Procedūra : 2018/2091(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0388/2018

Pateikti tekstai :

A8-0388/2018

Debatai :

PV 10/12/2018 - 20
CRE 10/12/2018 - 20

Balsavimas :

PV 11/12/2018 - 5.18
CRE 11/12/2018 - 5.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0499

PRANEŠIMAS     
PDF 698kWORD 60k
23.11.2018
PE 625.477v02-00 A8-0388/2018

dėl naujos Europos kultūros darbotvarkės

(2018/2091(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėjas: Giorgos Grammatikakis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl naujos Europos kultūros darbotvarkės

(2018/2091(INI))

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge surengtą socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą deramų darbo vietų ir ekonomikos augimo tema, į 2017 m. lapkričio mėn. su kultūra ir švietimu susijusius Vadovų darbotvarkės aspektus ir į 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Sąjungos socialinių aspektų, švietimo ir kultūros,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl kultūros pramonės Europoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl menininkų socialinio statuso(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl tarpkultūrinio dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Mokymasis apie ES mokyklose“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl struktūrinių ir finansinių kliūčių užtikrinant kultūros prieinamumą(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB, įgyvendinimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) priimtą konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 27 d. Europos Tarybos bendrąją kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvenciją (Faro konvenciją),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB, įgyvendinimo(13),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės(14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 23 d. Tarybos išvadas dėl darbo plano kultūros srityje (2015–2018 m.)(15),

–  atsižvelgdamas į ES darbo planą kultūros srityje (2015–2018 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl kultūros ir kūrybos sankirtų, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, ekonominį tvarumą ir socialinę įtrauktį(16),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“(JOIN(2016) 0029),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimo (COM(2010) 0390),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ (COM(2010) 0183),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kultūros paveldo metų (2018-ųjų) (COM(2016) 0543),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ (COM(2012) 0537),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2012) 0789),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ (COM(2014) 0477),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. ES valstybių narių ekspertų darbo grupės ataskaitą dėl kultūros prieinamumo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „ES piliečiams kylančių tarpvalstybinių mokestinių kliūčių šalinimas“ (COM(2010)0769),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą „Dvigubas apmokestinimas bendrojoje rinkoje“ (COM(2011) 0712),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos ekspertų grupės mokesčių kliūčių, kurias patiria asmenys ES, vystantys veiklą tarpvalstybiniu mastu, klausimais ataskaitą dėl tarpvalstybinių mokestinių kliūčių, kylančių asmenims Europos Sąjungoje, šalinimo būdų,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. ES valstybių narių ekspertų darbo grupės ataskaitą „Kaip kultūra ir menas gali skatinti tarpkultūrinį dialogą migracijos ir pabėgėlių krizės kontekste“ dėl tarpkultūrinio dialogo taikant atviro koordinavimo metodą (AKM),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją, kurioje 27 ES valstybių narių ir ES institucijų vadovai paskelbė plataus užmojo siekį sukurti Sąjungą, „kurioje piliečiai turėtų naujų kultūrinės bei socialinės raidos ir ekonomikos augimo galimybių“ „Sąjungą, kuri saugo mūsų kultūros paveldą ir skatina kultūrų įvairovę“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. Davoso deklaraciją dėl kokybiškos pastatų statybos kultūros (vok. Baukultur) Europai, kurioje Europos kultūros ministrai pabrėžė, kad svarbu skubiai parengti naujus metodus, kuriuos taikant būtų apsaugotos ir skatinamos kultūros vertybės Europos apstatytoje aplinkoje ir būtų laikomasi holistinio ir į kultūrą orientuoto požiūrio į apstatytą aplinką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0388/2018),

A.  kadangi naujos darbotvarkės prioritetai ir su konkrečiu sektoriumi susijęs požiūris vertinami teigiamai; kadangi vienodai ir atsižvelgiant į konkrečias ypatybes turėtų būti remiami visi kultūros ir kūrybos sektoriai, atsižvelgiant į konkretiems sektoriams kylančias problemas, o kultūrų įvairovė ir tarpkultūrinis dialogas turėtų būti vertinami kaip horizontalieji prioritetai; kadangi kultūra yra viešoji gėrybė ir Naujojoje Europos kultūros darbotvarkėje turėtų būti siekiama išsaugoti, išplėsti ir skleisti gyvybingą ir įvairų kultūrinį gyvenimą, užtikrinant prieigą prie jo visiems ir kuriame dalyvauti būtų skatinami visi;

B.  kadangi Naujoji kultūros darbotvarkė turėtų suteikti lanksčią sistemą besikeičiančioms kultūros ekosistemoms ir ja turėtų būti skatinama sektorių sinergija;

C.  kadangi Europa atsigauna po sunkios finansų krizės, kurios metu, deja, kultūrai skirti nacionaliniai ir regioniniai biudžetai dažnai buvo pirmieji, kurių išlaidos buvo mažinamos;

D.  kadangi Europa susiduria su didėjančia socialine nelygybe ir jaunimo nedarbu, stiprėjančiu populizmu ir radikalėjimu, o jos gyventojų grupių įvairovė vis didėja; kadangi kultūros vaidmuo yra svarbesnis nei bet kada anksčiau, siekiant socialinės sanglaudos ir kultūrų dialogo bei užtikrinti piliečiams raiškos, bendravimo ir kūrybos laisvę bei įvairovę ir kuriant jungtis tarp asmenų;

E.  kadangi Europos kūrybos ir kultūros sektoriai yra didžiausias ES turtas; kadangi jie sudaro 4,2 proc. ES BVP, sukuria 8,4 milijono darbo vietų, t. y. juose dirba 3,7 proc. visų ES dirbančiųjų, jie yra ekonomiškai atsparūs net krizės metu; kadangi šie sektoriai skatina kūrybiškumą, kuris prisideda prie pokyčių visuose veiklos sektoriuose ir kartu pasižymi didesne jaunimo ir moterų užimtumo procentine dalimi nei kiti sektoriai;

F.  kadangi Europos muzikos sektorius yra labai dinamiškas, jame sukurta 1 milijonas darbo vietų, o apyvarta siekia 25 mlrd. EUR; kadangi vis dėlto jis tebėra nepakankamai finansuojamas, visų pirma dėl naujų platinimo internetu paslaugų; kadangi iš viso programai „Kūrybiška Europa“ skirto 1,46 mlrd. EUR biudžeto, iki 2018 m. liepos mėn. muzikos projektams buvo skirta tik 51 mln. EUR suma ir visų pirma ji buvo skirta klasikinei muzikai; kadangi tai neatspindi Europos muzikos sektoriaus įvairovės arba jo ekonominio, socialinio ir kultūrinio indėlio;

G.  kadangi kultūra yra labai svarbi socialinės sanglaudos ir integracijos procesuose, visų pirma dalyvaujant mažumų, nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių ir marginalizuotų bendruomenių atstovams, migrantams ir pabėgėliams kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, ir kadangi programoje „Kūrybiška Europa“ nuskambėjęs ypatingas kvietimas skatinti migrantų integraciją pasirodė esantis veiksmingas, tačiau jam pateikiama pernelyg daug paraiškų ir jis per mažai finansuojamas;

H.  kadangi menininkai ir kultūros srities specialistai dažnai patiria mažų garantijų nestabilias sąlygas, kai jų socialinė apsauga yra menka arba neužtikrinta, o pajamos – nenuspėjamos;

I.  kadangi kultūrinis sąmoningumas ir raiška ES lygmeniu buvo pripažinti peržiūrėtose rekomendacijose dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų; kadangi menai ir humanitariniai mokslai turėtų būti visapusiškai įtraukti į švietimo sistemas, kad jais būtų galima prisidėti formuojant Europą, kuri būtų bendradarbiaujanti, kūrybiška ir sutelkta skatinti tvarumą, integraciją ir pilietinę sanglaudą;

J.  kadangi kultūros tinklai yra galinga priemonė mezgant asmeninius ryšius su žmonėmis ir ilgalaikius taikius santykius ir dialogą su kaimyninėmis valstybėmis ir dėl to puoselėjant tarptautinius kultūrinius santykius, kurie yra itin svarbūs siekiant visuotinio reguliavimo bei padeda formuotis Europos kultūros erdvei;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina naują kultūros darbotvarkę ir pabrėžia, kad ja suteikiama puiki proga patvirtinti nuoseklią ir išsamią Europos kultūros politiką, pripažintą Europos piliečių ir už ES ribų; tačiau taip pat pabrėžia, kad ji bus sėkmingai įgyvendinta tik tuo atveju, jei programos „Kūrybiška Europa“ biudžetas bus gerokai padidintas ir užtikrinta sinergija bei sąveika su kitomis ES lėšomis finansuojamomis programomis siekiant sukurti visapusišką ir horizontalų požiūrį į kultūrą;

2.  dar kartą patvirtina kultūros ir kultūrinių bei kūrybinių sektorių vaidmenį siekiant sanglaudos politikos ir socialinės įtraukties Sąjungos teritorijoje tikslų ir ragina į juos atsižvelgti skirstant struktūrinius ir sanglaudos fondus;

3.  pripažįsta, kad iniciatyva „2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai“, suteikiama proga didinti visuomenės informuotumą apie ES kultūros unikalias stipriąsias savybes, įvairovę ir apie ES kultūros ir kultūros paveldo būdingą vertę ir esminį jų mūsų visuomenėje ir ekonomikoje skiriamą vaidmenį, kuriuo žadinamas bendrumo jausmas, skatinamas aktyvus pilietiškumas ir apibrėžiamos mūsų tapatybės skatinamos pagrindinės laisvės, įvairovės, lygybės, solidarumo ir socialinio teisingumo vertybės;

4.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti kultūros paveldui skirtą veiksmų planą ir pabrėžia, kad būtina daugiau dėmesio skirti tiek materialiesiems, tiek nematerialiesiems kultūros paveldo aspektams ir jo sąsajoms su šiuolaikiniais meno ir kūrybos projektais bei raiška; be to, pabrėžia, kad būtina sukurti nuolatinį struktūrinį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų kaupiamos žinios, stiprinami gebėjimai ir raginama koordinuoti Europos kultūros paveldo srityje, siekiant konsoliduoti Europos kultūros paveldo metų ilgalaikį palikimą ir padėti įgyvendinti veiksmų planą; pabrėžia, kad struktūrinis dialogas turėtų būti plėtojamas aprėpiant visus kultūros, kūrybos ir paveldo sektorius; be to, ragina valstybes nares parengti nacionalinio lygmens papildomus veiksmų planus ir mano, kad kultūros paveldui skirtas veiksmų planas suteikia galimybę spręsti visus klausimus, kurie buvo svarstyti pagal 10 Europos iniciatyvų, neskaitant Europos kultūros paveldo metų, ir pateikti rekomendacijas, parengtas įgyvendinant Europos kultūros paveldo metus (2018 m.);

5.  ragina Komisiją užtikrinti, kad tai, kas būtina reaguojant į naujas, nenumatytas aplinkybes nesudarytų kliūčių jau patvirtintiems kultūros srities tikslams įgyvendinti; primena, kad naujos iniciatyvos turėtų būti finansuojamos iš naujo biudžeto ir naujų šaltinių, o ne perskirstant turimas lėšas;

6.  ragina Komisiją sukurti bendrą ES portalą, skirtą kultūros paveldui, ir jame telkti informaciją apie visas ES programas, pagal kurias finansuojamas kultūros paveldas; jį turėtų sudaryti trys pagrindiniai skirsniai: informacija apie kultūros paveldo finansavimo galimybes, geriausios praktikos ir meistriškumo kultūros paveldo srityje pavyzdžių duomenų bazė ir susijusios nuorodos, taip pat naujienos apie politikos pokyčius, veiksmus ir renginius, susijusius su kultūros paveldu, bei nuorodos į juos;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares kurti naujus sistemingo duomenų rinkimo iš visų kultūros ir kūrybos sektorių (KKS) metodus ir užtikrinti, kad būtų naudojami veiksmingi statistiniai kodai ir kokybiškesni rodikliai, mažinantys atotrūkį tarp vis labiau duomenų stokojančio viešojo sektoriaus ir daug informacijos turinčių skaitmeninių operatorių, kuria šia informacija naudojasi, kad galėtų įsigyti rinkos dalį ir destabilizuoti rinkos dalyvius;

8.  ragina Komisiją pradėti taikyti ES rezultatų suvestines, kuriomis būtų įvertintas kultūrinis ir žiniasklaidos pliuralizmas, sukurti rodiklius ir stebėti meninės raiškos laisvę Europos lygmeniu, taip pat įvairovę kuriant, platinant ir teikiant kūrybinius darbus;

9.  palankiai vertina pradėtą įgyvendinti iniciatyvą „Music Moves Europe“ kaip reikšmingą pirmąjį žingsnį skatinant Europos muzikos sektoriaus kūrybiškumą, įvairovę ir naujoves, taip pat pritaria programoje „Kūrybiška Europa“ numatytiems muzikos sektoriaus veiksmų planams; ragina Komisiją sutelkti dėmesį į menininkų ir repertuaro judumą Europos viduje ir už jos sienų, platinimą, MVĮ finansavimą, menininkams skirtų skaitmeninių platformų skaidrumą ir atsakomybę, srautinio duomenų siuntimo paslaugų įvairovę, prieigą prie informacijos internete ir sektoriaus analizę rengiant tolesnes ES priemones muzikai;

10.  palankiai vertina tai, kad buvo sukurtas Europos filmams skirtas interneto katalogas ir surengta pirmoji ES filmų savaitė, ir skatina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su menininkais ir kūrybos pramonės atstovais, sustiprinti Europos kino matomumą Europoje ir pasaulyje, visų pirma didinant Europos filmų prieinamumą ir skatinant kurti Europos platformas, per kurias būtų suteikta prieiga prie licencijuotų ES filmų, o menininkams ir teisių savininkams būtų atlyginama sąžiningai ir gerbiant teritoriškumo principą; be to, atkreipia dėmesį į teigiamą LUX kino apdovanojimo skyrimo patirtį populiarinant Europos filmus ir sudarant palankesnes sąlygas juos platinti;

11.  ragina Komisiją pripažinti ES miestų darbotvarkės svarbą ir skatina valstybių narių ir miestų, taip pat kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą, kad būtų skatinamas augimas, gyvybingumas ir inovacijos Europos miestuose, taip pat ragina nustatyti bei sėkmingai spręsti socialinius uždavinius;

12.  ragina Komisiją vykdyti specialius veiksmus siekiant meno kūrinių judumo, galbūt numatant tam tikros formos kelionių dotaciją, nes tokiu būdu būtų pratęstas daugelio projektų, kurie finansuojami pagal programą „Kūrybiška Europa“, gyvavimo ciklas;

Kultūrinė ir meninė dimensija

13.  pripažįsta esminę laisvos kultūrinės, meninės ir kūrybinės išraiškos vertę ir platesnę žmonių galimybę susipažinti su kultūra, įskaitant specialiąsias priemones;

14.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos festivaliai gautų paramą, nes jie yra nepaprastai svarbūs siekiant suburti piliečius visoje Europoje ir už jos ribų, kartu stiprinant jų ryšius; pabrėžia, kad festivaliai – tai vienijanti jėga, daranti poveikį visuomenei, pilietybei, ekonomikai, kultūros paveldui ir išoriniam vystymuisi;

15.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę paskelbti metų Europos kultūros asmenį, ir tai būtų renginys, apimantis įvairią veiklą bei projektus visoje Europoje, kuriais būtų pagerbiamas tokio asmens gyvenimas ir darbas ir pabrėžiamas poveikis, kurį jis arba jis padarė puoselėjant Europos vertybes ir tapatybę;

16.  ragina didinti menininkų, autorių, kultūros darbuotojų, kūrybininkų ir audiovizualinių kūrėjų profesionalumą kaip esminę paramą Europos kultūros dimensijai plėtoti, kultūrų dialogui, kultūros ir meno naujovėms, teritorinei sanglaudai ir socialinei įtraukčiai;

17.  ragina Komisiją pripažinti kultūrą kaip „švelniąją galią“, kuri sudaro sąlygas ir suteikia galių piliečiams būti atsakingais, sąžiningais, entuziastingais ir empatiškais visuomenės lyderiais;

18.  ragina Komisiją sudaryti tokias sąlygas, kad Europa būtų atsakingų piliečių, kuriančių santykius su kitos nei jų pačių kultūros subjektais, provokuoja mąstyti ir skatina naujoves, taip pat ugdo bei įtraukia kitus asmenis, vieta;

19.  ragina Komisiją skatinti kultūrų įvairovę, migrantų integraciją ir kokybišką pilietybę;

20.  ragina Komisiją skatinti kultūros srities specialistų, švietėjų, aktyvių piliečių ir verslininkų bendradarbiavimą, kad būtų skatinamas atnaujintas visuomenės susidomėjimas kultūra;

21.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kultūros tinklai būtų remiami kaip kolektyvinių žinių, patirties ir atminties priemonės, kurios suteikia galimybę neoficialiai keistis informacija, skatina diskusijas ir kultūros plėtojimą, kad būtų didinamos tolesnio judumo ir bendradarbiavimo galimybės ir padedama kurti integruotą Europos kultūros erdvę;

Socialinis aspektas

22.  palankiai vertina Komisijos ketinimą į programą „Kūrybiška Europa“ įtraukti specialų judumui skirtą veiksmą, tačiau atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti tokių kliūčių, kaip su vizomis susijusios kliūtys, šiam veiksmui reikia skirti atitinkamą biudžetą ir supaprastinti administracinę tvarką, visų pirma asmenims iš trečiųjų valstybių; pabrėžia, kad reikia imtis konkrečių veiksmų siekiant šalinti kliūtis, kurios susidaro dėl pernelyg didelio arba dvigubo menininkų apmokestinimo;

23.  ragina Komisiją sukurti bendrą portalą, kuriame būtų pateikiama informacija apie visas esamas gyvenamosios vietos programas ir judumo galimybes;

24.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę išbraukti EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos 17 straipsnį iš dvišalių mokesčių sutarčių tarp ES valstybių narių; ragina Komisiją priimti tarpinį sprendimą – parengti konkretiems sektoriams skirtą elgesio kodeksą dėl išskaičiuojamųjų mokesčių ir išsamiai išdėstyti išlaidų mažinimo ir procedūrų supaprastinimo galimybes, pateikiant geriausios praktikos pavyzdį bei galimas taikyti išimtis;

25.  ragina užtikrinti, kad kūrybos ir meno srities darbuotojai turėtų teisę į sąžiningą atlyginimą, sutartinius susitarimus ir darbo sąlygas; atkreipia dėmesį į Europos kultūros sektoriaus darbuotojų projektais paremtą, garantijų nesuteikiantį ir netipinį užimtumą; todėl ragina valstybes nares priimti išsamias priemones siekiant vykdant suderinimą sumažinti pilkąją zoną ir pagerinti visos ES menininkų ir kūrėjų sutarčių sąlygas Europos lygmeniu atsižvelgiant į kolektyvinį atstovavimą, socialinę apsaugą, tiesioginį ir netiesioginį apmokestinimą; ragina įgyvendinant socialinės apsaugos sistemas visoje Sąjungoje visapusiškai atsižvelgti į nestandartinių formų užimtumą;

26.  pabrėžia, kad kultūros paveldas ir kultūros erdvės atlieka svarbų vaidmenį miestų atnaujinimo ir gyventojų sanglaudos skatinimo procesuose; todėl ragina Komisiją ir Jungtinių tyrimų centrą (JTC), kurių darbas suteikia prasmę ir kryptį miestų praeičiai, toliau plėtoti kultūros ir kūrybos miestų stebėjimo priemonę ir ragina miestus bei savivaldybes kuo veiksmingiau ja pasinaudoti;

27.  pripažįsta pridėtinę kaimynyste grindžiamos kultūros veiklos vertę teikiant socialinę, ekonominę ir sveikatos apsaugos naudą vietos bendruomenėms, visų pirma mažas pajamas gaunančiose ir marginalizuotose vietovėse, pvz., priemiesčiuose ir kaimo vietovėse; todėl ragina valstybes nares, miestus ir savivaldybes remti šią veiklą taikant konkrečias priemones, pvz., pritaikytus zonavimo reglamentus, finansuojant iniciatyvas ir iš naujo panaudojant apleistą įrangą;

28.  pabrėžia, kad parodyta, jog kultūra daro poveikį skatinant socialinę sanglaudą, didinant pasitenkinimą gyvenimu ir gerovę, taigi atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį mažinant spaudimą tuomet, kai Europos gyventojai tampa vis įvairesni kultūriniu požiūriu; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį kultūra ir kultūrų dialogas gali atlikti siekiant įgalėti migrantus ir palengvinti jų integraciją;

29.  apgailestauja dėl to, kad pagal 2017 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenis, 36 proc. europiečių praėjusiais metais nedalyvavo jokioje kultūrinėje veikloje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti ryšius tarp kultūros, meno, kūrybos, inovacijų ir meninių tyrimų; tai pat ragina jas investuoti į auditorijos dalyvavimą, bendruomenės dalyvavimą ir kultūros pajėgumus, taip pat įgyvendinti būtinas konkrečias priemones, kad būtų užtikrinta galimybė pasinaudoti kultūriniu gyvenimu ir jame dalyvauti, ypač atsižvelgiant į nepalankiausioje padėtyje esančius asmenis;

30.  ragina labiau susieti kultūros sektorių ir švietimą, pavyzdžiui, skatinant užklasinę veiklą arba menininkų dalyvavimą mokyklose; atsižvelgdamas į tai primena, kad reikia suteikti pakankamą viešąją finansinę paramą menininkams, vadybininkams, mokytojams, tarpininkams, socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, veikiantiems šioje aplinkoje;

31.  atkreipia dėmesį į veiksmingų vaikų intelektinės ir kultūrinės raidos skatinimo priemonių svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares pagal atitinkamas jų kompetencijos sritis skirti pakankamą finansavimą siekiant remti vaikams skirtus kultūros kūrybos projektus;

32.  pabrėžia, kad menas, muzika ir humanitariniai mokslai mokyklų programose atlieka svarbų vaidmenį, kadangi jais prisidedama prie kūrybiškumo skatinimo ir įkvepiamas domėjimasis kultūra bei skatinamas kritinis mąstymas; pabrėžia, kad kultūriniai ir kūrybiniai įgūdžiai vis labiau reikalingi skaitmeninėje aplinkoje ir todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įveikti griežtą atskirtį tarp mokomųjų dalykų ir pereiti nuo STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) prie STEAM (mokslo, technologijų, inžinerijos, aplinkos, meno, gamybos sritys) ugdymo tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo srityse, taip pat nustatyti kultūros specialistams prieinamą mokymosi visą gyvenimą metodą; pripažįsta, kad muzika ir menas mokyklų mokymo programose yra itin svarbūs; ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti galimybes parengti Europos kultūros istorijos vadovėlį;

33.  pabrėžia, kad siekiant kultūros klestėjimo labai svarbu užtikrinti saugią ir tinkamą mokymosi aplinką, skirtą studentams ir dėstytojams; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes skirti dideles investicijas viešosios infrastruktūros, ypač mokyklų, priežiūrai, siekiant padidinti seisminę saugą, kur jos reikia, ir panaikinti architektūrines kliūtis;

34.  pažymi, kad dėl technologinių pokyčių tempo būtina patvirtinti mokymosi visą gyvenimą metodą, kuriuo galėtų naudotis kultūros specialistai, ir didinti kultūros ir švietimo sinergiją formaliojo ir neformaliojo švietimo srityse;

35.  pripažįsta kūrybinių centrų kaip kultūros ir kūrybos pramonės specialistų bendro darbo erdvių potencialą; vis dėlto pabrėžia, kad sektoriams visų pirma reikia skaitmeninių ir vadovavimo gebėjimų stiprinimo, o ne vien tik dėmesio telkimo į naujas skaitmenines inovacijas;

36.  pažymi, kad demokratiniams principams ir Europos vertybėms, pvz., išraiškos laisvei, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui, demokratijai ir solidarumui, vis didesnius iššūkius kelia didėjanti Europos ir viso pasaulio poliarizacija; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strateginį požiūrį į kultūrinių teisių apsaugą, meninės raiškos laisvę, žiniasklaidos pliuralizmą ir į teisę laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime, be kita ko, remiant Europos lygmens rodiklių ir stebėsenos sistemų sukūrimą;

37.  pritaria tam, kad dalyvavimas kultūros gyvenime ir kasdienis kūrybiškumas labai padeda skatinti kultūrų dialogą ir kurti sveiką visuomenę; vis dėlto pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamai erdvės ES finansavimo priemonėse siekiant pripažinti esminę ir unikalią menininkų darbo vertę;

38.  primena, kad būtina skatinti moterų prieigą prie visų meninių, kultūrinių ir kūrybinių profesijų, ir ragina valstybes nares panaikinti kliūtis, trukdančias moterims eiti vadovo lygmens pareigas kultūros įstaigose ir fonduose, akademijose ir universitetuose;

Ekonominis aspektas

39.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų prisidėti prie kultūros sektoriaus organizacijų plėtros, teikdamos stabilią, patikimą ir ilgalaikę finansinę paramą; apgailestauja dėl to, kad nepaisant investicijų į kultūrą ES pridėtinės vertės, programos „Kūrybiška Europa“ biudžetas sudaro tik 0,15 proc. bendro ES biudžeto, iš kurio tik 31 proc. lėšų yra skiriama kultūrai; pažymi, kad programos „Kūrybiška Europa“ politikos sritys bus išplėstos; atkreipia dėmesį į siūlomą naują daugiametę finansinę programą ir palankiai vertina pasiūlytą finansavimo didinimą, kaip teisingus pirmuosius žingsnius, tačiau ragina padvigubinti naujai programai „Kūrybiška Europa“ skirtą biudžetą ir užtikrinti, kad programa galėtų lengviau pasinaudoti mažesnės organizacijos;

40.  pabrėžia, kad programos „Kūrybiška Europa“ populiarumas ir nepakankamas jos finansavimas bei administracinių procedūrų sudėtingumas lėmė, kad teikiamų paraiškų sėkmės rodiklis yra tik 16,2 proc. ir kad esama didelio disbalanso regionų ir geografiniu požiūriais pagal projektų, gaunančių paramą, kiekį; atkreipia dėmesį, kad tai, kartu su administracinių procedūrų sudėtingumu, yra atgrasantis veiksnys, skatinantis žalingą nusivylimą šia programa ir ES veiksmais kultūros srityje, ir kliudo daugeliui kultūros ir kūrybos sektoriaus subjektų teikti paraiškas dėl finansavimo; todėl ragina persvarstyti atrankos procesą atsižvelgiant į laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje nurodytus trūkumus;

41.  pabrėžia, kad svarbu palengvinti ir supaprastinti smulkiųjų kultūros srities veiklos vykdytojų ir MVĮ prieigą prie programos „Kūrybiška Europa“; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę įtraukti specialią kryptį, skirtą šiems veiklos vykdytojams ir įmonėms, ypač tiems, kurie veiklą vykdo teritorijose, nukentėjusiose nuo gaivalinių nelaimių;

42.  apgailestauja, kad kultūra ir menai nėra minimi daugumoje Komisijos pasiūlytos DFP politikos sričių, į kurias jie įneša savo įnašą, ir todėl ragina Komisiją, bendradarbiaujant su kultūros ir kūrybos sektoriumi, suformuoti holistinę ir koordinuotą strategiją, kuria kultūra ir menai būtų įtraukti į kitas politikos sritis, didžiausią dėmesį skiriant tam, kad mažesnės organizacijos galėtų gauti finansavimą;

43.  atkreipia dėmesį į kultūros sankirtos poveikį ir ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pranešimus apie tai, kiek lėšų yra skirta kultūrai pagal visas finansavimo programas ir užtikrinti, kad finansavimas siektų bent 1 proc. kitos DFP; kviečia ES regionus skirti kultūrą ir kultūros ir kūrybos sektorių struktūrinių fondų prioritetais ir ragina valstybes nares įtraukti kultūros aspektą į savo veiklos programų strateginius tikslus;

44.  ragina Europos Komisiją sukurti vieno langelio principu grindžiamą portalą, kuriame vartotojui patogiu būdu, suprantamai, novatoriškai ir veiksmingai būtų pateiktos visos esamos ES finansavimo priemonės, pateikiant aiškias taikymo gaires ir pagalbą;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad per ES finansavimo priemones būtų skiriama pakankamai išteklių atsižvelgiant į meninių ir kūrybinių projektų tikrąją vertę;

46.  ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį kultūros sritims, kurioms kyla grėsmė dėl nepakankamo finansavimo ar dėmesio – viena iš tokių sričių būtų poezija;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti kiekvienam sektoriui individualiai pritaikytą požiūrį; primena, kad subsidijos yra gyvybiškai svarbios vertinant kultūros ekosistemą kaip visumą, teisingai įkainojant nematerialųjį turtą, taip pat teisingai vertinant naujoviškas menines ir kūrybines praktikas; primena, kad nors finansinės priemonės, pvz., garantijos, paskolos ir nuosavas kapitalas, yra tinkamos finansuoti pelną generuojančius projektus, dotacijos turi likti pagrindiniu finansavimo šaltiniu, ypač mažų subjektų atveju;

48.  ragina Komisiją teikti pranešimus apie kultūros ir kūrybos sektorių finansinių garantijų priemonės įgyvendinimą; apgailestauja dėl ribotos jos geografinės aprėpties ir siūlo, kad mikrofinansavimą reikėtų skirti dirbant su labai mažais veikėjais, kadangi didžiąją kultūros ir kūrybos sektoriaus dalį sudaro MVĮ, 95 proc. kurių yra labai mažos įmonės; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti, kad bankai geriau įkainotų autorinių teisių ir nematerialaus turto vertę;

49.  ragina toliau plėtoti Europos kultūros sostinių iniciatyvą ir vystyti tvarų kultūrinį turizmą, kartu su kultūros sektoriais, bendruomenėmis ir piliečiais, taip pat UNESCO nustatant paveldo vietoves ir kartu su Europos Taryba kuriant kultūrinius maršrutus; ragina skatinti domėjimąsi ES regionais pristatant juos kaip patraukliausias Europos turistines vietoves (EDEN);

Strategija „Digital4Culture“

50.  pažymi, kad skaitmeninė revoliucija iš esmės pakeitė tai, kaip menas ir kultūra yra kuriami, platinami ir tai, kaip jais mėgaujamasi. Tai atvėrė daugiau galimybių, tačiau jau ir taip sudėtingos menininkų darbo sąlygos tapo dar sudėtingesnės ir iškilo grėsmė menininkų ekonominiam išlikimui; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti teisingą atlyginimą, deramas darbo sąlygas ir kultūros bei kūrybos sektorių socialinio aprūpinimo sistemų modernizavimą bei menininkų statuso pripažinimą;

51.  pripažįsta teigiamą skaitmeninių technologijų indėlį palengvinant ir plečiant kultūrinio, meninio, kūrybinio ir garso ir vaizdo įrašų turinio bei paslaugų išsaugojimo ir prieinamumo galimybes, pavyzdžiui, naudojant papildytą ir virtualią realybę, žmogaus ir mašinos sąsają, taip pat edukacinių ir pasakojamųjų vaizdo žaidimų gamybą ir kultūrinio paveldo debesies kūrimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti sinergiją šioje srityje, ypač su Skaitmeninės Europos programa ir programa „Europos horizontas“;

52.  mano, kad autoriaus teisių apsauga sudaro pagrindinę kultūros ir kūrybos sektoriaus pajamų dalį, ir palankiai vertina pasiūlymą dėl naujos autorių teisių direktyvos ir jos priemones, numatytas siekiant apsaugoti naujus leidėjus, panaikinti vertės skirtumą tarp kūrybos pramonės ir skaitmeninių platformų, padidinti autorių ir atlikėjų sutartinių santykių skaidrumą ir pusiausvyrą ir apsaugoti nuo intelektinės nuosavybės nusavinimo pavojaus; atkreipia dėmesį į tai, kad nepaprastai svarbu sukurti sąžiningą skaitmeninę rinką, kurioje kūrėjams būtų atlyginama sąžiningai;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad skaitmeninės platformos, kurios yra plačiai naudojamos platinant, reklamuojant ir verčiant į pinigus autorių teisių saugomą turinį, būtų aiškiai įpareigotos gauti licencijas iš teises į turinį turinčių asmenų ir sąžiningai atlygintų menininkams, autoriams, naujienų skelbėjams, prodiuseriams, žurnalistams ir kūrėjams už jų kūrinių naudojimą skaitmenine forma;

54.  pabrėžia, kad siekiant padidinti esamą sąveiką svarbu išsaugoti Europos kultūros darbotvarkės ir skaitmeninės darbotvarkės ryšį;

55.  primena, kad svarbu skatinti, ypač tarp nepilnamečių, duomenų apsaugą ir skaitmeninį bei medijų raštingumą, nes tai yra veiksmingiausias būdas siekiant kovoti, be kita ko, su manipuliavimu internete ir tiksliniais pranešimais tam tikrai nedidelei grupei (angl. microtargeting);

56.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu suteikti kultūros srities darbuotojams tinkamus skaitmeninius įgūdžius ir kompetenciją, kad būtų skatinamas ir užtikrinamas kultūros paveldas;

Išorės aspektas

57.  apgailestauja dėl to, kad kultūros skatinimas ir apsauga nebuvo įtraukti į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. kaip vienas iš jos tikslų; pabrėžia, kad kultūra yra darnaus vystymosi ir kultūrų dialogo variklis ir kad turėtų būti naudojamasi sąveikomis, atsižvelgiant į programos „Kūrybiška Europa“ kaimynystės ir tarptautinį aspektus;

58.  ragina Komisiją reguliariai teikti Parlamentui tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos įgyvendinimo ataskaitas ir didinti Europos Sąjungos delegacijoms skirtus išteklius kultūros skatinimo iniciatyvoms ir projektams, be kita ko, bendradarbiaujant su Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų tinklo grupe (EUNIC);

59.  remia Tarybos iniciatyvą parengti išsamų požiūrį į tarptautinius kultūrinius ryšius ir ragina sukurti kultūros ryšių punktus visose ES delegacijose, suteikti pareigūnams tinkamą mokymą ir įtraukti vietos subjektus ir visuomeninius veikėjus, pilietinę visuomenę, taip pat tarptautinius kultūros tinklus, be kita ko, į parengiamąją veiklą dėl Europos kultūros rūmų; pakartoja Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai skirtą savo prašymą kas dvejus metus teikti tarptautinių kultūrinių ryšių įgyvendinimo eigos ataskaitas;

°

°  °

60.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

(1)

OL C 377 E, 2012 12 7, p. 142.

(2)

OL C 93 E, 2016 3 9, p. 95.

(3)

OL C 238, 2018 7 6, p. 28.

(4)

OL C 247 E, 2009 10 15, p. 25.

(5)

OL C 125 E, 2008 5 22, p. 223.

(6)

OL C 377 E, 2012 12 7, p. 135.

(7)

OL C 316 E, 2017 9 22, p. 88.

(8)

OL C 11, 2018 1 12, p. 16.

(9)

OL C 58, 2018 2 15, p. 57.

(10)

OL C 247 E, 2009 10 15, p. 32.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0262.

(12)

OL C 263, 2018 7 25, p. 19.

(13)

OL L 347, 2013 12 20, p. 221.

(14)

OL C 287, 2007 11 29, p. 1.

(15)

OL C 463, 2014 12 23, p. 4.

(16)

OL C 172, 2015 5 27, p. 13.


AIŠKINAMOJI DALIS

Europa susiduria su daugybe tokių sunkumų kaip didėjanti socialinė nelygybė, gyventojų grupių įvairovė, populizmas, radikalėjimas ir saugumo grėsmės, kurie drebina Europos integracijos pamatus ir kelia abejones dėl valstybių narių solidarumo. Šiais neramiais laikais labai svarbu iš naujo atrasti mus jungiančius ryšius. Šiuo tikslu kultūros vaidmuo yra labai svarbus, nes jos pagalba kuriamas bendrumo jausmas, skatinamas aktyvus pilietiškumas, nustatomos mūsų pagrindinės vertybės ir tapatybė.

Tačiau Europos kultūros ir kūrybos sektoriai anaiptol nėra tik švelnioji galia, jie yra svarus ES turtas. Jie yra ekonomiškai atsparūs net ir krizės metu ir dažnai jaunimo užimtumo procentinė dalis juose yra didesnė nei daugelyje kitų sektorių. Tiesą sakant, šiuose sektoriuose sukuriama daugiausiai darbo vietų ES po statybų ir maisto bei gėrimų sektoriaus, be to, juose sukuriamas reikšmingas prekybos perteklius.

Dabartinis, precedento neturintis kultūros apsaugai ir skatinimui skirtas ES lygmens postūmis, išreikštas Romos deklaracijoje ir Geteborgo viršūnių susitikime, kartu su iniciatyva „2018 m. – Europos kultūros paveldo metai“, suteikia unikalią galimybę suformuoti darnią, išsamią ir tvarią ES kultūros politiką. Tai galimybė, kurios mes negalime praleisti, jei norime išlikti „suvieniję įvairovę“.

Šiuo pranešimu savo iniciatyva nėra siekiama vien tik prisidėti prie kultūros politikos formavimo ir ankstesnės darbotvarkės rezultatų vertinimo. Juo taip pat siekiama užtikrinti, kad būtų išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp socialinės, ekonominės ir kultūros politikos ir kad tarpusavyje derėtų nauja darbotvarkė bei kitos programos, pvz., „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“.

Kalbėdamas apie naujos darbotvarkės prioritetus, pranešėjas palankiai vertina pasirinkimą išdėstyti juos pagal tris aspektus – socialinį, ekonominį ir išorės, taip pat pritaria tam, kad buvo įtrauktas konkrečiam sektoriui taikomas požiūris. Pranešėjas pabrėžia, kad turėtų būti remiami visi kultūros ir kūrybos sektoriai, o kultūrų įvairovė ir kultūrų dialogas turėtų būti vertinami kaip horizontalieji prioritetai.

Įrodyta, kad pasitelkiant kultūrą galima skatinti socialinę sanglaudą, įtrauktį, dialogą ir tarpusavio supratimą bei kurti bendruomeniškumo jausmą. Jos vaidmuo suteikiant žmonėms daugiau galimybių per dalyvavimą kultūriniame gyvenime ir kūrybą negali būti nuvertintas. Tai ypač svarbu ir aktualu visoms socialinėms ir ekonominėms ir skirtingo amžiaus grupėms, įskaitant mažumas, migrantus, jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius ir tuos, kurie turi mažiau galimybių. Didžiausias Europos kultūros turtas yra kultūros vizijų, pozicijų ir raiškos įvairovė ir šį turtą reikia saugoti, puoselėti ir skatinti.

Menininkų ir kultūros darbuotojų judumas yra nepaprastai svarbus Europos kultūros erdvės klestėjimui. Jis yra būtina kultūrų įvairovės ir bendradarbiavimo skatinimo sąlyga. Todėl pranešėjas palankiai vertina ketinimą parengti detalesnę menininkų ir kultūros profesionalų judumo programą ir ragina pašalinti tokias likusias kliūtis kaip vizos ir dvigubo apmokestinimo rizika.

Sąveikos tarp švietimo ir kultūros stiprinimas bus dar vienas naujos kultūros politikos prioritetas. Būtina pripažinti kultūrinio ir meninio lavinimo vertę pereinant nuo STEM (mokslas, technologijos, inžinerija, matematika) prie STEAM (mokslas, technologijos, inžinerija, menas ir matematika) požiūrio į švietimą.

Tačiau nepaisant plataus naujos darbotvarkės užmojo, ji gali būti sėkmingai įgyvendinta tik tuo atveju, jei ją įgyvendinant kultūrai bus skiriama tvari ir didesnė finansinė parama. Pranešėjas pabrėžia, kad programos „Kūrybiška Europa“ populiarumas, vertinant kartu su tuo, kad ji yra ypač mažai finansuojama, lėmė tai, kad jos bendras teikiamų paraiškų sėkmės rodiklis per 2014–2017 m. laikotarpį siekė tik 16,2 proc., o paraiškų pagal bendradarbiavimo projektus – tik 14 proc. Tai reiškia, kad beveik 85 proc. projektų, įskaitant nemažą skaičių labai kokybiškų projektų, kurie turi pereiti per sudėtingą biurokratinę paraiškų teikimo sistemą, negauna jokios paramos. Tai lemia atmetamąją reakciją ir daugelis kultūros ir kūrybos sektoriaus veikėjų net nebando teikti paraiškų, net jei patiria finansavimo stoką.

Todėl pranešėjas ragina padvigubinti programai „Kūrybiška Europa“ skirtą biudžetą ir suformuoti holistinę ir suderintą strategiją, pagal kurią kultūra būtų integruota į kitas politikos sritis. Šiuo tikslu jis ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pranešimus apie tai, kiek lėšų šiuo metu yra skirta kultūrai pagal visas finansavimo programas, ir užtikrinti, kad finansavimas siektų bent 1 proc. kitos DFP. Pranešėjas taip pat ragina Europos Komisiją sukurti vieno langelio principu grindžiamą svetainę ir (arba) portalą, kur suprantamai, veiksmingai ir vartotojui patogiu būdu būtų pateiktos visos esamos ES finansavimo priemonės.

Iniciatyva „Music Moves Europe“

Europos muzikos sektorius yra labai dinamiškas, jame sukurta 1 milijonas darbo vietų, o apyvarta siekia 25 mlrd. EUR. Nemažas skaičius pasaulinio garso menininkų, kompozitorių, įrašų bendrovių, koncertų salių, festivalių ir muzikos transliavimo platformų yra kilę iš Europos. Tačiau muzikos sektorius tebėra nepakankamai finansuojamas ir iki šiol jam buvo suteikta tik 3 proc. bendro programos „Kūrybiška Europa“ biudžeto – dalis, kuri jokiu būdu neatspindi muzikos sektoriaus ekonominio, socialinio ir kultūrinio indėlio. Pranešėjas tvirtai remia Europos Parlamento parengiamąją veiklą – iniciatyvą „Music Moves Europe“ – kaip reikšmingą pirmąjį žingsnį skatinant Europos muzikos sektoriaus kūrybiškumą, įvairovę ir naujoves, taip pat pritaria programoje „Kūrybiška Europa“ numatytiems muzikos sektoriui skirtiems veiksmų planams. Jis pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti mažesniems subjektams, kadangi muzikos sektoriuje 99 proc. įrašų bendrovių yra MVĮ ir jų įrašai sudaro 80 proc. naujai išleistų įrašų.

Išorės aspektas.

Kultūriniai mainai gali būti platus tiltas, jungiantis skirtingų etninių, religinių ir socialinių sluoksnių žmones, nes šie mainai stiprina kultūrų dialogą ir tarpusavio supratimą. Per visą ES istoriją kultūriniai ryšiai buvo esminė socialinės sanglaudos ir darnaus vystymosi varančioji jėga. Jie yra labai svarbūs stiprinant pilietinės visuomenės gebėjimus, žmonių tarpusavio ryšius, užkertant kelią radikalizmo plitimui, siekiant apsaugoti kultūros paveldą ir vykdant konfliktų prevencijos, jų sprendimo ir atsparumo didinimo veiklą. Todėl kultūra turėtų tapti esmine politinio dialogo su trečiosiomis šalimis dalimi, ją būtina sistemingai integruoti į išorės veiksmų projektus ir programas. Pranešėjas ragina įgyvendinti išorės kultūrinių ryšių strategiją atkreipiant reikiamą dėmesį į vietos ir mėgėjų kultūros organizacijas bei veikėjus. Siekiama ne eksportuoti Europos kultūrą, bet kurti sąsajas ir skatinti kultūrų dialogą ir taikius santykius.

Pranešėjas pripažįsta pirmiau pateiktų aspektų svarbą, tačiau atkakliai tvirtina, kad tarp jų visada turėtų išlikti pusiausvyra ir kad kultūros tikroji vertė yra pagrindinis kultūros politikos tikslas. Pranešėjas pabrėžia, kad turėtų būti skiriama pakankamai lėšų atsižvelgiant į meninių ir kūrybiškų projektų tikrąją vertę, ir atkreipia dėmesį į tai, kad priemonėms, kurios būtinos siekiant reaguoti į naujas nenumatytas aplinkybes, tokias kaip pabėgėlių integracija, turėtų būti skiriama naujų lėšų nesudarant kliūčių jau patvirtintiems kultūros srities tikslams ir programoms.

Pranešėjas palankiai vertina strategiją „Digital4Culture“, kadangi skaitmeninė revoliucija iš esmės pakeitė tai, kaip menas ir kultūra yra kuriami, platinami ir tai, kaip jais mėgaujamasi. Tai atvėrė daugiau galimybių platesnei turinio sklaidai, tačiau kartu jau ir taip sudėtingos menininkų darbo sąlygos tapo dar sudėtingesnės ir iškilo grėsmė menininkų ekonominiam išlikimui. Pranešėjas akcentuoja, kad autoriaus ir susijusių teisių apsauga yra pajamų iš kultūros ir kūrybinės pramonės pagrindas.

Kadangi meno be menininkų būti negali, pranešėjas pabrėžia, kad būtina apsaugoti kūrėjus, veikiančius skaitmeniniame pasaulyje, ir todėl palankiai vertina pasiūlymą dėl Autorių teisių direktyvos. Jis ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad skaitmeninės platformos, kurios yra plačiai naudojamos platinant ir reklamuojant autorių teisių saugomą turinį bei gaunant už jį piniginę naudą, būtų aiškiai įpareigotos gauti licencijas iš teises į turinį turinčių asmenų ir sąžiningai apmokėtų menininkams, autoriams, naujienų skelbėjams, prodiuseriams, žurnalistams ir kūrėjams už jų kūrinių naudojimą skaitmenine forma. Svarbu pabrėžti, kad atleidimas nuo atsakomybės gali būti taikomas tik tikrai neutraliems ir pasyviems internetinių paslaugų teikėjams, kaip apibrėžiama pagal Elektroninės prekybos Direktyvą ir ES Teisingumo Teismo praktiką.

Iniciatyva „Europos kultūros paveldo metai“ sutelkė daug pilietinės visuomenės ir viešųjų subjektų visoje ES ir įrodė, kad kultūra gali būti (ir turėtų būti) integruota į visas politikos sritis. Atėjo laikas užtikrinti šios iniciatyvos ilgalaikę išliekamąją vertę tiek turinio, tiek organizaciniu lygmenimis, kad šios pastangos nebūtų beprasmės. Pranešėjas pabrėžia, kad būtina atsižvelgti tiek į materialiuosius, tiek į nematerialiuosius kultūros paveldo aspektus ir išnagrinėti, kokį ryšį jie turi su šiuolaikiniu menu ir kūrybiškumu.

Pranešėjas pabrėžia, kad būtina kuo skubiau parengti naujus duomenų rinkimo metodus visiems kultūros ir kūrybos sektoriams ir taikyti išsamesnius kokybinius rodiklius siekiant geriau suformuoti kultūros politiką ir išmatuoti jos poveikį. Šiandien turime didelį atotrūkį tarp vis labiau duomenų stokojančio viešojo sektoriaus ir daug informacijos turinčių skaitmenines paslaugas teikiančių veiklos vykdytojų. Galiausiai, kadangi Europos meno skaitmeninė sklaida yra ypač svarbi, pranešėjas taip pat rekomenduoja sukurti Europos skaitmeninę platformą, kurią naudojantis būtų suteikta prieiga prie licencijuotų ES filmų.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

20.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Damian Drăghici, Angel Dzhambazki, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Rupert Matthews, Luigi Morgano, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Norbert Erdős, Santiago Fisas Ayxelà, Dietmar Köster, Emma McClarkin, Michel Reimon

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Nicola Danti, Tomáš Zdechovský


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

21

+

ALDE

Mircea Diaconu, María Teresa Giménez Barbat

EFDD

Isabella Adinolfi

PPE

Norbert Erdős, Santiago Fisas Ayxelà, Svetoslav Hristov Malinov, Sabine Verheyen, Theodoros Zagorakis, Tomáš Zdechovský, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

S&D

Silvia Costa, Nicola Danti, Damian Drăghici, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Dietmar Köster, Luigi Morgano, Julie Ward

VERTS/ALE

Michel Reimon, Helga Trüpel

4

-

ECR

Angel Dzhambazki, Emma McClarkin, Rupert Matthews

ENF

Dominique Bilde

2

0

ALDE

Yana Toom

GUE/NGL

Nikolaos Chountis

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 10 d.Teisinis pranešimas