausia praktika, numatant bendrus sprendimus ir teikiant papildomą vertę, kad jos galėtų geriau kovoti su radikalizacijos reiškiniu, ekstremizmu ir terorizmu; mano, kad erdvėje be vidaus sienų Europos veiksmai yra itin svarbūs užtikrinant aukšto lygio saugumą visoje Europos teritorijoje ir kad labai svarbu stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp jų ir su Europos Sąjunga, siekiant reaguoti į terorizmo grėsmes ir užkirsti joms kelią bei apsaugoti piliečius; ragina valstybes nares ir ES institucijas dirbti siekiant bendros strateginės kultūros;

2.  mano, kad ES ir valstybės narės turėtų stiprinti savo bendradarbiavimą stiprindamos esamas Europos įstaigas, specializuotas ES agentūras ir tarnybas, taip pat valstybių narių kompetentingų ir teisingumo institucijų bendradarbiavimo kanalus; mano, kad šioms ES agentūroms turėtų būti skirti papildomi ištekliai, kad jos galėtų įveikti didėjantį darbo krūvį;

3.  pabrėžia valstybių narių keitimosi gerąja patirtimi Europos Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis svarbą; palankiai vertina iniciatyvas, kurių ėmėsi tam tikros valstybės narės, bei tam tikrų miestų ar net privačių subjektų vietines iniciatyvas siekiant nustatyti veiksmingas kovos su terorizmu priemones;

4.  ragina kitą Komisijos pirmininką išsaugoti už saugumo sąjungą atsakingo Komisijos nario postą;

5.  ragina Tarybą išsaugoti ES kovos su terorizmu koordinatoriaus pareigybę; mano, kad ES kovos su terorizmu koordinatorius turi imtis iniciatyvos stiprinant ES reakciją į kovą su terorizmu; ragina aiškiau apibrėžti kovos su terorizmu koordinatoriaus, kuris yra ryšys tarp ES kompetentingų institucijų ir valstybių narių agentūrų, statusą ir vaidmenį;

6.  mano, kad laisvė, saugumas ir teisingumas yra trys aspektai, kurių negalima nagrinėti atskirai; mano, kad pagarba pagrindinėms teisėms turi būti esminė visų teisėkūros iniciatyvų terorizmo srityje dalis; primygtinai prašo, kad kova su terorizmu ir toliau būtų priskirta Europos Parlamento LIBE komiteto kompetencijos sričiai, siekiant užtikrinti nuoseklų veiksmų šioje srityje derinimą su kitais laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje vykdomais teisėkūros veiksmais;

7.  ragina Tarybą išplėsti Europos prokuratūros kompetenciją ir į ją įtraukti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu;

8.  ragina valstybes nares ir Komisiją toliau stiprinti ir remti ES valstybių narių civilinių kovos su terorizmu specialiųjų operatyvinių padalinių ATLAS tinklą;

9.  primygtinai ragina Komisiją sistemingai atlikti būsimų kovos su terorizmu teisėkūros pasiūlymų poveikio vertinimus ir dėl jų konsultuotis su suinteresuotais piliečiais ir ekspertais;

Terorizmo grėsmė

10.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant didesnio skaidrumo ir bendro grėsmės lygio suvokimo; ragina valstybes nares sparčiai perduoti informaciją apie grėsmės lygio pakeitimą ir jį pagrįsti; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares neapsiriboti savo požiūriu į terorizmą kaip apimantį tik džihadistų veiklą, bet atidžiai stebėti ir kitais motyvais pagrįstas terorizmo grėsmes, pvz., nurodytas Europolo TE-SAT ataskaitose;

11.  ragina Komisiją atitinkamuose tarptautiniuose forumuose skatinti, kad terorizmas būtų priskirtas prie Romos statuto, , kuriuo buvo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, 7 straipsnyje įtvirtintos „nusikaltimo žmonijai“ kategorijos;

12.  vadovaudamasis Europos Tarybos išvadomis(15), ragina visas valstybes nares pripažinti, kad „Da'esh“ vykdė genocidą, visų pirma jazidų tautos, krikščionių ir ne sunitų musulmonų mažumų atžvilgiu, ir prašo visų valstybių narių imtis skubių ir efektyvių veiksmų laikantis savo įsipareigojimų pagal 1948 m. Konvenciją dėl genocido, kad užkirstų kelią genocidui ir nubaustų už jį, taip pat bendros atsakomybės kovoti su nusikaltimais pagal tarptautinę teisę;

13.  ragina valstybes nares ir atitinkamas ES agentūras stebėti visus užsienio teroristus kovotojus ir užtikrinti suderintą nustatytų į Europą grįžusių asmenų saugumo ir teisminę stebėseną; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms priimti suderintas klasifikacijos sistemas, kad būtų atskirti didelę, vidutinę ir nedidelę grėsmę keliantys sugrįžę užsienio kovotojai;

14.  rekomenduoja valstybėms narėms sukurti tinkamas struktūras, pritaikytas sugrįžusiems vaikams, ir ypač parengti specializuotą rizikos ir poreikių vertinimo priemonę, remiantis vaikų vystymosi stadijomis ir jų dalyvavimo nusikalstamoje veikloje užsienyje laipsniu; pabrėžia, kad reabilitacijos programos turėtų būti grindžiamos daugiadalykiu požiūriu, pagal kurį susiejamos skirtingų rūšių ekspertinės žinios, įskaitant patirtį turinčių traumų, ekstremizmo, vaiko vystymosi, švietimo ir rizikos vertinimo sričių specialistų žinias ir vietos ir nacionalinėms aplinkybėms pritaikytas ekspertines žinias, taip pat aiškios teisinės ir organizacinės struktūros, skirtos kovoti su šiuo nerimą keliančiu reiškiniu; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu, kuris turi ypatingą prieigą ir kompetenciją šioje srityje;

15.  ragina Komisiją persvarstyti ir atnaujinti ChBRB veiksmų planą, o valstybes nares priimti arba sustiprinti ir taikyti civilinės saugos priemones dėl pasirengimo ChBRB išpuoliams įdarbinant kvalifikuotus ir reguliariai mokomus darbuotojus, kurie būtų visą darbo dieną dirbantys darbuotojai ir savanoriai, taip pat tinkamą techninę infrastruktūrą, įskaitant reagavimo priemones, pvz., specializuotas mobiliąsias aptikimo sistemas, pagrindinių vaistų atsargas, pagalbos aukoms priemones ir dalijimąsi geriausia patirtimi; pabrėžia, kad šios priemonės turi būti suderintos su plataus pobūdžio strategija, apimančia koordinavimo būdus, pranešimo tvarką, standartinius protokolus, evakuacijos planavimą, visuomenės įspėjamąsias sistemas ir pranešimus apie incidentus; dėl to ragina Komisiją ir valstybes nares laipsniškai suderinti šias strategijas; ragina valstybes nares kurti arba stiprinti specializuotas laboratorijas; prašo Komisijos kartu su Parlamentu remti atitinkamą tarpvalstybinę mokslinių tyrimų veiklą; ragina glaudžiau bendradarbiauti su NATO ChBRB kompetencijos centru siekiant užtikrinti, kad ES ir NATO valstybių narių skubiosios pagalbos tarnybos keistųsi geriausia praktika;

16.  ragina valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, kad būtų sukurti patikimą, nuoseklų ir tinkamą medicininių reagavimo priemonių tiekimą užtikrinantys mechanizmai, galbūt netgi panaudojant ES bendrą pirkimo mechanizmą, sukurtą 2013 m. spalio 22 d. Sprendimu 2013/1082 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai(16);

17.  primygtinai ragina tam, kad būtų supaprastintas Europos bombų duomenų sistemos prieinamumas, atnaujinimas ir išplėtimas pagal Europos analizės projektą, kuris yra tarsi informacijos ir koordinavimo centras, susijęs su visais incidentais ChBRB srityje visoje ES, ir kad jį papildytų pakankamai darbuotojų turinti plataus pobūdžio analizės komanda;

18.  teigiamai vertina Komisijos planą stiprinti ES pasirengimą cheminiams, biologiniams, radiologiniams ar branduoliniams išpuoliams ir reagavimą į juos, vykdant tarpsektorines teisėsaugos, civilinės saugos sveikatos struktūrų ir, atitinkamais atvejais, sienų ir muitinių pratybas pagal galiojančias finansines ir operatyvines priemones, visų pirma Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, CEPOL ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonę;

19.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti bendrus standartus dėl patikros procedūrų pažeidžiamose institucijose, pvz., branduolinėse elektrinėse ar specializuotose laboratorijose;

20.  ragina valstybes nares geriau išnaudoti technines ChBRB medžiagų aptikimo sistemas, visų pirma didelės apimties viešuosiuose renginiuose, ir ragina Komisiją kartu su Parlamentu skirti papildomą finansavimą, kad būtų galima įsigyti pakankamai tokių sistemų;

21.  palankiai vertina Europos kovos su terorizmu centre sukurtą žinių centrą ChBRB ir su sprogstamosiomis medžiagomis susijusios veiklos klausimams, kuris veiks greta Europos branduolinio saugumo mokymo centro (EUSECTRA); ragina parengti standartinę procedūrą, pagal kurią kiekviena valstybė narė veiksmingai dalytųsi informacija su žinių kaupimo centru;

22.  palankiai vertina tai, kad patvirtintas reglamentas dėl civilinės aviacijos saugos bendrųjų taisyklių ir Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) įgaliojimų ir panaikintas Reglamentas (EB) Nr. 216/2008(17); ragina Komisiją atsižvelgti į saugumo aspektus rengiant būsimas deleguotąsias ir įgyvendinimo taisykles dėl bepiločių orlaivių ir bepiločių orlaivių operacijų, įskaitant nuolatos atnaujinamus rizikos vertinimus, privalomą visų kategorijų bepiločių orlaivių registraciją, elektroninę atpažintį ir geografines užkardas, taip pat privalomas saugumo licencijas ir mokymus saugumo ir tikrinimo misijų operatoriams;

23.  pažymi, kad daug teroristinę veiklą ES vykdančių asmenų pradėjo nuo smulkių nusikaltimų ir būdami kalėjime buvo supažindinti su smurtiniu ekstremizmu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal jų baudžiamosios teisės sistemas nusikaltėliai būtų tinkamai baudžiami ir būtų galima atidžiai įvertinti pakartotinio nusikaltimo riziką prieš patvirtinant išankstinį paleidimą iš kalėjimo; pabrėžia, kad kalėjime praleistas laikas turėtų padėti reabilituoti, iš naujo integruoti ir užkirsti kelią pakartotiniams nusikaltimams, o ne skatinti smurtinį ekstremizmą;

24.  pabrėžia, kad teroristinių organizacijų ir organizuoto nusikalstamumo ryšiai kelia grėsmę, visų pirma dėl jų logistinių pajėgumų ir neteisėtos prekybos ginklais, kuriais naudojantis galima surengti didelio masto išpuolius;

25.  atkreipia dėmesį į padidėjusį kibernetinių nusikaltimų pavojų ir pabrėžia, kad kibernetinio saugumo pastangas svarbu stiprinti ir kovos su terorizmu srityje;

26.  ragina valstybes nares į kovos su terorizmu operacijas įsitraukusias viešojo sektoriaus institucijas, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas, aprūpinti visomis techninėmis, finansinėmis, švietimo ir teisinėmis priemonėmis, būtinomis apsisaugoti nuo smurtinių ekstremistų;

Radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencija ir kova su ja

Kovos su radikalizacija struktūros

27.  ragina pratęsiant Informacijos apie radikalizaciją tinklo veiklą sukurti ES Radikalėjimo prevencijos kompetencijos centrą (angl. CoE PR), kurį reikėtų įdiegti Komisijoje ir skirti jam pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius; mano, kad jo užduotys turėtų apimti valstybių narių, politikos formuotojų, specialistų (įtraukiant buvusio Informacijos apie radikalizaciją tinklo ir Europos strateginės komunikacijos tinklo struktūras) veiklos koordinavimą, bendradarbiavimo palengvinimą ir keitimąsi žiniomis, pavyzdiniais projektais ir gerosios praktikos pavyzdžiais, taip pat bendradarbiavimą su religiniais lyderiais ar bendruomenėmis ir mokslininkais bei ekspertais, įskaitant IT specialistus, radikalizacijos prevencijos ir kovos su ja srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad jo veikla turėtų apimti įvairių kategorijų specialistų, įskaitant teisėjus ir prokurorus, mokymą, taip pat bendradarbiaujant su svarbiausiomis strateginėmis trečiosiomis šalimis; mano, kad šis centras taip pat turėtų nustatyti programų ir projektų veiksmingumo vertinimo mokslinę metodiką, kad prireikus būtų galima atitinkamai koreguoti politiką;

28.  pažymi, kad 2018 m. Audito Rūmų ataskaitoje dėl kovos su radikalėjimu nustatyta, kad Komisija neapžvelgia visų ES finansuojamų priemonių ir kad nenaudojami jokie rodikliai ar tikslai, kad būtų įvertintas šio metodo sėkmės mastas; ragina Komisiją užtikrinti, kad iš Vidaus saugumo fondo būtų skirtas pakankamas finansavimas radikalizacijos prevencijai ir kovai su ja, kad būtų racionalizuoti ištekliai, kurie šiuo metu išskaidyti skirtinguose fonduose ir programose, ir būtų užtikrintos sąlygos geresniam koordinavimui ir matomumui, taip pat didesniam jų naudojimo veiksmingumui, remiantis kriterijais, kuriuos galėtų parengti Radikalėjimo prevencijos kompetencijos centras;

29.  primygtinai ragina valstybes nares priimti visapusiškas nacionalines ir regionines radikalėjimo prevencijos ir kovos su juo strategijas vietos lygmeniu bendruomenėms ir partneriams, susijusiems su šiomis strategijomis pagrįstų programų kūrimu ir įgyvendinimu, skiriant reikiamus finansinius išteklius, ir ragina taikyti tarpžinybinį požiūrį; pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis; be to, pabrėžia, kad objektyvūs kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, kuriuos galėtų parengti Radikalėjimo prevencijos kompetencijos centras, leistų vietos ir regionų valdžios institucijoms nustatyti radikalėjimo vietos ypatumus ir geriau pritaikyti programas prie konkrečios vietovės;

30.  ragina valstybes nares kompleksiškai spręsti radikalizacijos problemą, be kita ko, bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, ir papildyti saugumo priemones įgyvendinant socialinės įtraukties, ekonominės ir kultūrinės integracijos strategijas, vykdant ilgalaikę politiką ir investuojant į viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti kovos su diskriminacija kampanijas;

31.  pabrėžia, kad svarbu atlikti specialų mokslinį tyrimą apie moterų vaidmenį tiksliniuose regionuose, šalyse ir bendruomenėse, kad būtų galima suprasti jų vaidmenį ir nustatyti sritis, kuriose moterų organizacijos galėtų padėti stiprinti atsparumą radikalizacijai;

32.  ragina sukurti Europos atsparumo apdovanojimą, kurį Europos Parlamentas, glaudžiai konsultuodamasis su Informacijos apie radikalizaciją tinklu, kasmet teiktų geriausiam ES vietos lygmens socialiniam ir kultūros projektui, ir tokiu būdu skatinti visuomenės dalyvavimą, visapusiškai laikantis demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principų ir siekiant kurti susiskaldymui ir radikalizacijai atsparią visuomenę;

33.  ragina Eurojustą toliau stebėti jurisprudenciją valstybėse narėse terorizmą lemiančio radikalėjimo atžvilgiu, įskaitant baudžiamojo persekiojimo ir sulaikymo alternatyvų taikymą, ir reguliariai teikti ataskaitas savo Apkaltinamųjų nuosprendžių dėl terorizmo apžvalgoje; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares perduoti Eurojustui visą susijusią informaciją apie baudžiamuosius persekiojimus ir nuosprendžius už teroristinius nusikaltimus, kurie turi arba gali turėti įtakos dviem ar daugiau valstybių narių;

Religinis ekstremizmas

34.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti religijos laisvę ir teisę ją laisvai išpažinti, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje, ir taip pat šiuo atžvilgiu skatinti ir toleruoti tik tokią religinę praktiką, kuri visiškai atitinka demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principus ir valstybių narių įstatymus; palankiai vertina religinių bendruomenių iniciatyvas visoje Europoje kovoti su jų bendruomenių viduje kylančiais pavojingais naratyvais; pabrėžia, kad būtina skatinti religijų ir kultūrų dialogą ir bendradarbiavimą su religinėmis bendruomenėmis ir vietos institucijomis, kad būtų užkirstas kelias radikalėjimui;

35.  ragina valstybes nares iš anksto tikrinti dvasininkus ir reguliariai kiekvienu atveju atskirai į juodąjį sąrašą įtraukti visus neapykantą kurstančius pamokslininkus; ragina Komisiją sukurti ES stebėjimo sąrašą, kad būtų geriau keičiamasi informacija apie radikalių pažiūrų dvasininkus, kiek tai leidžiama pagal teisę; ragina valstybes nares bendrai sutarus sukurti gaires, pagal kurias būtų galima tikrinti dvasininkus;

36.  ragina valstybes nares suteikti daugiau aukštojo mokslo galimybių dvasininkams ES, atlikti skaidrų tikrinimą ir taikyti tik akredituotas studijų programas, kuriose būtų visapusiškai gerbiami demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principai ir Europos šalių neutralumas bei demokratinis sekuliarumas, ir panaikinti mokymo licencijas baudžiamojo nusižengimo atvejais;

Veiksmai dėl neapykantą kurstančių kalbų ir ekstremistinių grupuočių

37.  ragina valstybes nares įgyvendinti Kovos su terorizmu direktyvą ir Pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos, pagal kuriuos raginimas įvykdyti teroristinį išpuolį arba neapykantos nusikaltimą yra nusikalstama veika, kad panaudojus visas teisines priemones, įskaitant atsisakymą išduoti vizas ar išsiuntimą iš šalies, neapykantą kurstančių kalbų skelbėjai nedalyvautų viešojoje veikloje ir prieš tokius pamokslininkus ir bet kokius ekstremistų atstovus ir teroristų prozelitus būtų pradėtas teismo procesas;

38.  primygtinai ragina valstybes nares uždaryti visas maldos vietas ir uždrausti asociacijas, kuriose visapusiškai nesilaikoma galiojančių ES ir nacionalinių teisės aktų ir demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principų ir kurstomi teroristiniai nusikaltimai, neapykanta, diskriminacija ar smurtas;

39.  ragina valstybes nares išnagrinėti, kaip užtikrinti, kad maldos, švietimo ir religinio mokymo, labdaros vietos, kultūros asociacijos bei fondai ir panašūs subjektai teiktų informaciją apie savo lėšų kilmę ir jų paskirstymą tiek ES viduje, tiek už jos ribų, ir kaip kompetentingos institucijos galėtų laikydamosi ES teisės normų registruoti ir analizuoti duomenis apie šiuos subjektus, kai esama įtarimų ar pagrįstų priežasčių įtarti ryšius su teroristinėmis grupuotėmis; ragina valstybes nares uždrausti finansavimą iš trečiųjų šalių, kurios prieštarauja demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms;

40.   prašo valstybių narių skubiai imtis teisinių veiksmų siekiant uždrausti ir, kiek įmanoma, visoje savo teritorijoje uždrausti bet kokią spausdintą ir internetinę propagandą, kuri aiškiai skatina smurtinį ekstremizmą ir teroro aktus, įskaitant visą turinį, kurį rengia ar platina grupės ir asmenys, kuriems taikomos ES arba JT sankcijos; prašo tokią propagandą pašalinti iš parduotuvių ir interneto platformų kaip internetinės informacijos žymėjimo padalinio pažymėtos informacijos dalį, ir šiai veiklai reikėtų skirti papildomų žmogiškųjų išteklių ir pajėgumų; ragina dėti pastangas, kad būtų susekti ir (arba) nustatyti tokios propagandos šaltiniai;

41.  ragina valstybes nares pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą imtis veiksmų dėl palydovinių televizijos kanalų, kuriuose kurstomas smurtas, neapykantą kurstanti kalba ir terorizmas; ragina valstybes nares visapusiškai ir skubiai įgyvendinti šią direktyvą, kad užtikrintų 6 straipsnio dėl smurto ir neapykantos kurstymo prevencijos taikymą visoje ES; prašo Komisijos parengti galimų Direktyvos pakeitimų analizę, kad būtų galima veiksmingiau blokuoti tokius iš trečiųjų šalių transliuojamus kanalus;

Švietimas

42.  pabrėžia, kad valstybės narės, tikrindamos mokymo programas, reguliariai atlikdamos patikrinimus ir taikydamos sankcijas už reikalavimų nesilaikymą, turi užtikrinti, kad visos švietimo įstaigos teiktų Europos žmogaus teisių konvenciją atitinkančias švietimo paslaugas;

43.  mano, kad švietimas, kaip procesas, kurio metu atrandama, tiriama istorija, civilizacijos, kultūros, ideologijos ir religijos, turi tapti visaverte priemone kovojant su smurtiniu ekstremizmu ir smurtiniu radikalėjimu; pabrėžia, kad svarbu mokyti nediskriminuoti ir gerbti kitų žmonių tikėjimą ir skatinti visų vaikų socialinę įtrauktį vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartija ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija;

44.  ragina valstybes nares priimti radikalizacijos prevencijai skirtas specifines (pažeidžiamoms grupėms) ir nespecifines (bendro pobūdžio) politikos priemones; mano, kad susitikimai mokyklose su aukomis, grįžusiais asmenimis ir jų šeimų nariais ir asmenimis, kurie įveikė radikalizaciją, galėtų būti veiksminga priemonė užkirsti kelią radikalizacijai; ragina teikti informuotumo didinimo mokymus specialistams, kurie galėtų bendrauti su grįžusiais vaikais; pažymi, kad geriausi rezultatai dažnai pasiekiami bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis, paneigiant pagrindinę teroristinių grupių siunčiamą žinią priešingomis idėjomis;

45.  ragina valstybes nares į nacionalines švietimo sistemas įtraukti žiniasklaidos ir informacijos priemonių naudojimo raštingumo ir interneto naudojimo disciplinas, siekiant įgalinti jaunus piliečius suprasti ir įvertinti dažnai nefiltruotą informaciją internete ir atsakingai naudotis internetu, kad būtų išvengta galimų radikalizacijos pavojų;

46.  rekomenduoja valstybėms narėms nustatyti mokykloms skirtas gaires dėl galimos mokinių radikalizacijos problemų sprendimo ir nustatyti paprastas ir aiškias su jomis susijusias procedūras; pabrėžia, kad sprendžiant rimčiausius radikalizacijos atvejus būtina užtikrinti vaikų teisių apsaugos institucijų ir socialinių tarnybų dalyvavimą, glaudžiau bendradarbiaujant su atitinkamomis teisėsaugos ir teisingumo įstaigomis;

Internetas

47.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti automatinį ir sistemingą, greitą, nuolatinį ir visišką teroristinio turinio pašalinimą internete, remiantis aiškiomis teisinėmis nuostatomis, įskaitant apsaugos priemones ir žmonių vykdomą peržiūrą; taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę neleisti dar kartą įkelti jau pašalintą turinį; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl teroristinio turinio sklaidos internete prevencijos įpareigojant platformas jį visiškai pašalinti; ragina teisėkūros institucijas skubiai pradėti svarstyti šį pasiūlymą; ragina valstybes nares priimti nacionalines priemones, jei teisės aktų priėmimas bus atidėtas;

48.  mano, kad teikiamos ataskaitos turėtų apimti aprašus ir statistiką, koks turinys ir kodėl buvo pašalintas, kiek kartų turinys buvo peržiūrėtas prieš jį pašalinant, kiek ilgai turinys buvo internete prieš jį pašalinant ir ar su nusikalstamu turiniu susijusi paskyra buvo panaikinta, ar ne, ir kada; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą skaidrumą kad būtų galima įvertinti, ar valdžios institucijos tinkamai vykdo savo pareigas tirdamos nusikaltimus, kai pranešama apie neteisėtą turinį, ir vykdydamos baudžiamąjį persekiojimą;

49.  palankiai vertina Pasaulinio kovos su terorizmu interneto forumo (angl. Global Internet Forum to Counter Terrorism – GIFCT) veiklą ir ragina GIFCT įsteigusias įmones stiprinti savo pastangas bendroje pramonės maišos duomenų bazėje, taip pat dalijantis žiniomis su mažesnėmis technologijų įmonėmis; ragina technologijų įmones stiprinti pastangas ir didinti finansavimą priemonėms, kuriomis būtų galima greitai, bet nekenkiant žodžio laisvei, pašalinti teroristinį turinį, kurti;

50.   teigiamai vertina Europolo Europos Sąjungos internetinės informacijos žymėjimo padalinio veiklą; ragina visas valstybes nares įsteigti specialų padalinį, atsakingą už pranešimą apie neteisėtą turinį internete, kuris galėtų bendradarbiauti su ES internetinės informacijos žymėjimo padaliniu užtikrinant papildomumą ir vengiant nereikalingo dubliavimosi teroristinį turinį nurodant IT įmonėms; ragina stiprinti Europos Sąjungos internetinės informacijos žymėjimo padalinį siekiant palengvinti ir koordinuoti valstybių narių pastangas internete perimti teroristinį turinį, jį registruoti ir pašalinti; taip pat mano, kad labai svarbu rinkti duomenis apie panaikintą teroristinio pobūdžio internetinį turinį ir paskyras Europole, kad jis nebūtų vėl įkeltas ir kad būtų lengviau vykdyti analizę ir baudžiamosios veikos tyrimus;

51.  ragina Komisiją sukurti internetinę Europos platformą, kuria piliečiai galėtų naudotis, kad pažymėtų teroristinio pobūdžio turinį internete, ir prašo įmonių turėti tinkamų pajėgumų gauti, peržiūrėti, tvarkyti ir reaguoti į pažymėtą turinį;

52.  ragina užtikrinti veiksmingą teisėsaugos institucijų, teisminių institucijų, IT pramonės, interneto paslaugų teikėjų, interneto prieglobos teikėjų, socialinių tinklų įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų partnerystę kuriant ir skleidžiant veiksmingus atsvaros naratyvus, prireikus, taip pat įtraukiant aukas ir buvusius smurtinius ekstremistus, ir užtikrinti, kad paieškos sistemose būtų aiškiai pateikiami atsvaros naratyvai; ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurtos veiksmingi atsvaros naratyvai ir kitos strateginės komunikacijos priemonės;

Kalėjimai

53.  ragina valstybes nares ir kaliniams, ir kalėjimų darbuotojams užtikrinti kalėjimuose saugias ir tinkamas sąlygas ir taikyti konkrečias procedūras ir rodiklius, siekiant atpažinti radikalių pažiūrų kalinius ir su jais dirbti, kad būtų išvengta kitų kalinių radikalizacijos ir būtų užtikrinta tikslinė stebėsena ir tikslinės nedalyvavimo priemonės, ir atitinkamai parengti kalėjimų darbuotojus;

54.  primygtinai ragina valstybes nares garantuoti kalėjimų darbuotojų saugą ir fizinę ir psichinę neliečiamybę ir teikti psichologo konsultacijas; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamus išteklius, tikslinius mokymus ir priežiūrą įkalinimo įstaigoms visais lygmenimis, visų pirma pagrindiniams darbuotojams, kurie glaudžiai dirba su nepilnamečiais nusikaltėliais ir radikalių pažiūrų kaliniais; ypač pabrėžia, kad darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti atpažinti radikalėjimo požymius ankstyvuoju etapu; ragina valstybes nares apibendrinti mokymus, kuriuos ES lėšomis rengia Europos probacijos konfederacija (CEP), organizacija „EuroPris“ ir Europos kalėjimų darbuotojų mokymo akademijų tinklas (EPTA); ragina ES toliau prisidėti gerinant kalėjimų pareigūnų mokymą su radikalizacija ir galimomis terorizmo grėsmėmis susijusiais klausimais;

55.  pabrėžia, kad kalėjimų institucijos turi parengti konkrečias priemones ir metodus, skirtus radikalių pažiūrų kaliniams atpažinti ir stebėti, atsižvelgiant į jų radikalėjimo laipsnį, ir privalomai juos įvertinti prieš paleidžiant į laisvę; ragina Komisiją skatinti geriausią patirtį, susijusią su radikalių pažiūrų kalinių rizikos vertinimo metodais, kuriuos parengė skirtingos valstybės narės; mano, kad pavojingiausi kaliniai turi būti nurodomi teisminėms institucijoms ir (arba) nacionalinėms ir išorės institucijoms, atsakingoms už kovą su terorizmu, taikant veiksmingus po išleidimo į laisvę taikomus reikalavimus tiems asmenims, kurie gali kelti grėsmę visuomenės saugumui; ragina valstybes nares stiprinti žvalgybos duomenų apie radikalių pažiūrų kalinius ir jų stebėjimą duomenis remiantis geriausia valstybių narių patirtimi, pvz., sukuriant pataisos namų žvalgybos procedūras; pabrėžia, kad gali būti naudinga paskirti asmenį ryšiams, atsakingą už kovą su radikalėjimu kalėjimuose;

56.  pabrėžia, kad kalėjime praleistas laikas turėtų padėti reabilituoti ir iš naujo integruoti, o ne skatinti radikalizaciją; ragina valstybes nares steigti tarpdisciplinines pasitraukimo programas kalėjimuose; mano, jog kalinimo metu reintegracijos priemonės turėtų būti internalizuotos, kad kaliniai būtų pasirengę išeiti į laisvę; mano, kad Radikalėjimo prevencijos kompetencijos centras galėtų prižiūrėti, kaip įgyvendinami kovos su radikalizacija kalėjimuose ir pereinamuoju laikotarpiu po kalėjimo veiksmų planai;

57.  pabrėžia, kad nežmoniškos kalinimo sąlygos, perpildyti kalėjimai ir netinkamas elgesys daro neigiamą poveikį tikslui kovoti su radikalizacija ir smurtiniu ekstremizmu; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant užkirsti kelią radikalizacijai kalėjimuose, būtina nustatyti kalinimo taisykles, kurios skirtųsi atsižvelgiant į kalinių pavojingumo lygį; todėl pabrėžia, kad vykdant bet kokią konkrečią programą, skirtą tam tikroms kalinių grupėms turi būti laikomasi tų pačių žmogaus teisių ir tarptautinių įsipareigojimų, kurie taikomi visiems kitiems kaliniams;

58.  ragina Komisiją inicijuoti Europos forumą kalėjimo sąlygų klausimais, siekiant paskatinti visų valstybių narių ekspertus ir praktikuojančius specialistus keistis geriausia praktika;

59.  atkreipia dėmesį į neteisėtą prekybą nelegaliomis prekėmis kalėjimuose, pirmiausia prekybą mobiliaisiais telefonais, kuriuos turėdami kaliniai gali palaikyti ryšį su išorės teroristų tinklais;

60.  primygtinai ragina valstybes nares palengvinti galimybes susitikti su tikrais dvasininkais, nes taip sumažinama rizika, kad bus savarankiškai organizuota radikali religinė grupuotė; siūlo įvesti licencijų sistemą, pagrįstą dvasininkų, lankančių kalėjimus, patikromis, siekiant užkirsti kelią ekstremistinių pažiūrų plitimui tarp didelės rizikos gyventojų, ir ragina Tarybą, padedant Komisijai, parengti šios srities geriausios praktikos gaires; ragina valstybes nares reguliariai vertinti ir stebėti į kalėjimus galinčius patekti dvasininkus; ragina valstybes nares reikalauti standartinių mokymų kalėjimuose dirbantiems dvasininkams, remiantis geriausiais valstybių narių įkalinimo įstaigų parengtais metodais ir bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis;

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija

Bendrieji klausimai

61.  primygtinai ragina valstybes nares visiškai ir laiku įgyvendinti dabartinius teisės aktus ir ragina Komisiją teikti reikiamą paramą; ragina Komisiją išanalizuoti esamų teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo ir taikymo trūkumus ir panaudoti savo įgaliojimus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai valstybės narės deramai neįgyvendina teisės aktų;

62.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jos turėtų reikiamą techninę įrangą, programinę įrangą, saugumo sistemą ir kvalifikuotus darbuotojus, kad būtų kuo geriau pasinaudota informacinėmis sistemomis ir bendradarbiavimo mechanizmais; pakartoja, kad svarbu užtikrinti, jog tokią įrangą naudojantys darbuotojai būtų tinkamai parengti, visų pirma duomenų klausimais;

63.  atkreipia dėmesį į tai, kad viešosios institucijos nepakankamai atlieka saugumo tyrimus; ragina konstruktyviau apibrėžti poreikius (pvz., stiprinti Europos teisėsaugos technologijų tarnybų tinklą (ENLETS), kuris nustato teisėsaugos technologinius poreikius); ragina remti dirbtinio intelekto ir blokų grandinės technologijos (perlaidų) bandomuosius projektus; ragina užtikrinti, kad ES saugumo tyrimo projektuose aktyviai dalyvautų ES agentūros, pvz., Europolas ir CEPOL; ragina valstybes nares reguliariai organizuoti prognozavimo veiklą, kuria būtų nagrinėjami ateities grėsmės scenarijai; teigiamai vertina tai, kad Komisija toliau finansuoja atnaujintų duomenų bazių kūrimą ir aprūpinimą naujausia technine įranga bei darbuotojų mokymą, ir ragina šiuo atžvilgiu taikyti platesnio užmojo požiūrį;

64.  ragina valstybes nares plėtoti būtiną techninį standartizavimą, tobulinti duomenų kokybės ir teisinio pagrindo nuostatas dėl būsimo požiūrio į keitimąsi informacija, kai kalbama apie dalijimąsi su kova su terorizmu susijusią informacija su kitomis valstybėmis narėmis ir atitinkamomis ES agentūromis ir įstaigomis, remiantis taikytinais pagrindiniais teisės aktais, kuriais reglamentuojama kiekviena informacinė sistema, tokiu būdu keičiantis tokia informacija įprastai ir susilaikant nuo tokių mainų tik tam tikrais atvejais, kai, keičiantis informacija, kiltų pavojus dabartiniams tyrimams ar asmens saugumui arba tai prieštarautų atitinkamos valstybės narės esminiams saugumo interesams; prašo Komisijos rinkti duomenis apie esamų įsipareigojimų, susijusių su numatytuoju dalijimusi duomenimis, įgyvendinimą;

65.  ragina valstybes nares laikytis savo pagal Kovos su terorizmu direktyvą ir Sprendimą 2005/671/TVR prisiimtų įsipareigojimų kuo skubiau su kitų valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis keistis su teroristiniais nusikaltimais susijusia aktualia informacija; mano, kad kompetentingos teisėsaugos institucijos turėtų, nereikalaujant jokio išankstinio prašymo, pateikti kitų valstybių narių kompetentingoms teisėsaugos institucijoms informaciją ir žvalgybos duomenis tais atvejais, kai yra faktinių priežasčių manyti, kad tokia informacija ir žvalgybos duomenys galėtų padėti nustatyti nusikaltimus, užkirsti jiems kelią ar juos tirti;

66.  pažymi, kad dabartiniai valstybių narių atsisakymai taikyti policijos ir teismų bendradarbiavimo priemones, skirtas teroristinių nusikaltimų ir terorizmo finansavimo prevencijai, nustatymui, tyrimui ir nusikaltėlių patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, galėtų kelti pavojų terorizmo tyrimų spartai ir veiksmingumui ir gali daryti neigiamą įtaką; ragina valstybes nares atsižvelgti į tai ir gerai apsvarstyti atsisakymo taikyti priemones šioje svarbioje srityje išlaidas ir naudą;

67.  pažymi, kad šiuo metu esama 28 skirtingų duomenų saugojimo teisinių režimų, kurie gali kenkti bendradarbiavimo ir keitimosi informacija veiksmingumui; ragina Komisiją įvertinti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl duomenų saugojimo, kuriuo būtų laikomasi tikslo apribojimo, proporcingumo ir būtinybės principų, atsižvelgiant į kompetentingų valdžios institucijų poreikius ir kovos su terorizmu srities ypatumus, be kita ko, dėmesį skiriant naujoms komunikacijos formoms, nustatant patikimas apsaugos priemones, susijusias su paslaugų teikėjų laikomais duomenimis bei galimybėmis susipažinti su duomenimis vykdant baudžiamosios veikos tyrimus, galimybėmis suteikti pseudonimus, nustatant duomenų kategorijas, kurios ypač aktualios veiksmingai kovai su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais, užtikrinant, kad būtų specialiai mokytų ir prižiūrimų darbuotojų, kurie dirbtų su duomenų prieiga, arba įvedant periodinį grėsmių vertinimą, kuriuo remiantis būtų nustatomi saugojimo laikotarpiai;

Informacinės sistemos

68.  ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką įgyvendinimą ir sistemingai tikrinti svarbias duomenų bazes ir informacines sistemas, visapusiškai laikantis savo prieigos teisių, nustatytų pagrindiniuose teisės aktuose, ir laiku pateikti visus naudingus duomenis, užtikrinant reikiamą atitinkamų informacinių sistemų kokybę;

69.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad vietos ar regionų lygmenimis ir jų duomenų bazėse prieinama informacija būtų automatiškai įvesta į nacionalines sistemas, kai įmanoma, naudojant pažangius techninius sprendimus, ir, prireikus, į atitinkamas Europos duomenų bazes, kad būtų išvengta informacijos praradimo dėl jurisdikcijų susiskaidymo, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi ES duomenų kokybės, saugumo ir apsaugos standartų;

70.  ragina valstybes nares kuo daugiau naudoti visas ryšių kategorijas ir įgyvendinti visas SIS pateiktas paieškos kombinacijas bei užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių ir techninę pagalbą SIRENE biurams;

71.  palankiai vertina antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) peržiūrą, pagal kurią reikalaujama, kad teisėsaugos institucijos taip pat registruotų SIS II užregistruotų taikinių patikrinimus ir nustatytų vienodą SIS II naudojimą terorizmo atžvilgiu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad su teroristiniais nusikaltimais susijusi informacija būtų nuosekliai ir sistemingai keliama į Europos sistemas ir platformas, visų pirma dėl perspėjimų pagal SIS II reglamento 36 straipsnį, ir sinchronizuojama, kai įmanoma, taikant nuoseklų trijų pakopų informacijos bendrinimo metodą, optimaliai ir nuosekliai naudojant SIS ir Europolo duomenis; palankiai vertina naują „tyrimo“ tipo perspėjimą pagal SIS II reglamento 36 straipsnį ir naują SIRENE biuro prievolę nedelsiant pateikti atsakymą, jei perspėjimas yra susijęs su terorizmu; be to, ragina Komisiją, aktyviai dalyvaujant ir pritarus valstybių narių ekspertams, nustatyti gerosios praktikos pavyzdžius, susijusius su tolesnėmis procedūromis, taikomomis pagal 36 straipsnį nustačius atitiktis asmenų, dalyvaujančių vykdant terorizmą ar su terorizmu susijusią veiklą, atžvilgiu;

72.  ragina Komisiją įgyvendinti informacijos „gavus atitiktį“ mainų mechanizmą, kad visos ar bent susijusios valstybės narės galėtų būti informuojamos apie atitiktis, kurios gaunamos judant teroristinėje ar su ja susijusioje veikloje dalyvaujantiems asmenims; pabrėžia, kad būtina sekti užsienio teroristų kovotojų, grįžtančių asmenų ar teroristinėje veikloje dalyvaujančių asmenų judėjimą pagal SIS atitiktis, kad būtų galima susidaryti aiškų ir visapusišką vaizdą, kuriuo remiantis būtų galima imtis tolesnių veiksmų;

73.  ragina teisėkūros institucijas įvertinti, kokiomis aplinkybėmis nacionalinės žvalgybos tarnybos galėtų toliau teisėtai naudotis atitinkamomis ES informacinėmis sistemomis, ypač SIS, pagal reformuotą teisinę tvarką, kad būtų išvengta naujų saugumo ir informacijos mainų spragų;

74.  palankiai vertina tai, kad SIS įdiegta centrinė automatinio pirštų atspaudų identifikavimo sistema (AFIS), kad galutiniai naudotojai galėtų vykdyti pirštų atspaudų duomenų paiešką SIS; ragina iki 2019 m. įdiegti šią sistemą; primygtinai ragina visas valstybes nares nedelsiant įgyvendinti SIS AFIS funkciją; pažymi, kad nepaisant SIS II teisinio pagrindo, pagal kurį leidžiama saugoti pirštų atspaudus, tokie biometriniai duomenys iki šiol naudoti tik asmens tapatybei nustatyti po jo vardo ir pavardės ar gimimo datos patikrinimo; mano, kad vien pirštų atspaudais pagrįstas tapatybės nustatymas suteiktų didelę pridėtinę vertę;

75.  ragina valstybes nares užtikrinti kovos su terorizmu veiklą vykdančių kompetentingų institucijų prieigą prie VIS ir taikyti supaprastintą tokios prieigos procedūrą;

76.  palankiai vertina sukurtą Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS), kuri bus taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kuriems nereikalinga viza;

77.  ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų nustatyta viena centralizuota ECRIS sistema, suteikianti galimybę keistis ES piliečių ir trečiųjų šalių piliečių nuosprendžių registro informacija;

78.  ragina į ES PNR direktyvą įtraukti privačius lėktuvus ir įpareigoti oro vežėjus rinkti PNR duomenis; ragina Komisiją įvertinti aerodromuose ir mažesniuose oro uostuose taikomas saugumo procedūras visose valstybėse narėse;

79.  primygtinai ragina visas valstybes nares nedelsiant įgyvendinti PNR direktyvą ir ragina Komisiją skubiai pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš tas valstybes nares, kurios to dar nepadarė; ragina valstybes nares tarpusavyje sujungti savo informacijos apie keleivius skyrius (PIU), kad būtų paprasčiau keistis PNR duomenimis; ragina Komisiją pasiūlyti technologinius sprendimus, kuriais būtų automatizuotas vieno PIU prašymų kitam nagrinėjimas, kad PNR duomenų mainai ir jų įtraukimas į skirtingas sistemas truktų trumpiau ir tam nereikėtų tiek žmogiškųjų išteklių; todėl skatina tokius projektus, kaip Nyderlandų vykdomas VSF projektas, kad būtų plėtojamas esamu „FIU.net“ pagrįstas „PIU.net“; prašo Komisijos kartu su Europolu remti bendrų tikslinių taisyklių ir rizikos vertinimų taikymo valstybėse narėse plėtojimą;

80.  ragina valstybes nares paversti savo PIU tarpžinybiniais skyriais, įskaitant muitinės, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų darbuotojus, kad kompetentingos institucijos galėtų geriau dalytis informacija;

81.  pažymi, kad 2008 m. birželio 23 d. Priumo sprendimų(18) įgyvendinimo terminas baigėsi 2011 m. rugpjūčio 26 d. ir kad dar ne visos valstybės narės yra visapusiškai įgyvendinusios šiuos sprendimus; ragina tas valstybes nares galiausiai įvykdyti savo įsipareigojimus pagal ES teisę ir visiškai įgyvendinti Priumo sprendimą, stiprinti Priumo sistemą atnaujinant savo nacionalines duomenų tvarkymo sistemas, kad jos būtų pritaikytos prie šiuolaikinių informacinių technologijų; ragina Komisiją ir Tarybą modernizuoti ir atnaujinti 2008 m. priimtus Priumo sprendimus, kad nacionalinės sistemos būtų susietos veiksmingiau;

Sąveikumas

82.  palankiai vertina siūlomus reglamentus dėl sąveikumo; ragina Komisiją įvertinti papildomų informacinių sistemų, kurios bus įtrauktos ateityje, potencialą ir galimą pridėtinę vertę ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui; mano, kad sąveikumas padeda sutelkti reikiamą ir būtiną informaciją; pabrėžia, kad tokiu sprendimu reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp teisėto institucijų poreikio laiku ir veiksmingai gauti svarbią informaciją pagal visas jų prieigos teises ir tikslų apribojimo pagal esminius teisinius pagrindus bei duomenų subjektų pagrindinių teisių;

83.  pabrėžia, kad reikia sukurti biometrinių duomenų atitikties tikrinimo sistemą, kad būtų galima atlikti paiešką keliose ES informacinėse sistemose naudojantis biometriniais duomenimis ir taip sustiprinti kovą su tapatybe susijusiu sukčiavimu bei neleisti asmenims naudotis keliomis tapatybėmis; pabrėžia būtinybę pildyti susijusias duomenų bazes biometriniais duomenimis; taip pat pabrėžia būtinybę nuolat gerinti gebėjimą atpažinti asmens tapatybės nustatymui neteisėtai naudojamus tikrus ir iš dalies ar visiškai suklastotus dokumentus;

84.  primygtinai ragina kuo greičiau pradėti tolesnį universalaus pranešimų formato (UPF) standarto plėtojimą glaudžiai bendradarbiaujat su „eu-LISA“, kad būtų užtikrinta, kad standartas atitiktų būsimų sąveikių IT sistemų poreikius ir galėtų tapti koordinuoto darbo, kuriuo siekiama gerinti duomenų kokybę didelio masto IT sistemose, dalimi;

85.  ragina ES lygmeniu, atsižvelgiant į ES duomenų apsaugos acquis kriterijus, apibrėžti suderintus minimaliuosius duomenų įvedimo duomenų kokybės standartus ir juos taikyti visose IT sistemose, kad būtų užtikrinta nuosekli jų duomenų kokybė; ragina „eu-LISA“ nustatyti bendrus rodiklius ir patikrinimus ir parengti visų sistemų duomenų kokybės centrinius stebėsenos pajėgumus, kurie priskiriami jos kompetencijai; be to, rekomenduoja, kad, kai „eu-LISA“ savo kokybės ataskaitose valstybėms narėms atkreipia dėmesį į pažeidimus, atitinkama valstybė narė turėtų būti įpareigota ištaisyti duomenis arba pagrįsti, kodėl jie neištaisomi;

86.  kritikuoja tai, kad „eu-LISA“ stinga reikiamo finansavimo ir darbuotojų, atsižvelgiant į nuolat didėjančią jos atsakomybę; ragina stiprinti „eu-LISA“ suteikiant jai papildomų pajėgumų ir išteklių, kurių reikia norint veiksmingai vykdyti naujas užduotis, ir tai turėtų atsispindėti naujoje DFP;

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija valstybėse narėse ir tarp jų

87.  ragina to nepadariusias valstybes nares kurti nacionalinius kovos su terorizmu „sintezės centrus“ arba koordinavimo skyrius, taip pat suderintas duomenų bazes, kad būtų centralizuota visų susijusių nacionalinių institucijų su terorizmu susijusi informacija ir žvalgybos informacija, būtų palengvinta jos paieška, atpažinimas ir keitimasis ja; be to, mano, kad iniciatyvi vietos ir, prireikus, regionų politika – būtina integralios nacionalinės saugumo politikos sąlyga; ragina valstybes nares, aptariant visus radikalizacijos požymius, dalytis geriausia patirtimi šioje srityje, pvz., Belgijos „Loache integrale veilheidsoncelen“ patirtimi, dalyvaujant pilietinės visuomenės subjektams, pvz., socialinėms tarnyboms, vietos administracijai ir vietos politikams, ir bendrai laikantis profesinės paslapties principo, kad galėtų prisidėti ir suinteresuotieji subjektai, kurie vykdydami profesinę veiklą turi užtikrinti konfidencialumą;

88.  ragina valstybes nares išnagrinėti naujus požiūrius į teisėsaugos bei žvalgybos tarnybų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija stiprinimą nacionaliniu lygmeniu, užtikrinant, kad būtų reikiamas teisėsaugos ir žvalgybos darbo ir būtinų informacijos nuosavybės, šaltinio apsaugos ir leistinųjų įrodymų baudžiamajame procese principų atskyrimas;

89.  ragina valstybes nares remtis geriausia patirtimi, stiprinant bendradarbiavimą atskirų bylų pagrindu ir prokurorų bei žvalgybos tarnybų dalijimąsi informacija su terorizmu susijusiuose baudžiamosios veikos tyrimuose;

90.  rekomenduoja valstybėms narėms gairėse arba priėmus teisės aktą nurodyti, kada policijos ir žvalgybos tarnyboms leidžiama keistis informacija su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir ES agentūromis, ir mano, kad nacionalinių standartų suderinimas šiuo klausimu padėtų atsakyti į ES lygmens klausimą, kada galima naudoti tokią informaciją ir ja dalytis;

91.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdant bet kokį teisinį ar politinį vertinimą, patikrinimą, procedūrą ar teismo procesą gaunama žvalgybos informacija būtų ypatingai apsaugota, ir užtikrinti tolesnę žvalgybos šaltinių ir pareigūnų slaptumo apsaugą ir neliečiamybę, kad nekiltų pavojus žvalgybos tarnybų darbui ir šaltinių, informatorių bei darbuotojų saugumui;

92.  ragina sukurti ES jungtinę žvalgybos akademiją, kurioje būtų taikomi bendri standartai, kad būtų sujungti ištekliai ir plėtojama sinergija, pasitikėjimas ir bendra žvalgybos kultūra;

93.  rekomenduoja valstybėms narėms išnagrinėti geresnio ES lygmens žvalgybos ir teisėsaugos tarnybų koordinavimo ir bendradarbiavimo galimybes, pvz., siunčiant ne tik teisėsaugos pareigūnus, bet ir žvalgybos specialistus į Europolo kovos su terorizmu jungtinės ryšių palaikymo grupės (angl. CTJLT) posėdžius; ragina Komisiją labiau remti CTJLT, taip pat teikti jai deramą finansavimą;

94.  ragina valstybes nares ir Komisiją toliau optimizuoti bendradarbiavimą per Kovos su terorizmu grupę, stiprinti ją kaip jungtinę nacionalinių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimo ir bendravimo platformą ir skirti tam atitinkamą finansavimą; palankiai vertina tai, kad įsteigta Kovos su terorizmu grupės patariamoji taryba, kuri didins matomumą ir skaidrumą ir viešai pasisakys Kovos su terorizmu grupei bendraujant su atitinkamomis ES institucijomis ir įstaigomis bei užtikrins, kad Europos Parlamentas būtų nuolat informuojamas;

95.  prašo valstybių narių suplanuoti nuolatinius teisėjų ir žvalgybos ir teisėsaugos institucijų bendruomenės atstovų mainų susitikimus, kuriuose būtų dalijamasi informacija apie padėtį, žvalgybos ir technikos raidą kovos su terorizmu srityje, kad teisminės institucijos galėtų susidaryti išsamų savo jurisdikcijos vaizdą ir gautų papildomų mokymų;

96.  ragina valstybes nares tarpusavyje toliau vystyti tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą vykdant bendrą grėsmės vertinimo, rizikos analizės ir patruliavimo veiklą;

97.  ragina valstybes nares ir Europos suinteresuotuosius subjektus toliau užtikrinti pakankamus veiklos pajėgumus ir kuo veiksmingiausią bendradarbiavimą kovos su terorizmu ir ES vidaus saugumo srityse, be kita ko, skiriant pakankamai biudžeto lėšų, kad būtų išsaugota nacionalinio saugumo sistema, pritaikyta vidutinės trukmės laikotarpiu kovoti su grėsmėmis;

98.  palankiai vertina 2018 m. kovo 23 d. Europos Vadovų Tarybos (27 valstybių narių) gaires, kuriose ji išreiškia pasiryžimą „palaikyti kuo glaudesnę partnerystę su JK ateityje [...], visų pirma [kovojant] su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu“; mano, kad labai svarbu užtikrinti ES ir Jungtinės Karalystės dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje ir informacijos mainų tęstinumą po „Brexit’o“;

99.  pripažįsta glaudų Europos šalių ir, atitinkamai, užsienio kovos su terorizmu institucijų specialistų tarptautinį bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje ir ragina toliau jį stiprinti vykdant operatyvines misijas, duomenų analizę, skubiau dalijantis žvalgybos duomenimis ir dalijantis geriausia patirtimi;

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su ES agentūromis

100.  ragina kovos su terorizmu srityje dirbančias TVR agentūras sistemingiau bendradarbiauti, kad būtų sukurti bendri metodai ir sinergija, atsižvelgiant į augantį agentūrų vaidmenį šioje srityje; mano, kad reguliariai rengiamuose bendruose visų pagrindinių agentūrų posėdžiuose galėtų būti toliau plėtojamas bendras darbas šioje srityje ir stiprinama sinergija su jų ryšių palaikymo pareigūnais delegacijose;

101.  ragina valstybes nares didinti patirties kovos su terorizmu srityje turinčių deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičių agentūrose, kad būtų užtikrintas valstybių narių poreikių atstovavimas ir agentūros galėtų turėti visas pagal jų įgaliojimus būtinas praktines žinias kovos su terorizmu srityje;

102.  ragina Europolą tapti tikru teisėsaugos informacijos mainų ir bendradarbiavimo centru kovos su terorizmu srityje ES; ragina Komisiją atidžiai stebėti šį procesą ir įvertinti galimo teisės aktų koregavimo poreikį;

103.  ragina Europolą visapusiškai pasinaudoti turimomis prieigos prie SIS, VIS ir EURODAC teisėmis, kartu užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms ir laikantis duomenų apsaugos teisės aktų;

104.  ragina Europolą užtikrinti valstybėms narėms galimybes laiku naudotis QUEST, kad būtų pagerintas sąveikumas;

105.  ragina Europolui ir Eurojustui skirti pakankamą finansavimą ir darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į nuolat didėjančią jų atsakomybę ir itin svarbų vaidmenį stiprinant Europos teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą ir remiant kovą su terorizmu;

106.  primygtinai ragina visas valstybes nares užtikrinti visišką Europolo ir susijusių valdžios institucijų ryšių panaudojimą, susijusį su teroristiniais nusikaltimais, atsižvelgiant į tai, kad kovos su terorizmu srityje dažnai būtina sparčiai veikti; ragina valstybes nares pasinaudoti Europolo specialistų „įdarbinimu vietoje“, nes taip didinamas pasitikėjimas ir mažinama administracinė našta; ragina valstybes nares užtikrinti Europolo tarnyboms tiesioginę prieigą prie valstybių narių teisėsaugos kovos su terorizmu tarnybų (ne tik federaliniu / centriniu lygmeniu);

107.  ragina valstybes nares nustatyti reikiamą saugią nacionalinės teisės įgyvendinimo ryšių infrastruktūrą ir skatinti tiesioginius ir decentralizuotus kovos su terorizmu tarnybų ryšius su kovos su terorizmu Saugaus keitimosi informacija tinklo programa ir AIS, nes taip būtų sustiprintos paieškos ir patikros;

108.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares teikti didesnius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, įskaitant duomenis tiriančius mokslininkus ir didžiųjų duomenų analitikus, kad būtų kuriami techniniai sprendimai, kuriais būtų galima susidoroti su dideliu kiekiu duomenų, kuriuos reikia analizuoti; ragina Europolui pavesti vykdyti tolesnius šios srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus pagal savo įgaliojimus, kurie būtų naudingi valstybėms narėms;

109.  ragina valstybes nares kuo geriau pasinaudoti techniniais sprendimais, kad būtų pagerintas keitimasis informacija su Europolu, visų pirma automatizuojant duomenų įkėlimo į Europolo informacinę sistemą kryžminio patikrinimo reikmėms procesą, pvz., naudojant Europolo sukurtas „duomenų įkėlimo priemones“;

110.  palankiai vertina naują nuostatą būsimame SIS II, pagal kurią Europolas, jei dėl teisinių ar operatyvinių priežasčių nereikės kitaip, galės būti informuojamas apie visus naujus perspėjimus ir visas naujas su terorizmu susijusias SIS atitiktis; pažymi, kad tai sudarys galimybę atlikti kryžmines patikras ir, jei bus laikoma tikslinga, operatyvines ir (arba) temines analizes, kad būtų galima nustatyti kelionių modelius ir (arba) išanalizuoti galimus asmens (-ų), kurio (-ių) buvimo vieta nustatyta, ryšius; ragina Komisiją skubiai įgyvendinti šią naują galimybę automatiniu būdu;

111.  ragina Europolą skelbti metinę ataskaitą apie valstybių narių atitinkamose ES informacinėse sistemose ir su Europolu bendrinamos informacijos kiekį ir tipą, kad būtų nustatytos spragos ir skatinama dalytis informacija;

112.  ragina Europolą kuo greičiau visapusiškai išplėtoti su biometriniais duomenimis susijusius pajėgumus, nes valstybėms narėms būtų svarbu kuo aktyviau su Europolu dalytis biometriniais duomenimis;

113.  pažymi, kad šiuolaikiškas ištisinis ryšių šifravimas yra būtina priemonė ryšių konfidencialumui ir teisėtoms vartotojų transakcijoms užtikrinti; ragina valstybes nares užtikrinti visų svarbių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, kad būtų padidinti kompetentingų valdžios institucijų iššifravimo pajėgumai ir kad kompetentingų vadžios institucijų iššifravimo pajėgumai būtų išlaikyti atitinkamame lygyje ir būtų garantuotas teisinis persekiojimas; palankiai vertina tai, kad Europolas kuria iššifravimo priemones ir ekspertines žinias, kad taptų informacijos, teisėtai gautos atliekant nusikaltimų tyrimus, iššifravimo centru ir kad būtų geriau remiamos valstybės narės; pažymi, kad Komisija 2018 m. Europolo biudžetą papildė 5 mln. EUR, kad sustiprintų Europolo pajėgumus iššifruoti tokią informaciją ir sukurti alternatyvių tyrimo metodų rinkinį, kurį galėtų naudoti valstybės narės;

114.  teigiamai vertina 2018 m. lapkričio 5 d. Paryžiaus deklaraciją dėl Europos teisminio kovos su terorizmu registro sukūrimo Eurojuste; ragina nedelsiant remiantis Tarybos sprendimu 2005/671/TVR, iš dalies pakeistu Direktyva 2017/541, sukurti tokį Eurojusto registrą ir skirti jam pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių;

115.  ragina valstybės nares sistemingai įtraukti Eurojustą į savo atliekamus kovos su terorizmu tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kurie pasižymi tarpvalstybiniu pobūdžiu, ir veiksmingiau naudotis Eurojusto veiklos koordinavimo priemonėmis;

116.  mano, kad veiklos susitarimai su trečiosiomis šalimis gali būti naudingi vykdant Europolo darbą, ir pažymi tai, kad Komisija šiuo metu veda derybas dėl veiklos susitarimų su aštuoniomis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regiono šalimis; ragina vesti pakartotines derybas dėl veiklos susitarimų su tam tikromis artimomis partnerėmis, pvz., ELPA šalimis;

117.  ragina Eurojustą toliau plėsti savo ryšių centrų tinklą trečiosiose šalyse ir ragina į Eurojustą komandiruoti daugiau ryšių prokurorų, pvz., iš Vakarų Balkanų;

118.   yra susirūpinęs dėl Interpolo perspėjimų, ypač dėl tam tikrų trečiųjų šalių raudonųjų perspėjimų, kurios jais naudojasi politiniais tikslais, taip kenkdamos tarptautiniam bendradarbiavimui kovojant su terorizmu;

119.  pabrėžia, kad būtina didinti finansavimą CEPOL ir sustiprinti novatoriškų su elektronine sritimi susijusių mokymų kūrimą ir teikimą;

120.  ragina CEPOL toliau rengti galutiniams SIS naudotojams skirtas mokymo programas pagal SIRENE vadovą ir geriausios praktikos pavyzdžių katalogą asmenų, kurie dalyvauja vykdant terorizmą ar su terorizmu susijusią veiklą, įskaitant su užsienio teroristus kovotojus, dėl kurių turi būti įvedami perspėjimai SIS, tema;

121.  ragina nacionalines saugumo tarnybas su ES institucijomis per ES INTCEN nuolat keistis strategine informacija apie kovą su terorizmu; ragina valstybes nares toliau remti keitimąsi žvalgybos informacija per ES INTCEN ir optimizuoti jo darbą, kad būtų padidintas jo veiksmingumas kovojant su terorizmu;

Tarpusavio pripažinimas ir savitarpio teisinė pagalba

122.  tikisi, kad valstybės narės toliau švies ir mokys teisminių institucijų darbuotojus apie Europos tyrimo orderį (ETO), kad būtų užtikrintas visapusiškas jo taikymas;

123.  ragina teroristinių išpuolių atveju pasitelkti jungtines tyrimų grupes; mano, kad jungtinės tyrimų grupės didina bendradarbiavimo ir tarptautinių nusikaltimų tyrimo veiksmingumą; dar kartą ragina Europolą ir Eurojustą dalyvauti šiose jungtinėse tyrimų grupėse, nes taip bus geriau panaudoti ES agentūrų teikiami ištekliai ir pajėgumai; ragina tokioms jungtinėms tyrimų grupėms teikti geresnį ir lengviau prieinamą finansavimą; be to, ragina vietoje sukurti specialią programą „Erasmus policijos pareigūnams“, pageidautina, skirtą jaunesniems ar žemesnio rango pareigūnams, siekiant juos paskatinti bent kartą per visą karjerą dalyvauti jungtinėse tyrimų grupėse kitose ES valstybėse narėse ir taip sudarant pareigūnams, kurie galbūt neturi bendradarbiavimo su kolegomis kitose valstybėse narėse patirties, galimybę įgyti papildomos patirties ir vadovautis geriausia veiksmingesnės kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu patirtimi; ragina išplėsti šią programą, kad ateityje ji būtų taikoma ir kitiems saugumo ir pataisos įstaigų pareigūnams;

124.  ragina valstybes nares kuo geriau panaudoti Eurojusto ir Europos teisminio tinklo teikiamą praktinę patirtį ir priemones, ypač teikiant praktinę ir teisinę informaciją ir paramą, susijusią su savitarpio teisinės pagalbos prašymais ir pagalba tarpusavio pripažinimo prašymų, tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo, sprendimų dėl tinkamiausios baudžiamajam persekiojimui jurisdikcijos arba turto arešto ir konfiskavimo koordinavimo srityje;

125.  ragina internetinių paslaugų teikėjus ir ryšių platformas veiksmingai įgyvendinti teismų sprendimus dėl kovos su terorizmu; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo ES rinkoje esančios ryšių platformos būtų įpareigotos bendradarbiauti užšifruotų ryšių srityje, jeigu priimtas su tuo susijęs teismo sprendimas; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas neturėtų susilpninti jų tinklų ir paslaugų, pavyzdžiui, sukuriant „slaptą prieigą“ ar palengvinant jos sukūrimą;

126.  ragina greitai priimti Komisijos pasiūlymus dėl reglamento ir direktyvos, kuriais siekiama gerinti tarpvalstybinę prieigą prie elektroninių įrodymų; prašo, kad internetinių paslaugų teikėjai teiktų vieną bendrą informacinį punktą, skirtą teisėsaugos ir teismo prašymams;

Išorės sienos

127.  primygtinai ragina valstybes nares investuoti į standartus atitinkančią IRT įrangą visuose sienos kirtimo punktuose, kad būtų galima atlikti tinkamus patikrinimus naudojant visas susijusias duomenų bazes; prašo Komisijos po konsultacijų su „eu-LISA“ nustatyti tokios IRT įrangos techninių standartų kriterijus; mano, kad rengiant pasiūlymus dėl informacinių sistemų sąveikumo reikėtų pasinaudoti galimybe patobulinti ir iš dalies suderinti nacionalines kompiuterines informacines sistemas ir nacionalines infrastruktūras sienos perėjimo punktuose; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti paramą valstybėms narėms ES bendrų išorės sienų stiprinimo srityje kitą 2021–2027 m. DFP laikotarpį bent jau patrigubinant biudžetą Integruoto išorės sienų valdymo fondui;

128.  palankiai vertina priimtas naujausias reformas, kuriomis siekiama ES lygmeniu stiprinti ES išorės sienas, įskaitant priimtas AIS ir ETIAS ir SIS reformą; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti šias priemones ir, bendradarbiaujant su Europolu, remti ir prisidėti prie ETIAS ir VIS stebėjimo sąrašo; prašo Komisijos atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas naujas reglamentas (ES) 2017/458, kuriuo numatomi sisteminiai visų išorės sienas kertančių asmenų patikrinimai, ir visų pirma kaip naudojama nukrypti leidžianti nuostata dėl sisteminių patikrinimų;

129.  ragina valstybes nares savo sienų valdymą suderinti su Europos integruoto sienų valdymo strategijos koncepcija; pabrėžia, kad būtina užtikrinti visapusišką Europos integruoto sienų valdymo strategijos įgyvendinimą Europos ir nacionaliniu lygmenimis bei taip sustiprinti išorės sienų valdymą;

130.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kad informacija apie trečiųjų šalių piliečių ilgalaikes vizas ir teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, įskaitant biometrinius duomenis, turėtų būti įtraukta į VIS;

131.  primygtinai ragina valstybes nares nutraukti leidimų gyventi ir pilietybių pardavimą vykdant auksinių vizų ir investuotojų programas, atsižvelgiant į didelę korupcijos, piktnaudžiavimo ir netinkamo Šengeno zonos naudojimo nusikalstamais tikslais riziką; prašo Komisijos griežtai ir greitai reaguoti reikalaujant, kad valstybės narės pateiktų visus susijusius duomenis ir kontrolės priemones, kad būtų užtikrintas Šengeno sistemos vientisumas ir saugumas;

132.  ragina Komisiją tęsti derybas su trečiosiomis šalimis dėl grąžinimo ir readmisijos;

133.  ragina valstybes nares naudoti atnaujintą vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo mechanizmą ir veiksmingai pranešti apie aplinkybes, kurios galėtų lemti trečiosios šalies vizos reikalavimo netaikymo sustabdymą, pvz., smarkiai padidėjusią grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

134.  ragina Komisiją įvertinti galimo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagal kurį oro transporto bendrovės ir uostų, tarptautinių autobusų ir greitųjų traukinių operatoriai turėtų privalomai atlikti atitikties patikrinimus, kai keleiviai lipa į transporto priemonę, kad įsitikintų, jog biliete nurodyta tapatybė atitinka keleivio turimą tapatybės kortelę ar pasą, variantus ir susijusį poveikį; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog vežėjams nebūtų pavestos jokios užduotys, kurios priklauso tik policijos institucijoms, pvz., tinkamas tapatybės patikrinimas arba tapatybės ar kelionės dokumentų autentiškumo tikrinimas;

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)

135.  ragina teisėkūros institucijas apsvarstyti galimybę suteikti FRONTEX ypatingą įgaliojimą tvarkyti su jos veiklos vaidmeniu, pvz., užkertant kelią tarptautiniams nusikaltimams ir terorizmui prie ES išorės sienų ir juos nustatant, susijusius veiklos asmens duomenis; mano, kad tokiu įgaliojimu turėtų būti leidžiama taikyti pakankamus duomenų saugojimo laikotarpius ir keistis asmens duomenimis su BSGP misijomis, Europolu ir Eurojustu ir tam tikromis aplinkybėmis ir taikant reikiamas apsaugos priemones – su trečiosiomis šalimis;

136.  pažymi, kad įtariamieji, kurių duomenis anksčiau tvarkė FRONTEX, po 90-ies dienų išnyks iš analitinės sistemos ir taps nežinomais arba naujais įtariamaisiais; todėl ragina pratęsti FRONTEX tvarkomų asmenų, įtariamų įvykdžius tarpvalstybinius nusikaltimus ir terorizmo veikla, asmens duomenų saugojimo laikotarpį iki trejų metų, kas jis prilygtų Europolo ir Eurojusto saugojimo laikotarpiui;

137.  mano, jog svarbu, kad FRONTEX turėtų prieigą prie visų susijusių duomenų bazių ir informacinių sistemų, ypač SIS, o taip pat AIS ir VIS, EURODAC ir Europolo informacinių sistemų ne tik sienų valdymo komandų darbo reikmėms, bet ir analitinėms reikmėms, susijusioms su naujais reiškiniais prie išorės sienų ar su judėjimo per sienas pasikeitimais arba darbu;

138.  ragina teisėkūros institucijas užtikrinti, kad FRONTEX privalėtų su valstybėmis narėmis pasidalyti skubia informacija;

139.  primygtinai ragina valstybes nares ir ES įstaigas, pvz., Europolą ir INTCEN, reguliariai teikti FRONTEX strateginę su sienomis susijusią informaciją dėl kovos su terorizmu ir ištirti, ar bet koks automatizuotas keitimasis su FRONTEX svarbia (bendrąja) informacija apie incidentų ir neteisėtos veiklos sienos perėjimo punktuose ir neteisėtų atvykimo ir (arba) išvykimo nacionalinius tyrimus ir išmaniųjų IRT sistemų naudojimas galėtų duoti pridėtinės vertės sudarant išsamų padėties vaizdą, taip pat atsižvelgiant į duomenų analizei būtiną darbuotojų skaičių; mano, kad tokia informacija taip pat turėtų apimti grįžtamąją informaciją, gautą atlikus antrinę saugumo kontrolę, ir informaciją, susijusią su dokumentų klastojimu;

140.  ragina FRONTEX kurti mokymo programas ir teikti mokymo kursus sienos apsaugos pareigūnams, visų pirma dėmesį skiriant tikrinimų pagal susijusias duomenų bazes prie išorės sienų stiprinimui ir pagalbai įgyvendinant bendruosius rizikos rodiklius;

Informacija apie kovos lauką

141.  palankiai vertina Europolo dalyvavimą JAV Jordanijoje vykdomos operacijos Gallant Phoenix teisėsaugos struktūroje, kurioje tvarkoma iš kovos lauko gauta informacija (ir, jei įmanoma, padedama nustatyti aukų tapatybes) ir ja su valstybių narių teisėsaugos institucijomis per nacionalinius Europolo padalinius keičiamasi pasitelkiant nustatytus kanalus ir procedūras; ragina suteikti Europolui visišką prieigą prie operacijos „Gallant Phoenix“;

142.  ragina visus susijusius veikėjus sukurti metodus, kad būtų galima perduoti ir bendrinti kovos lauko informaciją tiek, kiek tai leidžiama pagal teisę, ir taikant visas būtinas apsaugos priemones, pvz., šaltinio apsaugą civilinėje srityje, ir įvesti šią informaciją į atitinkamas duomenų bazes, kad tą informaciją laiku gautų ES išorės sienų apsaugos tarnybos; ragina šia informacija dalytis tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo tikslais;

Operacija SOPHIA

143.  ragina Tarybą pratęsti EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimus, padidinti jų teritorinę aprėptį siekiant išspręsti slaptų išsilaipinimų problemą ir į jos įgaliojimus įtraukti bendradarbiavimą kovoje su terorizmu;

144.  palankiai vertina, kad, siekiant pagerinti institucijų keitimąsi informacija, EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA kontekste buvo pradėtas vykdyti informacijos apie nusikaltimus padalinio bandomasis projektas, kuriame dalyvauja susijusių valstybių narių teisėsaugos institucijų, FRONTEX ir Europolo darbuotojai;

145.  ragina valstybes nares siekti tarptautinio teisinio įgaliojimo EUNAVFOR MED operacijai SOPHIA, kad būtų galima imtis operatyvinių priemonių prieš laivus ir susijusį turtą, net esančius pakrantės valstybių teritoriniuose vandenyse, suimti įgulas ir sulaikyti susijusį turtą, kurie, kaip įtariama, naudojami neteisėtam žmonių gabenimui arba JT ginklų embargo pažeidimams, taip pat su terorizmu susijusiems nusikaltimams vykdyti ir naftos kontrabandai;

Terorizmo finansavimas

146.  palankiai vertina naujas Europos lygmeniu priimtas teisėkūros priemones dėl kovos su terorizmo finansavimu; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti visas Europos kovos su pinigų plovimu direktyvas ir kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemones; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios priemonės būtų perkeltos į nacionalinę teisę ir deramai veiktų;

147.  ragina valstybes nares ir trečiąsias šalis nedelsiant veiksmingai ir visapusiškai įgyvendinti 2018 m. balandžio mėn. Paryžiuje vykusios konferencijos „Jokių pinigų terorui“ išvadas, Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijas ir 2012 m. vasario mėn. FATF priimtus Tarptautinius kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu standartus (vadinamosios atnaujintos FATF rekomendacijos); ragina Komisiją ir valstybes nares padėti trečiosioms šalims įgyvendinti šias rekomendacijas, teikiant techninę pagalbą ir dalijantis gerąja patirtimi;

148.  ragina Europos Tarybos Konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo dar neratifikavusias valstybes nares ją ratifikuoti ir perkelti į nacionalinę teisę;

149.  palankiai vertina Komisijos pristatytą metodiką dėl didelės rizikos trečiųjų šalių, kurios kelia grėsmę ES finansų sistemai; ragina Komisiją atlikus nepriklausomą, objektyvų ir skaidrų vertinimą taikyti šią metodiką ir visų pirma sudaryti didelės rizikos trečiųjų šalių, kurioms taikoma Kovos su pinigų plovimu direktyva, ES sąrašą ir kuo greičiau atlikti šį vertinimą;

150.  ragina valstybes nares pagerinti dalyvavimu vykdant neteisėtą prekybą, kontrabandą, klastojimą ir nesąžiningą veiklą įtariamų organizacijų stebėseną sukuriant Europolo jungtines tyrimų grupes;

151.  yra labai susirūpinęs dėl neteisėtų tabako rinkų, kurių pajamas, įskaitant iš sukčiavimo akcizais, galima panaudoti terorizmui finansuoti, masto ES; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę ratifikuoti ir įgyvendinti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (angl. WHO FCTC) Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo;

152.  teigiamai vertintina pasiūlymą dėl reglamento dėl kultūros vertybių importo; ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktą dėl patikimos sekimo sistemos į ES rinką patenkantiems meno kūriniams ir antikvariniams daiktams, ypač iš Komisijos įvardytų šalių, kuriose vyksta konfliktai ir kyla didelė rizika, taip pat iš į ES teroro sąrašą įtrauktų organizacijų, grupių ar asmenų; mano, kad šią iniciatyvą reikėtų sustiprinti sukuriant standartizuotą leidimą, be kurio prekyba tokiais daiktais būtų neteisėta, ir sukuriant kiekvienos eksportuojamos prekės pasą; mano, kad reikėtų sukurti susijusių dokumentų autentiškumo tikrinimo skaitmenines priemones; mano, kad prekiautojai meno kūriniais turi užtikrinti, kad būtų sistemingai pildomas ir atnaujinamas išsamus parduodamų antikvarinių daiktų registras;

153.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad meno kūriniais prekiaujančios ir antikvarinius daiktus saugančios įmonės (vadinamieji laisvieji uostai) privalėtų pranešti apie visus įtartinus sandorius ir meno kūriniais ir antikvariniais daiktais prekiaujančių ir juos saugančių įmonių savininkams, kurie susiję su tokių prekių neteisėtu gabenimu, nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, taip pat, prireikus baudžiamąsias sankcijas;

154.  palankiai vertina priimtas naujas taisykles dėl į Europos Sąjungą įvežamų ar iš jos išvežamų grynųjų pinigų(19) ir ragina skubiai jas įgyvendinti; ragina Komisiją įvertinti, ar kitas turtas turėtų būti įtrauktas į šio reglamento taikymo sritį, ar informacijos apie nelydimus grynuosius pinigus atskleidimo procedūra yra tinkama ir ar ateityje reikėtų persvarstyti didžiausią nelydimų grynųjų pinigų ribą;

155.  ragina valstybes nares aktyviau bendradarbiauti su Europolo AP FURTUM ir, kaip pareikalauta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2347, suteikti muitinių ir teisėsaugos institucijoms ir prokuratūroms specialių darbuotojų, taip pat veiksmingų priemonių ir tinkamų mokymų, bendradarbiaujant su Pasaulio muitinių organizacija (PMO) ir Interpolu;

156.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais parengti tikslingos finansinių srautų stebėsenos ir elektroninių piniginių, virtualiųjų valiutų ir išankstinio mokėjimo kortelių, sutelktinio finansavimo platformų ir internetinių mokėjimų ir mokėjimų mobiliuoju telefonu sistemų naudotojų tapatybės nustatymo būdus policijos ar teismo tyrimuose; ragina valstybes nares reguliuoti neoficialias vertės perdavimo paslaugas ir pabrėžia, jog šis reikalavimas nėra siekis sekti tradicinius giminaičių pervedimus, bet sekti organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ar pramonės ir (arba) prekybos srityje gautų nedeklaruotų pinigų judėjimą; ragina skirti dėmesį virtualiosioms valiutoms ir finansinių paslaugų technologijoms ir ragina išnagrinėti galimybę išplėsti sankcijas tiems, kurie teroristiniais tikslais naudoja sutelktinį finansavimą socialiniuose tinkluose; ragina valstybes nares skatinti kriptovaliutų bendroves naudoti analizės priemones potencialiai nusikalstamai veiklai, susijusiai su paskirties ir gavėjų adresais, įvertinti ir užtikrinti, kad jos visapusiškai taikytų kovos su pinigų plovimu teisės aktus, kai naudotojai konvertuoja kriptovaliutas į realią valiutą;

157.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų reikalaujama privalomai registruotis ir nustatyti tapatybę atliekant finansinius sandorius per pinigų pervedimų bendroves;

158.  ragina Komisiją įvertinti galimybę reglamentuoti alternatyvias perlaidų sistemas, pvz., nustatant privalomo registravimo arba licencijavimo tvarką brokeriams ir prievolę aiškiai ir tiksliai vykdyti apskaitą;

159.  yra susirūpinęs dėl pastaruoju metu suaktyvėjusios didelio masto pinigų plovimo veiklos(20) per tam tikrus euro zonos bankus, kuri yra terorizmo finansavimo šaltinis; ragina sukurti Europos Sąjungos terorizmo finansavimo sekimo sistemą (TFSS), kuri būtų naudojama su terorizmu siejamų asmenų sandorių atžvilgiu, ir teikti jai finansavimą bendroje mokėjimų eurais erdvėje; tokiu būdu būtų užtikrinta saugumo ir asmens laisvių pusiausvyra; pažymi, kad šiai Europos sistemai turėtų būti taikomi Europos duomenų apsaugos standartai;

160.  ragina gerinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija terorizmo finansavimo veiklos klausimais prievoles turinčius subjektus, finansinės žvalgybos padalinius ir kompetentingas institucijas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų finansinės žvalgybos padaliniai, neatsižvelgiant į jų tipą, galėtų netrukdomai susipažinti su finansine informacija, kad galėtų veiksmingai kovoti su teroristų finansavimu; ragina geriau suderinti Europos FŽP statusą ir veikimą; teigiamai vertina pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslams(21); ragina Europolą, Eurojustą ir trečiąsias šalis geriau ir išsamiau keistis informacija ir bendradarbiauti kovos su teroristų finansavimu srityje; ragina skubiai priimti direktyvos dėl teisėsaugos institucijų susipažinimo su finansine informacija ir FŽP keitimosi informacija projektą;

161.  ragina valstybes nares skirti daugiau išteklių nacionaliniams FŽP; ragina valstybes nares geriau pasinaudoti neoficialiu Europos finansinės žvalgybos padalinių tinklu (FIU.net) ir toliau plėtoti šio tinklo pajėgumus per Europolą, kad jis būtų visapusiškai naudojamas ir būtų galima įveikti esamus bendradarbiavimo sunkumus ir palengvinti dvišalių prašymų tvarkymą rankiniu būdu, kartu užtikrinant FŽP autonomiją ir nepriklausomumą; mano, kad ES FŽP galėtų būti reikalingas valstybių narių FŽP veiklai koordinuoti, jiems teikti pagalbą ir juos remti tarpvalstybiniais atvejais, jei būtų nepakankamai stiprinami „FIU.net“;

162.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti tyrimus vykdančių institucijų ir privačiojo sektoriaus, konkrečiai prievoles turinčių subjektų pagal ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu direktyvą, sąveiką ir keitimąsi informacija, kad būtų pašalinti trūkumai dėl suskaidytos ir neišsamios informacijos, kuri gaunama iš įtartinų sandorių ataskaitų; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti specialų forumą keitimusi finansine informacija, be kita ko, apie virtualios valiutos naudojimą, kuriame dalyvautų ir privatusis sektorius, naudojant saugius kanalus ir taikant ES duomenų apsaugos standartus; pažymi, kad šiuo atžvilgiu Europolas galėtų atlikti svarbų vaidmenį;

163.  ragina rengti specializuotus mokymus valstybių narių teisėsaugos ir teisminėms institucijoms apie teroristų finansavimo metodus ir naujoves, siekiant sustiprinti valstybių narių pajėgumus tirti neteisėtą su virtualiomis valiutomis susijusią veiklą; pabrėžia, kad toks mokymas turėtų užtikrinti standartinį teisėsaugos kompetencijos lygį visoje ES, kad vienos narės neatsiliktų nuo kitų; pabrėžia, kad svarbu vykdyti veiklos su virtualia valiuta rizikos vertinimą visos ES mastu ir koordinuoti tyrimo iniciatyvas, kad naudojantis šių vertinimų rezultatais būtų galima parengti strategijas dėl reglamentavimo ir teisėsaugos metodų trumpalaikiu, vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu;

164.  pabrėžia, kad fiskalinė ir finansinė žvalgyba ypač svarbi kovojant su terorizmu; apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu agentūrų veikla yra viena iš bene mažiausiai finansuojamų žvalgybos tarnybos veiklos sričių; ragina valstybes nares gerokai padidinti savo žmogiškuosius ir finansinius išteklius tyrimų ir teisėsaugos srityje, kad būtų kovojama su mokesčių vengimu ir slėpimu, kuriuos pasitelkus būti finansuojama nusikalstama arba teroristinė veikla;

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga

165.  ragina to nepadariusias valstybes nares priimti nacionalines ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos programas, kuriomis būtų sprendžiamos 2006 m. Komunikate dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) Komisijos nustatytos problemos, visų pirma atsižvelgiant į galimą tų objektų pažeidžiamumą; mano, kad EPCIP turėtų būti peržiūrėta ir atnaujinta;

166.  primena, kad neskelbtini duomenys ir juos kaupiančios sistemos taip pat yra ypatingos svarbos infrastruktūros valstybėse narėse dalis ir turėtų būti tinkamai apsaugoti nuo kibernetinių išpuolių(22);

167.  palankiai vertina Komisijos veiksmų planą remti viešųjų erdvių apsaugą ir skatina valstybes nares dalytis geriausia patirtimi ir prireikus sukurti viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimo tinklus;

168.  primygtinai ragina teisės aktų leidėjus nauju DFP laikotarpiu sukurti tolesnę VSF policijos programą, kuriai būtų skirtas bent panašaus dydžio finansavimas;

169.  ragina stiprinti Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamojo informacinio tinklo (CIWIN) vaidmenį;

170.  reikalauja, kad įtraukiant į sąrašą ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, darančius įtaką daugiau nei vienai valstybei narei, būtų laikomasi daugiašalio proceso, į kurį būtų įtrauktos visos valstybės narės, kurias jis galėtų paveikti;

171.  ragina valstybes nares įsteigti nacionalinius tarpžinybinius reagavimo į krizę centrus, kad išpuolio ar incidento atveju būtų teikiamas koordinavimas ir reaguojama į nelaimes; ragina užtikrinti, kad šie centrai naudotųsi ES integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo (IPCR) priemonėmis, kuriomis prisidedama prie trijų pagrindinių priemonių, t. y. pagrindinio IPCR 24/7 kontaktinio centro, IPCR internetinės platformos ir integruotos informacijos apie padėtį ir analizės ataskaitos;

172.  prašo Komisijos parengti nacionalinių krizių centrų arba reagavimo į krizę mechanizmų sąrašą;

173.  ragina Komisiją toliau rengti ir platinti valstybėms narėms skirtas gaires siekiant sustiprinti viešųjų erdvių apsaugą, kaip paskelbta jos Viešųjų erdvių apsaugos rėmimo veiksmų plane;

174.  ragina peržiūrėti Direktyvą 2008/114, kad būtų; „esminių paslaugų operatoriams“ numatytos taisyklės ir procedūros, panašios į numatytas TIS direktyvoje; užtikrinta, kad ypatingos svarbos infrastruktūros objektai būtų įtraukti į sąrašą atsižvelgiant į sistemų, kuriomis remiamos esminės ir tarpvalstybinės paslaugos, analizę, o ne laikantis atskirų sektorių požiūrio, deramai atsižvelgiant į kibernetinio saugumo svarbą; leista Komisijai visai Europai svarbių tarnybų turtą įtraukti kaip ypatingos svarbos infrastruktūros objektus; deramai atsižvelgta į esamą tarpusavio priklausomybę; sukurtas įpareigojimas viešiesiems ir privatiems ypatingos svarbos infrastruktūros objektų operatoriams pranešti apie incidentus, atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, teikti atitinkamus mokymus paskirtuose informaciniuose punktuose ir nustatyti kokybės reikalavimus, susijusius su veiklos tęstinumo planais, įskaitant veiklos planus, incidento ar išpuolio atveju;

175.  rekomenduoja užtikrinti privataus sektoriaus dalyvavimą rengiant ypatingos svarbos infrastruktūros ir lengvai pažeidžiamų taikinių apsaugos programas, be kita ko, kibernetinio saugumo kontekste; atkreipia dėmesį į poreikį vystyti viešojo ir privačiojo sektorių dialogus šioje srityje ir stiprinti nacionalinį ir vietinį atsparumą;

176.  ragina Komisiją pasiūlyti Europos sertifikavimo iniciatyvą privačioms saugumo bendrovėms, kad būtų tiksliai nurodyti reikalavimai ir sąlygos, pagal kuriuos privačios saugumo bendrovės galėtų veikti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų aplinkoje;

177.  pabrėžia, kad reikia priimti veiksmingas reagavimo strategijas, kurios apimtų aiškius su skubaus reagavimo komandomis susijusius komunikacijos kanalus, naudojamus išpuolio atveju, siekiant sumažinti nukentėjusiųjų skaičių ir užtikrinti geresnį situacijų valdymą, kad būtų kuo labiau sumažintas poveikis visuomenei; primygtinai ragina valstybes nares didinti savo dalyvavimą Europos lygmeniu jau įgyvendintuose mechanizmuose;

178.  ragina skubiai priimti peržiūrėtą Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, siekiant sustiprinti prevenciją ir pasirengimą, ES lygmens informacijos mainus ir valstybių narių pajėgumus įveikti įvairių rūšių nelaimes;

179.  ragina Komisiją atlikti galimybių ir susijusio poveikio vertinimą siekiant sukurti sistemą, kurią taikant būtų galima patikrinti asmenų, nuomojančių transporto priemones, orlaivius ir laivus, tapatybę;

180.  palankiai vertina 2017 m. birželio mėn. vykusias tarpvalstybines pratybas, kuriomis siekta didinti pažeidžiamų taikinių apsaugą nuo teroristinių išpuolių ir kuriose dalyvavo Belgija ir Nyderlandai; pažymi, kad Komisija finansavo šias pratybas veiklą ir kad jomis siekta įvertinti pasirengimą ir krizės valdymo funkcijas, kai skirtingose šalyse vienu metu įvykdomi du išpuoliai; ragina panašias pratybas vykdyti su valstybėmis narėmis; mano, kad ES gali pasiūlyti tokiam bendradarbiavimui pagalbinę sistemą, visų pirma tokiose srityse kaip medicininė priežiūra (Europos medicininės pajėgos), visuomenės sauga (Sveikatos saugumo komitetas) arba deaktyvavimo protokolai, taip pat koordinuoti specialius intervencijos padalinius iš nacionalinių policijos ir civilinės saugos pajėgų;

181.  ragina terorizmo ir nacionalinių, regioninių ir vietos reagavimo strategijų, skirtų apsaugos, atsparumo ir reagavimo reikmėms išpuolio atveju, teisės aktais atsižvelgti į konkrečius pažeidžiamų žmonių, pvz., neįgalių asmenų ir nepilnamečių, poreikius ir aplinkybes; be to, skatina neįgalių asmenų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą priimant jiems įtaką darančius sprendimus;

Sprogstamųjų medžiagų pirmtakai

182.  pažymi, kad teroristams prieinamos reglamentuojamos sprogmenų pirmtakų medžiagos ir mišiniai; todėl palankiai vertina 2018 m. balandžio mėn. pasiūlymą dėl reglamento dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo;

183.  ragina sukurti Europos licencijų sistemą specializuotiems pirkėjams, kurie nepriklausytų plačiajai visuomenei, kuri įpareigotų ekonominės veiklos vykdytojus įsiregistruoti, kad jiems teisėtai būtų leidžiama gaminti, platinti ar parduoti prieduose išvardytas medžiagas ar sudėtyje jų turinčius mišinius ar medžiagas; ragina valstybes nares sukurti tikrinimo sistemas, kad nustatytų, kai ekonominės veiklos vykdytojai nesilaiko reglamento;

184.  teigiamai vertina Reglamento (EB) Nr. 98/2013 dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų poveikio vertinimą ir ragina teisėkūros institucijas dėl pasiūlymo dėl reglamento 2018/0103/COD įvertinti privalomą keitimosi informacija procesą; ragina rinkos priežiūros institucijas sugriežtinti sprogstamųjų medžiagų pirmtakų priežiūrą, nes jie akivaizdžiai gali turėti neigiamą įtaką visuomenės saugumui;

185.  ragina muitines, bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis ir remiantis Europolo ir kitų duomenų analizės sistemų informacija, gerinti neteisėto sprogmenų pirmtakų pirkimo internetu nustatymą atliekant iki prekių atvykimo į ES arba išvykimo iš jos veiklos vykdytojų pateikta informacija apie krovinį pagrįstą tikrinimą, taip pat naudojantis muitinės rizikos valdymo sistema (angl. CRMS);

186.  ragina Komisiją bendradarbiauti su įmonėmis skatinant taikyti elektroninių rinkų gaires dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų pardavimo saugumo, apribojant tam tikrų medžiagų pirkimą iki profesionalių naudotojų ir toliau detalizuojant ribotą produktų politiką nustatant leistinus kiekio ir grynumo lygius;

187.  ragina vienodai taikyti standartizuotą pavadinimų suteikimo tvarką, kuri sudarytų galimybę ekonominės veiklos vykdytojams ir elektroninėms prekyvietėms paprasčiau identifikuoti jų svetainėse skelbiamus cheminius produktus; ragina elektronines prekyvietes taip pat tikrinti skelbimus pagal standartizuotų raktinių žodžių sąrašus siekiant stebėti reglamentuojamų objektų sąrašą;

188.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti bendrus licencijų kriterijus suderinant prašymų patenkinimo ir atmetimo sąlygas ir supaprastinant valstybių narių tarpusavio pripažinimą;

Neteisėti ginklai

189.  ragina greitai ir veiksmingai įgyvendinti direktyvą dėl šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, siekiant kuo veiksmingiau kontroliuoti jų pardavimą ir naudojimą ir išvengti neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais ir su jais susijusia įranga ir priemonėmis, kuriomis neteisėtai prekiaujama tiek ES, tiek už jos ribų; ragina pašalinti dabartinės šaunamųjų ginklų reguliavimo sistemos spragas, pvz., imantis priemonių, kuriomis būtų sustabdytas paprastai perdaromų tuščiais šoviniais šaudančių ginklų, Flobero, signalinių ir panašių ginklų cirkuliavimas;

190.  ragina valstybes nares priimti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų perdavimo programas, pritaikytas prie konkrečių neteisėtų šaunamųjų ginklų rinkų aplinkybių; ragina veiksmingai bausti už šaunamųjų ginklų turėjimą ir neteisėtą prekybą jais; ragina valstybes nares griežtai ir stropiai įgyvendinti 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę

191.  remia ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba strategijos peržiūrą, atsižvelgiant į naują saugumo ir saugumo politikos aplinką ir ŠLG dizaino ir technologijų pokyčius, kurie turi įtakos gebėjimams reaguoti į grėsmę;

192.  mano, kad valstybės narės turėtų priimti „ginklo tyrimo“ metodą, kuriam būtų naudojamos konkrečios teisėsaugos struktūros ir kuris būtų sukurtas siekiant nustatyti su tokio pobūdžio neteisėta prekyba susijusius veikėjus ir tinklus bei teikiamos įvairių nacionalinių balistinių duomenų bazių konsultacijos;

193.  primena, kad Komisija priėmė ataskaitą dėl Reglamento 258/2012, kuriuo nustatomos ne karinės paskirties šaunamųjų ginklų eksporto, importo ir tranzito leidimų taisyklės, įvertinimo, kurioje padaryta išvada, kad reglamentas tebėra reikalingas, bet jo efektyvumas yra ribotas, nes tam tikruose jo nuostatose trūksta tikslumo, ir dėl sudėtingos sąveikos su kitomis ES teisės priemonėmis; ragina valstybių narių teisėsaugos institucijas sukurti specializuotas policijos komandas kovai su nelegalia prekyba neteisėtais šaunamaisiais ginklais, kurios turėtų pakankamai darbuotojų, patirties ir įrangos;

194.  ragina valstybes nares įvertinti galimus apribojimus nešiotis peilius be pagrįstos priežasties, galimybę uždrausti ypač pavojingus peilius, pvz., „zombių“ ar viena ranka atlenkiamus peilius, ir šių priemonių taikymą internete;

Išorės aspektas

195.  primygtinai ragina valstybes nares tarptautiniu mastu siekti pasaulinių veiksmų sprendžiant užsitęsusius konfliktus, kurie destabilizuoja ištisus regionus, kursto smurto ir kančių ciklą ir, deja, skatina daugybę teroristinių naratyvų;

196.  ragina stiprinti ES bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, pirmiausia su tranzito šalimis ir užsienio kovotojų kelionės tikslo šalimis, kovos su terorizmu srityje; mano, kad ES turi išsaugoti visuotinį požiūrį į kovą su terorizmu, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui su svarbiomis trečiosiomis šalimis, pagrįstam aiškiai apibrėžtais prioritetais;

197.  mano, kad kovos su terorizmu srityje reikia konkrečių žinių; todėl ragina didinti ES tinklo profesionalumą šioje srityje, visų pirma iš valstybių narių kilusiems kovos su terorizmu srityje veiklą vykdantiems darbuotojams užtikrinant geresnę ir ilgiau trunkančią integraciją į ES struktūrą, išskyrus vieną užduotį ES delegacijoje vykdančius darbuotojus; mano, kad darbuotojų komandiravimas į ES institucijas kuo labiau padidintų praktinę patirtį ir kompetencijų naudojimą kovos su terorizmu srityje;

198.  ragina Komisiją sustiprinti paramą trečiųjų šalių, ypač kaimyninių šalių, pastangoms kovoti su sunkiais nusikaltimais ir neteisėta prekyba, kaip terorizmo finansavimo šaltiniu, ir stiprinti santykius su jomis, kad būtų pagreitintas turto įšaldymas;; tačiau yra susirūpinęs, kad kai kuriose ES šalyse partnerėse kovos su terorizmu srities teisės aktai yra pernelyg plataus masto ir jais piktnaudžiaujama slopinant taikų kitokios nuomonės išreiškimą; įspėja, kad taikios teisėtų susirūpinimą keliančių klausimų išraiškos kriminalizavimas gali paskatinti radikalėjimą; mano, kad ES turėtų stipriai investuoti į veiksmus, kuriais sprendžiamos pagrindinės terorizmo problemos trečiosiose šalyse; tvirtai remia išorės kovos su ekstremizmu programas kalėjimuose, bendradarbiavimo programas su religiniais lyderiais ir bendruomenėmis, religijų tarpusavio dialogą ir forumus, ir iš esmės visų rūšių sutaikinimo programas, kurios mažina įtampą bendruomenėse ir užkerta kelią religinei politikai taikant ekonomines, socialines ir švietimo priemones;

199.  ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti ES žvalgybos ir situacijų centro (EU INTCEN) kovos su terorizmu žvalgybos analize; ragina Komisiją, siekiant padidinti atitinkamos informacijos srautą į ES centrinę žvalgybos sistemą, suteikti aiškius įgaliojimus ES žvalgybos ir situacijų centrui susisiekti su ES delegacijų analitikais;

200.  ragina stiprinti bendradarbiavimą ir nustatyti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų ir operacijų bei Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos (TVR) veiksmų sąveiką;

201.  ragina supaprastinti ES ribojamųjų priemonių sistemą, kad ji taptų veiksminga priemone kovos su terorizmu srityje;

Terorizmo aukos

202.  ragina Komisiją sukurti ES terorizmo aukų koordinavimo centrą (angl. CCVT), kuris laiku teiktų reikiamą paramą masinių išpuolių vienoje ar daugiau valstybių narių atveju; mano, kad, inter alia, CCVT užduotis būtų skubios pagalbos aukoms iš kitų valstybių narių, taip pat praktinės patirties teikimas ES lygmeniu skatinant keitimąsi žiniomis, protokolais ir geriausia patirtimi; pabrėžia, kad būtina teikti paramos ir apsaugos priemones netiesioginėms aukoms, pavyzdžiui, aukų giminaičiams, liudytojams ir pirmuosius reagavimo veiksmus atliekantiems asmenims;

203.  mano, kad, įsteigus CCVT, jis galėtų rinkti statistinius duomenis, teikti pagalbą ir koordinuoti terorizmo aukų registrų kūrimą valstybėse narėse ir Europos lygmeniu, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos teisės aktų, visų pirma susijusių su duomenų subjektų teisėmis, ir tikslo apribojimo principo; mano, kad jis taip pat galėtų tirti ir skatinti geriausią praktiką, pvz., protokolų rengimą, siekiant:

  1)  užtikrinti terorizmo aukoms pradinę emocinę pagalbą;

2)  teikti tolesnę psichologinę ir emocinę pagalbą;

3)  užkirsti kelią pakartotinei viktimizacijai vykstant teismo procesui ar biurokratinei sąveikai;

4)  užtikrinti, kad būtų veiksmingai garantuojama teisė kreiptis į teismą, ypač išpuolių, kuriuose nukenčia užsienio valstybių asmenys, atvejais;

5)  skatinti geriausią žiniasklaidos praktiką, susijusią su terorizmo aukų ir jų šeimų atžvilgiu jautriomis temomis;

  mano, kad CCVT galėtų sukurti ir viešą akredituotų paramos aukoms organizacijų registrą, kuris būtų prieinamas konsultuojantis ir tobulinant parengtus protokolus; ragina valstybes nares įsteigti atskirą instituciją, kuri veiktų kaip nacionalinis CCVT informacinis centras;

204.  ragina Komisiją visomis ES kalbomis sukurti bendrą terorizmo aukų teisių ir paramos internetinę platformą, kurią valdytų CCVT ir visose valstybėse narėse esantys nacionalinio lygmens informaciniai centrai, įskaitant pagalbos liniją;

205.  ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl terorizmo aukų, kuriame būtų veiksmingai atsižvelgiama į aukų poreikius ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais ir pateikta bendra terorizmo aukų statuso ir teisių apibrėžtis ir standartizuota kompensacijos prašymo forma aiškiai apibrėžiant draudikų pareigos ir galutiniai terminai; mano, kad nacionaliniu lygmeniu turėtų būti nustatyta supaprastinta procedūra, pagal kurią iš karto po išpuolio terorizmo aukoms būtų automatiškai mokamos kompensacijos, siekiant patenkinti jų tiesioginius poreikius, ir kad tolesnės kompensacijos klausimas turėtų būti reguliariai peržiūrimas remiantis aukos padėties įvertinimu;

206.  mano, kad bendrosios terorizmo aukos apibrėžties taikymo sritis turi apimti bent šiuos aspektus: 1) mirę asmenys; 2) fizinę ir (arba) psichologinę žalą patyrę asmenys; 3) asmenys, buvę pagrobti ar patyrę grėsmę; 4) mirusių asmenų sutuoktiniai ar artimais arba giminystės ryšiais susiję asmenys, įskaitant tėvus ir vaikus, senelius ir brolius bei seseris;

207.  ragina valstybes nares įpareigoti tarpžinybinius reagavimo į krizę centrus, skirtus koordinuoti ir reaguoti į nelaimes, užtikrinti nacionalinių ir vietos protokolų, susijusių su prioritetiniu sparčiu aukų tapatybės nustatymu ir tiesioginiu jų valdymu bei perdavimu kompetentingoms tarnyboms, įgyvendinimą;

208.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinėje skubaus reagavimo infrastruktūroje būtų numatytos visapusiškos terorizmo aukų konkrečių poreikių tenkinimo iškart po teroristinio išpuolio ir tol, kol būtina, priemonės; mano, kad tuo tikslu valstybės narės turėtų sukurti bendrą atnaujintą svetainę su visa atitinkama informacija ir įsteigti skubios pagalbos centrą aukoms ir jų šeimoms, kuriame būtų teikiama pirmoji psichologinė pagalba ir emocinė pagalba, kaip nurodyta 2017 m. kovo 15 d. Direktyvoje (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu(23);

209.  pabrėžia, kad aukų šeimoms informaciją turėtų pagarbiai, žmoniškai ir deramai pranešti specialiai apmokyti specialistai užtikrinant, kad žiniasklaida neatskleistų jų tapatybių negavus išankstinio jų sutikimo, ir kad ypatingą dėmesį, pagarbą ir pirmenybę reikėtų skirti vaikams;

210.  ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2015/637, siekiant užtikrinti konsulinę ES piliečių apsaugą trečiosiose šalyse, kuriose jų valstybė narė atstovybės neturi; pabrėžia, kad vis daugiau ES piliečių nukenčia nuo teroristinių išpuolių ne savo šalyje, todėl ragina valstybėse narėse skubiai parengti protokolus, siekiant padėti kitos šalies pilietybę turintiems europiečiams teroristinio išpuolio atveju, remiantis pasiūlymu dėl Direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu;

211.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad terorizmo aukoms teikiama būtina pagalba taip pat apimtų tokias priemones, kaip pirmoji pagalba, psichologinė pagalba, apsauga nuo antrinės viktimizacijos, teisinė pagalba, veiksmingai užtikrinama teisė kreiptis į teismą, grynųjų pinigų avansai, padedantys padengti tiesiogines išlaidas, sertifikuota vaikų priežiūra ir pagalba namuose, mokesčių lengvatų sistemos ir su transportu susijusi pagalba laikino ar nuolatinio neįgalumo atvejais;

212.  ragina valstybes nares, gaunant Komisijos paramą, užtikrinti, kad visų susijusių nacionalinių tarnybų specialistai, ypač pirmosios pagalbos teikėjai, būtų tinkamai apmokyti konkrečių terorizmo aukų pokyčių srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad CCVT teiks pagalbą profesinio mokymo, įskaitant policijos pareigūnų, teisininkų ir kitų darbuotojų, dirbančių su aukomis ir draudimo įmonėmis ar kompensavimo institucijomis, mokymą, klausimais;

213.  ragina valstybes nares sukurti teisinius mechanizmus, kuriais konkretaus teroro akto šlovinimą būtų galima pripažinti nusikaltimu, nes tai žemina aukas ir gali sukelti antrinę viktimizaciją, pakenkiant asmens, kuris tapo auka per šį teroro aktą, orumui ir atsigavimui;

214.  ragina susijusias institucijas užtikrinti, kad nevyktų paskesnė viktimizacija, kurią lemia aukų atvaizdų žeminimas ir išpuoliai prieš juos socialiniuose sektoriuose, susijusiuose su užpuoliku;

215.  prašo valstybių narių uždrausti garbinti tuos, kurie, priėmus galutinį sprendimą, pripažinti kaltais dėl teroristinės veiklos;

216.  prašo valstybių narių ypatingą dėmesį skirti aukoms, kai šios gali patirti priekabiavimą arba bijo, kad jas vėl gali užpulti asmenys iš tokios pačios kaip agresorių socialinės aplinkos;

217.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad už ES ribų „Da'esh“ teroristų seksualinį ir kitą sunkaus pobūdžio smurtą patyrusios aukos Europos Sąjungoje jaustųsi saugiai ir nejaustų baimės; ragina valstybes nares kelti bylas teisme net tokiais atvejais, kai nusikaltimai įvykdyti už ES ribų, ir nukentėjusius asmenis kviesti į teismo procesą kaip vertingus liudytojus;

218.  ragina Komisiją apsvarstyti finansinę programą kompensacijos aukoms didelio masto teroristinių išpuolių atveju, kad prireikus ir tarpvalstybiniais atvejais būtų remiamos valstybės narės;

219.  ragina Komisiją inicijuoti dialogą su valstybėmis narėmis, siekiant sumažinti didelius valstybių narių teroristinių išpuolių aukoms nacionaliniu lygmeniu skiriamų finansinių kompensacijų skirtumus;

220.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos terorizmo aukos turėtų teisę būti teismo proceso, susijusio su juos paveikusiu teroristiniu išpuoliu, šalimi ir atsižvelgti į konkrečią tarptautinių aukų padėtį; prašo valstybių narių užtikrinti, kad baudžiamuosiuose procesuose tarp aukų ir agresorių ar agresorių aplinkos asmenų nebūtų žeminančio kontakto;

221.  prašo užtikrinti, kad Europos terorizmo aukų atminimo dienai, kovo 11-ajai, būtų suteikiama daugiau svarbos;

Pagrindinės teisės

222.  pabrėžia, kad saugumo priemonės, įskaitant kovos su terorizmu priemones, turi būti įgyvendinamos laikantis teisinės valstybės principo ir gerbiant pagrindines teises ir jos turi būti patvirtintos taikant aiškią teisinę sistemą; todėl ragina valstybes nares ir ES institucijas priimant ir taikant kovos su terorizmu priemones gerbti pagrindines teises, įskaitant susijusias su privatumu ir duomenų apsauga, minties ir saviraiškos laisve ir nediskriminavimu, taip pat procesines garantijas, įskaitant nekaltumo prezumpciją, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į informaciją ir teisminės institucijos vykdomą kontrolę, taip pat užtikrinimą, kad asmenys turėtų veiksmingas teisių gynimo priemones, kad galėtų užginčyti savo pagrindinių teisių pažeidimus, įskaitant galimybę pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis;

223.  ragina valstybes nares ir ES institucijas, priimant ir taikant kovos su terorizmu priemones, užtikrinti tinkamą skirtingų pagrindinių teisių ir saugumo poreikių pusiausvyrą; šiuo atžvilgiu mano, kad didžiausia pirmenybė turėtų būti skiriama žmonių pagrindinių teisių į gyvybę ir saugumą apsaugai;

224.  dar kartą tvirtina, kad tarptautiniuose ir regioniniuose žmogaus teisių aktuose aiškiai nurodoma, kad valstybės turi teisę ir pareigą saugoti asmenis savo jurisdikcijoje nuo teroristinių išpuolių, kad užtikrintų teisę į gyvybę ir teisę į saugumą; primena, kad ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu srityje turi būti pagrįstas pagarba tarptautinėms žmogaus teisėms ir humanitarinei teisei, įskaitant absoliutų kankinimų uždraudimą;

225.  ragina Komisiją ir Pagrindinių teisių agentūrą išnagrinėti kovos su terorizmu politikos srityje kylančius sunkumus ir nustatyti geriausią valstybių narių praktiką, įskaitant praktiką, kurioje atsižvelgiama į ypatingą pažeidžiamų asmenų, pvz., neįgaliųjų ir nepilnamečių, padėtį; ragina Komisiją skatinti tokį keitimąsi geriausia patirtimi ir parengti su tuo susijusias gaires; taip pat primena, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija pagal savo daugiametę programą gali prašyti Pagrindinių teisių agentūros pateikti nuomones dėl kovos su terorizmu priemonių;

226.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų priimtos reikiamos duomenų apsaugos priemonės, vadovaujantis taikomais ES teisės aktais, įskaitant tinkamas technines ir organizacines asmens duomenų saugumo ir konfidencialumo apsaugos priemones; ragina jas nustatyti aiškias taisykles dėl to, kas gali susipažinti su sistemose esančiais duomenimis, išsaugoti konsultacijų ir atskleistos informacijos įrašus, ir užtikrinti teisę susipažinti, ištaisyti, ištrinti ir apriboti, taip pat teises į kompensaciją ir teisių gynimą teisme; ragina Komisiją ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną toliau tobulinti naujoviškus privatumo užtikrinimo projektuojant sprendimus;

227.  mano, kad siekiant patikimos kovos su terorizmu politikos reikia tvirtų viešųjų institucijų, dalyvaujančių kovoje su terorizmu, įgaliojimų ir didelės viešosios paramos šioms institucijoms; atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti priežiūra skatinant visuomenės pasitikėjimą ir paramą; ragina valstybes nares nustatyti kovos su terorizmu priemonių priežiūros mechanizmus, kad būtų galima įvertinti jų poveikį; be to, ragina valstybes nares užtikrinti demokratinę priežiūrą ir viešą atskaitomybę visoms saugumo ir žvalgybos tarnyboms, išsaugant būtiną slaptumą;

°

°  °

228.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0307.

(2)

Tyrimas „ES kovos su terorizmu politikos aktualumas, nuoseklumas ir veiksmingumas“, atliktas Europos Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus užsakymu, http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/583124/IPOL_STU(2017)583124_EN.pdf

(3)

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX:32018D1084

(4)

2017 m. Europolo TE-SAT ataskaita (14 puslapis).

(5)

https://www.dw.com/de/jesidin-trifft-in-deutschland-auf-is-peiniger/a-45119776

(6)

Radikalizacija – tai sudėtingas procesas, kurio metu asmuo arba grupė turi priimti vis labiau kraštutines religines ir (arba) politines idėjas ir (arba) požiūrį, dėl kurių gali būti imamasi smurtinių veiksmų, įskaitant teroro aktų vykdymą. Remiantis Komisijos politikos dokumentais, visos nuorodos į radikalizaciją turi būti suprantamos kaip „radikalizacijai, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo ir terorizmo pavojus“.

(7)

Už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakingos Komisijos narės Věros Jourová kalba konferencijoje dėl radikalizacijos kalėjimuose, vykusioje Briuselyje 2018 m. vasario 27 d. http://europa.eu/rapid/press-release_SPEECH-18-1221_en.htm

(8)

Europolas, 2018 m. rugsėjo 6 d.

(9)

2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/458, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2016/399 nuostatos, susijusios su atitinkamų duomenų bazių tikrinimo prie išorės sienų sugriežtinimu (OL L 74, 2017 3 18, p. 1).

(10)

OL C 366, 2017 10 27, p. 101.

(11)

Europolo ataskaita dėl terorizmo padėties ir tendencijų (Te-Sat) 2017 m., p. 10.

(12)

Europolo TE-SAT ataskaita 2017 m., p. 15.

(13)

Europolo TE-SAT ataskaita 2017 m., p. 9.

(14)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0229.

(15)

2017 m. rugsėjo 22 d. Europos Tarybos pranešimas „Baudžiamasis persekiojimas ir bausmė už „Da'esh“ nusikaltimus žmoniškumui ar netgi genocidą“.

(16)

OL L 293, 2013 11 5, p. 1.

(17)

OL L 212, 2018 8 22, p. 1.

(18)

2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (OL L 210, 2008 8 6, p. 1) ir 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo (OL L 210, 2008 8 6, p. 12).

(19)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (OL L 284, 2018 11 12, p. 6).

(20)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2018/614496/IPOL_IDA(2018)614496_EN.pdf

(21)

COM(2018)0213.

(22)

2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(23)

OL L 88, 2017 3 31, p. 6.


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendra informacija

Pastaraisiais metais ES susiduria su beprecedente teroristinių išpuolių banga savo teritorijoje, dėl to saugumo klausimas staiga tapo svarbiausiu piliečių rūpesčiu ir buvo atkreiptas dėmesys į su bendradarbiavimu ir keitimusi informacija šioje srityje susijusias problemas. Iš tiesų, 2017 m. birželio mėn. „Eurobarometro“ apklausoje dėl bendro piliečių informuotumo, patirties ir suvokimo saugumo srityje 92 proc. respondentų pritarė tam, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų dalytis informacija su kitų ES valstybių narių valdžios institucijomis, kad būtų veiksmingiau kovojama su nusikalstamumu ir terorizmu.

Po šių išpuolių valstybės narės ir ES nesugebėjo deramai reaguoti į piliečių susirūpinimą ir terorizmo grėsmės keliamus sunkumus. Pasiūlyti nauji teisės aktai, dabartiniai teisės aktai buvo peržiūrėti arba yra peržiūrimi ir ES bei valstybėse narėse pradėtos diskusijos, kaip geriausia reaguoti į terorizmo grėsmę.

2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamentas, reaguodamas į šiuos įvykius ir norėdamas prisidėti, sukūrė Specialųjį komitetą terorizmo klausimais. Komitetas sudarytas 2017 m. rugsėjo 14 d. Jo svarbiausias tikslas – pašalinti praktinius ir teisėkūros trūkumus kovojant su terorizmu, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija.

Bendrieji klausimai

Vienas iš svarbiausių klausimų, kurį ne kartą nurodė ir pabrėžė specialistai ir vykdytojai, – tai poreikis visiškai įgyvendinti dabartinius teisės aktus šioje srityje. Valstybės narės turi suteikti ne tik teisės aktų sistemą, bet ir reikiamą techninę įrangą, taip pat pakankamą skaičių tinkamai parengtų darbuotojų, kad būtų užtikrintas praktinis dabartinių priemonių taikymas.

Atliekant komiteto darbą buvo nuolat kalbama apie būtinybę nustatyti tinkamą duomenų saugojimo tvarką. Pranešėjos mano, kad reikia numatyti ES duomenų saugojimo tvarką, laikantis su Teisingumo Teismo praktika susijusių reikalavimų, kartu atsižvelgiant į kompetentingų valdžios institucijų poreikius ir kovos su terorizmu srities ypatumus.

Pranešėjos apgailestauja, kad dabartiniai valstybių narių atsisakymai taikyti policijos ir teismų bendradarbiavimo priemones, skirtas teroristinių nusikaltimų prevencijai, nustatymui, tyrimui ir nusikaltėlių patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, galėtų kelti pavojų terorizmo tyrimų spartai ir veiksmingumui ir gali daryti neigiamą įtaką, ir ragina valstybes nares neatsisakyti taikyti priemonių šioje svarbioje srityje.

Radikalėjimo prevencija ir kova su juo

Radikalėjimas, kaip vietinių teroristinių išpuolių šaltinis, kelia didelę grėsmę Europos Sąjungai. Prie radikalėjimo labiausiai prisidedantys veiksniai yra radikalaus pobūdžio turinys socialiniuose tinkluose, tiesioginis kontaktas su radikalių pažiūrų asmenimis ir radikalėjimo ekosistema, įskaitant neapykantą kurstančius pamokslininkus ir radikalaus pobūdžio knygų, internetinės ar garso ir vaizdo žiniasklaidos turinį. Kalėjimai – dar vienas radikalėjimo židinys.

Nors Europos Sąjunga jau įvykdė keletą kovos su radikalėjimu iniciatyvų, pvz., Informacijos apie radikalizaciją tinklą ir ES interneto forumą, norint kovoti su šia grėsme reikia labiau suderinto ir konkretesnio požiūrio. Todėl pranešėjos siūlo sukurti naują ES Radikalėjimo prevencijos kompetencijos centrą, kuris turėtų koordinuoti ir supaprastinti valstybių narių, politikos formuotojų, vykdytojų, specialistų ir mokslininkų tarpusavio bendradarbiavimą radikalėjimo prevencijos srityje ir prisidėti prie tikslinio ES lėšų naudojimo šioje srityje. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pilietinės visuomenės organizacijų ir NVO, kurios nepakeičiamos vykdant radikalėjimo prevencijos ir kovos su juo projektus, vaidmenį. Valstybės narės turi parengti reikiamas jų darbo teisines ir finansines išankstines sąlygas.

Siekiant kovoti su radikalaus pobūdžio turinio plitimu internete, pranešėjų manymu, pasiekta įmonių savanoriškų veiksmų riba ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įmonės būtų įpareigotos per vieną valandą visiškai pašalinti teroristinio pobūdžio turinį, ir nustatyti joms aiškią prievolę pranešti teroristinio pobūdžio turinio paplitimo ir pašalinimo rodiklius, taip pat nustatyti sankcijas už reikalavimų nesilaikymą.

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija

Bendradarbiavimas ir informacijos mainai būtini kovojant su terorizmu. Atsižvelgiant į paskutinių išpuolių suplanavimo ir įvykdymo spartą, reikia sparčiai keistis informacija ir žvalgybos informacija, kad ji būtų veiksminga ir padėtų išvengti išpuolių. Dėl tarpvalstybinio terorizmo pobūdžio reikalingas tvirtas suderintas atsakas ir bendradarbiavimas valstybėse narėse ir tarp jų, taip pat bendradarbiavimas su kompetentingomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis ir tarp jų.

Pranešėjos mano, kad dalijimosi informacija srityje reikia pradėti taikyti naują požiūrį. Numatytas dalijimasis su kova su terorizmu susijusia informacija ir ja turėtų būti įmanoma nesidalyti tik tam tikrais atvejais, kai pagal aplinkybes tos informacijos negalima atskleisti. Be to, reikia įgyvendinti techninius sprendimus, kuriais būtų numatytas automatinis regioninių sistemų informacijos įkėlimas į nacionalines ir (arba) federalines sistemas ir Europos sistemas. Reikia stiprinti įvairių tarnybų, visų pirma teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų, bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.

Pranešėjai ragina Europolą tapti tikru informacijos mainų ir bendradarbiavimo centru kovos su terorizmu srityje ES. Vis dėlto tam valstybės narės turi užtikrinti kuo didesnį Europolo ir susijusių valstybių narių valdžios institucijų ryšių, susijusių su teroristiniais nusikaltimais, lankstumą. Be to, teroristinių išpuolių atveju reikia nuolat naudoti jungtines tyrimų grupes, atsižvelgiant į daugiausia tarpvalstybinį tokių išpuolių pobūdį. Europolas ir Eurojustas iš esmės turėtų dalyvauti šiose jungtinėse tyrimų grupėse.

Kalbant apie centralizuotų sistemų sąveikumą, pranešėjos mano, kad tai teigiamas žingsnis, tačiau taip pat tai tėra pirmas žingsnis kuriant išsamų sąveikių informacinių sistemų tinklą. Ateityje reikia įtraukti papildomas sistemas, įskaitant nacionalines ir decentralizuotas sistemas.

Išorės sienos

Šengeno erdvė be vidaus sienų bus tvari tik tuo atveju, jeigu bus tinkamai apsaugotos išorės sienos. Kai kurie pastarieji teroristiniai išpuoliai atskleidė dideles Europos sienų kontrolės politikos problemas, nes ne mažiau kaip aštuoni šių išpuolių vykdytojai pateko į Graikiją su 2015 m. liepos, rugpjūčio ir spalio mėn. atvykusiais neteisėtų migrantų srautais. Nors šioje srityje pasiekta didelė pažanga ir priimtos naujos priemonės, pvz., privalomi SIS ir Interpolo duomenų bazių patikrinimai sienos perėjimo punktuose, vis dar reikia imtis papildomų priemonių integruoto sienų valdymo srityje.

Labai svarbu pasienyje sudaryti materialines sąlygas naujų teisės aktų įgyvendinimui, biometrinių patikrinimų įvedimui, duomenų bazių sąveikumui ir visų turimų duomenų, pvz., PNR arba mūšio įrodymų, naudojimui, kad būtų nustatyti galimi teroristai prieš jiems patenkant į ES teritoriją. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į FRONTEX vaidmenį integruoto sienų valdymo srityje.

Pranešėjos pripažįsta, kad EUNAVFOR MED operacija SOPHIA šiuo metu yra vienintelė saugumo teikėja Viduržemio jūros regione ir ji taip pat turi reikiamus išteklius ir pajėgumus prisidėti prie kovos su terorizmu. Todėl jie ragina iš dalies pakeisti operacijos SOPHIA įgaliojimą ir išplėsti jos teritorinę aprėptį, kad ji taip pat apimtų naujus migracijos srautus iš Tuniso. Galima būtų apsvarstyti galimybę priimti naują JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria operacijai SOPHIA būtų suteikta prieiga prie jūrinių valstybių teritorinių vandenų, kad būtų atlikti įtartinų laivų patikrinimai.

Terorizmo finansavimas (darbo grupė)

Darbo grupė turėtų būti visapusiška ir sutelkta ne tik į finansinius srautus, bet ir į radikalėjimo finansavimą, darbo grupės priemonėmis turėtų būti sprendžiamas didelio masto teroristinių organizacijų finansavimas ir išpuoliai, kuriems gali nereikėti daug lėšų. Todėl labai svarbu, kad darbo grupė kuo geriau panaudotų žvalgybos duomenis, kad skatintų prevenciją.

Prašoma, kad valstybės narės ir Komisija sukurtų Europos Sąjungos terorizmo finansavimo sekimo sistemą (TFSS), skirtą su terorizmu siejamų asmenų sandoriams ir terorizmo finansavimui bendroje mokėjimų eurais erdvėje, kuri papildytų Terorizmo finansavimo sekimo programą (TFSP) su JAV.

Ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga

Pranešėjos ragina peržiūrėti Direktyvą 2008/114, siekiant užtikrinti, kad Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektai būtų įtraukti į sąrašą atsižvelgiant į sistemų, kuriomis remiamos esminės ir tarpvalstybinės paslaugos, analizę, o ne laikantis atskirų sektorių požiūrio. Nauja direktyva turėtų būti priimta prievolė pranešti apie incidentus, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistema, atitinkamas mokymas paskirtuose informaciniuose punktuose ir kokybės reikalavimai, susiję su veiklos tęstinumo planais incidento ar išpuolio atveju. Komisija turėtų galėti visai Europai svarbių tarnybų turtą, pvz., GALILEO ar Eurokontrolę, įtraukti kaip ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

Pranešėjos taip pat ragina valstybes nares priimti veiksmingas reagavimo strategijas ir įsteigti nacionalinius tarpžinybinius reagavimo į krizę centrus, kad išpuolio ar incidento atveju būtų teikiamas koordinavimas ir reaguojama į nelaimes.

Sprogstamųjų medžiagų pirmtakai

2015 ir 2016 m. sprogmenys panaudoti rengiant 40 proc. ES įvykdytų teroristinių išpuolių, nepaisant Reglamento (ES) Nr. 98/2013, kuriuo uždrausta plačiajai visuomenei parduoti ribą viršijančias septynias medžiagas ir reikalaujama pranešti apie su vienuolika produktų susijusius įtartinus sandorius. Taip yra dėl to, kad išpuolių vykdytojai ir galimi teroristai vis dar gali įsigyti pirmtakų internetu ir dėl to, kad dabartiniu reglamentavimu valstybėms narėms leidžiama taikyti skirtingas sistemas.

Todėl pranešėjos palankiai vertina tai, kad Komisija pasiūlė naują reglamentą, kuriuo panaikinta draudžiamų medžiagų registracijos sistema ir aiškiau apibrėžta, kas laikoma plačiąja visuomene ir profesionaliu vartotoju. Pranešėjos ragina griežčiau stebėti prekių pirkimą internetu ir patobulinti dabartinius muitinių bendrus rizikos kriterijus, kad būtų pagerintas neteisėto sprogmenų pirmtakų pirkimo internetu nustatymas.

Neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais

Šaunamieji ginklai panaudoti rengiant 41 proc. išpuolių – šiek tiek daugiau nei 2016 m. (38 proc.). Išlieka grėsmė, kad teroristiniuose išpuoliuose bus panaudoti šaunamieji ginklai, taip pat dėl to, kad neteisėtų ginklų rinkoje padaugėjo perdarytų tuščiais šoviniais šaudančių šaunamųjų ginklų ir grąžinto veiksmingumo šaunamųjų ginklų. Todėl pranešėjos ragina panaikinti ES ir nacionalinių šaunamųjų ginklų teisės aktų spragas, pvz., imantis priemonių, kuriomis būtų sustabdytas paprastai perdaromų tuščiais šoviniais šaudančių ginklų, Flobero ginklų ir signalinių pistoletų cirkuliavimas.

Terorizmo aukos

Valstybės narės primygtinai raginamos į nacionalinę teisę perkelti Direktyvose (ES) 2017/541 ir 2012/29 išdėstytas nuostatas.

Prašoma, kad Komisija parengtų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl terorizmo aukų, kuriame būtų aiškiai apibrėžtas jų statusas ir teisės, įskaitant tinkamumo kriterijus ir kompensacijos dydį.. Ji taip pat turėtų sukurti ES terorizmo aukų koordinavimo centrą (angl. CCVT), kad galėtų laiku teikti reikiamą paramą išpuolio vienoje ar keliose valstybėse narėse atveju.

Pagrindinės teisės

Pagrindinių teisių laikymasis – esminis sėkmingos kovos su terorizmu politikos aspektas ir reikia nustatyti tinkamą įvairių susijusių pagrindinių teisių pusiausvyrą, kad būtų užtikrintas kovos su terorizmu priemonių veiksmingumas. Šiuo atžvilgiu pranešėjos pabrėžia, kad, nors privatumas yra pagrindinė teisė, didžiausia pirmenybė turėtų būti skiriama žmonių pagrindinėms teisėms į gyvybę ir saugumą; Be to, reikia atsižvelgti į konkrečius pažeidžiamų ir (arba) neįgalių asmenų poreikius ir aplinkybes.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

13.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

2

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Ivo Belet, Caterina Chinnici, Javier Couso Permuy, Edward Czesak, Arnaud Danjean, Gérard Deprez, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Doru-Claudian Frunzulică, Elisabetta Gardini, Ana Gomes, Sylvie Guillaume, Monika Hohlmeier, Eva Joly, Jeroen Lenaers, Péter Niedermüller, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Birgit Sippel, Helga Stevens, Elena Valenciano, Geoffrey Van Orden, Kristina Winberg, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lynn Boylan, Claude Moraes, Morten Helveg Petersen, Emil Radev, Josep-Maria Terricabras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

France Jamet, Manolis Kefalogiannis, Lukas Mandl


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

23

+

ALDE

Gérard Deprez, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Morten Helveg Petersen

ECR

Edward Czesak, Helga Stevens, Geoffrey Van Orden

ENF

France Jamet

PPE

Ivo Belet, Arnaud Danjean, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Elisabetta Gardini, Monika Hohlmeier, Manolis Kefalogiannis, Jeroen Lenaers, Lukas Mandl, Emil Radev, Milan Zver

S&D

Caterina Chinnici, Doru-Claudian Frunzulică, Ana Gomes, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Elena Valenciano

2

-

GUE/NGL

Lynn Boylan, Javier Couso Permuy

5

0

ECR

Kristina Winberg

S&D

Sylvie Guillaume, Birgit Sippel

VERTS/ALE

Eva Joly, Josep-Maria Terricabras

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 6 d.Teisinis pranešimas