Procedūra : 2018/2097(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0392/2018

Pateikti tekstai :

A8-0392/2018

Debatai :

PV 11/12/2018 - 16
CRE 11/12/2018 - 16

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 12.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0513

PRANEŠIMAS     
PDF 550kWORD 60k
26.11.2018
PE 626.935v02-00 A8-0392/2018

Metinė bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ataskaita

(2018/2097(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: David McAllister

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Metinė bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ataskaita

(2018/2097(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinę ataskaitą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) paskelbtą 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą,

–  atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutartį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 10 d. bendrą deklaraciją dėl ES ir NATO bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“ (JOIN(2017)0021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0392/2018),

A.  kadangi susidūrus su tarpvalstybiniais konfliktais, gaivalinėmis nelaimėmis, terorizmu, žlugusiomis valstybėmis, kibernetiniais išpuoliais ir hibridiniu karu ES saugumo aplinka yra labiau nepastovi, nenuspėjama, sudėtinga ir dviprasmiška nei bet kuriuo metu nuo Šaltojo karo pabaigos; kadangi dabartinės ES politikos gali daugiau nebepakakti siekiant skatinti stabilią ir klestinčią kaimynystę; kadangi ES, gindama savo interesus ir vertybes, yra vis labiau atsakinga už savo saugumo užtikrinimą;

B.  kadangi ES išorės veiksmai Europos Sąjungoje ir už jos ribų, ar tai būtų parama taikai, ekonominiam bendradarbiavimui, saugumui ir stabilumui mūsų teritorijoje ir už jos ribų, krizių prevencija prieš joms kylant, jų suvaldymas, siekiant išvengti neigiamo šalutinio poveikio, ar palankesnių sąlygų taikiam konflikto sprendimui sudarymas, daro tiesioginį poveikį mūsų piliečių gyvenimui;

C.  kadangi ES gyventojų skaičius mažėja ir prognozuojama, kad apie 2050 m. jie sudarys tik 5 % pasaulio gyventojų, palyginti su 13 % 1960 m;

D.  kadangi tikimasi, jog iki 2050 m. daugiau nei pusė pasaulio gyventojų skaičiaus augimo bus užfiksuota Afrikoje, kurioje, kaip tikimasi, bus 1,3 mlrd. iš 2,4 mlrd. papildomų planetos žmonių; kadangi dėl šio augimo koncentracijos kai kuriose skurdžiausiose šalyse kils daug naujų problemų, kurios turės žalingą poveikį tiek šioms šalims, tiek Europos Sąjungai, jeigu nebus sprendžiamos jau dabar;

E.  kadangi iki 2050 m. Kinija, JAV ir Indija gali tapti ekonomiškai stipriausiomis pasaulio valstybėmis ir daryti dar didesnę politinę įtaką, o ilguoju laikotarpiu persiskirsčius ekonominei ir politinei įtakai nė viena iš ES valstybių narių nebus viena iš pasaulio didžiausios ekonomikos šalių, taigi Europos Sąjunga susidurs su smarkiai pasikeitusia pasaulinės įtakos pusiausvyra, dėl kurios reikės dėti naujų pastangų siekiant sustiprinti galiojančias pasaulines valdymo institucijas;

F.  kadangi naujai pasaulio tvarkai vis labiau būdinga asimetrija ir daug nevalstybinių subjektų – pradedant žmogaus teises, sąžiningą prekybą ir tvarų gamtos išteklių valdymą propaguojančiomis NVO ir baigiant tarptautinėmis įmonėmis, darančiomis poveikį valdžios institucijų politikai, ir socialinės žiniasklaidos aktyvistais, skatinančiais demokratinius pokyčius – per pastarąjį dešimtmetį išplėtė savo įtaką; kadangi tarptautinės organizuotos nusikalstamos grupės ir teroristinės organizacijos bando pakenkti demokratijos principams; kadangi vis dėlto vis dažniau abejojama daugiašališkumu, kuriuo tvirtai vadovaujasi Europa, tačiau joks besiformuojantis valstybinis ar nevalstybinis subjektas negali nustatyti neginčijamos pasaulėžiūros;

G.  kadangi dėl globalizacijos išaugo tarpusavio priklausomybė, o Pekine arba Vašingtone priimti sprendimai turi tiesioginį poveikį mūsų gyvenimui; kadangi dėl tarpusavio priklausomybės pasaulio visuomenės nuomonė formuojasi suvokiant, kad reikia numatyti tarpvalstybinius sprendimus tarpvalstybinėms problemoms spręsti ir kad veiksmingos daugiašalės organizacijos turi pagerinti pasaulinį valdymą;

H.  kadangi beveik ketvirtadalis pasaulio gyventojų gyvena nestabiliose valstybėse arba visuomenėse; kadangi jos vis dažniau yra palanki terpė socialinei ir ekonominei nelygybei, kuri, kartu su klimato kaita, kelia tiesioginį iššūkį stabilumui, demokratijai ir taikai;

I.  kadangi ES siekiui būti lydere ir daryti įtaką pasaulio lygmeniu buvo pakenkta dėl finansų krizės, precedento neturinčios migracijos ir pabėgėlių krizės valdymo, didėjančio euroskepticizmo, krizių gausos mūsų kaimynystėje, nuoseklumo trūkumo užsienio politikos srityje, augančio Europos viešosios nuomonės skepticizmo į jėgos demonstravimą užsienyje ir veiksmingo ES strateginio savarankiškumo stokos – dėl to linkstama reaguoti į įvykius, o ne juos formuoti; kadangi ES vis dėlto pirmauja pasaulyje reguliavimo standartų srityje;

J.  kadangi kai kurios Vakarų demokratinės šalys tapo pažeidžiamesnės, labiau protekcionistinės ir uždaresnės ir linksta į kraštutinumus metu, kai daugiašalis bendradarbiavimas yra vienintelis būdas siekiant veiksmingai reaguoti į pasaulinius iššūkius; kadangi šį vakuumą bando užpildyti tokios įtakingos valstybės, kaip Kinija ir Rusija, kurios siekia mesti iššūkį esamam tarptautine teise grindžiamam pasauliniam valdymui, o ne jį priimti; kadangi pastarosios valstybės laikosi kitokio požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, kuris nesusijęs su teisinės valstybės principų tobulinimu arba kitomis demokratinėmis reformomis;

K.  kadangi Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP) su Iranu – tai svarbus daugiašalis laimėjimas siekiant stabilių ir taikių Artimųjų Rytų; kadangi labai apgailestaujama dėl Prezidento D. Trumpo sprendimo pasitraukti iš BVVP ir nustatyti antrines sankcijas Europos įmonėms, kurios vykdo teisėtą veiklą bendradarbiaudamos su Iranu, ir dėl šio sprendimo padaryta žala Europos ekonominiam suverenitetui bei atskleista ES problemų kelianti priklausomybė nuo prekybos atsiskaitant doleriais sistemos; kadangi ES ir jos valstybės narės dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą įgyvendinti BVVP ir ėmėsi priemonių teisėtiems Europos ekonominiams interesams apsaugoti;

L.  kadangi grupuotės ISIS, „Al-Qaida“ ir kitos tarptautinės teroristinės organizacijos vis dar kelia didelę grėsmę Europai ir pasaulio tautoms;

M.  kadangi Europos saugumas grindžiamas bendro strateginio savarankiškumo siekiu, kaip pabrėžta Visuotinėje Sąjungos strategijoje; kadangi plataus užmojo, patikima ir veiksminga bendra užsienio politika turi būti remiama numatant atitinkamus finansinius išteklius ir priemones ir turi būti grindžiama suderintu, laiku įgyvendinamu ir nuosekliu valstybių narių požiūriu;

1.  pabrėžia, kad atėjo laikas Europos Sąjungai perimti likimą į savo rankas; laikosi nuomonės, kad ES turėtų atlikti visavertės ir suverenios politinės ir ekonominės galios, kuri padėtų spręsti konfliktus visame pasaulyje ir formuotų pasaulinį valdymą, vaidmenį tarptautinių santykių srityje; todėl pabrėžia, kad būtina numatyti iš tikrųjų bendrą Europos užsienio ir saugumo politiką, grindžiamą strateginiu savarankiškumu ir jos integracija, be kita ko, atsižvelgiant į pajėgumus, pramonės ir operacijų srityse, kad būtų skatinami mūsų bendri interesai, taip pat mūsų principai ir vertybės;

2.  yra įsitikinęs, kad nė viena ES valstybė narė pati viena negali veiksmingai reaguoti į šiandienos pasaulinius iššūkius; mano, kad valstybės narės, sutelkusios savo galias ES, gali pasaulinėje arenoje daryti įtaką, kurios jos nedarytų kitokiu atveju; yra įsitikinęs, kad 28 valstybės narės, siekiančios suformuluoti suderintas ir vieningas pozicijas ir atstovaujančios 500 mln. piliečių, turi daugiau įtakos tarptautinėse derybose, propaguojant žmogaus teises ir atskaitomybę ir nustatant tarptautines taisykles bei politinius, demokratinius, aplinkos apsaugos, socialinius ir ekonominius standartus; be to, mano, kad ES piliečiams, kai juos apsaugo ES socialinis modelis, globalizacija gali suteikti galimybę, o ne kelti grėsmę, ir kad Europos ir nacionaliniai lyderiai turi aiškiai ir teigiamai informuoti apie šią galimybę;

3.  apgailestauja dėl to, kad valstybės narės pernelyg dažnai teikia pirmenybę savo nacionaliniams interesams, nepaisydamos galimų pasekmių Europos lygmeniu, taip kenkdamos ES vienybei, nuoseklumui ir veiksmingumui, taigi jos, kaip pasaulinio masto veikėjos, patikimumui; ragina geriau paskirstyti atsakomybę, užtikrinti didesnį solidarumą ir stiprinti koordinavimą tarp ES ir jos valstybių narių; primena, jog būtina, kad Sąjungos išorės politikos priemonės būtų suderinamos tarpusavyje ir su kitomis politikos priemonėmis, turinčiomis išorės aspektą, taip pat, kad dėl jų būtų koordinuojama su tarptautiniais partneriais; mano, kad geras valstybių narių bendradarbiavimas yra būtinas siekiant apsaugoti mūsų demokratiją, bendras vertybes, laisvę ir mūsų socialinius bei aplinkos standartus; pabrėžia, jog reikia išplėsti valstybių narių, šalių partnerių ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą;

4.  primena, kad, atsižvelgiant į 28 valstybių narių visumą, ES yra didžiausia pasaulio ekonomika, turinti daugiau kaip pusę milijardo žmonių, ir kad euras yra antra pagal svarbą atsargų valiuta; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į kolektyvinius ES institucijų ir atskirų valstybių narių įnašus, ES taip pat yra pirmaujanti paramos vystymuisi teikėja pasaulyje;

5.  pabrėžia, kad Europos požiūriui į išorės santykius būdinga:

–  visuotinių vertybių, pvz., taikos, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės principo ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, įskaitant mažumų teises, propagavimas ir apsauga;

–  įsipareigojimas užtikrinti daugiašališkumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, remiant JT sistemai ir regioninėms organizacijoms, pvz., ESBO;

–  dėmesys konfliktų prevencijai ir valdymui, tarpininkavimui, taikiam konfliktų sprendimui, taikos kūrimui ir institucijų stiprinimui;

–  darnaus vystymosi, pagalbos ir ekonominio bendradarbiavimo, sąžiningos prekybos, klimatui nekenkiančių susitarimų ir alternatyvių energijos šaltinių skatinimas;

6.  pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau laikytis savo demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų, įtvirtintų Sutartyse; pabrėžia, kad svarbu įvertinti, ar šių principų propagavimas trečiosiose šalyse buvo sėkmingas ir kokių yra galimybių jį dar pagerinti; pabrėžia, kad ES kaip šių principų propaguotojos reputacija gali būti išsaugota tik tuo atveju, jei ji užtikrintų, kad būtent šie principai būtų apsaugoti ir jų būtų laikomasi visose jos valstybėse narėse;

7.  taip pat ragina apsvarstyti galimybę taikyti politikos priemonę „mažesnė parama už mažesnę pažangą“ toms šalims, kurios valdymo, demokratijos ir žmogaus teisių srityse nebesiekia pažangos; mano, kad ES turėtų veiksmingiau naudotis savo užsienio politikos priemonėmis, įskaitant prekybos ir vystymosi priemones, pvz., dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kai pažeidžiami demokratijos standartai ir žmogaus teisės, visų pirma užtikrinant, kad joks susitarimas nebūtų ratifikuotas, kol nebus įvykdyti žmogaus teisių kriterijai; ragina ES ir valstybes nares priimti nepagrįsto praturtėjimo nutartis, siekiant kovoti su korupcija trečiosiose šalyse; primena, kad ekonominės sankcijos yra galinga prievartinės diplomatijos priemonė; pažymi, kad tam tikrais atvejais nėra imamasi tolesnių veiksmų Sąjungos lygmeniu dėl su užsienio politika susijusių Parlamento priimtų pozicijų, ir ragina Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) labiau į jas atsižvelgti;

8.  ragina EIVT, Komisiją, Tarybą ir atskiras valstybes nares strategiškai veikti laikantis integruoto požiūrio ir naudojant visas turimas priemones, įskaitant prekybos, vystymosi ir diplomatines, civilines bei karines bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) priemones, taip pat strateginę komunikaciją ir viešąją diplomatiją, kad būtų sustiprinta ES geopolitinė įtaka ir bendras įvaizdis pasaulyje ir apsaugoti jos interesai, be kita ko, stiprinant ES ekonominį suverenitetą ir strateginį savarankiškumą; atkreipia dėmesį į galimą papildomą diplomatijos aplinkosaugos, kultūros ir akademinėje srityse, taip pat kitų alternatyvių formų diplomatijos vaidmenį šiame procese;

9.  ragina skirti pakankamai finansinių išteklių ES išorės veiksmams pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP) (2021–2027 m.) ir ragina ES orientuoti savo išteklius į strateginius prioritetus; primena apie svarbų ES išorės finansavimo priemonių vaidmenį propaguojant ES užsienio politikos interesus; pabrėžia, kad svarbu didinti išorės finansavimo priemonių suderinamumą, veiksmingumą, reagavimo galimybes ir lankstumą; pabrėžia, kad reikia tinkamai įtraukti Parlamentą į šių priemonių tikrinimą ir strateginį valdymą; laikosi nuomonės, kad dėl augančių iššūkių ES kaimynystėje ir už jos ribų reikia iš esmės padidinti išorės veiksmams skiriamus asignavimus ir labai sustiprinti civilines BSGP misijas;

10.  ragina EIVT kurti problemų sprendimo koalicijas su panašiai mąstančiomis šalimis, siekiant remti ir propaguoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, daugiašališkumą ir laisvą bei sąžiningą prekybą, taip pat siekti bendradarbiavimu pagrįstų pasaulinių problemų, įskaitant galios pusiausvyros pasikeitimą, sprendimų; ragina EIVT bendradarbiauti su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis teikiant visuotines viešąsias gėrybes, pvz., užtikrinant taiką ir saugumą, be kita ko, bendradarbiaujant vykdant krizių prevencijos ir valdymo veiksmus visame pasaulyje, taip pat klimato kaitos švelninimo, įskaitant tvarų gamtos išteklių valdymą, švarų orą ir vandenį bei neužterštą žemę, taip pat žmogaus teisių gynimo ir propagavimo bei finansinio stabilumo srityse; primena, kad siekiant remti šiuos tikslus labai svarbūs yra tarpparlamentiniai ryšiai;

11.  smerkia nuolatinį Rusijos veto teisės naudojimą JT Saugumo Taryboje ir mano, kad tai sumenkina tarptautines pastangas užtikrinti taiką ir spręsti konfliktus; pažymi, kad dėl aklaviečių Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje tarptautinė bendruomenė negali imtis veiksmų ir trukdoma spręsti krizes; dar kartą prašo valstybių narių remti JT Saugumo Tarybos sudėties ir veikimo reformas; pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi stiprinti tarptautinį Jungtinių Tautų vaidmenį;

12.  pažymi, kad ES atliko svarbų vaidmenį švelninant ir sprendžiant užsienio politikos krizes, visų pirma, kai kurios valstybės narės imasi vadovauti remiant visai Sąjungai, pvz., kaip Normandijos formato derybose arba ES 3+3 derybose su Iranu; mano, kad siekiant didesnio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje ilgiuoju laikotarpiu, prireikus, valstybių narių ad hoc koalicijomis, galinčiomis imtis veiksmų greitai reaguojant į tarptautines krizes, būtų galima užtikrinti didesnį ES išorės veiksmų lankstumą ir reagavimą, trumpuoju laikotarpiu sprendžiant besikeičiančios padėties problemas, mažinant spaudimą valstybėms narėms pasiekti visuotinį sutarimą;

13.  palankiai vertina vis svarbesnį ES vaidmenį, įskaitant jos civilinių ir karinių BSGP misijų vaidmenį, siekiant palaikyti taiką, užkirsti kelią konfliktams, stiprinti tarptautinį saugumą ir atstatymą po konfliktų, nes tai yra priemonė ilgalaikei taikai užtikrinti; primena, kad tuomet, kai moterys atlieka oficialų vaidmenį šiame procese, konfliktai sprendžiami sėkmingiau, ir ragina užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą tokiose misijose;

14.  supranta, kad grėsmių artumas sąlygoja politikos prioritetus; vis dėlto ragina visas valstybes nares paisyti Sutartyse (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsnis) įtvirtinto solidarumo principo ir imtis būtinų veiksmų siekiant bendrai reaguoti į migracijos krizę, kaip kad visos valstybės narės solidariai reagavo į problemas, kylančias dėl atkaklios Rusijos ir Kinijos ekonominiame ir saugumo kontekste; taip pat mano, kad dabartinės krizės patikrino valstybių narių pasiryžimą veiksmingiau bendradarbiauti, kad būtų atremti bendri iššūkiai; ragina toliau teikti humanitarinę pagalbą ir paramą per konfliktą nukentėjusiems gyventojams;

15.  pažymi, kad vidaus ir išorės saugumas yra vis labiau susiję; pabrėžia, kad būtina didinti vidinį ES atsparumą kišimuisi iš išorės ir kartu su tarptautiniais partneriais parengti bendrą strategiją, siekiant apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir pagrindines institucijas bei mūsų demokratijos bruožus; pritaria Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, kad, kaip rizikos mažinimo strategijos dalis, būtų toliau didinamas ES atsparumas teroristiniams išpuoliams, visų pirma džihadistų terorizmui, kuris šiandien yra vienas iš pagrindinių viešajam saugumui ES kylančių iššūkių, radikalizacijai, neteisėtai migracijai, nuolatiniam cheminio ginklo naudojimui, propagandai, dezinformacijos kampanijoms internete ir realiame gyvenime, Rusijos bandymams vykdyti kibernetinius išpuolius ir kištis į rinkimų bei referendumų kampanijas ir kitoms hibridinėms grėsmėms, kurioms atremti reikia greitų, ryžtingų ir koordinuotų kovos su jomis veiksmų; pabrėžia, kad turėtų būti imamasi visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio kišimosi į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus;

16.  pabrėžia, kad transatlantinė partnerystė susiduria su daugeliu problemų ir sutrikimų trumpuoju laikotarpiu, tačiau ir toliau yra būtina siekiant saugumo ir gerovės abipus Atlanto; apgailestauja dėl to, kad JAV palaipsniui traukiasi iš daugiašalės, taisyklėmis pagrįstos pasaulio tvarkos, visų pirma pasitraukdamos iš Paryžiaus susitarimo, BVVP, Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (TPP) susitarimo ir JT žmogaus teisių tarybos, stabdo savo finansavimą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) ir įvairioms JT agentūroms bei daugiašaliams forumams, taip pat dėl to, kad užsipuola Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT); ragina ES, reaguojant į tokius sprendimus, parodyti vienybę, tvirtumą ir proporcingumą, dar kartą patvirtinti visapusišką paramą BVVP, užtikrinti apčiuopiamus ekonominius rezultatus bendradarbiaujant su Iranu ir apsaugoti Europos įmones, investuojančias Irane nepaisant JAV sankcijų; be to, ragina ES padidinti pastangas klimato kaitos politikos diplomatijos srityje ir įtraukti Paryžiaus susitarimo laikymąsi į visus prekybos ir investicijų susitarimus;

17.  pabrėžia, kad investicijos į Vakarų Balkanų stabilumą ir gerovę turi išlikti svarbiausiu Europos Sąjungos prioritetu; dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Vakarų Balkanų šalių europinę perspektyvą atitinkamos valstybės turi tapti visateisėmis narėmis, jei jos atitinka visus kriterijus; pabrėžia, kad plėtros procesas yra pagrįstas nuopelnais, paremtas griežtomis ir sąžiningomis sąlygomis, laikantis griežto Kopenhagos kriterijų taikymo, ir turi priklausyti tik nuo konkrečių kiekvienos šalies rezultatų tokiais klausimais, kaip kova su korupcija bei pinigų plovimo praktika, skaidrumas ir teismų nepriklausomumas; dar kartą pabrėžia, kad šiame procese svarbu skatinti taisyklėmis grindžiamai, bendradarbiavimu pagrįstai politinei ir ekonominei tarptautinei tvarkai būtinas reformas, sutelkiant dėmesį į teisinės valstybės principo, pagarbos žmogaus teisėms, visų pirma mažumų teisėms, susitaikymo ir gerų kaimyninių santykių, saugumo ir migracijos, socialinio ir ekonominio bei darnaus vystymosi, transporto ir energetikos jungčių, aplinkos apsaugos bei skaitmeninės darbotvarkės aspektus;

18.  pripažįsta Rytų kaimyninių valstybių stabilumo svarbą pačios Sąjungos stabilumui ir ragina plėtoti dar glaudesnius santykius su Rytų partnerystės šalimis; ragina Komisiją ir EIVT toliau naudoti ES galią skatinti pokyčius prie jos rytinių sienų, stiprinant ekonominius ir junglumo ryšius, naudojantis prekybos ir asociacijos susitarimais, galimybe patekti į bendrąją rinką ir glaudesniais žmonių tarpusavio ryšiais, be kita ko, pasitelkiant vizų režimo supaprastinimą ir liberalizavimą, jei įvykdomi visi reikalavimai šiuo tikslu, nes taip skatinamos demokratinės reformos ir Europos taisyklių bei standartų priėmimas; taip pat ragina EIVT stebėti demokratinius procesus artimiausioje kaimynystėje ir užtikrinti, kad demokratinė pažanga nebūtų sustabdyta arba neregresuotų;

19.  pakartoja, kad ES įsipareigojusi remti savo partnerių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą; pabrėžia, kad reikia spręsti visus įšaldytuosius konfliktus pagal tarptautinę teisę, normas ir principus, didinti paramą nuo konfliktų nukentėjusiems gyventojams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams ir kovoti su trečiųjų šalių, ypač Rusijos, bandymais destabilizuoti padėtį; pakartoja, kad smerkia Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir karinę intervenciją Rytų Ukrainoje; ragina toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti Minsko susitarimų įgyvendinimą ir ragina toliau taikyti ES sankcijas Rusijai iki tol, kol ji pradės vykdyti šiuos susitarimus; be to smerkia nuolat vykdomą militarizavimą ir blogėjančią saugumo ir humanitarinę padėtį okupuotuose Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio / Pietų Osetijos teritorijose ir ragina Rusiją vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarpininkaujant ES 2008 m. sudarytą susitarimą dėl ugnies nutraukimo;

20.  primena, kad Viduržemio jūros regione yra siena tarp regionų, kuriuose skirtumai yra didžiausi pasaulyje; pakartoja, kad reikia skubiai skatinti sąžiningą ekonominį ir socialinį Pietų Viduržemio jūros baseino ir Užsachario Afrikos vystymąsi ir padėti šalims šalinti pagrindines nestabilumo priežastis, pvz., ginkluotų konfliktų, nedemokratinio ir neveiksmingo valdymo, korupcijos ir klimato kaitos problemas, sudarant vietos ekonomines galimybes, ypač jaunimui ir moterims, visų pirma migrantų kilmės šalyse, bendradarbiaujant su atitinkamais veikėjais vietoje ir įtraukiant vietos bendruomenes; atkreipia dėmesį į Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pasiūlymą sukurti naują Europos ir Afrikos tvarių investicijų ir darbo vietų aljansą, jo iniciatyvą sujungti įvairius Europos ir Afrikos prekybos susitarimus į vieną abiejų žemynų laisvosios prekybos susitarimą, kuris gali būti sėkmingas tik tuomet, jei bus parengtas kaip lygių šalių ekonominė partnerystė ir jei bus sukurta veiksminga verslui ir investicijoms palanki aplinka; primygtinai ragina ES taikyti kitus EKP mechanizmus ir toliau didinti Sąjungos, Pietų kaimynystės šalių partnerių ir pagrindinių regioninių subjektų bendradarbiavimą tokiais regioniniais klausimais, kaip geras valdymas, saugumas, energetika ir kova su klimato kaita; pakartoja, kad pritaria ES BSGP stabilizavimo zonai, ir ragina ją sustiprinti;

21.  pabrėžia, kad ES turi atlikti vadovaujamą vaidmenį Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione ryžtingai naudodama savo švelniąją galią ir užtikrindama visapusišką visų galiojančių asociacijos susitarimų įgyvendinimą; labai apgailestauja dėl JAV vyriausybės priimto sprendimo perkelti JAV ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę; ragina ES būti varomąja jėga atkuriant tikrą taikos procesą Artimuosiuose Rytuose, pagal kurį būtų siekiama dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo; dar kartą patvirtina, koks svarbus JT vadovaujamas Ženevos procesas siekiant išspręsti konfliktą Sirijoje pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2254; smerkia Rusijos ir Irano paramą B. Assado režimui, jo karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui ir ragina ES bei valstybes nares dėti visas pastangas, kad būtų nutraukti nusikaltimai prieš Sirijos žmones ir, visų pirma, nutrauktas cheminių ginklų naudojimas prieš juos;

22.  pabrėžia, kad regioninio saugumo stiprinimas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione yra ypač svarbus ES ir jos valstybių narių interesų atžvilgiu; ragina visas susijusias šalis regione išspręsti nesutarimus taikiomis priemonėmis ir susilaikyti nuo vienašalių veiksmų, kad būtų pakeista esama padėtis, įskaitant Rytų ir Pietų Kinijos jūras, siekiant užtikrinti regioninį saugumą; ragina greitai atnaujinti dvišales Kinijos ir Taivano derybas ir pakartoja, kad pritaria prasmingam Taivano dalyvavimui tarptautinėse organizacijose, mechanizmuose ir veikloje; remia priemones, kuriomis siekiama stiprinti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Azijos partnerių santykius, ir ragina bendradarbiauti ekonominėje, diplomatinėje ir saugumo srityse;

23.  po prezidento ir parlamento rinkimų regione dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą toliau megzti glaudžius ryšius su Lotynų Amerikos šalimis, skatinant ginti demokratiją, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises, nes jie yra didesnės integracijos ir bendradarbiavimo pagrindas; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Kuboje, Nikaragvoje ir Venesueloje nepaisoma demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų; susirūpinęs atkreipia dėmesį į rinkimų Brazilijoje raidą ir tikisi, kad naujoji vyriausybė toliau laikysis demokratijos ir teisinės valstybės principų; palankiai vertina visų susijusių šalių pastangas, dedamas Kolumbijos taikos procese; pakartoja, kad visapusiškai remia šį taikos procesą ir jo veiksmingą įgyvendinimą;

24.  mano, kad, nepaisant švelniosios galios ir institucijų stiprinimo svarbos, vien jų gali nepakakti, kad būtų galima daryti įtaką pasaulyje, kur galios politika ir kietoji galia tampa vis svarbesnės; mano, kad ES užsienio politikos veiksmingumas galiausiai didžia dalimi priklausys nuo veiksmingo švelniosios ir kietosios galios priemonių derinio, įskaitant atvirą dialogą, taip pat nuo jos gebėjimo rodyti pavyzdį ir nuo išteklių bei pajėgumų jam remti, įskaitant pakankamus finansinius išteklius, veiksmingą daugiašališkumą, švelniosios galios ir įtikinamos kietosios galios derinį, karinių pajėgumų sutelkimą ir valstybių narių pasirengimą nusileisti priimant sprendimus šioje srityje, taip pat bendradarbiavimą su NATO ir kitomis panašiai mąstančiomis šalimis;

25.  palankiai vertina glaudesnį ES valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje ir veiksmus, kurių imtasi siekiant padidinti ES karinį savarankiškumą, t. y. įsteigti Europos bendro vadovavimo centrą Briuselyje, skirtą ES karinėms mokymo misijoms, ir pašalinti kliūtis, trukdančias dislokuoti ES kovines grupes; mano, kad nustatytas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) įgyvendinant gynybos projektus ir suderinta metinė peržiūra gynybos srityje padės valstybėms narėms stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje ir veiksmingiau panaudoti savo gynybos biudžetus; palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pasiūlymą dėl Europos taikos priemonės ir naujos civilinių BSGP misijų sistemos, taip pat įsipareigojimą siekti pažangos karinio mobilumo srityje, kad būtų didinamas Europos strateginis savarankiškumas, be kita ko, pasinaudojant Europos intervencinių priemonių iniciatyva; mano, kad stiprios gynybos pramonės plėtojimas didina ES technologinę nepriklausomybę, be kita ko, skatinant bendrąją kibernetinio saugumo produktų rinką, kurioje ES pajėgumai turi būti didesni;

26.  mano, kad gebėjimas siųsti civilinius ekspertus ir karines pajėgas į konfliktus visame pasaulyje, siekiant skatinti taiką ir stabilumą, yra būtina išankstinė sąlyga norint tapti patikima politine galia, galinčia struktūruoti ginkluotų konfliktų prevenciją, taikos susitarimų vykdymo užtikrinimą ir nestabilios padėties po konfliktų stabilizavimą; ragina EIVT ir valstybes nares sukurti pakankamus civilinius ir karinius pajėgumus, kurie apimtų visą sausumos, oro, kosmoso, jūrų ir kibernetinių pajėgumų spektrą, ir siekti numatyti teisiškai privalomą priemonę dėl visiškai autonominių ginklų sistemų, kad būtų apsaugoti Sutarties tikslai; pabrėžia Europos Sąjungos ir NATO vykdomo bendradarbiavimo svarbą, kaip pabrėžta ES visuotinėje strategijoje ir bendroje ES ir NATO deklaracijoje; pabrėžia, kad tolesniu gynybos sąjungos kūrimu turėtų būti papildyti ES išorės santykių tikslai;

27.  pabrėžia, kad naujų formatų, pvz., ES Saugumo Tarybos, kaip ragina Kanclerė A. Merkel ir Prezidentas E. Macron, kūrimas ir nauji glaudesnio koordinavimo Europos Sąjungoje ir su tarptautinėmis institucijomis būdai galėtų sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingesniam sprendimų dėl BUSP priėmimo procesui; mano, kad kuriant šias struktūras kartu turėtų būti rengiami ir jų demokratinės priežiūros užtikrinimo mechanizmai;

28.  pritaria diskusijoms Europos Sąjungoje dėl naujų formatų, įskaitant pasiūlymą, kurį 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešime apie Sąjungos padėtį išdėstė Komisijos Pirmininkas J.-C. Juncker, kad kvalifikuota balsų dauguma būtų balsuojama konkrečiose BUSP srityse, kuriose šiuo metu pagal Sutartis reikalaujama vieningumo, būtent žmogaus teisių klausimų, sankcijų ir civilinių misijų srityse; ragina valstybes nares išnagrinėti, kaip jos galėtų veikti veiksmingiau BUSP ir BSGP srityse; mano, kad taikant kvalifikuotą balsų daugumą būtų sudarytos sąlygos ES veikti ryžtingiau, greičiau ir veiksmingiau; ragina Europos Vadovų Tarybą imtis šios iniciatyvos pasinaudojant nuostata dėl pereigos (ES sutarties 31 straipsnio 3 dalis); ragina Europos Vadovų Tarybą, vykdant platesnio masto diskusijas dėl ES politikos priemonių priėmimo balsų dauguma, apsvarstyti galimybę priimti sprendimus kvalifikuota balsų dauguma ir kitose BUSP srityse; pripažįsta, kad reikia ieškoti kūrybiškų sprendimų dėl būsimo Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo BUSP ir BSGP srityse, atsižvelgiant į jo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų, išdėstytus principus;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybėms narėms.


MAŽUMOS NUOMONĖ

dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) įgyvendinimo (2018/2097(INI)), Užsienio reikalų komitetas, pranešėjas: David McAllister

Mažumos nuomonė, kurią pateikė GUE/NGL frakcijos EP nariai Sabine Lösing, Miguel Urban Crespo

Šis pranešimas parengtas vadovaujantis baime, kad gali būti prarastas ekonominis ir geostrateginis pranašumas. Pranešime, viena vertus, pritariama bendradarbiavimui ir daugiašališkumui, o socialinė bei ekonominė nelygybė vertinama kaip nestabilumo ir konfliktų priežastis, tačiau, kita vertus, valstybės narės ir ES institucijos raginamos naudoti visas priemones, įskaitant karines, siekiant sustiprinti jos geopolitinę įtaką ir apsaugoti jos visų pirma ekonominius interesus.

Nepritariame šiam pranešimui, nes jame:

•  kalbama apie taikų ir diplomatinį konfliktų sprendimą, tačiau propaguojamas kietosios ir karinės galios naudojimas, taip pat remiama stipresnė gynybos pramonė; teigiamai vertinamos Europos intervencinės pajėgos, reikalaujama skirti daugiau lėšų gynybos pajėgumams ir raginama dislokuoti ES kovines grupes;

•  raginama panaikinti vieningumo principą Taryboje priimant sprendimus dėl BUSP, propaguojami kvalifikuota balsų dauguma priimami sprendimai ir ES Saugumo Taryba;

•  nesilaikoma EP rezoliucijos dėl mirtinų autonominių ginklų uždraudimo;

•  remiamas tvirtesnis bendradarbiavimas gynybos srityje, ES finansuojamas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), karinis mobilumas civilinės politikos priemonių ir projektų sąskaita;

•  remiama pasiūlyta taikos priemonė, kurios lėšomis bus dengiamos visos karinių operacijų išlaidos, įskaitant dislokavimo, įrangos ir ginkluotės perdavimo išlaidas, nevykdant jokios parlamentinės kontrolės, pritariant, kad dėl to bus dar labiau militarizuojamas ES požiūris į konfliktus;

reikalaujame:

–  visiško (įskaitant branduolinį) nusiginklavimo ES ir pasaulio lygmenimis;

–  neskirti ES biudžeto lėšų kariniams tikslams ir griežtai aiškinti ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį, pagal kurią draudžiama naudoti ES biudžeto lėšas kariniais ar gynybos tikslais.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

21.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

7

11

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Bas Belder, Victor Boştinaru, Klaus Buchner, James Carver, Lorenzo Cesa, Georgios Epitideios, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule-Pēterse, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Wajid Khan, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Michel Reimon, Sofia Sakorafa, Anders Sellström, Alyn Smith, Jordi Solé, Dobromir Sośnierz, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, László Tőkés, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Anders Primdahl Vistisen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Doru-Claudian Frunzulică, Ana Gomes, Takis Hadjigeorgiou, Marek Jurek, Patricia Lalonde, Antonio López-Istúriz White, Gilles Pargneaux, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Marietje Schaake, Eleni Theocharous, Bodil Valero, Mirja Vehkaperä


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

38

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Iveta Grigule-Pēterse, Patricia Lalonde, Javier Nart, Jozo Radoš, Marietje Schaake, Ivo Vajgl, Mirja Vehkaperä

PPE

Michèle Alliot-Marie, Lorenzo Cesa, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Anders Sellström, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, László Tőkés

S&D

Victor Boştinaru, Eugen Freund, Doru-Claudian Frunzulică, Ana Gomes, Wajid Khan, Arne Lietz, Andrejs Mamikins, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Gilles Pargneaux, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula

7

-

GUE/NGL

Takis Hadjigeorgiou, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Miguel Urbán Crespo

NI

James Carver, Georgios Epitideios, Dobromir Sośnierz

11

0

ECR

Bas Belder, Marek Jurek, Charles Tannock, Eleni Theocharous, Anders Primdahl Vistisen

VERTS/ALE

Klaus Buchner, Barbara Lochbihler, Michel Reimon, Alyn Smith, Jordi Solé, Bodil Valero

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 10 d.Teisinis pranešimas