Procedūra : 2018/0228(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0409/2018

Pateikti tekstai :

A8-0409/2018

Debatai :

PV 11/12/2018 - 21
CRE 11/12/2018 - 21

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 19.2
CRE 12/12/2018 - 19.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 17/04/2019 - 16.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0517
P8_TA(2019)0420

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1740kWORD 193k
28.11.2018
PE 625.415v02-00 A8-0409/2018

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014

(COM(2018)0438 – C8-0255/2018– 2018/0228(COD))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėjai: Henna Virkkunen, Marian-Jean Marinescu, Pavel Telička

(Bendra komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnis)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014

(COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0438),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 172 bei 194 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0255/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į ... Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos ir Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Regioninės plėtros komitetas nuomones (A8-0409/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(1)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) …/...

... m. ... ... d.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 ir 194 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  siekiant pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo ir siekiant skatinti darbo vietų kūrimą bei įgyvendinti ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus, Sąjungai reikia šiuolaikiškos, daugiarūšės ir gerai veikiančios infrastruktūros, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus, įskaitant nutolusius, atokiausius, salų, periferinius ir kalnuotus regionus, transporto, skaitmeniniame ir energetikos sektoriuose. Tokios jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų (be kita ko, riboto judumo asmenų), prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės ir tvaresnės socialinės rinkos ekonomikos ir kovos su klimato kaita;

(2)  Europos infrastruktūros tinklų priemone (toliau – Programa) siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir pritraukti finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių, kartu padidinant teisinį tikrumą ir laikantis technologinio neutralumo principo. Programa turėtų sudaryti galimybes visapusiškai išnaudoti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių tarpusavio sinergiją ir taip padidinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir suteikti galimybių optimizuoti įgyvendinimo išlaidas;

(2a)  Programa turėtų būti skatinamas visų Sąjungos regionų teritorinis prieinamumas ir junglumas, įskaitant atokius, atokiausius, salų, periferinius, kalnų ir tarpvalstybinius regionus, taip pat negyvenamas ir retai apgyvendintas vietoves;

(3)  Programa turėtų būti taip pat remiama ES kova su klimato kaita, aplinkos bei socialiniu požiūriu tvarūs projektai ir, jeigu taikytina, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai. Visų pirma reikėtų sustiprinti Programos indėlį siekiant Paryžiaus klimato susitarimo uždavinių ir tikslų bei siūlomų 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų ir ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo;

(4)  atsižvelgiant į klimato kaitos problemų sprendimo svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti(4). Planuojama, kad dėl veiksmų pagal šią Programą 60 proc. viso Programos finansinio paketo bus skirta klimato tikslams, be kita ko, remiantis Rio rodikliais. ▌ Klimato tikslus turi atitikti visos išlaidos, susijusios su geležinkelių ir vandens kelių infrastruktūra, įkrovimo infrastruktūra, alternatyviaisiais ir tvariaisiais degalais visų rūšių transportui, energijos vartojimo efektyvumu, ekologišku miesto transportu, elektros energijos perdavimu ir kaupimu, pažangiaisiais elektros energijos tinklais, CO2 transportavimu, atsinaujinančiąja energija, daugiarūšiu vežimu vidaus vandenų keliais ir dujų infrastruktūra▌. Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant bei įgyvendinant Programą ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų išvadas. Siekiant išvengti galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio infrastruktūros veikimui ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal Programą remiami projektai atitinkamais atvejais turėtų būti pritaikomi prie klimato kaitos pagal gaires, kurias Komisija turėtų parengti derindama jas su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis. Pagal Sąjungos tikslus ir įsipareigojimus sumažinti klimato kaitos poveikį, Programa skatinamas perėjimas prie tvaresnių transporto priemonių rūšių, pavyzdžiui, geležinkelių transporto, švaraus miesto transporto, jūrų ir vidaus vandenų transporto;

(5)  siekiant laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2016/2284/ES dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, 11 straipsnio c punkte, kai ataskaitos susijusios su Sąjungos lėšomis, kuriomis remiamos priemonės, kurių imtasi siekiant laikytis šios direktyvos tikslų, su išmetalų ar oro teršalų mažinimu pagal šią direktyvą susijusios išlaidos turėtų būti sekamos;

(6)  svarbus šios Programos tikslas yra padidinti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją ir papildomumą. Tuo tikslu darbo programose būtų galima realiai skirti dėmesio konkrečioms intervencijos sritims, pavyzdžiui, susijusioms su susietuoju ir automatizuotu mobilumu, tvariais alternatyviaisiais degalais (įskaitant atitinkamą infrastruktūrą visų rūšių transportui ir bendrą tarpvalstybinę infrastruktūrą), ir jomis turėtų būti didinamas lankstumas, kad šiuose sektoriuose būtų galima apjungti finansinę paramą. Skaitmeninių ryšių užtikrinimas galėtų tapti neatskiriama bendro intereso energetikos ir transporto srities projekto dalimi. Pagal Programą kiekvienam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius sinergiją užtikrinančius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Sektorių sinergija turėtų būti skatinama pasirinktiems veiksmams taikomais skyrimo kriterijais, taip pat numatant padidintą bendrą finansavimą;

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013(5) išdėstytose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairėse (toliau – TEN-T gairės) nustatoma TEN-T infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Tose gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas turi būti užbaigtas iki 2030 m. sukuriant naują infrastruktūrą ir iš esmės modernizuojant ir rekonstruojant dabartinę infrastruktūrą;

(7a)   pagal Programą finansuojami veiksmai, kuriais padedama plėtoti bendros svarbos projektus transporto sektoriuje, turėtų būti grindžiami visų transporto rūšių papildomumu, kad būtų sukurti efektyvūs, tarpusavyje susieti ir daugiarūšiai tinklai, taip siekiant užtikrinti junglumą visoje Sąjungoje;

(8)  siekiant įgyvendinti TEN-T gairėse nustatytus tikslus, pirmiausia būtina remti vykdomus TEN-T projektus, taip pat tarpvalstybines jungtis, kliūčių šalinimą, horizontaliuosius prioritetus, trūkstamas jungtis ir miestų transporto mazgus, be to, atitinkamais atvejais užtikrinti, kad remiami veiksmai veiklos rezultatų ir sąveikumo požiūriais atitiktų koridorių darbo planus, patvirtintus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsniu, ir bendrą tinklų plėtrą;

(8a)  tam tikrais atvejais vienos valstybės narės teritorijoje įgyvendinami projektai turi didelį tarpvalstybinį poveikį ir sukuria vertę kitose valstybėse, nes pagerinamas tarpvalstybinis junglumas pajūryje arba junglumas su toliau nuo kranto esančių teritorijų ekonomika už valstybės ribų. Todėl tokį poveikį turintys projektai taip pat turėtų būti laikomi tarpvalstybiniais;

(8b)  siekiant atsižvelgti į išimtines aplinkybes, susidariusias dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, būtina užtikrinti Airijos junglumą su žemynine Europa pakeičiant TEN-T koridorių išdėstymą ir sandarą, siekiant į pagrindinį ir visuotinį tinklą integruoti Airijos ir žemyninių uostų jūrų jungtis;

(9)  siekiant atsižvelgti į didėjančius transporto srautus ir tinklo raidą, reikėtų pritaikyti pagrindinio tinklo koridorių bei iš anksto nustatytų jų atkarpų išdėstymą ir pajėgumą. Toks pritaikymas pagrindiniame tinkle neturėtų daryti įtakos jo užbaigimui iki 2030 m., turėtų padidinti koridorių aprėptį ES teritorijoje ir būti proporcingas, kad būtų užtikrintas koridorių plėtros ir koordinavimo nuoseklumas ir veiksmingumas. Todėl pagrindinio tinklo koridorių ilgis neturėtų didėti daugiau nei 15 proc. Visuotinio tinklo pokyčius reikia stebėti ir vertinti, kad būtų galima užtikrinti atkarpų tinkamumą;

(10)  būtina skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, palankias pažangiam, sąveikiam, tvariam, daugiarūšiam, integraciniam, riboto judumo asmenims prieinamam, saugiam ir patikimam susisiekimui visų rūšių transporto priemonėmis visoje Sąjungoje. 2017 m. Komisija pristatė(6) komunikatą „Europa kelyje“ – rinkinį plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugumą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį mobilumą, darbuotojams užtikrinti tinkamas sąlygas ir poilsio laiką. Šioms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, kai tinka, skiriama per šią Programą, pavyzdžiui, siekiant paspartinti išmaniųjų tachografų diegimą naujose ir senose transporto priemonėse;

(11)  kalbant apie naująsias technologijas ir inovacijas, TEN-T gairėse reikalaujama, kad TEN-T sudarytų galimybę mažinti visų rūšių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindamas efektyvų energijos vartojimą ir alternatyviųjų degalų naudojimą, kartu laikantis technologinio neutralumo principo. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES(7) nustatoma bendra visų rūšių transportui skirtų alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant kuo labiau sumažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir transporto poveikį aplinkai ir klimatui, be to, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad viešoji įkrovimo prieiga arba viešai prieinamas degalų papildymo punktai būtų pradėti naudoti ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Kaip nurodoma 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlymuose(8), būtina sukurti visapusišką rinkinį priemonių, kuriomis būtų skatinamas mažataršis judumas, prireikus jam numatant finansinę paramą, jeigu rinkos sąlygos pakankamų paskatų nesiūlo;

(12)  Komunikate „Tvarus judumas Europai: saugu, susieta ir švaru“(9) Komisija pabrėžė, kad automatizuoti automobiliai ir pažangios ryšių sistemos padidins automobilių saugumą, sudarys sąlygas paprasčiau jais dalytis ir suteiks daugiau galimybių jais naudotis visiems gyventojams, įskaitant tuos, kurie dabar gali neturėti prieigos prie susisiekimo paslaugų, pavyzdžiui, pagyvenusiems ir riboto judumo žmonėms. Taigi Komisija taip pat pasiūlė parengti „ES strateginį veiksmų planą dėl kelių eismo saugumo“ ir peržiūrėti Direktyvą 2008/096 dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo. Kiti teisės aktai, kaip antai Direktyva 2004/54 dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų, taip pat turi būti pritaikyti prie naujų transporto sektoriaus saugos ir skaitmeninimo standartų. Saugos gerinimas turi būti prioritetas ir geležinkelių sektoriuje. Visų pirma, svarbu investuoti į saugą pervažose (t. y. signalizavimą, infrastruktūros gerinimą). 2012 m. ES buvo 114 000 geležinkelio pervažų. Jose įvyko 573 didelės avarijos, kuriose žuvo 369 žmonės ir 339 buvo rimtai sužeisti (Europos geležinkelio agentūros 2014 m. ataskaita). Todėl ES lygmeniu turi būti nustatytos didelį pavojų saugumui keliančios geležinkelio pervažos, siekiant pagerinti minėtą infrastruktūrą, kuri ilgainiui turi būti pakeista tiltais ir požeminėmis perėjomis;

(13)  siekiant pagerinti transporto projektų užbaigimą mažiau išvystytose tinklo dalyse, Sanglaudos fondo lėšas reikėtų pervesti Programai, kuri skirta finansuoti transporto projektams valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus. Pradiniame etape ▌ vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką turėtų būti paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą. Pradinio etapo pabaigoje Programai pervesti ištekliai, kurie nebuvo skirti transporto infrastruktūros projektams, turėtų būti konkurencingai paskirstyti projektams valstybėse narėse, kurios atitinka finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pirmumą teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Komisija turėtų remti valstybių narių, atitinkančių finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pastangas plėtoti tinkamą projektų sistemą, visų pirma stiprinant atitinkamų viešojo administravimo įstaigų institucinius pajėgumus;

(14)  po 2017 m. lapkričio mėn. bendro komunikato „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“(10) 2018 m. kovo 28 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai priimtame „Karinio mobilumo veiksmų plane“(11) pabrėžiama, kad transporto infrastruktūros politika suteikia akivaizdžią galimybę padidinti gynybos reikmių ir TEN-T sinergiją, apskritai siekiant pagerinti judumą visoje Sąjungoje. Veiksmų plane nurodoma, kad iki 2018 m. vidurio Taryba raginama apsvarstyti ir patvirtinti karinius su transporto infrastruktūra susijusius reikalavimus, o iki 2019 m. Komisijos tarnybos nustatys transeuropinio transporto tinklo dalis, tinkamas ir dvejopam (civiliniam ir kariniam) infrastruktūrų naudojimui, įskaitant, kai yra tokia galimybė, esamos infrastruktūros atnaujinimą. Ta infrastruktūra visada bus dvejopo naudojimo. Sąjungos lėšos dvejopos paskirties projektų įgyvendinimui turėtų būti skiriamos pagal Programos darbo programas, įgyvendinant išmatuojamus veiksmus, kurie atitinka taikytinus reikalavimus, nustatytus pagal veiksmų planą;

(14a)  Sąjungos veiksmų plano dėl dvejopo (civilinio ir gynybos) mobilumo nustatymas yra pagrindinio tikslo gerinti ES mobilumą ir kartu spręsti logistikos ir mobilumo uždavinius, su kuriais susiduriama įgyvendinant Europos Sąjungos bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), dalis. Šiuo tikslu būtina suderinti tarpvalstybinius standartus ir muitinių taisykles, taip pat administracines ir teisėkūros procedūras. ES bendrosios įmonės, be kita ko, atliks esminį vaidmenį suderinant administracines ir teisėkūros procedūras tiek vystant EITP, tiek Veiksmų planą dėl dvejopo (civilinio ir gynybos) mobilumo atžvilgiu. Dvejopas (civilinis ir gynybos) mobilumas padės vystyti EITP, ypač biudžeto ir naujų ir būsimų poreikių tenkinimo priemonių atžvilgiu;

(15)  Komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(12) Komisija išryškino specialias atokiausių regionų reikmes transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir būtinybę teikti pakankamą Sąjungos finansavimą joms patenkinti, be kita ko, per Programą, taikant ne didesnes kaip 85 proc. bendro finansavimo normas;

(16)  atsižvelgiant į didelius investicijų poreikius siekiant užbaigti kurti TEN-T pagrindinį tinklą iki 2030 m. (numatoma 350 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu) ir TEN-T visuotinį tinklą iki 2050 m. ir būtinybę pritraukti investicijų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, skaitmeninimui ir miestams (numatoma 700 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu), tikslinga išsaugoti reikiamą transporto sektoriaus biudžetą, laikantis 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pradžioje numatyto biudžeto, ir kuo efektyviau panaudoti įvairias Sąjungos finansavimo programas ir priemones bei taip kuo labiau padidinti Sąjungos remiamų investicijų pridėtinę vertę. Tai būtų pasiekta racionalizuojant investavimo procesą ir užtikrinant transporto projektų bazės matomumą ir atitinkamų Sąjungos programų, pirmiausia Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo ir „InvestEU“, tarpusavio darną. Visų pirma atitinkamais atvejais reikėtų atsižvelgti į reikiamas sąlygas, išdėstytas Reglamento (ES) ... [Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (BNR)] IV priede;

(17)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/2013(13) nustatomi transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetai, kuriuos reikia įgyvendinti, kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslai, nustatomi bendro intereso projektai, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti tuos prioritetus, ir nustatomos su leidimų išdavimu, visuomenės dalyvavimu ir reguliavimu susijusios priemonės, kad būtų paspartintas ir (arba) palengvintas tų projektų įgyvendinimas, įskaitant bendruosius kriterijus, pagal kuriuos tokiems projektams gali būti suteikta Sąjungos finansinė parama. Reikėtų persvarstyti bendro intereso projektų sąrašą ir TEN-T gaires, visapusiškai atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo ir Sąjungos 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio klimato kaitos ir energetikos tikslus;

(18)  Direktyvoje ... [Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos nauja redakcija] pabrėžiamas poreikis sukurti reglamentavimo sistemą, pagal kurią būtų geriau naudojamos Sąjungos lėšos, aiškiai nurodant reikiamus veiksmus, kuriais būtų remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiosios energijos klausimais;

(19)  nors, siekiant atsinaujinančiosios energijos plėtros, tinklų infrastruktūros sukūrimui ir toliau teikiama pirmenybė, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais integravimas ir pažangios ir efektyvios energetikos sistemos kūrimas, įskaitant saugojimo ir reguliavimo apkrova sprendimus, padedančius suderinti tinklą, atitinka požiūrį, patvirtintą iniciatyvoje „Švari energija visiems europiečiams“, pagal kurią numatyta kolektyvinė atsakomybė 2030 m. pasiekti plataus užmojo atsinaujinančiosios energijos tikslą, ir pakeistas politikos kontekstas, užtikrinant teisingą ir tinkamą socialinį perėjimą ir užsibrėžiant ryžtingus ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

(20)  įgyvendinant Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, novatoriškos infrastruktūros technologijos, leidžiančios pereiti prie mažo išmetalų kiekio energijos ir mobilumo sistemų bei padidinti energijos tiekimo saugumą siekiant didesnės Sąjungos energetinės nepriklausomybės, yra labai svarbios. Visų pirma 2017 m. lapkričio 23 d. komunikate „Komunikatas dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo“(14) Komisija pabrėžė, kad elektros energijos vaidmuo, kai iki 2030 m. atsinaujinančioji energija sudarys pusę elektros gamybos, transporto, pramonės, šildymo ir vėsinimo sektorius, kuriuose iki šio dominuoja iškastinis kuras, vis labiau skatins mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl atitinkamai daugiau transeuropinės energetikos infrastruktūros politikos dėmesio turi būti skiriama elektros energijos jungtims, elektros energijos saugykloms, pažangiųjų tinklų projektams ir investicijoms į dujų infrastruktūrą. Norint lengviau įgyvendinti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus, užtikrinti vidaus rinkos integraciją ir tiekimo saugumą, atitinkamas dėmesys ir pirmenybė turėtų būti skiriami technologijoms ir projektams, kurie padeda pereiti prie mažataršės ekonomikos. Komisija sieks padidinti tarpvalstybinių pažangiųjų tinklų, novatoriškų saugyklų ir anglies dioksido transportavimo projektų, kurie bus remiami pagal programą, skaičių;

(20a)  reikia remti pažangiųjų elektros energijos tinklų projektus, kai tokie projektai apima elektros energijos gamybą, paskirstymą ar vartojimą naudojant realiojo laiko sistemos valdymą ir turi įtakos tarpvalstybiniams energijos srautams. Energetikos projektai taip pat turėtų atspindėti pagrindinį pažangiųjų tinklų vaidmenį energetikos pertvarkoje, o Programos parama turėtų padėti panaikinti finansavimo deficitą, kuris dabar trukdo investicijoms į didelio masto pažangiųjų tinklų technologijų diegimą;

(20b)  elektros tinklų jungčių atžvilgiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/... [dėl energetikos sąjungos valdymo] nustatomas tikslas iki 2030 m. sujungti 15 proc. valstybių narių elektros energijos gamybos. Programa turėtų padėti įgyvendinti šį tikslą;

(21)  bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas priklauso nuo pagrindinės skaitmeninio junglumo infrastruktūros. Europos pramonės skaitmeninimas ir transporto, energetikos, sveikatos priežiūros ir viešojo administravimo bei panašių sektorių modernizavimas priklauso nuo visuotinių galimybių naudotis patikimais, prieinamais, didelio ir itin didelio pralaidumo tinklais. Skaitmeninis junglumas tapo vienu iš lemiamų veiksnių, padedančių įveikti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, nes juo remiamas vietos ekonomikos modernizavimas ir skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas. Programos intervencinių priemonių skaitmeninio junglumo infrastruktūros srityje aprėptis turėtų būti taip pritaikyta, kad atitiktų jos augančią svarbą ekonomikai ir visai visuomenei. Taigi būtina nustatyti bendro intereso skaitmeninio junglumo projektus, kurių reikia Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams pasiekti, ir panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014(15);

(22)  Komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“(16) (Gigabitinės visuomenės strategija) išdėstyti 2025 m. strateginiai tikslai, kuriais siekiama optimizuoti investicijas į skaitmeninio junglumo infrastruktūrą. Direktyva (ES) 2018/... [Europos elektroninių ryšių kodeksu] siekiama, be kita ko, sukurti reglamentavimo aplinką, kurioje būtų skatinamos privačiosios investicijos į skaitmeninio junglumo tinklus. Vis dėlto akivaizdu, kad dėl įvairių veiksnių (pavyzdžiui, atokumo ir teritorinių ar geografinių ypatumų, mažo gyventojų tankumo, įvairių socialinių ir ekonominių veiksnių) tinklų diegimui dėl riboto jam skirtų sąnaudų efektyvumo reikės skubiai skirti daugiau dėmesio visoje Sąjungoje. Todėl Programa turėtų būti taip pat siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp kaimo ir miesto vietovių, kad ji padėtų įgyvendinti šiuos Gigabitinės visuomenės strategijoje nustatytus strateginius tikslus, papildant paramą, teikiamą diegiant itin didelio pralaidumo tinklus pagal kitas programas, visų pirma finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir „InvestEU“ fondo;

(23)  nors visi prie interneto prijungti skaitmeninio junglumo tinklai yra iš esmės transeuropiniai (daugiausia dėl taikomųjų prietaikų ir paslaugų, kurioms veikti sudaro sąlygas), teikiant paramą pagal Programą pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmams, kurių didžiausias numatomas poveikis būtų daromas bendrajai skaitmeninei rinkai, be kita ko, juos suderinus su Gigabitinės visuomenės strategijos komunikato tikslais, ir ekonomikos bei visuomenės skaitmeninei transformacijai, atsižvelgiant į nustatytas įgyvendinimo kliūtis ir rinkos nepakankamumo problemas;

(24)  mokyklos, universitetai, bibliotekos, vietos, provincijos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos, pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai, ligoninės ir sveikatos centrai, transporto mazgai ir intensyvią skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės yra subjektai ir vietos, kurie gali lemti svarbius socialinės ir ekonominės plėtros procesus ten, kur jie veikia, įskaitant kaimo vietoves ir retai gyvenamas teritorijas. Tokie socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai turi pirmauti gigabitinio junglumo srityje, kad Europos gyventojams, įmonėms ir vietos bendruomenėms suteiktų galimybę gauti geriausias paslaugas ir prietaikas. Programa turėtų būti remiama šių socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų padidinta galimybė naudotis gigabitiniu junglumu ir didelės spartos junglumu, įskaitant pažangiausią mobilųjį junglumą, siekiant kuo didesnio jų teigiamo šalutinio poveikio plačiajai ekonomikai ir visuomenei, taip pat sukuriant didesnę junglumo ir paslaugų paklausą;

(25)  be to, atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendinamą iniciatyvą „WiFi4EU“, pagal Programą ir toliau turėtų būti remiamas nemokamas, saugus, aukštos kokybės, vietos belaidis junglumą vietos visuomeninio gyvenimo centruose, įskaitant visuomeninės paskirties subjektus, kaip antai viešojo sektoriaus institucijas ir viešųjų paslaugų teikėjus, ir plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves, kad vietos bendruomenėse būtų skatinama Sąjungos skaitmeninės ekonomikos vizija;

(25a)  skaitmeninė infrastruktūra yra svarbus inovacijų pagrindas. Siekiant kuo didesnio Programos poveikio, joje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama infrastruktūros finansavimui. Todėl atskiros skaitmeninės paslaugos ir prietaikos, pavyzdžiui, įvairios išsklaidytosios operacijų knygos technologijos arba dirbtinio intelekto taikymas, turėtų būti pašalintos iš Programos taikymo srities ir atitinkamais atvejais įgyvendinamos naudojant kitas priemones, pavyzdžiui, skaitmeninę Europą. Taip pat svarbu kuo labiau padidinti įvairių programų tarpusavio sinergiją;

(26)  prognozuojamų naujos kartos skaitmeninių paslaugų, tokių kaip daiktų interneto paslaugos ir prietaikos, kurios turėtų duoti didelės naudos įvairiuose sektoriuose ir apskritai visai visuomenei, gyvybingumui reikės nepertraukiamos tarpvalstybinės 5G tinklų aprėpties, pirmiausia siekiant leisti naudotojams ir objektams palaikyti ryšį judant. Tačiau 5G diegimo išlaidų pasidalijimo scenarijai šiuose sektoriuose lieka neaiškūs, o kai kuriose svarbiose srityse pastebima komercinio diegimo rizika yra labai didelė. Tikimasi, kad svarbiausios sritys pirmuoju naujų prietaikų etapu susietojo susisiekimo srityje bus kelių koridoriai ir geležinkelių jungtys, todėl jos yra svarbūs tarpvalstybiniai finansavimo pagal šią Programą projektai;

(27)  dėl nesusietų teritorijų visose Sąjungos dalyse, įskaitant centrines dalis, susidaro pralaidumo kliūtys ir neišnaudojamas bendrosios skaitmeninės rinkos potencialas. Daugumoje kaimo ir atokių vietovių aukštos kokybės internetinis junglumas gali labai padėti išvengti skaitmeninės atskirties, izoliacijos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo, nes sumažėtų ir prekių tiekimo, ir paslaugų teikimo kaina, taip iš dalies kompensuojant atokumą. Aukštos kokybės internetinis junglumas būtinas naujoms ekonomikos galimybėms, kaip antai tiksliajam ūkininkavimui arba bioekonomikos plėtrai kaimo vietovėse. Programa turėtų padėti užtikrinti itin didelio pralaidumo fiksuotą ar belaidį ryšį visuose Europos kaimų ir miestų namų ūkiuose daugiausia dėmesio skiriant tiems diegimo atvejams, kai pastebimas tam tikras rinkos nepakankamumas, kurį galima panaikinti mažo intensyvumo dotacijomis. Tokiu būdu programa turėtų būti siekiama visapusiškos namų ūkių ir teritorijų aprėpties, nes spragas jau aprėptoje teritorijoje vėliau panaikinti yra neekonomiška;

(28)  siekiant užtikrinti būtiną perteklių tokiai svarbiai infrastruktūrai ir padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą ir atsparumą, reikia įdiegti magistralinius elektroninių ryšių tinklus, be kita ko, naudojant jūrinius kabelius, jungiančius Europos teritorijas su trečiosiomis valstybėmis kituose žemynuose arba Europos salas ar užjūrio teritorijas sujungiant su žemynu. Vis dėlto tokie projektai be viešosios paramos dažnai yra komerciniu požiūriu neperspektyvūs;

(29)  veiksmais, kuriais prisidedama prie bendro intereso projektų skaitmeninio junglumo infrastruktūros srityje, diegiamos geriausios prieinamos ir tinkamos technologijos ir tuo pačiu metu siūlomas geriausias pažangiausių technologijų (pralaidumo, perdavimo saugumo, tinklo atsparumo bei kibernetinio saugumo požiūriu) ir sąnaudų efektyvumo santykis, tad jiems reikėtų teikti pirmenybę rengiant darbo programas pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Siekiant užtikrinti kuo didesnę socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą, diegiant itin didelio pralaidumo tinklus gali būti pasinaudota pasyviąja infrastruktūra. Galiausiai paskirstant veiksmų prioritetus reikia atsižvelgti į galimą teigiamą papildomą poveikį ryšio srityje, pavyzdžiui, kai įgyvendinant projektą galima sudaryti palankesnes sąlygas būsimų projektų įgyvendinimui, kad ateityje būtų labiau aprėptos iki šiol neaprėptos teritorijos ir gyventojai;

(30)  Sąjunga yra sukūrusi savo palydovinę vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (PNT) technologiją (EGNOS / GALILEO) ir savo Žemės stebėjimo sistemą („Copernicus“). Ir EGNOS / GALILEO, ir „Copernicus“ siūlo pažangias paslaugas, teikiančias svarbią ekonominę naudą viešiesiems ir privatiesiems naudotojams. Todėl bet kokia Programos lėšomis finansuojama transporto, energetikos arba skaitmeninio ryšio infrastruktūra, kurioje naudojamos PNT arba Žemės stebėjimo paslaugos, turėtų būti techniškai suderinama su EGNOS / GALILEO ir „Copernicus“;

(31)  teigiami pirmojo 2017 m. paskelbto kvietimo teikti paraiškas dėl derinimo projektų pagal šią programą rezultatai patvirtino ES dotacijų naudojimo svarbą ir pridėtinę vertę skiriant jas kartu su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, finansavimu. Derinimas turėtų padėti pritraukti privačių investicijų ir užtikrinti bendro viešojo sektoriaus įnašo svertinį poveikį, atsižvelgiant į „InvestEU“ programos tikslus. Taigi pagal Programą reikėtų ir toliau remti veiksmus, leidžiančius derinti ES dotacijas su kitais finansavimo šaltiniais. Transporto sektoriuje derinimo operacijos neturi viršyti 10 proc. specialiųjų paketų apimties;

(31a)  transporto sektoriuje derinimo veiksmai visų pirma turėtų būti skirti projektams, kuriais siekiama sektoriaus skaitmeninimo, ypač SESAR ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos, iš kurių tikimasi gauti finansinės grąžos;

(32)  šios Programos politikos tikslai taip pat bus įgyvendinami naudojant finansines priemones ir biudžeto garantiją pagal „InvestEU“ fondo politikos liniją (-as) [...]. Veiksmais pagal Programą reikėtų didinti investicijas proporcingai ir tinkamai sprendžiant rinkos nepakankamumo problemas arba neoptimalaus finansavimo padėtį, nedubliuoti ir neišstumti privačiojo finansavimo ir aiškiai teikti Europos pridėtinę vertę;

(33)  siekiant sudaryti palankias sąlygas integruotai inovacijų ciklo plėtrai, būtina užtikrinti naujoviškų sprendimų, suformuluotų įgyvendinant Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, ir naujoviškų sprendimų, diegiamų remiant Europos infrastruktūros tinklų priemonei, tarpusavio papildomumą. Todėl sinergija su programa „Europos horizontas“ užtikrins: a) kad būtų nustatyti ir programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso metu įtvirtinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai ES transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; b) kad pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę būtų glaudžiai bendradarbiaujama su programa „Europos horizontas“ vykdant didelio masto novatoriškų technologijų ir sprendimų, visų pirma parengtų pagal programą „Europos horizontas“, plėtojimo ir diegimo procesus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose, taip pat užtikrinant šių sektorių tarpusavio sinergiją; c) kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir duomenimis tarp programos „Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektų, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į visiškai rinkai pritaikytas programos „Europos horizontas“ technologijas, kurias būtų galima toliau diegti naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę;

(34)  šiuo reglamentu nustatomas viso 2021–2027 m. laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [atitinkamai pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą atnaujinama nuoroda į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punktą]. Toks finansinis paketas turėtų būti išlaikytas visą programos laikotarpį jo nemažinant ir neperskirstant jo lėšų kitoms programoms, kad visą šį laikotarpį būtų išsaugota ne tik pradinė pusiausvyra, bet ir kompromisai ir teminis bei teritorinis pasiskirstymas;

(35)  Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, visų pirma atitinkamais atvejais Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, Europos investicijų stabilizavimo priemonės, „InvestEU“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės atitinkamos finansinės paramos pridėtinę vertę. Be to, finansinė parama turėtų būti naudojama atitinkamais atvejais užtikrinant darną su atitinkamais Sąjungos ir nacionalinius energetikos ir klimato planais;

(36)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente. Jose visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarka, pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuojamos finansų pareigūnų atsakomybės patikros. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat:

a)  yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir rezultatyvaus ES finansavimo sąlygų, kaip nurodyta Reglamente ... dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, ir

b)  yra susijusios su priemonėmis, kuriomis fondų veiksmingumas susiejamas su patikimu ekonomikos valdymu, kaip nurodyta Reglamente ..., kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės;

(37)  šiame reglamente nurodyti finansavimo būdai bei įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkamai pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės priemonių išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąją normą ir vieneto įkainius, taip pat Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje nurodytą su išlaidomis nesusijusį finansavimą;

(38)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Sąjungos programose gali dalyvauti vykdydamos bendradarbiavimą pagal EEE susitarimą, kuriame numatoma, kad programos įgyvendinamos priėmus sprendimą pagal tą susitarimą. Be to, trečiosios valstybės gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata dėl būtinų teisių ir prieigos, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, suteikimo;

(39)  Finansiniu reglamentu nustatytos dotacijų skyrimo taisyklės. Norint atsižvelgti į pagal Programą remiamų veiksmų specifiškumą ir užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą į Programos taikymo sritį patenkančiuose sektoriuose, būtina pateikti papildomus duomenis, susijusius su tinkamumo ir skyrimo kriterijais. Be to, Komisija ir (arba) vykdomosios įstaigos, atsakingos už programos įgyvendinimą, nėra įgaliotos nustatyti šiame reglamente nenumatytų papildomų įpareigojimų, susijusių su veiksmų atranka ir jų finansavimu. Nenukrypstant nuo Finansinio reglamento, tam tikrais atvejais darbo programose gali būti numatytos supaprastintos procedūros, kai kvietimai teikti pasiūlymus neturi strateginio poveikio;

(39a)  remiantis Finansiniu reglamentu, atrankos ir skyrimo kriterijai nustatomi darbo programose. Transporto sektoriuje reikėtų įvertinti projekto kokybę ir svarbą, kartu atsižvelgiant į jo numatomą poveikį ES junglumui, jo atitiktį prieinamumo reikalavimams ir jo strategiją, susijusią su būsimais priežiūros poreikiais;

(40)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(17), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(18), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(19) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193(20) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei tinkama, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos baudžiamosios veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(21), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams bei užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(40a)  sėkmingas programos įgyvendinimas labai priklauso nuo bendrame projekte dalyvaujančių subjektų bendradarbiavimo lygio. Todėl skatinama sukurti bendrosios įmonės struktūrą, be kita ko, pasitelkiant didesnes bendro finansavimo normas;

(41)  remiantis [tinkamai atnaujinti nuorodą pagal naująjį sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES(22) 94 straipsniu] užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(42)  Sąjunga turėtų siekti nuoseklumo ir sinergijos su išorės politikai skirtomis Sąjungos programomis, įskaitant pasirengimo narystei pagalbą pagal įsipareigojimus, prisiimtus atsižvelgiant į komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“(23);

(43)  kai trečiosios valstybės ar subjektai, įsisteigę trečiosiose valstybėse, dalyvauja veiksmuose, kuriais prisidedama prie bendro intereso arba tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų, finansinė pagalba turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jeigu ji būtina šių projektų tikslams įgyvendinti;

(43a)  pagal Direktyvos 2014/25/ES 85 straipsnį, bet koks pasiūlymas, pateiktas skirti viešojo pirkimo sutartį pagal EITP bendrai finansuojamą projektą, gali būti atmestas, jeigu trečiųjų šalių kilmės produktų dalis sudaro daugiau kaip 50 proc. bendros šio pasiūlymo produktų vertės ir Sąjunga su tomis trečiosiomis šalimis nėra sudariusi nei daugiašalio, nei dvišalio susitarimo, kuriuo Sąjungos įmonėms būtų užtikrinamos panašios ir veiksmingos galimybės patekti į tų trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas;

(44)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(24) 22 ir 23 punktus būtina įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus (pavyzdžiui, dėl atsparumo klimato kaitai didinimo), kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Komisija turėtų atlikti vertinimus ir pranešti jų rezultatus Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kad būtų įvertintas finansavimo veiksmingumas ir efektyvumas bei jo poveikis bendriems Programos tikslams, ir atlikti būtinus pakeitimus;

(45)  reikėtų taikyti skaidrias, atskaitingumą užtikrinančias ir tinkamas stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemones, įskaitant išmatuojamus rodiklius, kad būtų galima atlikti vertinimus ir teikti ataskaitas apie Programos pažangą siekiant bendrojo ir konkrečių šiame reglamente nustatytų tikslų, taip pat siekiant informuoti apie jos laimėjimus. Šia atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų tinkami atliekant išsamią pasiektos pažangos ir pagrindinio tinklo koridoriuose patirtų sunkumų analizę ir kad tie duomenys ir rezultatai būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Būtina sukurti proporcingus ataskaitų teikimo reikalavimus Sąjungos lėšų gavėjams, kad būtų galima rinkti Programai svarbius duomenis;

(45a)  Programa turėtų būti įgyvendinama vykdant darbo programas. Komisija iki 2021 m. kovo mėn. pabaigos turėtų parengti bendrąją programą, į kurią būtų įtrauktas numatytas darbo programų tvarkaraštis, kvietimai, jų sritys ir skirtas finansavimas bei kita informacija, kurios reikia, kad visą Programos įgyvendinimo laikotarpį būtų užtikrintas skaidrumas ir nuspėjamumas ir būtų pagerinta projektų kokybė;

(45a)  turėtų būti atliktas išsamus Programos vertinimas, kuriuo užtikrinama Programos investavimo prioritetų atitiktis Sąjungos įsipareigojimams klimato kaitos srityje;

(46)  siekiant papildyti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai, susiję su darbo programų ir bendrosios programos priėmimu;

(47)  siekiant prireikus pritaikyti Programos stebėsenai taikomus rodiklius ▌ ir transporto pagrindinio tinklo koridorių apibrėžtį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos šio reglamento priedo I, II ir III dalys ir kariniai reikalavimai, nustatomas arba iš dalies keičiamas transeuropinio transporto tinklo dalių, tinkamų kariniam transportui, sąrašas, nustatomas arba iš dalies keičiamas prioritetinių dvejopo naudojimo infrastruktūros projektų sąrašas bei veiksmų, susijusių su kariniu mobilumu, tinkamumo finansuoti vertinimo procedūra. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(48)  siekiant aiškumo, Reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 turėtų būti panaikinti. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 29 straipsnį, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 913/2010(25) priedas dėl krovinių vežimo koridorių sąrašo, reikėtų palikti galioti;

(49)  siekiant laiku priimti šiame reglamente nustatytus įgyvendinimo aktus, būtina, kad jis įsigaliotų iš karto, kai tik jis bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnisDalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė (toliau – Programa).

Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnisApibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  veiksmai – veikla, kuri, kaip nustatyta, yra finansiškai ir techniškai savarankiška, kurios įvykdymo terminas yra nustatytas ir kuri yra būtina įgyvendinant projektą;

b)  alternatyvieji degalai – bet kokioms transporto rūšims skirti alternatyvieji degalai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 1 dalyje;

c)  asocijuotoji valstybė – trečioji valstybė, kuri yra susitarimo su Sąjunga, pagal kurį jai leidžiama dalyvauti Programoje pagal 5 straipsnį, šalis;

ca)  paramos gavėjas – bet kuris subjektas, atrinktas Sąjungos finansinei paramai gauti pagal tinkamumo kriterijus, nustatytus šio reglamento 11 straipsnyje, ir pagal Finansinio reglamento [197] straipsnį;

d)  derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/XXX (Finansinio reglamento) [2 straipsnio 6 punktą], kuriomis negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

da)  pralaidumo kliūtis – fizinė, techninė arba funkcinė kliūtis, dėl kurios sistema sutrikdoma taip, kad paveikiamas tolimojo nuotolio arba tarpvalstybinių srautų tęstinumas, ir kurią galima pašalinti sukuriant naują infrastruktūrą arba iš esmės modernizuojant esamą infrastruktūrą, tokiu būdu atliekant svarbius patobulinimus, kuriais pašalinami pralaidumo kliūčių sukelti suvaržymai;

e)  visuotinis tinklas – transporto infrastruktūra, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių;

f)  pagrindinis tinklas – transporto infrastruktūra, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyrių;

g)  pagrindinio tinklo koridorius – priemonė, kuria sudaromos palankesnės sąlygos koordinuotai diegti pagrindinį tinklą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 IV skyriuje ir nurodyta šio reglamento priedo III dalyje pateiktame sąraše;

ga)  tarpvalstybinė jungtis – transporto sektoriaus projektai, apimantys geležinkelio, automobilių kelių, vidaus vandenų ar jūros kelių atkarpas tarp valstybių narių ar tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės, arba vienoje valstybėje narėje įgyvendinamas projektas, kuris turi didelį tarpvalstybinį poveikį, nes juo didinami tarpvalstybiniai srautai tarp dviejų valstybių narių;

h)  tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas – projektas, atrinktas arba atitinkantis reikalavimus, kad būtų atrinktas, pagal bendradarbiavimo susitarimą ar bet kurį kitą valstybių narių tarpusavio arba valstybių narių ir trečiųjų valstybių susitarimą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/... [1](26)+ [9 arba 11 straipsnyje], planuojant arba diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius pagal šio reglamento priedo IV dalyje nustatytus kriterijus;

ha)   principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – energetikos srityje atliekant planavimą, priimant su politika ir investicijomis susijusius sprendimus skiriamas ypatingas dėmesys alternatyvioms ekonomiškai efektyvioms energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, kuriomis užtikrinamas didesnis energijos paklausos ir energijos tiekimo efektyvumas, visų pirma galutinių vartotojų suvartojamo energijos kiekio mažinimo ekonomiškai efektyviu būdu priemonėms, apkrovos atsako iniciatyvoms ir efektyvesnei energijos konversijai, perdavimui ir paskirstymui, kartu užtikrinant, kad būtų pasiekti atitinkamų sprendimų tikslai;

i)  skaitmeninio junglumo infrastruktūra – itin didelio pralaidumo tinklai, 5G sistemos, itin aukštos kokybės vietos belaidis ryšys, magistraliniai tinklai bei skaitmeninės veiklos platformos, tiesiogiai susijusios su transporto ir energetikos infrastruktūra;

j)  5G sistemos – skaitmeninio ryšio infrastruktūros elementai, pagrįsti visuotiniais judriojo ir belaidžio ryšio technologijos, naudojamos junglumo ir pridėtinės vertės paslaugoms, standartais ir pasižymintys pažangiais veiklos rodikliais, pavyzdžiui, labai didele duomenų perdavimo sparta ir pajėgumu, nedidele delsa, dideliu patikimumu arba galimybe palaikyti daug prijungtų įrenginių;

k)  5G koridorius – transporto linija, kelias, geležinkelis arba vidaus vandenų kelias, visiškai aprėpti skaitmeninio junglumo infrastruktūros, visų pirma 5G sistemų, leidžiančios nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas, tokias kaip susietasis ir automatizuotas mobilumas, bei panašias geležinkeliams ar skaitmeniniam junglumui vidaus vandenų keliuose skirtas pažangaus mobilumo paslaugas;

ka)  trūkstama jungtis – visų rūšių transportui skirta TEN-T tinklo koridoriaus arba pagrindiniam ar visuotiniam tinklui sujungti su TEN-T tinklo koridoriais skirta transporto atkarpa, kurios stinga arba kuri turi vieną ar daugiau pralaidumo kliūčių, pažeidžiančių TEN-T koridoriaus tęstinumą;

l)  su transporto ir energetikos infrastruktūra tiesiogiai susijusios skaitmeninės veiklos platformos – fiziniai ir virtualūs informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ištekliai, veikiantys kartu su ryšių infrastruktūra ir palaikantys transporto ir (arba) energetikos infrastruktūros duomenų srautą, saugojimą, tvarkymą ir analizę;

m)  bendro intereso projektas – projektas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 arba Reglamente (ES) Nr. 347/2013, arba šio reglamento 8 straipsnyje;

n)  tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, kartografiniai, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir patvirtinimo tyrimai (be kita ko, naudojant programinę įrangą) ir bet kokia kita techninės paramos priemonė, įskaitant išankstinius projekto nustatymo, rengimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, kaip antai atitinkamų vietų žvalgymas ir finansinio paketo parengimas;

o)  socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai – subjektai, kurie, atsižvelgiant į jų veiklos uždavinius, pobūdį ar vietovę, gali tiesiogiai ar netiesiogiai teikti svarbią socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms aplinkinėje teritorijoje arba savo įtakos zonoje;

p)  trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Europos Sąjungos narė;

q)  itin didelio pralaidumo tinklai – itin didelio pralaidumo tinklai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/XXX [Europos elektroninių ryšių kodeksas] [2 straipsnio 2 punkte];

r)  darbai – sudedamųjų dalių, sistemų ir paslaugų, įskaitant programinę įrangą, pirkimas, tiekimas ir diegimas, su projektu susijusios projektavimo, statybos ir įrengimo veiklos vykdymas, įrenginių priėmimas ir projekto pradėjimas;

ra)  dvejopos (civilinės ir gynybinės) paskirties infrastruktūra – infrastruktūra, daugiausiai naudojama civiliniais tikslais, tačiau taip pat strategiškai svarbi gynybos ir krizių valdymo tikslais ir pritaikoma dvejopo (civilinio ir karinio) naudojimo reikmėms.

3 straipsnisTikslai

1.  Bendrasis Programos tikslas – kurti, plėtoti ir modernizuoti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais, siekiant prisidėti prie Europos konkurencingumo didinimo, prieigos prie vidaus rinkos plėtros ir pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, stiprinti teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą, padedant įgyvendinti ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus ir visapusiškai sutelkiant dėmesį į transporto, energetikos ir skaitmeninių sektorių sinergiją.

2.  Konkretūs Programos tikslai:

a)  transporto sektoriuje:

i)  padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su veiksmingais, sujungtais, sąveikiais ir daugiarūšiais tinklais ir infrastruktūra pažangiam, tvariam, integraciniam, prieinamam, saugiam ir patikimam mobilumui užtikrinti bei Europos transporto erdvei sukurti;

ii)  pritaikyti kariniam transportui tinkamas transeuropinio transporto tinklo dalis, kad jos atitiktų dvejopus (civilinius ir gynybos) mobilumo poreikius;

b)  energetikos sektoriuje padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su tolesne efektyvios ir konkurencingos vidaus energetikos rinkos integracija, tinklų sąveikumu tarp valstybių ir sektorių, palankesnėmis sąlygomis mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, užtikrinant energijos tiekimo saugumą bei ES energetinę nepriklausomybę, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui energetikos, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, klausimais bei skatinti efektyviau vartoti energiją;

c)  skaitmeninės ekonomikos sektoriuje padėti kurti bendro intereso projektus, susijusius su saugiu itin didelio pralaidumo skaitmeninių tinklų ir 5G sistemų diegimu, didesniu skaitmeninių magistralinių tinklų atsparumu ir pajėgumu ES teritorijose, juos sujungiant su kaimyninėmis teritorijomis, bei transporto ir energetikos tinklų skaitmeninimu.

4 straipsnisBiudžetas

1.  Programos įgyvendinimo finansinis paketas 2021–2027 m. laikotarpiui yra 43 850 768 000 EUR reglamento priėmimo metų (toliau – bazinių metų) kainomis (... EUR einamosiomis kainomis). .

2.  Ši suma paskirstoma taip:

a)  33 513 524 000 EUR sumą bazinių metų kainomis (... EUR einamosiomis kainomis) – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytiems konkretiems tikslams, įskaitant:

i)  17 746 000 000 EUR sumą bazinių metų kainomis (... EUR einamosiomis kainomis) iš Europos strateginių investicijų priemonių grupės;

ii)  10 000 000 000 EUR sumą bazinių metų kainomis (11 285 493 000 EUR einamosiomis kainomis), pervestą iš Sanglaudos fondo ir naudotiną pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;

iii)   5 767 524 000 EUR sumą bazinių metų kainomis (6 500 000 000 EUR einamosiomis kainomis), pervestą iš išlaidų kategorijos „Saugumas ir gynyba“ 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytam konkrečiam tikslui;

b)  7 675 244 000 EUR sumą bazinių metų kainomis (8 650 000 000 EUR einamosiomis kainomis) – šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams, iki 15 proc. šios sumos skiriant tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams;

c)  2 662 000 000 EUR sumą bazinių metų kainomis (3 000 000 000 EUR einamosiomis kainomis) – šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems konkretiems tikslams.

3.  Komisija negali nukrypti nuo 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytos sumos.

4.  Ne daugiau kaip 3 proc. 1 dalyje nurodytos sumos gali būti panaudota taip pat teikiant Programai ir sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacines ir technologijų sistemas. Ši suma taip pat gali būti panaudota papildomoms priemonėms, kuriomis remiamas projektų rengimas, finansuoti.

5.  Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

6.  Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

7.  Iš Sanglaudos fondo pervedama suma panaudojama pagal šį reglamentą atsižvelgiant į 8 dalį ir nedarant poveikio 14 straipsnio 2 dalies b punkto taikymui.

8.  Iš Sanglaudos fondo pervedamų sumų atžvilgiu iki 2022 m. gruodžio 31 d. vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą▌. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Programai pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, yra prieinamos visoms dėl jų konkuruojančioms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą.

9.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybei narei skirti ištekliai, jai prašant ir atitinkamai juos valdančiai institucijai pritariant, gali būti perskirti Programai siekiant, kad jie būtų panaudoti kaip derinimo operacijos arba sinergijos su kitomis Sąjungos programomis veiksmo, įtraukto į atitinkamos valstybės narės pateiktą pasiūlymą ir Komisijos paskelbto kaip atitinkančio reikalavimus pagal darbo programos procedūrą, dalis. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. ▌

5 straipsnisProgramos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.  Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

c)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

d)  kitos trečiosios valstybės konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarime:

–  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

–  nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

–  trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus;

  užtikrinamas abipusiškumas dalyvaujant panašiose programose toje trečiojoje valstybėje, ypač viešuosiuose pirkimuose.

2.  1 dalyje nurodytos trečiosios valstybės ir jose įsisteigę subjektai negali gauti finansinės pagalbos pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai tai būtina įgyvendinant tam tikro bendro intereso projekto tikslus, laikantis 19 straipsnyje nurodytų darbo programų sąlygų ir Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 8 straipsnio nuostatų.

6 straipsnisES finansavimas ir jo formos

1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento [61 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2.  Pagal Programą gali būti teikiamas finansavimas dotacijų ir viešųjų pirkimų forma, kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Pagal Programą teikiamas finansavimas gali būti naudojamas derinimo operacijose, be kita ko, su fondais, kaip numatyta „InvestEU“ reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte. Transporto sektoriuje derinimo operacijos neturi viršyti 10 proc. konkretaus paketo ir yra turi būti skirtos pirmiausiai horizontaliesiems prioritetams, nurodomiems priedo III dalies -1 punkte (naujas). Derinimo operacijos, dėl kurių pagal šią Programą priimtas sprendimas, vykdomos laikantis „InvestEU“ reglamento ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

3.  Komisija gali suteikti Programos dalies įgyvendinimo įgaliojimus vykdomosioms įstaigoms pagal Finansinio reglamento [69] straipsnį siekdama vykdyti Programos optimalaus valdymo ir efektyvumo reikalavimus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose.

4.  Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos nuostatos, nustatytos Reglamento ... [kuriuo pakeičiamas Reglamentas dėl garantijų fondo] [... straipsnyje].

6a straipsnis

TEN-T tinklų pritaikymas dvejopam naudojimui civilinėms ir gynybos reikmėms

1.  Bendro intereso projektais turi būti prisidedama prie TEN-T tinklų pritaikymo, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, siekiant, kad infrastruktūrą būtų galima naudoti dvejopai (civilinėms ir gynybos reikmėms), atsižvelgiant į dvejopo (civilinio ir gynybos) mobilumo reikalavimus (toliau – dvejopo mobilumo reikalavimai), ir būtų galima vykdyti prioritetinius dvejopos paskirties infrastruktūros projektus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje.

2.  Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal šio reglamento 24 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi išsamesni dvejopo mobilumo reikalavimai, kariniam transportui tinkamų transeuropinio transporto tinklo dalių sąrašas, prioritetinių dvejopos paskirties infrastruktūros projektų sąrašas ir veiksmų, susijusių su dvejopu infrastruktūros naudojimu, tinkamumo finansuoti vertinimo procedūra. Nustatant prioritetinius projektus atsižvelgiama į Sąjungos rytinių ir pietinių valstybių narių padėtį.

3.  Tyrimai, kuriais siekiama plėtoti ir nustatyti bendro intereso projektus, susijusius su transeuropinio tinklo dalimis, tinkamomis kariniam transportui, ir kurie visada bus paremti jau atliktais TEN-T galimybių tyrimais, projektais ir jų įgyvendinimu, taip pat turi apimti veiksmus, kurie būtini tam, kad būtų galima laikytis Tarybos patvirtintų karinio mobilumo reikalavimų ir nustatytų dvejopos paskirties infrastruktūros projektų prioritetų.

Visuose siūlomuose projektuose numatomi išmatuojami veiksmai, kuriais integruojamai Tarybos patvirtinti dvejopo mobilumo reikalavimai.

Pasiūlymai, apimantys tik su kariniu mobilumu susijusius veiksmus, tinkami finansuoti tik tuo atveju, jeigu jais plečiama jau esama civilinė infrastruktūra.

Visi su dvigubo mobilumo reikalavimais susiję veiksmai finansuojami 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje nurodytomis lėšomis. Jais užtikrinamos dvejopo infrastruktūros naudojimo galimybės.

4.   Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina, kaip panaudota 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje nurodyta suma ir kokia jos tolesnio naudojimo perspektyva. Priklausomai nuo šio vertinimo rezultatų, Komisija gali nuspręsti perkelti nepanaudotas 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje nurodytas lėšas 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunkčio reikmėms.

6b straipsnisTarpvalstybiniai transporto srities projektai

1.  Tarpvalstybiniame transporto srities projekte dalyvaujančios valstybės narės, regioninės valdžios institucijos arba kiti subjektai gali įsteigti bendrą subjektą (vieną langelį) projektams valdyti. Šie bendri subjektai turi plataus masto koordinavimo įgaliojimus, o viršenybę turi ES lygmeniu priimtos taisyklės. Taip sudaromos palankesnės sąlygos projekto lygmeniu valdyti visus poveikio aplinkai vertinimus, teritorinio planavimo ir statybos leidimus.

2.  Siekiant spręsti su tarpvalstybinių TEN-T infrastruktūros projektų skyrimo procedūrų koordinavimu susijusius sunkumus, Europos koordinatoriai stebi projektų koordinavimą ir siūlo procedūras, kurios padėtų tuos projektus sinchronizuoti ir įvykdyti.

3.  Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti valstybių narių koordinavimą ir bendradarbiavimą per paskirtą bendrą kompetentingą instituciją, taip pat į tai, kad būtina nustatyti bendrus terminus tarpvalstybinių leidimų išdavimo ir bendrų tarpvalstybinių projektų viešųjų pirkimų įgyvendinimo procedūroms, atitinkamos priemonės turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimui paspartinti (COM(2018) 277).

7 straipsnisTarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai

1   Atsinaujinančiosios energijos srities tarpvalstybiniai projektai turi prisidėti prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos vidaus rinko sukūrimo ir tiekimo saugumo padidinimo. Juose turi dalyvauti bent dvi valstybės narės. Jie įtraukiami į bendradarbiavimo susitarimą arba kitokį valstybių narių tarpusavio susitarimą, įskaitant, kai tinkama, regioniniu lygmeniu, arba susitarimus tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/...[1](27)+ 9 arba 11 straipsnyje . Tie projektai nustatomi laikantis šio reglamento priedo IV dalyje išdėstytų bendrųjų kriterijų ir proceso.

2.  Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija priima deleguotąjį aktą pagal šio reglamento 23 straipsnio d punktą siekdama patikslinti, nepažeidžiant 13 straipsnyje nurodytų skyrimo kriterijų, konkrečius atrankos kriterijus ir išsamiai apibūdinti projektų atrankos procesą, taip pat paskelbia projektų indėlio įgyvendinant bendruosius kriterijus bei priedo IV dalyje numatytos sąnaudų ir naudos analizės vertinimo metodiką.

3.   Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti skiriamas ir tyrimams, kuriais siekiama rengti ir nustatyti tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus.

4.  Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams darbams finansuoti, jeigu jie atitinka šiuos papildomus kriterijus:

a)  pagal priedo IV dalies 3 punktą parengta konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizė yra privaloma visų remiamų projektų atveju, atlikta skaidriai, visapusiškai ir išsamiai ir ja pateikiama įrodymų, kad esama galimybės daug sutaupyti ir (arba) gauti naudos, susijusios su tvarumu, sistemos integravimu, tiekimo saugumu ar inovacijomis, taip pat

b)  paraiškos teikėjas įrodo, kad be dotacijos projektas nebūtų įgyvendintas arba kad be dotacijos projektas negali būti komerciniu požiūriu perspektyvus. Toje analizėje atsižvelgiama į visas su paramos sistemomis susijusias pajamas.

5.  Darbams skiriamos dotacijos suma turi būti proporcinga priedo IV dalies 2 punkto b papunktyje nurodytai sutaupytų išlaidų sumai ir (arba) naudai, neviršyti sumos, kurios reikia siekiant užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas arba taptų komerciniu požiūriu perspektyvus, bei atitikti 14 straipsnio 3 dalies nuostatas.

8 straipsnisBendro intereso skaitmeninio junglumo infrastruktūros projektai

1.  Bendro intereso projektai skaitmeninio junglumo infrastruktūros srityje – tai projektai, kuriais reikšmingai prisidedama prie:

a)  Europos bendrosios skaitmeninės rinkos užbaigimo;

b)  Sąjungos strateginių junglumo tikslų, taip pat

c)  pagrindinės tinklo infrastruktūros, kuriais remiamas ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimas, sukūrimo.

1a.  Bendros intereso projektai skaitmeninio junglumo infrastruktūros srityje turi atitikti šiuos kriterijus:

a)  jais prisidedama prie konkretaus tikslo, nurodyto 3 straipsnio antros dalies c punkte;

b)  juos vykdant diegiamos geriausios prieinamos technologijos ir užtikrinama geriausia pusiausvyra tarp pralaidumo, perdavimo saugumo, tinklo atsparumo, kibernetinio saugumo ir sąnaudų efektyvumo.

2.  Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti skiriamas ir tyrimams, kuriais siekiama rengti ir nustatyti bendro intereso skaitmeninio junglumo infrastruktūros srities projektus.

3.  Nepažeidžiant 13 straipsnyje nustatytų skyrimo kriterijų, pirmenybė skiriant finansavimą nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

a)  pirmenybė teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie itin didelio pralaidumo tinklų, kuriais gali būti užtikrintas socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų gigabitinis junglumas (įskaitant 5G arba kitokį pažangiausią mobilųjį junglumą), prieinamumo. Atsižvelgiama į Sąjungos konkurencingumą pasaulyje ir pajėgumą įsisavinti investicijas, taip pat į socialinę ir ekonominę pažangą skatinančius subjektus, skaitmeninių paslaugų ir prietaikų, kurioms reikalingas pagrindinis junglumas, aktualumą ir galimą socialinė ir ekonominė naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms, įskaitant galimą teigiamą šalutinį junglumo poveikį, kaip numatyta priedo V dalyje;

b)  veiksmai, kuriais prisidedama prie itin aukštos kokybės vietos belaidžio junglumo vietos bendruomenėms, kaip numatyta priedo V dalyje;

c)  kalbant apie veiksmus, kuriais prisidedama prie 5G sistemų diegimo, pirmenybė teikiama 5G koridorių įgyvendinimui pagrindiniuose sausumos transporto keliuose, įskaitant transeuropinius transporto tinklus bei socialinius ir ekonominius centrus. Taip pat atsižvelgiama į tai, kiek veiksmu prisidedama prie aprėpties užtikrinimo pagrindiniuose transporto keliuose, kad būtų galima nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas užtikrinant kuo didesnį galimą teigiamą šalutinį poveikį teritorijoms ir gyventojams šalia projekto įgyvendinimo vietos. Priedo V dalyje pateiktas preliminarus projektų, kuriems gali būti skiriama parama, sąrašas;

d)  projektai, kuriais siekiama diegti tarpvalstybinius itin didelio pralaidumo ir magistralinius tinklus, siejančius Sąjungą su trečiosiomis valstybėmis ir stiprinančius jungtis Sąjungos teritorijoje, įskaitant jūriniais kabeliais, laikomi prioritetiniais, jeigu jais iš esmės prisidedama prie elektroninių ryšių tinklų atsparumo ir pralaidumo didinimo Sąjungos teritorijoje;

e)  kalbant apie aprėptį itin didelio pralaidumo tinklais, finansuotinų veiksmų, kuriais prisidedama prie teritorijų ir gyventojų aprėpties užtikrinimo, eiliškumas yra atvirkščiai proporcingas projekto įgyvendinimui reikalingos dotacijos paramos dydžiui, laikantis didžiausių taikytinų bendro finansavimo normų, nustatytų 14 straipsnyje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kiek veiksmu prisidedama prie išsamios teritorijos ir gyventojų aprėpties užtikrinimo tam tikroje projekto įgyvendinimo vietoje, užtikrinant kuo didesnį galimą teigiamą šalutinį poveikį teritorijoms ir gyventojams šalia projekto įgyvendinimo vietos;

f)  kalbant apie projektus, kuriais diegiamos skaitmeninės veiklos platformos, pirmenybė teikiama veiksmams, grindžiamiems pažangiausiomis technologijomis, atsižvelgiant į tokius aspektus, kaip sąveikumas, kibernetinis saugumas, duomenų privatumas ir pakartotinis naudojimas;

g)   8a straipsnis

Viešųjų sutarčių skyrimas

1.  Skirdami pagal Programą remiamas viešąsias sutartis paramos gavėjai neturėtų remtis vien ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, bet taip pat turėtų atsižvelgti į sąnaudų efektyvumo aspektą, daugiausia dėmesio skirdami kokybiniams, socialiniams ir aplinkosaugos duomenims.

2.  Pagal Direktyvos 2014/25 /ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų 85 straipsnį Programos paramos gavėjai gali atmesti bet kokius pasiūlymus, pateiktus skirti prekių pirkimo sutarčiai, jei trečiųjų valstybių kilmės produktų dalis sudaro daugiau kaip 50 proc. bendros pasiūlymo produktų vertės ir jei Sąjunga nėra sudariusi susitarimo, kuriuo Sąjungos įmonėms būtų užtikrinamos panašios ir veiksmingos galimybės patekti į tų trečiųjų valstybių rinkas.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

9 straipsnisReikalavimus atitinkantys veiksmai

1.  Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais padedama siekti 3 straipsnyje nurodytų tikslų ir kurie yra pritaikyti prie klimato kaitos. Tokie veiksmai, visų pirma, yra tyrimai, darbai ir kitos papildomos priemonės, būtinos Programai valdyti ir įgyvendinti, taip pat konkrečiam sektoriui skirtoms gairėms rengti. Tyrimai gali būti finansuojami tik tuo atveju, jei jie susiję su projektu, kuris yra tinkamas finansuoti pagal šią Programą, ir yra įtraukti į kvietimą teikti pasiūlymus pagal darbo programas. Veiksmų atrankai ir jų finansavimui pagal šį reglamentą negali būti taikomi jokie šiame reglamente nenustatyti papildomi įpareigojimai.

2.  Toliau nurodyti transporto sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą:

a)  su efektyviais, sujungtais, sąveikiais ir daugiarūšiais tinklais susiję veiksmai:

i)  veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su pagrindiniam tinklui priklausančiais miestų transporto mazgais, geležinkelių sąveikumu, daugiarūšio transporto logistikos platformomis, oro uostais, jūrų ir vidaus vandenų uostais, vidaus vandenų kelių laivybos sąlygomis, toliau nuo pakrantės esančiais uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede, visų pirma veiksmai, išvardyti šio reglamento priedo III dalies I antraštinėje dalyje, taip pat tinklų tarpusavio sąveikumas. Kai būtina optimizuoti investicijas, veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, gali apimti susijusius visuotinio tinklo elementus šio reglamento 19 straipsnyje nurodytose darbo programose nurodytomis sąlygomis;

ii)  veiksmai, kuriais pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių įgyvendinamos ir skatinamos visuotinio tinklo tarpvalstybinės jungtys, visų pirma šio reglamento priedo III dalies 2 punkte išvardytos atkarpos;

iia)   veiksmai, kuriais padedama suderinti tarpvalstybines ir mutinių taisykles, taip pat administracines ir teisėkūros procedūras, siekiant ES lygmeniu sukurti dvejopo (civilinio ir gynybos) mobilumo reguliavimo sistemą;

iia)  veiksmai trūkstamų regioninių tarpvalstybinių geležinkelių jungčių, kurios buvo apleistos ar išmontuotos, atkūrimui;

iii)  veiksmai, kuriais įgyvendinamos visuotinio tinklo atkarpos atokiausiuose regionuose, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su visuotiniam tinklui priklausančiais atitinkamais miestų transporto mazgais, oro uostais, daugiarūšio transporto logistikos platformomis, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede;

iv)  veiksmai, kuriais remiami bendro intereso projektai, siekiant sujungti transeuropinį tinklą su kaimyninių šalių infrastruktūros tinklais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 8 straipsnio 1 dalyje;

b)  su pažangiu, sąveikiu, tvariu, daugiarūšiu, integraciniu, prieinamu, saugiu ir patikimu susisiekimu susiję veiksmai:

i)  veiksmai, kuriais remiami jūrų greitkeliai, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 21 straipsnyje, pagrindinį dėmesį skiriant tarpvalstybinei trumpųjų nuotolių laivybai;

ii)  veiksmai, kuriais remiamos telematikos priemonių sistemos, įskaitant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos ir SESAR projektus, be kita ko, saugumo tikslais, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 31 straipsnį;

iii)  veiksmai, kuriais remiamos krovinių vežimo paslaugos pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 32 straipsnį;

iv)  veiksmai, kuriais remiamos naujosios technologijos ir inovacijos, įskaitant automatizavimą, geresnės kokybės transporto paslaugas, įvairių transporto rūšių integravimą ir visų rūšių transporto alternatyviųjų degalų infrastruktūrą bei transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 33 straipsnį;

v)  veiksmai, kuriais pašalinamos sąveikos kliūtys, visų pirma miestų transporto mazguose, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 30 straipsnyje, ir ypač užtikrinant koridorių ir (arba) tinklų poveikį;

vi)  veiksmai, kuriais įgyvendinama saugi ir patikima infrastruktūra ir mobilumas, įskaitant kelių eismo saugumą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 34 straipsnį;

vii)  veiksmai, kuriais didinamas transporto infrastruktūros atsparumas klimato kaitai ir gaivalinėms nelaimėms;

viii)  veiksmai, kuriais gerinamas transporto infrastruktūros prieinamumas visoms transporto priemonėms ir visiems naudotojams, ypač riboto judumo naudotojams, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 37 straipsnį;

ix)  veiksmai, kuriais didinamas transporto infrastruktūros prieinamumas ir tinkamumas saugumo ir civilinės saugos paskirčiai;

ixa)  veiksmai, kuriais siekiama sumažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą;

c)  įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą konkretų tikslą ir pagal 6a straipsnį:

i)  ▌konkreti su veiksmu susijusi veikla, kuria remiamos naujos arba esamos kariniam transportui tinkamos transeuropinio transporto tinklo dalys, kad tinklą būtų galima pritaikyti dvejopo mobilumo reikalavimams ir naudoti infrastruktūrą dvejopais, civiliais ir kariniais, tikslais;

ia)  veiksmai, kuriais didinamas transporto infrastruktūros prieinamumas ir tinkamumas saugumo ir civilinės saugos reikmėms;

ib)  veiksmai, kuriais didinamas atsparumas kibernetinio saugumo grėsmėms.

3.  Toliau nurodyti energetikos sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą:

a)  veiksmai, susiję su bendro intereso projektais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 347/2013 14 straipsnyje;

b)  veiksmai, kuriais remiami tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai, įskaitant jų sukūrimą, kaip apibrėžta šio reglamento priedo IV dalyje, jeigu tenkinamos šio reglamento 7 straipsnyje nustatytos sąlygos.

4.  Toliau nurodyti skaitmeninės ekonomikos sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą:

a)  veiksmai, kuriais remiamas socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų gigabitinis ir 5G junglumas;

b)  veiksmai, kuriais remiamas nemokamas itin aukštos kokybės vietos belaidžio ryšio teikimas vietos bendruomenėse nediskriminacinėmis sąlygomis;

c)  veiksmai, kuriais užtikrinama nepertraukiama visų pagrindinių sausumos transporto kelių, įskaitant transeuropinius transporto tinklus, aprėptis 5G sistemomis;

d)  veiksmai, kuriais remiamas naujų arba esamų magistralinių tinklų diegimas ir integravimas, be kita ko, naudojant jūrinius kabelius, visose valstybėse narėse ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių;

e)  veiksmai, kuriais remiama Europos namų ūkių prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų ir įgyvendinami ES strateginiai junglumo tikslai;

f)  veiksmai, kuriais įgyvendinami skaitmeninio junglumo infrastruktūros reikalavimai, susiję su tarpvalstybiniais transporto arba energetikos srities projektais, kuriais gali būti remiamos veikiančios skaitmeninės platformos, tiesiogiai susijusios su transporto arba energetikos infrastruktūromis.

Priedo V dalyje pateiktas preliminarus reikalavimus atitinkančių skaitmeninės ekonomikos sektoriaus projektų sąrašas.

10 straipsnis

Transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių tarpusavio sinergija

1.  Veiksmai, kuriais vienu metu prisidedama prie vieno ar daugiau tikslų pasiekimo bent dviejuose sektoriuose, kaip numatyta 3 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose, atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą ir pasinaudoti aukštesne bendro finansavimo norma pagal 14 straipsnį. Tokie veiksmai įgyvendinami pagal ▌ bent dviem sektoriams skirtas darbo programas, taikant konkrečius skyrimo kriterijus, ir finansuojami atitinkamų sektorių biudžeto įnašais.

2.  Kiekvieno – transporto, energetikos ar skaitmeninės ekonomikos – sektoriaus veiksmai, atitinkantys 9 straipsnio reikalavimus, gali apimti sinergiją užtikrinančius elementus, susijusius su bet kuriais kitais sektoriais, bet nesusijusius su reikalavimus atitinkančiais veiksmais, kaip numatyta atitinkamai 9 straipsnio 2, 3 arba 4 dalyje, jeigu jie atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)  šių sinergiją užtikrinančių elementų išlaidos neviršija 20 proc. visų veiksmų tinkamų finansuoti išlaidų ir

b)  šie sinergiją užtikrinantys elementai yra susiję su transporto, energetikos arba skaitmeninės ekonomikos sektoriumi, taip pat

c)  šie sinergiją užtikrinantys elementai suteikia galimybę iš esmės padidinti veiksmų socialinę ir ekonominę, klimato srities ar aplinkosauginę naudą.

11 straipsnisReikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Be Finansinio reglamento [197] straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šiame straipsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai.

2.  Reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)  valstybėje narėje įsisteigę teisės subjektai, įskaitant bendras įmones;

b)  trečiojoje valstybėje, kuri yra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai;

c)  pagal Sąjungos teisę įsisteigę teisės subjektai ir tarptautinės organizacijos, jei numatyta darbo programose.

3.  Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

4.  Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka reikalavimus paramai pagal Programą gauti, jei tai būtina konkretaus bendro intereso projekto transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse arba tarpvalstybinio atsinaujinančiosios energijos srities projekto tikslams pasiekti.

5.  19 straipsnyje nurodytose darbo programose gali būti numatyta, kad reikalavimus atitinka tik tie pasiūlymai, kuriuos pateikė viena ar kelios valstybės narės arba bendroji įmonė, arba, pritarus atitinkamoms valstybėms narėms, regioninės arba vietos valdžios institucijos, tarptautinės organizacijos ▌ arba valstybinės arba privačios įmonės arba įstaigos.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

12 straipsnisDotacijos

Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII] antraštinę dalį.

13 straipsnisSkyrimo kriterijai

1.  Skyrimo kriterijai nustatomi 19 straipsnyje nurodytose darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus. Juose kiek įmanoma atsižvelgiama į šiuos elementus:

a)  ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį (naudą ir sąnaudas), įskaitant analizės patikimumą, išsamumą ir skaidrumą;

aa)  atitiktį Direktyvos 2014/25/ES 82 ir 85 straipsnių nuostatoms;

b)  inovacijų, saugos, skaitmeninimo, sąveikumo ir prieinamumo aspektus;

c)  tarpvalstybinį ir tinklų sujungimo aspektus;

ca)  junglumą ir teritorinį prieinamumą, įskaitant atokiausių regionų ir salų;

cb)  Europos pridėtinę vertę;

d)  transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių tarpusavio sinergiją;

e)  veiksmų parengtumo lygį rengiant projektą;

ea)  projektų gyvavimo ciklą ir įgyvendintam projektui siūlomos priežiūros strategijos patikimumą;

f)  siūlomo įgyvendinimo plano patikimumą;

g)  Sąjungos finansinės pagalbos skatinamąjį poveikį investicijoms;

h)  poreikį įveikti finansines kliūtis, pavyzdžiui, nepakankamą komercinį perspektyvumą, dideles pradines išlaidas arba rinkos finansavimo trūkumą;

ha)  indėlį į dvejopo (civilinio ir gynybos) mobilumo reikalavimų integravimą;

hb)  prieinamumą riboto judumo asmenims;

i)  indėlį į Sąjungos ir nacionalinių energetikos ir klimato planų įgyvendinimą;

ia)  projektais pasiektą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą;

ib)   indėlį į principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ įgyvendinimą.

2.  Vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus atitinkamais atvejais atliekamas pažeidžiamumo klimato poveikiui ir rizikos vertinimas siekiant nustatyti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones.

3.  Vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus užtikrinama, kad atitinkamais atvejais, kaip numatyta darbo programose, pagal Programą remiami veiksmai, į kuriuos įtraukiamos buvimo vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (PNT) technologijos, būtų techniškai suderinami su EGNOS / GALILEO ir „Copernicus“.

4.  Atliekant transporto sektoriaus pasiūlymų vertinimą pagal 1 dalyje nurodytus skyrimo kriterijus, kai taikytina, užtikrinama, kad siūlomi veiksmai būtų suderinami su koridorių darbo planais ir įgyvendinimo aktais pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį, ir atsižvelgiama į atsakingo Europos koordinatoriaus nuomonę, kaip numatyta to reglamento 45 straipsnio 8 dalyje. Vertinime taip pat analizuojama, ar įgyvendinant pagal EITP finansuojamus veiksmus nebūtų sudaromos didelės kliūtys prekių ar keleivių judėjimui atkarpoje, kuriai turi įtakos projektas, ir, jei tokių kliūčių būtų, pateikiami šios problemos sprendimai.

5.  Kalbant apie veiksmus, susijusius su tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais, darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus nustatytais skyrimo kriterijais atsižvelgiama į 7 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas.

6.  Kalbant apie veiksmus, susijusius su bendro intereso skaitmeninio ryšio projektais, darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus nustatytais skyrimo kriterijais atsižvelgiama į 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

14 straipsnisBendro finansavimo normos

1.   Tyrimams skiriama Sąjungos finansinė pagalba neviršija 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tyrimams, kurie finansuojami iš Sanglaudos fondo pervestomis sumomis, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta 2 dalies b punkte.

2.   Vykdant darbus transporto sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos:

a)  vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normas galima padidinti ne daugiau kaip iki 50 proc. su tarpvalstybinėmis bet kokios rūšies transporto jungtimis susijusiems veiksmams šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis, telematikos prietaikų sistemų rėmimo veiksmams, vidaus vandenų kelių, geležinkelių ir jūrų greitkelių rėmimo veiksmams, naujųjų technologijų ir inovacijų rėmimo veiksmams, infrastruktūros saugumo didinimo rėmimo veiksmams pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus ir veiksmams atokiausiuose regionuose, taip pat teritorinio prieinamumo ir junglumo gerinimo rėmimo veiksmams. Darbams atokiausiuose regionuose nustatytos bendro finansavimo normos neturi viršyti 85 proc.;

b)  kiek tai susiję su sumomis, pervestomis iš Sanglaudos fondo, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta Reglamente (ES) .../... [BNR]. Šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis su tarpvalstybinėmis ir trūkstamomis jungtimis susijusiems veiksmams bei veiksmams, susijusiems su teritorinio junglumo ir prieinamumo gerinimu, šios bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 85 proc.;

c)  kalbant apie su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusius veiksmus, padidintos didžiausios bendro finansavimo normos, numatytos a ir b punktuose, gali būti taikomos tik veiksmams, kuriems būdingas itin didelio masto integravimas planuojant ir įgyvendinant veiksmus pagal 13 straipsnio 1 dalies c arba ca punkte nurodytą skyrimo kriterijų, visų pirma, įsteigiant vieną projekto įmonę, bendrą valdymo struktūrą ir dvišalę teisinę sistemą arba priimant įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį, arba atitinkamoms valstybėms narėms ar regionų valdžios institucijoms raštu sudarius susitarimą. Be to, bendrosios įmonės įgyvendinamiems projektams taikoma bendro finansavimo norma, remiantis 11 straipsnio 2 dalies a punktu, gali būti padidinta 10 proc. Bendro finansavimo norma negali viršyti 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų;

ca)  veiksmų, susijusių su konkrečiu tikslu, nurodytu 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, atžvilgiu šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 85 proc.

3.  Vykdant darbus energetikos sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos:

a)  vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės paramos suma neviršija 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Darbams atokiausiuose regionuose nustatytos bendro finansavimo normos neturi viršyti 85 proc.;

b)  bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 75 proc. veiksmams, kuriais padedama įgyvendinti bendro intereso projektus, kurie turi didelį poveikį išmetamo CO2 kiekio mažinimui arba kuriais, remiantis Reglamento (ES) Nr. 347/2013 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais įrodymais, regiono arba Sąjungos lygmeniu užtikrinamas didelis energijos tiekimo saugumas, stiprinamas Sąjungos solidarumas arba naudojami itin naujoviški sprendimai.

4.  Vykdant darbus skaitmeninės ekonomikos sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos: vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Darbams atokiausiuose regionuose nustatytos bendro finansavimo normos neturi viršyti 85 proc. Bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki 50 proc. veiksmams, kuriems būdingas svarbus tarpvalstybinis aspektas, kaip antai nepertraukiama aprėptis diegiant 5G sistemas pagrindiniuose transporto keliuose arba magistralinių tinklų tiesimas tarp valstybių narių ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių, ir iki 75 proc. – veiksmams, kuriais diegiamas socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų gigabitinis junglumas. Nepažeidžiant bendro finansavimo principo, vietos belaidžio ryšio teikimo vietos bendruomenėse veiksmai finansuojami Sąjungai teikiant finansinę paramą iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

5.  Didžiausia bendro finansavimo norma, taikytina 10 straipsnyje nurodytiems ▌ veiksmams, atitinka didžiausią iš maksimalių bendro finansavimo normų, taikytinų atitinkamiems sektoriams. Be to, šiems veiksmams taikoma bendro finansavimo norma gali būti padidinta 10 proc. Bendro finansavimo norma negali viršyti 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

5a.   Nustačiusi bendro finansavimo normą, Komisija skirdama dotaciją projekto vykdytojams suteikia visų galimybių ir priemonių, kuriomis remiantis galima laiku gauti likusią finansinę paramą, sąrašą.

15 straipsnisTinkamos finansuoti išlaidos

Neskaitant Finansinio reglamento [186] straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šie tinkamų finansuoti išlaidų kriterijai:

a)  tinkamos finansuoti gali būti tik valstybėse narėse patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai bendro intereso projektas arba tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai apima vienos ar kelių trečiųjų valstybių teritorijas, kaip nurodyta šio reglamento 5 straipsnyje arba 11 straipsnio 4 dalyje, arba tarptautinius vandenis, jeigu veiksmai yra būtini atitinkamo projekto tikslams pasiekti;

b)  tinkamos finansuoti gali būti visos su įranga, įrenginiais ir infrastruktūra susijusios išlaidos, kurias paramos gavėjas laiko kapitalo išlaidomis;

c)  su žemės pirkimu susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti išlaidos;

d)  į tinkamas finansuoti išlaidas pridėtinės vertės mokestis (PVM) neįtraukiamas.

da)   išlaidos, susijusios su kariniais reikalavimais, yra tinkamos finansuoti išlaidos nuo reikalavimus atitinkančio veiksmo pradžios dienos, neatsižvelgiant į 6a straipsnyje nurodytų deleguotųjų aktų įsigaliojimo datą.

16 straipsnisDotacijų derinimas su kitais finansavimo šaltiniais

1.  Dotacijos gali būti naudojamos kartu su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, skiriamu finansavimu.

2.  1 dalyje nurodytų dotacijų naudojimas gali būti įgyvendinamas skelbiant specialiuosius kvietimus teikti pasiūlymus.

17 straipsnisDotacijų sumažinimas ar nutraukimas

1.  Neskaitant priežasčių, nurodytų Finansinio reglamento [131 straipsnio 4 dalyje], jei nėra atitinkamų pagrįstų aplinkybių, dotacijos suma gali būti sumažinta dėl šių priežasčių:

a)  veiksmai nepradėti per vienus metus nuo susitarime dėl dotacijos nurodytos pradžios datos tyrimų atveju arba per dvejus metus visų kitų veiksmų, kurie atitinka finansinės paramos skyrimo reikalavimus pagal šį reglamentą, atveju;

b)  atlikus veiksmų įgyvendinimo pažangos peržiūrą nustatyta, kad veiksmų įgyvendinimas vėluoja, palyginti su [Išmaniojo TEN-T reglamento (Nr. .../...)] 6 straipsnyje išvardytiems etapais nustatytais terminais, arba vėluojama tiek, kad tikėtina, jog nebus pasiekti veiksmo tikslai.

2.  Remiantis 1 dalyje nurodytomis priežastimis, susitarimas dėl dotacijos gali būti nutrauktas.

2a)  Suma, gauta taikant 1 arba 2 dalį, paskirstoma kitoms pagal atitinkamą finansinį paketą siūlomoms darbo programoms, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje.

18 straipsnis

Sinergija su kitomis Sąjungos programomis

1.  Veiksmams, kuriems skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant pasidalijamojo valdymo principu valdomas lėšas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Įgyvendinant veiksmus laikomasi Finansinio reglamento [...] straipsnyje nustatytų taisyklių. Kaupiamasis finansavimas neviršija veiksmų visų tinkamų finansuoti išlaidų, o pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti proporcingai apskaičiuota pagal dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

2.  Veiksmai, kurie atitinka visas šias sąlygas:

a)  buvo įvertinti kvietime teikti pasiūlymus pagal Programą;

b)  atitinka tame kvietime teikti pasiūlymus nurodytus minimalius kokybės reikalavimus;

c)  negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali nereikalaujant papildomo vertinimo gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo arba Sanglaudos fondo pagal Reglamento (ES) ... [BNR] [67 straipsnio 5 dalį], jeigu atitinka atitinkamos programos tikslus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

IV SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

19 straipsnisDarbo programos

1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. ▌.

1a.  Ne vėliau kaip 2021 m. kovo 31 d. Komisija parengia bendrąją programą, į kurią bus įtraukta darbo programų ir kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraštis, jų temos ir skiriamas finansavimas bei kita informacija, kuri būtina skaidrumui ir nuspėjamumui užtikrinti per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį ir projektų kokybei pagerinti. Bendroji programa bus priimta deleguotuoju aktu pagal 24 straipsnį.

1b.  Paskelbus darbo programą, Komisija viešai paskelbia pranešimą apie kvietimus teikti pasiūlymus, numatytus pagal darbo programą. Tokiame pranešime pagal Finansinio reglamento 194 straipsnį apie kiekvieną kvietimą teikti pasiūlymus pateikiama bent ši informacija:

a)  prioritetai;

b)  orientacinė kvietimo teikti pasiūlymus data;

c)  orientacinis pasiūlymų pateikimo terminas;

d)  biudžeto sąmata.

2.  Komisija darbo programas priima deleguotuoju aktu pagal šio reglamento 24 straipsnį.

2a  Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 200 straipsnio 2 dalį visiems kvietimams taikoma dviejų pakopų atrankos procedūra. Jie įgyvendinami taip:

a)  pasiūlymų teikėjai pateikia supaprastintą dokumentų rinkinį, apimantį santykinai apibendrintą informaciją, kad būtų galima iš anksto atrinkti finansuoti tinkamus projektus;

b)  pirmajame etape atrinkti pasiūlymų teikėjai po pirmojo etapo pabaigos pateikia išsamų dokumentų rinkinį;

c)  Komisija skelbia kvietimus teikti pasiūlymus likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki procedūros pradžios.

20 straipsnisStebėsena ir ataskaitų teikimas

-1.  Komisija nustato metodiką, pagal kurią parengiami kokybiniai rodikliai, kuriais būtų galima tiksliai įvertinti pagal Programą vykdant kiekvieną projektą, susijusį su TEN-T tinklu, pasiektą pažangą, taip pat pažangą siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų. Remdamasi šia metodika, Komisija ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 1 d. papildo priedo I dalį priimdama deleguotąjį aktą pagal 24 straipsnį.

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti priedo I dalyje.

2.  Siekiant veiksmingai įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti priedo I dalį, kad prireikus būtų peržiūrėti ar papildyti rodikliai, o šis reglamentas būtų papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų tinkami atliekant nuodugnią pasiektos pažangos ir pagrindinio tinklo koridoriuose patirtų sunkumų analizę ir kad jie būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams ir, jei aktualu, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

3a.   Komisija sukuria specialią interneto svetainę, kurioje tikruoju laiku skelbiamas planas su įgyvendinamais projektais, jame pateikiant aktualius duomenis (poveikio vertinimus, vertę, naudos gavėją, projektą įgyvendinantį subjektą, einamąją padėtį).

21 straipsnisVertinimas

ir peržiūra

1.  Vertinimai atliekami laiku, bet ne rečiau kaip kas dvejus metus, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

1a)  Vertinimo procese vertinamas Programos įgyvendinimas pagal bendruosius ir sektorinius tikslus, paaiškinant, ar neatsilieka veikla skirtinguose sektoriuose, ar bendras biudžetinis įsipareigojimas atitinka visą skirtą sumą, ar vykdomi projektai pasiekė pakankamą išsamumo laipsnį, ar vis dar įmanoma ir naudinga juos įgyvendinti.

2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą remiantis pagal 20 straipsnį atlikta stebėsena, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Jame taip pat pateikiamas išsamus procedūrų, tikslų ir tinkamumo kriterijų tinkamumo siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir sektorių tikslų įvertinimas. Remiantis šio tarpinio vertinimo rezultatais, pateikiamos Programos peržiūros rekomendacijos.

3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

22 straipsnisKomiteto procedūra

1.  Komisijai padeda EITP koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

23 straipsnisDeleguotieji aktai

Komisijai pagal šio reglamento 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)  iš dalies keičiama priedo I dalies nuostatos dėl rodiklių ir nustatoma stebėsenos ir vertinimo sistema;

▌c)  iš dalies keičiama priedo III dalis dėl nustatomų transporto pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų atkarpų bei iš anksto nustatytų visuotinio tinklo atkarpų;

d)  iš dalies keičiama priedo IV dalis dėl tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų nustatymo;

e)  iš dalies keičiama priedo V dalis dėl bendro intereso skaitmeninio ryšio projektų nustatymo.

ea)  priimama darbo programa;

eb)  priimama bendroji programa;

ec)  nustatomi arba iš dalies keičiami kariniai reikalavimai, nustatomas arba iš dalies keičiamas transeuropinio transporto tinklo dalių, tinkamų kariniam transportui, sąrašas, nustatomi arba iš dalies keičiamas prioritetinių dvejopo naudojimo infrastruktūros projektų sąrašas ir 6a straipsnyje nurodytų veiksmų, susijusių su kariniu mobilumu, tinkamumo finansuoti vertinimo procedūra;

ed)  nustatoma metodika, pagal kurią parengiami kokybiniai rodikliai, kuriuos taikant būtų galima tiksliai įvertinti pagal programą vykdant kiekvieną projektą, susijusį su TEN-T tinklu, pasiektą pažangą.

24 straipsnisĮgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  23 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 23 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

25 straipsnisInformavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

26 straipsnisSąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos baudžiamosios veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnisPanaikinimo ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 panaikinami.

2.  Nepažeidžiant 1 dalies, šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

3.  Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnę Europos infrastruktūros tinklų priemonę, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, prie šios Programos.

4.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti šio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

28 straipsnisĮsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu  Tarybos vardu

Pirmininkas  

PRIEDAS

I DALIS. RODIKLIAI

Siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas Programa bus atidžiai stebima remiantis rodikliais, kuriais siekiama nustatyti, kiek buvo įgyvendinti bendri ir konkretūs Programos tikslai. Todėl bus renkami duomenys, susiję su šiais pagrindiniais rodikliais:

 

Sektoriai

Konkretūs tikslai

Rodikliai

Transportas:

Veiksmingi ir tarpusavyje susieti pažangaus, sąveikaus, tvaraus, daugiarūšio, integracinio, saugaus ir patikimo susisiekimo tinklai ir infrastruktūra

Tarpvalstybinių ir trūkstamų jungčių, kurioms teikiama EITP parama (be kita ko, veiksmai, susiję su TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklų miestų transporto mazgais, regioninėmis tarpvalstybinių geležinkelių jungtimis, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, oro uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais), skaičius

 

 

EITP remiamų veiksmų, padedančių skaitmeninti transporto sektorių (Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos ir programos SESAR), skaičius

 

 

Alternatyviųjų degalų tiekimo punktų, pastatytų ar atnaujintų remiant EITP, skaičius

 

 

EITP remiamų veiksmų, didinančių transporto saugumą, skaičius

 

 

EITP remiamų veiksmų, padedančių didinti transporto prieinamumą neįgaliesiems, skaičius

 

 

EITP remiamų veiksmų, padedančių mažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, skaičius

 

Pritaikymas dvejopo (civilinio ir gynybinio) mobilumo reikalavimams

Transporto infrastruktūros komponentų, pritaikytų dvejopo (civilinio ir gynybinio) mobilumo reikalavimams, skaičius

Energetika

Indėlis į rinkų sąveikumą ir integraciją

EITP veiksmų, kuriais prisidedama prie projektų, sujungiančių valstybių narių tinklus ir panaikinančių vidaus apribojimus, skaičius

 

Energijos tiekimo saugumas

EITP veiksmų, kuriais prisidedama prie projektų, užtikrinančių atsparų dujų tinklą, skaičius

 

 

EITP veiksmų, padedančių kurti pažangesnius tinklus ir juos skaitmeninti bei padidinti energijos kaupimo galimybes, skaičius

 

Darnus vystymasis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro

EITP veiksmų, kuriais prisidedama prie projektų, sudarančių sąlygas energijos sistemose naudoti kuo daugiau atsinaujinančiosios energijos, skaičius

 

 

EITP veiksmų, kuriais prisidedama prie tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais, skaičius

Skaitmeninė ekonomika

Indėlis visoje Europos Sąjungoje diegiant skaitmeninio junglumo infrastruktūrą

Naujos jungtys su itin didelio pralaidumo tinklais, skirtais socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, bei itin aukštos kokybės belaidžio ryšio jungtys, skirtos vietos bendruomenėms

 

 

EITP veiksmų, kuriais užtikrinamas 5G junglumas transporto keliuose, skaičius

 

 

EITP veiksmų, namų ūkiams užtikrinančių naujas jungtis su itin didelio pralaidumo tinklais, skaičius

 

 

EITP veiksmų, padedančių skaitmeninti energetikos ir transporto sektorius, skaičius

II DALIS. ORIENTACINIAI PROCENTINIAI DYDŽIAI, NUMATYTI TRANSPORTO SEKTORIUI

Biudžeto ištekliai, nurodyti 4 straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose, paskirstomi taip, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose išvardytų veiksmų.

Biudžeto ištekliai, naudojami 9 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytiems veiksmams finansuoti, paskirstomi taip: 75 proc. turėtų būti skirta veiksmams, susijusiems su pagrindinio tinklo koridoriais, 10 proc. veiksmams, vykdomiems pagrindiniame tinkle, išskyrus pagrindinio tinklo koridorius, ir 15 proc. veiksmams visuotiniame tinkle.

III DALIS. HORIZONTALIEJI PRIORITETAI, TRANSPORTO PAGRINDINIO TINKLO KORIDORIAI IR IŠ ANKSTO NUSTATYTOS ATKARPOS; IŠ ANKSTO NUSTATYTOS VISUOTINIO TINKLO ATKARPOS

-1.  Horizontalieji prioritetai

SESAR, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos, intelektinių transporto sistemų, upių informacijos paslaugų, laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos išmaniosios technologijos įrenginiai

1.  Pagrindinio tinklo koridoriai ir iš anksto nustatytos atkarpos

Pagrindinio tinklo koridorius „Atlanto vandenynas“

Išdėstymas

Gijón–León–Valladolid

 

A Coruña–Vigo–Orense–León–

 

Zaragoza–Pamplona / Logroño–Bilbao

 

Bordeaux–Toulouse

 

Tenerife / Gran Canaria–Huelva / Sanlúcar de Barrameda–Sevilla–Córdoba

 

Algeciras–Bobadilla–Madrid

 

Madeiros sala/ Sines–Ermidas /Lisboa – Madrid – Valladolid

 

Lisboa–Aveiro–Leixões / Porto–Duero upė /Vigo

 

Aveiro–Valladolid–Vitoria-Gasteiz–Bergara–Bilbao / Bordeau–La Rochelle–Tours–Paris–Le Havre / Metz–Mannheim / Strasbourg

 

Shannon Foynes–Dublin– Rosslare–Waterford–Cork– Brest–Roscoff–Cherbourg–Caen–Le Havre–Rouen–Paris

 

Dublin/Cork–Brest–Roscoff–Saint Nazaire–Nantes–Tours–Dijon

Iš anksto nustatytos atkarpos

Tarpvalstybinės

Evora–Merida

Geležinkelis

 

 

Vitoria-Gasteiz–San Sebastián–Bayonne–Bordeaux

 

 

 

Aveiro–Salamanca

 

 

 

Duero upė (Via Navegável do Douro)

Vidaus vandenų keliai

 

Trūkstama jungtis

Paris (jungtys Orly–Versailles ir Orly–Ch. De Gaulle’io oro uostas)

Daugiarūšis transportas

Pagrindinio tinklo koridorius „Baltijos jūra – Adrijos jūra“

Išdėstymas

Gdynia–Gdańsk–Katowice / Sławków

 

Gdańsk–Warszawa–Katowice

 

Katowice–Ostrava–Brno–Wien

 

Szczecin / Świnoujście–Poznań–Wrocław–Ostrava

 

Katowice–Žilina–Bratislava–Wien

 

Wien–Graz–Villach–Udine–Trieste

 

Udine–Venezia–Padova–Bologna–Ravenna–Ancona–Foggia

 

Graz–Maribor–Ljubljana–Koper / Trieste

Iš anksto nustatytos atkarpos

Tarpvalstybinės

Katowice–Ostrava

Geležinkelis

 

Katowice–Žilina

 

 

Opole–Ostrava

 

 

Bratislava–Wien

 

 

Graz–Maribor

 

 

Trieste–Divaca

 

 

Katowice–Žilina

Keliai

 

Brno–Wien

 

 

Trūkstama jungtis

Gloggnitz–Mürzzuschlag:

Geležinkelis

 

Zemeringo pagrindinis tunelis

 

 

Graz–Klagenfurt: Koralmo geležinkelio linija ir tunelis

 

 

Koper–Divača

 

Pagrindinio tinklo koridorius „Viduržemio jūra“

Išdėstymas

Algeciras–Bobadilla–Madrid–Zaragoza–Tarragona

 

ZaragozaTeruelValencia /Sagunto

 

SaguntoValenciaMadrid

 

Sevilla–Bobadilla–Murcia

 

Cartagena–Murcia–Valencia–Tarragona / Palma de Mallorca–Barcelona

 

Tarragona–Barcelona–Perpignan–Marseille–Genova / Lyon–La Spezia–Torino–Novara–Milano–Bologna / Verona–Padova–Venezia–Ravenna / Trieste / Koper–Ljubljana–Budapest

 

ToulouseNarbonne

 

Ljubljana / Rijeka–Zagreb–Budapest–Ukrainos siena

Iš anksto nustatytos atkarpos

Tarpvalstybinės

Lyon–Torino: pagrindinis tunelis ir privažiuojamieji keliai

Geležinkelis

 

 

BarcelonaPerpignan

 

 

 

Nice–Ventimiglia

 

 

 

Trieste–Divača

 

 

 

Ljubljana–Zagreb

 

 

 

Zagreb–Budapest

 

 

 

Budapest–Miskolc–Ukrainos siena

 

 

 

Lendava–Letenye

Keliai

 

 

Vásárosnamény–Ukrainos siena

 

 

Trūkstama jungtis

Perpignan–Montpellier

Geležinkelis

 

 

MadridZaragozaBarcelona

 

 

 

Koper–Divača

 

 

 

Rijeka–Zagreb

 

 

 

Milano–Cremona–MantovaFerrara–Porto Levante / Venezia –Trieste / Ravenna–Porto Garibaldi

Vidaus vandenų keliai

Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Baltijos jūra“

Išdėstymas

Luleå–Helsinki–Tallinn–Riga

 

Ventspils–Riga

 

Riga–Kaunas

 

Klaipėda–Kaunas–Vilnius

 

Kaunas–Warszawa

 

Baltarusijos siena–Warszawa–Łódź–Poznań–Frankfurt / Oder–Berlin–Hamburg–Kiel

 

Łódź–Katowice / Wrocław

 

Ukrainos ir Lenkijos siena–Rzeszów–Katowice–Wrocław–Falkenberg–Magdeburg

 

Szczecin / Świnoujście–Berlin–Magdeburg–Braunschweig–Hannover

 

Hannover–Bremen–Bremerhaven / Wilhelmshaven

 

Hannover–Osnabrück– / Kleve–Nijmegen /–Hengelo–Almelo–Deventer–Utrecht

 

Utrecht–Amsterdam

 

Utrecht–Rotterdam–Antwerpen

 

Hannover–Köln–Antwerpen

Iš anksto nustatytos atkarpos

Tarpvalstybinės

Tallinn–Rīga–Kaunas / Vilnius–Warszawa: „Rail Baltic“ nauja linija, visiškai suderinama su UIC vėže

Geležinkelis

 

 

Antwerpen–Duisburg

Geležinkelis

 

 

Świnoujście/Szczecin / Karniner tiltas–Berlin

Geležinkelis / vidaus vandenų keliai

 

 

Koridorius „Via Baltica“ (EE–LV–LT–PL)

Keliai

 

Trūkstama jungtis

Geležinkelis

 

 

Warszawa/Idzikowice–Poznań / Wrocław, įskaitant jungtis su planuojamu pagrindiniu transporto mazgu

 

 

 

Kylio kanalas

Vidaus vandenų keliai

 

 

Berlin–Magdeburg–Hannover; Mittellandkanal; Vakarų Vokietijos kanalai

 

 

 

Rhine, Waal

 

 

 

Noordzeekanaal, IJssel, Twentekanaal

 

 

Atnaujinimas (dvigubas bėgių kelias)

Ruhrgebiet–Münster–Osnabrück–Hamburg

Geležinkelis

Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“

Išdėstymas

 

DerrySligoGalway–Shannon Foynes / Cork

 

 

 

Baile Átha Cliath / Dublin / Corcaigh / Cork–Zeebrugge / Antwerpen / Rotterdam

 

Dublin–Cork–Calais–Dunkerque–Zeebrugge–Anvers–Rotterdam

 

Jungtinės Karalystės siena–Lille–Brussel / Bruxelles

 

London–Lille–tarpvalstybinė geležinkelio jungtis Bruxelles–Quiévrain–Valenciennes–Brussel / Bruxelles

 

Amsterdam–Rotterdam–Antwerp–Brussel / Bruxelles–Luxembourg

 

Luxembourg–Metz–Dijon–Macon–Lyon–Marseille

 

Luxembourg–Metz–Strasbourg–Basel

 

Antwerpen / Zeebrugge–Gent–Dunkerque / Lille–Paris

Iš anksto nustatytos atkarpos

Tarpvalstybinės

Brussel / Bruxelles–Luxembourg–Strasbourg

Geležinkelis

 

 

 

Terneuzen–Gent

Vidaus vandenų keliai

 

 

Sena–Šeldės tinklas ir susiję Senos, Šeldės ir Maso upių baseinai

 

 

 

Reino–Šeldės koridorius

 

 

Trūkstama jungtis

Albertkanaal /Bocholt–Herentals kanalas

Vidaus vandenų keliai

 

Dunkerque–Lille

Pagrindinio tinklo koridorius „Rytai / Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis“

Išdėstymas

Hamburg–Berlin

 

Rostock–Berlin–Dresden

 

Bremerhaven / Wilhelmshaven–Magdeburg–Dresden

 

Dresden–Ústí nad Labem–Melnik / Praha–Lysá nad Labem / Poříčany–Kolin

 

Kolin–Pardubice–Brno–Wien / Bratislava–Budapest–Arad–Timișoara–Craiova–Calafat–Vidin–Sofia

 

Sofia–Plovdiv–Burgas

 

Plovdiv–Turkijos siena–Alexandropouli–Kavala–Thessaloniki–Ioannina–Kakavia / Igoumenitsa

 

buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos siena–Thessaloniki

 

Sofia–Thessaloniki–Athina–Piraeus / Ikonio–Heraklion–Lemesos (Vasiliko)–Lefkosia

 

Athina–Patras / Igoumenitsa

Iš anksto nustatytos atkarpos

Tarpvalstybinės

Dresden–Praha

Geležinkelis

 

 

Wien / Bratislava–Budapest

 

 

 

Békéscsaba–Arad

 

 

 

Calafat–Vidin–Sofia–Thessaloniki

 

 

 

Turkijos siena–Alexandropouli

 

 

 

buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos siena–Thessaloniki

 

 

 

Ioannina–Kakavia (Albanijos siena)

Keliai

 

 

Craiova–Vidin

 

 

 

Hamburg–Dresden–Praha–Pardubice

Vidaus vandenų keliai

 

Trūkstama jungtis

Thessaloniki–Kavala

Geležinkelis

 

 

Budapest KelenföldFerencváros

 

 

 

Szolnok geležinkelio stotis

 

Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Alpių regionas“

Išdėstymas

Genova–Milano–Lugano–Basel

 

Genova–Novara–Brig–Bern–Basel – tarpvalstybinio geležinkelio tilto atstatymas Freiburg (Breisgau)–Colmar–Rastatt–Haguenau tarpvalstybinė jungtis–Karlsruhe–Mannheim– Mainz–Koblenz–Köln

 

Milano–Verona–Trento–Bozen–Innsbruck–München, įskaitant Brennerio koridorių

 

Köln–Düsseldorf–Duisburg–Nijmegen / Arnhem–Utrecht–Amsterdam

 

Nijmegen–Rotterdam–Vlissingen

 

Köln–Liège–Bruxelles / Brussel–Gent

 

Liège–Antwerpen–Gent–Zeebrugge

Iš anksto nustatytos atkarpos

Tarpvalstybinės

Zevenaar–Emmerich–Oberhausen

Geležinkelis

 

 

Karlsruhe–Basel

 

 

 

Milano / Novara–Šveicarijos siena

 

 

 

Antwerpen–Duisburg

 

 

 

Basel–Antwerpen / Rotterdam–Amsterdam

Vidaus vandenų keliai

 

Trūkstama jungtis

Genova–Tortona / Novi Ligure

Geležinkelis

Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Dunojus“

Išdėstymas

Paris–Strasbourg–Stuttgart–Augsburg–München–Salzburg–Wels/Linz

 

Strasbourg–Mannheim–Frankfurt–Würzburg–Nürnberg–Regensburg–Passau–Wels / Linz

 

München / Nürnberg–Praha–Ostrava / Přerov–Žilina–Košice–Ukrainos siena

 

Wels / Linz–Wien–Bratislava–Budapest–Vukovar

 

Wien / Bratislava–Budapest–Arad–Brašov / Craiova–Bucurešti–Focșani–Albita (Moldovos siena) /Constanta–Sulina

Iš anksto nustatytos atkarpos

Tarpvalstybinės

München–Praha

Geležinkelis

 

 

Nürnberg–Plzen

 

 

 

München–Mühldorf–Freilassing–Salzburg

 

 

 

Strasbourg–Kehl Appenweier

 

 

 

Hranice–Žilina

 

 

 

Wien–Bratislava / Budapest

 

 

 

Bratislava–Budapest

 

 

 

Békéscsaba–Arad

 

 

 

Danube (Kehlheim–Constanța / Midia / Sulina) ir susiję Savos ir Tisos upių baseinai

Vidaus vandenų keliai

 

 

Zlín–Žilina

Keliai

 

Trūkstama jungtis

Stuttgart–Ulm

Geležinkelis

 

 

Salzburg–Linz

 

 

 

Arad–Craiova

 

 

 

București–Constanța

 

 

 

Arad–Brasov

Geležinkelis

 

 

Brasov–Predeal

Geležinkelis

 

 

București–Craiova

Geležinkelis

Pagrindinio tinklo koridorius „Skandinavija – Viduržemio jūra“

Išdėstymas

Rusijos siena–Hamina / Kotka–Helsinki–Turku / Naantali–Stockholm–Örebro–Malmö

 

Narvik / Oulu–Luleå–Umeå–Stockholm

 

Oslas–Geteborgas–Malmė–Treleborgas

 

Malmö–København–Fredericia–Aarhus–Aalborg–Hirtshals / Frederikshavn

 

København–Kolding / Lübeck–Hamburg–Hannover

 

Bremerhaven–Bremen–Hannover–Nürnberg

 

Rostock–Berlin–Halle / Leipzig– Erfurt/Weimar–München

 

Nürnberg–München–Innsbruck–Verona–Bologna–Ancona / Firenze

 

Livorno / La Spezia–Firenze–Roma–Napoli–Bari–Taranto–Valletta

 

Napoli–Cagliari / Gioia Tauro–Palermo / Augusta–Valletta–Marsaxlokk

Iš anksto nustatytos atkarpos

Tarpvalstybinės

Rusijos siena–Helsinki

Geležinkelis

 

 

København–Hamburg: Fėmarno juostos fiksuotos jungties privažiuojamieji keliai

 

 

 

München–Wörgl–Innsbruck–Fortezza–Bolzano–Trento–Verona: Brenerio pagrindinis tunelis ir jo privažiuojamieji keliai

 

 

 

Trelleborg–Malmö–Göteborg–sienos nėra (tarpvalstybinė, geležinkelis)

 

 

 

Göteborg–Oslo

 

 

 

Helsingborg–Helsingør

 

 

 

Copenhagen–Malmö

 

 

 

København–Hamburg: Fėmarno juostos fiksuota jungtis

Geležinkelis / keliai

2.  Iš anksto nustatytos visuotinio tinklo atkarpos

Susiję elementai, esantys 9 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodytame visuotiniame tinkle, ir tarpvalstybinės visuotinio tinklo jungtys, nurodytos šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, visų pirma yra šios atkarpos:

Dublin–Strabane–Letterkenny

Keliai

DerrySligoGalway

Geležinkelis

Pau–Huesca

Geležinkelis

Lyon–Šveicarijos siena

Geležinkelis

Athus–Mont-Saint-Martin

Geležinkelis

Geležinkelis

Mons–Valenciennes

Geležinkelis

Gent–Terneuzen

Geležinkelis

Heerlen–Aachen

Geležinkelis

Groningen–Bremen

Geležinkelis

Stuttgart–Šveicarijos siena

Geležinkelis

Berlin–Rzepin / Horka–Wrocław

Geležinkelis

Prague–Linz

Geležinkelis

Villach–Ljubljana

Geležinkelis

Ancona–Foggia

Geležinkelis / keliai

Pivka–Rijeka

Geležinkelis

Plzeň–České Budějovice–Wien

Geležinkelis

Wien –Gyor

Geležinkelis

Graz–Celldömölk–Gyor

Geležinkelis

Neumarkt–Kalham–Mühldorf

Geležinkelis

„Amber“ koridorius (PL–SK–HU)

Geležinkelis

„Via Carpathia“ koridorius (Baltarusijos ir Ukrainos siena, PL–SK–HU–RO)

Keliai

Budapest–Osijek–Svilaj (Bosnijos ir Hercegovinos siena)

Keliai

TimișoaraMoravița

Keliai

Faro–Huelva

Geležinkelis

Porto–Vigo

Geležinkelis

București–Giurgiu–Varna/Bourgas

Geležinkelis

Svilengrad–Pithio

Geležinkelis

SiretSuceava

Keliai

FocșaniAlbița

Keliai

München–Salzburg–Laibach

Geležinkelis

Gallarate / Sesto C.–Laveno / Luino

Geležinkelis

PRIEDO IV DALIS. Tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų nustatymas

1. Tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų tikslai

Tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais skatinamas valstybių narių tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiųjų energijos išteklių planavimo, plėtros ir ekonomiškai efektyvaus eksploatavimo klausimais, siekiant prisidėti prie Sąjungos ilgalaikių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų įgyvendinimo.

Bendrieji kriterijai

Kad atsinaujinančiosios energijos srities projektas būtų laikomas tarpvalstybiniu, jis turi atitikti visus šiuos bendruosius kriterijus:

a)  jis turi būti įtrauktas į bendradarbiavimo susitarimą ar bet kokį kitą valstybių narių tarpusavio ir (arba) su trečiosiomis valstybėmis pasirašytą susitarimą, kaip nustatyta Direktyvos 2009/28/EB 6, 7, 9 ar 11 straipsniuose;

b)  turi būti sutaupyta lėšų diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir (arba) teikiama naudos sistemos integracijai, energijos tiekimo saugumui arba inovacijoms, palyginti su alternatyviu tarpvalstybiniu energetikos projektu ar projektu atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, kurį įgyvendino viena iš dalyvaujančių valstybių narių;

c)  įvertinus pagal 3 punkte minimą sąnaudų ir naudos analizę ir taikant [7] straipsnyje nurodytą metodiką, potenciali bendra bendradarbiavimo nauda nusveria išlaidas, įskaitant išlaidas ilguoju laikotarpiu.

Sąnaudų ir naudos analizė

2 punkto c papunktyje nurodytoje sąnaudų ir naudos analizėje bus atsižvelgta į tai, koks poveikis visose dalyvaujančiose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse daromas, be kita ko, šiems aspektams:

a)  elektros energijos gamybos išlaidoms;

b)  sistemos integracijos išlaidoms;

c)  paramos išlaidoms;

d)  išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui;

e)  energijos tiekimo saugumui;

f)  oro ir kitai vietos taršai arba poveikiui vietos gamtai ir aplinkai;

g)   inovacijoms.

4.  Procesas

Projekto, kuris gali būti atrinktas kaip tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas pagal bendradarbiavimo susitarimą ar bet kurį kitą valstybių narių tarpusavio ir (arba) su trečiosiomis valstybėmis pasirašytą susitarimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/...[1](28)+ 9 arba 11 straipsniuose, rengėjai, įskaitant valstybes nares, siekiantys, kad atsinaujinančiosios energijos srities projektams būtų suteiktas tarpvalstybinis statusas, pateikia Komisijai paraišką leisti projektui dalyvauti tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų atrankoje. Paraiškoje pateikiama susijusi informacija, kuria remdamasi Komisija, atsižvelgdama į 7 straipsnyje minimą metodiką, gali įvertinti projektą pagal 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus.

Komisija užtikrina, kad rengėjams būtų suteikta galimybė prašyti suteikti tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų statusą bent kartą per metus.

Komisija teikia deramas konsultacijas dėl projektų, pateiktų, kad būtų pripažinti tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais, sąrašo.

Komisija įvertina paraiškas pagal 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus.

Atrinkdama tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus, Komisija siekia, kad bendras jų kiekis nebūtų per didelis. Nustatydama tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus, Komisija siekia užtikrinti geografiniu požiūriu tinkamą pusiausvyrą. Nustatant projektus gali būti pasitelkiamos regioninės grupės.

Projektas neatrenkamas kaip tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas arba toks jo statusas panaikinamas, jeigu jis buvo įvertintas remiantis neteisinga informacija, kuri vertinant tapo lemiama, arba jeigu projektas neatitinka Sąjungos teisės.

Atrinktų tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų sąrašą Komisija paskelbia savo interneto svetainėje.

V DALIS. BENDRO INTERESO SKAITMENINIO JUNGLUMO INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

1. Gigabitinis ir 5G arba kitoks pažangiausias mobilus junglumas socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams

Veiksmų eiliškumas bus nustatytas atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų funkciją, skaitmeninių paslaugų ir taikomųjų programų, kurioms reikalingas pagrindinis junglumas, aktualumą ir potencialią socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms, įskaitant galimą teigiamą šalutinį junglumo poveikį. Turimas biudžetas turi būti paskirstytas visose valstybėse narėse geografiniu požiūriu išlaikant pusiausvyrą.

Pirmenybė bus teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie:

•  gigabitinio junglumo ligoninėms ir medicinos centrams taip palaikant pastangas skaitmeninti sveikatos priežiūros sistemą, kad ES piliečių gerovė augtų ir keistųsi sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų teikimo pacientams būdas(29);

•  gigabitinio junglumo švietimo ir mokslinių tyrimų centrams siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudoti, be kita ko, itin našias kompiuterines sistemas, debesijos prietaikas ir didžiuosius duomenis, panaikinti skaitmeninę nelygybę ir švietimo sistemose diegti naujoves, gerinti mokymosi rezultatus, padidinti teisingumą ir efektyvumą(30);

•  5G ar itin didelio pralaidumo belaidžio plačiajuosčio junglumo švietimo ir mokslinių tyrimų centrams, ligoninėms ir medicinos centrams, siekiant iki 2025 m. visiems miestų centrams užtikrinti nenutrūkstamą 5G belaidžio plačiajuosčio ryšio aprėptį.

2. Belaidis junglumas vietos bendruomenėse

Veiksmai, kuriais siekiama nediskriminacinėmis sąlygomis užtikrinti nemokamą vietos belaidį junglumą vietos visuomeninio gyvenimo centruose (įskaitant plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves) ir kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame vietos bendruomenių gyvenime, turi atitikti šias sąlygas finansavimui gauti:

•  veiksmus įgyvendina viešojo sektoriaus institucija, kaip nurodyta tolesnėje pastraipoje, kuri yra pajėgi planuoti ir prižiūrėti vidaus ar lauko vietos belaidžio ryšio prieigos taškų įrengimą viešosiose erdvėse ir bent trejus metus užtikrinti jų veiklos sąnaudų finansavimą;

•  veiksmai grindžiami itin didelio pralaidumo skaitmeniniais tinklais, galinčiais užtikrinti naudotojams labai aukštos kokybės interneto ryšį, kuris:

•  yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, lengvai prieinamas, saugus, teikiamas naudojant naujausią ir lengviausiai įgyjamą įrangą, galinčią užtikrinti didelės spartos ryšio teikimą naudotojams, ir

•  palengvina prieigą vienodomis sąlygomis prie novatoriškų skaitmeninių paslaugų;

•  vykdant veiksmus naudojama bendra vaizdinė atpažinimo priemonė, prieinama įvairiomis kalbomis, kurią turi pateikti Komisija, ir nuoroda į susijusias internetines priemones;

•  veiksmais įsipareigojama įsigyti būtiną įrangą ir (arba) būtinas įrengimo paslaugas pagal taikomus teisės aktus siekiant užtikrinti, kad projektais nebūtų pernelyg iškraipyta konkurencija.

Finansinė parama bus teikiama viešojo sektoriaus institucijoms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2102(31) 3 straipsnio 1 dalyje, kurios įsipareigoja pagal nacionalinę teisę nemokamai nediskriminacinėmis sąlygomis užtikrinti vietos belaidį junglumą, įrengdamos vietos belaidžio ryšio prieigos taškus.

Finansuojami veiksmai neturėtų dubliuotis su esamais panašiomis savybėmis, įskaitant kokybę, pasižyminčiais nemokamais privačiaisiais arba viešaisiais pasiūlymais, teikiamais toje pačioje viešojoje erdvėje.

Turimas biudžetas turi būti paskirstytas visose valstybėse narėse geografiniu požiūriu išlaikant pusiausvyrą.

3. Preliminarus finansavimo reikalavimus atitinkančių 5G koridorių ir tarpvalstybinių jungčių sąrašas

Atsižvelgiant į gigabitinės visuomenės tikslus, kuriuos Komisija išdėstė siekdama užtikrinti, kad iki 2025 m. pagrindiniuose antžeminiuose transporto keliuose būtų prieinamas nepertraukiamas 5G ryšys(32), veiksmai, kuriais pagal 9 straipsnio 4 dalies c punktą diegiamas nepertraukiamas ryšys naudojant 5G sistemas, pirmu etapu yra veiksmai tarpvalstybinėse atkarpose, skirtose susietojo ir automatizuoto mobilumą(33) bandymams, o antru etapu – veiksmai ilgesnėse atkarpose, siekiant didesniu mastu koridoriuose įgyvendinti susietąjį ir automatizuotą mobilumą, kaip nurodyta tolesnėje lentelėje (preliminariame sąraše). Šiuo tikslu TEN-T koridoriai yra naudojami kaip pagrindas, bet 5G ryšys nebūtinai turi būti diegiamas tik tuose koridoriuose(34).

Pagrindinio tinklo koridorius „Atlanto vandenynas“

 

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos susietojo ir automatizuoto mobilumo bandymams

Porto–Vigo ir Merida–Evora

 

Azorų ir Madeiros salos–Lisbon–Paris–Amsterdam–Frankfurt

 

Aveiro–Salamanca

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti susietąjį ir automatizuotą mobilumą

Metz–Paris–Bordeaux–Bilbao–Vigo–Porto–Lisbon

 

–Bilbao–Madrid–Lisbon

Pagrindinio tinklo koridorius „Baltijos jūra – Adrijos jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos susietojo ir automatizuoto mobilumo bandymams

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti susietąjį ir automatizuotą mobilumą

Gdansk–Warsaw–Brno–Vienna–Graz–Ljubljana–Trieste

 

Pagrindinio tinklo koridorius „Viduržemio jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos susietojo ir automatizuoto mobilumo bandymams

- Jūrinių kabelių tinklai Lisbon–Marseille–Milan

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti susietąjį ir automatizuotą mobilumą

Budapest–Zagreb–Ljubljana / Rijeka / Split

 

Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Baltijos jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos susietojo ir automatizuoto mobilumo bandymams

Baltijos jūros koridorius (bus nustatyta)

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti susietąjį ir automatizuotą mobilumą

Tallinn–Kaunas

 

Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos susietojo ir automatizuoto mobilumo bandymams

Metz–Merzig–Luxembourg

 

Rotterdam–Antwerp–Eindhoven

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti susietąjį ir automatizuotą mobilumą

Amsterdam–Rotterdam–Breda–Lille–Paris

 

Brussels–Metz–Basel

 

Mulhouse–Lyon–Marseille

 

Pagrindinio tinklo koridorius „Rytai / Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos susietojo ir automatizuoto mobilumo bandymams

Sofia–Thessaloniki–Belgrade

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti susietąjį ir automatizuotą mobilumą

Berlin–Prague–Brno–Bratislava

 

Timisoara–Sofia–Turkijos siena

 

–Sofia–Thessaloniki–Athens

 

Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Alpių regionas“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos susietojo ir automatizuoto mobilumo bandymams

Bologna–Innsbrück–München (Brenerio koridorius)

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti susietąjį ir automatizuotą mobilumą

Rotterdam–Oberhausen–Frankfurt (M)

 

Basel–Milan–Genova

 

Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Dunojus“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos susietojo ir automatizuoto mobilumo bandymams

Munchen–Salzburg

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti susietąjį ir automatizuotą mobilumą

Frankfurt (M)–Passau–Vienna–Budapest– Bucharest–Iasi / Constanta

 

Karlsruhe–München–Salzburg–Wels

 

Frankfurt (M)–Strasbourg

 

Pagrindinio tinklo koridorius „Skandinavija – Viduržemio jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos susietojo ir automatizuoto mobilumo bandymams

Oulu–Tromsø

 

Oslo–Stockholm–Helsinki

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti susietąjį ir automatizuotą mobilumą

Turku–Helsinki–Rusijos siena

 

Stockholm / Oslo–Malmo

 

Malmo–Copenhagen–Hamburg–Würzburg

 

Nürnberg–München–Verona

 

Rosenheim–Bologna–Napoli–Catania–Palermo

 

Napoli–Bari–Taranto

(1)

* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(2)

1  OL C ..., ..., p... .

(3)

  OL C ..., ..., p... .

(4)

  COM(2018) 0321, p. 13.

(5)

  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

(6)

  Komisijos komunikatas „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (COM(2017) 0283).

(7)

  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

(8)

  Komisijos komunikatas „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, COM(2017) 0675.

(9)

  COM(2018)0293.

(10)

  JOIN(2017)0041.

(11)

  JOIN(2018)0005.

(12)

  COM(2017)0623.

(13)

  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

(14)

  COM(2017)0718.

(15)

  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).

(16)

  COM(2016)0587.

(17)

  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(18)

  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(19)

  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(20)

  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(21)

  2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(22)

  OL C 344, 2013 12 19, p. 1.

(23)

  COM(2018)0065.

(24)

  2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(25)

  2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22).

(26)

+   OL: prašom tekste įrašyti Reglamento, išdėstyto dokumente PE-CONS 55/18 (2016/0375(COD)) numerį ir įrašyti išnašoje tos direktyvos numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.

[1]   OL ...

+   OL: prašom įrašyti COD 2016/0382 (atsinaujinančiųjų išteklių energija) pavadinimą, numerį ir OL nuorodą.

(27)

+   OL: prašom įrašyti COD 2016/0382 (atsinaujinančiųjų išteklių energija) pavadinimą, numerį ir OL nuorodą.

(28)

+   OL: prašom tekste įrašyti Reglamento, išdėstyto dokumente PE-CONS 55/18 (2016/0375(COD)) numerį ir įrašyti išnašoje tos direktyvos numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.

[1]   OL ...

+   OL: prašom įrašyti COD 2016/0382 (atsinaujinančiųjų išteklių energija) pavadinimą, numerį ir OL nuorodą.

(29)

  Žr. taip pat Komisijos komunikatą „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“ (COM(2018) 0233).

(30)

  Žr. taip pat Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018) 0022).

(31)

  2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(32)

  „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016) 0587).

(33)

  Susietasis ir automatizuotas mobilumas.

(34)

  Kursyvu pažymėtos atkarpos nėra TEN-T pagrindinio tinklo koridorių dalis, bet yra įtrauktos į 5G koridorius.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (1.10.2018)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui bei Transporto ir turizmo komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014

(COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD))

Nuomonės referentas: Fabio Massimo Castaldo

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) karinio mobilumo aspektas galėtų būti svarbi Europos Sąjungos saugumo naujovė ateinančiais metais. Labiau susijusi, tvaresnė, saugesnė, mažiau tarši ir pažangi Europos Sąjunga, kurioje veikia tarpvalstybinės jungtys, yra pagrindinis Europos infrastruktūros tinklų priemonės tikslas ir pagrindinis ES požiūrio į karinį mobilumą elementas. Todėl šis klausimas turi būti išsamiai išanalizuotas ir sprendžiamas perspektyviu būdu, t. y. atsižvelgiant į dabartinius poreikius ir nepamirštant ateities uždavinių.

Kuriant būsimas Europos jungtis būtina pakankamai gerai įvertinti saugumo dimensiją atsižvelgiant į kelis aspektus:

–  dvejopos paskirties koncepcija: visapusiškas karinis mobilumas gali būti plėtojamas tik užtikrinant glaudų sąveikumą su civiline sritimi. Kitaip tariant, reikia vadovautis išsamia ir integruota dvejopos (civilinės ir karinės) paskirties koncepcija, kad būtų galima pritaikyti arba atnaujinti kai kuriuos civilinės infrastruktūros objektus (pvz., geležinkelių, greitkelių, uostų, oro uostų, įvairiarūšio transporto priemonių infrastruktūra), siekiant patenkinti dabartinius karinius poreikius ir reikalavimus. Šie infrastruktūros objektai daugiausia bus naudojami civiliniais tikslais, tačiau taip pat turės pakankamai pajėgumų, kad būtų galima organizuoti karinių prekių ir turto transportavimą: galiausiai tai bus naudinga infrastruktūros objektų saugai ir galutiniams jų naudotojams;

–  scenarijus: dabartinės Europos Sąjungos saugumo problemos yra daugialypės ir įvairiakryptės, t. y. susijusios su Arkties regionu arba Tolimąja Šiaure, Rytais, Balkanais ir Viduržemio jūros regionu. Kiekviena ašis yra susijusi su skirtingais iššūkiais, tačiau visoms ašims būdinga opi problematika, ir ateityje gali prireikti per trumpą laiką dislokuoti tam tikrus išteklius. Kai kurioms iš šių sričių šiuo metu skiriama daug dėmesio, bet dėl to neturėtų sumažėti mūsų dėmesys ateities uždaviniams, todėl veiksmingas karinis mobilumas turėtų būti plėtojamas užtikrinant geografinę pusiausvyrą ir laikantis holistinio požiūrio, kad būtų galima greitai dislokuoti prekes ir išteklius Šiaurės bei Pietų ašies ir Vakarų bei Rytų ašies kryptimis. Taikant veiksmingą požiūrį į karinį mobilumą taip pat reikėtų atsižvelgti į minėtus būsimus uždavinius ir veikti kartu su NATO pasinaudojant nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu (PESCO) ir būsimu Europos gynybos fondu;

–  karinis mobilumas – svarbus veiksnys: investicijos į infrastruktūrą, kuria pasinaudojant galima gabenti karines prekes ir turtą, neturėtų būti traktuojamos tik kaip galios projekcijos priemonės. Užtikrinus sklandesnio ir greitesnio karinio turto vežimo galimybę Europos erdvėje taip pat gali būti lengviau vykdyti karinių pajėgų pratybas, organizuoti mokymus, atlikti techninę priežiūrą ir imtis skubių veiksmų civilinių ekstremalių situacijų atveju. Taip pat reikėtų aptarti kitus svarbius su kariniu mobilumu susijusius veiksnius, kaip antai, PVM klausimai, muitai, tarpvalstybinio judėjimo leidimai, saugumas ir diplomatinis patikimumas, net jeigu jie nepatenka į EITP taikymo sritį;

–  karinio mobilumo poveikis ir tvarumas: siekiant visapusiškai išnaudoti karinio mobilumo potencialą ir prisidėti prie pagrindinių EITP tikslų siekio, labai svarbu, kad karinio mobilumo projektų plėtojimas būtų tvarus ir visapusiškai atitiktų griežčiausius aplinkos apsaugos standartus. Kadangi infrastruktūros projektai daro poveikį vietos bendruomenėms, todėl svarbu skatinti dalyvavimo procesus siekiant įtraukti vietos gyventojus ir pilietinę visuomenę, taip pat teikti jiems išsamią ir skaidrią informaciją apie dvejopos paskirties infrastruktūros plėtojimą.

PAKEITIMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą bei Transporto ir turizmo komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  siekiant pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo ir siekiant skatinti darbo vietų kūrimą, Sąjungai reikia šiuolaikiškos ir gerai veikiančios infrastruktūros, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Tokios jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės socialinės rinkos ekonomikos ir kovos su klimato kaita;

(1)  siekiant užtikrinti pažangų, tvarų bei integracinį augimą, skatinti darbo vietų kūrimą ir ginti Sąjungos bendrus interesus bei prioritetus skatinant taiką ir garantuojant jos piliečių bei teritorijos saugumą, Sąjungai reikia šiuolaikiškos, daugiarūšės, gerai veikiančios, atsparios, tvarios ir saugesnės infrastruktūros, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Tokios jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Be to, dėl dabartinės nepastovios geopolitinės padėties ir įvairių Sąjungos saugumui kylančių grėsmių šaltinių šios jungtys turėtų pagerinti karinių pajėgų ir išteklių mobilumą Sąjungoje ir už jos ribų, kad valstybės narės ir NATO sąjungininkai galėtų visapusiškai, veiksmingai ir laiku reaguoti į vidaus ir išorės krizines situacijas. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms civiliniais ir gynybos tikslais naudojamoms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės socialinės rinkos ekonomikos ir kovos su klimato kaita;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Europos infrastruktūros tinklų priemone (toliau – programa) siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir pritraukti finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių, kartu padidinant teisinį tikrumą ir laikantis technologinio neutralumo principo. Programa turėtų sudaryti galimybes visapusiškai išnaudoti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją ir taip padidinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir suteikti galimybių optimizuoti įgyvendinimo išlaidas;

(2)  Europos infrastruktūros tinklų priemone (toliau – programa) siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir pritraukti finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių, kartu padidinant teisinį tikrumą ir laikantis technologinio neutralumo principo. Programa turėtų sudaryti galimybes visapusiškai išnaudoti transporto sektoriaus (jis apima dvejopos paskirties infrastruktūrą ir karinį mobilumą), energetikos sektoriaus ir skaitmeninės ekonomikos sektoriaus sinergiją ir taip padidinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir suteikti galimybių optimizuoti įgyvendinimo išlaidas;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  svarbus šios programos tikslas yra padidinti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją. Tuo tikslu programoje turėtų būti numatyta patvirtinti tarpsektorines darbo programas, kuriomis būtų galima skirti dėmesio konkrečioms intervencijos sritims, pavyzdžiui, susijusioms su susietuoju ir automatizuotu susisiekimu ar alternatyviaisiais degalais. Be to, pagal programą kiekvienam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius pagalbinius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Sektorių sinergija turėtų būti skatinama pasirinktiems veiksmams taikomais skyrimo kriterijais;

(6)  svarbus šios programos tikslas yra padidinti transporto (civilinio ir naudojamo gynybos tikslais), energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją. Tuo tikslu programoje turėtų būti numatyta patvirtinti tarpsektorines darbo programas, kuriomis būtų galima skirti dėmesio konkrečioms intervencijos sritims, pavyzdžiui, susijusioms su susietuoju ir automatizuotu susisiekimu ar alternatyviaisiais degalais. Energijos šaltinių ir tiekimo maršrutų įvairinimas, susijusios strateginės infrastruktūros plėtojimas ir tinklų sujungimas padės mažinti Sąjungos priklausomybę nuo išorės energijos šaltinių. Be to, pagal programą kiekvienam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius pagalbinius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Sektorių sinergija turėtų būti skatinama pasirinktiems veiksmams taikomais skyrimo kriterijais;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/20134 išdėstytose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairėse (toliau – TEN-T gairės) nustatoma TEN-T infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Tose gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas turi būti užbaigtas iki 2030 m. sukuriant naują infrastruktūrą ir iš esmės modernizuojant ir rekonstruojant dabartinę infrastruktūrą;

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/20134 išdėstytose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairėse (toliau – TEN-T gairės) nustatoma TEN-T infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Tose gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas turi būti užbaigtas iki 2030 m. sukuriant naują infrastruktūrą ir iš esmės modernizuojant ir rekonstruojant dabartinę infrastruktūrą. Šiame procese, deramai konsultuojantis su NATO, taip pat reikėtų atsižvelgti į karinio mobilumo reikalavimus;

__________________

__________________

4 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

4 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  siekiant įgyvendinti TEN-T gairėse nustatytus tikslus, pirmiausia būtina remti tarpvalstybines ir trūkstamas jungtis ir atitinkamais atvejais užtikrinti, kad remiami veiksmai veiklos rezultatų ir sąveikumo požiūriais atitiktų koridorių darbo planus, patvirtintus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsniu, ir bendrą tinklų plėtrą;

(8)  siekiant įgyvendinti TEN-T gairėse nustatytus tikslus, pirmiausia būtina remti tarpvalstybines ir trūkstamas jungtis ir atitinkamais atvejais užtikrinti, kad remiami veiksmai veiklos rezultatų ir sąveikumo požiūriais atitiktų koridorių darbo planus, patvirtintus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsniu, bendrą tinklų plėtrą ir kad jais būtų sudaryta galimybė dvejopai naudoti infrastruktūrą užtikrinant TEN-T tinkluose sąlygas patenkinti karinio mobilumo poreikius;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  siekiant atsižvelgti į didėjančius transporto srautus ir tinklo raidą, reikėtų pritaikyti pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų jų atkarpų išdėstymą. Toks derinimas turėtų būti proporcingas, kad būtų užtikrintas koridorių plėtros ir koordinavimo nuoseklumas ir veiksmingumas. Todėl pagrindinio tinklo koridorių ilgis neturėtų didėti daugiau nei 15 proc.;

(9)  siekiant atsižvelgti į didėjančius transporto srautus, tinklo raidą ir kintančią saugumo aplinką, reikėtų pritaikyti pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų jų atkarpų išdėstymą ir užtikrinti geografinę pusiausvyrą. Toks derinimas turėtų būti proporcingas, kad būtų užtikrintas koridorių plėtros ir koordinavimo nuoseklumas ir veiksmingumas. Todėl pagrindinio tinklo koridorių ilgis neturėtų didėti daugiau nei 15 proc.;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  būtina skatinti investicijas, palankias pažangiam, tvariam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui visoje Sąjungoje. 2017 m. Komisija pristatė komunikatą „Europa kelyje“5 – rinkinį plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugumą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį susisiekimą, darbuotojams užtikrinti tinkamas sąlygas ir poilsio laiką. Šioms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, kai tinka, skiriama per šią programą;

(10)  būtina skatinti investicijas, palankias pažangiam, sąveikiam, tvariam, daugiarūšiui, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui visoje Sąjungoje. 2017 m. Komisija pristatė komunikatą „Europa kelyje“5 – rinkinį plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugumą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį susisiekimą, darbuotojams užtikrinti tinkamas sąlygas ir poilsio laiką. Taip pat reikėtų atsižvelgti į karinio mobilumo veiksnius. Šioms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, kai tinka, skiriama per šią programą;

__________________

__________________

5 Komisijos komunikatas „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (COM(2017) 283).

5 Komisijos komunikatas „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (COM(2017) 283).

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a)  siekiant padidinti bendros Europos geležinkelių erdvės sąveikumą, labiau patobulinti Bendrą Europos dangų ir kartu užtikrinti dvejopos paskirties standartų įgyvendinimą, reikėtų įgyvendinti horizontaliuosius prioritetus, kurie apibrėžti šio reglamento priedo III dalyje, taigi reikėtų įdiegti ERTMS ir SESAR ir užbaigti diegimo procesą TEN-T pagrindinio tinklo koridoriuose. Šiems projektams turėtų būti skirta pakankamai lėšų numatant įnašą iš šiame reglamente nurodytos programos. Finansavimą reikėtų skirti infrastruktūrai ir montuojamai įrangai;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  po 2017 m. lapkričio mėn. bendro komunikato „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“9 2018 m. kovo 28 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai priimtame „Karinio mobilumo veiksmų plane“10 pabrėžiama, kad transporto infrastruktūros politika suteikia akivaizdžią galimybę padidinti gynybos reikmių ir TEN-T sinergiją. Veiksmų plane nurodoma, kad iki 2018 m. vidurio Taryba raginama apsvarstyti ir patvirtinti karinius su transporto infrastruktūra susijusius reikalavimus, o iki 2019 m. Komisijos tarnybos nustatys transeuropinio transporto tinklo dalis, tinkamas kariniam transportui, įskaitant būtiną turimos infrastruktūros atnaujinimą. Sąjunga turėtų finansuoti dvejopos paskirties civilinio ir karinio transporto projektus pagal konkrečias programos darbo programas, kuriose būtų nurodyti taikytini reikalavimai, nustatyti pagal veiksmų planą;

(14)  po 2017 m. lapkričio mėn. bendro komunikato „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“9 2018 m. kovo 28 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai priimtame „Karinio mobilumo veiksmų plane“10 pabrėžiama, kad transporto infrastruktūros politika suteikia akivaizdžią galimybę padidinti gynybos reikmių ir TEN-T sinergiją. Pagal šį reglamentą finansuojamais karinio mobilumo projektais turėtų būti siekiama, visų pirma, sudaryti galimybę valstybėms narėms vykdyti ES sutarties 43 straipsnyje nurodytas užduotis, susijusias su Sąjungos bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP), palengvinti esamas ir būsimas Sąjungos operacijas ir misijas, paremti iliustracinio pobūdžio scenarijuose aprašytas misijas, taip pat įgyvendinti nuostatas dėl savitarpio pagalbos ir solidarumo. Karinių mobilumo projektais turėtų būti siekiama didinti Sąjungos gynybos ir atgrasymo galimybes bei taip sustiprinti Sąjungos piliečių saugumą ir saugą, taip pat užtikrinti greitą atsaką į krizines situacijas. Sąjunga turėtų siekti palengvinti ir pagerinti karinį mobilumą konkrečiomis priemonėmis daugelyje sričių visapusiškai papildydama atitinkamų subjektų, pavyzdžiui, NATO, veiklą ir koordinuodama veiksmus su pagal nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir pasinaudojant Europos gynybos fondu vykdoma veikla. Veiksmų plane nurodoma, kad iki 2018 m. vidurio Taryba raginama apsvarstyti ir patvirtinti karinius su transporto infrastruktūra susijusius reikalavimus, kuriuose būtų atspindėti Sąjungos ir jos valstybių narių poreikiai ir kurie būtų taikomi ir karinio mobilumo sausumoje, ore ir jūroje valdymui. Iki 2019 m. Komisijos tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos su NATO, nustatys transeuropinio transporto tinklo dalis, tinkamas dvejopos paskirties (civiliniam ir naudojamam gynybos tikslais) transportui ir tai, kokie esami infrastruktūros objektai turi būti atnaujinti ir kaip panaikinti spragas, kalbant apie parengtus, bet dar neįgyvendintus infrastruktūros projektus. Sąjunga turėtų finansuoti dvejopos paskirties civilinio ir karinio transporto projektus pagal konkrečias programos darbo programas, kuriose būtų nurodyti taikytini reikalavimai, nustatyti pagal veiksmų planą. Siekiant palengvinti karinio mobilumo projektų plėtojimą, reikėtų suderinti tarpvalstybinius ir muitinės standartus ir taisykles, taip pat administravimo ir teisėkūros procedūras;

__________________

__________________

9 JOIN(2017) 41

9 JOIN(2017) 41

10 JOIN(2018) 5

10 JOIN(2018) 5

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas priklauso nuo pagrindinės skaitmeninio ryšio infrastruktūros. Europos pramonės skaitmeninimas ir tokių sektorių kaip transporto, energetikos, sveikatos priežiūros ir viešojo administravimo modernizavimas priklauso nuo visuotinių galimybių naudotis patikimais, prieinamais, didelio ir itin didelio pralaidumo tinklais. Skaitmeninis ryšys tapo vienu iš lemiamų veiksnių, padedančių įveikti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, nes juo remiamas vietos ekonomikos modernizavimas ir skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas. Programos intervencinių priemonių skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje aprėptis turėtų būti taip pritaikyta, kad atitiktų jos augančią svarbą ekonomikai ir visai visuomenei. Taigi būtina nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio projektus, kurių reikia Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams pasiekti, ir panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/201414;

(21)  bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas priklauso nuo pagrindinės skaitmeninio ryšio infrastruktūros. Europos pramonės skaitmeninimas ir tokių sektorių kaip transporto, energetikos, sveikatos priežiūros, saugumo, gynybos ir viešojo administravimo modernizavimas priklauso nuo visuotinių galimybių naudotis patikimais, prieinamais, atspariais, didelio ir itin didelio pralaidumo tinklais. Skaitmeninis ryšys tapo vienu iš lemiamų veiksnių, padedančių įveikti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, nes juo remiamas vietos ekonomikos modernizavimas ir skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas. Programos intervencinių priemonių skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje aprėptis turėtų būti taip pritaikyta, kad atitiktų jos augančią svarbą ekonomikai ir visai visuomenei. Tai galima pasiekti tik atsižvelgiant į svarbius skaitmeninės srities aspektus, t. y, privatumą ir kibernetinį saugumą, nes minėtoje srityje tai lemiami veiksniai. Taigi būtina nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio projektus, kurių reikia Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams pasiekti, ir panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/201414;

__________________

__________________

14 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).

14 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33)  siekiant sudaryti palankias sąlygas integruotai inovacijų ciklo plėtrai, būtina užtikrinti naujoviškų sprendimų, priimtų įgyvendinant Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, ir naujoviškų sprendimų, diegiamų remiant Europos infrastruktūros tinklų priemonei, papildomumą. Todėl sinergija su programa „Europos horizontas“ užtikrins: a)kad būtų nustatyti ir programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso metu įtvirtinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai ES transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; b) kad pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę būtų remiamas didelio masto inovatyvių technologijų ir sprendimų, visų pirma parengtų pagal programą „Europos horizontas“, plėtojimas ir diegimas transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; c) kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir duomenimis tarp programos „Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektų, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į visiškai rinkai pritaikytas programos „Europos horizontas“ technologijas, kurias būtų galima toliau diegti naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę;

(33)  siekiant sudaryti palankias sąlygas integruotai inovacijų ciklo plėtrai, būtina užtikrinti naujoviškų sprendimų, priimtų įgyvendinant Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, ir naujoviškų sprendimų, diegiamų remiant Europos infrastruktūros tinklų priemonei, papildomumą. Todėl sinergija su programa „Europos horizontas“ užtikrins: a)kad būtų nustatyti ir programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso metu įtvirtinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai Sąjungos transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; b) kad pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę būtų remiamas didelio masto inovatyvių technologijų ir sprendimų, visų pirma parengtų pagal programą „Europos horizontas“, plėtojimas ir diegimas transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; c) kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir duomenimis tarp programos „Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektų, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į visiškai rinkai pritaikytas programos „Europos horizontas“ technologijas, kurias būtų galima toliau diegti naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę; d) kad plėtojant dvejopos paskirties infrastruktūrą būtų atsižvelgiama į būsimus karinio mobilumo poreikius;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

42 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42)  Sąjunga turėtų siekti nuoseklumo ir sinergijos su išorės politikai skirtomis Sąjungos programomis, įskaitant pasirengimo narystei pagalbą pagal įsipareigojimus, prisiimtus atsižvelgiant į komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“23.

(42)  Sąjunga turėtų siekti nuoseklumo ir sinergijos su išorės politikai skirtomis Sąjungos programomis, įskaitant pasirengimo narystei pagalbą pagal įsipareigojimus, prisiimtus atsižvelgiant į komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“23, taip pat visomis kitomis užsienio politikos priemonėmis ir Europos gynybos fondu;

__________________

__________________

23 COM(2018) 65

23 COM(2018) 65

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Bendrasis programos tikslas – kurti ir modernizuoti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais, atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus ir sutelkiant dėmesį į sektorių sinergiją.

1.  Bendrasis programos tikslas – kurti ir modernizuoti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse, plėtoti dvejopos paskirties infrastruktūrą ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais, atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus ir sutelkiant dėmesį į sektorių sinergiją.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su veiksmingais ir sujungtais tinklais ir infrastruktūra pažangiam, tvariam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui užtikrinti;

i)  padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su veiksmingais ir sujungtais tinklais ir infrastruktūra pažangiam, sąveikiam, daugiarūšiui, tvariam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui užtikrinti;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies a punkto i i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii)  pritaikyti TEN-T tinklus prie karinio mobilumo reikalavimų;

ii)  pritaikyti TEN-T tinklus prie dvejopos (civiliniai ir gynybos tikslai) paskirties reikalavimų ir, visų pirma, sudaryti galimybę valstybėms narėms vykdyti ES sutarties 43 straipsnyje nurodytas užduotis, susijusias su Sąjungos bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP), palengvinti esamas ir būsimas Sąjungos operacijas ir misijas, paremti iliustracinio pobūdžio scenarijuose aprašytas misijas, taip pat įgyvendinti nuostatas dėl savitarpio pagalbos ir solidarumo. Be to, taip valstybėms narėms bus padedama įgyvendinti savo nacionalinius ir daugiašalius reikalavimus, taikomus operacijoms, misijos, pratyboms ir įprastai veiklai visoje Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse, siekiant užtikrinti greito ir visapusiško atsako galimybę. Plėtojant karinio mobilumo projektus laikomasi aplinkos apsaugos standartų ir paisoma darnaus vystymosi tikslų.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8.  30 proc. iš Sanglaudos fondo pervedamų sumų taps nedelsiant prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą, atsižvelgiant į 70 proc. pervestų išteklių. Nuo 2024 m. sausio 1 d. programai pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, yra prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą.

8.  50 proc. iš Sanglaudos fondo pervedamų sumų taps nedelsiant prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą, atsižvelgiant į 50 proc. pervestų išteklių. Nuo 2024 m. sausio 1 d. programai pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, yra prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą.

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies d punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  kitos trečiosios valstybės konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarime:

d)  kitos trečiosios valstybės, įskaitant strategines karines šalis partneres, konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarime:

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a straipsnis

 

Karinio mobilumo reikalavimų įtraukimas plėtojant TEN-T tinklus

 

Pasiūlymai, į kuriuos įtraukti tik su kariniu mobilumu susiję veiksmai, yra tinkami, kai jais papildoma tam tikra esama civilinė infrastruktūra ir panaikinamos spragos, kalbant apie parengtus, bet dar neįvykdytus infrastruktūros projektus.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti skiriamas ir tyrimams, kuriais siekiama rengti ir nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio infrastruktūros srities projektus.

2.  Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti skiriamas ir tyrimams, kuriais siekiama rengti ir nustatyti bendro intereso, įskaitant karinį interesą, skaitmeninio ryšio infrastruktūros srities projektus.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su pagrindiniam tinklui priklausančiais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede. Kai būtina optimizuoti investicijas, veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, gali apimti susijusius visuotinio tinklo elementus šio reglamento 19 straipsnyje nurodytose darbo programose nurodytomis sąlygomis;

i)  veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su pagrindiniam tinklui priklausančiais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, oro uostais, daugiarūšėmis logistikos platformomis, vidaus vandenų uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede. Kai būtina optimizuoti investicijas, veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, gali apimti susijusius visuotinio tinklo elementus šio reglamento 19 straipsnyje nurodytose darbo programose nurodytomis sąlygomis;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies a punkto i i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii)  veiksmai, kuriais pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių įgyvendinamos visuotinio tinklo tarpvalstybinės jungtys, visų pirma šio reglamento priedo III dalyje išvardytos atkarpos;

ii)  veiksmai, kuriais pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių įgyvendinamos visuotinio tinklo tarpvalstybinės jungtys, visų pirma šio reglamento priedo III dalyje išvardytos atkarpos, be kita ko, ERTMS ir SESAR projektai;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies a punkto ii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

iia)  veiksmai, kuriais remiamas tarpvalstybinių ir muitinės taisyklių, taip pat administracinių ir teisėkūros procedūrų suderinimas, kad būtų parengta ES karinio mobilumo reglamentavimo sistema;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies a punkto ii i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii)  veiksmai, kuriais įgyvendinamos visuotinio tinklo atkarpos atokiausiuose regionuose, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su visuotiniam tinklui priklausančiais atitinkamais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede;

iii)  veiksmai, kuriais įgyvendinamos visuotinio tinklo atkarpos atokiausiuose regionuose, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su visuotiniam tinklui priklausančiais atitinkamais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, oro uostais, daugiarūšėmis logistikos platformomis, vidaus vandenų uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies a punkto iii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

iiia)  veiksmai, kuriais įdiegiamos visapusiško tinklo atkarpos, jeigu reikia papildyti veiksmus, nurodytus 9 straipsnio 2 dalies c punkte, kad būtų pasiekti 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti tikslai;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  su pažangiu, tvariu, integraciniu, saugiu ir patikimu susisiekimu susiję veiksmai:

b)  su pažangiu, sąveikiu, daugiarūšiu, tvariu, integraciniu, saugiu ir patikimu susisiekimu susiję veiksmai:

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies b punkto vi a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

via)  veiksmai, kuriais remiamas projektų gyvavimo laikas ir kartu užtikrinama dabartinės padėties stebėsena bei transporto infrastruktūros priežiūra;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą konkretų tikslą: veiksmai arba konkreti su veiksmu susijusi veikla, kuriais remiama TEN-T tinklo transporto infrastruktūra, siekiant ją pritaikyti karinio mobilumo reikalavimams, kad būtų galima ją naudoti dvejopais civiliais ir kariniais tikslais.

c)  įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą konkretų tikslą: veiksmai arba konkreti su veiksmu susijusi veikla, kuriais remiama TEN-T tinklo transporto infrastruktūra, siekiant ją pritaikyti dvejopo (civilinio ir naudojamo gynybos tikslais) mobilumo reikalavimams, kad būtų galima ją naudoti dvejopais civiliais ir kariniais tikslais. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal šio reglamento 24 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi išsamesni kariniai reikalavimai, prioritetinių projektų sąrašas ir su kariniu mobilumu susijusių veiksmų, vykdytinų užtikrinant subalansuotą geografinį pasiskirstymą visoje ES (visų pirma, Šiaurės bei Pietų ir Rytų bei Vakarų kryptimis) tinkamumo finansuoti vertinimo procedūra.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  pagal Sąjungos teisę įsisteigę teisės subjektai ir tarptautinės organizacijos, jei numatyta darbo programose.

c)  pagal Sąjungos teisę įsisteigę bendri teisės subjektai (t. y. ES lygmens bendrosios įmonės) ir tarptautinės organizacijos, jei numatyta darbo programose.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai (nauda ir išlaidos);

a)  ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį saugumui bei gynybai ir aplinkai (nauda ir išlaidos);

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  projektų gyvavimo laiką ir kartu dabartinės padėties stebėseną bei transporto infrastruktūros priežiūrą;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  inovacijų, saugos, sąveikumo ir prieinamumo aspektus;

c)  inovacijų, saugos, sąveikumo, dvejopos paskirties ir prieinamumo aspektus;

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normas galima padidinti ne daugiau kaip iki 50 proc. su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis, telematikos priemonių sistemų rėmimo veiksmams, naujųjų technologijų ir inovacijų rėmimo veiksmams, infrastruktūros saugumo didinimo rėmimo veiksmams pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus ir veiksmams atokiausiuose regionuose;

a)  vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normas galima padidinti ne daugiau kaip iki 65 proc. su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis, telematikos priemonių sistemų rėmimo veiksmams, naujųjų technologijų ir inovacijų rėmimo veiksmams, infrastruktūros saugumo didinimo rėmimo veiksmams pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus ir veiksmams atokiausiuose regionuose. Bendro finansavimo normas galima padidinti paramą iš Sanglaudos fondo pervedamomis lėšomis gaunančioms valstybėms narėms ne daugiau kaip iki 65 proc., kai siekiama konkretaus 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyto tikslo;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Remiantis 1 dalyje nurodytomis priežastimis, susitarimas dėl dotacijos gali būti nutrauktas.

2.  Remiantis 1 dalyje nurodytomis priežastimis, susitarimas dėl dotacijos gali būti nutrauktas. Tokiu atveju Komisija nedelsdama skiria nepanaudotas lėšas kitiems projektams.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

PRIEDO I dalis. Transportas. Pritaikymas atsižvelgiant į karinio mobilumo reikalavimus

 

Komisijos siūlomas tekstas

Transportas

Pritaikymas atsižvelgiant į karinio mobilumo reikalavimus

Transporto infrastruktūros komponentų, pritaikytų atsižvelgiant į karinio mobilumo reikalavimus, skaičius

 

Pakeitimas

Transportas

Pritaikymas atsižvelgiant į karinio mobilumo reikalavimus

Transporto infrastruktūros komponentų, pritaikytų atsižvelgiant į karinio mobilumo reikalavimus, skaičius ir tipas

 

 

Pasinaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemone paremtų su dvejopa paskirtimi susijusių veiksmų skaičius

 

 

Pasinaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemone paremtų su tarpvalstybinio lygmens dvejopa paskirtimi susijusių veiksmų skaičius

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 straipsnio 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  40 proc. veiksmams, išvardytiems 9 straipsnio 2 dalies b punkte „Veiksmai, susiję su pažangiu, tvariu, integraciniu, saugiu ir patikimu susisiekimu“.

–  40 proc. veiksmams, išvardytiems 9 straipsnio 2 dalies b punkte „Veiksmai, susiję su pažangiu, sąveikiu, tvariu, daugiarūšiu, integraciniu, saugiu ir patikimu susisiekimu“.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo VI dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

VI DALIS. HORIZONTALIEJI PRIORITETAI

 

  Bendras Europos dangus – SESAR sistema

 

  Geležinkelių telematikos priemonių sistemos – ERTMS

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimas

Nuorodos

COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD)

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

14.6.2018

TRAN

14.6.2018

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET

14.6.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Fabio Massimo Castaldo

11.7.2018

55 straipsnis – Bendra komitetų procedūra

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

5.7.2018

Svarstymas komitete

6.9.2018

 

 

 

Priėmimo data

27.9.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

6

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Goffredo Maria Bettini, Victor Boştinaru, Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Andi Cristea, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule-Pēterse, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Barbara Lochbihler, Andrejs Mamikins, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Tonino Picula, Kati Piri, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Alyn Smith, Jordi Solé, Dobromir Sośnierz, László Tőkés, Ivo Vajgl, Geoffrey Van Orden, Boris Zala, Dubravka Šuica

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Asim Ademov, Miroslav Poche, Janusz Zemke, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Damiano Zoffoli

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

41

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Iveta Grigule-Pēterse, Ilhan Kyuchyuk, Javier Nart, Jozo Radoš, Ivo Vajgl

EFDD

Fabio Massimo Castaldo, Aymeric Chauprade

PPE

Asim Ademov, Michèle Alliot-Marie, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Dubravka Šuica, László Tőkés, Željana Zovko

S&D

Lucy Anderson, Francisco Assis, Inés Ayala Sender, Goffredo Maria Bettini, Victor Boştinaru, Andi Cristea, Eugen Freund, Andrejs Mamikins, Pier Antonio Panzeri, Tonino Picula, Kati Piri, Miroslav Poche, Boris Zala, Janusz Zemke, Damiano Zoffoli

6

-

NI

Georgios Epitideios, Dobromir Sośnierz

VERTS/ALE

Barbara Lochbihler, Tamás Meszerics, Alyn Smith, Jordi Solé

2

0

ECR

Ryszard Antoni Legutko, Geoffrey Van Orden

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (11.10.2018)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos ir Transporto ir turizmo komitetams

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014

(COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD))

Nuomonės referentė: Inese Vaidere

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Įgyvendinant transporto infrastruktūros projektus Europos pridėtinė vertė gali būti sukurta tik tuo atveju, jei ES savo būsimoje DFP galės numatyti reglamentavimo sistemą ir finansinių lėšų, kurios atitiks jos užmojus. Ypatingos svarbos transporto infrastruktūra turėtų būti laikoma strateginiu Europos Sąjungos interesu. Transporto infrastruktūra yra bendrosios rinkos pagrindas, taip pat augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindas. Ji itin svarbi siekiant užtikrinti keturias pagrindines laisves, susijusias su asmenimis, kapitalu, prekėmis ir paslaugomis. Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EIPT) pritraukiama investicijų į tarpvalstybinį poveikį turinčius projektus, taip pat į Europos masto sistemas ir paslaugas. Šių projektų požiūriu itin svarbu užtikrinti, kad finansavimas po 2020 m. nenutrūktų. Tai labai svarbu ir siekiant, kaip planuota, iki 2030 m. baigti kurti TEN-T pagrindinį tinklą.

PAKEITIMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingus Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos ir Transporto ir turizmo komitetus atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  atsižvelgiant į klimato kaitos problemų sprendimo svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti18. Planuojama, kad dėl veiksmų pagal šią programą 60 proc. viso programos finansinio paketo bus skirta klimato tikslams, be kita ko, remiantis šiais Rio rodikliais: i) 100 proc. išlaidų yra susijusios su geležinkelių infrastruktūra, alternatyviaisiais degalais, švariu miesto transportu, elektros energijos perdavimu, elektros kaupimu, pažangiaisiais tinklais, CO2 transportu ir atsinaujinančiąją energija; ii) 40 proc. išlaidų yra susijusios su vidaus vandenų keliais, daugiarūšiu vežimu ir dujų infrastruktūra (jei pastaroji sudaro sąlygas padidinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamo vandenilio arba biometano naudojimą). Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant bei įgyvendinant programą ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų išvadas. Siekiant išvengti galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio infrastruktūros veikimui ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal programą remiami projektai tam tikrais atvejais turėtų būti pritaikomi prie klimato kaitos pagal gaires, kurias Komisija turėtų parengti kartu su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis;

(4)  atsižvelgiant į klimato kaitos problemų sprendimo svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis, kad būtų galima greitai pasiekti bendrą tikslą 30 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti18. Planuojama, kad dėl veiksmų pagal šią programą 60 proc. viso programos finansinio paketo bus skirta klimato tikslams, be kita ko, remiantis šiais Rio rodikliais: i) 100 proc. išlaidų yra susijusios su geležinkelių infrastruktūra, alternatyviaisiais degalais, švariu miesto transportu, elektros energijos perdavimu, elektros kaupimu, pažangiaisiais tinklais, CO2 transportu ir atsinaujinančiąją energija; ii) 40 proc. išlaidų yra susijusios su vidaus vandenų keliais, daugiarūšiu vežimu ir dujų infrastruktūra (jei pastaroji sudaro sąlygas padidinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamo vandenilio arba biometano naudojimą). Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant bei įgyvendinant programą ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų išvadas. Siekiant išvengti galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio infrastruktūros veikimui ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal programą remiami projektai tam tikrais atvejais turėtų būti pritaikomi prie klimato kaitos pagal gaires, kurias Komisija turėtų parengti kartu su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis;

_________________

_________________

18 COM(2018) 321, 13 p.

18 COM(2018)321, 13 p.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii)  pritaikyti TEN-T tinklus prie karinio mobilumo reikalavimų;

ii)  pritaikyti TEN-T tinklus prie karinio mobilumo reikalavimų panaikinant infrastruktūros trūkumus, įskaitant esamos infrastruktūros atnaujinimą arba naujos transporto infrastruktūros sukūrimą dvejopais civiliais ir kariniais tikslais;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą konkretų tikslą: veiksmai arba konkreti su veiksmu susijusi veikla, kuriais remiama TEN-T tinklo transporto infrastruktūra, siekiant ją pritaikyti karinio mobilumo reikalavimams, kad būtų galima ją naudoti dvejopais civiliais ir kariniais tikslais.

c)  įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą konkretų tikslą: veiksmai arba konkreti su veiksmu susijusi veikla, kuriais remiama nauja ir esama TEN-T tinklo transporto infrastruktūra, siekiant ją pritaikyti karinio mobilumo reikalavimams, kad būtų galima ją naudoti dvejopais civiliais ir kariniais tikslais.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Remiantis 1 dalyje nurodytomis priežastimis, susitarimas dėl dotacijos gali būti nutrauktas.

2.  Remiantis 1 dalyje nurodytomis priežastimis, susitarimas dėl dotacijos gali būti nutrauktas. Tokiu atveju Komisija nedelsdama skiria nepanaudotas lėšas kitiems projektams.

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Programos įgyvendinimo finansinis paketas 2021–2027 m. laikotarpiui yra 42 265 493 000 EUR dabartinėmis kainomis.

1.  Programos įgyvendinimo finansinis paketas 2021–2027 m. laikotarpiui yra 37 487 281 000 EUR 2018 m. kainomis (42 265 493 000 EUR dabartinėmis kainomis).

Pagrindimas

Siūloma, kad finansinis paketas būtų iš dalies pakeistas atsižvelgiant į kovo 14 d. ir gegužės 30 d. EP rezoliucijas dėl būsimos DFP, remiantis preliminariu techniniu paskirstymu pagal programas, kurį būtų galima toliau tikslinti, atsižvelgiant į bendrą EP poziciją, išdėstytą tose rezoliucijose, ir bendrą 1,3 proc. 27 ES valstybių narių BNP lygį. Šis skaičius gali būti persvarstytas vėlesniame etape, atsižvelgiant į EP raginimą gerokai padidinti investicijas, teikiamas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  iki 30 615 493 000 EUR – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytiems konkretiems tikslams, įskaitant:

a)  27 150 760 000 EUR 2018 m. kainomis (30 615 493 000 EUR dabartinėmis kainomis) – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytiems konkretiems tikslams, įskaitant:

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  12 830 000 000 EUR sumą iš Europos strateginių investicijų priemonių grupės;

i)  11 383 618 000 EUR sumą 2018 m. kainomis (12 830 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) iš Europos strateginių investicijų priemonių grupės;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii)  11 285 493 000 EUR sumą, pervestą iš Sanglaudos fondo ir naudotiną pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;

ii)  10 000 000 000 EUR sumą 2018 m. kainomis (11 285 493 000 EUR dabartinėmis kainomis), pervestą iš Sanglaudos fondo ir naudotiną pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii)  6 500 000 000 EUR sumą iš gynybos priemonių grupės 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytam konkrečiam tikslui;

iii)  5 767 142 000 EUR sumą 2018 m. kainomis (6 500 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) iš gynybos priemonių grupės 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytam konkrečiam tikslui;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  iki 8 650 000 000 EUR – šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams, iki 10 proc. šios sumos skiriant tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams;

b)  7 674 808 000 EUR 2018 m. kainomis (8 650 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) – šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams, iki 10 proc. šios sumos skiriant tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  iki 3 000 000 000 EUR – šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems konkretiems tikslams.

c)  2 661 713 000 EUR 2018 m. kainomis (3 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) – šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems konkretiems tikslams.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimas

Nuorodos

COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD)

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

14.6.2018

TRAN

14.6.2018

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

14.6.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Inese Vaidere

28.6.2018

55 straipsnis – Bendra komitetų procedūra

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

5.7.2018

Svarstymas komitete

13.9.2018

 

 

 

Priėmimo data

9.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, John Howarth, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Răzvan Popa, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Jordi Solé, Eleftherios Synadinos, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Monika Vana, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrey Novakov

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Eleonora Evi, Auke Zijlstra

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30

+

ALDE

Nedzhmi Ali, Jean Arthuis, Gérard Deprez

ECR

Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk

PPE

Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, Siegfried Mureşan, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Inese Vaidere

S&D

Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Iris Hoffmann, John Howarth, Vladimír Maňka, Răzvan Popa, Manuel dos Santos, Isabelle Thomas, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

VERTS/ALE

Jordi Solé, Monika Vana

3

-

ENF

Auke Zijlstra

GUE/NGL

Younous Omarjee

NI

Eleftherios Synadinos

1

0

EFDD

Eleonora Evi

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (17.9.2018)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui bei Transporto ir turizmo komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014

(COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD))

Nuomonės referentė: Adina-Ioana Vălean

PAKEITIMAS

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą bei Transporto ir turizmo komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  siekiant pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo ir siekiant skatinti darbo vietų kūrimą, Sąjungai reikia šiuolaikiškos ir gerai veikiančios infrastruktūros, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Tokios jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės socialinės rinkos ekonomikos ir kovos su klimato kaita;

(1)  siekiant pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo, Sąjungos 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio klimato kaitos ir energetikos tikslų ir siekiant skatinti darbo vietų kūrimą, Sąjungai reikia šiuolaikiškos ir gerai veikiančios infrastruktūros, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Tokios jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės socialinės rinkos ekonomikos ir kovos su klimato kaita;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  programa turėtų būti siekiama remti klimato kaitos, aplinkos bei socialiniu požiūriu tvarius projektus ir, jeigu taikytina, vykdyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus. Visų pirma reikėtų sustiprinti programos indėlį siekiant Paryžiaus klimato susitarimo uždavinių ir tikslų bei siūlomų 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų ir ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo;

(3)  programa turėtų būti siekiama remti klimato kaitos, aplinkos bei socialiniu požiūriu tvarius projektus ir, jeigu taikytina, vykdyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus. Visų pirma reikėtų sustiprinti programos indėlį siekiant Paryžiaus klimato susitarimo uždavinių ir tikslų bei 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų ir ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  atsižvelgiant į klimato kaitos problemų sprendimo svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti18. Planuojama, kad dėl veiksmų pagal šią programą 60 proc. viso programos finansinio paketo bus skirta klimato tikslams, be kita ko, remiantis šiais Rio rodikliais: i) 100 proc. išlaidų yra susijusios su geležinkelių infrastruktūra, alternatyviaisiais degalais, švariu miesto transportu, elektros energijos perdavimu, elektros kaupimu, pažangiaisiais tinklais, CO2 transportu ir atsinaujinančiąją energija; ii) 40 proc. išlaidų yra susijusios su vidaus vandenų keliais, daugiarūšiu vežimu ir dujų infrastruktūra (jei pastaroji sudaro sąlygas padidinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamo vandenilio arba biometano naudojimą). Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant bei įgyvendinant programą ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų išvadas. Siekiant išvengti galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio infrastruktūros veikimui ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal programą remiami projektai tam tikrais atvejais turėtų būti pritaikomi prie klimato kaitos pagal gaires, kurias Komisija turėtų parengti kartu su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis;

(4)  atsižvelgiant į klimato kaitos problemų sprendimo svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo bent 30 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti18. Planuojama, kad dėl veiksmų pagal šią programą 100 proc. viso programos finansinio paketo bus skirta klimato tikslams, be kita ko, remiantis šiais Rio rodikliais: i) 100 proc. išlaidų yra susijusios su geležinkelių infrastruktūra, nulinės taršos judumu, nuo iškastinio kuro nepriklausomu miesto transportu, elektros energijos perdavimu, elektros kaupimu, pažangiaisiais tinklais, CO2 transportu, energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiąją energija; ii) 40 proc. išlaidų yra susijusios su tvariais, laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais ir daugiarūšiu vežimu. Siekiant įgyvendinti Europos Audito Rūmų rekomendacijas, klimato kaitos aspekto integravimo ir atsparumo klimato kaitai mechanizmai turėtų skirtis nuo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos mechanizmų ir būti ex ante įdiegti visuose programavimo ir planavimo etapuose, užuot paprasčiausiai teikiant ataskaitas ex post. Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant bei įgyvendinant programą ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų išvadas. Siekiant išvengti galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio infrastruktūros veikimui ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal programą remiami projektai tam tikrais atvejais turėtų būti pritaikomi prie klimato kaitos pagal gaires, kurias Komisija turėtų parengti kartu su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis;

_________________

_________________

18 COM(2018) 321, 13 p.

18 COM(2018)321, 13 p.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  svarbus šios programos tikslas yra padidinti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją. Tuo tikslu programoje turėtų būti numatyta patvirtinti tarpsektorines darbo programas, kuriomis būtų galima skirti dėmesio konkrečioms intervencijos sritims, pavyzdžiui, susijusioms su susietuoju ir automatizuotu susisiekimu ar alternatyviaisiais degalais. Be to, pagal programą kiekvienam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius pagalbinius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Sektorių sinergija turėtų būti skatinama pasirinktiems veiksmams taikomais skyrimo kriterijais;

(6)  svarbus šios programos tikslas yra padidinti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją. Tuo tikslu programoje turėtų būti numatyta patvirtinti tarpsektorines darbo programas, kuriomis būtų galima skirti dėmesio konkrečioms intervencijos sritims, pavyzdžiui, susijusioms su susietuoju ir automatizuotu susisiekimu ar netaršiomis technologijomis bei transporto infrastruktūra. Be to, pagal programą kiekvienam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius pagalbinius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Sektorių sinergija turėtų būti skatinama pasirinktiems veiksmams taikomais skyrimo kriterijais;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  būtina skatinti investicijas, palankias pažangiam, tvariam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui visoje Sąjungoje. 2017 m. Komisija pristatė20 komunikatą „Europa kelyje“ – rinkinį plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugumą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį susisiekimą, darbuotojams užtikrinti tinkamas sąlygas ir poilsio laiką. Šioms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, kai tinka, skiriama per šią programą;

(10)  būtina skatinti investicijas, palankias pažangiam, netaršiam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui visoje Sąjungoje. 2017 m. Komisija pristatė20 komunikatą „Europa kelyje“ – rinkinį plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugumą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį susisiekimą, darbuotojams užtikrinti tinkamas sąlygas ir poilsio laiką. Šioms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, kai tinka, skiriama per šią programą;

_________________

_________________

20 Komisijos komunikatas „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (COM(2017) 283).

20 Komisijos komunikatas „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (COM(2017)283).

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  kalbant apie naująsias technologijas ir inovacijas, TEN-T gairėse reikalaujama, kad TEN-T sudarytų galimybę mažinti visų rūšių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindamas efektyvų energijos vartojimą ir alternatyviųjų degalų naudojimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES21 nustatoma bendra alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant sumažinti transporto priklausomybę nuo naftos ir sušvelninti transporto poveikį aplinkai, be to, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad viešoji įkrovimo prieiga arba viešai prieinamas degalų papildymo punktas būtų pradėti naudoti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Kaip nurodoma 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlymuose22, būtina sukurti visapusišką rinkinį priemonių, kuriomis būtų skatinamas mažataršis judumas, prireikus jam numatant finansinę paramą, jeigu rinkos sąlygos pakankamų paskatų nesiūlo.

(11)  kalbant apie naująsias technologijas ir inovacijas, TEN-T gairėse reikalaujama, kad TEN-T sudarytų galimybę mažinti visų rūšių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindamas efektyvų energijos vartojimą ir visų rūšių iškastinio kuro alternatyvų naudojimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES21 nustatoma bendra tinkamos netaršaus judumo plėtojimo infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant sumažinti transporto priklausomybę nuo naftos ir kitų rūšių iškastinio kuro ir sušvelninti transporto poveikį aplinkai, be to, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad viešoji įkrovimo prieiga arba viešai prieinamas degalų papildymo punktas būtų pradėti naudoti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Kaip nurodoma 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlymuose22, būtina sukurti visapusišką rinkinį priemonių, kuriomis būtų skatinamas netaršus judumas, prireikus jam numatant finansinę paramą, jeigu rinkos sąlygos pakankamų paskatų nesiūlo.

_________________

_________________

21 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

21 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

22 Komisijos komunikatas „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, COM(2017) 675 final.

22 Komisijos komunikatas „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, COM(2017)675.

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  siekiant pagerinti transporto projektų užbaigimą mažiau išvystytose tinklo dalyse, Sanglaudos fondo lėšas reikėtų pervesti programai, kuri skirta finansuoti transporto projektams valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus. Pradiniame etape ir neviršijant 70 proc. pervedamo paketo vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką turėtų būti paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą. Likę 30 proc. pervesto paketo turėtų būti konkurencingai paskirstyti projektams valstybėse narėse, kurios atitinka finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pirmumą teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Komisija turėtų remti valstybių narių, atitinkančių finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pastangas plėtoti tinkamą projektų sistemą, visų pirma stiprinant atitinkamų viešojo administravimo įstaigų institucinius pajėgumus;

(13)  siekiant pagerinti transporto projektų užbaigimą mažiau išvystytose tinklo dalyse, Sanglaudos fondo lėšas reikėtų pervesti programai, kuri skirta finansuoti netaršaus judumo projektams valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus. Pradiniame etape ir neviršijant 70 proc. pervedamo paketo vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką turėtų būti paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą. Likę 30 proc. pervesto paketo turėtų būti konkurencingai paskirstyti projektams valstybėse narėse, kurios atitinka finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pirmumą teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Komisija turėtų remti valstybių narių, atitinkančių finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pastangas plėtoti tinkamą projektų sistemą, visų pirma stiprinant atitinkamų viešojo administravimo įstaigų institucinius pajėgumus;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/201327 nustatomi transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetai, kuriuos reikia įgyvendinti, kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslai, nustatomi bendro intereso projektai, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti tuos prioritetus, ir nustatomos su leidimų išdavimu, visuomenės dalyvavimu ir reguliavimu susijusios priemonės, kad būtų paspartintas ir (arba) palengvintas tų projektų įgyvendinimas, įskaitant bendruosius kriterijus, pagal kuriuos tokiems projektams būtų suteikta Sąjungos finansinė parama;

(17)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/201327 nustatomi transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetai, kuriuos reikia įgyvendinti, kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslai, nustatomi bendro intereso projektai, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti tuos prioritetus, ir nustatomos su leidimų išdavimu, visuomenės dalyvavimu ir reguliavimu susijusios priemonės, kad būtų paspartintas ir (arba) palengvintas tų projektų įgyvendinimas, įskaitant bendruosius kriterijus, pagal kuriuos tokiems projektams būtų suteikta Sąjungos finansinė parama. Reikėtų persvarstyti bendros svarbos projektų sąrašą ir tinkamumo kriterijus, visapusiškai atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo ir Sąjungos 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio klimato kaitos ir energetikos tikslus;

_________________

_________________

27 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

27 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  nors, siekiant atsinaujinančiosios energijos plėtros, tinklų infrastruktūros sukūrimui ir toliau teikiama pirmenybė, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais integravimas atitinka požiūrį, patvirtintą iniciatyvoje „Švari energija visiems europiečiams“, pagal kurią numatyta kolektyvinė atsakomybė – 2030 m. pasiekti plataus užmojo atsinaujinančiosios energijos tikslą ir pakeistas politikos kontekstas užsibrėžiant ryžtingus ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

(19)  nors, siekiant atsinaujinančiosios energijos plėtros, tinklų infrastruktūros sukūrimui ir toliau teikiama pirmenybė, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais integravimas atitinka požiūrį, patvirtintą iniciatyvoje „Švari energija visiems europiečiams“, pagal kurią numatyta kolektyvinė atsakomybė – 2030 m. pasiekti bent 32 proc. atsinaujinančiosios energijos tikslą ir pakeistas politikos kontekstas užsibrėžiant ryžtingus ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  įgyvendinant Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, novatoriškos infrastruktūros technologijos, leidžiančios pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio energijos ir susisiekimo sistemų bei padidinti energijos tiekimo saugumą, yra labai svarbios. Visų pirma 2017 m. lapkričio 23 d. komunikate „Komunikatas dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo“28 Komisija pabrėžė, kad elektros energijos vaidmuo, kai iki 2030 m. atsinaujinančioji energija sudarys pusę elektros gamybos, transporto, pramonės, šildymo ir vėsinimo sektorius, kuriuose iki šio dominuoja iškastinis kuras, vis labiau skatins mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl atitinkamai transeuropinės energetikos infrastruktūros politikos dėmesio vis daugiau skiriama elektros energijos jungtims, elektros energijos saugykloms ir pažangiųjų tinklų projektams. Norint įgyvendinti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus, atitinkamas dėmesys ir pirmenybė turėtų būti skiriami technologijoms ir projektams, kurie padeda pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Komisija sieks padidinti tarpvalstybinių pažangiųjų tinklų, novatoriškų saugyklų ir anglies dioksido transportavimo projektų, kurie bus remiami pagal programą, skaičių;

(20)  įgyvendinant Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, novatoriškos infrastruktūros technologijos, leidžiančios pereiti prie netaršios energijos ir susisiekimo sistemų bei padidinti energijos tiekimo saugumą, yra labai svarbios. Visų pirma 2017 m. lapkričio 23 d. komunikate „Komunikatas dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo“28 Komisija pabrėžė, kad elektros energijos vaidmuo, kai iki 2030 m. atsinaujinančioji energija sudarys pusę elektros gamybos, transporto, pramonės, šildymo ir vėsinimo sektorius, kuriuose iki šio dominuoja iškastinis kuras, vis labiau skatins mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl atitinkamai transeuropinės energetikos infrastruktūros politikos dėmesio vis daugiau skiriama elektros energijos jungtims, elektros energijos saugykloms ir pažangiųjų tinklų projektams. Norint įgyvendinti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus, atitinkamas dėmesys ir pirmenybė turėtų būti skiriami technologijoms ir projektams, kurie padeda pereiti prie netaršios ekonomikos. Komisija sieks padidinti tarpvalstybinių pažangiųjų tinklų, novatoriškų saugyklų ir anglies dioksido transportavimo projektų, kurie bus remiami pagal programą, skaičių;

_________________

_________________

28 COM(2017) 718

28 COM(2017)718

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

32 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(32a)  turėtų būti užtikrintas kuo didesnis su Sąjungos biudžetu susijusių naujoviškų finansinių priemonių ir mechanizmų skaidrumas, atskaitomybė ir demokratinė priežiūra, ypač jų indėlio (numatomo ir realaus) siekiant Sąjungos tikslų požiūriu;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)  Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, Europos investicijų stabilizavimo priemonės, „InvestEU“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės atitinkamos finansinės paramos pridėtinę vertę. Be to, finansinė parama turėtų būti nuosekliai naudojama pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius energetikos ir klimato planus;

(35)  Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai bei vengiama bet kokio nesuderinamumo su Sąjungos prioritetais, įskaitant Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, Europos investicijų stabilizavimo priemonės, „InvestEU“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės atitinkamos finansinės paramos pridėtinę vertę. Be to, finansinė parama turėtų būti nuosekliai naudojama pagal Sąjungos ir nacionalinius energetikos ir klimato planus;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  alternatyvieji degalai – alternatyvieji degalai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 1 dalyje;

Išbraukta.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies n punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

n)  tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, kartografiniai, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir patvirtinimo tyrimai (taip pat kaip programinė įranga) ir bet kokia kita techninės paramos priemonė, įskaitant išankstinius projekto nustatymo, rengimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, kaip antai atitinkamų vietų žvalgymas ir finansinio paketo parengimas;

n)  tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, kartografiniai, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir pripažinimo tyrimai (taip pat kaip programinė įranga) ir bet kokios kitos techninės paramos priemonės, įskaitant išankstinius projekto apibrėžimo, planavimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, kaip antai atitinkamų vietų žvalgymas, finansinio paketo parengimas, taip pat poveikio aplinkai vertinimai ir strateginiai aplinkos vertinimai;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Bendrasis programos tikslas – kurti ir modernizuoti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais, atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus ir sutelkiant dėmesį į sektorių sinergiją.

1.  Bendrasis programos tikslas – kurti ir modernizuoti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais, atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus ir sutelkiant dėmesį į sektorių sinergiją. Pagal programą ypač remiami infrastruktūros projektai, kuriais prisidedama prie išorės sąnaudų mažinimo saugumo, aplinkosaugos ir klimato srityse.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su veiksmingais ir sujungtais tinklais ir infrastruktūra pažangiam, tvariam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui užtikrinti;

i)  padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su tvariais, veiksmingais ir sujungtais tinklais ir infrastruktūra pažangiam, netaršiam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui užtikrinti;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

Article 3 – paragraph 2 – point b

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  energetikos sektoriuje padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su tolesne vidaus energetikos rinkos integracija, tinklų sąveikumu tarp valstybių ir sektorių, palankesnėmis sąlygomis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinant tiekimo saugumą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais;

b)  energetikos sektoriuje padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su tolesne vidaus energetikos rinkos integracija, investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiąją energiją ir tinklų sąveikumu tarp valstybių ir sektorių, palankesnėmis sąlygomis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinant energetinę nepriklausomybę, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai ir sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacines ir technologijų sistemas. Ši suma taip pat gali būti panaudota papildomoms priemonėms, kuriomis remiamas projektų rengimas, finansuoti.

4.  1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai ir sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacines ir technologijų sistemas. Ši suma taip pat gali būti panaudota papildomoms priemonėms, kuriomis remiamas projektų rengimas, taip pat poveikio aplinkai vertinimai ir strateginiai aplinkos vertinimai, finansuoti.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8.  30 proc. iš Sanglaudos fondo pervedamų sumų taps nedelsiant prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą, atsižvelgiant į 70 proc. pervestų išteklių. Nuo 2024 m. sausio 1 d. programai pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, yra prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą.

8.  30 proc. iš Sanglaudos fondo pervedamų sumų taps nedelsiant prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, tvariems transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą, atsižvelgiant į 70 proc. pervestų išteklių. Nuo 2024 m. sausio 1 d. programai pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos tvariam transporto infrastruktūros projektui, yra prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, tvariems transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Itin didelis dėmesys skiriamas su Sąjungos biudžetu susijusių naujoviškų finansinių priemonių ir mechanizmų skaidrumui, atskaitomybei ir demokratinei priežiūrai, ypač jų indėlio (numatomo ir realaus) siekiant šiame reglamente išdėstytų tikslų požiūriu.

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais padedama siekti 3 straipsnyje nurodytų tikslų. Tokie veiksmai, visų pirma, yra tyrimai, darbai ir kitos papildomos priemonės, būtinos programai valdyti ir įgyvendinti, taip pat konkrečiam sektoriui skirtoms gairėms rengti.

1.  Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais padedama siekti 3 straipsnyje nurodytų tikslų. Tokie veiksmai, visų pirma, yra tyrimai, darbai ir kitos papildomos priemonės, būtinos programai valdyti ir įgyvendinti, taip pat konkrečiam sektoriui skirtoms gairėms rengti, įskaitant poveikio aplinkai vertinimus ir strateginius aplinkos vertinimus.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies a punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  su veiksmingais ir sujungtais tinklais susiję veiksmai:

a)  su tvariais, veiksmingais ir sujungtais tinklais susiję veiksmai:

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies b punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  su pažangiu, tvariu, integraciniu, saugiu ir patikimu susisiekimu susiję veiksmai:

b)  su pažangiu, netaršiu, integraciniu, saugiu ir patikimu susisiekimu susiję veiksmai:

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iv)  veiksmai, kuriais remiamos naujosios technologijos ir inovacijos, įskaitant automatizavimą, geresnės kokybės transporto paslaugas, įvairių transporto rūšių integravimą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 33 straipsnį;

iv)  veiksmai, kuriais remiamos naujosios technologijos ir inovacijos, įskaitant automatizavimą, geresnės kokybės transporto paslaugas, įvairių transporto rūšių integravimą ir tinkamą netaršaus judumo diegimo infrastruktūrą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 33 straipsnį;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies i punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  suderinamumą su Sąjungos ir nacionaliniais energetikos ir klimato planais.

i)  suderinamumą su Sąjungos ir nacionalinėmis ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis Reglamente (ES) .../... [Valdymo reglamente], laikantis Paryžiaus susitarimo.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus atitinkamais atvejais atliekamas pažeidžiamumo klimato poveikiui ir rizikos vertinimas siekiant nustatyti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones.

2.  Vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus atliekamas pažeidžiamumo klimato poveikiui ir rizikos vertinimas siekiant nustatyti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Komisija darbo programas priima įgyvendinimo aktu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 22 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  Komisija darbo programą priima deleguotaisiais aktais pagal šio reglamento 24 straipsnį.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-a)  papildomas šis Reglamentas priimant darbo programas, kaip nurodyta 19 straipsnyje;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo IV dalies 3 punkto 1 pastraipos f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  oro ir kitai vietos taršai;

f)  oro, dirvožemio ir vandens kokybei ir kitai vietos taršai;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo IV dalies 3 punkto 1 pastraipos g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ga)  sveikatai;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo IV dalies 4 punkto 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atrinkdama tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus, Komisija siekia, kad bendras jų kiekis nebūtų per didelis. Nustatydama tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus, Komisija siekia užtikrinti geografiniu požiūriu tinkamą pusiausvyrą. Nustatant projektus gali būti pasitelkiamos regioninės grupės.

Atrinkdama tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus, Komisija siekia, kad bendras jų kiekis nebūtų per didelis. Nustatydama tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus, Komisija siekia užtikrinti geografiniu požiūriu tinkamą pusiausvyrą. Nustatant projektus gali būti pasitelkiamos regioninės grupės, taip pat regioninio bendradarbiavimo mechanizmai, nustatyti Reglamento (ES) .../... [Valdymo reglamento] 11 straipsnyje.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimas

Nuorodos

COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD)

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

14.6.2018

TRAN

14.6.2018

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

14.6.2018

Nuomonės referentė

       Paskyrimo data

Adina-Ioana Vălean

21.6.2018

55 straipsnis. Bendra komitetų procedūra

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

5.7.2018

Priėmimo data

13.9.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Catherine Bearder, Simona Bonafè, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, José Inácio Faria, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Jytte Guteland, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Lukas Mandl, Jiří Maštálka, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Bolesław G. Piecha, John Procter, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Linnéa Engström, Elena Gentile, Rebecca Harms, Carolina Punset, Bart Staes, Tiemo Wölken

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Santiago Fisas Ayxelà, Tonino Picula, Lieve Wierinck

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35

+

ALDE

Catherine Bearder, Carolina Punset, Nils Torvalds, Lieve Wierinck

PPE

Birgit Collin Langen, José Inácio Faria, Santiago Fisas Ayxelà, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Giovanni La Via, Lukas Mandl, Annie Schreijer Pierik, Adina Ioana Vălean

S&D

Simona Bonafè, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Elena Gentile, Jytte Guteland, Jo Leinen, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Tonino Picula, Tiemo Wölken, Damiano Zoffoli

Verts/ALE

Marco Affronte, Margrete Auken, Linnéa Engström, Rebecca Harms, Davor Škrlec, Bart Staes

1

-

GUE/NGL

Jiří Maštálka

4

0

ECR

Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, John Procter

ENF

Sylvie Goddyn

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (19.11.2018)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014

(COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD))

Nuomonės referentas: Mirosław Piotrowski

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014, siekiama nustatyti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) teisinį pagrindą 2021–2027 m. laikotarpiu. Pagrindinis EITP tikslas – paremti ES politikos tikslų įgyvendinimą transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros sektoriuose vystant transeuropinius tinklus (TEN). Taip pat siūloma, kad pagal EITP būtų remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiosios energijos gamybos srityje.

Be to, Europoje ketinama siekti judumo be eismo nelaimių, be taršos ir be popierinių kelionės dokumentų, kad ji taptų skaitmeninės ekonomikos lydere. Šiuolaikiška, švari, pažangi, tvari, įtrauki, saugi ir patikima infrastruktūra duos apčiuopiamos naudos ES piliečiams ir įmonėms: taip bus galima veiksmingai keliauti, siųsti prekes, naudotis energija ir aukštos kokybės skaitmeninėmis paslaugomis.

Taikant EITP taip pat turėtų būti prisidėta prie tvaraus augimo, o tai, savo ruožtu, skatins socialinę integraciją kuriant šiuolaikiškus didelio veiksmingumo TEN. Ši iniciatyva bus naudinga visai Europos Sąjungai. Tai reiškia tiek didesnį konkurencingumą ir ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą, tiek išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, geresnę oro kokybę, alternatyvaus kuro skatinimą ir tolesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių vystymo rėmimą.

Vis dėlto šių tikslų neįmanoma pasiekti neskiriant dėmesio energetinio saugumo klausimams, todėl būtina rengti veiksmus, kad liautumėmės būti priklausomi nuo iškastinio kuro iš ES nepriklausančių valstybių. Įgyvendinant nulinės taršos politiką, būtina remti švarių anglių technologiją, t. y. anglių gazifikaciją siekiant išgauti vandenilį – XXI a. kurą. Taip bus prisidėta ir prie ES klimato politikos įgyvendinimo bei leis sumažinti išmetamą CO2 kiekį.

Svarbu skatinti vidaus vandenų kelių vystymą, ypatingą dėmesį skiriant rytų ir vakarų bei šiaurės ir pietų jungtims. Svarbiausi transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriai turėtų būti išplėsti naujais vidaus vandenų keliais, taigi būtina didinti finansavimą vandens keliams – ekologiškiems transporto keliams.

Reikėtų akcentuoti, kad valstybės narės turi finansų kontrolės teisę. Reglamente turėtų būti pažymėta, kad prašymus dėl ES finansavimo iš pradžių turi būti patvirtinusios valstybės narės. Europos Komisija turėtų administruoti programą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis pagal aiškiai apibrėžtus principus. Kad būtų pasiektas EITP tikslas, ją taikant būtina atsižvelgti į valstybių narių nacionalines investicijų strategijas. Vykstant prašymų pateikimo procesui, valstybių narių koordinavimas būtinas optimaliam turimų lėšų panaudojimui užtikrinti, ypač todėl, kad dalis biudžeto pervedama iš Sanglaudos fondo, o projektai bus finansuojami pagal skirtingas biudžeto eilutes ir skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus. Šiame reglamente turėtų būti apibrėžtas valstybės narės vaidmuo ir pareigos, siekiant užtikrinti aiškią, konkrečią ir vienodą valdymo sistemą visu programavimo laikotarpiu – tai būtų aiškus teisinis pagrindas visoms susijusioms šalims.

Prioritetas turėtų būti teikiamas tarpvalstybinių transporto atkarpų ir ES pasienio regionų finansavimui.

Turėtų būti aiškiai apibrėžta tarpvalstybinė atkarpa. Kitaip negu galiojančio reglamento atveju, iš siūlomo reglamento ši apibrėžtis pašalinta. Ji svarbi, nes finansavimo požiūriu tarpvalstybiniai projektai yra vienas pagrindinių prioritetų.

Remiantis konkrečiu transporto sektoriaus tikslu, apibrėžtu siūlomame reglamente, t. y. pritaikyti TEN-T karinio mobilumo reikmėms, ypatingais atvejais turėtų būti įmanoma finansuoti transporto infrastruktūrą, kurios neapima TEN-T, jeigu ji driekiasi palei kelią, kuris eina šalia karinio mobilumo požiūriu itin svarbaus kelio.

PAKEITIMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  siekiant pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo ir siekiant skatinti darbo vietų kūrimą, Sąjungai reikia šiuolaikiškos ir gerai veikiančios infrastruktūros, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Tokios jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės socialinės rinkos ekonomikos ir kovos su klimato kaita;

(1)  siekiant pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo ir siekiant skatinti naujų darbo vietų kūrimą, Sąjungai reikia šiuolaikiškos ir gerai veikiančios infrastruktūros, kuri turi padėti tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Tokios jungtys turi sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais, atsižvelgiant į ekonominius pokyčius ir paslaugų sektoriaus tendencijas, turi būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės socialinės rinkos ekonomikos ir kovos su klimato kaita;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  programa turėtų būti siekiama remti klimato kaitos, aplinkos bei socialiniu požiūriu tvarius projektus ir, jeigu taikytina, vykdyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus. Visų pirma reikėtų sustiprinti programos indėlį siekiant Paryžiaus klimato susitarimo uždavinių ir tikslų bei siūlomų 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų ir ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo;

(3)  programa turi būti siekiama remti klimato kaitos, aplinkos bei socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarius projektus ir, skiriant didžiausią dėmesį programoms, kuriomis siekiama užkirsti kelią vidutiniams ir ilgalaikiams padariniams ir su jais kovoti, siekiant švelninti klimato kaitą ir priimti tinkamus prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus. Visų pirma reikėtų sustiprinti programos indėlį siekiant Paryžiaus klimato susitarimo uždavinių ir tikslų bei siūlomų 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų ir ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  atsižvelgiant į klimato kaitos problemų sprendimo svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti18. Planuojama, kad dėl veiksmų pagal šią programą 60 proc. viso programos finansinio paketo bus skirta klimato tikslams, be kita ko, remiantis šiais Rio rodikliais: i. 100 proc. išlaidų yra susijusios su geležinkelių infrastruktūra, alternatyviaisiais degalais, švariu miesto transportu, elektros energijos perdavimu, elektros kaupimu, pažangiaisiais tinklais, CO2 transportu ir atsinaujinančiąją energija; 40 proc. išlaidų yra susijusios su vidaus vandenų keliais, daugiarūšiu vežimu ir dujų infrastruktūra (jei pastaroji sudaro sąlygas padidinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamo vandenilio arba biometano naudojimą). Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant bei įgyvendinant programą ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų išvadas. Siekiant išvengti galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio infrastruktūros veikimui ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal programą remiami projektai tam tikrais atvejais turėtų būti pritaikomi prie klimato kaitos pagal gaires, kurias Komisija turėtų parengti kartu su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis;

(4)  atsižvelgiant į klimato kaitos problemų sprendimo svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti18. Planuojama, kad dėl veiksmų pagal šią programą 60 proc. viso programos finansinio paketo bus skirta klimato tikslams, be kita ko, remiantis šiais Rio rodikliais: i. 100 proc. išlaidų yra susijusios su geležinkelių infrastruktūra, alternatyviaisiais degalais, švariu miesto transportu, elektros energijos perdavimu, elektros kaupimu, pažangiaisiais tinklais, CO2 transportu ir atsinaujinančiąją energija; 40 proc. išlaidų yra susijusios su vidaus vandenų keliais, daugiarūšiu vežimu ir dujų infrastruktūra (jei pastaroji sudaro sąlygas padidinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamo vandenilio arba biometano naudojimą). Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant bei įgyvendinant programą ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų išvadas. Siekiant išvengti galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio infrastruktūros veikimui ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal programą remiami projektai tam tikrais atvejais turėtų būti ilgam laikui pritaikomi prie klimato kaitos pagal gaires, kurias Komisija turėtų parengti nuosekliai kartu su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis;

_________________

_________________

18 COM(2018) 321, 13 p.

18 COM(2018) 321, 13 p.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  svarbus šios programos tikslas yra padidinti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją. Tuo tikslu programoje turėtų būti numatyta patvirtinti tarpsektorines darbo programas, kuriomis būtų galima skirti dėmesio konkrečioms intervencijos sritims, pavyzdžiui, susijusioms su susietuoju ir automatizuotu susisiekimu ar alternatyviaisiais degalais. Be to, pagal programą kiekvienam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius pagalbinius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Sektorių sinergija turėtų būti skatinama pasirinktiems veiksmams taikomais skyrimo kriterijais;

(6)  svarbus šios programos tikslas yra padidinti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją ir papildomumą atsižvelgiant į sparčiai šiose sritysekuriamas naujas technologijas. Tuo tikslu programoje turėtų būti numatyta patvirtinti tarpsektorines darbo programas, kuriomis būtų galima skirti dėmesio konkrečioms intervencijos sritims, pavyzdžiui, susijusioms su susietuoju ir automatizuotu susisiekimu, įskaitant būtiną skaitmeninę infrastruktūrą, ar alternatyviaisiais degalais. Be to, pagal programą kiekvienam minėtam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius pagalbinius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Minėtų sektorių sinergija turėtų būti skatinama pasirinktiems veiksmams taikomais skyrimo kriterijais ir turėtų būti siekiama papildomumo su kitomis Sąjungos priemonėmis;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/201319 išdėstytose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairėse (toliau – TEN-T gairės) nustatoma TEN-T infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Tose gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas turi būti užbaigtas iki 2030 m. sukuriant naują infrastruktūrą ir iš esmės modernizuojant ir rekonstruojant dabartinę infrastruktūrą;

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/201319 išdėstytose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairėse (toliau – TEN-T gairės) nustatoma TEN-T infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Tose gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas turi būti užbaigtas iki 2030 m. sukuriant naują infrastruktūrą ir naujas tarpvalstybines jungtis bei iš esmės modernizuojant ir rekonstruojant dabartinę infrastruktūrą. Užbaigiant pagrindinį tinklą kartu prioritetas turi būti teikiamas netaršioms viešojo transporto jungtims su TEN-T mazgais;

_________________

_________________

19 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

19 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  siekiant įgyvendinti TEN-T gairėse nustatytus tikslus, pirmiausia būtina remti tarpvalstybines ir trūkstamas jungtis ir atitinkamais atvejais užtikrinti, kad remiami veiksmai veiklos rezultatų ir sąveikumo požiūriais atitiktų koridorių darbo planus, patvirtintus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsniu, ir bendrą tinklų plėtrą;

(8)  siekiant įgyvendinti TEN-T gairėse nustatytus tikslus, prioritetas turi būti skiriamas tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims, transporto spūstims ir miestų transporto mazgams ir atitinkamais atvejais užtikrinti, kad remiami veiksmai veiklos rezultatų ir sąveikumo požiūriais atitiktų koridorių darbo planus, patvirtintus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsniu, ir bendrą tinklų plėtrą;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  siekiant atsižvelgti į didėjančius transporto srautus ir tinklo raidą, reikėtų pritaikyti pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų jų atkarpų išdėstymą. Toks derinimas turėtų būti proporcingas, kad būtų užtikrintas koridorių plėtros ir koordinavimo nuoseklumas ir veiksmingumas. Todėl pagrindinio tinklo koridorių ilgis neturėtų didėti daugiau nei 15 proc.;

(9)  siekiant atsižvelgti į didėjančius transporto srautus ir tinklo raidą, reikėtų pritaikyti pagrindinio tinklo koridorių, miestų transporto mazgus ir iš anksto nustatytų jų atkarpų išdėstymą. Toks derinimas turėtų būti proporcingas, kad būtų užtikrinta koridorių plėtros ir koordinavimo pusiausvyra, nuoseklumas ir veiksmingumas. Todėl pagrindinio tinklo koridorių ilgis neturėtų didėti daugiau nei 15 proc.;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  būtina skatinti investicijas, palankias pažangiam, tvariam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui visoje Sąjungoje. 2017 m. Komisija pristatė komunikatą „Europa kelyje“20 – rinkinį plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugumą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį susisiekimą, darbuotojams užtikrinti tinkamas sąlygas ir poilsio laiką. Šioms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, kai tinka, skiriama per šią programą;

(10)  būtina skatinti investicijas, palankias pažangiam, subalansuotam, tvariam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui, pritaikytam prie vietos ir regiono plėtros poreikių visoje Sąjungoje. 2017 m. Komisija pristatė komunikatą „Europa kelyje“20 – rinkinį plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugumą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį susisiekimą, darbuotojams užtikrinti tinkamas sąlygas ir poilsio laiką. Šioms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, kai tinka, skiriama per šią programą;

_________________

_________________

20 Komisijos komunikatas „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (COM(2017) 283).

20 Komisijos komunikatas „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (COM(2017) 283).

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  kalbant apie naująsias technologijas ir inovacijas, TEN-T gairėse reikalaujama, kad TEN-T sudarytų galimybę mažinti visų rūšių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindamas efektyvų energijos vartojimą ir alternatyviųjų degalų naudojimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES21 nustatoma bendra alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant sumažinti transporto priklausomybę nuo naftos ir sušvelninti transporto poveikį aplinkai, be to, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad viešoji įkrovimo prieiga arba viešai prieinamas degalų papildymo punktas būtų pradėti naudoti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Kaip nurodoma 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlymuose22, būtina sukurti visapusišką rinkinį priemonių, kuriomis būtų skatinamas mažataršis judumas, prireikus jam numatant finansinę paramą, jeigu rinkos sąlygos pakankamų paskatų nesiūlo.

(11)  kalbant apie naująsias technologijas ir inovacijas, TEN-T gairėse reikalaujama, kad TEN-T sudarytų galimybę mažinti visų rūšių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindamas efektyvų energijos vartojimą ir alternatyviųjų degalų naudojimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES nustatoma bendra alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant sumažinti transporto priklausomybę nuo naftos ir sušvelninti transporto poveikį aplinkai ir klimatui, be to, reikalaujama, kad valstybės narės ir vietos valdžios institucijos investuotų į tinkamą infrastruktūrą ir užtikrintų, kad viešoji įkrovimo prieiga arba viešai prieinamas degalų papildymo punktas būtų pradėti naudoti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Kaip nurodoma 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlymuose22, būtina sukurti visapusišką rinkinį priemonių, kuriomis būtų skatinamas mažataršis judumas, prireikus jam numatant finansinę paramą, jeigu rinkos sąlygos pakankamų paskatų nesiūlo.

_________________

_________________

21 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

21 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

22 Komisijos komunikatas „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, COM(2017) 675 final.

22 Komisijos komunikatas „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, COM(2017) 675 final.

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  siekiant pagerinti transporto projektų užbaigimą mažiau išvystytose tinklo dalyse, Sanglaudos fondo lėšas reikėtų pervesti programai, kuri skirta finansuoti transporto projektams valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus. Pradiniame etape ir neviršijant 70 proc. pervedamo paketo vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką turėtų būti paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą. Likę 30 proc. pervesto paketo turėtų būti konkurencingai paskirstyti projektams valstybėse narėse, kurios atitinka finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pirmumą teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Komisija turėtų remti valstybių narių, atitinkančių finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pastangas plėtoti tinkamą projektų sistemą, visų pirma stiprinant atitinkamų viešojo administravimo įstaigų institucinius pajėgumus;

(13)  siekiant pagerinti trūkstamų jungčių kūrimo užbaigimą arba sudaryti sąlygas iš naujo aktyvinti esamas neveikiančias jungtis tarpvalstybiniuose transporto projektuose mažiau išvystytose tinklo dalyse, programai skirtas Sanglaudos fondo lėšas būtų galima numatyti Reglamente (ES) XXX [BNR] siekiant finansuoti transporto projektus valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus. Dėl lėšų perkėlimo sąlygų bus nuspręsta minėtame reglamente, vadovaujantis 2014–2020 m. metodika, susijusia su atitinkamais nacionaliniais asignavimais. Komisija turėtų suteikti didžiausią paramą valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pirmenybę teikiant esamų tarpvalstybinių jungčių gerinimui, investicijoms į regionus, kuriuose intensyvus eismas, ir trūkstamų jungčių kūrimui, siekiant išspręsti transporto spūsčių problemas. Komisija turėtų remti valstybių narių pastangas plėtoti tinkamą projektų sistemą, visų pirma stiprinant atitinkamų viešojo administravimo įstaigų institucinius pajėgumus;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  Komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“26 Komisija išryškino specialias atokiausių regionų transporto reikmes ir būtinybę teikti Sąjungos finansavimą joms patenkinti, taip pat pagal programą;

(15)  Komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“26 Komisija išryškino specialias atokiausių regionų transporto reikmes ir būtinybę teikti Sąjungos finansavimą joms patenkinti, taip pat pagal programą. 2017 m. birželio mėn. paskelbtame memorandume dėl atokiausių regionų pabrėžiama, kad svarbu sukurti transporto tinklą, kuriame būtų atsižvelgiama į realią padėtį atokiausiuose regionuose ir į kurį būtų įtrauktos sausumos, jūrų ir oro transporto priemonės, įskaitant įvairiarūšio transporto iniciatyvas, kurios būtų tinkamai pritaikytos taip, kad jas būtų galima taikyti būtent tiems regionams, laikantis SESV 340 straipsnio nuostatų;

_________________

_________________

26 COM(2017) 623

26 COM(2017) 623

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  direktyvoje [Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos naujoje redakcijoje] pabrėžiamas poreikis sukurti reglamentavimo sistemą, pagal kurią būtų geriau naudojamos Sąjungos lėšos, aiškiai nurodant reikiamus veiksmus, kuriais būtų remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiosios energijos klausimais;

(18)  direktyvoje [Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos naujoje redakcijoje] pabrėžiamas poreikis sukurti reglamentavimo sistemą, pagal kurią būtų geriau naudojamos Sąjungos lėšos, aiškiai nurodant reikiamus veiksmus, kuriais būtų remiamas tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektų atsinaujinančiosios energijos ir žiedinės ekonomikos klausimais įgyvendinimas;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  nors, siekiant atsinaujinančiosios energijos plėtros, tinklų infrastruktūros sukūrimui ir toliau teikiama pirmenybė, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais integravimas atitinka požiūrį, patvirtintą iniciatyvoje „Švari energija visiems europiečiams“, pagal kurią numatyta kolektyvinė atsakomybė – 2030 m. pasiekti plataus užmojo atsinaujinančiosios energijos tikslą ir pakeistas politikos kontekstas užsibrėžiant ryžtingus ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

(19)  nors, siekiant atsinaujinančiosios energijos plėtros, tinklų infrastruktūros sukūrimui ir toliau teikiama pirmenybė, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos ir žiedinės ekonomikos klausimais integravimas atitinka požiūrį, patvirtintą iniciatyvoje „Švari energija visiems europiečiams“, pagal kurią numatyta kolektyvinė atsakomybė – 2030 m. pasiekti plataus užmojo atsinaujinančiosios energijos tikslą ir pakeistas politikos kontekstas užsibrėžiant ryžtingus ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas priklauso nuo pagrindinės skaitmeninio ryšio infrastruktūros. Europos pramonės skaitmeninimas ir tokių sektorių kaip transporto, energetikos, sveikatos priežiūros ir viešojo administravimo modernizavimas priklauso nuo visuotinių galimybių naudotis patikimais, prieinamais, didelio ir itin didelio pralaidumo tinklais. Skaitmeninis ryšys tapo vienu iš lemiamų veiksnių, padedančių įveikti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, nes juo remiamas vietos ekonomikos modernizavimas ir skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas. Programos intervencinių priemonių skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje aprėptis turėtų būti taip pritaikyta, kad atitiktų jos augančią svarbą ekonomikai ir visai visuomenei. Taigi būtina nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio projektus, kurių reikia Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams pasiekti, ir panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/201429;

(21)  bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas priklauso nuo pagrindinės skaitmeninio ryšio infrastruktūros. Europos pramonės skaitmeninimas ir tokių sektorių kaip transporto, energetikos, sveikatos priežiūros ir viešojo administravimo modernizavimas priklauso nuo visuotinių galimybių naudotis patikimais, prieinamais, didelio ir itin didelio pralaidumo tinklais. Skaitmeninis ryšys tapo vienu iš lemiamų veiksnių, padedančių įveikti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, nes juo remiamas vietos ir regionų ekonomikos modernizavimas ir skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas. Kartu su automatizuotu vairavimu skaitmeninimas yra viena iš veiksmingiausių priemonių siekiant pašalinti struktūrinius trūkumus kaimo vietovėse, todėl jis turėtų būti ir labiau remiamas. Programos intervencinių priemonių skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje aprėptis turėtų būti taip pritaikyta, kad atitiktų jos augančią svarbą ekonomikai ir visai visuomenei, įskaitant daugiau galimybių visuomenei naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Taigi būtina nustatyti bendro intereso tarpvalstybinius ir kitus skaitmeninio ryšio projektus, kurių reikia Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams pasiekti, ir panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/201429;

_________________

_________________

29 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).

29 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)  mokyklos, universitetai, bibliotekos, vietos, regioninės ir nacionalinės administracijos, pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai, ligoninės ir sveikatos centrai, transporto mazgai ir intensyvią skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės yra subjektai ir vietos, kurie gali lemti svarbius socialinės ir ekonominės plėtros procesus ten, kur jie veikia. Tokie socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai turi pirmauti gigabitinio ryšio srityje, kad Europos gyventojams, įmonėms ir vietos bendruomenėms suteiktų galimybę gauti geriausias paslaugas ir taikomąsias programas. Programa turėtų būti padidinta galimybė šiems socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams naudoti gigabitinį ryšį siekiant kuo didesnio jų teigiamo šalutinio poveikio plačiajai ekonomikai ir visuomenei, taip pat sukuriant didesnę ryšio ir paslaugų paklausą;

(24)  mokyklos, universitetai, bibliotekos, vietos, regioninės ir nacionalinės administracijos, pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai, ligoninės ir sveikatos centrai, transporto mazgai ir intensyvią skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės yra subjektai ir vietos, kurie gali lemti svarbius socialinės ir ekonominės plėtros procesus ten, kur jie veikia. Tokie socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai turi pirmauti gigabitinio ryšio srityje, kad Europos gyventojams, įmonėms ir vietos bendruomenėms suteiktų galimybę gauti geriausias paslaugas ir taikomąsias programas kartu sudarydami sąlygas kurti naujas paslaugas ir taikomąsias programas, atsižvelgdami į tai, kad naujos technologijos kuriamos sparčiai ir nenutrūkstamai. Programa turėtų būti padidinta galimybė šiems socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams lengviau naudoti gigabitinį ryšį siekiant kuo didesnio jų teigiamo šalutinio poveikio plačiajai ekonomikai ir visuomenei, taip pat sukuriant didesnę ryšio ir paslaugų paklausą. Atsižvelgiant į tai, kad atokiausi regionai yra nutolę nuo Europos žemyno, interneto ryšys yra iš esmės svarbus užtikrinant jų teritorinę sanglaudą ir skatinant lygias galimybes, kuriant darbo vietas ir gerinant ten gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygas;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)  numatytų naujos kartos skaitmeninių paslaugų, tokių kaip daiktų interneto paslaugos ir taikomosios programos, kurios turėtų duoti didelės naudos įvairiuose sektoriuose ir apskritai visai visuomenei, gyvybingumui reikės nepertraukiamo tarpvalstybinio ryšio su 5G tinklais, pirmiausia siekiant leisti naudotojams ir objektams palaikyti ryšį judant. Tačiau 5G diegimo išlaidų pasidalijimo scenarijai šiuose sektoriuose lieka neaiškūs, o kai kuriose svarbiose srityse pastebima komercinio diegimo rizika yra labai didelė. Tikimasi, kad svarbiausios sritys pirmuoju naujų taikomųjų programų etapu susietojo susisiekimo srityje bus kelių koridoriai ir geležinkelių jungtys, todėl jos yra svarbūs tarpvalstybiniai finansavimo pagal šią programą projektai;

(26)  numatytų naujos kartos skaitmeninių paslaugų, tokių kaip daiktų interneto paslaugos ir taikomosios programos, kurios turėtų duoti didelės naudos įvairiuose sektoriuose ir apskritai visai visuomenei, gyvybingumui reikės nepertraukiamo tarpvalstybinio ryšio su 5G tinklais, pirmiausia siekiant leisti naudotojams ir objektams palaikyti ryšį judant. Tačiau 5G diegimo išlaidų pasidalijimo scenarijai šiuose sektoriuose lieka neaiškūs, o kai kuriose svarbiose srityse, pavyzdžiui, naudotojų duomenų saugumo ir apsaugos srityse, pastebima komercinio diegimo rizika yra labai didelė. Tikimasi, kad svarbiausios sritys pirmuoju naujų taikomųjų programų etapu susietojo susisiekimo srityje bus kelių koridoriai ir geležinkelių jungtys, todėl jos yra svarbūs tarpvalstybiniai finansavimo pagal šią programą projektai;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27)  dėl nesusietų teritorijų visose Sąjungos dalyse, įskaitant centrines dalis, susidaro pralaidumo kliūtys ir neišnaudojamas bendrosios skaitmeninės rinkos potencialas. Daugumoje kaimo ir atokių vietovių aukštos kokybės interneto junglumas gali labai padėti išvengti skaitmeninės atskirties, izoliacijos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo, nes sumažėtų ir prekių tiekimo, ir paslaugų teikimo kaina, taip iš dalies kompensuojant atokumą. Aukštos kokybės interneto ryšys būtinas naujoms ekonomikos galimybėms, kaip antai tiksliajam ūkininkavimui arba bioekonomikos plėtrai kaimo vietovėse. Programa turėtų padėti užtikrinti itin didelio pralaidumo fiksuotą ar belaidį ryšį visuose Europos kaimų ir miestų namų ūkiuose daugiausia dėmesio skiriant tiems diegimo atvejams, kai pastebimas tam tikras rinkos nepakankamumas, kurį galima panaikinti mažo intensyvumo dotacijomis. Tokiu būdu programa turėtų būti siekiama visapusiškos namų ūkių ir teritorijų aprėpties, nes spragas jau padengtoje teritorijoje vėliau panaikinti yra neekonomiška;

(27)  dėl nesusietų teritorijų visose Sąjungos dalyse, įskaitant centrines dalis, susidaro pralaidumo kliūtys ir neišnaudojamas bendrosios skaitmeninės rinkos potencialas. Daugumoje kaimo ir atokių vietovių, taip pat atokiausių regionų aukštos kokybės interneto junglumas gali labai padėti išvengti skaitmeninės atskirties ir izoliacijos, kurti naujas paslaugas ir mažinti gyventojų skaičiaus mažėjimo riziką bei skatinti ekonomiką, nes sumažėtų ir prekių tiekimo, ir paslaugų teikimo kaina, taip iš dalies kompensuojant atokumą. Aukštos kokybės interneto ryšys būtinas naujoms ekonomikos galimybėms, kaip antai tiksliajam ūkininkavimui arba bioekonomikos plėtrai kaimo vietovėse, ir priemonėms, skirtoms į kaimą pritraukti jaunuolius. Reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi SESV 349 straipsnio nustatant, kad atokiausiems regionams būtų suteiktas pirmumo statusas plėtojant 5G tinklą pradedant įgyvendinti bandomuosius projektus; Programa turėtų padėti užtikrinti itin didelio pralaidumo fiksuotą ar belaidį ryšį visuose Europos kaimų ir miestų namų ūkiuose daugiausia dėmesio skiriant tiems diegimo atvejams, kai pastebimas tam tikras rinkos nepakankamumas, kurį galima panaikinti mažo intensyvumo dotacijomis. Tokiu būdu programa turėtų būti siekiama visapusiškos namų ūkių ir teritorijų aprėpties, nes spragas jau padengtoje teritorijoje vėliau panaikinti yra neekonomiška;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)  siekiant užtikrinti būtiną perteklių tokiai svarbiai infrastruktūrai ir padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą ir atsparumą, reikia įdiegti magistralinius elektroninių ryšių tinklus, taip pat naudojant jūrinius kabelius, jungiančius Europos teritorijas su trečiosiomis valstybėmis kituose žemynuose arba Europos salas ar užjūrio teritorijas su žemynu. Vis dėlto tokie projektai be viešosios paramos dažnai yra komerciniu požiūriu neperspektyvūs;

(28)  siekiant užtikrinti būtiną perteklių tokiai svarbiai infrastruktūrai ir padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą ir atsparumą, reikia įdiegti magistralinius elektroninių ryšių tinklus, taip pat naudojant jūrinius kabelius, jungiančius Europos teritorijas su trečiosiomis valstybėmis kituose žemynuose arba Europos salas, atokiausius regionus ar užjūrio teritorijas su žemynu. Vis dėlto tokie projektai dažnai yra finansiniu ir komerciniu požiūriu neperspektyvūs. Šiuo požiūriu taip pat būtų galima numatyti plėtoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)  Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, Europos investicijų stabilizavimo priemonės, „InvestEU“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės atitinkamos finansinės paramos pridėtinę vertę. Be to, finansinė parama turėtų būti nuosekliai naudojama pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius energetikos ir klimato planus;

Išbraukta.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

43 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43)  kai trečiosios valstybės ar subjektai, įsisteigę trečiosiose valstybėse, dalyvauja veiksmuose, kuriais prisidedama prie bendro intereso arba tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų, finansinė pagalba turėtų būti teikiama, tik jeigu ji yra būtina šių projektų tikslams įgyvendinti;

(43)  kai trečiosios valstybės ar subjektai, įsisteigę trečiosiose valstybėse, dalyvauja veiksmuose, kuriais prisidedama prie bendro intereso arba tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų, finansinė pagalba turėtų būti teikiama, tik jeigu ji yra būtina šių projektų tikslams įgyvendinti. Tokiems projektams reikėtų nustatyti aiškius kriterijus;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

45 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(45)  reikėtų taikyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemones, įskaitant rodiklius, kad būtų galima teikti ataskaitas apie programos pažangą siekiant bendrojo ir konkrečių šiame reglamente nustatytų tikslų. Šia atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Būtina sukurti proporcingus ataskaitų teikimo reikalavimus Sąjungos lėšų gavėjams, kad būtų galima rinkti programai svarbius duomenis;

(45)  reikėtų taikyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemones, grindžiamas rodikliais, kad būtų galima teikti ataskaitas apie programos pažangą siekiant bendrojo ir konkrečių šiame reglamente nustatytų tikslų. Šia atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku visose programoje dalyvaujančiose šalyse, įskaitant trečiąsias šalis. Būtina sukurti proporcingus ataskaitų teikimo reikalavimus Sąjungos lėšų gavėjams, kad būtų galima rinkti programai svarbius duomenis;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos p a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

pa)  atsižvelgiant į tai, kad dar nepriimtas susitarimas dėl būsimų Jungtinės Karalystės ir ES santykių, programa parengiamos švelninimo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti ES 27 junglumą;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Bendrasis programos tikslas – kurti ir modernizuoti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais, atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus ir sutelkiant dėmesį į sektorių sinergiją.

1.  Bendrasis programos tikslas – kurti ir modernizuoti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir jungtims atsinaujinančiosios energijos klausimais, rimtai atsižvelgiant į ilgalaikius mažos taršos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus ir sutelkiant dėmesį į sektorių sinergiją ir papildomumą, taip prisidedant prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su veiksmingais ir sujungtais tinklais ir infrastruktūra pažangiam, tvariam, integraciniam, saugiam ir patikimam susisiekimui užtikrinti;

i)  padėti plėtoti bendro, socialinio ir ekonominio bei tarpvalstybinio intereso projektus, susijusius su veiksmingais, sujungtais ir daugiarūšiais tinklais ir infrastruktūra ir kaimo vietoves sujungti su pagrindiniais TEN-T tinklais prireikus siekiant sukurti saugų ir užtikrintą judumą ir bendrą, pažangią, tvarią ir integracinę Europos transporto erdvę, įskaitant kiek tai susiję su neįgaliaisiais;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  energetikos sektoriuje padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su tolesne vidaus energetikos rinkos integracija, tinklų sąveikumu tarp valstybių ir sektorių, palankesnėmis sąlygomis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinant tiekimo saugumą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais;

b)  energetikos sektoriuje padėti plėtoti bendro socialinio ir ekonominio intereso projektus, susijusius su tolesne vidaus energetikos rinkos integracija, tinklų sąveikumu tarp valstybių ir sektorių, palankesnėmis sąlygomis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro (be kita ko, pasitelkiant švarias ir novatoriškas technologijas) ir užtikrinant tiekimo saugumą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais;

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  skaitmeninės ekonomikos sektoriuje padėti diegti itin didelio pralaidumo skaitmeninius tinklus ir 5G sistemas, užtikrinti didesnį skaitmeninių magistralinių tinklų atsparumą ir pajėgumą ES teritorijose, juos sujungiant su kaimyninėmis teritorijomis, ir transporto ir energetikos tinklų skaitmeninimą.

c)  skaitmeninės ekonomikos sektoriuje padėti kurti bendro socialinio ir ekonominio intereso projektus, kurie padėtų diegti itin didelio pralaidumo skaitmeninius tinklus ir 5G sistemas, užtikrinti didesnį skaitmeninių magistralinių tinklų atsparumą ir pajėgumą ES teritorijose, juos sujungiant su kaimyninėmis teritorijomis, ir transporto ir energetikos tinklų skaitmeninimą, įskaitant siekį paspartinti autonominių netaršių transporto sistemų diegimą.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  iki 30 615 493 000 EUR – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytiems konkretiems tikslams, įskaitant:

a)  bent 30 615 493 000 EUR – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytiems konkretiems tikslams, įskaitant:

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii)  11 285 493 000 EUR sumą, pervestą iš Sanglaudos fondo ir naudotiną pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;

ii)  XXX EUR sumą, pervestą iš Sanglaudos fondo ir naudotiną pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, kaip numatyta Reglamento (ES) XXX [BNR] 104 straipsnio 4 dalyje;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  iki 8 650 000 000 EUR – šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams, iki 10 proc. šios sumos skiriant tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams;

b)  iki 8 650 000 000 EUR – šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams, bent 10 proc. šios sumos skiriant tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai ir sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacines ir technologijų sistemas. Ši suma taip pat gali būti panaudota papildomoms priemonėms, kuriomis remiamas projektų rengimas, finansuoti.

4.  1 dalyje nurodyta suma taip pat gali būti panaudota teikiant programai ir sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacines ir technologijų sistemas. Ši suma taip pat gali būti panaudota papildomoms priemonėms, kuriomis remiamas projektų rengimas, finansuoti.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8.  30 proc. iš Sanglaudos fondo pervedamų sumų taps nedelsiant prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą, atsižvelgiant į 70 proc. pervestų išteklių. Nuo 2024 m. sausio 1 d. programai pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, yra prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą.

8.  Kiek tai susiję su iš Sanglaudos fondo pervedamomis sumomis, jų skyrimo sąlygos bus numatomos Reglamente (ES) XXX [BNR], laikantis 2014–2020 m. metodologija, susijusia su atitinkamais nacionaliniais asignavimais, ir jos bus įgyvendinamos pagal šį reglamentą ir nepažeidžiant 14 straipsnio 2 dalies b punkto. Jomis finansuojami tvaraus transporto infrastruktūros projektai pagal šį reglamentą, pirmenybę teikiant tarpvalstybiniam, intensyviam eismui, transporto spūstims ir trūkstamoms jungtims, taip pat atokiausiems regionams.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 8 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

8a.  Finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus atitinkančiose valstybėse narėse, kurios gali patirti sunkumų rengdamos gerai apgalvotus ir (arba) kokybiškus projektus, kuriais Sąjungai kuriama pakankama pridėtinė vertė, didžiausia parama teikiama remiant pagalbinius programos veiksmus, kuriais siekiama stiprinti viešojo administravimo įstaigų institucinius pajėgumus ir efektyvumą rengiant ir įgyvendinant projektus.

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 9 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

9.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu ir tinkamai pagrįstai atvejais gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Šie ištekliai pervedami tik naudojimui atitinkamoje valstybėje narėje.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies d punkto 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą, vykdyti programos stebėseną ir apsaugoti savo finansinius interesus.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Tarpvalstybiniuose atsinaujinančiosios energijos srities projektuose dalyvauja bent dvi valstybės narės ir jie yra įtraukti į bendradarbiavimo susitarimą arba bet kokį kitą susitarimą tarp valstybių narių ir (arba) valstybių narių ir trečiųjų valstybių, kaip nurodyta Direktyvos 2009/28/EB 6, 7, 9 arba 11 straipsniuose. Tie projektai nustatomi laikantis šio reglamento priedo IV dalyje išdėstytų kriterijų ir tvarkos.

1.  Tarpvalstybiniuose, įskaitant atokiausius regionus, atsinaujinančiosios energijos srities projektuose dalyvauja bent dvi valstybės narės ir jie yra įtraukti į bendradarbiavimo susitarimą arba bet kokį kitą susitarimą tarp valstybių narių ir (arba) valstybių narių ir trečiųjų valstybių, kaip nurodyta Direktyvos 2009/28/EB 6, 7, 9 arba 11 straipsniuose. Tie projektai nustatomi laikantis šio reglamento priedo IV dalyje išdėstytų kriterijų ir tvarkos.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti skiriamas ir tyrimams, kuriais siekiama rengti ir nustatyti tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus.

3.  Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti skiriamas ir tyrimams, kuriais siekiama rengti ir nustatyti tarpvalstybinius ir atokiausiuose regionuose vykdomus atsinaujinančiosios energijos srities projektus.

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams darbams finansuoti, jeigu jie atitinka šiuos papildomus kriterijus:

4.  Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas tarpvalstybiniams ir atokiausiuose regionuose vykdomiems atsinaujinančiosios energijos srities projektams darbams finansuoti, jeigu jie atitinka šiuos papildomus kriterijus:

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 4 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  paraiškos teikėjas įrodo, kad be dotacijos projektas nebūtų įgyvendintas arba kad be dotacijos projektas negali būti komerciniu požiūriu perspektyvus. Toje analizėje atsižvelgiama į visas su paramos sistemomis susijusias pajamas.

Išbraukta.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  kalbant apie veiksmus, kuriais prisidedama prie 5G sistemų diegimo, pirmenybė teikiama 5G koridorių įgyvendinimui pagrindiniuose sausumos transporto keliuose, įskaitant transeuropinius transporto tinklus. Taip pat atsižvelgiama į tai, kiek veiksmu prisidedama prie aprėpties užtikrinimo pagrindiniuose transporto keliuose, kad būtų galima nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas užtikrinant kuo didesnį galimą teigiamą šalutinį poveikį teritorijoms ir gyventojams šalia projekto įgyvendinimo vietos. Priedo V dalyje pateiktas preliminarus projektų, kuriems gali būti skiriama parama, sąrašas;

c)  kalbant apie veiksmus, kuriais prisidedama prie 5G sistemų diegimo, pirmenybė teikiama 5G koridorių įgyvendinimui pagrindiniuose sausumos transporto keliuose, įskaitant transeuropinius transporto tinklus. Taip pat atsižvelgiama į tai, kiek veiksmu prisidedama prie atitinkamos aprėpties užtikrinimo pagrindiniuose transporto keliuose, kad būtų galima nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas užtikrinant kuo didesnį galimą teigiamą šalutinį poveikį teritorijoms ir gyventojams šalia projekto įgyvendinimo vietos. Priedo V dalyje pateiktas preliminarus projektų, kuriems gali būti skiriama parama, sąrašas;

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su pagrindiniam tinklui priklausančiais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede. Kai būtina optimizuoti investicijas, veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, gali apimti susijusius visuotinio tinklo elementus šio reglamento 19 straipsnyje nurodytose darbo programose nurodytomis sąlygomis;

i)  veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su pagrindiniam tinklui priklausančiais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, oro uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede. Kai būtina optimizuoti investicijas, veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, gali apimti susijusius visuotinio tinklo elementus šio reglamento 19 straipsnyje nurodytose darbo programose nurodytomis sąlygomis;

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii)  veiksmai, kuriais pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių įgyvendinamos visuotinio tinklo tarpvalstybinės jungtys, visų pirma šio reglamento priedo III dalyje išvardytos atkarpos;

ii)  veiksmai, kuriais pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių įgyvendinamos visuotinio tinklo tarpvalstybinės jungtys, visų pirma šio reglamento priedo III dalyje išvardytos atkarpos ir atkarpos, kuriomis sprendžiamos tarpvalstybinių transporto pralaidumo kliūčių problemos;

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii)  veiksmai, kuriais įgyvendinamos visuotinio tinklo atkarpos atokiausiuose regionuose, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su visuotiniam tinklui priklausančiais atitinkamais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede;

iii)  veiksmai, kuriais įgyvendinamos visuotinio tinklo atkarpos ES pasienio ir atokiausiuose regionuose, įskaitant veiksmus, susijusius su visuotiniam tinklui priklausančiais atitinkamais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, oro uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede;

Pagrindimas

Atsižvelgiant į regionų atokumą ir SESV 349 straipsnyje aprašytas sąlygas, oro uostai yra būtina priemonė atokiausių regionų plėtrai užtikrinti, taip pat priemonė jiems integruoti į Sąjungos transporto tinklus.

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies a punkto iv a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

iva)  tyrimų projektai, susiję su visuotiniu tinklu;

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iv)  veiksmai, kuriais remiamos naujosios technologijos ir inovacijos, įskaitant automatizavimą, geresnės kokybės transporto paslaugas, įvairių transporto rūšių integravimą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 33 straipsnį;

iv)  veiksmai, kuriais remiamos naujosios technologijos ir inovacijos, įskaitant automatizavimą, geresnės kokybės transporto paslaugas, įvairių transporto rūšių integravimą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 33 straipsnį siekiant sumažinti transporto priemonių išmetamą anglies dioksido kiekį;

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies b punkto viii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

viii)  veiksmai, kuriais gerinamas transporto infrastruktūros prieinamumas visiems naudotojams, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 37 straipsnį;

viii)  veiksmai, kuriais gerinamas transporto infrastruktūros prieinamumas visiems naudotojams, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 37 straipsnį;

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą konkretų tikslą: veiksmai arba konkreti su veiksmu susijusi veikla, kuriais remiama TEN-T tinklo transporto infrastruktūra, siekiant ją pritaikyti karinio mobilumo reikalavimams, kad būtų galima ją naudoti dvejopais civiliais ir kariniais tikslais.

c)  įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą konkretų tikslą: veiksmai arba konkreti su veiksmu susijusi veikla, kuriais remiama nauja ir esama TEN-T tinklo transporto infrastruktūra, siekiant ją pritaikyti karinio mobilumo reikalavimams, kad būtų galima ją naudoti dvejopais civiliais ir kariniais tikslais.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  veiksmai, kuriais remiami tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai, įskaitant jų sukūrimą, kaip apibrėžta šio reglamento priedo IV dalyje, jeigu tenkinamos šio reglamento 7 straipsnyje nustatytos sąlygos.

b)  veiksmai, kuriais remiami tarpvalstybiniai ir atokiausiuose regionuose vykdomi atsinaujinančiosios energijos srities projektai, įskaitant jų sukūrimą, kaip apibrėžta šio reglamento priedo IV dalyje, jeigu tenkinamos šio reglamento 7 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba)  veiksmai, kuriais remiami efektyvaus energijos vartojimo projektai;

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 4 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  veiksmai, kuriais įgyvendinami skaitmeninio ryšio infrastruktūros reikalavimai, susiję su tarpvalstybiniais transporto arba energetikos srities projektais, kuriais gali būti remiamos skaitmeninės veiklos platformos, tiesiogiai susijusios su transporto arba energetikos infrastruktūromis.

f)  veiksmai, kuriais įgyvendinami skaitmeninio ryšio infrastruktūros reikalavimai, susiję su tarpvalstybiniais ir atokiausiuose, kalnų, salų ir atokiuose regionuose vykdomais transporto arba energetikos srities projektais, kuriais gali būti remiamos skaitmeninės veiklos platformos, tiesiogiai susijusios su transporto arba energetikos infrastruktūromis.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  trečiojoje valstybėje, kuri yra asocijuotoji programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai;

b)  trečiojoje valstybėje, kuri yra asocijuotoji programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai, kai vykdomi su šia trečiąja valstybe susijusio projekto veiksmai;

Pagrindimas

Ne ES įmonės, vykdydamos veiklą Sąjungos teritorijoje, neturėtų gauti naudos iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai (nauda ir išlaidos);

a)  ekonominį ir socialinį poveikį, poveikį klimatui ir poveikį aplinkai (nauda ir išlaidos);

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  inovacijų, saugos, sąveikumo ir prieinamumo aspektus;

b)  inovacijų, saugos, sąveikumo ir prieinamumo aspektus, ypač neįgaliesiems;

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  tarpvalstybinį aspektą;

c)  tarpvalstybinį aspektą ir indėlį, kuriuo prisidedama prie regioninės plėtros pusiausvyros;

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g)   Sąjungos finansinės pagalbos skatinamąjį poveikį investicijoms;

g)  Sąjungos finansinės pagalbos skatinamąjį poveikį investicijoms ir Europos pridėtinę vertę;

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ga)  indėlį siekiant glaudesnės Sąjungos integracijos;

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies i punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  suderinamumą su Sąjungos ir nacionaliniais energetikos ir klimato planais.

i)  suderinamumą su Sąjungos, nacionaliniais ir prireikus regioniniais energetikos ir klimato planais bei indėlį į juos.

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies i a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ia)  prireikus kaimo vietovių sujungimą su TEN-T tinklu;

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  pasiūlymų vertinimą skyrimo kriterijų atžvilgiu siekiant užtikrinti, kad nebūtų priimtas joks pasiūlymas, kuriuo būtų kuriama arba išlaikoma infrastruktūra, kuria negali naudotis visi asmenys, įskaitant neįgaliuosius;

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Tyrimams skiriama Sąjungos finansinė pagalba neviršija 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tyrimams, kurie finansuojami iš Sanglaudos fondo pervestomis sumomis, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta 2 dalies b punkte.

1.  Tyrimams skiriama Sąjungos finansinė pagalba neviršija 40 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tyrimams, kurie finansuojami iš Sanglaudos fondo pervestomis sumomis, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta 2 dalies b punkte.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normas galima padidinti ne daugiau kaip iki 50 proc. su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis, telematikos priemonių sistemų rėmimo veiksmams, naujųjų technologijų ir inovacijų rėmimo veiksmams, infrastruktūros saugumo didinimo rėmimo veiksmams pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus ir veiksmams atokiausiuose regionuose;

a)  vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normas galima padidinti ne daugiau kaip iki 65 proc. su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis, telematikos priemonių sistemų rėmimo veiksmams, naujųjų technologijų ir inovacijų rėmimo veiksmams, infrastruktūros saugumo didinimo rėmimo veiksmams pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus ir veiksmams kaimo vietovėse ir atokiausiuose regionuose;

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  kiek tai susiję su sumomis, pervestomis iš Sanglaudos fondo, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta Reglamente (ES) XXX [BNR]. Šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams šios bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 85 proc.;

b)  kiek tai susiję su sumomis, pervestomis iš Sanglaudos fondo, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta Reglamente (ES) XXX [BNR]. Šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams šios bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki 15 procentinių punktų;

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  su žemės pirkimu susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti išlaidos;

c)  su žemės pirkimu susijusios išlaidos tinkamos finansuoti išlaidos;

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  į tinkamas finansuoti išlaidas pridėtinės vertės mokestis (PVM) neįtraukiamas.

d)  į tinkamas finansuoti išlaidas įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) laikantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 126 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatų.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 pastraipos d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)  kalbant apie sumas, pervestas iš Sanglaudos fondo, projektai, kurie 2014–2020 m. laikotarpiu buvo pradėti įgyvendinti, bet nebuvo baigti vykdyti, ir kuriems tuo laikotarpiu neskirtos lėšos, laikomi tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 pastraipos d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

db)  kalbant apie sumas, pervestas iš Sanglaudos fondo, išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu jas patiria paramos gavėjas arba privatusis partneris ir jeigu jos padengiamos už veiksmus, atliktus laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d.;

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Remiantis 1 dalyje nurodytomis priežastimis, susitarimas dėl dotacijos gali būti nutrauktas.

2.  Remiantis 1 dalyje nurodytomis priežastimis, susitarimas dėl dotacijos gali būti nutrauktas, išskyrus tinkamai pagrįstais atvejais. Nutraukimo atveju Komisija nepanaudotas lėšas neatidėliodama skiria kitiems projektams.

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.   Veiksmai, kurie atitinka visas šias lyginamąsias sąlygas:

2.   Veiksmai, kurie atitinka visas šias lyginamąsias sąlygas:

a)   buvo įvertinti kvietime teikti pasiūlymus pagal programą;

a)   buvo įvertinti kvietime teikti pasiūlymus pagal programą;

b)   atitinka tame kvietime teikti pasiūlymus nurodytus minimalius kokybės reikalavimus;

b)   atitinka tame kvietime teikti pasiūlymus nurodytus minimalius kokybės reikalavimus;

c)   negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

c)   negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo arba Sanglaudos fondo pagal Reglamento (ES) XXX [BNR] [67 straipsnio 5 dalį], jeigu atitinka atitinkamos programos tikslus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

 

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir, laikydamiesi ES nuostatų, užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

  60 proc. veiksmams, išvardytiems 9 straipsnio 2 dalies a punkte „Su veiksmingais ir sujungtais tinklais susiję veiksmai“;

Išbraukta.

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 pastraipos 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

  40 proc. veiksmams, išvardytiems 9 straipsnio 2 dalies b punkte „Veiksmai, susiję su pažangiu, tvariu, integraciniu, saugiu ir patikimu susisiekimu“.

Išbraukta.

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  prie pagrindinio tinklo koridoriaus „Rytai / Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis“

 

pridėti tarpvalstybines atkarpas

 

– Craiova-Vidin (kelių transportas)

 

– Belgrade-Resita-Deva-Petrosani (kelių transportas ir geležinkeliai);

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimas

Nuorodos

COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD)

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

14.6.2018

TRAN

14.6.2018

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

REGI

14.6.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Mirosław Piotrowski

20.6.2018

55 straipsnis – Bendra komitetų procedūra

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

5.7.2018

Svarstymas komitete

3.9.2018

 

 

 

Priėmimo data

15.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

12

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Raymond Finch, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Sławomir Kłosowski, Constanze Krehl, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Martina Anderson, Daniel Buda, Ivana Maletić, Tonino Picula, Bronis Ropė, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Mircea Diaconu, David Martin

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

25

+

ALDE

Mircea Diaconu

PPE

Pascal Arimont, Daniel Buda, Tamás Deutsch, Krzysztof Hetman, Ivana Maletić, Lambert van Nistelrooij, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Ramón Luis Valcárcel Siso, Joachim Zeller, Milan Zver

S&D

Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Constanze Krehl, David Martin, Tonino Picula, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Derek Vaughan, Kerstin Westphal

12

-

ALDE

Ivan Jakovčić, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

EFDD

Rosa D'Amato, Raymond Finch

ENF

Steeve Briois

GUE/NGL

Martina Anderson, Martina Michels, Younous Omarjee

NI

Konstantinos Papadakis

VERTS/ALE

Bronis Ropė, Monika Vana

3

0

ECR

Sławomir Kłosowski, Mirosław Piotrowski, Ruža Tomašić

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimas

Nuorodos

COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

7.6.2018

 

 

 

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

14.6.2018

TRAN

14.6.2018

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET

14.6.2018

BUDG

14.6.2018

ENVI

14.6.2018

REGI

14.6.2018

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Henna Virkkunen

18.6.2018

Marian-Jean Marinescu

18.6.2018

Pavel Telička

18.6.2018

 

55 straipsnis – Bendra komitetų procedūra

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

5.7.2018

Svarstymas komitete

29.8.2018

9.10.2018

 

 

Priėmimo data

22.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

71

19

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Zigmantas Balčytis, Izaskun Bilbao Barandica, José Blanco López, Jonathan Bullock, Jerzy Buzek, Deirdre Clune, Michael Cramer, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Christian Ehler, Ismail Ertug, Fredrick Federley, Jacqueline Foster, Igor Gräzin, Theresa Griffin, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Christelle Lechevalier, Innocenzo Leontini, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Peter Lundgren, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Edouard Martin, Gesine Meissner, Tilly Metz, Angelika Mlinar, Nadine Morano, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Markus Pieper, Gabriele Preuß, Carolina Punset, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Paul Rübig, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Algirdas Saudargas, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, Evžen Tošenovský, István Ujhelyi, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pilar Ayuso, Mark Demesmaeker, Michael Gahler, Francesc Gambús, Benedek Jávor, Werner Langen, Olle Ludvigsson, Clare Moody, Bolesław G. Piecha, Franck Proust, Anders Sellström, Davor Škrlec, Theodor Dumitru Stolojan, Pavel Svoboda

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Nedzhmi Ali, Ignazio Corrao, Siegfried Mureşan, Martin Sonneborn, Indrek Tarand

Pateikimo data

28.11.2018


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

71

+

ALDE

ECR

EPP

 

 

S&D

 

Nedzhmi Ali, Izaskun Bilbao Barandica, Fredrick Federley, Gesine Meissner, Angelika Mlinar, Morten Helveg Petersen, Carolina Punset, Pavel Telička, Lieve Wierinck

Edward Czesak, Mark Demesmaeker, Hans-Olaf Henkel, Zdzisław Krasnodębski, Bolesław G. Piecha, Evžen Tošenovský, Roberts Zīle

Pilar Ayuso, Georges Bach, Jerzy Buzek, Deirdre Clune, Andor Deli, Christian Ehler, Michael Gahler, Francesc Gambús, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Werner Langen, Innocenzo Leontini, Janusz Lewandowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Nadine Morano, Siegfried Mureşan, Angelika Niebler, Markus Pieper, Franck Proust, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Anders Sellström, Theodor Dumitru Stolojan, Pavel Svoboda, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Anna Záborská, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp

Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, José Blanco López, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Theresa Griffin, Eva Kaili, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Clare Moody, Gabriele Preuß, Christine Revault d'Allonnes Bonnefoy, David-Maria Sassoli, Claudia Țapardel, István Ujhelyi, Marita Ulvskog, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Flavio Zanonato, Janusz Zemke, Carlos Zorrinho

19

-

ALDE

EFDD

ENF

GUE/NGL

NI

VERTS/ALE

Igor Gräzin

Daniela Aiuto, Jonathan Bullock, Ignazio Corrao, Dario Tamburrano,

Marie-Christine Arnautu, Christelle Lechevalier,

Jaromír Kohlíček, Paloma López Bermejo, Neoklis Sylikiotis

Martin Sonneborn

Michael Cramer, Jakop Dalunde, Karima Delli, Benedek Jávor, Tilly Metz, Davor Škrlec, Indrek Tarand, Keith Taylor

3

0

ECR

Peter van Dalen, Jacqueline Foster, Peter Lundgren

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 10 d.Teisinis pranešimas