Procedūra : 2018/2117(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0403/2018

Pateikti tekstai :

A8-0403/2018

Debatai :

PV 28/11/2018 - 28
CRE 28/11/2018 - 28

Balsavimas :

PV 29/11/2018 - 8.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0483

PRANEŠIMAS     
PDF 527kWORD 54k
27.11.2018
PE 627.708v02-00 A8-0403/2018

dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl akademinės laisvės gynybos ES išorės veiksmų srityje

(2018/2117(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Wajid Khan

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS PROJEKTAS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS PROJEKTAS

Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl akademinės laisvės gynybos ES išorės veiksmų srityje

(2018/2117(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Žmogaus teisės ir demokratija. ES strateginė programa ir ES veiksmų planas“ (11855/2012), kurį 2012 m. birželio 25 d. patvirtino Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gegužės 12 d. patvirtintas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir į Europos Sąjungos politiką šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) generalinės konferencijos 29-oje sesijoje, vykusioje 1997 m. nuo spalio 21 d. iki lapkričio 12 d., priimtą rekomendaciją dėl aukštojo mokslo mokymo įstaigų personalo statuso,

–  atsižvelgdamas į 1988 m. rugsėjo mėn. tinklo „World University Service“ priimtą Limos deklaraciją dėl aukštojo mokslo institucijų akademinės laisvės ir savarankiškumo;

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2015 m. liepos 2 d. 42-ajame posėdyje priimtą rezoliuciją 29/7 dėl teisės į mokslą,

–  atsižvelgdamas į JT Ekonomikos, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 13, priimtą per dvidešimt pirmąją sesiją 1999 m. nuo gruodžio 8 d.,

–  atsižvelgdamas į Venecijos komisijos nuomonę (891)2017,

–  atsižvelgdamas į nacionalinio lygmens, Europos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (NVO) ataskaitas ir, visų pirma, į valstybės atsakomybės apsaugoti aukštąjį mokslą nuo išpuolių principus,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes su žmogaus teisėmis susijusias rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0403/2018),

A.  kadangi UNESCO bendrąją akademinę laisvę apibrėžia kaip „teisę, nenumatant apribojimų pagal nustatytą doktriną, į dėstymo ir diskusijų laisvę, laisvę atlikti mokslinius tyrimus, skleisti ir skelbti jų rezultatus, laisvę laisvai pareikšti savo nuomonę apie instituciją ar sistemą, kurioje dirbama, laisvę nuo institucijų cenzūros ir laisvę dalyvauti specialistų ar atstovaujamųjų akademinių įstaigų veikloje“;

B.  kadangi teisė į mokslą yra nepaprastai svarbi norint naudotis visomis kitomis žmogaus teisėmis ir užtikrinti darnų vystymąsi; kadangi šia teise galima pasinaudoti tik akademinės laisvės ir aukštojo mokslo institucijų savarankiškumo sąlygomis;

C.  kadangi Limos deklaracijoje dėl aukštojo mokslo institucijų akademinės laisvės ir savarankiškumo akademinė laisvė apibrėžiama kaip akademinės bendruomenės narių laisvė, apimant visus asmenis, kurie dėsto, studijuoja, tiria ir dirba aukštojo mokslo institucijoje siekdami individualiai arba kolektyviai plėtoti ir perduoti žinias ir tuo tikslu vykdo mokslinius tyrimus, studijas, diskusijas, rengia dokumentus ir pristatymus, kuria, moko, dėsto ir rašo;

D.  kadangi ši apibrėžtis turi būti grindžiama pagrindinėmis demokratinėmis vertybėmis, įskaitant sąžiningų prieigos galimybių, kovos su diskriminacija, atskaitomybės, kritiško ir nepriklausomo mąstymo, institucijų savarankiškumo ir socialinės atsakomybės principus; demokratija negali būti be akademinės laisvės, kuri sudaro sąlygas konstruktyvioms diskusijoms;

E.  kadangi akademinė laisvė yra pagrindinis veiksnys siekiant darnaus vystymosi, ypač siekiant darnaus vystymosi tikslų, įtvirtintų Darbotvarkėje iki 2030 m., pagal kurią kokybiškam švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriama labai daug dėmesio;

F.  kadangi savarankiškumas yra būtina išankstinė sąlyga švietimo įstaigoms, kad jos galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas; kadangi akademinei laisvei reikia nuolatinės ir budrios apsaugos nuo nederamo valstybės spaudimo arba komercinių interesų;

G.  kadangi akademinė laisvė, apimanti tokias laisves, kaip antai, minties, nuomonės, žodžio, asociacijų, kelionių ir mokymo laisvė, padeda kurti erdvę, kurioje atvira ir stabili pliuralistinė visuomenė gali laisvai mąstyti, kelti klausimus, dalytis idėjomis, įgyti žinių, jomis naudotis ir jas platinti;

H.   kadangi išpuoliai prieš akademinę laisvę kenkia moksliniams tyrimams, studijoms, mokymui, viešoms diskusijoms ir teisei į mokslą ir neigiamai veikia akademinę kokybę ir socialinį, politinį, ekonominį ir kultūrinį vystymąsi; kadangi atsakymai į visuomenei rūpimus klausimus turėtų būti pagrįsti paaiškinimais, įrodymais ir įtikinimu;

I.  kadangi teise į mokslą, mokymą ir mokslinius tyrimus galima visapusiškai pasinaudoti tik akademinės laisvės sąlygomis;

J.  kadangi akademinės bendruomenės ir švietimo įstaigos tampa vis labiau neatsparios valstybių, verslo sektoriaus ar kitų nevalstybinių subjektų kišimuisi, spaudimui ar represijoms; kadangi kasmet visame pasaulyje pranešama apie šimtus išpuolių prieš universitetus, aukštojo mokslo įstaigas ir jų narius, įskaitant žudymus, smurtą ir asmenų dingimą, neteisėtą įkalinimą ir (arba) sulaikymą, neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą ir neteisėtą atleidimą iš darbo, pareigų praradimą, išbraukimą iš studentų sąrašų, kelionės ar judėjimo apribojimus ir kitas ekstremalias arba sistemines grėsmes; kadangi akademinės laisvės taip pat pažeidžiamos Europos Sąjungos valstybėse narėse ir artimiausiose šalyse partnerėse;

K.  kadangi dėl švietimui, įskaitant aukštąjį mokslą, skiriamų viešųjų lėšų mažinimo ir su tuo susijusio alternatyvių pajamų šaltinių poreikio kyla pavojus akademinei laisvei, ypač tuomet, kai toks išorės finansavimas gaunamas iš užsienio šalių autokratinių režimų arba tarptautinių korporacijų;

L.  kadangi užsienio švietimo įstaigos Europos Sąjungoje patiria nacionalinių vyriausybių išpuolių ir akademinės laisvės pažeidimų;

M.  kadangi pastangos kontroliuoti arba nutildyti aukštojo mokslo įstaigas ar jų mokslininkus, studentus ir darbuotojus apima gerokai daugiau nei veiksmai, nukreipti prieš konkrečius asmenis ir institucijas ir turi poveikio visuomenei, nes dėl jų sumažėja erdvė įtraukiam demokratiniam dalyvavimui, visų piliečių įgalinimui ir žodžio laisvės galimybės, o ateinančios kartos netenka profesionalių akademikų ir mokslininkų;

N.  kadangi siekiant veiksmingai garantuoti teisę į mokslą ir akademinę laisvę būtina, kad valstybės užtikrintų tinkamą ir patikimą švietimo finansavimo lygį; kadangi finansų ir griežto taupymo politika labai pakenkė akademinei laisvei ir toliau tai daro visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje;

O.  kadangi akademinės laisvės pažeidimai retai sprendžiami pasiremiant žmogaus teisių pagrindu, ir tai iš dalies rodo, kad žmogaus teisių gynėjams trūksta žinių, susijusių su akademine laisve, ir iš dalies taip yra dėl to, kad skundai dažnai grindžiami kitų teisių, pavyzdžiui, žodžio ar nuomonės laisvės, pažeidimais; kadangi dėl to šios srities standartai yra nepakankamai išplėtoti ir nepakankamai pranešama apie akademinės laisvės pažeidimus;

P.  kadangi apskritai reikia didinti informuotumą apie akademinės laisvės, kaip priemonės skatinti demokratiją, pagarbą įstatymo viršenybei ir atsiskaitomybę, svarbą ir užtikrinti daugiau jos propagavimo ir gynybos gerinimo galimybių;

Q.  kadangi svarbu išpuolius prieš akademinę laisvę traktuoti kaip pasaulinio reiškinio dalį ir skatinti, kad būtų pripažįstama, jog mokslo darbuotojai ir studentai, prieš kuriuos imamasi veiksmų, nėra tik individualūs asmenys, kurių teisių pažeidžiamos, bet yra ir žmogaus teisių gynėjai, prieš kuriuos vykdomas išpuolis; kadangi reikia tvirto atsako tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu iš paties aukštojo mokslo institucijų, o taip pat iš pilietinės visuomenės ir visuomenės bendrai;

R.  kadangi daugelis mokslo darbuotojų ir studentų, kuriems kyla pavojus, negali pasinaudoti ES akademiniam mobilumui ir žmogaus teisių gynėjams skirtų programų teikiamomis galimybėmis, nes neatitinka paraiškos kriterijų arba turi didelių sunkumų, susijusių su bendrųjų paraiškos procedūrų, reikalavimų ir tvarkaraščių laikymusi;

S.  kadangi dėl nepakankamo ES programų finansavimo ribojama ES universitetų ir organizacijų, kurios jau padeda grėsmę patiriantiems studentams ir mokslininkams arba bėgantiems iš savo šalių dėl persekiojimo už savo akademinę veiklą grėsmės, veikla; kadangi šioms organizacijoms ir universitetams reikia daugiau pagalbos savo veiksmams ir iniciatyvoms vykdyti;

T.  kadangi ES yra įsipareigojusi propaguoti ir ginti žmogaus teises, demokratines institucijas ir teisinės valstybės principą visame pasaulyje; kadangi ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje raginama sukurti veiksmingesnę ES žmogaus teisių ir demokratijos rėmimo politiką ir, be kita ko, didinti žmogaus teisių dialogų veiksmingumą, gerinti konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių srities strategijų matomumą ir poveikį, daugiau dėmesio skirti veiksmingam ES žmogaus teisių gairių įgyvendinimui ir gerinti viešąją diplomatiją ir komunikaciją žmogaus teisių klausimais;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:

a)   aiškiai pripažinti akademinės laisvės svarbą viešai teikiant pranešimus, imantis politikos priemonių ir veiksmų, susijusių su ES išorės veiksmais, ir, be kita ko, pripažinti principus, kad idėjos nėra nusikaltimai ir kad kritiškos nuomonės pareiškimas nėra nelojalumas, o esminė demokratinės visuomenės ir jos raidos dalis, kad švietimo įstaigų savarankiškumą visuomet reikėtų saugoti ir kad akademinė laisvė yra ypač svarbi užtikrinant švietimo pažangą ir žmonių bei šiuolaikinės visuomenės vystymąsi;

b)  pripažinti, kad, reikalavimai pasinaudoti akademine laisve priskiriami esamos žmogaus teisių teisės sričiai, nes jie grindžiami teise į mokslą ir nuomonės ir saviraiškos teisėmis; priminti, kad akademinė laisvė apima mokslo darbuotojų laisvę platinti informaciją ir vykdyti mokslinius tyrimus, skleisti žinias ir tiesą be apribojimų, reikšti savo nuomonę ir požiūrį, net jei jie yra prieštaringi ar nepopuliarūs savo mokslinių tyrimų ir profesinės patirties srityse, ir kad ši veikla gali apimti viešųjų institucijų veikimo atitinkamoje politinėje sistemoje tyrimus ir kritiką;  

c)  viešai pabrėžti išpuolių prieš akademinę laisvę problemas, įskaitant jų neigiamas pasekmes; išreikšti susirūpinimą dėl akademinės bendruomenės pažeidžiamumo, susijusio su netinkamu nacionalinių valdžios institucijų, privačių subjektų ar įmonių kišimusi ir priminti valstybių atsakomybę užtikrinti akademinę laisvę, veikti pagal ją, taip pat aktyviai saugoti aukštojo mokslo institucijas, akademikus ir studentus nuo išpuolių, neatsižvelgiant į jų kilmę ir pobūdį;

d)  užtikrinti, kad ES institucijos ir valstybių narių atstovai, besilankantys trečiosiose šalyse, būtų informuoti apie akademinės laisvės padėtį;

e)  rodyti paramą institucijoms, darbuotojams ir studentams, kuriems gresia prievarta arba smurtiniai išpuoliai, ir viešai pasmerkti tokius išpuolius visais lygmenimis keliant šį klausimą, be kita ko, pasinaudojant pareiškimais, vizitais, kvietimais dalyvauti viešuose renginiuose, teismo procesų ir įkalinimo įstaigų stebėsena ir konkrečiomis nuorodomis į individualius aukštojo mokslo bendruomenių narių, kuriems kyla pavojus, atvejus;

f)  remti lygiateisę prieigą prie akademinės bendruomenės, nepaisant etninės kilmės, kastos, negalios, tautybės, religinių įsitikinimų, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ar kitokio statuso; palaikant santykius su trečiosiomis šalimis ypatingą dėmesį skirti kovai su diskriminacija dėl lyties ir visų formų smurtu, taip pat padėti užtikrinti lyčių lygybę ir visiems užtikrinti teisę į mokslą;

g)  pabrėžia, kad išpuoliai prieš akademinę laisvę taip pat gali būti vykdomi kibernetinių išpuolių forma, nes akademikai šiandien vis dažniau naudojasi internetu ir socialine žiniasklaida savo idėjoms ir nuomonėms pateikti;

h)  didinti akademinę laisvę įvairiais politinio dialogo lygmenimis, įskaitant dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais su šalimis partnerėmis; kartu su šalimis partnerėmis stiprinti diplomatines pastangas ir plėtoti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą, kad būtų galima reaguoti į susirūpinimą keliančius incidentus, t. y. grėsmę akademinei laisvei ar išpuolius prieš akademinę laisvę, visų pirma, smurtinius išpuolius prieš institucijas ir aukštojo mokslo bendruomenės narius, įskaitant diskriminacinę politiką ar praktiką, netinkamus mokslinių tyrimų ar saviraiškos apribojimus, neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą ar sulaikymą ir apribojimus teisei prisijungti prie profesinių sąjungų ar jas steigti; skatinti šalis partneres nustatyti akademinės laisvės ir institucijų savarankiškumo pagrindus ir stebėti šių pagrindinių teisių įgyvendinimą; užtikrinti, kad visuose tarptautiniuose bendradarbiavimo susitarimuose su šalimis partnerėmis būtų laikomasi šių principų;

i)  skatinti visas valstybes padaryti tai, ką jau padarė dauguma ES valstybių narių, ir patvirtinti ir įgyvendinti Saugių mokyklų deklaraciją ir prie jos pridėtas gaires dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo karinio naudojimo ginkluoto konflikto metu, kurios yra gairės dėl atsakomybės apsaugoti pagrindines vertybes, visų pirma akademinę laisvę ir institucinį savarankiškumą, vykdant smurtinius ir priverstinius išpuolius prieš aukštąjį mokslą;

j)   bendradarbiauti su JT, Europos Taryba, tarptautinėmis agentūromis, pilietine visuomene ir aukštojo mokslo bendruomenėmis, siekiant sukurti išpuolių prieš aukštojo mokslo įstaigas ir atskirus mokslininkus stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmą, ir stiprinti bei skatinti stebėseną, kad būtų galima gerinti informuotumą, patraukti atsakomybėn kaltininkus ir stiprinti pastangas, dedamas siekiant užkirsti kelią išpuoliams prieš akademinę laisvę ir į juos reaguoti;

k)  užmegzti ir skatinti nuolatinį dialogą su universitetų bendruomenėmis ir organizacijomis, kurių misija – apsaugoti aukštojo mokslo bendruomenes ir skatinti akademinę laisvę, kad būtų parengtos geriausios akademinės laisvės politikos programos, iniciatyvos ir skatinimo strategijos;

l)  prisidėti prie pajėgumų plėtojimo, kad būtų galima greitai, išsamiai ir skaidriai ištirti akademinės laisvės pažeidimus, ypač tais atvejais, kai įvykdomi smurtiniai išpuoliai; stiprinti pastangas išvengiant ir reaguojant į akademinės laisvės pažeidimus, taip pat imtis visų pagrįstų priemonių siekiant patraukti atsakomybėn kaltininkus;  

m)  skatinti mokslinių tyrimų ir viešinimo veiklą, kuria siekiama reformuoti teisės aktus ir taisykles, kuriais nepagrįstai apribojama akademinė laisvė arba aukštojo mokslo institucijų akademinė autonomija, ir skatinti institucijų savarankiškumą, nes tai vienas iš geriausių būdų apsaugoti aukštojo mokslo sistemas nuo valstybės, verslo subjektų ar kitų nevalstybinių veikėjų kišimosi ar išpuolių ir apsaugoti aukštąjį mokslą nuo politinių ir ideologinių manipuliacijų;

n)  kartu su šalimis partnerėmis stiprinti diplomatines pastangas ir plėtoti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą, kad būtų galima reaguoti į susirūpinimą keliančius incidentus, t. y. grėsmę akademinei laisvei ar išpuolius prieš akademinę laisvę, visų pirma, smurtinius išpuolius prieš institucijas ir aukštojo mokslo bendruomenės narius, įskaitant diskriminacinę politiką ar praktiką, netinkamus mokslinių tyrimų ar saviraiškos apribojimus, neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą ar sulaikymą;  

o)   iš naujo peržiūrėti esamus paramos ir apsaugos žmogaus teisių gynėjams mechanizmus, siekiant plėtoti gebėjimus nustatyti išpuolių prieš akademinę laisvę atvejus ir suteikti pagalbą, įskaitant neatidėliotiną pagalbą ir paramą tokiais atvejais, be kita ko, pasiūlant fizinę apsaugą, teisinę ir su vizomis susijusią pagalbą, medicininę pagalbą, vykdant teismo procesų ir įkalinimo įstaigų stebėseną, palaikymo ir lobistinę veiklą ir teikiant ilgalaikę paramą tremtyje; visų pirma ragina Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę tarp savo prioritetų įtraukti galimybę skatinti akademinę laisvę ir paramą akademinės bendruomenės nariams, kuriems kyla pavojus;

p)  peržiūrėti esamas akademiniam mobilumui skirtas programas ir išteklius bei kitas švietimo ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimo formas, įskaitant jų kriterijus, paraiškų teikimo procedūras, reikalavimus, laikotarpius ir tvarkaraščius, kad būtų pašalintos kliūtys, dėl kurių reikalavimus atitinkantiems mokslo darbuotojams ar studentams, kuriems kyla pavojus, užkertamas kelias pasinaudoti programų teikiamomis galimybėmis, stažuotėmis ar kitais ištekliais; skatinti esamus ES finansuojamus projektus, pvz., „Akademinis prieglobstis“, kuriuo siekiama geriau informuoti apie akademinės laisvės svarbą aukštojo mokslo sektoriuje ir pasekmes visuomenei, kai ši laisvė slopinama;

q)  užtikrinti, kad ES makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims programos ir Europos finansų įstaigų politika nepakenktų akademinės laisvės užtikrinimui remiant politikos priemones, kuriomis mažinamas nacionalinių pajamų skyrimas švietimo sektoriui;

r)   galbūt užtikrinant sinergiją, plėtojamą ir finansuojamą panaudojant ne švietimui ir moksliniams tyrimams numatytą Sąjungos biudžetą, kurti naujas iniciatyvas pagal esamas ir būsimas programas, tokias kaip Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III), programa „Horizontas 2020“, „Erasmus +“ ir „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir pasinaudoti naujomis ES finansuojamomis programomis, kad būtų galima paremti mokslo darbuotojų ir studentų, kuriems kyla pavojus ir kuriems suteiktas tarptautinės apsaugos statusas, stažuotes Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijose;

s)  remti nuolatines normatyvines regioninio ir tarptautinio lygmens pastangas, be kita ko, patvirtinant tarptautinę deklaraciją dėl akademinės laisvės ir aukštojo mokslo institucijų autonomiškumo; ragina ES ir jos valstybes nares Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje imtis iniciatyvos dėl akademinės laisvės;

t)  užtikrinti tolesnę aukšto lygio paramą Europos tarpuniversitetiniam centrui bei Pasauliniam žmogaus teisių ir demokratijos tinklui, kaip ES paramos lavinimui žmogaus teisių srityje visame pasaulyje pavyzdžiui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

21.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

56

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Petras Auštrevičius, Bas Belder, Victor Boştinaru, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Lorenzo Cesa, Georgios Epitideios, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule-Pēterse, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Wajid Khan, Stelios Kouloglou, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Kati Piri, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Michel Reimon, Sofia Sakorafa, Jean-Luc Schaffhauser, Anders Sellström, Alyn Smith, Jordi Solé, Dobromir Sośnierz, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, László Tőkés, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Doru-Claudian Frunzulică, Ana Gomes, Takis Hadjigeorgiou, Marek Jurek, Patricia Lalonde, Antonio López-Istúriz White, David Martin, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Marietje Schaake, Eleni Theocharous, Bodil Valero, Mirja Vehkaperä, Željana Zovko


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

56

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Iveta Grigule-Pēterse, Patricia Lalonde, Javier Nart, Jozo Radoš, Marietje Schaake, Ivo Vajgl, Mirja Vehkaperä

ECR

Bas Belder, Charles Tannock, Eleni Theocharous, Anders Primdahl Vistisen

GUE/NGL

Takis Hadjigeorgiou, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Miguel Urbán Crespo

PPE

Michèle Alliot-Marie, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Anders Sellström, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Željana Zovko

S&D

Nikos Androulakis, Victor Boştinaru, Eugen Freund, Doru-Claudian Frunzulică, Ana Gomes, Wajid Khan, Arne Lietz, Andrejs Mamikins, David Martin, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Gilles Pargneaux, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Kati Piri

VERTS/ALE

Klaus Buchner, Barbara Lochbihler, Michel Reimon, Alyn Smith, Jordi Solé, Bodil Valero

5

-

ECR

Marek Jurek

ENF

Jean-Luc Schaffhauser

NI

James Carver, Georgios Epitideios, Dobromir Sośnierz

1

0

PPE

László Tőkés

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. lapkričio 27 d.Teisinis pranešimas