Procedūra : 2018/0106(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0398/2018

Pateikti tekstai :

A8-0398/2018

Debatai :

PV 15/04/2019 - 14
CRE 15/04/2019 - 14

Balsavimas :

PV 16/04/2019 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0366

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 3713kWORD 467k
26.11.2018
PE 623.965v02-00 A8-0398/2018

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos

(COM(2018)0218 – C8-0159/2018 – 2018/0106(COD))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėja: Virginie Rozière

Nuomonės referentai (*):

Miguel Viegas, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

ERRATA/ADDENDA
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ
 (*) Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 (*) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komitetO NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos

(COM(2018)0218 – C8-0159/2018 – 2018/0106(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0218),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 16, 33, 43, 50 straipsnius, 53 straipsnio 1 dalį, 62, 91, 100, 103, 109, 114, 168, 169, 192, 207 straipsnius ir 325 straipsnio 4 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 straipsnį, pagal kuriuos Komisiją pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0159/2018),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 26 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0398/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 nurodomoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16, 33, 43 ir 50 straipsnius, 53 straipsnio 1 dalį, 62, 91, 100, 103, 109, 114, 168, 169, 192, 207 straipsnius ir 325 straipsnio 4 dalį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 31 straipsnį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16, 33, 43 ir 50 straipsnius, 53 straipsnio 1 dalį, 62, 91, 100, 103, 109, 114 straipsnius, 153 straipsnio 1 dalies a, b ir e punktus, 157 straipsnio 3 dalį, 168, 169, 192, 207 straipsnius ir 325 straipsnio 4 dalį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 31 straipsnį,

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  organizacijai dirbantys asmenys arba asmenys, kurie su ja turi ryšių vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, dažnai pirmieji sužino apie šiomis aplinkybėmis viešajam interesui kylančias grėsmes ar daromą žalą. Pateikdami informaciją apie pažeidimus jie atlieka labai svarbų vaidmenį atskleidžiant teisės pažeidimus ir užkertant jiems kelią, taip pat apsaugant visuomenės gerovę. Tačiau potencialius pranešėjus nuo pranešimo apie jiems susirūpinimą keliančius dalykus ar įtarimus dažnai atgraso atsakomųjų veiksmų baimė;

(1)  viešai ar privačiai organizacijai dirbantys asmenys arba asmenys, kurie su ja turi ryšių vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, dažnai pirmieji sužino apie šiomis aplinkybėmis viešajam interesui kylančias grėsmes ar daromą žalą. Pateikdami informaciją apie pažeidimus jie atlieka labai svarbų vaidmenį atskleidžiant teisės pažeidimus, kurie viešajam interesui daro žalą, ir užkertant jiems kelią, taip pat apsaugant visuomenės gerovę. Tačiau potencialius pranešėjus nuo pranešimo apie jiems susirūpinimą ar įtarimą keliančius dalykus dažnai atgraso atsakomųjų veiksmų baimė. Šiuo atveju Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis vis dažniau pripažįstama subalansuotos ir veiksmingos pranešėjų apsaugos užtikrinimo svarba. Todėl šios direktyvos tikslas – sukurti pasitikėjimo atmosferą, kuri leistų pranešėjams pranešti apie pastebėtus ar įtariamus teisės pažeidimus ir grėsmes viešajam interesui ir padidinti naudojimosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtintomis žodžio laisve ir žiniasklaidos laisve apimtį. Būtina pabrėžti tai, kad šios laisvės yra tiriamosios žurnalistikos ir informacijos šaltinio konfidencialumo principo pagrindas;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Sąjungos lygmeniu pranešėjų pranešimai yra viena iš sudedamųjų Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimo dalių: jie papildo nacionalines ir Sąjungos vykdymo užtikrinimo sistemas informacija, kuri padeda veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus, juos tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos;

(2)  Sąjungos lygmeniu pranešėjų ir tyrimus atliekančių žurnalistų pranešimai ir informacijos viešinimas yra viena iš sudedamųjų Sąjungos teisės ir politikos vykdymo užtikrinimo dalių: jie papildo nacionalines ir Sąjungos vykdymo užtikrinimo sistemas informacija, kuri dažnai padeda veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus, juos tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos bei tokiu būdu stiprina skaidrumą ir atskaitomybę;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a)  visi didžiausi nuo 2014 m. į viešumą iškilę skandalai, pavyzdžiui, skandalai dėl duomenų bazės „LuxLeaks“ ir Panamos dokumentų, išaiškėjo pranešėjų dėka;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  tam tikrose politikos srityse dėl Sąjungos teisės pažeidimų gali būti daroma didelė žala viešajam interesui, nes kyla didelė rizika visuomenės gerovei. Jeigu tose srityse nustatomi vykdymo užtikrinimo trūkumai, o pranešėjai turi išskirtinę galimybę atskleisti pažeidimus, vykdymo užtikrinimą būtina gerinti užtikrinant veiksmingą pranešėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų ir sukuriant veiksmingus pranešimų teikimo kanalus;

(3)  dėl Sąjungos teisės pažeidimų gali būti daroma žala viešajam interesui, nes kyla didelė rizika visuomenės gerovei ir sumažėja piliečių pasitikėjimas Sąjungos veiksmais. Kadangi pranešėjai paprastai turi išskirtinę galimybę atskleisti tokius pažeidimus ir turi drąsos pranešti ar atskleisti informaciją, atsižvelgdami į viešąjį interesą ir nepaisydami jokio asmeninio ar profesinio pavojaus, Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą būtina gerinti užtikrinant veiksmingą pranešėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų ir sukuriant veiksmingus, nepriklausomus, konfidencialius ir saugius pranešimų teikimo kanalus;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  šiuo metu Europos Sąjungoje pranešėjams teikiama apsauga įvairiose valstybėse narėse yra fragmentiška, o įvairiose politikos srityse nevienoda. Iš pranešėjų atskleistų Sąjungos teisės pažeidimų, turinčių tarpvalstybinį aspektą, matyti, kaip neveiksminga apsauga vienoje valstybėje narėje gali ne tik sukelti neigiamų pasekmių ES politikos įgyvendinimui toje valstybėje narėje, bet ir sukelti šalutinį poveikį kitose valstybėse narėse ir apskritai visoje Sąjungoje;

(4)  šiuo metu Europos Sąjungoje pranešėjams teikiama apsauga įvairiose valstybėse narėse, Sąjungos institucijose, organuose, įstaigose ir agentūrose yra fragmentiška, o įvairiose politikos srityse – taip pat nevienoda. Iš pranešėjų atskleistų Sąjungos teisės pažeidimų, turinčių tarpvalstybinį aspektą, matyti, kaip neveiksminga apsauga vienoje valstybėje narėje gali ne tik sukelti neigiamų pasekmių ES politikos įgyvendinimui toje valstybėje narėje, bet ir sukelti šalutinį poveikį kitose valstybėse narėse ir apskritai visoje Sąjungoje;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a)  Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją, kurios šalys yra Sąjunga ir jos valstybės narės, 33 straipsnyje aiškiai pažymima, kad būtina imtis atitinkamų priemonių, apsaugančių nuo neteisingo elgesio bet kokius asmenis, geranoriškai ir pagrįstai pranešusius kompetentingoms institucijoms faktus apie pagal tą konvenciją nustatytus nusikaltimus;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4b)   siekiant palengvinti viešą informacijos atskleidimą ir sukurti atvirą pranešimo kultūrą, viešo informacijos atskleidimo sąlygos turėtų atitikti Europos Tarybos rekomendaciją CM/Rec(2014)7 dėl pranešėjų apsaugos. Jokiomis priemonėmis neturėtų būti trukdoma žiniasklaidai atskleisti bet kokius pažeidimus ir taip atlikti savo demokratinį vaidmenį;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  todėl bendri minimalūs standartai, kuriais užtikrinama veiksminga pranešėjų apsauga, turėtų būti taikomi tuose teisės aktuose ir politikos srityse, kuriuose i) yra poreikis stiprinti vykdymo užtikrinimą; ii) mažas pranešėjų aktyvumas yra pagrindinis veiksnys, darantis poveikį vykdymo užtikrinimui, ir iii) Sąjungos teisės pažeidimai daro didelę žalą viešajam interesui;

(5)  todėl bendri minimalūs teisiniai standartai, kuriais užtikrinama veiksminga pranešėjų apsauga, turėtų būti taikomi laikantis visapusiško bendro požiūrio visuose Sąjungos ir nacionaliniuose aktuose ir politikos srityje, kuriose i) yra poreikis stiprinti vykdymo užtikrinimą; ii) mažas pranešėjų aktyvumas yra pagrindinis veiksnys, darantis poveikį vykdymo užtikrinimui, ir iii) Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimai kenkia viešajam interesui;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a)  pranešėjų apsauga turėtų būti užtikrinama siekiant puoselėti informacijos ir žiniasklaidos laisvei palankią aplinką. Norint tai padaryti, visų pirma reikia žurnalistams ir jų šaltiniams, įskaitant pranešėjus, užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo bet kokio jų saugumo ir psichinės ir fizinės neliečiamybės sutrikdymo, taip pat būtina užkirsti kelią bet kokiam mėginimui bauginti šiuos asmenis ar daryti įtaką jų nepriklausomumui;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  pranešėjų apsauga yra būtina siekiant gerinti viešuosius pirkimus reglamentuojančios Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą. Be poreikio užkirsti kelią sukčiavimo ir korupcijos, susijusios su ES biudžeto įgyvendinimu, įskaitant viešuosius pirkimus, atvejams ir juos nustatyti, būtina spręsti nepakankamo viešųjų pirkimų taisyklių vykdymo užtikrinimo problemą, kai prekes, darbus ir paslaugas perka nacionalinės institucijos ir tam tikri viešųjų paslaugų teikėjai. Dėl tokių taisyklių pažeidimų iškraipoma rinka, padidėja verslo vykdymo išlaidos, pažeidžiami investuotojų ir akcininkų interesai ir apskritai mažinamas patrauklumas investicijoms ir sudaromos nevienodos veiklos sąlygos visoms Europoje veikiančioms įmonėms, o tai daro neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(6)  pranešėjų apsauga yra būtina siekiant gerinti viešuosius pirkimus reglamentuojančios Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą. Be poreikio užkirsti kelią sukčiavimo ir korupcijos, susijusios su ES biudžeto įgyvendinimu, įskaitant viešuosius pirkimus, atvejams ir juos nustatyti, būtina spręsti nepakankamo viešųjų pirkimų taisyklių vykdymo užtikrinimo problemą, kai prekes, darbus ir paslaugas perka nacionalinės institucijos ir tam tikri viešųjų paslaugų teikėjai. Dėl tokių taisyklių pažeidimų iškraipoma rinka, padidėja verslo vykdymo išlaidos, pažeidžiami investuotojų ir akcininkų interesai ir apskritai mažinamas patrauklumas investicijoms ir sudaromos nevienodos veiklos sąlygos visoms Europoje veikiančioms įmonėms, o tai daro neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui. Dauguma atvejų dėl tokių pažeidimų kyla rimta grėsmė piliečių pasitikėjimui viešosiomis institucijomis, taigi, kyla grėsmė tinkamam demokratijos veikimui. Taip pat reikėtų imtis visų veiksmų siekiant apsaugoti asmenis, pranešančius apie netinkamą Sąjungos biudžeto naudojimą ir netinkamą ES institucijų elgesį;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  dėl tvarkos, skirtos asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugai, nedingsta būtinybė stiprinti kiekvienos valstybės narės priežiūros priemones ir jų viešąsias struktūras, kurios turi turėti vis daugiau galimybių kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu, taip pat nedingsta būtinybė dalyvauti tarptautiniame bendradarbiavime šiose srityse;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  pranešėjų apsaugos pridėtinę vertę Sąjungos teisės aktų leidėjas jau pripažino finansinių paslaugų srityje. Po finansų krizės, kuri atskleidė rimtus susijusių taisyklių vykdymo užtikrinimo trūkumus, daugelyje šios srities teisėkūros priemonių buvo nustatytos pranešėjų apsaugos priemonės34. Visų pirma, atsižvelgiant į kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikomą rizikos ribojimo sistemą, Direktyvoje 2013/36/ES35 nustatyta pranešėjų apsauga, kuri taip pat taikoma Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms;

(7)  sektorinės pranešėjų apsaugos pridėtinę vertę Sąjungos teisės aktų leidėjas jau pripažino finansinių paslaugų srityje. Po finansų krizės, kuri atskleidė rimtus susijusių taisyklių vykdymo užtikrinimo trūkumus, daugelyje šios srities teisėkūros priemonių buvo nustatytos pranešėjų apsaugos priemonės34. Visų pirma, atsižvelgiant į kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikomą rizikos ribojimo sistemą, Direktyvoje 2013/36/ES35 nustatyta pranešėjų apsauga, kuri taip pat taikoma Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms. Tačiau atsižvelgiant į kai kuriuos su Europos finansų įstaigomis susijusius aukšto lygio pažeidimus matyti, kad pranešėjų apsauga tokiose finansų įstaigose vis dar yra nepatenkinama ir kad baimė patirti tiek darbdavių, tiek valdžios institucijų atsakomuosius veiksmus gali užkirsti kelią pranešėjams paskelbti informaciją apie teisės pažeidimus;

_________________

_________________

34 2010 m. gruodžio 8 d. komunikatas „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“.

34 2010 m. gruodžio 8 d. komunikatas „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“.

35 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

35 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  tai, kad pranešėjų apsauga yra svarbi, nes užkerta kelią transporto saugą reglamentuojančių taisyklių pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių gyvybėms, ir nuo jų atgraso, jau pripažįstama sektorinėse Sąjungos priemonėse, susijusiose su aviacijos sauga38 ir jūrų transporto sauga39, kuriose numatytos specialios pranešėjų apsaugos priemonės, taip pat konkretūs pranešimų teikimo kanalai. Šios priemonės taip pat apima darbuotojų, sąžiningai pranešančių apie savo klaidas, apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų (vadinamasis sąžiningumo principas). Šiuose dviejuose sektoriuose galiojančius pranešėjų apsaugos aspektus būtina papildyti, taip pat būtina numatyti tokią apsaugą, kad būtų skatinamas kitų transporto rūšių, būtent kelių ir geležinkelių transporto, saugumo standartų vykdymo užtikrinimas;

(9)  tai, kad pranešėjų apsauga yra svarbi, nes užkerta kelią transporto saugą reglamentuojančių Sąjungos taisyklių pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių gyvybėms, ir nuo jų atgraso, jau pripažįstama sektorinėse Sąjungos priemonėse, susijusiose su aviacijos sauga38 ir jūrų transporto sauga39, kuriose numatytos specialios pranešėjų apsaugos priemonės, taip pat konkretūs pranešimų teikimo kanalai. Šios priemonės taip pat apima darbuotojų, sąžiningai pranešančių apie savo klaidas, apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų (vadinamasis sąžiningumo principas). Šiuose dviejuose sektoriuose galiojančius pranešėjų apsaugos aspektus būtina, be kita ko, papildyti ir išplėsti, taip pat būtina numatyti tokią apsaugą, kuri iš karto padidintų saugumo standartų vykdymo užtikrinimo mastą kitų rūšių transporte, būtent specialiajame, sausumos ir vandens, kelių ir geležinkelių transporte;

_________________

_________________

38 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos (OL L 122, p. 18).

38 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos (OL L 122, p. 18).

39 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/54/ES dėl tam tikrų vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir kad ji būtų vykdoma (OL L 329, p. 1), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, p. 57).

39 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/54/ES dėl tam tikrų vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir kad ji būtų vykdoma (OL L 329, p. 1), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, p. 57).

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  įrodymų rinkimas, nusikaltimų aplinkai ir neteisėtos veiklos, kuria pažeidžiama aplinkos apsauga, nustatymas ir nagrinėjimas tebėra iššūkis, kurį reikia aktyviau spręsti, kaip pripažinta 2018 m. sausio 18 d. Komisijos komunikate „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“40. Nors pranešėjų apsaugos taisyklės dabar yra nustatytos tik vienoje sektorinėje priemonėje, susijusioje su aplinkos apsauga41, manoma, kad tokią apsaugą būtina nustatyti siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos aplinkos apsaugos acquis vykdymą, nes jo pažeidimai gali padaryti didelę žalą viešajam interesui ir turėti šalutinį poveikį kitose valstybėse. Tai taip pat svarbu tais atvejais, kai nesaugūs produktai gali padaryti žalos aplinkai;

(10)  deja, tačiau įrodymų rinkimas, nusikaltimų aplinkai ir neteisėtos veiklos arba neveikimo, taip pat galimų pažeidimų, kuriais pažeidžiama aplinkos apsauga, prevencija, nustatymas ir nagrinėjimas tebėra iššūkis, kurį reikia aktyviau spręsti, kaip pripažinta 2018 m. sausio 18 d. Komisijos komunikate „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“40. Nors pranešėjų apsaugos taisyklės dabar yra nustatytos tik vienoje sektorinėje priemonėje, susijusioje su aplinkos apsauga41, tokią apsaugą būtina nustatyti siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos aplinkos apsaugos acquis vykdymą, nes jos pažeidimai gali padaryti žalos viešajam interesui ir turėti šalutinį poveikį kitose valstybėse. Tai taip pat svarbu tais atvejais, kai nesaugūs produktai gali padaryti žalos aplinkai;

_________________

_________________

40 COM(2018) 10 final.

40 COM(2018) 0010.

41 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos (OL L 178, p. 66).

41 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66).

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  dėl panašių aplinkybių, remiantis galiojančiomis nuostatomis, pranešėjų apsaugą galima pagrįstai nustatyti ir siekiant užkirsti kelią maisto grandinėje galiojančių ES taisyklių, visų pirma susijusių su maisto ir pašarų sauga ir gyvūnų sveikata ir gerove, pažeidimams. Šiose srityse parengtos įvairios Sąjungos taisyklės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Reglamente (EB) Nr. 178/200242 nustatyti bendrieji principai ir reikalavimai, kuriais grindžiamos visos Sąjungos ir nacionalinės su maistu ir pašarais susijusios priemonės, o ypatingas dėmesys skiriamas maisto saugai, siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir vartotojų interesų, susijusių su maistu, apsaugą, taip pat veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Šiame reglamente, be kita ko, nustatyta, kad maisto tvarkymo ir pašarų ūkio subjektams neleidžiama trukdyti savo darbuotojams ir kitiems asmenims bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, jeigu taip būtų galima išvengti dėl maisto kylančio pavojaus, sumažinti tą pavojų ar jį pašalinti. Sąjungos teisės aktų leidėjas panašaus požiūrio laikėsi priimdamas Gyvūnų sveikatos teisės aktą – Reglamentą (ES) 2016/429, kuriuo nustatomos gyvūnų ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės43;

(11)  dėl panašių aplinkybių, remiantis galiojančiomis nuostatomis, pranešėjų apsaugą galima pagrįstai nustatyti ir siekiant užkirsti kelią maisto grandinėje galiojančių ES taisyklių, visų pirma susijusių su maisto ir pašarų sauga ir gyvūnų sveikata, apsauga ir gerove, pažeidimams. Šiose srityse parengtos įvairios Sąjungos taisyklės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Reglamente (EB) Nr. 178/200242 nustatyti bendrieji principai ir reikalavimai, kuriais grindžiamos visos Sąjungos ir nacionalinės su maistu ir pašarais susijusios priemonės, o ypatingas dėmesys skiriamas maisto saugai, siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir vartotojų interesų, susijusių su maistu, apsaugą, taip pat veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Šiame reglamente, be kita ko, nustatyta, kad maisto tvarkymo ir pašarų ūkio subjektams neleidžiama trukdyti savo darbuotojams ir kitiems asmenims bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, jeigu taip būtų galima išvengti dėl maisto kylančio pavojaus, sumažinti tą pavojų ar jį pašalinti. Sąjungos teisės aktų leidėjas panašaus požiūrio laikėsi priimdamas Gyvūnų sveikatos teisės aktą – Reglamentą (ES) 2016/429, kuriuo nustatomos gyvūnų ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės43. Tarybos Direktyvoje 98/58/EB43a ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2010/63/ES43b, taip pat Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1/200543c ir (EB) Nr. 1099/200943d nustatytos ūkinės paskirties, vežamų, žudomų ir bandymams naudojamų gyvūnų apsaugos ir gerovės taisyklės;

__________________

__________________

42 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

42 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

43 OL C 84, p. 1.

43 OL C 84, p. 1.

 

43a 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23).

 

43b 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL L 276, 2010 10 20, p. 33);

 

43c 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1);

 

43d 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL L 303, 2009 11 18, p. 1).

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  pranešėjų apsaugos stiprinimas taip pat bus naudingas užkertant kelią Euratomo branduolinės saugos, radiacinės saugos ir atsakingo ir saugaus panaudoto kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimams ir nuo jų atgrasant, ir padės veiksmingiau vykdyti galiojančias peržiūrėtos Branduolinės saugos direktyvos44 nuostatas, susijusias su veiksminga branduolinės saugos kultūra, ypač 8b straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kurį, inter alia, reikalaujama, kad kompetentinga reguliavimo institucija nustatytų valdymo sistemas, kuriose deramas prioritetas teikiamas branduolinei saugai ir skatinamas visų lygių darbuotojų bei vadovų gebėjimas kvestionuoti atitinkamų saugos principų ir praktikos veiksmingą užtikrinimą ir laiku pranešti apie saugos problemas;

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)  

_________________

44 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/87/Euratomas, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 219, 2014 7 25, p. 42–52).

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  lygiai taip pat pranešėjų pranešimai gali būti labai svarbūs nustatant dėl Sąjungos taisyklių pažeidimų kylančią riziką visuomenės sveikatai ir vartotojų apsaugai, užkertant jai kelią, ją mažinant ar šalinant, nes be jų tie pažeidimai liktų neatskleisti. Visų pirma vartotojų apsauga taip pat yra glaudžiai susijusi su atvejais, kai nesaugūs produktai gali padaryti didelę žalą vartotojams. Todėl atitinkamose Sąjungos taisyklėse, priimtose pagal SESV 114, 168 ir 169 straipsnius, reikėtų nustatyti pranešėjų apsaugą;

(13)  lygiai taip pat pranešėjų pranešimai gali būti labai svarbūs nustatant dėl Sąjungos taisyklių pažeidimų kylančią riziką visuomenės sveikatai ir vartotojų apsaugai, užkertant jai kelią, ją mažinant ar šalinant, nes be jų tie pažeidimai liktų neatskleisti. Visų pirma vartotojų apsauga taip pat yra glaudžiai susijusi su atvejais, kai nesaugūs produktai gali padaryti žalos vartotojams. Todėl atitinkamose Sąjungos taisyklėse, priimtose pagal SESV 114, 168 ir 169 straipsnius, reikėtų nustatyti pranešėjų apsaugą;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  privatumo ir asmens duomenų apsauga yra kita sritis, kurioje pranešėjai turi išskirtinę galimybę atskleisti informaciją apie Sąjungos teisės pažeidimus, dėl kurių gali būti daroma didelė žala viešajam interesui. Panašios nuostatos taikomos Direktyvos dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo45, kuria nustatoma pranešimų apie incidentus (įskaitant incidentus, nesusijusius su asmens duomenimis) ir saugumo reikalavimus, taikomus esmines paslaugas įvairiuose sektoriuose (pvz., energijos, sveikatos, transporto, bankų ir pan.) teikiantiems subjektams ir pagrindinių skaitmeninių paslaugų teikėjams (pvz., debesijos kompiuterijos paslaugos) teikimo tvarka, pažeidimams. Šioje srityje pranešėjų teikiami pranešimai yra ypač vertingi užkertant kelią saugumo incidentams, kurie gali daryti poveikį pagrindinei ekonominei ir socialinei veiklai ir plačiai naudojamoms skaitmeninėms paslaugoms. Tai padeda užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų, kurios turi esminę reikšmę vidaus rinkos veikimui ir visuomenės gerovei, teikimą;

(14)  privatumo ir asmens duomenų apsauga, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsnyje, yra kita sritis, kurioje pranešėjai gali padėti atskleisti Sąjungos teisės pažeidimus, dėl kurių gali būti daroma žala viešajam interesui. Panašios nuostatos taikomos Direktyvos dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo45, kuria nustatoma pranešimų apie incidentus (įskaitant incidentus, nesusijusius su asmens duomenimis) ir saugumo reikalavimus, taikomus esmines paslaugas įvairiuose sektoriuose (pavyzdžiui, energijos, turizmo, sveikatos, transporto, bankų, statybų ir pan.) teikiantiems subjektams, pagrindinių skaitmeninių paslaugų (pavyzdžiui, debesų kompiuterijos paslaugas) teikėjams ir pagrindinių komunalinių paslaugų (pavyzdžiui, vandens, elektros energijos ir dujų) teikimo tvarka, pažeidimams. Šioje srityje pranešėjų teikiami pranešimai yra ypač vertingi siekiant užkirsti kelią saugumo incidentams, kurie gali daryti poveikį esminei ekonominei ir socialinei veiklai ir plačiai naudojamoms skaitmeninėms paslaugoms, taip pat užkirsti kelią Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų pažeidimams. Tai padeda užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų, kurios turi esminę reikšmę visuomenei, teikimą;

_________________

_________________

45 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti.

45 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  Sąjungos finansinių interesų apsauga, kuri yra susijusi su kova su sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla, darančia poveikį Sąjungos išlaidų panaudojimui, Sąjungos pajamų ir lėšų surinkimui ar Sąjungos turtui, yra pagrindinė sritis, kurioje reikia stiprinti Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą. Sąjungos finansinių interesų apsaugos stiprinimas taip pat apima Sąjungos biudžeto įgyvendinimą, susijusį su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi grindžiamomis išlaidomis. Prastas veiksmingo vykdymo užtikrinimas Sąjungos finansinių interesų srityje, įskaitant sukčiavimą ir korupciją nacionaliniu lygmeniu, lemia mažesnes Sąjungos pajamas ir netinkamą ES lėšų panaudojimą, kuris gali iškraipyti viešąsias investicijas bei augimą ir pakenkti piliečių pasitikėjimui ES veiksmais. Pranešėjų apsauga yra būtina siekiant palengvinti atitinkamų sukčiavimo ir neteisėtos veiklos atvejų nustatymą, prevenciją ir atgrasymą;

(16)  Sąjungos finansinių interesų apsauga, kuri yra susijusi su kova su sukčiavimu, korupcija, teisinių prievolių pažeidimais, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir bet kuria kita neteisėta veikla, darančia poveikį Sąjungos išlaidų panaudojimui, Sąjungos pajamų ir lėšų surinkimui ar Sąjungos turtui, yra pagrindinė sritis, kurioje reikia stiprinti Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą. Sąjungos finansinių interesų apsaugos stiprinimas taip pat apima Sąjungos biudžeto įgyvendinimą, susijusį su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi grindžiamomis išlaidomis. Veiksmingo vykdymo užtikrinimo Sąjungos finansinių interesų srityje trūkumas, įskaitant sukčiavimą ir korupciją nacionaliniu lygmeniu, lemia mažesnes Sąjungos pajamas ir netinkamą ES lėšų panaudojimą, kuris gali iškraipyti viešąsias investicijas bei augimą ir pakenkti piliečių pasitikėjimui ES veiksmais. Tyrimus atliekantys žurnalistai taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį atskleidžiant su visomis šiomis sritimis susijusius pažeidimus. Šie žurnalistai yra labai pažeidžiamų specialistų, kurie dažnai praranda darbo vietas, laisvę ir netgi gyvybę už masinių pažeidimų ir korupcijos schemų atskleidimą, grupė. Todėl specialios priemonės, skirtos tyrimus atliekantiems žurnalistams apsaugoti, turėtų būti įtrauktos į horizontalųjį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pranešėjų apsaugos. Tyrimus atliekančių žurnalistų ir pranešėjų apsauga yra būtina siekiant palengvinti atitinkamų sukčiavimo ir neteisėtos veiklos atvejų nustatymą, prevenciją ir atgrasymą nuo jos;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  tam tikruose Sąjungos aktuose, visų pirma finansinių paslaugų srities, pvz., Reglamente (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka49 ir Komisijos įgyvendinimo direktyvoje 2015/239250, priimtoje remiantis tuo reglamentu, jau nustatytos išsamios pranešėjų apsaugos taisyklės. Tokie jau galiojantys Sąjungos teisės aktai, įskaitant nurodytus priedo II dalies sąraše, turėtų būti papildyti šia direktyva, kad šios priemonės būtų visapusiškai suderintos su jos minimaliais standartais, kartu išlaikant visus jų specifinius, prie atitinkamų sektorių pritaikytus aspektus. Tai yra ypač svarbu siekiant nustatyti, kurie juridiniai subjektai finansinių paslaugų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityse šiuo metu privalo įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus;

(18)  tam tikruose Sąjungos aktuose, visų pirma finansinių paslaugų srities, pvz., Reglamente (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka49 ir Komisijos įgyvendinimo direktyvoje 2015/239250, priimtoje remiantis tuo reglamentu, jau nustatytos išsamios pranešėjų apsaugos taisyklės. Tokie jau galiojantys Sąjungos teisės aktai, įskaitant nurodytus priedo II dalies sąraše, turėtų būti papildyti šia direktyva, kad šios priemonės būtų visapusiškai suderintos su jos minimaliais standartais, kartu išlaikant visus jų specifinius, prie atitinkamų sektorių pritaikytus aspektus. Tai yra ypač svarbu siekiant nustatyti, kurie juridiniai subjektai finansinių paslaugų, pinigų plovimo prevencijos ir kovos su juo, tinkamo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES50a įgyvendinimo, teroristų finansavimo ir kibernetinio nusikalstamumo srityse šiuo metu privalo įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus. Kadangi šios bylos dažnai susijusios su labai sudėtingomis tarptautinėmis įmonių ir finansų sistemomis, kurios gali priklausyti skirtingoms jurisdikcijoms, reikėtų nustatyti bendrą pranešėjų informacinį centrą;

_________________

_________________

49 OL C 173, p. 1.

49 OL C 173, p. 1.

50 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2015/2392 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų dėl pranešimų apie faktinius arba galimus to reglamento pažeidimus teikimo kompetentingoms institucijoms (OL L 332, p. 126).

50 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2015/2392 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų dėl pranešimų apie faktinius arba galimus to reglamento pažeidimus teikimo kompetentingoms institucijoms (OL L 332, p. 126).

 

50a 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL L 48, 2011 2 23, p. 1).

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18a)  Sąjunga grindžiama bendrų vertybių ir principų rinkiniu. Ji užtikrina, kad būtų paisoma žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Kadangi šiomis teisėmis ir principais yra grindžiama Sąjunga, jų apsauga yra labai svarbi, o asmenims, atskleidžiantiems šių teisių ir principų pažeidimus, turėtų būti teikiama šioje direktyvoje numatyta apsauga;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  kiekvieną kartą, kai priimamas naujas Sąjungos aktas, kuriam pranešėjų apsauga yra aktuali ir gali prisidėti prie veiksmingesnio vykdymo užtikrinimo, reikėtų įvertinti, ar reikia pakeisti šios direktyvos priedą, kad tas aktas būtų įtrauktas į jos taikymo sritį;

(19)  siekiant atsižvelgti į visus naujus Sąjungos aktus, kuriems svarbi pranešėjų apsauga ir kurie galėtų daryti įtaką veiksmingesniam vykdymo užtikrinimui, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama ši direktyva atnaujinant jos priedą kiekvieną kartą, kai priimamas toks naujas Sąjungos aktas, kad tas aktas būtų įtrauktas į šios direktyvos taikymo sritį. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros1a nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

 

___________________

 

1a OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19a)  esant tam tikrai padėčiai. darbuotojų apsaugą, įdarbinimą ir darbo sąlygas, socialines, asmenines ir kolektyvines darbuotojų teises reglamentuojančios Sąjungos teisės pažeidimams galima taikyti veiksmingas asmenines procedūras, kuriomis užtikrinama teisių gynyba. Tačiau jeigu šie pažeidimai vykdomi sistemingai, jie daro žalą viešajam interesui, taigi, reikia numatyti apie šio tipo pažeidimus pranešančių asmenų apsaugą. Tam tikrose srityse stebima, kad sudėtinga įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, pavyzdžiui, privaloma sutikti su nepriimtinomis mažų garantijų darbo sąlygomis. Veiksmingas Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimas taip pat reikalauja darbo teisės srities pranešėjų apsaugos ir pagerinti šią apsaugą, taip pagerinant teisės taikymą ir užtikrinant aukštą vidaus rinkoje dirbančių darbuotojų apsaugos lygį, sykiu užtikrinant sąžiningą ūkio subjektų tarpusavio konkurenciją;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio apsaugai, darbuotojams teikiamai, kai jie praneša apie Sąjungos darbo teisės pažeidimus. Visų pirma darbuotojų saugos ir sveikatos srityje pagal Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį jau reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog darbuotojai arba darbuotojų atstovai neatsidurtų nepalankioje padėtyje dėl darbdaviams pateiktų savo prašymų ar pasiūlymų imtis tinkamų pavojų darbuotojams sumažinimo ir (arba) pavojaus šaltinių pašalinimo priemonių. Darbuotojai ir jų atstovai turi teisę kelti klausimus kompetentingose nacionalinėse institucijose, jeigu mano, kad darbdavių taikytos priemonės ir būdai yra netinkami darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

(20)  ši direktyva turėtų papildyti poveikį apsaugai, darbuotojams teikiamai, kai jie praneša apie Sąjungos darbo teisės pažeidimus. Visų pirma darbuotojų saugos ir sveikatos srityje pagal Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį jau reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog darbuotojai arba darbuotojų atstovai neatsidurtų nepalankioje padėtyje dėl darbdaviams pateiktų savo prašymų ar pasiūlymų imtis tinkamų pavojų darbuotojams sumažinimo ir (arba) pavojaus šaltinių pašalinimo priemonių. Darbuotojai ir jų atstovai turi teisę kelti klausimus kompetentingose nacionalinėse arba Sąjungos institucijose, jeigu mano, kad darbdavių taikytos priemonės ir būdai yra netinkami darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinio saugumo ir kitos slaptos informacijos apsaugai, jeigu jos apsaugą nuo neteisėtos prieigos reikalaujama užtikrinti pagal Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus. Visų pirma šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio prievolėms pagal 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių arba 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimą dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių;

(21)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinio saugumo ir kitos slaptos informacijos apsaugai, jeigu jos apsaugą nuo neteisėtos prieigos reikalaujama užtikrinti pagal Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to, šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio prievolėms pagal 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių arba 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimą dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)  asmenys, kurie praneša informaciją apie grėsmes ar žalą viešajam interesui, kurią sužino vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, naudojasi savo žodžio laisve. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 10 straipsnyje nustatyta teisė į žodžio laisvę apima žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą;

(22)  asmenys, kurie praneša informaciją apie grėsmes ar žalą viešajam interesui, veikia kliaudamiesi teisės į žodžio ir informacijos laisves galia, kurios nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 10 straipsnyje ir kurios apima teisę gauti ir skleisti informaciją, taip pat žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą;

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)  apsauga pirmiausia turėtų būti taikoma asmenims, turintiems darbuotojo statusą, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį ir kaip jį išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas52, t. y. asmenys, kurie tam tikrą laikotarpį kito asmens naudai ir jo vadovaujami vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą. Todėl apsauga taip pat turėtų būti suteikiama nestandartinių darbo santykių saistomiems darbuotojams, įskaitant ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, pagal terminuotą darbo sutartį dirbančius darbuotojus ar asmenis, sudariusius darbo sutartį ar turinčius darbo santykių su laikinojo įdarbinimo įmonėmis, – tai tokių rūšių santykiai, kuriems dažnai sudėtinga taikyti standartinę apsaugą nuo nesąžiningo elgesio;

(26)  apsauga pirmiausia turėtų būti taikoma asmenims, turintiems darbuotojo statusą, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį ir kaip jį išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas52, t. y. asmenys, kurie tam tikrą laikotarpį kito asmens naudai ir jo vadovaujami vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą. Pagal Teisingumo Teismo praktiką sąvoka „darbuotojas“ turėtų būti aiškinama plačiai, t. y. taip, kad būtų įskaitomi ir valstybės tarnautojai ir pareigūnai. Todėl apsauga taip pat turėtų būti suteikiama kitokių darbo santykių saistomiems darbuotojams, įskaitant ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, pagal terminuotą darbo sutartį dirbančius darbuotojus, stažuotojus ir neapmokamus stažuotojus, taip pat asmenis, sudariusius darbo sutartį ar turinčius darbo santykių su laikinojo įdarbinimo įmone ir dirbančius mažų garantijų darbą arba turinčius tarpvalstybinį statusą, – tai tokių rūšių santykiai, kuriems dažnai sudėtinga taikyti standartinę apsaugą nuo nesąžiningo elgesio. Galiausiai, apsauga turėtų būti užtikrinama asmenims, kurių darbo sutarties galiojimas pasibaigė;

_________________

_________________

52 1986 m. liepos 3 d. Sprendimas Lawrie-Blum, 66/85; 2010 m. spalio 14 d. Sprendimas Union Syndicale Solidaires Isère, C-428/09; 2015 m. liepos 9 d. Sprendimas Balkaya, C-229/14; 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten, C-413/13 ir 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimas Ruhrlandklinik, C-216/15.

52 1986 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Lawrie-Blum v Land Baden-Württemberg, C-66/85, ECLI:EU:C:1986:284; 2010 m. spalio 14d. Teisingumo Teismo sprendimas Union Syndicale Solidaires Isère, C-428/09, ECLI:EU:C:2010:612; 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Balkaya, C-229/14, ECLI:EU:C:2015:455; 2014 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas FNV Kunsten Informatie en Media, C-413/13, ECLI:EU:C:2014:2411; 2016 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Betriebsrat der Ruhrlandklinik, C-216/15, ECLI:EU:C:2016:883.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27)  apsauga taip pat turėtų būti išplėsta kitų kategorijų fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie, nors ir nėra darbuotojai pagal SESV 45 straipsnį, gali atlikti labai svarbų vaidmenį atskleidžiant teisės pažeidimus ir, vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, gali atsidurti ekonomiškai pažeidžiamoje padėtyje. Pavyzdžiui, tokiose srityse kaip produktų sauga, tiekėjai yra daug arčiau galimos nesąžiningos ir neteisėtos nesaugių produktų gamybos, importo ar platinimo praktikos; įgyvendinant Sąjungos fondų paramą, paslaugas teikiantys konsultantai turi išskirtinę galimybę atkreipti dėmesį į pažeidimus, kuriuos jie mato. Tokių kategorijų asmenys, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, kurie teikia paslaugas, laisvai samdomus asmenis, rangovus, subrangovus ir tiekėjus, paprastai sulaukia atsakomųjų veiksmų, kurie pasireiškia paslaugų teikimo sutarties, licencijos ar leidimo galiojimo nutraukimu prieš terminą ar atšaukimu, verslo ar pajamų praradimu, prievarta, grasinimais ar priekabiavimu, įtraukimu į juoduosius sąrašus ir (arba) verslo boikotu ar žala jų reputacijai. Akcininkai ir valdymo organuose dalyvaujantys asmenys taip pat gali sulaukti atsakomųjų veiksmų, pvz., finansinio pobūdžio arba grasinimų ar priekabiavimo, įtraukimo į juoduosius sąrašus arba žalos jų reputacijai forma. Apsauga taip pat turėtų būti suteikiama į darbo vietą kandidatuojantiems asmenims arba asmenims, kurie kandidatuoja norėdami teikti paslaugas organizacijoms ir kurie įdarbinimo proceso metu arba kitų ikisutartinių derybų metu sužino apie teisės pažeidimus ir gali sulaukti atsakomųjų veiksmų neigiamų atsiliepimo apie darbuotoją arba įtraukimo į juoduosius sąrašus ir (arba) verslo boikoto forma;

(27)  apsauga taip pat turėtų būti išplėsta kitų kategorijų fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie, nors ir nėra darbuotojai pagal nacionalinę teisę arba pagal SESV 45 straipsnį, gali atlikti labai svarbų vaidmenį atskleidžiant teisės pažeidimus ir, vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, gali atsidurti ekonomiškai pažeidžiamoje padėtyje. Pavyzdžiui, tokiose srityse kaip produktų sauga, tiekėjai yra daug arčiau galimos nesąžiningos ir neteisėtos nesaugių produktų gamybos, importo ar platinimo praktikos; įgyvendinant Sąjungos fondų paramą, paslaugas teikiantys konsultantai turi išskirtinę galimybę atkreipti dėmesį į pažeidimus, kuriuos jie mato. Tokių kategorijų asmenys, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, kurie teikia paslaugas, laisvai samdomus asmenis, rangovus, subrangovus ir paslaugų teikėjus, paprastai sulaukia atsakomųjų veiksmų, kurie gali pasireikšti, pavyzdžiui, paslaugų teikimo sutarties, licencijos ar leidimo galiojimo nutraukimu prieš terminą ar atšaukimu, verslo ar pajamų praradimu, prievarta, grasinimais ar priekabiavimu, įtraukimu į juoduosius sąrašus ir (arba) verslo boikotu ar žala jų reputacijai. Akcininkai ir valdymo organuose dalyvaujantys asmenys taip pat gali sulaukti atsakomųjų veiksmų, pavyzdžiui, finansinio pobūdžio arba grasinimų ar priekabiavimo, įtraukimo į juoduosius sąrašus arba žalos jų reputacijai forma. Apsauga taip pat turėtų būti suteikiama į darbo vietą kandidatuojantiems asmenims arba asmenims, kurie kandidatuoja norėdami teikti paslaugas organizacijoms ir kurie įdarbinimo proceso metu arba kitų ikisutartinių derybų metu sužino apie teisės pažeidimus ir gali sulaukti atsakomųjų veiksmų neigiamų atsiliepimo apie darbuotoją arba įtraukimo į juoduosius sąrašus ir (arba) verslo boikoto forma;

Pagrindimas

Direktyvoje reikėtų paisyti darbuotojo sąvokos apibrėžties, kuri tam tikrose valstybėse narėse yra nustatyta nacionaliniu lygmeniu.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(27a)  remiantis Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsniais ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsniu, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/681a, reikalaujama, kad visos Sąjungos institucijos priimtų ir įgyvendintų pranešėjų apsaugos vidaus taisykles;

 

_______________

 

1a OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)  veiksminga pranešėjų apsauga taip pat reiškia papildomų kategorijų asmenų, kurie, nors ekonomiškai nėra priklausomi nuo su savo darbu susijusios veiklos, vis tiek gali sulaukti atsakomųjų veiksmų dėl pažeidimų atskleidimo, apsaugą. Atsakomieji veiksmai prieš savanorius ir neapmokamus stažuotojus gali pasireikšti tuo, kad nebesinaudojama jų paslaugomis, būsimam darbdaviui pateikiami neigiami atsiliepimai arba kitaip pakenkiama jų reputacijai;

(28)  veiksminga pranešėjų apsauga taip pat reiškia papildomų kategorijų asmenų, kurie, nors ekonomiškai nėra priklausomi nuo su savo darbu susijusios veiklos, vis tiek gali sulaukti atsakomųjų veiksmų dėl pažeidimų atskleidimo arba tiesioginės ar netiesioginės pagalbos pranešimus teikiantiems pranešėjams, apsaugą. Atsakomieji veiksmai prieš savanorius ir apmokamus arba neapmokamus stažuotojus gali pasireikšti tuo, kad nebesinaudojama jų paslaugomis, būsimam darbdaviui pateikiami neigiami atsiliepimai arba kitaip pakenkiama jų reputacijai arba karjeros galimybėms;

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(28a)  taip pat svarbu suteikti apsaugą asmenims, kurie, būdami bendradarbiai, padeda pranešėjui darbo vietoje pateikti pranešimą, inter alia, pataria, kaip elgtis, kokie yra pranešimų teikimo kanalai, kokia apsauga suteikiama arba kaip suformuluoti pranešamą informaciją. Tokiems asmenims gali tekti susipažinti su atskleista informacija, taigi, jie gali sulaukti atsakomųjų veiksmų. Todėl jiems turėtų būti suteikta šioje direktyvoje numatyta apsauga. Tyrimus atliekantys žurnalistai taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį atskleidžiant Sąjungos teisės pažeidimus ir gali nukentėti nuo atsakomųjų priemonių, pavyzdžiui, jiems gali būti keliamos strateginės bylos, pavyzdžiui, dėl šmeižto ar garbės ir orumo įžeidimo. Šie asmenys taip pat turėtų turėti teisę naudotis šioje direktyvoje numatytomis apsaugos priemonėmis, taip siekiant apsaugoti žodžio laisvę, jei nacionalinėje teisėje nenumatyta didesnė apsauga;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(28b)  veiksminga pranešėjų apsauga taip pat turėtų būti taikoma bet kuriam asmeniui, kuris turi tokių veiksmų viešajame arba privačiajame sektoriuje įrodymų, tačiau kuris nebūtinai turi būti pats stebėjęs tokius veiksmus;

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(28c)  veiksminga apsauga reiškia tinkamus mokymus ir informacijos centrą, kuris pranešėjus informuotų apie jų teises, informacijos atskleidimo galimybes ir jiems taikomos apsaugos išlygų, kad jie gerai žinotų savo teises ir pareigas. Tai neturėtų pakeisti galimybės kreiptis dėl nepriklausomų teisinių konsultacijų, kurios taip pat turėtų būti prieinamos;

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29)  norint veiksmingai nustatyti didelę žalą viešajam interesui ir užkirsti jai kelią, reikia, kad pranešama informacija, atitinkanti apsaugos teikimo sąlygas, būtų susijusi ne tik su neteisėta veikla, bet ir su piktnaudžiavimu teise, t. y. veiksmais arba neveikimu, kurie formaliai neatrodo neteisėti, tačiau kenkia teisės dalykui arba tikslui;

(29)  norint veiksmingai nustatyti žalą viešajam interesui ir užkirsti jai kelią, reikia, kad pranešama informacija, atitinkanti apsaugos teikimo sąlygas, apimtų ne tik neteisėtą veiklą, bet ir piktnaudžiavimą teise, t. y. veiksmus arba neveikimą, kurie formaliai neatrodo neteisėti, tačiau kenkia teisės dalykui arba tikslui, arba kelia ar gali kelti grėsmę viešajam interesui;

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30)  norint užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės pažeidimų prevenciją, reikia, kad apsauga taip pat būtų suteikiama asmenims, kurie teikia informaciją apie potencialius pažeidimus, kurie dar nepadaryti, tačiau tikėtina, kad bus padaryti. Dėl tų pačių priežasčių apsaugą taip pat galima pagrįstai suteikti asmenims, kurie nepateikia tiesioginių įrodymų, tačiau iškelia pagrįstą susirūpinimą ar įtarimą. Tačiau apsauga neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai pranešama informacija, kuri jau yra prieinama viešojoje erdvėje, arba kai tai yra nepagrįsti gandai ir nuogirdos;

(30)  norint užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės pažeidimų prevenciją, reikia, kad apsauga taip pat būtų suteikiama asmenims, kurie teikia informaciją apie pažeidimus, kurie, labai tikėtina, bus padaryti. Dėl tų pačių priežasčių apsaugą taip pat galima suteikti asmenims, kurie nepateikia tiesioginių įrodymų, tačiau iškelia pagrįstą ir motyvuotą susirūpinimą ar įtarimą, taip pat asmenims, kurie papildo informaciją į viešumą jau iškeltais klausimais. Tačiau apsauga neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai pranešama informacija yra nepagrįsti gandai ir nuogirdos;

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(30a)  tačiau, siekiant sutrukdyti padaryti nepagrįstą žalą reputacijai, taip pat reikėtų aiškiai atskirti tyčinius klaidingus kaltinimus, kuriais siekiama pakenkti atitinkamam asmeniui arba juridiniam subjektui, nuo informacijos pranešimo, kurią turėdamas ją pranešantis asmuo buvo pagrįstai įsitikinęs, jog ji yra teisinga. Ši Direktyva neturėtų daryti poveikio neteisingų kaltinimų atveju taikomiems nacionalinės teisės aktams, pavyzdžiui, šmeižto atveju;

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl direktyvos

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31)  atsakomieji veiksmai reiškia glaudų (priežasties ir pasekmės) ryšį, kuris turi būti tarp pranešimo ir pranešimo teikėjo tiesiogiai ar netiesiogiai patirto neigiamo elgesio, kad šis asmuo galėtų naudotis teisine apsauga. Veiksminga pranešimų teikėjų apsauga, kaip Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą gerinanti priemonė, turi būti grindžiama plačia atsakomųjų veiksmų apibrėžtimi, kuri apima bet kokį su darbu susijusiomis aplinkybėmis atliekamą veiksmą arba neveikimą, kuris kenkia asmenims;

(31)  atsakomieji veiksmai reiškia (priežasties ir pasekmės) ryšį, kuris turi būti tarp pranešimo ir pranešimo teikėjo arba asmenų, svarstančių galimybę pranešti informaciją, arba asmenų, kurie padeda pranešimo teikėjui pranešimo procese, tiesiogiai ar netiesiogiai patirto netinkamo elgesio, kad šie asmenys galėtų naudotis teisine apsauga. Kadangi tokių veiksmų besiimantys asmenys sugalvoja pačių įvairiausių atsakomųjų veiksmų formų, veiksminga pranešimų teikėjų arba asmenų, svarstančių galimybę pranešti informaciją, arba asmenų, kurie padeda pranešimo teikėjui pranešimo procese, apsauga, kaip Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą gerinanti priemonė, turi būti grindžiama plačia atsakomųjų veiksmų apibrėžtimi, kuri apima bet kokį su darbu susijusiomis aplinkybėmis atliekamą veiksmą arba neveikimą, kuris kenkia asmenims;

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33)  pranešėjai visų pirma yra svarbus tyrimus atliekančių žurnalistų šaltinis. Veiksmingos pranešėjų apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų užtikrinimas suteikia (potencialiems) pranešėjams daugiau tikrumo, todėl skatina ir lengvina informacijos apie pažeidimus teikimą, be kita ko, ir žiniasklaidai. Šiuo atžvilgiu pranešėjų, kaip žurnalistikos šaltinio, apsauga turi esminę reikšmę užtikrinant tiriamosios žurnalistikos, kaip demokratinės visuomenės sergėtojos, vaidmenį;

(33)  pranešėjai visų pirma yra svarbus tyrimus atliekančių žurnalistų šaltinis. Veiksmingos pranešėjų, taip pat tyrimus atliekančių žurnalistų apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų ir bet kokios formos priekabiavimo užtikrinimas suteikia (potencialiems) pranešėjams daugiau teisinio tikrumo, todėl pagrįstais atvejais skatina ir lengvina informacijos apie pažeidimus teikimą, be kita ko, ir žiniasklaidai. Šiuo atveju pranešėjų, kaip žurnalistų šaltinio, apsauga turi esminę reikšmę užtikrinant tiriamosios žurnalistikos, kaip demokratinės visuomenės sergėtojos, vaidmenį. Tokiomis aplinkybėmis tyrimus atliekantiems žurnalistams, kurie kaip šaltiniu naudojasi iš pranešėjų gauta informacija, turėtų būti užtikrinta tokia pat apsauga kaip ir pranešėjams, iš kurių jie gavo informaciją. Be to, pranešėjams ir žurnalistams neretai pareiškiami nepagrįsti ieškiniai, kuriuos jiems pareiškia šmeižto ir turto prievartavimo srityje veikiančios teisės paslaugų įmonės, siekdamos išgąsdinti pranešimus teikiančius asmenis ir priversti juos imtis brangiai kainuojančios teisinės gynybos. Tokią praktiką reikėtų griežtai pasmerkti, todėl reikėtų ją įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį;

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34)  būtent valstybės narės turi nustatyti institucijas, kurios turi kompetenciją priimti pranešimus apie pažeidimus, kuriems taikoma ši direktyva, ir imtis tolesnių veiksmų. Tai gali būti atitinkamų sričių reguliavimo arba priežiūros įstaigos, teisėsaugos tarnybos, kovos su korupcija įstaigos ir ombudsmenai. Kompetentingomis paskirtos institucijos turi turėti būtinus gebėjimus ir įgaliojimus įvertinti pranešime pateiktų kaltinimų tikslumą ir šalinti praneštus pažeidimus, be kita ko, pradėdamos tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ar lėšų išieškojimą ar pagal savo įgaliojimus įgyvendindamos kitus tinkamus taisomuosius veiksmus;

(34)  būtent valstybės narės turi nustatyti institucijas, kurios turi kompetenciją priimti pranešimus apie pažeidimus, kuriems taikoma ši direktyva, ir imtis deramų tolesnių veiksmų, ir kurios užtikrintų aukščiausią galimą nepriklausomumo ir nešališkumo lygį. Tai gali būti atitinkamų sričių teisminės institucijos, reguliavimo arba priežiūros įstaigos, teisėsaugos tarnybos, kovos su korupcija įstaigos ir ombudsmenai. Kompetentingomis paskirtos institucijos turėtų būti nepriklausomos ir turėti būtinus pajėgumus ir įgaliojimus nešališkai ir objektyviai įvertinti pranešime pateiktų kaltinimų tikslumą ir imtis veiksmų dėl praneštų pažeidimų, be kita ko, pradėdamos tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ar lėšų išieškojimą ar pagal savo įgaliojimus įgyvendindamos kitus tinkamus taisomuosius veiksmus, arba paprašydamos atlikti šiuos veiksmus. Šiose institucijose dirbantys darbuotojai turi būti atitinkamų sričių specialistai ir dalyvavę deramuose mokymuose;

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)  reikalavimas įdiegti vidaus ir išorės pranešimų teikimo kanalus jau įtvirtintas konkrečių sričių, pvz., piktnaudžiavimo rinka53, civilinės aviacijos54 arba naftos ir dujų operacijų jūroje saugos55, Sąjungos teisėje. Šioje direktyvoje nustatytos prievolės įdiegti tokius kanalus turėtų būti įgyvendinamos kuo platesniu mastu pasinaudojant pagal konkrečius Sąjungos aktus jau įdiegtais kanalais;

(35)  reikalavimas įdiegti vidaus ir išorės pranešimų teikimo kanalus jau įtvirtintas konkrečių sričių, pavyzdžiui, piktnaudžiavimo rinka53, civilinės aviacijos54 arba naftos ir dujų operacijų jūroje saugos55, Sąjungos teisėje. Šioje direktyvoje nustatytos prievolės įdiegti tokius kanalus turėtų būti įgyvendinamos kuo platesniu mastu pasinaudojant pagal konkrečius Sąjungos aktus jau įdiegtais kanalais. Jei tokių nuostatų nėra ir kai šioje direktyvoje nustatytomis taisyklėmis suteikiama didesnė apsauga, turėtų būti taikomos šios taisyklės;

__________________

__________________

53 Nurodyta pirmiau.

53 Nurodyta pirmiau.

54 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos (OL L 122, p. 18).

54 2014m. balandžio 3d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007 (OLL122, 2014 4 24, p.18).

55 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB.

55 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66).

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(35a)  didelio masto korupcijos atvejais reikia imtis papildomų apsaugos priemonių siekiant užtikrinti, kad atitinkami asmenys, kuriuos galima apkaltinti remiantis pranešėjų turima informacija, nesutrukdytų apsaugoti pranešimų teikėjų;

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(35b)  su aukšto lygio korupcija susijusios informacijos turintys pranešimų teikėjai turėtų turėti galimybę kreiptis į teisminę instituciją, kuri būtų nepriklausoma nuo kitų valdžios institucijų ir kuri turėtų galių suteikti pranešimų teikėjams veiksmingą apsaugą ir nagrinėti pažeidimus, apie kuriuos jie praneša;

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl direktyvos

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37)  siekiant veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, gyvybiškai svarbu, kad susijusi informacija greitai pasiektų arčiausiai problemos šaltinio esančius subjektus, kurie turi geriausias galimybes atlikti tyrimą ir įgaliojimus ištaisyti pažeidimą, kai tai įmanoma. Tam reikia, kad privačiojo ir viešojo sektorių juridiniai subjektai įdiegtų tinkamas pranešimų priėmimo ir tolesnių veiksmų vidaus procedūras;

(37)  siekiant veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, gyvybiškai svarbu, kad susijusi informacija greitai pasiektų arčiausiai problemos šaltinio esančius subjektus, kurie turi geriausias galimybes atlikti tyrimą ir įgaliojimų ištaisyti pažeidimą, kai tai įmanoma. Tam reikia, kad privačiojo ir viešojo sektorių juridiniai subjektai įdiegtų tinkamas ir proporcingas pranešimų priėmimo, nagrinėjimo ir tolesnių veiksmų dėl jų vidaus procedūras, kurios būtų pagrįstos nepriklausomumo ir nešališkumo principais. Priemonės, kurių imamasi pagal tokias vidaus procedūras, turėtų padėti užtikrinti tinkamas garantijas, susijusias su konfidencialumu, duomenų apsauga ir privatumu;

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl direktyvos

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38)  kalbant apie privačiojo sektoriaus juridinius subjektus pažymėtina, kad prievolė įdiegti vidaus kanalus nustatyta atsižvelgiant į jų dydį ir rizikos, kurią jų veikla kelia viešajam interesui, lygį. Ji turėtų būti taikoma visiems vidutiniams ir dideliems subjektams, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, ir grindžiama jų prievole surinkti PVM. Prievolė įdiegti vidaus kanalus paprastai neturėtų būti taikoma mažosioms ir labai mažoms įmonėms, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos (su pakeitimais)56 priedo 2 straipsnyje. Tačiau specifiniais atvejais valstybės narės, atlikusios tinkamą rizikos vertinimą, gali reikalauti, kad mažosios įmonės įdiegtų vidaus pranešimų teikimo kanalus (pvz., dėl didelės rizikos, kurią gali kelti jų veikla);

(38)  kalbant apie privačiojo sektoriaus juridinius subjektus pažymėtina, kad prievolė įdiegti vidaus kanalus nustatyta atsižvelgiant į jų dydį ir rizikos, kurią jų veikla kelia viešajam interesui, lygį. Ji turėtų būti taikoma visiems vidutiniams ir dideliems subjektams, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, ir grindžiama jų prievole surinkti PVM. Tačiau taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, valstybės narės turėtų pačios nuspręsti dėl vidutinio dydžio subjektų atleidimo nuo tos prievolės, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos (su daliniais pakeitimais) priedo56 2 straipsnyje. Prievolė įdiegti vidaus kanalus paprastai neturėtų būti taikoma mažosioms ir labai mažoms įmonėms, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos (su daliniais pakeitimais) priedo 2 straipsnyje. Tačiau specifiniais atvejais valstybės narės, atlikusios tinkamą rizikos vertinimą, gali reikalauti, kad mažosios įmonės įdiegtų vidaus pranešimų teikimo kanalus (pvz., dėl didelės rizikos, kurią gali kelti jų veikla);

_________________

_________________

56 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

56 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39)  prievolės įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus išimtis, taikoma mažosioms ir labai mažoms įmonėms, neturėtų būti taikoma privačioms įmonėms, veikiančioms finansinių paslaugų srityje. Tokios įmonės toliau turėtų turėti prievolę įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus laikydamosi dabartinių prievolių, kurias turi pagal Sąjungos finansinių paslaugų acquis;

(39)  prievolės įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus išimtis, taikoma mažosioms ir labai mažoms įmonėms, neturėtų būti taikoma privačioms įmonėms, veikiančioms finansinių paslaugų srityje arba glaudžiai susijusioms su šia sritimi. Tokios įmonės toliau turėtų turėti prievolę įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus laikydamosi dabartinių prievolių, kurias turi pagal Sąjungos finansinių paslaugų acquis;

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl direktyvos

44 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(44a)  nors šia direktyva nesiekiama reglamentuoti anoniminio pranešimų teikimo arba anoniminio informacijos atskleidimo, tačiau gali būti, kad pranešimai bus teikiami tokiu būdu. Todėl per vidaus kanalus gauti anoniminiai pranešimai turėtų būti rūpestingai tikrinami. Per vidaus kanalus pateiktų anoniminių pranešimų atveju kompetentingoms institucijoms turėtų būti leista ignoruoti tokius pranešimus, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje. Be to, tais atvejais, kai atskleidžiama pranešimus pateikusių asmenų tapatybė, tokie asmenys laikomi asmenimis, kuriems taikoma apsauga pagal šią direktyvą;

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl direktyvos

44 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(44b)  įrodyta, kad pranešimą teikiančio asmens tapatybės konfidencialumo užtikrinimas yra labai svarbus veiksnys siekiant išvengti atsitraukimo ir savicenzūros. Todėl nuo šios pareigos užtikrinti konfidencialumą turėtų būti galima nukrypti tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai informacijos, susijusios su pranešimo teikėjo asmens duomenimis, atskleidimas yra būtina ir proporcinga pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatyta prievolė, taikoma vykstant tolesniems tyrimams ar teismo procesams, arba siekiant apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant susijusio asmens teisę į gynybą, kiekvienu atveju taikant atitinkamas tokiais teisės aktais nustatytas apsaugos priemones. Jeigu nevykdoma pareiga užtikrinti pranešimo teikėjo konfidencialumą, susijusį su šio asmens tapatybe, turėtų būti numatytos atitinkamos sankcijos;

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl direktyvos

44 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(44c)  itin svarbu užtikrinti pranešimo teikėjo ir bet kurio susijusio asmens tapatybės konfidencialumą, kad pranešimų teikimo procesas būtų kuo sklandesnis, nebūtų jokių kliūčių ir kad būtų išvengta savicenzūros. Sąjungos teisėje ir nacionalinėje teisėje jau įtvirtinta svarba užtikrinti asmens duomenų apsaugą, o pranešimų teikimo atvejais juo labiau turi būti užtikrinta tokių duomenų apsauga;

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl direktyvos

45 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(45)  tai, kurie privačiojo juridinio subjekto asmenys ar departamentai yra tinkamiausi būti paskirti kompetentingais priimti pranešimus ir dėl jų imtis tolesnių veiksmų, priklauso nuo subjekto struktūros, tačiau bet kuriuo atveju šia funkcija turėtų būti užtikrintas interesų konflikto nebuvimas ir nepriklausomumas. Mažesniuose subjektuose šios pareigos galėtų būti pavestos bendrovės darbuotojui, kurio kitos einamos pareigos suteikia jam galimybę palaikyti tiesioginį ryšį su organizacijos vadovu, kaip antai vyriausiajam atitikties užtikrinimo ar žmogiškųjų išteklių pareigūnui, teisės ar duomenų apsaugos pareigūnui, vyriausiajam finansininkui, vyriausiajam vykdomajam auditoriui ar valdybos nariui;

(45)  tai, kurie privačiojo juridinio subjekto asmenys ar departamentai yra tinkamiausi būti paskirti kompetentingais priimti pranešimus ir dėl jų imtis tolesnių veiksmų, priklauso nuo subjekto struktūros, tačiau bet kuriuo atveju šiomis pareigomis turėtų būti užtikrintas interesų konflikto nebuvimas, derama praktinė patirtis ir nepriklausomumas. Mažesniuose subjektuose šios pareigos galėtų būti pavestos bendrovės darbuotojui, kurio kitos einamos pareigos suteikia jam galimybę palaikyti tiesioginį ryšį su organizacijos vadovu, kaip antai vyriausiajam atitikties užtikrinimo ar žmogiškųjų išteklių darbuotojui, teisės ar duomenų apsaugos darbuotojui, vyriausiajam finansininkui, vyriausiajam vykdomajam auditoriui ar valdybos nariui;

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl direktyvos

46 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(46)  kalbant apie vidaus pranešimų teikimą, tam, kad būtų sukurtas pasitikėjimas visos pranešėjų apsaugos sistemos veiksmingumu ir mažėtų tolesnių nereikalingų pranešimų ir viešo informacijos atskleidimo tikimybė, labai svarbu, kad apie tolesnių veiksmų dėl pranešimų procedūrą teikiama informacija būtų kokybiška ir skaidri. Pranešimo teikėjui turėtų būti per pagrįstą laikotarpį pranešta apie veiksmus, kurių ketinama imtis ar buvo imtasi reaguojant į jo pranešimą (pvz., jam turėtų būti pranešta apie tai, kad byla nutraukta dėl pakankamų įrodymų trūkumo ar kitais pagrindais, apie tai, kad pradėtas vidaus tyrimas, galbūt pateikiant jo išvadas, ir (arba) apie priemones, kurių imtasi iškeltai problemai išspręsti, ar apie klausimo perdavimą kompetentingai institucijai tolesniam tyrimui), jeigu tokia informacija nedaro poveikio vidaus ar teisminiam tyrimui arba susijusio asmens teisėms. Toks pagrįstas laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis nei iš viso trys mėnesiai. Kai dėl tinkamų tolesnių veiksmų dar sprendžiama, pranešimo teikėjui apie tai turėtų būti pranešta, kartu nurodant informaciją, kuri jam dar bus pateikta vėliau;

(46)  kalbant apie vidaus pranešimų teikimą, tam, kad būtų sukurtas pasitikėjimas visos pranešėjų apsaugos sistemos veiksmingumu ir mažėtų tolesnių nereikalingų pranešimų ir viešo informacijos atskleidimo tikimybė, labai svarbu, kad apie tolesnių veiksmų dėl pranešimų procedūrą teikiama informacija būtų kokybiška ir skaidri. Pranešimo teikėjui turėtų būti per pagrįstą laikotarpį pranešta apie veiksmus, kurių ketinama imtis ar buvo imtasi reaguojant į pranešimą (pvz., jam turėtų būti pranešta apie tai, kad atvejis baigtas nagrinėti dėl pakankamų įrodymų trūkumo ar kitų priežasčių, apie tai, kad pradėtas vidaus tyrimas, galbūt pateikiant jo išvadas, ir (arba) nurodant priemones, kurių imtasi iškeltai problemai išspręsti, ar apie klausimo perdavimą kompetentingai institucijai tolesniam tyrimui), jeigu tokia informacija nedaro poveikio vidaus ar teisminiam tyrimui arba susijusio asmens teisėms. Toks pagrįstas laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis kaip iš viso keturi mėnesiai. Kai dėl tinkamų tolesnių veiksmų dar sprendžiama, pranešimo teikėjui apie tai turėtų būti pranešta, kartu nurodant informaciją, kuri jam dar bus pateikta vėliau. Visais atvejais pranešimo teikėją reikėtų informuoti apie tyrimo eigą ir rezultatus. Reikėtų sudaryti galimybę konsultuotis su pranešimo teikėju ir jis turėtų turėti galimybę pateikti pastabas vykdant tyrimą, nors to daryti jis neprivalo. Reikėtų atsižvelgti į tokias pastabas, kai už tolesnius veiksmus dėl pranešimų atsakingas asmuo ar departamentas mano, kad tai yra būtina;

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl direktyvos

47 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(47a)  darbo vietoje atskleistos informacijos gavėjai turėtų apimti, be kita ko: tiesioginius vadovus, organizacijos vadovus arba atstovus, žmogiškųjų išteklių srities pareigūnus, etikos pareigūnus, darbo tarybas ar kitus organus, atsakingus už tarpininkavimą darbo konfliktuose, įskaitant interesų konfliktus, organizacijos vidaus finansų priežiūros organus, organizacijos vidaus drausmės priežiūros organus;

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl direktyvos

49 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(49)  tikėjimo pranešimų teikimo nauda nebuvimas yra vienas pagrindinių pranešėjus atgrasančių veiksnių. Dėl šios priežasties galima pagrįstai nustatyti kompetentingoms institucijoms taikomą aiškią prievolę į gautus pranešimus deramai reaguoti imantis tolesnių veiksmų ir per pagrįstą laikotarpį pranešimų teikėjams pateikti grįžtamąją informaciją apie numatomus arba įgyvendintus tolesnius veiksmus (pvz., apie bylos nutraukimą dėl pakankamų įrodymų trūkumo ar kitais pagrindais, tyrimo pradėjimą bei galimas jo išvadas ir (arba) priemones, kurių imtasi iškeltai problemai išspręsti; apie klausimo perdavimą kitai institucijai, turinčiai kompetenciją imtis tolesnių veiksmų), jeigu tokia informacija nedarys poveikio tyrimui arba susijusių asmenų teisėms;

(49)  labai reali ir tikrai pagrįsta atsakomųjų veiksmų baimė, tikėjimo pranešimų teikimo veiksmingumu nebuvimas yra vienos iš pagrindinių priežasčių, atgrasančių galimus pranešėjus nuo pranešimų teikimo. Dėl šios priežasties galima pagrįstai nustatyti kompetentingoms institucijoms aiškią prievolę deramai reaguoti į gautus pranešimus imantis tolesnių veiksmų ir per pagrįstą laikotarpį pranešimų teikėjams pateikti grįžtamąją informaciją apie veiksmus, kurių numatoma imtis arba kurių imtasi (pvz., turėtų būti pranešta apie tai, kad atvejis baigtas nagrinėti dėl pakankamų įrodymų trūkumo ar kitų priežasčių, apie tai, kad pradėtas vidaus tyrimas, galbūt pateikiant jo išvadas, ir (arba) nurodant priemones, kurių imtasi iškeltai problemai išspręsti, ar apie klausimo perdavimą kompetentingai institucijai tolesniam tyrimui), jeigu tokia informacija nedarys poveikio tyrimui arba susijusių asmenų teisėms;

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl direktyvos

50 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(50)  tolesnių veiksmų reikėtų imtis ir grįžtamąją informaciją pateikti per pagrįstą laikotarpį; šią nuostatą galima pateisinti poreikiu greitai išspręsti problemą, kuri gali būti iškelta pranešime, taip pat išvengti nereikalingo viešo informacijos atskleidimo. Toks laikotarpis neturėtų viršyti trijų mėnesių, tačiau galėtų būti pratęsiamas iki šešių mėnesių, kai to reikia atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma pranešimo pobūdį ir sudėtingumą, dėl kurio gali prireikti ilgesnio tyrimo;

(50)  tolesnių veiksmų imtis ir grįžtamąją informaciją reikėtų pateikti per pagrįstą laikotarpį; šią nuostatą galima pateisinti poreikiu greitai išspręsti problemą, kuri gali būti iškelta pranešime, taip pat išvengti nereikalingo viešo informacijos atskleidimo. Toks laikotarpis neturėtų viršyti dviejų mėnesių, tačiau galėtų būti pratęsiamas iki keturių mėnesių, kai to reikia atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma pranešimo pobūdį ir sudėtingumą, dėl kurio gali prireikti ilgo tyrimo;

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl direktyvos

52 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(52)  kad būtų galima veiksmingai bendrauti su paskirtais darbuotojais, kompetentingos institucijos turi būti įdiegusios ir naudoti specialius, nuo jų įprastinių viešųjų skundų teikimo sistemų atsietus kanalus, kurie turėtų būti patogūs naudotojams ir kuriais būtų galima pranešimus teikti raštu, žodžiu, elektroniniu ir neelektroniniu būdu;

(52)  kad būtų galima veiksmingai bendrauti su paskirtais darbuotojais, kompetentingos institucijos turi būti įdiegusios ir naudoti specialius, nuo jų įprastinių viešųjų skundų teikimo sistemų atsietus kanalus, kurie turėtų būti patogūs naudotojams, konfidencialūs ir kuriais būtų galima pranešimus teikti raštu, žodžiu, elektroniniu ir neelektroniniu būdu;

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl direktyvos

53 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(53)  kompetentingos institucijos turėtų paskirti specialiai parengtus, įskaitant parengimą taikomų duomenų apsaugos taisyklių srityje, darbuotojus, kurie tvarkytų pranešimus, palaikytų ryšius su pranešimo teikėju ir tinkamai imtųsi tolesnių veiksmų;

(53)  kompetentingos institucijos turėtų paskirti specialiai parengtus darbuotojus, kurie reguliariai dalyvautų profesiniuose mokymuose, taip pat ir taikomų duomenų apsaugos taisyklių srityje, šie darbuotojai gautų ir tvarkytų pranešimus, užtikrintų ryšius su pranešimo teikėju, tinkamai imtųsi tolesnių veiksmų dėl pranešimo, taip pat bet kuriam suinteresuotam asmeniui teiktų informaciją ir konsultacijas;

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl direktyvos

54 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(54)  asmenys, ketinantys pateikti pranešimą, turėtų būti pakankamai informuoti, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą, ar, kaip ir kada pateikti pranešimą. Todėl kompetentingos institucijos turėtų viešai skelbti informaciją apie galimus pranešimų teikimo kanalus, taikomas procedūras ir šių institucijų paskirtus darbuotojus, taip pat sudaryti sąlygas lengvai susipažinti su šia informacija. Visa su pranešimais susijusi informacija turėtų būti skaidri, lengvai suprantama ir patikima, kad būtų skatinama teikti pranešimus ir nebūtų nuo to atbaidoma;

(54)  asmenys, ketinantys pateikti pranešimą, turėtų turėti pakankamai informacijos, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą, ar, kaip ir kada pateikti pranešimą. Todėl kompetentingos institucijos turėtų viešai skelbti informaciją apie galimus pranešimų teikimo kanalus (tais atvejais, kai teikti išorinius pranešimus galima), taikomas procedūras ir šių institucijų paskirtus darbuotojus, taip pat sudaryti sąlygas lengvai susipažinti su šia informacija. Visa su pranešimais susijusi informacija turėtų būti skaidri, lengvai suprantama ir patikima, kad būtų skatinama teikti pranešimus ir nebūtų nuo to atbaidoma;

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl direktyvos

57 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(57)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie visus pranešimus apie pažeidimus būtų saugomi tinkami įrašai, kad kompetentinga institucija galėtų surasti kiekvieną pranešimą ir kad pranešimuose pateiktą informaciją atitinkamais atvejais būtų galima panaudoti kaip įrodymą įgyvendinant vykdymo užtikrinimo veiksmus;

(57)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi pranešimai apie pažeidimus būtų tinkamai registruojami ir tie įrašai būtų saugomi, kad kompetentinga institucija galėtų surasti kiekvieną pranešimą ir kad pranešimuose pateiktą informaciją atitinkamais atvejais būtų galima panaudoti kaip įrodymą įgyvendinant vykdymo užtikrinimo veiksmus, sykiu išsaugant, kai įmanoma, pranešimo teikėjo tapatybę ir privatumą, ir reikiamais atvejais šie įrašai būtų pateikiami kitoms atitinkamoms valstybių narių ar Sąjungos institucijoms, kai įmanoma, užtikrinant pranešimo teikėjo tapatybės konfidencialumą. Tiek perduodančios, tiek priimančios institucijos turi pareigą užtikrinti visišką pranešimų teikėjų tapatybės apsaugą ir, kai reikia, šių asmenų privatumą;

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl direktyvos

58 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(58)  pranešimo teikėjo ir susijusio asmens asmens duomenų apsauga yra labai svarbi siekiant išvengti nesąžiningo elgesio arba žalos reputacijai dėl asmens duomenų, visų pirma duomenų, kuriais atskleidžiama atitinkamo asmens tapatybė, atskleidimo. Todėl kompetentingos institucijos, laikydamosi Reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, toliau – BDAR), turėtų nustatyti būtent pranešimo teikėjo, susijusio asmens ir bet kurio pranešime nurodyto trečiojo asmens apsaugai skirtas tinkamas duomenų apsaugos procedūras, kurios turėtų apimti kompetentingoje institucijoje įdiegtą saugią sistemą, kurios prieigos teisės būtų ribotos ir suteikiamos tik įgaliotiems darbuotojams;

(58)  pranešimo teikėjo ir susijusio asmens asmens duomenų apsauga, taip pat informacijos konfidencialumas yra labai svarbūs siekiant išvengti nesąžiningo elgesio, bet kokio priekabiavimo ar bauginimo arba žalos reputacijai dėl asmens duomenų, visų pirma duomenų, kuriais atskleidžiama atitinkamo asmens tapatybė, atskleidimo. Todėl kompetentingos institucijos, laikydamosi Reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, toliau – BDAR) reikalavimų, turėtų nustatyti būtent pranešimo teikėjo, susijusio asmens ir bet kurio pranešime nurodyto trečiojo asmens apsaugai skirtas tinkamas duomenų apsaugos procedūras, kurios turėtų apimti kompetentingoje institucijoje įdiegtą saugią sistemą, kurios prieigos teisės būtų ribotos ir suteikiamos tik įgaliotiems darbuotojams;

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl direktyvos

60 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(60)  kad galėtų naudotis apsauga, pranešimų teikėjai turėtų pagrįstai manyti, kad, atsižvelgiant pranešimo pateikimo metu buvusias aplinkybes ir jiems prieinamą informaciją, faktai, apie kuriuos jie pranešė, yra teisingi. Šios pagrįsto įsitikinimo prielaidos turėtų būti laikomasi, kol neįrodoma priešingai. Tai yra esminė apsaugos nuo apgaulingų ir lengvabūdiškų arba piktnaudžiaujamo pobūdžio pranešimų priemonė, kuria užtikrinama, kad apsauga nebūtų teikiama asmenims, kurie tyčia ir sąmoningai pateikia neteisingą ar klaidinamą informaciją. Kartu taip užtikrinama, kad pranešimo teikėjas neprarastų apsaugos tais atvejais, kai neteisingą pranešimą pateikė būdamas nuoširdžiai įsitikinęs jo teisingumu. Panašiai pranešimų teikėjai turėtų turėti teisę į apsaugą pagal šią direktyvą, jeigu turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pranešta informacija patenka į šios direktyvos taikymo sritį;

(60)  pranešimų teikėjams, naudojantiems vidaus ar išorės pranešimų teikimo kanalus arba abu juos, turėtų būti užtikrinama apsauga pagal šią direktyvą, netaikant specialiųjų sąlygų arba pirmenybės tvarkos. Pranešimų teikėjams, besinaudojantiems savo teise viešai atskleisti informaciją, tokiu pačiu būdu reikėtų užtikrinti apsaugą pagal šią direktyvą. Tokia apsauga turėtų būti taikoma per visą pranešimų teikimo procedūrą, taip pat laikotarpiu po procedūros, nebent galima įrodyti, kad nėra atsakomųjų veiksmų grėsmės. kad galėtų naudotis apsauga, pranešimų teikėjai turėtų veikti geranoriškai, turėdami pagrįstą nuomonę, kad, atsižvelgiant pranešimo pateikimo metu buvusias aplinkybes ir jiems prieinamą informaciją, faktai, apie kuriuos jie pranešė, yra teisingi. Turėtų būti laikomasi šios pagrįsto įsitikinimo prielaidos, kol neįrodoma priešingai. Tai yra esminė apsaugos nuo apgaulingų ir lengvabūdiškų arba piktnaudžiaujamo pobūdžio pranešimų priemonė, kuria užtikrinama, kad apsauga nebūtų teikiama asmenims, kurie tyčia ir sąmoningai pateikia neteisingą ar klaidinamą informaciją, ir gali būti laikomi atsakingais pagal valstybių narių nacionalinius įstatymus. Kartu taip užtikrinama, kad pranešimo teikėjas neprarastų apsaugos tais atvejais, kai neteisingą pranešimą pateikė būdamas nuoširdžiai įsitikinęs jo teisingumu. Panašiai pranešimų teikėjai turėtų turėti teisę į apsaugą pagal šią direktyvą, jeigu turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pranešta informacija patenka į šios direktyvos taikymo sritį;

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl direktyvos

61 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(61)  paprastai reikalavimas pranešimų teikimo kanalus naudoti pakopomis yra būtinas siekiant užtikrinti, kad informacija patektų asmenims, kurie gali prisidėti prie ankstyvo ir veiksmingo rizikos viešajam interesui pašalinimo ir taip užkirsti kelią nepagrįstai žalai reputacijai, kurią gali sukelti viešas informacijos atskleidimas. Kartu būtina numatyti tam tikras jo taikymo išimtis, kurios leistų pranešimo teikėjui pasirinkti tinkamiausią kanalą, priklausomai nuo konkrečių kiekvieno atvejo aplinkybių. Be to, atsižvelgiant į demokratinius principus (pvz., skaidrumą ir atskaitomybę) ir pagrindines teises (pvz., žodžio laisvę ir žiniasklaidos laisvę), kartu išlaikant darbdavių intereso valdyti savo organizacijas ir apsaugoti savo interesus bei visuomenės intereso apsisaugoti nuo žalos pusiausvyrą, ir laikantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytų kriterijų57, būtina užtikrinti viešo informacijos atskleidimo apsaugą;

(61)  būtina užtikrinti, kad visi (vidaus ar išorės) pranešimų teikimo kanalai būtų atviri pranešimo teikėjui ir kad pranešimo teikėjas, atsižvelgdamas į atskiras atvejo aplinkybes, galėtų pats pasirinkti tinkamiausią kanalą, ir taip užtikrinti, kad informacija patektų asmenims arba subjektams, kurie gali prisidėti prie ankstyvo ir veiksmingo rizikos viešajam interesui pašalinimo. Be to, atsižvelgiant į demokratinius principus, pvz., skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat pagrindines teises, pvz., žodžio laisvę, žiniasklaidos laisvę ir teisę į informaciją, kartu išlaikant teisėto darbdavių intereso valdyti savo organizacijas ir apsaugoti savo reputaciją ir interesus, ir visuomenės intereso apsisaugoti nuo žalos pusiausvyrą, laikantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytų kriterijų57, būtina užtikrinti viešo informacijos atskleidimo apsaugą;

__________________

__________________

57 Vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar atsakomieji veiksmai, kurių imtasi prieš viešai informaciją atskleidusius pranešėjus, pažeidžia žodžio laisvę tokiu būdu, kuris nėra būtinas demokratinėje visuomenėje, – ar informaciją atskleidę asmenys turėjo galimybę pasinaudoti alternatyviais informacijos atskleidimo kanalais; (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Guja prieš Moldovą, Ieškinys Nr. 14277/04, 2008 m.)

57 Vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar atsakomieji veiksmai, kurių imtasi prieš viešai informaciją atskleidusius pranešėjus, pažeidžia žodžio laisvę tokiu būdu, kuris nėra būtinas demokratinėje visuomenėje, – ar informaciją atskleidę asmenys turėjo galimybę pasinaudoti alternatyviais informacijos atskleidimo kanalais; (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Guja prieš Moldovą, Ieškinys Nr. 14277/04, 2008 m.)

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl direktyvos

62 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(62)  paprastai pranešimų teikėjai pirmiausia turėtų pasinaudoti jiems prieinamais vidaus kanalais ir pranešimą pateikti savo darbdaviui. Tačiau gali būti, kad vidaus kanalų nėra (jeigu subjektams pagal šią direktyvą arba taikomą nacionalinę teisę nenustatyta prievolė įdiegti tokius kanalus) arba juos naudoti neprivaloma (taip gali būti tuo atveju, jeigu asmenys nėra saistomi darbo santykių), arba kanalais buvo pasinaudota, tačiau jie tinkamai nesuveikė (pvz., pranešimas deramai neišnagrinėjamas ar išnagrinėjamas ne per pagrįstą laikotarpį arba, nepaisant teigiamų tyrimo rezultatų, nesiimama jokių veiksmų teisės pažeidimui pašalinti);

(62)  paprastai pranešimų teikėjai pirmiausia turėtų pasinaudoti jiems prieinamais vidaus arba išorės kanalais ir pranešimą pateikti savo darbdaviui arba kompetentingai valdžios institucijai. Be to, apsauga turi būti teikiama ir tais atvejais, kai pranešimo teikėjui pagal Sąjungos teisę leidžiama pranešimą pateikti tiesiogiai Sąjungos įstaigoms, organams ar agentūroms, pvz., su Sąjungos biudžetu susijusio sukčiavimo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir nustatymo srityse arba finansinių paslaugų srityje;

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl direktyvos

63 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(63)  taip pat esama atvejų, kai tikėtis, kad vidaus kanalai veiks tinkamai, būtų nepagrįsta, pvz., tais atvejais, kai pranešimų teikėjai turi pagrįstų priežasčių manyti, kad: dėl teikiamo pranešimo jie sulauks atsakomųjų veiksmų; nebus apsaugotas jų konfidencialumas; darant pažeidimą dalyvavo su darbu susijusiomis aplinkybėmis pagrindinis atsakingas subjektas; pažeidimas gali būti nuslėptas; gali būti nuslėpti arba sunaikinti įrodymai; gali būti pakenkta kompetentingų institucijų atliekamo tyrimo veiksmingumui arba būtina imtis skubių veiksmų (pvz., dėl neišvengiamos didelio ir konkretaus pavojaus asmenų gyvybei, sveikatai ir saugumui arba aplinkai rizikos). Visais tokiais atvejais asmenims, pranešimus teikiantiems išorėje kompetentingoms institucijoms ir, kai tinkama, Sąjungos įstaigoms, organams ar agentūroms, turi būti teikiama apsauga. Be to, apsauga turi būti teikiama ir tais atvejais, kai pranešimo teikėjui pagal Sąjungos teisės aktus leidžiama pranešimą pateikti tiesiogiai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms arba Sąjungos įstaigoms, organams ar agentūroms, pvz., su Sąjungos biudžetu susijusio sukčiavimo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir nustatymo srityse arba finansinių paslaugų srityje;

Išbraukta.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl direktyvos

64 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(64)  tiesiogiai viešai informaciją atskleidžiantys asmenys taip pat turėtų būti laikomi atitinkančiais apsaugos teikimo reikalavimus tais atvejais, kai pažeidimas lieka neišspręstas (pvz., kai jis tinkamai neįvertinamas ar neištiriamas arba nesiimama taisomųjų veiksmų), nepaisant to, kad buvo pateiktas naudojant turimus skirtingų pakopų vidaus ir (arba) išorės kanalus; arba tais atvejais, kai pranešimų teikėjai turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pažeidimo vykdytojas ir kompetentinga institucija veikia išvien, kad gali būti nuslėpti ar sunaikinti įrodymai arba kad gali būti pakenkta kompetentingų institucijų atliekamo tyrimo veiksmingumui; arba neišvengiamo ir akivaizdaus pavojaus viešajam interesui atvejais, arba kai kyla neatitaisomos žalos rizika, įskaitant, inter alia, žalą fizinei neliečiamybei;

(64)  viešai informaciją tiesiogiai atskleidžiantys asmenys taip pat turėtų būti laikomi atitinkančiais apsaugos teikimo reikalavimus tais atvejais, kai pažeidimas lieka neišspręstas (pvz., kai jis tinkamai neįvertinamas ar neištiriamas arba nesiimama taisomųjų veiksmų), nepaisant to, kad pranešimas apie pažeidimą buvo pateiktas naudojant vidaus arba išorės kanalus arba abu juos, arba tais atvejais, kai pranešimų teikėjai turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pažeidimo vykdytojas ir kompetentinga institucija veikia išvien, arba atitinkamos išorės institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo, kaip įtariama, netinkamai elgiantis, kad galėtų būti nuslėpti ar sunaikinti įrodymai arba kad gali būti pakenkta kompetentingų institucijų atliekamų tyrimo veiksmų veiksmingumui; taip pat tais atvejais, kai viešajam interesui kyla neišvengiamas ir akivaizdus pavojus, arba tada, kai kyla neatitaisomos žalos rizika, be kita ko, žalos fizinei neliečiamybei rizika, arba skubiais atvejais;

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl direktyvos

64 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(64a)  pranešėjų apsauga leidžia užkirsti kelią veiksmams, kenksmingiems viešajam interesui, ir juos ištaisyti. Nors svarbu nustatyti nuoseklią ir patikimą pranešimų apie pažeidimus teikimo pagal šią direktyvą sistemą, ši sistema iš esmės turėtų būti grindžiama atitinkamai organizacijai, kompetentingoms institucijoms ar visuomenei teikiamos informacijos aktualumu ir naudingumu. Todėl būtina užtikrinti, kad šioje direktyvoje nustatyta apsauga būtų teikiama visiems asmenims, kurie pateikia pranešimą ar viešai atskleidžia informaciją, kaip numatyta šioje direktyvoje, nėra jokių argumentų siekiant neleisti suteikti tokios apsaugos šiems asmenims;

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl direktyvos

65 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(65)  pranešimų teikėjai turėtų būti apsaugoti nuo bet kokios formos tiesioginių ar netiesioginių atsakomųjų veiksmų, kurių imasi jų darbdavys arba klientas ar paslaugų gavėjas ir pastarajam dirbantys arba jo vardu veikiantys asmenys, įskaitant bendradarbius ir tos pačios organizacijos arba kitos organizacijos, su kuria pranešimo teikėjas turi ryšių vykdydamas su savo darbu susijusią veiklą, vadovus, jeigu susijęs asmuo ragina imtis atsakomųjų veiksmų arba atsakomuosius veiksmus toleruoja. Reikėtų užtikrinti apsaugą nuo atsakomųjų priemonių, kurių imamasi ne tik prieš patį pranešimo teikėją, bet ir prieš jo atstovaujamą juridinį subjektą, pvz., atsisakoma teikti paslaugas, įtraukiama į juoduosius sąrašus arba boikotuojamas verslas. Netiesioginiai atsakomieji veiksmai taip pat apima veiksmus, kurių imamasi prieš pranešimo teikėjo giminaičius, kurie taip pat yra darbo ryšiais susiję su pastarojo darbdaviu arba klientu ar paslaugų gavėju, ir darbuotojų atstovus, parėmusiems pranešimo teikėją;

(65)  pranešimų teikėjai turėtų būti apsaugoti nuo bet kokios formos tiesioginių ar netiesioginių atsakomųjų veiksmų, kurių imasi jų darbdavys arba klientas ar paslaugų gavėjas ir pastarajam dirbantys arba jo vardu veikiantys asmenys, įskaitant bendradarbius ir tos pačios organizacijos arba kitos organizacijos, su kuria pranešimo teikėjas turi ryšių vykdydamas su savo darbu susijusią veiklą, vadovus, jeigu susijęs asmuo rekomenduoja imtis atsakomųjų veiksmų arba juos toleruoja. Reikėtų užtikrinti apsaugą nuo atsakomųjų priemonių, kurių imamasi ne tik prieš patį pranešimo teikėją, bet ir prieš jo atstovaujamą juridinį subjektą, pvz., atsisakoma teikti paslaugas, įtraukiama į juoduosius sąrašus arba boikotuojamas verslas. Netiesioginiai atsakomieji veiksmai taip pat apima veiksmus, kurių imamasi prieš tarpininkus (pagalbininkus) ar pranešimo teikėjo giminaičius, kurie darbo ryšiais taip pat yra susiję su pastarojo darbdaviu arba klientu ar paslaugų gavėju, ir darbuotojų atstovus, parėmusius pranešimo teikėją;

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl direktyvos

66 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(66)  jeigu nuo atsakomųjų veiksmų neatgrasoma ir už juos neskiriama bausmė, tai turi neigiamą poveikį potencialiems pranešėjams. Aiškiai įteisintas atsakomųjų veiksmų draudimas turi atgrasomąjį poveikį, kurį papildomai sustiprina nuostatos dėl atsakomųjų veiksmų vykdytojų asmeninės atsakomybės ir sankcijų;

(66)  jeigu nuo atsakomųjų veiksmų neatgrasoma ir už juos neskiriama bausmė, tai turi neigiamą poveikį potencialiems pranešėjams. Aiškiai teisėje įteisintas atsakomųjų veiksmų draudimas turi svarbų atgrasomąjį poveikį, kurį reikėtų sustiprinti nuostatomis dėl atsakomųjų veiksmų vykdytojų ir vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų, kurie sudaro sąlygas tokiems atsakomiesiems veiksmams arba juos ignoruoja, asmeninės atsakomybės ir sankcijų;

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl direktyvos

67 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(67)  potencialūs pranešėjai, kurie nėra tikri, kaip teikti pranešimus ir ar jie galiausiai bus apsaugoti, gali nesiryžti jų teikti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad susijusi informacija būtų teikiama jos naudotojams patogiu būdu ir kad ji būtų lengvai prieinama plačiajai visuomenei. Turėtų būti nemokamai teikiamos individualios, nešališkos ir konfidencialios konsultacijos, pvz., apie tai, ar atitinkamai informacijai taikomos galiojančios pranešėjų apsaugos taisyklės, kurį pranešimo teikimo kanalą geriausia naudoti ir kokiomis alternatyviomis procedūromis galima pasinaudoti tais atvejais, kai informacijai netaikomos galiojančios taisyklės (gairių teikimas). Galimybė gauti tokias konsultacijas gali padėti užtikrinti, kad pranešimai būtų teikiami naudojant tinkamus kanalus ir atsakingai, taip pat kad pažeidimai bei nusižengimai būtų laiku nustatyti arba kad net jiems būtų užkirstas kelias;

(67)  potencialūs pranešėjai, kurie nėra tikri, kaip teikti pranešimus ir ar jie galiausiai bus apsaugoti, galiausiai gali nesiryžti jų teikti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad susijusi informacija būtų teikiama taip, kad plačioji visuomenė galėtų lengvai ją suvokti ir ja naudotis. Turėtų būti nemokamai teikiamos individualios, nešališkos ir konfidencialios konsultacijos, pvz., apie tai, ar atitinkamai informacijai taikomos galiojančios pranešėjų apsaugos taisyklės, kurį pranešimo teikimo kanalą geriausia naudoti ir kokiomis alternatyviomis procedūromis galima pasinaudoti tais atvejais, kai informacijai netaikomos galiojančios taisyklės (gairių teikimas). Galimybė gauti tokias konsultacijas visų pirma iš kompetentingų valdžios institucijų gali padėti užtikrinti, kad pranešimai būtų teikiami naudojant tinkamus kanalus ir atsakingai, taip pat, kad pažeidimai ir nusižengimai būtų laiku nustatyti arba kad net jiems būtų užkirstas kelias;

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl direktyvos

67 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(67a)  valstybėse narėse, kurios užtikrina plačią pranešimų teikėjų apsaugą, esama įvairių paramos ir pagalbos priemonių pranešimų teikėjams. Remiantis geriausia patirtimi ir atsižvelgiant į skirtingas aplinkybes valstybėse narėse, turėtų būti sudarytos galimybės nepriklausomai vienai ir aiškiai apibrėžtai institucijai arba informacijos centrui, kurį įsteigė valstybė narė, teikti tokias individualias konsultacijas ir tikslią informaciją, jei užtikrinamos pakankamos garantijos. Tokios konsultacijos ar tokia informacija turėtų būti visiems to prašantiems asmenims. Būtų galima teikti informaciją ar konsultacijas tokiais klausimais, kaip apsaugos priemonės, pranešimų teikimo kanalų tinkamumas ar šios direktyvos taikymo sritis;

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl direktyvos

69 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(69)  neturėtų būti įmanoma sutartinėmis priemonėmis atsisakyti šioje direktyvoje nustatytų teisių ir prievolių. Asmens teisinėmis ar sutartinėmis prievolėmis, kaip antai sutartyse nustatytomis lojalumo sąlygomis ar konfidencialumo ir informacijos neatskleidimo susitarimais, negali būti remiamasi siekiant užkirsti kelią darbuotojų galimybei pranešti apie pažeidimus, atsisakyti suteikti apsaugą arba skirti jiems sankcijas už pranešimo pateikimą. Kartu ši direktyva neturėtų daryti poveikio advokatų ar kitų profesijų atstovų teisės neatskleisti profesinės paslapties apsaugai;

(69)  neturėtų būti įmanoma sutartinėmis priemonėmis atsisakyti šioje direktyvoje nustatytų teisių ir prievolių. Asmens teisinėmis ar sutartinėmis prievolėmis, kaip antai sutartyse nustatytomis lojalumo sąlygomis ar konfidencialumo ir informacijos neatskleidimo susitarimais, negali būti remiamasi siekiant užkirsti kelią darbuotojų galimybei pranešti apie pažeidimus, atsisakyti suteikti apsaugą arba skirti jiems sankcijas už pranešimo pateikimą. Kartu ši direktyva neturėtų daryti poveikio teisinių ar kitų profesijų atstovų teisės neatskleisti profesinės paslapties apsaugai, pvz., medicininės informacijos ir kliento ir advokato tarpusavio teikiamos informacijos konfidencialumo užtikrinimui, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę, arba konfidencialumui, kurį reikalaujama užtikrinti siekiant apsaugoti nacionalinį saugumą tais atvejais, kai tai numatyta pagal nacionalinę teisę;

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl direktyvos

70 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(70)  tikėtina, kad atsakomąsias priemones bus bandoma pagrįsti kitais nei pranešimo pateikimas pagrindais, o pranešimų teikėjams gali būti labai sunku įrodyti tokių priemonių ir pranešimo ryšį, kartu atsakomųjų veiksmų vykdytojai gali turėti daugiau galių ir išteklių, kurių reikia veiksmams ir motyvams dokumentuoti. Todėl kai tik pranešimo teikėjas pateikia prima facie įrodymų, kad jis pagal šią direktyvą pateikė pranešimą ar atskleidė informaciją ir nukentėjo, prievolė įrodyti turėtų būti perkelta asmeniui, kuris ėmėsi žalingų veiksmų, ir būtent šis asmuo turėtų įrodyti, kad veiksmai, kurių jis ėmėsi, visai nesusiję su pranešimu arba informacijos atskleidimu;

(70)  tikėtina, kad atsakomąsias priemones bus bandoma pagrįsti kitais nei pranešimo pateikimas ar viešas informacijos atskleidimas pagrindais, o pranešimų teikėjams gali būti labai sunku įrodyti tokių priemonių ir pranešimo ryšį, kartu atsakomųjų veiksmų vykdytojai gali turėti daugiau galių ir išteklių, kurių reikia veiksmams ir motyvams dokumentuoti. Todėl, kai tik pranešimo teikėjas pateikia prima facie įrodymų, kad jis pagal šią direktyvą pateikė pranešimą ar atskleidė informaciją ir nukentėjo, prievolė įrodyti turėtų būti perkelta asmeniui, kuris ėmėsi žalingų veiksmų, ir būtent šis asmuo turėtų įrodyti, kad veiksmai, kurių jis ėmėsi, visai nesusiję su pranešimu arba informacijos atskleidimu;

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl direktyvos

71 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(71)  be aiškaus įstatymu įtvirtinto atsakomųjų veiksmų draudimo, labai svarbu, kad nuo atsakomųjų veiksmų nukentėję pranešimų teikėjai galėtų pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Tinkama teisių gynimo priemonė kiekvienu atveju bus pasirenkama atsižvelgiant į atsakomųjų veiksmų pobūdį. Tai gali būti reikalavimas grąžinti atleistą darbuotoją į darbą (pvz., jeigu asmuo atleidžiamas, perkeliamas ar pažeminamas pareigose arba sustabdomas mokymas ar paaukštinimas pareigose) arba atšaukti leidimo, licencijos ar sutarties galiojimo panaikinimą; kompensuoti faktinius ir būsimus finansinius nuostolius (ne tik anksčiau negautą darbo užmokestį, bet ir prarastas būsimas pajamas ir su profesijos keitimu susijusias išlaidas); atlyginti kitą ekonominę žalą, pvz., teisines išlaidas ir medicininio gydymo išlaidas, taip pat nematerialią žalą (patirto skausmo ir kančios);

(71)  be aiškaus įstatymu įtvirtinto atsakomųjų veiksmų draudimo labai svarbu, kad nuo atsakomųjų veiksmų nukentėję pranešimų teikėjai galėtų pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir gauti žalos atlyginimą. Tinkama teisių gynimo priemonė kiekvienu atveju bus pasirenkama atsižvelgiant į atsakomųjų veiksmų pobūdį, taip pat turėtų būti atlyginta visa žala. Tai gali būti reikalavimas grąžinti atleistą darbuotoją į darbą (pvz., jeigu asmuo atleidžiamas, perkeliamas ar pažeminamas pareigose arba sustabdomas mokymas ar paaukštinimas pareigose) arba atšaukti leidimo, licencijos ar sutarties galiojimo panaikinimą, kompensuoti faktinius ir būsimus finansinius nuostolius (ne tik anksčiau negautą darbo užmokestį, bet ir prarastas būsimas pajamas ir su profesijos keitimu susijusias išlaidas), atlyginti kitą ekonominę žalą, pvz., teisines išlaidas ir medicininio bei psichologinio gydymo išlaidas, taip pat nematerialią žalą (patirto skausmo ir kančios);

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl direktyvos

72 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(72)  teisių gynimo priemonių rūšys gali priklausyti nuo teisinių sistemų, tačiau jomis turėtų būti užtikrinamas kuo visapusiškesnis ir veiksmingesnis teisių gynimas. Teisių gynimo priemonės neturėtų atgrasyti potencialių būsimų pranešėjų. Pavyzdžiui, leidimas, kad iš darbo atleistiems darbuotojams kaip grąžinimo į darbą alternatyva būtų sumokama kompensacija, gali sudaryti sąlygas susiklostyti sisteminei praktikai, visų pirma didesnėse organizacijose, kuri turėtų atgrasomąjį poveikį būsimiems pranešėjams;

(72)  teisinių veiksmų rūšys gali priklausyti nuo teisinių sistemų, tačiau jomis turėtų būti užtikrinamas visos patirtos žalos atlyginimas;

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl direktyvos

73 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(73)  pranešimų teikėjams ypač svarbios laikinosios teisių gynimo priemonės, kuriomis jie galėtų naudotis vykstant teismo procesui, kuris gali užsitęsti. Laikinosios apsaugos priemonės visų pirma gali būti reikalingos siekiant sustabdyti atsakomųjų veiksmų grėsmę, bandymus imtis atsakomųjų veiksmų arba besitęsiančius atsakomuosius veiksmus, pvz., priekabiavimą darbo vietoje, arba užkirsti kelią tokių formų atsakomiesiems veiksmams kaip atleidimas iš darbo, po kurių, praėjus ilgiems laikotarpiams, gali būti sudėtinga atkurti ankstesnę padėtį ir kurie asmenį gali sužlugdyti finansiškai (tai perspektyva, kuri gali smarkiai atgrasyti potencialius pranešėjus);

(73)  pranešimų teikėjams ypač svarbios laikinosios teisių gynimo priemonės, kuriomis jie galėtų naudotis vykstant teismo procesui, kuris gali užsitęsti. Laikinosios apsaugos priemonės visų pirma gali būti reikalingos siekiant sustabdyti atsakomųjų veiksmų grėsmę, bandymus imtis atsakomųjų veiksmų arba besitęsiančius atsakomuosius veiksmus, pvz., priekabiavimą darbo vietoje ir už jos ribų, arba užkirsti kelią tokių formų atsakomiesiems veiksmams kaip žodinis užgauliojimas ar fizinis smurtas arba atleidimas iš darbo, po kurių, praėjus ilgiems laikotarpiams, gali būti sudėtinga atkurti ankstesnę padėtį ir kurie asmenį gali sužlugdyti finansiškai (tai perspektyva, kuri gali smarkiai atgrasyti potencialius pranešėjus);

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl direktyvos

74 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(74)  veiksmai, kurių prieš pranešimo teikėją imamasi su darbu nesusijusiomis aplinkybėmis, pvz., iškeliant bylą, susijusią su šmeižtu, autorių teisių pažeidimu, komercinėmis paslaptimis, konfidencialumu ir asmens duomenų apsauga, taip pat gali stipriai atbaidyti nuo informavimo apie pažeidimus. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/94358 pranešimų teikėjai atleidžiami nuo direktyvoje numatytų civilinių teisių apsaugos priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių, jeigu komercinė paslaptis tariamai buvo įgyta, panaudota ar atskleista siekiant informuoti apie netinkamą elgesį, nusikaltimą arba neteisėtą veiklą ir jeigu atsakovas veikė siekdamas apsaugoti bendrą viešąjį interesą. Galimybę pagal šią direktyvą remtis pranešimo pateikimo arba informacijos atskleidimo faktu kaip gynybos argumentu pranešimų teikėjai turėtų turėti ir kituose teismo procesuose. Tokiais atvejais prievolė įrodyti bet kokį pranešimo teikėjo ketinimą pažeisti teisę turėtų tekti teismo procesą inicijuojančiam asmeniui;

(74)  veiksmai, kurių prieš pranešimų teikėjus imamasi su darbu nesusijusiomis aplinkybėmis, pvz., iškeliant bylą, susijusią su šmeižtu, autorių teisių pažeidimu, komercinėmis paslaptimis, konfidencialumu ir asmens duomenų apsauga, taip pat gali stipriai atbaidyti nuo pranešimo apie pažeidimus. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/94358 pranešimų teikėjai atleidžiami nuo direktyvoje numatytų civilinių teisių apsaugos priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių, jeigu komercinė paslaptis tariamai buvo įgyta, panaudota ar atskleista siekiant informuoti apie netinkamą elgesį, nusikaltimą arba neteisėtą veiklą ir jeigu atsakovas veikė siekdamas apsaugoti bendrą viešąjį interesą. Todėl ši direktyva neturėtų daryti poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/943 įtvirtintoms nuostatoms, abu šie teisės aktai laikomi papildančiais vienas kitą. Taigi, pagal šią direktyvą numatyta apsauga, procedūros ir sąlygos turėtų būti taikomos atvejais, susijusiais su jos materialine taikymo sritimi netgi tuomet, jei praneštą informaciją galima laikyti profesine paslaptimi. Kitais atvejais reikėtų taikyti Direktyvą (ES) 2016/943. Galimybę pagal šią direktyvą remtis pranešimo pateikimo arba informacijos atskleidimo faktu kaip gynybos argumentu pranešimų teikėjai turėtų turėti ir kituose procesuose. Tokiais atvejais prievolė įrodyti bet kokį pranešimo teikėjo ketinimą pažeisti teisę turėtų tekti procesą inicijuojančiam asmeniui;

_________________

_________________

58 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

58 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl direktyvos

75 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(75)  pranešimų teikėjams gali būti brangu teisme ginčyti prieš juos taikytas atsakomąsias priemones dėl didelių susijusių teisinių mokesčių. Nors pranešėjai šiuos mokesčius galėtų susigrąžinti pasibaigus teismo procesui, jie gali neturėti galimybių jų sumokėti iš anksto, ypač jei neturi darbo arba yra įtraukti į juoduosius sąrašus. Pagalba baudžiamosiose bylose, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1919 nuostatas59, ir, bendriau tariant, parama asmenims, kurie turi didelių finansinių sunkumų, tam tikrais atvejais gali būti pagrindinis veiksmingo jų teisės į apsaugą užtikrinimo aspektas;

(75)  pranešimų teikėjams gali būti brangu teisme ginčyti prieš juos taikytas atsakomąsias priemones dėl didelių susijusių teisinių mokesčių. Nors pranešėjai šiuos mokesčius galėtų susigrąžinti pasibaigus teismo procesui, jie gali neturėti galimybių jų sumokėti iš anksto, ypač, jei neturi darbo arba yra įtraukti į juoduosius sąrašus. Pagalba baudžiamosiose bylose, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1919 nuostatas59, bendriau tariant, parama asmenims, kurie turi didelių finansinių sunkumų, yra pagrindinis veiksmingo jų teisės į apsaugą užtikrinimo aspektas. Pranešėjai taip pat turėtų turėti galimybę reikalauti kompensacijos už bet kokį patirtą priekabiavimą arba esamo ar būsimo savo pragyvenimo šaltinio praradimą, jei padaryta žala yra atsakomųjų veiksmų rezultatas;

_________________

_________________

59 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (OL L 297, 2016 11 4, p. 1).

59 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (OL L 297, 2016 11 4, p. 1).

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl direktyvos

76 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(76)  susijusio asmens teisės turėtų būti saugomos siekiant išvengti žalos jo reputacijai arba kitų neigiamų pasekmių. Be to, susijusio asmens teisės į gynybą ir galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniuose, turėtų būti visapusiškai užtikrintos kiekviename po pranešimo pateikimo taikomos procedūros etape. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, vykstant tyrimams arba paskesniems teismo procesams, susijęs asmuo turėtų teisę į gynybą, įskaitant teisę susipažinti su byla, teisę būti išklausytam ir teisę naudotis veiksminga teisių gynimo priemone, jei jis nesutinka su dėl jo priimtu sprendimu, pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras;

(76)  susijusio asmens teisės turėtų būti saugomos siekiant išvengti žalos jo reputacijai arba kitų neigiamų pasekmių. Be to, susijusio asmens teisės į gynybą ir galimybė pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniuose, turėtų būti visapusiškai užtikrintos kiekviename po pranešimo pateikimo taikomos procedūros etape. Valstybės narės turėtų apsaugoti susijusio asmens tapatybės konfidencialumo apsaugą ir užtikrinti teises į gynybą, įskaitant teisę susipažinti su byla, teisę būti išklausytam ir teisę naudotis veiksminga teisių gynimo priemone, jei susijęs asmuo nesutinka su dėl jo priimtu sprendimu, pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras, jei vyksta tyrimai arba vykdomi paskesni teisminiai procesai. Todėl reikėtų imtis tinkamų priemonių siekiant geriau informuoti piliečius ir pilietinę visuomenę apie tokias teises;

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl direktyvos

77 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(77)  kiekvienam asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai nukenčia dėl to, kad pranešė ar atskleidė neteisingą ar klaidinamą informaciją, turėtų būti toliau teikiama pagal bendrosios teisės taisykles jam priklausanti apsauga ir teisių gynimo priemonės. Jeigu toks netikslios ar klaidinamos informacijos pranešimo arba atskleidimo veiksmas buvo padarytas tyčia ir sąmoningai, susiję asmenys turėtų turėti teisę į kompensaciją pagal nacionalinę teisę;

(77)  kiekvienam asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai nukenčia dėl to, kad pranešė ar atskleidė neteisingą ar klaidinamą informaciją, turėtų būti toliau teikiama pagal bendrosios teisės taisykles jam priklausanti apsauga ir teisių gynimo priemonės. Jeigu toks netikslios ar klaidinamos informacijos pranešimo arba atskleidimo veiksmas buvo padarytas tyčia ir sąmoningai, pranešėjai neturėtų turėti teisės į apsaugą ir susiję asmenys turėtų turėti teisę į kompensaciją, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje;

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl direktyvos

78 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(78)  sankcijos yra būtinos siekiant užtikrinti pranešėjų apsaugos taisyklių veiksmingumą. Sankcijos, taikomos asmenims, kurie prieš pranešimų teikėjus imasi atsakomųjų ar kitų neigiamo poveikio veiksmų, gali atgrasyti nuo kitų tokių veiksmų. Sankcijos, taikomos asmenims, kurie sąmoningai, kaip įrodoma, pateikia neteisingą pranešimą ar atskleidžia neteisingą informaciją, yra būtinos tam, kad atgrasytų nuo kitų apgaulingų pranešimų ir būtų išsaugotas sistemos patikimumas. Šios sankcijos turėtų būti proporcingos, kad neatgrasytų potencialių pranešėjų;

(78)  sankcijos yra būtinos siekiant užtikrinti pranešėjų apsaugos taisyklių veiksmingumą. Sankcijos, taikomos asmenims, kurie prieš pranešimų teikėjus imasi atsakomųjų ar kitų neigiamo poveikio veiksmų, gali atgrasyti nuo kitų tokių veiksmų. Sankcijos, taikomos asmenims, kurie sąmoningai, kaip įrodoma, pateikia neteisingą pranešimą ar atskleidžia neteisingą informaciją, taip pat yra būtinos tam, kad atgrasytų nuo kitų apgaulingų pranešimų ir būtų išsaugotas sistemos patikimumas. Tais atvejais, kai valstybės narės nustato sankcijas už šmeižtą ar neteisingos informacijos skleidimą, turėtų būti galima šias sankcijas taikyti ir dėl pranešimų ar informacijos atskleidimo, kurie, kaip įrodyta, yra neteisingi ir tai yra žinoma. Šios sankcijos turėtų būti proporcingos, kad neatgrasytų potencialių pranešėjų;

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl direktyvos

80 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(80)  šia direktyva nustatomi minimalūs standartai, o valstybės narės turėtų būti įgaliotos nustatyti arba toliau taikyti pranešimo teikėjui palankesnes nuostatas, jeigu tokios nuostatos neprieštarauja susijusių asmenų apsaugos priemonėms;

(80)  šia direktyva nustatomi minimalūs standartai, o valstybės narės turėtų būti įgaliotos ir skatinamos nustatyti arba toliau taikyti pranešimo teikėjui palankesnes nuostatas. Šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę jokiomis aplinkybėmis nesuteikia pagrindo sumažinti bendrą apsaugos, kuri pagal nacionalinę teisę jau teikiama pranešimų teikėjams, lygį srityse, kurioms ji taikoma;

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl direktyvos

82 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(82)  šios direktyvos materialinė taikymo sritis yra grindžiama išskirtomis sritimis, kuriose pranešėjų apsaugos nustatymas, kaip manoma, yra pagrįstas ir būtinas remiantis šiuo metu turimais įrodymais. Tokia materialinė taikymo sritis gali būti išplėsta į kitas sritis ar Sąjungos aktus, jeigu paaiškės, kad tai yra būtina siekiant stiprinti jų vykdymo užtikrinimą atsižvelgiant į įrodymus, kurie galbūt bus gauti ateityje, arba remiantis direktyvos veikimo vertinimu;

(82)  šios direktyvos materialinė taikymo sritis yra grindžiama išskirtomis sritimis, kuriose pranešėjų apsaugos nustatymas, kaip manoma, yra pagrįstas ir būtinas remiantis šiuo metu turimais įrodymais. Tokia materialinė taikymo sritis gali būti išplėsta įtraukiant kitas sritis ar Sąjungos aktus, jeigu paaiškės, kad tai yra būtina siekiant stiprinti jų vykdymo užtikrinimą atsižvelgiant į įrodymus, kuriuos Komisija turėtų ir toliau rinkti ir kurie galbūt bus gauti ateityje, arba remiantis šios direktyvos veikimo vertinimu;

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl direktyvos

84 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(84)  šios direktyvos tikslo, t. y. pasitelkus veiksmingą pranešėjų apsaugą stiprinti tam tikrų sričių politikos ir aktų vykdymo užtikrinimą, kai Sąjungos teisės pažeidimai gali padaryti didelę žalą viešajam interesui, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos pavieniui arba nekoordinuotai, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu nustatant minimalius pranešėjų apsaugos suderinimo standartus. Be to, tik Sąjungos veiksmais gali būti užtikrinamas nuoseklumas ir suderintos esamos ES taisyklės dėl pranešėjų apsaugos. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti;

(84)  šios direktyvos tikslo, t. y. pasitelkus veiksmingą pranešėjų apsaugą stiprinti tam tikrų sričių politikos ir aktų vykdymo užtikrinimą, kai Sąjungos teisės pažeidimai gali padaryti žalos viešajam interesui, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos pavieniui arba nekoordinuotai, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos veiksmais nustatant minimalius pranešėjų apsaugos suderinimo standartus. Be to, tik Sąjungos veiksmais gali būti užtikrinamas nuoseklumas ir suderintos esamos Sąjungos taisyklės dėl pranešėjų apsaugos. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti;

Pakeitimas    83

Pasiūlymas dėl direktyvos

85 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(85)  šia direktyva laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl ši direktyva turi būti įgyvendinta remiantis tomis teisėmis ir principais. Visų pirma šia direktyva siekiama užtikrinti visapusišką pagarbą žodžio ir informacijos laisvei, teisei į asmens duomenų apsaugą, laisvei užsiimti verslu, teisei į aukšto lygio vartotojų apsaugą, teisei į veiksmingą teisių gynimą ir teisei į gynybą;

(85)  šia direktyva laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 11 straipsnyje. Todėl ši direktyva turi būti įgyvendinta remiantis tomis teisėmis ir principais, užtikrinant visapusišką pagarbą, inter alia, žodžio ir informacijos laisvei, teisei į asmens duomenų apsaugą, laisvei užsiimti verslu, teisei į aukšto lygio vartotojų apsaugą, teisei į sąžiningas ir teisingas darbo sąlygas, teisei į aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą, teisei į aukšto lygio aplinkos apsaugą, teisei į gerą administravimą, teisei į veiksmingą teisių gynimą ir teisėms į gynybą. Ypatingai reikėtų atsižvelgti ir į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 10 straipsnį;

Pakeitimas    84

Pasiūlymas dėl direktyvos

85 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(85a)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių laisvei nustatyti tokias pačias arba panašias taisykles už nacionalinės teisės pažeidimus. Direktyva turėtų suteikti nuoseklią ir išsamią pranešimų apie pažeidimus teikiančių asmenų apsaugos sistemą;

Pakeitimas    85

Pasiūlymas dėl direktyvos

85 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(85b)   ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos Parlamento 2017 m. vasario 14 d. rezoliucijai dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus ir Europos Parlamento 2017 m. spalio 24 d. rezoliucijai dėl informatorių, kurie atskleisdami konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių;

Pakeitimas    86

Pasiūlymas dėl direktyvos

-1 straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-1 straipsnis

 

Tikslas

 

Šios direktyvos tikslas – nustatant bendrus minimalius apsaugos standartus, taikomus asmenims, pranešantiems apie neteisėtą veiklą arba piktnaudžiavimą teise 1 straipsnyje nurodytose srityse, pagerinti asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus apsaugą, ir pagerinti Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą siekiant apsaugoti viešąjį interesą.

Pakeitimas    87

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1 straipsnis

1 straipsnis

Materialinė taikymo sritis

Materialinė taikymo sritis

1.  Siekiant geresnio Sąjungos teisės ir politikos vykdymo užtikrinimo konkrečiose srityse, šioje direktyvoje nustatomi bendri minimalūs apsaugos standartai, taikomi asmenims, pranešantiems apie toliau nurodytą neteisėtą veiklą arba piktnaudžiavimą teise:

1.  Šioje direktyvoje nustatomi bendri minimalūs apsaugos standartai, taikomi asmenims, pranešantiems apie toliau nurodytą neteisėtą veiklą arba piktnaudžiavimą teise:

a)  pažeidimus, patenkančius į šių sričių priede (I ir II dalys) nurodytų Sąjungos aktų taikymo sritį:

a)  Sąjungos teisės aktų pažeidimus, be kita ko, patenkančius į priede (I ir II dalys) nurodytų šiuos aktus įgyvendinančių teisės aktų taikymo sritį, kurie susiję su šiomis sritimis:

i)  viešųjų pirkimų;

i)  viešųjų pirkimų;

ii)  finansinių paslaugų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos;1

ii)  finansinių paslaugų, mokesčių slėpimo, mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos; 1

iii)  produktų saugos;

iii)  produktų saugos;

iv)  transporto saugos;

iv)  produktų saugos;

v)  aplinkos apsaugos;

v)  aplinkos apsaugos;

vi)  branduolinės saugos;

vi)  branduolinės saugos;

vii)  maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės;

vii)  maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės;

viii)  visuomenės sveikatos;

viii)  visuomenės sveikatos;

ix)  vartotojų apsaugos;

ix)  vartotojų apsaugos;

x)  privatumo ir asmens duomenų apsaugos bei tinklų ir informacinių sistemų saugumo.

x)  privatumo ir asmens duomenų apsaugos bei tinklų ir informacinių sistemų saugumo, taip pat

 

xa)  užimtumo, darbo sąlygų, darbuotojų teisių ir lygių galimybių ir vienodo elgesio su vyrais ir moterimis darbe užtikrinimo principo.

b)  SESV 101, 102, 106, 107 ir 108 straipsnių pažeidimus ir pažeidimus, patenkančius į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 taikymo sritį;

b)  SESV 101, 102, 106, 107 ir 108 straipsnių pažeidimus ir pažeidimus, patenkančius į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 taikymo sritį;

c)  pažeidimus, kurie daro poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip apibrėžta SESV 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta visų pirma Direktyvoje (ES) 2017/1371 ir Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013;

c)  pažeidimus, kurie daro poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip apibrėžta SESV 325 straipsnyje ir išsamiau nurodyta visų pirma Direktyvoje (ES) 2017/1371 ir Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013;

d)  pažeidimus, susijusius su vidaus rinka, kaip nurodyta SESV 26 straipsnio 2 dalyje, kiek tai susiję su veiksmais, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimais, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kuris kenkia taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui.

d)  pažeidimus, susijusius su vidaus rinka, kaip nurodyta SESV 26 straipsnio 2 dalyje, kiek tai susiję su veiksmais, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimais, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kuris kenkia taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui.

2.  Jeigu priedo 2 dalyje išvardytuose konkrečių sektorių Sąjungos aktuose yra nustatytos konkrečios pranešimo apie pažeidimus taisyklės, taikomos būtent tos taisyklės. Šios direktyvos nuostatos taikomos visiems su pranešimų teikėjų apsauga susijusiems klausimams, kurių nereglamentuoja minėti konkrečių sektorių Sąjungos aktai.

2.  Jeigu priedo 2 dalyje išvardytuose konkrečių sektorių Sąjungos aktuose yra nustatytos konkrečios pranešimo apie pažeidimus taisyklės, taikomos būtent tos taisyklės. Šios direktyvos nuostatos taikomos visiems su pranešimų teikėjų apsauga susijusiems klausimams, kurių nereglamentuoja minėti konkrečių sektorių Sąjungos aktai.

________________

______________

1 Išimtinė ECON ir LIBE komitetų kompetencija

1 Išimtinė ECON ir LIBE komitetų kompetencija

Pakeitimas    88

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2 straipsnis

2 straipsnis

Taikymas asmenims

Taikymas asmenims

1.  Ši direktyva taikoma privačiajame ar viešajame sektoriuje dirbantiems pranešimų teikėjams, informaciją apie pažeidimus sužinojusiems su darbu susijusiomis aplinkybėmis, įskaitant bent jau šiuos asmenis:

1.  Ši direktyva taikoma privačiojo ar viešojo sektoriaus sąžiningiems pranešimų teikėjams ir tarpininkams (pagalbininkams), informaciją apie pažeidimus sužinojusiems su darbu susijusiomis aplinkybėmis, įskaitant bent jau šiuos asmenis:

a)  asmenis, turinčius darbuotojo statusą, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį;

a)  asmenis, turinčius darbuotojo statusą, kaip jis suprantamas pagal nacionalinę teisę ir nacionalinę praktiką arba pagal SESV 45 straipsnį, įskaitant valstybės tarnautojus;

b)  asmenis, turinčius savarankiško darbuotojo statusą, kaip jis suprantama pagal SESV 49 straipsnį;

b)  asmenis, turinčius savarankiško darbuotojo statusą, kaip jis suprantama pagal SESV 49 straipsnį;

c)  akcininkus ir asmenis, priklausančius įmonės valdymo organui, įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir neatlygintinus stažuotojus;

c)  akcininkus ir asmenis, priklausančius įmonės valdymo organui, įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir atlygintinus arba neatlygintinus stažuotojus;

d)  bet kuriuos asmenis, dirbančius prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir tiekėjams.

d)  bet kuriuos asmenis, dirbančius prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams, paslaugų teikėjams ir tiekėjams.

2.  Ši direktyva taip pat taikoma pranešimų teikėjams, kurių darbo santykiai dar neprasidėję, tais atvejais, kai informaciją apie pažeidimą jie sužinojo įdarbinimo ar kitų ikisutartinių derybų metu.

2.  Ši direktyva taip pat taikoma sąžiningiems pranešimų teikėjams, kurių darbo santykiai dar neprasidėję, tais atvejais, kai informaciją apie pažeidimą jie sužinojo įdarbinimo ar kitų ikisutartinių derybų metu, ir pranešimų teikėjams, kurių darbo santykiai jau baigėsi.

 

 

Pakeitimas    89

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3 straipsnis

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.  pažeidimai – faktinė ar potenciali neteisėta veikla arba piktnaudžiavimas teise, susiję su Sąjungos aktais ir sritimis, patenkančiais į 1 straipsnyje ir priede nurodytą taikymo sritį;

1.  pažeidimai – faktinė ar potenciali neteisėta veikla arba piktnaudžiavimas teise, susiję su Sąjungos aktais ir sritimis, patenkančiais į 1 straipsnyje ir priede nurodytą taikymo sritį;

2.  neteisėta veikla – Sąjungos teisei prieštaraujantys veiksmai arba neveikimas;

2.  neteisėta veikla – Sąjungos teisei prieštaraujantys veiksmai arba neveikimas;

3.  piktnaudžiavimas teise – į Sąjungos teisės taikymo sritį patenkantys veiksmai arba neveikimas, kurie formaliai neatrodo neteisėti, tačiau kenkia taikytinų taisyklių dalykui arba tikslui;

3.  piktnaudžiavimas teise – į Sąjungos teisės taikymo sritį patenkantys veiksmai arba neveikimas, kurie formaliai neatrodo neteisėti, tačiau kenkia taikytinų taisyklių dalykui arba tikslui;

4.  informacija apie pažeidimus – faktinių pažeidimų įrodymai ir dar nepasitvirtinę pagrįsti įtarimai dėl potencialių pažeidimų;

4.  informacija apie pažeidimus – faktinių pažeidimų įrodymai ir dar nepasitvirtinę pagrįsti įtarimai dėl potencialių pažeidimų;

5.  pranešimas – informacijos apie pažeidimą, kuris buvo padarytas arba tikėtina, kad bus padarytas organizacijoje, kurioje pranešimo teikėjas dirba arba dirbo, arba kitoje organizacijoje, su kuria jis turėjo ryšių dirbdamas, pateikimas;

5.  pranešimas – informacijos apie pažeidimą, kuris buvo padarytas arba tikėtina, kad bus padarytas organizacijoje, kurioje pranešimo teikėjas dirba arba dirbo, arba kitoje organizacijoje, su kuria jis turėjo ryšių dirbdamas, pateikimas;

6.  vidaus pranešimų teikimas – informacijos apie pažeidimus teikimas viešojo arba privačiojo juridinio subjekto viduje;

6.  vidaus pranešimų teikimas – informacijos apie pažeidimus teikimas viešojo arba privačiojo juridinio subjekto viduje;

7.  išorės pranešimų teikimas – informacijos apie pažeidimus teikimas kompetentingoms institucijoms;

7.  išorės pranešimų teikimas – informacijos apie pažeidimus teikimas kompetentingoms institucijoms;

8.  informacijos atskleidimas – informacijos apie pažeidimus, sužinotos su darbu susijusiomis aplinkybėmis, pateikimas viešojoje erdvėje;

8.  informacijos atskleidimas – informacijos apie pažeidimus, sužinotos su darbu susijusiomis aplinkybėmis, pateikimas viešojoje erdvėje;

9.  pranešimo teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, pranešantis arba atskleidžiantis informaciją apie pažeidimus, kurią sužinojo vykdydamas su savo darbu susijusią veiklą;

9.  pranešimo teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, pranešantis arba atskleidžiantis informaciją apie pažeidimus, kurią sužinojo vykdydamas su savo darbu susijusią veiklą;

 

9a.  tarpininkas (pagalbininkas) – fizinis asmuo, kuris remia pranešimo teikėją arba jam padeda vykstant pranešimo teikimo procesui su darbo susijusiomis aplinkybėmis;

10.  su darbu susijusios aplinkybės – dabartinė arba ankstesnė darbo veikla viešajame arba privačiajame sektoriuje, nepriklausomai nuo jos pobūdžio, kurią vykdydami asmenys gali sužinoti informaciją apie pažeidimus ir dėl kurios šie asmenys, jei apie juos praneša, gali sulaukti atsakomųjų veiksmų;

10.  su darbu susijusios aplinkybės – dabartinė arba ankstesnė darbo veikla viešajame arba privačiajame sektoriuje, nepriklausomai nuo jos pobūdžio, kurią vykdydami asmenys gali sužinoti informaciją apie pažeidimus ir dėl kurios šie asmenys, jei apie juos praneša, gali sulaukti atsakomųjų veiksmų;

11.  susijęs asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, pranešime arba atskleistoje informacijoje nurodomas kaip asmuo, kuriam priskiriamas pažeidimas arba kuris su juo yra siejamas;

11.  susijęs asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, pranešime arba atskleistoje informacijoje nurodomas kaip asmuo, kuriam priskiriamas pažeidimas arba kuris su juo yra siejamas;

12.  atsakomasis veiksmas – gresiantis arba faktinis veiksmas arba neveikimas, kurį dėl vidaus ar išorės pranešimo teikimo pranešimo teikėjas patiria su darbu susijusiomis aplinkybėmis ir kuris jam gali padaryti nepateisinamą žalą;

12.  atsakomasis veiksmas – gresiantis arba faktinis tiesioginis arba netiesioginis veiksmas arba neveikimas, kurį dėl vidaus ar išorės pranešimo teikimo arba viešo informacijos atskleidimo pranešimo teikėjas patiria su darbu susijusiomis aplinkybėmis ir kuris jam daro arba gali padaryti nepateisinamą žalą;

13.  tolesni veiksmai – veiksmai, kurių imasi vidaus ar išorės pranešimo gavėjas, kad įvertintų pranešime pateiktų kaltinimų tikslumą ir, kai tinkama, pašalintų praneštą pažeidimą, įskaitant tokius veiksmus kaip vidaus tyrimas, teisminis tyrimas, baudžiamasis persekiojimas, ieškinio dėl lėšų išieškojimo pateikimas ir bylos nutraukimas;

13.  tolesni veiksmai – veiksmai, kurių imasi vidaus ar išorės pranešimo gavėjas, kad įvertintų pranešime pateiktų teiginių tikslumą ir, kai tinkama, pašalintų praneštą pažeidimą, įskaitant tokius veiksmus kaip vidaus tyrimas, teisminis tyrimas, baudžiamasis persekiojimas, ieškinio dėl lėšų išieškojimo pateikimas ir bylos nutraukimas;

14.  kompetentinga institucija – nacionalinė institucija, pagal III skyrių įgaliota priimti pranešimus ir paskirta vykdyti šioje direktyvoje nustatytas pareigas, visų pirma susijusias su tolesniais veiksmais dėl pranešimų.

14.  kompetentinga institucija – nacionalinė institucija, pagal III skyrių įgaliota priimti pranešimus ir paskirta vykdyti šioje direktyvoje nustatytas pareigas, visų pirma susijusias su tolesniais veiksmais dėl pranešimų;

 

14a.  sąžiningumas – pagrįstas pranešimą teikiančio asmens įsitikinimas, įvertinant aplinkybes ir to asmens pranešimo teikimo metu turimą informaciją, kad to asmens pranešama informacija yra teisinga ir kad ji patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

Pakeitimas    90

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4 straipsnis

4 straipsnis

Prievolė įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus ir procedūras ir nustatyti tolesnius veiksmus dėl pranešimų

Prievolė įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus ir procedūras ir nustatyti tolesnius veiksmus dėl pranešimų

1.  Valstybės narės užtikrina, kad privačiajame ir viešajame sektoriuose veikiantys juridiniai subjektai, pasikonsultavę, jei tinkama, su socialiniais partneriais, įdiegtų vidaus pranešimų teikimo kanalus ir tolesnių veiksmų dėl pranešimų procedūras.

1.  Valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline praktika, užtikrina, kad privačiajame ir viešajame sektoriuose veikiantys darbdaviai ir kiti teisės subjektai, pasikonsultavę ir susitarę su socialiniais partneriais, įdiegtų vidaus pranešimų teikimo kanalus ir tolesnių veiksmų dėl pranešimų procedūras.

2.  Tokiais kanalais ir procedūromis turi būti suteikiama galimybė subjekto darbuotojams teikti pranešimus. Galimybė šiais kanalais teikti pranešimus gali būti suteikiama ir kitiems asmenims, nurodytiems 2 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose, kurie su subjektu turi ryšių vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, tačiau šių kategorijų asmenims naudoti vidaus pranešimų teikimo kanalus nėra privaloma.

2.  Tokiais kanalais ir procedūromis turi būti suteikiama galimybė subjekto darbuotojams teikti pranešimus. Galimybė šiais kanalais teikti pranešimus suteikiama ir kitiems asmenims, nurodytiems 2 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose, kurie su subjektu turi ryšių vykdydami su savo darbu susijusią veiklą. Subjektas turi aiškiai apibrėžti šiuos pranešimų teikimo kanalus, kurie turi būti lengvai pasiekiami ir viduje, ir išorėje.

3.  1 dalyje nurodyti privačiojo sektoriaus juridiniai subjektai yra:

3.  1 dalyje nurodyti privačiojo sektoriaus juridiniai subjektai yra:

a)  privatieji juridiniai subjektai, turintys 50 ar daugiau darbuotojų;

a)  privatieji juridiniai subjektai, turintys 50 ar daugiau darbuotojų;

b)  privatieji juridiniai subjektai, kurių bendra metinė apyvarta arba bendras metinis balansas yra 10 mln. EUR ar daugiau;

b)  privatieji juridiniai subjektai, kurių bendra metinė apyvarta arba bendras metinis balansas yra 10 mln. EUR ar daugiau;

c)  bet kokio dydžio privatieji juridiniai subjektai, kurie vykdo veiklą finansinių paslaugų srityje arba kurių veikla yra susijusi su didesne pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika, kaip reglamentuojama pagal priede nurodytus Sąjungos aktus.

c)  bet kokio dydžio privatieji juridiniai subjektai, kurie vykdo veiklą finansinių paslaugų srityje arba kurių veikla yra susijusi su didesne pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika, kaip reglamentuojama pagal priede nurodytus Sąjungos aktus.

 

3a.  Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą dėl 3 dalies a ir b punktų, valstybės narės gali iš 1 dalyje nurodytų juridinių subjektų, veikiančių privačiame sektoriuje, išbraukti šiuos privačius juridinius subjektus:

 

a)  privačius juridinius subjektus, turinčius mažiau kaip 250 darbuotojų;

 

b)  privačius juridinius subjektus, kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ir (arba) kurių bendras metinis balansas neviršija 43 mln. EUR.

4.  Remdamosi tinkamu rizikos vertinimu, kuris atliekamas atsižvelgiant į subjektų veiklos pobūdį ir su tuo susijusį rizikos lygį, valstybės narės gali reikalauti, kad maži privatieji juridiniai subjektai, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje62, išskyrus 3 dalies c punkte nurodytus subjektus, įdiegtų vidaus pranešimų teikimo kanalus ir procedūras.

4.  Remdamosi tinkamu rizikos vertinimu, kuris atliekamas atsižvelgiant į subjektų veiklos pobūdį ir su tuo susijusį rizikos lygį, visų pirma aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos srityse, valstybės narės gali reikalauti, kad maži privatieji juridiniai subjektai, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje62, išskyrus 3 dalies c punkte nurodytus subjektus, įdiegtų vidaus pranešimų teikimo kanalus ir procedūras.

5.  Komisijai pranešama apie pagal 4 dalį valstybės narės priimtą sprendimą ir pateikiamas jo pagrindimas kartu su rizikai įvertinti naudotais kriterijais. Komisija apie tą sprendimą praneša kitoms valstybėms narėms.

5.  Komisijai pranešama apie pagal 4 dalį valstybės narės priimtą sprendimą ir pateikiamas jo pagrindimas kartu su rizikai įvertinti naudotais kriterijais. Komisija apie tą sprendimą praneša kitoms valstybėms narėms.

6.  1 dalyje nurodyti viešojo sektoriaus juridiniai subjektai yra:

6.  1 dalyje nurodyti viešojo sektoriaus juridiniai subjektai yra:

a)  valstybinio administravimo subjektai;

a)  valstybinio administravimo subjektai;

b)  regioninio administravimo subjektai ir departamentai;

b)  regioninio administravimo subjektai ir departamentai;

c)  daugiau nei 10 000 gyventojų turinčios savivaldybės;

c)  daugiau nei 10 000 gyventojų turinčios savivaldybės;

d)  kiti viešosios teisės subjektai.

d)  kiti viešosios teisės subjektai.

_________________

_______________

62 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

62 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

Pagrindimas

Išsamios nuostatos dėl vidaus pranešimų teikimo kanalų turėtų ir toliau priklausyti nacionalinei valstybių narių, kurių nacionalinės teisės aktuose yra griežtų nuostatų, kompetencijai.

Pakeitimas    91

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5 straipsnis

5 straipsnis

Vidaus pranešimų teikimo procedūros ir tolesni veiksmai dėl pranešimų

Vidaus pranešimų teikimo procedūros ir tolesni veiksmai dėl pranešimų

1.  4 straipsnyje nurodytos pranešimų teikimo procedūros ir tolesni veiksmai dėl pranešimų apima:

1.  4 straipsnyje nurodytos pranešimų teikimo procedūros ir tolesni veiksmai dėl pranešimų gali apimti:

a)  pranešimų priėmimo kanalus, kurie sukuriami, įdiegiami ir naudojami taip, kad padėtų užtikrinti pranešimo teikėjo tapatybės konfidencialumą ir kad jais negalėtų naudotis neįgalioti darbuotojai;

a)  pranešimų priėmimo kanalus, kurie sukuriami, įdiegiami ir naudojami saugiai ir taip, kad padėtų užtikrinti pranešimo teikėjo, tarpininko (pagalbininko) ir susijusio asmens tapatybės konfidencialumą ir kad jais negalėtų naudotis neįgalioti darbuotojai;

 

aa)  konfidencialus pranešimo gavimo patvirtinimas, kuris nusiunčiamas pranešimo autoriui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo gavimo;

b)  asmens arba departamento, kompetentingo dėl pranešimų vykdyti tolesnius veiksmus, paskyrimą;

b)  nešališko asmens arba nepriklausomo departamento, kompetentingo dėl pranešimų vykdyti tolesnius veiksmus, paskyrimą;

c)  deramus paskirtojo asmens ar departamento tolesnius veiksmus;

c)  deramus paskirtojo asmens ar departamento tolesnius veiksmus dėl pranešimo ir, kai reikia, atitinkamų priemonių užtikrinimą laiku;

 

ca)  rūpestingus tolesnius veiksmus, susijusius su anoniminiu pranešimo teikimu;

d)  ne ilgesnį kaip trijų mėnesių nuo pranešimo pateikimo pagrįstą laikotarpį, per kurį pranešimo teikėjui turi būti pateikta grįžtamoji informacija apie tolesnius veiksmus dėl jo pranešimo;

d)  ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių nuo pranešimo apie pažeidimą gavimo patvirtinimo pagrįstą laikotarpį, per kurį pranešimo teikėjui turi būti pateikta grįžtamoji informacija apie tolesnius veiksmus dėl jo pranešimo. Ši laikotarpį galima pratęsti iki keturių mėnesių, kai to reikia atsižvelgiant į specialias konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma pranešimo pobūdį ir sudėtingumą, dėl kurio gali prireikti ilgo tyrimo;

 

da)  pranešimo teikėjo galimybė konsultuoti ir pateikti pastabas tyrimo metu, taip pat galimybė atsižvelgti į pastabas, jei b punkte nurodyti asmuo ar departamentas mano, kad tai reikalinga, taip pat

e)  aiškią ir lengvai prieinamą informaciją apie procedūras ir informaciją, kaip ir kokiomis sąlygomis pranešimai gali būti teikiami išorėje kompetentingoms institucijoms pagal 13 straipsnio 2 dalį ir, kai tinkama, Sąjungos įstaigoms, organams ar agentūroms.

e)  aiškią ir lengvai prieinamą informaciją apie procedūras ir informaciją, kaip ir kokiomis sąlygomis pranešimai gali būti teikiami išorėje kompetentingoms institucijoms pagal 13 straipsnio 2 dalį ir, kai tinkama, Sąjungos įstaigoms, organams ar agentūroms.

2.  1 dalies a punkte nurodytais kanalais suteikiama galimybė teikti pranešimus visais šiais būdais:

2.  1 dalies a punkte nurodytais kanalais suteikiama galimybė teikti pranešimus visais šiais būdais:

a)  teikti pranešimus raštu elektronine forma arba popieriuje ir (arba) žodžiu telefono linijomis, kuriomis vykstantys pokalbiai įrašomi arba neįrašomi;

a)  teikti pranešimus raštu elektronine forma arba popieriuje ir (arba) žodžiu telefono linijomis arba kitomis balso žinučių įrašymo sistemomis, kuriomis vykstantys pokalbiai įrašomi arba neįrašomi, turint išankstinį pranešimo teikėjo sutikimą;

b)  teikti pranešimus fiziškai susitikus su priimti pranešimus paskirtu asmeniu ar departamentu.

b)  teikti pranešimus fiziškai susitikus su priimti pranešimus paskirtu asmeniu ar departamentu.

Pranešimų teikimo kanalų veikimu gali rūpintis šiuo tikslu paskirtas vidaus asmuo ar departamentas arba šią užduotį gali atlikti išorės trečioji šalis, jeigu laikomasi 1 dalies a punkte nustatytų apsaugos priemonių ir reikalavimų.

 

3.  1 dalies b punkte nurodytas asmuo arba departamentas ir priimti pranešimus kompetentingas asmuo gali būti tas pats asmuo. Papildomai gali būti skiriami konfidencialios informacijos patikėtiniai, į kuriuos pranešimų teikėjai ir asmenys, svarstantys galimybę pateikti pranešimą, galėtų kreiptis konfidencialios konsultacijos.

3.  1 dalies b punkte nurodytas asmuo arba departamentas ir priimti pranešimus kompetentingas asmuo gali būti tas pats asmuo, jeigu laikomasi konfidencialumo ir nešališkumo užtikrinimo priemonių, nurodytų 1 dalies a ir b punktuose. Papildomai gali būti skiriami konfidencialios informacijos patikėtiniai, į kuriuos pranešimų teikėjai ir asmenys, svarstantys galimybę pateikti pranešimą, galėtų kreiptis konfidencialios konsultacijos.

 

3a.  4 straipsnyje nurodytomis pranešimų teikimo ir tolesnių veiksmų dėl pranešimų procedūromis užtikrinama, kad pranešimo teikėjas arba visi asmenys, svarstantys galimybę pateikti pranešimą, visais procedūros etapais turėtų teisę į darbuotojų atstovo pagalbą, įskaitant ir fizinius susitikimus, kaip numatyta pagal šį straipsnį.

Pakeitimas    92

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6 straipsnis

6 straipsnis

Prievolė įdiegti išorės pranešimų teikimo kanalus ir imtis tolesnių veiksmų dėl pranešimų

Prievolė įdiegti išorės pranešimų teikimo kanalus ir imtis tolesnių veiksmų dėl pranešimų

1.  Valstybės narės paskiria institucijas, kompetentingas priimti ir tvarkyti pranešimus.

1.  Valstybės narės paskiria institucijas, kompetentingas priimti ir tvarkyti pranešimus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos:

a)  įdiegtų nepriklausomus autonominius išorės pranešimų teikimo kanalus, kurie yra saugūs ir kuriais užtikrinamas konfidencialumas, skirtus pranešimo teikėjo informacijai priimti ir tvarkyti;

a)  įdiegtų nepriklausomus autonominius išorės pranešimų teikimo kanalus, kurie yra saugūs ir kuriais užtikrinamas konfidencialumas, skirtus pranešimo teikėjo informacijai priimti ir tvarkyti;

b)  per ne ilgesnį nei trijų mėnesių arba – tinkamai pagrįstais atvejais – šešių mėnesių pagrįstą laikotarpį pateiktų pranešimo teikėjui grįžtamąją informaciją apie tolesnius veiksmus dėl pranešimo;

Išbraukta.

c)  prireikus pranešime pateiktą informaciją perduotų tolesniam tyrimui Sąjungos kompetentingoms įstaigoms, organams ar agentūroms, jei tai numatyta pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę.

c)  prireikus pranešime pateiktą informaciją perduotų tolesniam tyrimui Sąjungos kompetentingoms įstaigoms, organams ar agentūroms, jei tai numatyta pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos dėl pranešimų imtųsi tolesnių veiksmų ir taikydamos būtinas priemones ištirtų, kiek tinkama, pranešimų dalyką. Kompetentingos institucijos pranešimo teikėjui praneša apie galutinį tyrimų rezultatą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos dėl pranešimų imtųsi tolesnių veiksmų ir taikydamos būtinas priemones ištirtų, kiek tinkama, pranešimų dalyką, taip pat turėtų teisę imtis deramų taisomųjų veiksmų, jei jų reikia. Kompetentingos institucijos pranešimo teikėjui praneša apie galutinį tyrimų rezultatą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, kuri gavo pranešimą, tačiau neturi kompetencijos pašalinti jame nurodytą pažeidimą, tą pranešimą perduotų kompetentingai institucijai ir apie tai informuotų pranešimo teikėją.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, kuri gavo pranešimą, tačiau neturi kompetencijos pašalinti jame nurodytą pažeidimą, tą pranešimą per pagrįstą laikotarpį saugiai perduotų kompetentingai institucijai, tinkamai atsižvelgdama į atitinkamus duomenų apsaugos ir konfidencialumo užtikrinimo teisės aktus ir taisykles. Pranešimo teikėjas nedelsiant informuojamas apie tokį perdavimą.

Pakeitimas    93

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 straipsnis

7 straipsnis

Išorės pranešimų teikimo kanalų struktūra

Išorės pranešimų teikimo kanalų struktūra

1.  Specialūs išorės pranešimų teikimo kanalai laikomi nepriklausomais ir autonominiais, jei jie atitinka visus šiuos kriterijus:

1.  Specialūs išorės pranešimų teikimo kanalai laikomi nepriklausomais ir autonominiais, jei jie atitinka visus šiuos kriterijus:

a)  jie yra atskirti nuo kompetentingos institucijos bendrųjų ryšių kanalų, įskaitant kanalus, kuriais vyksta kompetentingos institucijos vidaus bendravimas ir kuriais ji bendrauja su trečiosiomis šalimis vykdydama įprastą veiklą;

a)  jie yra atskirti nuo kompetentingos institucijos bendrųjų ryšių kanalų, įskaitant kanalus, kuriais vyksta kompetentingos institucijos vidaus bendravimas ir kuriais ji bendrauja su trečiosiomis šalimis vykdydama įprastą veiklą;

b)  jie yra sukurti, įdiegti ir naudojami taip, kad būtų užtikrinamas informacijos išsamumas, vientisumas ir konfidencialumas ir kad jais negalėtų naudotis neįgalioti kompetentingos institucijos darbuotojai;

b)  jie yra sukurti, įdiegti ir naudojami taip, kad būtų užtikrinamas informacijos išsamumas, vientisumas ir konfidencialumas, įskaitant pranešimo teikėjo ir susijusio asmens tapatybę, ir kad jais negalėtų naudotis neįgalioti kompetentingos institucijos darbuotojai;

c)  jais suteikiama galimybė pagal 11 straipsnį patvariai saugoti informaciją, kad būtų galima atlikti tolesnius tyrimus.

c)  jais suteikiama galimybė pagal 11 straipsnį patvariai saugoti informaciją, kad būtų galima atlikti tolesnius tyrimus.

2.  Specialiais pranešimų teikimo kanalais suteikiama galimybė teikti pranešimus bent visais šiais būdais:

2.  Specialiais pranešimų teikimo kanalais suteikiama galimybė teikti pranešimus bent visais šiais būdais:

a)  teikti pranešimus raštu elektronine forma arba popieriuje;

a)  teikti pranešimus raštu elektronine forma arba popieriuje;

b)  teikti pranešimus žodžiu telefono linijomis, kuriomis vykstantys pokalbiai įrašomi arba neįrašomi;

b)  teikti pranešimus žodžiu telefono linijomis, kuriomis vykstantys pokalbiai įrašomi arba neįrašomi;

c)  teikti pranešimus fiziškai susitikus su kompetentingos institucijos paskirtais darbuotojais.

c)  teikti pranešimus fiziškai susitikus su kompetentingos institucijos paskirtais darbuotojais, pranešimo teikėjo pageidavimu dalyvaujant darbuotojų atstovui.

3.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad pranešimas, gautas kitomis nei 1 ir 2 dalyse nurodyti specialūs pranešimų teikimo kanalai priemonėmis, būtų nepakeistas nedelsiant persiųstas kompetentingos institucijos paskirtiems darbuotojams, naudojant specialius ryšių kanalus.

3.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad pranešimas, gautas kitomis nei 1 ir 2 dalyse nurodyti specialūs pranešimų teikimo kanalai priemonėmis, būtų nepakeistas nedelsiant persiųstas kompetentingos institucijos paskirtiems darbuotojams, naudojant specialius ryšių kanalus.

4.  Valstybės narės nustato procedūras, kuriomis užtikrina, kad tais atvejais, kai pranešimas iš pradžių skiriamas asmeniui, kuris nėra paskirtas atsakingu pranešimų tvarkytoju, tas asmuo neatskleistų jokios informacijos, kuri galėtų padėti nustatyti pranešimo teikėjo arba susijusio asmens tapatybę.

4.  Valstybės narės nustato procedūras, kuriomis užtikrina, kad tais atvejais, kai pranešimas iš pradžių skiriamas asmeniui, kuris nėra paskirtas atsakingu pranešimų tvarkytoju, tas asmuo neatskleistų jokios informacijos, kuri galėtų padėti nustatyti pranešimo teikėjo arba susijusio asmens tapatybę.

Pakeitimas    94

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8 straipsnis

8 straipsnis

Paskirti darbuotojai

Paskirti darbuotojai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų darbuotojų, paskirtų tvarkyti pranešimus. Paskirti darbuotojai specialiai parengiami tvarkyti pranešimus.

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai kompetentingų darbuotojų, paskirtų tvarkyti pranešimus. Paskirti darbuotojai dalyvauja specialiuose mokymuose, kad galėtų tvarkyti pranešimus, ir laikosi šia direktyva nustatytų konfidencialumo reikalavimų.

2.  Paskirti darbuotojai atlieka šias funkcijas:

2.  Paskirti darbuotojai atlieka šias funkcijas:

a)  teikia visiems suinteresuotiesiems asmenims informaciją apie pranešimų teikimo procedūras;

a)  teikia visiems suinteresuotiesiems asmenims informaciją apie pranešimų teikimo procedūras;

b)  priima pranešimus ir vykdo tolesnius veiksmus dėl jų;

b)  priima pranešimus ir vykdo tolesnius veiksmus dėl jų. Jie nusprendžia, ar pranešimas patenka į šios direktyvos taikymo sritį;

c)  palaiko ryšį su pranešimo teikėju, kad jį informuotų apie tyrimo eigą ir rezultatą.

c)  palaiko ryšį su pranešimo teikėju, kad jį informuotų apie tyrimo eigą ir rezultatą.

Pakeitimas    95

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9 straipsnis

9 straipsnis

Išorės pranešimų teikimui taikytinos procedūros

Išorės pranešimų teikimui taikytinos procedūros

1.  Išorės pranešimų teikimui taikytinomis procedūromis nustatoma:

1.  Išorės pranešimų teikimui taikytinomis procedūromis nustatoma:

a)  būdas, kuriuo kompetentinga institucija gali prašyti pranešimo teikėjo paaiškinti pateiktą informaciją arba prašyti jo pateikti papildomos jo turimos informacijos;

a)  būdas, kuriuo kompetentinga institucija gali prašyti pranešimo teikėjo paaiškinti pateiktą informaciją arba prašyti jo pateikti papildomos jo turimos informacijos;

 

aa)  konfidencialus pranešimo gavimo patvirtinimas, kuris nusiunčiamas pranešimo autoriui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo gavimo;

b)  ne ilgesnės kaip trijų mėnesių arba – tinkamai pagrįstais atvejais – šešių mėnesių trukmės pagrįstas laikotarpis, per kurį pranešimo teikėjui pateikiama grįžtamoji informacija apie tolesnius veiksmus dėl jo pranešimo, taip pat šios grįžtamosios informacijos rūšis ir turinys;

b)  ne ilgesnės kaip dviejų mėnesių nuo pranešimo gavimo patvirtinimo trukmės pagrįstas laikotarpis, per kurį į pranešimus deramai reaguojama imantis tolesnių priemonių, įskaitant prireikus atitinkamus veiksmus ir pranešimų dalyko tyrimus, ir per kurį pranešimo teikėjui pateikiama grįžtamoji informacija apie tolesnius veiksmus dėl jo pranešimo, taip pat šios grįžtamosios informacijos rūšis ir turinys. Tinkamai pagrįstais atvejais tas laikotarpis gali būti pratęstas iki keturių mėnesių;

 

ba)  tolesni veiksmai dėl anoniminių pranešimų laikantis tuo klausimu pagal nacionalinę teisę numatytų nuostatų;

c)  pranešimams taikoma konfidencialumo tvarka, įskaitant išsamų aplinkybių, kuriomis pranešimo teikėjo konfidencialūs duomenys gali būti atskleisti, aprašymą.

c)  pranešimams taikoma konfidencialumo tvarka, įskaitant išsamų aplinkybių, kuriomis pranešimo teikėjo ir susijusio asmens konfidencialūs duomenys gali būti atskleisti, aprašymą;

 

ca)  pranešimo teikėjo galimybė konsultuoti ir pateikti pastabas tyrimo metu, taip pat galimybė atsižvelgti į pastabas, jei kompetentinga institucija mano, kad tai reikalinga.

2.  Į 1 dalies c punkte nurodytą išsamų aprašymą įtraukiami išimtiniai atvejai, kuriais asmens duomenų konfidencialumas gali būti neužtikrintas, įskaitant atvejus, kuriais duomenų atskleidimas yra būtina ir proporcinga pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatyta prievolė, taikoma vykstant tyrimams ar paskesniems teismo procesams arba siekiant apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant susijusio asmens teisę į gynybą, kiekvienu atveju taikant atitinkamas tokiais teisės aktais nustatytas apsaugos priemones.

2.  Į 1 dalies c punkte nurodytą išsamų aprašymą įtraukiami išimtiniai atvejai, kuriais asmens duomenų konfidencialumas gali būti neužtikrintas, įskaitant atvejus, kuriais duomenų atskleidimas yra būtina ir proporcinga pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatyta prievolė, taikoma vykstant tyrimams ar paskesniems teismo procesams arba siekiant apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant susijusio asmens teisę į gynybą, kiekvienu atveju taikant atitinkamas tokiais teisės aktais nustatytas apsaugos priemones.

3.  1 dalies c punkte nurodytas aprašymas turi būti surašytas aiškia ir lengvai suprantama kalba, be to, jis turi būti lengvai prieinamas pranešimų teikėjams.

3.  1 dalies c punkte nurodytas aprašymas turi būti surašytas aiškia ir lengvai suprantama kalba, be to, jis turi būti lengvai prieinamas pranešimų teikėjams.

Pakeitimas    96

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10 straipsnis

10 straipsnis

Informacija apie pranešimų priėmimą ir tolesnius veiksmus dėl jų

Informacija apie pranešimų priėmimą ir tolesnius veiksmus dėl jų

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos savo svetainėse, atskirame lengvai pastebimame ir prieinamame skyrelyje, skelbtų bent šią informaciją:

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos savo svetainėse, atskirame lengvai pastebimame ir prieinamame skyrelyje, skelbtų bent šią informaciją:

a)  sąlygas, kuriomis pranešimo teikėjas laikomas atitinkančiu apsaugos pagal šią direktyvą reikalavimus;

a)  sąlygas, kuriomis pranešimo teikėjas laikomas atitinkančiu apsaugos pagal šią direktyvą reikalavimus;

b)  pranešimams priimti ir tolesniems veiksmams dėl jų vykdyti skirtus ryšių kanalus:

b)  pranešimams priimti ir tolesniems veiksmams dėl jų vykdyti skirtus ryšių kanalus:

i)  telefono numerius ir informaciją apie tai, ar tomis telefono linijomis vykstantys pokalbiai yra įrašomi, ar ne;

i)  telefono numerius ir informaciją apie tai, ar tomis telefono linijomis vykstantys pokalbiai yra įrašomi, ar ne;

ii)  specialius saugius elektroninio pašto ir pašto adresus, kuriais galima susisiekti su paskirtais darbuotojais ir kuriais užtikrinamas konfidencialumas;

ii)  specialius saugius elektroninio pašto ir pašto adresus, kuriais galima susisiekti su paskirtais darbuotojais ir kuriais užtikrinamas konfidencialumas;

c)  9 straipsnyje nurodytas pranešimui apie pažeidimus taikomas procedūras;

c)  9 straipsnyje nurodytas pranešimui apie pažeidimus taikomas procedūras;

d)  pranešimams taikomą konfidencialumo tvarką, visų pirma informaciją, susijusią su asmens duomenų tvarkymu pagal atitinkamai Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnį, Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 11 straipsnį;

d)  pranešimams taikomą konfidencialumo tvarką, visų pirma informaciją, susijusią su asmens duomenų tvarkymu pagal atitinkamai Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 13 straipsnius, Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 11 straipsnį;

e)  tolesnių veiksmų, kurių turi būti imtasi dėl pranešimų, pobūdį;

e)  tolesnių veiksmų, kurių turi būti imtasi dėl pranešimų, pobūdį;

f)  teisių gynimo priemones ir procedūras, saugančias nuo atsakomųjų veiksmų, ir asmenims, svarstantiems, ar teikti pranešimą, suteikiamas galimybes pasinaudoti konfidencialiomis konsultacijomis;

f)  teisių gynimo priemones ir procedūras, saugančias nuo atsakomųjų veiksmų, ir asmenims, svarstantiems, ar teikti pranešimą, suteikiamas galimybes pasinaudoti konfidencialiomis konsultacijomis;

g)  pareiškimą, kuriame aiškiai nurodoma, kad pagal šią direktyvą kompetentingai institucijai informaciją teikiantys asmenys nelaikomi pažeidžiančiais kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba bet kokia įstatymų ar kitų teisės aktų nuostata, ir jiems netaikoma jokia su tokiu informacijos atskleidimu susijusi atsakomybė.

g)  pareiškimą, kuriame aiškiai nurodoma, kad pagal šią direktyvą kompetentingoms institucijoms informaciją teikiantys asmenys nelaikomi pažeidžiančiais kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba bet kokia įstatymų ar kitų teisės aktų nuostata, ir jiems netaikoma jokia su tokiu informacijos atskleidimu susijusi atsakomybė;

 

ga)   metinę gautų pranešimų ir jų išnagrinėjimo ataskaitą, kartu užtikrinant vykstančių tyrimų konfidencialumą;

 

gb)  vienos nepriklausomos administracinės institucijos kontaktinė informacija, kaip numatyta 14a straipsnyje.

Pakeitimas    97

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

11 straipsnis

11 straipsnis

Įrašų apie gautus pranešimus saugojimas

Įrašų apie gautus pranešimus saugojimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos saugotų įrašus apie kiekvieną gautą pranešimą.

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos saugotų įrašus apie kiekvieną gautą pranešimą, laikydamosi šioje direktyvoje numatytų konfidencialumo reikalavimų. Pranešimai saugomi tik tol, kol tai būtina ir proporcinga pranešimo procedūros tikslais, iš karto pranešimo procedūrai pasibaigus jie ištrinami. Šiuose pranešimuose esantys asmens duomenys tvarkomi laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų.

2.  Kompetentingos institucijos nedelsdamos pranešimo teikėjo nurodytu pašto arba elektroniniu adresu patvirtina gavusios rašytinius pranešimus, išskyrus atvejus, kai pranešimo teikėjas aiškiai paprašė gavimo nepatvirtinti arba kai kompetentinga institucija pagrįstai mano, kad patvirtinus rašytinio pranešimo gavimą iškiltų pavojus pranešimo teikėjo tapatybės duomenų apsaugai.

2.  Kompetentingos institucijos ir privatieji ir viešieji juridiniai subjektai nedelsdami pranešimo teikėjo nurodytu pašto arba elektroniniu adresu patvirtina gavę rašytinius pranešimus, išskyrus atvejus, kai pranešimo teikėjas aiškiai paprašė gavimo nepatvirtinti arba kai kompetentinga institucija pagrįstai mano, kad patvirtinus rašytinio pranešimo gavimą iškiltų pavojus pranešimo teikėjo tapatybės duomenų apsaugai.

3.  Jei pranešimams teikti naudojama telefono linija, kuria vykstantys pokalbiai yra įrašomi, kompetentinga institucija, gavusi pranešimo teikėjo sutikimą, turi teisę dokumentuoti žodžiu pateiktą pranešimą vienu iš šių būdų:

3.  Jei pranešimams teikti naudojama telefono linija, kuria vykstantys pokalbiai yra įrašomi, kompetentingos institucijos ir privatieji ir viešieji juridiniai subjektai, gavę pranešimo teikėjo sutikimą, ir jei laikomasi šioje direktyvoje numatytų konfidencialumo reikalavimų, turi teisę dokumentuoti žodžiu pateiktą pranešimą vienu iš šių būdų:

a)  išsaugodama pokalbio įrašą patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją;

a)  išsaugodama pokalbio įrašą patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją;

b)  išsaugodama kompetentingos institucijos paskirtų darbuotojų išsamiai ir tiksliai surašytą pokalbio tekstą.

b)  išsaugodama kompetentingos institucijos paskirtų darbuotojų išsamiai ir tiksliai surašytą pokalbio tekstą.

Kompetentinga institucija suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti surašytą pokalbio telefonu tekstą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

Kompetentingos institucijos ir viešieji ir privatieji juridiniai subjektai suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti surašytą pokalbio telefonu tekstą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

4.  Jei pranešimams teikti naudojama telefono linija, kuria vykstantys pokalbiai nėra įrašomi, kompetentinga institucija turi teisę dokumentuoti žodžiu pateiktą pranešimą išsaugodama paskirtų darbuotojų parengtą tikslų pokalbio protokolą. Kompetentinga institucija suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti pokalbio telefonu protokolą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

4.  Jei pranešimams teikti naudojama telefono linija, kuria vykstantys pokalbiai nėra įrašomi, kompetentingos institucijos ir privatieji bei viešieji juridiniai subjektai turi teisę dokumentuoti žodžiu pateiktą pranešimą išsaugodama paskirtų darbuotojų parengtą tikslų pokalbio protokolą. Kompetentingos institucijos ir viešieji ir privatieji juridiniai subjektai suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti surašytą pokalbio telefonu tekstą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

5.  Jei asmuo pageidauja pateikti pranešimą susitikęs su kompetentingos institucijos paskirtais darbuotojais, kaip numatyta 7 straipsnio 2 dalies c punkte, kompetentingos institucijos, gavusios pranešimo teikėjo sutikimą, užtikrina, kad patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją, būtų saugomi išsamūs ir tikslūs įrašai apie susitikimą. Kompetentinga institucija turi teisę dokumentuoti įrašus apie susitikimą vienu iš šių būdų:

5.  Jei asmuo pageidauja pateikti pranešimą susitikęs su kompetentingų institucijų paskirtais darbuotojais arba privačiaisiais ir viešaisiais juridiniais subjektais, kaip numatyta 7 straipsnio 2 dalies c punkte, kompetentingos institucijos ir privatieji ir viešieji juridiniai subjektai, gavę pranešimo teikėjo sutikimą, užtikrina, kad patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją, būtų saugomi išsamūs ir tikslūs įrašai apie susitikimą. Kompetentingos institucijos ir privatieji bei viešieji juridiniai subjektai dokumentuoja įrašus apie susitikimą vienu iš šių būdų:

a)  išsaugodama pokalbio įrašą patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją;

a)  išsaugodami pokalbio įrašą patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją;

b)  išsaugodama savo paskirtų darbuotojų parengtą tikslų susitikimo protokolą.

b)  išsaugodami kompetentingų institucijų paskirtų darbuotojų ir privačiųjų bei viešųjų juridinių subjektų parengtą tikslų susitikimo protokolą.

Kompetentinga institucija suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti susitikimo protokolą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

Kompetentingos institucijos ir viešieji ir privatieji juridiniai subjektai suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti surašytą susitikimo tekstą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

 

5a.  Kilus 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytam informacijos atskleidimo klausimui, kompetentingos institucijos apie tai informuoja pranešimo teikėją ir nusiunčia jam rašytinį pagrindimą, kuriame paaiškinamos atitinkamų konfidencialių duomenų atskleidimo priežastys. Pranešimo teikėjui sudaroma galimybė patikrinti ir ištaisyti pagrindimą ir išreikšti sutikimą, kad duomenų atskleidimo priežastys yra pateiktos.

 

Pakeitimas    98

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13 straipsnis

13 straipsnis

Pranešimų teikėjų apsaugos sąlygos

Pranešimų teikėjų apsaugos sąlygos

1.  Pranešimo teikėjas atitinka apsaugos pagal šią direktyvą reikalavimus, jeigu jis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pateikta informacija pranešimo pateikimo metu buvo teisinga ir kad ši informacija patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

1.  Viduje arba išorėje arba ir viduje, ir išorėje pranešimą teikiantis asmuo atitinka apsaugos pagal šią direktyvą reikalavimus, jeigu jis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pateikta informacija pranešimo pateikimo metu buvo teisinga ir kad ši informacija patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

2.  Išorėje pranešimą teikiantis asmuo atitinka apsaugos pagal šią direktyvą reikalavimus, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

 

a)  jis pirmiausia pranešimą pateikė vidaus kanalu, tačiau per 5 straipsnyje nurodytą pagrįstą laikotarpį dėl jo pranešimo nesiimta tinkamų veiksmų;

 

b)  pranešimo teikėjas negalėjo pasinaudoti vidaus pranešimų teikimo kanalais arba būtų nepagrįsta tikėtis, kad jis žinojo apie galimybę naudotis tokiais kanalais;

 

c)  pranešimo teikėjas neprivalėjo naudoti vidaus pranešimų teikimo kanalų pagal 4 straipsnio 2 dalį;

 

d)  tikėtis, kad jis naudos vidaus pranešimų teikimo kanalus, būtų nepagrįsta atsižvelgiant į pranešimo dalyką;

 

e)  jis turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad vidaus pranešimų teikimo kanalų naudojimas gali pakenkti kompetentingų institucijų atliekamo tyrimo veiksmingumui;

 

f)   teisę pranešimą teikti tiesiogiai kompetentingai institucijai per išorės pranešimų teikimo kanalus jis turėjo pagal Sąjungos teisę.

 

3.  Asmeniui, pranešimą apie pažeidimus, patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį, teikiančiam atitinkamoms Sąjungos įstaigoms, organams ar agentūroms, šioje direktyvoje nustatyta apsauga teikiama tokiomis pat sąlygomis kaip išorėje pagal 2 dalyje nustatytas sąlygas pranešimą pateikusiam asmeniui.

3.  Asmeniui, pranešimą apie pažeidimus, patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį, teikiančiam atitinkamoms Sąjungos įstaigoms, organams ar agentūroms, šioje direktyvoje nustatyta apsauga teikiama tokiomis pat sąlygomis kaip pagal 1 dalyje nustatytas sąlygas pranešimą pateikusiam asmeniui.

4.  Informaciją apie pažeidimus, patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį, viešai atskleidžiantis asmuo atitinka apsaugos pagal šią direktyvą reikalavimus, jeigu:

4.  Informaciją apie pažeidimus, patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį, viešai atskleidžiantis asmuo atitinka apsaugos pagal šią direktyvą reikalavimus, jeigu:

a)  pirmiausia pranešimą jis pateikė naudodamas vidaus ir (arba) išorės kanalus pagal II ir III skyrius bei šio straipsnio 2 dalį, tačiau per 6 straipsnio 2 dalies b punkte ir 9 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpį dėl jo pranešimo nesiimta jokių tinkamų veiksmų, arba

a)  pirmiausia pranešimą jis pateikė naudodamas vidaus ir (arba) išorės kanalus pagal II ir III skyrius bei šio straipsnio 1 dalį, tačiau per 5 straipsnio 1 dalies d punkte ir 9 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpį dėl jo pranešimo nesiimta jokių tinkamų veiksmų, arba

b)   tikėtis, kad jis naudos vidaus ir (arba) išorės pranešimų teikimo kanalus, būtų nepagrįsta dėl neišvengiamo ar akivaizdaus pavojaus viešajam interesui arba dėl ypatingų konkretaus atvejo aplinkybių, arba kai kyla neatitaisomos žalos rizika.

b)   jeigu jis turi pagrįstų priežasčių manyti, jog tikėtis, kad jis naudos vidaus ir (arba) išorės pranešimų teikimo kanalus, būtų nepagrįsta, pavyzdžiui, dėl neišvengiamo ar akivaizdaus pavojaus ar kenkimo viešajam interesui arba dėl ypatingų aplinkybių konkretaus atvejo, pavyzdžiui, kai pranešimų teikėjai turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pažeidimo vykdytojas ir kompetentinga institucija veikia išvien, kad atitinkamos išorės institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujama įtariamame nusižengime arba kad gali būti nuslėpti ar sunaikinti įrodymai, arba kai atvejis yra skubus arba kyla neatitaisomos žalos rizika.

 

4a.  Anoniminiam pranešimo teikėjui, kurio tapatybė nustatoma vėliau, suteikiama šioje direktyvoje numatyta apsauga tokiomis pat sąlygomis kaip ir pranešimo teikėjams, kurių tapatybė buvo žinoma nuo pirmo pranešimo pateikimo arba viešo informacijos atskleidimo.

Pakeitimas    99

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14 straipsnis

14 straipsnis

Atsakomųjų veiksmų prieš pranešimų teikėjus draudimas

Atsakomųjų veiksmų prieš pranešimų teikėjus draudimas

Valstybės narės imasi būtinų priemonių uždrausti bet kokios formos tiesioginius ar netiesioginius atsakomuosius veiksmus prieš 13 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančius pranešimų teikėjus, įskaitant visų pirma šių formų atsakomuosius veiksmus:

Valstybės narės imasi būtinų priemonių uždrausti bet kokios formos tiesioginius ar netiesioginius atsakomuosius veiksmus, kurių imamasi prieš 13 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančius pranešimų teikėjus, prieš asmenis, ketinančius pateikti pranešimą, ar tarpininkus, įskaitant visų pirma šių formų atsakomuosius veiksmus:

a)  laikiną nušalinimą nuo pareigų, atleidimą iš darbo, atleidimą iš tarnybos arba lygiavertes priemones;

a)  laikiną nušalinimą nuo pareigų, atleidimą iš darbo, atleidimą iš tarnybos arba lygiavertes priemones;

b)  pažeminimą pareigose arba paaukštinimo sustabdymą;

b)  pažeminimą pareigose arba paaukštinimo sustabdymą;

c)  užduočių perdavimą, darbovietės vietos pakeitimą, darbo užmokesčio sumažinimą, darbo laiko pakeitimą;

c)  užduočių perdavimą, darbovietės vietos pakeitimą, darbo užmokesčio sumažinimą, darbo laiko pakeitimą;

d)  mokymo sustabdymą;

d)  mokymo sustabdymą;

e)  neigiamą veiklos rezultatų vertinimą arba atsiliepimą apie darbuotoją;

e)  neigiamą veiklos rezultatų vertinimą arba atsiliepimą apie darbuotoją;

f)  bet kokios drausminės nuobaudos, papeikimo ar kitos sankcijos, įskaitant finansines sankcijas, skyrimą ir taikymą;

f)  bet kokios drausminės nuobaudos, papeikimo ar kitos sankcijos, įskaitant finansines sankcijas, skyrimą ir taikymą;

g)  prievartą, bauginimą, priekabiavimą arba atstūmimą darbo vietoje;

g)  prievartą, bauginimą, priekabiavimą arba atstūmimą;

h)  diskriminaciją, nepalankią padėtį arba nesąžiningą elgesį;

h)  diskriminaciją, nepalankią padėtį arba nesąžiningą elgesį;

i)  terminuotos darbo sutarties nepakeitimą į neterminuotą darbo sutartį;

i)  terminuotos darbo sutarties nepakeitimą į neterminuotą darbo sutartį;

j)  terminuotos darbo sutartis nepratęsimą arba tokios sutarties nutraukimą pirma laiko;

j)  terminuotos darbo sutartis nepratęsimą arba tokios sutarties nutraukimą pirma laiko;

k)  žalą, įskaitant žalą asmens reputacijai, arba finansinius nuostolius, įskaitant verslo praradimą ir pajamų praradimą;

k)  žalą, įskaitant žalą asmens reputacijai, ypač socialiniuose tinkluose, arba finansinius nuostolius, įskaitant verslo praradimą ir pajamų praradimą;

l)  įtraukimą į juodąjį sąrašą remiantis sektoriaus ar pramonės mastu galiojančiu neformaliu ar formaliu susitarimu, dėl kurio asmuo neras darbo to sektoriaus ar pramonės įmonėse;

l)  įtraukimą į juodąjį sąrašą remiantis sektoriaus ar pramonės mastu galiojančiu neformaliu ar formaliu susitarimu, dėl kurio asmuo neras darbo to sektoriaus ar pramonės įmonėse;

m)  prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarties nutraukimą pirma laiko ar atšaukimą;

m)  prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarties nutraukimą pirma laiko ar atšaukimą dėl pranešimų teikimo pagal šią direktyvą;

n)  licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimą.

n)  licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimą;

 

na)  privalomą nukreipimą pas psichiatrijos ar kitus gydytojus;

 

nb)  patikimumo pažymėjimo atšaukimą ar sustabdymą.

Pakeitimas    100

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

14a straipsnis

 

Nepriklausomo trečiojo asmens pagalba pranešimo teikėjui

 

1.  Valstybės narės numato, kad pranešimo teikėjui arba asmeniui, ketinančiam pateikti pranešimą ar viešai atskleisti informaciją, suteikiama pagalba procedūros metu. Tokia pagalba teikiama užtikrinant šioje dalyje nurodytų asmenų tapatybės konfidencialumą ir ji, visų pirma, gali apimti:

 

a)  nešališkas, konfidencialias ir nemokamas konsultacijas, teikiamas visų pirma šios direktyvos taikymo srityje, pranešimų teikimo kanalus bei pranešėjui suteikiamą pagalbą ir atitinkamo asmens teises;

 

b)  teisines konsultacijas ginčo atveju, laikantis 15 straipsnio 8 dalies;

 

c)  psichologinę pagalbą laikantis 15 straipsnio 8 dalies.

 

2.  Šią paramą gali teikti informacijos centras arba viena ir aiškiai identifikuota nepriklausoma administracinė institucija.

Pakeitimas    101

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

14b straipsnis

 

Pareiga apsaugoti pranešimų teikėjų tapatybės konfidencialumą

 

1. Pranešimo teikėjo tapatybė negali būti atskleista, jei nėra aiškaus jo sutikimo. Šis konfidencialumo reikalavimas taikomas ir informacijai, kuri gali būti naudojama pranešimo teikėjo tapatybei nustatyti.

 

2. Bet kuris asmuo, kuris gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, privalo tokius duomenis apsaugoti.

 

3. Susijęs asmuo jokiomis aplinkybėmis negali gauti informacijos apie pranešimo teikėjo tapatybę.

 

4. Aplinkybės, kuriomis panešimo teikėjo konfidencialūs duomenys gali būti atskleisti, apsiriboja atvejais, kai atkleisti duomenis yra būtina ir proporcinga pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatyta pareiga, taikoma vykstant tyrimams ar paskesniems teismo procesams arba siekiant apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant atitinkamo asmens teisę į gynybą, kiekvienu atveju taikant reikiamas tokiais teisės aktais nustatytas apsaugos priemones.

 

5. 3 dalyje nurodytais atvejais reikalaujama, kad priimti pranešimą ir vykdyti tolesnius su juo susijusius veiksmus paskirtas asmuo, prieš atskleisdamas pranešimo teikėjo konfidencialius duomenis, jam apie tai praneštų.

 

6. Vidaus ir išorės pranešimų teikimo kanalai sukuriami, įdiegiami ir naudojami taip, kad būtų užtikrintas pranešimo teikėjo tapatybės konfidencialumas ir kad duomenimis negalėtų naudotis neįgalioti darbuotojai. 

Pakeitimas    102

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15 straipsnis

15 straipsnis

Pranešimų teikėjų apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų priemonės

Pranešimų teikėjų ir tarpininkų apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų priemonės

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kuriomis užtikrina 13 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkančių pranešimų teikėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų. Tokios priemonės visų pirma apima 2–8 dalyse nustatytas priemones.

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kuriomis užtikrina 13 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkančių pranešimų teikėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų. Tokios priemonės visų pirma apima 2–8 dalyse nustatytas priemones.

2.   Visuomenei turi būti lengvai prieinama nemokama išsami ir nepriklausoma informacija bei konsultacijos, susijusios su esamomis apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų procedūromis ir teisių gynimo priemonėmis.

2.   Visuomenei turi būti lengvai prieinama nemokama išsami ir nepriklausoma informacija bei konsultacijos, susijusios su esamomis apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų procedūromis ir teisių gynimo priemonėmis.

3.  Pranešimų teikėjai turi turėti galimybę pasinaudoti veiksminga kompetentingų institucijų pagalba bendraujant su bet kokia su jų apsauga nuo atsakomųjų veiksmų susijusia institucija, įskaitant, kai tai numatyta pagal nacionalinę teisę, fakto, kad jie atitinka apsaugos teikimo pagal šią direktyvą reikalavimus, patvirtinimą.

3.  Pranešimų teikėjai ir tarpininkai turi turėti galimybę pasinaudoti veiksminga kompetentingų institucijų pagalba bendraujant su bet kokia su jų apsauga nuo atsakomųjų veiksmų susijusia institucija, įskaitant, kai tai numatyta pagal nacionalinę teisę, fakto, kad jie atitinka apsaugos teikimo pagal šią direktyvą reikalavimus, patvirtinimą.

4.  Asmenys, pranešimus pagal šią direktyvą teikiantys išorėje kompetentingoms institucijoms arba viešai atskleidžiantys informaciją, nelaikomi pažeidusiais kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba bet kokia įstatymų ar kitų teisės aktų nuostata, ir jiems netaikoma jokia su tokiu pranešimu susijusi atsakomybė.

4.  Asmenys, pranešimus pagal šią direktyvą teikiantys išorėje kompetentingoms institucijoms arba viešai atskleidžiantys informaciją, nelaikomi pažeidusiais kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba bet kokia įstatymų ar kitų teisės aktų nuostata, ir jiems netaikoma jokia su tokiu pranešimu susijusi atsakomybė.

5.  Teismo procese, susijusiame su pranešimo teikėjo patirta žala, jeigu pranešimo teikėjas gali nurodyti pagrįstas priežastis, dėl kurių mano, kad žala jam padaryta kaip atsakomoji priemonė dėl to, kai jis pateikė pranešimą ar atskleidė informaciją, būtent atsakomąją priemonę taikęs asmuo privalo įrodyti, kad žala atsirado ne kaip pranešimo pasekmė, bet buvo pagrįsta vien tik pateisinamomis priežastimis.

5.  Teismo procese, susijusiame su pranešimo teikėjo patirta žala, jeigu pranešimo teikėjas gali nurodyti pagrįstas priežastis, dėl kurių mano, kad žala jam padaryta kaip atsakomoji priemonė dėl to, kai jis pateikė pranešimą ar atskleidė informaciją, būtent atsakomąją priemonę taikęs asmuo privalo įrodyti, kad žala atsirado ne kaip pranešimo ar viešo informacijos atskleidimo pasekmė, bet buvo pagrįsta vien tik pateisinamomis priežastimis.

6.  Pranešimų teikėjai turi turėti galimybę pagal nacionalinę sistemą prireikus naudotis apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų taisomosiomis priemonėmis, įskaitant laikinąsias apsaugos priemones, taikomas vykstant teismo procesui.

6.  Pranešimų teikėjai ir tarpininkai turi turėti galimybę pagal nacionalinę sistemą prireikus naudotis apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų taisomosiomis priemonėmis, įskaitant laikinąsias apsaugos priemones, taikomas vykstant teismo procesui.

7.   Be Direktyvoje (ES) 2016/943 numatytos galimybės išimties tvarka teismo bylose netaikyti joje nustatytų priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių, pranešimų teikėjai, siekdami būti išteisinti, teismo procesuose, įskaitant dėl šmeižto, autorių teisių pažeidimo, konfidencialumo pažeidimo arba dėl kompensacijos reikalavimų pagal privatinę, viešąją arba kolektyvinę darbo teisę, turi teisę remtis tuo, kad jie pateikė pranešimą arba atskleidė informaciją pagal šią direktyvą.

7.   Be Direktyvoje (ES) 2016/943 numatytos galimybės išimties tvarka teismo bylose netaikyti joje nustatytų priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių, pranešimų teikėjai, siekdami būti išteisinti, teismo procesuose, įskaitant dėl šmeižto, autorių teisių pažeidimo, konfidencialumo pažeidimo arba dėl kompensacijos reikalavimų pagal privatinę, viešąją arba kolektyvinę darbo teisę, turi teisę remtis tuo, kad jie pateikė pranešimą arba atskleidė informaciją pagal šią direktyvą. Valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių, kad tokia teisė būtų išplėsta siekiant išteisinti atskirus pilietinės visuomenės organizacijų narius, kai jie yra susiję su ataskaitų teikimu.

8.  Be teisinės pagalbos teikimo pranešimų teikėjams baudžiamosiose ir tarpvalstybinėse bylose pagal Direktyvą (ES) 2016/1919 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/52/EB63 ir pagal nacionalinę teisę valstybės narės gali nustatyti papildomas teismo procese dalyvaujantiems pranešimų teikėjams taikomas teisinės ir finansinės pagalbos bei rėmimo priemones.

8.  Be teisinės pagalbos teikimo pranešimų teikėjams baudžiamosiose ir tarpvalstybinėse bylose pagal Direktyvą (ES) 2016/1919 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/52/EB63 ir pagal nacionalinę teisę valstybės narės gali nustatyti papildomas teismo procese dalyvaujantiems pranešimų teikėjams taikomas teisinės ir finansinės pagalbos bei rėmimo, įskaitant psichologinę paramą, priemones.

________________

________________

63 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL L 136, 2008 5 24, p. 3).

63 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL L 136, 2008 5 24, p. 3).

Pakeitimas    103

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

15a straipsnis

 

Taisomosios priemonės

 

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kuriomis užtikrina teisių gynimą ir visišką žalos atlyginimą 13 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkantiems pranešimų teikėjams. Tokios taisomosios priemonės gali būti šių formų:

 

a) reintegracija,

 

b) leidimo, licencijos ar sutarties galiojimo panaikinimo atšaukimas,

 

c) faktinių ir būsimų finansinių nuostolių kompensavimas,

 

d) kitos ekonominės arba nematerialios žalos atlyginimas.

Pakeitimas    104

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jei susijusių asmenų tapatybė nėra žinoma visuomenei, kompetentingos institucijos užtikrina, kad jų tapatybė būtų saugoma, kol vyksta tyrimas.

2.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad susijusių asmenų tapatybė saugoma kol vyksta tyrimas, tačiau jokiu būdu ne tada, kai prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

Pakeitimas    105

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

16a straipsnis

 

Susijusių asmenų teisės

 

Valstybės narės užtikrina, kad jokia išvada ar pranešimas, parengtas atlikus pranešimo ir viešo informacijos atskleidimo pagal šią direktyvą vertinimą ar tyrimą arba jų nulemtas, nepagrįstai nepakenktų jokiam asmeniui, nesvarbu, tiesiogiai ar netiesiogiai. Taip pat turi būti visapusiškai paisoma teisės į teisingą teismo posėdį arba bylos nagrinėjimą.

Pakeitimas    106

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

17 straipsnis

17 straipsnis

Sankcijos

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie:

1.  Valstybės narės nustato veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie:

a)  trukdo arba bando trukdyti teikti pranešimus;

a)  trukdo arba bando trukdyti teikti pranešimus;

b)  imasi atsakomųjų priemonių prieš pranešimų teikėjus;

b)  imasi atsakomųjų priemonių prieš pranešimų teikėjus ir tarpininkus;

c)  iškelia nepagrįstas bylas prieš pranešimų teikėjus;

c)  iškelia nepagrįstas bylas prieš pranešimų teikėjus;

d)  pažeidžia pareigą saugoti pranešimų teikėjų tapatybės konfidencialumą.

d)  pažeidžia pareigą saugoti pranešimų teikėjų ir susijusių asmenų tapatybės konfidencialumą.

2.  Valstybės narės nustato veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas asmenims, pateikusiems apgaulingus arba piktnaudžiaujamo pobūdžio pranešimus ar informaciją, įskaitant kompensacines priemones, skirtas žalą dėl apgaulingų arba piktnaudžiaujamo pobūdžio pranešimų ar informacijos patyrusiems asmenims.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos būtų taikomos pranešimų teikėjams, pateikusiems žinomai klaidingus pranešimus ar informaciją, ir kad būtų taikomos kompensacinės priemonės, skirtos žalą dėl apgaulingų arba piktnaudžiaujamo pobūdžio pranešimų ar informacijos patyrusiems asmenims.

Pakeitimas    107

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

17a straipsnis

 

Galimybės atsisakyti teisių ir teisių gynimo priemonių nebuvimas

 

Jokiu susitarimu, politikos priemone, darbo santykių forma ar įdarbinimo sąlyga, įskaitant susitarimus dėl ginčų sprendimo arbitražo būdu, šioje direktyvoje numatytų teisių ir teisių gynimo priemonių atsisakyti ar apriboti negalima. Bet koks bandymas atsisakyti šių teisių ir teisių gynimo priemonių arba jas riboti turi būti laikomas niekiniu ir negaliojančiu, be to, gali būti taikoma bauda arba sankcija.

Pakeitimas    108

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

17b straipsnis

 

Pareiga bendradarbiauti

 

1. Valstybių narių institucijos, kurioms buvo pranešta apie Sąjungos teisės pažeidimus, kuriems taikoma ši direktyva, skubiai apie tai praneša visoms kitoms atitinkamoms valstybių narių institucijoms ir (arba) Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms ir lojaliai, veiksmingai ir operatyviai bendradarbiauja.

 

2. Valstybių narių institucijos, kurioms kitų valstybių narių institucijos pranešė apie galimus Sąjungos teisės pažeidimus, kuriems taikoma ši direktyva, pateikia išsamų atsakymą apie veiksmus, kurių buvo imtasi dėl minėto pranešimo, taip pat oficialų pranešimą apie gavimo patvirtinimą ir nurodo informacinį centrą tolesniam bendradarbiavimui.

 

3. Valstybių narių institucijos saugo gautą konfidencialią informaciją, visų pirma informaciją, susijusią su pranešimų teikėjų tapatybe ir kita asmenine informacija.

 

4. Valstybių narių institucijos suteikia konfidencialią prieigą prie informacijos, gautos iš pranešimų teikėjų, ir laiku patenkina prašymus pateikti papildomos informacijos.

 

5. Valstybių narių institucijos dalijasi visa susijusia informacija su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, su kuriomis susiję Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimai tarptautinėse bylose, ir jos tai daro laiku.

Pakeitimas    109

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Visais atvejais asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą, įskaitant kompetentingų institucijų keitimąsi asmens duomenimis arba jų perdavimą, vykdomas pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą (ES) 2016/680. Bet koks kompetentingų institucijų Sąjungos lygmeniu atliekamas keitimasis informacija ar informacijos perdavimas turėtų būti vykdomas pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. Su konkrečios bylos tvarkymu nesusiję asmens duomenys nedelsiant ištrinami.

Visais atvejais asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą, įskaitant kompetentingų institucijų keitimąsi asmens duomenimis arba jų perdavimą, vykdomas pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą (ES) 2016/680. Bet koks kompetentingų institucijų Sąjungos lygmeniu atliekamas keitimasis informacija ar informacijos perdavimas turėtų būti vykdomas pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. Su konkrečios bylos tvarkymu nesusiję asmens duomenys nėra renkami arba, jeigu jie buvo atsitiktinai surinkti, nedelsiant ištrinami.

Pakeitimas    110

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

19 straipsnis

19 straipsnis

Palankesnės sąlygos

Palankesnės sąlygos ir nekintamumo išlyga

Valstybės narės, nedarydamos poveikio 16 straipsniui ir 17 straipsnio 2 daliai, gali nustatyti arba toliau taikyti nuostatas dėl pranešimų teikėjų teisių, kurios yra palankesnės, nei šioje direktyvoje nustatytos nuostatos.

1.  Valstybės narės, nedarydamos poveikio 16 straipsniui ir 17 straipsnio 2 daliai, gali nustatyti arba toliau taikyti nuostatas dėl pranešimų teikėjų teisių, kurios yra palankesnės, nei šioje direktyvoje nustatytos nuostatos.

 

1a.  Šios direktyvos perkėlimas nesuteikia pagrindo sumažinti bendrą apsaugos, kuri pagal nacionalinę teisę jau teikiama pranešimų teikėjams, lygį srityse, kurioms ji taikoma.

Pakeitimas    111

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

19a straipsnis

 

Pagarba socialinių partnerių savarankiškumui

 

Ši direktyva neturi poveikio socialinių partnerių savarankiškumui ir jų teisei sudaryti kolektyvines sutartis, laikantis nacionalinės teisės, tradicijų ir praktikos, taip pat Sutarties nuostatų.

Pagrindimas

Kalbant apie pagarbą socialinių partnerių savarankiškumui, pažymėtina, kad svarbu laikytis nacionalinių darbo rinka grindžiamų modelių.

Pakeitimas    112

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Perkeldamos šią direktyvą, valstybės narės gali apsvarstyti galimybę įsteigti nepriklausomą pranešimų teikėjų apsaugos instituciją.

Pakeitimas    113

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės Komisijai pateikia visą svarbią informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą ir taikymą. Ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 15 d. remdamasi pateikta informacija Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ir taikymo ataskaitą.

1.  Valstybės narės Komisijai pateikia visą svarbią informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą ir taikymą. Ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 15 d. remdamasi pateikta informacija Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ir taikymo ataskaitą. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiamas pirmas įvertinimas, ar tikslinga išplėsti šios direktyvos taikymo sritį ir įtraukti į ją kitas sritis ar kitus Sąjungos teisės aktus.

Pakeitimas    114

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  atsakomųjų priemonių prieš pranešimus teikiančius asmenis skaičius.

Pakeitimas    115

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Komisija, atsižvelgdama į savo pagal 1 dalį pateiktą ataskaitą ir į valstybių narių pagal 2 dalį pateiktus statistinius duomenis, iki 2027 m. gegužės 15 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina nacionalinių teisės aktų, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, poveikį. Ataskaitoje įvertinama, kaip ši direktyva veikė, ir įvertinamas poreikis imtis papildomų priemonių, įskaitant, kai tinkama, pakeitimus, kuriais siekiama išplėsti šios direktyvos taikymo sritį kitoms sritims ar Sąjungos aktams.

3.  Komisija, atsižvelgdama į savo pagal 1 dalį pateiktą ataskaitą ir į valstybių narių pagal 2 dalį pateiktus statistinius duomenis, iki 2025 m. gegužės 15 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina nacionalinių teisės aktų, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, poveikį. Ataskaitoje įvertinama, kaip ši direktyva veikė, galimas poveikis pagrindinėms teisėms, pvz., privatumui, teisei į nekaltumo prezumpciją ir teisei į teisingą bylos nagrinėjimą, ir įvertinamas poreikis imtis papildomų priemonių, įskaitant, kai tinkama, pakeitimus, kuriais siekiama išplėsti šios direktyvos taikymo sritį kitoms sritims ar Sąjungos aktams.

Pakeitimas    116

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Tokios ataskaitos skelbiamos viešai ir yra lengvai prieinamos.

Pakeitimas    117

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

21a straipsnis

 

Priedo atnaujinimas

 

Komisijai pagal 21b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų atnaujintas šios direktyvos priedas, kaskart kai į 1 straipsnio 1 dalies a punkte arba 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą taikymo sritį patenka naujas Sąjungos teisės aktas.

Pakeitimas    118

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

21b straipsnis

 

Įgaliojimų delegavimas

 

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

 

2.  21a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [OL: prašom įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

 

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 21a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

 

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

 

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

 

6.  Pagal 21a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

Pakeitimas    119

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies B punkto antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

B.  1 straipsnio a punkto ii papunktis – finansinės paslaugos, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

B.  1 straipsnio a punkto ii papunktis – finansinės paslaugos, mokesčių slėpimas, mokestinis sukčiavimas, mokesčių vengimas, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija1a

 

_________________

 

1a Išimtinė ECON ir LIBE komitetų kompetencija

Pakeitimas    120

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 dalies B a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Ba.   1 straipsnio a punkto iib papunktis – socialiniai standartai, darbuotojų sveikata ir sauga

 

1.   Europos Sąjungos socialiniai standartai, kuriuos pirmiausia reglamentuoja:

 

i)   1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, 1979 1 10, p. 24);

 

ii)   1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas (OL L 288, 1991 10 18, p. 32);

 

iii)   1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikianti papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe (OL L 206, 1991 7 29, p. 19);

 

iv)   1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos (OL L 216, 1994 8 20, p. 12);

 

v)   Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 16);

 

vi)   1998 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 98/49/EB dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, judančių Bendrijoje, teisių į papildomą pensiją išsaugojimo (OL L 209, 1998 7 25, p. 46).

 

vii)   2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16);

 

viii)   2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22);

 

ix)   2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/79/EB dėl Europos aviakompanijų asociacijos (AEA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF), Europos skrydžių įgulų asociacijos (ECA), Europos regioninių aviakompanijų asociacijos (ERA) ir Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IACA) Europos susitarimo dėl civilinės aviacijos mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimo (OL L 302, 2000 12 1, p. 57);

 

x)   2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001 3 22, p. 16);

 

xi)   2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (OL L 080, 2002 3 23, p. 35–39) ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1);

 

xii)   2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10);

 

xiii)   2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37);

 

xiv)   2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003 11 18, p. 9);

 

xv)   2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p 23);

 

xvi)   2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (OL L 283, 2008 10 28, p. 36);

 

xvii)   2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1);

 

xviii)   2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL L 128, 2014 4 30, p. 8);

 

xix)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11);

 

xx)   2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/50/ES dėl būtiniausių reikalavimų darbuotojų judumui tarp valstybių narių didinti gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą (OL L 128, 2014 4 30, p. 1);

 

xxi)   2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso (OL L 69, 2003 3 13, p. 1);

 

xxii)   2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančiu Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51);

 

xxiii)   2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1);

 

xxiv)  2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011 5 27, p. 1);

 

xxv)   2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (OL L 72, 2014 3 12, p. 1);

 

xxvi)   2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015 6 5, p. 19).

 

2.   Darbuotojų sveikatos ir saugos standartai, kuriuos pirmiausia reglamentuoja:

 

i)   visos atskiros direktyvos, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje;

 

ii)  1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyva 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose (OL L 113, 1992 4 30, p. 19);

 

iii)   2001 m. gruodžio 3 d. Direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4);

 

iv)   2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (OL L 157, 2006 6 9, p. 24);

 

v)   2006 m. vasario 7 d. direktyva 2006/15/EB, nustatanti antrąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičianti Direktyvas 91/322/EEB ir 2000/39/EB (OL L 38, 2006 2 9, p. 36);

 

vi)   2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13);

 

vii)   2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje (OL L 260, 2009 10 3, p. 5);

 

viii)   2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe (OL L 330, 2009 12 16, p. 28);

 

ix)   2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe (OL L 354, 2008 12 31, p. 70).

Pakeitimas    121

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

E.  1 straipsnio a punkto v papunktis – aplinkos apsauga

E.  1 straipsnio a punkto v papunktis– aplinkos apsauga, darnus vystymasis, atliekų tvarkymas, jūrų, oro ir akustinė tarša, vandens ir dirvožemio apsauga ir valdymas, gamtos ir biologinės įvairovės apsauga ir kova su klimato kaita

Pakeitimas    122

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto 1 papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1.   Nuostatos, susijusios su atsakomybe už aplinkos apsaugą, įskaitant:

(NB. Ši dalis turi būti įtraukta prieš I priedo I dalies E punkto i papunktį.)

Pakeitimas    123

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii)  2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL L 295, 2010 11 12, p. 23);

Išbraukta.

Pakeitimas    124

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto iv papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iv)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/123/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (OL L 280, 2009 10 27, p. 52);

Išbraukta.

Pakeitimas    125

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto v papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

v)  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55);

Išbraukta.

Pakeitimas    126

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto vi papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

vi)  2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL L 330, 2013 12 10, p. 1);

Išbraukta.

Pakeitimas    127

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto vii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

vii)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL L 201, 2012 7 27, p. 60);

Išbraukta.

Pakeitimas    128

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto viii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

viii)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1);

Išbraukta.

Pakeitimas    129

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto ix papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ix)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 313, 2015 11 28, p. 1).

Išbraukta.

Pakeitimas    130

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto 1 a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.    Nuostatos, susijusios su galimybe susipažinti su informacija apie aplinką:

 

i)  2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26);

 

ii)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43);

 

iii)  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13);

 

iv)  2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1);

 

v)  2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti direktyvas dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus (OL L 156, 2003 6 25, p. 17).

 

(NB. Ši dalis turi būti įtraukta po E punkto ii papunkčio.)

Pakeitimas    131

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto 1 b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b.   Nuostatos dėl aplinkos ir klimato, pirmiausia:

 

i)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185);

 

ii)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16);

 

iii)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (OL L 140, 2009 6 5, p. 63) ir visi susiję reglamentai;

 

iv)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 421/2014, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tarptautinį susitarimą, kuriuo tarptautinės aviacijos išmetamiesiems teršalams nustatoma viena pasaulinė rinkos priemonė (OL L 129, 2014 4 30, p. 1);

 

v)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114);

 

vi)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13);

 

vii)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 5 20, p. 195);

 

viii)  2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51);

 

ix)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

Pakeitimas    132

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto 1 c papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1c.   Nuostatos susijusios, su darniu vystymusi ir atliekų tvarkymu, pirmiausia:

 

i)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3);

 

ii)  1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1);

 

iii)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1);

 

iv)  1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10);

 

v)  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB (OL L 115, 2015 5 6, p. 11);

 

vi)  Direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) (OL L 197, 2012 7 24, p. 38);

 

vii)  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL L 266, 2006 9 26, p. 1);

 

viii)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 174, 2011 7 1, p. 88);

 

ix)  2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL L 269, 2000 10 21, p. 34);

 

x)  2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/64/EB dėl motorinių transporto priemonių tipų patvirtinimo, atsižvelgiant į galimybę jas pakartotinai naudoti, perdirbti ir atnaujinti, bei iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 70/156/EEB (OL L 310, 2005 11 25, p. 10);

 

xi)  1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyva 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo (PCB/PCT) (OL L 243, 1996 9 24, p. 31);

 

xii)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 174, 2011 7 1, p. 88);

 

xiii)  2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30);

 

xiv)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1);

 

xv)  2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL L 330, 2013 12 10, p. 1);

 

xvi)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL L 201, 2012 7 27, p. 60);

 

xvii)  1993 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) (Euratomas) Nr. 1493/93 dėl radioaktyviųjų medžiagų vežimo(OL L 148, 1993 6 19, p. 1).

Pakeitimas    133

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto 1 d papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1d.   Nuostatos, susijusios su jūros, oro ir triukšmo tarša, pirmiausia:

 

i)  2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1);

 

ii)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (OL L 23, 2005 1 26, p. 3);

 

iii)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantis Direktyvą 79/117/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 7);

 

iv)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL L 286, 2009 10 31, p. 1);

 

v)  2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001 11 27, p. 22);

 

vi)  1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės (OL L 365, 1994 12 31, p. 24);

 

vii)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/126/EB dėl II pakopos benzino garų grąžinimo degalinėse variklinių transporto priemonių bakus pildant degalų (OL L 285, 2009 10 31, p. 36);

 

viii)  2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1);

 

ix)  2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (OL L 188, 2009 7 18, p. 1);

 

x)  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1);

 

xi)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1);

 

xii)  Direktyva Nr. 1999/94/EB dėl vartotojų teisės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius (OL L 12, 2000 1 18, p. 16);

 

xiii)  2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 510/2011, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 145, 2011 5 31, p. 1);

 

xiv)  2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/40/EB dėl dujų, išmetamų iš motorinių transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 70/156/EEB (OL L 161, 2006 6 14, p. 12);

 

xv)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 120, 2009 12 15, p. 12);

 

xvi)  2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1628 dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) Nr. 167/2013 ir iš dalies keičiama bei panaikinama Direktyva 97/68/EB (OL L 252, 2016 9 16, p. 53);

 

xvii)  2010 m. lapkričio 24 d. Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17);

 

xviii)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 313, 2015 11 28, p. 1);

 

xix)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/101/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys (OL L 8, 2009 1 13, p. 3);

 

xx)  2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 549/2004, nustatantis bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas) (OL L 96, 2004 3 31, p. 1);

 

xxi)  2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/38/EB, dalies keičianti Direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL L 157, 2006 6 9, p. 8);

 

xxii)  2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB, iš dalies keičianti direktyvas dėl jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos (OL L 324, 2002 11 29, p. 53);

 

xxiii)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 546/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 718/1999 dėl Bendrijos laivyno pajėgumo politikos skatinti vidaus vandenų transportą (OL L 163, 2014 5 29, p. 15);

 

xxiv)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti Direktyvą 93/12/EEB (OL L 140, 2009 6 5, p. 88);

 

xxv)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/123/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (OL L 280, 2009 10 27, p. 52);

 

xxvi)  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55);

 

xxvii)  2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 782/2003 dėl draudimo naudoti laivuose organoalavo junginius (OL L 115, 2003 5 9, p. 1);

 

xxviii)  2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12);

 

xxix)  2000 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo (OL L 162, 2000 7 3, p. 1);

 

(xxx)  2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).

Pakeitimas    134

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto 1 e papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1e.   Nuostatos, susijusios su vandens ir dirvožemio apsauga ir valdymu, pirmiausia:

 

i)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1);

 

ii)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84);

 

iii)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19);

 

iv)  1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40);

 

v)  1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32);

 

vi)  2003 m. gegužės 16 d. Komisijos direktyva 2003/40/EB, nustatanti natūralių mineralinių vandenų sudedamųjų medžiagų sąrašą, koncentracijos ribas ir ženklinimo reikalavimus bei ozonu prisodrinto oro naudojimą perdirbant natūralius mineralinius ir šaltinių vandenis(OL L 126, 2003 5 22, p. 34);

 

vii)  2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 115/2010, kuriuo nustatomos aliumogelio naudojimo fluoridui iš natūralaus mineralinio ir šaltinio vandens šalinti sąlygos (OL L 37, 2010 2 10, p. 13);

 

viii)  2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo ir pakeičianti Direktyvą 76/160/EEB (OL L 64, 2006 3 4, p. 37);

 

ix)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19);

 

x)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių (OL L 104, 2004 4 8, p. 1);

 

xi)  1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1);

 

xii)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19);

 

xiii)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL L 288, 2007 11 6, p. 27);

 

xiv)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1).

Pakeitimas    135

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto 1 f papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1f.   Nuostatos, susijusios su gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, pirmiausia:

 

i)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7);

 

ii)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7);

 

iii)  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35);

 

iv)  2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1936/2001, nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1);

 

v)  2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (OL L 168, 2007 6 28, p. 1);

 

vi)  1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva 83/129/EEB dėl tam tikrų ruoniukų kailių ir iš jų pagamintų produktų importavimo į valstybes nares (OL L91, 1983 4 9, p. 30);

 

vii)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių (OL L 286, 2009 10 31, p. 36);

 

viii)  2008 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 734/2008 dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio (OL L 201, 2008 7 30, p. 8);

 

ix)  2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 812/2004, nustatantis priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 88/89 (OL L 150, 2004 4 30, p. 12);

 

x)  1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL L 61, 1997 3 3, p. 1);

 

xi)  2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (OL L 166, 2006 6 19, p. 1);

 

xii)  2012 m. rugpjūčio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 792/2012, kuriuo nustatomos Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą numatytų leidimų, sertifikatų ir kitų dokumentų modelių taisyklės ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006 (OL L 242, 2012 9 7, p. 13);

 

xiii)  2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1523/2007, draudžiantis pateikti į Bendrijos rinką ir importuoti į ją bei eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių (OL L 343, 2007 12 27, p. 1);

 

xiv)  1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyva 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose (OL L 94, 1999 4 9, p. 24);

 

xv)  2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL L 295, 2010 11 12, p. 23);

 

xvi)  2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo (OL L 347, 2005 12 30, p. 1);

 

xvii)  2014 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1307/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės 7b straipsnio 3 dalies c punkto ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją 17 straipsnio 3 dalies c punkto taikymo tikslu nustatomi labai didelės biologinės įvairovės pievų kriterijai ir arealai (OL L 351, 2014 12 9, p. 3).

Pakeitimas    136

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto 1 g papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1g.   Nuostatos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, pirmiausia:

 

i)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

Pakeitimas    137

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies E punkto 1 h papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1h.   Nuostatos, susijusios su ekologiškais produktais, pirmiausia:

 

i)  2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

Pakeitimas    138

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies F punkto 1 papunkčio i a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

 

ia) 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/87/Euratomas, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 219, 2014 7 25, p. 42).

Pakeitimas    139

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies G punkto antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

G.  1 straipsnio a punkto vii papunktis – maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata ir gerovė

G.  1 straipsnio a punkto vii papunktis – maisto ir pašarų sauga

Pakeitimas    140

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies G punkto 3 a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Kiti teisės aktai, susiję su maistu ir maisto sauga, būtent:

 

i)   2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1);

 

ii)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/41/EB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (OL L 125, 2009 5 21, p. 75);

 

iii)  2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB (OL L 268, 2003 10 18, p. 24);

 

iv)  2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (OL L 287, 2003 11 5, p. 1);

 

v)   2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1);

 

vi)  2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL L 304, 2003 11 21, p. 1);

 

vii)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės (OL L 300, 2009 11 14, p. 1);

 

viii)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 91/414/EEB ir 79/117/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1);

 

ix)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71);

 

x)  2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ir ant jų (OL L 70, 2005 3 16, p. 1);

 

xi)  2016 m. sausio 15 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) 2016/52, kuriuo nustatomi didžiausi leidžiami maisto produktų ir pašarų radioaktyviojo užterštumo po branduolinės ar radiologinės avarijos lygiai, ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87 bei Komisijos reglamentai (Euratomas) Nr. 944/89 ir (Euratomas) Nr. 770/90 (OL L 13, 2016 1 20, p. 2);

 

xii)  2016 m. sausio 15 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) 2016/52, kuriuo nustatomi didžiausi leidžiami maisto produktų ir pašarų radioaktyviojo užterštumo po branduolinės ar radiologinės avarijos lygiai, ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87 bei Komisijos reglamentai (Euratomas) Nr. 944/89 ir (Euratomas) Nr. 770/90 (OL L 13, 2016 1 20, p. 2);

 

xiii)  2016 m. sausio 15 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) 2016/52, kuriuo nustatomi didžiausi leidžiami maisto produktų ir pašarų radioaktyviojo užterštumo po branduolinės ar radiologinės avarijos lygiai, ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87 bei Komisijos reglamentai (Euratomas) Nr. 944/89 ir (Euratomas) Nr. 770/90 (OL L 13, 2016 1 20, p. 2);

 

xiv)  2002 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas 2002/628/EB dėl Kartachenos biosaugos protokolo sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 201, 2002 7 31, p. 48);

 

xv)  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1);

 

xvi)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 470/2009, nustatantis Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 152, 2009 6 16, p. 11);

 

xvii)  1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 10);

 

xviii)  1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 3);

 

xix)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55);

 

xx)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206);

 

xxi)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2002/99/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (OL L 18, 2003 1 23, p. 11);

 

xxii)  2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL L 338, 2005 12 22, p. 1);

 

xxiii)  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (OL L 325, 2003 12 12, p. 1);

 

xxiv)  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117/EEB (OL L 325, 2003 12 12, p. 31);

 

xxv)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1331/2008, nustatantis maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (OL L 354, 2008 12 31, p. 1);

 

xxvi)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB, Tarybos direktyvą 2001/112/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (OL L 354, 2008 12 31, p. 7);

 

xxvii)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16);

 

xxviii)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL L 354, 2008 12 31, p. 34);

 

xxix)  2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba jų paviršiuje (OL L 309, 2003 11 26, p. 1);

 

xxx)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/32/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo (OL L 141, 2009 6 6, p. 3);

 

xxxi)  1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/93, nustatantis Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (OL L 37, 1993 2 13, p. 1);

 

xxxii)  2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5);

 

xxxiii) 1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/2/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su jonizuojančiąja spinduliuote apdorotais maisto produktais ir jų ingredientais, suderinimo (OL L 66, 1999 3 13, p. 16);

 

xxxiv)  2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL L 338, 2004 11 13, p. 4);

 

xxxv)  1982 m. spalio 18 d. Tarybos direktyva 82/711/EEB, nustatanti pagrindines taisykles, reikalingas plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais, sudedamųjų dalių migracijos tyrimams (OL L 297, 1982 10 23, p. 26);

 

xxxvi)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18);

 

xxxvii) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 (OL L 181, 2013 6 29, p. 35);

 

xxxiii)   2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1);

 

xxxix) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 20.12.2013, p. 487);

 

xxxx) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 354, 2013 12 20, p. 22);

 

xxxxi) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671);

 

xxxxii) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29);

 

xxxxiii) 1990 m. kovo 26 d. Tarybos direktyva 90/167/EEB, nustatanti gydomųjų pašarų paruošimo, pateikimo į rinką ir naudojimo Bendrijoje sąlygas (OL L 92, 1990 4 7, p. 42);

 

xxxxiv) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1);

 

xxxxv) 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (OL L 140, 2002 5 30, p. 10);

 

xxxxvi) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 9 1, p. 1);

 

xxxxii) 2008 m. kovo 5 d. Komisijos direktyva 2008/38/EB, nustatanti pašarų konkretiems mitybos tikslams tikslinio naudojimo sąrašą (OL L 62, 2008 3 6, p. 9);

 

xxxxiii) 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (OL L 35, 2005 2 8, p. 1).

Pakeitimas    141

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies 4 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Gyvūnų gerovės apsauga, kaip reglamentuojama:

Ga.  1 straipsnio a punkto vii papunkčio a punktas – gyvūnų apsauga, sveikata ir gerovė

 

Gyvūnų apsaugos, sveikatos ir gerovės nuostatos ir standartai, ypač kaip reglamentuojami:

Pakeitimas    142

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies G a punkto (naujas) iv–xxv papunkčiai (nauji)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

iv)  2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL L 276, 2010 10 20, p. 33);

 

v)  1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 29);

 

vi)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/496/EEB, nustatančia gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičianti Direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56);

 

vii)  1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (OL L 395, 1989 12 30, p. 13);

 

viii)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59);

 

ix)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) ( OL L 171, 2016 6 29, p. 66);

 

x)  2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/73/EB, supaprastinančia veterinarijos ir zootechnikos sričių informacijos atnaujinimo ir skelbimo taisykles ir iš dalies keičiančia direktyvas 64/432/EEB, 77/504/EEB, 88/407/EEB, 88/661/EEB, 89/361/EEB, 89/556/EEB, 90/426/EEB, 90/427/EEB, 90/428/EEB, 90/429/EEB, 90/539/EEB, 91/68/EEB, 91/496/EEB, 92/35/EEB, 92/65/EEB, 92/66/EEB, 92/119/EEB, 94/28/EB, 2000/75/EB, Sprendimą 2000/258/EB ir direktyvas 2001/89/EB, 2002/60/EB ir 2005/94/EB (OL L 219, 2008 8 14, p. 40);

 

xi)  1997 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1255/97 dėl Bendrijoje sustojimo punktams taikomų kriterijų ir iš dalies keičiančiu Direktyvos 91/628/EEB priede nurodytą maršruto planą (OL L 174, 1997 7 2, p. 1);

 

xii)  1996 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 96/93/EB dėl gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų sertifikavimo (OL L 13, 1997 1 16, p. 28);

 

xiii)  2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004, nustatančiu avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB (OL L 5 2004 1 9, p. 8);

 

xiv)  2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimu 2006/968/EB, įgyvendinančiu Tarybos reglamento (EB) Nr. 21/2004 nuostatas dėl avių ir ožkų elektroninio identifikavimo gairių ir procedūrų (OL L 401, 2006 12 30, p. 41);

 

xv)  1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimu dėl galvijų somatotropino (GST) išleidimo į rinką ir paskyrimo, panaikinančiu Sprendimą 90/218/EEB (OL L 331, 1999 12 23, p. 71);

 

xvi)  1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 1999/74/EB, nustatančia būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus (OL L 203, 1999 8 3, p. 53);

 

xvii)  2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2007/43/EB, nustatančia būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (OL L 182, 2007 7 12, p. 19);

 

xiii)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatančia būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 10, 2009 1 15, p. 7);

 

xix)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/120/EB, nustatančia būtiniausius kiaulių apsaugos standartus (OL L 47, 2009 2 18, p. 5);

 

xx)  1991 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3254/91, draudžiančiu Bendrijoje naudoti spąstus, kuriais suspaudžiamos gyvūnų galūnės, ir įvežti į Bendriją tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų, kilusių šalyse, kur jie gaudomi minėtais spąstais arba kitais tarptautinių humaniško gyvūnų gaudymo reikalavimų neatitinkančiais būdais, kailius, odas ir iš jų pagamintas prekes (OL L 308, 1991 11 9, p. 1);

 

xxi)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/31/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/65/EEB gyvūnų sveikatos reikalavimų, kuriais reglamentuojama prekyba Sąjungoje šunimis, katėmis ir šeškais ir jų importas į Sąjungą, atžvilgiu (OL L 178, 2013 6 28, p. 107);

 

xxii)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 178, 2013 6 28, p. 1);

 

xxiii)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 192, 2010 7 23, p. 1);

 

xxiv)  1992 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 92/35/EEB, nustatančia afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones (OL L 157, 1992 6 10, p. 19).

Pakeitimas    143

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies H punkto antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

H.  1 straipsnio a punkto viii papunktis – visuomenės sveikata

H.  1 straipsnio a punkto viii papunktis – visuomenės sveikata ir sveikatos saugumas

Pakeitimas    144

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies H punkto 1 papunkčio i a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ia)  2016 m. liepos 25 d. Komisijos direktyva (EU)2016/EB, įgyvendinančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/62/EB dėl Bendrijos standartų ir specifikacijų, susijusių su kraujo donorystės įstaigų kokybės sistema (OL L 199, 2016 17 1, p. 14);

Pakeitimas    145

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies H punkto 1 papunkčio i b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ib)  2005 m. rugsėjo 30 d. Komisijos direktyva 2005/61/EB, įgyvendinančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/98/EB dėl susekamumo reikalavimų ir pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir reiškinius (OL L 256, 2005 10 1, p. 32);

Pakeitimas    146

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies H punkto 1 papunkčio i c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ic)   2004 m. kovo 22 d. Komisijos direktyva 2004/33/EB, įgyvendinančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/98/EB dėl tam tikrų kraujo ir kraujo komponentų techninių reikalavimų (OL L 91, 2004 3 30, p. 25);

Pakeitimas    147

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies H punkto 1 papunkčio i d dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

id)   2005 m. rugsėjo 30 d. Komisijos direktyva 2005/62/EB, įgyvendinančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/98/EB dėl Bendrijos standartų ir specifikacijų, susijusių su kraujo donorystės įstaigų kokybės sistema (OL L 256, 2005 10 1, p. 41);

Pakeitimas    148

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies H punkto 1 papunkčio iii a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

iiia)  2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/53/ES dėl transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartų nustatymo (OL L 207, 2010 8 6, p. 14).

Pakeitimas    149

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies H punkto 5 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Tabako ir susijusių gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas, kaip reglamentuojama 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 1).

5.  Tabako ir susijusių gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas, kaip reglamentuojama 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 1), ir tabako gaminių reklama ir rėmimas, kaip reglamentuojama 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/33/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako produktų reklamą ir rėmimą, suderinimo (OL L 152, 2003 6 20, p. 16).

Pakeitimas    150

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies H punkto 5 a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a.  Kova su žalingu alkoholio poveikiu ir Europos strategijoje, skirtoje padėti valstybėms narėms mažinti alkoholio daromą žalą, nustatyti prioritetai.

Pakeitimas    151

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies H punkto 5 b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5b.  Kiti teisės aktai, susiję su visuomenės sveikata, būtent:

 

i) 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES (OL L 117, 2017 5 5, p. 176);

 

ii) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59).

Pakeitimas    152

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo I dalies J a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Ja.  1 straipsnio a punkto xa papunktis – užimtumas, darbo sąlygos, darbuotojų teisės ir lygių galimybių ir vienodo elgesio su vyrais ir moterimis darbe principas.

 

1.  Europos Sąjungos užimtumo teisės aktus pirmiausia reglamentuoja:

 

i)  1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas (OL L 288, 1991 10 18, p. 32);

 

ii)  1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikianti papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe (OL L 206, 1991 7 29, p. 19);

 

iii)  1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos (OL L 216, 1994 8 20, p. 12);

 

iv)  Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 16);

 

v)  2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16);

 

vi)  2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001 3 22, p. 16);

 

vii)  2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl darbuotojų atstovavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 29–34);

 

viii)  2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003 11 18, p. 9);

 

ix)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23);

 

x)  2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (OL L 283, 2008 10 28, p. 36);

 

xi)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9–14).

 

xii)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (OL L 122, 2009 5 16, p. 28–44);

 

xiii)  2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1);

 

xiv)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11);

 

xv)  2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso (OL L 69, 2003 3 13, p. 1);

 

xvi)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015 6 5, p. 19).

 

2.  Darbo sąlygas pirmiausia reglamentuoja:

 

i)  visos atskiros direktyvos, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje;

 

ii)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje (OL L 260, 2009 10 3, p. 5);

 

iii)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe (OL L 330, 2009 12 16, p. 28);

 

iv)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe (OL L 354, 2008 12 31, p. 70).

Pakeitimas    153

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo II dalies A punkto antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

A.  1 straipsnio a punkto ii papunktis – finansinės paslaugos, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

A.  1 straipsnio a punkto ii papunktis – finansinės paslaugos, mokesčių slėpimas, mokestinis sukčiavimas, mokesčių vengimas, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija:

Pakeitimas    154

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo II dalies C a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Ca.  Sąjungos finansinių interesų apsauga;

 

i)  2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

(1)

OL C 405, 2018 11 9, p. 1.

(2)

Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


AIŠKINAMOJI DALIS

Informatorių apsauga: esminė priemonė viešajam interesui apginti

Per pastaruosius dešimtmečius Europoje įvyko svarbių pokyčių, susijusių su informatorių apsauga. Atlikus daug tyrimų ir gavus nemažai atsiliepimų apie patirtį, dabar esama tvirtų įrodymų, kad informatoriai atlieka teigiamą vaidmenį užkertant kelią žalai viešajam interesui ir ją atlyginant. Vis dėlto nėra išnaudojamas visas informavimo apie pažeidimus potencialas, nes daugelis žmonių, kurie savo darbe nustato, kad daroma žala bendrajam interesui, apie tai praneša ne visada. Tokios situacijos priežastys yra įvairios pradedant nuo nežinojimo apie galimybes pranešti ir baigiant baime sulaukti atsakomųjų veiksmų, jei prabiltų apie pažeidimus. Tai turi neigiamų pasekmių visai visuomenei, nes ir toliau daroma įvairaus pobūdžio žala bendrajam interesui, ar tai būtų susiję su aplinkos klausimais, kova su mokesčių vengimu ir korupcija ar visuomenės sveikata, o piliečių teisė į informaciją yra ribota.

Valstybių narių teisės aktai, kuriais reglamentuojama informatorių apsauga, buvo dažnai keičiami įvykus skandalams ar didelėms nelaimėms. Tačiau 2014 m. Europos Tarybos priimtos rekomendacijos buvo svarbus žingsnis nustatant tam tikrus standartus, kuriuos valstybės narės raginamos perkelti į savo nacionalinę teisę.

Aptariamas pasiūlymas iš dalies grindžiamas šiais standartais ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl žodžio laisvės. Pranešėja labai teigiamai vertina tai, kad Komisija nusprendė rengiant šį pasiūlymą dėl direktyvos pasiremti šiomis rekomendacijomis ir sykiu atsižvelgti į Europos Parlamento 2017 m. spalio 24 d. priimtą rezoliuciją.

Taikymo sritis: užtikrinti siūlomos priemonės veiksmingumą

Pranešėja mano, kad plačios ir horizontalios taikymo srities pasirinkimas yra teigiamas dalykas, nes ji padės aprėpti daug sektorių: pradedant nuo Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir baigiant branduoliniu saugumu, aplinkos apsauga, visuomenės sveikatos apsauga ir kova su mokesčių vengimu. Asmuo bus laikomas informatoriumi, kai jis praneš arba atskleis apie Sąjungos teisės akto, susijusio su šiais sektoriais, kurie yra apibrėžti pasiūlymo priede, pažeidimą. Vis dėlto esama pavojaus, kad veiksmai nebus laikomi pažeidimu pagal direktyvą. Todėl pranešėja siūlo taikyti šią direktyvą bet kuriai su šiais sektoriais susijusiai nusikalstamai veikai. Pranešėjos nuomone, taip bus geriau užtikrinta bendrojo intereso apsauga, kuri yra šio pasiūlymo esmė.

Kadangi Europos Sąjunga yra grindžiama bendromis vertybėmis ir principais, kuriais užtikrinama, kad būtų paisoma žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, pranešėja mano, kad šias pagrindines teises būtina įtraukti į pasiūlymo taikymo sritį.

Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams vykdant savo su darbu susijusią veiklą gali tekti sužinoti informaciją, apie kurią gali būti pranešama pagal šį pasiūlymą dėl direktyvos, ir jie gali sulaukti atsakomųjų veiksmų. Todėl svarbu suteikti jiems tokią pat apsaugą kaip ir kitiems darbuotojams. Taip pat svarbu užtikrinti apsaugą tiems asmenims, kurie padeda informatoriams teikti pranešimus, tarp jų tiriamosios žurnalistikos atstovams.

Pranešimų teikimo kanalai: veikti informatorių interesais

Pranešėjos nuomone, aptariamame pasiūlyme numatytais pranešimų teikimo kanalais garantuojama, kad jie bus pakankamai patikimi ir nepriklausomi. Vis dėlto juos galima būtų patobulinti numatant pranešimą apie pažeidimą gavimo patvirtinimą. Be to, Komisijos siūlomi pranešimų tvarkymo laikotarpiai yra pernelyg ilgi ir gali pakenkti procedūrai dėl pateikto pranešimo, todėl pranešėja siūlo juos sutrumpinti. Ji taip pat mano, kad profesinių sąjungų atstovai turėtų visapusiškai dalyvauti kuriant vidaus kanalus ir galėti teikti konsultacijas bei pagalbą tiems asmenims, kurie to pageidauja. Darbuotojų atstovai tiesiogiai dalyvauja vietoje ir labiausiai gali padėti būsimam informatoriui pateikti pranešimą, jį informuoti apie vidaus pranešimų teikimo kanalus, jo teises ir pareigas. Todėl svarbu, kad šioje direktyvoje jiems būtų suteiktas toks vaidmuo.

Be to, būtina užtikrinti aukšto lygio asmens, pranešančio apie pažeidimą, tapatybės konfidencialumą. Asmenis, kurie nustato pažeidimus, dažnai veikia stabdžių ir vidinės cenzūros mechanizmai, kurie grindžiami baime, kad jų tapatybė bus atskleista. Įrodyta, kad laikantis šio kriterijaus gali padaugėti pranešimų. Todėl reikėtų sustiprinti aptariamo pasiūlymo nuostatas, susijusias su šiuo klausimu, numatant griežtą konfidencialumo principą, nuo kurio galima būtų nukrypti tik išimtiniais ir apibrėžtais atvejais.

Teikti pirmenybę informavimo veiksmingumui ir teisei į informaciją

Aptariamas pasiūlymas grindžiamas gana griežtu naudojimosi pranešimų teikimo kanalais eiliškumu ir jame numatomos kelios išimtys. Paprastai informatorius iš pradžių turėtų kreiptis į savo darbdavį, palaukti, kol jo pranešimas bus sutvarkytas, o tai gali trukti iki 3 mėnesių, tada, jei gauna nepatenkinamą atsakymą, kreiptis į išorės instituciją ir laukti dar iki 6 mėnesių. Tai ne tik gali smarkiai pakenkti pačiam pranešimui, bet dėl to visų pirma informatoriui gali iš karto iškilti sunkumų su darbdaviu. Be to, pagal tokį požiūrį informatoriui tenka pareiga įrodyti, kad jis pasirinko tinkamiausią kanalą, jei jis nesilaikė pasiūlyme numatyto veiksmų eiliškumo. Turint mintyje jau ir taip nesubalansuotą galių santykį, tai gali pakenkti informatoriui. Pagal šį požiūrį nepakankamai atsižvelgiama į piliečių teisę į informaciją, jeigu daroma žala viešajam interesui. Dėl šių priežasčių pranešėja siūlo grįžti prie šios pranešimų teikimo kanalų hierarchijos suteikiant daugiau lankstumo, kad informatorius galėtų būtų pasirinkti tinkamiausią kanalą pranešimui pateikti.

Nors tai, kad aptariamame pasiūlyme suteikiama apsauga asmenims, kurie turi pagrįstų priežasčių manyti, kad informacija, apie kurią pranešama, yra teisinga pranešimo teikimo metu, pranešėjos nuomone, šią nuostatą reikėtų dar labiau patikslinti, kad nebūtų jokios galimybės atsisakyti suteikti apsaugą dėl priežasčių, susijusių su informatoriaus ketinimais. Šiame pasiūlyme dėmesys turėtų visų pirma būti skiriamas informacijos, kuri atskleidžiama, aktualumui atsižvelgiant į bendrąjį interesą, o ne tos informacijos atskleidimo priežastims.

Užtikrinti veiksmingą ir visapusišką informatorių apsaugą

Pasiūlyme dėl direktyvos yra įtvirtintas bendras draudimas imtis atsakomųjų veiksmų, kurie aprašomi sąraše. Šis sąrašas jokiu būdu negali būti laikomas baigtiniu, nes tik nuo asmens vaizduotės priklauso atsakomųjų veiksmų ribos. Todėl tikslinga nurodyti, kad sąraše pateikiami tik pavyzdžiai.

Kalbėdama apie suteikiamą apsaugą, pranešėja nori pabrėžti tam tikros apsaugos svarbą. Viena iš priemonių – pareigos įrodyti perkėlimas, o sustiprinus pasiūlyme dėl direktyvos pateikiama formuluotę bus galima išnaudoti visą šios nuostatos potencialą.

Jau yra pasitaikę anoniminio informavimo atvejų ir jų dar bus ateityje. Todėl pranešėja nori įtvirtinti nuostatą, pagal ši direktyva būtų taikoma asmeniui, kurio tapatybė buvo atskleista, nors jis norėjo, kad ji būtų anonimiška.

Valstybėse narėse esama įvairių paramos ir pagalbos priemonių informatoriams ir asmenims, kurie atskleidžia informaciją viešai. Todėl valdžios institucijos, profesinės sąjungos ir pilietinės visuomenės organizacijos gali teikti konfidencialias konsultacijas dėl informavimo apie pažeidimus mechanizmus. Pranešėja mano, kad tokios sistemos yra būtinos siekiant padėti informatoriams pateikti pranešimą, ir todėl siūlo direktyvoje numatyti, kad šios sistemos būtų įdiegtos įvairiose valstybėse narėse, atsižvelgiant į jose susidariusias aplinkybes. Be to, pranešėja nori, kad būtų numatyta informatoriams suteikti ne tik teisinę ir finansinę, bet ir psichologinę pagalbą.

Užtikrinti pakankamą teisinį saugumą, kad būtų sudarytos sąlygos žodžio laisvei

Kai kurie šio pasiūlymo aspektai gali atgrasyti asmenis, norinčius pranešti apie pažeidimą. Visų pirma tai pasakytina apie aspektą, susijusį su informacijos rimtumu, kurį pačiam asmeniui gali būti sunku įvertinti ir kuris gali būti naudojamas kaip pagrindas suabejoti jo veiksmu. Todėl apsauga turėtų būti suteikiama neatsižvelgiant į atskleidžiamos informacijos rimtumą, jei ji kenkia viešajam interesui.

Be to, pasiūlyme dėl direktyvos siūloma numatyti sankcijas, kuriomis būtų atgrasoma nuo apgaulingų arba piktnaudžiaujamo pobūdžio pranešimų apie pažeidimus. Ši nuostata nereikalinga, nes tokios nuostatos yra įtvirtintos nacionalinės teisės aktuose, kuriuose baudžiama už šmeižimą ar žalą reputacijai. Aptariamas pasiūlymas, kuriame numatomos papildomos sankcijos, gali turėti atgrasomąjį ar net demotyvuojantį poveikį, taip pat ir dėl pagrįsto informavimo apie pažeidimą. Todėl pranešėja siūlo išbraukti šią pasiūlymo dalį.

Ji mano, kad aptariamas pasiūlymas – tai pirmas žingsnis, tačiau jau kyla svarbių klausimų dėl jo taikymo srities išplėtimo. Todėl, pranešėjos manymu, reikėtų kuo skubiau įvertinti ir, jei reikia, persvarstyti direktyvos taikymo sritį, kad būtų pagerintas horizontalusis direktyvos taikymas ir ji būtų lengviau suprantama piliečiams.


TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Teisės reikalų komiteto

pirmininkui

Pavelui Svobodai

BRIUSELIS

Tema:  Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos teisinio pagrindo (COM(2018)0218 – C8-0159/2018 – 2018/0106(COD))

Gerb. Pirmininke,

2018 m. rugsėjo 24 d. Teisės reikalų komitetas pagal Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 5 dalį savo iniciatyva nusprendė pateikti nuomonę dėl papildomų teisinių pagrindų, numatytų komiteto pateiktuose pakeitimuose, tinkamumo. Minėtaisiais pakeitimais siekiama prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (toliau – pasiūlymas), pirminio teisinio pagrindo pridėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas.

Komisija savo pasiūlymą pagrindė keliais sektoriniais teisiniais pagrindais. Nuostata dėl teisinio pagrindo suformuluota taip:

„atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16, 33, 43 ir 50 straipsnius, 53 straipsnio 1 dalį, 62, 91, 100, 103, 109, 114, 168, 169, 192, 207 straipsnius ir 325 straipsnio 4 dalį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 31 straipsnį,“

Buvo pateikti penki pakeitimai, kuriais siūloma kaip teisinius pagrindus pridėti SESV 19 straipsnio 2 dalį, 77 straipsnio 2 dalį, 78 ir 79 straipsnius, 83 straipsnio 1 dalį, 153, 154, 157 ir 352 straipsnius. Kalbant apie 153 straipsnį, dviejuose pakeitimuose siūloma kaip teisinį pagrindą pridėti visą straipsnį, viename pakeitime siūloma įtraukti tik to straipsnio 1 dalies a, b ir e punktus ir dar viename pakeitime – įtraukti tik 153 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.

Kartu su siūlomais pakeitimais dėl teisinio pagrindo pateikti atitinkami pakeitimai dėl siūlomos direktyvos taikymo srities. Todėl galutinis vertinimas, ar pasiūlymo turinį reikia papildyti įtraukiant papildomus teisinius pagrindus, turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, ar bus priimti pakeitimai dėl taikymo srities keitimo ir turint omenyje priimto pasiūlymo tikslą ir turinį. Šioje nuomonėje dėl teisinio pagrindo daugiau dėmesio skiriama siūlomų pridėti teisinių pagrindų procedūriniam suderinamumui, taip pat jų suderinamumui su pasirinkta priemone, t. y. direktyva.

I. Bendra informacija

Savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliucijoje dėl informatorių, kurie veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių ir savo 2017 m. sausio 20 d. rezoliucijoje dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus(1) Parlamentas paragino Komisiją pateikti horizontalųjį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant ES garantuoti aukšto lygio pranešėjų apsaugą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, taip pat nacionalinėse ir ES institucijose.

Šiuo metu taisyklės dėl informatorių nustatytos kai kuriose Sąjungos teisės srityse, būtent Tarnybos nuostatuose ir tam tikruose reglamentuose dėl kovos su pinigų plovimu ir finansų rinkų.

Šiame pasiūlyme dėl direktyvos laikomasi sektorinio požiūrio, nes jame numatytos taisyklės dėl informatorių taikomos padarius Sąjungos teisės aktų pažeidimus, nurodytus taikymo srityje ir priede, kuriame išvardyti atitinkami Sąjungos teisės aktai, taikomi tiesiogiai arba pateikiant nuorodą.

II. Susiję Sutarties straipsniai

SESV 19 straipsnis:

19 straipsnis

1. Nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų ir neviršydama Sąjungai jomis suteiktų įgaliojimų, Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir Europos Parlamentui pritarus, gali vieningai imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

2. Nukrypdami nuo 1 dalies, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti Sąjungos skatinamųjų priemonių, skirtų valstybių narių veiksmams, kuriais siekiama padėti siekti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, remti, pagrindinius principus, išskyrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą.

SESV 77 straipsnis:

77 straipsnis

1. Sąjunga kuria politiką, siekdama:

a) užtikrinti, kad nebūtų jokios asmenų, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kontrolės jiems kertant vidaus sienas;

b) užtikrinti asmenų kontrolę ir veiksmingą išorės sienų kirtimo priežiūrą;

c) laipsniškai įvesti integruotą išorės sienų valdymo sistemą.

2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones dėl:

a) vizų ir kitų leidimų trumpam apsigyventi šalyje bendros politikos;

b) išorės sienas kertantiems asmenims taikomos kontrolės;

c) sąlygų, kuriomis trečiųjų šalių piliečiai trumpą laiką gali laisvai keliauti Sąjungoje;

d) bet kurias priemones, būtinas laipsniškai sukurti integruotą išorės sienų valdymo sistemą

e) siekio užtikrinti, kad nebūtų jokios asmenų, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kontrolės jiems kertant vidaus sienas.

3. Jei paaiškėja, kad Sąjunga turėtų imtis veiksmų, padedančių naudotis 20 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teise, ir jei Sutartys nenumato reikalingų įgaliojimų, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali priimti nuostatas, susijusias su pasais, asmens tapatybės kortelėmis, leidimais gyventi ar bet kokiais kitais panašiais dokumentais. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

4. Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių kompetencijai, susijusiai su jų sienų geografine demarkacija pagal tarptautinę teisę.

SESV 78 straipsnis:

78 straipsnis

1. Sąjunga kuria bendrą prieglobsčio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politiką trečiosios šalies piliečiams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, siekdama siūlyti atitinkamą statusą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas negrąžinimo principas. Ši politika turi atitikti 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso, taip pat kitas susijusias sutartis.

2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina bendros Europos prieglobsčio sistemos priemones, kurias sudaro:

a) visoje Sąjungoje galiojantis vienodas prieglobsčio statusas trečiųjų šalių piliečiams;

b) vienodas papildomos apsaugos statusas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems, negavus Europos prieglobsčio, reikia tarptautinės apsaugos;

c) bendra laikinos apsaugos sistema perkeltiesiems asmenims masinio antplūdžio atveju;

d) vienodo prieglobsčio statuso arba papildomos apsaugos statuso suteikimo ir atėmimo bendros procedūros;

e) kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį arba papildomą apsaugą išnagrinėjimą;

f) prieglobsčio arba papildomos apsaugos prašytojų priėmimo sąlygų reikalavimai;

g) partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, siekiant valdyti prieglobsčio, papildomos arba laikinos apsaugos prašančių žmonių antplūdžius.

3. Vienoje arba keliose valstybėse narėse dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarius nepaprastajai padėčiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti laikinąsias priemones atitinkamos valstybės narės ar kelių valstybių narių labui. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

SESV 79 straipsnis:

79 straipsnis

1. Sąjunga kuria bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama visais etapais užtikrinti veiksmingą migrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams bei neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir sustiprintas kovos su jomis priemones.

2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones šiose srityse:

a) atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų bei ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi, taip pat leidimų šeimoms susijungti išdavimo valstybėse narėse reikalavimų;

b) teisėtai valstybėje narėje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisių apibrėžimo, įskaitant sąlygas, reglamentuojančias judėjimo ir apsigyvenimo laisvę kitose valstybėse narėse;

c) neteisėtos imigracijos ir gyvenimo be leidimo, įskaitant be leidimo gyvenančių asmenų išsiuntimą ir repatriaciją;

d) kovos su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais.

3. Sąjunga gali sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie netenkina arba nebetenkina atvykimo, buvimo arba gyvenimo vienos iš valstybių narių teritorijoje sąlygų, readmisijos į jų kilmės arba išvykimo valstybes.

4. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti paskatų ir paramos valstybių narių veiksmams teikimo priemones, siekiant skatinti jų teritorijose teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integraciją, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

5. Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių teisei nustatyti į jų teritoriją iš trečiųjų šalių ieškoti samdomo arba savarankiško darbo atvykstančių trečiųjų šalių piliečių priėmimo apimtis.

SESV 83 straipsnis:

83 straipsnis

1. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, srityse.

Šios nusikaltimų sritys yra: terorizmas, prekyba žmonėmis bei seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas, korupcija, mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas.

Atsižvelgiant į nusikalstamumo raidą, Taryba gali priimti sprendimą, nustatantį kitas nusikaltimų sritis, atitinkančias šioje dalyje nurodytus kriterijus. Ji, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.

2. Jei valstybių narių baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimas pasirodo būtinas užtikrinant Sąjungos politikos veiksmingą įgyvendinimą srityje, kurioje taikomos derinimo priemonės, direktyvose galima nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo atitinkamoje srityje. Šios direktyvos priimamos pagal tą pačią įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą, kaip ir patvirtinant atitinkamas derinimo priemones, nepažeidžiant 76 straipsnio.

3. Kai Tarybos narė mano, kad 1 ar 2 dalyse nurodytos direktyvos projektas paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad direktyvos projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju įprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia įprastos teisėkūros procedūros sustabdymą.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

SESV 153 straipsnis:

153 straipsnis

1. Siekdama 151 straipsnyje keliamų tikslų, Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą šiose srityse:

a) visų pirma darbo aplinkos gerinimo siekiant rūpintis darbuotojų sveikata ir sauga;

b) darbo sąlygos;

c) darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos;

d) darbuotojų socialinės apsaugos nutraukus darbo sutartį;

e) darbuotojų informavimo ir konsultavimo;

f) atstovavimo darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų ir bendrų sprendimų kolektyvinio gynimo atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalį;

g) Sąjungos teritorijoje tesėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygų;

h) iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos nepažeidžiant 166 straipsnio;

i) moterų ir vyrų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe;

j) kovos su socialine atskirtimi;

k) socialinės apsaugos sistemų modernizavimo nepažeidžiant c punkto.

2. Šiuo tikslu Europos Parlamentas ir Taryba:

a) gali numatyti priemones, skirtas valstybių narių bendradarbiavimui skatinti rodant iniciatyvą tobulinti žinias, plėtoti keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi, remti naujoviškus požiūrius ir vertinti patirtį, išskyrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą;

b) atsižvelgdami į kiekvienoje valstybėje narėje esamas sąlygas ir technines taisykles, gali šio straipsnio 1 dalies a–i punktuose nurodytose srityse direktyvomis nustatyti būtiniausius laipsniško įgyvendinimo reikalavimus. Tokiose direktyvose vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir plėtojimą.

Europos Parlamentas ir Taryba, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu, sprendžia pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

1 dalies c, d, f, ir g punktuose nurodytose srityse Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir minėtais komitetais, vieningai sprendžia pagal specialią teisėkūros procedūrą.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali įprastą teisėkūros procedūrą vieningai nuspręsti taikyti 1 dalies d, f ir g punktams.

3. Valstybė narė gali patikėti administracijai ir darbuotojams jų bendru prašymu įgyvendinti direktyvas, priimtas pagal šio straipsnio 2 dalį, arba prireikus įgyvendinti pagal 155 straipsnį priimtą Tarybos sprendimą.

Šiuo atveju ji užtikrina, kad ne vėliau negu direktyva arba sprendimas turi būti perkelti į nacionalinę teisę arba įgyvendinti, administracija ir darbuotojai tarpusavio susitarimu jau būtų ėmęsi reikiamų priemonių, o atitinkama valstybė narė privalo imtis visų priemonių, kurios užtikrintų, kad ji bet kuriuo metu galėtų garantuoti pagal tą direktyvą arba minėtą sprendimą siektinus rezultatus.

4. Pagal šį straipsnį priimtos nuostatos:

– neturi įtakos valstybių narių teisei nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistemų principus ir neturi didesniu mastu paveikti jų finansinės pusiausvyros;

– nekliudo jokiai valstybei narei ir toliau laikytis arba imtis griežtesnių apsaugos priemonių atitinkančių Sutartis.

5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos darbo užmokesčiui, teisei jungtis į asociacijas, teisei streikuoti arba teisei imtis lokautų.

SESV 154 straipsnis:

154 straipsnis

1. Komisijai keliamas uždavinys skatinti administracijos ir darbuotojų konsultavimąsi Sąjungos lygmeniu ir imtis visų tinkamų priemonių jų dialogui palengvinti užtikrinant šalims lygiavertę paramą.

2. Šiuo tikslu Komisija, prieš pateikdama pasiūlymus socialinės politikos srityje, su administracija ir darbuotojais konsultuojasi dėl galimos Sąjungos veikimo linkmės.

3. Jei po tokio konsultavimosi Komisija mano, kad tikslinga imtis veiksmų Sąjungos mastu, ji su administracija ir darbuotojais konsultuojasi dėl numatomo pasiūlymo turinio. Administracija ir darbuotojai pateikia Komisijai nuomonę arba prireikus – rekomendaciją.

4. Pasinaudodami 2 ir 3 dalyse nurodytu konsultavimusi, socialiniai partneriai gali informuoti Komisiją apie savo ketinimą inicijuoti 155 straipsnyje numatytą procesą. Šis procesas negali trukti ilgiau kaip devynis mėnesius, jeigu suinteresuoti administracija ir darbuotojai bei Komisija drauge nenusprendžia jo pratęsti.

SESV 157 straipsnis:

157 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį.

2. Šiame straipsnyje „užmokestis“ – tai įprastinis bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą.

Vienodas užmokestis nediskriminuojant dėl lyties reiškia, kad:

a) užmokestis už tą patį akordinį darbą apskaičiuojamas taikant tą patį mato vienetą;

b) valandinis užmokestis už tą patį darbą yra vienodas.

3. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, imasi priemonių užtikrinti, kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principas, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas.

4. Siekiant užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrio principas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės veiklos sąlygas.

SESV 352 straipsnis:

352 straipsnis

1. Jei paaiškėtų, kad Sąjungai reikia imtis veiksmų vienam iš Sutartyse nurodytų tikslų pasiekti Sutartyse apibrėžtose srityse, o jos nesuteikia tam būtinų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, vieningai priima reikiamas nuostatas. Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji taip pat sprendžia vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą.

2. Naudodamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto subsidiarumo principo kontrolės tvarka, Komisija atkreipia nacionalinių parlamentų dėmesį į pasiūlymus, grindžiamus šiuo straipsniu.

3. Šiuo straipsniu grindžiamos priemonės negali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo tais atvejais, kai tokio suderinimo nenumato Sutartys.

4. Šis straipsnis negali būti pagrindu siekiant su bendra užsienio ir saugumo politika susijusių tikslų ir priimant kiekvieną aktą pagal šį straipsnį laikomasi apribojimų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties 40 straipsnio antrojoje pastraipoje.

III. Bendrasis teisinio pagrindo pasirinkimo principas

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką „Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra ir kurie pirmiausia apima priemonės tikslą ir turinį“(2). Todėl, pasirinkus netinkamą teisinį pagrindą, atitinkamas teisės aktas gali būti panaikintas.

Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar pasiūlymu:

1.  siekiama daugialypio tikslo, ar jį sudaro keletas komponentų, iš kurių vieną galima laikyti pagrindiniu arba vyraujančiu tikslu ar komponentu, o kitas yra tik šalutinis, arba

2.  tuo pat metu siekiama kelių tikslų, ar jį sudaro keli nedalomai susiję komponentai, iš kurių nė vienas, palyginti su kitu, nėra antrinis ir netiesioginis.

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, pirmuoju atveju teisės aktas turi būti grindžiamas vienu teisiniu pagrindu, t. y. tuo, kuris būtinas pagrindiniam arba svarbiausiam tikslui ar sudėtinei daliai pagrįsti, o antruoju atveju aktas turės būti grindžiamas keliais atitinkamais teisiniais pagrindais(3).

Be to, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, galima derinti keletą teisinių pagrindų, jei jie yra neatsiejamai susiję ir iš jų nė vienas nėra papildomas ir netiesioginis, palyginti su kitais, bet tik tuo atveju, jei jie nėra susiję su nesuderinamomis sprendimų priėmimo procedūromis(4). Siūlomi papildomai įtraukti teisiniai pagrindai turi būti atitinkamai įvertinti, t. y. ar pagal juos numatyta taikyti įprastą teisėkūros procedūrą ir ar jie kitais aspektais suderinami su Komisijos pasiūlytu teisiniu pagrindu.

IV. Pasiūlymo tikslas ir turinys

Komisija parengė savo pasiūlymo teisinį pagrindą taip, kad kiekviena nurodyta nuostata atitinka tam tikras taikymo srities ir pasiūlymo priedo dalis. Jei į taikymo sritį ir atitinkamai priedą įtraukiamos tam tikros kitos sritys, direktyvos teisinį pagrindą reikėtų suderinti įtraukiant ir atitinkamus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsnius.

V. Analizė ir tinkamo teisinio pagrindo nustatymas

SESV 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ES teisės aktų leidėjai pagal įprastą teisėkūros procedūrą „gali patvirtinti Sąjungos skatinamųjų priemonių ˂...> pagrindinius principus“, siekdami paremti valstybių narių veiksmus kovos su diskriminacija srityje.

Tačiau tokios priemonės negali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimo. Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pasiūlymo 19 straipsnyje numatytas minimalus suderinimas: „Valstybės narės gali nustatyti arba toliau taikyti nuostatas dėl pranešimų teikėjų teisių, kurios yra palankesnės nei šioje direktyvoje nustatytos nuostatos.“ Todėl nerekomenduotina pridėti SESV 19 straipsnio 2 dalį kaip teisinį pagrindą.

Pagal SESV 77 straipsnio 2 dalį ES teisės aktų leidėjas gali pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtinti priemones, susijusias su patikrinimais kertant sieną, t. y. dėl vizų ir leidimų trumpam apsigyventi šalyje, išorės sienas kertantiems asmenims taikomos kontrolės, trečiųjų šalių piliečių teisės laisvai keliauti, integruotos išorės sienų valdymo sistemos ir kontrolės netaikymo asmenims kertant vidaus sienas.

Atrodo, kad šis naujas teisinis pagrindas yra suderinamas su pasiūlymu procedūriniu požiūriu.

SESV 78 straipsnio 1 dalyje pateikiama bendro pobūdžio nuoroda į bendrą prieglobsčio politiką. 3 dalis susijusi su laikinųjų priemonių patvirtinimu susidarius nepaprastajai padėčiai ir pagal ją numatytos tik konsultacijos su Europos Parlamentu.

Šio straipsnio 2 dalyje leidžiama pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtinti bendros Europos prieglobsčio sistemos priemones, susijusias su konkrečiomis sritimis, t. y. dėl vienodo prieglobsčio statuso ir papildomos apsaugos, laikinos apsaugos sistemos perkeltiesiems asmenims, bendrų tarptautinės apsaugos procedūrų, priėmimo sąlygų standartų ir partnerystės ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis.

Todėl nebūtina papildomai įtraukti SESV 78 straipsnio 1 dalies kaip teisinio pagrindo, o SESV 78 straipsnio 3 dalis yra netinkamas pasiūlymo teisinis pagrindas. Atrodo, kad SESV 78 straipsnio 2 dalis procedūriniu požiūriu yra suderinama su pasiūlymu.

SESV 79 straipsnis yra susijęs su bendra imigracijos politika. Svarbu pažymėti, kad 1 ir 5 dalys nėra teisiniai pagrindai. 3 dalyje numatytos readmisijos sutarčių sudarymas, todėl ji negali būti siūlomos direktyvos teisinis pagrindas. 4 dalis susijusi su teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracija, tačiau pagal ją neleidžiamas valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimas.

Pagal 2 dalį leidžiama laikantis įprastos teisėkūros procedūros patvirtinti priemones dėl atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų, teisėtai valstybėje narėje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisių, neteisėtos imigracijos ir gyvenimo šalyje be leidimo ir kovos su prekyba žmonėmis.

Todėl procedūriniu požiūriu galima būtų įtraukti tik SESV 79 straipsnio 2 dalį.

SESV 83 straipsnio 1 dalyje numatytas įprastos teisėkūros procedūros taikymas, tačiau 3 dalyje įtvirtinta nuostata dėl sustabdymo mechanizmo, pagal kurį viena iš valstybių narių gali perduoti dokumentą Europos Vadovų Tarybai. Tuo atveju įprasta teisėkūros procedūra yra sustabdoma.

Dėl šios priežasties tokios nuostatos neįmanoma suderinti su kitais pasiūlymo teisiniais pagrindais.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bet kokios SESV 77, 78, 79 ir 83 straipsniais grindžiamos priemonės Airijai ir Jungtinei Karalystei bus taikomos tik tuo atveju, jei tos valstybės narės pagal Protokolą Nr. 21 nuspręs prisijungti jas taikant, ir į tai, kad pagal Protokolą Nr. 22 tokios priemonės Danijai nebus taikomos. Šių straipsnių įtraukimas į teisinį pagrindą neturėtų poveikio teisėkūros procedūrai Parlamente, tačiau dėl jo pasiūlymas procedūros Taryboje tikslu gali būti suskaidytas, nes skirtųsi valstybių narių, kurioms taikomos skirtingos direktyvos dalys, skaičius.

SESV 153 straipsnis buvo įtrauktas 66, 67, 68 ir 69 pakeitimais. 67 ir 69 pakeitimais įtraukiamos tik šio straipsnio dalys, t. y. a, b ir e punktai. Šiame straipsnyje išvardytos konkrečios socialinės politikos sritys, kuriose ES veiksmais galima remti ir papildyti valstybių narių veiklą.

Kai kurioms kategorijoms iš šio sąrašo numatyta procedūra nedera su pasiūlymu, nes reikalingas vieningas sprendimas. Likusios sritys, kurias apima pakeitimai ir kuriose taikoma įprasta teisėkūros procedūra be vieningo sprendimo reikalavimo, yra SESV 153 straipsnio 1 dalies a, b ir e punktai.

SESV 154 straipsnis nėra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis Europos Parlamentas galėtų priimti aktą. Jame pateikiamos procedūrinės taisyklės, kurios aiškiai taikomos Komisijai. Taigi neturėtų būti svarstoma galimybė jį pridėti.

Kalbant apie SESV 157 straipsnį dėl vienodo užmokesčio principo, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtina priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, „kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principas, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas“.

Taigi SESV 157 straipsnio 3 dalis procedūriniu požiūriu yra suderinama su pasiūlymu.

Galiausiai SESV 352 straipsniu Europos Sąjungai (visų pirma, Tarybai) suteikiama galimybė priimti nuostatas, „jei paaiškėtų, kad Sąjungai reikia imtis veiksmų vienam iš Sutartyse nurodytų tikslų pasiekti Sutartyse apibrėžtose srityse, o jos nesuteikia tam būtinų įgaliojimų“.

Pasiūlyme pateikiami keli sektoriniai teisiniai pagrindai, kuriais norima sukurti darinį, panašų į horizontaliąją priemonę, tačiau iš tikrųjų tai yra sektorinių priemonių paketas. SESV 352 straipsnis gali būti taikomas tik tais atvejais, kai Sutartyse nenumatyti būtini įgaliojimai. Šiuo atveju taip nėra, kadangi Sąjungos teisėje jau yra tam tikrų priemonių, kuriomis reglamentuojamos informavimo apie pažeidimus taisyklės. Taigi, SESV 352 straipsnis iš esmės nesuderinamas su Komisijos pasiūlyme pasirinktu metodu.

Be to, pasirinkimas įtraukti SESV 352 straipsnį yra procedūriniu aspektu nesuderinamas su kitais teisiniais pagrindais, nes pagal jį reikalaujama vieningo Tarybos sprendimo ir Parlamento pritarimo. Todėl SESV 352 straipsnis nėra tinkamas pasiūlymo teisinis pagrindas.

VI. Išvada ir rekomendacija

Toliau išdėstytos SESV nuostatomis numatomas įprastos teisėkūros procedūros taikymas taip, kad tai būtų suderinama su Komisijos pasiūlyta esama teisine baze: SESV 77 straipsnio 2 dalis, 78 straipsnio 2 dalis, 79 straipsnio 2 dalis, 153 straipsnio 1 dalies a, b ir e punktai ir 157 straipsnio 3 dalis.

Kalbant apie SESV 77, 78 ir 79 straipsnius reikia pažymėti, kad nors šių straipsnių įtraukimas į teisinį pagrindą nebūtų nesuderinamas su teisėkūros procedūra Parlamente, tačiau dėl to pasiūlymas procedūros Taryboje tikslu gali būti suskaidytas.

SESV 83 straipsnio 1 dalis ir 352 straipsnis nesuderinami su taikoma įprasta teisėkūros procedūra ir neturi būti pridedami kaip nauji teisiniai pagrindai. Be to, SESV 352 straipsnis gali būti taikomas tik tais atvejais, kai Sutartyse nenumatyti būtini įgaliojimai, todėl jis iš esmės nesuderinamas su Komisijos pasiūlyme pasirinktu metodu.

SESV 154 straipsnyje nurodomos Komisijai taikomos taisyklės, taigi jis nėra teisinis pagrindas, kuriuo remdamiesi Europos Parlamentas ir Taryba galėtų priimti aktą. Todėl šis straipsnis negali būti įtrauktas į teisinį pagrindą.

Galiausiai, SESV 19 straipsnio 2 dalies įtraukti nerekomenduojama, nes pagal šią nuostatą neleidžiamas suderinimas.

Vis dėlto galutinai pasirenkant teisinius pagrindus, nurodytus kaip galimas Komisijos siūlomo teisinio pagrindo papildymas, reikėtų atsižvelgti į tai, ar bus priimti atitinkami pakeitimai, kuriais konkrečios politikos sritys būtų įtrauktos į siūlomos direktyvos taikymo sritį.

Atsižvelgdamas į tai, 2018 m. spalio 22 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai(5) (18 narių balsavus už) nusprendė rekomenduoti vadovaujančiam komitetui vertinant direktyvos taikymo srities pakeitimus atsižvelgti į šias išvadas.

Pagarbiai

Pavel Svoboda

(1)

2016/2224(INI) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P8-TA-2017-0402+0+DOC+XML+V0//LT ir (2016/2055(INI) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A8-2017-0004+0+DOC+XML+V0//LT.

(2)

1987 m. Sprendimas Komisija / Taryba (Bendrieji lengvatiniai tarifai), (C-45/86, [1987 m.], Rink. p. 1439, 5 punktas); 2007 m. Sprendimas Komisija / Taryba, (C-440/05, [2007 m.], Rink. p. I-9097); 2009 m. Sprendimas Komisija / Parlamentas ir Taryba, (C-411/06, [2009 m.] Rink. p. I-7585).

(3)

Žr. pirmiau nurodytos bylos C-411/06 46–47 punktus.

(4)

2008 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C-155/07, EU:C:2008:605, 37 punktas; 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Parlamentas / Taryba, C-166/07, ECLI:EU:C:2009:499, 68 ir 69 punktai.

(5)

Per galutinį balsavimą dalyvavo: Pavel Svoboda (pirmininkas), Mady Delvaux (pirmininko pavaduotoja) Axel Voss (nuomonės referentas), Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Geoffroy Didier, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Heidi Hautala, Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, Evelyn Regner, Tiemo Wölken, Francis Zammit Dimech, Tadeusz Zwiefka, Olle Ludvigsson (pagal DTT 200 straipsnio 2 dalį pakeitė Enrico Gasbarrą).


(*) Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (27.9.2018)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos

(COM(2018)0218 – C8-0159/2018 – 2018/0106(COD))

Nuomonės referentas: Miguel Viegas

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

TRUMPAS PAGRINDIMAS

ECON komiteto nuomonės referentas visapusiškai pritaria šiam Komisijos pasiūlymui dėl informatorių apsaugos visoje ES, nes Parlamentas jau ilgai to prašo, taip pat savo PANA komiteto pranešime ir ankstesnėje JURI INI pranešime, kurį rengiant prisidėjo ECON komitetas.

pasiūlymas taip pat grindžiamas sektorinėmis informatorių apsaugos priemonėmis, kurias ECON komitetas nustatė ankstesniuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Kovos su pinigų plovimu direktyvoje ir Piktnaudžiavimo rinka reglamente.

Šiais pakeitimais ECON komiteto nuomonės referentas siekia:

•  patobulinti apibrėžtis (3 straipsnis);

•  išplėsti darbuotojų teisių apsaugos taikymo sritį (1 straipsnis);

•  užtikrinti materialinę paramą (15 straipsnis);

•  išbraukti 21 konstatuojamąją dalį;

•  pasiūlyti idėją, kad informatorius negalėtų pakeisti valstybinės priežiūros tarnybų veiklos pajėgumų;

•  siekiant teisinio tikrumo nustatyti aiškų mechanizmą, pagal kurį būtų suteikiamas informatoriaus statusas;

•  nustatyti anonimiškumo galimybę;

•  palengvinti galimybę naudotis išorės kanalais ir išvengti vidaus kanalų.

PAKEITIMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  organizacijai dirbantys asmenys arba asmenys, kurie su ja turi ryšių vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, dažnai pirmieji sužino apie šiomis aplinkybėmis viešajam interesui kylančias grėsmes ar daromą žalą. Pateikdami informaciją apie pažeidimus jie atlieka labai svarbų vaidmenį atskleidžiant teisės pažeidimus ir užkertant jiems kelią, taip pat apsaugant visuomenės gerovę. Tačiau potencialius pranešėjus nuo pranešimo apie jiems susirūpinimą keliančius dalykus ar įtarimus dažnai atgraso atsakomųjų veiksmų baimė;

(1)  organizacijai dirbantys asmenys arba asmenys, kurie su ja turi ryšių vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, dažnai pirmieji sužino apie šiomis aplinkybėmis viešajam interesui kylančias grėsmes ar daromą žalą. Šia direktyva siekiama stiprinti pranešėjų pasitikėjimą sudarant jiems sąlygas pranešti apie pastebėtus ar įtariamus teisės pažeidimus, nusižengimus ir pavojų viešajam interesui. Pateikdami informaciją apie pažeidimus jie atlieka labai svarbų vaidmenį atskleidžiant teisės pažeidimus ir užkertant jiems kelią, taip pat apsaugant visuomenės gerovę. Tačiau potencialius pranešėjus nuo pranešimo apie jiems susirūpinimą keliančius dalykus ar įtarimus dažnai atgraso atsakomųjų veiksmų at teisinių pasekmių baimė arba nepakankamas pasitikėjimas pranešimo nauda.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Sąjungos lygmeniu pranešėjų pranešimai yra viena iš sudedamųjų Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimo dalių: jie papildo nacionalines ir Sąjungos vykdymo užtikrinimo sistemas informacija, kuri padeda veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus, juos tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos;

(2)  Sąjungos lygmeniu pranešėjų pranešimai yra viena iš sudedamųjų Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimo dalių: jie papildo nacionalines ir Sąjungos vykdymo užtikrinimo sistemas informacija, kuri dažnai padeda veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus, juos tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  tam tikrose politikos srityse dėl Sąjungos teisės pažeidimų gali būti daroma didelė žala viešajam interesui, nes kyla didelė rizika visuomenės gerovei. Jeigu tose srityse nustatomi vykdymo užtikrinimo trūkumai, o pranešėjai turi išskirtinę galimybę atskleisti pažeidimus, vykdymo užtikrinimą būtina gerinti užtikrinant veiksmingą pranešėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų ir sukuriant veiksmingus pranešimų teikimo kanalus;

(3)  dėl Sąjungos teisės pažeidimų gali būti daroma didelė žala viešajam interesui, nes kyla didelė rizika visuomenės gerovei. Jeigu nustatomi vykdymo užtikrinimo trūkumai, o pranešėjai turi išskirtinę galimybę atskleisti tokius pažeidimus, vykdymo užtikrinimą būtina gerinti užtikrinant veiksmingą pranešėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų ir veiksmingų pranešimų teikimo kanalų buvimą;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  todėl bendri minimalūs standartai, kuriais užtikrinama veiksminga pranešėjų apsauga, turėtų būti taikomi tuose teisės aktuose ir politikos srityse, kuriuose i) yra poreikis stiprinti vykdymo užtikrinimą; mažas pranešėjų aktyvumas yra pagrindinis veiksnys, darantis poveikį vykdymo užtikrinimui, ir iii) Sąjungos teisės pažeidimai daro didelę žalą viešajam interesui;

(5)  todėl bendri minimalūs standartai, kuriais užtikrinama veiksminga pranešėjų apsauga, turėtų būti taikomi tik tuose teisės aktuose, politikos srityse ir valstybėse narėse, kuriuose įrodyta, kad i) yra poreikis stiprinti vykdymo užtikrinimą; mažas pranešėjų aktyvumas yra pagrindinis veiksnys, darantis poveikį vykdymo užtikrinimui, ir iii) Sąjungos teisės pažeidimai daro didelę žalą viešajam interesui;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  pranešėjų apsauga yra būtina siekiant gerinti viešuosius pirkimus reglamentuojančios Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą. Be poreikio užkirsti kelią sukčiavimo ir korupcijos, susijusios su ES biudžeto įgyvendinimu, įskaitant viešuosius pirkimus, atvejams ir juos nustatyti, būtina spręsti nepakankamo viešųjų pirkimų taisyklių vykdymo užtikrinimo problemą, kai prekes, darbus ir paslaugas perka nacionalinės institucijos ir tam tikri viešųjų paslaugų teikėjai. Dėl tokių taisyklių pažeidimų iškraipoma rinka, padidėja verslo vykdymo išlaidos, pažeidžiami investuotojų ir akcininkų interesai ir apskritai mažinamas patrauklumas investicijoms ir sudaromos nevienodos veiklos sąlygos visoms Europoje veikiančioms įmonėms, o tai daro neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(6)  pranešėjų apsauga yra būtina siekiant gerinti viešuosius pirkimus reglamentuojančios Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą. Be poreikio užkirsti kelią sukčiavimo ir korupcijos, susijusios su ES biudžeto įgyvendinimu, įskaitant viešuosius pirkimus, atvejams ir juos nustatyti, būtina spręsti nepakankamo viešųjų pirkimų taisyklių vykdymo užtikrinimo problemą, kai prekes, darbus ir paslaugas perka nacionalinės institucijos ir tam tikri viešųjų paslaugų teikėjai. Dėl tokių taisyklių pažeidimų iškraipoma rinka, padidėja verslo vykdymo išlaidos, pažeidžiami investuotojų ir akcininkų interesai ir apskritai mažinamas patrauklumas investicijoms ir sudaromos nevienodos veiklos sąlygos visoms Europoje veikiančioms įmonėms, o tai daro neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui; Taip pat reikia atkreipti dėmesį į asmenų, pranešančių apie ES biudžeto netinkamą naudojimą ir ES institucijų netinkamą elgesį, apsaugą;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  režimas, skirtas asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugai, nepakeičia nei poreikio stiprinti kiekvienos valstybės narės priežiūros priemones ir jų viešąsias struktūras, kurios turi būti vis labiau pajėgios kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu, nei būtinybės dalyvauti tarptautiniame bendradarbiavime šiose srityse;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  pranešėjų apsaugos pridėtinę vertę Sąjungos teisės aktų leidėjas jau pripažino finansinių paslaugų srityje. Po finansų krizės, kuri atskleidė rimtus susijusių taisyklių vykdymo užtikrinimo trūkumus, daugelyje šios srities teisėkūros priemonių buvo nustatytos pranešėjų apsaugos priemonės34. Visų pirma, atsižvelgiant į kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikomą rizikos ribojimo sistemą, Direktyvoje 2013/36/ES35 nustatyta pranešėjų apsauga, kuri taip pat taikoma Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms;

(7)  sektorinės pranešėjų apsaugos pridėtinę vertę Sąjungos teisės aktų leidėjas jau pripažino finansinių paslaugų srityje. Po finansų krizės, kuri atskleidė rimtus susijusių taisyklių vykdymo užtikrinimo trūkumus, daugelyje šios srities teisėkūros priemonių buvo nustatytos pranešėjų apsaugos priemonės34. Visų pirma, atsižvelgiant į kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikomą rizikos ribojimo sistemą, Direktyvoje 2013/36/ES35 nustatyta pranešėjų apsauga, kuri taip pat taikoma Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms; Tačiau atsižvelgiant į kai kuriuos su Europos finansų įstaigomis susijusius aukšto lygio pažeidimus matyti, kad informatorių apsauga visose finansų įstaigose vis dar yra nepatenkinama ir kad baimė patirti tiek darbdavių, tiek valdžios institucijų atsakomuosius veiksmus gali užkirsti kelią pranešėjams paskelbti informaciją apie teisės pažeidimus.

_________________

_________________

34 2010 m. gruodžio 8 d. komunikatas „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“.

34 2010 m. gruodžio 8 d. komunikatas „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“.

35 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

35 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  tai, kad pranešėjų apsauga yra svarbi, nes užkerta kelią transporto saugą reglamentuojančių taisyklių pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių gyvybėms, ir nuo jų atgraso, jau pripažįstama sektorinėse Sąjungos priemonėse, susijusiose su aviacijos sauga38 ir jūrų transporto sauga39, kuriose numatytos specialios pranešėjų apsaugos priemonės, taip pat konkretūs pranešimų teikimo kanalai. Šios priemonės taip pat apima darbuotojų, sąžiningai pranešančių apie savo klaidas, apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų (vadinamasis sąžiningumo principas). Šiuose dviejuose sektoriuose galiojančius pranešėjų apsaugos aspektus būtina papildyti, taip pat būtina numatyti tokią apsaugą, kad būtų skatinamas kitų transporto rūšių, būtent kelių ir geležinkelių transporto, saugumo standartų vykdymo užtikrinimas;

(9)  tai, kad pranešėjų apsauga yra svarbi, nes užkerta kelią transporto saugą reglamentuojančių taisyklių pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių gyvybėms, ir nuo jų atgraso, jau pripažįstama sektorinėse Sąjungos priemonėse, susijusiose su aviacijos sauga38 ir jūrų transporto sauga39, kuriose numatytos specialios pranešėjų apsaugos priemonės, taip pat konkretūs pranešimų teikimo kanalai. Šios priemonės taip pat apima darbuotojų, sąžiningai pranešančių apie savo klaidas, apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų (vadinamasis sąžiningumo principas). Šiuose dviejuose sektoriuose galiojančius pranešėjų apsaugos aspektus būtina papildyti, taip pat būtina nedelsiant numatyti tokią apsaugą, kad būtų skatinamas kitų transporto rūšių, būtent kelių ir geležinkelių transporto, saugumo standartų vykdymo užtikrinimas;

_________________

_________________

38 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos (OL L 122, p. 18).

38 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos (OL L 122, p. 18).

39 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/54/ES dėl tam tikrų vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir kad ji būtų vykdoma (OL L 329, p. 1), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, p. 57).

39 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/54/ES dėl tam tikrų vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir kad ji būtų vykdoma (OL L 329, p. 1), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, p. 57).

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  įrodymų rinkimas, nusikaltimų aplinkai ir neteisėtos veiklos, kuria pažeidžiama aplinkos apsauga, nustatymas ir nagrinėjimas tebėra iššūkis, kurį reikia aktyviau spręsti, kaip pripažinta 2018 m. sausio 18 d. Komisijos komunikate „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“40. Nors pranešėjų apsaugos taisyklės dabar yra nustatytos tik vienoje sektorinėje priemonėje, susijusioje su aplinkos apsauga41, manoma, kad tokią apsaugą būtina nustatyti siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos aplinkos apsaugos acquis vykdymą, nes jo pažeidimai gali padaryti didelę žalą viešajam interesui ir turėti šalutinį poveikį kitose valstybėse. Tai taip pat svarbu tais atvejais, kai nesaugūs produktai gali padaryti žalos aplinkai;

(10)  deja, įrodymų rinkimas, nusikaltimų aplinkai ir neteisėtos veiklos, kuria pažeidžiama aplinkos apsauga, nustatymas ir nagrinėjimas tebėra iššūkis, kurį reikia aktyviau spręsti, kaip pripažinta 2018 m. sausio 18 d. Komisijos komunikate „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“40. Nors pranešėjų apsaugos taisyklės dabar yra nustatytos tik vienoje sektorinėje priemonėje, susijusioje su aplinkos apsauga41, manoma, kad tokią apsaugą būtina nustatyti siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos aplinkos apsaugos acquis vykdymą, nes jo pažeidimai gali padaryti didelę žalą viešajam interesui ir turėti šalutinį poveikį kitose valstybėse. Tai taip pat svarbu tais atvejais, kai nesaugūs produktai gali padaryti žalos aplinkai;

_________________

_________________

40 COM(2018) 10 final.

40 COM(2018) 10 final.

41 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos (OL L 178, p. 66).

41 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos (OL L 178, p. 66).

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  privatumo ir asmens duomenų apsauga yra kita sritis, kurioje pranešėjai turi išskirtinę galimybę atskleisti informaciją apie Sąjungos teisės pažeidimus, dėl kurių gali būti daroma didelė žala viešajam interesui. Panašios nuostatos taikomos Direktyvos dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo45, kuria nustatoma pranešimų apie incidentus (įskaitant incidentus, nesusijusius su asmens duomenimis) ir saugumo reikalavimus, taikomus esmines paslaugas įvairiuose sektoriuose (pvz., energijos, sveikatos, transporto, bankų ir pan.) teikiantiems subjektams ir pagrindinių skaitmeninių paslaugų teikėjams (pvz., debesijos kompiuterijos paslaugos) teikimo tvarka, pažeidimams. Šioje srityje pranešėjų teikiami pranešimai yra ypač vertingi užkertant kelią saugumo incidentams, kurie gali daryti poveikį pagrindinei ekonominei ir socialinei veiklai ir plačiai naudojamoms skaitmeninėms paslaugoms. Tai padeda užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų, kurios turi esminę reikšmę vidaus rinkos veikimui ir visuomenės gerovei, teikimą;

(14)  privatumo ir asmens duomenų apsauga yra kita sritis, kurioje pranešėjai turi išskirtinę galimybę atskleisti informaciją apie Sąjungos teisės pažeidimus, dėl kurių gali būti daroma didelė žala viešajam interesui. Panašios nuostatos taikomos Direktyvos dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo45, kuria nustatoma pranešimų apie incidentus (įskaitant incidentus, nesusijusius su asmens duomenimis) ir saugumo reikalavimus, taikomus esmines paslaugas įvairiuose sektoriuose (pvz., energijos, sveikatos, transporto, bankų ir pan.) teikiantiems subjektams ir pagrindinių skaitmeninių paslaugų teikėjams (pvz., debesijos kompiuterijos paslaugos) teikimo tvarka, pažeidimams. Šioje srityje pranešėjų teikiami pranešimai yra ypač vertingi siekiant užkirsti kelią saugumo incidentams, kurie gali daryti poveikį pagrindinei ekonominei ir socialinei veiklai ir plačiai naudojamoms skaitmeninėms paslaugoms. Tai padeda užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų, kurios turi esminę reikšmę vidaus rinkos veikimui ir visuomenės gerovei, teikimą;

_________________

_________________

45 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti.

45 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti.

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  tam tikruose Sąjungos aktuose, visų pirma finansinių paslaugų srities, pvz., Reglamente (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka49 ir Komisijos įgyvendinimo direktyvoje 2015/2392, priimtoje remiantis tuo reglamentu50, jau nustatytos išsamios pranešėjų apsaugos taisyklės. Tokie jau galiojantys Sąjungos teisės aktai, įskaitant nurodytus priedo II dalies sąraše, turėtų būti papildyti šia direktyva, kad šios priemonės būtų visapusiškai suderintos su jos minimaliais standartais, kartu išlaikant visus jų specifinius, prie atitinkamų sektorių pritaikytus aspektus. Tai yra ypač svarbu siekiant nustatyti, kurie juridiniai subjektai finansinių paslaugų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityse šiuo metu privalo įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus;

(18)  tam tikruose Sąjungos aktuose, visų pirma finansinių paslaugų srities, pvz., Reglamente (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka49 ir Komisijos įgyvendinimo direktyvoje 2015/2392, priimtoje remiantis tuo reglamentu50, jau nustatytos išsamios pranešėjų apsaugos taisyklės. Tokie jau galiojantys Sąjungos teisės aktai, įskaitant nurodytus priedo II dalies sąraše, turėtų būti papildyti šia direktyva, kad šios priemonės būtų visapusiškai suderintos su jos minimaliais standartais, kartu išlaikant visus jų specifinius, prie atitinkamų sektorių pritaikytus aspektus. Tai yra ypač svarbu siekiant nustatyti, kurie juridiniai subjektai finansinių paslaugų, pinigų plovimo prevencijos, tinkamo Direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu įgyvendinimo ir teroristų finansavimo bei kibernetinio nusikalstamumo prevencijos srityse šiuo metu privalo įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus. Kadangi šios bylos dažnai susijusios su labai sudėtingomis tarptautinėmis įmonių ir finansų struktūromis, kurios gali priklausyti skirtingoms jurisdikcijoms, reikėtų nustatyti bendrą pranešėjų informacinį centrą;

_________________

_________________

49 OL L 173, p. 1.

49 OL L 173, p. 1.

50 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2015/2392 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų dėl pranešimų apie faktinius arba galimus to reglamento pažeidimus teikimo kompetentingoms institucijoms (OL L 332, p. 126).

50 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2015/2392 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų dėl pranešimų apie faktinius arba galimus to reglamento pažeidimus teikimo kompetentingoms institucijoms (OL L 332, p. 126).

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  kiekvieną kartą, kai priimamas naujas Sąjungos aktas, kuriam pranešėjų apsauga yra aktuali ir gali prisidėti prie veiksmingesnio vykdymo užtikrinimo, reikėtų įvertinti, ar reikia pakeisti šios direktyvos priedą, kad tas aktas būtų įtrauktas į jos taikymo sritį;

(19)  kiekvieną kartą, kai priimamas naujas Sąjungos aktas, kuriam pranešėjų apsauga yra aktuali ir gali prisidėti prie veiksmingesnio vykdymo užtikrinimo, reikėtų iš dalies pakeisti šios direktyvos priedą, kad tas aktas būtų įtrauktas į jos taikymo sritį;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio apsaugai, darbuotojams teikiamai, kai jie praneša apie Sąjungos darbo teisės pažeidimus. Visų pirma darbuotojų saugos ir sveikatos srityje pagal Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį jau reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog darbuotojai arba darbuotojų atstovai neatsidurtų nepalankioje padėtyje dėl darbdaviams pateiktų savo prašymų ar pasiūlymų imtis tinkamų pavojų darbuotojams sumažinimo ir (arba) pavojaus šaltinių pašalinimo priemonių. Darbuotojai ir jų atstovai turi teisę kelti klausimus kompetentingose nacionalinėse institucijose, jeigu mano, kad darbdavių taikytos priemonės ir būdai yra netinkami darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

(20)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio apsaugai, darbuotojams teikiamai, kai jie praneša apie Sąjungos darbo teisės pažeidimus. Visų pirma darbuotojų saugos ir sveikatos srityje pagal Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį jau reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog darbuotojai arba darbuotojų atstovai neatsidurtų nepalankioje padėtyje dėl darbdaviams pateiktų savo prašymų ar pasiūlymų imtis tinkamų pavojų darbuotojams sumažinimo ir (arba) pavojaus šaltinių pašalinimo priemonių. Darbuotojai ir jų atstovai turi teisę kelti klausimus kompetentingose nacionalinėse arba Europos Sąjungos institucijose, jeigu mano, kad darbdavių taikytos priemonės ir būdai yra netinkami darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinio saugumo ir kitos slaptos informacijos apsaugai, jeigu jos apsaugą nuo neteisėtos prieigos reikalaujama užtikrinti pagal Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus. Visų pirma šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio prievolėms pagal 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių arba 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimą dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių;

(21)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinio saugumo ir kitos slaptos informacijos apsaugai, jeigu jos apsaugą nuo neteisėtos prieigos reikalaujama užtikrinti pagal Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to, šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio prievolėms pagal 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių arba 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimą dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)  apsauga pirmiausia turėtų būti taikoma asmenims, turintiems darbuotojo statusą, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį ir kaip jį išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas52, t. y. asmenys, kurie tam tikrą laikotarpį kito asmens naudai ir jo vadovaujami vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą. Todėl apsauga taip pat turėtų būti suteikiama nestandartinių darbo santykių saistomiems darbuotojams, įskaitant ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, pagal terminuotą darbo sutartį dirbančius darbuotojus ar asmenis, sudariusius darbo sutartį ar turinčius darbo santykių su laikinojo įdarbinimo įmonėmis, – tai tokių rūšių santykiai, kuriems dažnai sudėtinga taikyti standartinę apsaugą nuo nesąžiningo elgesio;

(26)  apsauga pirmiausia turėtų būti taikoma asmenims, turintiems darbuotojo statusą, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį ir kaip jį išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas52, t. y. asmenys, kurie tam tikrą laikotarpį kito asmens naudai ir jo vadovaujami vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą. Todėl apsauga taip pat turėtų būti suteikiama nestandartinių darbo santykių saistomiems darbuotojams, įskaitant ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, pagal terminuotą darbo sutartį dirbančius darbuotojus ar asmenis, sudariusius darbo sutartį ar turinčius darbo santykių su laikinojo įdarbinimo įmonėmis, – tai tokių rūšių santykiai, kuriems dažnai sudėtinga taikyti standartinę apsaugą nuo nesąžiningo elgesio; Atsižvelgiant į 2018 m. vasarą paskelbtą „Transparency International“ pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad ES institucijose taip pat būtina informatorių apsauga, apsauga panašiai turėtų būti taikoma ir ES darbuotojams.

_________________

_________________

52 1986 m. liepos 3 d. Sprendimas Lawrie-Blum, 66/85; 2010 m. spalio 14 d. Sprendimas Union Syndicale Solidaires Isère, C-428/09; 2015 m. liepos 9 d. Sprendimas Balkaya, C-229/14; 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten, C-413/13 ir 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimas Ruhrlandklinik, C-216/15.

52 1986 m. liepos 3 d. Sprendimas Lawrie-Blum, 66/85; 2010 m. spalio 14 d. Sprendimas Union Syndicale Solidaires Isère, C-428/09; 2015 m. liepos 9 d. Sprendimas Balkaya, C-229/14; 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten, C-413/13 ir 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimas Ruhrlandklinik, C-216/15.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)  veiksminga pranešėjų apsauga taip pat reiškia papildomų kategorijų asmenų, kurie, nors ekonomiškai nėra priklausomi nuo su savo darbu susijusios veiklos, vis tiek gali sulaukti atsakomųjų veiksmų dėl pažeidimų atskleidimo, apsaugą. Atsakomieji veiksmai prieš savanorius ir neapmokamus stažuotojus gali pasireikšti tuo, kad nebesinaudojama jų paslaugomis, būsimam darbdaviui pateikiami neigiami atsiliepimai arba kitaip pakenkiama jų reputacijai;

(28)  veiksminga pranešėjų apsauga taip pat reiškia papildomų kategorijų asmenų, kurie, nors ekonomiškai nėra priklausomi nuo su savo darbu susijusios veiklos, vis tiek gali sulaukti atsakomųjų veiksmų dėl pažeidimų atskleidimo, apsaugą. Atsakomieji veiksmai prieš savanorius ir neapmokamus stažuotojus gali pasireikšti tuo, kad nebesinaudojama jų paslaugomis, būsimam darbdaviui pateikiami neigiami atsiliepimai arba kitaip pakenkiama jų reputacijai arba karjeros galimybėms;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(30a)  apsauga turėtų būti suteikta ne tik institucijose Sąjungoje, bet ir už jos teritorijos ribų esančiuose Europos subjektuose dirbantiems asmenims. Ji taip pat turėtų būti taikoma Sąjungos institucijų, agentūrų ir įstaigų pareigūnams ir kitiems tarnautojams bei stažuotojams;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34)  būtent valstybės narės turi nustatyti institucijas, kurios turi kompetenciją priimti pranešimus apie pažeidimus, kuriems taikoma ši direktyva, ir imtis tolesnių veiksmų. Tai gali būti atitinkamų sričių reguliavimo arba priežiūros įstaigos, teisėsaugos tarnybos, kovos su korupcija įstaigos ir ombudsmenai. Kompetentingomis paskirtos institucijos turi turėti būtinus gebėjimus ir įgaliojimus įvertinti pranešime pateiktų kaltinimų tikslumą ir šalinti praneštus pažeidimus, be kita ko, pradėdamos tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ar lėšų išieškojimą ar pagal savo įgaliojimus įgyvendindamos kitus tinkamus taisomuosius veiksmus;

(34)  būtent valstybės narės turi nustatyti institucijas, kurios turi kompetenciją priimti pranešimus apie pažeidimus, kuriems taikoma ši direktyva, ir imtis tolesnių veiksmų, kad užtikrintų tinkamą įgyvendinimą ir tiek valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio, tiek skirtingų valstybių narių atitinkamų institucijų išsamų, lojalų ir operatyvų bendradarbiavimą. Tai gali būti atitinkamų sričių reguliavimo arba priežiūros įstaigos, teisėsaugos tarnybos, kovos su korupcija įstaigos ir ombudsmenai. Kompetentingomis paskirtos institucijos turi turėti ne tik būtinus gebėjimus ir įgaliojimus, bet ir tinkamai kvalifikuotus darbuotojus, kurie galėtų įvertinti pranešime pateiktų kaltinimų tikslumą ir šalinti praneštus pažeidimus, be kita ko, pradėdamos tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ar lėšų išieškojimą ar pagal savo įgaliojimus įgyvendindamos kitus tinkamus taisomuosius veiksmus;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37)  siekiant veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, gyvybiškai svarbu, kad susijusi informacija greitai pasiektų arčiausiai problemos šaltinio esančius subjektus, kurie turi geriausias galimybes atlikti tyrimą ir įgaliojimus ištaisyti pažeidimą, kai tai įmanoma. Tam reikia, kad privačiojo ir viešojo sektorių juridiniai subjektai įdiegtų tinkamas pranešimų priėmimo ir tolesnių veiksmų vidaus procedūras;

(37)  siekiant veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, gyvybiškai svarbu, kad susijusi informacija greitai pasiektų arčiausiai problemos šaltinio esančius subjektus, kurie turi geriausias galimybes atlikti tyrimą ir įgaliojimus ištaisyti pažeidimą, kai tai įmanoma. Tam reikia, kad privačiojo ir viešojo sektorių juridiniai subjektai įdiegtų tinkamas pranešimų priėmimo, nagrinėjimo ir tolesnių veiksmų vidaus procedūras;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39)  prievolės įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus išimtis, taikoma mažosioms ir labai mažoms įmonėms, neturėtų būti taikoma privačioms įmonėms, veikiančioms finansinių paslaugų srityje. Tokios įmonės toliau turėtų turėti prievolę įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus laikydamosi dabartinių prievolių, kurias turi pagal Sąjungos finansinių paslaugų acquis;

(39)  pareigos įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus išimtis, taikoma mažosioms ir labai mažoms įmonėms, neturėtų būti taikoma privačioms įmonėms, veikiančioms finansinių paslaugų srityje arba glaudžiai susijusioms su šia sritimi. Tokios įmonės toliau turėtų turėti prievolę įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus laikydamosi dabartinių prievolių, kurias turi pagal Sąjungos finansinių paslaugų acquis;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

57 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(57)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie visus pranešimus apie pažeidimus būtų saugomi tinkami įrašai, kad kompetentinga institucija galėtų surasti kiekvieną pranešimą ir kad pranešimuose pateiktą informaciją atitinkamais atvejais būtų galima panaudoti kaip įrodymą įgyvendinant vykdymo užtikrinimo veiksmus;

(57)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie visus pranešimus apie pažeidimus būtų saugomi tinkami įrašai, kad kompetentinga institucija galėtų surasti kiekvieną pranešimą ir kad pranešimuose pateiktą informaciją atitinkamais atvejais būtų galima panaudoti kaip įrodymą įgyvendinant vykdymo užtikrinimo veiksmus ir prireikus pateikti kitų valstybių narių arba Europos Sąjungos institucijoms; Tiek perduodančios, tiek priimančios institucijos turi pareigą užtikrinti visišką pranešėjų apsaugą ir išsamų, lojalų ir operatyvų bendradarbiavimą;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

62 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(62)  paprastai pranešimų teikėjai pirmiausia turėtų pasinaudoti jiems prieinamais vidaus kanalais ir pranešimą pateikti savo darbdaviui. Tačiau gali būti, kad vidaus kanalų nėra (jeigu subjektams pagal šią direktyvą arba taikomą nacionalinę teisę nenustatyta prievolė įdiegti tokius kanalus) arba juos naudoti neprivaloma (taip gali būti tuo atveju, jeigu asmenys nėra saistomi darbo santykių), arba kanalais buvo pasinaudota, tačiau jie tinkamai nesuveikė (pvz., pranešimas deramai neišnagrinėjamas ar išnagrinėjamas ne per pagrįstą laikotarpį arba, nepaisant teigiamų tyrimo rezultatų, nesiimama jokių veiksmų teisės pažeidimui pašalinti);

(62)  pranešimų teikėjai pirmiausia turėtų pasinaudoti jiems prieinamais vidaus kanalais ir pranešimą pateikti savo darbdaviui. Tačiau gali būti, kad vidaus kanalų nėra (jeigu subjektams pagal šią direktyvą arba taikomą nacionalinę teisę nenustatyta prievolė įdiegti tokius kanalus) arba juos naudoti neprivaloma (taip gali būti tuo atveju, jeigu asmenys nėra saistomi darbo santykių), arba kanalais buvo pasinaudota, tačiau jie tinkamai nesuveikė (pvz., pranešimas deramai neišnagrinėjamas ar išnagrinėjamas ne per pagrįstą laikotarpį arba, nepaisant teigiamų tyrimo rezultatų, nesiimama jokių veiksmų teisės pažeidimui pašalinti);

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

80 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(80)  šia direktyva nustatomi minimalūs standartai, o valstybės narės turėtų būti įgaliotos nustatyti arba toliau taikyti pranešimo teikėjui palankesnes nuostatas, jeigu tokios nuostatos neprieštarauja susijusių asmenų apsaugos priemonėms;

(80)  šia direktyva nustatomi minimalūs standartai, o valstybės narės turėtų būti įgaliotos ir skatinamos nustatyti arba toliau taikyti pranešimo teikėjui palankesnes nuostatas, jeigu tokios nuostatos neprieštarauja susijusių asmenų apsaugos priemonėms;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

84 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(84)  šios direktyvos tikslo, t. y. pasitelkus veiksmingą pranešėjų apsaugą stiprinti tam tikrų sričių politikos ir aktų vykdymo užtikrinimą, kai Sąjungos teisės pažeidimai gali padaryti didelę žalą viešajam interesui, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos pavieniui arba nekoordinuotai, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu nustatant minimalius pranešėjų apsaugos suderinimo standartus. Be to, tik Sąjungos veiksmais gali būti užtikrinamas nuoseklumas ir suderintos esamos ES taisyklės dėl pranešėjų apsaugos. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti;

(84)  šios direktyvos tikslo, t. y. pasitelkus veiksmingą pranešėjų apsaugą stiprinti tam tikrų sričių politikos ir aktų vykdymo užtikrinimą, kai Sąjungos teisės pažeidimai gali padaryti žalos viešajam interesui, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos pavieniui arba nekoordinuotai, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu nustatant minimalius pranešėjų apsaugos suderinimo standartus. Be to, tik Sąjungos veiksmais gali būti užtikrinamas nuoseklumas ir suderintos esamos ES taisyklės dėl pranešėjų apsaugos. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Siekiant geresnio Sąjungos teisės ir politikos vykdymo užtikrinimo konkrečiose srityse, šioje direktyvoje nustatomi bendri minimalūs apsaugos standartai, taikomi asmenims, pranešantiems apie toliau nurodytą neteisėtą veiklą arba piktnaudžiavimą teise:

1.  Siekiant geresnio Sąjungos teisės ir politikos vykdymo užtikrinimo konkrečiose srityse, šioje direktyvoje nustatomi bendri minimalūs apsaugos standartai, taikomi asmenims, pranešantiems apie neteisėtą veiklą, piktnaudžiavimą teise arba grėsmę viešajam interesui, įskaitant:

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies a punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  pažeidimus, patenkančius į šių sričių priede (I ir II dalys) nurodytų Sąjungos aktų taikymo sritį:

a)  pažeidimus, patenkančius į Sąjungos aktų taikymo sritį, susijusius su šiomis sritimis:

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii)  finansinių paslaugų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos;

ii)  finansinių paslaugų, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, kibernetinio terorizmo ir kibernetinio nusikalstamumo, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos;

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  SESV 101, 102, 106, 107 ir 108 straipsnių pažeidimus ir pažeidimus, patenkančius į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 taikymo sritį;

b)  konkurencijos teisės, ypač SESV 101, 102, 106, 107 ir 108 straipsnių pažeidimus ir pažeidimus, patenkančius į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 taikymo sritį;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  pažeidimus, susijusius su vidaus rinka, kaip nurodyta SESV 26 straipsnio 2 dalyje, kiek tai susiję su veiksmais, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimais, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kuris kenkia taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui.

d)  pažeidimus, susijusius su vidaus rinka, kaip nurodyta SESV 26 straipsnio 2 dalyje, ypač kiek tai susiję su veiksmais, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimais, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kuris kenkia taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jeigu priedo 2 dalyje išvardytuose konkrečių sektorių Sąjungos aktuose yra nustatytos konkrečios pranešimo apie pažeidimus taisyklės, taikomos būtent tos taisyklės. Šios direktyvos nuostatos taikomos visiems su pranešimų teikėjų apsauga susijusiems klausimams, kurių nereglamentuoja minėti konkrečių sektorių Sąjungos aktai.

2.  Jeigu priedo 2 dalyje išvardytuose konkrečių sektorių Sąjungos aktuose yra nustatytos didesnės apsaugos pranešimo apie pažeidimus taisyklės, taikomos būtent tos taisyklės. Šios direktyvos nuostatos taikomos visiems su pranešimų teikėjų apsauga susijusiems klausimams, kurių nereglamentuoja minėti konkrečių sektorių Sąjungos aktai.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Ši direktyva taikoma privačiajame ar viešajame sektoriuje dirbantiems pranešimų teikėjams, informaciją apie pažeidimus sužinojusiems su darbu susijusiomis aplinkybėmis, įskaitant bent jau šiuos asmenis:

1.  Ši direktyva taikoma privačiajame ar viešajame sektoriuje dirbantiems pranešimų teikėjams ir asmenims, padedantiems teikti pranešimus, sužinojusiems informaciją apie pažeidimus, įskaitant bent jau šiuos asmenis:

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  asmenis, turinčius darbuotojo statusą, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį;

a)  asmenis, turinčius darbuotojo statusą, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį, įskaitant ne visą darbo dieną ir pagal terminuotas sutartis dirbančius asmenis, taip pat asmenis, turinčius valstybės tarnautojo statusą;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  bet kuriuos asmenis, dirbančius prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir tiekėjams.

d)  bet kuriuos asmenis, dirbančius prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams, paslaugu teikėjams ir tiekėjams.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)  asmenis, padedančius teikti pranešimus, kaip antai tarpininkus ar žurnalistus.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Ši direktyva taip pat taikoma pranešimų teikėjams, kurių darbo santykiai dar neprasidėję, tais atvejais, kai informaciją apie pažeidimą jie sužinojo įdarbinimo ar kitų ikisutartinių derybų metu.

2.  Ši direktyva taip pat taikoma pranešimų teikėjams, kurių darbo santykiai dar neprasidėję, tais atvejais, kai informaciją apie pažeidimą jie sužinojo įdarbinimo ar kitų ikisutartinių derybų metu, taip pat pranešimų teikėjams, kurių darbo santykiai yra pasibaigę.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Nepažeidžiant Reglamento Nr. 31 (EEB), 11 (EAEB) 22a, 22b ir 22c straipsnių, ši direktyva taip pat taikoma Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnams ir kitiems tarnautojams, kurie pateikia informaciją apie 1 straipsnyje nurodytus pažeidimus.

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1)  pažeidimai – faktinė ar potenciali neteisėta veikla arba piktnaudžiavimas teise, susiję su Sąjungos aktais ir sritimis, patenkančiais į 1 straipsnyje ir priede nurodytą taikymo sritį;

1)  pažeidimai – faktinė ar potenciali neteisėta veikla, neveikimas arba piktnaudžiavimas teise, susiję su Sąjungos aktais, ypač į 1 straipsnyje ir priede nurodytą taikymo sritį patenkančiose srityse;

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3)  piktnaudžiavimas teise – į Sąjungos teisės taikymo sritį patenkantys veiksmai arba neveikimas, kurie formaliai neatrodo neteisėti, tačiau kenkia taikytinų taisyklių dalykui arba tikslui;

3)  piktnaudžiavimas teise – į Sąjungos teisės taikymo sritį patenkantys veiksmai arba neveikimas, kurie formaliai neatrodo neteisėti, tačiau kenkia taikytinų taisyklių dalykui arba tikslui arba kelia pavojų viešajam interesui;

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4)  informacija apie pažeidimus – faktinių pažeidimų įrodymai ir dar nepasitvirtinę pagrįsti įtarimai dėl potencialių pažeidimų;

4)  informacija apie pažeidimus – faktinių pažeidimų įrodymai ir dar nepasitvirtinę įtarimai dėl potencialių pažeidimų;

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5)  pranešimas – informacijos apie pažeidimą, kuris buvo padarytas arba tikėtina, kad bus padarytas organizacijoje, kurioje pranešimo teikėjas dirba arba dirbo, arba kitoje organizacijoje, su kuria jis turėjo ryšių dirbdamas, pateikimas;

5)  pranešimas – informacijos apie pažeidimą, kuris buvo padarytas arba tikėtina, kad bus padarytas, pateikimas, jeigu kyla didelė, neišvengiama grėsmė arba negrįžtamos žalos pavojus;

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 8 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8)  informacijos atskleidimas – informacijos apie pažeidimus, sužinotos su darbu susijusiomis aplinkybėmis, pateikimas viešojoje erdvėje;

8)  informacijos atskleidimas – informacijos apie pažeidimus pateikimas viešojoje erdvėje;

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 9 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9)  pranešimo teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, pranešantis arba atskleidžiantis informaciją apie pažeidimus, kurią sužinojo vykdydamas su savo darbu susijusią veiklą;

9)  pranešimo teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, pranešantis arba atskleidžiantis informaciją apie pažeidimus arba kuriam gresia bausmė; tai yra ir asmenys, kurie nepatenka į tradicinių darbdavio ir darbuotojo santykių taikymo sritį, pvz., konsultantai, pagal sutartį dirbantys darbuotojai, mokiniai ir (arba) stažuotojai, savanoriai, dirbantieji studentai, laikini darbuotojai ir buvusieji darbuotojai;

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 12 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12)  atsakomasis veiksmas – gresiantis arba faktinis veiksmas arba neveikimas, kurį dėl vidaus ar išorės pranešimo teikimo pranešimo teikėjas patiria su darbu susijusiomis aplinkybėmis ir kuris jam gali padaryti nepateisinamą žalą;

12)  atsakomasis veiksmas – gresiantis arba faktinis veiksmas arba neveikimas, kuris dėl vidaus, išorės pranešimo teikimo ar informacijos atskleidimo teikėjui, įtariamam pranešimo teikėjui arba jo šeimos nariams, giminaičiams ir asmenims, padedantiems teikti pranešimus, daro arba gali padaryti nepateisinamą žalą;

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 13 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13)  tolesni veiksmai – veiksmai, kurių imasi vidaus ar išorės pranešimo gavėjas, kad įvertintų pranešime pateiktų kaltinimų tikslumą ir, kai tinkama, pašalintų praneštą pažeidimą, įskaitant tokius veiksmus kaip vidaus tyrimas, teisminis tyrimas, baudžiamasis persekiojimas, ieškinio dėl lėšų išieškojimo pateikimas ir bylos nutraukimas;

13)  tolesni veiksmai – veiksmai, kurių imasi vidaus ar išorės pranešimo gavėjas, kad įvertintų pranešime pateiktų kaltinimų tikslumą ir, kai tinkama, pašalintų praneštą pažeidimą, įskaitant tokius veiksmus kaip vidaus tyrimas, teisminis tyrimas, baudžiamasis persekiojimas, ieškinio dėl lėšų išieškojimo pateikimas ir bylos nutraukimas, taip pat bet kokie kiti tinkami taisomieji arba švelninantys veiksmai;

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 14 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14)  kompetentinga institucija – nacionalinė institucija, pagal III skyrių įgaliota priimti pranešimus ir paskirta vykdyti šioje direktyvoje nustatytas pareigas, visų pirma susijusias su tolesniais veiksmais dėl pranešimų.

14)  kompetentinga institucija – teisiškai atsakinga Sąjungos arba valstybės narės institucija, pagal III skyrių įgaliota priimti pranešimus ir paskirta vykdyti šioje direktyvoje nustatytas pareigas, visų pirma susijusias su tolesniais veiksmais dėl pranešimų.

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad privačiajame ir viešajame sektoriuose veikiantys juridiniai subjektai, pasikonsultavę, jei tinkama, su socialiniais partneriais, įdiegtų vidaus pranešimų teikimo kanalus ir tolesnių veiksmų dėl pranešimų procedūras.

1.  Valstybės narės užtikrina, kad privačiajame ir viešajame sektoriuose veikiantys juridiniai subjektai, pasikonsultavę su socialiniais partneriais, įdiegtų vidaus pranešimų teikimo kanalus ir tolesnių veiksmų dėl pranešimų procedūras.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Tokiais kanalais ir procedūromis turi būti suteikiama galimybė subjekto darbuotojams teikti pranešimus. Galimybė šiais kanalais teikti pranešimus gali būti suteikiama ir kitiems asmenims, nurodytiems 2 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose, kurie su subjektu turi ryšių vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, tačiau šių kategorijų asmenims naudoti vidaus pranešimų teikimo kanalus nėra privaloma.

2.  Tokiais kanalais ir procedūromis turi būti suteikiama galimybė subjekto darbuotojams teikti pranešimus. Galimybė šiais kanalais teikti pranešimus suteikiama ir kitiems asmenims, nurodytiems 2 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose, kurie su subjektu turi ryšių vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, tačiau šių kategorijų asmenims naudoti vidaus pranešimų teikimo kanalus nėra privaloma.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

privatieji juridiniai subjektai, kurių bendra metinė apyvarta arba bendras metinis balansas yra 10 mln. EUR ar daugiau;

privatieji juridiniai subjektai, kurių bendra arba grupių metinė apyvarta arba bendras metinis balansas yra 10 mln. EUR ar daugiau;

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  bet kokio dydžio privatieji juridiniai subjektai, kurie vykdo veiklą finansinių paslaugų srityje arba kurių veikla yra susijusi su didesne pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika, kaip reglamentuojama pagal priede nurodytus Sąjungos aktus.

c)  bet kokio dydžio privatieji juridiniai subjektai, kurie vykdo veiklą finansinių paslaugų srityje arba kurių veikla yra susijusi su didesne pinigų plovimo, teroristų finansavimo ar kibernetinio nusikalstamumo rizika, kaip reglamentuojama pagal priede nurodytus Sąjungos aktus.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 6 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)  Europos Sąjungos institucijos, agentūros ir įstaigos;

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  pranešimų priėmimo kanalus, kurie sukuriami, įdiegiami ir naudojami taip, kad padėtų užtikrinti pranešimo teikėjo tapatybės konfidencialumą ir kad jais negalėtų naudotis neįgalioti darbuotojai;

a)  pranešimų priėmimo kanalus, kurie sukuriami, įdiegiami ir naudojami taip, kad padėtų užtikrinti pranešimo gavimo pripažinimą užtikrinant pranešimo teikėjo tapatybės konfidencialumą ar anonimiškumą, kad jais negalėtų naudotis neįgalioti darbuotojai;

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  ne ilgesnį kaip trijų mėnesių nuo pranešimo pateikimo pagrįstą laikotarpį, per kurį pranešimo teikėjui turi būti pateikta grįžtamoji informacija apie tolesnius veiksmus dėl jo pranešimo;

d)  ne ilgesnį kaip trijų mėnesių nuo pranešimo pateikimo pagrįstą laikotarpį, per kurį pranešimo teikėjui turi būti pateikta esminė grįžtamoji informacija apie tolesnius veiksmus dėl jo pranešimo;

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  teikti pranešimus raštu elektronine forma arba popieriuje ir (arba) žodžiu telefono linijomis, kuriomis vykstantys pokalbiai įrašomi arba neįrašomi;

a)  teikti pranešimus raštu elektronine forma arba popieriuje ir (arba) žodžiu telefono linijomis, kuriomis vykstantys pokalbiai įrašomi arba neįrašomi; jei pokalbis telefonu įrašomas, reikalingas išankstinis pranešimo teikėjo sutikimas;

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  teikti pranešimus fiziškai susitikus su priimti pranešimus paskirtu asmeniu ar departamentu.

b)  teikti pranešimus fiziškai susitikus su priimti pranešimus paskirtu asmeniu ar departamentu, pranešimo teikėjo pageidavimu dalyvaujant profesinės sąjungos atstovui arba jo teisiniam atstovui;

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  įdiegtų nepriklausomus autonominius išorės pranešimų teikimo kanalus, kurie yra saugūs ir kuriais užtikrinamas konfidencialumas, skirtus pranešimo teikėjo informacijai priimti ir tvarkyti;

a)  įdiegtų nepriklausomus autonominius išorės pranešimų teikimo kanalus, kurie yra saugūs ir kuriais užtikrinamas konfidencialumas, skirtus pranešimo teikėjo informacijai priimti ir tvarkyti, sudarytų sąlygas pranešimus teikti anonimiškai ir užtikrintų pranešėjo asmens duomenų apsaugą;

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  užtikrintų nemokamas ir nepriklausomas konsultacijas ir teisinę pagalbą pranešimų teikėjams ir tarpininkams.

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  per ne ilgesnį nei trijų mėnesių arba – tinkamai pagrįstais atvejais – šešių mėnesių pagrįstą laikotarpį pateiktų pranešimo teikėjui grįžtamąją informaciją apie tolesnius veiksmus dėl pranešimo;

b)  patvirtintų pranešimo gavimą ir per ne ilgesnį nei trijų mėnesių arba – tinkamai pagrįstais atvejais – šešių mėnesių pagrįstą laikotarpį pateiktų pranešimo teikėjui grįžtamąją informaciją apie tolesnius veiksmus dėl pranešimo;

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  prireikus pranešime pateiktą informaciją perduotų tolesniam tyrimui Sąjungos kompetentingoms įstaigoms, organams ar agentūroms, jei tai numatyta pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę.

c)  prireikus pranešime pateiktą informaciją perduotų tolesniam tyrimui Sąjungos ar kitų valstybių narių kompetentingoms įstaigoms, organams ar agentūroms.

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  išsamiai, lojaliai ir operatyviai bendradarbiautų su kitų valstybių narių ir ES institucijomis.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos dėl pranešimų imtųsi tolesnių veiksmų ir taikydamos būtinas priemones ištirtų, kiek tinkama, pranešimų dalyką. Kompetentingos institucijos pranešimo teikėjui praneša apie galutinį tyrimų rezultatą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos dėl pranešimų imtųsi tolesnių veiksmų ir taikydamos būtinas priemones ištirtų, kiek tinkama, pranešimų dalyką. Kompetentingos institucijos pranešimo teikėjui ir visoms susijusioms kitų valstybių narių ir kompetentingoms ES institucijoms, įstaigoms ir agentūroms praneša apie galutinį tyrimų rezultatą.

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, kuri gavo pranešimą, tačiau neturi kompetencijos pašalinti jame nurodytą pažeidimą, tą pranešimą perduotų kompetentingai institucijai ir apie tai informuotų pranešimo teikėją.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, kuri gavo pranešimą, tačiau neturi kompetencijos pašalinti jame nurodytą pažeidimą, tą pranešimą perduotų kompetentingai institucijai ir apie tai informuotų pranešimo teikėją. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms, gaunančioms pranešimus, kuriuos nagrinėti jos neturi kompetencijos, būtų nustatytos aiškios procedūros, pagal kurias visa atskleista informacija būtų tvarkoma saugiai ir konfidencialiai.

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  jie skatina nemokamas ir nepriklausomas konsultacijas ir teisinę pagalbą pranešimų teikėjams ir tarpininkams.

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  teikti pranešimus fiziškai susitikus su kompetentingos institucijos paskirtais darbuotojais.

c)  teikti pranešimus fiziškai susitikus su kompetentingos institucijos paskirtais darbuotojais, pranešimo teikėjo pageidavimu dalyvaujant profesinės sąjungos atstovui arba jo teisiniam atstovui, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi konfidencialumo ir anonimiškumo.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų darbuotojų, paskirtų tvarkyti pranešimus. Paskirti darbuotojai specialiai parengiami tvarkyti pranešimus.

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamą skaičių kompetentingų darbuotojų, paskirtų tvarkyti pranešimus. Paskirti darbuotojai specialiai parengiami tvarkyti pranešimus.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  palaiko ryšį su pranešimo teikėju, kad jį informuotų apie tyrimo eigą ir rezultatą.

c)  palaiko konfidencialų ryšį su pranešimo teikėju, kad jį informuotų apie tyrimo eigą ir rezultatą.

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  ne ilgesnės kaip trijų mėnesių arba – tinkamai pagrįstais atvejais – šešių mėnesių trukmės pagrįstas laikotarpis, per kurį pranešimo teikėjui pateikiama grįžtamoji informacija apie tolesnius veiksmus dėl jo pranešimo, taip pat šios grįžtamosios informacijos rūšis ir turinys;

b)  ne ilgesnės kaip trijų mėnesių arba – tinkamai pagrįstais atvejais – šešių mėnesių trukmės pagrįstas laikotarpis, per kurį pranešimo teikėjui pateikiama esminė grįžtamoji informacija apie tolesnius veiksmus dėl jo pranešimo, taip pat šios grįžtamosios informacijos rūšis ir turinys;

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 1 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ga)  pilietinės visuomenės organizacijų, galinčių nemokamai teikti teisines konsultacijas, kontaktinę informaciją.

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Pranešimo teikėjas atitinka apsaugos pagal šią direktyvą reikalavimus, jeigu jis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pateikta informacija pranešimo pateikimo metu buvo teisinga ir kad ši informacija patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

1.  Pranešimo teikėjas atitinka apsaugos pagal šią direktyvą reikalavimus ir jam suteikiamas asmens, pranešančio apie pažeidimus, statusas, jeigu jis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pateikta informacija pranešimo pateikimo metu buvo teisinga ir kad ši informacija patenka į šios direktyvos taikymo sritį, neatsižvelgiant į tai, koks pranešimų teikimo kanalas pasirinktas. Apsauga taikoma ir asmenims, kurie sąžiningai atskleidžia netikslią informaciją, apsauga taip pat turėtų būti taikoma parnešantiems asmenims, kol vertinamas atskleistos informacijos tikslumas.

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Asmuo, kuris anonimiškai atskleidė informaciją, patenkančią į šios direktyvos taikymo sritį, ir kurio tapatybė buvo atskleista, taip pat atitinka apsaugos pagal šią direktyvą reikalavimus.

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b.  Valstybės narės nustato aiškius pranešantiems asmenims pagal šią direktyvą numatytų teisių ir apsaugos, taikomų nuo pranešimo momento, užtikrinimo kriterijus.

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Išorėje pranešimą teikiantis asmuo atitinka apsaugos pagal šią direktyvą reikalavimus, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

Išbraukta.

a)  jis pirmiausia pranešimą pateikė vidaus kanalu, tačiau per 5 straipsnyje nurodytą pagrįstą laikotarpį dėl jo pranešimo nesiimta tinkamų veiksmų;

 

b)  pranešimo teikėjas negalėjo pasinaudoti vidaus pranešimų teikimo kanalais arba būtų nepagrįsta tikėtis, kad jis žinojo apie galimybę naudotis tokiais kanalais;

 

c)  pranešimo teikėjas neprivalėjo naudoti vidaus pranešimų teikimo kanalų pagal 4 straipsnio 2 dalį;

 

d)  tikėtis, kad jis naudos vidaus pranešimų teikimo kanalus, būtų nepagrįsta atsižvelgiant į pranešimo dalyką;

 

e)  jis turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad vidaus pranešimų teikimo kanalų naudojimas gali pakenkti kompetentingų institucijų atliekamo tyrimo veiksmingumui;

 

f)  teisę pranešimą teikti tiesiogiai kompetentingai institucijai per išorės pranešimų teikimo kanalus jis turėjo pagal Sąjungos teisę.

 

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Informaciją apie pažeidimus, patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį, viešai atskleidžiantis asmuo atitinka apsaugos pagal šią direktyvą reikalavimus, jeigu:

Išbraukta.

a) pirmiausia pranešimą jis pateikė naudodamas vidaus ir (arba) išorės kanalus pagal II ir III skyrius bei šio straipsnio 2 dalį, tačiau per 6 straipsnio 2 dalies b punkte ir 9 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpį dėl jo pranešimo nesiimta jokių tinkamų veiksmų, arba

 

b) tikėtis, kad jis naudos vidaus ir (arba) išorės pranešimų teikimo kanalus, būtų nepagrįsta dėl neišvengiamo ar akivaizdaus pavojaus viešajam interesui arba dėl ypatingų konkretaus atvejo aplinkybių, arba kai kyla neatitaisomos žalos rizika.

 

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnio 1 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g)  prievartą, bauginimą, priekabiavimą arba atstūmimą darbo vietoje;

g)  prievartą, bauginimą, priekabiavimą arba atstūmimą;

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

14a straipsnis

 

Nepriklausomo trečiojo asmens pagalba pranešimo teikėjui ar teikėjams

 

1. Valstybės narės gali numatyti, kad pranešimo teikėjui arba asmeniui, ketinančiam pateikti pranešimą ar viešai atskleisti informaciją, suteikiama pagalba proceso metu. Tokia pagalba teikiama užtikrinant šioje dalyje nurodytų asmenų tapatybės konfidencialumą ir ji, visų pirma, gali apimti:

 

a) nemokamas nešališkas, ir konfidencialias konsultacijas, visų pirma apie šios direktyvos taikymo sritį, pranešimų teikimo kanalus ir pranešimo teikėjui suteikiamą apsaugą bei atitinkamo asmens teises;

 

b) teisines konsultacijas ginčo atveju;

 

c) psichologinę pagalbą.

 

2. Šią pagalbą gali teikti nepriklausoma administracinė institucija, profesinės sąjungos ar kitos darbuotojams atstovaujančios organizacijos arba valstybės narės paskirtas kompetentingas subjektas, jeigu jie atitinka šiuos kriterijus:

 

a) yra tinkamai įsteigti pagal valstybės narės teisę;

 

b) turi teisėtą interesą užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų, ir

 

c) nesiekia pelno.

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8.  Be teisinės pagalbos teikimo pranešimų teikėjams baudžiamosiose ir tarpvalstybinėse bylose pagal Direktyvą (ES) 2016/1919 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/52/EB63 ir pagal nacionalinę teisę valstybės narės gali nustatyti papildomas teismo procese dalyvaujantiems pranešimų teikėjams taikomas teisinės ir finansinės pagalbos bei rėmimo priemones.

8.  Be teisinės pagalbos teikimo pranešimų teikėjams baudžiamosiose ir tarpvalstybinėse bylose pagal Direktyvą (ES) 2016/1919 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/52/EB63 ir pagal nacionalinę teisę valstybės narės gali nuspręsti nustatyti papildomas teismo procese dalyvaujantiems pranešimų teikėjams taikomas teisinės ir finansinės pagalbos bei rėmimo priemones, taip pat finansinę paramą atvejais, kai laikinai prarandamos pajamos.

__________________

__________________

63 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL L 136, 2008 5 24, p. 3).

63 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL L 136, 2008 5 24, p. 3).

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

15a straipsnis

 

Pareiga užtikrinti pranešimo teikėjo tapatybės konfidencialumą

 

1. Pranešimo teikėjo ar teikėjų tapatybė negali būti atskleista, jei nėra aiškaus jų sutikimo. Ši konfidencialumo pareiga taikoma ir informacijai, kuri gali būti naudojama pranešimo teikėjui nustatyti.

 

2. Asmuo, kuris turi arba gauna 1 dalyje nurodytą informaciją, privalo šios informacijos neatskleisti.

 

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, aplinkybės, kurioms esant informacija apie pranešimo teikėjo tapatybę gali būti atskleista, apsiriboja tik išimtiniais atvejais, kuriais atkleisti šią informaciją yra būtina ir proporcinga pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatytą pareigą, taikomą vykstant tyrimams ar paskesniems teismo procesams arba siekiant apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant susijusio asmens teisę į gynybą, kiekvienu atveju taikant reikiamas tokiais teisės aktais nustatytas apsaugos priemones. Tokiais atvejais reikia imtis tinkamų ir veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrinta pranešimo teikėjo arba teikėjų apsauga ir gerovė.

 

4. 3 dalyje nurodytais atvejais priimti pranešimą paskirtas asmuo, prieš atskleisdamas pranešimo teikėjo tapatybę, laiku jam apie tai praneša ir konsultuojasi su juo apie kitus galimus veiksmus.

 

5. Vidaus ir išorės pranešimų teikimo kanalai sukuriami taip, kad užtikrintų pranešimo teikėjo tapatybės konfidencialumą ir kad jais negalėtų naudotis neįgalioti asmenys. Turi būti kaupiama informacija, kurie darbuotojai susipažino su konfidencialia informacija, įskaitant tokio susipažinimo laiką ir datas.

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  pažeidžia pareigą saugoti pranešimų teikėjų tapatybės konfidencialumą.

d)  pažeidžia pareigą saugoti pranešimų teikėjų tapatybės konfidencialumą arba anonimiškumą.

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)  pabaigus bylą pakartoja pažeidimą, apie kurį informavo pranešimo teikėjas.

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Valstybės narės nustato veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas asmenims, pateikusiems apgaulingus arba piktnaudžiaujamo pobūdžio pranešimus ar informaciją, įskaitant kompensacines priemones, skirtas žalą dėl apgaulingų arba piktnaudžiaujamo pobūdžio pranešimų ar informacijos patyrusiems asmenims.

2.  Valstybės narės nustato veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas asmenims, pateikusiems apgaulingus arba piktnaudžiaujamo pobūdžio pranešimus ar informaciją.

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

17a straipsnis

 

Pareiga bendradarbiauti

 

1. Valstybių narių institucijos, kurioms buvo pranešta apie Sąjungos teisės pažeidimus, kuriems taikoma ši direktyva, privalo skubiai apie tai pranešti visoms kitoms atitinkamoms valstybių narių valdžios institucijoms ir (arba) ES tarnyboms bei agentūroms ir lojaliai, veiksmingai ir operatyviai bendradarbiauti.

 

2. Reikalaujama, kad valstybių narių institucijos, kurioms kitų valstybių narių valdžios institucijos pranešė apie galimus Sąjungos teisės pažeidimus, kuriems taikoma ši direktyva, pateiktų išsamų atsakymą apie veiksmus, kurių buvo imtasi dėl minėto pranešimo, taip pat oficialų pranešimą apie įteikimą ir tolesnio bendradarbiavimo informacinį centrą.

 

3. Valstybių narių institucijos privalo saugoti gautą konfidencialią informaciją, ypač susijusią su pranešimų teikėjų tapatybe ir kita asmenine informacija.

 

4. Valstybių narių institucijos privalo suteikti konfidencialią prieigą prie informacijos, gautos iš pranešimų teikėjų, ir laiku patenkinti prašymus pateikti papildomos informacijos.

 

5. Valstybių narių institucijos privalo dalytis visa susijusia informacija su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, su kuriomis susiję Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimai tarptautinėse bylose, ir jos turi tai daryti laiku.

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

17b straipsnis

 

Galimybės atsisakyti teisių ir teisių gynimo priemonių nebuvimas

 

Jokiu susitarimu, politikos priemone, darbo santykių forma ar įdarbinimo sąlyga, įskaitant susitarimus dėl ginčų sprendimu arbitražo būdu, šioje direktyvoje numatytų teisių ir teisių gynimo priemonių atsisakyti ar apriboti negalima. Bet koks mėginimas atsisakyti šių teisių ar teisių gynimo priemonių ar jas apriboti laikomas negaliojančiu bei nevykdytinu.

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Perkeldamos šią direktyvą, valstybės narės gali apsvarstyti galimybę įsteigti nepriklausomą pranešimų teikėjų apsaugos instituciją.

Pakeitimas    83

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

22a straipsnis

 

Priedų naujinimas

 

Kaskart į 1 straipsnio 1 dalies a punkte arba 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą materialinę taikymo sritį patekus naujam ES teisės aktui, Komisija atitinkamai atnaujina priedus priimdama deleguotąjį aktą. 

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsauga

Nuorodos

COM(2018)0218 – C8-0159/2018 – 2018/0106(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

28.5.2018

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

28.5.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Miguel Viegas

31.5.2018

Svarstymas komitete

29.8.2018

24.9.2018

 

 

Priėmimo data

24.9.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

15

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pervenche Berès, Markus Ferber, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Sven Giegold, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Barbara Kappel, Philippe Lamberts, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Marisa Matias, Gabriel Mato, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Martin Schirdewan, Pedro Silva Pereira, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Miguel Viegas, Steven Woolfe, Marco Zanni, Esther de Lange

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Doru-Claudian Frunzulică, Ramón Jáuregui Atondo, Rina Ronja Kari, Jeppe Kofod, Marcus Pretzell, Michel Reimon, Romana Tomc, Lieve Wierinck, Roberts Zīle, Sophia in ‘t Veld

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Edouard Martin, Julia Pitera, Virginie Rozière, Sabine Verheyen, Anna Záborská

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

24

+

ECR

Pirkko Ruohonen‑Lerner

EFDD

Bernard Monot, Marco Valli

GUE/NGL

Rina Ronja Kari, Marisa Matias, Martin Schirdewan, Miguel Viegas

PPE

Anne Sander, Tom Vandenkendelaere

S&D

Pervenche Berès, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Doru‑Claudian Frunzulică, Roberto Gualtieri, Ramón Jáuregui Atondo, Jeppe Kofod, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Virginie Rozière, Pedro Silva Pereira

Verts/ALE

Sven Giegold, Philippe Lamberts, Michel Reimon, Ernest Urtasun

15

-

ECR

Sander Loones

ENF

Barbara Kappel, Marcus Pretzell

NI

Steven Woolfe

PPE

Markus Ferber, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Werner Langen, Ivana Maletić, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Julia Pitera, Romana Tomc, Sabine Verheyen, Anna Záborská

7

0

ALDE

Lieve Wierinck, Sophia in 't Veld

ECR

Bernd Lucke, Stanisław Ożóg, Roberts Zīle

ENF

Marco Zanni

PPE

Esther de Lange

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


(*) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ  (8.11.2018)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos

(COM(2018)0218 – C8-0159/2018 – 2018/0106(COD))

Nuomonės referentė: Maite Pagazaurtundúa Ruiz

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PAKEITIMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 nurodomoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16, 33, 43 ir 50 straipsnius, 53 straipsnio 1 dalį, 62, 91, 100, 103, 109, 114, 168, 169, 192, 207 straipsnius ir 325 straipsnio 4 dalį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 31 straipsnį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 10, 11, 12, 15, 16, 33, 43 ir 50 straipsnius, 53 straipsnio 1 dalį, 62, 91, 100, 103, 109, 114, 168, 169, 192, 207 straipsnius, 325 straipsnio 4 dalį ir 352 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 31 straipsnį,

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a nurodomoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

atsižvelgdami į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 b nurodomoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

atsižvelgdami į 2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus,

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 c nurodomoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

atsižvelgdami į 2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl informatorių, kurie atskleisdami konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių,

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 d nurodomoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

atsižvelgdami į Europos žmogaus teisių konvenciją,

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  organizacijai dirbantys asmenys arba asmenys, kurie su ja turi ryšių vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, dažnai pirmieji sužino apie šiomis aplinkybėmis viešajam interesui kylančias grėsmes ar daromą žalą. Pateikdami informaciją apie pažeidimus jie atlieka labai svarbų vaidmenį atskleidžiant teisės pažeidimus ir užkertant jiems kelią, taip pat apsaugant visuomenės gerovę. Tačiau potencialius pranešėjus nuo pranešimo apie jiems susirūpinimą keliančius dalykus ar įtarimus dažnai atgraso atsakomųjų veiksmų baimė;

(1)  organizacijai dirbantys ar dirbę asmenys arba asmenys, kurie su ja turi ar turėjo ryšių, dažnai pirmieji sužino apie šiomis aplinkybėmis viešajam interesui kylančias grėsmes, nusikalstamą arba neteisėtą veiklą, ar daromą žalą. Pateikdami informaciją apie pažeidimus jie atlieka labai svarbų vaidmenį atskleidžiant teisės pažeidimus ir užkertant jiems kelią, apsaugant visuomenės gerovę ir apginant pagrindinę teisę į saviraiškos bei informacijos laisvę. Pranešėjai atlieka esminį vaidmenį atskleidžiant pažeidimus ar neetišką ir nesąžiningą elgesį atsižvelgiant į viešąjį interesą. Jiems dažnai būna nelengva įvertinti faktų teisėtumą, tačiau, pasak Europos Žmogaus Teisių Teismo, teisinis vertinimas nėra informatorių užduotis, Pakanka, kad jie sąžiningai elgtųsi ir kad faktai būtų teisingi. Tačiau potencialius pranešėjus nuo pranešimo apie jiems susirūpinimą keliančius dalykus ar įtarimus dažnai atgraso atsakomųjų veiksmų baimė, kai bus atskleisti pažeidimai, netinkamas valdymas, netinkamas lėšų panaudojimas, netinkamas administravimas ar galima korupcija, susijusi su viešųjų ir privačių įstaigų veikla Sąjungoje; jie nėra iš tikrųjų apsaugoti ir nesijaučia saugūs;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Sąjungos lygmeniu pranešėjų pranešimai yra viena iš sudedamųjų Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimo dalių: jie papildo nacionalines ir Sąjungos vykdymo užtikrinimo sistemas informacija, kuri padeda veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus, juos tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos;

(2)  Sąjungos lygmeniu pranešėjų ir tyrimus atliekančių žurnalistų pranešimai yra viena iš sudedamųjų Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimo dalių: jie papildo nacionalines ir Sąjungos vykdymo užtikrinimo sistemas informacija, kuri padeda veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus, juos tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  tam tikrose politikos srityse dėl Sąjungos teisės pažeidimų gali būti daroma didelė žala viešajam interesui, nes kyla didelė rizika visuomenės gerovei. Jeigu tose srityse nustatomi vykdymo užtikrinimo trūkumai, o pranešėjai turi išskirtinę galimybę atskleisti pažeidimus, vykdymo užtikrinimą būtina gerinti užtikrinant veiksmingą pranešėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų ir sukuriant veiksmingus pranešimų teikimo kanalus;

(3)  dėl Sąjungos teisės pažeidimų gali būti daroma didelė žala viešajam interesui ir naudojimuisi žmogaus teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis. Būtina užtikrinti veiksmingą pranešėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų ir sukurti veiksmingus bei konfidencialius pranešimų teikimo kanalus;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  šiuo metu Europos Sąjungoje pranešėjams teikiama apsauga įvairiose valstybėse narėse yra fragmentiška, o įvairiose politikos srityse – nevienoda. Iš pranešėjų atskleistų Sąjungos teisės pažeidimų, turinčių tarpvalstybinį aspektą, matyti, kaip neveiksminga apsauga vienoje valstybėje narėje gali ne tik sukelti neigiamų pasekmių ES politikos įgyvendinimui toje valstybėje narėje, bet ir sukelti šalutinį poveikį kitose valstybėse narėse ir apskritai visoje Sąjungoje;

(4)  šiuo metu Europos Sąjungoje pranešėjams teikiama apsauga įvairiose valstybėse narėse yra fragmentiška, o įvairiose politikos srityse – nevienoda. Pranešėjai turi būti apsaugoti, jeigu jie atskleidžia teisės aktų pažeidimus, nusižengimus ar netinkamą elgesį viešojo intereso labui. Neveiksminga apsauga vienoje valstybėje narėje gali ne tik sukelti neigiamų pasekmių ES politikos įgyvendinimui toje valstybėje narėje, bet ir sukelti šalutinį poveikį kitose valstybėse narėse ir apskritai visoje Sąjungoje;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  todėl bendri minimalūs standartai, kuriais užtikrinama veiksminga pranešėjų apsauga, turėtų būti taikomi tuose teisės aktuose ir politikos srityse, kuriuose i) yra poreikis stiprinti vykdymo užtikrinimą; ii) mažas pranešėjų aktyvumas yra pagrindinis veiksnys, darantis poveikį vykdymo užtikrinimui, ir iii) Sąjungos teisės pažeidimai daro didelę žalą viešajam interesui;

(5)  todėl bendri minimalūs teisiniai standartai, kuriais užtikrinama bendro ir išsamaus taikymo veiksminga pranešėjų apsauga, turėtų būti taikomi visuose Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose ir politikos srityse, kuriuose i) yra poreikis stiprinti vykdymo užtikrinimą; ii) mažas pranešėjų aktyvumas yra pagrindinis veiksnys, darantis poveikį vykdymo užtikrinimui, ir iii) Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimai daro didelę žalą viešajam interesui;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  tai, kad pranešėjų apsauga yra svarbi, nes užkerta kelią transporto saugą reglamentuojančių taisyklių pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių gyvybėms, ir nuo jų atgraso, jau pripažįstama sektorinėse Sąjungos priemonėse, susijusiose su aviacijos sauga38 ir jūrų transporto sauga39, kuriose numatytos specialios pranešėjų apsaugos priemonės, taip pat konkretūs pranešimų teikimo kanalai. Šios priemonės taip pat apima darbuotojų, sąžiningai pranešančių apie savo klaidas, apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų (vadinamasis sąžiningumo principas). Šiuose dviejuose sektoriuose galiojančius pranešėjų apsaugos aspektus būtina papildyti, taip pat būtina numatyti tokią apsaugą, kad būtų skatinamas kitų transporto rūšių, būtent kelių ir geležinkelių transporto, saugumo standartų vykdymo užtikrinimas;

(9)  tai, kad pranešėjų apsauga yra svarbi, nes užkerta kelią transporto saugą reglamentuojančių taisyklių pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių gyvybėms, ir nuo jų atgraso, jau pripažįstama sektorinėse Sąjungos priemonėse, susijusiose su aviacijos sauga38 ir jūrų transporto sauga39, kuriose numatytos specialios pranešėjų apsaugos priemonės, taip pat konkretūs pranešimų teikimo kanalai. Šios priemonės taip pat apima darbuotojų, sąžiningai pranešančių apie savo klaidas, apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų (vadinamasis sąžiningumo principas). Be kita ko, šiuose dviejuose sektoriuose galiojančius pranešėjų apsaugos aspektus būtina papildyti, taip pat būtina numatyti tokią apsaugą, kad būtų skatinamas kitų transporto rūšių, būtent kelių ir geležinkelių transporto, saugumo standartų vykdymo užtikrinimas;

_________________

_________________

38 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos (OL L 122, p. 18).

38 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos (OL L 122, p. 18).

39 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/54/ES dėl tam tikrų vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir kad ji būtų vykdoma (OL L 329, p. 1), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, p. 57).

39 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/54/ES dėl tam tikrų vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir kad ji būtų vykdoma (OL L 329, p. 1), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, p. 57).

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  privatumo ir asmens duomenų apsauga yra kita sritis, kurioje pranešėjai turi išskirtinę galimybę atskleisti informaciją apie Sąjungos teisės pažeidimus, dėl kurių gali būti daroma didelė žala viešajam interesui. Panašios nuostatos taikomos Direktyvos dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo45, kuria nustatoma pranešimų apie incidentus (įskaitant incidentus, nesusijusius su asmens duomenimis) ir saugumo reikalavimus, taikomus esmines paslaugas įvairiuose sektoriuose (pvz., energijos, sveikatos, transporto, bankų ir pan.) teikiantiems subjektams ir pagrindinių skaitmeninių paslaugų teikėjams (pvz., debesijos kompiuterijos paslaugos) teikimo tvarka, pažeidimams. Šioje srityje pranešėjų teikiami pranešimai yra ypač vertingi užkertant kelią saugumo incidentams, kurie gali daryti poveikį pagrindinei ekonominei ir socialinei veiklai ir plačiai naudojamoms skaitmeninėms paslaugoms. Tai padeda užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų, kurios turi esminę reikšmę vidaus rinkos veikimui ir visuomenės gerovei, teikimą;

(14)  privatumo ir asmens duomenų apsauga, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose bei Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsnyje, yra kita sritis, kurioje pranešėjai turi išskirtinę galimybę atskleisti informaciją apie Sąjungos teisės pažeidimus, dėl kurių gali būti daroma žala viešajam interesui. Panašios nuostatos taikomos Direktyvos dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo45, kuria nustatoma pranešimų apie incidentus (įskaitant incidentus, nesusijusius su asmens duomenimis) ir saugumo reikalavimus, taikomus esmines paslaugas įvairiuose sektoriuose (pvz., energijos, sveikatos, transporto, bankų ir pan.) teikiantiems subjektams ir pagrindinių skaitmeninių paslaugų teikėjams teikimo tvarka, pažeidimams. Šioje srityje pranešėjų teikiami pranešimai yra ypač vertingi užkertant kelią saugumo incidentams, kurie gali daryti poveikį pagrindinei ekonominei ir socialinei veiklai ir plačiai naudojamoms skaitmeninėms paslaugoms, taip pat užkirsti kelią Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų pažeidimams. Tai padeda užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų, kurios turi esminę reikšmę visuomenei, teikimą;

__________________

__________________

45 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti.

45 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  Sąjungos finansinių interesų apsauga, kuri yra susijusi su kova su sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla, darančia poveikį Sąjungos išlaidų panaudojimui, Sąjungos pajamų ir lėšų surinkimui ar Sąjungos turtui, yra pagrindinė sritis, kurioje reikia stiprinti Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą. Sąjungos finansinių interesų apsaugos stiprinimas taip pat apima Sąjungos biudžeto įgyvendinimą, susijusį su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi grindžiamomis išlaidomis. Prastas veiksmingo vykdymo užtikrinimas Sąjungos finansinių interesų srityje, įskaitant sukčiavimą ir korupciją nacionaliniu lygmeniu, lemia mažesnes Sąjungos pajamas ir netinkamą ES lėšų panaudojimą, kuris gali iškraipyti viešąsias investicijas bei augimą ir pakenkti piliečių pasitikėjimui ES veiksmais. Pranešėjų apsauga yra būtina siekiant palengvinti atitinkamų sukčiavimo ir neteisėtos veiklos atvejų nustatymą, prevenciją ir atgrasymą;

(16)  Sąjungos finansinių interesų apsauga, kuri yra susijusi su kova su sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla, darančia poveikį Sąjungos išlaidų panaudojimui, Sąjungos pajamų ir lėšų surinkimui ar Sąjungos turtui, yra pagrindinė sritis, kurioje reikia stiprinti Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą. Sąjungos finansinių interesų apsaugos stiprinimas taip pat apima Sąjungos biudžeto įgyvendinimą, susijusį su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi grindžiamomis išlaidomis. Prastas veiksmingo vykdymo užtikrinimas Sąjungos finansinių interesų srityje, įskaitant sukčiavimą ir korupciją nacionaliniu lygmeniu, lemia mažesnes Sąjungos pajamas ir netinkamą ES lėšų panaudojimą, kuris gali iškraipyti viešąsias investicijas bei augimą ir pakenkti piliečių pasitikėjimui ES veiksmais.

Tyrimus atliekantys žurnalistai taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį atskleidžiant su visomis šiomis sritimis susijusius pažeidimus; jie yra labai pažeidžiamų specialistų, kurie dažnai praranda darbo vietas, laisvę ir netgi gyvybę už masinių pažeidimų ir korupcijos schemų atskleidimą, grupė; todėl specialios priemonės, skirtos tyrimus atliekantiems žurnalistams apsaugoti, turėtų būti įtrauktos į horizontalųjį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pranešėjų apsaugos. Tyrimus atliekančių žurnalistų ir pranešėjų apsauga yra būtina siekiant palengvinti atitinkamų sukčiavimo ir neteisėtos veiklos atvejų nustatymą, prevenciją ir atgrasymą nuo jų;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18a)  pranešėjai, pranešantys apie netinkamą elgesį ir darbo ir socialinės teisės pažeidimus, yra svarbūs užtikrinant saugias ir tinkamas darbo vietas. Organizacijos taisyklių pažeidimų, apie kuriuos praneša joje dirbantys ar dirbę asmenys arba asmenys, kurie su ja turėjo ryšių, atveju turi būti užtikrinta visapusiška apsauga pagal šį reglamentą;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  kiekvieną kartą, kai priimamas naujas Sąjungos aktas, kuriam pranešėjų apsauga yra aktuali ir gali prisidėti prie veiksmingesnio vykdymo užtikrinimo, reikėtų įvertinti, ar reikia pakeisti šios direktyvos priedą, kad tas aktas būtų įtrauktas į jos taikymo sritį;

(19)  kiekvieną kartą, kai priimamas naujas Sąjungos aktas, kuriam pranešėjų apsauga yra aktuali ir gali prisidėti prie veiksmingesnio vykdymo užtikrinimo, jis turėtų būti įtraukiamas į šios direktyvos priedą, kad tas aktas būtų įtrauktas į jos taikymo sritį;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio apsaugai, darbuotojams teikiamai, kai jie praneša apie Sąjungos darbo teisės pažeidimus. Visų pirma darbuotojų saugos ir sveikatos srityje pagal Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį jau reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog darbuotojai arba darbuotojų atstovai neatsidurtų nepalankioje padėtyje dėl darbdaviams pateiktų savo prašymų ar pasiūlymų imtis tinkamų pavojų darbuotojams sumažinimo ir (arba) pavojaus šaltinių pašalinimo priemonių. Darbuotojai ir jų atstovai turi teisę kelti klausimus kompetentingose nacionalinėse institucijose, jeigu mano, kad darbdavių taikytos priemonės ir būdai yra netinkami darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

(20)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio apsaugai, darbuotojams teikiamai, kai jie praneša apie netinkamą elgesį arba nusižengimus arba Sąjungos ir nacionalinės teisės pažeidimus. Visų pirma darbuotojų saugos ir sveikatos srityje pagal Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį jau reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog darbuotojai arba darbuotojų atstovai neatsidurtų nepalankioje padėtyje dėl darbdaviams pateiktų savo prašymų ar pasiūlymų imtis tinkamų pavojų darbuotojams sumažinimo ir (arba) pavojaus šaltinių pašalinimo priemonių. Darbuotojai ir jų atstovai turi teisę kelti klausimus kompetentingose nacionalinėse institucijose, jeigu mano, kad darbdavių taikytos priemonės ir būdai yra netinkami darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinio saugumo ir kitos slaptos informacijos apsaugai, jeigu jos apsaugą nuo neteisėtos prieigos reikalaujama užtikrinti pagal Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus. Visų pirma šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio prievolėms pagal 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių arba 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimą dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių;

(21)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinio saugumo ir kitos slaptos informacijos apsaugai, jeigu jos apsaugą nuo neteisėtos prieigos reikalaujama užtikrinti pagal Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus. Nacionalinio saugumo informacijos naudojimo apribojimai turėtų būti riboti ir aiškiai apibrėžti. Be to, šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio prievolėms pagal 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių arba 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimą dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)  asmenys, kurie praneša informaciją apie grėsmes ar žalą viešajam interesui, kurią sužino vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, naudojasi savo žodžio laisve. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 10 straipsnyje nustatyta teisė į žodžio laisvę apima žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą;

(22)  asmenys, kurie praneša informaciją apie grėsmes ar žalą viešajam interesui, naudojasi savo žodžio laisve. Žodžio laisvė yra labai svarbi demokratinėje visuomenėje. Ji įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 10 straipsnyje ir apima žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23)  todėl ši direktyva grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusia su žodžio laisve, ir Europos Tarybos 2014 m. rekomendacijoje dėl pranešėjų apsaugos nustatytais principais, kurie buvo parengti remiantis šia teismo praktika51;

(23)  todėl ši direktyva grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusia su žodžio laisve, visų pirma 2008 m. vasario 12 d. sprendimu byloje Guja prieš Moldovą, ir Europos Tarybos 2014 m. rekomendacijoje dėl pranešėjų apsaugos nustatytais principais, kurie buvo parengti remiantis šia teismo praktika51;

__________________

__________________

51 CM/Rec(2014)7.

51 CM/Rec(2014)7.

 

 

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)  asmenims konkreti teisinė apsauga reikalinga tais atvejais, kai informaciją, kurią praneša, jie sužino vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, todėl jiems kyla rizika sulaukti atsakomųjų veiksmų darbe (pvz., pažeidus konfidencialumo arba lojalumo pareigą). Pagrindinė priežastis, dėl kurios jiems reikia suteikti apsaugą, yra jų pažeidžiama ekonominė padėtis, kuri priklauso nuo asmens, kuriam jie de facto dirba. Tais atvejais, kai tokio su darbu susijusio galių disbalanso nėra (pvz., įprastų skundų arba pašalinių piliečių atveju), apsauga nuo atsakomųjų veiksmų nereikalinga;

(24)  Asmenims konkreti teisinė apsauga reikalinga tais atvejais, kai informaciją, kurią praneša, jie sužino vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, todėl jiems kyla rizika sulaukti atsakomųjų veiksmų darbe. Pagrindinė priežastis, dėl kurios jiems reikia suteikti apsaugą, yra jų pažeidžiama padėtis, kuri priklauso nuo asmens, kuriam jie de facto dirba. Asmens teisė į saviraiškos laisvę neturėtų būti ribojama jokiais darbo santykiais.

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25)  norint užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės vykdymą, apsaugą reikia suteikti pačioms įvairiausioms asmenų kategorijoms, kurie, nepaisant to, ar jie yra ES, ar trečiųjų šalių piliečiai, vykdydami su savo darbu susijusią veiklą (nepaisant šios veiklos pobūdžio ir to, ar ji yra apmokama, ar ne) turi išskirtinę prieigą prie informacijos apie pažeidimus ir pranešimas apie tokius pažeidimus atitiktų viešąjį interesą ir kurie, jei pateiktų pranešimą, gali sulaukti atsakomųjų veiksmų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apsaugos poreikis būtų nustatomas atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes, ne vien remiantis santykių pobūdžiu, taip įtraukiant pačius įvairiausius asmenis, plačiausia prasme susijusius su organizacija, kurioje padaromas pažeidimas;

(25)  norint užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės vykdymą, apsaugą reikia suteikti pačioms įvairiausioms asmenų kategorijoms, kurie, nepaisant to, ar jie yra ES, ar trečiųjų šalių piliečiai, vykdydami savo veiklą (nepaisant šios veiklos pobūdžio ir to, ar ji yra apmokama, ar ne) turi išskirtinę prieigą prie informacijos apie pažeidimus ir pranešimas apie tokius pažeidimus atitiktų viešąjį interesą ir kurie, jei pateiktų pranešimą, gali sulaukti atsakomųjų veiksmų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apsaugos poreikis būtų nustatomas atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes, ne vien remiantis santykių pobūdžiu, taip įtraukiant pačius įvairiausius asmenis, plačiausia prasme susijusius su organizacija, kurioje padaromas pažeidimas;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)  apsauga pirmiausia turėtų būti taikoma asmenims, turintiems darbuotojo statusą, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį ir kaip jį išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas52, t. y. asmenys, kurie tam tikrą laikotarpį kito asmens naudai ir jo vadovaujami vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą. Todėl apsauga taip pat turėtų būti suteikiama nestandartinių darbo santykių saistomiems darbuotojams, įskaitant ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, pagal terminuotą darbo sutartį dirbančius darbuotojus ar asmenis, sudariusius darbo sutartį ar turinčius darbo santykių su laikinojo įdarbinimo įmonėmis, – tai tokių rūšių santykiai, kuriems dažnai sudėtinga taikyti standartinę apsaugą nuo nesąžiningo elgesio;

(26)  apsauga pirmiausia turėtų būti taikoma asmenims, turintiems darbuotojo statusą, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį ir kaip jį išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas52, t. y. asmenys, kurie tam tikrą laikotarpį kito asmens naudai ir jo vadovaujami vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą, įskaitant valstybės tarnautojus. Todėl apsauga taip pat turėtų būti suteikiama nestandartinių darbo santykių saistomiems darbuotojams, įskaitant ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, pagal terminuotą darbo sutartį dirbančius darbuotojus ar asmenis, sudariusius darbo sutartį ar turinčius darbo santykių su laikinojo įdarbinimo įmonėmis, – tai tokių rūšių santykiai, kuriems dažnai sudėtinga taikyti standartinę apsaugą nuo nesąžiningo elgesio; Pagaliau apsauga turėtų būti užtikrinama asmenims, kurių darbo sutarties galiojimas pasibaigė, taip pat apmokamiems ir neapmokamiems stažuotojams;

__________________

__________________

52 1986 m. liepos 3 d. Sprendimas Lawrie-Blum, 66/85; 2010 m. spalio 14 d. Sprendimas Union Syndicale Solidaires Isère, C-428/09; 2015 m. liepos 9 d. Sprendimas Balkaya, C-229/14; 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten, C-413/13 ir 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimas Ruhrlandklinik, C-216/15.

52 1986 m. liepos 3 d. Sprendimas Lawrie-Blum, 66/85; 2010 m. spalio 14 d. Sprendimas Union Syndicale Solidaires Isère, C-428/09; 2015 m. liepos 9 d. Sprendimas Balkaya, C-229/14; 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten, C-413/13 ir 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimas Ruhrlandklinik, C-216/15.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27)  apsauga taip pat turėtų būti išplėsta kitų kategorijų fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie, nors ir nėra darbuotojai pagal SESV 45 straipsnį, gali atlikti labai svarbų vaidmenį atskleidžiant teisės pažeidimus ir, vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, gali atsidurti ekonomiškai pažeidžiamoje padėtyje. Pavyzdžiui, tokiose srityse kaip produktų sauga, tiekėjai yra daug arčiau galimos nesąžiningos ir neteisėtos nesaugių produktų gamybos, importo ar platinimo praktikos; įgyvendinant Sąjungos fondų paramą, paslaugas teikiantys konsultantai turi išskirtinę galimybę atkreipti dėmesį į pažeidimus, kuriuos jie mato. Tokių kategorijų asmenys, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, kurie teikia paslaugas, laisvai samdomus asmenis, rangovus, subrangovus ir tiekėjus, paprastai sulaukia atsakomųjų veiksmų, kurie pasireiškia paslaugų teikimo sutarties, licencijos ar leidimo galiojimo nutraukimu prieš terminą ar atšaukimu, verslo ar pajamų praradimu, prievarta, grasinimais ar priekabiavimu, įtraukimu į juoduosius sąrašus ir (arba) verslo boikotu ar žala jų reputacijai. Akcininkai ir valdymo organuose dalyvaujantys asmenys taip pat gali sulaukti atsakomųjų veiksmų, pvz., finansinio pobūdžio arba grasinimų ar priekabiavimo, įtraukimo į juoduosius sąrašus arba žalos jų reputacijai forma. Apsauga taip pat turėtų būti suteikiama į darbo vietą kandidatuojantiems asmenims arba asmenims, kurie kandidatuoja norėdami teikti paslaugas organizacijoms ir kurie įdarbinimo proceso metu arba kitų ikisutartinių derybų metu sužino apie teisės pažeidimus ir gali sulaukti atsakomųjų veiksmų neigiamų atsiliepimo apie darbuotoją arba įtraukimo į juoduosius sąrašus ir (arba) verslo boikoto forma;

(27)  apsauga taip pat turėtų būti išplėsta asmenims, padedantiems teikti pranešimus ir tiriamosios žurnalistikos žurnalistams, kurie atskleidžia arba paskelbia informaciją apie pažeidimus, taip pat kitų kategorijų fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie, nors ir nėra darbuotojai pagal SESV 45 straipsnį, gali atlikti labai svarbų vaidmenį atskleidžiant teisės pažeidimus ir, vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, gali atsidurti ekonomiškai ar kitaip pažeidžiamoje padėtyje. Pavyzdžiui, tokiose srityse kaip produktų sauga, tiekėjai yra daug arčiau galimos nesąžiningos ir neteisėtos nesaugių produktų gamybos, importo ar platinimo praktikos; įgyvendinant Sąjungos fondų paramą, paslaugas teikiantys konsultantai turi išskirtinę galimybę atkreipti dėmesį į pažeidimus, kuriuos jie mato. Tokių kategorijų asmenys, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, kurie teikia paslaugas, laisvai samdomus asmenis, rangovus, subrangovus ir tiekėjus, paprastai sulaukia atsakomųjų veiksmų, kurie pasireiškia paslaugų teikimo sutarties, licencijos ar leidimo galiojimo nutraukimu prieš terminą ar atšaukimu, verslo ar pajamų praradimu, prievarta, grasinimais ar priekabiavimu, įtraukimu į juoduosius sąrašus ir (arba) verslo boikotu ar žala jų reputacijai. Akcininkai ir valdymo organuose dalyvaujantys asmenys taip pat gali sulaukti atsakomųjų veiksmų, pvz., finansinio pobūdžio arba grasinimų ar priekabiavimo, įtraukimo į juoduosius sąrašus arba žalos jų reputacijai forma. Apsauga taip pat turėtų būti suteikiama į darbo vietą kandidatuojantiems asmenims arba asmenims, kurie kandidatuoja norėdami teikti paslaugas organizacijoms ir kurie įdarbinimo proceso metu arba kitų ikisutartinių derybų metu sužino apie teisės pažeidimus ir gali sulaukti atsakomųjų veiksmų neigiamų atsiliepimo apie darbuotoją arba įtraukimo į juoduosius sąrašus ir (arba) verslo boikoto forma;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(27a)  apsauga taip pat turėtų būti suteikiama asmenims, padedantiems teikti pranešimus, tarpininkams, tiriamosios žurnalistikos žurnalistams, pilietinės visuomenės organizacijoms, kurie, vykdydami savo veiklą, užtikrina, kad galimas arba padarytas pažeidimas būtų veiksmingai atskleidžiamas;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)  veiksminga pranešėjų apsauga taip pat reiškia papildomų kategorijų asmenų, kurie, nors ekonomiškai nėra priklausomi nuo su savo darbu susijusios veiklos, vis tiek gali sulaukti atsakomųjų veiksmų dėl pažeidimų atskleidimo, apsaugą. A