Procedūra : 2018/0209(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0397/2018

Pateikti tekstai :

A8-0397/2018

Debatai :

PV 10/12/2018 - 13
CRE 10/12/2018 - 13

Balsavimas :

PV 11/12/2018 - 5.5
CRE 11/12/2018 - 5.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 17/04/2019 - 8.13
CRE 17/04/2019 - 8.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0487
P8_TA(2019)0405

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1354kWORD 196k
26.11.2018
PE 627.845v02-00 A8-0397/2018

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013

(COM(2018)0385 – C8-0249/2018 – 2018/0209(COD))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėjas: Gerben-Jan Gerbrandy

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013

(COM(2018)0385 - C8-0249/2018 – 2018/0209(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0385),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0249/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0397/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1293/20136 nustatyta 2014–2020 m. laikotarpio Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) yra paskutinė iš pastaruosius 25 metus vykdomų Sąjungos programų, kuriomis remiamas aplinkos ir klimato teisės aktų ir politikos prioritetų įgyvendinimas, programa. Ši programa buvo teigiamai įvertinta atlikus laikotarpio vidurio vertinimą7 ir laikoma veiksminga, efektyvia ir aktualia. Todėl 2014–2020 m. programa LIFE turėtų būti tęsiama, atlikus tam tikrus pakeitimus, nustatytus laikotarpio vidurio vertinime ir vėlesniuose vertinimuose. Atitinkamai, Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – Programa) turėtų būti nustatyta ir laikotarpiui nuo 2021 m.;

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1293/20136 nustatyta 2014–2020 m. laikotarpio Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) yra paskutinė iš pastaruosius 25 metus vykdomų Sąjungos programų, kuriomis remiamas aplinkos ir klimato teisės aktų ir politikos prioritetų įgyvendinimas, programa. Ši programa buvo teigiamai įvertinta atlikus laikotarpio vidurio vertinimą 7 ir laikoma jau labai ekonomiška sąnaudų atžvilgiu, taip pat apskritai veiksminga, efektyvia ir aktualia. Todėl 2014–2020 m. programa LIFE turėtų būti tęsiama, atlikus tam tikrus pakeitimus, nustatytus laikotarpio vidurio vertinime ir vėlesniuose vertinimuose. Atitinkamai, Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – Programa) turėtų būti nustatyta ir laikotarpiui nuo 2021 m.;

_________________

_________________

6 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

6 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

7 Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita (SWD(2017) 355 final).

7 Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita (SWD(2017) 355 final).

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai ir siekiniai, nustatyti aplinkos, klimato ir susijusiais švarios energijos srities teisės aktais, politika, planais ir tarptautiniais įsipareigojimais, Programa turėtų būti padedama pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, aplinkos kokybės apsaugos bei gerinimo ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo bei jos didinimo, imantis tiesioginių intervencinių priemonių arba remiant tų tikslų integravimą į kitų sričių politiką;

(3)  kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai ir siekiniai, nustatyti aplinkos, klimato ir susijusiais švarios energijos srities teisės aktais, politika, planais ir tarptautiniais įsipareigojimais, Programa turėtų būti padedama pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, aplinkos ir sveikatos apsaugos bei gerinimo ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo bei jos didinimo, be kita ko, remiant tinklą „Natura 2000“, taikant efektyvų valdymą ir kovojant su ekosistemų nykimu, imantis tiesioginių intervencinių priemonių arba remiant tų tikslų integravimą į kitų sričių politiką;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  Sąjunga yra įsipareigojusi imtis visapusių veiksmų, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai, – jais pabrėžiamas esminis gamtos išteklių valdymo, siekiant užtikrinti išteklių ilgalaikį buvimą, ekosisteminių paslaugų, jų ryšio su žmonių sveikata ir tvaraus bei socialiniu požiūriu integracinio ekonomikos augimo ryšys. Atsižvelgiant į tai, Programa turėtų būti iš esmės skatinama ir ekonominė plėtra, ir socialinė sanglauda;

(4)  Sąjunga yra įsipareigojusi imtis visapusių veiksmų, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai, – jais pabrėžiamas esminis gamtos išteklių valdymo, siekiant užtikrinti išteklių ilgalaikį buvimą, ekosisteminių paslaugų, jų ryšio su žmonių sveikata ir tvaraus bei socialiniu požiūriu integracinio ekonomikos augimo ryšys. Atsižvelgiant į tai, Programoje turėtų atsispindėti solidarumo ir atsakomybės principai, ir ja turi būti iš esmės skatinama ir ekonominė plėtra, ir socialinė sanglauda;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a)   siekiant skatinti darnų vystymąsi, aplinkos ir klimato apsaugos reikalavimai turėtų būti įtraukti nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis. Todėl reikėtų skatinti sąveiką ir papildomumą su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, taip pat supaprastinti veiklos, kuria papildomi strateginiai integruotieji projektai ir strateginiai gamtos projektai ir remiamas pagal šią Programą sukurtų sprendimų taikymas ir pakartojimas, finansavimą. Koordinavimas yra būtinas, siekiant išvengti dvigubo finansavimo. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad apsaugotų projektų paramos gavėjus nuo administravimo dubliavimosi ir administracinės naštos, kylančios dėl ataskaitų teikimo pareigų pagal skirtingas finansines priemones;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  Programa turėtų būti prisidedama prie darnaus vystymosi ir padedama siekti Sąjungos aplinkos, klimato ir atitinkamų švarios energijos teisės aktų, strategijų, planų ir tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.8, Biologinės įvairovės konvencijos9, Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos), tikslų ir siekinių;

(5)  Programa turėtų būti prisidedama prie darnaus vystymosi ir padedama siekti Sąjungos aplinkos, klimato ir atitinkamų švarios energijos teisės aktų, strategijų, planų ir tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.8, Biologinės įvairovės konvencijos9, Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos), UNECE Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais („Orhuso konvencija“), UNECE Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos, JT Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, JT Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje ir JT Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų tikslų ir siekinių;

_________________

_________________

8 Darbotvarkė iki 2030 m., JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija, patvirtinta 2015 9 25.

8 Darbotvarkė iki 2030 m., JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija, patvirtinta 2015 9 25.

9 93/626/EEB: 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas dėl Biologinės įvairovės konvencijos sudarymo (OL L 309, 1993 12 13, p. 1).

9 93/626/EEB: 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas dėl Biologinės įvairovės konvencijos sudarymo (OL L 309, 1993 12 13, p. 1).

10 OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

10 OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  kad būtų pasiekti bendrieji tikslai, labai svarbu įgyvendinti žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį11, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją12,13,14, Sąjungos gamtos teisės aktus15 ir su tuo susijusią politiką16,17,18,19,20;

(6)  kad būtų pasiekti bendrieji tikslai, labai svarbu įgyvendinti žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį11, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją12, 13, 14, Sąjungos gamtos teisės aktus15 ir su tuo susijusią politiką16,17,18,19,20, taip pat įgyvendinti20a pagal SESV 192 straipsnio 3 dalį priimtas aplinkos ir klimato politikos bendrąsias veiksmų programas, kaip antai 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą20b;

_________________

_________________

11 COM(2015) 614 final, 2015 12 2.

11 COM(2015) 614 final, 2015 12 2.

12 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, COM(2014)15, 2014 1 22.

12 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, COM(2014)15, 2014 1 22.

13 ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, COM(2013)216, 2013 4 16.

13 ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, COM(2013)216, 2013 4 16.

14 Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, COM(2016) 860, 2016 11 30.

14 Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, COM(2016) 860, 2016 11 30.

15 Veiksmų planas gamtai, žmonėms ir ekonomikai, COM(2017) 198, 2017 4 27.

15 Veiksmų planas gamtai, žmonėms ir ekonomikai, COM(2017) 198, 2017 4 27.

16 Europos švaraus oro programa, COM(2013)918.

16 Europos švaraus oro programa, COM(2013)918.

17 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

17 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

18 Dirvožemio apsaugos teminė strategija, COM(2006)231.

18 Dirvožemio apsaugos teminė strategija, COM(2006)231.

19 Europos mažataršio judumo strategija, COM/2016/0501 final.

19 Europos mažataršio judumo strategija, COM/2016/0501 final.

20 Pagal Direktyvos 2014/94/ES 10 straipsnio 6 dalį priimtas alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo veiksmų planas, 2017 11 8.

20 Pagal Direktyvos 2014/94/ES 10 straipsnio 6 dalį priimtas alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo veiksmų planas, 2017 11 8.

 

20a Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų.

 

20b 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  Europos Sąjunga teikia didelę reikšmę LIFE projektų rezultatų ilgalaikiam tvarumui, taigi ir gebėjimui juos užtikrinti ir išlaikyti po projekto įgyvendinimo, įskaitant projekto tęsimą, pakartojimą ir (arba) perdavimą. Tai reiškia specialius reikalavimus pareiškėjams, taip pat Sąjungos lygmens garantijų poreikį, siekiant užtikrinti, kad kiti Sąjungos finansuojami projektai nepakenktų bet kokių įgyvendintų LIFE projektų rezultatams;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti energiją efektyviai vartojančia, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo CO2 lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat pasirengti Sąjungos ilgalaikei klimato ir energetikos strategijai, galiosiančiai iki amžiaus vidurio. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į Programą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

(7)  siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti tvaria, žiedine, atsinaujinančia, energiją efektyviai vartojančia, nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat įgyvendinti Sąjungos ilgalaikę klimato ir energetikos strategiją, galiosiančią iki amžiaus vidurio, vadovaujantis Paryžiaus sutarties priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslu. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į Programą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  perėjimas prie švarios energijos yra svarbus indėlis švelninant klimato kaitą ir juo teikiama papildomos naudos aplinkai. Į Programą turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiamas perėjimas prie švarios energijos, iki 2020 m. finansuojamas pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų technologijų, kuriomis galima padėti švelninti klimato kaitą, naudojimą. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į Programą, atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir prieš jas buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

(8)  perėjimas prie atsinaujinančio, energiją efektyviai vartojančios ir nulinio išmetamųjų teršalų kiekio energijos yra svarbus indėlis švelninant klimato kaitą ir juo teikiama papildomos naudos aplinkai. Į Programą turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiamas perėjimas prie švarios energijos, iki 2020m. finansuojamas pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo technologijų, kuriomis galima padėti švelninti klimato kaitą, naudojimą. Į Programą turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai ir sektoriai, susiję su perėjimu prie švarios energijos, pvz., statybų sektorius, pramonė, transportas ir žemės ūkis. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į Programą, atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir prieš jas buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  švarios energijos teisės aktų poveikio vertinimuose nustatyta, kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir nedidelio masto atsinaujinantieji energijos ištekliai), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams. Vienas iš perėjimo prie švarios energijos paprogramės tikslų yra stiprinti projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į švarią energiją, taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

(9)  švarios energijos teisės aktų poveikio vertinimuose nustatyta, kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir nedidelio masto atsinaujinantieji energijos ištekliai), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams. Vienas iš perėjimo prie švarios energijos paprogramės tikslų yra stiprinti projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į atsinaujinančiosios energijos ir efektyvų energijos vartojimą, taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a)  programa LIFE yra vienintelė programa, skirta konkretiems aplinkos ir klimato srities veiksmams, ir todėl ji atlieka svarbų vaidmenį remiant Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą šiose srityse;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas bet kurios kitos Sąjungos programos įnašas, jeigu tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Veiksmai, kuriems skiriamas kaupiamasis finansavimas pagal įvairias Sąjungos programas, turi būti tikrinami atliekant tik vien auditą, apimantį visas susijusias programas ir jų atitinkamas taikymo taisykles;

(11)  veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas bet kurios kitos Sąjungos programos įnašas, jeigu tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Veiksmai, kuriems skiriamas kaupiamasis finansavimas pagal įvairias Sąjungos programas, turėtų būti tikrinami atliekant tik vien auditą, apimantį visas susijusias programas ir jų atitinkamas taikymo taisykles;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  Sąjungos naujausiame aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros dokumentų rinkinyje21 nurodyta, kad reikia didžiulės pažangos, siekiant paspartinti Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimą ir padidinti aplinkos ir klimato tikslų integravimą į kitų sričių politiką. Todėl Programa turėtų paskatinti reikiamą pažangą plėtojant, bandant ir pakartojant naujus metodus; remiant politikos plėtojimą, stebėseną ir peržiūrą; didinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

(12)   Todėl Programa turėtų paskatinti spręsti horizontaliuosius, sisteminius uždavinius, taip pat šalinti pagrindines įgyvendinimo trūkumų priežastis, kaip nustatyta aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje, ir reikiamą pažangą plėtojant, bandant ir pakartojant naujus metodus; remiant politikos plėtojimą, stebėseną ir peržiūrą; gerinant valdymą aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir susijusio perėjimo prie švarios energijos srityse, be kita ko, didinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, gebėjimų stiprinimą, komunikaciją ir informuotumą; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

_________________

_________________

21 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ (COM/2017/063 final).

21 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ (COM/2017/063 final).

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  siekiant sustabdyti biologinės įvairovės, įskaitant jūros ekosistemas, nykimą ir ją didinti, reikia remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir politikos, įskaitant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.22, Tarybos direktyvą 92/43/EEB23, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB24 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 1143/201425, plėtojimą, įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir vertinimą, visų pirma kaupiant žinių bazę, reikalingą politikai plėtoti ir įgyvendinti, taip pat kaupiant, bandant, demonstruojant ir taikant geriausią patirtį ir sprendimus nedideliu mastu arba specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, įskaitant integruotą prioritetinių veiksmų programos, parengtos pagal Direktyvą 92/43/EEB, taikymą; vykdydama Biologinės įvairovės konvencija nustatytas ataskaitų teikimo prievoles Sąjunga turėtų stebėti su biologine įvairove susijusias savo išlaidas. Taip pat reikėtų laikytis kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

(13)  siekiant sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų, įskaitant jūros ir kitas vandens ekosistemas, nykimą ir pasiekti kad jos augtų, reikia remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir politikos, įskaitant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., Tarybos direktyvą 92/43/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 1143/201425, plėtojimą, įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir vertinimą, visų pirma kaupiant žinių bazę, reikalingą politikai plėtoti ir įgyvendinti, taip pat kaupiant, bandant, demonstruojant ir taikant geriausią patirtį ir sprendimus, pvz., efektyvų valdymą, nedideliu mastu arba specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, įskaitant integruotą prioritetinių veiksmų programos, parengtos pagal Direktyvą 92/43/EEB, taikymą; vykdydamos Biologinės įvairovės konvencija nustatytas savo ataskaitų teikimo prievoles Sąjunga ir valstybės narės turėtų stebėti su biologine įvairove susijusias savo išlaidas. Taip pat reikėtų laikytis kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

_________________

_________________

22 COM(2011) 244 final.

22 COM(2011) 244 final.

23 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

23 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

24 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

24 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

25 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).

25 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  iš pastarojo meto vertinimų, įskaitant ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą ir gamtos teisės aktų tinkamumo patikrą, matyti, kad viena pagrindinių Sąjungos gamtos teisės aktų ir biologinės įvairovės strategijos nepakankamo įgyvendinimo priežasčių yra nepakankamas finansavimas. Sąjungos pagrindinėmis finansavimo priemonėmis, įskaitant [Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą], galima labai padėti patenkinti šiuos poreikius. Programa tokio integravimo veiksmingumas gali būti toliau didinamas įgyvendinant strateginius gamtos projektus, skirtus skatinti Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės teisės aktų ir politikos įgyvendinimą, įskaitant pagal Direktyvą 92/43/EEB parengtose prioritetinių veiksmų programose nustatytus veiksmus. Strateginiais gamtos projektais veiksmų programos turėtų būti remiamos valstybėse narėse, kad atitinkami gamtos ir biologinės įvairovės tikslai būtų integruoti į kitų sričių politiką ir kitas finansavimo programas, taip užtikrinant, kad šių rūšių politikai įgyvendinti būtų sutelkta reikiamų lėšų. Valstybės narės savo bendros žemės ūkio politikos strateginiame plane galėtų nuspręsti tam tikrą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtų lėšų dalį skirti papildyti paramą veiksmams, kuriais papildomi šiame reglamente apibrėžti strateginiai gamtos projektai;

(14)  iš pastarojo meto vertinimų, įskaitant ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą ir gamtos teisės aktų tinkamumo patikrą, matyti, kad viena pagrindinių Sąjungos gamtos teisės aktų ir biologinės įvairovės strategijos nepakankamo įgyvendinimo priežasčių yra nepakankamas finansavimas. Sąjungos pagrindinėmis finansavimo priemonėmis, įskaitant [Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą], galima labai padėti patenkinti šiuos poreikius, su išankstine sąlyga, kad šis finansavimas būtų papildomas. Programa tokio integravimo veiksmingumas gali būti toliau didinamas įgyvendinant strateginius gamtos projektus, skirtus skatinti Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės teisės aktų ir politikos įgyvendinimą, įskaitant pagal Direktyvą 92/43/EEB parengtose prioritetinių veiksmų programose nustatytus veiksmus. Strateginiais gamtos projektais veiksmų programos turėtų būti remiamos, kad būtų padedama atitinkamus gamtos ir biologinės įvairovės tikslus integruoti į kitų sričių politiką ir kitas finansavimo programas, taip užtikrinant, kad šių rūšių politikai įgyvendinti būtų sutelkta reikiamų lėšų. Valstybės narės savo bendros žemės ūkio politikos strateginiame plane galėtų nuspręsti tam tikrą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtų lėšų dalį skirti papildyti paramą veiksmams, kuriais papildomi šiame reglamente apibrėžti strateginiai gamtos projektai;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  savanoriška biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų Europos užjūrio teritorijų (BEST) schema skatinama biologinės įvairovės, įskaitant jūrų biologinę įvairovę, išsaugojimas ir tausus ekosisteminių paslaugų, įskaitant ekosistemomis grindžiamą požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos poveikio ir klimato kaitos švelninimą, naudojimas Sąjungos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. BEST padėjo geriau suvokti atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų svarbą siekiant biologinę įvairovę išsaugoti visame pasaulyje. Savo 2017 ir 2018 m. ministrų deklaracijose užsienio šalys ir teritorijos pareiškė esančios dėkingos už šią mažų dotacijų, skirtų biologinei įvairovei, schemą. Tinkama leisti, kad pagal Programą toliau būtų finansuojamos mažos dotacijos biologinei įvairovei ir atokiausiuose regionuose, ir užjūrio šalyse bei teritorijose;

(15)  savanoriška biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų Europos užjūrio teritorijų (BEST) schema skatinama biologinės įvairovės, įskaitant jūrų biologinę įvairovę, išsaugojimas ir tausus ekosisteminių paslaugų, įskaitant ekosistemomis grindžiamą požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos poveikio ir klimato kaitos švelninimą, naudojimas Sąjungos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. 2011 m. patvirtinus parengiamosios veiklos iniciatyvą BEST, o vėliau – programą BEST 2.0 ir projektą BEST RUP, BEST padėjo geriau suvokti atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų svarbą ir esminį vaidmenį siekiant biologinę įvairovę išsaugoti visame pasaulyje. Komisijos mano, kad finansinės paramos šiose teritorijose vykdomiems vietos lygmens veiksmams poreikiai yra 8 mln. eurų per metus. Savo 2017 ir 2018 m. ministrų deklaracijose užsienio šalys ir teritorijos pareiškė esančios dėkingos už šią mažų dotacijų, skirtų biologinei įvairovei, schemą. Todėl tinkama, kad pagal Programą toliau būtų finansuojamos mažos dotacijos, skirtos biologinei įvairovei, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir finansuojamų veiksmų kapitalizavimą, tiek atokiausiuose regionuose, tiek užjūrio šalyse bei teritorijose;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  kad būtų galima skatinti žiedinę ekonomiką, turi keistis mentalitetas ir požiūris į medžiagų bei produktų, įskaitant plastiką, projektavimą, gamybą, vartojimą ir šalinimą. Programa turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio – turėtų būti teikiama finansinė parama, skirta įvairiems subjektams (įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir vartotojams), visų pirma taikant, plėtojant ir kartojant geriausias technologijas, praktiką ir sprendimus, specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, taip pat ir laikantis integruoto požiūrio į atliekų tvarkymo ir prevencijos planų įgyvendinimą. Remiant plastiko strategijos įgyvendinimą, visų pirma gali būti imamasi veiksmų į jūrą išmestų šiukšlių problemai spręsti;

(16)  kad būtų galima skatinti žiedinę ekonomiką ir efektyvų išteklių naudojimą, turi keistis mentalitetas ir požiūris į medžiagų bei produktų, įskaitant plastiką, projektavimą, gamybą, vartojimą ir šalinimą. Programa turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio – turėtų būti teikiama finansinė parama, skirta įvairiems subjektams (įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms, pilietinei visuomenei ir vartotojams), visų pirma taikant, plėtojant ir kartojant geriausias technologijas, praktiką ir sprendimus, specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, taip pat ir laikantis integruoto požiūrio į atliekų hierarchijos taikymą ir atliekų tvarkymo ir prevencijos planų įgyvendinimą. Remiant plastiko strategijos įgyvendinimą, visų pirma gali būti imamasi veiksmų į jūrą išmestų šiukšlių problemai spręsti;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16a)  aukštas aplinkos apsaugos lygis yra labai svarbus Sąjungos piliečių sveikatai ir gerovei. Programa turėtų būti remiamas Sąjungos tikslas gaminti ir naudoti chemines medžiagas taip, kad būtų kuo labiau sumažintas didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai bei aplinkai, ir parengti Sąjungos netoksiškos aplinkos strategiją. Programa taip pat turėtų būti remiama veikla, kuria siekiama supaprastinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB1a įgyvendinimą ir užtikrinti tokį triukšmo lygį, kad nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir ja rizikuojama;

 

___________________

 

1a 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo – Komisijos deklaracija, pateikta Taikinimo komitete, dėl direktyvos dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas yra pasiekti tokį oro kokybės lygį, kuriam esant nebūtų daromas neigiamas poveikis ir nekiltų rizika žmonių sveikatai. Visuomenė labai gerai žino apie didžiulę oro taršą, ir piliečiai tikisi valdžios institucijų veiksmų. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/228426 pabrėžiama Sąjungos teikiamo finansavimo svarba siekiant švaraus oro tikslų. Todėl pagal Programą turėtų būti remiami projektai, įskaitant strateginius integruotuosius projektus, teikiantys galimybių papildyti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad jie būtų gerosios patirties pavyzdžiai ir oro kokybės planų bei teisės aktų įgyvendinimo skatinamoji priemonė vietos, regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

(17)  Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas yra pasiekti tokį oro kokybės lygį, kuriam esant nebūtų daromas neigiamas poveikis ir nekiltų rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, kartu stiprinant oro kokybės gerinimo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo sąveiką; Visuomenė labai gerai žino apie didžiulę oro taršą, ir piliečiai tikisi valdžios institucijų veiksmų, ypač tose srityse, kuriose gyventojai ir ekosistemos susiduria su dideliu oro teršalų kiekiu; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/228426 pabrėžiama Sąjungos teikiamo finansavimo svarba siekiant švaraus oro tikslų. Todėl pagal Programą turėtų būti remiami projektai, įskaitant strateginius integruotuosius projektus, teikiantys galimybių papildyti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad jie būtų gerosios patirties pavyzdžiai ir oro kokybės planų bei teisės aktų įgyvendinimo skatinamoji priemonė vietos, regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

_________________

_________________

26 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

26 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  jūros aplinkos apsauga ir atkūrimas yra vienas bendrų Sąjungos aplinkos politikos tikslų. Pagal programą turėtų būti remiamas biologinės įvairovės ir jūrų ekosistemų, visų pirma tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijų, valdymas, išsaugojimas, atkūrimas ir stebėsena, ir rūšių apsauga pagal prioritetinių veiksmų programas, parengtas pagal Direktyvą 92/43/EEB, geros aplinkos būklės siekimas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB28, švarių ir sveikų jūrų skatinimas, Europos plastiko žiedinėje ekonomikoje strategijos įgyvendinimas, visų pirma siekiant spręsti jūroje išmestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių problemą, taip pat Sąjungos dalyvavimo tarptautiniu mastu valdant vandenynus skatinimas – tai labai svarbu siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ir ateinančioms kartoms išsaugant sveikus vandenynus. Programos strateginiuose integruotuosiuose projektuose ir strateginiuose gamtos projektuose turėtų būti atitinkamų veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti aplinką;

(19)  vandens aplinkos apsauga ir atkūrimas yra vienas bendrų Sąjungos aplinkos politikos tikslų. Pagal programą turėtų būti remiamas biologinės įvairovės ir vandens ekosistemų, visų pirma tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijų, valdymas, išsaugojimas, atkūrimas ir stebėsena, ir rūšių apsauga pagal prioritetinių veiksmų programas, parengtas pagal Direktyvą 92/43/EEB, geros aplinkos būklės siekimas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB28, švarių ir sveikų jūrų skatinimas, Europos plastiko žiedinėje ekonomikoje strategijos įgyvendinimas, visų pirma siekiant spręsti jūroje išmestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių problemą, taip pat Sąjungos dalyvavimo tarptautiniu mastu valdant vandenynus skatinimas – tai labai svarbu siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ir ateinančioms kartoms išsaugant sveikus vandenynus. Programos strateginiuose integruotuosiuose projektuose ir strateginiuose gamtos projektuose turėtų būti atitinkamų veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti vandens aplinką;

_________________

_________________

28 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

28 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19a)  dabartinė „Natura 2000“ teritorijų išsaugojimo būklė žemės ūkio paskirties žemėje yra labai prasta, ir tai rodo, kad tokias teritorijas vis dar reikia saugoti. Dabartinės BŽŪP išmokos, skirtos „Natura 2000“ teritorijoms, yra veiksmingiausias būdas išsaugoti biologinę įvairovę žemės ūkio vietovėse1a. Tačiau tokios išmokos yra nepakankamos ir neturi didelės reikšmės visuomenei. Todėl, siekiant paskatinti tokių teritorijų aplinkos apsaugą, BŽŪP išmokos, skirtos „Natura 2000“ teritorijoms, turėtų būti padidintos;

 

_________________

 

1a Pe’er, S. Lakner, R. Müller, G. Passoni, V. Bontzorlos, d. Clough, F. Moreira, C. Azam, J. Berger, P. Bezak, A. Bonn, B. Hansjürgens, L. Hartmann, J. Kleemann, A. Lomba, A. Sahrbacher, S. Schindler, C. Schleyer, J. Schmidt, S. Schüler, C. Sirami, m. von Meyer-Höfer, ir Y. Zinngrebe (2017 m.). „Ar BŽŪP atitinka savo paskirtį? Įrodymais grindžiamas tinkamumo patikros vertinimas“, Leipcigas, Vokietijos integruotų biologinės įvairovės mokslinių tyrimų centras (iDiv), Halle-Jena-Leipzig.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  siekiant geriau valdyti aplinkos, klimato kaitos ir atitinkamus perėjimo prie švarios energijos klausimus, reikia įtraukti pilietinę visuomenę, o tam reikia geriau informuoti visuomenę, įtraukti vartotojus ir plėsti suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, dalyvavimą vykstant konsultacijoms dėl atitinkamos politikos ir įgyvendinant tą politiką;

(20)  siekiant geriau valdyti aplinkos, klimato kaitos ir atitinkamus perėjimo prie švarios energijos klausimus, reikia įtraukti pilietinę visuomenę, o tam reikia geriau informuoti visuomenę, įskaitant komunikacijos strategiją, kuria atsižvelgiama į naujus žiniasklaidos ir socialinius tinklus, vartotojų dalyvavimą ir didinti visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, įvairių lygmenų dalyvavimą vykstant konsultacijoms dėl atitinkamos politikos ir įgyvendinant tą politiką; Todėl reikėtų užtikrinti, kad pagal Programą būtų remiamos įvairios NVO ir ne pelno subjektų tinklai, kurie siekia visuotinės svarbos Sąjungos tikslo ir kurie pirmiausia aktyviai veikia aplinkos apsaugos arba klimato politikos srityje, konkurencingai ir skaidriai teikiant dotacijas veiklai siekiant padėti tokioms NVO, tinklams ir subjektams veiksmingai prisidėti prie Sąjungos politikos įgyvendinimo ir kurti bei stiprinti jų pajėgumus, kad jie taptų veiksmingesniais partneriais;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  nors valdymo visais lygmenimis gerinimas turėtų būti kompleksinis visų Programos paprogramių tikslas, pagal Programą turėtų būti remiamas horizontaliųjų aplinkos valdymo teisės aktų plėtojimas, įskaitant teisės aktus, kuriais įgyvendinama Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais29;

(21)  nors valdymo visais lygmenimis gerinimas turėtų būti kompleksinis visų Programos paprogramių tikslas, pagal Programą turėtų būti remiamas aplinkos ir klimato acquis, visų pirma horizontaliųjų aplinkos valdymo teisės aktų, įskaitant teisės aktus, kuriais įgyvendinama Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais29 29a, plėtojimas, įgyvendinimas, vykdymo užtikrinimas ir veiksmingas laikymasis, taip pat atsižvelgiant į Orhuso konvencijos atitikties komitetą.

_________________

_________________

29 OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

29 OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

 

39 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)  įgyvendinant Programą turėtų būti rengiami ir remiami rinkos dalyviai, gebantys pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimatui atsparios ekonomikos, – tam reikėtų bandyti naujas verslo galimybes, atnaujinti profesinius įgūdžius, suteikti vartotojams galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukti ir įgalinti įtaką darančius asmenis ir bandyti naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, reikėtų skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą;

(22)  įgyvendinant Programą turėtų būti rengiami ir remiami rinkos dalyviai, gebantys pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ir klimatui atsparios ekonomikos, – tam reikėtų bandyti naujas verslo galimybes, atnaujinti profesinius įgūdžius, suteikti vartotojams galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukti ir įgalinti įtaką darančius asmenis ir bandyti naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, reikėtų skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(22a)  Pagal Programą remiami parodomieji projektai, metodai ir geriausia praktika, kuriuos galima atkartoti ir įgyvendinti didesniu mastu. Novatoriški sprendimai padėtų gerinti aplinkosauginį veiksmingumą ir tvarumą, visų pirma plėtojant tvarią ūkininkavimo praktiką srityse, susijusiose su klimatu, vandeniu, dirvožemiu, biologine įvairove ir atliekomis. Todėl reikėtų pabrėžti sąveiką su kitomis programomis ir politika, pavyzdžiui, Europos inovacijų partneryste žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje ir ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistema.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23)  Sąjungos lygmeniu didelės investicijos į aplinkos ir klimato veiksmus pirmiausia finansuojamos pagal pagrindines Sąjungos finansavimo programas (tai vadinama integravimu). Kadangi strateginiams integruotiesiems projektams ir strateginiams gamtos projektams, rengtiniems pagal Programą, tenka skatinamasis vaidmuo, jais turėtų būti papildomos finansavimo galimybės, kurių esama pagal tas finansavimo programas ir naudojant kitus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, nacionalines lėšas, taip pat turėtų būti siekiama sinergijos;

(23)  Sąjungos lygmeniu didelės investicijos į aplinkos ir klimato veiksmus pirmiausia finansuojamos pagal pagrindines Sąjungos finansavimo programas. Todėl būtina stiprinti integravimo pastangas, užtikrinti kitų Sąjungos finansavimo programų tvarumą, biologinę įvairovę ir atsparumo klimato kaitai didinimą, taip pat į visas ES priemones įtraukti tvarumo apsaugos garantijas. Komisijai turėtų būti suteikta teisė priimti bendrą metodiką ir imtis veiksmingų priemonių, kad kitos Sąjungos programos ir politikos kryptys nedarytų neigiamos įtakos LIFE projektams. Kadangi strateginiams integruotiesiems projektams ir strateginiams gamtos projektams, rengtiniems pagal Programą, tenka skatinamasis vaidmuo, jais turėtų būti papildomos finansavimo galimybės, kurių esama pagal tas finansavimo programas ir naudojant kitus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, nacionalines lėšas, taip pat turėtų būti siekiama sinergijos;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23a)  strateginių gamtos projektų ir strateginių integruotųjų projektų sėkmė priklauso nuo glaudaus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei nevalstybinių subjektų, kuriems aktualūs Programos tikslai, bendradarbiavimo. Taigi turėtų būti vadovaujamasi sprendimų, susijusių su projektų rengimu, įgyvendinimu, vertinimu ir stebėjimu, skaidrumo ir atskleidimo principais, visų pirma integravimo atveju arba tuomet, kai naudojamasi įvairiais finansavimo šaltiniais;

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)  atsižvelgiant į tai, kad svarbu spręsti klimato kaitos klausimus, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, šia Programa bus padedama integruoti klimato politiką ir pasiekti tikslą, kad 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai. Tikimasi, kad pagal šią Programą 61 proc. viso programai skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti Programą rengiant ir įgyvendinant, vėliau jie bus pakartotinai įvertinti vykstant vertinimo ir peržiūros procesams;

(24)  atsižvelgiant į tai, kad svarbu koordinuotai ir plačiai spręsti klimato kaitos klausimus, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, šia Programa bus padedama integruoti klimato politiką ir pasiekti tikslą, kad 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, ir kad kuo greičiau, bet vėliausiai 2027 m. šios išlaidos sudarytų 30 proc. Tikimasi, kad pagal šią Programą [61 proc.] viso programai skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti Programą rengiant ir įgyvendinant, vėliau jie bus pakartotinai įvertinti vykstant vertinimo ir peržiūros procesams;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25)  įgyvendinant Programą deramą dėmesį reikėtų skirti atokiausių regionų strategijai, atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir specifinius tų regionų poreikius bei pažeidžiamumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato ir atitinkamą perėjimo prie švarios energijos, bet į kitų sričių Sąjungos politiką;

(25)  įgyvendinant Programą deramą dėmesį reikėtų skirti atokiausių regionų strategijai, atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir specifinius tų regionų poreikius bei pažeidžiamumą. Todėl reikėtų atitinkamai sustiprinti Sąjungos ir valstybių narių finansavimą; Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato ir atitinkamą perėjimo prie švarios energijos, bet į kitų sričių Sąjungos politiką;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)  remdama Programos įgyvendinimą Komisija turėtų bendradarbiauti su Programos nacionaliniais informacijos centrais, rengti seminarus ir praktinius užsiėmimus, skelbti pagal Programą finansuojamų projektų sąrašą arba imtis kitos veiklos, kuria būtų skleidžiami projektų rezultatai ir palengvinamas keitimasis patirtimi, žiniomis bei geriausia praktika, taip pat būtų skatinama projektų rezultatus atkartoti visoje Sąjungoje. Tokia veikla visų pirma turėtų būti skiriama valstybėms narėms, kurios panaudoja mažai lėšų, ir turėtų būti palengvintas projektų paramos gavėjų, pareiškėjų arba suinteresuotųjų subjektų, susijusių su užbaigtais arba tebevykdomais tos pačios srities projektais, ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas;

(26)  remdama Programos įgyvendinimą Komisija turėtų bendradarbiauti su Programos nacionaliniais, regioniniais ir vietos informacijos centrais, įskaitant vietos lygmens konsultacinio tinklo sukūrimą, siekiant supaprastinti didelės pridėtinės vertės ir politinio poveikio projektų rengimą ir užtikrinti informacijos apie papildomą finansavimą, projektų perkeliamumą ir ilgalaikį tvarumą teikimą, rengti seminarus ir praktinius užsiėmimus, skelbti pagal Programą finansuojamų projektų sąrašą arba imtis kitos veiklos, pvz, vykdyti žiniasklaidos kampanijas, siekiant skleisti projektų rezultatus ir palengvinti keitimąsi patirtimi, žiniomis bei geriausia praktika, taip pat siekti projektų rezultatus atkartoti visoje Sąjungoje, taip skatinant bendradarbiavimą ir ryšius. Tokia veikla visų pirma turėtų būti skiriama valstybėms narėms, kurios panaudoja mažai lėšų, ir turėtų būti palengvintas projektų paramos gavėjų, pareiškėjų arba suinteresuotųjų subjektų, susijusių su užbaigtais arba tebevykdomais tos pačios srities projektais, ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas. Labai svarbu, kad palaikant tokius ryšius ir bendradarbiaujant taip pat dalyvautų regionų ir vietos valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

28 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(28a)  atsižvelgiant į būtiną lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti, kurių reikia siekiant reaguoti į esamų veiksmų ir subjektų įvairovę, reikėtų nustatyti tokius mažiausius ir didžiausius bendro finansavimo procentinius dydžius, kokie yra reikalingi, kad būtų išlaikyta veiksminga pagal Programą teikiama parama;

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir interesų konflikto riziką. Kai skiriamos dotacijos, turėtų būti numatoma galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius;

(31)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir interesų konflikto riziką. Kai skiriamos dotacijos, turėtų būti numatoma galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius. Komisija turėtų užtikrinti aiškų įgyvendinimą ir skatinti tikrą supaprastinimą projektų rengėjams;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

36 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(36a)  siekiant užtikrinti, kad parama pagal Programą ir Programos įgyvendinimas atitiktų Sąjungos politiką ir prioritetus ir papildytų kitas Sąjungos finansines priemones, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, priimant daugiametes darbo programas, būtų papildytas šis reglamentas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padėti užtikrinti darnų vystymąsi ir pasiekti Sąjungos aplinkos, klimato ir atitinkamų švarios energijos teisės aktų, strategijų bei planų tikslus ir siekinius arba įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(38)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padėti užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir plačių užmojų klimato srities veiksmus su tinkamu valdymu ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančiu požiūriu ir pasiekti Sąjungos aplinkos, biologinės įvairovės, klimato, žiedinės ekonomikos ir atitinkamų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo teisės aktų, strategijų bei planų tikslus ir siekinius arba įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiuo reglamentu nustatoma Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – Programa).

Šiuo reglamentu nustatoma Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – Programa), apimanti laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Reglamente nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

Reglamente nustatomi Programos tikslai, to laikotarpio biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

Pakeitimas    37

2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  strateginiai gamtos projektai – projektai, kuriuos vykdant remiamas Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės tikslų siekimas, valstybėse narėse įgyvendinant nuoseklias veiksmų programas, kuriomis šie tikslai ir prioritetai integruojami į kitų sričių politiką ir finansines priemones, be kita ko, koordinuotai įgyvendinant pagal Direktyvą 92/43/EEB nustatytas prioritetinių veiksmų programas;

(1)  strateginiai gamtos projektai – projektai, kuriuos vykdant remiamas Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės tikslų siekimas, įgyvendinant nuoseklias veiksmų programas, kuriomis, visų pirma, šie tikslai ir prioritetai integruojami į kitų sričių politiką ir finansines priemones, be kita ko, koordinuotai įgyvendinant pagal Direktyvą 92/43/EEB nustatytas prioritetinių veiksmų programas;

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Bendrasis Programos tikslas – padėti pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, be kita ko, pereinant prie švarios energijos, saugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir didinti ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi.

1.  Bendrasis Programos tikslas – padėti pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, apsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir stabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą ir jas didinti ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  plėtoti, demonstruoti ir skatinti naujoviškus būdus ir metodus Sąjungos aplinkos ir klimato politikos ir teisės aktų tikslams siekti, įskaitant perėjimą prie švarios energijos, ir padėti taikyti su gamta ir biologine įvairove susijusią geriausią patirtį;

a)  plėtoti, demonstruoti ir skatinti naujoviškus būdus ir metodus Sąjungos aplinkos ir klimato politikos ir teisės aktų tikslams siekti, įskaitant perėjimą prie švarios atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir padėti didinti žinių bazę, efektyvų valdymą ir taikyti su gamta ir biologine įvairove susijusią geriausią patirtį, be kita ko, remiant tinklą „Natura 2000“;

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  padėti plėtoti, įgyvendinti, stebėti atitinkamus Sąjungos teisės aktus bei politiką ir užtikrinti jų vykdymą, be kita ko, gerinant valdymą didinant viešųjų ir privačiųjų subjektų gebėjimus ir įtraukiant pilietinę visuomenę;

b)  padėti plėtoti, įgyvendinti, stebėti atitinkamus Sąjungos teisės aktus bei politiką ir užtikrinti jų veiksmingą laikymąsi ir vykdymą, visų pirma padedant įgyvendinti bendrąsias Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programas, kurios priimtos pagal SESV 192 straipsnio 3 dalį, ir gerinant geresnį aplinkos ir klimato valdymą visais lygmenimis, be kita ko, didinant viešųjų ir privačiųjų subjektų gebėjimus ir įtraukiant pilietinę visuomenę;

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 5 450 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 442 000 000 EUR 2018 m. kainomis (7 272 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

Pagrindimas

Šis pakeitimas atitinka Pirmininkų sueigos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą. Pakeitime atspindimi skaičiai, pateikti tarpinėje ataskaitoje dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, kuri buvo priimta 2018 m. lapkričio 14 d. plenariniame posėdyje.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 1 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

2. 1 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

a)  3 500 000 000 EUR aplinkos sričiai; iš šios sumos

a)  4 715 000 000 EUR 2018 m. kainomis (5 322 000 000 EUR dabartinėmis kainomis, ši suma sudaro 73,2 proc. viso Programos finansinio paketo) aplinkos sričiai; iš šios sumos

1)  2 150 000 000 EUR skiriama paprogramei „Gamta ir biologinė įvairovė“,

1)  2 829 000 000 EUR 2018 m. kainomis (3 261 420 000 EUR dabartinėmis kainomis, ši suma sudaro 44,9 proc. viso Programos finansinio paketo) skiriama paprogramei „Gamta ir biologinė įvairovė“,

2)  1 350 000 000 EUR – paprogramei „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“;

2)  1 886 000 000 EUR 2018 m. kainomis ( 2 060 580 000 EUR dabartinėmis kainomis, ši suma sudaro 28,3 proc. viso Programos finansinio paketo) – paprogramei „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“;

b)   1 950 000 000 klimato sričiai; iš šios sumos

b)   1 950 000 000 klimato sričiai; iš šios sumos

1)   950 000 000 EUR skiriama paprogramei „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

1)   950 000 000 EUR skiriama paprogramei „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

2)   1 000 000 000 EUR – paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“.

2)   1 000 000 000 EUR – paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“.

Pagrindimas

Šis pakeitimas atitinka Pirmininkų sueigos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą. Pakeitime atspindimi skaičiai, pateikti tarpinėje ataskaitoje dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, kuri buvo priimta 2018 m. lapkričio 14 d. plenariniame posėdyje.

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

1.  Visapusiškai laikydamosi visų Programos taisyklių ir nuostatų Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a straipsnis

 

Tarptautinis bendradarbiavimas

 

Įgyvendinant Programą gali būti bendradarbiaujama su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir su jų institucijomis ir įstaigomis, jei to reikia 3 straipsnyje nustatytiems bendriesiems tikslams įgyvendinti.

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programa turi būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas jos ir Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, programos „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės bei fondo „InvestEU“ nuoseklumas, siekiant sukurti sinergiją, visų pirma įgyvendinant strateginius gamtos projektus ir strateginius integruotuosius projektus, ir remti pagal šią Programą sukurtų sprendimų taikymą ir pakartojimą.

Komisija užtikrina nuoseklų Programos įgyvendinimą, be to, Komisija ir valstybės narės užtikrina suderinamumą ir koordinavimą su Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, programa „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemone, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos inovacijų fondu ir fondu „InvestEU“, siekiant sukurti sinergiją, visų pirma įgyvendinant strateginius gamtos projektus ir strateginius integruotuosius projektus, ir remti pagal šią programą sukurtų sprendimų taikymą ir pakartojimą. Komisija ir valstybės narės užtikrina papildomumą visais lygmenimis. Komisija nustato konkrečius veiksmus ir mobilizuoja atitinkamus finansinius išteklius pagal kitas Sąjungos programas, taip pat sudaro palankesnes sąlygas koordinuotai ir nuosekliai įgyvendinti iš kitų šaltinių finansuojamus papildomus veiksmus.

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“ įgyvendinami projektai, susiję su tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymu, atkūrimu ir stebėsena pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, remiami pagal prioritetinių veiksmų programas, nustatytas pagal Direktyvą 92/43/EEB.

3.  Pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“ įgyvendinant projektus, susijusius su tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymu, atkūrimu ir stebėsena pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, atsižvelgiama į nacionaliniuose ir regioniniuose planuose, strategijose ir įvairių sričių politikoje nustatytus prioritetus, inter alia, pagal prioritetinių veiksmų programas, nustatytas pagal Direktyvą 92/43/EEB.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Dotacijomis gali būti finansuojama veikla, vykdoma ne Sąjungoje, jeigu projektu siekiama Sąjungos aplinkos ir klimato politikos tikslų ir ne Sąjungoje vykdoma veikla yra reikalinga siekiant užtikrinti valstybės narės teritorijose vykdomų intervencijų veiksmingumą.

4.  Dotacijomis gali būti finansuojama veikla, vykdoma ne valstybėje narėje ar ne užjūrio šalyje ar teritorijoje, priklausančioje nuo jos, jeigu projektu siekiama Sąjungos aplinkos ir klimato politikos tikslų ir ne Sąjungoje vykdoma veikla yra reikalinga valstybės narės teritorijose ar užjūrio šalyje ar teritorijoje vykdomų intervencijų veiksmingumui užtikrinti arba tarptautiniams susitarimams, kurių šalis yra Sąjunga, paremti.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalies a punkto 3 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3)  kitos darbo programoje nurodytos trečiosios valstybės, laikantis 4–6 dalyse nustatytų sąlygų;

3)  kitos daugiametėse darbo programose nurodytos trečiosios valstybės, laikantis 4–6 dalyse nustatytų sąlygų;

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 6 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a.  Siekiant užtikrinti veiksmingą programos lėšų naudojimą ir veiksmingą teisės subjektų dalyvavimą, kaip numatyta 4 dalyje, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 21 straipsnį, siekiant papildyti šį straipsnį apibrėžiant, kokiomis sąlygomis jos laikomos pakankamai dalyvaujančios Sąjungos vykdomoje aplinkos ir klimato politikoje, kad jos galėtų būti laikomos atitinkančiomis programos reikalavimus.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

12a straipsnis

 

Projektų paraiškų teikimo ir atrankos procedūros

 

1.  Programoje nustatomos šios projektų paraiškų teikimo ir atrankos procedūros:

 

a)  supaprastintas dviejų etapų metodas, kai pateikiama ir vertinama santrauka, o po to kandidatai, kurių pasiūlymai buvo atrinkti, pateikia visą pasiūlymą;

 

b)  standartinis vieno etapo metodas, kai pateikiamas ir vertinamas visas pasiūlymas. Atvejai, kai būtų pasirenkamas standartinis, o ne supaprastintas metodas, turi būti pagrįsti darbo programoje atsižvelgiant į organizacinius ir veiksmų apribojimus, taikomus kiekvienai paprogramei ir prireikus kiekvienam kvietimui teikti pasiūlymus.

 

2.  1 dalies tikslais „santrauka“ reiškia ne daugiau kaip dešimties lapų apimties pristatymą, kuriame būtų aprašytas projekto turinys, potencialus (-i) partneris (-iai), galimos kliūtys ir skubių veiksmų planas, kaip juos išspręsti, taip pat pasirinkta strategija siekiant užtikrinti projekto rezultatų tvarumą pasibaigus projektui, administracinės formos, susijusios su projektų paramos gavėjais ir išsamiu projekto biudžetu.

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13 straipsnis

13 straipsnis

Skyrimo kriterijai

Skyrimo kriterijai

Skyrimo kriterijai nustatomi kvietimuose teikti pasiūlymus, juos nustatant atsižvelgiama į šiuos dalykus:

Skyrimo kriterijai nustatomi daugiametėse darbo programose, kaip nustatyta 17 straipsnyje, ir kvietimuose teikti pasiūlymus, juos nustatant atsižvelgiama į šiuos dalykus:

a)  pagal Programą finansuojami projektai turi nekelti pavojaus Programos aplinkos, klimato politikos ar atitinkamiems švarios energijos tikslams, ir, kai įmanoma, jais turi būti skatinamas žaliasis viešasis pirkimas;

a)  pagal Programą finansuojami projektai negali daryti žalos Programos aplinkos, klimato politikos ar atitinkamų švarios energijos tikslams, ir, kai įmanoma, jais turi būti skatinamas žaliasis viešasis pirkimas;

 

aa)  vykdant projektus turi būti taikomas ekonominio efektyvumo principas ir jie turi būti techniškai bei finansiškai suderinti;

 

ab)  pirmenybė teikiama projektams, kurie gali daryti didžiausią galimą poveikį siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų;

b)   pirmumas turi būti teikiamas projektams, kuriais teikiama papildomos naudos ir skatinama 4 straipsnyje nustatytų paprogramių sinergija;

b)   pirmumas turi būti teikiamas projektams, kuriais teikiama papildomos naudos ir skatinama 4 straipsnyje nustatytų paprogramių sinergija;

c)  pirmumas turi būti teikiamas projektams, turintiems didžiausią atkartojimo ir panaudojimo viešajame arba privačiajame sektoriuje arba didžiausių investicijų ar finansinių išteklių sutelkimo potencialą (skatinamasis potencialas);

c)  vertinant projektus papildomas balas skiriamas projektams, turintiems didžiausią atkartojimo ir panaudojimo viešajame arba privačiajame sektoriuje arba didžiausių investicijų ar finansinių išteklių sutelkimo potencialą (skatinamasis potencialas);

d)   turi būti užtikrintas standartinių veiksmų projektų rezultatų atkartojamumas;

d)   turi būti užtikrintas standartinių veiksmų projektų rezultatų atkartojamumas;

e)   vertinant projektus, kurie grindžiami pagal Programą, ankstesnes programas arba Sąjungos lėšomis finansuotų kitų projektų rezultatais arba kuriais tokie rezultatai išplėtojami, tokiems projektams skiriamas papildomas balas;

e)   vertinant projektus, kurie grindžiami pagal Programą, ankstesnes programas arba Sąjungos lėšomis finansuotų kitų projektų rezultatais arba kuriais tokie rezultatai išplėtojami, tokiems projektams skiriamas papildomas balas;

f)  tam tikrais atvejais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektams geografinėse teritorijose, kuriose esama specifinių poreikių arba kurios yra pažeidžiamos, pavyzdžiui, teritorijose, kuriose kyla specifinių aplinkos uždavinių arba esama gamtinių kliūčių, tarpvalstybinėse teritorijose arba atokiausiuose regionuose.

f)  tam tikrais atvejais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektų biogeografinei pusiausvyrai ir projektams geografinėse teritorijose, kuriose esama specifinių poreikių arba kurios yra pažeidžiamos, pavyzdžiui, teritorijose, kuriose kyla specifinių aplinkos uždavinių arba esama gamtinių kliūčių, tarpvalstybinėse teritorijose, didelės gamtinės vertės vietovėse arba atokiausiuose regionuose.

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Veiksmui, kuriam skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, taip pat gali būti skirtas šios Programos įnašas, jeigu tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Tokiems pagal kitas Sąjungos programas skirtiems įnašams taikomos tų programų taisyklės. Kaupiamasis finansavimas turi neviršyti bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai, remiantis dokumentu, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

1.  Veiksmui, kuriam skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, taip pat gali būti skirtas šios Programos įnašas, jeigu tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kad atitiktų finansavimo pagal Programą reikalavimus, veiksmai, kurie buvo finansuojami pagal kitas Sąjungos programas, neturėtų būti pakenkę 3 straipsnyje nustatytiems aplinkosaugos arba klimato srities tikslams. Tokiems pagal kitas Sąjungos programas skirtiems įnašams taikomos tų programų taisyklės. Kaupiamasis finansavimas turi neviršyti bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai, remiantis dokumentu, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.   Veiksmai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas arba kurie atitinka visas šias palyginamąsias sąlygas:

2.   Veiksmai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas arba kurie atitinka visas šias palyginamąsias sąlygas:

a)   jie buvo įvertinti pagal Programą paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus;

a)   jie buvo įvertinti pagal Programą paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus;

b)   jie atitinka to kvietimo teikti pasiūlymus minimalius kokybės reikalavimus;

b)   jie atitinka to kvietimo teikti pasiūlymus minimalius kokybės reikalavimus;

c)   pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus jie negali būti finansuojami dėl riboto biudžeto,

c)   pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus jie negali būti finansuojami dėl riboto biudžeto,

gali gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo+“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Reglamento (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamentas] [67] straipsnio 5 dalį ir Reglamento (ES) XX [dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos] [8] straipsnį, jei tokie veiksmai atitinka tokios programos tikslus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

gali gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo+“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Reglamento (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamentas] [67] straipsnio 5 dalį ir Reglamento (ES) XX [dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos] [8] straipsnį, jei tokie veiksmai atitinka tokios programos tikslus ir tinkamumo kriterijus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Derinimo operacijos pagal šią programą vykdomos laikantis [reglamento dėl „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

Derinimo operacijos pagal šią programą vykdomos laikantis [reglamento dėl „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies deramai atsižvelgiant į tvarumo ir skaidrumo reikalavimus.

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Darbo programa

Daugiametė darbo programa

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Programa įgyvendinama vykdant bent dvi Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas daugiametes darbo programas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

1.  Programa įgyvendinama vykdant bent dvi Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas daugiametes darbo programas. Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą, nustatant tas daugiametes darbo programas.

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Komisija užtikrina, kad rengiant daugiametes darbo programas būtų tinkamai konsultuojamasi su teisėkūros institucijomis ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, pilietinės visuomenės organizacijomis.

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  mažiausi ir didžiausi bendro finansavimo procentiniai dydžiai, paskirstyti 4 straipsnyje nurodytoms paprogramėms ir 10 straipsnyje nustatytiems tinkamiems finansuoti veiksmams, kurių didžiausi bendro finansavimo procentiniai dydžiai pirmojoje daugiametėje veiksmų, nurodytų 10 straipsnio 2 dalies a, b ir d punktuose ir 5 dalyje, programoje turi būti iki [60 proc.] tinkamų finansuoti išlaidų ir iki [75 proc.] tinkamų finansuoti išlaidų projektams, kurie finansuojami pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“ ir kurie susiję su prioritetinėmis buveinėmis ar rūšimis, siekiant įgyvendinti Direktyvą 92/43/EEB, arba su paukščių rūšimis, kurių finansavimą prioritetiniu pripažįsta pagal Direktyvos 2009/147/EB 16 straipsnį įsteigtas Prisitaikymo prie techninės ir mokslinės pažangos komitetas, kai tai būtina siekiant įgyvendinti išsaugojimo tikslą.

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies a b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ab)  maksimali bendra derinimo operacijoms rezervuota suma;

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)  orientaciniai kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraščiai daugiametės darbo programos laikotarpiu;

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

db)  projektų paraiškų teikimo ir atrankos procedūros techninė metodika, taip pat atrankos ir 13 straipsnyje nustatyti dotacijų skyrimo kriterijai;

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Pirmosios daugiametės darbo programos trukmė – ketveri metai; antrosios daugiametės darbo programos trukmė – treji metai.

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b.  Komisija užtikrina, kad nepanaudotos lėšos, skirtos konkrečiam kvietimui teikti paraiškas, būtų perskirstytos skirtingiems veiksmų tipams, nurodytiems 10 straipsnio 2 dalyje.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2c.  Komisija užtikrina, kad kuriant daugiametes darbo programas būtų konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jo rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus, deramai atsižvelgiant į nuoseklumą, sąveiką, Europos pridėtinę vertę ir ilgalaikį tvarumą, naudojant atitinkamos aplinkosaugos veiksmų programos prioritetines sritis.

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

2.  Vidurio laikotarpio Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios, taikant pagal II priedą nustatytus produktų ir rezultatų ir rodiklius. Prireikus kartu su vertinimu pateikiamas pasiūlymas dėl šio reglamento pakeitimo.

 

Vertinimas apima bent:

 

a)  Programos įgyvendinimo kokybinius ir kiekybinius aspektus;

 

b)  išteklių naudojimo veiksmingumą;

 

c)  visų priemonių tikslų įgyvendinimo laipsnį, nurodant, jei įmanoma, rezultatus ir poveikį,

 

d)  pasiektą ar tikėtiną projektų pažangą siekiant daryti sverto poveikį kitų Sąjungos lėšų atžvilgiu, pirmiausia atkreipiant dėmesį į didesnio suderinamumo su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis naudą;

 

e)  mastą, kuriuo pasiekta tikslų tarpusavio sąveika, ir jos papildomumą kitų atitinkamų Sąjungos programų atžvilgiu;

 

f)  Programos Europos pridėtinę vertę ir ilgalaikį poveikį, siekiant priimti sprendimą dėl priemonių atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo;

 

g)  suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo mastą;

 

h)  Programos poveikio Direktyvoje 92/43/EEB ir Direktyvoje 2009/147/EB išvardytų buveinių ir rūšių išsaugojimo būklei kiekybinę ir kokybinę analizę;

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.

3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą, kuris papildomas išorinio nepriklausomo ex post vertinimo ataskaita, apimančia Programos įgyvendinimą ir rezultatus.

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ir vertinimų rezultatus paskelbia viešai.

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami projektus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami projektus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Šiuo tikslu gavėjai visai komunikacijos veiklai turi naudoti Programos logotipą, pavaizduotą IIa priede, ir užtikrinti, kad logotipas būtų pavaizduotas ant stendų strateginėse visuomenei matomose vietose. Visos ilgalaikės prekės, įsigytos įgyvendinant Programą, žymimos Programos logotipu, nebent Komisija nurodytų kitaip.

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Grįžtamosios lėšos iš Reglamente (ES) Nr. 1293/2013 nustatytų finansinių priemonių gali būti investuojamos į finansines priemones, nustatytas pagal [fondą „InvestEU“].

4.  Grįžtamosios lėšos iš Reglamente (ES) Nr. 1293/2013 nustatytų finansinių priemonių perskirstomos šios programos veiksmams.

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 2.1 papunkčio 3 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  cheminės medžiagos

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 2.1 papunkčio 5 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  triukšmas

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 2.1 papunkčio 5 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  išteklių naudojimas ir efektyvumas

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 2.2 a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2.2a.  Visuomenės informavimas

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl reglamento

II a priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

IIa PRIEDAS

 

Programos logotipas

 

 

(1)

Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)

  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


AIŠKINAMOJI DALIS

Aplinkos apsauga nesudaro kliūčių ekonominiam augimui ir užimtumui. Priešingai, biologinės įvairovės nykimo stabdymas ir jos didinimas, priklausomybės nuo iškastinių išteklių mažinimas ir perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra labai svarbūs siekiant užtikrinti socialinį ir ekonominį klestėjimą ir konkurencingumą pasaulyje. Kaip yra ne kartą tvirtinusios institucijos, ES turėtų tapti pasauline lydere tvaraus ekonomikos augimo ir užimtumo srityje. Nepaisant to, dar daug ką reikia padaryti.

Siekiant įgyvendinti pagrindinius aplinkos ir klimato tikslus ir ES bei valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus, būtina deramai įgyvendinti ES aplinkos ir klimato teisės aktus ir politiką kartu teikiant būtiną finansavimą. Svarbiausia, ką turėjo padaryti Europos Parlamentas, – tai užtikrinti tinkamą 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos finansavimą ir didesnį biudžeto išteklių sutelkimą srityse, kurios turi aiškią Europos pridėtinę vertę ir skatina tvarų ekonomikos augimą. Vis dėlto ES biudžeto lėšos yra ribotos ir valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad ES nustatytiems tikslams siekti būtų skirti pakankami nacionaliniai ištekliai.

Kaip vienintelė konkrečiai aplinkos ir klimato veiksmams skirta programa, LIFE tebėra itin svarbi, veiksminga ir efektyvi finansinė priemonė, padedanti siekti ES tikslų. Kaip ne kartą tvirtino Europos Parlamentas, dėl šios priežasties būtina ir pagrįsta dvigubai padidinti LIFE skirtą finansinį paketą. Atsižvelgiant į tai, kad esama įvairių kitų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jo finansavimo priemonių, reikėtų užtikrinti, kad aplinkos portfelis šiame pakete būtų proporcingai papildytas papildomomis lėšomis.

Atsižvelgiant į pasiūlytą LIFE programos finansinio paketo dydį, negalima tikėtis, kad jo pakaks pagrindiniams ES aplinkos ir klimato tikslams pasiekti. Kad būtų kompensuotas kuklus biudžetas, tikimasi, kad LIFE palengvins integravimą, visų pirma, stambesnėse ES finansavimo programose. Nors neabejotinai naudinga patobulinti integravimo metodą, būtina užtikrinti programų, kurių integravimo paskata turi būti LIFE, pakankamą skaidrumą, stebėseną ir vertinimą. Siekiant užtikrinti, kad leidžiant lėšas būtų veiksmingai siekiant nustatytų LIFE tikslų, reikės užtikrinti griežtą reikalavimų laikymąsi ir didesnį sąveikaujančių biudžeto programų ir ES politikos sričių suderinimą.

Privalumai ir kokybė

Bet koks viešas finansavimas turėtų būti grindžiamas veiklos rezultatais grindžiamu biudžeto sudarymu ir ypatingu dėmesiu kokybei ir privalumams. Nacionaliniai asignavimai pasirodė esą neveiksmingi ir laipsniškas tokių asignavimų atsisakymas dabartinėje LIFE programoje yra sveikintinas pokytis, atitinkantis Parlamento reikalavimus. Svarbu pažymėti, kad dėmesį skiriant privalumams bus užtikrinta, jog ES lėšos bus skiriamos pagrindiniams ES tikslams, o ne skirtingiems nacionaliniams prioritetams. Grįžus prie nacionalinio LIFE prioritetų finansavimo nebūtų sumažinta mokesčių mokėtojams ir vartotojams tenkanti našta, taip pat nebūtų pasiekti geresni rezultatai, tačiau būtų pakenkta Programos efektyvumui ir veiksmingumui.

Valdymo centralizavimas ir tikslingos gairės padės sukurti vienodas veiklos sąlygas ir užtikrinti aukštesnį pasiūlymų ir projektų standartą ir didesnę bendrą jų pridėtinę vertę. Komisija, kurdama nacionalinius informacijos centrus ir tinklą, žengė tinkamus žingsnius. Svarbu pažymėti, kad dėl to neturėtų būti sumažinti skyrimo kriterijų standartai. Siekiant LIFE tikslų, būtina horizontaliai taikyti aiškiai apibrėžtus kriterijus.

Lankstumo ir atskaitomybės pusiausvyra

Komisija ėmėsi reikšmingų veiksmų siekdama glaustai išdėstyti teisinį tekstą ir supaprastinti sprendimų priėmimo procesą. Nors tai sveikintina, dėl to neturi atsirasti teisinis netikrumas arba nesaugumas dėl dabartinių finansavimo veiksmų. Užtikrinus lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti, bus sudaryta galimybė LIFE įgyvendinti pačius aktualiausius prioritetus. Daugiametėje darbo programoje šiems elementams skiriamas didesnis dėmesys yra pozityvus žingsnis. Vis dėlto, siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą bet kurios biudžeto programos veikimą, itin svarbu yra užtikrinti aiškumą ir stabilumą. Visiška veiksmų laisvė dėl veiksmingumo priežasčių neturi trukdyti siekti LIFE tikslų ir pagrindinių ES tikslų. Todėl reikėtų daugiametes darbo programas įgyvendinti priimant deleguotuosius aktus ir užtikrinant institucijų ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir demokratinę atskaitomybę.

Poveikio vertinime tvirtinama, kad teisinis pagrindas, atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius ir reikalavimus, nedaro poveikio konkretiems finansavimo dydžiams. Nustatant mažiausius ir didžiausius bendro finansavimo procentinius dydžius, kurie skiriasi skirtingose paprogramėse ir veiksmuose, galimiems pareiškėjams ir projektams užtikrinamas stabilumas ir sudaromos lankstumo ir prisitaikymo galimybės, kad būtų atsižvelgta į konkrečius reikalavimus ir situacijas.

Aplinka

LIFE yra svarbus gamtos išsaugojimo, visų pirma, įgyvendinant Paukščių ir Buveinių direktyvas ir valdant tinklą „Natura 2000“, ES veiksnys ir paskata. Biologinė įvairovė ir sveikos ekosistemos taip pat yra labai svarbios augimui, darbo vietų kūrimui ir ekonomikai. Maždaug 4,4 mln. darbo vietų tiesiogiai priklauso nuo sveikų ekosistemų Europoje, o tinklas „Natura 2000“, teikdama ekosistemines paslaugas, kaip antai anglies dioksido saugojimas, vandens valymas, apdulkinimas ir turizmas, sukuria nuo 1,7 iki 2,5 proc. ES BVP. Nepaisant to, 2020 m. ES biologinės įvairovės tikslai ir Aičio biologinės įvairovės tikslai nebus pasiekti esant dabartinėms biologinės įvairovės nykimo tendencijoms. Kad būtų imtasi aktyvesnių veiksmų, ES turi įsipareigoti nedelsiant imtis reikšmingų papildomų veiksmų gamtos išsaugojimo srityje.

Poveikio vertinime teigiama, kad biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga būtų geriausiai užtikrinama taikant tikslinį požiūrį, grindžiama mažų projektų finansavimu, palyginti su didesniu bendresnio pobūdžio biologinės įvairovės fondu. Didesnis paketas padės padidinti tokių tikslinių projektų poveikį ir prisidės prie integravimo ir skatinimo. Užtikrinus tokį mastą, svarbu užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir veiksmingumą. Europos Parlamentas yra pabrėžęs, kad ES, ypač valstybės narės, turi užtikrinti, kad būtų parengti aiškūs kiekybiniai išmatuojami tikslai su veiklos rezultatų rodikliais, sekimo priemonės, įsipareigojimų ir peržiūros procedūros bei ataskaitų teikimo mechanizmai.

Klimatas ir perėjimas prie švarios energijos

Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos tikslai, jos amžiaus vidurio ir ilgalaikė priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategija ir jos įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą turi būti suderinti su atitinkamomis politikos kryptimis ir finansiniais ištekliais. Įgyvendindama dabartinę DFP ES kiekvienais metais nepasiekė su klimatu susijusių išlaidų tikslo. Be naudos klimato srityje, perėjus prie švarios energijos bus sukurta darbo vietų, paskatintas augimas ir padidės energetinis saugumas. Europos Parlamentas yra pabrėžęs, kad dėl šios priežasties 2021–2027 m. DFP su klimatu susijusias išlaidas būtina padidinti bent 30 proc.

Pagal Paryžiaus susitarimo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslą reikalaujama skubiai pereiti prie švarios mažataršės energetikos strategijos. Didelė dalis pasiūlytų LIFE biudžeto papildomų lėšų buvo skirta paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“. Dėl ypatingo LIFE veikimo tai galima vertinti kaip natūralias permainas. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad LIFE išlaidos turėtų būti skiriamos atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo projektų plėtojimui ir įgyvendinimui skatinti.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (6.11.2018)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013

(COM(2018)0385 – C8-0249/2018 – 2018/0209(COD))

Nuomonės referentė: Anneli Jäätteenmäki

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas yra plataus masto pasaulinės problemos, darančios vis didesnį poveikį mūsų visuomenėms. Aplinkosaugos problemos nepaiso sienų. Kad jas būtų galima spręsti atsakingai ir tvariai, reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas visais lygmenimis. 

Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) yra pagrindinė Sąjungos priemonė ir vienintelis ES lėšų šaltinis, skirtas vien aplinkosaugos ir klimato klausimams. Turint omenyje tai, su kokio masto problemomis susiduriame, tikrai tikslinga sustiprinti programos biudžetą.

Kaip Europos Parlamentas primygtinai ragino savo kovo 14 d.(1)[1] ir gegužės 30 d.(2)[2] rezoliucijose dėl kitos DFP, programai skirtas finansinis paketas turėtų būti padvigubintas, palyginti su dabartine DFP.

Nuomonės referentė remia Europos Parlamento poziciją dėl bendro ES biudžeto išlaidų padidinimo, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2027 m., klimato politikos tikslams siekti būtų skiriama ne 25, o 30 proc. biudžeto lėšų. Be to, siekiant ES klimato kaitos švelninimo tikslo su klimatu susijusiems veiksmams taip pat bus skirtas finansavimas pagal daugelį kitų DFP programų.

Nuomonės referentė mano, kad svarbu užtikrinti finansinį aplinkosaugos veiksmų stiprinimą. Todėl ji siūlo pagal LIFE programą vykdomoms aplinkos srities paprogramėms skirti daugiau lėšų.

Nuomonės referentė pripažįsta, kad Komisija daug nuveikė, ir ypač pabrėžia skatinamąjį programos LIFE finansavimo vaidmenį ir jo papildomumą su kitomis Sąjungos priemonėmis.

Nuomonės referentė taip pat palankiai vertina Komisijos pasiūlymą išplėsti ir sustiprinti strateginių integruotų projektų, kurie daro teigiamą poveikį aplinkosaugos srities inovacijoms, naudojimą.

PAKEITIMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti energiją efektyviai vartojančia, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo CO2 lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat pasirengti Sąjungos ilgalaikei klimato ir energetikos strategijai, galiosiančiai iki amžiaus vidurio. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į Programą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

(7)  siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti energiją efektyviai vartojančia, tvaria, žiedine, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo CO2 lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat įgyvendinti Sąjungos ilgalaikę klimato ir energetikos strategiją, galiosiančią iki amžiaus vidurio, vadovaujantis Paryžiaus sutarties tikslu. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į Programą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  perėjimas prie švarios energijos yra svarbus indėlis švelninant klimato kaitą ir juo teikiama papildomos naudos aplinkai. Į Programą turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiamas perėjimas prie švarios energijos, iki 2020 m. finansuojamas pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų technologijų, kuriomis galima padėti švelninti klimato kaitą, naudojimą. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į Programą, atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir prieš jas buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

(8)  perėjimas prie švarios energijos yra svarbus indėlis švelninant klimato kaitą ir juo teikiama papildomos naudos aplinkai. Į Programą turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiamas perėjimas prie švarios energijos, iki 2020 m. finansuojamas pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo technologijų, kuriomis galima padėti švelninti klimato kaitą, naudojimą. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į Programą, atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir prieš buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  švarios energijos teisės aktų poveikio vertinimuose nustatyta, kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir nedidelio masto atsinaujinantieji energijos ištekliai), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams. Vienas iš perėjimo prie švarios energijos paprogramės tikslų yra stiprinti projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į švarią energiją, taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

(9)  švarios energijos teisės aktų poveikio vertinimuose nustatyta, kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir nedidelio masto atsinaujinantieji energijos ištekliai), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams. Vienas iš perėjimo prie švarios energijos paprogramės tikslų yra stiprinti projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo rėmimą, taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a)  programa LIFE yra vienintelė programa, skirta konkretiems aplinkos ir klimato srities veiksmams, ir todėl ji atlieka svarbų vaidmenį remiant Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą šiose srityse;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)  atsižvelgiant į tai, kad svarbu spręsti klimato kaitos klausimus, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, šia Programa bus padedama integruoti klimato politiką ir pasiekti tikslą, kad 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai. Tikimasi, kad pagal šią Programą 61 proc. viso programai skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti Programą rengiant ir įgyvendinant, vėliau jie bus pakartotinai įvertinti vykstant vertinimo ir peržiūros procesams;

(24)  atsižvelgiant į tai, kad svarbu spręsti klimato kaitos klausimus, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, šia Programa bus padedama integruoti klimato politiką ir pasiekti tikslą, kad 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, ir kad kuo greičiau, bet vėliausiai 2027 m. šios išlaidos sudarytų 30 proc. Tikimasi, kad pagal šią Programą 61 proc. viso programai skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti Programą rengiant ir įgyvendinant, vėliau jie bus pakartotinai įvertinti vykstant vertinimo ir peržiūros procesams;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 5 450 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 442 000 000 EUR 2018 m. kainomis (7 272 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

Pagrindimas

Siūloma, kad finansinis paketas būtų iš dalies pakeistas, atsižvelgiant į kovo 14 d. ir gegužės 30 d. EP rezoliucijas dėl kitos DFP.

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies a punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) 3 500 000 000 EUR aplinkos sričiai; iš šios sumos

a) 70 proc., t. y. 4 509 400 000 EUR 2018 m. kainomis (5 090 400 000 EUR dabartinėmis kainomis) aplinkos sričiai; iš šios sumos

Pagrindimas

Programa LIFE yra vienintelis ES fondas, skirtas išimtinai aplinkos ir klimato politikos tikslams. Nors kitoje DFP siekiant ES klimato kaitos švelninimo tikslo su klimatu susijusiems veiksmams taip pat bus skirtas finansavimas pagal daugelį kitų programų, itin svarbu užtikrinti, kad aplinkosaugos veiksmams būtų skiriama daugiau lėšų. Todėl tikslinga skirti daugiau lėšų pagal LIFE programą vykdomoms aplinkos srities paprogramėms (70 proc., o ne 64,2 proc., kaip pasiūlė Komisija).

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies a punkto 1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1) 2 150 000 000 EUR skiriama paprogramei „Gamta ir biologinė įvairovė“,

1) 61 proc., t. y. 750 734 000 EUR 2018 m. kainomis (3 105 144 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama paprogramei „Gamta ir biologinė įvairovė“,

Pagrindimas

Programa LIFE yra vienintelis ES fondas, skirtas išimtinai aplinkos ir klimato politikos tikslams. Nors kitoje DFP siekiant ES klimato kaitos švelninimo tikslo su klimatu susijusiems veiksmams taip pat bus skirtas finansavimas pagal daugelį kitų programų, itin svarbu užtikrinti, kad aplinkosaugos veiksmams būtų skiriama daugiau lėšų. Todėl tikslinga skirti daugiau lėšų pagal LIFE programą vykdomoms aplinkos srities paprogramėms (70 proc., o ne 64,2 proc., kaip pasiūlė Komisija).

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies a punkto 2 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2) 1 350 000 000 EUR – paprogramei „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“;

2) 39 proc., t. y. 1 758 666 000 EUR 2018 m. kainomis (1 958 256 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama paprogramei „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“;

Pagrindimas

Programa LIFE yra vienintelis ES fondas, skirtas išimtinai aplinkos ir klimato politikos tikslams. Nors kitoje DFP siekiant ES klimato kaitos švelninimo tikslo su klimatu susijusiems veiksmams taip pat bus skirtas finansavimas pagal daugelį kitų programų, itin svarbu užtikrinti, kad aplinkosaugos veiksmams būtų skiriama daugiau lėšų. Todėl tikslinga skirti daugiau lėšų pagal LIFE programą vykdomoms aplinkos srities paprogramėms (70 proc., o ne 64,2 proc., kaip pasiūlė Komisija).

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies b punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) 1 950 000 000 klimato sričiai; iš šios sumos

b) 30 proc., t. y. 1 932 600 000 EUR 2018 m. kainomis (2 182 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) klimato sričiai; iš šios sumos

Pagrindimas

Programa LIFE yra vienintelis ES fondas, skirtas išimtinai aplinkos ir klimato politikos tikslams. Nors kitoje DFP siekiant ES klimato kaitos švelninimo tikslo su klimatu susijusiems veiksmams taip pat bus skirtas finansavimas pagal daugelį kitų programų, itin svarbu užtikrinti, kad aplinkosaugos veiksmams būtų skiriama daugiau lėšų. Todėl tikslinga skirti daugiau lėšų pagal LIFE programą vykdomoms aplinkos srities paprogramėms (70 proc., o ne 64,2 proc., kaip pasiūlė Komisija).

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies b punkto 1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1) 950 000 000 EUR skiriama paprogramei „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

1) 49 proc., t. y. 946 974 000 EUR 2018 m. kainomis (1 069 180 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama paprogramei „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

Pagrindimas

Programa LIFE yra vienintelis ES fondas, skirtas išimtinai aplinkos ir klimato politikos tikslams. Nors kitoje DFP siekiant ES klimato kaitos švelninimo tikslo su klimatu susijusiems veiksmams taip pat bus skirtas finansavimas pagal daugelį kitų programų, itin svarbu užtikrinti, kad aplinkosaugos veiksmams būtų skiriama daugiau lėšų. Todėl tikslinga skirti daugiau lėšų pagal LIFE programą vykdomoms aplinkos srities paprogramėms (70 proc., o ne 64,2 proc., kaip pasiūlė Komisija).

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies b punkto 2 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2) 1 000 000 000 EUR – paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“.

2) 51 proc., t. y. 985 626 000 EUR 2018 m. kainomis (1 112 820 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“.

Pagrindimas

Programa LIFE yra vienintelis ES fondas, skirtas išimtinai aplinkos ir klimato politikos tikslams. Nors kitoje DFP siekiant ES klimato kaitos švelninimo tikslo su klimatu susijusiems veiksmams taip pat bus skirtas finansavimas pagal daugelį kitų programų, itin svarbu užtikrinti, kad aplinkosaugos veiksmams būtų skiriama daugiau lėšų. Todėl tikslinga skirti daugiau lėšų pagal LIFE programą vykdomoms aplinkos srities paprogramėms (70 proc., o ne 64,2 proc., kaip pasiūlė Komisija).

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Komisija reguliariai stebi, kaip integruojami klimato ir biologinės įvairovės tikslai, įskaitant išlaidų sumą, ir teikia ataskaitas. Kiek šiuo reglamentu prisidedama prie to, kad 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, padedančioms siekti klimato politikos tikslų, turi būti stebima visoje Sąjungos klimato srities rodiklių sistemoje. Su biologine įvairove susijusios išlaidos stebimos naudojant specialų rodiklių rinkinį. Tie stebėjimo metodai taikomi siekiant kiekybiškai įvertinti įsipareigojimų asignavimus, kuriais tikimasi prisidėti atitinkamai prie klimato politikos ir biologinės įvairovės tikslų per visą 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos galiojimo laikotarpį, duomenis pateikiant tinkamu suskirstymo lygmeniu. Išlaidos kasmet parodomos biudžeto programos pranešime. Apie Programos indėlį siekiant Sąjungos klimato politikos ir biologinės įvairovės tikslų turėtų būti reguliariai pranešama vertinimuose ir metinėje ataskaitoje.

4. Komisija reguliariai stebi, kaip integruojami klimato ir biologinės įvairovės tikslai, įskaitant išlaidų sumą, ir teikia ataskaitas. Kiek šiuo reglamentu prisidedama prie to, kad 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, padedančioms siekti klimato politikos tikslų 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, ir kiek – prie to, kad kuo greičiau, bet vėliausiai 2027 m. šios išlaidos sudarytų 30 proc., turi būti stebima visoje Sąjungos klimato srities rodiklių sistemoje. Su biologine įvairove susijusios išlaidos stebimos naudojant specialų rodiklių rinkinį. Tie stebėjimo metodai taikomi siekiant kiekybiškai įvertinti įsipareigojimų asignavimus, kuriais tikimasi prisidėti atitinkamai prie klimato politikos ir biologinės įvairovės tikslų per visą 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos galiojimo laikotarpį, duomenis pateikiant tinkamu suskirstymo lygmeniu. Išlaidos kasmet parodomos biudžeto programos pranešime. Apie Programos indėlį siekiant Sąjungos klimato politikos ir biologinės įvairovės tikslų turėtų būti reguliariai pranešama vertinimuose ir metinėje ataskaitoje.

 

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) sukūrimas

Nuorodos

COM(2018)0385 – C8-0249/2018 – 2018/0209(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

14.6.2018

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

14.6.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Anneli Jäätteenmäki

11.7.2018

Svarstymas komitete

26.9.2018

 

 

 

Priėmimo data

5.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean Arthuis, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, André Elissen, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Ingeborg Gräßle, John Howarth, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Tiemo Wölken, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Karine Gloanec Maurin, Alain Lamassoure, Janusz Lewandowski, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Marco Valli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Michael Detjen, Stefan Gehrold

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

26

+

ALDE

Jean Arthuis, Gérard Deprez

ECR

Zbigniew Kuźmiuk

EFDD

Marco Valli

NI

Eleftherios Synadinos

PPE

Reimer Böge, Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Stefan Gehrold, Ingeborg Gräßle, Alain Lamassoure, Janusz Lewandowski, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Inese Vaidere

S&D

Michael Detjen, Eider Gardiazabal Rubial, Karine Gloanec Maurin, John Howarth, Vladimír Maňka, Isabelle Thomas, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

VERTS/ALE

Indrek Tarand

2

-

ECR

Bernd Kölmel

ENF

André Elissen

1

0

ENF

Marco Zanni

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

[1] Europos Parlamento 2018 m. kovo 14 d. rezoliucija „Būsima DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ (2017/2052(INI)),

(2)

[2] 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių (2018/2714(RSP))


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (18.10.2018)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013

(COM(2018) 0385 – C8-0249/2018 – 2018/0209(COD))

Nuomonės referentė: Maria Gabriela Zoană

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Programa LIFE yra priemonė, skirta Sąjungos politikai, padedančiai apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę ir prisitaikyti prie klimato kaitos, finansuoti. Ji padeda siekti Sąjungos tikslo – 25 proc. viso biudžeto skirti išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai. Europos Parlamentas savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ nusprendė, kad šias išlaidas reikėtų padidinti iki 30 proc.

Šios programos lėšomis finansuojami projektai pagal paprogrames „Gamta ir biologinė įvairovė“, „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“, „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“ ir „Perėjimas prie švarios energijos“. Programos tikslas – padėti pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos. Tai daroma skatinant naujoviškus aplinkos politikos srities metodus ir apskritai ieškant būdų, kaip gerinti Sąjungos politikos įgyvendinimą šioje srityje.

Komisijos pasiūlyme dėl programos LIFE 2021–2027 m. atsižvelgiama į keletą Regioninės plėtros komiteto iškeltų susirūpinimą keliančių klausimų. Konkrečiai šiame pasiūlyme:

–  numatoma programos LIFE ir sanglaudos politikos fondų sąveika;

–  išdėstytos konkrečios finansavimo taisyklės, taikytinos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse ir teritorijose, įskaitant biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų Europos užjūrio teritorijų (BEST) schemą;

–   numatoma galimybė tam tikromis sąlygomis šią programą taikyti ir trečiosiose šalyse;

–  svarbus vaidmuo suteikiamas bendradarbiavimui ir geriausios patirties kūrimui.

Todėl nuomonės referentė siūlo patvirtinti šią programą padarius keletą pakeitimų siekiant:

–  atkreipti dėmesį į sanglaudos politikos ir programos LIFE sąsają;

–  regionų ir vietos valdžios institucijoms suteikti svarbesnį vaidmenį;

–  remti administracinių gebėjimų stiprinimo projektus;

–  atkreipti dėmesį į aplinkos srityje skiriamo finansavimo svarbą atokiausiems regionams ir užjūrio šalims ir teritorijoms;

–  tiksliau nustatyti trečiųjų šalių, įskaitant buvusias Sąjungos valstybes nares, dalyvavimo programoje sąlygas.

PAKEITIMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai ir siekiniai, nustatyti aplinkos, klimato ir susijusiais švarios energijos srities teisės aktais, politika, planais ir tarptautiniais įsipareigojimais, Programa turėtų būti padedama pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, aplinkos kokybės apsaugos bei gerinimo ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo bei jos didinimo, imantis tiesioginių intervencinių priemonių arba remiant tų tikslų integravimą į kitų sričių politiką;

(3)  kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai ir siekiniai, nustatyti aplinkos, klimato ir susijusiais švarios energijos srities teisės aktais, politika, planais ir tarptautiniais įsipareigojimais, Programa turėtų būti padedama pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, aplinkos kokybės išsaugojimo, apsaugos bei gerinimo ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo bei jos didinimo, imantis tiesioginių intervencinių priemonių arba remiant tų tikslų integravimą į kitų sričių politiką;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)   Sąjunga yra įsipareigojusi imtis visapusių veiksmų, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai, – jais pabrėžiamas esminis gamtos išteklių valdymo, siekiant užtikrinti išteklių ilgalaikį buvimą, ekosisteminių paslaugų, jų ryšio su žmonių sveikata ir tvaraus bei socialiniu požiūriu integracinio ekonomikos augimo ryšys. Atsižvelgiant į tai, Programa turėtų būti iš esmės skatinama ir ekonominė plėtra, ir socialinė sanglauda;

(4)   Visa Europos Sąjunga yra įsipareigojusi imtis visapusių veiksmų, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai, – jais pabrėžiamas esminis gamtos išteklių valdymo, siekiant užtikrinti ilgalaikį išteklių buvimą, ekosisteminių paslaugų, jų ryšio su žmonių sveikata ir tvaraus bei socialiniu požiūriu integracinio ekonomikos augimo ryšys. Tai taip pat padės kurti žaliąsias darbo vietas. Atsižvelgiant į tai, Programa turėtų būti iš esmės skatinama ir tvari ekonominė plėtra, ir socialinė bei teritorinė sanglauda;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti energiją efektyviai vartojančia, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo CO2 lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat pasirengti Sąjungos ilgalaikei klimato ir energetikos strategijai, galiosiančiai iki amžiaus vidurio. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į Programą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

(7)  siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti energiją efektyviai vartojančia, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo CO2 lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat regioniniu ir vietos lygmeniu, ir pasirengti Sąjungos ilgalaikei klimato ir energetikos strategijai, galiosiančiai iki amžiaus vidurio. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į Programą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a)  Europos Parlamentas savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliucijoje „Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimas. SESV 349 straipsnio taikymas“ (2016/2250(INI)) priminė atokiausių regionų konkrečius poreikius aplinkos ir klimato politikos srityje;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  perėjimas prie švarios energijos yra svarbus indėlis švelninant klimato kaitą ir juo teikiama papildomos naudos aplinkai. Į Programą turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiamas perėjimas prie švarios energijos, iki 2020 m. finansuojamas pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų technologijų, kuriomis galima padėti švelninti klimato kaitą, naudojimą. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į Programą, atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir prieš jas buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

(8)  perėjimas prie švarios energijos yra svarbus indėlis švelninant klimato kaitą ir juo teikiama papildomos naudos aplinkai. Į Programą turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiamas perėjimas prie švarios energijos, iki 2020 m. finansuojamas pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, nes tų veiksmų tikslas yra palengvinti jau esamų technologijų, kuriomis galima padėti įveikti su klimatu susijusius iššūkius, sušvelninti klimato kaitą ir pasiekti Sąjungos tikslų aplinkos srityje, naudojimą. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į Programą, atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“, kitas esamas programas ir prieš jas buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  švarios energijos teisės aktų poveikio vertinimuose nustatyta, kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir nedidelio masto atsinaujinantieji energijos ištekliai), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams. Vienas iš perėjimo prie švarios energijos paprogramės tikslų yra stiprinti projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į švarią energiją, taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

(9)  švarios energijos teisės aktų poveikio vertinimuose nustatyta, kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir nedidelio masto atsinaujinantieji energijos ištekliai), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams. Vienas iš perėjimo prie švarios energijos paprogramės tikslų yra stiprinti projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, didžiausią dėmesį skiriant konkrečiam regionų energijos potencialui, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į švarią energiją, taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų būti užtikrinama, kad, vykstant programos „Europos horizontas“ strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimo procesui būtų atpažintas ir nustatytas poreikis moksliniais tyrimais ir inovacijomis ES spręsti aplinkos, klimato ir energetikos uždavinius. Programa LIFE toliau turėtų teikti postūmį įgyvendinti ES aplinkos, klimato ir švarios energijos politiką ir teisės aktus, be kita ko, perimant ir taikant programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus ir, kai jais galima padėti spręsti aplinkos, klimato arba perėjimo švarios energijos klausimus, padedant juos diegti platesniu mastu. Programos „Europos horizontas“ Europos inovacijų taryba gali remti naujų proveržio idėjų, galinčių atsirasti įgyvendinant programos LIFE projektus, tobulinimą ir komercializaciją;

(10)  sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų būti užtikrinama, kad, vykstant programos „Europos horizontas“ strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimo procesui būtų atpažintas ir nustatytas poreikis moksliniais tyrimais ir inovacijomis ES spręsti aplinkos, klimato ir energetikos uždavinius. Programa LIFE toliau turėtų teikti postūmį įgyvendinti ES aplinkos, klimato ir švarios energijos politiką ir teisės aktus, be kita ko, perimant ir taikant programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus ir, kai jais galima padėti spręsti aplinkos, klimato arba perėjimo švarios energijos klausimus, padedant juos diegti platesniu mastu. Be to, sekant programos „Horizontas 2020“ taisyklių ir procedūrų modeliu, administraciniu požiūriu sudėtingesnė naujosios LIFE programos taikymo ir vertinimo tvarka turėtų būti supaprastinta. Į būsimus naujosios programos LIFE įgyvendinimo planus turėtų būti įtraukti sėkmingi programos „Horizontas 2020“ komponentai. Programos „Europos horizontas“ Europos inovacijų taryba gali remti naujų proveržio idėjų, galinčių atsirasti įgyvendinant programos LIFE projektus, tobulinimą ir komercializaciją;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  Sąjungos naujausiame aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros dokumentų rinkinyje21 nurodyta, kad reikia didžiulės pažangos, siekiant paspartinti Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimą ir padidinti aplinkos ir klimato tikslų integravimą į kitų sričių politiką. Todėl Programa turėtų paskatinti reikiamą pažangą plėtojant, bandant ir pakartojant naujus metodus; remiant politikos plėtojimą, stebėseną ir peržiūrą; didinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

(12)  Sąjungos naujausiame aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros dokumentų rinkinyje21 nurodyta, kad reikia didžiulės pažangos, siekiant paspartinti Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimą ir padidinti aplinkos ir klimato tikslų integravimą į kitų sričių politiką. Todėl Programa turėtų paskatinti reikiamą pažangą plėtojant, bandant, pakartojant naujus metodus ir geriausią praktiką bei didinant jų matomumą; remiant politikos plėtojimą, nuoseklumą, darną, stebėseną ir peržiūrą; skatinant veiksmingesnį nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų veiklos koordinavimą; stiprinant visų suinteresuotųjų šalių, visų pirma nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, NVO, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių, dalyvavimą; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

_________________

_________________

21 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ (COM/2017/063 final).

21 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ (COM/2017/063 final).

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  siekiant sustabdyti biologinės įvairovės, įskaitant jūros ekosistemas, nykimą ir ją didinti, reikia remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir politikos, įskaitant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.22, Tarybos direktyvą 92/43/EEB23, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB24 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 1143/201425, plėtojimą, įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir vertinimą, visų pirma kaupiant žinių bazę, reikalingą politikai plėtoti ir įgyvendinti, taip pat kaupiant, bandant, demonstruojant ir taikant geriausią patirtį ir sprendimus nedideliu mastu arba specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, įskaitant integruotą prioritetinių veiksmų programos, parengtos pagal Direktyvą 92/43/EEB, taikymą; vykdydama Biologinės įvairovės konvencija nustatytas ataskaitų teikimo prievoles Sąjunga turėtų stebėti su biologine įvairove susijusias savo išlaidas. Taip pat reikėtų laikytis kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

(13)  siekiant sustabdyti biologinės įvairovės, įskaitant jūros ekosistemas, nykimą ir ją didinti, reikia remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir politikos, įskaitant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.22, Tarybos direktyvą 92/43/EEB23, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB24 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 1143/201425, plėtojimą, įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir vertinimą, visų pirma kaupiant žinių bazę, reikalingą politikai plėtoti ir įgyvendinti, taip pat kaupiant, bandant, demonstruojant ir taikant geriausią patirtį ir sprendimus nedideliu mastu arba specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, įskaitant integruotą prioritetinių veiksmų programos, parengtos pagal Direktyvą 92/43/EEB, taikymą. Biologinės įvairovės apsaugos klausimas negali būti sprendžiamas atskirai: būtinas koordinuotas požiūris ES ir tarptautiniu lygmeniu. Sąjunga turėtų didesnį dėmesį ir daugiau lėšų skirti biologinių duomenų rinkimo ir lyginimo tobulinimui bei šių duomenų pavertimui rezultatais, kurie išsaugojimo veiksmus geriau sutelktų geografiniu požiūriu. vykdydama Biologinės įvairovės konvencija nustatytas ataskaitų teikimo prievoles Sąjunga turėtų stebėti su biologine įvairove susijusias savo išlaidas. Taip pat reikėtų laikytis kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

_________________

_________________

22 COM(2011) 244 final.

22 COM(2011) 244 final.

23 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

23 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

24 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

24 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

25 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).

25 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  iš pastarojo meto vertinimų, įskaitant ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą ir gamtos teisės aktų tinkamumo patikrą, matyti, kad viena pagrindinių Sąjungos gamtos teisės aktų ir biologinės įvairovės strategijos nepakankamo įgyvendinimo priežasčių yra nepakankamas finansavimas. Sąjungos pagrindinėmis finansavimo priemonėmis, įskaitant [Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą], galima labai padėti patenkinti šiuos poreikius. Programa tokio integravimo veiksmingumas gali būti toliau didinamas įgyvendinant strateginius gamtos projektus, skirtus skatinti Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės teisės aktų ir politikos įgyvendinimą, įskaitant pagal Direktyvą 92/43/EEB parengtose prioritetinių veiksmų programose nustatytus veiksmus. Strateginiais gamtos projektais veiksmų programos turėtų būti remiamos valstybėse narėse, kad atitinkami gamtos ir biologinės įvairovės tikslai būtų integruoti į kitų sričių politiką ir kitas finansavimo programas, taip užtikrinant, kad šių rūšių politikai įgyvendinti būtų sutelkta reikiamų lėšų. Valstybės narės savo bendros žemės ūkio politikos strateginiame plane galėtų nuspręsti tam tikrą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtų lėšų dalį skirti papildyti paramą veiksmams, kuriais papildomi šiame reglamente apibrėžti strateginiai gamtos projektai;

(14)  iš pastarojo meto vertinimų, įskaitant ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą ir gamtos teisės aktų tinkamumo patikrą, matyti, kad viena pagrindinių Sąjungos gamtos teisės aktų ir biologinės įvairovės strategijos nepakankamo įgyvendinimo priežasčių yra nepakankamas finansavimas ir reikalingas geresnis vyriausybės ir mokslo institucijų koordinavimas. Pagrindinėmis Sąjungos finansavimo priemonėmis, įskaitant visų pirma sanglaudos politikos fondus, būtent [Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą], galima labai padėti patenkinti šiuos poreikius. Programa tokio integravimo veiksmingumas turi būti toliau didinamas įgyvendinant strateginius projektus, skirtus skatinti tvarumą ir išsaugojimą bei Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės teisės aktų ir politikos įgyvendinimą, įskaitant pagal Direktyvą 92/43/EEB parengtose prioritetinių veiksmų programose nustatytus veiksmus. Daugelyje valstybių narių didelė dalis ekosistemų yra nualintos; atkuriant ekosistemas prisidedama prie biologinės įvairovės nykimo stabdymo ir jų teikiamų ekosistemų funkcijų išsaugojimo. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad būtų sukurta erdvė gamtiniams procesams, kuriais siekiama atkurti ir išlaikyti ekosistemas ir skatinti partnerystę su kitais ekonomikos sektoriais, pavyzdžiui, miškininkystės ir vandentvarkos, plėtojant gamtos ekonomiką. Strateginiais gamtos projektais veiksmų programos turėtų būti remiamos valstybėse narėse, kad atitinkami gamtos ir biologinės įvairovės tikslai būtų integruoti į kitų sričių politiką ir kitas finansavimo programas, taip užtikrinant, kad būtų sutelkta reikiamų lėšų, ir garantuojant įvairių ES finansinių priemonių sąveiką, kad šių rūšių politika būtų įgyvendinama užtikrinant pusiausvyrą tarp gamtos apsaugos ir vietos bei regioninės plėtros poreikių. Valstybės narės ir jų regionai savo bendros žemės ūkio politikos strateginiame plane galėtų nuspręsti tam tikrą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtų lėšų dalį skirti papildyti paramą veiksmams, kuriais papildomi šiame reglamente apibrėžti strateginiai gamtos projektai;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)   savanoriška biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų Europos užjūrio teritorijų (BEST) schema skatinama biologinės įvairovės, įskaitant jūrų biologinę įvairovę, išsaugojimas ir tausus ekosisteminių paslaugų, įskaitant ekosistemomis grindžiamą požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos poveikio ir klimato kaitos švelninimą, naudojimas Sąjungos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. BEST padėjo geriau suvokti atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų svarbą siekiant biologinę įvairovę išsaugoti visame pasaulyje. Savo 2017 ir 2018 m. ministrų deklaracijose užsienio šalys ir teritorijos pareiškė esančios dėkingos už šią mažų dotacijų, skirtų biologinei įvairovei, schemą. Tinkama leisti, kad pagal Programą toliau būtų finansuojamos mažos dotacijos biologinei įvairovei ir atokiausiuose regionuose, ir užjūrio šalyse bei teritorijose;

(15)   savanoriška biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų Europos užjūrio teritorijų (BEST) schema skatinama biologinės įvairovės, įskaitant jūrų biologinę įvairovę, išsaugojimas ir tausus ekosisteminių paslaugų, įskaitant ekosistemomis grindžiamą požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos poveikio ir klimato kaitos švelninimą, naudojimas Sąjungos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. BEST padėjo geriau suvokti atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų svarbą siekiant biologinę įvairovę išsaugoti visame pasaulyje. Savo 2017 ir 2018 m. ministrų deklaracijose užsienio šalys ir teritorijos pareiškė esančios dėkingos už šią mažų dotacijų, skirtų biologinei įvairovei, schemą. Todėl ji turėtų būti užtikrintas jos tvarumas įtraukiant ją į LIFE programą ir užtikrinant plataus užmojo finansinius jos biudžeto išteklius. Pagal Programą turi toliau būti finansuojamos mažos dotacijos biologinei įvairovei ir atokiausiuose regionuose, ir užjūrio šalyse bei teritorijose, taip praktiškai įgyvendinant Sąjungos pareigą šioms teritorijoms, užtikrinant, kad būtų siekiama Sąjungos tikslų aplinkos srityje ir prisidedama prie socialinės ir teritorinės sanglaudos. Ši sistema nepakeičia kito atokiausių regionų finansavimo pagal programą LIFE;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)   kad būtų galima skatinti žiedinę ekonomiką, turi keistis mentalitetas ir požiūris į medžiagų bei produktų, įskaitant plastiką, projektavimą, gamybą, vartojimą ir šalinimą. Programa turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio – turėtų būti teikiama finansinė parama, skirta įvairiems subjektams (įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir vartotojams), visų pirma taikant, plėtojant ir kartojant geriausias technologijas, praktiką ir sprendimus, specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, taip pat ir laikantis integruoto požiūrio į atliekų tvarkymo ir prevencijos planų įgyvendinimą. Remiant plastiko strategijos įgyvendinimą, visų pirma gali būti imamasi veiksmų į jūrą išmestų šiukšlių problemai spręsti;

(16)   kad būtų galima skatinti žiedinę ekonomiką, turi keistis mentalitetas ir požiūris į medžiagų bei produktų, įskaitant plastiką, projektavimą, gamybą, vartojimą ir šalinimą. Programa turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio – turėtų būti teikiama finansinė parama, skirta įvairiems subjektams (įmonėms, nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms ir vartotojams), visų pirma taikant, plėtojant ir kartojant geriausias technologijas, praktiką ir sprendimus, specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, taip pat ir laikantis integruoto teritorinio požiūrio į atliekų tvarkymo ir prevencijos planų įgyvendinimą. Remiant plastiko strategijos įgyvendinimą, gali būti imamasi veiksmų, visų pirma, į jūrą išmestų šiukšlių problemai spręsti, taip prisidedant prie jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)   siekiant geriau valdyti aplinkos, klimato kaitos ir atitinkamus perėjimo prie švarios energijos klausimus, reikia įtraukti pilietinę visuomenę, o tam reikia geriau informuoti visuomenę, įtraukti vartotojus ir plėsti suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, dalyvavimą vykstant konsultacijoms dėl atitinkamos politikos ir įgyvendinant tą politiką;

(20)   siekiant visais lygmenimis geriau valdyti aplinkos, klimato kaitos ir atitinkamus perėjimo prie švarios energijos klausimus, reikia įtraukti pilietinę visuomenę, o tam reikia gerinti ryšius ir geriau informuoti visuomenę, įtraukti nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, vartotojus ir plėsti suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerius ir įmones, dalyvavimą vykstant konsultacijoms dėl atitinkamos politikos ir įgyvendinant tą politiką;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)   įgyvendinant Programą turėtų būti rengiami ir remiami rinkos dalyviai, gebantys pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimatui atsparios ekonomikos, – tam reikėtų bandyti naujas verslo galimybes, atnaujinti profesinius įgūdžius, suteikti vartotojams galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukti ir įgalinti įtaką darančius asmenis ir bandyti naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, reikėtų skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą;

(22)   įgyvendinant Programą turėtų būti rengiami ir remiami rinkos dalyviai, gebantys pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimatui atsparios ekonomikos, – tam reikėtų bandyti naujas verslo galimybes, atnaujinti profesinius įgūdžius, suteikti vartotojams galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukti ir įgalinti įtaką darančius asmenis, bandyti naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką, ir įtraukti vietos ir regionų suinteresuotuosius subjektus įgyvendinant tikslus, susijusius su žiedine ekonomika. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, reikėtų skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą, taip pat vykdant žiniasklaidos kampanijas;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23)   Sąjungos lygmeniu didelės investicijos į aplinkos ir klimato veiksmus pirmiausia finansuojamos pagal pagrindines Sąjungos finansavimo programas (tai vadinama integravimu). Kadangi strateginiams integruotiesiems projektams ir strateginiams gamtos projektams, rengtiniems pagal Programą, tenka skatinamasis vaidmuo, jais turėtų būti papildomos finansavimo galimybės, kurių esama pagal tas finansavimo programas ir naudojant kitus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, nacionalines lėšas, taip pat turėtų būti siekiama sinergijos;

(23)   Sąjungos lygmeniu didelės investicijos į aplinkos ir klimato veiksmus pirmiausia finansuojamos pagal pagrindines Sąjungos finansavimo programas (tai vadinama integravimu), įskaitant sanglaudos fondus. Kadangi strateginiams integruotiesiems projektams ir strateginiams gamtos projektams, rengtiniems pagal Programą, tenka skatinamasis vaidmuo, jais turėtų būti papildomos finansavimo galimybės, kurių esama pagal tas finansavimo programas ir naudojant kitus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, nacionalines lėšas, taip pat turėtų būti siekiama sinergijos;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)   atsižvelgiant į tai, kad svarbu spręsti klimato kaitos klausimus, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, šia Programa bus padedama integruoti klimato politiką ir pasiekti tikslą, kad 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai. Tikimasi, kad pagal šią Programą 61 proc. viso programai skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti Programą rengiant ir įgyvendinant, vėliau jie bus pakartotinai įvertinti vykstant vertinimo ir peržiūros procesams;

(24)   atsižvelgiant į tai, kad svarbu spręsti klimato kaitos klausimus, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, šia Programa bus padedama integruoti klimato politiką ir pasiekti tikslą, kad 30 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai. Tikimasi, kad pagal šią Programą 61 proc. viso programai skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti Programą rengiant ir įgyvendinant, vėliau jie bus pakartotinai įvertinti vykstant vertinimo ir peržiūros procesams;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25)   įgyvendinant Programą deramą dėmesį reikėtų skirti atokiausių regionų strategijai, atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir specifinius tų regionų poreikius bei pažeidžiamumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato ir atitinkamą perėjimo prie švarios energijos, bet į kitų sričių Sąjungos politiką;

(25)   Pagal SESV 174 ir 349 straipsnius įgyvendinant Programą deramą dėmesį reikia skirti atokiausių regionų, kurie yra visateisė Sąjungos dalis, strategijai, ir apskritai, prisitaikyti prie specifinių tų regionų poreikių, ypatumų, apribojimų bei pažeidžiamumo, kuriuos jie patiria dėl didelių bei nuolatinių gamtinių ar demografinių sunkumų. Ją įgyvendinant taip pat būtų galima prisidėti mažinant skirtingų regionų išsivystymo lygio nelygybę ir mažinant daugumos nepalankiausioje padėtyje esančių regionų išsivystymo trūkumą, taip pat konkrečius sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant aplinkai palankią politiką, taip prisidedant prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimatui atsparios ekonomikos ir biologinės įvairovės išsaugojimo juose. Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato ir atitinkamą perėjimo prie švarios energijos, bet į kitų sričių Sąjungos politiką;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)   remdama Programos įgyvendinimą Komisija turėtų bendradarbiauti su Programos nacionaliniais informacijos centrais, rengti seminarus ir praktinius užsiėmimus, skelbti pagal Programą finansuojamų projektų sąrašą arba imtis kitos veiklos, kuria būtų skleidžiami projektų rezultatai ir palengvinamas keitimasis patirtimi, žiniomis bei geriausia praktika, taip pat būtų skatinama projektų rezultatus atkartoti visoje Sąjungoje. Tokia veikla visų pirma turėtų būti skiriama valstybėms narėms, kurios panaudoja mažai lėšų, ir turėtų būti palengvintas projektų paramos gavėjų, pareiškėjų arba suinteresuotųjų subjektų, susijusių su užbaigtais arba tebevykdomais tos pačios srities projektais, ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas;

(26)   remdama Programos įgyvendinimą Komisija turėtų bendradarbiauti su Programos nacionaliniais, regioniniais ir vietos informacijos centrais, rengti seminarus ir praktinius užsiėmimus, skelbti pagal Programą finansuojamų projektų sąrašą arba imtis kitos veiklos, pavyzdžiui žiniasklaidos kampanijų, siekiant geriau informuoti apie projektų rezultatus ir palengvinti keitimąsi patirtimi, žiniomis bei geriausia praktika, taip pat skatinant projektų rezultatus atkartoti visoje Sąjungoje, kartu skatinant bendradarbiavimą ir ryšius. Tokia veikla visų pirma turėtų būti skiriama valstybėms narėms, kurios panaudoja mažai lėšų, ir turėtų būti palengvintas projektų paramos gavėjų, pareiškėjų arba suinteresuotųjų subjektų, susijusių su užbaigtais arba tebevykdomais tos pačios srities projektais, ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas. Labai svarbu, kad palaikant šiuos ryšius ir bendradarbiaujant taip pat dalyvautų regionų ir vietos valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31)   finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir interesų konflikto riziką. Kai skiriamos dotacijos, turėtų būti numatoma galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius;

(31)   finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti geriausių rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą, interesų konflikto riziką ir mažesnę bendro finansavimo normą palyginti su kitomis tiesioginio valdymo priemonėmis. Kai skiriamos dotacijos, turėtų būti numatoma galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33)   pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles bei tikslus ir galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Šių subjektų dalyvavimas įgyvendinant šią Programą pirmiausia turėtų būti susietas su projektais, įgyvendinamais pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“;

(33)   pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose, už kurias Sąjunga yra atsakinga, įsisteigę subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles bei tikslus ir galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Šių subjektų dalyvavimas įgyvendinant šią Programą pirmiausia turėtų būti susietas su projektais, įgyvendinamais pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)   trečiosios valstybės, esančios Europos ekonominės erdvės narėmis, gali dalyvauti įgyvendinant Sąjungos programas, vykstant bendradarbiavimui pagal EEE susitarimą – jame nustatyta, kad programos gali būti įgyvendinamos priimant sprendimą pagal tą susitarimą. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti pagal kitas teisines priemones. Šiame reglamente turėtų būti konkrečiai nustatyta, kad turi būti suteikiamos būtinos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų išsamiai vykdyti savo atitinkamas pareigas;

(35)   trečiosios valstybės, esančios Europos ekonominės erdvės narėmis, gali dalyvauti įgyvendinant Sąjungos programas, vykstant bendradarbiavimui pagal EEE susitarimą – jame nustatyta, kad programos gali būti įgyvendinamos priimant sprendimą pagal tą susitarimą. Trečiosios šalys, įskaitant buvusias Sąjungos valstybes nares, taip pat gali dalyvauti pagal kitas teisines priemones. Šiame reglamente turėtų būti konkrečiai nustatyta, kad turi būti suteikiamos būtinos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų išsamiai vykdyti savo atitinkamas pareigas. Taip pat turėtų būti nustatyta, kad tam tikrais atvejais galima kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiuo reglamentu nustatoma Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – Programa).

Šiuo reglamentu nustatoma Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – Programa), apimanti laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Reglamente nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

Jame nustatomi programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1)  strateginiai gamtos projektai – projektai, kuriuos vykdant remiamas Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės tikslų siekimas, valstybėse narėse įgyvendinant nuoseklias veiksmų programas, kuriomis šie tikslai ir prioritetai integruojami į kitų sričių politiką ir finansines priemones, be kita ko, koordinuotai įgyvendinant pagal Direktyvą 92/43/EEB nustatytas prioritetinių veiksmų programas;

1)  strateginiai gamtos projektai – projektai, kuriuos vykdant remiamas Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės tikslų siekimas, valstybėse narėse nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis įgyvendinant nuoseklias veiksmų programas, kuriomis šie tikslai ir prioritetai integruojami į kitų sričių politiką ir finansines priemones, be kita ko, koordinuotai įgyvendinant pagal Direktyvą 92/43/EEB nustatytas prioritetinių veiksmų programas;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2)  strateginiai integruotieji projektai – projektai, kuriuos vykdant regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu arba tarptautiniu mastu įgyvendinamos valstybių narių institucijų parengtos aplinkos arba klimato strategijos ar veiksmų planai, kurių reikalaujama pagal konkrečius Sąjungos aplinkos, klimato arba atitinkamus švarios energijos teisės aktus arba politikos priemones, kartu užtikrinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir skatinant koordinavimą su bent vienu kitu atitinkamu Sąjungos, nacionaliniu arba privačiu finansavimo šaltiniu ir to šaltinio sutelkimą;

2)  strateginiai integruotieji projektai – projektai, kuriuos vykdant regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu arba tarptautiniu mastu įgyvendinamos valstybių narių nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų parengtos aplinkos arba klimato strategijos ar veiksmų planai, kurių reikalaujama pagal konkrečius Sąjungos aplinkos, klimato arba atitinkamus švarios energijos teisės aktus arba politikos priemones, kartu užtikrinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir skatinant koordinavimą su bent vienu kitu atitinkamu Sąjungos, nacionaliniu arba privačiu finansavimo šaltiniu ir to šaltinio sutelkimą;

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4)  standartiniai veiksmų projektai – projektai (išskyrus strateginius integruotuosius projektus, strateginius gamtos projektus arba techninės pagalbos projektus), kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių Programos tikslų;

4)  standartiniai veiksmų projektai – projektai (išskyrus strateginius integruotuosius projektus, strateginius gamtos projektus arba techninės pagalbos projektus), pavyzdžiui, bendruomenės inicijuoti vietos plėtros projektai, kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių Programos tikslų;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 4 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a)   administracinių gebėjimų stiprinimo projektai – projektai, kuriuos vykdydamos valstybių narių valdžios institucijos gerina gebėjimą atlikti funkcijas, spręsti problemas ir įgyvendinti tikslus, taip pat suvokti savo plėtrą ir tvariai spręsti su ja susijusius klausimus atsižvelgiant į platesnes aplinkybes;

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrasis Programos tikslas – padėti pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, be kita ko, pereinant prie švarios energijos, saugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją didinti ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi.

Bendrasis Programos tikslas – padėti pereiti prie tvarios, švarios, žiedinės, energiją ir išteklius efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, be kita ko, pereinant prie švarios ir atsinaujinančios energijos, saugoti bei tausoti aplinką ir gerinti jos kokybę, stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją didinti ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi ir kovoti su klimato kaita. Programa taip pat remiamas geresnis aplinkos ir klimato valdymas visais lygmenimis, įskaitant didesnį vietos ir regioninės valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  plėtoti, demonstruoti ir skatinti naujoviškus būdus ir metodus Sąjungos aplinkos ir klimato politikos ir teisės aktų tikslams siekti, įskaitant perėjimą prie švarios energijos, ir padėti taikyti su gamta ir biologine įvairove susijusią geriausią patirtį;

a)  plėtoti, demonstruoti ir skatinti naujoviškus būdus ir metodus Sąjungos aplinkos ir klimato politikos ir teisės aktų tikslams siekti, įskaitant perėjimą prie švarios ir atsinaujinančios energijos, ir padėti taikyti su gamta ir biologine įvairove susijusią geriausią patirtį;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)   padėti plėtoti, įgyvendinti, stebėti atitinkamus Sąjungos teisės aktus bei politiką ir užtikrinti jų vykdymą, be kita ko, gerinant valdymą didinant viešųjų ir privačiųjų subjektų gebėjimus ir įtraukiant pilietinę visuomenę;

b)   padėti plėtoti, įgyvendinti, stebėti atitinkamus Sąjungos teisės aktus bei politiką ir užtikrinti jų vykdymą, kartu gerinant bendradarbiavimą ir ryšius, be kita ko, gerinant daugiapakopį valdymą didinant viešųjų ir privačiųjų subjektų gebėjimus ir įtraukiant pilietinę visuomenę, taip pat regionų ir vietos lygmenimis;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)   skatinti sėkmingų techninių ir su politika susijusių sprendimų, kaip įgyvendinti atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir politiką, didelio masto taikymą, atkartojant rezultatus, susijusius tikslus integruojant į kitų sričių politiką ir viešojo bei privačiojo sektorių praktiką, telkiant investicijas ir gerinat galimybes gauti finansavimą.

c)   skatinti sėkmingų techninių ir su politika susijusių sprendimų, kaip įgyvendinti atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir politiką, didelio masto taikymą, atkartojant rezultatus ir gerąją patirtį, susijusius tikslus integruojant į kitų sričių politiką ir viešojo bei privačiojo sektorių praktiką, taip pat regionų ir vietos lygmenimis, telkiant investicijas ir gerinant galimybes gauti finansavimą.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

a)  „Klimato kaitos valdymas, švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 5 450 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

1.   Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 442 000 000 EUR 2018 m. kainomis.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  1 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

2.   1 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

a)  3 500 000 000 EUR aplinkos sričiai; iš šios sumos

a)   4 122 880 000 EUR aplinkos sričiai; iš šios sumos

1)   2 150 000 000 EUR skiriama paprogramei „Gamta ir biologinė įvairovė“,

1)   2 514 956 800 EUR skiriama paprogramei „Gamta ir biologinė įvairovė“,

2)  1 350 000 000 EUR – paprogramei „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“;

2)   1 607 923 200 EUR – paprogramei „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“;

b)  1 950 000 000 klimato sričiai; iš šios sumos

b)   2 319 120 000 klimato veiksmų sričiai; iš šios sumos

1)  950 000 000 EUR skiriama paprogramei „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

1)   1 136 368 800 EUR skiriama paprogramei „Klimato kaitos valdymas,švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

2)  1 000 000 000 EUR – paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“.

2)   1 182 751 200 EUR – paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 5 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  informavimas ir ryšių palaikymas, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas. Ryšių palaikymo veiklai pagal šį reglamentą skiriami finansiniai ištekliai apima ir institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, taip pat apie Sąjungos aplinkos, klimato arba susijusių švarios energijos teisės aktų įgyvendinimo bei perkėlimo į nacionalinę teisę padėtį;

a)  informacija ir ryšiai, įskaitant žiniasklaidos kampanijas, kaip antai informuotumo didinimas. Ryšių palaikymo veiklai pagal šį reglamentą skiriami finansiniai ištekliai apima ir institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, taip pat apie Sąjungos aplinkos, klimato arba susijusių švarios energijos teisės aktų įgyvendinimo bei perkėlimo į nacionalinę teisę padėtį;

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 5 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  tinklų ir geriausios patirties platformų kūrimas;

e)  tinklų ir geriausios patirties platformų ar projektų kūrimas;

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies d punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)   kitos trečiosios valstybės konkrečiame susitarime, taikomame trečiosios valstybės dalyvavimui įgyvendinant bet kurią Sąjungos programą, nustatytomis sąlygomis, jeigu tuo susitarimu

d)   kitos trečiosios šalys, įskaitant buvusias Sąjungos valstybes nares, konkrečiame susitarime, taikomame trečiosios šalies dalyvavimui įgyvendinant bet kurią Sąjungos programą, nustatytomis sąlygomis, jeigu tuo susitarimu

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies d punkto 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–   garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

–   užtikrinamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus, taip pat siūloma tam tikrais atvejais, kai taikoma, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programa turi būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas jos ir Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, programos „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės bei fondo „InvestEU“ nuoseklumas, siekiant sukurti sinergiją, visų pirma įgyvendinant strateginius gamtos projektus ir strateginius integruotuosius projektus, ir remti pagal šią Programą sukurtų sprendimų taikymą ir pakartojimą.

Programa turi būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas jos skaidrumas ir Sąjungos sanglaudos politikos, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, taip pat programos „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės bei fondo „InvestEU“ nuoseklumas, siekiant sukurti sinergiją, visų pirma įgyvendinant strateginius gamtos projektus ir strateginius integruotuosius projektus, ir remti pagal šią Programą sukurtų sprendimų taikymą ir pakartojimą. Susijusios regioninės ir vietos valdžios institucijos turi dalyvauti visuose atitinkamuose programavimo ir įgyvendinimo etapuose.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Komisija turėtų siekti subalansuoto metinio finansavimo, skiriamo tradiciniams projektams, paskirstymo tarp valstybių narių.

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį, ir jų didžiausia bendro finansavimo norma, lygi 85 proc.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)   administracinių gebėjimų stiprinimo projektai;

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalies a punkto 1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1)  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

1)  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje, įskaitant atokiausius regionus;

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Reikalavimus atitinka teisės subjektai, dalyvaujantys kaip konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai trys nepriklausomi subjektai, įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba su tomis valstybėmis susijusiose užjūrio šalyse ar teritorijose, arba Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, arba kitose trečiosiose valstybėse.

5.  Reikalavimus atitinka teisės subjektai, dalyvaujantys kaip konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai trys nepriklausomi subjektai, įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba su tomis valstybėmis susijusiose užjūrio šalyse ar teritorijose, įskaitant atokiausius regionus, arba Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, arba kitose trečiosiose valstybėse.

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea)   projektai turi atitikti bendrąjį geografinės pusiausvyros principą;

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  tam tikrais atvejais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektams geografinėse teritorijose, kuriose esama specifinių poreikių arba kurios yra pažeidžiamos, pavyzdžiui, teritorijose, kuriose kyla specifinių aplinkos uždavinių arba esama gamtinių kliūčių, tarpvalstybinėse teritorijose arba atokiausiuose regionuose.

f)  tam tikrais atvejais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektams geografinėse teritorijose, kuriose esama specifinių poreikių arba kurios yra pažeidžiamos, pavyzdžiui, teritorijose, kuriose kyla specifinių aplinkos uždavinių arba esama gamtinių kliūčių, tarpvalstybinėse teritorijose, šiaurinėse retai apgyvendintose teritorijose arba atokiausiuose regionuose.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa)  ypatingas dėmesys turi būti skiriamas lėšų skyrimui ir atokiausiuose regionuose vykdomų projektų įgyvendinimui.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Veiksmai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas arba kurie atitinka visas šias palyginamąsias sąlygas:

Išbraukta.

a) jie buvo įvertinti pagal Programą paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus;

 

b) jie atitinka to kvietimo teikti pasiūlymus minimalius kokybės reikalavimus;

 

c) pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus jie negali būti finansuojami dėl riboto biudžeto,

 

gali gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo+“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Reglamento (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamentas] [67] straipsnio 5 dalį ir Reglamento (ES) XX [dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos] [8] straipsnį, jei tokie veiksmai atitinka tokios programos tikslus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

 

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos, tinkamai dalyvauja visuose darbo programų rengimo ir įgyvendinimo etapuose.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)   lėšų paskirstymas kiekvienoje paprogramėje tos paprogramės poreikiams ir lėšų paskirstymas pagal skirtingas finansavimo rūšis;

a)   lėšų paskirstymas kiekvienoje paprogramėje tos paprogramės poreikiams ir lėšų paskirstymas pagal skirtingas finansavimo rūšis, taip pat kiekvienu atveju mažiausia ir didžiausia bendro finansavimo norma;

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.   Sąjungos lėšų gavėjai kiekvienam konkrečiam projektui paskiria už ryšių palaikymą atsakingą pareigūną (projekto ryšių palaikymo pareigūną).

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

2014–2020 m. aplinkos ir klimato politikos programos steigimas (LIFE)

Nuorodos

COM(2018)0385 – C8-0249/2018 – 2018/0209(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

14.6.2018

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

REGI

14.6.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Maria Gabriela Zoană

20.6.2018

Svarstymas komitete

13.9.2018

 

 

 

Priėmimo data

15.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, John Flack, Aleksander Gabelic, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Iskra Mihaylova, Konstantinos Papadakis, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Raffaele Fitto, John Howarth, Bronis Ropė, Davor Škrlec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Asim Ademov, Arne Lietz

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

23

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

ECR

Raffaele Fitto, John Flack

EFDD

Rosa D'Amato

PPE

Asim Ademov, Franc Bogovič, Lambert van Nistelrooij, Stanislav Polčák, Ramón Luis Valcárcel Siso, Joachim Zeller

S&D

Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Aleksander Gabelic, John Howarth, Constanze Krehl, Arne Lietz, Louis-Joseph Manscour, Liliana Rodrigues

VERTS/ALE

Bronis Ropė, Davor Škrlec

1

-

NI

Konstantinos Papadakis

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (16.10.2018)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013

(COM(2018)0385 – C8-0249/2018 – 2018/0209(COD))

Nuomonės referentas: Czesław Adam Siekierski

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Reglamentu (ES) Nr. 1293/2013 nustatyta 2014–2020 m. laikotarpio Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) yra paskutinė iš pastaruosius 25 metus vykdomų Sąjungos programų, kuriomis remiamas aplinkos ir klimato teisės aktų ir politikos prioritetų įgyvendinimas, programa. Programa, atliekančia skatinamąjį vaidmenį, remiami nedidelio masto veiksmai, kuriais siekiama pradėti, plėsti arba paspartinti tvarią gamybos, platinimo ir vartojimo praktiką.

Siūlomu reglamentu siekiama laikotarpiui nuo 2021 m. nustatyti Aplinkos ir klimato politikos programą (LIFE) ir jis turėtų būti paremtas, atsižvelgiant į programos svarbą patenkinant klimato ir aplinkos srities poreikius ir sprendžiant šios srities problemas. klimato kaitos problemos sprendimas yra vienas iš svarbiausių pasaulinių uždavinių, kuriam spręsti reikia suderinto ir plataus užmojo požiūrio.

Siūlomi pakeitimai visų pirma yra susiję su toliau aprašytais aspektais.

– Bendrųjų ir konkrečių Programos tikslų išaiškinimas

Programa turėtų padėti pereiti prie tvarios, žiedinės, efektyviai išteklius naudojančios ir efektyviai energiją vartojančios, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, be kita ko, pereinant prie labai efektyviai energiją vartojančios ir atsinaujinančiaisiais ištekliais paremtos energetikos sistemos. Turėtų būti paminėta parama tinklui „Natura 2000“ ir kova su ekosistemų būklės blogėjimu, taip pat aukšto lygio aplinkos apsauga ir plataus užmojo klimato politika. Programa turėtų būti remiamas geresnis aplinkos ir klimato valdymas visais lygmenimis, įskaitant didesnį pilietinės visuomenės, NVO ir vietos subjektų dalyvavimą. Į konkrečius Programos tikslus turėtų būti įtrauktos nuorodos į tvarų žemės ūkį ir tvarias maisto sistemas, taip pat į žemės ūkį, sodininkystę, miškininkystę ir žuvininkystę. Be to, Programa neturėtų trukdyti siekti kituose Sąjungos teisės aktuose ir politikoje užsibrėžtų tikslų;

– Programos struktūra

Į aplinkos sritį taip pat turėtų būti įtraukta tvaraus ūkininkavimo praktika, pvz., dirvožemio ir žemės ūkio biologinę įvairovę, anglies dioksido surinkimą, dirvožemio stebėjimą, dirvožemio ir vandens apsaugą;

– Skyrimo kriterijai

Pagal Programą finansuojami projektai reikšmingai prisidės prie bent vieno iš siūlomo reglamento 3 straipsnyje nurodytų tikslų siekimo; jie turi nekenkti kitiems Sąjungos teisės aktams ir politikos prioritetams, visų pirma efektyvaus išteklių naudojimo ir maisto gamybos teisės aktams ir politikos prioritetams. Be to, pirmumas turi būti skiriamas projektams, turintiems didžiausią pilietinės visuomenės, žemės savininkų, ūkininkų, sodininkų ir miškininkų dalyvavimo ir pažangaus bendradarbiavimo su jais potencialą. Komisija užtikrins pagal programą finansuojamų projektų geografinę pusiausvyrą.

– Tinkamos finansuoti sąnaudos, susijusios su žemės pirkimu

Praeityje žemės ūkio plotai būdavo perkami arba nusavinami naudojant programos LIFE lėšas. Tai sukėlė diskusijų visuomenėje. Žemės pirkimas turėtų būti vienintelis būdas norimam tikslui pasiekti, jei jis taikomas. Siekiant išsaugojimo tikslų pirmenybė turėtų būti teikiama bendradarbiavimui su ūkininkais.

– Programavimas, stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas

Komisija įgyvendinimo aktais priims LIFE programos daugiametes darbo programas. Tie įgyvendinimo aktai bus priimami laikantis naujame siūlomame straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, laikantis dabartinės programos LIFE nuostatų. LIFE komitetas turėtų būti išsaugotas. Komisija užtikrins, kad rengiant darbo programas būtų tinkamai konsultuojamasi su teisėkūros institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais.

Prireikus sykiu su tarpiniu Programos vertinimu bus pateikiamas pasiūlymas dėl siūlomo reglamento dalinio keitimo. Komisija viešai skelbs tokių vertinimų rezultatus. Be to, į vertinimus bus įtraukti Programos ir kitų papildomų Sąjungos programų ir jų paprogramių sąveikos vertinimai.

PAKEITIMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  Sąjungos aplinkos, klimato ir susijusia švarios energijos politika bei teisės aktais buvo labai pagerinta aplinkos būklė. Vis dėlto tebėra neišspręstų didelių aplinkos ir klimato uždavinių, ir, jeigu jie nebus išspręsti, tai turės didžiulių neigiamų padarinių Sąjungai ir jos piliečių gerovei;

(1)  Sąjungos aplinkos, klimato ir susijusia švarios energijos politika bei teisės aktais buvo labai pagerinta aplinkos būklė. Aplinkos apsaugos priemonės buvo integruotos į daugelį kitų politikos sričių, pavyzdžiui, žemės ūkio ir energetikos, ir tai pagerino aplinkos būklę. Vis dėlto tebėra neišspręstų didelių aplinkos ir klimato uždavinių, ir, jeigu jie nebus išspręsti, tai turės didžiulių neigiamų padarinių Sąjungai ir jos piliečių gerovei;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai ir siekiniai, nustatyti aplinkos, klimato ir susijusiais švarios energijos srities teisės aktais, politika, planais ir tarptautiniais įsipareigojimais, Programa turėtų būti padedama pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, aplinkos kokybės apsaugos bei gerinimo ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo bei jos didinimo, imantis tiesioginių intervencinių priemonių arba remiant tų tikslų integravimą į kitų sričių politiką;

(3)  kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai ir siekiniai, nustatyti aplinkos, klimato ir susijusiais švarios energijos srities teisės aktais, turi būti laikomasi politikos, planų ir tarptautinių įsipareigojimų. Programa turėtų būti padedama pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, technologiškai pažangios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, aplinkos kokybės apsaugos bei gerinimo ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo bei jos didinimo, imantis tiesioginių intervencinių priemonių arba remiant tų tikslų integravimą į kitų sričių politiką;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  Programa turėtų būti prisidedama prie darnaus vystymosi ir padedama siekti Sąjungos aplinkos, klimato ir atitinkamų švarios energijos teisės aktų, strategijų, planų ir tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.8, Biologinės įvairovės konvencijos9, Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją10 (toliau – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos), tikslų ir siekinių;

(5)  Programa turėtų būti prisidedama prie darnaus vystymosi ir padedama siekti Sąjungos aplinkos, klimato ir atitinkamų švarios energijos teisės aktų, strategijų, planų ir tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma (ir tai svarbu) Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.8, Biologinės įvairovės konvencijos9, Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją10 (toliau – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos), tikslų ir siekinių;

_________________

_________________

8 Darbotvarkė iki 2030 m., JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija, patvirtinta 2015 9 25.

8 Darbotvarkė iki 2030 m., JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija, patvirtinta 2015 9 25.

9 93/626/EEB: 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas dėl Biologinės įvairovės konvencijos sudarymo (OL L 309, 1993 12 13, p. 1).

9 93/626/EEB: 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas dėl Biologinės įvairovės konvencijos sudarymo (OL L 309, 1993 12 13, p. 1).

10 OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

10 OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  kad būtų pasiekti bendrieji tikslai, labai svarbu įgyvendinti žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį11, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją12,13,14, Sąjungos gamtos teisės aktus15 ir su tuo susijusią politiką16,17,18,19,20;

(6)  kad būtų pasiekti bendrieji tikslai, labai svarbu įgyvendinti žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį11, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją12,13,14, Sąjungos gamtos teisės aktus15 ir susijusią politiką16,17,18,19,20, įskaitant bioekonomikos strategiją20a;

_________________

_________________

11 COM(2015) 614 final, 2015 12 2.

11 COM(2015) 614 final, 2015 12 2.

12 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, COM(2014)15, 2014 1 22.

12 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, COM(2014)15, 2014 1 22.

13 ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, COM(2013)216, 2013 4 16.

13 ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, COM(2013)216, 2013 4 16.

14 Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, COM(2016) 860, 2016 11 30.

14 Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, COM(2016) 860, 2016 11 30.

15 Veiksmų planas gamtai, žmonėms ir ekonomikai, COM(2017) 198, 2017 4 27.

15 Veiksmų planas gamtai, žmonėms ir ekonomikai, COM(2017) 198, 2017 4 27.

16 Europos švaraus oro programa, COM(2013)918.

16 Europos švaraus oro programa, COM(2013)918.

17 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

17 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

18 Dirvožemio apsaugos teminė strategija, COM(2006)231.

18 Dirvožemio apsaugos teminė strategija, COM(2006)231.

19 Europos mažataršio judumo strategija, COM/2016/0501 final.

19 Europos mažataršio judumo strategija, COM/2016/0501 final.

20 Pagal Direktyvos 2014/94/ES 10 straipsnio 6 dalį priimtas alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo veiksmų planas, 2017 11 8.

20 Pagal Direktyvos 2014/94/ES 10 straipsnio 6 dalį priimtas alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo veiksmų planas, 2017 11 8.

 

20a Inovacijos siekiant tvaraus augimo. Bioekonomika Europai, COM(2012) 60 final, 2012 02 13.

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti energiją efektyviai vartojančia, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo CO2 lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat pasirengti Sąjungos ilgalaikei klimato ir energetikos strategijai, galiosiančiai iki amžiaus vidurio. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į Programą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

(7)  siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų, o jų laikytis būtina, Sąjunga turi tapti energiją efektyviai vartojančia, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo CO2 lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat pasirengti Sąjungos ilgalaikei klimato ir energetikos strategijai, galiosiančiai iki amžiaus vidurio. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į Programą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir numatyti jos nulemtas nelaimes bei joms pasirengti;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  perėjimas prie švarios energijos yra svarbus indėlis švelninant klimato kaitą ir juo teikiama papildomos naudos aplinkai. Į Programą turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiamas perėjimas prie švarios energijos, iki 2020 m. finansuojamas pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų technologijų, kuriomis galima padėti švelninti klimato kaitą, naudojimą. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į Programą, atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir prieš jas buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

(8)  perėjimas prie švarios energijos yra svarbus indėlis švelninant klimato kaitą ir mažinant jos poveikį, o tai teikia papildomos naudos aplinkai. Į Programą turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiamas perėjimas prie švarios energijos, iki 2020 m. finansuojamas pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų technologijų, kuriomis galima padėti švelninti klimato kaitą ir mažinti jos poveikį, naudojimą. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į Programą ir paskatinus finansavimą iš įvairių šaltinių, atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir prieš jas buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  švarios energijos teisės aktų poveikio vertinimuose nustatyta, kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir nedidelio masto atsinaujinantieji energijos ištekliai), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams. Vienas iš perėjimo prie švarios energijos paprogramės tikslų yra stiprinti projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į švarią energiją, taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

(9)  švarios energijos teisės aktų poveikio vertinimuose nustatyta, kad Komisijos pasiūlytiems Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Šiuos tikslus teisėkūros institucijos nustatė baigdamos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, kad Sąjungos tikslai labiau atitiktų pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtus įsipareigojimus. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir decentralizuoti nedidelio masto atsinaujinantieji energijos ištekliai, visų pirma skirti šildymo ir vėsinimo reikmėms reikalingam energijos vartojimui patenkinti), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams, pavyzdžiui, skatinant bandomuosius projektus, vykdomus mažuose miestų konglomeratuose. Vienas iš perėjimo prie švarios energijos paprogramės tikslų yra stiprinti projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į švarią energiją, taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

Pagrindimas

Statybų sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra svarbus žingsnis siekiant ES klimato ir energetikos tikslų ir atitinkamai Paryžiaus susitarimo tikslų. Tačiau svarbu skirti daugiau dėmesio šildymui ir vėsinimui reikalingos energijos suvartojimui, nes ji sudaro didelę dalį Europoje suvartojamos energijos.

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  Sąjungos naujausiame aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros dokumentų rinkinyje21 nurodyta, kad reikia didžiulės pažangos, siekiant paspartinti Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimą ir padidinti aplinkos ir klimato tikslų integravimą į kitų sričių politiką. Todėl Programa turėtų paskatinti reikiamą pažangą plėtojant, bandant ir pakartojant naujus metodus; remiant politikos plėtojimą, stebėseną ir peržiūrą; didinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

(12)  Sąjungos naujausiame aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros dokumentų rinkinyje21 nurodyta, kad reikia didžiulės pažangos, siekiant paspartinti Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimą ir padidinti aplinkos ir klimato tikslų integravimą į kitų sričių politiką. Todėl Programa turėtų būti svarbiausia paskata siekiant reikiamos pažangos plėtojant, bandant ir pakartojant naujus metodus; remiant politikos plėtojimą, stebėseną ir peržiūrą; skatinant didesnį informuotumą ir komunikaciją; plėtojant gerą valdymą; didinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

_________________

_________________

21 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ (COM/2017/063 final).

21 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ (COM/2017/063 final).

Pagrindimas

Geresnis valdymas, visų pirma didinant informuotumą ir labiau įtraukiant suinteresuotuosius asmenis, yra labai svarbus siekiant aplinkosaugos tikslų ir kaip prioritetas buvo ypač pabrėžtas ankstesnėje LIFE programoje.

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  siekiant sustabdyti biologinės įvairovės, įskaitant jūros ekosistemas, nykimą ir ją didinti, reikia remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir politikos, įskaitant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.22, Tarybos direktyvą 92/43/EEB23, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB24 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 1143/201425, plėtojimą, įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir vertinimą, visų pirma kaupiant žinių bazę, reikalingą politikai plėtoti ir įgyvendinti, taip pat kaupiant, bandant, demonstruojant ir taikant geriausią patirtį ir sprendimus nedideliu mastu arba specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, įskaitant integruotą prioritetinių veiksmų programos, parengtos pagal Direktyvą 92/43/EEB, taikymą; vykdydama Biologinės įvairovės konvencija nustatytas ataskaitų teikimo prievoles Sąjunga turėtų stebėti su biologine įvairove susijusias savo išlaidas. Taip pat reikėtų laikytis kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

(13)  siekiant sustabdyti biologinės įvairovės, įskaitant vandenų ekosistemas, nykimą ir ją didinti, reikia remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir politikos, įskaitant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.22, Tarybos direktyvą 92/43/EEB23, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB24 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 1143/201425, plėtojimą, įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir vertinimą, visų pirma kaupiant žinių bazę, reikalingą politikai plėtoti ir įgyvendinti, taip pat kaupiant, bandant, demonstruojant ir taikant geriausią patirtį ir sprendimus nedideliu mastu arba specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, įskaitant integruotą prioritetinių veiksmų programos, parengtos pagal Direktyvą 92/43/EEB, taikymą; vykdydama Biologinės įvairovės konvencija nustatytas ataskaitų teikimo prievoles Sąjunga turėtų stebėti su biologine įvairove susijusias savo išlaidas. Taip pat reikėtų laikytis kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

_________________

_________________

22 COM(2011) 244 final.

22 COM(2011) 244 final.

23 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

23 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

24 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

24 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

25 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).

25 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  kad būtų galima skatinti žiedinę ekonomiką, turi keistis mentalitetas ir požiūris į medžiagų bei produktų, įskaitant plastiką, projektavimą, gamybą, vartojimą ir šalinimą. Programa turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio – turėtų būti teikiama finansinė parama, skirta įvairiems subjektams (įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir vartotojams), visų pirma taikant, plėtojant ir kartojant geriausias technologijas, praktiką ir sprendimus, specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, taip pat ir laikantis integruoto požiūrio į atliekų tvarkymo ir prevencijos planų įgyvendinimą. Remiant plastiko strategijos įgyvendinimą, visų pirma gali būti imamasi veiksmų į jūrą išmestų šiukšlių problemai spręsti;

(16)  kad būtų galima skatinti žiedinę ekonomiką, turi keistis mentalitetas ir požiūris į medžiagų bei produktų, įskaitant plastiką, projektavimą, gamybą, vartojimą ir šalinimą. Programa turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio – turėtų būti teikiama finansinė parama, skirta įvairiems subjektams (įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir vartotojams), visų pirma taikant, plėtojant ir kartojant geriausias technologijas, praktiką ir sprendimus, specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, taip pat ir laikantis integruoto požiūrio į atliekų tvarkymo ir prevencijos planų įgyvendinimą. Remiant plastiko strategijos įgyvendinimą, visų pirma gali būti imamasi veiksmų į vandens aplinką išmestų šiukšlių problemai spręsti;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  jūros aplinkos apsauga ir atkūrimas yra vienas bendrų Sąjungos aplinkos politikos tikslų. Pagal programą turėtų būti remiamas biologinės įvairovės ir jūrų ekosistemų, visų pirma tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijų, valdymas, išsaugojimas, atkūrimas ir stebėsena, ir rūšių apsauga pagal prioritetinių veiksmų programas, parengtas pagal Direktyvą 92/43/EEB, geros aplinkos būklės siekimas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB28, švarių ir sveikų jūrų skatinimas, Europos plastiko žiedinėje ekonomikoje strategijos įgyvendinimas, visų pirma siekiant spręsti jūroje išmestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių problemą, taip pat Sąjungos dalyvavimo tarptautiniu mastu valdant vandenynus skatinimas – tai labai svarbu siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ir ateinančioms kartoms išsaugant sveikus vandenynus. Programos strateginiuose integruotuosiuose projektuose ir strateginiuose gamtos projektuose turėtų būti atitinkamų veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti aplinką;

(19)  vandenų aplinkos apsauga ir atkūrimas yra vienas bendrų Sąjungos aplinkos politikos tikslų. Pagal Programą turėtų būti remiami šie veiksmai: biologinės įvairovės ir vandenų ekosistemų, visų pirma tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijų, valdymas, išsaugojimas, atkūrimas ir stebėsena, ir rūšių apsauga pagal prioritetinių veiksmų programas, parengtas pagal Direktyvą 92/43/EEB; geros aplinkos būklės siekimas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB28; švarių ir sveikų jūrų skatinimas; Europos plastiko žiedinėje ekonomikoje strategijos įgyvendinimas, visų pirma siekiant spręsti išmestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių problemą; taip pat Sąjungos dalyvavimo tarptautiniu mastu valdant vandenynus skatinimas – tai labai svarbu siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ir ateinančioms kartoms išsaugant sveikus vandenynus. Programos strateginiuose integruotuosiuose projektuose ir strateginiuose gamtos projektuose turėtų būti atitinkamų veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti vandenų aplinką;

_________________

_________________

28 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

28 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  siekiant geriau valdyti aplinkos, klimato kaitos ir atitinkamus perėjimo prie švarios energijos klausimus, reikia įtraukti pilietinę visuomenę, o tam reikia geriau informuoti visuomenę, įtraukti vartotojus ir plėsti suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, dalyvavimą vykstant konsultacijoms dėl atitinkamos politikos ir įgyvendinant tą politiką;

(20)  siekiant geriau valdyti aplinkos, klimato kaitos ir atitinkamus perėjimo prie švarios energijos klausimus, reikia įtraukti pilietinę visuomenę, o tam reikia geriau informuoti visuomenę, parengti komunikacijos strategiją, kuria atsižvelgiama į naujas technologijas ir socialinius tinklus ir pagal kurią didinamas vartotojų ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, įskaitant nevyriausybines organizacijas, vykstant konsultacijoms dėl atitinkamos politikos ir ją įgyvendinant;

Pagrindimas

Svarbu patikslinti, kad reikia naudotis naujomis komunikavimo priemonėmis.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)  įgyvendinant Programą turėtų būti rengiami ir remiami rinkos dalyviai, gebantys pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimatui atsparios ekonomikos, – tam reikėtų bandyti naujas verslo galimybes, atnaujinti profesinius įgūdžius, suteikti vartotojams galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukti ir įgalinti įtaką darančius asmenis ir bandyti naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, reikėtų skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą;

(22)  įgyvendinant Programą turėtų būti rengiami ir remiami rinkos dalyviai, gebantys pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimatui atsparios ekonomikos, – tam turėtų būti tvariai naudojami esami gamtos ištekliai ir reikėtų bandyti naujas verslo galimybes, atnaujinti profesinius įgūdžius, suteikti vartotojams galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukti ir įgalinti įtaką darančius asmenis ir bandyti naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, visų pirma novatoriškų atsinaujinančiosios energijos technologijų diegimą, reikėtų skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą;

Pagrindimas

Technologijų ir rinkos vystymosi dėka ir (taip pat) turint visuomenės pritarimą novatoriškų atsinaujinančiosios energijos technologijų diegimo sąnaudos per pastarąjį dešimtmetį labai sumažėjo. Turime toliau dirbti šia kryptimi, kad būtų atskleistas visas Europos energetikos potencialas: turi būti vertinami alternatyvūs energijos šaltiniai, kurie kol kas naudojami labai mažai (pavyzdžiui, jūrų arba geoterminė energija), ir turi būti siekiama ES energetinės nepriklausomybės nuo trečiųjų šalių.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)  atsižvelgiant į tai, kad svarbu spręsti klimato kaitos klausimus, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, šia Programa bus padedama integruoti klimato politiką ir pasiekti tikslą, kad 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai. Tikimasi, kad pagal šią Programą 61 proc. viso programai skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti Programą rengiant ir įgyvendinant, vėliau jie bus pakartotinai įvertinti vykstant vertinimo ir peržiūros procesams;

(24)  klimato kaitos problemos sprendimas yra vienas iš svarbiausių pasaulinių uždavinių, kuriam spręsti reikia suderinto ir plataus užmojo požiūrio. Sąjunga turi spręsti klimato kaitos problemą laikydamasi Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. Ši Programa padės integruoti klimato ir aplinkos politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato ir aplinkos politikos tikslams pasiekti. Tikimasi, kad pagal šią Programą 61 proc. viso programai skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti Programą rengiant ir įgyvendinant, vėliau jie bus pakartotinai įvertinti vykstant vertinimo ir peržiūros procesams;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25)  įgyvendinant Programą deramą dėmesį reikėtų skirti atokiausių regionų strategijai30, atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir specifinius tų regionų poreikius bei pažeidžiamumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato ir atitinkamą perėjimo prie švarios energijos, bet į kitų sričių Sąjungos politiką;

(25)  įgyvendinant Programą deramą dėmesį reikėtų skirti atokiausių regionų strategijai30, atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir specifinius tų regionų poreikius bei pažeidžiamumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato, žiedinės ekonomikos ir atitinkamą perėjimo prie švarios energijos politiką, bet ir į kitų sričių Sąjungos politiką;

_________________

_________________

30 COM(2017) 623 final.

30 COM(2017) 623 final.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

26 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(26a)  įvertinus šį reglamentą bus gauta informacijos, reikalingos sprendimų priėmimo procese, kad prireikus būtų galima patobulinti šią Programą. Turėtų būti vertinamas ne tik Programos tikslų įgyvendinimas pagal šio reglamento 3 straipsnį, bet ir specialus dėmesys turėtų būti skiriamas taikymo procesui, kad būtų galima užtikrinti, jog lėšos skiriamos visiems aktualiems projektams. Ypač svarbu užtikrinti, kad vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas būtų praktiškai įgyvendinamas ir nesudėtingas;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1)  strateginiai gamtos projektai – projektai, kuriuos vykdant remiamas Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės tikslų siekimas, valstybėse narėse įgyvendinant nuoseklias veiksmų programas, kuriomis šie tikslai ir prioritetai integruojami į kitų sričių politiką ir finansines priemones, be kita ko, koordinuotai įgyvendinant pagal Direktyvą 92/43/EEB nustatytas prioritetinių veiksmų programas;

1)  strateginiai gamtos projektai – projektai, kuriuos vykdant remiamas Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės tikslų siekimas, visų pirma nustatytas Direktyvoje 2009/147/EB ir Tarybos direktyvoje 92/43/EEB, valstybėse narėse įgyvendinant nuoseklias veiksmų programas, kuriomis šie tikslai ir prioritetai integruojami į kitų sričių politiką ir finansines priemones, be kita ko, koordinuotai įgyvendinant pagal Direktyvą 92/43/EEB nustatytas prioritetinių veiksmų programas;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4)  standartiniai veiksmų projektai – projektai (išskyrus strateginius integruotuosius projektus, strateginius gamtos projektus arba techninės pagalbos projektus), kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių Programos tikslų;

4)  standartiniai veiksmų projektai – projektai (išskyrus strateginius integruotuosius projektus, strateginius gamtos projektus arba techninės pagalbos projektus), pavyzdžiui, bendruomenės inicijuoti projektai (CLLD), kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių Programos tikslų;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Bendrasis Programos tikslas – padėti pereiti prie švarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, be kita ko, pereinant prie švarios energijos, saugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją didinti ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi.

1.  Bendrasis Programos tikslas – padėti pereiti prie tvarios, žiedinės, išteklius ir energiją efektyviai vartojančios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, be kita ko, pereinant prie labai efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiąja energija visiškai pagrįstos energetikos sistemos, saugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją didinti, be kita ko, remiant tinklą „Natura 2000“ ir kovojant su ekosistemų būklės blogėjimu, ir taip prisidėti prie aukšto lygio aplinkos apsaugos ir plataus užmojo klimato veiksmų. Programa taip pat turėtų būti remiamas geresnis aplinkos ir klimato valdymas visais lygmenimis, įskaitant didesnį pilietinės visuomenės, NVO ir vietos subjektų dalyvavimą;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  plėtoti, demonstruoti ir skatinti naujoviškus būdus ir metodus Sąjungos aplinkos ir klimato politikos ir teisės aktų tikslams siekti, įskaitant perėjimą prie švarios energijos, ir padėti taikyti su gamta ir biologine įvairove susijusią geriausią patirtį;

a)  plėtoti, demonstruoti ir skatinti naujoviškus būdus ir metodus Sąjungos aplinkos ir klimato politikos ir teisės aktų tikslams siekti, įskaitant perėjimą prie švarios energijos, ir remti su gamta ir biologine įvairove susijusios geriausios patirties ir tvarių ūkininkavimo bei maisto gamybos sistemų taikymą;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  padėti plėtoti, įgyvendinti, stebėti atitinkamus Sąjungos teisės aktus bei politiką ir užtikrinti jų vykdymą, be kita ko, gerinant valdymą didinant viešųjų ir privačiųjų subjektų gebėjimus ir įtraukiant pilietinę visuomenę;

b)  padėti plėtoti, įgyvendinti, stebėti atitinkamus Sąjungos teisės aktus bei politiką ir užtikrinti jų vykdymą, be kita ko, gerinant valdymą didinant viešųjų ir privačiųjų subjektų gebėjimus, įskaitant žemės ūkį, sodininkystę, miškininkystę ir žuvininkystę, ir įtraukiant pilietinę visuomenę;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Programa neturėtų trukdyti siekti kituose Sąjungos teisės aktuose ir politikoje užsibrėžtų tikslų;

Pagrindimas

Deja, kai kuriose valstybėse narėse per pastaruosius metus dėl LIFE projektų kilo nesutarimų ir konfliktų, nes buvo nusavinti šeimų ūkiai. Turi būti siekiama išvengti konfliktų, kylančių dėl LIFE programos įgyvendinimo sykiu su kitais Sąjungos teisės aktais ir politika, pavyzdžiui, BŽŪP ir jaunųjų ūkininkų ir šeimos ūkių išsaugojimo politika. LIFE fondo reglamente turi būti stiprinamas bendradarbiavimas su ūkininkais ir žemės savininkais, taip pat MVĮ ir privačiuoju sektoriumi.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  tvaraus ūkininkavimo praktika, įskaitant dirvožemio ir žemės ūkio biologinę įvairovę, anglies dioksido surinkimą, dirvožemio stebėjimą, dirvožemio ir vandens apsaugą;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos -a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-a)  pagal programą finansuojami projektai reikšmingai prisidės prie bent vieno iš 3 straipsnyje nurodytų tikslų siekimo;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  pagal Programą finansuojami projektai turi nekelti pavojaus Programos aplinkos, klimato politikos ar atitinkamiems švarios energijos tikslams, ir, kai įmanoma, jais turi būti skatinamas žaliasis viešasis pirkimas;

a)  pagal Programą finansuojami projektai turi nekelti pavojaus Programos aplinkos, klimato politikos ar atitinkamiems švarios energijos tikslams, ir kiek įmanoma dažniau jais turi būti skatinamas žaliasis viešasis pirkimas;

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  pagal Programą finansuojami projektai turi nekelti pavojaus kitiems Sąjungos teisės aktams ir politikos prioritetams, visų pirma efektyvaus išteklių naudojimo ir maisto gamybos teisės aktams ir politikos prioritetams;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  pirmumas turi būti skiriamas projektams, turintiems didžiausią pilietinės visuomenės, žemės savininkų, ūkininkų, sodininkų ir miškininkų dalyvavimo ir pažangaus bendradarbiavimo su jais potencialą;

Pagrindimas

Kaip rodo ankstesnė patirtis, sėkmingam programos LIFE projektų įgyvendinimui labai svarbus pilietinės visuomenės, žemės savininkų, ūkininkų, sodininkų ir miškininkų įtraukimas ir pažangus bendradarbiavimas, kad būtų galima plėtoti, demonstruoti ir skatinti naudoti naujoviškas technologijas ir vadovautis inovatyviu požiūriu vykdant klimato srities veiksmus, įskaitant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos, ir prisidedant prie geriausios patirties taikymo gamtos ir biologinės įvairovės srityse bei ją taikant.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea)  Komisija užtikrina pagal programą finansuojamų projektų geografinę pusiausvyrą;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  tam tikrais atvejais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektams geografinėse teritorijose, kuriose esama specifinių poreikių arba kurios yra pažeidžiamos, pavyzdžiui, teritorijose, kuriose kyla specifinių aplinkos uždavinių arba esama gamtinių kliūčių, tarpvalstybinėse teritorijose arba atokiausiuose regionuose.

f)  tam tikrais atvejais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektams geografinėse teritorijose, kuriose esama specifinių poreikių arba kurios yra pažeidžiamos, pavyzdžiui, teritorijose, kuriose kyla specifinių aplinkos uždavinių arba esama gamtinių kliūčių, tarpvalstybinėse teritorijose arba atokiausiuose regionuose, jei tie projektai duoda naudos aplinkai.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  žemės įsigijimas yra vienintelis arba ekonomiškai efektyviausias būdas pasiekti norimą išsaugojimo rezultatą;

b)  žemės įsigijimas yra vienintelis būdas planuojamam apsaugos rezultatui pasiekti;

Pagrindimas

Praeityje žemės ūkio plotai būdavo perkami arba nusavinami naudojant programos LIFE lėšas. Tai sukėlė diskusijų visuomenėje. Žemės pirkimas turėtų būti vienintelis būdas norimam tikslui pasiekti, jei jis taikomas. Siekiant išsaugojimo tikslų pirmenybė turėtų būti teikiama bendradarbiavimui su ūkininkais.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Komisija įgyvendinimo aktais priima LIFE programos daugiametes darbo programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pagrindimas

Ši LIFE komiteto procedūra atitinka dabartinį LIFE reglamentą. Valstybės narės turėtų dalyvauti rengiant darbo programas.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Komisija užtikrina, kad rengiant darbo programas būtų tinkamai konsultuojamasi su teisėkūros institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais.

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Į jį įtraukiamas vertinimas pagal 18 straipsnio 5 dalį. Prireikus sykiu su tarpiniu vertinimu pateikiamas pasiūlymas dėl šio reglamento pakeitimo.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.

3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą ir įtraukia vertinimus pagal 18 straipsnio 5 dalį.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

4.  Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Komisija viešai skelbia tokių vertinimų rezultatus.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

21a straipsnis

 

Komiteto procedūra

 

1.  Komisijai padeda LIFE aplinkos ir klimato politikos programos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

 

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

 

Jeigu komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

Pagrindimas

Komiteto procedūra atitinka dabartinės LIFE programos taisykles. Turi būti išlaikytas tinkamas Komisijos bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis. LIFE komitetas turėtų būti išsaugotas.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

2014–2020 m. aplinkos ir klimato politikos programos steigimas (LIFE)

Nuorodos

COM(2018)0385 – C8-0249/2018 – 2018/0209(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

14.6.2018

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AGRI

14.6.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Czesław Adam Siekierski

9.10.2018

Pakeistas (-a) nuomonės referentas (-ė)

John Stuart Agnew

Priėmimo data

9.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

13

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, José Bové, Daniel Buda, Matt Carthy, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Karine Gloanec Maurin, Martin Häusling, Esther Herranz García, Jan Huitema, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Norbert Lins, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, Maria Noichl, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Maria Gabriela Zoană

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Elsi Katainen, Susanne Melior, Momchil Nekov, Ramón Luis Valcárcel Siso

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Stanisław Ożóg

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

17

+

ALDE

Jan Huitema, Ivan Jakovčić, Elsi Katainen, Ulrike Müller

ECR

Zbigniew Kuźmiuk, Stanisław Ożóg

PPE

Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Norbert Erdős, Esther Herranz García, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Czesław Adam Siekierski, Ramón Luis Valcárcel Siso

13

-

ECR

Jørn Dohrmann, Laurenţiu Rebega

EFDD

John Stuart Agnew

ENF

Philippe Loiseau

S&D

Paolo De Castro, Karine Gloanec Maurin, Susanne Melior, Momchil Nekov, Maria Noichl, Maria Gabriela Zoană

Verts/ALE

José Bové, Martin Häusling, Bronis Ropė

4

0

GUE/NGL

Matt Carthy, Luke Ming Flanagan, Maria Lidia Senra Rodríguez

PPE

Herbert Dorfmann

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) sukūrimas

Nuorodos

COM(2018)0385 – C8-0249/2018 – 2018/0209(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

1.6.2018

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

14.6.2018

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

14.6.2018

ITRE

14.6.2018

REGI

14.6.2018

AGRI

14.6.2018

 

PECH

14.6.2018

 

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

ITRE

19.6.2018

PECH

20.6.2018

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Gerben-Jan Gerbrandy

16.5.2018

 

 

 

Svarstymas komitete

11.10.2018

 

 

 

Priėmimo data

20.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Paul Brannen, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Seb Dance, Mark Demesmaeker, Bas Eickhout, Francesc Gambús, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Bolesław G. Piecha, John Procter, Julia Reid, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Cristian-Silviu Buşoi, Nicola Caputo, Michel Dantin, Esther Herranz García, Peter Jahr, Gesine Meissner, Tilly Metz, Ulrike Müller, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Mercedes Bresso, Innocenzo Leontini, Olle Ludvigsson, Ana Miranda, Miroslav Poche

Pateikimo data

26.11.2018


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

44

+

ALDE

Catherine Bearder, Gerben Jan Gerbrandy, Valentinas Mazuronis, Gesine Meissner, Ulrike Müller, Frédérique Ries

ECR

Mark Demesmaeker

EFDD

Sylvie Goddyn

NI

Zoltán Balczó

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Cristian Silviu Buşoi, Birgit Collin Langen, Michel Dantin, Francesc Gambús, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Esther Herranz García, Peter Jahr, Giovanni La Via, Innocenzo Leontini, Peter Liese, Miroslav Mikolášik, Annie Schreijer Pierik, Adina Ioana Vălean

S&D

Biljana Borzan, Paul Brannen, Mercedes Bresso, Nicola Caputo, Nessa Childers, Seb Dance, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Olle Ludvigsson, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Miroslav Poche, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Marco Affronte, Bas Eickhout, Benedek Jávor, Tilly Metz, Ana Miranda

1

-

EFDD

Julia Reid

4

0

ECR

Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, John Procter, Jadwiga Wiśniewska

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 7 d.Teisinis pranešimas