Procedūra : 2018/2099(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0375/2018

Pateikti tekstai :

A8-0375/2018

Debatai :

PV 11/12/2018 - 16
CRE 11/12/2018 - 16

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 12.16

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0514

PRANEŠIMAS     
PDF 739kWORD 59k
22.11.2018
PE 625.376v02-00 A8-0375/2018

dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos

(2018/2099(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Ioan Mircea Paşcu

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos

(2018/2099(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. birželio 22 d. ir 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (2018/0000(INI)),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. liepos 17 d. ir 2018 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. ir 2018 m. liepos 10 d. Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į bendrą 42 pasiūlymų rinkinį, kurį 2016 m. gruodžio 6 d. patvirtino Europos Sąjungos Taryba ir Šiaurės Atlanto Taryba, ir į 2017 m. birželio 14 d. ir gruodžio 5 d. jo įgyvendinimo pažangos ataskaitas bei į naują 32 pasiūlymų rinkinį, kurį 2017 m. gruodžio 5 d. patvirtino abi tarybos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. diskusijoms skirtą dokumentą dėl Europos gynybos ateities,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „ES karinės struktūros. Padėtis ir ateities perspektyvos“(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Europos kosmoso strategijos(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos)(5), ir į 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinė, teisinė ir institucinė reikšmė: Lisabonos sutarties suteiktos galimybės“(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto(8),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 10 d. ES tarpininkavimo ir dialogo gebėjimų stiprinimo koncepciją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 14 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Įgyvendinimo planas saugumo ir gynybos srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir NATO santykių(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Europos gynybos veiksmų planas“ (COM(2016)0950),

–  atsižvelgdamas į naują gynybos dokumentų rinkinį, 2017 m. birželio 7 d. Komisijos pristatytą pranešime spaudai „Europa, kuri gina. Komisija pradeda diskusijas dėl saugumo ir gynybos sąjungos kūrimo“,

–  atsižvelgdamas į metinę Visuotinės ES strategijos įgyvendinimo ataskaitą – 2-ieji metai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos(10) įgyvendinimo ir į 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 28 d. paskelbtą ES karinio mobilumo veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. Tarybos išvadas dėl JT ir ES strateginės partnerystės taikos operacijų ir krizių valdymo srityje stiprinimo: 2019–2021 m. prioritetų;

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Nobelio taikos premiją, suteiktą ES už daugiau kaip šešių dešimtmečių indėlį į taikos puoselėjimą, susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0375/2018),

A.  kadangi valstybės narės yra pasiryžusios palaipsniui sukurti bendrą gynybos politiką, kuri galėtų lemti bendrą gynybą pagal ES sutarties 42 straipsnio nuostatas, taip stiprinant Europos tapatybę ir jos nepriklausomumą, siekiant skatinti taiką, saugumą ir pažangą Europoje ir pasaulyje;

Strateginė Sąjungos aplinka

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES kaimynystėje ir tolesniuose regionuose taisyklėmis grindžiamai pasaulinei santvarkai vis dažniau kyla pavojus ir politiniu kariniu, o pastaruoju metu – prekybos ir ekonomikos lygmeniu; pažymi, kad šias sistemines problemas lydi nuolatinis strateginės tarptautinės aplinkos, kuriai grėsmę kelia tarpvalstybiniai konfliktai ir konfliktai valstybių viduje bei smurtas, terorizmas, valstybių nefunkcionavimas, kibernetiniai ir hibridiniai išpuoliai prieš pamatinius mūsų visuomenių ramsčius, klimato kaitos poveikis ir gaivalinės nelaimės, blogėjimas; pripažįsta, kad taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos, tarptautinės teisės ir liberaliųjų demokratijų ginamų vertybių užtikrinimas turėtų būti svarbiausias prioritetas ir kad santykis su jomis turėtų būti be kompromisų;

2.  pabrėžia, kad šios problemos yra per didelės, kad jas galėtų sėkmingai spręsti bet kuri viena šalis; atkreipia dėmesį į tai, kad ES labai svarbu greitai, nuosekliai, veiksmingai, vieningai ir sutartinai su sąjungininkais, partneriais ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis reaguoti į šias problemas; pažymi, kad bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) yra viena iš naudingų priemonių sprendžiant daugelį šių problemų, tačiau ji turėtų būti taikoma efektyviau ir derinama su kitomis išorės ir vidaus priemonėmis, kad ES galėtų iš esmės prisidėti prie tarptautinių krizių valdymo ir naudotis savo strategine autonomija; nurodo, kad veikia BSGP institucijos ir sukurta daug jos priemonių, bei primygtinai ragina valstybes nares jomis nedelsiant naudotis;

3.  primena, kad ES valstybių narių saugumas tarpusavyje labai glaudžiai susijęs; pabrėžia, kad būtina surasti visoms ES valstybėms narėms bendros rizikos apibrėžimą; pripažįsta, kad sudėtingas šių problemų pobūdis, atsižvelgiant į skirtingas grėsmes, su kuriomis įvairiose valstybėse narėse susiduriama nevienodai, suteikia galimybę susitarti, kaip laikantis solidarumo principo kartu spręsti šias problemas;

4.  pabrėžia, kad Artimuosius Rytus, Sahelį ir Somalio pusiasalį jau purtantis džihadistų terorizmas plinta į Vakarų Afriką, Vidurinę Aziją ir Pietryčių Aziją; pabrėžia, kad dėl šios ilgalaikės grėsmės reikia tvarios ir gerai koordinuotos ES lygmens strategijos, pagal kurią būtų ginami ES piliečiai ir interesai ir remiami nukentėję regionai;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastarojo meto Rusijos veikla ir politika sumažino stabilumą ir pakeitė saugumo aplinką, ir pabrėžia, kad ES ir valstybėms narėms reikia rasti bendresnį strateginį požiūrį į Rusiją;

6.  su nerimu pastebi, kad ES piliečio mirtimi pasibaigęs paralyžiuojamosios nuodingosios medžiagos „Novičiok" panaudojimas 2018 m. kovo mėn. Solsberyje buvo pirma tokio tipo ataka Europos teritorijoje po Antrojo pasaulinio karo; ragina Europos Vadovų Tarybą priimti ribojamąsias priemones prieš asmenis, kurie atsakingi už cheminių ginklų naudojimą ir platinimą;

7.  pabrėžia, kad tęsiasi Rusijos okupacija Ukrainoje, o Minsko susitarimai, be kurių konfliktas negali būti išspręstas, neįgyvendinti ir tęsiasi neteisėta Krymo aneksija ir jo militarizavimas; yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl Rusijos perteklinių karinių pratybų ir veiklos bei hibridinės taktikos, įskaitant kibernetinį terorizmą, melagingas naujienas ir dezinformacijos kampanijas, ekonominį ir energetinį šantažą, yra destabilizuojamos Rytų partnerystės šalys ir Vakarų Balkanai ir taip pat veikiama prieš demokratines Vakarų šalis ir didinama įtampa tarp jų; yra susirūpinęs dėl to, kad saugumo padėtis aplink ES per ateinančius metus išliks itin nestabili; dar kartą primena, kokie strategiškai svarbūs ES saugumui ir stabilumui yra Vakarų Balkanai, ir kad būtina sutelkti dėmesį į šį regioną ir stiprinti ES politinį aktyvumą jo atžvilgiu, be kita ko, plečiant ES BSGP misijų įgaliojimus; yra tvirtai įsitikinęs, kad siekiant sumažinti ES pažeidžiamumą būtina aktyviau vykdyti integraciją ir koordinuoti veiksmus;

8.  pažymi, kad šis bendradarbiavimo poreikis pastaraisiais metais vis didėja, ir palankiai vertina šia linkme padarytą pažangą, kaip antai nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), nors konkretūs rezultatai dar turi būti tinkamai įvertinti; mano, kad ES taip pat turėtų intensyvinti dialogą ir bendradarbiavimą su savo regiono trečiosiomis šalimis bei su regioninėmis ir subregioninėmis organizacijomis;

9.  tačiau pabrėžia, kad iki šiol bendradarbiavimas vis dar plėtojamas ir kad dar turi būti labai daug nuveikta siekiant užtikrinti, kad ES ir valstybės narės galėtų gauti naudos iš tvirto, tvaraus ir ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje;

10.  atkreipia dėmesį į tolesnės Europos gynybos pajėgumų integracijos praktinę ir finansinę naudą; pabrėžia, kad visiems suinteresuotiesiems subjektams nuosekliai ir patikimai dirbant įmanoma padidinti išlaidų gynybai naudojimo sritį ir efektyvumą, pačių išlaidų gynybai nedidinant;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES valstybių narių gynyba pirmiausia grindžiama jų politine valia ir jų kariniu pajėgumu užtikrinti atsakomybės įgyvendinimą nesaugioje strateginėje aplinkoje; pabrėžia transatlantinio ryšio svarbą Europos ir Šiaurės Amerikos demokratinių šalių saugumui ir gynybai; tačiau reiškia susirūpinimą dėl dabartinės šių santykių padėties ir ragina visas atsakingas politines ir socialines jėgas abiejose Atlanto pusėse toliau stiprinti šiuos itin svarbius santykius, o ne jiems kenkti; pabrėžia, kad reikia vengti to, jog pastaruoju metu kilę sunkumai prekybos santykių srityje turėtų šalutinį poveikį transatlantiniam saugumo ryšiui; pabrėžia, kad gerai apibrėžtas strateginis savarankiškumas stiprins Europos saugumą ir ES bei NATO santykius; todėl kartoja, kad reikia labiau bendradarbiauti gynybos srityje Europos lygmeniu ir nukreipti išteklius į strateginius prioritetus;

12.  pabrėžia, kad JAV ir kitų didžiųjų pasaulio valstybių laikysena skatina vis labiau abejoti daugiašališkumu, kurį Europa labai brangina; dar kartą nurodo, kad daugiašališkumas padeda išsaugoti taiką ir stabilumą, nes skatina laikytis teisinės valstybės principo ir spręsti pasaulio problemas;

BSGP – tolesnis kelias

13.  mano, kad didesnės investicijos į saugumą ir gynybą yra skubus valstybių narių ir ES klausimas ir kad solidarumas ir bendradarbiavimas gynybos srityje turėtų tapti norma, kaip išdėstyta Visuotinėje ES strategijoje (VESS); palankiai vertina iki šiol pasiektą pažangą įgyvendinant VESS saugumo ir gynybos nuostatas; mano, kad šie laimėjimai atveria svarbių struktūrinių pokyčių ateities perspektyvą;

14.  ragina valstybes nares siekti, kad gynybai būtų išleidžiami numatytieji 2 proc. BVP, ir 20 proc. savo gynybos biudžeto lėšų išleisti įrangai, kuri Europos gynybos agentūros (EGA) nurodyta kaip būtina, įskaitant susijusius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;

15.  palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos (DFP) sukurta speciali gynybos srities išlaidų kategorija ir visų pirma įrašyta biudžeto eilutė, pagal kurią bus finansuojamas Europos gynybos fondas ir karinio mobilumo projektai; mano, kad dėl šių sprendimų greičiausiai reikės užtikrinti Komisijos lygmens centralizuotą valdymą gynybos srityje; pabrėžia, kad finansavimas pagal šią biudžeto eilutę turėtų būti skirtas tik nepolitizuotiems gynybos tikslams, nes saugumas yra nedalomas, ir turėtų atitikti valstybių narių pajėgumų ir infrastruktūros poreikius ir ES strateginio savarankiškumo siekius;

16.  atkreipia dėmesį į didėjančią karinio mobilumo svarbą Europos gynybos darbotvarkėje; pabrėžia, kad karinis mobilumas yra svarbiausia strateginė priemonė dabartinėje grėsmių aplinkoje, jis yra gyvybiškai svarbus tiek BSGP, tiek valstybių narių kitiems daugiašaliams įsipareigojimams, įskaitant NATO; pabrėžia, kad svarbu pritaikyti esamus tinklus karinio mobilumo poreikiams; todėl palankiai vertina tai, kad karinis mobilumas įtrauktas ne tik į pasiūlymą dėl naujosios Europos infrastruktūros tinklų priemonės, bet ir į PESCO, taip pat palankiai vertina jo svarbų vaidmenį ES ir NATO bendradarbiavime; pabrėžia, kad šie skirtingi projektai turi būti tinkamai koordinuojami, taip pat ir su sąjungininkais, siekiant užtikrinti, jog jie duotų norimų rezultatų; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pagal kitą DFP (2021–2027 m.) Europos infrastruktūros tinklų priemonės kariniams mobilumo projektams skirti 6,5 mlrd. EUR;

17.  vis dėlto pažymi, kad tam, jog visi šie skirtingi elementai derėtų tarpusavyje, bus labai svarbu plėtoti aiškiai apibrėžtą visaapimantį strateginį požiūrį į Europos gynybą, kurį geriausiai būtų galima apibrėžti ES saugumo ir gynybos baltojoje knygoje;

18.  ragina parengti tikslias gaires, siekiant turėti gerai apibrėžtą pagrindą, jei ateityje reikėtų aktyvuoti ir įgyvendinti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį; ragina parengti ir priimti ES saugumo ir gynybos baltąją knygą, kuri garantuotų, kad dabartiniai ir būsimi pajėgumų stiprinimo procesai būtų grindžiami ES saugumo interesais;

19.  taip pat palankiai vertina Komisijos remiamą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Vyriausiosios įgaliotinės pasiūlymą dėl Europos taikos priemonės, kurios lėšomis būtų finansuojama dalis ES gynybos veiklos išlaidų, kurių negalima finansuoti biudžeto lėšomis pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį, pavyzdžiui, Afrikos Sąjungos taikos palaikymo misijos, savų karinių BSGP operacijų bendrosios išlaidos ir partnerių karinių pajėgumų stiprinimas; primena, kad reikia išvengti dubliavimosi su kitomis esamomis priemonėmis; ypač atkreipia dėmesį į BSGP misijų ir operacijų bendro finansavimo mechanizmo Athena įtraukimą ir plėtrą – Parlamentas ilgą laiką prašė žengti šį plataus užmojo žingsnį; ragina gerinti visų būsimų misijų finansinę kontrolę ir laiku vertinti jų poveikį;

Sąjungos saugumo ir gynybos pajėgumai

20.  pabrėžia, kad ES turi taikyti visas turimas politikos priemones (nuo švelniosios galios iki kietosios galios, nuo trumpalaikių priemonių iki ilgalaikės politikos); dar kartą patvirtina, kaip svarbu plėtoti būtinus civilinius ir karinius pajėgumus, be kita ko, telkiant juos ir dalijantis jais, kad būtų galima spręsti plataus masto saugumo problemas Europoje ir aplink ją bei ją supančiuose regionuose, kaip nustatyta VESS; primena, kad pagal VESS strategiją Sąjungoje skatinama glaudžiai bendradarbiauti gynybos srityje;

21.  mano, kad ES valstybės narės privalo siekti gerinti karinius pajėgumus, kad aprėptų visą sausumos, oro, kosmoso, jūrų ir kibernetinės erdvės pajėgumų spektrą, įskaitant strateginius veiksnius, kad ES BSGP taptų įtikinama galia; pabrėžia, kad siekiant geriau įvertinti vidaus ir išorės grėsmes reikia investuoti į žvalgybą, stebėjimą ir išžvalgymą, palydovinį ryšį ir savarankišką prieigą prie kosmoso ir nuolatinį žemės stebėjimą;

22.  dar kartą patvirtina, kad ES užtikrina saugumą pasaulio jūrose, ir pabrėžia, kad svarbu plėtoti reikiamus karinius ir civilinius pajėgumus; todėl palankiai vertina tai, kad 2018 m. birželio mėn. priimtas persvarstytas ES jūrų saugumo strategijos veiksmų planas;

23.  mano, kad labai svarbu, jog ES ir NATO aktyviau keistųsi žvalgybos duomenimis, kad būtų galima oficialiai priskirti kibernetinius išpuolius ir tuo remiantis taikyti ribojamąsias sankcijas už kibernetinius išpuolius atsakingiems subjektams;

24.  pripažįsta strateginę kosmoso sektoriaus svarbą Europai ir būtinybę gerinti jos civilinių ir saugumo bei gynybos aspektų sąveiką; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti kosmoso pajėgumais, taip pat atsižvelgiant į platesnę geopolitinę aplinką ir BSGP, kartu pabrėžiant, kad ES kosmoso programos yra civilinio pobūdžio;

25.  palankiai vertina ES pastangas konsoliduoti kibernetinį atsparumą sukuriant bendrą kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemą, stiprinant ES kibernetinio saugumo agentūrą ir sparčiai įgyvendinant Direktyvą (ES) 2016/1148 dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo(12) (TIS direktyva);

26.  mano, kad kišimasis į kitų šalių rinkimus naudojantis kibernetinėmis operacijomis kenkia žmonių teisei dalyvauti savo šalies valdyme tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, kaip įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, arba šią teisę pažeidžia, o toks kitų valstybių kišimasis yra tarptautinės teisės pažeidimas netgi tais atvejais, kai nenaudojamos karinės pajėgos ir nekeliama grėsmė teritoriniam vientisumui arba politiniam nepriklausomumui;

27.  mano, kad Sąjungos saugumo ir gynybos pajėgumai galėtų būti pagerinti geriau išnaudojant esamas gynybos ir karinio bendradarbiavimo sistemas, pavyzdžiui, Europos daugianacionalinius aukštos parengties korpuso štabus ir ES kovines grupes, ir papildant panašias su NATO vykdomas iniciatyvas, bet jų nedubliuojant; mano, kad tai padės nuolat transformuoti nacionalines ginkluotąsias pajėgas, kad jos būtų sąveikesnės, tvaresnės, lankstesnės ir greičiau dislokuojamos;

28.  palankiai vertina tai, kad sukurta Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP) ES gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti ir kad jai iki 2020 m. skirta 500 mln. EUR; ragina ją greitai įgyvendinti;

29.  mano, kad EGPPP padės skatinti ES gynybos pramonės konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacinį pajėgumą, susijusį, inter alia, su gynybos produktų kūrimu, prototipų taikymu, bandymais, kvalifikavimu ir sertifikavimu, taip pat su technologijų kūrimu konsorciume, kuriam priklausytų MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonės, mokslinių tyrimų centrai ir universitetai, ir su valstybių narių bendradarbiavimu, – visi šie dalykai stiprina ES strateginį savarankiškumą ir Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę (EGPTB); atkreipia dėmesį į tai, kad bendros gynybos rinkos plėtra gali teikti naudos Sąjungos BSGP vidaus ir išorės aspektams;

30.  palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (EGF), ir tai, kad Komisija pagal kitą DFP pasiūlė nemažą finansavimą; ragina atsižvelgti į pirminę patirtį, įgytą įgyvendinant EGPPP, bandomąjį projektą ir gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų tinkamai atsižvelgti į EGPPP rezultatus, ir išreiškia viltį, kad dėl pasiūlymo gali būti susitarta kuo greičiau, kad pagerėtų Europos gynybos pramonė ir jos gebėjimas bendradarbiauti su partneriais;

31.  pabrėžia, kad ES strateginiai saugumo ir gynybos tikslai gali būti pasiekti tik itin glaudžiai koordinuojant valstybių narių ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pramonės poreikius ir ilgalaikius pajėgumų stiprinimo reikalavimus; pažymi, kad ir Pajėgumų plėtojimo planas (PPP), ir suderinta metinė peržiūra gynybos srityje (CARD) gali labai padėti siekti šio tikslo;

32.  dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad EGA turėtų būti agentūra, įgyvendinanti Sąjungos veiksmus pagal Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką, kaip numatyta Lisabonos sutartyje; pabrėžia, kad EGA administracinės ir veiklos išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; palankiai vertina atliktus nedidelius EGA biudžeto pakeitimus, tačiau pabrėžia, kad padidinus EGA atsakomybę, susijusią, be kita ko, su PESCO, CARD ir EGF, reikia adekvataus finansavimo;

33.  primena poreikį padėti organizuoti daugiau Europos ginkluotųjų pajėgų bendrų mokymų ir pratybų skatinant sąveikumą, standartizavimą ir pasirengimą atremti įvairiausias konvencines ir nekonvencines grėsmes;

34.  palankiai ir kaip svarbų ES kompleksiško požiūrio elementą vertina neseniai priimtas civilinės BSGP stiprinimo priemones, ypač BSGP civilinių misijų pajėgumų plėtrą, reagavimo gerinimą ir pastangas didinti veiksmingumą sprendžiant iššūkius vidaus ir išorės saugumo sąsajos srityje; pabrėžia, kad Taryba ir Komisija pagal būsimą DFP turėtų padidinti investicijas į civilinių konfliktų prevenciją, nes tai padeda stiprinti ES, kaip tarptautinės veikėjos, vaidmenį; ragina suderinti BSGP struktūras ir procedūras, kad vykdant misijas ir operacijas kompleksiškai dislokuoti ir nukreipti civilines ir karines pajėgas būtų galima greičiau ir veiksmingiau;

35.  kviečia ES ir valstybes nares visada teikti pirmenybę tarpininkavimui – pirmai reagavimo į atsirandančias krizes priemonei – ir remti kitų partnerių tarpininkavimo pastangas; pabrėžia, kad ES turi savo tarptautiniams partneriams aktyviai siūlyti taikias derybas ir konfliktų prevenciją;

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas

36.  palankiai vertina tai, kad įgyvendinamas įtraukus nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), kuris yra svarbiausias žingsnis link tvirtesnio valstybių narių bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje; pripažįsta, kad PESCO yra teisiškai privalomas ilgalaikis projektas, apimantis itin plataus užmojo įsipareigojimų rinkinį ir didelį kiekį bendradarbiavimo projektų; pabrėžia būtinybę PESCO veiklą visiškai suderinti su kita BSGP veikla, ypač su ES sutartyje nustatytais BSGP tikslais, ir su NATO vykdoma veikla; laikosi nuomonės, kad PESCO turėtų būti abiejų organizacijų pajėgumų stiprinimo veiksnys;

37.  ragina dalyvaujančias valstybes nares pateikti strateginį Europos aspektą turinčių projektų, kuriais būtų šalinami nustatyti ES pajėgumų trūkumai ir stiprinama EGPTB; ragina PESCO dalyvaujančias valstybes nares vadovautis platesniu užmoju ir teikiant pasiūlymus dėl kitų PESCO projektų visapusiškai atsižvelgti į Europos pridėtinę vertę;

38.  pabrėžia glaudų PESCO ryšį su CARD ir EGF, siekiant stiprinti valstybių narių gynybos pajėgumus;

39.  palankiai vertina Tarybos sprendimą dėl bendro PESCO projektų valdymo taisyklių rinkinio nustatymo, kuris padeda atsakyti į daugelį ilgai neatsakytų klausimų apie PESCO įgyvendinimo detales; vis dėlto pažymi, kad reikės galimų papildomų biudžeto asignavimų siekiant padengti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir EGA administracines išlaidas, kad šios organizacijos galėtų atlikti PESCO sekretoriato funkcijas;

BSGP misijos ir operacijos

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad BSGP misijos ir operacijos prisideda prie tarptautinės taikos ir stabilumo, tačiau apgailestauja, kad šių misijų efektyvumą vis dar gali sumažinti struktūriniai trūkumai, nevienodi valstybių narių įnašai ir netikimas operacinei aplinkai; pažymi, kad siekiant BSGP plėtojimo visų pirma reikia valstybių narių politinės valios, grindžiamos bendrais interesais ir prioritetais, ir sukurti institucines bendradarbiavimo struktūras; laikosi nuomonės, kad ES ilgalaikė BSGP misija, Europos Sąjungos karinė operacija Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUFOR ALTHEA), yra matomas ES įsipareigojimo šiai šaliai ir platesniam Vakarų Balkanų regionui ženklas ir vis dar atlieka atgrasomąjį vaidmenį; todėl mano, kad būtina tęsti jos vykdomuosius įgaliojimus ir išlaikyti jos dabartinį pajėgumą (600 darbuotojų), nes dabartinė saugi ir patikima aplinka vis dar gali būti destabilizuota didėjant įtampai ir esant etnonacionalistinės krypties politikai;

41.  dar kartą pakartoja, kad dėl glaudžių istorinių, kultūrinių ir geografinių ryšių ES ir Afrikos partnerystė yra strategiškai svarbi; pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą, taip pat ir saugumo srityje; ypač pabrėžia, koks svarbus ES civilinę ir karinę veiklą aprėpiantis BSGP veiksmų pritaikymo prie regiono procesas Sahelyje, siekiant pagerinti Sahelio G 5 šalių grupės bendradarbiavimo pajėgumus;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad geopolitinei padėčiai Somalio pusiasalyje vis labiau būdinga konkurencija, atsižvelgiant į jo svarbą pasaulio prekybai ir regioniniam stabilumui; todėl palankiai vertina tai, kad toliau vykdoma Operacija Atalanta, Pajėgumų stiprinimo Somalyje misija (EUCAP Somalia) ir Mokymo misija Somalyje (EUTM Somalia), kurios prisideda prie regiono stabilizavimo; tačiau pabrėžia, kad BSGP gali užtikrinti tik dalį visų įvairialypių problemų, su kuriomis susiduria regionas, sprendimų ir atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar svarbu laikytis visapusiško požiūrio;

43.  taip pat palankiai vertina ES misijų ir operacijų Sahelio regione, EUCAP Sahel Mali, EUCAP Sahel Niger ir EUTM Mali, veiklą ir jų indėlį į regioninį stabilumą, kovą su terorizmu ir prekyba žmonėmis bei vietos gyventojų saugumą;

44.  atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų naujausios ataskaitos dėl EUCAP Sahel Niger ir EUCAP Sahel Mali rezultatus, joje nustatytos su darbuotojų mokymu, informacija apie laisvas darbo vietas, tvarumo ir veiklos rezultatų rodikliais susijusios problemos, kurios gali turėti įtakos ir kitoms civilinėms misijoms; palankiai vertina skubią EIVT reakciją sprendžiant iškeltus klausimus ir taip didinant civilinės BSGP efektyvumą; palankiai vertina Europos Audito Rūmų dalyvavimą atliekant BSGP misijų ir operacijų auditą ir ragina rengti kitas specialiąsias ataskaitas apie kitas misijas ir operacijas;

45.  pabrėžia, kad EUNAVFOR MED operacija SOPHIA nuolat prisideda prie platesnio masto ES pastangų išardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį ir apsaugoti nuo tolesnių žūčių jūroje;

46.  palankiai vertina Karinių misijų planavimo ir vykdymo centro (MPCC) įsteigimą ir visišką operacinį jo pajėgumą vykdyti vykdymo įgaliojimų neturinčias ES misijas ir operacijas (mokymo misijas); pabrėžia, kad MPCC turi būti greitai įgaliotas ateityje planuoti ir atlikti visas būsimas karines BSGP operacijas ir kad reikia pašalinti kelias ES kovinių grupių dislokavimo kliūtis; ragina stiprinti MPCC ir Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centro (CPCC) bendradarbiavimą, taip pat pasinaudojant Jungtiniu paramos koordinavimo padaliniu (JSCC), kad būtų pasiektas didžiausias civilinės ir karinės sinergijos koordinavimas ir vyktų didžiausi šių sričių žinių mainai, nes tai yra labiau integruoto ir visapusiško požiūrio į krizes ir konfliktus dalis; ragina sustiprinti MPCC, siekiant padidinti jo su vykdomosiomis operacijomis susijusius vadovavimo ir kontrolės pajėgumus ir didinti sąveiką su civilinėmis misijomis;

47.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į lyties aspektą ES BSGP veikloje pagal moterų vaidmenį kare, stabilizavimo laikotarpiu po konflikto ir taikos stiprinimo procesuose; pabrėžia, kad reikia spręsti smurto dėl lyties, kuriuo konflikto regionuose naudojamasi kaip karo priemone, problemą; pabrėžia, kad moterys nuo karo nukenčia labiau negu vyrai; kviečia ES ir jos tarptautinius partnerius aktyviai įtraukti moteris į taikos ir stabilizavimo procesus ir atsižvelgti į specifinius jų saugumo poreikius;

48.  ragina sparčiai įgyvendinti iniciatyvą „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi“ siekiant pagerinti BSGP misijų ir operacijų veiksmingumą ir tvarumą ir sudaryti sąlygas ES stiprinti valstybių partnerių saugumo ir gynybos pajėgumus;

49.  primygtinai ragina EIVT ir Tarybą dėti daugiau pastangų siekiant padidinti kibernetinį saugumą, visų pirma BSGP misijose, ir šiuo tikslu, be kita ko, ES ir valstybių narių lygmenimis imtis priemonių siekiant sumažinti BSGP kylančias grėsmes, pvz., didinti atsparumą pasitelkiant švietimą, mokymus ir pratybas ir optimizuoti švietimo ir mokymo kibernetinės gynybos srityje galimybes ES;

50.  yra įsitikinęs, kad ES ir valstybės narės susiduria su tokia precedento neturinčia grėsme kaip valstybės remiami ir kibernetiniai išpuoliai, taip pat su kibernetiniais nusikaltimais ir terorizmu; mano, kad dėl savo pobūdžio kibernetiniai išpuoliai tampa grėsme, į kurią reikia atsakyti ES lygmeniu; skatina valstybes nares teikti savitarpio pagalbą, jeigu kibernetiniai išpuoliai vykdomi prieš vieną iš jų;

ES ir NATO santykiai

51.  pabrėžia, kad ES ir NATO strateginė partnerystė yra saugumo problemų, kylančių ES ir jos kaimyninėms šalims, sprendimo pagrindas; atkreipdamas dėmesį į tai, kad 22 iš 28 ES valstybių narių taip pat yra NATO narės, pabrėžia, kad ES ir NATO bendradarbiaudamos turėtų viena papildyti kitą ir atsižvelgti į viena kitos ypatumus ir funkcijas; pabrėžia, kad šios dvi organizacijos pasižymi skirtingomis savybėmis ir kad jų bendradarbiavimas turėtų vykti toliau, visapusiškai atsižvelgiant į abiejų organizacijų savarankiškumą ir sprendimų priėmimo procedūras, remiantis abipusiškumo principais ir nepažeidžiant nė vienos valstybės narės specifinių saugumo ir gynybos politikos nuostatų; yra įsitikinęs, kad tvirtesnė ES ir NATO stiprintų viena kitą, sukurdamos didesnę visų partnerių saugumo ir gynybos srities sinergiją ir veiksmingumą; pabrėžia, kad ES ir NATO strateginė partnerystė yra ne mažiau svarbi ES BSGP raidai, Aljanso ateičiai bei ES ir JK santykiams po „Brexit’o“;

52.  teigiamai vertina 2018 m. liepos 12 d. Briuselyje priimtos naujos ES ir NATO deklaracijos pagrindinius teiginius ir pabrėžia, kad sėkmingas bendros deklaracijos įgyvendinimas priklauso nuo visų valstybių narių politinės valios viso proceso metu; nors ir pripažindamas apčiuopiamus 74 bendrų veiksmų įgyvendinimo rezultatus, mano, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant praktiškai įgyvendinti daugelį jau prisiimtų įsipareigojimų, ypač kovos su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetinio saugumo ir bendrai vykdomų pratybų srityse; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant 30 veiksmų dalyvauja EGA;

53.  pabrėžia, kad su kariniu mobilumu susijusios pastangos turėtų tapti prioritetu ir padėti veiksmingai įgyvendinti BSGP misijas ir operacijas ir prisidėti prie Aljanso gynybos politikos; todėl ragina abi organizacijas kuo glaudžiau toliau bendradarbiauti karinio mobilumo srityje, be kita ko, formuluojant bendrus reikalavimus, kurie palengvintų greitą pajėgų ir įrangos judėjimą per Europą, atsižvelgiant į daugiakrypčius iššūkius, kurie dažniausiai kyla Pietuose ir Rytuose; ragina Komisiją remti šias pastangas užtikrinant būtinas investicijas ir, prireikus, teisės aktus; pabrėžia, kad reikia palengvinti administracines greito reagavimo pajėgų tarpvalstybinio judėjimo ES viduje procedūras;

54.  šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad ES ir NATO vieną kitą papildo ir kad reikia užtikrinti, jog tarptautinės ES ir NATO pajėgumų plėtojimo iniciatyvos papildytų ir stiprintų viena kitą;

55.  pabrėžia, kad svarbus ne tik valstybių narių, pagrindinių partnerių ir NATO, bet ir įvairių visuomenės subjektų bendradarbiavimas ir integracija kibernetinio saugumo srityje;

BSGP partnerystės

56.  pabrėžia, kad partnerystės ir bendradarbiavimas su šalimis ir organizacijomis, kurioms svarbios ES vertybės, prisideda prie veiksmingesnės BSGP; palankiai vertina BSGP partnerių indėlį į vykdomas ES misijas ir operacijas, kuriomis prisidedama prie taikos, regioninio saugumo ir stabilumo stiprinimo;

57.  mano, kad labai svarbu toliau stiprinti bendradarbiavimą su instituciniais partneriais, įskaitant JT, NATO, Afrikos Sąjungą ir ESBO, taip pat su strateginiais dvišaliais partneriais, pavyzdžiui, JAV; rekomenduoja įgyvendinti BSGP partnerystę partnerių atsparumo stiprinimo ir saugumo sektoriaus reformos (SSR) srityse;

58.  pabrėžia, kad ES ir JT partnerystė sprendžiant tarptautinius konfliktus ir vykdant taikos palaikymo veiklą yra labai svarbi; ragina ES ir JT stiprinti ES ir JT iniciatyvinio krizių valdymo komiteto bendrą konsultavimosi mechanizmą ir sujungus politinį teisėtumą ir operatyvinius pajėgumus visapusiškai pasinaudoti partnerystės galimybėmis;

59.  yra tvirtai įsitikinęs, kad po „Brexit’o“ ES turėtų išsaugoti kuo glaudesnę partnerystę saugumo ir gynybos srityje su Jungtine Karalyste;

Parlamentinis aspektas

60.  pabrėžia didžiulę parlamentinės saugumo ir gynybos reikalų kontrolės, vykdomos nacionaliniu ir Europos lygmenimis, svarbą, nes ji yra esminis elementas siekiant bet kokios tolesnės pažangos šioje politikos srityje ir šiuo požiūriu ragina nacionalinius parlamentinius subjektus tvirčiau bendradarbiauti, galbūt ieškant naujų ar tobulesnių bendradarbiavimo formų, siekiant užtikrinti sklandžią parlamentinę kontrolę visais lygmenimis; primena, kad į būsimas diskusijas dėl Europos saugumo svarbu įtraukti pilietinę visuomenę ir piliečius;

61.  teigiamai vertindamas bendrą BSGP srityje pasiektą pažangą nuo tada, kai buvo pristatyta VESS, pažymi kad ES lygmens parlamentinės struktūros, kurios buvo įsteigtos tuo metu, kai ES užmojų mastas ir veiklos lygis saugumo ir gynybos srityje buvo gana ribotas, nebėra tinkamos, kad būtų galima užtikrinti būtiną parlamentinę sparčiai kintančios politikos srities, kurioje reikia greitojo reagavimo pajėgumų, kontrolę; todėl dar kartą pakartoja savo ankstesnį raginimą praplėsti Saugumo ir gynybos pakomitečio kompetenciją, kad jis taptų visaverčiu komitetu ir suteikti jam įgaliojimus, būtinus tam, jog jis galėtų prisidėti prie visapusiškos parlamentinės BSGP, įskaitant PESCO, EGA ir bet kuriuos kitus Sutartyse numatytus BSGP veiksmus, kontrolės; mano, kad komiteto statuso suteikimas pakomitečiui turėtų būti Komisijos lygmens gynybos ir saugumo srities ad hoc valdymo pakeitimo labiau specializuotu modeliu rezultatas, atsižvelgiant į didėjantį veiksmų, kuriuos reikia valdyti, sudėtingumą;

62.  pažymi, kad kelios valstybės narės neseniai paragino įsteigti ES saugumo tarybą, ir mano, kad prieš atliekant šio pasiūlymo pridėtinės vertės vertinimą reikia jį aiškiau apibrėžti;

63.  pakartoja savo raginimą Taryboje rengti gynybos ministrų susitikimus, kuriems pirmininkautų Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai; pripažįsta, kad tolesnė Europos integracija turėtų apimti ir didesnę demokratinę parlamentinę kontrolę; todėl pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos Parlamento vaidmenį šioje srityje, visų pirma pasitelkiant visavertį saugumo ir gynybos komitetą, kurį papildytų nacionalinių parlamentų atstovų ir Europos Parlamento narių bendri tarpparlamentiniai susitikimai;

64.  pabrėžia, kad bet kuri būsima konvencija arba tarpvyriausybinė konferencija, kuri rengtų ES sutarčių pakeitimus, turėtų apsvarstyti galimybę sukurti europinę jėgą, turinčią veiksmingų gynybos pajėgumų taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo srityse, vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartija ir laikantis ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nustatytų užduočių;

°

°  °

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, ES kosmoso, saugumo ir gynybos sričių agentūroms ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

(1)

OL L 335, 2008 12 13, p. 99.

(2)

OL C 93, 2016 3 9, p. 144.

(3)

OL C 337, 2018 9 20, p. 11.

(4)

OL C 224, 2018 6 27, p. 18.

(5)

OL C 224, 2018 6 27, p. 50.

(6)

OL C 369, 2018 10 11, p. 36.

(7)

OL C 263, 2018 7 25, p. 125.

(8)

OL C 334, 2018 9 19, p. 253.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0257.

(10)

OL C 238, 2018 7 6, p. 89.

(11)

OL C 369, 2018 10 11, p. 47.

(12)

OL L 194, 2016 7 19, p. 1.


MAŽUMOS NUOMONĖ

Metinis pranešimas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo (2018/2099(INI))

Užsienio reikalų komitetas, pranešėjas: Mircea Paşcu

Mažumos pranešimas, kurį pateikė GUE/NGL frakcijai priklausantys EP nariai Sabine Lösing, Miguel Urban Crespo, Takis Hadjigeorgiou

Pranešime pritariama karinei sąjungai, kuri turėtų vis daugiau pajėgumų, ir palankiai vertinamos visos naujausios karinės ES programos ir priemonės: Gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP), Europos gynybos fondas (EGF), Europos taikos priemonė (naujas mechanizmas Athena), nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), karinis mobilumas – atviros sienos laisvam pajėgų ir įrangos judėjimui. Jame remiamos visų rūšių kovinės pajėgos (kovinės grupės / brigados, ES nuolatinės parengties pajėgos, nuolatinės Europos priešakinės pajėgos). Pranešime raginama vykdyti gynybos politiką ir imtis karinių veiksmų kaip Europos tapatybės šaltinio.

Nepritariame šiam pranešimui, nes jame:

  raginama glaudžiai bendradarbiauti gynybos srityje, be kita ko, žvalgybos ir stebėjimo srityje ir stiprinti NATO bendradarbiavimą;

  pritariama padidėjusioms gynybos išlaidoms ir finansiniams įnašams iš ES biudžeto į visavertį ES gynybos biudžetą, įskaitant Gynybos fondą pagal kitą DFP, siekiant naudos iš gynybos pramonės įmonių pelno;

  reikalaujama nustatyti privalomą sistemą pagal tarpusavio gynybos 42 straipsnio 7 dalies sąlygą, kuri viršija NATO V straipsnio reikalavimus;

  palankiai vertinama Europos taikos priemonė, kuri reiškia mechanizmo Athena išplėtimą ir karinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis; ji padengs visas karinių operacijų išlaidas, įskaitant dislokavimo, įrangos ir ginkluotės perdavimo išlaidas, išskyrus bet kokią parlamentinę kontrolę, patvirtinant, kad dėl to atsiras daugiau konfliktų ir smurto, o ne taikos;

  pasisakoma už karinę Šengeno erdvę (6,5 mlrd. eurų) išlaidų civilinės infrastruktūros projektams sąskaita.

Reikalaujame:

griežtai aiškinti ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį, pagal kurią draudžiama naudoti ES biudžetą karinėms ar gynybos operacijoms;

nutraukti visas karines ir su gynyba susijusias ES programas;

  panaikinti visą (įskaitant branduolinę) ginkluotę ES ir pasaulyje 258.


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ  (2.10.2018)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos

(2018/2099(INI))

Nuomonės referentas: Paulo Rangel

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina tai, kad buvo sukurta Europos intervencijos iniciatyva, nustatytas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir daugiau lėšų skirta Europos gynybos fondui (EGF), nes tai svarbūs žingsniai siekiant stiprinti Sąjungos saugumą ir gynybą tvirtai bendradarbiaujant ir užtikrinant visišką veiklos papildomumą su NATO; atkreipia deramą dėmesį į tai, kad sukurta Europos intervencijos iniciatyva – greitas atsakas į krizes, kurios galėtų kelti grėsmę Europos saugumui, pabrėždamas, kad, nepaisant to, kad ši iniciatyva nepriklauso ES teisinei sistemai, ji neturi trukdyti ES gynybos sąjungos kūrimui;

2.  pažymi, kad kelios valstybės narės neseniai paragino įsteigti ES saugumo tarybą, ir mano, kad prieš atliekant šio pasiūlymo pridėtinės vertės vertinimą reikia jį aiškiau apibrėžti;

3.  ragina visapusiškai plėtoti ES kovines grupes ir laikosi nuomonės, kad Tarybos vienbalsiškumo reikalavimas prieštarauja jų kaip karinių greitojo reagavimo pajėgų tikslui reaguoti į kylančias krizes ir konfliktus visame pasaulyje;

4.  pabrėžia poreikį toliau stiprinti ES autonominius žvalgybos pajėgumus, visų pirma modernizuojant Europos Sąjungos žvalgybos ir situacijų centrą (EU INTCEN); be to, pritaria tam, kad būtų sukurtas veiksmingas Europos žvalgybos padalinys, kuris sudarytų galimybę bendradarbiauti žvalgybos srityje, t. y. sukurti bendrą kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu strategiją ir užtikrinti automatinį duomenų prieinamumą ir sąveikumą tarp žvalgybos tarnybų ir su policija, tuo pačiu metu visapusiškai atsižvelgiant į ES duomenų apsaugos reikalavimus;

5.  palankiai vertina tai, kad atidarytas nuolatinis operacijos štabas ir padidintas Europos gynybos agentūros biudžetas;

6.  pakartoja savo raginimą Taryboje rengti gynybos ministrų susitikimus, kuriems pirmininkautų Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasia įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai; pripažįsta, kad tolesnė Europos integracija turėtų apimti ir didesnę demokratinę parlamentinę kontrolę; todėl pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos Parlamento vaidmenį šioje srityje, visų pirma pasitelkiant visavertį saugumo ir gynybos komitetą, kurį papildytų nacionalinių parlamentų atstovų ir Europos Parlamento narių bendri tarpparlamentiniai susitikimai;

7.  pabrėžia, kad bet kuri būsima konvencija arba tarpvyriausybinė konferencija, kuri rengtų ES sutarčių pakeitimus, turėtų apsvarstyti galimybę sukurti europinę jėgą, turinčią veiksmingų gynybos pajėgumų taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo srityse, vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartija ir laikantis ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nustatytų užduočių;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendros gynybos rinkos plėtra gali teikti naudos Sąjungos bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) vidaus ir išorės aspektams;

9.  mano, kad ši rinka yra neatsiejama ES saugumo politikos dalis ir tai leidžia manyti, kad nustatomos aiškios ginklų ir karinės įrangos, sukurtos gavus ES biudžeto paramą, eksporto gairės;

10.  pažymi, kad tikros ES civilinės saugos institucijos sukūrimas už BSGP sistemos ribų ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų poreikiai gali sudaryti palankias sąlygas tokios rinkos plėtrai siekiant pasinaudoti sąveikos teikiamais privalumais, sukurti masto ekonomiją ir sumažinti pajėgumų perteklių;

11.  pabrėžia, kad besikeičiančioje pasaulio saugumo aplinkoje Europos Sąjunga turi būti pajėgi savarankiškai užtikrinti savo piliečių saugumą, t. y. užtikrinti pakankamus valstybių narių gynybos išteklius; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos ir jos artimiausių sąjungininkių, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės ir JAV, glaudus bendradarbiavimas išlieka itin svarbus, tuo pačiu metu pabrėždamas, kad nereikėtų nekreipti dėmesio į atitinkamas institucines šio bendradarbiavimo pasekmes.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

1.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Elmar Brok, Richard Corbett, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Diane James, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Jo Leinen, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Enrique Guerrero Salom, Cristian Dan Preda, Jasenko Selimovic

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ruža Tomašić

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

16

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jasenko Selimovic

NI

Kazimierz Michał Ujazdowski

PPE

Elmar Brok, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Markus Pieper, Cristian Dan Preda, Paulo Rangel

S&D

Mercedes Bresso, Richard Corbett, Enrique Guerrero Salom, Ramón Jáuregui Atondo, Jo Leinen, Pedro Silva Pereira

4

-

ECR

Ruža Tomašić

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

NI

Diane James

2

0

VERTS/ALE

Max Andersson, Pascal Durand

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

12.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

13

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Bas Belder, Elmar Brok, James Carver, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Javier Couso Permuy, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Tunne Kelam, Wajid Khan, Eduard Kukan, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Michel Reimon, Jean-Luc Schaffhauser, Anders Sellström, Alyn Smith, Jordi Solé, Dobromir Sośnierz, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrea Bocskor, Neena Gill, Igor Gräzin, Rebecca Harms, Marek Jurek, Othmar Karas, Juan Fernando López Aguilar, Antonio López-Istúriz White, Urmas Paet, Bodil Valero, Mirja Vehkaperä, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Eleonora Evi, Rupert Matthews, Miroslav Mikolášik, Liliana Rodrigues, Flavio Zanonato


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

40

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Igor Gräzin, Urmas Paet, Jozo Radoš, Ivo Vajgl, Mirja Vehkaperä

EFDD

Aymeric Chauprade, Eleonora Evi

PPE

Michèle Alliot-Marie, Andrea Bocskor, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Othmar Karas, Tunne Kelam, Eduard Kukan, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Ramona Nicole Mănescu, Miroslav Mikolášik, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Anders Sellström, Jaromír Štětina

S&D

Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Neena Gill, Wajid Khan, Arne Lietz, Juan Fernando López Aguilar, Andrejs Mamikins, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Liliana Rodrigues, Flavio Zanonato

13

-

ENF

Jean-Luc Schaffhauser

GUE/NGL

Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat

NI

James Carver, Georgios Epitideios, Dobromir Sośnierz

VERTS/ALE

Barbara Lochbihler, Michel Reimon, Alyn Smith, Jordi Solé, Bodil Valero

5

0

ECR

Bas Belder, Marek Jurek, Rupert Matthews, Charles Tannock

VERTS/ALE

Rebecca Harms

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 6 d.Teisinis pranešimas