Procedūra : 2018/0225(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0410/2018

Pateikti tekstai :

A8-0410/2018

Debatai :

PV 11/12/2018 - 23
CRE 11/12/2018 - 23
PV 16/04/2019 - 19
CRE 16/04/2019 - 20

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 12.12
CRE 12/12/2018 - 12.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 17/04/2019 - 8.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0510
P8_TA(2019)0396

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 3187kWORD 508k
28.11.2018
PE 625.306v02-00 A8-0410/2018

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“

(COM(2018)0436 – C8-0253/2018 – 2018/0225(COD))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Christian Ehler

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“

(COM(2018)0436 – C8-0253/2018 – 2018/0225(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0436),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0253/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0410/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 a nurodomoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

atsižvelgdami į Europos Parlamento pranešimą dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jo tarpinį vertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos (2016/2147(INI));

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  siekiant užtikrinti vienodas specialiosios programos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti specialiosios programos įgyvendinimui skirtas darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/20114;

(3)  siekiant užtikrinti vienodas specialiosios programos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų planus, taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti specialiosios programos įgyvendinimui skirtas darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/20114;

__________________

__________________

4 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

4 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir Sąjungos įsipareigojimą įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, ši specialioji programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir užtikrinti, kad klimato politikos tikslams pasiekti būtų skiriama iš viso 25 proc. ES išlaidų. Pagal šią specialiąją programą vykdomi veiksmai turėtų sudaryti 35 proc. viso programos finansinio paketo siekiant klimato tikslų. Atitinkami veiksmai bus nustatyti specialiosios programos rengimo ir įgyvendinimo metu ir jie bus iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus vertinimus ir peržiūros procesus;

(5)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir Sąjungos įsipareigojimą įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, ši specialioji programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir užtikrinti, kad klimato politikos tikslams pasiekti būtų skiriama iš viso 25 proc. ES išlaidų. Pagal šią specialiąją programą vykdomi veiksmai turėtų sudaryti bent 35 proc. viso programos finansinio paketo siekiant ES klimato tikslų ir vykdant su klimatu susijusius įsipareigojimus, kai tinkama. Atitinkami veiksmai bus nustatyti specialiosios programos rengimo ir įgyvendinimo metu, jie bus stebimi, dėl jų bus teikiamos ataskaitos ir jie bus iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus vertinimus ir peržiūros procesus;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  specialiosios programos veiksmais reikėtų proporcingomis priemonėmis, nedubliuojant ir neišstumiant privačiojo sektoriaus finansavimo, spręsti rinkos nepakankamumo ar nepakankamo investavimo problemas. Jų Europos pridėtinė vertė turėtų būti aiški;

(6)  specialiosios programos veiksmais reikėtų stiprinti, plėsti ir didinti Sąjungos mokslinės ir technologinės bazės pažangumą, spręsti pagrindinius pasaulinius uždavinius, didinti Sąjungos pirmavimą pramonės sektoriuje, gerinti gyvenimo kokybę Sąjungoje ir skatinti investicijas, spręsti rinkos nepakankamumo ar nepakankamo investavimo problemas, pritraukiant papildomo finansavimo, bet neišstumiant privačiojo sektoriaus finansavimo;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  lyčių lygybė — ES politikos prioritetas ir pagrindinis visuomenės uždavinys (JT DVT Nr. 5). Be to, lyčių lygybės visuomeninis tikslas yra esminis veiksnys, lemiantis socialinius ir pramoninius pokyčius, kurių reikalaujama pagal kitus DVT. Taigi lyčių aspektai turėtų būti tinkamai integruoti į programą, be to, siekiant padėti įgyvendinti ir kurti geresnę ES lyčių lygybės politiką turėtų būti reikalaujama atlikti konkrečius lyčių tyrimus;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6b)  specialioji programa turėtų būti įgyvendinama vykdant skaidrų, dalyvaujamąjį ir strateginį procesą, siekiant įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir pilietinę visuomenę. Dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai ir pilietinės visuomenės atstovai turi proporcingai atstovauti įvairioms sritims;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  atsižvelgiant į svarbų mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlį sprendžiant maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos sričių uždavinius ir siekiant pasinaudoti atitinkamomis mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybėmis, užtikrinant glaudžią sinergiją su bendra žemės ūkio politika, pagal specialiąją programą vykdomai veiklai paremti 2021–2027 m. laikotarpiu veiksmų grupei „Maistas ir gamtos ištekliai“ bus skirta 10 mlrd. EUR;

(7)  atsižvelgiant į svarbų mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlį sprendžiant maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos sričių uždavinius, siekiant padaryti šiuos sektorius tvaresniais, taip pat siekiant pasinaudoti atitinkamomis mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybėmis, užtikrinant glaudžią sinergiją su bendra žemės ūkio politika, pagal specialiąją programą vykdoma atitinkama veikla 2021–2027 m. laikotarpiu bus remiama specialioje veiksmų grupėje „Maistas, gamtos ištekliai ir žemės ūkis“;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a)  Europos kultūros ir kūrybos sektoriai sujungia meną, kultūrą, verslą ir technologijas. Kultūros paveldas yra sudedamoji Europos sanglaudos dalis ir padeda susieti tradicijas ir inovacijas. Kultūros paveldo išsaugojimas ir kūrybiškų sprendimo būdų sukūrimas, visų pirma skaitmeninimo srityje, bus programos prioritetas;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  norint baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir pasinaudoti didėjančiomis skaitmeninių ir fizinių technologijų susiliejimo galimybėmis, reikia paspartinti investicijas. Programa „Europos horizontas“ padės siekti šių tikslų gerokai padidindama pagrindinių skaitmeninių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos išlaidas, palyginti su bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“6. Tai turėtų užtikrinti, kad Europa ir toliau liktų skaitmeninės srities pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų lydere;

(8)  norint baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir pasinaudoti didėjančiomis skaitmeninių ir fizinių technologijų susiliejimo galimybėmis, reikia paspartinti investicijas. Pagal programą „Europos horizontas“ bus padedama siekti šių tikslų pasitelkiant specialią veiksmų grupę ir siekiant užtikrinti, kad Europa ir toliau liktų skaitmeninės srities pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų lydere;

__________________

 

6 Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ nurodyta, kad pagrindinei skaitmeninei veiklai pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ išleista 13 mlrd. EUR (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/ALL/?uri=CELEX%3A52018DC0098).

 

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(8a)  turint omenyje tai, kad svarbu didesnę auditoriją geriau informuoti apie ES veiksmų pridėtinę vertę ir poveikį, Komisija turėtų dėti daugiau pastangų, kad padidėtų programos „Europos horizontas“ matomumas. Paramos gavėjai taip pat turėtų užtikrinti, kad jų laimėjimai, pasiekti naudojant ES finansavimą, būtų matomi;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį sprendimą pasirenkami atsižvelgiant į jų gebėjimą pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Kai skiriamos dotacijos, numatoma galimybė taikyti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius,

Išbraukta.

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2 straipsnis

2 straipsnis

Veiklos tikslai

Veiklos tikslai

1.   Specialioji programa padeda siekti Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų.

1.   Specialioji programa padeda siekti Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų.

2.   Specialiosios programos veiklos tikslai yra šie:

2.   Specialiosios programos veiklos tikslai yra šie:

a)  stiprinti ir skleisti kompetenciją;

a)  stiprinti ir plėsti Europos mokslinę ir technologinę bazę ir stiprinti bei skleisti kompetenciją;

b)   didinti įvairių sektorių ir sričių bendradarbiavimą;

b)   didinti įvairių sektorių ir sričių bendradarbiavimą;

c)  visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje sujungti ir plėtoti mokslinių tyrimų infrastruktūrą;

c)  visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje sujungti, plėtoti ir palengvinti plačią prieigą (taip pat ir virtualiąją) prie mokslinių tyrimų infrastruktūros;

d)  stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

d)  stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje, siekiant remti Sąjungos pažangumą;

e)  mokslo darbuotojus ir naujovių kūrėjus pritraukti į Europos mokslinių tyrimų erdvę, mokyti ir išlaikyti joje, be kita ko, skatinant mokslo darbuotojų judumą;

e)  pritraukti, mokyti ir išlaikyti ES ir tarptautinius mokslo darbuotojus ir naujovių kūrėjus, be kita ko, pasitelkiant mokslo darbuotojų judumą, kad būtų galima sukurti pažangiausią ir konkurencingiausią pasaulyje Europos mokslinių tyrimų erdvę;

f)  skatinti atvirąjį mokslą ir užtikrinti jo matomumą visuomenėje ir atvirą prieigą prie rezultatų;

f)  skatinti atvirąjį mokslą ir atvirą prieigą prie rezultatų;

g)   aktyviai skleisti ir naudoti rezultatus, visų pirma politikos rengimui;

g)   aktyviai skleisti ir naudoti rezultatus, visų pirma politikos rengimui;

h)  padėti įgyvendinti Sąjungos politikos prioritetus;

h)  padėti įgyvendinti Sąjungos politikos tikslus ir prioritetus;

i)  stiprinti mokslinių tyrimų bei inovacijų ir kitų politikos krypčių, įskaitant darnaus vystymosi tikslus, sąsają;

i)  stiprinti mokslinių tyrimų, inovacijų, švietimo ir kitų politikos krypčių, įskaitant darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimą, sąsają;

j)   vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų misijas per nustatytą laikotarpį pasiekti plataus užmojo tikslus;

j)   vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų misijas per nustatytą laikotarpį pasiekti plataus užmojo tikslus;

k)  įtraukti piliečius ir galutinius naudotojus į bendro projektavimo ir bendro kūrimo procesus;

k)  į bendro projektavimo ir bendro kūrimo procesus įtraukti susijusius suinteresuotuosius subjektus iš mokslinių tyrimų ir inovacijų srities, įskaitant piliečius, akademinę bendruomenę, mokslinių tyrimų organizacijas ir pramonę;

l)   gerinti mokslinę komunikaciją;

l)   gerinti mokslinę komunikaciją;

m)  spartinti pramonės pertvarką;

m)  skatinti ES pramonės pertvarką siekiant išlaisvinti Europos strateginių sektorių, pvz., bazinių didelio poveikio technologijų, potencialą;

n)  gerinti inovacijų gebėjimus;

n)  pasitelkiant mokymus gerinti gebėjimus ir skatinti kūrybiškumą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;

o)  skatinti novatoriškų įmonių, visų pirma MVĮ, kūrimą ir jų veiklos plėtimą;

o)  skatinti novatoriškų įmonių, visų pirma startuolių ir MVĮ, kūrimą ir jų veiklos plėtimą;

p)  gerinti galimybes gauti rizikos kapitalą, visų pirma kai perspektyvaus finansavimo rinkoje nėra.

p)  gerinti galimybes gauti rizikos kapitalą, be kita ko, pasitelkiant sinergiją su „InvestEU“, ypač tais atvejais, kai perspektyvaus finansavimo rinkoje nėra;

 

pa)  stiprinti lyčių aspekto integravimą ir integruoti lyčių aspektą į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

 

pb)  didinti poveikį mokslui, technologijoms, visuomenei ir ekonomikai.

3.   Įgyvendinant 2 dalyje nurodytus tikslus gali būti atsižvelgiama į specialiosios programos įgyvendinimo laikotarpiu iškilusius naujus ir nenumatytus poreikius. Deramai pagrįstais atvejais gali būti reaguojama į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, taip pat reaguojama į poreikius, susijusius su naujų sričių Sąjungos politikos plėtojimu.

3.  Įgyvendinant 2 dalyje nurodytus tikslus gali būti atsižvelgiama į specialiosios programos įgyvendinimo laikotarpiu iškilusius naujus ir nenumatytus poreikius. Deramai pagrįstais atvejais gali būti reaguojama į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, taip pat reaguojama į poreikius, susijusius su naujų sričių Sąjungos politikos plėtojimu.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3 straipsnis

3 straipsnis

Struktūra

Struktūra

1.   Pagal Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento ... 4 straipsnio 1 dalį specialiąją programą sudaro tokios dalys:

1.  Pagal Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento ... 4 straipsnio 1 dalį specialiąją programą sudaro tokios dalys:

1)  I veiklos sritis „Atvirasis mokslas“, kurią sudaro šie elementai:

1)  I veiklos sritis „Pažangus atvirasis mokslas“, kurią sudaro šie elementai:

a)   I priedo I veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta Europos mokslinių tyrimų taryba;

a)   I priedo I veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta Europos mokslinių tyrimų taryba;

b)   I priedo I veiklos srities 2 skirsnyje aprašyta programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;

b)   I priedo I veiklos srities 2 skirsnyje aprašyta programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;

c)   I priedo I veiklos srities 3 skirsnyje aprašytos mokslinių tyrimų infrastruktūros;

c)   I priedo I veiklos srities 3 skirsnyje aprašytos mokslinių tyrimų infrastruktūros;

2)  II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“, kurią sudaro šie elementai:

2)  II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“; įskaitant vieno tipo paramos gavėjams pritaikytą ir dotacijomis grindžiamą MVĮ priemonę, kaip aprašyta reglamento 43a straipsnyje ir specialiosios programos I priede:

a)   I priedo II veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Sveikata“;

a)   I priedo II veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Sveikata“;

b)  I priedo II veiklos srities 2 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Įtrauki ir saugi visuomenė“;

b)  I priedo II veiklos srities 2 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Įtrauki ir kūrybiška visuomenė“;

 

ba)  veiksmų grupė „Saugi visuomenė“

c)  I priedo II veiklos srities 3 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika ir pramonė“;

c)  I priedo II veiklos srities 3 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“;

d)   I priedo II veiklos srities 4 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“;

d)   I priedo II veiklos srities 4 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“;

e)  I priedo II veiklos srities 5 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Maistas ir gamtos ištekliai“;

e)  I priedo II veiklos srities 5 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Maistas, gamtos ištekliai ir žemės ūkis“;

f)   I priedo II veiklos srities 6 skirsnyje aprašyti nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmai;

f)   I priedo II veiklos srities 6 skirsnyje aprašyti nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmai;

3)  III veiklos sritis „Atvirosios inovacijos“, kurią sudaro šie elementai:

3)  III veiklos sritis „Novatoriška Europa“, kurią sudaro šie elementai:

a)   I priedo III veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta Europos inovacijų taryba;

a)   I priedo III veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta Europos inovacijų taryba; įskaitant I priedo III veiklos srities 2 skirsnyje aprašytas Europos inovacijų ekosistemas;

b)   I priedo III veiklos srities 2 skirsnyje aprašytos Europos inovacijų ekosistemos;

Išbraukta.

c)   I priedo III veiklos srities 3 skirsnyje aprašytas Europos inovacijų ir technologijos institutas;

b)   I priedo III veiklos srities 3 skirsnyje aprašytas Europos inovacijų ir technologijos institutas;

4)   Dalis „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, kurią sudaro šie elementai:

4)  Dalis „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, kurią sudaro šie elementai:

a)  I priedo dalies „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, 1 skirsnyje aprašytas keitimasis kompetencija;

a)  I priedo dalies „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, 1 skirsnyje aprašytas aprašyta kompetencijos sklaida ir dalyvių skaičiaus didinimas;

b)   I priedo dalies „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, 2 skirsnyje aprašytas Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas.

b)  I priedo dalies „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, 2 skirsnyje aprašytas Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas.

2.   Pagal 1 dalyje nurodytas dalis vykdytina veikla, nustatyta I priede.

2.  Pagal 1 dalyje nurodytas dalis vykdytina veikla, nustatyta I priede.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4 straipsnis

4 straipsnis

Biudžetas

Biudžetas

1.  Pagal Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 1 dalį specialiosios programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas sudaro 94 100 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

1.  Pagal Reglamento ... (Bendrosios programos / Dalyvavimo taisyklių reglamento) 9 straipsnio 1 dalį specialiosios programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas sudaro 120 000 000 000 EUR 2018 metų kainomis.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma paskirstoma šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems elementams, vadovaujantis Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 2 dalimi. Taikoma Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 3–8 dalyse nustatyta tvarka.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma paskirstoma šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems elementams, vadovaujantis Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 2 dalimi. Taikoma Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 3–8 dalyse nustatyta tvarka.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5 straipsnis

5 straipsnis

Misijos

Misijos

1.  Kiekvienai misijai gali būti sukurta misijos valdyba. Ją sudaro maždaug 15 aukšto lygio asmenų, įskaitant atitinkamų galutinių naudotojų atstovus. Misijos grupė pataria dėl:

1.  Kiekvienai misijai sukuriama misijos valdyba, kuri bendrai rengia misijas ir valdo jų įgyvendinimą. Ją sudaro nuo 15 iki 20 nepriklausomų aukšto lygio asmenų, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities atstovus, atstovaujančius įvairiems sektoriams ir disciplinoms, taip pat akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų, visų dydžių pramonės įmonių, nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės atstovai. Misijos valdybos narius paskiria Komisija, laikydamasi nepriklausomos ir skaidrios procedūros, įskaitant atvirą kvietimą pareikšti susidomėjimą. Misijos valdyba pataria dėl:

a)  darbo programų turinio ir jų persvarstymo, kai to reikia misijos tikslams pasiekti, bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis ir, prireikus, su visuomene;

a)  atitinkamų darbo programų turinio ir jų persvarstymo, kai to reikia misijos tikslams pasiekti;

b)   koregavimo veiksmų arba, jei tinkama, nutraukimo, atsižvelgiant į misijos įgyvendinimo vertinimus;

b)  koregavimo veiksmų arba, jei tinkama, nutraukimo, atsižvelgiant į misijos įgyvendinimo vertinimus;

c)  ekspertų vertintojų atrankos, ekspertų vertintojų instruktavimo ir vertinimo kriterijų bei jų lyginamojo svorio;

c)  ekspertų vertintojų atrankos, ekspertų vertintojų interesų konfliktų prevencijos, ekspertų vertintojų instruktavimo ir vertinimo kriterijų bei jų lyginamojo svorio, papildomai prie standartinių atrankos kriterijų, t. y. kompetencijos, poveikio ir įgyvendinimo kokybės bei veiksmingumo;

d)  pagrindinių sąlygų, padedančių siekti misijos tikslų;

d)  pagrindinių sąlygų, padedančių siekti misijos tikslų, atitinkančių Sąjungos prioritetus;

e)   komunikacijos.

e)  komunikacijos;

 

ea)  aiškių ir išmatuojamų misijos tikslų ir galimų rezultatų;

 

eb)  misijos poveikio visuomenei ir verslo potencialo įvertinimo.

2.  11 straipsnyje numatytoje darbo programoje gali būti nustatytos specialios nuostatos, kad būtų galima veiksmingai ir lanksčiai taikyti portfelio metodą.

2.  11 straipsnyje numatytoje darbo programoje nustatytos specialios nuostatos, kad būtų galima veiksmingai ir lanksčiai taikyti portfelio metodą.

 

2a.  Informacija apie misijos turinį, jos įgyvendinimo elementus, įskaitant taikymo sritį, rodiklius, išmatuojamus tikslus ir tarpinius rezultatus, numatomą biudžetą ir sąveiką su kitais Sąjungos fondais ir ryšius su Europos partnerystėmis, apibrėžiama strateginiuose mokslinių tyrimų ir inovacijų planuose, kaip nustatyta šio sprendimo I priede.

 

2b.  Misijos įgyvendinamos rengiant atvirus konkursus, įgyvendinant darbo programas atitinkamose veiksmų grupėse, kviečiant teikti pasiūlymus dėl projektų, kurie padeda vykdyti misiją ir kurie vykdomi vienoje arba keliose veiksmų grupių intervencijos srityse.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6 straipsnis

6 straipsnis

Europos mokslinių tyrimų taryba

Europos mokslinių tyrimų taryba

1.  Komisija įsteigia Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT), kad ji įgyvendintų su EMTT susijusius I veiklos srities „Atvirasis mokslas“ veiksmus. Ši EMTT pakeičia Sprendimu C(2013) 18957 įsteigtą EMTT.

1.  Komisija įsteigia Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT), kad ji įgyvendintų su EMTT susijusius I veiklos srities „Pažangus atvirasis mokslas“ veiksmus. Ši EMTT pakeičia Sprendimu C(2013) 18957 įsteigtą EMTT.

2.   EMTT sudaro nepriklausoma Mokslo taryba, kaip numatyta 7 straipsnyje, ir tikslinė įgyvendinimo struktūra, kaip numatyta 8 straipsnyje.

2.  EMTT sudaro nepriklausoma Mokslo taryba, kaip numatyta 7 straipsnyje, ir tikslinė įgyvendinimo struktūra, kaip numatyta 8 straipsnyje.

3.   EMTT turi pirmininką, kuris renkamas iš vyresniųjų ir tarptautiniu mastu gerbiamų mokslininkų.

3.  EMTT turi pirmininką, kuris renkamas iš vyresniųjų ir tarptautiniu mastu gerbiamų mokslininkų.

Pirmininką ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros, kurioje dalyvauja nepriklausomas tam sudarytas paieškos komitetas. Įdarbinimo procedūrą ir atrinktąjį kandidatą patvirtina Mokslo taryba.

Pirmininką ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros, kurioje dalyvauja nepriklausomas tam sudarytas paieškos komitetas. Įdarbinimo procedūrą ir atrinktąjį kandidatą patvirtina Mokslo taryba.

Pirmininkas pirmininkauja Mokslo tarybai, užtikrina vadovavimą ir ryšius su tiksline įgyvendinimo struktūra, taip pat atstovauja jai mokslo pasaulyje.

Pirmininkas pirmininkauja Mokslo tarybai, užtikrina vadovavimą ir ryšius su tiksline įgyvendinimo struktūra, taip pat atstovauja jai mokslo pasaulyje.

4.   EMTT veikia vadovaudamasi mokslinės kompetencijos, autonomijos, rezultatyvumo, efektyvumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais. Ji užtikrina pagal Sprendimą .../EB EMTT vykdytų veiksmų tęstinumą.

4.  EMTT veikia vadovaudamasi mokslinės kompetencijos, autonomijos, rezultatyvumo, efektyvumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais. Ji užtikrina pagal Sprendimą .../EB EMTT vykdytų veiksmų tęstinumą.

5.  EMTT veikla remiami moksliniai tyrimai, kuriuos visose srityse vykdo Europos lygmeniu tarpusavyje konkuruojančios atskirų valstybių ir tarpvalstybinės grupės.

5.  EMTT veikla remiami moksliniai tyrimai, kuriuos visose srityse vykdo Europos lygmeniu tarpusavyje konkuruojančios atskirų valstybių ir tarpvalstybinės grupės. Parama inovacijoms, pvz., per koncepcijos patikrinimo sistemą, turėtų būti teikiama ir toliau, siekiant paskatinti greitesnį naujų atradimų transformaciją į komercinius ar socialiai vertingus produktus, procesus ir paslaugas. Norint prie to prisidėti, EMTT pasiūlymus pateikusiems pažangiems pareiškėjams, kurių pasiūlymai atitiko reikalavimus, tačiau negalėjo būti finansuojami dėl išteklių stygiaus, gali būti taikoma koncepcijos patikrinimo procedūra.

 

5a.  Pažangumo ženklas skiriamas pareiškėjui, kuriam buvo taikoma EMTT koncepcijos patikrinimo procedūra, jeigu jo pasiūlymas yra tinkamas finansuoti, atitiko taikomus reikalavimus, bet negavo finansavimo.

6.  Komisija garantuoja EMTT autonomiją ir neliečiamumą ir užtikrina, kad EMTT pavestos užduotys būtų tinkamai vykdomos.

6.  Komisija garantuoja EMTT autonomiją ir neliečiamumą ir užtikrina, kad EMTT pavestos užduotys būtų tinkamai vykdomos.

Komisija užtikrina, kad įgyvendinant EMTT veiksmus būtų vadovaujamasi šio straipsnio 4 dalyje išdėstytais principais ir laikomasi 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos EMTT bendrosios strategijos, kurią nustato Mokslo taryba.

Komisija užtikrina, kad įgyvendinant EMTT veiksmus būtų vadovaujamasi šio straipsnio 4 dalyje išdėstytais principais ir laikomasi 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos EMTT bendrosios strategijos, kurią nustato Mokslo taryba.

__________________

__________________

7 OL C 373, 2013 12 20, p. 23.

7 OL C 373, 2013 12 20, p. 23.

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 straipsnis

7 straipsnis

EMTT Mokslo taryba

EMTT Mokslo taryba

1.  Mokslo tarybą sudaro nepriekaištingos reputacijos ir atitinkamos kompetencijos mokslininkai, inžinieriai ir mokslo darbuotojai – įvairių amžiaus grupių moterys ir vyrai, – atstovaujantys kuo įvairesnėms mokslinių tyrimų sritims ir sprendimus priimantys asmeniškai, nepriklausomai nuo išorės interesų.

1.  Mokslo tarybą sudaro nepriekaištingos reputacijos ir atitinkamos kompetencijos mokslininkai, inžinieriai ir mokslo darbuotojai – įvairių amžiaus grupių moterys ir vyrai, – atstovaujantys kuo įvairesnėms mokslinių tyrimų sritims ir sprendimus priimantys asmeniškai, nepriklausomai nuo išorės interesų.

Mokslo tarybos narius skiria Komisija, laikydamasi nepriklausomos ir skaidrios tų narių atrankos tvarkos, kuriai pritarė Mokslo taryba, taip pat pasitarusi su mokslo bendruomene ir pateikusi ataskaitą Europos Parlamentui bei Tarybai.

Mokslo tarybos narius skiria Komisija, laikydamasi nepriklausomos ir skaidrios tų narių atrankos tvarkos, kuriai pritarė Mokslo taryba, taip pat pasitarusi su mokslo bendruomene ir pateikusi ataskaitą Europos Parlamentui bei Tarybai.

Jie skiriami ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai, kuri, taikant Mokslo tarybos veiklos nepertraukiamumą turinčią užtikrinti rotacijos sistemą, vieną kartą gali būti pratęsta.

Jie skiriami ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai, kuri, taikant Mokslo tarybos veiklos nepertraukiamumą turinčią užtikrinti rotacijos sistemą, vieną kartą gali būti pratęsta.

2.  Mokslo taryba tvirtina:

2.  Mokslo taryba tvirtina:

a)  EMTT bendrąją strategiją;

a)  EMTT bendrąją strategiją;

b)  EMTT veiklos įgyvendinimo darbo programą;

b)  EMTT veiklos įgyvendinimo darbo programą;

c)   tarpusavio vertinimo ir pasiūlymų vertinimo, kuriuo remiantis sprendžiama, kurie pasiūlymai turėtų būti finansuojami, metodus ir procedūras;

c)  tarpusavio vertinimo ir pasiūlymų vertinimo, kuriuo remiantis sprendžiama, kurie pasiūlymai turėtų būti finansuojami, metodus ir procedūras;

d)   jos poziciją klausimais, kurie moksliniu požiūriu gali sustiprinti EMTT pasiekimus ir įtaką ir padidinti atliekamų mokslinių tyrimų kokybę;

d)  jos poziciją klausimais, kurie moksliniu požiūriu gali sustiprinti EMTT pasiekimus ir įtaką ir padidinti atliekamų mokslinių tyrimų kokybę;

e)   elgesio kodeksą, kuriame, inter alia, aptariami interesų konfliktų vengimo klausimai.

 

Komisija nuo pagal pirmos pastraipos a, c, d ir e punktus nustatytų Mokslo tarybos pozicijų nukrypsta tik tuo atveju, jei mano, kad nesilaikyta šio sprendimo nuostatų. Tokiu atveju Komisija patvirtina priemones, kuriomis užtikrinamas specialiosios programos įgyvendinimo tęstinumas ir jos tikslų įgyvendinimas, ir nurodo klausimus, kurių atveju ji nukrypsta nuo Mokslo tarybos pozicijų, taip pat tai tinkamai pagrindžia.

Komisija patvirtina elgesio kodeksą, kuriame, be kita ko, nustatoma, kaip vengti interesų konfliktų ir kad nuo pagal pirmos pastraipos a, c ir d punktus nustatytų Mokslo tarybos pozicijų Komisija nukrypsta tik tuo atveju, jei ji mano, kad nesilaikyta šio sprendimo nuostatų. Tokiu atveju Komisija patvirtina priemones, kuriomis užtikrinamas specialiosios programos įgyvendinimo tęstinumas ir jos tikslų įgyvendinimas, ir nurodo klausimus, kurių atveju ji nukrypsta nuo Mokslo tarybos pozicijų, taip pat tai tinkamai pagrindžia.

3.   Mokslo taryba veikia pagal I priedo I veiklos srities 1 skirsnyje išdėstytus įgaliojimus.

3.  Mokslo taryba veikia pagal I priedo I veiklos srities 1 skirsnyje išdėstytus įgaliojimus.

4.  Mokslo taryba veikia vien tik siekdama įgyvendinti EMTT tikslą pagal 6 straipsnyje nustatytus principus. Ji veikia nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai ir kiek įmanoma skaidriau.

4.  Mokslo taryba veikia vien tik siekdama įgyvendinti EMTT tikslus pagal 6 straipsnyje nustatytus principus. Ji veikia visiškai nepriklausomai, nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai ir kuo skaidriau bei atviriau, kuo labiau prisidėdama prie EMTT indėlio siekiant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos tikslų, ypač programos „Europos horizontas“ tikslų.

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9 straipsnis

9 straipsnis

Europos inovacijų taryba

Europos inovacijų taryba

1.  Komisija įsteigia Europos inovacijų tarybą (EIT), kad ji įgyvendintų su EIT susijusius III veiklos srities „Atvirosios inovacijos“ veiksmus. EIT veikia orientuodamasi į proveržio ir radikalias inovacijas ir vadovaudamasi savarankiškumo, gebėjimo prisiimti riziką, rezultatyvumo, efektyvumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais.

1.  Pagal šio reglamento 7a straipsnį Komisija įsteigia Europos inovacijų tarybą (EIT).

 

1a.  EIT dalyvavimas bus numatytas dviejose priemonėse „Pathfinder“ ir „Accelerator“, kaip aprašyta šio sprendimo I priede. EIT priemonės nuolat vertinamos siekiant sistemingai remti inovacijas.

 

1b.  Kai tinkama, EIT tikslai ir veiksmai susiejami su kitomis programų dalimis, taip pat kitais nacionaliniais ir Sąjungos fondais, visų pirma Europos inovacijos ir technologijos institutu ir „InvestEU“.

2.   EIT sudaro aukšto lygio valdyba (EIT valdyba), kaip numatyta 10 straipsnyje.

2.  EIT sudaro aukšto lygio valdyba (EIT valdyba), kaip numatyta 10 straipsnyje.

3.   Komisija užtikrina, kad EIT veikla būtų įgyvendinama:

3.  Komisija užtikrina, kad EIT veikla būtų įgyvendinama:

a)   laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir deramai atsižvelgiant į EIT valdybos nuomonę dėl bendros EIT strategijos, nurodytos 10 straipsnio 1 dalies a punkte, ir

a)  laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir deramai atsižvelgiant į EIT valdybos nuomonę dėl bendros EIT strategijos, nurodytos 10 straipsnio 1 dalies a punkte, ir

b)   dėl to neatsirastų konkurencijos iškraipymų, kurie prieštarautų bendrajam interesui.

b)  dėl to neatsirastų konkurencijos iškraipymų, kurie prieštarautų bendrajam interesui.

4.   EIT mišraus finansavimo valdymo tikslu Komisija taiko netiesioginį valdymą arba, kai tai neįmanoma, gali įsteigti specialiosios paskirties įmonę. Komisija siekia užtikrinti kitų viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų dalyvavimą. Kai tai neįmanoma pradžioje, specialiosios paskirties įmonė bus suformuota taip, kad galėtų pritraukti kitus viešojo ir privačiojo sektorių investuotojus, kad padidėtų Sąjungos įnašo sverto poveikis.

4.  EIT mišraus finansavimo valdymo tikslu Komisija taiko netiesioginį valdymą arba, kai tai neįmanoma, gali įsteigti specialiosios paskirties įmonę. Komisija siekia užtikrinti kitų viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų dalyvavimą. Kai tai neįmanoma pradžioje, specialiosios paskirties įmonė bus suformuota taip, kad galėtų pritraukti kitus viešojo ir privačiojo sektorių investuotojus, kad padidėtų Sąjungos įnašo sverto poveikis.

 

4a.  Komisija užtikrina Europos inovacijų tarybos ir Europos inovacijų ir technologijos instituto bendradarbiavimą, visų pirma pasitelkiant Žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB).

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl sprendimo

10 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10 straipsnis

10 straipsnis

Europos inovacijų tarybos valdyba

Europos inovacijų tarybos valdyba

1.   EIT valdyba pataria Komisijai dėl:

1.  EIT valdyba pataria Komisijai dėl:

a)  III veiklos srities „Atvirosios inovacijos“ EIT elemento bendros strategijos;

a)  III veiklos srities „Novatoriška Europa“ EIT elemento bendros strategijos;

b)   darbo programos EIT veiksmams įgyvendinti;

b)  darbo programos EIT veiksmams įgyvendinti;

c)   Pasiūlymų inovatyvumo ir rizikos pobūdžio ir tinkamos dotacijų, nuosavo kapitalo ir kitų formų EIT akceleratoriaus finansavimo pusiausvyros vertinimo kriterijų;

c)  pasiūlymų inovatyvumo ir rizikos pobūdžio ir tinkamos dotacijų, nuosavo kapitalo ir kitų formų EIT akceleratoriaus finansavimo pusiausvyros vertinimo kriterijų;

d)   strateginio projektų portfelio nustatymo;

d)  strateginio projektų portfelio nustatymo;

e)   programos vadovų profilio.

e)  programos vadovų profilio.

 

ea)  sisteminis ir nuolatinis EIT veiksmų vertinimo procesas.

2.   Gavusi prašymą EIT valdyba gali teikti rekomendacijas Komisijai:

2.   Gavusi prašymą EIT valdyba, ir kai tai tinkama koordinuojant veiklą su Europos inovacijos ir technologijos instituto valdančiąja taryba, gali teikti rekomendacijas Komisijai:

a)   bet kokiu klausimu, kuris inovacijų požiūriu gali gerinti ir skatinti inovacijų ekosistemas visoje Europoje, padėti siekti EIT elemento tikslų bei didinti jo poveikį ir didinti novatoriškų įmonių gebėjimą diegti savo sprendimus;

a)  bet kokiu klausimu, kuris inovacijų požiūriu gali gerinti ir skatinti inovacijų ekosistemas visoje Europoje, padėti siekti EIT elemento tikslų bei didinti jo poveikį ir didinti novatoriškų įmonių gebėjimą diegti savo sprendimus;

b)  bendradarbiaujant su atitinkamomis Komisijos tarnybomis nustatyti galimas reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduria verslininkai, visų pirma tie, kuriems suteikta parama pagal EIT elementą;

b)  bendradarbiaujant su atitinkamomis Komisijos tarnybomis ir Europos inovacijos ir technologijos institutu nustatyti galimas reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduria verslininkai, visų pirma tie, kuriems suteikta parama pagal EIT elementą;

c)   dėl atsirandančių EIT portfelio technologijų tendencijų, kad remiantis jomis būtų galima priimti programavimo sprendimus dėl kitų specialiosios programos dalių;

c)  dėl atsirandančių EIT portfelio technologijų tendencijų, kad remiantis jomis būtų galima priimti programavimo sprendimus dėl kitų specialiosios programos dalių;

d)   konkrečių klausimų, kuriais reikėtų EIT valdybos patarimo, nustatymo.

d) konkrečių klausimų, kuriais reikėtų EIT valdybos patarimo, nustatymo.

EIT valdyba veikia siekdama EIT elemento tikslų. Ji veikia nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai ir skaidriai.

EIT valdyba veikia siekdama EIT tikslų atsižvelgdama į ES pramonės strategiją, jos konkurencingumą ir pasaulinius uždavinius. Ji veikia nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai, skaidriai ir atvirai, stengdamasi išvengti konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje.

EIT valdyba veikia pagal I priedo III veiklos srities 1 skirsnyje išdėstytus įgaliojimus.

EIT valdyba veikia pagal I priedo III veiklos srities 1 skirsnyje išdėstytus įgaliojimus.

3.   EIT valdybą sudaro nuo 15 iki 20 aukšto lygio asmenų iš įvairių Europos inovacijų ekosistemos dalių, įskaitant verslininkus, įmonių vadovus, investuotojus ir mokslininkus. Ji prisideda prie informavimo veiklos, o EIT valdybos nariai siekia didinti EIT vardo prestižą.

3.   EIT valdybą sudaro nuo 15 iki 20 nepriklausomų aukšto lygio asmenų iš įvairių Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos dalių, įskaitant verslininkus iš visų dydžių įmonių, ekonomistus, investuotojus, mokslininkus ir inovacijų politikos akademinius ekspertus. Ji prisideda prie informavimo veiklos, o EIT valdybos nariai siekia didinti EIT vardo prestižą.

EIT valdybos narius skiria Komisija, paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą, arba ir viena, ir kita, priklausomai nuo to, kas Komisijos nuomone yra tinkamiau, taip pat atsižvelgdama į poreikį užtikrinti pusiausvyrą pagal narių patirtį, lytį, amžių ir geografinį pasiskirstymą.

EIT valdybos narius skiria Komisija, paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą, arba ir viena, ir kita, priklausomai nuo to, kas Komisijos nuomone yra tinkamiau, taip pat atsižvelgdama į poreikį užtikrinti pusiausvyrą pagal narių patirtį, lytį, amžių ir geografinį pasiskirstymą.

Jie skiriami dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta du kartus, taikant paskyrimų rotacijos sistemą (nariai skiriami kas dvejus metus).

Jie skiriami trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, taikant paskyrimų rotacijos sistemą (pusė narių keičiasi kas dvejus metus).

4.  EIT valdyba turi pirmininką, kurį skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros. Pirmininkas yra su inovacijų pasauliu susijęs aukšto rango viešas asmuo.

4.  EIT valdyba turi pirmininką, kurį skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros. Pirmininkas yra aukšto rango asmuo, turintis patvirtintos ekspertinės patirties mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

Pirmininkas skiriamas ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą.

Pirmininkas skiriamas ne ilgesnei kaip trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą.

Pirmininkas pirmininkauja EIT valdybai, rengia posėdžius, skiria nariams užduotis ir gali sukurti specialius pogrupius, visų pirma siekiant nustatyti atsirandančias EIT portfelio technologijų tendencijas. Jis viešina EIT, palaiko ryšius su Komisija ir atstovauja EIT inovacijų pasaulyje. Kad pirmininkas galėtų vykdyti savo pareigas, Komisija gali jam suteikti administracinę paramą.

Pirmininkas pirmininkauja EIT valdybai, rengia posėdžius, skiria nariams užduotis ir gali sukurti specialius pogrupius, visų pirma siekiant nustatyti atsirandančias EIT portfelio technologijų tendencijas. Jis viešina EIT ir jos vaidmenį įgyvendinant programą ir Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslus, palaiko ryšius su Komisija ir atstovauja EIT mokslinių tyrimų ir inovacijų pasaulyje. Kad pirmininkas galėtų vykdyti savo pareigas, Komisija suteikia jam administracinę paramą.

5.  Komisija nustato elgesio kodeksą, kuriame, be kita ko, aptariama, kaip išvengti interesų konfliktų. Pradėdami eiti pareigas EIT valdybos nariai turėtų sutikti laikytis elgesio kodekso nuostatų.

5.  Komisija nustato elgesio kodeksą, kuriame, be kita ko, aptariama, kaip išvengti interesų konfliktų. Pradėdami eiti pareigas EIT valdybos nariai privalo sutikti laikytis elgesio kodekso nuostatų.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl sprendimo

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

11 straipsnis

11 straipsnis

Darbo programos

Strateginis planavimas ir darbo programos

 

-1.  Specialiosios programos įgyvendinimas turi būti grindžiamas specialiais kas dvejus metus apibrėžiamais mokslinių tyrimų ir inovacijų planais, kurie tvirtinami priimant deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 6 straipsnį ir kuriuos rengiant vadovaujamasi skaidriu, įtraukiu ir strateginiu daugiamečiu mokslinių tyrimų ir inovacijos veiklos planavimo procesu, visų pirma atsižvelgiant į veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“. Privalomos daugelį suinteresuotųjų subjektų apimančios konsultacijos su nacionalinėmis valdžios institucijomis, Europos Parlamentu ir mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sričių suinteresuotųjų subjektų atstovais, įskaitant pilietinę visuomenę, dėl prioritetų ir tinkamų veiksmų rūšių ir įgyvendinimo formų, taip pat ir įgyvendinant misijas ir Europos partnerystes, užtikrina reikalingas tarpdisciplinines tarpsektorines perspektyvas ir derėjimą su kitomis susijusiomis esamomis iniciatyvomis Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Tai padės pritraukti papildomų privačiųjų ir viešųjų finansų ir taip stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę, kaip aprašyta šio sprendimo I priede.

1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Jos parengiamos laikantis strateginio planavimo proceso, kaip aprašyta šio sprendimo I priede.

1.  Remiantis mokslinių tyrimų ir inovacijų planu, programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.

Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

2.   Komisija įgyvendinimo aktais priima atskiras darbo programas, skirtas veiksmams pagal toliau išvardytus elementus, nustatytus šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinti:

2.  Komisija įgyvendinimo aktais priima atskiras darbo programas, skirtas veiksmams pagal toliau išvardytus elementus, nustatytus šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinti:

a)   EMTT; darbo programą pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą nustato Mokslo taryba, laikydamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komisija nuo Mokslo tarybos sudarytos darbo programos nukrypsta tik tuo atveju, jei mano, kad ji neatitinka šio sprendimo nuostatų. Tuo atveju Komisija priima darbo programą įgyvendinimo aktu, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija tinkamai pagrindžia šią priemonę;

a)  EMTT; darbo programą pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą nustato Mokslo taryba, laikydamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komisija nuo Mokslo tarybos sudarytos darbo programos nukrypsta tik tuo atveju, jei mano, kad ji neatitinka šio sprendimo nuostatų. Tuo atveju Komisija priima darbo programą įgyvendinimo aktu, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija tinkamai pagrindžia šią priemonę;

b)  visos veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ veiksmų grupės, programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, mokslinių tyrimų infrastruktūros, parama inovacijų ekosistemoms, dalijimasis kompetencija ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

b)  visos veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ veiksmų grupės, programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, mokslinių tyrimų infrastruktūros, parama Europos inovacijų ekosistemoms, kompetencijos sklaida ir dalyvių skaičiaus didinimas, Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

c)   darbo programa pagal 10 straipsnio 1 dalies b punktą rengiama remiantis EIT valdybos rekomendacija, laikantis 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

c)  darbo programa pagal 10 straipsnio 1 dalies b punktą rengiama remiantis EIT valdybos rekomendacija, laikantis 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

d)   daugiametėje darbo programoje atsižvelgiama į Sprendime 96/282/Euratomas nurodytą JTC valdytojų tarybos nuomonę.

d)  daugiametėje darbo programoje atsižvelgiama į Sprendime 96/282/Euratomas nurodytą JTC valdytojų tarybos nuomonę.

3.   Be Finansinio reglamento 110 straipsnyje nustatyto reikalavimo, šio straipsnio 2 dalyje nurodytose darbo programose atitinkamai nurodoma:

3.  Be Finansinio reglamento 110 straipsnyje nustatyto reikalavimo, šio straipsnio 2 dalyje nurodytose darbo programose atitinkamai nurodoma:

a)  informacija apie kiekvienam veiksmui ir misijai skirtą sumą ir preliminarų įgyvendinimo tvarkaraštį;

a)  informacija apie kiekvienam veiksmui, misijai ir Europos partnerystei skirtą sumą ir programos biudžeto dalį bei preliminarų įgyvendinimo tvarkaraštį;

b)   dotacijų prioritetai, atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai, skirtingų skyrimo kriterijų lyginamasis svoris ir didžiausia galima visų finansuoti tinkamų sąnaudų finansavimo dalis;

b)  dotacijų prioritetai, atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai, skirtingų skyrimo kriterijų lyginamasis svoris ir didžiausia galima visų finansuoti tinkamų sąnaudų finansavimo dalis;

c)   suma, skirta mišriam finansavimui pagal Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 41–43 straipsnius;

c) suma, skirta mišriam finansavimui pagal Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 41–43 straipsnius;

d)   papildomos paramos gavėjams taikomos prievolės pagal Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 35 ir 37 straipsnius.

d)  papildomos paramos gavėjams taikomos prievolės pagal Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 35 ir 37 straipsnius.

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl sprendimo

12 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

12a straipsnis

 

Valdančioji taryba sveikatos klausimais

 

1. Komisija įsteigia Valdančiąją tarybą sveikatos klausimais, atsakingą už veiksmų pagal II ramstį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, susijusių su veiksmų grupe „Sveikata“, įgyvendinimą.

 

2. Valdančiąją tarybą sveikatos klausimais sudaro 15–20 aukšto lygio asmenų, atrinktų iš įvairių disciplinų ir veiklos sričių, susijusių su moksliniais tyrimais, inovacijomis, visuomenės sveikata ir gerove.

 

3. Valdančioji taryba sveikatos klausimais didžiausią dėmesį skiria šiems principams: ES ir nacionalinių sveikatos programų, taip pat veiksmų grupės „Sveikata“ ir kitų programos „Europos horizontas“ dalių, įskaitant misijas ir partnerystes, koordinavimui ir sąveikai. Valdančioji taryba skatins pacientų ir visuomenės dalyvavimą ir teiks mokslines konsultacijas bei rekomendacijas. Vykdant šiuos veiksmus turėtų būti skatinami vertės teikiantys moksliniai tyrimai sveikatos srityje, randami geresni su sveikata susijusių klausimų sprendimai ir mažinama nelygybė sveikatos srityje.

 

4. Valdančioji taryba sveikatos klausimais prisideda prie:

 

a) veiksmų grupės „Sveikata“ strategijos;

 

b) sveikatos programų, susijusių ramsčių, pvz., EIT, EMTT, taip pat strateginių partnerysčių ir ES struktūrinių fondų koordinavimo ir bendradarbiavimo valdymo plano. Pagal šį planą turi būti užtikrinamas didesnis esamų finansinių mechanizmų, skirtų sveikatos srities moksliniams tyrimams, matomumas ir koordinavimas, valdomas koordinavimas ir bendradarbiavimas bei plėtojamos su sveikata susijusios darbo programos ir užduotys;

 

c) su sveikata susijusių misijų rengimo, atrankos ir įgyvendinimo metodų ir procedūrų;

 

d) sąlygų piliečiams dalyvauti ir įsitraukti priimant sprendimus „iš apačios į viršų“ sudarymo;

 

e) finansavimo strategijų ir mechanizmų, kuriais sudaromos sąlygos vykdyti ilgalaikius projektus ir vykdyti plataus užmojo misijas, tvarumo didinimo;

 

f) vaisingo tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje, kuris maksimaliai padidintų Europos potencialą ir duotų rezultatų sveikatos priežiūros sistemų srityje, užtikrinimo;

 

g) naudojimosi daugiadalykiais moksliniais tyrimais ligų srityse, kuriose yra tam tikrų bendrų aspektų, taip mažinant dubliavimąsi ir izoliuotą mokslinių tyrimų veiklą, didinimo;

 

h) informuotumo apie programą „Europos horizontas“ ir jos teikiamą naudą ES piliečiams didinimo, ES valdymo organų atsakomybės už mokslą ir mokslinius tyrimus susiskaidymo problemos sprendimo, esamų finansavimo mechanizmų racionalizavimo.

 

5. Valdančioji taryba sveikatos klausimais parengia išsamią mokslinių tyrimų strategiją ir vadovauja su sveikata susijusių darbo programų ir misijų rengimui, taip papildydama už atitinkamą misiją atsakingos valdybos veiklą.

 

6. Valdančioji taryba sveikatos klausimais yra nepriklausoma mokslinė suinteresuotųjų subjektų grupė, kurią sudaro biomedicininių mokslinių tyrimų ir inovacijų, kitų susijusių mokslinių tyrimų ir pramonės sektorių atstovai ir kurioje aktyviai dalyvauja pacientų atstovai ir piliečiai.

 

7. Valdančiosios tarybos sveikatos klausimams spręsti narius skiria Komisija, paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą, arba ir viena, ir kita, priklausomai nuo to, kas yra tinkamiau, taip pat atsižvelgdama į poreikį užtikrinti pusiausvyrą pagal narių patirtį, lytį, amžių ir geografinį pasiskirstymą. Jie skiriami dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta du kartus, taikant paskyrimų rotacijos sistemą (nariai skiriami kas dvejus metus).

 

8. Valdančioji taryba sveikatos klausimais turi pirmininką, kurį skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros. Pirmininkas yra su moksliniais tyrimais sveikatos srityje susijęs aukšto rango viešas asmuo.

 

9. Valdančiosios tarybos veikla ir pasiekti rezultatai peržiūrimi ir pranešami programos tarpinio vertinimo ataskaitoje, kurioje nurodomos priemonės siekiant pratęsti, pritaikyti arba užbaigti grupės veiklą atsižvelgiant į peržiūros rezultatus.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedas „Programos veikla“

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

PROGRAMOS VEIKLA

PROGRAMOS VEIKLA

Įgyvendinant programą bus taikomos šios nuostatos.

Įgyvendinant programą bus taikomos šios nuostatos.

Strateginis planavimas

Strateginis planavimas

Integruotas programos „Europos horizontas“ lygmens tikslų įgyvendinimas bus užtikrintas daugiamečiu strateginiu planavimu. Taip planuojant bus sutelktas dėmesys į bendrą programos poveikį ir į skirtingų dalių derėjimą, taip pat į sinergiją su kitomis ES programomis bei parama, teikiama kitoms ES politikos sritims ir gaunama iš jų.

Programa „Europos horizontas“ įgyvendinama vykdant įtraukų ir skaidrų programos finansuojamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos strateginio planavimo procesą. Laikantis strateginio planavimo proceso, užtikrinamas programos „Europos horizontas“ tikslų įgyvendinimas šiuo tikslu apibrėžiant finansavimo prioritetus. Taip bus sutelktas dėmesys į programos poveikį ir į skirtingų dalių derėjimą, taip pat į sinergiją su kitomis ES programomis bei parama, teikiama kitoms ES politikos sritims.

 

Strateginio planavimo procesas ir strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų plano patvirtinimas priimant deleguotąjį aktą padidins atsakomybę ir supratimą apie programos tikslą didesnėje visuomenės dalyje ir sudarys sąlygas teisės aktų leidėjams, suinteresuotiesiems subjektams ir valstybėms narėms gauti visą informaciją apie numatytas iniciatyvas. Strateginio planavimo procesas padės formuoti ir įgyvendinti atitinkamų apimamų sričių politiką Sąjungos lygmeniu ir papildyti valstybių narių politikos sritis, taip pat užtikrinti, kad pagrindiniai ES politikos tikslai būtų atspindėti programoje „Europos horizontas“ ir remiami pagal ją, skiriant atitinkamus išteklius. Tai sudarys sąlygas supaprastinti finansavimo aplinką, išvengti dubliavimo ir sutampančių finansavimo galimybių, sykiu pritraukiant papildomų privačiųjų ir viešųjų finansų, taip pat padės skatinti greitesnę mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų sklaidą ir panaudojimą.

 

Sistemingas, tarpdisciplininis, įvairius sektorius ir įvairias politikos sritis apimantis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrins, kad būtų galima spręsti visuomeninius ir ekonominius uždavinius, kad būtų kaupiamos žinios ir, kai įmanoma, sudarys palankias sąlygas kurtis naujoms konkurencingoms ir tvarioms įmonėms ir pramonės šakoms, socialinėms ir technologinėms naujovėms, skatins konkurenciją, privačiojo sektoriaus investicijas ir vidaus rinkoje išsaugos vienodas konkurencijos sąlygas.

Strateginio planavimo procese bus skatinamas aktyvus piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas visuose mokslinių tyrimų ir inovacijų etapuose, bendras žinių kūrimas, veiksmingas lyčių lygybės skatinimas, įskaitant lyčių aspekto integravimą į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, taip pat bus užtikrinamas ir skatinamas aukščiausių etikos ir sąžiningumo standartų laikymasis.

Strateginio planavimo procese bus skatinamas aktyvus piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, bendras žinių kūrimas, veiksmingas lyčių lygybės skatinimas, įskaitant lyčių aspekto integravimą į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, taip pat bus skatinamas aukščiausių etikos ir sąžiningumo standartų laikymasis.

Šiame procese vyks intensyvios konsultacijos ir keitimasis informacija su valstybėmis narėmis ir, kai tikslinga, Europos Parlamentu, ir įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis dėl prioritetų, misijų pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ ir tinkamų rūšių veiksmų, kurių reikėtų imtis, ypač dėl Europos partnerystės organizacijų.

Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus, Komisija pradės atvirų konsultacijų etapą su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant, be kita ko, mokslo bendruomenę, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos, pramonę ir pilietinės visuomenės organizacijas. Šios konsultacijos apims programos strateginius prioritetus, įskaitant misijas pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ ir tinkamų rūšių priemones, ypač Europos partnerystes. Konsultacijų rezultatai bus paskelbti specialiame tinklalapyje, kuriame taip pat turėtų būti pateikta informacija apie strateginio planavimo turinį ir procesą.

 

Kalbant apie Europos partnerystes, pažymėtina, kad strateginiame mokslinių tyrimų ir inovacijų plane bus aptartas ir logiškai pagrįstas Europos partnerysčių sukūrimas, sujungimas ir laipsniškas jų veiklos nutraukimas. Turėtų būti svarstoma galimybė peržiūros metu teigiamai įvertintas bendras technologijų iniciatyvas ir sutartines viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes tęsti po 2020 m., atsižvelgiant į jų pridėtinę vertę darant socialinį ir ekonominį poveikį bei pritraukiant privačių investicijų, taip pat turint omenyje jų indėlį užtikrinant fondų sąveiką.

 

Esamos ir galimos naujos ŽIB bus apibrėžtos pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto strateginės inovacijų darbotvarkės, laikantis strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų plano. Vis dėlto, visų naujų ŽIB kūrimui turėtų būti taikoma sąlyga – tinkamas finansavimas, leidžiantis esamoms ŽIB plėtoti ekosistemas, megzti partnerystes ir veiksmingai siekti jų plataus užmojo tikslų bei juos įgyvendinti.

 

Vykdant šią programą ir toliau bus remiamos pagal programą „Horizontas 2020“ remtos ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT) pavyzdinės iniciatyvos. Kitos ABT pavyzdinės iniciatyvos, kurios iš esmės yra analogiškos misijoms, pagal šią bendrąją programą gali būti remiamos kaip į ateities ir besiformuojančias technologijas orientuotos misijos. Misijos turėtų padėti stiprinti su bendradarbiavimu susijusius programos aspektus ir papildyti dabartines Europos partnerystes, kurios galėtų veikti kaip misijų įgyvendinimą padedantys užtikrinti ramsčiai. Misijoms bus būdingi technologiniai ir visuomeniniai elementai, be to, jos bus apibrėžtos glaudžiai bendradarbiaujant su visais susijusiais generaliniais direktoratais. Misijos bus apibrėžtos vykdant strateginio planavimo procesą, kaip numatyta pagal reglamento 7 straipsnį ir šio sprendimo 5 straipsnį.

Remiantis tokiomis išsamiomis konsultacijomis, per strateginį planavimą bus nustatyti bendri tikslai ir bendros veiklos sritys, pvz., partnerystės sritys (siūlomu teisiniu pagrindu nustatomos tik bendro pobūdžio jų įgyvendinimo priemonės ir kriterijai) ir misijos sritys.

 

Strateginis planavimas padės formuoti atitinkamų apimamų sričių politiką ir ją įgyvendinti ES lygmeniu ir papildyti valstybių narių politiką ir politikos metodus. Siekiant, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos labiau padėtų įgyvendinti politiką, strateginio planavimo proceso metu bus atsižvelgta į ES politikos prioritetus. Taip pat bus atsižvelgta į prognozes, tyrimus, kitus mokslinius faktus ir svarbias esamas ES ir nacionalinio lygmens iniciatyvas.

 

Strateginiuose planuose bus skatinama programos „Europos horizontas“ ir kitų Sąjungos programų, įskaitant Euratomo programą, sinergija, todėl jie taps mokslinių tyrimų ir inovacijų atskaitos tašku visoms susijusioms ES biudžeto programoms ir su finansavimu nesusijusioms priemonėms. Taip bus paskatinta ir spartesnė mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų sklaida ir panaudojimas ir išvengta finansavimo galimybių dubliavimo ir dalinio sutapimo. Strateginis planavimas sudarys sąlygas susieti Jungtinio tyrimų centro mokslinių tyrimų tiesioginius veiksmus su kitais programos lėšomis remiamais veiksmais, įskaitant rezultatų panaudojimą politikos reikmėms.

Per strateginio planavimo procesą bus nustatyti esami ryšiai tarp programos „Europos horizontas“ ir kitų Sąjungos programų bei pasiūlytos ES, regioninių ir nacionalinių fondų sąveikos galimybės. Programa „Europos horizontas“ taps mokslinių tyrimų ir inovacijų atskaitos tašku visoms susijusioms ES biudžeto programoms, siekiant padėti įgyvendinti ES politikos prioritetus ir tikslus. Ji taip pat sudarys sąlygas susieti Jungtinio tyrimų centro mokslinių tyrimų tiesioginius veiksmus su kitais programos lėšomis remiamais veiksmais, įskaitant rezultatų panaudojimą politikos rėmimo reikmėms.

Strateginiame plane bus išdėstyta daugiametė darbo programos turinio realizavimo strategija (kaip nurodyta 11 straipsnyje), kartu užtikrinant pakankamą lankstumą, kad būtų galima greitai reaguoti į nenumatytas galimybes ir krizes. Kadangi programos „Europos horizontas“ trukmė yra 7 metai, ekonominės, socialinės ir politinės aplinkybės, kuriomis ji bus įgyvendinama, per programos gyvavimo laiką gali kardinaliai pasikeisti. Reikia galimybių programą „Europos horizontas“ greitai pritaikyti prie šių pokyčių. Todėl bus galimybė numatyti paramą veiklai, kuri toliau tekste neapibrėžta, kai tai tinkamai pagrįsta, siekiant spręsti esminių pokyčių arba nenumatytų įvykių, politikos poreikių ar kritinių situacijų klausimus, pvz., reaguojant į didelę grėsmę sveikatai, kurią kelia, pvz., epidemijos.

 

Įgyvendinant programą „Europos horizontas“ bus ypač stengiamasi užtikrinti subalansuotą ir platų požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kai neapsiribojama tik naujų produktų procesų ir paslaugų kūrimu žinių ir proveržių mokslo ir technologijų srityje pagrindu, bet vyks ir dabartinių technologijų pritaikymas naujoms reikmėms, nuolatinis tobulinimas, su technologijomis nesusijusių ir socialinių naujovių diegimas. Sistemingas, tarpdisciplininis, įvairius sektorius ir įvairias politikos sritis apimantis požiūris į mokslinių tyrimų inovacijas užtikrins, kad uždavinius būtų galima spręsti kartu sudarant palankias sąlygas kurtis naujoms konkurencingoms įmonėms ir pramonės šakoms, skatinant konkurenciją, privačiojo sektoriaus investicijas ir vidaus rinkoje išsaugant vienodas konkurencijos sąlygas.

 

Veiklos srityse „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ ir „Atvirosios inovacijos“ mokslinius tyrimus ir inovacijas papildys veikla, glaudžiai susijusi su galutiniais naudotojais ir rinka, pvz., demonstravimas, bandymai arba koncepcijos pagrindimas; tačiau ši veikla neapima komercializacijos veiksmų, kurie nenumatyti mokslinių tyrimų ir inovacijų etape. Taip pat bus numatyta remti į paklausą orientuotą veiklą, kurią vykdant būtų paspartintas įvairių inovacijų panaudojimas ir sklaida. Dėmesys bus skiriamas neįpareigojantiems kvietimams pateikti pasiūlymus.

 

Pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“, kuri grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, socialiniai ir humanitariniai mokslai bus visapusiškai integruoti į visas veiksmų grupes, įskaitant specialią ir siauro profilio veiklą. Atitinkamai su jūrų ir jūrininkystės sričių moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusi veikla bus įgyvendinta strategiškai ir kompleksiškai vadovaujantis ES integruota jūrų politika, bendra žuvininkystės politika ir tarptautiniais įsipareigojimais.

 

Pagal šią programą ir toliau bus remiama pagal programą „Horizontas 2020“ programa remiama ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT) pavyzdinė iniciatyva. Jei bus kitų ABT pavyzdinių iniciatyvų, jos, būdamos iš esmės analogiškos misijoms, bus pagal šią bendrąją programą remiamos kaip į ateities ir besiformuojančias technologijas orientuotos misijos.

 

Dialogai su ES tarptautiniais partneriais mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo srityje bei politikos dialogai su pagrindiniais pasaulio regionais labai padės sistemingai nustatyti bendradarbiavimo galimybes, o pagal šalis ir (arba) regionus diferencijuotas bendradarbiavimas padės nustatyti prioritetus.

 

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) dėl inovacijų ekosistemoms skiriamo dėmesio savaime atitinka programos „Europos horizontas“ veiklos sritį „Atvirosios inovacijos“, vis dėlto EIT žinių ir inovacijų bendrijų (ŽIB) planavimas strateginio planavimo procese bus derinamas su veiklos sritimi „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“.

 

 

Spartus mokslinių tyrimų rezultatų ir inovacijų diegimas

 

Programa „Europos horizontas“ suteiks galimybę paramos gavėjams paraiškas dėl finansavimo teikti greičiau tais atvejais, kai tai numatyta darbo programoje, skirtoje visoms veiksmų grupėms, EIT ir uždaviniui „Kompetencijos sklaida“, apimančiam mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Remiantis sėkmingu dabartinės spartaus inovacijų diegimo priemonės įgyvendinimu pagal programą „Horizontas 2020“, šis metodas bus pagrįstas principu „iš apačios į viršų“ ir nuolatiniais atvirais konkursais bei šešių mėnesių neviršijančiu laikotarpiu iki dotacijos. Vykdant uždavinį „Kompetencijos sklaida“ pagal šį metodą bus remiamos mažiau išsivysčiusių ES šalių galimybės greičiau gauti lėšų laikantis principo „iš apačios į viršų“. Šis metodas bus taikomas ne mažiau kaip 15 proc. programos biudžeto daliai.

Sklaida ir informavimas

Sklaida ir informavimas

Pagal programą „Europos horizontas“ bus teikiama tikslinė parama atvirai prieigai prie mokslinių publikacijų, mokslo informacijos šaltinių ir kitų duomenų šaltinių. Sklaidos ir žinių skleidimo veikla taip pat bus remiama bendradarbiaujant su kitomis ES programomis, be kita ko, grupuojant rezultatus ir duomenis ir sudarant jų rinkinius pagal kalbas ir formatus tikslinėms auditorijoms ir piliečių, pramonės, viešojo administravimo institucijų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės organizacijų ir politikos formuotojų tinklams. Tuo tikslu įgyvendinant programą „Europos horizontas“ gali būti naudojamasi pažangiomis technologijomis ir duomenų analizės priemonėmis.

Pagal programą „Europos horizontas“ bus teikiama tikslinė parama atvirai prieigai prie mokslinių publikacijų, mokslo informacijos šaltinių ir kitų duomenų šaltinių. Sklaidos ir žinių skleidimo veikla taip pat bus remiama bendradarbiaujant su kitomis ES programomis, be kita ko, grupuojant rezultatus ir duomenis ir sudarant jų rinkinius pagal kalbas ir formatus tikslinėms auditorijoms ir piliečių, pramonės, viešojo administravimo institucijų, mokslo bendruomenės, pilietinės visuomenės organizacijų ir politikos formuotojų tinklams. Tuo tikslu įgyvendinant programą „Europos horizontas“ gali būti naudojamasi pažangiomis technologijomis ir duomenų analizės priemonėmis.

Tinkama parama bus teikiama mechanizmams, kurie apie programą informuoja potencialius pareiškėjus (pvz., nacionaliniai informacijos centrai).

Tinkama parama bus teikiama mechanizmams, kurie apie programą informuoja potencialius pareiškėjus (pvz., nacionaliniai informacijos centrai).

Komisija taip pat įgyvendins su programa „Europos horizontas“ susijusią informavimo ir komunikacijos veiklą, siekdama plačiau paskelbti, kad rezultatai buvo gauti pasinaudojant ES lėšomis. Be to, tokiomis priemonėmis kaip publikacijos, ryšiai su žiniasklaida, renginiai, duomenų saugyklos, mokslo informacijos šaltiniai, daugiakanalės platformos, svetainės ar tikslinis socialinių tinklų panaudojimas bus siekiama gerinti visuomenės suvokimą apie mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą ir platesnį ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį ir aktualumą. Pagal programą „Europos horizontas“ parama taip pat bus teikiama paramos gavėjams, kad jie galėtų informuoti apie savo darbą ir jo poveikį plačiajai visuomenei.

Komisija taip pat įgyvendins su programa „Europos horizontas“ susijusią informavimo ir komunikacijos veiklą, siekdama plačiau paskelbti, kad rezultatai buvo gauti pasinaudojant ES lėšomis. Be to, tokiomis priemonėmis kaip publikacijos, ryšiai su žiniasklaida, renginiai, duomenų saugyklos, mokslo informacijos šaltiniai, daugiakanalės platformos, svetainės ar tikslinis socialinių tinklų panaudojimas bus siekiama gerinti visuomenės suvokimą apie mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą ir platesnį ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį ir aktualumą. Pagal programą „Europos horizontas“ parama taip pat bus teikiama paramos gavėjams, kad jie galėtų informuoti apie savo darbą ir jo poveikį plačiajai visuomenei.

Rezultatų panaudojimas ir pritaikymas rinkoje

Rezultatų panaudojimas ir pritaikymas rinkoje

Komisija nustatys visapusiškas priemones programos „Europos horizontas“ rezultatams ir sukurtoms žinioms panaudoti. Tai paspartins jų naudojimą siekiant juos pritaikyti rinkoje ir sustiprins programos poveikį.

Komisija nustatys visapusiškas priemones programos „Europos horizontas“ rezultatams ir sukurtoms žinioms panaudoti, įskaitant standartizacijos skatinimą. Tai paspartins jų naudojimą siekiant juos pritaikyti rinkoje ir sustiprins programos poveikį.

Komisija sistemingai nustatys ir registruos pagal programą vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus ir nieko nediskriminuodama šiuos rezultatus ir sukurtas žinias perduos arba skleis pramonei, visų dydžių įmonėms, viešojo administravimo institucijoms, akademinei bendruomenei, pilietinės visuomenės organizacijoms ir politikos formuotojams, kad augtų programos Europos pridėtinė vertė.

Komisija sistemingai nustatys ir registruos pagal programą vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus ir nieko nediskriminuodama šiuos rezultatus ir sukurtas žinias perduos arba skleis pramonei, visų dydžių įmonėms, viešojo administravimo institucijoms, mokslo bendruomenei, pilietinės visuomenės organizacijoms ir politikos formuotojams, kad augtų programos Europos pridėtinė vertė. Naujajai Europos inovacijų tarybai bus taikoma speciali stebėsenos procedūra.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinis bendradarbiavimas

Didesnio poveikio bus pasiekta derinant veiksmus su kitomis pasaulio valstybėmis ir regionais, su kuriais vyks precedento neturinčio masto tarptautinis bendradarbiavimas. Remiantis abipusės naudos principu, partneriai visame pasaulyje bus kviečiami prisijungti prie ES veiksmų įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis remiami ES veiksmai siekiant tvarumo, didesnės kompetencijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei konkurencingumo.

Didesnio poveikio bus pasiekta derinant veiksmus su kitomis pasaulio valstybėmis ir regionais, su kuriais vyks precedento neturinčio masto tarptautinis bendradarbiavimas. Remiantis abipusės naudos principu, partneriai visame pasaulyje, įskaitant mokslo bendruomenę, pramonę, pilietinės visuomenės organizacijas, vyriausybę ir NVO, bus kviečiami prisijungti prie ES veiksmų įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis remiami ES veiksmai siekiant tvarumo, didesnės kompetencijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei konkurencingumo. Partneriams tarptautiniu mastu dalijantis žiniomis, pajėgumais ir infrastruktūra bus laikomasi bendrų metodų ir reguliavimo ir tai visoms šalims padės vykdyti sinerginę prekybą.

Bendrais tarptautiniais veiksmais bus užtikrintas efektyvus pasaulinių visuomenės uždavinių sprendimas ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas, galimybė pasitelkti geriausius pasaulio talentus, kompetencija ir naudotis geriausiais ištekliais, didesnė novatoriškų sprendimų pasiūla ir paklausa.

Bendrais tarptautiniais veiksmais bus užtikrintas efektyvus pasaulinių uždavinių sprendimas ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas, galimybė pasitelkti geriausius pasaulio talentus, kompetencija ir naudotis geriausiais ištekliais, didesnė novatoriškų sprendimų pasiūla ir paklausa. Tarptautinis bendradarbiavimas vyks atsižvelgiant į bendrus tikslus. Tai padės Europos tyrėjams bendradarbiauti su geriausiais jų srities tyrėjais.

Vertinimo darbo metodikos

Vertinimo darbo metodikos

Vertinimo procese pasitelkiant kompetentingus nepriklausomus ekspertus visos suinteresuotosios šalys, bendruomenės ir interesų atstovai yra skatinami aktyviau dalyvauti programoje – tai būtina sąlyga siekiant užtikrinti finansuojamos veiklos kokybę ir aktualumą.

Vertinimo procese pasitelkiant kompetentingus nepriklausomus ekspertus visos suinteresuotosios šalys, bendruomenės ir interesų atstovai yra skatinami aktyviau dalyvauti programoje – tai būtina sąlyga siekiant užtikrinti finansuojamos veiklos kokybę ir aktualumą.

Komisija arba finansavimo įstaiga užtikrins proceso nešališkumą ir vengs interesų konfliktų vadovaujantis Finansinio reglamento 61 straipsniu.

Komisija arba finansavimo įstaiga užtikrins proceso nešališkumą ir vengs interesų konfliktų vadovaujantis Finansinio reglamento 61 straipsniu.

Išimties tvarka, kai reikia paskirti geriausius turimus ekspertus ir (arba) kvalifikuotų ekspertų sąrašas yra ribotas, nepriklausomi ekspertai, talkinantys vertinimo komitetui ar esantys jo nariais, gali vertinti specialius pasiūlymus, dėl kurių jie yra deklaravę galimai turintys interesų. Šiuo atveju Komisija arba finansavimo įstaiga imasi visų būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų vertinimo proceso sąžiningumą. Vertinimo procesas bus atitinkamai valdomas, įskaitant etapą, kurio metu tarpusavyje bendraus įvairūs ekspertai. Nustatydamas, kurie pasiūlymai yra tinkami finansuoti, vertinimo komitetas atsižvelgs į konkrečias aplinkybes.

Tais atvejais, kai reikia paskirti geriausius turimus ekspertus ir (arba) kvalifikuotų ekspertų sąrašas yra ribotas, nepriklausomi ekspertai, talkinantys vertinimo komitetui ar esantys jo nariais, gali vertinti specialius pasiūlymus, dėl kurių jie yra deklaravę galimai turintys interesų. Šiuo atveju Komisija arba finansavimo įstaiga imasi visų būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų vertinimo proceso sąžiningumą, taip pat ir interesų konflikto aspektu. Vertinimo procesas bus atitinkamai valdomas, įskaitant etapą, kurio metu tarpusavyje bendraus įvairūs ekspertai. Apie šio proceso taikymą bus pranešta metinėje programos stebėsenos ataskaitoje. Nustatydamas, kurie pasiūlymai yra tinkami finansuoti, vertinimo komitetas atsižvelgs į konkrečias aplinkybes.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo I dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

I  ATVIRASIS MOKSLAS

I  PAŽANGUS ATVIRASIS MOKSLAS

Proveržio siekiant suprasti ir įgyti žinias paieška; pasaulinio lygio priemonės, reikalingos tam pasiekti, įskaitant moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas fizines ir žinių infrastruktūras bei priemones, kuriomis žinios atvirai skleidžiamos ir jomis dalijamasi; tinkama labai gerų tyrėjų pasiūla sudaro visą bet kokios formos ekonominės, socialinės ir kultūrinės pažangos esmę.

Proveržio siekiant suprasti ir įgyti žinias paieška; pasaulinio lygio priemonės, reikalingos tam pasiekti, įskaitant moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas fizines infrastruktūras ir e. infrastruktūras bei priemones, kuriomis žinios atvirai skleidžiamos ir jomis dalijamasi; tinkama labai gerų tyrėjų ir novatorių pasiūla sudaro visą bet kokios formos ekonominės, socialinės ir kultūrinės pažangos esmę.

Atvirasis ir pažangus mokslas yra neatsiejamai susijęs su pasaulinio masto inovacijų pasiekimu. Mokslinės ir technologinės paradigmos pokyčiai įvardyti kaip pagrindiniai našumo augimo, konkurencingumo, gerovės, darnaus vystymosi ir socialinės pažangos veiksniai. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai atsiranda iš viešojo sektoriaus mokslinės bazės, o tik po to tampa pamatu visiškai naujoms pramonės šakoms ir sektoriams.

Atvirasis ir pažangus mokslas yra neatsiejamai susijęs su pasaulinio masto inovacijų pasiekimu. Mokslinės ir technologinės paradigmos pokyčiai įvardyti kaip pagrindiniai našumo, darnaus ir įtraukaus augimo ir vystymosi, konkurencingumo, gerovės ir socialinės pažangos veiksniai. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai atsiranda iš viešojo sektoriaus mokslinės bazės, o tik po to tampa pamatu visiškai naujoms pramonės šakoms ir sektoriams.

Viešosios investicijos į mokslinius tyrimus, ypač vykdomus universitetuose, valstybinėse mokslinių tyrimų institucijose (VMTI) ir mokslinių tyrimų įstaigose, dažnai yra susijusios su ilgalaikiais ir rizikingesniais moksliniais tyrimais bei papildo privačiojo sektoriaus veiklą. Be to, jas vykdant formuojami įgūdžiai, atsiranda praktinės žinios ir patirtis, naujos mokslinės priemonės ir metodikos, kuriami tinklai, kuriais perduodamos naujausios žinios.

Viešosios investicijos į mokslinius tyrimus, ypač vykdomus universitetuose, valstybinėse mokslinių tyrimų institucijose (VMTI) ir mokslinių tyrimų įstaigose, dažnai yra susijusios su ilgalaikiais ir rizikingesniais moksliniais tyrimais bei papildo privačiojo sektoriaus veiklą. Be to, jas vykdant formuojami labai kompetentingi žmogiškieji ištekliai, atsiranda praktinės žinios ir patirtis, naujos mokslinės priemonės ir metodikos, kuriami tinklai, kuriais perduodamos naujausios žinios.

Europos mokslininkai ir tyrėjai pirmavo ir toliau pirmauja daugelyje sričių. Tačiau šios padėties negalime laikyti savaime suprantama. Esama pakankamai pavyzdžių, rodančių, kad spartėjant mokslinių tyrimų tempams daugėja ir valstybių, siekiančių tapti geriausiomis. Tradiciškai susiduriama su JAV konkurencija; dabar iššūkius meta tokios ekonomikos gigantės kaip Kinija ir Indija, taip pat neseniai pradėjusios intensyviai kurti pramonę pasaulio šalys, taip pat visos šalys, kurių vyriausybės pripažįsta, kad investicijų į mokslinius tyrimus grąža įvairialypė ir gausi.

Europos mokslininkai ir tyrėjai pirmavo ir toliau pirmauja daugelyje sričių. Tačiau šios padėties negalime laikyti savaime suprantama. Esama pakankamai pavyzdžių, rodančių, kad spartėjant mokslinių tyrimų tempams daugėja ir valstybių, siekiančių tapti geriausiomis. Tradiciškai susiduriama su JAV konkurencija; dabar iššūkius meta tokios ekonomikos gigantės kaip Kinija ir Indija, taip pat neseniai pradėjusios intensyviai kurti pramonę pasaulio šalys, taip pat visos šalys, kurių vyriausybės pripažįsta, kad investicijų į mokslinius tyrimus grąža įvairialypė ir gausi.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo I dalies 1 punkto 1.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.1.   Paaiškinimas

1.1.   Paaiškinimas

Nors ES ir toliau išleidžia daugiausiai mokslinių publikacijų pasaulyje, iš esmės ji yra „masinė žinių gamintoja“, pagal savo dydį turinti palyginti nedaug pasaulinio lygio kompetencijos centrų ir didelėse srityse demonstruojanti vidutiniškus ir prastus veiklos rezultatus. Palyginti su JAV, o dabar tam tikru mastu ir su Kinija, ES vis dar yra linkusi vadovautis paskirstytos kompetencijos modeliu, kurį taikant ištekliai paskirstomi tarp daugelio tyrėjų ir mokslinių tyrimų institucijų. Kita problema yra ta, kad daugelyje ES šalių viešasis sektorius dar nepasiūlo pakankamai patrauklių sąlygų geriausiems tyrėjams. Dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasauliniu mastu konkuruojant dėl mokslinių talentų.

ES ir toliau išleidžia daugiausiai mokslinių publikacijų pasaulyje. Palyginti su JAV ir šiuo metu tam tikru mastu su Kinija, ES vadovaujasi paskirstytos kompetencijos modeliu, kurį taikant ištekliai paskirstomi didesniam skaičiui tyrėjų ir mokslinių tyrimų institucijų. Kitas iššūkis yra susijęs su tuo, kad daugelyje ES šalių viešojo sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus yra žemiau priimtinos ribos ir todėl šis sektorius dar nepasiūlo pakankamai patrauklių sąlygų geriausiems tyrėjams. Dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasauliniu mastu konkuruojant dėl mokslinių talentų.

Padėtis pasaulio mokslinių tyrimų srityje labai keičiasi ir dėl didėjančio besivystančių šalių, visų pirma Kinijos, kurios plečia mokslinę veiklą, skaičiaus, traukos centrų joje vis daugiau. Nors 2000 m. du trečdaliai pasaulio išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai išleista ES ir JAV, iki 2013 m. ši dalis sumažėjo daugiau nei perpus.

Padėtis pasaulio mokslinių tyrimų srityje labai keičiasi ir dėl didėjančio besivystančių šalių, visų pirma Kinijos, kurios plečia mokslinę veiklą, skaičiaus, traukos centrų joje vis daugiau. Nors 2000 m. du trečdaliai pasaulio išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai išleista ES ir JAV, iki 2013 m. ši dalis sumažėjo daugiau nei perpus. Be to, 2018 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė patvirtino, kad moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtos viešosios ir privačiosios išlaidos tebėra mažesnės nei 2010 m. ir todėl nepasiektas ilgalaikis tikslas 3 proc. BVP skirti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai.

EMTT remia geriausius tyrėjus, skirdama jiems lankstų, ilgalaikį finansavimą, kad jie galėtų vykdyti novatoriškus didelio pelningumo ir kartu didelio rizikingumo mokslinius tyrimus. Ji veikia autonomiškai, vadovaujama nepriklausomos mokslo tarybos, kurią sudaro geriausios reputacijos bei tinkamos kompetencijos mokslininkai, inžinieriai ir mokslo specialistai, atstovaujantys įvairioms lyčių ir amžiaus grupėms. EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, negu būtų įmanoma pagal bet kurią nacionalinę sistemą, ir stiprina kompetenciją taip, kad tarpusavyje konkuruotų geriausi tyrėjai ir geriausios idėjos.

EMTT remia geriausius tyrėjus, įskaitant jaunus tyrėjus, skirdama jiems lankstų, ilgalaikį finansavimą, kad jie galėtų vykdyti novatoriškus didelio pelningumo ir kartu didelio rizikingumo mokslinius tyrimus. Ji veikia autonomiškai, vadovaujama nepriklausomos mokslo tarybos, kurioje užtikrinama lyčių ir disciplinų pusiausvyra ir kurią sudaro geriausios reputacijos bei tinkamos kompetencijos mokslininkai, inžinieriai ir mokslo specialistai, atstovaujantys įvairioms lyčių ir amžiaus grupėms. EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, negu būtų įmanoma pagal bet kurią nacionalinę sistemą, ir stiprina pažangius mokslinius tyrimus visose mokslo srityse taip, kad tarpusavyje konkuruotų geriausi tyrėjai ir geriausios idėjos.

EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai turi nemažą tiesioginį poveikį pažangai mažai tirtose srityse ir atveria kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams ir technologiniams rezultatams bei naujoms mokslinių tyrimų sritims. Savo ruožtu iš to atsiranda visiškai naujos idėjos, kurios skatina inovacijas ir verslo išradingumą, ir yra sprendžiami visuomenės uždaviniai. EMTT taip pat daro reikšmingą struktūrinį poveikį: ne tik tiesiogiai finansuoja tyrėjus ir veiksmus, bet ir kelia Europos mokslinių tyrimų sistemos kokybę. EMTT finansuojamų projektų ir tyrėjų tikslas įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, didinti jos žinomumą, paversti Europą patrauklesne darbo vieta ir bendradarbiavimo partnere geriausiems pasaulio tyrėjams. Prestižas, susijęs su EMTT dotacijų gavėjų priėmimu, didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų, kas pasiūlys patraukliausias sąlygas geriausiems tyrėjams, ir ji gali netiesiogiai padėti toms organizacijoms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei imtis reformų.

EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai turi nemažą tiesioginį poveikį pažangai mažai tirtose srityse ir atveria kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams, technologiniams ir visuomeniniams rezultatams bei naujoms mokslinių tyrimų sritims. Savo ruožtu iš to atsiranda visiškai naujos idėjos, kurios skatina inovacijas ir verslo išradingumą, ir yra sprendžiami visuomenės uždaviniai. EMTT taip pat daro reikšmingą struktūrinį poveikį: ne tik tiesiogiai finansuoja tyrėjus ir veiksmus, bet ir kelia Europos mokslinių tyrimų sistemos kokybę. EMTT finansuojamų projektų ir tyrėjų tikslas įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, didinti jos žinomumą, paversti Europą patrauklesne darbo vieta ir bendradarbiavimo partnere geriausiems pasaulio tyrėjams. Prestižas, susijęs su EMTT dotacijų gavėjų priėmimu, didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų, kas pasiūlys patraukliausias sąlygas geriausiems tyrėjams, ir ji gali netiesiogiai padėti toms organizacijoms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei imtis reformų.

Per 10 metų nuo EMTT įsteigimo skirtumai tarp JAV ir ES šalių veiklos rezultatų mokslinių tyrimų srityje sumažėjo. EMTT finansuoja santykinai nedidelę visų Europos mokslinių tyrimų procentinę dalį, tačiau jos pasiektas mokslinis poveikis neproporcingai didelis. EMTT remiami mokslinių tyrimų darbai yra vidutiniškai cituojami panašiu mastu kaip ir prestižiškiausių pasaulio universitetų vykdomų mokslinių tyrimų darbai. Palyginti su pasaulio didžiausiais mokslinių tyrimų finansuotojais, EMTT mokslinių tyrimų srityje yra labai rezultatyvi. EMTT finansuoja daug mažai tirtų sričių, įskaitant sparčiai besirandančias naujas sritis, mokslinių tyrimų, kurie buvo cituojami daugiausiai. Nors EMTT finansavimas yra orientuotas į mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, jis padėjo užregistruoti daug patentų.

Per 10 metų nuo EMTT įsteigimo skirtumai tarp JAV ir ES šalių veiklos rezultatų mokslinių tyrimų srityje sumažėjo. EMTT finansuoja santykinai nedidelę visų Europos mokslinių tyrimų procentinę dalį, tačiau jos pasiektas mokslinis poveikis neproporcingai didelis. EMTT remiami mokslinių tyrimų darbai yra vidutiniškai cituojami panašiu mastu kaip ir prestižiškiausių pasaulio universitetų vykdomų mokslinių tyrimų darbai. Palyginti su pasaulio didžiausiais mokslinių tyrimų finansuotojais, EMTT mokslinių tyrimų srityje yra labai rezultatyvi. EMTT finansuoja daug mažai tirtų sričių, įskaitant sparčiai besirandančias naujas sritis, mokslinių tyrimų, kurie buvo cituojami daugiausiai. Nors EMTT finansavimas yra orientuotas į mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, jis padėjo užregistruoti daug patentų.

Yra neginčijamų įrodymų, kad EMTT per kvietimus teikti pasiūlymus pritraukia ir finansuoja pažangius tyrėjus, o įgyvendinant EMTT veiksmus visame pasaulyje naujose srityse gaunama daug reikšmingiausių ir didelį poveikį darančių mokslinių tyrimų rezultatų, kurie skatina proveržį ir didelę pažangą. EMTT dotacijų gavėjų darbas taip pat yra tarpdalykinis, todėl EMTT dotacijų gavėjai bendradarbiauja tarptautiniu mastu ir atvirai skelbia savo rezultatus visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus.

Yra neginčijamų įrodymų, kad EMTT per kvietimus teikti pasiūlymus pritraukia ir finansuoja pažangius tyrėjus, o įgyvendinant EMTT veiksmus visame pasaulyje naujose srityse gaunama daug reikšmingiausių ir didelį poveikį darančių mokslinių tyrimų rezultatų, kurie skatina proveržį ir didelę pažangą. EMTT dotacijų gavėjų darbas taip pat turėtų tapti vis labiau tarpdalykiniu, todėl EMTT dotacijų gavėjai bendradarbiauja tarptautiniu mastu ir atvirai skelbia savo rezultatus visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus.

Taip pat jau yra duomenų, kad dėl stipraus poveikio reitingams atsiranda ilgalaikis poveikis EMTT dotacijų gavėjų karjerai, aukštos kvalifikacijos mokslo daktarų tobulėjimui ir doktorantų rengimui, Europos mokslinių tyrimų matomumo visame pasaulyje ir prestižo augimui bei nacionalinėms mokslinių tyrimų sistemoms. Šis poveikis ypač vertingas taikant ES paskirstytos kompetencijos modelį, nes EMTT finansavimo gavimas gali būti laikomas kur kas tikslesniu mokslinių tyrimų kokybės rodikliu nei pripažinimas pagal institucijų statusą ir gali jį pakeisti. Tai suteikia galimybę ambicingiems asmenims, institucijoms, regionams ir šalims imtis iniciatyvos ir didinti mokslinių tyrimų matomumą srityse, kuriose jie yra ypač stiprūs.

Taip pat yra duomenų, kad dėl stipraus poveikio reitingams atsiranda ilgalaikis poveikis EMTT dotacijų gavėjų karjerai, aukštos kvalifikacijos tyrėjų, doktorantų ir mokslo daktaro laipsnį turinčių asmenų mokymui, Europos mokslinių tyrimų matomumo visame pasaulyje ir prestižo augimui bei nacionalinėms mokslinių tyrimų sistemoms. Šis poveikis ypač vertingas taikant ES paskirstytos kompetencijos modelį, nes EMTT finansavimo gavimas gali būti laikomas patikimesniu mokslinių tyrimų kokybės rodikliu nei pripažinimas pagal institucijų statusą ir gali jį pakeisti. Tai suteikia galimybę ambicingiems asmenims, institucijoms, regionams ir šalims imtis iniciatyvos ir didinti mokslinių tyrimų matomumą srityse, kuriose jie yra ypač stiprūs.

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo I dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.2.   Intervencinių priemonių sritys

1.2.   Intervencinių priemonių sritys

1.2.1.   Mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai

1.2.1.   Mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai

Tikimasi, kad EMTT finansuojamais moksliniais tyrimais bus skatinama pažanga mažai tirtose srityse: bus leidžiamos aukščiausios kokybės mokslinės publikacijos ir pasiekti didelį galimą visuomeninį ir ekonominį poveikį darantys rezultatai; ir EMTT brėš aiškią ir įkvepiančią kryptį mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams ES, Europoje ir tarptautiniu mastu, Kad ES taptų patrauklesne aplinka geriausiems pasaulio mokslininkams, EMTT sieks apčiuopiamai padidinti ES dalį tarp 1 proc. pasaulio dažniausiai cituojamų publikacijų ir iš esmės padidinti jos finansuojamų pažangiausių tyrėjų ne iš Europos skaičių. EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslo pažangumas yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia pagal principą „iš apačios į viršų“ be iš anksto nustatytų prioritetų.

Tikimasi, kad EMTT finansuojamais moksliniais tyrimais bus skatinama pažanga mažai tirtose srityse: bus leidžiamos aukščiausios kokybės mokslinės publikacijos ir pasiekti didelį galimą visuomeninį, ekonominį ir aplinkosaugos poveikį darantys rezultatai ir EMTT brėš aiškią ir įkvepiančią kryptį mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams ES, Europoje ir tarptautiniu mastu, kad ES taptų patrauklesne aplinka geriausiems pasaulio mokslininkams, EMTT sieks apčiuopiamai padidinti ES dalį tarp 1 proc. pasaulio dažniausiai cituojamų publikacijų ir iš esmės padidinti jos finansuojamų pažangiausių tyrėjų ne iš Europos skaičių. EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslo pažangumas yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia pagal principą „iš apačios į viršų“ be iš anksto nustatytų prioritetų.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–   Ilgalaikis finansavimas remiant pažangiausius tyrėjus ir jų mokslinių tyrimų grupes, kad šie galėtų vykdyti novatoriškus didelio pelningumo ir kartu didelio rizikingumo mokslinius tyrimus;

–   Ilgalaikis finansavimas remiant pažangiausius tyrėjus ir jų mokslinių tyrimų grupes, kad šie galėtų vykdyti novatoriškus didelio pelningumo ir kartu didelio rizikingumo mokslinius tyrimus;

–   parama pradedantiesiems tyrėjams, turintiems pažangių idėjų, kad jie galėtų tapti nepriklausomi, stiprindami savo mokslinių tyrimų grupę arba programą;

–   parama pradedantiesiems tyrėjams, turintiems pažangių idėjų, kad jie galėtų tapti nepriklausomi, stiprindami savo mokslinių tyrimų grupę arba programą;

–   nauji darbo metodai mokslo pasaulyje, kurie galėtų paskatinti proveržį užtikrinančius rezultatus ir sudaryti palankesnes sąlygas finansuojamų mokslinių tyrimų komerciniam ir socialiniam inovacijų potencialui;

–   nauji darbo metodai mokslo pasaulyje, kurie galėtų paskatinti proveržį užtikrinančius rezultatus ir sudaryti palankesnes sąlygas finansuojamų mokslinių tyrimų komerciniam ir socialiniam inovacijų potencialui;

–  dalijimasis patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais su regioninėmis ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis, skatinant pažangių tyrėjų rėmimą;

–  dalijimasis patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais su regioninėmis ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis ir kitomis Sąjungos įstaigomis, skatinant pažangių tyrėjų rėmimą;

–   EMTT programų matomumo didinimas.

–   EMTT programų matomumo didinimas.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo I dalies 1 punkto 1.3 papunkčio 1.3.1 punkto 2 pastraipos 2 punkto 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  peržiūrės ir vertins EMTT pasiekimus bei EMTT finansuojamų mokslinių tyrimų kokybę ir poveikį, teiks rekomendacijas dėl taisomųjų ar būsimų veiksmų;

–  reguliariai atliks išorinius EMTT pasiekimų bei EMTT finansuojamų mokslinių tyrimų kokybės ir poveikio peržiūrą ir vertinimą, taip pat atitinkamai rengs rekomendacijas ir gaires dėl taisomųjų ar būsimų veiksmų;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo I dalies 2 punkto 2.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.1.   Paaiškinimas

2.1.   Paaiškinimas

Europai reikia aukštos kvalifikacijos atsparios žmogiškojo kapitalo bazės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kuri galėtų lengvai prisitaikyti prie ateities iššūkių, pvz., didelių demografinių pokyčių Europoje, ir rasti jiems tvarius sprendimus. Siekdami užtikrinti kompetenciją, tyrėjai turi būti judūs, bendradarbiauti ir skleisti žinias po įvairias šalis, sektorius ir disciplinas, įgyti tinkamą žinių ir įgūdžių derinį, kad galėtų imtis visuomenė uždavinių ir prisidėti prie inovacijų.

Europai reikia aukštos kvalifikacijos atsparių žmogiškųjų išteklių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kuri galėtų lengvai prisitaikyti prie dabartinių ir ateities iššūkių, pvz., didelių demografinių pokyčių Europoje, ir rasti jiems tvarius sprendimus. Siekdami užtikrinti kompetenciją, tyrėjai turi būti judūs, galėti naudotis aukščiausios kokybės infrastruktūra, bendradarbiauti ir skleisti žinias po įvairias šalis, sektorius ir disciplinas, įgyti tinkamą žinių ir įgūdžių derinį, kad galėtų imtis visuomenė uždavinių ir prisidėti prie inovacijų.

Europa yra turi didelį mokslinį potencialą – 1,8 mln. tyrėjų dirba tūkstančiuose universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir pasaulyje pirmaujančiose įmonėse. Tačiau numatoma, kad iki 2027 m. ES turės parengti ir įdarbinti bent 1 mln. naujų tyrėjų, kad pasiektų užsibrėžiamus tikslus, susijusius su didesnėmis investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šis poreikis ypač stipriai jaučiamas neakademiniame sektoriuje. ES privalo labiau stengtis skatinti jaunas moteris ir vyrus siekti karjeros mokslinių tyrimų srityje, pritraukti tyrėjus iš trečiųjų šalių, išlaikyti savo pačios tyrėjus ir susigrąžinti į Europą kitose šalyse dirbančius Europos tyrėjus. Be to, siekiant plačiau skleisti kompetenciją, visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE) būtina dar labiau gerinti tyrėjų darbo sąlygas. Šiuo požiūriu reikia stipresnių ryšių, ypač su Europos švietimo erdve (EŠE), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir Europos socialiniu fondu (ESF+).

Europa yra turi didelį mokslinį potencialą – 1,8 mln. tyrėjų dirba tūkstančiuose universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir pasaulyje pirmaujančiose įmonėse. Tačiau numatoma, kad iki 2027 m. ES turės parengti ir įdarbinti bent 1 mln. naujų tyrėjų, kad pasiektų užsibrėžiamus tikslus, susijusius su didesnėmis investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šis poreikis ypač stipriai jaučiamas neakademiniame sektoriuje.

 

ES privalo labiau stengtis skatinti jaunas moteris ir vyrus siekti karjeros mokslinių tyrimų srityje, pritraukti tyrėjus iš trečiųjų šalių, išlaikyti savo pačios tyrėjus ir susigrąžinti į Europą kitose šalyse dirbančius Europos tyrėjus.

 

Norint pasiekti šį tikslą, dėmesį taip pat reikėtų skirti schemoms, kuriomis užtikrinama daugiau lankstumo abiejų lyčių tyrėjams, kad būtų palengvintas darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas.

 

Be to, judumo programomis turėtų būti užtikrintos veiksmingos lygios galimybės ir šios programos turėtų apimti konkrečias priemones tyrėjų, ypač moterų tyrėjų, judumo kliūtims šalinti.

 

Be to, siekiant užtikrinti sinergiją ir plačiau skleisti kompetenciją, pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ paskelbti konkursai toliau bus ženklinami pažangumo ženklo etikete, be to, visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE) būtina dar labiau gerinti tyrėjų darbo sąlygas. Šiuo požiūriu reikia stipresnių ryšių, ypač su Europos švietimo erdve (EŠE), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir Europos socialiniu fondu (ESF+).

Šie iššūkiai yra sisteminiai, jiems spręsti reikalingų tarpvalstybinių pastangų, todėl jų geriausia imtis ES lygmeniu.

Šie iššūkiai yra sisteminiai, jiems spręsti reikalingų tarpvalstybinių pastangų, todėl jų geriausia imtis ES lygmeniu.

Įgyvendinant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV) dėmesys skiriamas pažangiems moksliniams tyrimams, kurie vykdomi tik pagal principą „iš apačios į viršų“; pagal ją galima vykdyti bet kokios srities mokslinius tyrimus ir inovacijas nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki įsisavinimo rinkoje ir inovacijų paslaugų. Ji apima ir mokslinių tyrimų sritis, kurioms taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo (Euratomas). Jei kiltų konkretus poreikis ir atsirastų papildomų finansavimo šaltinių, pagal programą galima imtis tam tikros veiklos, susijusios su specialiais uždaviniais (įskaitant nustatytas misijas), konkrečių tipų mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijomis arba geografinėmis vietovėmis, siekiant tenkinti kintančius Europos reikalavimus įgūdžių, mokslinių tyrimų mokymo, karjeros plėtojimo ir dalijimosi žiniomis srityse.

Įgyvendinant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV) dėmesys skiriamas pažangiems moksliniams tyrimams, kurie vykdomi tik pagal principą „iš apačios į viršų“; pagal ją galima vykdyti bet kokios srities mokslinius tyrimus ir inovacijas nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki įsisavinimo rinkoje ir inovacijų paslaugų. Ji apima ir mokslinių tyrimų sritis, kurioms taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo (Euratomas). Jei kiltų konkretus poreikis ir atsirastų papildomų finansavimo šaltinių, pagal programą galima imtis tam tikrų rūšių veiklos, susijusios su specialiais uždaviniais (įskaitant nustatytas misijas), ir tam tikrų tipų mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijomis arba geografinėmis vietovėmis, siekiant tenkinti kintančius Europos reikalavimus įgūdžių, mokslinių tyrimų mokymo, karjeros plėtojimo ir dalijimosi žiniomis srityse.

MSCV yra pagrindinė ES lygmens priemonė, skirta tyrėjams pritraukti į Europą iš trečiųjų šalių – tuo ji labai padeda vykdyti pasaulinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Esama įrodymų, kad MSCV ne tik daro teigiamą poveikį asmenims, organizacijoms ir sisteminiu lygmeniu, bet ir duoda proveržį skatinančius didelio poveikio mokslinių tyrimų rezultatus, o kartu reikšmingai prisideda prie visuomeninių ir strateginių uždavinių įgyvendinimo. Kaip rodo Nobelio premijos laureatų, kurie pirmiau buvo MSCV stipendininkai arba darbo vadovai, skaičius, ilgalaikės investicijos į žmones atsiperka.

MSCV, kartu su Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), yra pagrindinės ES lygmens priemonės, skirtos tyrėjams pritraukti į Europą iš trečiųjų šalių – tuo jos labai padeda vykdyti pasaulinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Esama įrodymų, kad MSCV ne tik daro teigiamą poveikį asmenims, organizacijoms ir sisteminiu lygmeniu, bet ir duoda proveržį skatinančius didelio poveikio mokslinių tyrimų rezultatus, o kartu reikšmingai prisideda prie visuomeninių ir strateginių uždavinių įgyvendinimo. Kaip rodo Nobelio premijos laureatų, kurie pirmiau buvo MSCV stipendininkai arba darbo vadovai, skaičius, ilgalaikės investicijos į žmones atsiperka.

Mokslinių tyrimų srityje skatindama pasaulinė konkurenciją tarp mokslininkų ir tarp priimančiųjų organizacijų iš akademinio ir neakademinio sektorių, taip pat įvairiose šalyse, sektoriuose ir disciplinose padėdama kurti kokybiškas žinias ir jomis dalytis, MSCV labai prisideda prie darbotvarkės „Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos“, Visuotinės ES strategijos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

Mokslinių tyrimų srityje skatindama pasaulinė konkurenciją tarp mokslininkų ir tarp priimančiųjų organizacijų iš akademinio ir neakademinio sektorių, taip pat įvairiose šalyse, sektoriuose ir disciplinose padėdama kurti kokybiškas žinias ir jomis dalytis, MSCV labai prisideda prie darbotvarkės „Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos“, Visuotinės ES strategijos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

MSCV padeda užtikrinti didesnį ERA efektyvumą, konkurencingumą ir patrauklumą pasauliniu mastu. Šiuos tikslus galima pasiekti dėmesį skiriant naujos kartos aukštos kvalifikacijos tyrėjams ir teikiant paramą būsimiesiems talentams visoje ES ir už jos ribų; skatinant naujų žinių ir idėjų sklaidą ir taikymą Europos politikoje, ekonomikoje ir visuomenėje, be kita ko, gerinant informacijos apie mokslą komunikaciją ir naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis; sudarant palankesnes sąlygas mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų bendradarbiavimui; taip pat užtikrinant didelį struktūrinį poveikį Europos mokslinių tyrimų erdvei, skatinant atverti darbo rinką ir nustatant kokybiško mokymo, patrauklių darbo sąlygų ir atviro priėmimo į darbą procedūrų standartus visiems tyrėjams.

MSCV padeda užtikrinti didesnį ERA efektyvumą, konkurencingumą ir patrauklumą pasauliniu mastu. Šiuos tikslus galima pasiekti dėmesį skiriant naujos kartos aukštos kvalifikacijos tyrėjams ir teikiant paramą būsimiesiems talentams visoje ES ir už jos ribų; skatinant naujų žinių ir idėjų sklaidą ir taikymą Europos politikoje, ekonomikoje ir visuomenėje, be kita ko, gerinant informacijos apie mokslą komunikaciją ir naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis; sudarant palankesnes sąlygas mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų bendradarbiavimui; taip pat užtikrinant didelį struktūrinį poveikį Europos mokslinių tyrimų erdvei, skatinant atverti darbo rinką ir nustatant kokybiško mokymo, patrauklių darbo sąlygų ir atviro bei skaidraus priėmimo į darbą procedūrų standartus visiems tyrėjams.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo I dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.2 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ES reikia stiprios, atsparios ir kūrybingos žmogiškųjų išteklių bazės, kurioje būtų tinkamas kompleksas įgūdžių, reikalingų būsimiems darbo rinkos poreikiams patenkinti, inovacijoms kurti, žinioms ir idėjoms paversti produktais ir paslaugomis siekiant ekonominės ir socialinės naudos. Tai gali būti pasiekta rengiant tyrėjus toliau ugdytis pagrindinę kompetenciją mokslinių tyrimų srityje bei tobulinti perduodamus įgūdžius, pvz., kūrybiškumą ir verslumą. Tokiu būdu jiems bus sudarytos sąlygos spręsti esamus ir būsimus visuotinius uždavinius, gerinti karjeros perspektyvas ir didinti potencialią inovacijų srityje.

ES reikia stiprios, atsparios ir kūrybingos žmogiškųjų išteklių bazės, kurioje būtų tinkamas kompleksas įgūdžių, reikalingų būsimiems darbo rinkos poreikiams patenkinti, inovacijoms kurti, žinioms ir idėjoms paversti produktais ir paslaugomis siekiant mokslinės, ekonominės ir socialinės naudos. Tai gali būti pasiekta rengiant tyrėjus toliau ugdytis pagrindinę kompetenciją mokslinių tyrimų srityje, taip pat tobulinti perduodamus įgūdžius, pvz., kūrybiškumą ir verslumą, įskaitant naudos, kurią suteikia standartai tiekiant rinkai naujus produktus ir paslaugas, supratimą. Tokiu būdu jiems bus sudarytos sąlygos spręsti esamus ir būsimus visuotinius uždavinius, gerinti karjeros perspektyvas ir didinti potencialią inovacijų srityje. Tai gali būti pasiekta prireikus užtikrinant papildomumą su Europos inovacijos ir technologijos instituto švietimo veikla.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo I dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.2.3.  Žmogiškojo kapitalo stiprinimas ir įgūdžių plėtojimas visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje

2.2.3.  Žmogiškųjų išteklių stiprinimas ir įgūdžių plėtojimas visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje

Siekiant puoselėti kompetenciją, bendradarbiavimą tarp mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų ir sukurti teigiamą struktūrinį poveikį, visoje EMTE reikia plačiau taikyti kokybiškus mokymo standartus, sudaryti geras darbo sąlygas ir efektyvesnes tyrėjų karjeros galimybes. Tai padės modernizuoti arba patobulinti mokslinių tyrimų mokymo programas ir sistemas, taip pat didinti institucijų patrauklumą visame pasaulyje.

Siekiant puoselėti kompetenciją, bendradarbiavimą tarp mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų ir sukurti teigiamą struktūrinį poveikį, visoje EMTE reikia plačiau taikyti kokybiškus mokymo standartus, sudaryti geras darbo sąlygas ir efektyvesnes tyrėjų karjeros galimybes. Tai padės modernizuoti arba patobulinti mokslinių tyrimų mokymo programas ir sistemas, taip pat didinti institucijų patrauklumą visame pasaulyje, plėtojamą bendradarbiaujant su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–   Mokymo programos, kuriomis skatinama kompetencija ir skleidžiama geriausia patirtis įvairiose institucijose bei mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemose;

–   Mokymo programos, kuriomis skatinama kompetencija ir skleidžiama geriausia patirtis įvairiose institucijose bei mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemose;

–   bendradarbiavimas, žinių kūrimas ir sklaida Europos Sąjungoje ir dalyvaujant trečiosioms šalims.

–   bendradarbiavimas, žinių kūrimas ir sklaida Europos Sąjungoje ir dalyvaujant trečiosioms šalims.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo I dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.2.5.   Visuomenės informavimo skatinimas

2.2.5.   Visuomenės informavimo skatinimas

Visoje ES ir už jos ribų reikia daugiau informuoti apie veiklą, vykdomą pagal programą, ir siekti didesnio tyrėjų pripažinimo visuomenėje, kad padidėtų MSCV matomumas visame pasaulyje, pagerėtų supratimas apie tyrėjų darbo poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui, o jaunimas būtų paskatintas pradėti karjerą mokslinių tyrimų srityje. Tai galima pasiekti geriau platinant, naudojant ir skleidžiant žinias ir patirtį.

Visoje ES ir už jos ribų reikia daugiau informuoti apie veiklą, vykdomą pagal programą, ir siekti didesnio tyrėjų pripažinimo visuomenėje, kad padidėtų MSCV matomumas visame pasaulyje, pagerėtų supratimas apie tyrėjų darbo poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui, o jaunimas, ypač moterys, būtų paskatintas pradėti karjerą mokslinių tyrimų srityje. Tai galima pasiekti geriau platinant, naudojant ir skleidžiant žinias ir patirtį.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–   Visuomenės informavimo iniciatyvos, kuriomis skatinamas susidomėjimas karjera mokslinių tyrimų srityje, ypač tarp jaunų žmonių;

–   Visuomenės informavimo iniciatyvos, kuriomis skatinamas susidomėjimas karjera mokslinių tyrimų srityje, ypač tarp jaunų žmonių;

–   populiarinimo veikla, kuria siekiama pasaulio mastu didinti MSCV prestižą, matomumą ir žinomumą;

–   populiarinimo veikla, kuria siekiama pasaulio mastu didinti MSCV prestižą, matomumą ir žinomumą;

–  žinių sklaida ir grupavimas vykdant įvairius projektus siejantį bendradarbiavimą ir kitokią tinklaveiką, pvz., teikiant paslaugas absolventams.

–  žinių sklaida ir grupavimas vykdant įvairius projektus siejantį bendradarbiavimą ir kitokią tinklaveiką, pvz., teikiant paslaugas absolventams ir kuriant nacionalinius informacijos centrus.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo I dalies 3 punkto 3.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.1.   Paaiškinimas

3.1.   Paaiškinimas

Moderniausios mokslinių tyrimų infrastruktūros teikia pagrindines paslaugas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėms, atlikdamos svarbų vaidmenį plečiant žinių ribas. ES lygmeniu remiant mokslinių tyrimų infrastruktūras taisosi esama padėtis, kai daugeliu atveju nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros ir mokslinė kompetencija yra išsklaidytos, taip pat sprendžiama menko žinių judėjimo tarp uždarų centrų problema.

Moderniausios mokslinių tyrimų infrastruktūros teikia pagrindines paslaugas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėms, atlikdamos svarbų vaidmenį plečiant žinių ribas. ES lygmeniu remiant visų tipų mokslinių tyrimų infrastruktūras, įskaitant mažąsias ir vidutines infrastruktūras ir tas, kurios finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis, taisosi esama padėtis, kai daugeliu atveju nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų infrastruktūros yra išsklaidytos, papildant ir tobulinant mokslinę kompetenciją ir didinant žinių judėjimą tarp uždarų centrų.

Bendras tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio tvaria mokslinių tyrimų infrastruktūra, kurios būtų atviros ir prieinamos visiems tyrėjams Europoje ir už jos ribų, ir visapusiškai panaudoti jų potencialą mokslinei pažangai ir inovacijoms. Pagrindiniai tikslai yra mažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos susiskaidymą, vengiant veiksmų dubliavimo, ir geriau koordinuoti mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtrą ir naudojimą. Labai svarbu didinti galimybes Europos tyrėjams atvirai naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūromis ir naudojantis Europos atvirojo mokslo debesiją (angl. EOSC) didinti prieigą prie skaitmeninių mokslinių tyrimų išteklių sprendžiant konkrečią problemą – šiuo metu nepakankamą atvirojo mokslo ir atvirųjų duomenų metodų populiarumą. ES taip pat reikia reaguoti į spartų pasaulinės konkurencijos dėl talentų didėjimą pritraukiant trečiųjų šalių tyrėjus dirbti Europos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Europos pramonės konkurencingumo didinimas taip pat yra pagrindinis tikslas, kurį įgyvendinant remiamos svarbiausios technologijos ir paslaugos, aktualios mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir jų naudotojams, o kartu gerinamos sąlygos teikti novatoriškus sprendimus.

Bendras tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio, tvariomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis, kurios būtų atviros ir prieinamos visiems tyrėjams bei novatoriams Europoje ir už jos ribų, ir visapusiškai panaudoti jų potencialą mokslinei pažangai ir inovacijoms. Pagrindiniai tikslai yra mažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos susiskaidymą, užtikrinti nuolatinį modernizavimą, vengiant veiksmų dubliavimo, ir geriau koordinuoti mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtrą, naudojimą ir prieinamumą.

 

Labai svarbu kartu didinti galimybes Europos tyrėjams atvirai naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūromis ir naudojantis Europos atvirojo mokslo debesiją (angl. EOSC) didinti prieigą prie skaitmeninių mokslinių tyrimų išteklių, sprendžiant konkrečią problemą – šiuo metu nepakankamą atvirojo mokslo ir atvirųjų duomenų metodų populiarumą. ES taip pat reikia reaguoti į spartų pasaulinės konkurencijos dėl talentų didėjimą pritraukiant trečiųjų šalių tyrėjus dirbti Europos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Europos pramonės konkurencingumo didinimas taip pat yra pagrindinis tikslas, kurį įgyvendinant remiamos svarbiausios technologijos ir paslaugos, aktualios mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir jų naudotojams, o kartu gerinamos sąlygos teikti ir naudoti novatoriškus sprendimus.

Buvusios bendrosios programos labai padėjo efektyviau ir našiau naudoti nacionalines infrastruktūras, be to, kartu su Europos strateginiu mokslinių tyrimų infrastruktūros forumu (ESFRI) buvo suformuluotas nuoseklus strategiškas požiūris į visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos formavimą. Taikant šį strateginį požiūrį buvo pasiekta akivaizdžios naudos – be kita ko, buvo sumažintas veiksmų dubliavimas, ištekliai naudoti iš esmės efektyviau, taip pat standartizuoti procesai ir procedūros.

Buvusios bendrosios programos labai padėjo efektyviau ir našiau naudoti nacionalines infrastruktūras, taip pat ir siekiant pašalinti kliūtis tarpvalstybinei prieigai, be to, kartu su Europos strateginiu mokslinių tyrimų infrastruktūros forumu (ESFRI) buvo suformuluotas nuoseklus strategiškas požiūris į visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos formavimą. Taikant šį strateginį požiūrį buvo pasiekta akivaizdžios naudos – be kita ko, buvo sumažintas veiksmų dubliavimas, ištekliai naudoti iš esmės efektyviau, taip pat standartizuoti ir suderinti procesai ir procedūros. Pagal šią išlaidų kategoriją taip pat bus teikiama pirmenybė esamiems pažangiems mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklams stiprinti ir atverti, taip pat, kai tinkama, naujiems tinklams kurti.

ES remiama veikla bus kuriama pridėtinė vertė: konsoliduojant ir optimizuojant esamą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kartu imantis veiksmų naujoms infrastruktūroms kurti; sukuriant Europos atvirojo mokslo debesiją (EOSC) kaip veiksmingą, lanksčią ir tvarią duomenimis grįstų mokslinių tyrimų aplinką; tarpusavyje sujungiant nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų ir švietimo tinklus, gerinant ir užsitikrinant didelio našumo tinklų infrastruktūrą labai dideliems duomenų kiekiams bei prieigą prie skaitmeninių išteklių tarpvalstybiniu mastu ir aprėpiant įvairias sritis; įveikiant kliūtis, trukdančias geriausioms mokslinių tyrimų grupėms ES naudotis geriausiomis mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugomis; puoselėjant mokslinių tyrimų infrastruktūros potencialą prisidėti prie inovacijų, dėmesį pirmiausia skiriant technologinei plėtrai, inovacijų kūrimui kartu su kitais ir didesniam mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimui pramonėje.

ES remiama veikla bus kuriama pridėtinė vertė: konsoliduojant ir optimizuojant esamą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, įskaitant e. infrastruktūrą, kartu imantis veiksmų naujoms infrastruktūroms kurti; sukuriant Europos atvirojo mokslo debesiją (EOSC) kaip veiksmingą, lanksčią ir tvarią duomenimis grįstų mokslinių tyrimų aplinką; tarpusavyje sujungiant nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų ir švietimo tinklus, gerinant ir užsitikrinant didelio našumo tinklų infrastruktūrą labai dideliems duomenų kiekiams bei prieigą prie skaitmeninių išteklių tarpvalstybiniu mastu ir aprėpiant įvairias sritis; įveikiant kliūtis, trukdančias geriausioms mokslinių tyrimų grupėms ES naudotis geriausiomis mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugomis; puoselėjant mokslinių tyrimų infrastruktūros potencialą prisidėti prie inovacijų, dėmesį pirmiausia skiriant technologinei plėtrai, inovacijų kūrimui kartu su kitais ir didesniam mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimui pramonėje.

Ir reikia stiprinti tarptautinį ES mokslinių tyrimų infrastruktūros aspektą skatinant glaudesnį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais bei tarptautinį dalyvavimą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroje siekiant abipusės naudos.

Ir reikia stiprinti tarptautinį ES mokslinių tyrimų infrastruktūros aspektą skatinant glaudesnį bendradarbiavimą ir sujungiamumą su tarptautiniais partneriais bei prieinamumą jiems, taip pat tarptautinį dalyvavimą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroje siekiant abipusės naudos.

Ši veikla padės įgyvendinti įvairius darnaus vystymosi tikslus, pvz.: 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 7-ąjį DVT – netarši energija už prieinamą kainą; 9-ąjį DVT – pramonės inovacijos ir infrastruktūra; 13-ąjį DVT – klimato politika.

Ši veikla padės įgyvendinti įvairius darnaus vystymosi tikslus, pvz.: 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 7-ąjį DVT – netarši energija už prieinamą kainą; 9-ąjį DVT – pramonės inovacijos ir infrastruktūra; 13-ąjį DVT – klimato politika.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo I dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.2.1.   Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros aplinkos stiprinimas

3.2.1.   Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros aplinkos stiprinimas

ESFRI nurodytos mokslinių tyrimų infrastruktūros sukūrimas, veikimas ir ilgalaikis tvarumas labai svarbūs ES siekiant užtikrinti pirmaujančią poziciją mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų sferoje, žinių kūrimą ir panaudojimą bei jos pramonės konkurencingumą.

Mokslinių tyrimų infrastruktūrų, įskaitant ESFRI nurodytas infrastruktūras, sukūrimas, veikimas ir ilgalaikis tvarumas, taip pat kuo didesnio jų integravimo į pažangius „Europos horizontas“ projektus užtikrinimas yra labai svarbūs ES siekiant užtikrinti pirmaujančią poziciją mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų sferoje, žinių kūrimą ir panaudojimą bei jos pramonės konkurencingumą.

Europos atvirojo mokslo debesija turi tapti veiksmingu ir visapusišku mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugų teikimo kanalu ir Europos mokslinių tyrimų bendruomenėms turi teikti naujos kartos duomenų paslaugas, skirtas dideliam mokslinių duomenų kiekiui rinkti, saugoti, tvarkyti (pvz., analitinės, modeliavimo, vizualizavimo paslaugos) ir jais dalytis. Europos atvirojo mokslo debesija taip pat turėtų suteikti tyrėjams Europoje prieigą prie daugumos duomenų, sukurtų ir surinktų mokslinių tyrimų infrastruktūroje, ir prie itin našaus skaičiavimo (INS) bei eksalygmens išteklių, diegiamų Europos duomenų infrastruktūroje (EDI)13.

Europos atvirojo mokslo debesija turi tapti veiksmingu ir visapusišku mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugų teikimo kanalu ir Europos mokslinių tyrimų bendruomenėms turi sudaryti sąlygas kurti naujos kartos duomenų paslaugas, skirtas dideliam mokslinių duomenų kiekiui rinkti, saugoti, tvarkyti (pvz., analitinės, modeliavimo, vizualizavimo paslaugos) ir jais dalytis. Europos atvirojo mokslo debesija taip pat turėtų suteikti tyrėjams Europoje paslaugas, kuriomis būtų skatinamas daugumos duomenų, kuriuos sukūrė ir surinko mokslinių tyrimų infrastruktūroje ir už jos ribų veikiantys tyrėjai, saugojimas ir tvarkymas, ir suteikti prieigą prie itin našaus skaičiavimo (INS) bei eksalygmens išteklių, diegiamų Europos duomenų infrastruktūroje (EDI)13.

Visos Europos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas bus sujungtas ir bus suteikta nuotolinė prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūros ir mokslinių tyrimų išteklių užtikrinant jungiamąjį ryšį tarp universitetų, mokslinių tyrimų institutų bei mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenių ES lygmeniu, taip pat tarptautinius ryšius su kitais partnerių tinklais visame pasaulyje.

Visos Europos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas bus sujungtas ir bus suteikta nuotolinė prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūros ir mokslinių tyrimų išteklių užtikrinant jungiamąjį ryšį tarp universitetų, mokslinių tyrimų institutų bei mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenių ES lygmeniu, taip pat tarptautinius ryšius su kitais partnerių tinklais visame pasaulyje.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–   Visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros gyvavimo ciklas kuriant naujas mokslinių tyrimų infrastruktūras; jos parengiamasis ir įgyvendinimo etapas, naudojimas ankstyvajame etape kartu naudojant kitus finansavimo šaltinius, taip pat mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistemos konsolidavimas ir optimizavimas vykdant ESFRI gairių stebėseną ir sudarant palankesnes sąlygas visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų paslaugų sutartims, raidai, susijungimams ar veiklos nutraukimui;

–   Visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros gyvavimo ciklas kuriant naujas mokslinių tyrimų infrastruktūras; jos parengiamasis ir įgyvendinimo etapas, naudojimas ankstyvajame etape kartu naudojant kitus finansavimo šaltinius, taip pat mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistemos konsolidavimas ir optimizavimas vykdant ESFRI gairių stebėseną ir sudarant palankesnes sąlygas visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų paslaugų sutartims, raidai, susijungimams ar veiklos nutraukimui;

–   Europos atvirojo mokslo debesija, įskaitant: galimybę plėsti prieigos kanalą ir jo tvarumą; efektyvų Europos, nacionalinių, regioninių ir institucinių išteklių telkimą; techninę ir politinę raidą, siekiant tenkinti naujus mokslinių tyrimų poreikius ir reikalavimus (pvz., neskelbtinų duomenų rinkinių naudojimas, privatumo užtikrinimas projektuojant); duomenų suderinamumą ir atitiktį FAIR principams; plačią naudotojų bazę;

–   Europos atvirojo mokslo debesija, įskaitant: galimybę plėsti prieigos kanalą ir jo tvarumą; efektyvų Europos, nacionalinių, regioninių ir institucinių išteklių telkimą; techninę ir politinę raidą, siekiant tenkinti naujus mokslinių tyrimų poreikius ir reikalavimus (pvz., neskelbtinų duomenų rinkinių naudojimas, privatumo užtikrinimas projektuojant); duomenų suderinamumą ir atitiktį FAIR principams; plačią naudotojų bazę;

–   visos Europos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas, kuriuo grindžiama Europos atvirojo mokslo debesija ir Europos duomenų infrastruktūra (EDI), ir sudaromos palankios sąlygos itin našiam skaičiavimui ir (arba) duomenų paslaugoms debesija pagrįstoje aplinkoje, kurioje galima apdoroti labai didelius duomenų rinkinius ir vykdyti labai didelius skaičiavimo procesus.

–   visos Europos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas, kuriuo grindžiama Europos atvirojo mokslo debesija ir Europos duomenų infrastruktūra (EDI), ir sudaromos palankios sąlygos itin našiam skaičiavimui ir (arba) duomenų paslaugoms debesija pagrįstoje aplinkoje, kurioje galima apdoroti labai didelius duomenų rinkinius ir vykdyti labai didelius skaičiavimo procesus.

__________________

__________________

13 Europos duomenų infrastruktūra stiprins Europos atvirojo mokslo debesiją teikdama pasaulinio lygio itin našaus skaičiavimo pajėgumus, didelės spartos ryšį bei moderniausias duomenų ir programinės įrangos paslaugas.

13 Europos duomenų infrastruktūra stiprins Europos atvirojo mokslo debesiją teikdama pasaulinio lygio itin našaus skaičiavimo pajėgumus, didelės spartos ryšį bei moderniausias duomenų ir programinės įrangos paslaugas.

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo I dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.2.2.   Mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvėrimas, integravimas ir susiejimas

3.2.2.   Mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvėrimas, integravimas ir susiejimas

Mokslinių tyrimų aplinka gerokai pagerės, visiems ES tyrėjams užtikrinus galimybę naudotis svarbiausioms tarptautinėms, nacionalinėms ir regioninėms mokslinių tyrimų infrastruktūroms, taip pat pagal poreikį integravus jų paslaugas siekiant suderinti prieigos sąlygas, tobulinti ir plėsti paslaugų teikimą ir novatoriškais veiksmais skatinti bendrąją aukštųjų technologijų komponentų ir pažangių paslaugų plėtojimo strategiją.

Mokslinių tyrimų aplinka gerokai pagerės, visiems ES tyrėjams ir novatoriams užtikrinus galimybę naudotis svarbiausioms tarptautinėms, nacionalinėms ir regioninėms mokslinių tyrimų infrastruktūroms, taip pat pagal poreikį integravus jų paslaugas siekiant suderinti prieigos sąlygas, tobulinti ir plėsti paslaugų teikimą ir novatoriškais veiksmais skatinti bendrąją aukštųjų technologijų komponentų ir pažangių paslaugų plėtojimo strategiją.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–   Tinklai, jungiantys nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansuotojus bendro tarptautinės tyrėjų prieigos finansavimo tikslais;

–   Tinklai, jungiantys nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansuotojus bendro tarptautinės tyrėjų prieigos finansavimo tikslais;

–  visos ES nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklai, kuriuose sprendžiami visuotiniai uždaviniai, susiję su prieigos suteikimu tyrėjams, taip pat infrastruktūros paslaugų derinimu ir tobulinimu;

–  visos Europos, nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų infrastruktūrų, įskaitant mažą ir vidutinio dydžio infrastruktūrą, tinklai, susiję su prieigos suteikimu tyrėjams, taip pat infrastruktūros paslaugų derinimu ir tobulinimu;

–   mokslinių tyrimų infrastruktūrų integruoti tinklai, skirti bendrai technologinės plėtros, kurios reikia jų paslaugoms gerinti, strategijai ir (arba) veiksmų gairėms, kurti ir įgyvendinti, tam tikslui sudarant partnerystę su pramone; taip pat aukštųjų technologijų komponentams tokiose srityse kaip mokslui skirtų priemonių kompleksai ir mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimui pramonės reikmėms skatinti, pvz., kaip eksperimentinių bandymų įrenginių.

–   mokslinių tyrimų infrastruktūrų integruoti tinklai, skirti bendrai technologinės plėtros, kurios reikia jų paslaugoms gerinti, strategijai ir (arba) veiksmų gairėms, kurti ir įgyvendinti, tam tikslui sudarant partnerystę su pramone; taip pat aukštųjų technologijų komponentams tokiose srityse kaip mokslui skirtų priemonių kompleksai ir mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimui pramonės reikmėms skatinti, pvz., kaip eksperimentinių bandymų įrenginių.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

II PASAULINIAI UŽDAVINIAI IR PRAMONĖS KONKURENCINGUMAS

II PASAULINIAI UŽDAVINIAI IR EUROPOS PRAMONĖS KONKURENCINGUMAS

Daugelis uždavinių, su kuriais susiduria ES, yra ir pasaulinio masto. Problemos yra didelės ir labai sudėtingos, todėl, siekiant rasti sprendimus, reikia atitinkamų lėšų, išteklių ir veiksmų. Būtent šiose srityse ES turi bendradarbiauti veikdama sumaniai, lanksčiai ir išvien, siekdama naudos ir gerovės mūsų piliečiams.

Tarpusavyje susijusiame pasaulyje daugelis uždavinių, su kuriais susiduria ES, yra ir pasaulinio masto. Problemos yra didelės ir labai sudėtingos, todėl, siekiant rasti sprendimus, reikia atitinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir veiksmų. Būtent šiose srityse ES turi bendradarbiauti veikdama sumaniai, lanksčiai ir išvien, siekdama naudos ir gerovės mūsų piliečiams.

Didesnio poveikio galima pasiekti derinant veiksmus su kitomis pasaulio valstybėmis ir regionais, imantis precedento neturinčio tarptautinio bendradarbiavimo pagal darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos nustatytomis kryptimis. Remiantis abipusės naudos principu, partneriai visame pasaulyje bus kviečiami prisijungti prie ES veiksmų, susijusių su moksliniais tyrimais ir inovacijomis siekiant tvarumo.

Didesnio poveikio galima pasiekti derinant veiksmus su kitomis pasaulio valstybėmis ir regionais, imantis precedento neturinčio tarptautinio bendradarbiavimo, kaip nurodyta darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos. Remiantis abipusės naudos principu, partneriai visame pasaulyje bus kviečiami prisijungti prie ES veiksmų, susijusių su moksliniais tyrimais ir inovacijomis siekiant tvarumo.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindiniai tvaraus augimo ir pramonės konkurencingumo veiksniai, todėl jie padeda rasti šiuolaikinių problemų sprendimus, kuo greičiau pasukti neigiamą ir pavojingą tendenciją, kuri šiuo metu sieja ekonomikos vystymąsi, gamtos išteklių naudojimą ir socialinius reikalus, priešinga kryptimi ir paversti ją naujomis verslo galimybėmis.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindiniai tvaraus vystymosi, įskaitant augimą ir pramonės konkurencingumą, veiksniai, todėl jie padeda rasti šiuolaikinių problemų sprendimus, kuo greičiau pasukti neigiamą ir pavojingą tendenciją, kuri šiuo metu sieja ekonomikos vystymąsi, gamtos išteklių naudojimą ir socialinius reikalus, priešinga kryptimi ir paversti ją darbo vietomis, naujomis verslo galimybėmis ir vystymusi ekonominėje, socialinėje ir aplinkosaugos srityse.

ES gaus naudos panaudodama ir kurdama technologijas ir pramonės šakas, parodančias, kaip gali veikti ir vystytis šiuolaikinė, pramoninė, tvari, įtrauki, atvira ir demokratinė visuomenė ir ekonomika. Bus skatinami ir palaikomi ryškėjantys ekonominiai, aplinkos ir socialiniai būsimos tvarios pramoninės ekonomikos pavyzdžiai bet kurioje šių sričių: sveikata ir gerovė visiems; atsparios, įtraukios ir saugios visuomenės; prieinama netarši energija ir susisiekimas; skaitmeninė ekonomika ir visuomenė; tarpdalykinė ir kūrybiška pramonė; kosmoso, jūrų ar sausumos sprendimai; sprendimai dėl maisto ir mitybos; tvarus gamtos išteklių naudojimas, klimato apsauga ir prisitaikymas prie klimato kaitos, visais šiais veiksmais kuriant gerovę Europoje ir siūlant geresnės kokybės darbo vietas. Nepaprastai svarbus bus pramonės virsmas.

ES gaus naudos panaudodama ir kurdama žinias, technologijas ir pramonės šakas. Ji gali pademonstruoti, kaip gali veikti ir vystytis šiuolaikinė, pramoninė, tvari, įtrauki, atvira ir demokratinė visuomenė ir ekonomika. Bus skatinami ir palaikomi ryškėjantys ekonominiai, aplinkos ir socialiniai būsimos tvarios pramoninės ekonomikos pavyzdžiai bet kurioje šių sričių: sveikata ir gerovė visiems; įtrauki ir kūrybiška visuomenė; saugi visuomenė; prieinama netarši energija ir susisiekimas; skaitmeninė ekonomika ir visuomenė; tarpdalykinė ir efektyvi pramonė; kosmoso, jūrų ar sausumos sprendimai; sprendimai dėl maisto ir mitybos; tvarus gamtos išteklių naudojimas, klimato apsauga ir klimato kaitos švelninimas, visais šiais veiksmais kuriant gerovę Europoje ir siūlant geresnės kokybės darbo vietas. Nepaprastai svarbus bus pramonės virsmas.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos pagal šią programos „Europos horizontas“ veiklos sritį suskirstyti į kompleksines veiklos grupes. Investicijos yra nukreiptos ne į sektorius, o į sisteminius mūsų visuomenės ir ekonomikos pokyčius tvarumo linkme. To bus pasiekta, tik jeigu visi privatūs ir viešieji subjektai kartu dalyvaujant projektuojant ir kuriant mokslinius tyrimus ir inovacijas, suburiant galutinius naudotojus, mokslininkus, technologus, gamintojus, novatorius, įmones, pedagogus, piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas. Todėl nė viena teminė grupė nėra skirta tik vienam dalyvių būriui.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos pagal šią programos „Europos horizontas“ veiklos sritį suskirstyti į kompleksines veiklos grupes. Investicijos yra nukreiptos ne į sektorius, o į sisteminius mūsų visuomenės ir ekonomikos pokyčius įtraukumo ir tvarumo linkme. To bus pasiekta, tik jeigu visi privatūs ir viešieji subjektai kartu dalyvaujant projektuojant ir kuriant mokslinius tyrimus ir inovacijas, suburiant galutinius naudotojus, tyrėjus, mokslininkus, technologus, projektuotojus, gamintojus, novatorius, įmones, pedagogus, piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas. Todėl nė viena teminė grupė nėra skirta tik vienam dalyvių būriui.

 

Veiksmų grupės rems žinių kūrimą visais vystymosi etapais, įskaitant mokslinių tyrimų ankstyvosios stadijos veiklą, ir papildomai teiks kompleksinę paramą plataus užmojo, ilgalaikėms plataus masto mokslinių tyrimų iniciatyvoms, orientuotoms į ateities ir besiformuojančias technologijas (ABT pavyzdinės iniciatyvos), inicijuotoms pagal ankstesnę bendrąją programą: žmogaus smegenų projektas, grafeno pavyzdinė iniciatyva, kvantinių technologijų pavyzdinė iniciatyva ir būsimų baterijų technologijų pavyzdinė iniciatyva.

Įgyvendinant strategiją, kuria skatinamas ES pirmavimas pramonės srityje, grupėse bus kuriamos ir taikomos skaitmeninės, bazinės didelio poveikio ir būsimos technologijos. Kai tinkama, tam bus naudojami ES kosmoso duomenys ir paslaugos.

Įgyvendinant strategiją, kuria skatinamas ES pirmavimas pramonės srityje, veiksmų grupės taip pat kurs ir taikys skaitmenines, bazines didelio poveikio ir besiformuojančias ateities technologijas. Kai tinkama, tam bus naudojami ES kosmoso duomenys ir paslaugos.

Parama bus teikiama siekiant technologijas perkelti iš laboratorijų į rinką bei sukurti programas, įskaitant bandomąsias linijas ir parodomuosius pavyzdžius, ir priemones, kuriomis skatinamas jų panaudojimas rinkoje ir didinamas privačiojo sektoriaus įsitraukimas. Bus užtikrinta kuo didesnė sinergija su kitomis programomis.

Parama bus teikiama siekiant technologijas perkelti iš laboratorijų į rinką bei sukurti programas, įskaitant bandomąsias linijas ir parodomuosius pavyzdžius, ir priemones, kuriomis skatinamas jų panaudojimas rinkoje ir didinamas privačiojo sektoriaus įsitraukimas. Bus užtikrinama kuo didesnė sinergija su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis, ypač kalbant apie Europos inovacijos ir technologijos institutą, bei su kitomis programomis.

Veiksmų grupės paskatins greitą pirmų tokio pobūdžio inovacijų ES diegimą įgyvendindamos įvairiausių rūšių įterptinę veiklą, įskaitant komunikaciją, sklaidą ir rezultatų naudojimą, standartizavimą ir netechnologinių inovacijų ir novatoriškų paslaugų teikimo mechanizmų rėmimą, ir padėdamos sukurti inovacijoms palankias visuomenines, reguliavimo ir rinkos sąlygas, pvz., inovacijų sandorius. Bus sudarytos novatoriškų sprendimų, atsirandančių vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, projektų grandinės, skirtos viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams, taip pat kitoms svarbioms ES ir nacionalinėms programoms.

Veiksmų grupės paskatins greitą pirmų tokio pobūdžio inovacijų ES diegimą, kartu tiriant jų poveikį visuomenei, įgyvendindamos įvairiausių rūšių įterptinę veiklą, įskaitant komunikaciją, sklaidą ir rezultatų naudojimą, standartizavimą ir netechnologinių inovacijų ir novatoriškų paslaugų teikimo mechanizmų rėmimą, ir padėdamos sukurti inovacijoms palankias visuomenines, reguliavimo ir rinkos sąlygas, pvz., inovacijų sandorius. Bus sudarytos novatoriškų sprendimų, atsirandančių vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, projektų grandinės, skirtos užtikrinti daugiau investicijų iš viešojo ir privačiojo sektorių, taip pat iš kitų svarbių ES ir nacionalinių programų.

 

Ypatingas dėmesys bus skiriamas paramai MVĮ pagal 2 ramstį bendradarbiavimo srityse ir pasitelkiant tikslinę, vieno tipo paramos gavėjams pritaikytą ir dotacijomis grindžiamą MVĮ priemonę. Visos veiksmų grupės turi skirti atitinkamą sumą MVĮ priemonei, kuri bus įgyvendinama visiškai pagal principą „iš apačios į viršų“, grindžiama nuolatiniais atvirais konkursais, nustatant tam tikrus galutinius terminus, ir skirta tik inkrementinėms inovacijoms. Teikti paraiškas dėl finansavimo galės tik MVĮ, taip pat ir pasitelkiant bendradarbiavimą ar subrangą. Projektai turi būti aiškiai europinio masto ir prisidėti prie ES pridėtinės vertės kūrimo.

 

Parama pagal MVĮ priemonę bus teikiama trimis etapais, remiantis programos „Europos horizontas“ modeliu:

 

– 1 etapas. Koncepcija ir galimybių įvertinimas.

 

MVĮ gaus finansavimą naujos idėjos mokslinėms ar techninėms galimybėms ir komerciniam potencialui ištirti (koncepcijos patikrinimas), kad galėtų parengti inovacijų projektą. Vertinant svarba bus teikiama projekto bei temos ir potencialių naudotojo ir (arba) pirkėjo poreikių susiejimui; teigiamų šio įvertinimo rezultatų atveju bus galimas kito (-ų) etapo (-ų) finansavimas.

 

– 2 etapas. Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, demonstravimo veikla, pateikimas į rinką.

 

Reikiamą dėmesį skiriant „inovacijų talonų“ idėjai, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bus remiami itin daug dėmesio skiriant demonstravimo veiklai (tyrimams, prototipui, vystymosi studijoms, projektavimui, novatoriškų procesų bandymui, produktams ir paslaugoms, patvirtinimui, rezultatų patvirtinimui ir t. t.) ir pateikimui į rinką, skatinant įsitraukti galutinius naudojus arba potencialius klientus. „Inovacijų talonais“ bus skatinamas jaunų verslininkų dalyvavimas.

 

– 3 etapas. Komercializacija.

 

Šiame etape nebus teikiamas tiesioginis finansavimas, o tik remiama veikla ir siekiama sudaryti palankesnes sąlygas naudotis privačiajam kapitalui ir inovacijoms palankia aplinka. Bus numatyta sąsaja su Europos inovacijų taryba ir „InvestEU“. MVĮ taip pat galės pasinaudoti tokiomis paramos priemonėmis kaip tinklų kūrimas, mokymas, instruktavimas ir konsultacijos. Be to, šis etapas gali būti siejamas su priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir novatoriškų sprendimų viešuosius pirkimus.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 1 punkto 1.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.1.   Paaiškinimas

1.1.   Paaiškinimas

ES socialinių teisių ramsčiu užtikrinama, kad visi turėtų teisę laiku gauti kokybišką profilaktinę ir gydomąją sveikatos priežiūrą už priimtiną kainą. Tai pabrėžia ES įsipareigojimą, susijusį su JT darnaus vystymosi tikslais: nepamirštant nė vieno asmens, iki 2030 m. visoms amžiaus grupėms užtikrinti prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas ir išvengti mirčių, kurių galima išvengti.

ES socialinių teisių ramsčiu užtikrinama, kad visi turėtų teisę laiku gauti kokybišką profilaktinę ir gydomąją sveikatos priežiūrą už priimtiną kainą. Tai pabrėžia ES įsipareigojimą, susijusį su JT darnaus vystymosi tikslais: nepamirštant nė vieno asmens, iki 2030 m. visoms amžiaus grupėms užtikrinti prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas ir išvengti mirčių, kurių galima išvengti.

Sveika populiacija yra labai svarbi stabiliai, tvariai ir įtraukiai visuomenei, o laimėjimai sveikatos srityje yra reikšmingi mažinant skurdą, skatinant socialinę pažangą ir gerovę bei didinant ekonomikos augimą. EBPO duomenimis, 10 proc. pailgėjusi tikėtina gyvenimo trukmė taip pat siejama su metiniu 0,3–0,4 proc. ekonomikos augimu. Nuo ES įsteigimo gyvenimo kokybės, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos srityse pasiekus milžiniškų laimėjimų, ES gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo 12 metų. 2015 m. bendra tikėtina gyvenimo trukmė gimimo momentu ES buvo 80,6 metų, o visame pasaulyje – 71,4 metų. Pastaraisiais metais ES ji kasmet ilgėjo vidutiniškai 3 mėnesius.

Sveika populiacija yra labai svarbi stabiliai, tvariai ir įtraukiai visuomenei, o laimėjimai sveikatos srityje yra reikšmingi mažinant skurdą, skatinant socialinę pažangą ir gerovę bei didinant ekonomikos augimą. EBPO duomenimis, 10 proc. pailgėjusi tikėtina gyvenimo trukmė taip pat siejama su metiniu 0,3–0,4 proc. ekonomikos augimu. Nuo ES įsteigimo gyvenimo kokybės srityje, įskaitant švietimą ir sveikatą, pasiekus milžiniškų laimėjimų, ES gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo 12 metų. 2015 m. bendra tikėtina gyvenimo trukmė gimimo momentu ES buvo 80,6 metų, o visame pasaulyje – 71,4 metų. Pastaraisiais metais ES ji kasmet ilgėjo vidutiniškai 3 mėnesius.

Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį atliko moksliniai tyrimai ir inovacijos sveikatos srityje, taip pat padidėjo našumas ir kokybė sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuje. Tačiau ES ir toliau susiduria su naujomis, vėl atsirandančiomis ar įsisenėjusiomis problemomis, kurios kelia grėsmę jos piliečiams ir visuomenės sveikatai, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui, taip pat sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriaus konkurencingumui. Pagrindiniai ES sveikatos srities iššūkiai, be kita ko, yra: efektyvaus sveikatinimo ir ligų prevencijos trūkumas; neužkrečiamųjų ligų atsiradimas; plintantis atsparumas antimikrobiniams vaistams ir infekcijos epidemijų atsiradimas; padidėjusi aplinkos tarša; išliekantys sveikatos skirtumai tarp šalių ir jų viduje, neproporcingai darantys įtaką nepalankioje padėtyje ar pažeidžiamame gyvenimo etape atsidūrusiems asmenims; rizikos sveikatai nustatymas, supratimas, kontrolė, prevencija ir mažinimas sparčiai kintančioje visuomeninėje, miesto ir natūralioje gamtinėje aplinkoje; didėjančios Europos sveikatos priežiūros sistemų išlaidos ir laipsniškas poreikiams pritaikytų medicinos metodų diegimas bei skaitmeninimas sveikatos priežiūros ir slaugos srityje; didėjantis spaudimas Europos sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriui išlikti konkurencingu naujų ir besivystančių pasaulinių rinkos dalyvių atžvilgiu, kuriant sveikatos srities inovacijas.

Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį atliko moksliniai tyrimai ir inovacijos sveikatos srityje, taip pat padidėjo našumas ir kokybė sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuje, be to, suteikiamas žinių pagrindas, kad žmonės taptų sveikesni ir kad geriau būtų prižiūrimi pacientai. Moksliniai tyrimai sveikatos srityje yra unikalaus pobūdžio: jie yra artimai susiję ir jiems būdinga glaudi sąveika su veikla inovacijų, pacientų priežiūros ir gyventojų sveikatos srityse, be to, jie įgyvendinami daugiadalykėje aplinkoje, kurioje taikomos sudėtingos taisyklės.

 

Tačiau ES ir toliau susiduria su naujomis, vėl atsirandančiomis ar įsisenėjusiomis problemomis, kurios kelia grėsmę jos piliečiams ir visuomenės sveikatai, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui, taip pat sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriaus konkurencingumui. Pagrindiniai ES sveikatos srities iššūkiai, be kita ko, yra: padažnėję vėžio atvejai; efektyvaus sveikatinimo ir ligų prevencijos trūkumas; neužkrečiamųjų ligų atsiradimas; plintantis atsparumas antimikrobiniams vaistams ir infekcijos epidemijų atsiradimas; padidėjusi aplinkos tarša; išliekantys sveikatos skirtumai tarp šalių ir jų viduje, neproporcingai darantys įtaką nepalankioje padėtyje ar pažeidžiamame gyvenimo etape atsidūrusiems asmenims; ankstyvas rizikos sveikatai nustatymas, supratimas, kontrolė, prevencija ir mažinimas sparčiai kintančioje visuomeninėje, miesto ir natūralioje gamtinėje aplinkoje; sveiko gyvenimo trukmės pailginimas; aukštos kai kurių novatoriškų sveikatos priežiūros priemonių ir technologijų kainos galutiniams naudotojams; didėjančios Europos sveikatos priežiūros sistemų išlaidos ir laipsniškas tiksliosios medicinos metodų diegimas, įskaitant susijusius mokslinius tyrimus, bei skaitmeninimas sveikatos priežiūros ir slaugos srityje; didėjantis spaudimas Europos sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriui išlikti konkurencingu naujų ir besivystančių pasaulinių rinkos dalyvių atžvilgiu, kuriant sveikatos srities inovacijas.

 

Skaitmeniniais sveikatos priežiūros sprendimais siūloma daugybė galimybių spręsti priežiūros paslaugų problemas ir imtis kitų kylančių senėjančios visuomenės klausimų. Iššūkiai apima ir galimybę visapusiškai pasinaudoti laipsnišku galimybių, kurias teikia skaitmeninimas sveikatos ir priežiūros srityje, įdiegimu, nesukeliant pavojaus teisei į privatumą ir duomenų apsaugą. Buvo sukurta skaitmeninių prietaisų ir programinės įrangos, kurie skirti susirgimams, įskaitant lėtines ligas, diagnozuoti ir gydyti bei sudaryti pacientui geresnes sąlygas pačiam juos kontroliuoti. Skaitmeninės technologijos taip pat vis dažniau naudojamos medicininiams mokymams ir švietimui, be to, jas naudoja pacientai ir kiti sveikatos priežiūros paslaugų naudotojai, kad gautų informacijos apie sveikatą, ja dalintųsi ir ją kurtų.

Šie sveikatos srities iššūkiai yra sudėtingi, tarpusavyje susiję ir pasaulinio pobūdžio, todėl jų imtis reikia bendradarbiaujant tarpdalykiniu, sektorių ir tarptautiniu mastu. Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla bus sukurti glaudūs ryšiai tarp mokslo atradimų, klinikinių, epidemiologinių, aplinkos, socialinių ir ekonominių mokslinių tyrimų ir su norminiais mokslais. Ją įgyvendinant bus pasitelkti ir akademinės bendruomenės, ir pramonės įgūdžiai ir skatinamas bendradarbiavimas su sveikatos tarnybomis, pacientais, politikos formuotojais ir piliečiais, siekiant didinti viešąjį finansavimą ir užtikrinti rezultatų panaudojimą klinikinėje praktikoje bei sveikatos priežiūros sistemose. Ja bus skatinamas strateginis bendradarbiavimas ES ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant sutelkti kompetenciją, pajėgumus ir išteklius, kurių reikia norint sukurti masto, aprėpties ir spartos ekonomiją, ir dalytis numatoma gauti nauda ir susijusia finansine rizika.

Šiandienos sveikatos srities iššūkiai yra sudėtingi, tarpusavyje susiję ir pasaulinio pobūdžio, todėl jų imtis reikia bendradarbiaujant daugiadalykiniu, tarpsektoriniu, perkėlimu grindžiamu ir tarptautiniu mastu – taip pat įtraukiant ir mažas bei vidutines pajamas gaunančias šalis. Pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas bus sukurti glaudūs ryšiai tarp klinikinių, epidemiologinių, etinių, aplinkos, socialinių ir ekonominių mokslinių tyrimų ir su norminiais mokslais. Ją įgyvendinant bus pasitelkti ir akademinės bendruomenės, ir pramonės įgūdžiai ir skatinamas bendradarbiavimas su sveikatos tarnybomis, pacientais, politikos formuotojais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir piliečiais, siekiant didinti viešąjį finansavimą ir užtikrinti rezultatų panaudojimą klinikinėje praktikoje bei sveikatos priežiūros sistemose. Ja bus skatinamas strateginis bendradarbiavimas ES ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant sutelkti kompetenciją, pajėgumus ir išteklius, kurių reikia norint sukurti masto, aprėpties ir spartos ekonomiją, ir dalytis numatoma gauti nauda ir susijusia finansine rizika. Atliekant tyrimus ir vykdant mokslinius tyrimus pagal šią veiksmų grupę atsižvelgiama į lyčių aspektą ir skirtumus.

Įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, skirtą šiai visuotinei problemai spręsti, bus sukurta žinių bazė, sustiprinti gebėjimai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir parengti sprendimai, kurių reikia efektyvesniam sveikatinimui ir ligų prevencijai, gydymui ir išgydymui. Pagerėjus rezultatams sveikatos srityje savo ruožtu pailgės tikėtina gyvenimo trukmė, padaugės gyvenančių sveikai ir aktyviai, padidės darbingo amžiaus žmonių darbo našumas bei sveikatos priežiūros ir slaugos sistemų tvarumas.

Įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, skirtą šiai visuotinei problemai spręsti, bus plėtojami žmogiškieji ištekliai ir sukurta žinių bazė, sustiprinti gebėjimai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir parengti sprendimai, kurių reikia efektyvesniam sveikatinimui ir ligų prevencijai, gydymui ir išgydymui. Pagerėjus rezultatams sveikatos srityje savo ruožtu pailgės tikėtina gyvenimo trukmė, apskritai padaugės gyvenančių sveikai ir aktyviai, padidės darbingo amžiaus žmonių darbo našumas bei sveikatos priežiūros ir slaugos sistemų tvarumas. Inovacijos greitų diagnostikos metodų srityje ir naujieji antibiotikai gali užkirsti kelią atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymuisi, todėl bus remiami.

Sprendžiant pagrindines sveikatos srities problemas kartu bus įgyvendinami ES politikos tikslai ir strategijos, ypač ES socialinių teisių ramstis, ES bendroji skaitmeninė rinka, ES direktyva dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse, Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas, taip pat kiti ES reguliavimo dokumentai. Taip bus įgyvendinamas ir ES įsipareigojimas vykdyti 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę, įsipareigojimai, susiję su kitomis JT organizacijomis ir tarptautinėmis iniciatyvomis, įskaitant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visuotines strategijas ir veiksmų planus.

Sprendžiant pagrindines sveikatos srities problemas kartu bus įgyvendinami ES politikos tikslai ir strategijos, ypač ES socialinių teisių ramstis, ES bendroji skaitmeninė rinka, ES direktyva dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse, Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas, taip pat kiti ES reguliavimo dokumentai. Taip bus įgyvendinamas ir ES įsipareigojimas vykdyti 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę, įsipareigojimai, susiję su kitomis JT organizacijomis ir tarptautinėmis iniciatyvomis, įskaitant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visuotines strategijas ir veiksmų planus.

 

Šių tikslų siekti padės aukšto lygio darbo grupė, t. y. Valdančioji taryba sveikatos klausimais. Ji užtikrins koordinavimą su kitomis ES ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų programomis, taip pat veiksmų grupės sąveiką su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis, įskaitant misijas ir partnerystes. Jai vadovaus mokslo srities atstovai ir ji apims visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, aktyviai dalyvaujant visuomenei, piliečiams ir pacientams. Jai bus pavesta vadovauti ir patarti rengiant darbo programą ir užduotis, susijusias su sveikata.

Ši veikla tiesiogiai padės įgyvendinti toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 13-ąjį DVT – klimato politika.

Ši veikla tiesiogiai padės įgyvendinti toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 13-ąjį DVT – klimato politika; (netiesiogiai) 1-ąjį DVT – skurdo panaikinimas; 5-ąjį DVT – lyčių lygybė; 6-ąjį DVT – švarus vanduo ir higiena; 10-ąjį DVT – skirtumų mažinimas.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.2.1.   Sveikata visą gyvenimą

1.2.1.   Sveikata visą gyvenimą

Pažeidžiamą gyvenimo etapą (gimimą, kūdikystę, vaikystę, paauglystę, nėštumą, brandą ir vėlyvąjį suaugusiojo amžių) išgyvenantys asmenys, įskaitant neįgalius ir sužalojimus patyrusius asmenis, turi specialių sveikatos poreikių, kuriems reikia geresnio supratimo ir specialiai pritaikytų sprendimų. Tokiu būdu bus galima mažinti susijusius sveikatos skirtumus ir gerinti rezultatus sveikatos srityje užtikrinant aktyvumą ir sveikatą visą gyvenimą, ypač sveikai pradėjus gyvenimą ir sumažinus psichikos ir fizinių ligų atsiradimo riziką vėlesniame gyvenime.

Pažeidžiamą gyvenimo etapą (gimimą, kūdikystę, vaikystę, paauglystę, nėštumą, brandą ir vėlyvąjį suaugusiojo amžių) išgyvenantys asmenys, įskaitant neįgalius, specialių poreikių turinčius ir sužalojimus patyrusius asmenis, turi specialių sveikatos poreikių, kuriems reikia geresnio supratimo ir specialiai pritaikytų sprendimų. Tokiu būdu bus galima mažinti susijusius sveikatos skirtumus ir gerinti rezultatus sveikatos srityje užtikrinant aktyvumą ir sveikatą visą gyvenimą, ypač sveikai pradėjus gyvenimą ir sumažinus psichikos ir fizinių ligų atsiradimo riziką vėlesniame gyvenime.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–  Ankstyvas vystymasis ir senėjimo procesas visą gyvenimą;

–  Su amžiumi susijusios ligos ir senėjimo procesas visą gyvenimą;

–  motinos, tėvo, kūdikio ir vaiko sveikata bei tėvų vaidmuo;

–  motinos, tėvo, kūdikio ir vaiko sveikata, taip pat vaiko ir motinos išgyvenimo užtikrinimas bei tėvų vaidmuo;

 

  su dideliu mirtingumu ir ilgalaikiu sergamumu siejami sveikatos poreikiai ir ilgalaikės pasekmės, ypač susijusios su problemomis vaikystėje;

–  paauglių sveikatos paslaugų poreikiai;

–  paauglių sveikatos paslaugų poreikiai, įskaitant psichologinę gerovę;

–  negalios ir sužalojimų poveikis sveikatai;

–  negalios etiologija bei negalios ir sužalojimų poveikis sveikatai;

–   savarankiškas aktyvus vyresnio amžiaus žmonių ir (arba) neįgaliųjų gyvenimas;

–   savarankiškas aktyvus vyresnio amžiaus žmonių ir (arba) neįgaliųjų gyvenimas;

–   švietimas ir skaitmeninis raštingumas sveikatos srityje.

–   švietimas ir skaitmeninis raštingumas sveikatos srityje;

 

  pasenusių ar pažeistų organų ir audinių regeneracija;

 

  angiogenezė, arterinė patologija, miokardo išemija ir struktūrinė širdies patologija, taip pat biologiniai širdies ir kraujagyslių ligų žymenys ir genetika;

 

  lėtinių ligų gydymas.

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.2.2.   Aplinkos ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai

1.2.2.   Aplinkos ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai

Geriau supratus sveikatos ir rizikos veiksnius, kuriuos lemia socialinė, ekonominė ir fizinė aplinka žmonių kasdieniame gyvenime ir darbovietėje, įskaitant skaitmeninimo, klimato kaitos ir kitų aplinkos klausimų poveikį sveikatai, bus galima lengviau nustatyti ir mažinti sveikatai kylančią riziką ir grėsmes; mažinti mirčių ir ligų skaičių dėl cheminių medžiagų ir aplinkos taršos poveikio; remti aplinkai palankią, sveiką, atsparią ir tvarią gyvenimo ir darbo aplinką; skatinti sveiką gyvenimo būdą ir sveikus vartojimo įpročius; kurti teisingą, įtraukią ir patikimą visuomenę.

Geriau supratus sveikatos ir rizikos veiksnius, kuriuos lemia socialinė, ekonominė ir fizinė aplinka žmonių kasdieniame gyvenime ir darbovietėje, įskaitant skaitmeninimo, taršos, sparčios urbanizacijos, klimato kaitos ir kitų nacionalinių ir tarptautinių aplinkos klausimų poveikį sveikatai, bus galima lengviau nustatyti sveikatai kylančią riziką ir grėsmes, užkirsti joms kelią ir jas mažinti; nustatyti ir mažinti mirčių ir ligų skaičių dėl cheminių medžiagų ir aplinkos taršos poveikio; remti saugią aplinkai palankią, sveiką, atsparią ir tvarią gyvenimo ir darbo aplinką; skatinti sveiką gyvenimo būdą ir sveikus vartojimo įpročius; kurti teisingą, įtraukią ir patikimą visuomenę.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–  Cheminių medžiagų, teršalų ir kitų stresą sukeliančių veiksnių, įskaitant su klimato kaita susijusius ir aplinkos veiksnius, sukeliančius stresą, pavojaus, rizikos ir poveikio sveikatai, taip pat kelių stresą sukeliančių veiksnių bendro poveikio vertinimo technologijos;

–  Cheminių medžiagų, teršalų ir kitų stresą sukeliančių veiksnių, įskaitant su klimato kaita susijusius ir aplinkos veiksnius, sukeliančius stresą, pavojaus, rizikos ir poveikio sveikatai, taip pat kelių stresą sukeliančių veiksnių bendro poveikio vertinimo saugios ir veiksmingos technologijos ir metodika;

–  aplinkos, profesiniai, socialiniai ir elgesio veiksniai, darantys poveikį žmonių fizinei ir psichikos sveikatai bei gerovei, taip pat jų tarpusavio ryšiams, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems ir nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms;

–  aplinkos, įskaitant apstatytą aplinką (projektavimas ir statyba), profesiniai, ekonominiai, politiniai, socialiniai ir elgesio veiksniai, darantys poveikį žmonių fizinei ir psichikos sveikatai bei gerovei, taip pat jų tarpusavio ryšiams, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems ir nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms ir žmonėms, turintiems negalią ar sutrikimą;

–  rizikos vertinimas, valdymas ir informavimas, taikant patobulintas priemones, skirtas įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti, įskaitant bandymų su gyvūnais alternatyvas;

–  rizikos vertinimas, valdymas ir informavimas, įskaitant keitimąsi informacija, taikant patobulintas priemones, skirtas įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti, įskaitant bandymų su gyvūnais alternatyvas;

–   pajėgumai ir infrastruktūra, skirta duomenims apie visus sveikatos veiksnius, įskaitant poveikį, sveikatą ir ligas, rinkti, dalytis ir derinti ES ir tarptautiniu lygmenimis;

–   pajėgumai ir infrastruktūra, skirta duomenims apie visus sveikatos veiksnius, įskaitant poveikį, sveikatą ir ligas, rinkti, dalytis ir derinti ES ir tarptautiniu lygmenimis;

–   sveikatinimas ir pirminės profilaktikos intervencinės priemonės.

–   sveikatinimas ir pirminės profilaktikos intervencinės priemonės.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.2.3.   Neužkrečiamosios ir retos ligos

1.2.3.   Neužkrečiamosios ir retos ligos

Neužkrečiamosios ligos, įskaitant retas ligas, kelia didelių problemų sveikatai ir visuomenei, todėl reikia efektyvesnių jų prevencijos, gydymo ir išgydymo metodų, įskaitant poreikiams individualizuotosios medicinos metodus.

Neužkrečiamosios ligos, įskaitant retas ligas, kelia didelių problemų sveikatai ir visuomenei, todėl reikia efektyvesnių jų prevencijos, diagnozės, gydymo ir išgydymo metodų, įskaitant tiksliosios medicinos metodus.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–  Ankstyvesnių ir tikslesnių diagnozių bei pacientų poreikiams pritaikyto gydymo diagnostika;

–  Ankstyvesnių ir tikslesnių diagnozių bei prie pacientų poreikių pritaikyto nevėluojančio gydymo diagnostika;

 

  infrastruktūra ir galimybės išnaudoti genominės medicinos pažangą ir paversti ją standartine klinikine praktika;

–   profilaktikos ir patikrinimo programos;

–   profilaktikos ir patikrinimo programos;

–   integruoti sprendimai, skirti savistabai, sveikatinimui, ligų profilaktikai, lėtinių ligų ir sergamumo keliomis ligomis valdymas;

–   integruoti sprendimai, skirti savistabai, sveikatinimui, ligų profilaktikai, lėtinių ligų ir sergamumo keliomis ligomis valdymas;

–  gydymas arba išgydymas, įskaitant farmakologinį ir nefarmakologinį gydymą;

– saugus, veiksmingas ir lengvai prieinamas gydymas, išgydymas ar kiti gydymo metodai, įskaitant farmakologinį ir nefarmakologinį gydymą;

–   palaikomoji slauga;

–   palaikomoji slauga;

 

  bendradarbiavimu grindžiami moksliniai tyrimai, susiję su molekuline, struktūrine ir ląstelių biologija, eksperimentiniais gydymo būdais, genetika, genomika ir žmogaus susirgimą vėžiu lemiančiais aplinkos veiksniais;

 

  genomikos ribos, epidemiologija, bioinformatika, patologija ir iššūkiai taikant tiksliąją mediciną retosioms ligoms gydyti, neurodegeneracinės ligos ir onkologija;

 

  sritys, kuriose klinikinis poreikis nėra iš esmės patenkintas, pavyzdžiui, retos vėžio formos, įskaitant pediatrinio vėžio formas;

–   Intervencinių priemonių ir sprendimų lyginamojo efektyvumo vertinimas;

–   Intervencinių priemonių ir sprendimų lyginamojo efektyvumo vertinimas;

–   mokslinių tyrimų įgyvendinimas siekiant didinti intervencines priemones sveikatos srityje ir remti jų panaudojimą sveikatos politikoje ir sistemose.

–   mokslinių tyrimų įgyvendinimas siekiant didinti intervencines priemones sveikatos srityje ir remti jų panaudojimą sveikatos politikoje ir sistemose.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.2.4.   Infekcinės ligos

1.2.4.   Infekcinės ligos

Apsaugoti žmones nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai yra pagrindinis visuomenės sveikatos uždavinys, skatinantis efektyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą ES ir pasaulio mastu. Veikla apims infekcinių ligų profilaktiką, pasirengimą joms, ankstyvąjį nustatymą, gydymą ir išgydymą, taip pat antimikrobinio atsparumo (AMR) problemos sprendimą vadovaujantis koncepcija „Viena sveikata“.

Apsaugoti žmones nuo užkrečiamų ligų ir tarpvalstybinių grėsmių sveikatai yra pagrindinis visuomenės sveikatos uždavinys, skatinantis efektyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą ES ir pasaulio mastu. Veikla apims infekcinių ligų profilaktiką, pasirengimą joms, ankstyvąjį nustatymą, gydymą ir išgydymą, taip pat antimikrobinio atsparumo (AMR) problemos sprendimą vadovaujantis koncepcija „Viena sveikata“. Tolesnis antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų, įskaitant superbakterijas, plitimas turės didelio neigiamo poveikio tiek ekonomikai, tiek aplinkai. Vienas iš šioje išlaidų kategorijoje nurodytų prioritetų taip pat bus jų vystymosi ir plitimo prevencija. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija nustatė apleistų ligų, kurioms dėl ribotų komercinių paskatų neskiriamos privačiojo sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus ir technologijas, sąrašą. Siekiant spręsti tokių su skurdu susijusių ir apleistų ligų problemą reikia platesnio užmojo viešojo sektoriaus investicijų.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–  Infekcinių ligų, įskaitant gyvūnų žmonėms perduodamas ligas (zoonozę) arba ligas, perduodamas žmonėms iš kitų aplinkos dalių (vandens, dirvožemio, augalų, maisto produktų), atsiradimo ar pakartotino atsiradimo ir paplitimo veiksniai;

–  infekcinių ligų, įskaitant gyvūnų ligų perdavimą žmonėms (zoonozės) arba ligas, perduodamas žmonėms iš kitų aplinkos dalių (vandens, dirvožemio, augalų, maisto produktų), atsiradimo ar pakartotino atsiradimo ir paplitimo veiksniai ir empirinių profilaktinių priemonių, kurios sumažina ligų perdavimą, įgyvendinimą;

–   infekcinių ligų, įskaitant antimikrobiniam poveikiui atsparius patogenus, su sveikata susijusias infekcijas, prognozė, ankstyvasis nustatymas ir stebėjimas bei su aplinka susiję veiksniai;

–   infekcinių ligų, įskaitant antimikrobiniam poveikiui atsparius patogenus, su sveikata susijusias infekcijas, prognozė, ankstyvasis nustatymas ir stebėjimas bei su aplinka susiję veiksniai;

–  vakcinos, infekcinių ligų, įskaitant sergamumą kitomis ligomis ir susijusias infekcijas, diagnostika, gydymas ir išgydymas;

  tinkama, saugi ir veiksminga diagnostika, medicinos technologijos, gydymas ir vakcinos, skirtos infekcinių ligų prevencijai ir profilaktikai, įskaitant naujų vakcinų mokslinius tyrimus ir kūrimą, pažangias imunizacijos technologijas ir norminius mokslus;

–   efektyvus pasirengimas sveikatos krizėms, reagavimo ir padėties atkūrimo priemonės ir strategijos, kurias įgyvendinant dalyvauja bendruomenės;

–   efektyvus pasirengimas sveikatos krizėms, reagavimo ir padėties atkūrimo priemonės ir strategijos, kurias įgyvendinant dalyvauja bendruomenės;

–   medicininių intervencinių priemonių įgyvendinimo ir panaudojimo klinikinėje praktikoje ir sveikatos sistemoje kliūtys;

–   medicininių intervencinių priemonių įgyvendinimo ir panaudojimo klinikinėje praktikoje ir sveikatos sistemoje kliūtys;

–  tarpvalstybiniai užkrečiamųjų ligų aspektai ir specifiniai iššūkiai mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kaip antai tropinės ligos.

–  tarpvalstybiniai užkrečiamųjų ligų aspektai ir specifiniai iššūkiai mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kaip antai apleistos tropinės ligos, AIDS, tuberkuliozė ir maliarija. Naujų infekcinių ligų gydymo metodų kūrimas siekiant užkirsti kelią atsparumui antimikrobinėms medžiagoms.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.2.5.   Sveikatos priežiūros ir slaugos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai

1.2.5.   Sveikatos priežiūros ir slaugos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai

Sveikatos technologijos ir priemonės yra labai svarbios visuomenės sveikatai; jomis reikšmingai prisidėta prie svarbių laimėjimų, pasiektų ES gyvenimo kokybės, žmonių sveikatos priežiūros ir slaugos srityse. Todėl pagrindinis strateginis uždavinys yra sukurti, išplėtoti, pateikti ir įgyvendinti tinkamas, patikimas, saugias ir ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūrai ir slaugai skirtas priemones ir technologijas atsižvelgiant į neįgaliųjų ir senėjančios visuomenės poreikius. Tos priemonės ir technologijos apima dirbtinį intelektą ir kitas skaitmenines technologijas, kurios yra gerokai tobulesnės nei esamos ir kuriomis skatinama konkurencinga ir tvari vertingas darbo vietas kurianti sveikatos pramonė. Europos sveikatos pramonė yra vienas iš svarbiausių ekonomikos sektorių ES, kuriam tenka 3 proc. BVP ir kuriame dirba 1,5 mln. žmonių.

Sveikatos technologijos ir priemonės yra labai svarbios visuomenės sveikatai; jomis reikšmingai prisidėta prie svarbių laimėjimų, pasiektų ES gyvenimo kokybės, žmonių sveikatos priežiūros ir slaugos srityse. Todėl pagrindinis strateginis uždavinys yra sukurti, išplėtoti, pateikti ir įgyvendinti tinkamas, patikimas, saugias ir ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūrai ir slaugai skirtas priemones ir technologijas atsižvelgiant į neįgaliųjų ir senėjančios visuomenės poreikius. Tos priemonės ir technologijos apima bazines didelio poveikio technologijas, dirbtinį intelektą, robotiką, didžiuosius duomenis, kvantinę technologiją ir kitas skaitmenines priemones ir technologijas, kurios yra gerokai tobulesnės nei esamos ir kuriomis skatinama konkurencinga ir tvari vertingas darbo vietas kurianti sveikatos pramonė. Europos sveikatos pramonė yra vienas iš svarbiausių ekonomikos sektorių ES, kuriam tenka 3 proc. BVP ir kuriame dirba 1,5 mln. žmonių.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–  Priemonės ir technologijos, taikomos visame sveikatos paslaugų spektre atsižvelgiant į informaciją apie sveikatos būklė, įskaitant bet kokį funkcinį sutrikimą;

–  priemonės ir technologijos, taikomos visame sveikatos paslaugų, įskaitant sveikatos technologijų gamybą, spektre atsižvelgiant į informaciją apie sveikatos būklė, įskaitant bet kokį funkcinį sutrikimą;

 

  dirbtinis intelektas ir robotika, skirti sveikatos technologijoms ir priemonėms;

–   integruotos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, skirti žmogaus sveikatai, įskaitant mobiliąsias ir telesveikatos priemones;

–   integruotos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, skirti žmogaus sveikatai, įskaitant mobiliąsias ir telesveikatos priemones;

 

  individualizuotos, skaitmeninės sveikatos priežiūros koncepcijos, grindžiamos suporuotais skaitmeniniais prietaisais, tiksliais duomenimis grindžiamais kompiuteriniais pagrindinių žmogaus kūno biologinių procesų modeliais, kurie sudaro sąlygas nustatyti kiekvienam žmogui geriausią terapiją ir prevencines sveikatos apsaugos ir priežiūros priemones;

–   sveikatos priežiūros ir slaugos technologijų ir priemonių bandymas realiomis sąlygomis, įskaitant klinikinius bandymus ir įgyvendinimo mokslinius tyrimus, didelio masto diegimas, optimizavimas ir inovacijų viešieji pirkimai;

–   sveikatos priežiūros ir slaugos technologijų ir priemonių bandymas realiomis sąlygomis, įskaitant klinikinius bandymus ir įgyvendinimo mokslinius tyrimus, didelio masto diegimas, optimizavimas ir inovacijų viešieji pirkimai;

–  novatoriški procesai ir paslaugos, skirtos sveikatos priežiūros ir slaugos priemonėms ir technologijoms kurti, gaminti ir greitai pateikti;

–  novatoriški procesai ir paslaugos, skirtos slaugos priemonėms, technologijoms, vaistams ir vakcinoms kurti, gaminti ir greitai pateikti;

–   sveikatos priežiūros ir slaugos priemonių ir technologijų saugumas, veiksmingumas ir kokybė, taip pat jų etinis teisinis ir socialinis poveikis;

–   sveikatos priežiūros ir slaugos priemonių ir technologijų saugumas, veiksmingumas ir kokybė, taip pat jų etinis teisinis ir socialinis poveikis;

–   sveikatos technologijoms ir priemonėms skirtas norminis mokslas.

–   sveikatos technologijoms ir priemonėms skirtas norminis mokslas;

 

  priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, kuriais siekiama padidinti medikų sprendimų saugumą.

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.2.6.   Sveikatos sistemos yra pagrindinė ES socialinių sistemų dalis;

1.2.6.   Sveikatos sistemos yra pagrindinė ES socialinių sistemų dalis;

2017 m. sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje dirbo 24 mln. žmonių. Pagrindinis prioritetas – užtikrinti sveikatos sistemų prieinamumą, ekonominį efektyvumą, atsparumą, tvarumą ir patikimumą, taip pat mažinti skirtumus, be kita ko, išnaudojant duomenimis pagrįstų ir skaitmeninių inovacijų potencialą siekiant geresnės sveikatos ir į žmogų orientuotos priežiūros ir remiantis atvirąja Europos duomenų infrastruktūra. Tai padės paskatinti sveikatos priežiūros ir slaugos srities skaitmeninę transformaciją.

2017 m. sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje dirbo 24 mln. žmonių. Pagrindinis prioritetas – užtikrinti sveikatos sistemų prieinamumą, ekonominį efektyvumą, atsparumą, tvarumą ir patikimumą, taip pat mažinti skirtumus, be kita ko, išnaudojant duomenimis pagrįstų ir skaitmeninių inovacijų potencialą siekiant geresnės sveikatos ir į žmogų orientuotos priežiūros ir remiantis atvirąja Europos duomenų infrastruktūra. Tai padės paskatinti sveikatos priežiūros ir slaugos srities skaitmeninę transformaciją. Būsima infrastruktūra turėtų būti grindžiama patikimomis saugyklomis, pvz., 5G diegimu, daiktų interneto plėtros sąlygomis ir itin našaus duomenų apdorojimo centrais.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–   Reformos Europos ir kitų šalių visuomenės sveikatos sistemose ir politikoje;

–   Reformos Europos ir kitų šalių visuomenės sveikatos sistemose ir politikoje;

–   nauji sveikatos priežiūros ir slaugos modeliai ir metodai, kuriuos galima perduoti iš vienos šalies (regiono) kitai šaliai (regionui) ir pritaikyti;

–   nauji sveikatos priežiūros ir slaugos modeliai ir metodai, kuriuos galima perduoti iš vienos šalies (regiono) kitai šaliai (regionui) ir pritaikyti;

–   sveikatos technologijų vertinimo tobulinimas;

–   sveikatos technologijų vertinimo tobulinimas;

–   sveikatos skirtumų raida ir efektyvus politinis atsakas;

–   sveikatos skirtumų raida ir efektyvus politinis atsakas;

–   būsima sveikatos priežiūros sektoriaus darbo jėga ir jos poreikiai;

–   būsima sveikatos priežiūros sektoriaus darbo jėga ir jos poreikiai;

 

  schemų, skirtų specializuotiems sveikatos priežiūros specialistų mokymams, mokymui ir techninės praktinės patirties tobulinimui, rengimas, taip pat nauji darbo metodai diegiant naujoves e. sveikatos ir sveikatos priežiūros srityse;

–  laiku atliekamas informacijos apie sveikatą tobulinimas ir duomenų apie sveikatą naudojimas, įskaitant elektronines ligos istorijas, skiriant tinkamą dėmesį saugumui, privatumui, suderinamumui, standartams, palyginamumui ir vientisumui;

–  informacijos apie sveikatą savalaikiškumo ir kokybės tobulinimas, taip pat veiksmingo duomenų apie sveikatą rinkimo infrastruktūros ir naudojimo tobulinimas, įskaitant elektronines ligos istorijas, skiriant tinkamą dėmesį saugumui, privatumui, suderinamumui, standartams, palyginamumui ir vientisumui; informacija apie sveikatą ir duomenų apie sveikatą naudojimas, įskaitant elektronines ligos istorijas, skiriant tinkamą dėmesį saugumui, pasitikėjimui, privatumui, suderinamumui, standartams, palyginamumui ir vientisumui;

–   sveikatos sistemų atsparumas mažinant krizių poveikį ir siekiant pritaikyti revoliucingąsias inovacijas;

–   sveikatos sistemų atsparumas mažinant krizių poveikį ir siekiant pritaikyti revoliucingąsias inovacijas;

–   sprendimai, skirti piliečių ir pacientų įgalinimui, savistabai ir ryšiams su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistais, siekiant labiau integruotos priežiūros ir į naudotoją orientuoto požiūrio;

–   sprendimai, skirti piliečių ir pacientų įgalinimui, savistabai ir ryšiams su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistais, siekiant labiau integruotos priežiūros ir į naudotoją orientuoto požiūrio;

–   duomenys, informacija, žinios ir geriausios patirties pavyzdžiai, gauti atlikus sveikatos sistemų tyrimus ES ir pasaulio mastu.

–   duomenys, informacija, žinios ir geriausios patirties pavyzdžiai, gauti atlikus sveikatos sistemų tyrimus ES ir pasaulio mastu.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 2 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  VEIKSMŲ GRUPĖ „ĮTRAUKI IR SAUGI VISUOMENĖ“

2.  VEIKSMŲ GRUPĖ „ĮTRAUKI IR KŪRYBIŠKA VISUOMENĖ“

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 2 punkto 2.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.1.   Paaiškinimas

2.1.   Paaiškinimas

ES remia unikalų ekonomikos augimo ir socialinės politikos derinimo būdą, kai pasiekiamas aukštas socialinės įtraukties lygis ir dalijamasi demokratijos, žmogaus teisių, lyčių lygybės ir turtingos įvairovės vertybėmis. Šis modelis nuolat kinta; ji taikant reikia reaguoti į iškylančius iššūkius, įskaitant globalizaciją ir technologinį pokytį. Europa taip pat turi spręsti uždavinius, susijusius su nuolatinėmis saugumo grėsmėmis. Teroristiniai išpuoliai ir radikalėjimas, kibernetinės atakos ir hibridinės grėsmės kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo, visuomenės dėl to patiria spaudimą.

ES remia unikalų klestėjimo, ekonomikos augimo ir tvarumo derinimo su socialine politika būdą, kai pasiekiamas aukštas socialinės įtraukties lygis ir dalijamasi demokratijos, žmogaus teisių, lyčių lygybės ir turtingos įvairovės vertybėmis. Šis modelis nuolat kinta; taikant reikia reaguoti į iškylančius iššūkius, įskaitant skaitmeninimą, globalizaciją ir technologijų raidą.

ES privalo skatinti integracinio ir tvaraus augimo modelį, kartu pasinaudodama technologinės pažangos teikiama nauda, didindama pasitikėjimą demokratiniu valdymu ir skatindama jo inovacijas, kovodama su nelygybe, nedarbu, atskirtimi, diskriminacija ir radikalėjimu, užtikrindama žmogaus teises, puoselėdama kultūrinę įvairovę ir Europos kultūros paveldą bei suteikdama piliečiams galių socialinių inovacijų priemonėmis. Migracijos valdymas ir migrantų integracija ir toliau išlieka prioritetiniais klausimais. Mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmuo socialinių ir humanitarinių mokslų srityje sprendžiat šiuos uždavinius ir įgyvendinant ES tikslus yra labai svarbus.

ES privalo skatinti integracinio ir tvaraus augimo modelį, kartu pasinaudodama technologinės pažangos teikiama nauda, didindama pasitikėjimą demokratiniu valdymu ir skatindama jo inovacijas, kovodama su nelygybe, nedarbu, atskirtimi, diskriminacija ir radikalėjimu, užtikrindama žmogaus teises, puoselėdama kultūrinę įvairovę ir Europos kultūros paveldą bei suteikdama piliečiams galių socialinių inovacijų priemonėmis. Migracijos valdymas ir migrantų integracija ir toliau išlieka prioritetiniais klausimais.

 

Mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmuo socialinių ir humanitarinių mokslų srityje bei kultūros ir kūrybos sektoriuje sprendžiant šiuos uždavinius ir įgyvendinant ES tikslus yra labai svarbus. Dėl plataus jų spektro, dydžio ir poveikio vykstant šiuolaikinei skaitmeninei transformacijai šie sektoriai labai prisideda prie mūsų ekonomikos. Socialinių ir technologijų inovacijų tarpusavio ryšiai yra sudėtingi ir jų raida dažniausiai nėra linijinė, todėl reikia toliau vykdyti mokslinius tyrimus, įskaitant tarpsektorinius ir daugiadalykinius mokslinius tyrimus, susijusius su visų rūšių finansuojamų inovacijų ir veiklos plėtojimu, siekiant paskatinti veiksmingą jų plėtojimą ateityje.

Europos piliečius, valstybines institucijas ir ekonomiką reikia apsaugoti nuo nuolatinės organizuoto nusikalstamumo grėsmės, įskaitant neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais, narkotikais ir žmonėmis. Taip pat labai svarbu stiprinti apsaugą ir saugumą užtikrinant geresnį sienų valdymą. Vykstant ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimui, kibernetinių nusikaltimų skaičius didėja, o su jais susijusi rizika darosi vis įvairesnė. Europai reikia toliau stengti gerinti kibernetinį saugumą, skaitmeninių duomenų privatumą, asmens duomenų apsaugą ir kovoti su klaidingos ir kenksmingos informacijos skleidimu siekiant apsaugoti demokratijos ir ekonomikos stabilumą. Galiausiai reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų apribotas ekstremalių oro sąlygų poveikis gyvybei ir pragyvenimo šaltiniams, kuris vis stiprėja dėl klimato kaitos, pvz., potvynių, audrų ar sausrų, dėl kurių kyla miško gaisrai, dirvožemio degradacijos ir kitų gaivalinių nelaimių, pvz., žemės drebėjimų. Gaivalinės ar žmogaus sukeltos nelaimės gali kelti grėsmę svarbioms visuomenės funkcijoms, pvz., sveikatos, energijos tiekimo ir valdymo.

 

Atsižvelgiant į problemų mastą, sudėtingumą ir tarptautinį pobūdį, ES reikia imtis daugialypių veiksmų. Tokius svarbius socialinius, politinius, kultūrinius ir ekonominius klausimus, taip pat saugumo problemas sprendžiant tik nacionaliniu lygmeniu kiltų pavojus, kad ištekliai bus naudojami neefektyviai ir bus taikomi suskaidyti metodai ir nevienodi žinių ir pajėgumų standartai.

 

Saugumo moksliniai tyrimai yra vieni iš platesnio masto visaapimančių ES veiksmų reaguojant į grėsmes saugumui. Jie prisideda prie pajėgumų stiprinimo proceso sudarant sąlygas būsimomis technologijomis ir programomis užpildyti politikos formuotojų ir praktikų nustatytas pajėgumų spragas. Mokslinių tyrimų finansavimas pagal ES bendrąją programą jau sudaro apie 50 proc. viso viešojo finansavimo, ES skiriamo saugumo tyrimams. Visapusiškai bus panaudotos turimos priemonės, įskaitant Europos kosmoso programą (GALILEO, EGNOS, „Copernicus“, Europos informacijos apie padėtį kosmose sistema, vyriausybinis palydovinis ryšys). Sinergijos siekiama veikla, kuri remiama vykdant ES finansuojamus gynybos mokslinius tyrimus; dėl jos išvengiama finansavimo dubliavimo. Tarpvalstybiniu bendradarbiavimu prisidedama prie Europos bendrosios saugumo rinkos kūrimo ir pramonės veiklos rezultatų, kuriais grindžiama ES autonomija, gerinimo.

 

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, vykdoma įgyvendinant šią visuotinę užduotį, bus derinama su Komisijos prioritetais: demokratinių pokyčių; darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos; teisingumas ir pagrindinės teisės; migracijos; glaudesnės ir teisingesnės ekonominės ir pinigų sąjungos; bendrosios skaitmeninės rinkos. Tai atitiks Romos darbotvarkėje nustatytą įsipareigojimą dirbti siekiant socialinės Europos ir Sąjungos, kuri saugo kultūros paveldą ir skatina kultūrinę įvairovę. Taip pat bus remiamas Europos socialinių teisių ramstis ir Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos. Saugumo moksliniai tyrimai vykdomi įgyvendinant Romos darbotvarkėje nustatytą įsipareigojimą dirbti siekiant saugios ir apsaugotos Europos, prisidedant prie tikrosios ir efektyvios saugumo sąjungos. Bus panaudojama sinergija su Teisingumo programa bei Teisių ir vertybių programa, kuriomis remiama veikla teisės kreiptis į teismą, aukų teisių, lyčių lygybės, nediskriminavimo, duomenų apsaugos ir Europos pilietybės skatinimo srityse.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, vykdoma įgyvendinant šią visuotinę užduotį, bus derinama su Komisijos prioritetais: demokratinių pokyčių; darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos; teisingumas ir pagrindinės teisės; migracijos; glaudesnės ir teisingesnės ekonominės ir pinigų sąjungos; bendrosios skaitmeninės rinkos. Tai atitiks Romos darbotvarkėje nustatytą įsipareigojimą dirbti siekiant socialinės Europos ir Sąjungos, kuri saugo kultūros paveldą ir skatina kultūrinę įvairovę. Taip pat bus remiamas Europos socialinių teisių ramstis.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 1-ąjį DVT – jokio skurdo; 4-ojo DVT – kokybiškas švietimas: DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ąjį DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 10-ąjį DVT – skirtumų mažinimas; 11-ąjį DVT – tvarūs miestai ir bendruomenės; 16-ąjį DVT – taika, teisingumas ir stiprios institucijos.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 1-ąjį DVT – jokio skurdo; 4-ąjį DVT – kokybiškas švietimas: 5-ąjį DVT – lyčių lygybė; 8-ąjį DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ąjį DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 10-ąjį DVT – skirtumų mažinimas; 11-ąjį DVT – tvarūs miestai ir bendruomenės; 12-ąjį DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba; 16-ąjį DVT – taika, teisingumas ir stiprios institucijos, 17-ąjį DVT – partnerystė siekiant tikslų.

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.1 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–  Demokratijos istorija, raida ir veiksmingumas skirtingais lygmenimis ir įvairiomis formomis; skaitmeninimo aspektai ir komunikacijos socialiniuose tinkluose poveikis, švietimo ir jaunimo politikos kaip demokratinės pilietybės kertinio akmens vaidmuo;

–  demokratijos istorija, raida ir veiksmingumas skirtingais lygmenimis ir įvairiomis formomis, pavyzdžiui, kultūrų dialogo judėjimai, tautų bendradarbiavimas ir religijų taika; skaitmeninimo aspektai, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos ir skaitmeninėmis priemonėmis, komunikacijos socialiniuose tinkluose poveikis ir švietimo, jaunimo politikos ir dalyvavimo kultūriniame gyvenime kaip demokratinės pilietybės kertinio akmens vaidmuo;

–  novatoriški metodai, kuriais remiamas demokratinio valdymo skaidrumas, aktyvumas, atskaitingumas, efektyvumas ir teisėtumas pagrindinių teisių ir teisinės valstybės požiūriu;

–  novatoriški metodai, kuriais remiamas demokratinio valdymo skaidrumas, aktyvumas, atskaitingumas, efektyvumas ir teisėtumas, įskaitant kovą su korupcija, visapusiškai paisant pagrindinių ir žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų;

 

  technologijų poveikis atskirų asmenų gyvenimo būdui ir elgesiui;

–  strategijos, kuriomis siekiama spręsti populizmo, ekstremizmo, radikalėjimo, terorizmo problemas, įtraukiant ir pasitelkiant nusivylusius ir atskirtyje likusius piliečius;

–  strategijos, kuriomis siekiama spręsti populizmo, ekstremizmo, radikalėjimo, diskriminacijos, neapykantą kurstančių kalbų ir terorizmo problemas, veiksmingai įtraukiant, įgalinant ir pasitelkiant nusivylusius, pažeidžiamus ir atskirtyje likusius piliečius;

 

  nauji būdai reaguojant į imigracijos ir ksenofobijos sąsajas ir siekiant panaikinti migracijos priežastis;

–   geresnis žurnalistikos standartų ir naudotojų sukurto turinio vaidmens suvokimas itin susietoje visuomenėje ir kovos su dezinformacija kūrimas;

–   geresnis žurnalistikos standartų ir naudotojų sukurto turinio vaidmens suvokimas itin susietoje visuomenėje ir kovos su dezinformacija kūrimas;

–   daugiakultūrės pilietybės it tapatybių vaidmuo, susijęs su demokratine pilietybe ir politiniu aktyvumu;

–   daugiakultūrės pilietybės it tapatybių vaidmuo, susijęs su demokratine pilietybe ir politiniu aktyvumu;

–   technologinės ir mokslinės pažangos, įskaitant didelius duomenų kiekius, internetinius socialinius tinklus ir dirbtinį intelektą, poveikis demokratijai;

–   technologinės ir mokslinės pažangos, įskaitant didelius duomenų kiekius, internetinius socialinius tinklus ir dirbtinį intelektą, poveikis demokratijai;

–   patariamoji ir dalyvaujamoji demokratija bei aktyvi ir įtrauki pilietybė, įskaitant skaitmeninį aspektą;

–   patariamoji ir dalyvaujamoji demokratija bei aktyvi ir įtrauki pilietybė, įskaitant skaitmeninį aspektą;

–   Ekonominės ir socialinės nelygybės poveikis politiniam aktyvumui ir demokratijai parodant, kaip nelygybės mažinimas ir kova su visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją lyties pagrindu, gali stiprinti demokratiją.

–   Ekonominės ir socialinės nelygybės poveikis politiniam aktyvumui ir demokratijai parodant, kaip nelygybės mažinimas ir kova su visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją lyties pagrindu, gali stiprinti demokratiją;

 

  naujas požiūris į mokslo diplomatiją.

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.2 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.2.2.  Kultūros paveldas

2.2.2.  Kultūra ir kūrybiškumas

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.2.2.   Kultūros paveldas

2.2.2.   Kultūros paveldas

 

Europos kultūros ir kūrybos sektorius sujungia meną, kultūrą, verslą ir technologijas. Be to, visų pirma skaitmeninimo srityje kultūros ir kūrybos pramonės sektoriai atlieka labai svarbų vaidmenį Europos reindustrializacijoje, skatina augimą ir jų strateginė padėtis gali lemti naujovių sklaidą kituose sektoriuose, kaip antai turizmo, mažmeninės prekybos ir skaitmeninių technologijų bei inžinerijos. Programoje „Europos horizontas“ kūrybiškumas ir dizainas bus kompleksinis klausimas, kuris bus integruotas į per visą programą įgyvendinamus projektus, siekiant remti naujas technologijas, verslo modelius ir kompetencijas, taip pat padės paversti kūrybiškus ir tarpdalykinius sprendimo būdus ekonominę ir socialinę vertę turinčiais produktais.

Kultūros paveldas yra mūsų gyvenimo pagrindas, prasmingas bendruomenėms, grupėms ir visuomenėms ir suteikiantis priklausymo jausmą. Tai – tiltas, jungiantis mūsų visuomenių praeitį ir ateitį. Jis yra vietos ekonomikos varomoji jėga ir galingas kūrybinio ir kultūros sektorių įkvėpimo šaltinis. Viso mūsų kultūros paveldo potencialo prieinamumas, išsaugojimas, apsaugojimas, atkūrimas, permąstymas ir panaudojimas yra svarbūs uždaviniai šiandieninei kartai ir būsimoms kartoms. Kultūros paveldas yra pagrindinis informacijos ir įkvėpimo šaltinis menų, tradicinių amatų, kultūros, verslo ir kūrybiniam sektoriams, kurie skatina tvarų ekonomikos augimą, naujų darbo vietų kūrimą ir išorės prekybą.

Kultūros paveldas yra sudedamoji kultūros ir kūrybos sektorių dalis. Kultūros paveldas yra praeities pėdsakai ir reiškiniai, įgiję prasmę bendruomenėms, grupėms ir visuomenėms, jų naudojami bei suteikiantys priklausymo jausmą. Tai – tiltas, jungiantis mūsų visuomenių praeitį ir ateitį. Jis yra vietos ekonomikos varomoji jėga ir galingas kūrybinio ir kultūros sektoriaus įkvėpimo šaltinis. Viso mūsų kultūros paveldo potencialo prieinamumas, išsaugojimas, apsaugojimas, atkūrimas, permąstymas ir panaudojimas yra svarbūs uždaviniai šiandieninei kartai ir būsimoms kartoms. Kultūros paveldas yra pagrindinis informacijos ir įkvėpimo šaltinis menų, tradicinių amatų, kultūros, kūrybos ir verslo sektoriams, kurie skatina tvarų ekonomikos augimą, naujų darbo vietų kūrimą ir išorės prekybą.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–   Paveldo tyrimai ir mokslai, taikant moderniausias technologijas, be kita ko, ir skaitmenines;

–   Paveldo tyrimai ir mokslai, taikant moderniausias technologijas, be kita ko, ir skaitmenines;

–  galimybė susipažinti su kultūros paveldu ir juo dalytis taikant novatoriškus modelius ir naudojimo būdus bei dalyvaujamojo valdymo modelius;

–  galimybė susipažinti su kultūros paveldu ir susijusia informacija bei jais dalytis taikant novatoriškus modelius ir naudojimo būdus bei dalyvaujamojo valdymo modelius;

–   susieti kultūros paveldą su naujais kūrybiniais sektoriais;

–   susieti kultūros paveldą su naujais kūrybiniais sektoriais;

–  kultūros paveldo indėlis į darnų vystymąsi išsaugant, apsaugant ir atkuriant kultūrinę aplinką, o ES laikant paveldu pagrįstų inovacijų ir kultūrinio turizmo laboratorija;

–  kultūros paveldo indėlis į darnų vystymąsi išsaugant, apsaugant, plėtojant ir atkuriant kultūrinę aplinką, o ES laikant paveldu pagrįstų inovacijų ir kultūrinio turizmo laboratorija;

–  kultūros paveldo ir kalbų išsaugojimas, apsaugojimas, stiprinimas ir atkūrimas taikant moderniausias technologijas, be kita ko, ir skaitmenines;

–  kultūros paveldo, kalbų ir tradicinių įgūdžių ir amatų išsaugojimas, apsaugojimas, stiprinimas ir atkūrimas taikant moderniausias technologijas, be kita ko, ir skaitmenines;

–  tradicijų, elgsenos modelių, vertybių suvokimo ir įsitikinimų bei priklausymo jausmo poveikis.

– pliuralistinių ir įvairių tradicijų, papročių, vertybių suvokimo ir su jomis susijusių įsitikinimų svarba vystantis bendruomenėms;

 

  Europos kultūros paveldo debesijos, kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiavimo erdvės, kuria naudojantis būtų suteikiama galimybė naudotis kultūros paveldu pasitelkiant naujas technologijas, taip pat skatinamas ir palengvinamas praktinės patirties ir įgūdžių perdavimas, suteikiama galimybė kurti atskiras darbo grupes ir projektų struktūras ir teikiamos Europos kultūros debesijos paslaugos, kaip atsvara komercinėmis debesijos paslaugomis, sukūrimas. Prieš imantis šių veiksmų bus atliktas poveikio vertinimas.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.2.3.  Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai

2.2.3.  Socialiniai, kultūros ir ekonominiai pokyčiai

Europos visuomenės išgyvena didelį socialinį ir ekonominį virsmą, ypač dėl globalizacijos ir technologinių inovacijų. Kartu daugumoje Europos šalių padidėjo pajamų skirtumai14. Siekiant skatinti integracinį augimą ir panaikinti skirtumus, didinti našumą (be kita ko, tobulinant jo matavimą) ir žmogiškąjį kapitalą, spręsti migracijos ir integracijos problemas bei remti kartų solidarumą ir socialinį judumą, reikalinga į ateitį orientuota politika. Kad ateitis būtų teisingesnė ir klestinti, reikalingos švietimo ir mokymo sistemos.

Europos visuomenės išgyvena didelį socialinį, kultūrinį ir ekonominį virsmą, ypač dėl globalizacijos ir technologinių inovacijų. Kartu daugumoje Europos šalių padidėjo pajamų skirtumai14. Siekiant skatinti integracinį augimą ir panaikinti skirtumus, didinti našumą (be kita ko, tobulinant jo matavimą) ir žmogiškąjį kapitalą, gerinti piliečių gyvenimo ir darbo sąlygas, spręsti migracijos ir integracijos problemas bei remti kartų solidarumą, socialinį judumą ir kultūrinę integraciją, reikalinga į ateitį orientuota politika. Kad ateitis būtų teisingesnė ir klestinti, reikalingos prieinamos, novatoriškos ir kokybiškos švietimo ir mokymo sistemos.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–   Žinių bazė rekomendacijoms dėl investicijų ir politikos, ypač švietimo ir mokymo srityje, siekiant didelės pridėtinės vertės įgūdžių, našumo, socialinio judumo, ekonomikos augimo, socialinių inovacijų ir darbo vietų kūrimo. Švietimo ir mokymo vaidmuo mažinant skirtumus;

–   Žinių bazė rekomendacijoms dėl investicijų ir politikos, ypač švietimo ir mokymo srityje, siekiant didelės pridėtinės vertės įgūdžių, našumo, socialinio judumo, ekonomikos augimo, socialinių inovacijų ir darbo vietų kūrimo. Švietimo ir mokymo vaidmuo mažinant skirtumus;

 

  įvairių mokslo sričių tyrimai, apimantys technologinių permainų ekonominį, kultūrinį ir socialinį poveikį;

–  ne vien BVP rodikliais pagrįstas socialinis tvarumas, ypač į nauji ekonomikos ir verslo modeliai ir naujos finansinės technologijos;

–  ne vien BVP rodikliais pagrįstas socialinis tvarumas, ypač nauji ekonomikos ir verslo modeliai, pvz., socialinė ekonomika, ir naujos finansinės technologijos;

–  statistinės ir kitos ekonominės priemonės, padedančios geriau suprasti ekonomikos augimą ir inovacijas, kai našumas didėja vangiai;

–  statistinės ir kitos ekonominės bei kiekybinės priemonės, padedančios geriau suprasti ekonomikos augimą ir inovacijas, kai našumas didėja vangiai;

–   nauji darbo tipai, darbo vaidmuo, darbo rinkos ir pajamų tendencijos ir pokyčiai šiuolaikinėse visuomenėse ir jų poveikis pajamų pasiskirstymui, nediskriminavimas, įskaitant lyčių lygybę ir socialinę įtrauktį;

–   nauji darbo tipai, darbo vaidmuo, darbo rinkos ir pajamų tendencijos ir pokyčiai šiuolaikinėse visuomenėse ir jų poveikis pajamų pasiskirstymui, nediskriminavimas, įskaitant lyčių lygybę ir socialinę įtrauktį;

–  mokesčių ir išmokų sistemos kartu su socialinės apsaugos ir socialinių investicijų politika, siekiant panaikinti skirtumus ir spręsti neigiamo technologijų, demografijos ir įvairovės poveikio klausimus;

–  mokesčių ir išmokų sistemos kartu su socialinės apsaugos ir socialinių investicijų politika, mokesčių rojai ir mokestinis teisingumas siekiant panaikinti skirtumus ir spręsti neigiamo technologijų, demografijos ir įvairovės poveikio klausimus;

 

  reagavimo į demografinius pokyčius strategijos, urbanizacija lyginant su migracija iš kaimo vietovių, kova su socialine ir ekonomine atskirtimi ir gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas, taip pat naudojant naujausią technologiją ir skaitmeninius sprendimus;

–   žmonių judumas pasaulio ir vietos mastu siekiant geresnio migracijos valdymo, migrantų, taip pat pabėgėlių integracijos; tarptautinių įsipareigojimų laikymasis ir pagarba žmogaus teisėms; didesnės ir geresnės galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą, dalyvauti mokyme, gauti rėmimo paslaugas, aktyvi ir įtrauki pilietybė, ypač pažeidžiamiems asmenims;

–   žmonių judumas pasaulio ir vietos mastu siekiant geresnio migracijos valdymo, migrantų, taip pat pabėgėlių integracijos; tarptautinių įsipareigojimų laikymasis ir pagarba žmogaus teisėms; didesnės ir geresnės galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą, dalyvauti mokyme, gauti rėmimo paslaugas, aktyvi ir įtrauki pilietybė, ypač pažeidžiamiems asmenims;

–   švietimo ir mokymo sistemos, skatinančios ir geriausiai išnaudojančios ES skaitmeninę transformaciją, taip pat valdančios riziką, kylančią dėl pasaulinių tarpusavio sąsajų ir technologinių inovacijų, ypač internete kylančią riziką, etinių klausimų, socialinių ir ekonominių skirtumų bei radikalių pokyčių rinkose;

–   švietimo ir mokymo sistemos, skatinančios ir geriausiai išnaudojančios ES skaitmeninę transformaciją, taip pat valdančios riziką, kylančią dėl pasaulinių tarpusavio sąsajų ir technologinių inovacijų, ypač internete kylančią riziką, etinių klausimų, socialinių ir ekonominių skirtumų bei radikalių pokyčių rinkose;

–  viešųjų institucijų modernizavimas tenkinant piliečių lūkesčius dėl paslaugų teikimo, skaidrumo, prieinamumo, atvirumo, atskaitomybės ir orientavimosi į naudotoją;

–  viešųjų institucijų modernizavimas tenkinant piliečių lūkesčius ir poreikius dėl paslaugų teikimo, skaidrumo, prieinamumo, atvirumo, atskaitomybės ir orientavimosi į naudotoją;

–  teisingumo sistemų efektyvumas ir geresnės galimybės įgyvendinti teisę kreiptis į teismą remiantis teismo nepriklausomumo ir teisinės valstybės principais ir taikant teisingus, veiksmingus ir skaidrius procesinius metodus civilinėse ir baudžiamosiose bylose.

–  teisingumo sistemų efektyvumas ir geresnės galimybės įgyvendinti teisę kreiptis į teismą remiantis teismo nepriklausomumo ir teisinės valstybės principais ir taikant teisingus, veiksmingus, prieinamus ir skaidrius procesinius metodus civilinėse ir baudžiamosiose bylose;

 

  esamos ir atsirandančios lyčių nelygybės sričių ir poreikių, susijusių su pasaulinėmis permainomis, nustatymas bei naujoviškų kovos su lyčių stereotipais ir šališkumu dėl lyties metodų kūrimas.

__________________

__________________

14 OECD „Understanding The Socio-Economic Divide in Europe“, 26 January 2017.

14 EBPO „Socialinio ir ekonominio atotrūkio Europoje supratimas“ (angl. „Understanding The Socio-Economic Divide in Europe“), 2017 m. sausio 17 d.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.2.4.  Nelaimėms atsparios visuomenės

2.2.4.  Socialiniai ir humanitariniai mokslai

Gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių šaltiniai yra įvairūs – tai gali būti teroristiniai išpuoliai, su klimato kaita susiję ir kiti ekstremalūs įvykiai (įskaitant įvykius dėl pakilusio jūros lygio), miško gaisrai, karščio bangos, potvyniai, žemės drebėjimai, cunamiai ir ugnikalnių išsiveržimai, vandens krizės, oro sąlygos, nelaimingi atsitikimai gamyboje ir eismo nelaimės, cheminiai, biologiniai, radiologiniai ir branduoliniai įvykiai, taip pat įvykiai dėl pakopinio rizikos poveikio. Tikslas yra užkirsti kelią žūtims, žalai sveikatai ir aplinkai, nelaimių sukeltai ekonominiai ir materialinei žalai ir sumažinti jos mastą, užtikrinti maisto saugą, gerinti supratimą apie nelaimių riziką ir ją mažinti, dalytis su nelaimėmis susijusia patirtimi.

 

 

Socialiniai mokslai ir humanitariniai moksliniai tyrimai turi būti integruojami į visus programos „Europos horizontas“ prioritetus ir prisidėti prie įrodymais pagrįsto politikos formavimo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Greta šios integracijos turi būti teikiama speciali parama pagal toliau nurodytas bendras kryptis, taip pat remiamas politikos formavimas.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

  Technologijos ir pajėgumai tiems, kurie pirmieji imasi padarinių likvidavimo veiksmų kritinėse situacijose ir ištikus nelaimėms;

 

  visuomenės pajėgumai geriau valdyti ir mažinti nelaimių riziką, be kita ko, taikant gamtinius sprendimus, gerinant prevenciją, pasirengimą ir reagavimą į esamą ir naują riziką;

 

  įrangos ir procedūrų sąveikumas siekiant palengvinti tarpvalstybinį operatyvinį bendradarbiavimą ir integruota ES rinka.

 

 

  socialinės, ekonominės ir politinės įtraukties analizė ir plėtojimas bei tarpkultūrinė dinamika Europoje ir su tarptautiniais partneriais;

 

  geresnis Europos visuomenės pokyčių ir jų poveikio supratimas;

 

  didžiausių iššūkių, susijusių su Europos socialinės sanglaudos, imigracijos, integracijos, demografinių pokyčių, senėjančios visuomenės ir negalios, švietimo bei kovos su skurdu ir socialine atskirtimi modeliais, sprendimas;

 

  parama moksliniams tyrimams siekiant suprasti įvairių bendruomenių, regionų ir tautų tapatybę ir ryšį.

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.2.5.  Apsauga ir saugumas

Išbraukta.

Reikia apsaugoti piliečius nuo nusikalstamos veikos, taip pat teroristinių veiksmų, keliamų grėsmių ir hibridinių grėsmių saugumui ir į šias grėsmes reaguoti; apsaugoti žmones, viešąsias erdves ir svarbią infrastruktūrą ir nuo fizinių (įskaitant cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius įvykius), ir nuo kibernetinių atakų; kovoti su terorizmu ir radikalėjimu, be kita ko, suprasti teroristines idėjas ir įsitikinimus ir su jais kovoti; užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams, įskaitant kibernetinius nusikaltimus, ir organizuotam nusikalstamumui ir su jais kovoti; teikti paramą nukentėjusiesiems; sekti nusikalstamus finansinius srautus; remti duomenų naudojimą teisėsaugos tikslais ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą vykdant teisėsaugos veiklą; remti ES oro, sausumos ir jūrų sienų valdymą kontroliuojant žmonių ir prekių srautus. Labai svarbu išsaugoti lankstumą, kad būtų galima greitai reaguoti į galimas naujas saugumo problemas.

 

Bendros kryptys

 

  Novatoriški metodai ir technologijos saugumo specialistams (pvz., policijos pajėgoms, sienų ir pakrančių apsaugos tarnyboms, muitinėms), visuomenės sveikatos specialistams, infrastruktūros valdytojams ir atviras erdves valdantiems subjektams;

 

  nusikalstamumo ir smurtinio radikalėjimo žmogiškasis ir socialinis aspektai, susiję su asmenimis, kurie dalyvauja ar gali dalyvauti tokioje veikloje, bei asmenimis, kuriems buvo daromas ar gali būti daromas poveikis;

 

  piliečių, viešųjų institucijų ir pramonės mąstysena, siekiant užkirsti kelią naujai saugumo rizikai ir mažinti esamą riziką, įskaitant riziką, kurią kelia naujos technologijos, pvz., dirbtinis intelektas;

 

  kova su dezinformacija ir klaidinančia informacija, kuri gali daryti poreikį saugumui;

 

  įrangos ir procedūrų sąveikumas siekiant palengvinti tarpvalstybinį ir tarpžinybinį operatyvinį bendradarbiavimą ir sukurti integruotą ES rinką.

 

  asmens duomenų apsaugos užtikrinimas teisėsaugos veikloje, ypač atsižvelgiant į sparčią technologinę plėtrą.

 

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.2.6.  kibernetinis saugumas.

Išbraukta.

Kenksminga veikla kibernetinėje erdvėje kelia grėsmę ne tik mūsų ekonomikai, bet ir pačiam mūsų demokratijos, laisvių ir vertybių funkcionavimui. Kibernetinė grėsmė dažnai keliama nusikalstamais tikslais (norint pasipelnyti), tačiau motyvai gali būti ir politiniai bei strateginiai. Mūsų ateities saugumas ir klestėjimas priklauso nuo mūsų gebėjimo apsaugoti ES nuo kibernetinių grėsmių. Vykstant skaitmeninei transformacijai reikia iš esmės stiprinti kibernetinį saugumą, užtikrinti didelio skaičiaus daiktų interneto įrenginių, kuriuos numatoma prijungti prie interneto, įskaitant prietaisus, kontroliuojančius elektros tinklus, automobilius ir transporto tinklus, ligonines, finansus, viešąsias institucijas, gamyklas ir namus, apsaugą. Europa privalo didinti atsparumą kibernetinėms atakoms ir kurti efektyvias nuo kibernetinių atakų atgrasančias priemones.

 

Bendros kryptys

 

  Technologijos visoje skaitmeninėje vertės grandinėje (nuo saugių komponentų iki kriptografijos bei atsikuriančiosios programinės įrangos ir tinklų);

 

  technologijos, skirtos esamoms kibernetinio saugumo grėsmių problemoms spręsti, būsimiems poreikiams prognozuoti ir pramonės konkurencingumui išlaikyti;

 

  Europos kibernetinio saugumo kompetencijos tinklas ir kompetencijos centras.

 

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 2 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  VEIKSMŲ GRUPĖ „SAUGI VISUOMENĖ“

 

2a.1 Pagrindas

 

Atsižvelgiant į pokyčius ir stiprėjančią pasaulio regionų tarpusavio priklausomybę bei grėsmes, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kuriais siekiama užtikrinti Europos saugumą, tenka ypač svarbus vaidmuo.

 

Nepaisant to, kad Europoje nevyksta didelio masto karinių agresijų, jau dabar reikia reaguoti į iššūkius, kylančius dėl naujų grėsmių saugumui. Įvairaus pobūdžio teroristiniai išpuoliai ir smurtinis radikalėjimas, taip pat kibernetinės atakos ir hibridinės grėsmės kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo ir visuomenė dėl to patiria spaudimą. ES turi spręsti šias problemas ir užtikrinti visuomenės saugumą, kartu išsaugodama asmens laisvę ir pagrindines teises.

 

Moksliniai tyrimai saugumo srityje yra sudedamoji platesnio masto ES pastangų dalis sprendžiant šį ir kitus iššūkius. Jie prisideda prie pajėgumų stiprinimo proceso, sudarydami sąlygas būsimomis technologijomis, sprendimais ir programomis užpildyti politikos formuotojų ir galutinių naudotojų, visų pirma valdžios institucijų, nustatytas spragas.

 

Tokie moksliniai tyrimai ir inovacijos atitinka Romos darbotvarkėje nustatytą įsipareigojimą dirbti siekiant saugios ir apsaugotos Europos, prisidedant prie saugumo sąjungos. Bus panaudojama sinergija su Teisingumo programa bei Teisių ir vertybių programa, kuriomis remiama veikla tokiose srityse, kaip teisė kreiptis į teismą, aukų teisės, lyčių lygybė, nediskriminavimas, duomenų apsauga ir Europos pilietybės skatinimas.

 

Bus visapusiškai panaudotos turimos priemonės, įskaitant Europos kosmoso programą (GALILEO, EGNOS, „Copernicus“, Europos informacijos apie padėtį kosmose sistema, vyriausybinis palydovinis ryšys).

 

Europai reikia toliau dėti pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, siekiant gerinti kibernetinį saugumą, skaitmeninių duomenų privatumą, asmens duomenų apsaugą ir kovojant su klaidingos ir kenksmingos informacijos skleidimu, kad būtų apsaugota gerovė, demokratija ir ekonomikos stabilumas. Terorizmas, smurtinis radikalėjimas, smurtas dėl ideologinių motyvų, neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, kibernetiniai išpuoliai, organizuotas nusikalstamumas, mokesčių vengimas ir nusikaltimai aplinkai bei nelaimės yra keletas sričių, kuriose reikia imtis veiksmų pagal šią veiksmų grupę.

 

Siekiant numatyti riziką ir grėsmes, užkirsti joms kelią ir jas valdyti, būtina ne tik įsipareigoti atlikti mokslinius tyrimus, bet ir toliau kurti ir tobulinti naujoviškas technologijas, sprendimus, prognozavimo priemones ir žinias, skatinti paslaugų teikėjų ir visuomeninių naudotojų bendradarbiavimą, rasti sprendimo būdus, užkirsti kelią privatumo pažeidimams ir žmogaus teisių pažeidimams ir kovoti su jais, kartu užtikrinant Europos piliečių individualias teises ir laisvę.

 

Siekiant padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų papildomumą, viešojo saugumo valdžios institucijos turi būti skatinamos stiprinti daugialypius ir tarptautinius mainus ir bendradarbiavimą. Viešojo saugumo institucijos skatinamos dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, kad būtų toliau dedamos pastangos bendradarbiauti ir bendrauti visais tinkamais lygmenimis, keistis duomenimis, naudotis bendrais technologijų, procedūrų, įrangos standartais ir naujausiais nusikalstamumą tiriančių mokslų rezultatais bei rengti mokymus, taip pat skatinamos labiau išnaudoti ekspertinių žinių teikiamus privalumus.

 

Be to, turi būti plėtojami viešieji pirkimai siekiant remti prototipus ir sudaryti palankesnes sąlygas viešojo sektoriaus subjektams išbandyti ir įsigyti novatoriškus produktus prieš jų pateikimą į rinką.

 

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 1-ąjį DVT – jokio skurdo; 4-ąjį DVT – kokybiškas švietimas: 8-ąjį DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ąjį DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 10-ąjį DVT – skirtumų mažinimas; 11-ąjį DVT – tvarūs miestai ir bendruomenės; 16-ąjį DVT – taika, teisingumas ir stiprios institucijos.

 

2a.2 Intervencinių priemonių sritys

 

2a.2.1 Organizuotas nusikalstamumas, Terorizmas, ekstremizmas, radikalėjimas ir smurtas dėl ideologinių motyvų

 

Organizuotas nusikalstamumas, terorizmas, ekstremizmas, smurtinis radikalėjimas ir smurtas dėl ideologinių motyvų kelia didelį pavojų piliečiams, taip pat Europos visuomenei, ekonomikai ir demokratiniam stabilumui. Šiuos nusikaltimus gali padaryti tiek pavieniai asmenys, tiek gerai organizuotos nusikalstamos struktūros, veikiančios ir tarptautiniu mastu. Moksliniai tyrimai ir inovacijos, taip pat ir humanitarinių mokslų ir technologijų srityse, turi padėti nustatyti tokių nusikaltėlių veiklą, užkirsti jai kelią ir kovoti su ja.

 

Bendros kryptys

 

– nusikalstamumo ir smurtinio radikalėjimo žmogiškasis ir socialinis aspektai, susiję su asmenimis, kurie dalyvauja ar gali dalyvauti tokioje veikloje, bei asmenimis, kuriems buvo daromas ar gali būti daromas poveikis;

 

– naujoviški metodai ir technologijos, kuriomis užtikrinama saugumo srities galutinių naudotojų, ypač viešojo saugumo institucijų apsauga;

 

– veiklos, kuria apsaugoma infrastruktūra, atviros ir viešos erdvės, technologijos ir standartai;

 

– bandymų vykdyti sunkius ir organizuotus nusikaltimus, skatinti radikalėjimą dėl ideologinių motyvų, taip pat smurto ir terorizmo bandymų ir tokių nusikaltimų vykdytojų nuspėjimas, nustatymas, prevencija ir apsauga nuo tokių nusikaltimų, įskaitant paramą jų aukoms;

 

2a.2.2 Sienų apsaugos valdymas

 

Norint didinti saugą ir saugumą ES, būtini moksliniai tyrimai ir inovacijos, kuriais būtų siekiama stiprinti sienų apsaugos ir valdymo gebėjimus. Tai apima (oro, sausumos, jūros) teritorijos išžvalgymą ir stebėjimą, stabilų bendradarbiavimą ir keitimąsi duomenimis su užsienio valdžios institucijomis, įskaitant gebėjimus užtikrinti sąveiką su vietos, regioniniais, nacionaliniais ir tarptautiniais vadovavimo, kontrolės ir ryšių centrais, taip pat sienos apsaugos sprendimo būdų įgyvendinimą, reagavimą į incidentus, rizikos nustatymą ir nusikaltimų prevenciją. Taip pat reikia įtraukti mokslinius tyrimus apie nuspėjimo politiką ir algoritmais pagrįstas išankstinio perspėjimo programas, automatizuoto stebėjimo technologijas, kuriose naudojami įvairių rūšių jutikliai, kartu paisant pagrindinių teisių. Vertinant jų poveikį ir potencialą, kad būtų galima stiprinti veiksmus ir sprendimus saugumo srityje, kartu reikia atsižvelgti į tai, kad technologijos ir įranga turėtų padėti užtikrinti subjektų, besiartinančių prie išorės sienų, visų pirma sausuma ir jūra, integralumą.

 

Moksliniais tyrimais reikėtų skatinti gerinti integruotą Europos sienų valdymą, be kita ko, intensyviau bendradarbiaujant su šalimis kandidatėmis, potencialiomis kandidatėmis ir ES kaimynystės politikos valstybėmis. Tai taip pat prisidės prie ES pastangų valdyti migraciją.

 

Bendros kryptys

 

– Nustatyti suklastotus ir kitaip padirbtus dokumentus;

 

– nustatyti neteisėto asmenų ir prekių vežimo atvejus;

 

– stiprinti gebėjimus reaguoti į incidentus, įvykstančius prie sienų;

 

– atnaujinti pasienio ruožo išžvalgymo ir stebėjimo įrangą;

 

– gerinti abiejų šalių saugumo institucijų tiesioginį bendradarbiavimą atitinkamoje pasienio teritorijoje, kad tarpvalstybinėmis priemonėmis būtų užtikrintas tęstinis nusikaltėlių ir įtariamųjų persekiojimas.

 

2a.2.3 Kibernetinis saugumas, privatumas, duomenų apsauga

 

Piktavališka ir priešiška kibernetinė veikla kelia pavojų mūsų visuomenei ir piliečiams, stabiliam ir saugiam valdžios įstaigų ir institucijų veikimui, ekonomikai, taip pat labai svarbiam Europos demokratinių institucijų veikimui, mūsų laisvėms ir vertybėms. Su valdžios institucijomis susijusių incidentų jau pasitaikė ir tikėtina, kad jų daugės atsižvelgiant į didėjantį skaitmeninių ir kibernetinių taikomųjų programų integravimą į administracines ir ekonomines procedūras, taip pat privataus ir individualaus naudojimo srityje.

 

Kibernetinių nusikaltimų daugėja, susijusi rizika tampa įvairesnė, nes ekonomika ir visuomenė skaitmeninama toliau. Europai reikia toliau stengtis gerinti kibernetinį saugumą, skaitmeninį privatumą, asmens duomenų apsaugą ir kovoti su neteisingos ir žalingos informacijos sklaida siekiant apsaugoti demokratinį ir ekonominį stabilumą.

 

Saugumas ir klestėjimas ateityje priklausys nuo geresnių gebėjimų apsaugoti ES nuo tokių grėsmių, užkirsti kelią piktavališkai kibernetinei veiklai, ją nustatyti ir kovoti su ja, o tam dažnai reikia glaudaus ir greito tarpvalstybinio bendradarbiavimo. Ypač vykstant skaitmeninei transformacijai reikia iš esmės stiprinti kibernetinį saugumą, kad būtų galima užtikrinti didelio skaičiaus daiktų interneto įrenginių, kuriuos numatoma prijungti prie interneto, apsaugą. Europa privalo ir toliau dėti visas pastangas užtikrinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams ir skatinti veiksmingą atgrasymą.

 

Bendros kryptys

 

– Kova su dezinformacija ir melagingomis naujienomis, kurios gali daryti poveikį saugumui, įskaitant rinkimų registracijos ir vertinimo bei balsų skaičiavimo sistemų ir ryšių apsaugą (rinkimų saugumas); pajėgumų nustatyti manipuliavimo šaltinius plėtojimas, kartu išsaugant žodžio laisvę ir galimybę gauti informaciją;

 

– nustatymo, prevencijos, gynybos ir kovos technologijų plėtimas;

 

– valdžios institucijų gebėjimų iššifruoti ir atkoduoti kibernetinius išpuolius stiprinimas;

 

– neteisėtų elektroninių mokėjimo būdų ir finansavimo srautų nustatymo ir stebėjimo technologijos;

 

– atsakingų institucijų, ypač Europos policijos biuro, Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros, mokslinių ir technologinių gebėjimų didinimas;

 

– asmens duomenų apsaugos užtikrinimas teisėsaugos veikloje, ypač atsižvelgiant į sparčią technologinę plėtrą;

 

– technologijos visoje skaitmeninėje vertės grandinėje (nuo saugių komponentų iki kriptografijos, paskirstytojo registro technologijų, elgesiu pagrįstos saugumo ir atsikuriančiosios programinės įrangos ir tinklų);

 

– technologijos, metodai ir geriausia praktika, skirti kibernetinio saugumo grėsmių problemoms spręsti, užkirsti joms kelią, jas sumažinti ir po jų atsigauti, būsimiems poreikiams prognozuoti ir pramonės konkurencingumui išlaikyti, užtikrinant didelį prieinamumą, įskaitant žinių ir supratimo apie kibernetiniam saugumui kylančią riziką ir pasekmes gerinimą;

 

– asmens duomenų apsaugos gerinimas skatinant naudoti nesudėtingus sprendimus piliečių ir vartotojų naudojamiems prietaisams;

 

– saugios programinės ir aparatinės įrangos kūrimas ir bandymo įrenginiai, skirti programinės ir aparatinės įrangos saugumui patikrinti.

 

2a.2.4 Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga ir reagavimo į nelaimes gerinimas

 

Naujos technologijos, procesai, metodai ir specialiai skirti gebėjimai padės apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, įskaitant e. infrastruktūrą, sistemas ir paslaugas, būtinas tinkamam visuomenės ir ekonomikos veikimui, įskaitant komunikacijas, transportą, finansus, sveikatą, maistą, vandenį, energiją, logistiką ir tiekimo tinklus bei aplinką.

 

Nelaimės kyla dėl įvairių priežasčių, jos gali būti gaivalinės, žmogaus sukeltos ar atsirandančios dėl pakopinės rizikos. Reikia dėti pastangas, kad būtų apribotas nelaimių poveikis gyvybei ir pragyvenimo šaltiniams. Siekiamas tikslas – užkirsti kelią žalą sveikatai ir aplinkai, ekonominei ir materialinei žalai ir tokią žalą apriboti, taip pat užtikrinti maisto ir vaistų tiekimą, saugumą ir pagrindines ryšio priemones.

 

Bendros kryptys

 

– technologijos ir pajėgumai tiems, kurie pirmieji imasi padarinių likvidavimo veiksmų kritinėse situacijose ir ištikus nelaimėms, įskaitant pagalbą nelaimių aukoms ir ankstyvojo perspėjimo sistemas;

 

– visuomenės pajėgumai geriau valdyti ir mažinti nelaimių riziką, be kita ko, taikant praktine patirtimi apie gamtą ir bendruomenes pagrįstus sprendimus, gerinant prevenciją, pasirengimą ir reagavimą į esamą ir naują riziką, įvairių infrastruktūros objektų atsparumo didinimą, šiuo tikslu pasitelkiant ir nelaimėms atsparias institucines, politines ir valdymo struktūras;

 

– paieškos ir gelbėjimo įrangos, transporto priemonių, tiekimo ir pajėgų judėjimo gebėjimų didinimas;

 

– technologijos, įranga ir procedūros siekiant užkirsti kelią pandemijų proveržiui arba jas sulaikyti;

 

– daugiapakopių viešųjų įspėjimo sistemų tobulinimas, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamus asmenis;

 

– specializuotų oro ir antžeminių transporto priemonių prieinamumo kovai su didelio masto ir miško gaisrais didinimas, taip pat jų spartaus dislokavimo gerinimas.

 

2a.2.5 Piratavimas ir produktų klastotės

 

Kova su piratavimu ir produktų klastotėmis išlieka rimta Europos ekonomikos, kultūros ir kūrybos pramonės sektorių bei piliečių problema. Dėl šios neteisėtos veiklos prarandama daug mokesčių, pajamų ir asmeninių pajamų, taip pat kyla pavojus užimtumui Europoje.

 

Dėl trūkumų turinčių produktų kyla pavojus, kad bus padaryta žala asmenims ir turtui. Tokį poveikį reikia šalinti, be to, reikia rasti kovos su piratavimu ir produktų klastojimu sprendimo būdus, taip pat įpareigoti atitinkamas valdžios institucijas bendradarbiaujant užkirsti kelią šiems nusikaltimams, įskaitant susijusią neteisėtą veiklą, juos nustatyti, tirti ir kovoti su jais.

 

Taip pat reikia imtis veiksmų siekiant didinti intelektinės nuosavybės apsaugą.

 

Bendros kryptys

 

– Skatinimas taikyti metodus, kuriais nustatomi produktai;

 

– originalių dalių ir prekių apsaugos didinimas;

 

– technologijos, kuriomis kontroliuojami vežami produktai (tikruoju laiku) ir keitimasis duomenimis tarp gamintojų, vežėjų, muitinės ir gavėjų.

 

2a.2.6 Sąjungos išorės saugumo politikos rėmimas pasitelkiant konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą

 

Siekiant remti Sąjungos išorės saugumo politiką sprendžiant civilinius uždavinius nuo civilinės saugos iki humanitarinės pagalbos, sienų valdymo ar taikos palaikymo ir padėties po krizės stabilizavimo, įskaitant konfliktų prevenciją, taikos kūrimą ir tarpininkavimą, reikalingi moksliniai tyrimai, naujos technologijos, pajėgumai ir sprendimai.

 

Bendros kryptys

 

– Tyrimai konfliktų sprendimo ir taikos bei teisingumo atkūrimo, ankstyvo konflikto veiksnių nustatymo ir atkuriamojo teisingumo modelių poveikio srityse;

 

– civilinių ir karinių pajėgumų sąveikumo sprendžiant civilinius uždavinius nuo civilinės saugos iki humanitarinės pagalbos, sienų valdymo ar taikos palaikymo skatinimas;

 

– technologinė plėtra dvejopo naudojimo technologijų srityje, kad būtų pagerintas civilinės saugos ir ginkluotųjų pajėgų operacinis suderinamumas bei civilinės saugos pajėgų tarpusavio operacinis suderinamumas visame pasaulyje, taip pat patikimumas, organizaciniai, teisiniai ir etiniai aspektai, sprendžiami prekybos klausimai, apsaugomas informacijos konfidencialumas bei vientisumas ir gerinama galimybė atsekti visus sandorius ir tvarkymo veiksmus;

 

– civilinių misijų vadovavimo ir kontrolės pajėgumų plėtojimas.

 

2a.2.7 Koordinavimo, bendradarbiavimo ir sinergijos skatinimas

 

Norint užtikrinti gebėjimą taikyti valdžios institucijų tarpusavyje naudojamas procedūras, jas valdyti, kontroliuoti ir joms vadovauti, reikalingos naujausios technologijos ir standartai. Turi būti siekiama aprūpinti valdžios institucijas ir kitas dislokuojamas pajėgas keičiama įranga, siekiant integruoti ES masto standartines procedūras, susijusias su operacijomis, reagavimu, pranešimu ir keitimusi duomenimis.

 

Agentūroms turi būti skirtas tinkamas biudžetas, siekiant toliau skatinti jų gebėjimą dalyvauti, įskaitant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžeto lėšas, ir siekiant valdyti susijusius projektus, keistis informacija apie poreikius, rezultatus ir užmojus, taip pat bendradarbiauti ir koordinuoti pastangas su kitomis agentūromis ir tam tikromis ne ES institucijomis, pvz., Kovos su terorizmu grupe ir Interpolu. Su saugumo srities moksliniais tyrimais ir inovacijomis visų pirma susijęs Europos policijos koledžas, Europos aviacijos saugos agentūra, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, Europos jūrų saugumo agentūra, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra, Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Europos policijos biuras, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos Sąjungos palydovų centras.

 

Siekiant stiprinti sąveiką su ES finansuojamais gynybos srities moksliniais tyrimais, turėtų būti sukurti civilinės paskirties mainų ir konsultavimosi mechanizmai, kuriuose dalyvautų institucijos, susijusios su gynybos moksliniais tyrimais.

 

Standartams teks svarbus vaidmuo, kadangi juos pasitelkiant užtikrinama bendras plėtojimas, gamyba ir įgyvendinimas, taip pat gebėjimas keistis paslaugomis, procedūromis, technologijomis ir įranga, jų sąveikumas ir suderinamumas.

 

Bendros kryptys

 

– Technologijos ir įranga, atitinkanti pagrindinius veikimo reikalavimus, kurią vienodai turi taikyti visos valstybių narių to paties tipo institucijos (policija, gelbėjimo, nelaimių valdymo, ryšių ir pan. tarnybos);

 

– įrangos ir procedūrų sąveikumas siekiant palengvinti tarpvalstybinius ir tarpžinybinius gebėjimus.

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  VEIKSMŲ GRUPĖ „SKAITMENINĖ EKONOMIKA IR PRAMONĖ“

3.  VEIKSMŲ GRUPĖ „SKAITMENINĖ EKONOMIKA, PRAMONĖ ir KOSMOSAS“

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.1.   Paaiškinimas

3.1.   Paaiškinimas

Siekdama užtikrinti pramonės konkurencingumą ir pajėgumą įveikti ateities pasaulinius uždavinius, ES privalo sustiprinti ir palaikyti pramonės sektoriaus pajėgumus svarbiausiose srityse, kuriomis grindžiamas mūsų ekonomikos ir visuomenės pertvarkymas.

Siekdama užtikrinti pramonės konkurencingumą ir pajėgumą įveikti ateities pasaulinius uždavinius, ES privalo sustiprinti ir palaikyti pramonės sektoriaus pajėgumus svarbiausiose srityse, kuriomis grindžiamas mūsų ekonomikos ir visuomenės pertvarkymas.

ES pramonės įmonėse sukuriama viena iš penkių darbo vietų ir du trečdaliai privataus sektoriaus MTTP investicijų, kurios sukuria 80 proc. ES eksporto. Nauja inovacijų banga, apimanti fizinių ir skaitmeninių technologijų sujungimą, paskatins didžiules galimybes ES pramonei ir pagerins ES piliečių gyvenimo kokybę.

ES pramonės įmonėse sukuriama viena iš penkių darbo vietų ir du trečdaliai privataus sektoriaus MTTP investicijų, kurios sukuria 80 proc. ES eksporto. Nauja inovacijų banga, apimanti fizinių ir skaitmeninių technologijų sujungimą, paskatins didžiules galimybes ES pramonei ir pagerins ES piliečių gyvenimo kokybę.

Skaitmeninimas – svarbus variklis. Kadangi jis sparčiai auga visuose sektoriuose, investicijos į prioritetines sritis – nuo dirbtinio intelekto iki naujos kartos interneto, itin našaus skaičiavimo, fotonikos ir nanoelektronikos tampa būtini stiprinant ekonomiką ir užtikrinant visuomenės tvarumą. Investicijos į IRT, jų kūrimas ir naudojimasis labai paskatina ES ekonomikos augimą, kuris vien tik nuo 2001 iki 2011 m. padidėjo 30 proc.

Skaitmeninimas – svarbus variklis. Kadangi jis sparčiai auga visuose sektoriuose, investicijos į prioritetines sritis – nuo dirbtinio intelekto iki naujos kartos interneto, itin našaus skaičiavimo, fotonikos, kvantinių technologijų, nanoelektronikos, išmaniųjų duomenų ir kt. tampa būtini stiprinant ekonomiką ir užtikrinant visuomenės tvarumą. Investicijos į IRT, jų kūrimas ir naudojimasis labai paskatina ES ekonomikos augimą, kuris vien tik nuo 2001 iki 2011 m. padidėjo 30 proc.

Bazinės didelio poveikio technologijos15 palaiko skaitmeninio ir fizinio pasaulio susiliejimą, kuris yra pagrindinis šios naujos pasaulinės inovacijų bangos pagrindas. Investavimas į bazinių didelio poveikio technologijų kūrimą, demonstravimą ir diegimą bei saugaus, tvaraus ir įperkamo žaliavų ir pažangiųjų medžiagų tiekimo užtikrinimas apsaugos ES strateginį savarankiškumą ir padės ES pramonei reikšmingai sumažinti anglies ir aplinkosauginį pėdsaką.

Bazinės didelio poveikio technologijos15 palaiko skaitmeninio ir fizinio pasaulio susiliejimą, kuris yra pagrindinis šios naujos pasaulinės inovacijų bangos pagrindas. Investavimas į bazinių didelio poveikio technologijų kūrimą, demonstravimą, diegimą ir standartizavimą bei saugaus, tvaraus ir įperkamo žaliavų ir pažangiųjų medžiagų gavimo, naudojimo ir valdymo užtikrinimas apsaugos ES strateginį savarankiškumą ir padės ES pramonei reikšmingai sumažinti anglies ir aplinkosauginį pėdsaką, o kartu ir kaštus visuomenei, kiek tai susiję su išoriniu poveikiu.

Konkrečios ateities ir naujos technologijos taip pat gali būti tinkami siekiai.

Konkrečios ateities ir naujos technologijos taip pat turėtų būti vystomos kaip pagrindas, kuriuo būtų grindžiamos tolesnės proveržio inovacijos.

Kosmosas yra strategiškai svarbi sritis; beveik 10 proc. ES BVP priklauso nuo kosminių paslaugų naudojimo. ES išplėtotas pasaulinio lygio kosmoso sektorius, kuriame veikia stipri palydovų gamybos pramonė ir dinamiškas galutinės grandies paslaugų sektorius. Kosmosas suteikia svarbias komunikacijos, navigacijos ir stebėjimo priemones ir atveria daugybę verslo galimybių, ypač kartu panaudojant skaitmenines technologijas ir kitus duomenų šaltinius. ES turi kiek įmanoma pasinaudoti šiomis galimybėmis, visiškai išnaudodama savo kosmines programas „Copernicus“, EGNOS ir „Galileo“ ir apsaugodama kosmoso ir žemės infrastruktūras nuo kosmoso grėsmių.

Kosmosas yra strategiškai svarbi sritis; beveik 10 proc. ES BVP priklauso nuo kosminių paslaugų naudojimo. ES išplėtotas pasaulinio lygio kosmoso sektorius, kuriame veikia stipri palydovų gamybos pramonė ir dinamiškas galutinės grandies paslaugų sektorius. Kosmosas suteikia svarbias komunikacijos, navigacijos ir stebėjimo priemones ir atveria daugybę mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslo galimybių, ypač kartu panaudojant skaitmenines technologijas ir kitus duomenų šaltinius. ES turi kiek įmanoma pasinaudoti šiomis galimybėmis, visiškai išnaudodama savo kosmines programas „Copernicus“, EGNOS ir „Galileo“, taip pat skatindama, be kita ko, plėtoti galutinės grandies sektorių ir galutiniams naudotojams skirtas taikomąsias programas, ir apsaugodama kosmoso ir žemės infrastruktūras nuo kosmoso grėsmių.

ES turi išskirtinę galimybę tapti pasaulio lydere ir padidinti savo dalį pasaulio rinkose parodydama, kaip skaitmeninė transformacija, lyderystė bazinėse didelio poveikio ir kosmoso technologijose, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio, žiedinės ekonomikos ir konkurencingumas gali vienas kitą papildyti panaudojant mokslo ir technologijų pažangumą.

ES turi išskirtinę galimybę tapti pasaulio lydere ir padidinti savo dalį pasaulio rinkose parodydama, kaip skaitmeninė transformacija ir lyderystė bazinių didelio poveikio ir kosmoso technologijų srityje padeda šalinti kliūtis perėjimui prie ŠESD neišskiriančios ekonomikos, įskaitant mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijas, ekologija grindžiamą ir žiedinę ekonomiką, užtikrinant konkurencingumą ir visuomenės supratimą apie šias technologijas ir pažangą.

Siekiant įgyvendinti skaitmeninę, žiedinę, mažo anglies dioksido kiekio ir netaršią ekonomiką, reikalingi veiksmai ES lygmeniu dėl vertės grandinės sudėtingumo, sisteminio ir daugiadalykio technologijų pobūdžio bei didelių jų plėtros sąnaudų, taip pat dėl poreikio spręsti įvairius sektorius apimančias problemas. ES turi užtikrinti, kad visi pramonės dalyviai ir visuomenė plačiąja prasme galėtų pasinaudoti pažangiomis ir švariomis technologijomis bei skaitmeninimu. Nepakanka vien tik sukurti technologijas. Į pramonę orientuotos infrastruktūros, įskaitant bandomąsias linijas, sukurs sąlygas ES įmonėms, ypač MVĮ įdiegti šias technologijas ir pagerinti savo inovacijų veiksmingumą.

Siekiant įgyvendinti skaitmeninę, žiedinę, mažo anglies dioksido kiekio ir netaršią ekonomiką, reikalingi veiksmai ES lygmeniu dėl vertės grandinės sudėtingumo, sisteminio ir daugiadalykio technologijų pobūdžio bei didelių jų plėtros sąnaudų, taip pat dėl poreikio spręsti įvairius sektorius apimančias problemas. ES turi užtikrinti, kad visi pramonės dalyviai ir visuomenė plačiąja prasme galėtų pasinaudoti pažangiomis ir švariomis technologijomis bei skaitmeninimu. Nepakanka vien tik sukurti technologijas. Nauji tvarūs verslo modeliai, į pramonę orientuotos infrastruktūros, įskaitant bandomąsias linijas, sukurs sąlygas ES įmonėms, ypač MVĮ įdiegti šias technologijas ir pagerinti savo inovacijų veiksmingumą. Šiame kontekste kultūros ir kūrybos sektoriai taip pat atlieka svarbų vaidmenį kaip skaitmeninės transformacijos ir IRT grindžiamų inovacijų Europoje varomoji jėga.

Tvirtas pramonės indėlis tampa vis svarbesnis nustatant prioritetus ir plėtojant mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, didinant viešojo finansavimo sverto poveikį ir užtikrinant rezultatų panaudojimą. Visuomenės išreikštas supratimas ir pritarimas yra pagrindiniai sėkmės veiksniai, taip pat naujas pramonei aktualių įgūdžių ir standartizacijos darbotvarkės klausimas.

Todėl tvirtas pramonės indėlis tampa vis svarbesnis nustatant prioritetus ir plėtojant mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, didinant papildomo viešojo ir privačiojo finansavimo sverto poveikį ir užtikrinant rezultatų panaudojimą. Visuomenės išreikštas supratimas ir pritarimas yra pagrindiniai sėkmės veiksniai, taip pat naujas pramonei aktualių įgūdžių ir standartizacijos darbotvarkės klausimas.

Suderinus skaitmeninių, bazinių didelio poveikio ir kosmoso technologijų, taip pat tvaraus žaliavų tiekimo veiklą, bus galima taikyti sistemingesnį požiūrį ir pasiekti spartesnę bei išsamesnę skaitmeninę ir pramoninę transformaciją. Taip bus užtikrinta, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos šiose srityse įsijungs į ES pramonės, skaitmeninimo, aplinkos apsaugos, energetikos ir klimato, žiedinės ekonomikos, žaliavų ir pažangiųjų medžiagų bei kosmoso politiką ir prisidės prie jos.

Suderinus skaitmeninių, bazinių didelio poveikio ir kosmoso technologijų, taip pat tvaraus žaliavų tiekimo veiklą, bus galima taikyti sistemingesnį požiūrį ir pasiekti spartesnę bei išsamesnę skaitmeninę ir pramoninę transformaciją. Taip bus užtikrinta, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos šiose srityse įsijungs į ES pramonės, skaitmeninimo, aplinkos apsaugos, energetikos ir klimato, judumo, žiedinės ekonomikos, žaliavų ir pažangiųjų medžiagų bei kosmoso politiką ir prisidės prie jos.

Papildomumas bus užtikrintas įgyvendinant veiksmus pagal Skaitmeninės Europos programą, kad būtų laikomasi abiejų programų ribų žymėjimo ir išvengta bet kokio dubliavimo.

Papildomumas bus užtikrintas įgyvendinant veiksmus pagal Skaitmeninės Europos programą, kad būtų laikomasi abiejų programų ribų žymėjimo ir išvengta bet kokio dubliavimo.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 8-ojo DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ojo DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 12-ojo DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba; 13-ojo DVT – klimato politikos veiksmai.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 8-ojo DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ojo DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 12-ojo DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba; 13-ojo DVT – klimato politikos veiksmai.

__________________

__________________

15 Ateities bazinės didelio poveikio technologijos apima pažangiąsias medžiagas ir nanotechnologiją, fotoniką ir mikroelektroniką bei nanoelektroniką, gyvybės mokslų technologijas, pažangiąją gamybą ir perdirbimą, dirbtinį intelektą ir skaitmeninį saugumą bei junglumą.

15 Ateities bazinės didelio poveikio technologijos apima pažangiąsias medžiagas ir nanotechnologiją, fotoniką ir mikroelektroniką bei nanoelektroniką, gyvybės mokslų technologijas, pažangiąją gamybą ir perdirbimą, dirbtinį intelektą ir skaitmeninį saugumą bei junglumą.

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.2.1.   Gamybos technologijos

3.2.1.   Gamybos technologijos

Gamyba yra pagrindinis ES užimtumo ir klestėjimo veiksnys, sukuriantis daugiau kaip tris ketvirtadalius ES eksporto pasaulio mastu ir daugiau kaip 100 mln. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Pagrindinis ES gamybos iššūkis yra konkurencingo išsaugojimas pasaulio mastu, naudojant pažangesnius ir labiau pritaikytus didelės pridėtinės vertės produktus. Kūrybiniai ir kultūriniai ištekliai bus labai svarbūs kuriant pridėtinę vertę.

Gamyba yra pagrindinis ES užimtumo ir klestėjimo veiksnys, sukuriantis daugiau kaip tris ketvirtadalius ES eksporto pasaulio mastu ir daugiau kaip 100 mln. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Pagrindinis ES gamybos sektoriaus iššūkis yra konkurencingumo išsaugojimas pasaulio mastu, naudojant pažangesnius, labiau pritaikytus, energiją ir išteklius efektyviau vartojančius didelės pridėtinės vertės produktus, sumažinus jų anglies pėdsaką, įskaitant dėl jų atsirandančias atliekas ir taršą. Kūrybiniai ir kultūriniai ištekliai bei socialinių ir humanitarinių mokslų teikiamas supratimas apie technologijų ir žmonių santykį taip pat bus labai svarbūs siekiant šių tikslų.

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–  Pažangios gamybos technologijos, tokios kaip priedų gamyba, pramoninė robotika, žmogaus integruotos gamybos sistemos, taip pat skatinamos per ES į pramonę orientuotų infrastruktūrų tinklą;

–  Pažangios gamybos technologijos, tokios kaip priedų gamyba, modeliavimas, simuliacijos, pramoninė automatizacija ir robotika, žmogaus integruotos gamybos sistemos, taip pat skatinamos per ES į pramonę orientuotų infrastruktūrų tinklą;

–  proveržio inovacijos, vertės grandinėje naudojant įvairias didelio poveikio technologijas, pavyzdžiui, konvergencines technologijas, dirbtinį intelektą, duomenų analizę, pramoninius robotus, biologinę gamybą, pažangias baterijų technologijas;

–  proveržio inovacijos, vertės grandinėje naudojant įvairias didelio poveikio technologijas, pavyzdžiui, konvergencines technologijas, dirbtinį intelektą, duomenų analizę, pramoninius robotus, tvarią biologinę gamybą, pažangias baterijų technologijas;

–  įgūdžiai ir darbo vietos, visiškai pritaikyti prie naujų technologijų, atitinkantys Europos socialines vertybes;

–  įgūdžiai ir darbo vietos, visiškai pritaikyti prie naujų technologijų, įskaitant ergonomiką, ir atitinkantys Europos socialines vertybes bei reikmes;

–  lankstūs, didelio tikslumo, pagrįsti nuline defektų galimybe ir atliekų negeneruojantys išmanūs įrenginiai bei pažangios gamybos sistemos, atitinkančios klientų poreikius;

–  lankstūs, didelio tikslumo, pagrįsti nuline defektų galimybe, atliekų negeneruojantys ir efektyviai energiją vartojantys išmanūs įrenginiai bei pažangios gamybos sistemos, atitinkančios klientų poreikius;

–   pažangios inovacijos, diegiamos tyrinėjant statybos aikšteles, visiškai automatizuojant montavimą vietoje ir naudojant surenkamus komponentus.

–   pažangios inovacijos, diegiamos tyrinėjant statybos aikšteles, visiškai automatizuojant montavimą vietoje ir naudojant surenkamus komponentus.

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.2 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant ES konkurencingumo, bus labai svarbu išlaikyti ir savarankiškai plėtoti esminių elektroninių technologijų, tokių kaip fotonikos ir mikroelektronikos bei nanoelektronikos, programinės įrangos ir sistemų svarius projektavimo ir gamybos pajėgumus bei juos integruoti, taip pat šioms paskirtims panaudoti pažangiąsias medžiagas.

Siekiant ES konkurencingumo, bus labai svarbu išlaikyti ir savarankiškai plėtoti esminių elektroninių technologijų, tokių kaip fotonikos ir mikroelektronikos bei nanoelektronikos, programinės įrangos ir sistemų svarius projektavimo ir gamybos pajėgumus, juos integruoti ir standartizuoti, taip pat šioms paskirtims panaudoti pažangiąsias medžiagas. Bazinėms didelio poveikio skaitmeninėms technologijoms tenka itin svarbus vaidmuo siekiant užpildyti atotrūkį tarp pažangiausių mokslinių tyrimų ir rinkas kuriančių inovacijų.

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.2 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Nanoelektronikos projektavimo ir apdorojimo idėjos, atitinkančios skaitmeninės transformacijos specialiuosius reikalavimus ir pasaulinius uždavinius funkcionalumo, energijos suvartojimo ir integravimo prasme;

–  Nanoelektronikos projektavimo ir apdorojimo idėjos, atitinkančios skaitmeninės transformacijos specialiuosius reikalavimus ir pasaulinius uždavinius našumo, funkcionalumo, dalijimosi energija bei vartojimo efektyvumo ir integravimo prasme;

–  jutiklių technologijos ir jų integravimas į skaičiavimo vienetus kaip daiktų interneto įgyvendinimo priemonę, įskaitant lanksčių ir suderinamų medžiagų, skirtų žmogui patogiems sąveikaujantiems objektams, novatoriškus sprendimus;

–  jutiklių technologijos ir jų integravimas į skaičiavimo vienetus kaip daiktų interneto įgyvendinimo priemonę, įskaitant lanksčių ir suderinamų medžiagų, skirtų saugiems, patikimiems, žmogui ir aplinkai palankiems sąveikaujantiems objektams, novatoriškus sprendimus;

–   technologijos, papildančios arba pakeičiančios nanoelektroniką, pvz., neuromorfiniai kompiuteriniai prietaisai, naudojantys dirbtinį intelektą, arba integruoti kvantiniai skaičiavimai;

–   technologijos, papildančios arba pakeičiančios nanoelektroniką, pvz., neuromorfiniai kompiuteriniai prietaisai, naudojantys dirbtinį intelektą, arba integruoti kvantiniai skaičiavimai;

–  kompiuterių architektūros ir mažos galios procesoriai daugeliui taikomųjų programų, įskaitant tinklo paribio kompiuteriją, pramonės skaitmeninimą, didelius duomenis ir debesies technologiją, išmaniąją energetiką ir susietąjį ir automatizuotą vairavimą;

–  kompiuterių architektūros ir mažos galios procesoriai daugeliui taikomųjų programų, įskaitant tinklo paribio kompiuteriją, pramonės skaitmeninimą, automatizavimą ir robotiką, didelius duomenis ir debesies technologiją, išmaniąją energetiką ir susietąjį ir automatizuotą vairavimą;

–  kompiuterių aparatinės įrangos projektavimas, užtikrinantis patikimo vykdymo garantijas, su integruotomis įvesties / išvesties duomenų privatumo ir saugumo apsaugos priemonėmis bei tvarkymo instrukcijomis;

–  kompiuterių aparatinės įrangos projektavimas, užtikrinantis patikimo vykdymo garantijas, su integruotomis įvesties / išvesties duomenų privatumo ir saugumo apsaugos priemonėmis bei tvarkymo instrukcijomis;

–  fotonikos technologijos, suteikiančios taikomosioms programoms pažangų funkcionalumą ir našumą;

–  fotonikos technologijos, suteikiančios taikomosioms programoms pažangų funkcionalumą, integravimą ir našumą;

–   sistemų inžinerijos technologijos, skirtos visiškai nepriklausomoms patikimoms taikomosioms programoms palaikyti, sąveikaujančios su fiziniu pasauliu, įskaitant pramonės ir saugumo kritinius domenus;

–   sistemų inžinerijos technologijos, skirtos visiškai nepriklausomoms patikimoms taikomosioms programoms palaikyti, sąveikaujančios su fiziniu pasauliu, įskaitant pramonės ir saugumo kritinius domenus;

–  programinės įrangos technologijos, gerinančios programinės įrangos kokybę, saugumą ir patikimumą bei patobulintą tarnavimo laiką, didinančios kūrimo našumą ir papildančios programinę įrangą integruotu dirbtiniu intelektu bei atsparumu;

–  programinės ir aparatinės įrangos technologijos, gerinančios įrangos kokybę, saugumą ir patikimumą bei patobulintą tarnavimo laiką, didinančios kūrimo našumą ir sąveikumą ir papildančios programinę įrangą integruotu dirbtiniu intelektu bei atsparumu;

–   naujos technologijos, kurios išplečia skaitmenines technologijas ir panaikina atotrūkį tarp mokslinių tyrimų sąvokų įrodymų ir pramonės tinkamumo atitinkamoms rinkoms.

–   naujos technologijos, kurios išplečia skaitmenines technologijas ir panaikina atotrūkį tarp mokslinių tyrimų sąvokų įrodymų ir pramonės tinkamumo atitinkamoms rinkoms;

 

  skaitmeninės technologijos, skirtos kultūros ir kūrybos sektoriams, įskaitant garso ir vaizdo sektorius, archyvus, bibliotekas ir leidybą, siekiant kurti naujas priemones, suteikiančias prieigą prie skaitmeninio turinio, padedančias jį naudoti ir išsaugoti;

 

  naujų su ekologinėmis inovacijomis susijusių verslo modelių kūrimas ir alternatyvios efektyviai išteklius ir energiją naudojančios gamybos plėtojimas.

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.3 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

šios medžiagos sudaro 20 proc. ES pramonės bazės ir yra beveik visų žaliavų transformacijos vertės grandinių pagrindas. Siekdama išlikti konkurencinga ir patenkinti piliečių tvarių, saugių ir pažangiųjų medžiagų poreikius, ES privalo pagerinti medžiagų perdirbamumą, sumažinti anglies ir aplinkosauginį pėdsaką bei skatinti įvairius sektorius apimančias pramonės inovacijas, remdama naujas programas visuose pramonės sektoriuose.

šios medžiagos sudaro 20 proc. ES pramonės bazės ir yra beveik visų žaliavų transformacijos vertės grandinių pagrindas. Siekdama išlikti konkurencinga ir patenkinti piliečių tvarių, saugių ir pažangiųjų medžiagų, įskaitant ekologiškas alternatyvas, poreikius, ES privalo pagerinti medžiagų patvarumą, tinkamumą pakartotiniam naudojimui, perdirbamumą, sumažinti anglies ir aplinkosauginį pėdsaką bei skatinti įvairius sektorius apimančias pramonės inovacijas, remdama naujas programas ir standartizaciją visuose pramonės sektoriuose.

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.3 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–  Medžiagos (įskaitant plastiką, biologines medžiagas, nanomedžiagas, dvimates medžiagas, išmaniąsias ir daugiasluoksnes medžiagas), sukurtas panaudojant naujas savybes ir funkcinius pranašumus ir atitinkančias reglamentuojančius reikalavimus (tačiau nesukeliančias papildomo aplinkosauginio spaudimo jas gaminant, naudojant ar baigus eksploatuoti);

–  Medžiagos (įskaitant plastiką, bioplastiką, biologines medžiagas, nanomedžiagas, dvimates medžiagas, išmaniąsias ir daugiasluoksnes medžiagas), sukurtas panaudojant naujas savybes ir funkcinius pranašumus ir atitinkančias reglamentuojančius reikalavimus (tačiau nesukeliančias papildomo aplinkosauginio spaudimo ir neigiamo išorinio poveikio jas gaminant, naudojant ar baigus eksploatuoti);

–  integruoti medžiagų procesai ir gamyba, laikantis į klientą orientuoto ir etiško požiūrio, įskaitant išankstines normines priemones ir gyvavimo ciklo vertinimą, žaliavų tiekimą ir valdymą, patvarumą, kartotinį panaudojimą ir perdirbimą, saugą, rizikos įvertinimą ir valdymą;

–  integruoti medžiagų procesai ir gamyba, laikantis į klientą orientuoto ir etiško požiūrio, įskaitant išankstines normines priemones ir gyvavimo ciklo vertinimą, tvarų žaliavų tiekimą ir valdymą, patvarumą, kartotinį panaudojimą ir perdirbimą, saugą, rizikos įvertinimą ir valdymą;

–   medžiagų įgyvendinimo priemonės, tokios kaip apibūdinimas (pvz., kokybės užtikrinimas), modeliavimas, bandomasis paleidimas ir apimčių didinimas;

–   medžiagų įgyvendinimo priemonės, tokios kaip apibūdinimas (pvz., kokybės užtikrinimas), modeliavimas, bandomasis paleidimas ir apimčių didinimas;

–  ES technologijų infrastruktūros inovacijų ekosistemos16, numatytos išskirtos kaip prioritetai sutartyse su valstybėmis narėmis, kurios teikia paslaugas, siekiant paspartinti technologijų transformaciją ir panaudojimą ES pramonėje, ypač MVĮ; tai apims visas pagrindines technologijas, reikalingas įgyvendinti inovacijas medžiagų srityje;

–  ES mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros inovacijų tinklas16, nurodytas ir išskirtas kaip prioritetas susitarus su valstybėmis narėmis ir atsižvelgiant į Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo (ESFRI) veiksmų planą, pagal kurį numatyta teikti paslaugas, siekiant paspartinti technologijų transformaciją ir panaudojimą ES pramonėje, ypač MVĮ; tai apims visas pagrindines technologijas, reikalingas įgyvendinti inovacijas medžiagų srityje;

–   pažangiųjų medžiagų ir kitų bazinių didelio poveikio technologijų ateities ar naujų tendencijų analizė;

–   pažangiųjų medžiagų ir kitų bazinių didelio poveikio technologijų ateities ar naujų tendencijų analizė;

–  sprendimai, pagrįsti projektu, architektūra ir bendruoju kūrybiškumu, taikant reikšmingą orientavimą į vartotoją, siekiant pridėtinės vertės pramonės sektoriams ir kūrybinės pramonės šakoms.

–  sprendimai, pagrįsti projektu, architektūra ir bendruoju kūrybiškumu, taikant reikšmingą orientavimą į vartotoją, siekiant pridėtinės vertės pramonės sektoriams ir kūrybinės pramonės šakoms, įskaitant mados pramonę.

__________________

__________________

16 jos yra viešosios ar privačios organizacijos, kurios teikia išteklius ir paslaugas daugiausia Europos pramonei, siekiant išbandyti ir patvirtinti bazines didelio poveikio technologijas ir produktus. Tokios infrastruktūros gali būti įsteigtos vienoje veiklos vietoje, veikti virtualiai ar būti paskirstytos ir turi būti registruotos valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje.

16 Jos yra viešosios ar privačios organizacijos, kurios teikia išteklius ir paslaugas daugiausia Europos pramonei, siekiant išbandyti ir patvirtinti bazines didelio poveikio technologijas ir produktus. Tokios infrastruktūros gali būti įsteigtos vienoje veiklos vietoje, veikti virtualiai ar būti paskirstytos ir turi būti registruotos valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje.

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.4 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Viena iš didžiųjų tendencijų yra objekto ir prietaiso intelektinimas. Dirbtinį intelektą (angl. santrumpa – AI) kuriantys bei robotikos ir kitų sričių taikomąsias programas plėtojantys tyrėjai ir novatoriai bus pagrindiniai ateities ekonomikos ir našumo augimo varikliai. Daugelyje sektorių, įskaitant sveikatos apsaugą, gamybą, statybą ir ūkininkavimą, šios bazinės didelio poveikio technologijos bus naudojamos ir toliau plėtojamos, įgyvendinant kitas bendrosios programos dalis. Vykdant plėtrą reikia užtikrinti dirbtiniu intelektu pagrįstu taikmenų saugą, įvertinti riziką ir sumažinti galimybę jomis naudotis piktiems kėslams ir nenumatytą diskriminaciją pagal lytį ar rasę. Taip pat reikia užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų plėtojamas laikantis ES vertybes ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją atitinkančios sistemos.

Viena iš didžiųjų tendencijų yra objekto ir prietaiso intelektinimas. Dirbtinį intelektą (angl. santrumpa – AI) kuriantys bei robotikos ir kitų sričių taikomąsias programas plėtojantys tyrėjai ir novatoriai bus pagrindiniai ateities ekonomikos ir našumo augimo varikliai. Daugelyje sektorių, įskaitant sveikatos apsaugą, transportą, gamybą, statybą ir ūkininkavimą, šios bazinės didelio poveikio technologijos bus naudojamos ir toliau plėtojamos, įgyvendinant kitas bendrosios programos dalis. Vykdant plėtrą reikia užtikrinti dirbtiniu intelektu pagrįstu taikmenų saugą, įvertinti jų keliamą riziką ir sumažinti galimybę jomis naudotis piktiems kėslams ir nenumatytą diskriminaciją pagal lytį ar rasę. Taip pat reikia užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų plėtojamas laikantis ES vertybes ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją atitinkančios etikos sistemos.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.4 punkto 2 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  dirbtinio intelekto kompetencijos centrų visoje Europoje mokslinių tyrimų kompetencijų kūrimas ir jungimas į tinklą;

–  dirbtinio intelekto kompetencijos centrų visoje Europoje mokslinių tyrimų ir inovacijų kompetencijų kūrimas ir jungimas į tinklą;

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.5 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Internetas tapo pagrindine visų mūsų ekonomikos ir visuomenės sektorių skaitmeninės transformacijos priemone. ES reikia pasinaudoti galimybe paversti naujos kartos internetą į žmogų orientuotą ekosistema, atitinkančią mūsų socialines ir etines vertybes. Investicijos į naujos kartos interneto technologijas ir programinę įrangą pagerins ES pramonės konkurencingumą pasaulio ekonomikos mastu. Optimizuojant šią galimybę ES lygmeniu bus reikalingas didelio masto suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas.

Internetas tapo pagrindine visų mūsų ekonomikos ir visuomenės sektorių skaitmeninės transformacijos priemone. ES reikia pasinaudoti galimybe paversti naujos kartos internetą į žmogų orientuota ekosistema, o technologijų vystymą orientuoti į prieinamų, saugių ir patikimų tinklų paslaugų kūrimą, paisant mūsų socialinių ir etinių vertybių. Investicijos į naujos kartos interneto technologijas ir programinę įrangą pagerins ES konkurencingumą pasaulio ekonomikos mastu. Optimizuojant šią galimybę ES lygmeniu reikės užtikrinti didelio masto suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą ir kurti Europos ir tarptautinius standartus.

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.5 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–  Patikimų ir energiją taupančių pažangaus tinklo ir paslaugų infrastruktūrų technologijos ir sistemos (5G junglumas, programine įranga pagrįstos infrastruktūros, daiktų internetas, debesų infrastruktūros, išmanūs debesys), leidžiančios realiuoju laiku naudotis virtualizacija ir decentralizuotu valdymu (itin greitas ir lankstus radijas, tinklo paribio kompiuterija, blokų grandinės, bendri kontekstai ir žinios);

–  Patikimų ir energiją taupančių pažangaus tinklo ir paslaugų infrastruktūrų technologijos ir sistemos (5G junglumas, programine įranga pagrįsta infrastruktūra, daiktų internetas, debesų infrastruktūra, išmanieji debesys), leidžiančios realiuoju laiku naudotis virtualizacija ir decentralizuotu valdymu (itin greitas ir lankstus radijas, tinklo paribio kompiuterija, kriptografija grindžiamos technologijos, paskirstytieji registrai, bendri kontekstai ir žinios);

–  naujos kartos interneto programos ir paslaugos vartotojams, pramonei ir visuomenei, pagrįstos pasitikėjimu, sąveika, geresne duomenų naudotojų kontrole, skaidria prieigos kalba, naujomis daugialypės terpės sąveikos koncepcijomis, visa apimančia ir labai individualizuota prieiga prie objektų, informacijos ir turinio, įskaitant įkyrią ir patikimą žiniasklaidą, socialinę žiniasklaidą ir socialinius tinklus;

–  naujos kartos interneto programos ir paslaugos vartotojams, pramonei ir visuomenei, pagrįstos pasitikėjimu, sąveika, jungiamuoju ryšiu, geresne duomenų naudotojų kontrole, skaidria prieigos kalba, naujomis daugialypės terpės sąveikos koncepcijomis, visa apimančia ir labai individualizuota prieiga prie objektų, informacijos ir turinio, įskaitant įkyrią ir patikimą žiniasklaidą, socialinę žiniasklaidą ir socialinius tinklus, taip pat naudojant bendrą infrastruktūrą sudaromų saugių sandorių ir teikiamų paslaugų sprendimus;

–   programinės įrangos pagrindu veikianti tarpinė programinė įranga, įskaitant paskirstytąjį registrą, veikiantį itin plačioje aplinkoje, kuri palengvina duomenų žemėlapių sudarymą ir duomenų perdavimą tarp hibridinių infrastruktūrų su būdinga duomenų apsauga, integruoja dirbtinį intelektą, duomenų analizę, apsaugą ir kontrolę interneto programose ir paslaugose, kurios teikiamos laisvo duomenų ir žinių srauto pagrindu.

–   programinės įrangos pagrindu veikianti tarpinė programinė įranga, įskaitant paskirstytąjį registrą, veikiantį itin plačioje aplinkoje, kuri palengvina duomenų žemėlapių sudarymą ir duomenų perdavimą tarp hibridinių infrastruktūrų su būdinga duomenų apsauga, integruoja dirbtinį intelektą, duomenų analizę, apsaugą ir kontrolę interneto programose ir paslaugose, kurios teikiamos laisvo duomenų ir žinių srauto pagrindu;

 

  visuomenei ir pramonei skirtų taikomųjų programų sistemų integravimo sistemos technologijos ir priemonės siekiant užtikrinti plėtojamą, veiksmingą ir patikimą tinklų veikimą, tinkamą masiniam paslaugų diegimui.

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.6 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–  Itin našus skaičiavimas (angl. santrumpa – HPC): naujos kartos aukštesnio kompiuterinio našumo technologijos ir sistemos (pvz., mažo galingumo mikroprocesoriai, programinė įranga, sistemos integravimas); algoritmai, kodai ir programos, analitinės priemonės ir bandymo stendai; pramoniniai bandomieji bandymo stendai ir paslaugos; palaikantys pasaulinio lygio itin našaus skaičiavimo infrastruktūros, įskaitant pirmąją ES hibridinę itin našaus skaičiavimo / kvantinio skaičiavimo infrastruktūrą, tyrimai ir inovacijos;

–  Itin našus skaičiavimas (angl. santrumpa – HPC): naujos kartos aukštesnio kompiuterinio našumo technologijų ir sistemų (pvz., mažo galingumo mikroprocesorių, programinės įrangos, sistemos integravimo) kūrimas; speciali aparatinė įranga, algoritmai, kodai ir programos, analitinės priemonės ir bandymo stendai; pramoniniai bandomieji bandymo stendai ir paslaugos; palaikantys pasaulinio lygio itin našaus skaičiavimo infrastruktūros, įskaitant pirmąją ES hibridinę itin našaus skaičiavimo / kvantinio skaičiavimo infrastruktūrą, tyrimai ir inovacijos;

–  didieji duomenys: itin didelio našumo duomenų analizė; integruotoji privatumo apsauga analizuojant asmens ir konfidencialius didžiuosius duomenis; visapusiškų duomenų platformų technologijos, skirtos kartotinai naudoti pramoninius, asmens ir atvirus duomenis; duomenų valdymas, sąveika ir siejimo priemonės; pasaulinių uždavinių duomenų programos;

–  didieji duomenys: itin didelio našumo duomenų analizė; saugi ir vientisumą išsauganti pritaikytoji privatumo apsauga analizuojant asmens ir konfidencialius didžiuosius duomenis; visapusiškų duomenų platformų technologijos, skirtos kartotinai naudoti pramoninius, asmens ir atvirus duomenis; duomenų valdymas, sąveika ir siejimo priemonės; pasaulinių uždavinių duomenų programos;

–   IRT procesų ir standartizuotų vertinimų, įskaitant aparatinę įrangą, programinę įrangą, jutiklius, tinklus, saugyklas ir duomenų centrus, sumažintas anglies pėdsakas.

–  IRT procesų ir standartizuotų vertinimų, įskaitant aparatinę įrangą, programinę įrangą, jutiklius, tinklus, saugyklas ir duomenų centrus, sumažintas anglies pėdsakas.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.6 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3.2.6a.  Kvantinės technologijos

 

Naudojant kvantines technologijas išnaudojama milžiniška pažanga, susijusi su mūsų gebėjimu aptikti ir manipuliuoti vienu kvantu (atomais, fotonais, elektronais). Tai galėtų sukelti revoliuciją visoje informacijos vertės grandinėje pradedant programine ir baigiant aparatine įranga ir pradedant ryšiais ir baigiant duomenų gavyba ir dirbtiniu intelektu. Kalbant apie šią sritį, pažymėtina, kad Europa yra daugumos geriausių pasaulio mokslininkų namai ir šiuo metu vyksta pasaulinės lenktynės, kuriose stengiamasi mokslinius laimėjimus perkelti į rinkai skirtas taikomąsias programas. Ši didelio poveikio technologija turės pastebimą tarpsektorinį poveikį, suteiks Europos Sąjungos piliečiams ir pramonei, pvz., gerokai didesnius kompiuterinius pajėgumus (dėl kurių, inter alia, užtikrinama patikimesnė sveikatos priežiūra, tobulesnės cheminės medžiagos ir žaliavos, optimizuotas, taigi tvaresnis išteklių naudojimas, veiksmingesnė inžinerija), saugesnius telekomunikacijų ryšius ir daug kitų revoliucinių taikomųjų programų.

 

Bendros kryptys

 

– Kvantinė kompiuterija ir simuliavimas, įskaitant skirtingos struktūros ir fizinių platformų aparatinės įrangos tobulinimą, taip pat algoritmų ir programinės įrangos tobulinimą;

 

– kvantiniai tinklai, kuriuose saugiai perduodami duomenys ir dalijamasi kvantiniais antžeminiais ir kosminiais ištekliais;

 

– kvantiniai jutikliai, atvaizdavimo sistemos ir metrologijos standartai, kuriuos taikant išnaudojamos sujungtos kvantinės sistemos ir jų fizinė sąveika;

 

– bandymų terpė ir naudotojo įranga, susijusi su minėtomis technologijomis.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.7 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pirminės žaliavos ir toliau vaidins svarbų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje, todėl reikia atkreipti dėmesį į jų tvarią gamybą. Be to, žiediškumo principui užtikrinti reikalingos visiškai naujos medžiagos, produktai ir procesai. Žiedinės pramonės kūrimas turės keletą pranašumų Europoje: ji užtikrins saugų, tvarų ir prieinamą žaliavų tiekimą, kurio tikslas – apsaugoti pramonę nuo išteklių trūkumo ir kainų nepastovumo. Ji taip pat sukurs naujas verslo galimybes ir inovatyvius, efektyvesnius gamybos būdus.

Pirminės žaliavos ir toliau vaidins svarbų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje, todėl reikia atkreipti dėmesį į jų tvarų tiekimą, naudojimą ir gamybą. Be to, žiediškumo principui užtikrinti reikalingos visiškai naujos medžiagos, produktai ir procesai. Žiedinės pramonės kūrimas turės keletą pranašumų Europoje: ji užtikrins saugų, tvarų ir prieinamą žaliavų tiekimą, kurio tikslas – apsaugoti pramonę nuo išteklių trūkumo ir kainų nepastovumo. Ji taip pat sukurs naujas verslo galimybes ir inovatyvius, efektyvesnius gamybos būdus.

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.7 punkto 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiama sukurti prieinamas pažangias inovacijas ir įdiegti pažangių technologijų ir procesų derinį, kad iš visų išteklių būtų gaunama didžiausia galima vertė.

Siekiama sukurti prieinamas pažangias inovacijas ir įdiegti pažangių ir skaitmeninių technologijų ir procesų derinį, kad iš visų išteklių būtų gaunama didžiausia galima vertė.

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.7 punkto 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendros kryptys

Bendros kryptys

–   Pramonės ir išteklių srautų simbiozė visų sektorių įrenginiuose ir miesto bendruomenėse; procesai ir medžiagos, skirtos ištekliams transportuoti, transformuoti, kartotinai panaudoti ir sandėliuoti, suderinant šalutinių produktų, atliekų ir CO2 valorizaciją;

–   Pramonės ir išteklių srautų simbiozė visų sektorių įrenginiuose ir miesto bendruomenėse; procesai ir medžiagos, skirtos ištekliams transportuoti, transformuoti, kartotinai panaudoti ir sandėliuoti, suderinant šalutinių produktų, atliekų ir CO2 valorizaciją;

–  medžiagų ir produktų srautų gyvavimo ciklo vertinimo valorizacija, panaudojant naujas alternatyvias pradines žaliavas, išteklių valdymą, medžiagų sekimą ir rūšiavimą;

–  medžiagų ir produktų srautų gyvavimo ciklo vertinimo valorizacija, panaudojant naujas alternatyvias pradines žaliavas, išteklių valdymą, įskaitant naujus verslo modelius, automatizavimą ir skaitmenines medžiagų sekimo ir rūšiavimo technologijas;

–  produktai, skirti didesniam gyvavimo ciklo našumui, patvarumui, lengvam remontui, išmontavimui ir perdirbimui užtikrinti;

–  produktų, skirtų didesniam gyvavimo ciklo našumui, galimybei sutaisyti, pakartotinai naudoti ir atnaujinti, lengvam pergaminimui, remontui, išmontavimui ir perdirbimui užtikrinti, kūrimas, įskaitant jų projektavimą;

–   perdirbimo pramonė, kuri maksimaliai didina antrinių žaliavų potencialą ir saugumą bei mažina taršą, kokybės trūkumus ir išmestą broką po apdorojimo;

–   perdirbimo pramonė, kuri maksimaliai didina antrinių žaliavų potencialą ir saugumą bei mažina taršą, kokybės trūkumus ir išmestą broką po apdorojimo;

–  abejotinų medžiagų eliminavimas gamybos ir eksploatavimo pabaigos etapuose; saugūs pakaitalai ir saugios bei ekonomiškos gamybos technologijos;

–  abejotinų medžiagų saugus tvarkymas ir eliminavimas gamybos ir eksploatavimo pabaigos etapuose; saugūs pakaitalai ir saugios bei ekonomiškos gamybos technologijos;

–  subalansuotas žaliavų tiekimas ar pakeitimas, įskaitant kritines žaliavas, naudojamas visoje vertės grandinėje.

–  subalansuotas žaliavų tiekimas ir (arba) pakeitimo galimybės, įskaitant kritines žaliavas, naudojamas visoje vertės grandinėje.

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.8 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pramonės sektoriai, įskaitant daug energijos suvartojančias pramonės šakas, prisideda prie milijonų darbo vietų, o jų konkurencingumas yra mūsų visuomenės klestėjimo pagrindas. Tačiau jos sudaro 20 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir turi didelį poveikį aplinkai (ypač oro, vandens ir dirvožemio teršalų požiūriu).

Pramonės sektoriai, įskaitant daug energijos suvartojančias pramonės šakas, prisideda prie milijonų darbo vietų, o jų konkurencingumas yra mūsų visuomenės klestėjimo pagrindas. Tačiau jos sudaro 20 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir turi didelį poveikį aplinkai (ypač oro, vandens ir dirvožemio taršos požiūriu). Taigi, pramonės įmonės, ypač tos, kurios sunaudoja daug energijos, turėtų toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą, kad įgytų konkurencingumo ir sumažintų ES energijos paklausą. Pramonės pertvarkymui itin svarbi didesnė atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracija plėtojant naują variklių varomą pramonės techniką ir procesus.

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.8 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pažangios technologijos siekiant labai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų kiekį, dažnai naudojamos kartu su jau minėtos žiedinės pramonės technologijomis, padės stiprinti pramonės vertės grandines, iš esmės pakeis gamybos pajėgumus ir pagerins pasaulinį pramonės konkurencingumą; kartu jis prisidės prie klimato kaitos ir aplinkos kokybės siektinų reikšmių.

Didelio masto pažangūs moksliniai ir technologiniai tyrimai siekiant labai energijos požiūriu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų kiekį, kurie gali būti naudojami, pavyzdžiui, kartu su žiedinės ekonomikos ir skaitmeninėmis technologijomis, padės stiprinti pramonės vertės grandines, iš esmės pakeis gamybos pajėgumus kartu jis prisidės prie klimato kaitos ir aplinkos kokybės siektinų reikšmių.

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.8 punkto 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Perdirbimo technologijos, įskaitant šildymą ir vėsinimą, skaitmenines priemones ir didelio masto demonstravimą, siekiant užtikrinti perdirbimo efektyvumą ir našumą; reikšmingas pramoninių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų, įkaitant kietąsias daleles, sumažinimas ar visiškas išvengimas;

–  Perdirbimo technologijos, įskaitant šildymą ir vėsinimą, technologijų agentus ir skaitmenines priemones, ypač perdirbimo efektyvumo ir našumo didelio masto demonstravimo pavidalu; reikšmingas pramoninių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų, įkaitant kietąsias daleles, sumažinimas ar visiškas išvengimas;

–  pramoninė CO2 valorizacija;

–  pramoninė CO2 valorizacija, įskaitant technologijas ir sprendimus siekiant sumažinti dėl iškastiniu kuru grindžiamos energijos gamybos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taikant CO2 surinkimą ir panaudojimą;

 

  tiesioginis anglies dioksido išvengimas naudojant atsinaujinantį elektrolitinį vandenilį ir atsinaujinančią elektros energiją;

–  nepriklausomų energijos šaltinių elektrifikavimas ir naudojimas pramoniniuose įrenginiuose, taip pat energijos ir išteklių mainai tarp pramonės įrenginių (pvz., naudojant pramoninę simbiozę);

–  švarios energijos šaltinių elektrifikavimas ir naudojimas pramoniniuose įrenginiuose, siekiant sumažinti iškastinio kuro energijos nešiklius, visų pirma energijai imliuose pramoniniuose procesuose;

–  pramonės produktai, kurių gamybai per visą gyvavimo ciklą reikalingi gamybos procesai, generuojantys mažai anglies dioksido emisijų ar visai jų negeneruojantys.

–  pramonės produktai ir medžiagos, kurių gamybai reikalingi gamybos procesai, generuojantys mažai anglies dioksido emisijų ar visai jų negeneruojantys.

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.9 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ES rems kosmoso ir bazinių didelio poveikio technologijų (didžiųjų duomenų, pažangios gamybos, robotikos ir dirbtinio intelekto) sinergiją; skatinti klestintį ir verslininkišką bei konkurencingą kosmoso sektorių; ir padės apsaugoti saugios prieigos prie kosmoso ir jo naudojimosi nepriklausomybę. Veiksmai turi būti orientuoti į gaires, atsižvelgiant į EPI derinimo procesą ir svarbias valstybių narių iniciatyvas, ir bus įgyvendinti kartu su EPI, kaip numatyta.

ES rems kosmoso ir bazinių didelio poveikio technologijų (didžiųjų duomenų, pažangios gamybos, kvantinių technologijų, robotikos ir dirbtinio intelekto) sinergiją; skatins klestintį ir verslininkišką bei konkurencingą kosmoso sektorių ir padės apsaugoti saugios prieigos prie kosmoso ir jo naudojimosi nepriklausomybę. Pradinės grandies veiksmai turi būti orientuoti į gaires, atsižvelgiant į EPI derinimo procesą ir svarbias valstybių narių iniciatyvas, ir bus įgyvendinti kartu su EPI, kaip numatyta. Vartotojų grandies veikla bus orientuota į rinką ir atitiks naudotojų poreikius bei bus įgyvendinama kartu su Kosmoso programos agentūra.

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.9 punkto 3 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos („Galileo“ ir EGNOS): inovatyvios programos, visuotinis panaudojimas, įskaitant tarptautinius partnerius, patikimumą didinantys sprendimai, autentiškumas, paslaugų vientisumas, pagrindinių elementų, tokių kaip mikroschemų rinkiniai, imtuvai ir antenos, plėtra, tiekimo grandinių tvarumas, naujos technologijos (pvz., kvantinės technologijos, optiniai ryšiai, perprogramuojamos naudingos apkrovos), siekiant tvaraus paslaugų panaudojimo įveikiant visuomenės iššūkius. Naujos kartos generavimo sistemų kūrimas sprendžiant naujus iššūkius, tokius kaip saugus ar autonominis vairavimas;

–  Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos („Galileo“ ir EGNOS): inovatyvios programos, visuotinis panaudojimas, įskaitant tarptautinius partnerius, patikimumą didinantys sprendimai, autentiškumas, paslaugų vientisumas, pagrindinių elementų, tokių kaip mikroschemų rinkiniai, imtuvai ir antenos, plėtra, tiekimo grandinių tvarumas, naujos technologijos (pvz., kvantinės technologijos, optiniai ryšiai, perprogramuojamos naudingos apkrovos), geresnis taikomųjų programų prieinamumas ir didesnė jų įvairovė siekiant tvaraus paslaugų panaudojimo įveikiant visuomenės iššūkius. Naujos kartos generavimo sistemų kūrimas sprendžiant naujus iššūkius, tokius kaip gaivalinių nelaimių rizikos mažinimas, saugus ar autonominis vairavimas;

–  „Copernicus“: inovatyvios programos, visuotinis panaudojimas ir tarptautiniai partneriai, paslaugų patikimumas ir tobulinimas, tiekimo grandinių, jutiklių, sistemų ir misijų idėjų tvarumas (pvz., aukštybinės platformos, bepiločiai orlaiviai, lengvi palydovai); kalibravimas ir patvirtinimas; tvarus paslaugų naudojimas ir poveikis visuomenės problemoms; žemės stebėjimo duomenų metodai, didieji duomenys, skaičiavimo ištekliai ir algoritmų priemonės. Naujos kartos generavimo sistemų kūrimas sprendžiant naujus iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir saugumas;

–  „Copernicus“: inovatyvios programos, visuotinis panaudojimas ir tarptautiniai partneriai, paslaugų patikimumas ir tobulinimas, tiekimo grandinių, jutiklių, sistemų ir misijų idėjų tvarumas (pvz., aukštybinės platformos, bepiločiai orlaiviai, lengvi palydovai); kalibravimas ir patvirtinimas; tvarus paslaugų naudojimas ir poveikis visuomenės problemoms; žemės stebėjimo duomenų metodai, didieji duomenys, skaičiavimo ištekliai ir algoritmų priemonės. Naujos kartos generavimo sistemų kūrimas sprendžiant naujus iššūkius, tokius kaip nelaimių rizikos mažinimas, klimato kaita ir saugumas;

–  informuotumas apie padėtį kosmose: patikimas ES pajėgumas stebėti ir prognozuoti kosmoso aplinką, pvz., kosmoso orą, kosmoso šiukšles ir netoli Žemės esančius objektus, ir naujos paslaugų koncepcijos, tokios kaip erdvinio eismo valdymas, programos ir paslaugos, siekiant apsaugoti svarbią kosmoso ir Žemės infrastruktūrą;

–  informuotumas apie padėtį kosmose: patikimas ES pajėgumas stebėti ir prognozuoti kosmoso aplinką, pvz., kosmoso orą, kosmoso šiukšles ir netoli Žemės esančius objektus, jutikliai ir naujos paslaugų koncepcijos, tokios kaip erdvinio eismo valdymas, programos ir paslaugos, siekiant apsaugoti svarbią kosmoso ir Žemės infrastruktūrą;

–  ES vyriausybių naudojamas saugus palydovinis ryšys: sprendimai kuo platesniam vyriausybių naudotojų skaičiui ir susijusiai naudotojų įrangai, skirti kosminės infrastruktūros architektūros, technologijų ir sistemų sprendimams, palaikantiems ES autonomiją;

–  ES vyriausybių naudojamas saugus, kvantinis palydovinis ryšys: sprendimai kuo platesniam vyriausybių naudotojų skaičiui ir susijusiai naudotojų įrangai, skirti kosminės infrastruktūros architektūros, technologijų ir sistemų sprendimams, palaikantiems ES autonomiją;

–   piliečiams ir įmonėms skirtas tiesioginis palydovinis ryšys: ekonomiškai efektyvus, pažangus palydovinis ryšys, susiejantis įrenginius ir žmonės, esančius nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, įgyvendinant visuotinio 5G ryšio ir daiktų interneto jungiamumo programą ir prisidedant prie naujos kartos interneto infrastruktūros. Patobulintas žemės segmentas ir naudotojų įranga, standartizavimas ir sąveika, siekiant užtikrinti ES pramonės lyderystę;

–   piliečiams ir įmonėms skirtas tiesioginis palydovinis ryšys: ekonomiškai efektyvus, pažangus palydovinis ryšys, susiejantis įrenginius ir žmonės, esančius nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, įgyvendinant visuotinio 5G ryšio ir daiktų interneto jungiamumo programą ir prisidedant prie naujos kartos interneto infrastruktūros. Patobulintas žemės segmentas ir naudotojų įranga, standartizavimas ir sąveika, siekiant užtikrinti ES pramonės lyderystę;

–   tiekimo grandinės nepriklausomybė ir tvarumas: padidėjęs palydovų ir paleidimo įrenginių technologijų parengties lygis; susiję kosmoso ir žemės segmentai, gamybos ir bandymų įrenginiai. Siekiant apsaugoti ES technologinę lyderystę ir savarankiškumą, gerinti tiekimo grandinės tvarumą, mažinti priklausomybę nuo ne ES esančių kritinių kosminių technologijų ir gerinti žinias apie tai, kaip kosmoso technologijos gali pasiūlyti sprendimus kitiems pramonės sektoriams;

–   tiekimo grandinės nepriklausomybė ir tvarumas: padidėjęs palydovų ir paleidimo įrenginių technologijų parengties lygis; susiję kosmoso ir žemės segmentai, gamybos ir bandymų įrenginiai. Siekiant apsaugoti ES technologinę lyderystę ir savarankiškumą, gerinti tiekimo grandinės tvarumą, mažinti priklausomybę nuo ne ES esančių kritinių kosminių technologijų ir gerinti žinias apie tai, kaip kosmoso technologijos gali pasiūlyti sprendimus kitiems pramonės sektoriams;

–  kosmoso ekosistemos: patvirtinimo ir demonstravimo paslaugos orbitoje, įskaitant lengvųjų palydovų radijo ryšio paslaugas; kosminiai demonstratoriai tokiose srityse kaip hibridiniai, išmanūs arba perkonfigūruojami palydovai, gamyba ir surinkimas orbitose, paleidimo įrenginių kartotinis panaudojimas, aptarnavimas ir mikropaleidimo įrenginiai orbitose; pažangios inovacijos ir technologijų perdavimas tokiose srityse kaip perdirbimas, žalioji erdvė, dirbtinis intelektas, robotų technika, skaitmeninimas, rentabilumas, miniatiūrizavimas;

–  kosmoso ekosistemos: patvirtinimo ir demonstravimo paslaugos orbitoje, įskaitant lengvųjų palydovų radijo ryšio paslaugas; kosminiai demonstratoriai tokiose srityse kaip hibridiniai, išmanūs arba perkonfigūruojami palydovai, gamyba ir surinkimas orbitose, paleidimo įrenginių kartotinis panaudojimas, aptarnavimas ir mikropaleidimo įrenginiai orbitose; pažangios inovacijos ir technologijų perdavimas tokiose srityse kaip perdirbimas, švarus kosmosas, žalioji erdvė, dirbtinis intelektas, robotų technika, skaitmeninimas, rentabilumas, miniatiūrizavimas;

–   kosminės erdvės mokslai: mokslo tyrimų ir žvalgymo misijų mokslinių duomenų panaudojimas kartu su novatoriškų priemonių kūrimu tarptautinėje aplinkoje; indėlis į pirmines kosminių programų raidos mokslo misijas.

–   kosminės erdvės mokslai: mokslo tyrimų ir žvalgymo misijų mokslinių duomenų panaudojimas kartu su novatoriškų priemonių kūrimu tarptautinėje aplinkoje; indėlis į pirmines kosminių programų raidos mokslo misijas;

 

  dirbtinis intelektas ir robotika kosmose: naujoviški sprendimai kosmoso misijoms, pavyzdžiui, surinkimas kosmose, objektų manipuliavimas kosmose, kognityvinės kosmoso sistemos, robotų ir žmonių bendras darbas kosmose.

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su klimatu, energetika ir judumu, susikirtimas turi būti sprendžiamas labai integruotu ir veiksmingu būdu, kadangi tai vienas iš svarbiausių pasaulinių uždavinių, susijusių su mūsų aplinkos ir gyvenimo būdo tvarumu ir ateitimi.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su klimatu, energetika ir judumu, susikirtimas turi būti sprendžiamas labai integruotu ir veiksmingu būdu, kadangi tai vienas iš svarbiausių pasaulinių uždavinių, susijusių su mūsų aplinkos, ekonomikos ir gyvenimo būdo tvarumu ir ateitimi.

Norėdama atitikti Paryžiaus susitarimą, ES turės pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio, efektyviai išteklius naudojančių ir atsparių ekonomikų bei visuomenių. Šis perėjimas bus grindžiamas esminiais technologijų ir paslaugų pokyčiais, naujais verslo ir vartotojų elgsenos būdais bei naujų valdymo formų įtraukimu. Siekiant apriboti visuotinę vidutinę temperatūrą iki mažiau nei 2 °C ir apriboti temperatūros padidėjimą iki 1,5 °C, reikalinga sparti energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas pažanga ir reikšmingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimas transporto sektoriuje17. Taip pat prireiks naujų impulsų spartinant naujos kartos pažangą bei diegiant inovatyvias technologijas ir sprendimus, taigi ir panaudojant skaitmeninių ir kosmoso technologijų galimybes. Šių tikslų bus siekiama taikant integruotą požiūrį, įskaitant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, išteklių naudojimo efektyvumą, oro taršos mažinimą, prieigą prie žaliavų ir žiedinę ekonomiką.

Norėdama atitikti Paryžiaus susitarimą, Sąjunga turės leisti įgyvendinti perėjimo prie ŠESD neišskiriančios ekonomikos, įskaitant mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir anglies dioksido kiekio mažinimo strategijas, planą. Pereinant įvyks esminių technologijų ir paslaugų pokyčių, pagrįstų pramonės įmonių gamybos ir verslo įmonių ir vartotojų elgsenos būdais. Energetikos rinkos transformacija įvyks pasitelkiant technologijų, infrastruktūros, rinkos, politikos ir reguliavimo sistemų, įskaitant naujų valdymų formas, sąveiką. Todėl energetikos, pastatų, pramonės ir transporto sektoriuose reikia nuolatinių naujovių.

 

Siekiant apriboti visuotinę vidutinę temperatūrą iki mažiau nei 2 °C ir apriboti temperatūros padidėjimą iki 1,5 °C, reikia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro, taupant energiją ir naudojant atsinaujinančiuosius energijos šaltinius bei elektrifikuojant pramonės procesus, kurie apima ir energetikos, ir transporto sektorius17. Šiuo metu transporto sektoriui tenka beveik ketvirtadalis viso Sąjungoje išmetamo ŠESD kiekio.

 

Reikia naujų impulsų spartinant naujos kartos pažangą bei diegiant inovatyvias technologijas ir sprendimus, taigi ir panaudojant didelio poveikio technologijų, skaitmeninių technologijų ir kosmoso technologijų galimybes. Šių tikslų bus siekiama taikant integruotą požiūrį, įskaitant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, atsinaujinančiosios energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą, oro taršos mažinimą, prieigą prie žaliavų, įskaitant kritines žaliavas, ir žiedinę ekonomiką. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sektorių, t. y. elektros energijos, šilumos ir vėsumos, pramonės ir transporto sektorių, susiejimo užtikrinimui visose intervencinėse srityse, o tai yra labai svarbu sėkmingai energetikos ir transporto pertvarkai.

 

Kad pasiektų šį tikslą, Sąjunga taip pat skatins aktyvius mokslinius tyrimus ir inovacijas, įskaitant daugiašalį metodą, ir kurti žinių ir inovacijų sistemas vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Socialinių ir humanitarinių mokslų įžvalgos, socialinės inovacijos, įtraukiant piliečius, bus itin svarbios skatinant naujus valdysenos, gamybos ir vartojimo modelius.

Siekiant pažangos šiuose sektoriuose, bet ir visoje ES pramonės srityje, įskaitant žemės ūkį, statybą, pramoninius procesus ir produktų naudojimą bei atliekų tvarkymą, reikės nuolatinių pastangų, kad būtų lengviau suprasti klimato kaitos mechanizmus ir susijusį poveikį visai ekonomikai ir visuomenei, pasinaudojant sinergija su nacionaline veikla, kitomis ES veiksmų rūšimis ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

Siekiant pažangos energetikos ir transporto sektoriuose ir visoje ES pramonės srityje, įskaitant žemės ūkį, statybą, pramoninius procesus ir produktų naudojimą bei atliekų tvarkymą ir perdirbimą, reikės nuolatinių ir stipresnių pastangų, kad būtų lengviau suprasti klimato kaitos mechanizmus ir susijusį poveikį visai ekonomikai ir visuomenei, pasinaudojant sinergija su nacionaline veikla, kitomis Sąjungos veiksmų rūšimis ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

Per pastarąjį dešimtmetį klimato mokslų srityje padaryta didelė pažanga, ypač stebėjimų ir duomenų asimiliacijos bei klimato modeliavimo srityse. Tačiau klimato sistemos sudėtingumas ir būtinybė remti Paryžiaus susitarimo, tvaraus vystymosi tikslų ir ES politikos įgyvendinimą reikalauja daugiau pastangų, kad būtų užpildytos likusios žinių spragos.

Per pastarąjį dešimtmetį klimato mokslų srityje padaryta didelė pažanga, ypač stebėjimų ir duomenų asimiliacijos bei klimato modeliavimo srityse. Tačiau klimato sistemos sudėtingumas ir būtinybė remti Paryžiaus susitarimo, tvaraus vystymosi tikslų ir ES politikos įgyvendinimą reikalauja daugiau pastangų, kad būtų užpildytos likusios žinių spragos.

Energetikos sąjungos strategijoje ES sukūrė visapusišką politikos programą su privalomomis siektinomis reikšmėmis, teisės aktais ir mokslinių tyrimų bei naujovių veikla, kuria siekiama kurti ir diegti efektyvias energijos gamybos sistemas, pagrįstas atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais.

Energetikos sąjungos strategijoje ES sukūrė visapusišką politikos programą su privalomomis siektinomis reikšmėmis, teisės aktais ir mokslinių tyrimų bei naujovių veikla, kuria sukurti labai efektyvią energiją naudojančią ir atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais pagrįstą energetikos sistemą.

Transportas užtikrina žmonių ir prekių judumą, kuris yra būtinas integruotoje Europos bendrojoje rinkoje, teritorinę sanglaudą bei atvirą ir integracinę visuomenę. Kartu transportas turi didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, perkrovai, žemei, oro kokybei ir triukšmui, taip pat saugai, kuris sukelia daugybę ankstyvų mirčių ir padidėjusias socialines ir ekonomines išlaidas. Todėl tvaraus judumo ir transporto tinklai turi tapti švarūs, saugūs, išmanūs, saugūs, tylūs, patikimi ir prieinami, siūlydami vientisą integruotą paslaugą „nuo durų iki durų“.

Transportas užtikrina žmonių ir prekių judumą, kuris yra būtinas integruotoje Europos bendrojoje rinkoje, teritorinę sanglaudą bei atvirą ir integracinę visuomenę. Kartu transportas turi didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, perkrovai, žemei, oro kokybei ir triukšmui, taip pat saugai, kuris sukelia daugybę ankstyvų mirčių ir padidėjusias socialines ir ekonomines išlaidas. Todėl judumo ir transporto tinklai, visų pirma miesto zonose, turi tapti švarūs, veiksmingi, aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu tvarūs, saugūs, išmanūs, inovatyvūs, užtikrinti, tylūs, patikimi ir prieinami, siūlydami vientisą integruotą paslaugą „nuo durų iki durų“.

Tačiau transporto ir energetikos sektoriaus problemos peržengia taršos mažinimo poreikio ribas. Reikia spręsti keletą problemų, įskaitant didėjantį skaitmeninių ir kosmoso technologijų paplitimą, vartotojų elgsenos pokyčius ir judumo modelius, naujus rinkos dalyvius ir revoliucinguosius verslo modelius, globalizaciją, didėjančią tarptautinę konkurenciją ir senėjančius, labiau mieste susitelkusius ir vis įvairesnius gyventojus.

Tačiau transporto ir energetikos sektoriaus problemos peržengia taršos mažinimo poreikio ribas. Reikia spręsti keletą problemų, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, tvarų kurą, energijos kaupimą ir tiekimo saugumą, didėjantį skaitmeninių, automatizuotų ir kosmoso technologijų paplitimą, vartotojų elgsenos pokyčius ir judumo modelius, naujus rinkos dalyvius ir revoliucinguosius verslo modelius, globalizaciją, didėjančią tarptautinę konkurenciją ir senėjančius, labiau mieste susitelkusius ir vis įvairesnius gyventojus.

Abu sektoriai yra reikšmingi Europos ekonomikos konkurencingumo ir ekonomikos augimo veiksniai. ES daugiau nei 1,6 mln. žmonių dirba atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje. Transporto ir sandėliavimo sektoriuose ES dirba daugiau nei 11 mln. žmonių, kurie sudaro apie 5 proc. BVP ir 20 proc. eksporto. ES yra pasaulinė automobilių, orlaivių ir laivų projektavimo ir gamybos lyderė ir užima antrą vietą pasaulyje inovatyvių švarių energijos technologijų patentavimo srityje.

Energijos ir transporto sektoriai yra reikšmingi Europos ekonomikos konkurencingumo ir ekonomikos augimo veiksniai. ES daugiau nei 1,6 mln. žmonių dirba atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje. Transporto ir sandėliavimo sektoriuose ES dirba daugiau nei 11 mln. žmonių, kurie sudaro apie 5 proc. BVP ir 20 proc. eksporto. ES yra pasaulinė automobilių, orlaivių ir laivų projektavimo ir gamybos lyderė ir užima antrą vietą pasaulyje inovatyvių švarių energijos technologijų, įskaitant atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas, patentavimo srityje.

Norint rasti naujų būdų spartinti švarių technologijų diegimą ir Europos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimus, taip pat reikia didinti inovacijų paklausą. Ją gali paskatinti piliečių įgalėjimas, taip pat socialinių ir ekonominių bei viešojo sektoriaus inovacijų diegimas, kuris atvers galimybes taikyti platesnius metodus nei technologijomis pagrįstos inovacijos. Socialiniai ir ekonominiai tyrimai, apimantys, be kita ko, naudotojų poreikius ir naudojimo modelius, numatomą veiklą, aplinkos, ekonominius, socialinius ir elgsenos aspektus, verslo atvejus ir modelius bei išankstinius norminius standartų kūrimo tyrimus, taip pat palengvins veiksmus, skatinančius reguliavimo, finansavimo ir socialines inovacijas, įgūdžius, taip pat rinkos dalyvių ir vartotojų įsitraukimą ir įgalėjimą.

Norint rasti naujų būdų spartinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįstų ir energijos požiūriu veiksmingų technologijų diegimą ir kitus netechnologinius sprendimus siekiant sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro taip pat reikia didinti inovacijų paklausą. Ją gali paskatinti piliečių įgalėjimas, taip pat socialinių ir ekonominių bei viešojo sektoriaus inovacijų diegimas ir viešieji pirkimai, kurie atvers galimybes taikyti platesnius metodus nei technologijomis pagrįstos inovacijos. Socialiniai ir ekonominiai tyrimai, apimantys, be kita ko, naudotojų poreikius ir naudojimo modelius, numatomą veiklą, aplinkos, ekonominius, socialinius ir elgsenos aspektus, verslo atvejus ir modelius bei išankstinius norminius standartų kūrimo tyrimus, taip pat palengvins veiksmus, skatinančius reguliavimo, finansavimo ir socialines inovacijas, įgūdžius, taip pat visų rinkos dalyvių ir vartotojų įsitraukimą ir įgalėjimą. Technologijos, kuriomis gerinamas sektorių susiejimas teikia galimybių stiprinti vidaus gamybos pramonę. Transporto sektoriuje labai svarbus taikomųjų mokslinių tyrimų ir bandymų, kuriais siekiama diegti naujoves rinkoje, vaidmuo.

Šios veiksmų grupės veiksmai visų pirma prisideda prie Energetikos sąjungos tikslų, taip pat prie bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų darbotvarkės, ES kaip pasaulinio masto dalyvės pozicijos stiprinimo, naujos ES pramonės politikos strategija, žiedinės ekonomikos, žaliavų iniciatyvos, saugumo sąjungos ir miestų darbotvarkės, taip pat prie ES bendrosios žemės ūkio politikos ir ES teisinių nuostatų dėl triukšmo ir oro taršos mažinimo.

Šios veiksmų grupės veiksmai visų pirma prisideda prie Energetikos sąjungos tikslų, Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų, taip pat prie bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų darbotvarkės, Sąjungos kaip pasaulinio masto dalyvės pozicijos stiprinimo, naujos Sąjungos pramonės politikos strategijos, Žiedinės ekonomikos veiksmų plano, Europos baterijų aljanso iniciatyvos, žaliavų iniciatyvos, ES bioekonomikos strategijos, saugumo sąjungos ir miestų darbotvarkės, taip pat prie Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir Sąjungos teisinių nuostatų dėl triukšmo ir oro taršos mažinimo. Jais taip pat prisidedama prie pagalbos valstybėms narėms siekti nacionalinių išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų. Turėtų būti užtikrintas papildomumas ir sąveika su kitais veiksmais pagal kitas Sąjungos programas.

 

Atsižvelgiant į Europos technologijų ir inovacijų platformų (ETP) šioje srityje skaičių duodant raginimus šioje veiksmų grupėje turi būti atsižvelgiama į jų rekomendacijas.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 7-ojo DVT – prieinama ir švari energija; 9-ojo DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 11-ojo DVT – darnūs miestai ir bendruomenės; 13-ojo DVT – klimato politikos veiksmai.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 7-ojo DVT – prieinama ir švari energija; 9-ojo DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 11-ojo DVT – darnūs miestai ir bendruomenės; 13-ojo DVT – klimato politikos veiksmai.

__________________

__________________

17 Kitų sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas aptartas kitose programos „Europos horizontas“ veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ dalyse.

17 Kitų sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas aptartas kitose programos „Europos horizontas“ veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ dalyse.

 

 

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.1 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Veiksmingas Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas turi būti grindžiamas moksliniais tyrimais, reikalaujančiais nuolat atnaujinti mūsų žinias apie klimato ir žemės sistemą, taip pat siūlomas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos pasirinkimo galimybes, kad būtų galima sistemingai ir išsamiai apibūdinti ES ekonomikos problemas ir galimybes. Tuo remiantis bus plėtojami moksliškai pagrįsti sprendimai dėl ekonomiškai efektyvaus perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio, klimatui atsparios ir išteklius taupančios visuomenės.

Veiksmingas Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas turi būti grindžiamas moksliniais tyrimais, reikalaujančiais nuolat atnaujinti mūsų žinias apie klimato ir žemės sistemą, taip pat siūlomas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos pasirinkimo galimybes, kad būtų galima sistemingai ir išsamiai apibūdinti Sąjungos ekonomikos problemas ir galimybes. Tuo remiantis bus plėtojami moksliškai pagrįsti sprendimai dėl ekonomiškai efektyvaus perėjimo prie mažo ar nulinio išmetamo ŠESD kiekio ekonomikos.

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.1 punkto 2 pastraipos -1 įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-1  svarbiausių procesų poliariniuose regionuose nustatymas siekiant parengti geresnes valdymo galimybes, kurios padeda kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemoms ir geriau suprasti pasaulinio klimato tendencijas;

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.1 punkto 2 pastraipos 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimai, švelninimo veiksmai ir politikos, apimančios visus ekonomikos sektorius, suderinamos su Paryžiaus susitarimu ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais;

–  išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sprendimai, švelninimo veiksmai ir politikos, apimančios visus ekonomikos sektorius, suderinamos su Paryžiaus susitarimu ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais;

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.1 punkto 2 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  ES (vietos / regioninio / nacionalinio lygmens) pažeidžiamų ekosistemų, svarbiausių ekonomikos sektorių ir infrastruktūros pritaikymo būdai ir politika, įskaitant patobulintas rizikos vertinimo priemones.

–  Vietos regioninio, nacionalinio ir Sąjungos lygmens pažeidžiamų ekosistemų, svarbiausių ekonomikos sektorių, svarbiausios infrastruktūros ir miesto aplinkos pritaikymo būdai ir politika, įskaitant patobulintas rizikos vertinimo priemones;

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.1 punkto 2 pastraipos 4 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  diplomatijos kovos su klimato kaita srityje kaip tarptautinio bendradarbiavimo varomosios jėgos stiprinimo modeliai.

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.2 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ES siekia tapti pasaulio lydere prieinamų, saugių ir tvarių energetikos technologijų, kurios didina jos konkurencingumą pasaulinės vertės grandinėse ir pozicijas augančiose rinkose, srityje. Įvairios klimato, geografinės, aplinkosaugos ir socialinės bei ekonominės sąlygos ES, taip pat būtinybė užtikrinti energetiko saugumą ir prieigą prie žaliavų lemia plataus masto energetikos sprendimų, įskaitant ne techninio pobūdžio sprendimus, rinkinio poreikį. Kalbant apie atsinaujinančiosios energijos technologijas, išlaidos turi būti toliau mažinamos, našumas turi pagerėti, reikia tobulinti integraciją į energetikos sistemą ir sukurti pažangių technologijų. Kalbant apie iškastinį kurą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas bus labai svarbus siekiant klimato tikslų.

ES siekia tapti pasaulio lydere prieinamų, saugių ir tvarių atsinaujinančios energijos technologijų, kurios didina jos konkurencingumą pasaulinės vertės grandinėse ir pozicijas augančiose rinkose, srityje. Įvairios klimato, geografinės, aplinkosaugos ir socialinės bei ekonominės sąlygos ES, taip pat būtinybė užtikrinti energijos vartojimo sumažinimą, energijos vartojimo efektyvumą, saugų energijos tiekimą ir prieigą prie žaliavų, ypač svarbiausių žaliavų, lemia plataus masto energetikos sprendimų, įskaitant ne techninio pobūdžio sprendimus, rinkinio poreikį. Energijos pertvarka privers ES pirmauti kuriant atnaujinto rinkos modelio sprendimus, o sistemos integravimas turi būti gerokai patobulintas. Kalbant apie atsinaujinančiosios energijos technologijas, išlaidos turi būti toliau mažinamos, o našumas turi pagerėti. Kad tai būtų užtikrinta, reikia nuolat plėtoti mokslinius tyrimus pažangiųjų technologijų srityje. Be to, reikia kurti naujas proveržio technologijas ir jas naudoti, o jau taikomas technologijas reikia tobulinti. Kalbant apie iškastinį kurą ir pradines žaliavas, jų naudojimo mažinimas bus labai svarbus siekiant klimato tikslų.

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.2 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

  Atsinaujinančiosios energijos technologijos ir elektros energijos gamybos, šildymo ir aušinimo, tvarių transporto degalų ir tarpinių vežėjų sprendimai įvairiais mastais ir plėtros etapais, pritaikyti prie geografinių sąlygų ir rinkų tiek ES, tiek visame pasaulyje;

  Atsinaujinančiosios energijos technologijos, įskaitant jūros energijos gamybą ir įvairias jos sritis, pavyzdžiui, vėjo, srovių, bangų energiją, šildymas ir aušinimas, degalai ir tarpiniai vežėjai, kaip antai elektros energiją paverčiantys dujomis ir vandeniliniai, įvairiais mastais ir plėtros etapais, pritaikyti prie geografinių sąlygų ir rinkų tiek Sąjungoje, tiek visame pasaulyje;

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.2 punkto 2 pastraipos 1 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  labai efektyviu energijos vartojimu pagrįsta mažo anglies dioksido kiekio arba nuo iškastinio kuro nepriklausoma elektros energijos gamyba;

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.2 punkto 2 pastraipos 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  revoliucingosios atsinaujinančiosios energijos technologijos naujoms taikomosioms priemonėms ir pažangiems sprendimams;

–  revoliucingosios atsinaujinančiosios energijos technologijos naujoms, jau taikomoms ar itin pagerintoms taikomosioms priemonėms ir pažangiems sprendimams;

Pakeitimas    83

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.2 punkto 2 pastraipos 2 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  naujos kartos technologiniai sprendimai, įskaitant naujų medžiagų kūrimą, gamybos procesai ir veikimo būdai, kuriais siekiama padidinti pramonės konkurencingumą švarios energijos technologijų srityje;

Pakeitimas    84

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.2 punkto 2 pastraipos 2 b įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  naujų verslo modelių, sprendimų ir paslaugų moksliniai tyrimai ir kūrimas siekiant reguliavimo, administravimo ir finansavimo lygmenimis užtikrinti palankias rinkos sąlygas atsinaujinantiesiems ištekliams, galutinių naudotojų efektyviai energiją naudojančioms technologijoms ir sprendimams;

Pakeitimas    85

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.3 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Numatomas kintamos elektros energijos gamybos augimas ir perėjimas prie didesnio elektrinio šildymo, aušinimo ir transportavimo lemia būtinybę kurti naujus energetikos tinklų valdymo metodus. Be priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, tikslas yra užtikrinti energijos prieinamumą, saugumą ir tiekimo stabilumą, kuris bus pasiektas investuojant į inovatyvias tinklo infrastruktūros technologijas ir inovatyvų sistemos valdymą. Energijos kaupimas įvairiomis formomis vaidins esminį vaidmenį teikiant paslaugas tinklui, taip pat gerinant ir stiprinant tinklų pajėgumus. Labai svarbu išnaudoti įvairių tinklų (pvz., elektros tinklų, šildymo ir vėsinimo tinklų, dujų tinklų, transporto įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros, vandenilio ir telekomunikacijų tinklų) ir dalyvių (pvz., pramonės objektų, duomenų centrų, savarankiškų gamintojų) sinergiją, siekiant išmanaus, integruoto atitinkamų infrastruktūrų eksploatavimo.

Numatomas kintamos elektros energijos gamybos augimas ir perėjimas prie didesnio elektrinio šildymo, aušinimo ir transportavimo lemia būtinybę kurti naujus energetikos tinklų valdymo metodus ir diegti decentralizuotus su energija susijusius sprendimus. Be to, integruojant atsinaujinančiąsias ir mažo anglies dioksido kiekio dujas svarbus vaidmuo tenka ir dujų infrastruktūrai.

 

Be išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, tikslas yra užtikrinti energijos prieinamumą, energijos taupymą, saugumą ir tiekimo stabilumą. Tai galima pasiekti investuojant į sektorių susiejimą ir susijusią inovacinę tinklo infrastruktūrą ir technologijas, padidinant pagal poreikį valdomos elektros energijos gamybos lankstumą, ypač iš lanksčių atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, taikant inovacinį sistemos valdymą, taip pat sudarant palankesnes sąlygas imtis veiksmų, kuriais skatinamos reguliavimo ir socialinės inovacijos, įgūdžiai, įtraukiami ir įgalinami rinkos dalyviai, vartotojai ir bendruomenės. Energijos kaupimas įvairiomis formomis vaidins esminį vaidmenį teikiant paslaugas tinklui ir gerinant bei stiprinant tinklų pajėgumus. Labai svarbu išnaudoti įvairių tinklų (pvz., elektros tinklų, šildymo ir vėsinimo tinklų, dujų tinklų ir saugojimo, transporto įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros, vandenilio infrastruktūros ir telekomunikacijų tinklų) ir dalyvių (pvz., pramonės objektų, tinklo operatorių, duomenų centrų, savarankiškų gamintojų ir vartotojų, atsinaujinančiosios energijos bendruomenių) sinergiją ir padidinti reguliavimą apkrova bei kurti ir integruoti Europos ir tarptautinius standartus, siekiant išmanaus, integruoto atitinkamų infrastruktūrų eksploatavimo.

Pakeitimas    86

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.3 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Elektros tinklų technologijos ir priemonės, skirtos integruoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir naujas apkrovas, pvz., elektrinį judumą ir šilumos siurblius;

–  Esamų elektros tinklų technologijos ir priemonės, skirtos integruoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir naujas apkrovas, pvz., elektrinį judumą, elektrolizatorius, kuro elementus, šilumos siurblius, pramoninę hidrolizę, elektros saugojimą ir decentralizuotą atsinaujinančią energiją kaip pagrindinius elementus ekonomiškai efektyviai, saugiai, itin efektyviai naudojančiai energiją ir atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais pagrįstai energetikos sistemai;

Pakeitimas    87

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.3 punkto 2 pastraipos 2 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  kintančia ir lanksčia atsinaujinančiąja energija pagrįstų stabilių ir patikimų energijos sistemų ir tinklų demonstravimas vietos ir regionų lygmenimis;

Pakeitimas    88

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.3 punkto 2 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  integruoti metodai, skirti suderinti atsinaujinančiosios energijos gamybą ir vartojimą vietos lygmeniu, įskaitant salas, remiantis naujomis paslaugomis ir Bendrijos iniciatyvomis;

–  integruoti metodai, skirti padidinti, pagerinti ir suderinti atsinaujinančiosios energijos gamybą ir vartojimą vietos lygmeniu, įskaitant salas, remiantis naujomis paslaugomis ir technologijomis (įskaitant tarpusavyje teikiamas paslaugas, paskirstytąjį registrą, veikiantį itin plačioje aplinkoje, virtualias grynojo kiekio matavimo sistemas) ir bendruomenių (įskaitant aktyvius vartotojus ir savarankiškus atsinaujinančiosios energijos vartotojus, veikiančius atskirai arba bendrai, atsinaujinančiosios energijos bendruomenes ir vietos energijos bendruomenes) iniciatyvomis;

Pakeitimas    89

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.3 punkto 2 pastraipos 3 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  sisteminė naujų energetikos technologijų, pvz., lanksčios atsinaujinančios gamybos, atsinaujinančiaisiais šaltiniais pagrįsto vandenilio ir sintetinių dujų kaip energijos kaupimo priemonių, poveikio analizė; moksliniais tyrimai ir integruotieji gamtinių dujų tinklų atvertimo į ekologiško vandenilio tinklus arba tinklus, perduodančius biometaną arba sintetinį metaną, metodai;

Pakeitimas    90

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.3 punkto 2 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  tinklų lankstumas ir įvairių energijos šaltinių, tinklų, infrastruktūros ir subjektų sąveika;

–  tinklų ir gamybos lankstumas ir tiekimo patikimumas, įskaitant reguliavimą apkrova, įvairių energijos šaltinių, tinklų, infrastruktūros, įskaitant jau esamą, ir subjektų sąveika; sektorių susiejimo technologijos siekiant sudaryti palankias sąlygas energijos saugojimui ir panaudoti energijos transportavimo galimybes;

Pakeitimas    91

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.3 punkto 2 pastraipos 4 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  ekologiškai švarūs sprendimo būdai, kurie gali padėti pasiekti sistemos patikimumą, papildantys ir viršijantys atsinaujinančiosios energijos išteklius, ir elektrifikacija pagrįstas saugojimas;

Pakeitimas    92

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.2.4.  Pastatai ir pramonės objektai pereinant prie švarios energijos

4.2.4.  Pastatai pereinant prie švarios energijos

Pakeitimas    93

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pastatai ir pramonės įrenginiai vaidina vis svarbesnį aktyvų vaidmenį sąveikaudami su energetikos sistema. Todėl jie yra esminiai elementai pereinant prie atsinaujinančiosios energijos.

Pastatai vaidina vis svarbesnį aktyvų vaidmenį sąveikaudami su energetikos sistema. Todėl jie yra esminiai elementai pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo.

Pakeitimas    94

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pastatai – svarbus piliečių gyvenimo kokybės veiksnys. Integruojant įvairias technologijas, prietaisus ir sistemas ir susiejant įvairius energijos vartojimo būdus, pastatai, taip pat jų gyventojai ir naudotojai turi labai didelį energijos gamybos, saugojimo ir efektyvumo gerinimo potencialą.

Pastatai – svarbus piliečių gyvenimo kokybės veiksnys. Integruojant įvairias technologijas, prietaisus, sistemas ir standartus ir susiejant įvairius energijos vartojimo būdus, pastatai, taip pat jų gyventojai ir naudotojai turi labai didelį klimato kaitos švelninimo, energijos gamybos, taupymo ir saugojimo bei efektyvumo gerinimo potencialą.

Pakeitimas    95

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pramonės įmonės, ypač tos, kurios sunaudoja daug energijos, galėtų toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių integravimą.

Išbraukta.

Pakeitimas    96

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto 4 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Elektra ir šiluma tarp pramonės įrenginio ir energetikos sistemos operatoriaus;

–  Elektra ir šiluma, perduodama tarp pastatų, pramonės įrenginio ir energetikos sistemos operatoriaus;

Pakeitimas    97

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto 4 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  susiję procesai, projektai ir medžiagos;

–  susijusių procesų, projektų ir medžiagų optimizavimas ir tvarumas;

Pakeitimas    98

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto 4 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  pažangūs pastatai ir dideli judumo centrai (uostai, oro uostai, logistikos centrai), kurie yra aktyvūs platesnių energetikos tinklų ir inovatyvių judumo sprendimų elementai;

–  pažangūs pastatai ir dideli judumo centrai (uostai, oro uostai, geležinkelio stotys ir logistikos centrai), kurie yra aktyvūs platesnių energetikos tinklų ir inovatyvių judumo sprendimų elementai;

Pakeitimas    99

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto 4 pastraipos 5 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  pastatų gyvavimo ciklo projektavimas, statyba, eksploatacija ir išmontavimas, atsižvelgiant į žiediškumą ir aplinkosauginį veiksmingumą, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, atsparumą klimato kaitai ir perdirbimą;

–  nauji būdai, įskaitant išmaniąsias priemones ir prietaisus, skirtus pastatų gyvavimo ciklo projektavimui, statybai (įskaitant lengvų ir atsinaujinančių medžiagų naudojimą), eksploatacijai ir išmontavimui, atsižvelgiant į žiediškumą, aplinkosauginį veiksmingumą, tvarumą ir ekonominį efektyvumą siekiant energijos ir išteklių naudojimo efektyvumo, atsparumą klimato kaitai, poveikį išmetamo ŠESD kiekio atžvilgiu ir perdirbimą;

Pakeitimas    100

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto 4 pastraipos 6 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  nauji verslo modeliai, metodai ir paslaugos, skirti renovacijos finansavimui, statybos įgūdžių didinimui, pastatų gyventojų ir kitų rinkos dalyvių įtraukimui;

–  nauji verslo modeliai, metodai ir paslaugos, skirti renovacijos finansavimui, kaip antai išankstinio finansavimo taikant apmokėjimo į sąskaitą įtraukiamomis dalimis tvarką schemos, statybos įgūdžių didinimui, pastatų gyventojų ir kitų rinkos dalyvių, pvz., vietos valdžios institucijų arba atsinaujinančiosios energijos bendruomenių, įtraukimui;

Pakeitimas    101

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto 4 pastraipos 7 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  pastatų energinio naudingumo stebėsena ir optimizavimas;

–  pastatų energinio naudingumo stebėsena ir optimizavimas, laikantis Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (Direktyva 2018/844) nustatytų tikslų, įskaitant pažangių pastatų energijos valdymo sistemų naudojimą;

Pakeitimas    102

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto 4 pastraipos 8 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

  pastatų energinio naudingumo didinimo priemonės ir išmanūs prietaisai;

Išbraukta.

Pakeitimas    103

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto 4 pastraipos 9 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  esamų pastatų renovavimo procesai, siekiant energijos beveik nevartojančių pastatų tikslo.

–  esamų pastatų renovavimo procesai, siekiant energijos beveik nevartojančių pastatų tikslo, ir inovacinės technologijos.

Pakeitimas    104

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 punkto 4 pastraipos 9 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  lanksti energijos gamyba, reguliavimas apkrova, energijos saugojimo optimizavimas;

Pakeitimas    105

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4.2.4a.  Pramonės objektai pereinant prie švarios energijos

 

Pramonės įmonės, ypač tos, kurios sunaudoja daug energijos, turėtų toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti savo energijos suvartojimą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių integravimą. Pramonės objektų vaidmuo energetikos sistemoje keičiasi dėl poreikio mažinti teršalus, kurie išmetami dėl tiesioginės ar netiesioginės elektrifikacijos, be to, jie yra gamybos procesų žaliavos (pvz., vandenilio) šaltinis. Pramonės ir gamybos kompleksai, kuriuose vienas šalia kito vyksta daug skirtingų procesų, gali padėti optimizuoti tarpusavio keitimąsi energijos srautais ir kitais ištekliais (žaliava).

 

Bendros kryptys

 

– Konversijos technologijos, skirtos tvariam anglies šaltinių panaudojimui siekiant padidinti efektyvų išteklių naudojimą ir sumažinti teršalus, įskaitant hibridines pramonės ir energetikos sektoriaus energijos sistemas, kuriose galima sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro;

 

– energijai imlių pramonės procesų tiesioginės ir netiesioginės elektrifikacijos demonstraciniai projektai;

 

– gamybos įrenginių technologinio proceso priemonės ir infrastruktūra, siekiant optimizuoti energijos srautus ir medžiagas sąveikaujant su energetikos sistema;

 

– elektros energijos, žaliavų ir šilumos lankstumas ir veiksmingumas pramoniniuose įrenginiuose ir energetikos sistemoje;

 

– patobulinti arba nauji procesai, struktūra ir medžiagos siekiant veiksmingai naudoti ar gaminti šilumą, šaltį ir kaupti energiją;

 

– padidintas medžiagų efektyvumas, dėl kurio sumažėja energijai imlių biriųjų medžiagų poreikis.

Pakeitimas    106

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.4 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4.2.4b.  Anglių pramonės regionų pertvarka

 

Beveik pusei valstybių narių pavestas uždavinys parengti nuoseklias strategijas, kuriose daugiausia dėmesio turi būti skiriama regionams, kurie susiduria su sunkumais palaipsniui atsisakyti lignito, anglies ir kito iškastinio kuro energijos gamybos. Įgyvendinant šį prioritetą bus siekiama papildomumo su kitomis ES priemonėmis ir programomis.

 

Bendros kryptys

 

– Remti įtraukių ir teisingų pereinamojo laikotarpio strategijų kūrimą; spręsti visuomenės, socialines ir ekonomines bei poveikio aplinkai problemas, taip pat pertvarkyti teritorijas;

 

– technologijos ir modeliai siekiant išnaudoti visą šių regionų potencialą; taip pat priemonės, kaip pritraukti alternatyvias inovatyvias įmones;

 

– tyrimai, kaip atgaivinti šiuos regionus tvaraus užimtumo ir augimo perspektyvų požiūriu, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimo mokslinius tyrimus.

Pakeitimas    107

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.5 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Manoma, kad iki 2050 m. daugiau kaip 80 proc. ES gyventojų gyvens miestų teritorijose, kuriose suvartojama liūto dalį turimų išteklių, įskaitant energiją, ir kurios yra ypač pažeidžiamos nepalankiems meteorologiniams pokyčiams, kurie blogėja dėl klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių jau dabar, o ateityje padėtis bus dar prastesnė. Pagrindinis uždavinys yra visapusiškai reikšmingai padidinti bendrą energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą bei Europos miestų atsparumą klimato kaitai, sutelkiant siekinius į pastatų fondus, energetikos sistemas, judumą, klimato kaitą, taip pat vandenį, dirvožemį, oro kokybę, atliekas ir triukšmą. Būtina ištirti ir išnaudoti sinergiją su ERPF lėšomis finansuojamą miestų politiką ir veiklą.

Manoma, kad iki 2050 m. daugiau kaip 80 proc. ES gyventojų gyvens miestų teritorijose, kuriose suvartojama liūto dalį turimų išteklių, įskaitant energiją, ir kurios yra ypač pažeidžiamos nepalankiems meteorologiniams pokyčiams, kurie blogėja dėl klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių jau dabar, o ateityje padėtis bus dar prastesnė. Pagrindinis uždavinys yra visapusiškai reikšmingai padidinti bendrą energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą bei Europos bendruomenių ir miestų atsparumą klimato kaitai, sutelkiant dėmesį į pastatų fondus, energetikos sistemas, transportą ir judumą, klimato kaitos sušvelninimą, taip pat vandenį, dirvožemį, oro kokybę, atliekas ir triukšmą. Būtina ištirti ir išnaudoti sinergiją su ERPF lėšomis finansuojamą miestų politiką ir veiklą.

Pakeitimas    108

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.5 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Miestų ir rajonų energijos / judumo sistemų pritaikymas, kad iki 2050 m. visoje ES būtų įdiegti mažo anglies dioksido kiekio, teigiamos energijos rajonai ir nulinės emisijos judumas bei logistika, taip padidinant integruotų ES sprendimų visuotinį konkurencingumą;

–  Miestų / rajonų / kaimo energijos / judumo sistemų pritaikymas, kad iki 2050 m. visoje Sąjungoje būtų įdiegti mažo anglies dioksido kiekio, teigiamos energijos rajonai ir nulinės emisijos judumas bei logistika, taip padidinant integruotų ES sprendimų visuotinį konkurencingumą;

Pakeitimas    109

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.5 punkto 2 pastraipos 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  miestų planavimas, infrastruktūros ir sistemos, įskaitant tarpusavio sąsajas ir sąveiką, gamtinius sprendimus ir skaitmeninių technologijų bei kosmoso paslaugų ir duomenų naudojimą, atsižvelgiant į planuojamos klimato kaitos poveikį ir integruotą atsparumą klimato kaitai;

–  miestų ir kaimų planavimas, infrastruktūros ir sistemos, įskaitant tarpusavio sąsajas ir sąveiką, standartizavimą, gamtinius sprendimus ir saugių skaitmeninių technologijų bei kosmoso paslaugų ir duomenų naudojimą, atsižvelgiant į planuojamos klimato kaitos poveikį ir integruotą klimato kaitos švelninimą;

Pakeitimas    110

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.5 punkto 2 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Piliečių gyvenimo kokybė, saugus susisiekimas, miesto socialinės inovacijos, miestų žiedinė ekonomika ir atsinaujinimo pajėgumai, mažesnis neigiamas poveikis aplinkai ir mažesnė tarša;

–  Piliečių gyvenimo kokybė, saugus ir daugiarūšis susisiekimas, įskaitant vaikščiojimą ir važiavimą dviračiu, miesto ir kaimo socialinės inovacijos, miestų žiedinė ekonomika ir atsinaujinimo pajėgumai, mažesnis neigiamas poveikis aplinkai ir mažesnė tarša;

Pakeitimas    111

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.6 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Perėjimas prie švarių technologijų, junglumas ir automatizavimas priklausys nuo to, kad orlaiviai, transporto priemonės ir laivai bus suprojektuoti ir gaminami laiku, integruojant įvairias technologijas ir pagreitinus jų įdiegimą. Komforto, efektyvumo ir prieinamumo didinimas, kartu mažinant viso produkto gyvavimo ciklo poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir energijos naudojimui, išlieka svarbiausi tikslai. Inovatyvi, labai galinga transporto infrastruktūra yra būtina norint tinkamai valdyti visas transporto rūšis, atsižvelgiant į padidėjusį judumo poreikį ir sparčiai besikeičiančias technologijas. Integruotas požiūris į infrastruktūrą ir transporto priemonių / laivų / orlaivių kūrimą nusipelno ypatingo dėmesio, siekiant sumažinti poveikį energetikai ir aplinkai.

Perėjimas prie švarių technologijų, junglumas ir automatizavimas priklausys nuo to, kad orlaiviai, transporto priemonės ir laivai bus suprojektuoti ir gaminami laiku, integruojant įvairias technologijas ir pagreitinus jų įdiegimą. Komforto, efektyvumo ir prieinamumo didinimas, kartu mažinant viso produkto gyvavimo ciklo poveikį klimatui, aplinkai, žmonių sveikatai ir energijos naudojimui, išlieka svarbiausi tikslai. Inovatyvi, labai galinga transporto infrastruktūra yra būtina norint tinkamai valdyti visas transporto rūšis, atsižvelgiant į padidėjusį judumo poreikį ir sparčiai besikeičiančias technologijas. Integruotas požiūris į infrastruktūrą ir transporto priemonių / laivų / orlaivių kūrimą nusipelno ypatingo dėmesio, siekiant sumažinti poveikį energetikai ir aplinkai.

Pakeitimas    112

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.6 punkto 2 pastraipos 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  transporto priemonės / laivo / orlaivio koncepcijos ir konstrukcijos, įskaitant jų atsargines dalis, naudojant patobulintas medžiagas ir konstrukcijas, efektyvumą, energijos kaupimą ir atkūrimą, saugos ir saugumo požymiai, darantys mažesnį poveikį aplinkai ir sveikatai.

–  transporto priemonės / laivo / orlaivio koncepcijos ir konstrukcijos, įskaitant jų atsargines dalis, modulių elementus, naudojant patobulintas medžiagas ir konstrukcijas, taip pat programinės įrangos sprendimus ir atnaujinimą, pažangias apsaugos nuo piratavimo sistemas, efektyvumą, energijos kaupimą ir atkūrimą, saugos ir saugumo požymiai, darantys mažesnį poveikį aplinkai ir sveikatai.

Pakeitimas    113

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.7 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kad ES pasiektų savo oro kokybės, klimato kaitos ir energetikos tikslus, įskaitant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą 60 proc. iki 2050 m., taip pat triukšmo mažinimo tikslą, reikės persvarstyti visą judumo sistemą, įskaitant naudotojus, transporto priemones, degalus ir infrastruktūrą. Taip pat reikės įdiegti netaršios alternatyvios energijos sprendimus ir pradėti naudoti rinkoje nulinių emisijų transporto priemones / laivus / orlaivius. Be žalingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo poveikio transportas labai prisideda prie prastos oro kokybės ir triukšmo Europoje, sukeldamas neigiamą poveikį piliečių sveikatai18. Atsižvelgiant į automobilių, autobusų ir lengvųjų transporto priemonių elektrifikavimo ir kuro elementų naudojimo pažangą, būtina paspartinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sprendimus kituose sektoriuose, pavyzdžiui, aviacijoje, jūrų, vidaus vandenų laivyboje ir sunkvežimių technologijose.

Norėdama pasiekti oro kokybės, klimato kaitos ir energetikos tikslus ir sumažinti triukšmą, Sąjunga turės persvarstyti visą judumo sistemą, įskaitant naudotojus, transporto priemones, degalus, CO2 matavimo schemas, infrastruktūrą, erdvės panaudojimą bei transporto sprendimus. Sąjunga taip pat turės įdiegti netaršios alternatyvios energijos sprendimus ir pradėti naudoti rinkoje nulinių emisijų transporto priemones / laivus / orlaivius. Be žalingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo poveikio transportas labai prisideda prie prastos oro kokybės ir triukšmo Europoje, sukeldamas neigiamą poveikį piliečių sveikatai18. Atsižvelgiant į esamą alternatyvių degalų gamybos ir naudojimo, automobilių, autobusų, sunkvežimių ir lengvųjų transporto priemonių elektrifikavimo, vandenilio technologijų, biodegalų, biodujų ir kuro elementų naudojimo, vidaus degimo variklių tobulėjimo ir jų pritaikymo atsinaujinančiųjų išteklių degalams ir kitų tausių technologijų pažangą, būtina paspartinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sprendimus kituose sektoriuose, pavyzdžiui, aviacijoje, geležinkeliuose, jūrų, vidaus vandenų laivyboje.

__________________

__________________

18 Beveik trečdaliui miestuose gyvenančių ES piliečių tenka padidintas teršalų koncentracijos lygis.

18 Beveik trečdaliui miestuose gyvenančių ES piliečių tenka padidintas teršalų koncentracijos lygis.

Pakeitimas    114

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.7 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Visų transporto rūšių elektrifikavimas (pvz., baterijos, kuro elementai, hibridizacija ir kt.), įskaitant naujas transporto priemonių / laivų / orlaivių galios pavarų, greito įkrovimo / degalų pildymo, energijos surinkimo technologijas ir patogias bei prieinamas sąsajas su įkrovimo infrastruktūra, užtikrinant sąveiką ir vientisą paslaugų teikimą; netaršioms ir mažataršėms transporto priemonėms skirtų konkurencingų, saugių, našių ir tvarių baterijų kūrimas ir diegimas;

–  Visų transporto rūšių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, įskaitant per elektrinį judumą (pvz., perdirbamos baterijos, kuro elementai, visų rūšių hibridacija ir kt.) ir naujos transporto priemonių / laivų / orlaivių galios pavarų, greito įkrovimo / degalų pildymo, energijos surinkimo technologijas ir patogias bei prieinamas sąsajas su degalų pildymo ir įkrovimo infrastruktūra, užtikrinant sąveiką ir vientisą paslaugų teikimą; netaršioms ir mažataršėms transporto priemonėms skirtų konkurencingų, saugių, našių, perdirbamų ir tvarių baterijų kūrimas ir diegimas;

Pakeitimas    115

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.7 punkto 2 pastraipos 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  tvarūs nauji degalai ir naujos pažangiosios transporto priemonės / laivai / orlaiviai, skirti esamiems ir būsimiems judumo modeliams ir palaikymo infrastruktūrai; technologijos ir į naudotojus orientuoti sąveikos ir vientiso paslaugų teikimo sprendimai;

–  tvarūs nauji degalai ir naujos pažangiosios transporto priemonės / laivai / orlaiviai, skirti esamiems ir būsimiems judumo modeliams ir palaikymo infrastruktūrai; technologijos ir į naudotojus orientuoti sąveikos ir vientiso paslaugų teikimo sprendimai; tylesni ir labiau aplinką tausojantys orlaiviai;

Pakeitimas    116

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.7 punkto 2 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  judumo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimas.

–  kuo didesnis judumo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimas, įskaitant naujos kartos nuotolinio matavimo jutiklių, kuriais matuojama tarša judumo sektoriuje, galimybių nagrinėjimą.

Pakeitimas    117

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.8 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pažangus judumas padės užtikrinti judumo „nuo durų iki durų“ ir visų jo komponentų efektyvumą, saugą ir atsparumą, visų pirma naudojant skaitmenines technologijas, pažangią palydovinę navigaciją (EGNOS / „Galileo“) ir dirbtinį intelektą. Naujos technologijos padės optimizuoti transporto infrastruktūros ir tinklų naudojimą bei efektyvumą, gerinti daugiaformatį ryšį ir junglumą, optimizuoti eismo valdymą ir sudaryti sąlygas inovatyviems transporto sprendimams ir paslaugoms, taip sumažinant perkrovą ir neigiamą poveikį aplinkai, suteikiant geresnes judumo ir logistikos paslaugas piliečiams ir įmonėms. Susietasis ir automatizuotas judumas kartu su didelio poveikio infrastruktūra padidins visų transporto rūšių efektyvumą ir saugumą.

Pažangus judumas padės užtikrinti judumo „nuo durų iki durų“ ir visų jo komponentų efektyvumą, saugą ir atsparumą, visų pirma naudojant naujas skaitmenines technologijas, pažangią palydovinę navigaciją (EGNOS / „Galileo“) ir dirbtinį intelektą. Naujos technologijos, įskaitant sistemų sistemą, padės optimizuoti transporto infrastruktūros ir tinklų naudojimą bei efektyvumą, gerinti daugiaformatį ryšį ir junglumą, optimizuoti eismo valdymą ir sudaryti sąlygas inovatyviems transporto sprendimams, standartams ir paslaugoms, taip sumažinant perkrovą ir neigiamą poveikį aplinkai, suteikiant geresnes judumo ir logistikos paslaugas piliečiams ir įmonėms. Susietasis ir automatizuotas judumas kartu su didelio poveikio infrastruktūra padidins visų transporto rūšių efektyvumą ir saugumą.

Pakeitimas    118

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.8 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Skaitmeninis tinklo ir eismo valdymas: pažangios sprendimų priėmimo palaikymo sistemos; naujos kartos eismo valdymas (įskaitant daugiaformatį tinklą ir eismo valdymą); prisidėjimas prie vientiso, daugiaformačio ir tarpusavyje susijusio keleivių ir krovinių judumo; didelių duomenų naudojimas ir apribojimai; inovatyvių palydovų padėties nustatymas / navigacija (EGNOS / „Galileo“);

–  Skaitmeninio tinklo, eismo ir erdvės panaudojimas ir valdymas: pažangios sprendimų priėmimo palaikymo sistemos; naujos kartos eismo valdymas (įskaitant daugiaformatį tinklą ir eismo valdymą); prisidėjimas prie vientiso, daugiaformačio ir tarpusavyje susijusio keleivių ir krovinių judumo; didelių duomenų naudojimas ir apribojimai; inovatyvių palydovų padėties nustatymas / navigacija (EGNOS / „Galileo“), naujo elgesio, susijusio su kintančiu judumu, supratimas;

Pakeitimas    119

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.8 punkto 2 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  geležinkelių technologijos ir didelės talpos, tylios, sąveikios ir automatizuotos geležinkelių sistemos eksploatavimas;

–  geležinkelių technologijos ir didelės talpos, patrauklios, tylios, visapusiškai sujungtos, sąveikios, tarpvalstybinės ir automatizuotos keleivių ir krovininio transporto reikalavimus atitinkančios geležinkelių sistemos eksploatavimas;

Pakeitimas    120

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.8 punkto 2 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  susijusių, sąveikiųjų ir automatizuotų judumo sistemos ir paslaugos, įskaitant technologinius sprendimus ir netechnologinius klausimus.

–  susijusių, sąveikiųjų, suderintų ir automatizuotų judumo sistemos ir paslaugos, įskaitant technologinius sprendimus ir netechnologinius klausimus, tokius kaip naudotojų elgesio ir judumo modelių pokyčiai;

Pakeitimas    121

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.8 punkto 2 pastraipos 4 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  naujos arba patobulintos paslaugos ir verslo modeliai, kuriuos taikant naudotojas sąveikauja su skirtingais išmaniais metodais;

Pakeitimas    122

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.8 punkto 2 pastraipos 4 b įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  automatizuoto transporto priemonių vairavimo mišraus eismo sąlygomis koncepcija, plėtojimas, pasekmės, projektavimas, moksliniai tyrimai, tvirtinimas ir metodai siekiant užtikrinti, kad jis būtų saugus;

Pakeitimas    123

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.8 punkto 2 pastraipos 4 c įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  pažangiosios laivybos sprendimai siekiant užtikrinti, kad vandenyje vykdomos operacijos būtų saugesnės ir veiksmingesnės;

Pakeitimas    124

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.8 punkto 2 pastraipos 4 d įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  naujos uostų valdymo ir ryšių sistemos ir technologijos.

Pakeitimas    125

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.9 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Dideli, koncentruoti ir decentralizuoti energetikos sistemos saugojimo sprendimai (įskaitant cheminius, elektrocheminius, elektrinius, mechaninius ir šiluminius sprendimus) padidins efektyvumą, lankstumą, technologijų nepriklausomumą ir prieinamumą, taip pat tiekimo saugumą. Netaršiam, nepriklausomam nuo iškastinio kuro transportas reikės vis daugiau elektrinių ir (arba) kitais alternatyviais degalais varomų automobilių, kurių baterijos yra našesnės ir pigesnės, perdirbamos ir kartotinai naudojamos, taip pat vietos sintetinių ir (arba) atsinaujinančiųjų degalų, tokių kaip vandenilis, teikimas ir saugojimo vietoje inovatyvūs sprendimai.

Dideli, koncentruoti ir decentralizuoti energetikos sistemos saugojimo sprendimai (įskaitant cheminius, elektrocheminius, elektrinius, mechaninius ir šiluminius sprendimus) padidins efektyvumą, lankstumą, technologijų nepriklausomumą ir prieinamumą, taip pat tiekimo saugumą. Netaršiam, nepriklausomam nuo iškastinio kuro transportui reikės vis daugiau elektrinių ir (arba) kitais alternatyviais degalais varomų automobilių, kurių baterijos yra našesnės ir pigesnės, itin lengvai perdirbamos ir kartotinai naudojamos bei darančios mažą poveikį aplinkai, taip pat vietos mažo anglies dioksido kiekio kuro rūšių, tokių kaip mažo anglies kiekio ar atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstas vandenilis, teikimas ir saugojimo vietoje inovatyvūs sprendimai.

Pakeitimas    126

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.9 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Technologijos, įskaitant skystą ir dujinį atsinaujinantįjį kurą ir su jomis susijusias vertės grandinės, skirtos kasdieniam sezoniniams energijos saugojimo poreikiams;

–  Technologijos, įskaitant skystą ir dujinį mažo anglies dioksido kiekio kurą ir su jomis susijusias vertės grandines, skirtos kasdieniams sezoniniams energijos saugojimo poreikiams, įskaitant jų poveikį aplinkai ir klimatui;

Pakeitimas    127

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.9 punkto 2 pastraipos 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  baterijos ir ES vertės grandinė, įskaitant projektavimo, didelės apimties baterijų elementų gamybos technologijas, kartotinio panaudojimo ir perdirbimo metodus;

–  baterijos ir ES vertės grandinė, įskaitant projektavimo, didelės apimties baterijų elementų gamybos technologijas, didelį galios ir energijos tankį, greitojo įkrovimo režimą, nedidelį poveikį aplinkai, kartotinį panaudojimą ir itin lengvą perdirbimą, pažangių medžiagų sprendimus energijos saugojimo metodams ir standartizavimo poreikius;

Pakeitimas    128

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 4 punkto 4.2 papunkčio 4.2.9 punkto 2 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  mažai anglies dioksido emisijų generuojantis vandenilis, įskaitant kuro elementus, ir ES vertės grandinė nuo projektavimo iki galutinio vartojimo įvairiose srityse.

–  atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįstos elektrolizės ir kuro elementai visoje ES vertės grandinėje nuo projektavimo iki galutinio vartojimo įvairiose srityse.

Pakeitimas    129

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  VEIKSMŲ GRUPĖ „MAISTAS IR GAMTOS IŠTEKLIAI“

5.  VEIKSMŲ GRUPĖ „MAISTAS, GAMTOS IŠTEKLIAI IR ŽEMĖS ŪKIS“

Pakeitimas    130

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.1 papunkčio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Žmonių veikla daro vis didesnį poveikį dirvožemiui, jūroms ir vandenynams, vandeniui, orui, biologinei įvairovei ir kitiems gamtos ištekliams. Didėjančio planetos gyventojų skaičiaus maitinimas tiesiogiai priklauso nuo gamtinių sistemų ir išteklių. Tačiau, kartu su klimato kaita, augantis gamtinių išteklių poreikis sukelia spaudimą aplinkai, kuris reikšmingai peržengia tvarumo lygį, paveikdamas ekosistemas ir jų gebėjimą teikti paslaugas žmonių gerovei. Žiedinės ekonomikos, bioekonomikos ir mėlynosios ekonomikos koncepcijos suteikia galimybę subalansuoti aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius tikslus ir nukreipti žmonių veiklą tvarumo link.

Žmonių veikla daro vis didesnį poveikį dirvožemiui, jūroms ir vandenynams, vandeniui, orui, biologinei įvairovei ir kitiems gamtos ištekliams. Didėjančio planetos gyventojų skaičiaus maitinimas tiesiogiai priklauso nuo gamtinių sistemų ir išteklių. Tačiau, kartu su klimato kaita, augantis gamtinių išteklių poreikis sukelia spaudimą aplinkai, kuris reikšmingai peržengia tvarumo lygį, paveikdamas ekosistemas ir jų gebėjimą teikti paslaugas, išlaikančias ilgalaikę žmonių gerovę. Maisto gamybos didėjimas neatitinka pasaulio gyventojų didėjimo ir todėl reikalingas persilaužimas maisto produktų gamybos intensyvinimo srityje. Sykiu privalome užtikrinti, kad mūsų maisto gamybos sistemose visų pirma būtų atsižvelgiama į mitybą ir sveikatą.

 

Žiedinės ekonomikos, agroekologijos, darnaus žemės ūkio, bioekonomikos ir mėlynosios ekonomikos koncepcijos suteikia galimybę subalansuoti aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius tikslus ir nukreipti žmonių veiklą tvarumo link.

Pakeitimas    131

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.1 papunkčio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant tvaraus vystymosi tikslų, užtikrinant saugaus ir sveiko maisto gamybą ir naudojimą, skatinant tvarią žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės praktiką, užtikrinant prieigą prie švaraus vandens, dirvožemio ir oro visiems, valant jūrą ir vandenynus, išsaugant ir atkuriant planetos gyvybines gamtines sistemas ir aplinką, reikalingas mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialas. Tačiau sunkiai suprantama, kaip pereiti prie tvarumo ir kaip įveikti įsisenėjusias kliūtys. Norint pereiti prie tvaraus vartojimo ir gamybos bei atstatyti planetos sveikatą, reikia investuoti į technologijas, naujus verslo modelius ir socialines bei aplinkosaugines inovacijas. Taip sukuriamos naujos tvarios, atsparios, inovatyvios ir atsakingos Europos ekonomikos galimybės, padidinamas išteklių naudojimo efektyvumas, našumas ir konkurencingumas, sukuriamos darbo vietos ir skatinamas ekonomikos augimas.

Siekiant tvaraus vystymosi ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo tikslų, užtikrinant saugaus ir sveiko maisto gamybą ir naudojimą, skatinant tvarią žemės ūkio, gyvulių, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės praktiką, užtikrinant prieigą prie švaraus vandens, dirvožemio ir oro visiems, valant jūrą, vandenynus ir vidaus vandenis, išsaugant ir atkuriant planetos gyvybines gamtines sistemas ir aplinką, reikalingas mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialas. Tačiau sunkiai suprantama, kaip pereiti prie tvarumo ir kaip įveikti įsisenėjusias kliūtis. Norint pereiti prie tvarios gamybos, vartojimo ir atstatyti ekosistemas ir gamtos išteklius, stiprinti ir puoselėti išteklių bazę, nuo kurios priklauso žemės ūkis, reikia investuoti į mokslinius ir technologinius tyrimus, standartizaciją ir naujus verslo modelius, kuriais remiamos socialinės bei aplinkosauginės inovacijos, įskaitant sąnaudų internalizavimą mūsų ekonomikos aplinkoje, renkant daugiau ir kokybiškesnių duomenų apie įvairių politikos sričių poveikį. Taip sukuriamos naujos tvarios, atsparios, inovatyvios ir atsakingos Europos ekonomikos galimybės, padidinamas išteklių naudojimo efektyvumas, gamtos išteklių pajėgumai ir būklė, ilgalaikis našumas ir konkurencingumas, kaimo gyvybingumas, sukuriamos darbo vietos ir tvari ekonominės ir socialinė gerovė.

Pakeitimas    132

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.1 papunkčio 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiais veiksmais bus sukurta žinių bazė ir sprendimai, siekiant: tvariai valdyti ir naudoti sausumos ir jūros gamtos išteklius, sustiprinti sausumos ir vandens sistemų, kaip anglies dioksido absorbento, vaidmenį; užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą, teikiant saugų, sveiką ir maistingą maistą; pagreitinti perėjimą nuo iškastinio kuro linijinės ekonomikos prie tausiai išteklius naudojančios, atsparios, netaršios, mažo anglies dioksido kiekio žiedinės ekonomikos ir remti tvarios bioekonomikos ir mėlynosios ekonomikos vystymąsi; ir plėtoti lanksčias ir gyvybingas kaimo, pakrančių ir miestų teritorijas.

Daugiadalykiai ir tarpdalykiai požiūriai, pasinaudojant visos vertės grandinės dalyvių praktinėmis žiniomis ir patirtimi, padės sukurti žinių bazę ir sprendimus, siekiant: apsaugoti, tvariai valdyti ir naudoti sausumos ir vandens gamtos išteklius; sustiprinti tvarų sausumos ir vandens sistemų augimą; padidinti anglies dioksido sekvestraciją; užtikrinti pakankamą aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą, vengti atliekų ir perteklinės gamybos bei teikti saugų, sveiką ir maistingą maistą; pagreitinti perėjimą prie tvaraus požiūrio į visų formų žemės ūkį, įskaitant tradicinį ir ekologinį žemės ūkį; pagreitinti perėjimą nuo iškastinio kuro linijinės ekonomikos prie tausiai išteklius naudojančios, atsparios, netaršios, mažo anglies dioksido kiekio žiedinės ekonomikos ir remti tvarios bioekonomikos ir mėlynosios ekonomikos vystymąsi; ir plėtoti lanksčias ir gyvybingas kaimo, pakrančių ir miestų teritorijas.

Pakeitimas    133

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.1 papunkčio 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jie padės išlaikyti ir stiprinti biologinę įvairovę, užtikrinti ilgalaikį ekosisteminių paslaugų teikimą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir anglies dioksido sekvestraciją (tiek sausumoje, tiek jūroje). Jie padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir kitas emisijas, atliekas ir pirminės gamybos (sausumos ir vandens), perdirbimo, vartojimo ir kitos žmonių veiklos sukeliamą taršą. Jie paskatins investicijas, palaikys perėjimą prie žiedinės ekonomikos, bioekonomikos ir mėlynosios ekonomikos, kartu apsaugant aplinkos būklę ir vientisumą.

Be to, pasiekus šių tikslų bus lengviau išlaikyti ir stiprinti laukinių ir auginamų augalų ir gyvūnų biologinę įvairovę, užtikrinti ilgalaikį ekosisteminių paslaugų teikimą, klimato kaitos sušvelninimą ir prisitaikymą prie jos bei anglies dioksido sekvestraciją (tiek sausumoje, tiek vandenyje). Jie padės išsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti ilgalaikį ekosisteminių paslaugų teikimą, sumažinti ŠESD ir kitas emisijas, atliekas ir pirminės gamybos (sausumos ir vandens), perdirbimo, vartojimo ir kitos žmonių veiklos sukeliamą taršą. Jie paskatins investicijas, palaikys perėjimą prie žiedinės ekonomikos, darnaus žemės ūkio, bioekonomikos ir mėlynosios ekonomikos, kartu apsaugant aplinkos būklę, tvarumą ir vientisumą. Šio prioriteto tikslas taip pat bus gerinti žinių apie biologinę įvairovę bazę kuriant, tvirtinant ir standartizuojant palyginamus visos Sąjungos metodus.

Pakeitimas    134

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.1 papunkčio 5 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jie taip pat skatins aktyvius mokslinius tyrimus ir inovacijas, įskaitant daugiašalį metodą, ir kurti žinių ir inovacijų sistemas vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Skatinant naujus valdysenos, gamybos ir vartojimo modelius, bus itin svarbios socialinės inovacijos, įtraukiant piliečius ir kuriant pasitikėjimą inovacijomis.

Jie taip pat skatins aktyvius mokslinius tyrimus ir inovacijas, įskaitant daugiašalį metodą, ir kurti žinių ir inovacijų sistemas vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Įtraukiant visus žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės subjektus į bendrą kūrimą ir dalijimąsi žiniomis bus padedama kurti ir įgyvendinti tvarias agroekologines inovacijas, kuriomis atremiami maisto sistemoms kylantys iššūkiai, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą. Skatinant naujus valdysenos, gamybos ir vartojimo modelius, bus itin svarbios socialinės inovacijos, įtraukiant piliečius ir kuriant pasitikėjimą inovacijomis.

Pakeitimas    135

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.1 papunkčio 6 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kadangi šie uždaviniai yra sudėtingi, tarpusavyje susiję ir globalūs, veiksmai bus vykdomi taikant sisteminį požiūrį, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais, pasitelkiant kitus finansavimo šaltinius ir kitas politikos iniciatyvas. Įskaitant naudotojo valdomų didelių aplinkosauginių duomenų šaltinių, pvz., „Copernicus“, EGNOS / „Galileo“, INSPIRE, EOSC, GEOSS, CEOS, EMODnet, panaudojimą.

Kadangi šie uždaviniai yra sudėtingi, tarpusavyje susiję ir globalūs, veiksmai taip pat bus vykdomi taikant sisteminį požiūrį, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais, pasitelkiant kitus finansavimo šaltinius ir kitas politikos iniciatyvas. Įskaitant naudotojo valdomų didelių aplinkosauginių duomenų šaltinių, pvz., „Copernicus“, EGNOS / „Galileo“, INSPIRE, EOSC, GEOSS, CEOS, EMODnet, panaudojimą.

Pakeitimas    136

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.1 papunkčio 7 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla pagal šią veiksmų grupę pirmiausia prisideda prie žemiau išvardintų programų tikslų įgyvendinimo: aplinkosaugos veiksmų programa, bendroji žemės ūkio politika, bendroji žuvininkystės politika, teisės aktai, kuriais reglamentuojamas maistas, jūrų politika, žiedinės ekonomikos veiksmų planas, ES bioekonomikos strategija ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, taip pat ES teisinių nuostatų dėl oro taršos mažinimo.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla pagal šią veiksmų grupę pirmiausia prisideda prie žemiau išvardintų programų tikslų įgyvendinimo: aplinkosaugos veiksmų programa, bendroji žemės ūkio politika, bendroji žuvininkystės politika, teisės aktai, kuriais reglamentuojamas maistas, jūrų politika, žiedinės ekonomikos veiksmų planas, ES bioekonomikos strategija, ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m., ES žaliosios infrastruktūros strategija, ES miškų strategija, ES klimato ir energetikos politikos strategija, atitinkanti Paryžiaus susitarimą, taip pat ES teisinių nuostatų dėl oro taršos mažinimo. Veiksmai bus tvirtai susieti su dabartinėmis Sąjungos partnerystėmis, visų pirma PRIMA, taip pat siekiant prisidėti prie mokslo diplomatijos.

Pakeitimas    137

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.1 papunkčio 8 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 2-ojo DVT – sumažinti badą; 6-ojo DVT – švarus vanduo ir higiena; 11-ojo DVT – darnūs miestai ir bendruomenės; 12-ojo DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba; 13-ojo DVT – klimato politikos veiksmai; 14-ojo DVT – gyvybė vandenyse; 15-ojo DVT – gyvybė žemėje.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 2-ojo DVT – sumažinti badą; 3-ojo DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 6-ojo DVT – švarus vanduo ir higiena; 11-ojo DVT – darnūs miestai ir bendruomenės; 12-ojo DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba; 13-ojo DVT – klimato politikos veiksmai; 14-ojo DVT – gyvybė vandenyse; 15-ojo DVT – gyvybė žemėje.

Pakeitimas    138

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.1 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Gebėjimas stebėti aplinką yra mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindas19, siekiant tvaraus maisto ir gamtinių išteklių naudojimo bei stebėsenos. Geresnė erdvės ir laiko aprėptis ir mėginių ėmimo periodiškumas mažesnėmis sąnaudomis, taip pat prieiga prie didžiųjų duomenų ir kelių šaltinių integravimas suteikia naujų būdų stebėti, suprasti ir prognozuoti Žemės sistemą. Būtina plačiau diegti, panaudoti ir atnaujinti naujas technologijas bei tęsti mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant išspręsti Žemės stebėjimo (angl. santrumpa – EO) spragas sausumoje ir jūroje bei atmosferoje, ypač bendradarbiaujant per Pasaulinę Žemės stebėjimo sistemų sistemą (angl. santrumpa – GEOSS) ir jos Europos komponentą EuroGEOSS.

Gebėjimas stebėti aplinką yra mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindas19, siekiant tvaraus maisto ir gamtinių išteklių naudojimo bei stebėsenos. Geresnė erdvės ir laiko aprėptis ir mėginių ėmimo periodiškumas mažesnėmis sąnaudomis, taip pat prieiga prie didžiųjų duomenų ir kelių šaltinių integravimas suteikia naujų būdų stebėti, suprasti ir prognozuoti Žemės sistemą. Būtina plačiau diegti, panaudoti ir atnaujinti naujas technologijas bei tęsti mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant išspręsti Žemės stebėjimo (angl. santrumpa – EO) spragas sausumoje ir vandenyje bei atmosferoje, ypač bendradarbiaujant per Pasaulinę Žemės stebėjimo sistemų sistemą (angl. santrumpa – GEOSS) ir jos Europos komponentą EuroGEOSS.

__________________

__________________

19 Žemės stebėjimas padės remti mokslinius tyrimus ir inovacijas kitose pasaulinių uždavinių intervencinių priemonių srityse, taip pat įgyvendinant kitas svarbias programos „Europos horizontas“ dalis.

19 Žemės stebėjimas padės remti mokslinius tyrimus ir inovacijas kitose pasaulinių uždavinių intervencinių priemonių srityse, taip pat įgyvendinant kitas svarbias programos „Europos horizontas“ dalis.

Pakeitimas    139

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.1 punkto 2 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  biologinės įvairovės būklė, ekosistemų apsauga, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, aprūpinimas maistu, žemės ūkis ir miškininkystė, žemės naudojimas ir žemės paskirties keitimas, miesto ir priemiesčių plėtra, gamtinių išteklių valdymas, vandenynų eksploatavimas ir išsaugojimas, jūrų saugumas ir kitos atitinkamos sritys;

–  biologinės įvairovės būklė, ekosisteminių paslaugų ir jų vertės vertinimas, ekosistemų apsauga, klimato kaitos švelninimas, rūšių ir ekosistemų prisitaikymas prie jos, aprūpinimas maistu, žemės ūkis, dirvos derlingumas ir miškininkystė, žemės naudojimas ir žemės paskirties keitimas, kaimo, miesto ir priemiesčių plėtra, gamtos apsauga, atkūrimas ir išteklių valdymas, vandenynų, jūrų ir vidaus vandenų išsaugojimas ir eksploatavimas, jūrų saugumas ir kitos atitinkamos sritys;

Pakeitimas    140

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.1 punkto 2 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  į naudotoją orientuotos programos, įskaitant jų plėtrą, prisideda prie Europos gamtos išteklių ir ekosisteminių paslaugų bei jų vertės grandinės valdymo.

–  į naudotoją orientuotos programos, įskaitant jų plėtrą, prisideda prie Europos gamtos išteklių ir ekosisteminių paslaugų bei jų vertės grandinės išsaugojimo, atkūrimo ir valdymo.

Pakeitimas    141

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.1 punkto 2 pastraipos 4 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  visa apimanti ir tvari pasaulinė aplinkos stebėjimo ir informacinė sistema, be kita ko, skatinant klimato modeliavimo bendruomenių ir aplinkos stebėjimo bei duomenų valdymo bendruomenių bendradarbiavimą;

Pakeitimas    142

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.1 punkto 2 pastraipos 4 b įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  invazinių svetimų rūšių poveikis biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms ir produktyvumui, įskaitant naujas prevencijos ir kovos su jomis priemones;

Pakeitimas    143

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.1 punkto 2 pastraipos 4 c įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  patobulintas integruotojo rizikos ir pažeidžiamumo nelaimių, susijusių su natūraliais ir žmonių sukeltais trikdžiais, atžvilgiu prognozavimas ir vertinimas, įskaitant ankstyvojo įspėjimo sistemų kūrimą;

Pakeitimas    144

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.1 punkto 2 pastraipos 4 d įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  teritorinių modelių sąsaja ekologiniu ir socialiniu bei kultūriniu požiūriais, ypatingą dėmesį skiriant gamtos ir visuomenės sąveikai taikant teritorinę politiką ir strategijas;

Pakeitimas    145

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.2 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Biologinės įvairovės, sausumos ir jūrų ekosistemos, gamtinis kapitalas ir ekosisteminės paslaugos;

–  Pasaulinės ir vietos biologinės įvairovės, sausumos, jūrų ir vandens ekosistemų, gamtinio kapitalo ir ekosisteminių paslaugų būklė ir vertė; biologinės įvairovės nykimo priežasčių ir galimų sprendimų analizė;

Pakeitimas    146

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.2 punkto 2 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  junginių ir naujų teršalų ekotoksikologija, jų sąveika ir aplinkos elgsena, taip pat pakitusios biocheminiai srautai keičiantis klimatui;

–  junginių ir naujų teršalų ekotoksikologija, cheminės medžiagos ir jų sąveika ir aplinkos elgsena, taip pat pakitusios biocheminiai srautai keičiantis klimatui;

Pakeitimas    147

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atsparios ir tvarios žemės ūkio ir miškų ūkio sistemos suteikia ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę naudą, atsižvelgiant į besikeičiančias pirminės gamybos aplinkybes. Be indėlio į aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą, jos prisideda prie dinamiškų vertės grandinių, žemės ir gamtinių išteklių valdymo, taip pat užtikrina įvairias svarbias viešąsias gėrybes, įskaitant anglies dioksido sekvestraciją, biologinės įvairovės išsaugojimą, apdulkinimą ir visuomenės sveikatą. Reikia integruotų metodų, kad būtų skatinamos įvairios žemės ūkio ir miškų (eko)sistemų funkcijos, atsižvelgiant į besikeičiančias pirminės gamybos aplinkybes, ypač atsižvelgiant į klimatą ir aplinką, išteklių prieinamumą, demografiją ir vartojimo modelius. Taip pat būtina atsižvelgti į žemės ūkio ir miškininkystės veiklos erdvinį ir socialinį bei ekonominį aspektą bei sutelkti kaimo vietovių potencialą.

Atsparios ir tvarios žemės ūkio ir miškų ūkio sistemos suteikia ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę naudą, atsižvelgiant į besikeičiančias pirminės gamybos aplinkybes. Be indėlio į aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą, jos prisideda prie dinamiškų vertės grandinių, žemės ir gamtinių išteklių valdymo, taip pat užtikrina įvairias svarbias viešąsias gėrybes, įskaitant anglies dioksido sekvestraciją, biologinės įvairovės išsaugojimą, apdulkinimą, visuomenės sveikatą ir gerovę. Reikia integruotų metodų, kad būtų skatinamos įvairios žemės ūkio ir miškų (eko)sistemų funkcijos, atsižvelgiant į besikeičiančias pirminės gamybos aplinkybes, ypač atsižvelgiant į klimatą ir aplinką, išteklių prieinamumą, demografiją ir vartojimo modelius. Taip pat būtina atsižvelgti į žemės ūkio ir miškininkystės veiklos poveikį ir erdvinį ir socialinį bei ekonominį aspektą bei sutelkti kaimo vietovių potencialą.

Pakeitimas    148

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 2 pastraipos -1 įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  Gerinti biologinės įvairovės, ekosistemų funkcijų ir paslaugų stebėseną ir rodiklius kaimo vietovėse ir agroekologinėse sistemose, taip pat remti visuomenės dalyvavimą bendrai mokantis ir gerinant ūkininkavimo ekosistemų būklę;

Pakeitimas    149

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Žemės ūkio ir miškininkystės tvarios ir atsparios gamybos metodai, technologijos ir priemonės;

–  Ūkininkavimo, įskaitant sausumos ir jūrų, ir miškininkystės tvarios ir atsparios gamybos ir veiksmingiausio vandens panaudojimo metodai, technologijos ir novatoriškos priemonės;

Pakeitimas    150

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 2 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  veiklos poveikis klimatui ir aplinkai pirminiame sektoriuje; žemės ūkio ir miškininkystės, kaip anglies dioksido absorbento ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo priemonės, įskaitant teršalų kiekį, potencialas;

–  veiklos poveikis klimatui ir aplinkai pirminiame sektoriuje ir vertės grandinėje; žemės ūkio ir miškininkystės galimybės padidinti pakeitimą ir anglies dioksido saugojimą, pvz., per tvarios biomasės gamybą ir siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant teršalų kiekį;

Pakeitimas    151

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 2 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  augalų kenkėjai ir ligos bei gyvūnų sveikata ir gerovė; ginčytinų pesticidų, antibiotikų ir kitų medžiagų alternatyvos;

–  augalų kenkėjai ir ligos bei gyvūnų sveikata ir gerovė; ginčytinų cheminių pesticidų, antibiotikų ir kitų medžiagų naudojimo alternatyvos, atsižvelgiant į biologinės įvairovės išsaugojimą ir didelės biologinės įvairovės žemės ūkio ekosistemų metodus;

Pakeitimas    152

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 2 pastraipos 4 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  atvirųjų duomenų sistemos, kuriomis skatinamas augalų, patogenų ir aplinkos duomenų bei žinių dalijimasis, kuris suteikia galimybes vykdyti tolimesnius mokslinius tyrimus, aplinkos planavimą ir kurti komercinius produktus;

Pakeitimas    153

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 2 pastraipos 6 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  ekosisteminių paslaugų naudojimas ir teikimas žemės ūkio ir miškininkystės sistemose, taikant ekologinius metodus ir išbandant gamtosaugos sprendimus nuo ūkio iki kraštovaizdžio lygio, siekiant ekologiško žemės ūkio;

–  ekosistemos paslaugų naudojimas ir teikimas žemės ūkio ir miškininkystės sistemose, taikant ekologinius metodus ir išbandant gamtosaugos sprendimus nuo ūkio iki kraštovaizdžio lygio, siekiant ekologiško žemės ūkio ir sprendžiant uždavinius, susijusius su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu, ekosistemų būklės blogėjimu, žemės ūkio tarša ir piliečių sveikata bei gerove;

Pakeitimas    154

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 2 pastraipos 7 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  žemės ūkio ir miškininkystės sistemos nuo ūkio iki kraštovaizdžio lygio; ekosisteminių paslaugų naudojimas ir teikimas pirminėje gamyboje;

–  novatoriškos žemės ūkio ir miškininkystės sistemos nuo ūkio iki kraštovaizdžio lygio; ekosisteminių paslaugų naudojimas ir teikimas pirminėje gamyboje;

Pakeitimas    155

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 2 pastraipos 8 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  žemės ūkio inovacijos žemės ūkio, akvakultūros ir miškininkystės sąsajose bei miesto vietovėse;

–  žemės ūkio inovacijos žemės ūkio, akvakultūros ir miškininkystės sąsajose bei miesto ir kaimo vietovėse;

Pakeitimas    156

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 2 pastraipos 10 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  skaitmeninių inovacijų taikymas žemės ūkyje, miškininkystės sektoriuje ir vertės grandinėse bei kaimo vietovėse, naudojant duomenis ir kuriant infrastruktūras, technologijas ir valdysenos modelius;

–  skaitmeninių inovacijų taikymas žemės ūkyje ir miškininkystėje, įskaitant tikslųjį ūkininkavimą ir miškininkystės technikas, vertės grandinėse bei kaimo vietovėse, naudojant duomenis ir kuriant infrastruktūras, dirbtinį intelektą, mašininio mokymosi algoritmus ir robotikos technologijas ir valdysenos modelius, įskaitant demonstracinės veiklos ūkių vystymą;

Pakeitimas    157

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 2 pastraipos 11 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  perėjimas prie integruotų ir diversifikuotų maisto ir ūkininkavimo sistemų ir agronominės praktikos, įskaitant tikslių technologijų, ir intensyvesnės agroekologijos ir ekologinės veiklos metodų naudojimą siekiant suteikti naudos visų rūšių žemės ūkiui;

Pakeitimas    158

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 2 pastraipos 11 b įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  naujos augalų veisimo strategijos, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų didesnį derlių, geresnę kokybę ir gauti papildomą naudą ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriais;

Pakeitimas    159

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.3 punkto 2 pastraipos 11 c įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  produktų, priemonių ir praktikos kūrimas siekiant remti tvarią žemės ūkio praktiką, įskaitant žinių apie įvairios žemės ūkio praktikos poveikį dirvožemio kokybei ir regeneravimui gerinimą.

Pakeitimas    160

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.4 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.2.4.  Jūra ir vandenynai

5.2.4.  Jūros, vandenynai, vidaus vandenys ir mėlynoji ekonomika

Pakeitimas    161

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.4 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jūrų ir vandenynų gamtinis kapitalas ir ekosisteminės paslaugos teikia didelę socialinę ir ekonominę naudą. Šiam potencialui gresia didelis pavojus dėl žmonių veiklos ir natūralių stresorių, pvz., taršos, peržvejojimo, klimato kaitos, jūros lygio kilimo ir ekstremalių oro sąlygų. Siekiant apsaugoti jūras ir vandenynus nuo negrįžtamo poveikio, būtina stiprinti mūsų žinias ir supratimą, siekiant tvariai valdyti, saugoti ir atstatyti jūrų ir pakrančių ekosistemas bei užkirsti kelią jūros taršai, taikant patobulintos ir atsakingos vandenynų valdysenos sistemą. Taip pat įskaitant mokslinius tyrimus, kuriais būtų siekiama tvariai atskleisti didžiulį ir neišnaudotą jūrų ir vandenynų ekonominį potencialą, kurio tikslas – gaminti daugiau maisto, nesukeliant didesnės įtampos, taip pat padėti sumažinti naštą žemei, gėlo vandens ir vandenyno ištekliams. Reikia partnerystės modelių, be kita ko, jūros baseinų ir makroregioninių strategijų, kurios aprėpia daugiau nei ES, pavyzdžiui, Viduržemio, Baltijos, Juodojoje jūroje, Atlanto vandenyne, Karibų jūroje ir Indijos vandenyne; taip pat reikia prisidėti prie vandenynų valdymo tarptautinių įsipareigojimų vykdymo per tokias iniciatyvas kaip Jungtinių Tautų vandenynų mokslo dekada siekiant darnaus vystymosi ir įsipareigojimai, susiję su jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu rajonuose, kurie nepriklauso nacionalinėms jurisdikcijoms.

Turtinga jūrų, vandenynų ir vidaus vandenų biologinė teikia didelę socialinę ir ekonominę naudą bei gerovę. Šiam potencialui gresia didelis pavojus dėl žmonių veiklos ir natūralių stresorių, pvz., taršos, peržvejojimo, klimato kaitos, jūros lygio kilimo, netinkamo vandens naudojimo ir ekstremalių oro sąlygų. Siekiant apsaugoti jūras, vandenynus ir vidaus vandenų telkinius nuo negrįžtamo poveikio, būtina stiprinti mūsų žinias ir supratimą, siekiant tvariai valdyti, saugoti ir atstatyti jūrų ir pakrančių ekosistemas bei užkirsti kelią jūros taršai, taikant patobulintos ir atsakingos vandenynų valdysenos sistemą. Taip pat įskaitant mokslinius tyrimus, kuriais būtų siekiama tvariai atskleisti didžiulį ir neišnaudotą jūrų, vandenynų ir vidaus vandenų ekonominį potencialą, kurio tikslas – gaminti daugiau maisto, nesukeliant didesnės įtampos, taip pat padėti sumažinti naštą žemei ir vandens ištekliams. Reikia partnerystės modelių, be kita ko, jūros baseinų ir makroregioninių strategijų, kurios aprėpia daugiau nei ES, pavyzdžiui, Viduržemio, Baltijos, Juodojoje jūroje, Atlanto vandenyne, Karibų jūroje ir Indijos vandenyne; taip pat reikia prisidėti prie vandenynų valdymo tarptautinių įsipareigojimų, darnaus vystymosi tikslų vykdymo per tokias iniciatyvas kaip Jungtinių Tautų vandenynų mokslo dekada siekiant darnaus vystymosi ir įsipareigojimai, susiję su jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu rajonuose, kurie nepriklauso nacionalinėms jurisdikcijoms.

Pakeitimas    162

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.4 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Tvarus jūros ir vandenynų ūkininkavimas, žuvininkystė ir jūrinė aplinka, skirtos maistui, įskaitant alternatyvius baltymų šaltinius, atsižvelgiant į aprūpinimą maistu, apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir atsparumą klimato kaitai;

–  Tvari žuvininkystė ir atsakinga akvakultūros veikla, skirta maistui, įskaitant alternatyvius baltymų šaltinius, atsižvelgiant į aprūpinimą maistu, apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir atsparumą klimato kaitai;

Pakeitimas    163

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.4 punkto 2 pastraipos 1 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  naujų biologinių produktų, pagamintų iš jūrų gyvūnų, turinčių platų panaudojimo spektrą, kuris atveria naujas produktų ir paslaugų galimybes, kūrimas;

Pakeitimas    164

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.4 punkto 2 pastraipos 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  jūrų ekosistemų atsparumo stiprinimas, taip užtikrinant jūrų ir vandenynų būklę, kovojant su gamtos ir žmonių veiklos sukeliamais dirgikliais, pvz., tarša ir plastikais, eutrofikacija, rūgštėjimu, jūrų ir vandenynų atšilimu, jūros lygio kilimu, atsižvelgiant į sausumos ir jūros sankirtą ir skatinant žiedinį metodą;

–  jūrų ekosistemų atsparumo stiprinimas, taip užtikrinant jūrų, vandenynų ir vidaus vandenų būklę, taikant prevenciją, kovojant su gamtos ir žmonių veiklos sukeliamais dirgikliais, pvz., tarša, cheminėmis medžiagomis ir plastikais, įskaitant mikroplastiką, peržvejojimu, eutrofikacija, rūgštėjimu, jūrų ir vandenynų atšilimu, invazinėmis rūšimis, jūros lygio kilimu, atsižvelgiant į sausumos ir vandens aplinkos sankirtą ir skatinant žiedinį metodą;

Pakeitimas    165

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.4 punkto 2 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  vandenynų valdysena pasauliniu ir regioniniu lygmenimis, siekiant užtikrinti jūrų ir vandenynų išteklių išsaugojimą ir tvarų naudojimą;

–  vandenynų valdysena pasauliniu ir regioniniu lygmenimis, siekiant užtikrinti jūrų, vandenynų ir vidaus vandenų išteklių ir jų gamtinio kapitalo išsaugojimą ir tvarų naudojimą;

Pakeitimas    166

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.4 punkto 2 pastraipos 6 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  mėlynosios vertės grandinės, jūrų erdvės daugkartinis naudojimas ir atsinaujinančiosios energijos sektoriaus didinimas jūrose ir vandenynuose, įskaitant tvarius mikrodumblius ir makrodumblius;

–  mėlynosios vertės grandinės, erdvės daugkartinis naudojimas ir atsinaujinančiosios energijos sektoriaus didinimas jūrose, vandenynuose ir vidaus vandenyse, įskaitant tvarią mikrodumblių ir makrodumblių gamybą; modernios vandens gamybos sistemos sausumoje, remiančios ekologiškai neutralią biomasės gamybą;

Pakeitimas    167

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.4 punkto 2 pastraipos 7 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  gamtiniai sprendimai, pagrįsti jūrinės ir priekrantės ekosistemos dinamika, biologinė įvairovė ir daugialypės ekosisteminės paslaugos, kurios leidžia suformuoti sisteminį požiūrį į tvarų jūrų ir vandenynų išteklių naudojimą, prisidėti prie aplinkosaugos, pakrančių zonų valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos;

–  gamtiniai sprendimai, pagrįsti vandens ir priekrantės ekosistemos dinamika, biologinė įvairovė ir daugialypės ekosisteminės paslaugos, kurios leidžia suformuoti sisteminį požiūrį į tvarų jūrų, vandenynų ir vidaus vandenų išteklių naudojimą, prisidėti prie aplinkos (įskaitant pakrančių) apsaugos, atstatymo ir valdymo bei prisitaikymo prie klimato kaitos;

Pakeitimas    168

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.4 punkto 2 pastraipos 8 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  mėlynosios inovacijos, įskaitant mėlynąją ir skaitmeninę ekonomiką ištisose pakrančių zonose, pakrančių miestuose ir uostuose, siekiant sustiprinti pakrantės rajonų atsparumą ir padidinti naudą piliečiams;

–  mėlynosios inovacijos, įskaitant mėlynąją ir skaitmeninę ekonomiką ištisose pakrančių zonose, pakrančių miestuose ir uostuose, siekiant sustiprinti pakrantės rajonų atsparumą ir padidinti naudą piliečiams ir lankytojams;

Pakeitimas    169

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.4 punkto 2 pastraipos 9 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  geresnis supratimas apie vandenynų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos.

–  geresnis supratimas apie vandenynų ir kitos vandens aplinkos vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos.

Pakeitimas    170

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.5 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendras gyventojų skaičiaus augimo, išteklių stygiaus ir perteklinio naudojimo, aplinkos būklės blogėjimo, klimato kaitos ir migracijos poveikis sukuria precedento neturinčius iššūkius, dėl kurių reikia maisto sistemos transformacijos (FOOD 2030)20. Dabartinė maisto produktų gamyba ir naudojimas iš esmės yra netvarūs, nes susiduriame su dviguba prastos mitybos našta, kuriai būdingas nepakankamos mitybos ir nutukimo sambūvis. Ateities maisto sistemose turi būti užtikrinama pakankamai saugaus, sveiko ir kokybiško maisto visiems, grindžiant aprūpinimą efektyviu išteklių naudojimu, tvarumu (įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taršos ir atliekų gamybos mažinimą), sausumos ir jūros sujungimu, maisto produktų atliekų mažinimu, maisto produktų gamyba iš jūrų ir vandenynų išteklių, ir įtraukiant visą „maisto produktų vertės grandinę“ nuo gamintojų iki vartotojų ir atgal. Tai turi būti vykdoma kartu plėtojant būsimą maisto saugos sistemą, projektuojant, kuriant ir tiekiant priemones, technologijas ir skaitmeninius sprendimus, kurie labai naudingi vartotojams ir pagerinti maisto vertės grandinės konkurencingumą ir tvarumą. Be to, reikia skatinti su maisto vartojimu ir gamybos modeliais susijusius elgesio pokyčius, taip pat įtraukti pirminius gamintojus, pramonę (įskaitant MVĮ), mažmenininkus, maisto paslaugų sektorius, vartotojus ir viešųjų paslaugų teikėjus.

Bendras gyventojų skaičiaus augimo, išteklių stygiaus ir perteklinio naudojimo, aplinkos būklės blogėjimo, klimato kaitos ir migracijos poveikis sukuria precedento neturinčius iššūkius, dėl kurių reikia maisto sistemos transformacijos (FOOD 2030)20. Dabartinė maisto produktų gamyba ir naudojimas iš esmės yra netvarūs, nes susiduriame su dviguba prastos mitybos našta, kuriai būdingas nepakankamos mitybos ir nutukimo sambūvis. Ateities maisto sistemose turi būti užtikrinama pakankamai saugaus, sveiko ir kokybiško maisto visiems, grindžiant aprūpinimą efektyviu išteklių naudojimu, tvarumu (įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taršos ir atliekų gamybos mažinimą), sausumos ir vandens aplinkos sujungimu, maisto produktų atliekų mažinimu, maisto produktų gamyba, ir įtraukiant visą „maisto produktų vertės grandinę“ nuo gamintojų iki vartotojų ir atgal. Tai turi būti vykdoma kartu plėtojant būsimą maisto saugos sistemą, projektuojant, kuriant ir tiekiant priemones, technologijas ir skaitmeninius sprendimus, kurie labai naudingi vartotojams ir pagerinti maisto vertės grandinės konkurencingumą, veiksmingumą ir tvarumą. Be to, reikia skatinti su maisto vartojimu ir gamybos modeliais susijusius elgesio pokyčius, pavyzdžiui, pasitelkiant maisto produktų ženklinimą, taip pat aktyviau įtraukti visus subjektus, įskaitant vartotojus, pirminius gamintojus, pramonę (įskaitant MVĮ), mažmenininkus, maisto paslaugų sektorius, vartotojus ir viešųjų paslaugų teikėjus.

__________________

__________________

20 SWD(2016) 319 final: Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sprendimai dėl aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo

20 SWD(2016) 319 final: Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sprendimai dėl aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo

Pakeitimas    171

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.5 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Subalansuotos ir sveikos mitybos, skirtos žmonių gerovei jų gyvenimo laikotarpiu;

–  Subalansuotos ir sveikos mitybos, skirtos žmonių gerovei jų gyvenimo laikotarpiu; užtikrinant, kad maisto gamybos ir perdirbimo sistemos būtų sukurtos atsižvelgiant į mitybos poreikius;

Pakeitimas    172

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.5 punkto 2 pastraipos 1 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  naujų genominių ir metabolominių technologijų naudojimas, siekiant atpažinti ir patenkinti įvairius pasaulio gyventojų mitybos poreikius;

Pakeitimas    173

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.5 punkto 2 pastraipos 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  individualizuota mityba, ypač pažeidžiamoms grupėms, siekiant sušvelninti nuo mitybos priklausančių ir neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksnius;

–  nauji požiūriai į mitybą, ypač pažeidžiamoms grupėms, siekiant sušvelninti nuo mitybos priklausančių ir neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksnius, įskaitant maisto netoleravimą;

Pakeitimas    174

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.5 punkto 2 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  vartotojų elgesys, gyvenimo būdas ir motyvacijos, skatinant socialines inovacijas ir visuomenės įtraukimą, siekiant geresnės sveikatos ir aplinkos tvarumo visoje maisto produktų grandinėje;

–  vartotojų elgesys, gyvenimo būdas ir motyvacijos, kurios turėtų būti analizuojamos vadovaujantis daugiadalykiu požiūriu (psichologiniu ir kultūriniu), skatinant socialines inovacijas ir visuomenės įtraukimą, siekiant geresnės sveikatos ir aplinkos tvarumo visoje maisto produktų grandinėje;

Pakeitimas    175

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.5 punkto 2 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  šiuolaikinės maisto saugos ir autentiškumo sistemos, didinančios vartotojų pasitikėjimą maisto sistema;

–  šiuolaikinės maisto saugos, atsekamumo ir autentiškumo sistemos, didinančios vartotojų pasitikėjimą maisto sistema;

Pakeitimas    176

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.5 punkto 2 pastraipos 4 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  baltymų šaltinių nustatymas ir tolesnis baltymingų augalų vystymas ir jų perdirbimo naudojimas maistui ir pašarams;

Pakeitimas    177

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.5 punkto 2 pastraipos 6 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  aplinką tausojančios, žiedinės ir tausiai išteklius naudojančios maisto sistemos iš sausumos ir jūros, nukreiptos į nulinę maisto atliekų dalį visoje maisto sistemoje, kartotinai panaudojant maistą ir biomasę, perdirbant maisto atliekas, kuriant naujas maisto pakuotes, išnaudojant pritaikyto ir vietos maisto paklausą;

–  aplinką tausojančios, žiedinės ir tausiai išteklius naudojančios maisto sistemos iš sausumos ir vandens aplinkos, nukreiptos į nulinę maisto atliekų dalį visoje maisto sistemoje, kartotinai panaudojant maistą ir biomasę, perdirbant maisto atliekas, kuriant naujas maisto pakuotes, išnaudojant pritaikyto ir vietos maisto paklausą;

Pakeitimas    178

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.5 punkto 2 pastraipos 7 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  inovacijos ir maisto sistemos, skatinančios vietos inovacijas ir bendruomenių įgalėjimą, sąžiningą prekybą ir kainodarą, įtraukimą ir tvarumą, pasitelkiant pramonės įmonių, vietos valdžios institucijų, mokslininkų ir visuomenės partnerystes.

–  inovacijos ir maisto sistemos, skatinančios vietos inovacijas ir bendruomenių įgalėjimą, sąžiningą prekybą ir kainodarą, įtraukimą ir tvarumą, pasitelkiant pramonės įmonių, vietos valdžios institucijų, mokslininkų ir visuomenės partnerystes;

Pakeitimas    179

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.5 punkto 2 pastraipos 7 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  žiedinės biologinės ekonomikos kūrimas, didinant maisto gamybos ir perdirbimo ciklus, kad būtų kuo labiau padidinta mūsų išteklių vertė, o poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.

Pakeitimas    180

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.6 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Biotechnologinės inovacijos sudaro pagrindą pereiti nuo ekonomikos, orientuotos į iškastinį kurą, įtraukiant subalansuotą žaliavų tiekimą, pramoninį perdirbimą ir biomasės konvertavimą iš sausumos ir jūros į biologines medžiagas ir produktus. Jos taip pat naudoja gyvųjų išteklių, gyvosios gamtos mokslų ir pramoninės biotechnologijos potencialą naujiems atradimams, produktams ir procesams kurti. Biotechnologinės inovacijos, įskaitant technologijas, gali paskatinti naujas ekonomines veiklas ir užimtumą regionuose ir miestuose, prisidėti prie kaimo ir pakrančių ekonomikos atgaivinimo ir sustiprinti bioekonomikos žiediškumą.

Biotechnologinės inovacijos sudaro pagrindą pereiti nuo ekonomikos, orientuotos į iškastinį kurą, įtraukiant subalansuotą žaliavų tiekimą, pramoninį perdirbimą ir biomasės konvertavimą iš sausumos ir vandens į biologines medžiagas ir produktus. Jos taip pat naudoja gyvųjų išteklių, gyvosios gamtos mokslų ir pramoninės biotechnologijos potencialą, taip pat tęsiamą standartizacijos darbą naujiems atradimams, produktams ir procesams kurti. Biotechnologinės inovacijos, įskaitant technologijas, gali paskatinti naujas ekonomines veiklas ir užimtumą regionuose ir miestuose, prisidėti prie kaimo ir pakrančių ekonomikos atgaivinimo ir sustiprinti bioekonomikos žiediškumą, taip padedant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio visuomenės, kurioje efektyviai naudojami ištekliai.

Pakeitimas    181

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.6 punkto 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Biologinės inovacijų sistemoms diegti reikalingas bendradarbiavimas tarp sektorių ir vertės grandinėje. Reikėtų atidžiai įvertinti įvairių biomasės šaltinių potencialą ir poveikį.

Pakeitimas    182

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.6 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Tvarios biomasės tiekimo ir gamybos sistemos, daugiausia dėmesio skiriant labai vertingoms taikomosioms ir naudojamoms medžiagoms, socialiniam ir aplinkos tvarumui, klimato ir biologinės įvairovės mažinimo siektinoms reikšmėms bei bendro išteklių naudojimo efektyvumui pasiekti;

–  Tvarios ir sąžiningos biomasės tiekimo ir gamybos sistemos, daugiausia dėmesio skiriant labai vertingoms taikomosioms ir naudojamoms medžiagoms, socialiniam, ekonominiam ir aplinkos tvarumui, klimato ir biologinės įvairovės mažinimo siektinoms reikšmėms bei bendro išteklių naudojimo efektyvumui pasiekti;

Pakeitimas    183

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.6 punkto 2 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  biologinės vertės grandinės, medžiagos, įskaitant gyvosios gamtos pavyzdžiu sukurtas medžiagas, produktus ir procesus, kurių naujos savybės, funkcijos ir patobulintas tvarumas (įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą) skatina pažangių biologinių valymo įrenginių, kuriuose naudojama daugiau biomasės, plėtrą;

–  biologinės vertės grandinės, medžiagos, įskaitant gyvosios gamtos pavyzdžiu sukurtas medžiagas, produktus ir procesus, kurių naujos savybės, funkcijos ir patobulintas tvarumas (įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą) skatina pažangių biologinių valymo įrenginių, kuriuose naudojama daugiau biomasės, plėtrą ir tolesnį esamo ir naujo biogeninio kuro plėtojimą; veiksmingesnį biologinių atliekų ir šalutinių medžiagų panaudojimą;

Pakeitimas    184

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.6 punkto 2 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  biotechnologija, įskaitant tarpsektorinius pažangiausius biotechnologijos metodus, skirtus taikyti konkurencingiems, tvariems ir naujiems pramonės procesams, aplinkosaugos paslaugoms ir vartojimo prekėms21;

–  biotechnologija, įskaitant tarpsektorinius pažangiausius biotechnologijos metodus, skirtus taikyti konkurencingiems, tvariems ir naujiems žemės ūkio, pramonės procesams, aplinkosaugos paslaugoms ir vartojimo prekėms21;

__________________

__________________

21 Sveikatos biotechnologijų taikomosios priemonės bus nagrinėjamos šios veiklos srities veiksmų grupėje „Sveikata“.

21 Sveikatos biotechnologijų taikomosios priemonės bus nagrinėjamos šios veiklos srities veiksmų grupėje „Sveikata“.

Pakeitimas    185

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.6 punkto 2 pastraipos 5 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  bioekonomikos žiediškumas panaudojant technologines, sistemines, socialines ir verslo modelių inovacijas, siekiant radikaliai padidinti vienam biologinių išteklių vienetui sukauptą vertę, ilgesnį laiką išsaugant tokių išteklių vertę ekonomikoje ir palaikant pakopinį biomasės tvaraus naudojimo principą, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas;

–  bioekonomikos žiediškumas panaudojant technologines, sistemines, socialines ir verslo modelių inovacijas, siekiant padidinti vienam biologinių išteklių vienetui sukauptą vertę, ilgesnį laiką išsaugant tokių išteklių vertę ekonomikoje ir palaikant perėjimą prie tvarių medžiagų ir pakopinį biomasės tvaraus naudojimo principą, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas;

Pakeitimas    186

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.6 punkto 2 pastraipos 5 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  biologinės vertės grandinės, įskaitant naujas novatoriškas medžiagas, medžiagų derinius ir kitas novatoriškas koncepcijas ir produktus;

Pakeitimas    187

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.7 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Žiedinės gamybos ir vartojimo sistemos suteiks naudos Europos ekonomikai, nes mažės priklausomybė nuo išteklių ir padidės įmonių ir Europos piliečių konkurencingumas, kadangi bus sukurtos naujos darbo vietos ir sumažės spaudimas aplinkai ir klimatui. Be pramonės pertvarkos, norint pereiti prie tausiai išteklius naudojančios, netaršios ir žiedinės ekonomikos, reikės ir platesnės sistemos virsmo, todėl reikalingi sisteminiai ekologinių inovacijų sprendimai, nauji verslo modeliai, rinkos ir investicijos, infrastruktūros, socialiniai inovatyvūs vartotojų elgsenos pokyčiai ir valdysenos modeliai, skatinantys bendradarbiavimą su daugybe suinteresuotųjų šalių, siekiant užtikrinti, kad numatytas sistemos pokytis pasiektų geresnių ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių rezultatų22. Tarptautinio bendradarbiavimo pradžia bus svarbi siekiant palyginamumo, žinių kūrimo ir dalijimosi jomis bei išvengiant pastangų dubliavimosi, pvz., per tarptautines iniciatyvas, tokias kaip tarptautinė išteklių darbo grupė.

Žiedinės gamybos ir vartojimo sistemos suteiks naudos Europos ekonomikai ir visuomenei, nes mažės priklausomybė nuo išteklių ir padidės įmonių ir Europos piliečių konkurencingumas, kadangi bus sukurtos naujos darbo vietos ir sumažės spaudimas aplinkai ir klimatui. Be pramonės pertvarkos, norint pereiti prie tausiai išteklius naudojančios, netaršios ir žiedinės ekonomikos, reikės ir platesnės sistemos virsmo, todėl reikalingi sisteminiai ekologinių inovacijų sprendimai, nauji verslo modeliai, rinkos ir investicijos, naujų standartų peržiūra ir kūrimas, infrastruktūros, socialiniai inovatyvūs vartotojų elgsenos pokyčiai ir valdysenos modeliai, skatinantys bendradarbiavimą su daugybe suinteresuotųjų šalių, siekiant užtikrinti, kad numatytas sistemos pokytis pasiektų geresnių ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių rezultatų22. Prireikus, tarptautinio bendradarbiavimo pradžia gali būti svarbi siekiant palyginamumo, žinių kūrimo ir dalijimosi jomis bei išvengiant pastangų dubliavimosi, pvz., per tarptautines iniciatyvas, tokias kaip tarptautinė išteklių darbo grupė.

__________________

__________________

22 Žiedinių sistemų intervencinių priemonių srityje vykdomos veiklos papildo veiksmų grupės „Skaitmeninė ekonomika ir pramonė“ pogrupį „Mažo anglies dioksido kiekio ir švarios pramonės šakos“.

22 Žiedinių sistemų intervencinių priemonių srityje vykdomos veiklos papildo veiksmų grupės „Skaitmeninė ekonomika ir pramonė“ pogrupį „Mažo anglies dioksido kiekio ir švarios pramonės šakos“.

Pakeitimas    188

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.7 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Sisteminis perėjimas prie išteklius efektyviau naudojančios ir žiedinės ekonomikos, atsirandant naujoms vartotojų tarpusavio bendravimo paradigmoms ir naujiems efektyviai išteklius naudojančio ir aplinkosaugos požiūriu veiksmingo verslo modeliams; produktai ir paslaugos, kurie skatina efektyviai naudoti išteklius per visą būvio ciklą; dalijimosi, kartotinio panaudojimo, remonto, pertvarkymo, perdirbimo ir kompostavimo sistemos;

–  Sisteminis perėjimas prie išteklius efektyviau naudojančios ir žiedinės ekonomikos, atsirandant naujoms vartotojų tarpusavio bendravimo paradigmoms ir naujiems efektyviai išteklius ir energiją naudojančio ir aplinkosaugos požiūriu veiksmingo verslo modeliams; produktai ir paslaugos, kurie skatina efektyviai naudoti išteklius per visą būvio ciklą; dalijimosi, kartotinio panaudojimo, remonto, pertvarkymo, perdirbimo ir kompostavimo sistemos;

Pakeitimas    189

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.7 punkto 2 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  miestų, priemiesčių ir regionų tvarios ir regeneruojančios plėtros sprendimai, integruojantys žiedinės ekonomikos transformaciją, taikant gamtosaugos sprendimus, technologines, skaitmenines, socialines, kultūrines ir teritorines valdysenos inovacijas;

–  miestų, priemiesčių, kaimo vietovių ir regionų tvarios ir regeneruojančios plėtros sprendimai, integruojantys žiedinės ekonomikos transformaciją, taikant gamtosaugos sprendimus, technologines, skaitmenines, socialines, kultūrines ir teritorines valdysenos inovacijas;

Pakeitimas    190

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.7 punkto 2 pastraipos 3 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  prisitaikymas prie visiškai žiedinio metodo, apimančio naujoviškus atliekų tvarkymo ir valymo sprendimus, kuriuos taikant būtų galima atkurti išteklius ir maistines medžiagas, taip pat maisto atliekų tvarkymą miestų teritorijose;

Pakeitimas    191

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.7 punkto 2 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  ekologinės inovacijos, skirtos užkirsti kelią aplinkos taršai pavojingomis medžiagomis ir grėsmę keliančiomis cheminėmis medžiagomis; taip pat atsižvelgiama dėl cheminių medžiagų, produktų ir atliekų sąveiką;

–  ekologinės inovacijos, skirtos užkirsti kelią aplinkos taršai pavojingomis medžiagomis ir grėsmę keliančiomis cheminėmis medžiagomis; taip pat atsižvelgiama į ekosistemų, cheminių medžiagų, produktų ir atliekų sąveiką;

Pakeitimas    192

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 5 punkto 5.2 papunkčio 5.2.7 punkto 2 pastraipos 5 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  didesnis supratimas apie biologinių produktų naudojimo paskatas ir kliūtis atliekant žiedinės ekonomikos ženklinimo, standartų taikymo, sertifikavimo schemų, viešųjų pirkimų ir reguliavimo veiklos tyrimus, be kita ko, atsižvelgiant į pasaulinę konkurencijos perspektyvą.

Pakeitimas    193

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.1 papunkčio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kokybiški ir patikimi moksliniai įrodymai yra būtini siekiant geros viešosios politikos. Naujoms iniciatyvoms ir pasiūlymams dėl ES teisės aktų reikalingi skaidrūs, išsamūs ir subalansuoti įrodymai, o politikos įgyvendinimui reikia įrodymų, kad būtų galima išmatuoti ir stebėti jų poveikį ir pažangą.

Kokybiški ir patikimi moksliniai įrodymai yra būtini siekiant geros viešosios politikos. Naujoms iniciatyvoms ir pasiūlymams dėl ES teisės aktų reikalingi skaidrūs, išsamūs ir subalansuoti įrodymai, o politikos įgyvendinimui reikia įrodymų ir skaidrumo, kad būtų galima išmatuoti ir stebėti jų poveikį ir pažangą.

Pakeitimas    194

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.1 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Žinios ir duomenys auga eksponentiškai. Jei politikos formuotojai siekia juos įprasminti ir naudoti, juos būtina peržiūrėti ir išfiltruoti. Taip pat būtina, kad visos Komisijos tarnybos naudotų kompleksinius mokslinius metodus ir analizės priemones, ypač siekiant numatyti būsimus visuomenės uždavinius ir paremti geresnį reglamentavimą. Įskaitant inovatyvius procesus, kuriais siekiama įtraukti suinteresuotąsias šalis ir piliečius į politikos formavimo klausimus.

Žinios ir duomenys auga eksponentiškai. Jei politikos formuotojai siekia juos įprasminti ir naudoti, juos būtina peržiūrėti ir išfiltruoti. Taip pat būtina, kad visos Komisijos tarnybos naudotų kompleksinius mokslinius metodus ir analizės priemones, ypač siekiant numatyti būsimus visuomenės uždavinius ir paremti geresnį reglamentavimą ir (arba) laiku į juos reaguoti. Įskaitant inovatyvius procesus, kuriais siekiama įtraukti suinteresuotąsias šalis ir piliečius į politikos formavimo klausimus.

Pakeitimas    195

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.1 punkto 2 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  duomenų valdymas, dalijimasis duomenimis ir suderinamumas.

–  SPSPP (angl. FAIR) duomenų valdymas, dalijimasis duomenimis ir suderinamumas.

Pakeitimas    196

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.2.2.  Pasauliniai uždaviniai

6.2.2.  Pasauliniai uždaviniai ir Europos konkurencingumas

Pakeitimas    197

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jungtinis tyrimų centras prisidės prie konkrečių ES politikų ir įsipareigojimų, numatytų penkiose Pasaulinių uždavinių veiksmų grupėse, ypač prie ES įsipareigojimo siekti Darnaus vystymosi tikslų.

Jungtinis tyrimų centras prisidės prie konkrečių ES politikų ir įsipareigojimų, numatytų šešiose Pasaulinių uždavinių veiksmų grupėse, ypač prie ES įsipareigojimo siekti Darnaus vystymosi tikslų.

Pakeitimas    198

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 2 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Įtrauki ir saugi visuomenė

2.  Įtrauki ir kūrybiška visuomenė

Pakeitimas    199

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 2 punkto 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Nelygybės, skurdo ir atskirties, socialinio judumo, kultūrinės įvairovės ir įgūdžių moksliniai tyrimai; socialinių, demografinių ir technologinių pokyčių poveikio ekonomikai ir visuomenei vertinimas;

–  Nelygybės, skurdo ir atskirties, socialinio judumo, kultūrinės įvairovės ir įgūdžių moksliniai tyrimai; socialinių, demografinių, geografinių ir technologinių pokyčių poveikio ekonomikai ir visuomenei vertinimas;

Pakeitimas    200

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 2 punkto 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  kultūros paveldo išsaugojimo parama;

–  kultūros ir kūrybos sektorių ekonominio ir socialinio indelio tyrimai, įskaitant statistinių duomenų rengimą, ir parama materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimui;

Pakeitimas    201

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 2 punkto 3 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  mokslinių ir technologinių pokyčių socialinio poveikio valstybėms narėms ir regionams, įskaitant piliečius, tyrimai;

Pakeitimas    202

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 2 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Saugi visuomenė

Pakeitimas    203

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 3 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Skaitmeninė ekonomika ir pramonė

3.  Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir erdvė

Pakeitimas    204

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 3 punkto 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

  nanotechnologijos ir kitų bazinių didelio poveikio technologijų moksliniai tyrimai;

Išbraukta.

 

 

Pakeitimas    205

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 4 punkto 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Parama įgyvendinant ES klimato, energetikos ir transporto politiką, perėjimą prie netaršios ekonomikos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją iki 2050 m.; integruotų nacionalinių klimato ir energetikos planų analizė; priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo proceso vertinimas visuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį ir žemės naudojimą, žemės paskirties keitimą bei miškininkystę;

–  Parama įgyvendinant ES klimato, energetikos ir transporto politiką, pašalinant kliūtis perėjimui prie ŠESD neišskiriančios ekonomikos, įskaitant mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijas; integruotų nacionalinių klimato ir energetikos planų analizė; priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo proceso vertinimas visuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį ir žemės naudojimą, žemės paskirties keitimą bei miškininkystę;

Pakeitimas    206

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 4 punkto 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  pažeidžiamų ekosistemų ir svarbiausių ekonomikos sektorių bei infrastruktūros rizikos vertinimas, daugiausia dėmesio skiriant prisitaikymo strategijoms;

–  pažeidžiamų ekosistemų ir svarbiausių ekonomikos sektorių bei infrastruktūros rizikos vertinimas ir galimi sprendimai, daugiausia dėmesio skiriant poveikio mažinimo ir prisitaikymo strategijoms;

Pakeitimas    207

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 4 punkto 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Energetikos sąjungos MTTP matmens analizė; ES konkurencingumo pasaulinėje švarios energijos rinkoje vertinimas;

–  Energetikos sąjungos MTTP matmens analizė; ES konkurencingumo pasaulinėje švarios, visų pirma atsinaujinančiosios, energijos rinkoje vertinimas;

Pakeitimas    208

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 4 punkto 5 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  pastatų, pažangių ir tvarių miestų ir pramonės šakų energijos naudojimo analizė;

–  pastatų, pažangių ir tvarių miestų ir pramonės šakų energijos naudojimo ir klimato poveikio mažinimo galimybių analizė;

Pakeitimas    209

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 4 punkto 8 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  pagalba pereinant prie švarios energijos, įskaitant Merų paktą, švarios energijos ES saloms, jautriems regionams ir Afrikai iniciatyvą;

–  pagalba pereinant prie nuo iškastinio kuro nepriklausančios energijos sistemų, įskaitant itin veiksmingas ir atsinaujinančiais šaltiniais grindžiamas sistemas;

Pakeitimas    210

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 5 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Maistas ir gamtos ištekliai

5.  Maistas, gamtos ištekliai ir žemės ūkis

Pakeitimas    211

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 5 punkto 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Žemės, dirvožemio, miškų, oro, vandens, jūrų išteklių, žaliavų ir biologinės įvairovės tyrimai, siekiant paremti gamtos išteklių išsaugojimą, atkūrimą ir tvarų naudojimą, įskaitant tvarų išteklių valdymą Afrikoje;

–  Žemės, dirvožemio, miškų, oro, vandens, jūrų išteklių, žaliavų ir biologinės įvairovės tyrimai, siekiant paremti gamtos išteklių išsaugojimą, atkūrimą ir tvarų naudojimą, įskaitant teisingą ir tvarų išteklių valdymą Afrikoje;

Pakeitimas    212

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 5 punkto 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  žemės ūkio ir žuvininkystės politikos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių vertinimas, įskaitant aprūpinimą maistu;

–  žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės politikos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių vertinimas, įskaitant aprūpinimą maistu;

Pakeitimas    213

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.2 punkto 2 pastraipos 5 punkto 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  ES ir kaimyninių šalių žemės ūkio išteklių stebėsena ir prognozavimas;

–  ES ir kaimyninių šalių žemės ūkio ir miškininkystės išteklių stebėsena ir prognozavimas;

Pakeitimas    214

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.3 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jungtinis tyrimų centras prisidės prie inovacijų ir technologijų perdavimo. Ji rems vidaus rinkos veikimą ir Sąjungos ekonomikos valdyseną. Jis prisidės kuriant ir prižiūrint politikas, kuriomis siekiama socialesnės ir tvaresnės Europos. Jis rems ES išorės matmenis ir tarptautinius tikslus bei padės skatinti gerą valdyseną. Gerai veikianti vidaus rinka su stipria ekonomikos valdysena ir sąžininga socialine sistema skatins naujoves ir konkurencingumą.

Jungtinis tyrimų centras prisidės prie inovacijų ir technologijų perdavimo. Ji rems vidaus rinkos veikimą ir Sąjungos ekonomikos valdyseną. Jis prisidės kuriant ir prižiūrint politikas, kuriomis siekiama socialesnės ir tvaresnės Europos. Jis rems ES išorės matmenis ir tarptautinius tikslus bei padės skatinti gerą valdyseną. Gerai veikianti vidaus rinka su stipria ekonomikos valdysena ir sąžininga socialine sistema skatins naujoves, konkurencingumą, darbo vietų kūrimą, socialinę įtrauktį ir gerovę.

Pakeitimas    215

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.4 punkto 2 pastraipos 5 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  atviras mokslas ir atvirieji duomenys.

–  atviras mokslas ir atvirieji SPSPP (angl. FAIR) duomenys.

Pakeitimas    216

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo II dalies 6 punkto 6.2 papunkčio 6.2.5 punkto 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Regioninės ir miestų politikos įgyvendinimas, pažangios specializacijos strategijos, pereinamųjų regionų ekonominės pertvarkos strategijos, integruotos miestų plėtros strategijos ir duomenys;

–  Regioninės ir miestų politikos įgyvendinimas, pažangios specializacijos strategijos, pereinamųjų regionų ekonominės pertvarkos strategijos, integruotos miestų ir kaimų plėtros strategijos ir duomenys;

Pakeitimas    217

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

III  ATVIROSIOS INOVACIJOS

III  INOVATYVI EUROPA

Atvirosios inovacijos yra esminė ES paradigma, kuria siekiama toliau gerinti savo piliečių gerovę ir spręsti ateities uždavinius. Jas įgyvendinant reikalingas sisteminis, visapusis ir daugialypis požiūris. Europos ekonominė pažanga, socialinė gerovė ir gyvenimo kokybė remiasi jos gebėjimu skatinti našumą ir augimą, o tai labai priklauso nuo jos gebėjimo diegti inovacijas. Inovacijos taip pat yra svarbios sprendžiant pagrindines ES problemas.

Atvirosios inovacijos yra esminė ES paradigma, kuria siekiama toliau gerinti savo piliečių gerovę ir spręsti ateities uždavinius. Jas įgyvendinant reikalingas sisteminis, visapusis ir daugialypis požiūris. Europos ekonominė pažanga, socialinė gerovė ir gyvenimo kokybė remiasi jos gebėjimu skatinti našumą ir augimą, o tai labai priklauso nuo jos gebėjimo diegti inovacijas. Inovacijos taip pat yra svarbios sprendžiant pagrindines ES problemas.

Kaip ir ankstesnėse programose, inovacijos yra pirmosiose programos „Europos horizontas“ puslapiuose. Naujų idėjų, produktų ir procesų ieškojimas yra programos „Europos horizontas“ tikslų ir įgyvendinimo būdų variklis, nuo strateginio programavimo iki kvietimų, nuo pat pradžių iki bet kokio remiamo projekto pabaigos, nuo pagrindinių mokslinių tyrimų iki pramoninių ar technologinių veiksmų planų ir misijos.

Kaip ir ankstesnėse programose, inovacijos yra pirmosiose programos „Europos horizontas“ puslapiuose. Naujų idėjų, produktų ir procesų ieškojimas yra programos „Europos horizontas“ tikslų ir įgyvendinimo būdų variklis, nuo strateginio programavimo iki kvietimų, nuo pat pradžių iki bet kokio remiamo projekto pabaigos, nuo pagrindinių mokslinių tyrimų iki pramoninių ar technologinių veiksmų planų ir misijos.

Vis dėlto inovacijos nusipelno konkrečių priemonių, nes ES turi ryžtingai sustiprinti sąlygas ir aplinką, kad Europos inovacijos galėtų klestėti, kad idėjos būtų greitai paskirstytos tarp subjektų inovacijų ekosistemose, naujos idėjos ir technologijos sparčiai virstų prekėmis ir paslaugomis, kurių reikia ES.

Vis dėlto inovacijos nusipelno konkrečių priemonių, nes ES turi ryžtingai sustiprinti sąlygas ir aplinką, kad Europos inovacijos galėtų klestėti, kad idėjos būtų greitai paskirstytos tarp subjektų inovacijų ekosistemose, naujos idėjos ir technologijos sparčiai virstų prekėmis ir paslaugomis, kurių reikia ES.

Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado pagrindinių ir pasaulinių naujų pramogų, žiniasklaidos, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo ir mažmeninės prekybos rinkų, pagrįstų pažangių IRT, biotechnologijų, interneto ir platformų ekonomikos inovacijomis. Šiomis rinką formuojančiomis inovacijomis, kurios daro įtaką visai ES ekonomikai, naudojasi sparčiai augančios ir dažnai naujos įmonės. Tačiau tik kelios iš jų įsisteigusios ES.

Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado pagrindinių ir pasaulinių naujų pramogų, žiniasklaidos, komunikacijos, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo ir mažmeninės prekybos rinkų, pagrįstų pažangių IRT, biotechnologijų, interneto ir platformų ekonomikos inovacijomis. Šiomis rinką formuojančiomis inovacijomis, kurios daro įtaką visai ES ekonomikai, naudojasi sparčiai augančios ir dažnai naujos įmonės. Tačiau tik kelios iš jų įsisteigusios ir klesti ES.

Atsirita nauja pasaulinė pažangių inovacijų banga, kuri bus grindžiama daugiau giliosiomis technologijomis, tokiomis kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas, genomika ir robotika bei kitos technologijos, kurias taip pat gali išrasti atskiri novatoriai ir piliečių bendruomenės. Jų bendrystė glūdi tame, kad jos formuojasi skirtingų technologijų, pramonės sektorių ir mokslo sričių sankirtoje, siūlydamos radikaliai naujus produktų, procesų, paslaugų ir verslo modelių derinius ir gali atverti naujas rinkas visame pasaulyje. Taip pat bus paveikti papildomi sektoriai, pavyzdžiui, gamyba, finansinės paslaugos, transportas ar energetika.

Atsirita nauja pasaulinė galimybių suteikiančių pažangių ir revoliucingų inovacijų, įskaitant socialines ir technologines, banga, kuri bus grindžiama daugiau giliosiomis technologijomis, tokiomis kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas, genomika ir robotika bei kitos technologijos, kurias gali išrasti ne tik įmonės ar mokslinių tyrimų organizacijos, bet ir atskiri novatoriai ir piliečių bendruomenės. Jų bendrystė glūdi tame, kad jos formuojasi skirtingų technologijų, pramonės sektorių ir mokslo sričių sankirtoje, siūlydamos visiškai naujus produktų, procesų, paslaugų, standartų ir verslo modelių derinius ir gali atverti naujas rinkas visame pasaulyje. Taip pat bus paveikti papildomi sektoriai, pavyzdžiui, gamyba, finansinės paslaugos, transportas ar energetika.

Europa turi pažaboti tą bangą. Jos pozicija yra puiki, nes naujoji banga patenka į giliųjų technologijų sritis, tokias kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, švarūs energijos šaltiniai, kuriuose Europa turi tam tikrų konkurencinių pranašumų, susijusių su mokslu ir žiniomis, ir gali remtis glaudesniu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu (pvz., sveikatos priežiūros ar energetikos srityje).

Europa turi pažaboti tą bangą. Jos pozicija yra puiki, nes naujoji banga patenka į giliųjų technologijų sritis, tokias kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, švarūs energijos šaltiniai, kuriuose Europa turi tam tikrų konkurencinių pranašumų, susijusių su mokslu ir žiniomis, ir gali remtis glaudesniu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu (pvz., sveikatos priežiūros ar energetikos srityje).

Siekdama būti šios naujos pažangių inovacijų bangos priešakyje, Europa turi išspręsti šiuos pagrindinius uždavinius:

Siekdama būti šios naujos pažangių inovacijų bangos priešakyje, Europa turi išspręsti šiuos pagrindinius uždavinius:

–   tobulinti mokslo transformaciją į inovacijas, siekiant pagreitinti idėjų, technologijų ir talentų perdavimą iš mokslinių tyrimų bazės į startuolius ir pramonės įmones;

–   tobulinti mokslo transformaciją į inovacijas, siekiant pagreitinti idėjų, technologijų ir talentų perdavimą iš mokslinių tyrimų bazės į startuolius ir pramonės įmones;

 

  stiprinti visų rūšių novatorių, visų pirma startuolių, MVĮ ir didesnių bendrovių, bendradarbiavimą didinant jų varomąją jėgą ir kuriant naujas ekosistemas.

–   pagreitinti pramonės pertvarkymą: Europos pramonė atsilieka, įtraukdama ir plėsdama naujas technologijas: 77 proc. naujų ir didelių MTTP įmonių yra JAV ar Azijoje, o tik 16 proc. yra įsikūrusios Europoje;

–   pagreitinti pramonės pertvarkymą: Europos pramonė atsilieka, įtraukdama ir plėsdama naujas technologijas: 77 proc. naujų ir didelių MTTP įmonių yra JAV ar Azijoje, o tik 16 proc. yra įsikūrusios Europoje;

–   padidinti rizikos finansavimą, siekiant įveikti finansavimo spragas: Europos novatoriai kenčia dėl mažo rizikos finansavimo. Rizikos kapitalas yra labai svarbus siekiant, kad pažangios inovacijos būtų panaudotos pasaulyje pirmaujančių bendrovių, tačiau Europoje jis sudaro mažiau nei ketvirtadalį JAV ir Azijoje skirtinų sumų. Europa turi įveikti „mirties slėnius“, kuriuose idėjos ir inovacijos nepasiekia rinkos dėl atotrūkio tarp viešosios paramos ir privačių investicijų, ypač didelės rizikos pažangių inovacijų ir ilgalaikių investicijų atveju;

–   padidinti rizikos finansavimą, siekiant įveikti finansavimo spragas: Europos novatoriai kenčia dėl mažo rizikos finansavimo. Rizikos kapitalas yra labai svarbus siekiant, kad pažangios inovacijos būtų panaudotos pasaulyje pirmaujančių bendrovių, tačiau Europoje jis sudaro mažiau nei ketvirtadalį JAV ir Azijoje skirtinų sumų. Europa turi įveikti „mirties slėnius“, kuriuose idėjos ir inovacijos nepasiekia rinkos dėl atotrūkio tarp viešosios paramos ir privačių investicijų, ypač didelės rizikos pažangių inovacijų ir ilgalaikių investicijų atveju;

–   pagerinti ir supaprastinti Europos padėtį finansuojant ir remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas: daugybė finansavimo šaltinių apsunkina novatorių padėtį. Įgyvendinant ES intervencines priemones turi būti bendradarbiaujama ir veikiama koordinuotai su kitomis Europos viešosiomis ir privačiomis iniciatyvomis nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, siekiant sustiprinti bei suderinti paramos pajėgumus ir sukurti lengvai orientuotiną bet kurio Europos novatoriaus padėtį;

–   pagerinti ir supaprastinti Europos padėtį finansuojant ir remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas: daugybė finansavimo šaltinių apsunkina novatorių padėtį. Įgyvendinant ES intervencines priemones turi būti bendradarbiaujama ir veikiama koordinuotai su kitomis Europos viešosiomis ir privačiomis iniciatyvomis nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, siekiant sustiprinti bei suderinti paramos pajėgumus ir sukurti lengvai orientuotiną bet kurio Europos novatoriaus padėtį;

–   įveikti inovacijų ekosistemos susiskaidymą. Nors Europoje yra daugybė valdymo centrų, jie nėra gerai sujungti. Įmonės, turinčios tarptautinio augimo potencialą, privalo įveikti su nacionalinių rinkų susiskaidymą dėl kalbų, verslo kultūrų ir taisyklių įvairovės.

–   įveikti inovacijų ekosistemos susiskaidymą. Nors Europoje yra daugybė valdymo centrų, jie nėra gerai sujungti. Įmonės, turinčios tarptautinio augimo potencialą, privalo įveikti su nacionalinių rinkų susiskaidymą dėl kalbų, verslo kultūrų ir taisyklių įvairovės.

Siekiant susidoroti su šia nauja pasauline inovacijų banga, ES parama pažangiems novatoriams reikalauja greito, paprasto, vientiso ir pritaikyto požiūrio. Politika, skirta pažangioms inovacijoms ir augančioms įmonėms plėtoti ir diegti, turi būti drąsi, atsižvelgti į pirmiau minėtus iššūkius ir padidinti pridėtinę vertę atitinkamai inovacinei veiklai, kurią įgyvendina atskira valstybė narė.

Siekiant susidoroti su šia nauja pasauline inovacijų banga, ES parama pažangiems novatoriams reikalauja greito, paprasto, vientiso ir pritaikyto požiūrio. Politika, skirta pažangioms inovacijoms ir augančioms įmonėms plėtoti ir diegti, turi būti drąsi, atsižvelgti į pirmiau minėtus iššūkius ir padidinti pridėtinę vertę atitinkamai inovacinei veiklai, kurią įgyvendina atskira valstybė narė.

Programos „Europos horizontas“ veiklos sritis „Atvirosios inovacijos“, bendradarbiaujant su kitomis ES politikos kryptimis, ypač programa „InvestEU“, yra skirta tam, kad būtų pasiekta tokių apčiuopiamų rezultatų. Ji grindžiama patirtimi, įgyta vykdant ankstesnes bendrąsias programas, visų pirma susijusias su ateities technologijomis ir inovacijomis (pvz., Ateities ir besiformuojančios technologijos (ABT) ir projektas „Spartus inovacijų diegimas“), MVĮ (pvz., MVĮ priemonė), taip pat su privačiais ir įmonių finansais (pvz., BP 7, RPFP, „Horizontas 2020“ „InnovFin“), kurios visos yra Europos inovacijų tarybos 2018–2020 m. bandomosios veiklos dalis.

Programos „Europos horizontas“ veiklos sritis „Inovatyvi Europa“, bendradarbiaujant su kitomis ES politikos kryptimis, ypač programa „InvestEU“, yra skirta tam, kad būtų pasiekta tokių apčiuopiamų rezultatų. Ji grindžiama patirtimi, įgyta vykdant ankstesnes bendrąsias programas, visų pirma susijusias su ateities technologijomis ir inovacijomis (pvz., Ateities ir besiformuojančios technologijos (ABT) ir projektas „Spartus inovacijų diegimas“), MVĮ (pvz., MVĮ priemonė), taip pat su privačiais ir įmonių finansais (pvz., BP 7, RPFP, „Horizontas 2020“ „InnovFin“), kurios visos yra Europos inovacijų tarybos 2018–2020 m. bandomosios veiklos dalis.

Remiantis šia patirtimi, minėtoje veiklos srityje numatyta įsteigti Europos inovacijų tarybą, kuri skatins pažangias inovacijas, kurios sparčiai augs globaliu mastu ir skirs konkrečius veiksmus ir veiklas:

Remiantis šia patirtimi, minėtoje veiklos srityje numatyta įsteigti Europos inovacijų tarybą, kuri skatins pažangius mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios sparčiai augs globaliu mastu ir skirs konkrečius veiksmus ir veiklas:

–  parama ateities ir besiformuojančių pažangių inovacijų kūrimui;

–  parama ateities ir besiformuojančių pažangių inovacijų kūrimui, įskaitant tikslingus bendradarbiavimu grindžiamus mokslinius tyrimus;

 

  inovacijų sklaidos ir panaudojimo pramonės ir kitose ekonomikos vertės grandinėse skatinimas;

–   finansavimo spragų mažinimas kuriant, diegiant ir plečiant rinkas formuojančias inovacijas;

–   finansavimo spragų mažinimas kuriant, diegiant ir plečiant rinkas formuojančias inovacijas;

–   ES inovacijų paramos poveikio ir matomumo didinimas.

–   ES inovacijų paramos poveikio ir matomumo didinimas;

 

   sinergijos kūrimas kitose Programos dalyse.

Nors Europos inovacijų taryba tiesiogiai palaikys pažangias inovacijas, toliau reikia plėtoti ir tobulinti bendrą aplinką, kurioje ugdomos ir kuriamos Europos inovacijos: būtinos bendros Europos pastangos remti inovacijas visoje Europoje ir visais aspektais bei formomis, įskaitant, jei įmanoma, papildomą ES ir nacionalinę politiką bei išteklius. Šioje veiklos srityje numatoma:

Nors Europos inovacijų taryba tiesiogiai palaikys pažangias inovacijas, toliau reikia plėtoti ir tobulinti bendrą aplinką, kurioje ugdomos ir kuriamos Europos inovacijos: būtinos bendros Europos pastangos remti inovacijas visoje Europoje ir visais aspektais bei formomis, įskaitant, jei įmanoma, papildomą ES ir nacionalinę politiką bei išteklius. Šioje veiklos srityje numatoma:

–   atnaujinti ir sustiprinti koordinavimo ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis, asocijuotosiomis šalimis ir privačiomis iniciatyvomis mechanizmus siekiant remti visų rūšių Europos inovacijų ekosistemas ir jų dalyvius;

–   atnaujinti ir sustiprinti koordinavimo ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis, asocijuotosiomis šalimis ir privačiomis iniciatyvomis mechanizmus siekiant remti visų rūšių Europos inovacijų ekosistemas ir jų dalyvius;

–  remti Europos inovacijos ir technologijos institutą (EITI) ir žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB).

–  labiau remti Europos inovacijos ir technologijos institutą (EITI) ir žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB).

Be to, toliau tęsiant pastangas didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rizikos finansavimo pajėgumus Europoje, prireikus, ši veiklos sritis bus susieta su programa „InvestEU“. Remiantis sėkminga patirtimi, sukaupta vykdant programas „Horizontas 2020“, „InnovFin“ ir EFSI, programa „InvestEU“ pagerins prieigą prie rizikos finansavimo bankams priimtinoms mokslinių tyrimų organizacijoms, novatoriams ir verslininkams, ypač MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, ir investuotojams.

Be to, toliau tęsiant pastangas didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rizikos finansavimo pajėgumus Europoje, prireikus, ši veiklos sritis bus susieta su programa „InvestEU“. Remiantis sėkminga patirtimi, sukaupta vykdant programas „Horizontas 2020“, „InnovFin“ ir EFSI, programa „InvestEU“ pagerins prieigą prie rizikos finansavimo bankams priimtinoms mokslinių tyrimų organizacijoms, novatoriams ir verslininkams, ypač MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, ir investuotojams.

Pakeitimas    218

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos inovacijų tarybos tikslas – nustatyti, išvystyti ir panaudoti pažangias ir revoliucingąsias inovacijas (įskaitant technologijas), taip pat remti greitą inovatyvių įmonių plėtrą ES ir tarptautiniu lygmeniu, pradedant nuo idėjų iki rinkos.

Europos inovacijų tarybos tikslas – nustatyti, išvystyti ir panaudoti pažangias ir revoliucingąsias inovacijas (įskaitant visiškai naujas technologijas), taip pat remti greitą inovatyvių įmonių plėtrą ES ir tarptautiniu lygmeniu, pradedant nuo idėjų iki rinkos.

Pakeitimas    219

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos inovacijų taryba pirmiausia bus kuriama vykdant dvi papildomas veiklos rūšis, t. y., pažangių mokslinių tyrimų programą „Pathfinder“, skirtą ankstyviems technologijų kūrimo etapams, ir programą „Accelerator“, skirtą inovacijų ir platinimo rinkoje veiksmams, įskaitant pasirengimo masinei prekybai etapą ir bendrovės augimą. Pasitelkus idėją pasiūlyti vieno langelio ir vieno paramos proceso principą, pagal programą „Accelerator“ taip pat bus skiriamas mišrus finansavimas, derinant dotacijas su investicijomis į nuosavą kapitalą. Be to, pagal ją taip pat užtikrinama prieiga prie paskolų, teikiamų pagal programą „InvestEU“.

Europos inovacijų taryba pirmiausia bus kuriama vykdant dvi papildomas veiklos rūšis, t. y., pažangių mokslinių tyrimų programą „EIC Pathfinder“, skirtą ankstyviems mokslinių ir technologinių tyrimų ir kūrimo etapams, ir programą „EIC Accelerator“, skirtą inovacijų ir platinimo rinkoje veiksmams, įskaitant pasirengimo masinei prekybai etapą ir bendrovės augimą. Pasitelkus idėją pasiūlyti vieno langelio ir vieno paramos proceso principą, pagal programą „Accelerator“ bus skiriamas mišrus finansavimas, derinant dotacijas su investicijomis į nuosavą kapitalą. Be to, pagal ją taip pat užtikrinama prieiga prie paskolų ir garantijų, teikiamų pagal programą „InvestEU“. Bent 80 proc. Europos inovacijų tarybos biudžeto bus skiriama startuoliams ir MVĮ.

Pakeitimas    220

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 3 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  bus nukreiptos į pažangias ir revoliucingąsias inovacijas, įskaitant socialines inovacijas, kurios gali sukurti naujas rinkas, palyginti su tomis, kurios laipsniškai tobulina esamus produktus, paslaugas ar verslo modelius;

–  bus nukreiptos į pažangias ir revoliucingąsias inovacijas, įskaitant socialines inovacijas, kurios gali sukurti naujų rinkų arba padėti rasti naujų sprendimų, taip pat į galimai visiškai naujų technologijų tyrimus;

Pakeitimas    221

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 3 pastraipos 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  vyks iš esmės pagal principą „iš apačios į viršų“, bus atviros visų mokslo sričių, visų sektorių technologijų ir taikmenų inovacijoms, kartu sudarydamos sąlygas tikslinei paramai atsirandančioms proveržio ar revoliucingosioms technologijoms, kurių reikšmė gali būti strateginė;

–  vyks iš esmės pagal principą „iš apačios į viršų“, bus atviros visų mokslo sričių, visų sektorių technologijų ir taikmenų tikslinėms inovacijoms ir moksliniams tyrimams, kartu sudarydamos sąlygas tikslinei paramai atsirandančioms proveržio ar revoliucingosioms technologijoms, kurių reikšmė gali būti strateginė;

Pakeitimas    222

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 3 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Bus skatinamos įvairių mokslinių, technologinių (pvz., derinant fizines ir skaitmenines) sričių ir sektorių inovacijos;

–  Bus skatinamos įvairių mokslinių, technologinių (pvz., derinant fizines ir skaitmenines) sričių ir sektorių inovacijos ir moksliniai tyrimai;

Pakeitimas    223

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 3 pastraipos 4 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  bus orientuotos į novatorius, naudojant supaprastintas procedūras ir administracinius reikalavimus, pasitelkiant pokalbio metodą paraiškoms įvertinti ir greitam sprendimų priėmimui užtikrinti;

–  bus orientuotos į novatorius ir mokslininkus tyrėjus, naudojant supaprastintas procedūras ir administracinius reikalavimus, pasitelkiant pokalbio metodą paraiškoms įvertinti ir greitam sprendimų priėmimui užtikrinti;

Pakeitimas    224

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be finansinės paramos, novatoriai turės galimybę naudotis Europos inovacijų tarybos verslo konsultacinėmis paslaugomis, orientuotomis į projektų instruktavimą, konsultavimą ir techninę pagalbą, ir sujungiančiomis novatorius su bendraminčiais, pramonės partneriais bei investuotojais. Novatoriai taip pat turės tiesioginę prieigą prie specialiųjų žinių bazių ir objektų (įskaitant inovacijų centrus23) bei visoje ES partnerių remiamų paslaugų (įskaitant Europos inovacijų tarybos paslaugas, ypač naudojant jos žinių ir inovacijos bendrijas).

Be finansinės paramos, novatoriai turės galimybę naudotis Europos inovacijų tarybos verslo konsultacinėmis paslaugomis, orientuotomis į projektų instruktavimą, konsultavimą ir techninę pagalbą, ir sujungiančiomis novatorius su bendraminčiais, pramonės partneriais bei investuotojais. Novatoriai taip pat turės tiesioginę prieigą prie specialiųjų žinių bazių ir objektų (įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūras ir inovacijų centrus23) bei visoje ES partnerių remiamų paslaugų (įskaitant Europos inovacijų tarybos paslaugas, ypač naudojant jos žinių ir inovacijos bendrijas).

__________________

__________________

23 Tai viešosios ar privačios priemonės, kurios suteikia prieigą prie naujausių skaitmeninių ir susijusių technologijų žinių ir kompetencijos, kurios reikalingos įmonėms, siekiančioms konkurencingumo gamybos, paslaugų ir verslo procesų atžvilgiu.

23 Tai viešosios ar privačios priemonės, kurios suteikia prieigą prie naujausių skaitmeninių ir susijusių technologijų žinių ir kompetencijos, kurios reikalingos įmonėms, siekiančioms konkurencingumo gamybos, paslaugų ir verslo procesų atžvilgiu.

Pakeitimas    225

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 5 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ypatingas dėmesys bus skiriamas tinkamam ir veiksmingam atskirų ar jungtinių valstybių narių iniciatyvų papildomumui užtikrinti, įskaitant Europos partnerystės formą.

Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas tinkamam ir veiksmingam atskirų ar jungtinių valstybių narių iniciatyvų papildomumui užtikrinti, įskaitant Europos partnerysčių formą.

Pakeitimas    226

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.1 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.1.1.  Pažangių mokslinių tyrimų programa „Pathfinder“

1.1.1.  Pažangių mokslinių tyrimų programa „EIC Pathfinder“

Pakeitimas    227

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.1 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programos „Pathfinder“ bendrasis tikslas bus ugdyti potencialią rinką, kuriant naujoves iš pažangių technologinių idėjų, ir atverti jas demonstraciniam etapui arba plėtoti verslo atvejus ar strategijas, skirtas tolesniam naudojimui pagal programą „Accelerator“ ar bet kokį kitą rinkos diegimo sprendimą. Tuo tikslu pagal programą „Pathfinder“ iš pradžių remiami ankstyviausi moksliniai ir technologiniai tyrimai ir plėtra, įskaitant technologijos patvirtinimo koncepcijas ir prototipų patvirtinimą.

Programos „Pathfinder“ bendrasis tikslas bus ugdyti potencialią rinką, kuriant naujoves iš pažangių mokslinių ir technologinių idėjų, ir atverti jas demonstraciniam etapui arba plėtoti verslo atvejus ar strategijas, skirtas tolesniam naudojimui pagal programą „Accelerator“ ar bet kokį kitą rinkos diegimo sprendimą. Tuo tikslu pagal programą „Pathfinder“ iš pradžių remiami ankstyviausi moksliniai ir technologiniai tyrimai ir plėtra, įskaitant technologijos patvirtinimo koncepcijas ir prototipų patvirtinimą remiantis naujausiais moksliniais tyrimais.

Pakeitimas    228

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.1 punkto 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kad programa „Pathfinder“ būtų visiškai atvira įvairių sričių tyrinėjimams, įžvalgumo galimybėms ir netikėtoms idėjoms, koncepcijoms ir atradimams, „Pathfinder“ daugiausia bus įgyvendinama per nuolatinį atvirą kvietimą teikti pasiūlymus pagal principą „iš apačios į viršų“. „Pathfinder“ taip pat suteiks konkurencingų iššūkių, padėsiančių suformuluoti pagrindinius strateginius tikslus24, skatinančius giliąsias technologijas ir radikalų mąstymą. Pasirinktų projektų perorientavimas į teminius arba objektyvius portfelius leis nustatyti kritinę pastangų masę ir struktūrizuoti naujas tarpdalykines mokslinių tyrimų bendruomenes.

Kad programa „Pathfinder“ būtų visiškai atvira įvairių sričių tyrinėjimams, įžvalgumo galimybėms ir netikėtoms idėjoms, koncepcijoms ir atradimams, „Pathfinder“ daugiausia bus įgyvendinama per nuolatinius, konkurencingus ir atvirus kvietimus teikti pasiūlymus pagal principą „iš apačios į viršų“ ir nustačius galutinius terminus. „Pathfinder“ taip pat suteiks konkurencingų iššūkių, padėsiančių suformuluoti pagrindinius strateginius tikslus24, skatinančius giliąsias technologijas ir radikalų mąstymą. Pasirinktų projektų perorientavimas į teminius arba objektyvius portfelius leis nustatyti kritinę pastangų masę ir struktūrizuoti naujas tarpdalykines mokslinių tyrimų bendruomenes.

__________________

__________________

24 Jos galėtų apimti tokias temas kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, biokontrolė arba antros kartos skaitmeniniai suporuoti prietaisai ar bet kokias kitas temas, nurodytos programos „Europos horizontas“ strateginiame programavime (įskaitant valstybių narių tinklo programas).

24 Jos galėtų apimti tokias temas kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, biokontrolė arba antros kartos skaitmeniniai suporuoti prietaisai ar bet kokias kitas temas, nurodytos programos „Europos horizontas“ strateginiame programavime (įskaitant valstybių narių tinklo programas).

Pakeitimas    229

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.1 punkto 5 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programa „Pathfinder“ bus atvira visiems novatorių tipams, nuo asmenų iki universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių, ypač startuolių ir mažų ir vidutinių įmonių, ir nuo atskirų paramos gavėjų iki daugiadalykių konsorciumų. Atskiruose paramos gavėjo projektuose nebus leidžiama dalyvauti didelėms įmonėms. Programa „Pathfinder“ bus įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis programos „Europos horizontas“ priemonėmis, ypač su Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV) ir Europos inovacijos ir technologijos institutui (EIT) žinių ir inovacijos bendrijomis (ŽIB). Įgyvendinimas taip pat bus glaudžiai derinamas su valstybių narių programomis ir veikla.

Programa „Pathfinder“ bus atvira visiems potencialą turintiems novatorių tipams, nuo asmenų iki universitetų, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų ir įmonių, ypač startuolių ir MVĮ, ir nuo atskirų paramos gavėjų iki daugiadalykių konsorciumų. Atskiruose paramos gavėjo projektuose nebus leidžiama dalyvauti didelėms įmonėms. Siekiant užtikrinti sinergiją ir išvengti dubliavimo, programa „Pathfinder“ bus įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis programos „Europos horizontas“ priemonėmis, ypač su Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV) ir Europos inovacijos ir technologijos institutu (EIT). Įgyvendinimas taip pat bus glaudžiai derinamas su valstybių narių programomis ir veikla.

Pakeitimas    230

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.2 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Todėl „Accelerator“ suteiks finansinę paramą novatoriams, kurie dar nėra priimtini bankams ar patrauklūs investuotojams, ir įmonėms, siekiančioms plėtoti ir diegti savo pažangias inovacijas ES ir tarptautinėse rinkose ir besitikinčioms spartas augimo. Tuo tikslu bus remiamasi programos „Horizontas 2020“ MVĮ priemonės 2 ir 3 etapų patirtimi ir „Horizontas 2020“ priemonės „InnovFin“ patirtimi, visų pirma įtraukiant nekompensuojamus komponentus ir gebėjimą remti didesnes ir ilgesnes investicijas.

Todėl „Accelerator“ suteiks finansinę paramą novatoriams, kurie dar nėra priimtini bankams ar patrauklūs investuotojams, ir įmonėms, siekiančioms plėtoti ir diegti savo pažangias inovacijas ES ir tarptautinėse rinkose ir besitikinčioms spartas augimo. Tuo tikslu bus remiamasi programos „Horizontas 2020“ MVĮ priemonės 2 ir 3 etapų patirtimi ir „Horizontas 2020“ priemonės „InnovFin“ patirtimi, visų pirma įtraukiant nekompensuojamus komponentus ir gebėjimą remti didesnes ir ilgesnes investicijas. Bus užtikrinamas bendradarbiavimas su Europos inovacijų taryba ir jos žinių ir inovacijos bendrijomis ir sinergija su jų „Accelerator“ veikla.

Pakeitimas    231

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.2 punkto 3 pastraipos 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  parama investicijoms į nuosavą kapitalą27 ar kitokios grąžintinos formos, kad būtų galima įgyvendinti inovacijų diegimo veiklą su veiksmingu platinimu rinkoje, įskaitant augimą, kad nebūtų išstumtos privačios investicijos arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Jei būtina, novatoriui bus suteikta prieigą prie programos „InvestEU“ finansinių skolinimosi priemonių (pvz., paskolos).

–  parama investicijoms į nuosavą kapitalą27 ar kitokios grąžintinos formos, kad būtų galima įgyvendinti inovacijų diegimo veiklą su veiksmingu platinimu rinkoje, įskaitant augimą, kad nebūtų išstumtos privačios investicijos arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Jei būtina, novatoriui bus suteikta prieiga prie programos „InvestEU“ finansinių skolinimosi priemonių (pvz., paskolų arba garantijų).

__________________

__________________

27 Paprastai ne daugiau kaip 25 proc. balsavimo teisių. Išimtiniais atvejais ES gali užtikrinti blokuojančios mažumos įsigijimą, kad apsaugotų Europos interesus svarbiausiose srityse, pvz., kibernetinė saugos srityje.

27 Paprastai ne daugiau kaip 25 proc. balsavimo teisių. Išimtiniais atvejais ES gali užtikrinti blokuojančios mažumos įsigijimą, kad apsaugotų Europos interesus svarbiausiose srityse, pvz., kibernetinė saugos srityje.

Pakeitimas    232

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.2 punkto 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Parama bus teikiama vienu procesu ir vienu sprendimu, suteikiant remiamiems novatoriams bendrą visuotinį įsipareigojimą dėl finansinių išteklių, apimančių įvairius inovacijų etapus iki platinimo rinkoje, įskaitant pasirengimo masinei prekybai etapą. Visiškai įgyvendinus suteiktą paramą bus atsižvelgta į tarpines reikšmes ir peržiūrą. Finansavimo derinys ir apimtis bus pritaikyti įmonės poreikiams, jos dydžiui ir stadijai, technologijų / inovacijų pobūdžiui ir inovacijų ciklo trukmei. Jis padengs finansavimo poreikius, kol bus pakeistas alternatyviais investicijų šaltiniais.

Parama bus teikiama vienu procesu ir vienu sprendimu, suteikiant remiamiems novatoriams bendrą visuotinį įsipareigojimą dėl finansinių išteklių, apimančių įvairius inovacijų etapus iki platinimo rinkoje, įskaitant pasirengimo masinei prekybai etapą. Visiškai įgyvendinus suteiktą paramą bus atsižvelgta į tarpines reikšmes ir peržiūrą. Finansavimo derinys ir apimtis bus pritaikyti paramos gavėjo poreikiams, jos dydžiui ir stadijai, technologijų / inovacijų pobūdžiui ir inovacijų ciklo trukmei. Jis padengs finansavimo poreikius, kol bus pakeistas alternatyviais investicijų šaltiniais.

Pakeitimas    233

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.2 punkto 5 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Remianti inovacijas, susijusias su aukšta technologine rizika (gilias technologijas), visada bus įtrauktas dotacijų komponentas, apimantis inovacijų veiklą. Jei sumažės įvairios rizikos (technologinė, rinkos, reguliavimo ir kt.), tikimasi, kad santykinė kompensuojamo išankstinio komponento svarba didės.

Remianti inovacijas, susijusias su aukšta rizika (pavyzdžiui, gilias technologijas), visada bus įtrauktas dotacijų komponentas, apimantis inovacijų veiklą, kurią galima atlikti bendradarbiaujant su viešosiomis mokslinių tyrimų organizacijomis kaip partneriai ar pagal rangos sutartis. Jei sumažės įvairios rizikos (technologinė, rinkos, reguliavimo ir kt.), tikimasi, kad santykinė kompensuojamo išankstinio komponento svarba didės.

Pakeitimas    234

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.2 punkto 7 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„Accelerator“ didžia dalimi veiks paskelbus nuolat atvirą, pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtą kvietimą, skirtą individualiems verslininkams, pirmiausia startuoliams ir MVĮ; ypatingo dėmesio susilauks jauni novatoriai ir novatorės moterys. Šis atviras pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtas kvietimas bus papildytas tiksline parama atsirandančioms proveržio ar revoliucingosioms technologijoms, kurių reikšmė gali būti strateginė. Pasiūlymus taip pat galės pateikti investuotojai, įskaitant viešąsias inovacijų agentūras, tačiau parama bus suteikta įmonei.

„Accelerator“ didžia dalimi veiks paskelbus nuolat atvirą, galutinį terminą turintį, konkurencingą ir pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtą kvietimą, skirtą individualiems verslininkams (pirmiausia startuoliams ir MVĮ), ypač daug dėmesio skiriant jauniems novatoriams ir novatorėms moterims. Šis atviras pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtas kvietimas bus papildytas tiksline parama besiformuojančioms proveržio arba revoliucingosioms inovacijoms ir technologijoms, kurių reikšmė gali būti strateginė. Pasiūlymus taip pat galės pateikti investuotojai, įskaitant viešąsias inovacijų agentūras, tačiau parama bus suteikta įmonei.

Pakeitimas    235

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.2 punkto 8 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programa „Accelerator“ suteiks galimybę greitai išplėsti inovacijas, susijusias su pagal programą „Pathfinder“ remiamais projektais, panašių valstybių narių pažangių mokslinių tyrimų programomis ir kitoms ES bendrosios programos veiklos sritimis28, siekiant remti jų patekimą į rinką. Toks projektų, remiamų pagal kitas programos „Europos horizontas“ veiklos sritis ir ankstesnės bendrąsias programas, nustatymas bus grindžiamas atitinkamomis metodikomis, pavyzdžiui, „Inovacijų radarais“.

Programa „Accelerator“ suteiks galimybę greitai išplėsti inovacijas, susijusias su pagal programą „Pathfinder“, panašių valstybių narių pažangių mokslinių tyrimų programas, Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijos bendrijas ir kitas ES bendrosios programos28 veiklos sritimis remiamais projektais, siekiant remti jų patekimą į rinką. Toks projektų, remiamų pagal kitas programos „Europos horizontas“ veiklos sritis ir ankstesnės bendrąsias programas, nustatymas bus grindžiamas atitinkamomis metodikomis, pavyzdžiui, „Inovacijų radarais“.

__________________

__________________

28 Pavyzdžiui, EMTT patvirtinimo koncepcija, taikoma projektams, finansuojamiems pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“, startuoliams, įsteigtiems pagal Europos inovacijos ir technologijos instituto ŽIB veiklą, įskaitant programos „Horizontas 2020“ veiklos kryptis, ypač projektus, atrinktus pagal „Horizontas 2020“ MVĮ 2 etapą 2 ir susijusį pažangumo ženklą, kuriuos finansuoja valstybės narės, (esamas ir būsimas) Europos partnerystes.

28 Pavyzdžiui, EMTT patvirtinimo koncepcija, taikoma projektams, finansuojamiems pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, startuoliams, įsteigtiems pagal Europos inovacijos ir technologijos instituto ŽIB veiklą, įskaitant programos „Horizontas 2020“ veiklos kryptis, ypač projektus, atrinktus pagal „Horizontas 2020“ MVĮ 2 etapą 2 ir susijusį pažangumo ženklą, kuriuos finansuoja valstybės narės, (esamas ir būsimas) Europos partnerystes.

Pakeitimas    236

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.3 punkto 1 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Europos inovacijų tarybos verslo spartinimo paslaugos, remiant programų „Pathfinder“ ir „Accelerator“ veiksmus ir veiklas. Tikslas – sujungti Europos inovacijų tarybos remiamų novatorių bendruomenę, įskaitant finansuojamą pažangumo ženklą, su investuotojais, partneriais ir viešaisiais pirkėjais. Bus teikiamos įvairios instruktavimo ir konsultavimo paslaugos apie Europos inovacijų tarybos veiklą. Taip novatoriams bus suteikta galimybė susipažinti su tarptautiniais potencialių partnerių tinklais, įskaitant pramonės įmones, siekiant papildyti vertės grandinę arba sukurti rinkos galimybes ir rasti investuotojų bei kitų privačių ar įmonių finansavimo šaltinių. Veikla apima tiesioginius renginius (pvz., tarpininkavimo renginius, suvienodinimo sesijas), taip pat suderinamų platformų kūrimą arba esamų priemonių naudojimą glaudžiai bendradarbiaujant su finansiniais tarpininkais, kuriuos remia fondas „InvestEU“ ir EIB grupė. Ši veikla taip pat paskatins tarpusavio mainus, kaip novatoriškos ekosistemos mokymosi šaltinį, ypač naudodama Europos inovacijų tarybos aukšto lygio patariamosios valdybos narių ir Europos inovacijų tarybos narių kompetenciją;

–  Europos inovacijų tarybos verslo spartinimo paslaugos, remiant programų „Pathfinder“ ir „Accelerator“ veiksmus ir veiklas. Tikslas – sujungti Europos inovacijų tarybos remiamų novatorių bendruomenę, įskaitant finansuojamą pažangumo ženklą, su investuotojais, partneriais, viešaisiais ir privačiaisiais pirkėjais ir vartotojais. Bus teikiamos įvairios instruktavimo ir konsultavimo paslaugos apie Europos inovacijų tarybos veiklą. Taip novatoriams bus suteikta galimybė susipažinti su tarptautiniais potencialių partnerių tinklais, įskaitant pramonės įmones, siekiant papildyti vertės grandinę arba sukurti rinkos galimybes ir rasti investuotojų bei kitų privačių ar įmonių finansavimo šaltinių. Veikla apima tiesioginius renginius (pvz., tarpininkavimo renginius, suvienodinimo sesijas), taip pat suderinamų platformų kūrimą arba esamų priemonių naudojimą glaudžiai bendradarbiaujant su finansiniais tarpininkais, kuriuos remia fondas „InvestEU“ ir EIB grupė. Ši veikla taip pat paskatins tarpusavio mainus, kaip novatoriškos ekosistemos mokymosi šaltinį, ypač naudodama Europos inovacijų tarybos aukšto lygio patariamosios valdybos narių ir Europos inovacijų tarybos narių kompetenciją. Ši papildoma Europos inovacijų tarybos veikla, orientuota į pažangias ir (arba) rizikingas inovacijas, papildys panašų Europos inovacijų tarybos veiklos portfelį, skirtą verslininkams, novatoriams ir startuoliams. Europos inovacijų taryba skatinama naudotis žinių ir inovacijos bendrijų kompetencija ir patirtimi teikiant paramą novatoriams.

Pakeitimas    237

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.3 punkto 1 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  Europos inovacijų tarybos uždaviniai, t. y., skatinimo prizai, siekiant padėti kurti naujus pasaulinių uždavinių sprendimus, atrasti naujus dalyvius ir kurti naujas bendruomenes. Tarp Europos inovacijų tarybos pripažinimo prizų bus „iCapital“, Socialinių inovacijų skatinimo premija ir Moterų novatorių prizas29. Apdovanojimų rengimas bus susietas su Europos inovacijų tarybos kitomis bendrosios programos dalimis, įskaitant misijas ir kitas finansavimo įstaigas. Bus nagrinėjamos bendradarbiavimo su organizacijomis (pvz., įmonėmis, universitetais, mokslinių tyrimų organizacijomis, verslo spartintuvais, labdaros organizacijomis ir fondais) galimybės.

–  Europos inovacijų tarybos uždaviniai, t. y., skatinimo prizai, siekiant padėti kurti naujas pažangias inovacijas, atrasti naujų dalyvių, kurti naujas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes bei tinklus ir suteikti matomumą ES finansuotiems laimėjimams. Tarp Europos inovacijų tarybos pripažinimo prizų bus „iCapital“, „EU Challenge Prize“, Socialinių inovacijų skatinimo premija ir Moterų novatorių prizas. 29 Šių apdovanojimų rengimas ir įgyvendinimas bus susietas su kitomis programos dalimis, įskaitant misijas ir Europos inovacijų taryba siekiant užtikrinti papildomumą ir išvengti dubliavimosi. Bus nagrinėjamos bendradarbiavimo su organizacijomis (pvz., įmonėmis, universitetais, mokslinių tyrimų organizacijomis, verslo spartintuvais, labdaros organizacijomis ir fondais) galimybės.

__________________

__________________

29 Europos inovacijų tarybos apdovanojimai perims programos „Horizontas 2020“ sukurtų premijų valdymą ir numatys naują skatinamųjų prizų bei pripažinimo apdovanojimų rengimą ir įgyvendinimą.

29 Europos inovacijų tarybos apdovanojimai perims programos „Horizontas 2020“ sukurtų premijų valdymą ir numatys naują skatinamųjų prizų bei pripažinimo apdovanojimų rengimą ir įgyvendinimą.

Pakeitimas    238

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.1 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos inovacijų tarybos aukšto lygio patariamoji valdyba (Europos inovacijų tarybos valdyba) padės Komisijai įgyvendinti Europos inovacijų tarybos veiklą. Be konsultavimo Europos inovacijų tarybos darbinių programų klausimais, Europos inovacijų tarybos valdyba aktyviai konsultuos valdymo ir vėlesnių veiksmų klausimais. Jai bus suteikta komunikacijos funkciją, o jos nariai vaidins ambasadorių vaidmenį skatinant naujoves ES. Komunikacijos kanalai apima dalyvavimą pagrindiniuose inovacijų renginiuose, socialinę žiniasklaidą, Europos inovacijų tarybos inovacijų bendruomenės steigimą, pagrindinių žiniasklaidos priemonių sutelkimą į inovacijas, bendruosius renginius su inkubatoriais ir spartintuvų centrus.

Europos inovacijų tarybos aukšto lygio patariamoji valdyba (Europos inovacijų tarybos valdyba) padės Komisijai įgyvendinti Europos inovacijų tarybos veiklą. Ją sudarys atstovai, įskaitant, be kita ko, inovacijos politikos mokslinius ekspertus, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas, verslininkus ir rizikos kapitalo bendroves, laikantis šio sprendimo 9 straipsnio.

 

Kad užtikrintų Europos inovacijų tarybos veikimą, Komisija, padedama Europos inovacijų tarybos valdybos:

 

– aiškiai atskirs aptariamas tikslines grupes ir jų skirtingus poreikius;

 

– išsamiai nurodys, kaip įgyvendinti mišrią paramą (dotacijos, nuosavas kapitalas, paskola ir garantija);

 

– nustatys patikimą sisteminio priemonių vertinimo tikruoju laiku mechanizmą, kad užtikrintų greitą teminį mokymosi procesą, ir sukurs pasikartojančius inovacijų modelius, įskaitant rodiklių atranką ir įgyvendinimą;

 

– numatys Europos inovacijų tarybos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto bendradarbiavimą, kad užtikrintų papildomumą ir išvengtų dubliavimosi;

 

– toliau apibrėš programos valdytojų vaidmenį ir pareigas;

 

– apibrėš priemones, kad pritrauktų rizikos kapitalo investuotojus į ypač rizikingus projektus;

 

– apibrėš inovacijos uždavinius, susijusius su produktu, procesu, rinkodara ir paslaugomis;

 

– įvertins paramos gavėjų varomąją jėgą.

 

Valdyba taip pat konsultuos Europos inovacijų tarybos darbinių programų, valdymo ir vėlesnių veiksmų klausimais. Jai bus suteikta komunikacijos funkcija, o jos nariai vaidins ambasadorių vaidmenį skatinant naujoves ES. Komunikacijos kanalai apima dalyvavimą pagrindiniuose inovacijų renginiuose, socialinę žiniasklaidą, Europos inovacijų tarybos inovacijų bendruomenės steigimą, pagrindinių žiniasklaidos priemonių sutelkimą į inovacijas, bendruosius renginius su inkubatoriais ir spartintuvų centrus. Europos inovacijos ir technologijos instituto valdyba ir Europos inovacijų tarybos valdyba bendradarbiaus, kad išnaudotų sinergiją ir padidintų pridėtinę vertę Sąjungos novatorių ir verslininkų atžvilgiu.

Pakeitimas    239

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.1 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos inovacijų tarybos valdyba Komisijai teiks rekomendacijas dėl inovacijų tendencijų ar iniciatyvų, kurių reikia norint sustiprinti ir skatinti ES inovacijų ekosistemą, įskaitant galimas reguliavimo kliūtis. Valdybos rekomendacijose taip pat turėtų būti nurodytos besiformuojančios inovacijų sritys, į kurias reikia atsižvelgti vykdant veiklą pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ ir misijų veiklą. Tikimasi, kad taip valdyba prisidės prie bendro programos „Europos horizontas“ suderinamumo.

Europos inovacijų tarybos valdyba ir Europos inovacijos ir technologijos instituto valdyba Komisijai teiks rekomendacijas dėl inovacijų tendencijų ar iniciatyvų, kurių reikia norint sustiprinti ir skatinti ES inovacijų ekosistemą, įskaitant galimas technines ir reguliavimo kliūtis. Valdybos rekomendacijose taip pat turėtų būti nurodytos besiformuojančios inovacijų sritys, į kurias reikia atsižvelgti vykdant veiklą pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir misijų veiklą. Tikimasi, kad taip valdyba prisidės prie bendro programos „Europos horizontas“ suderinamumo.

Pakeitimas    240

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.2 punkto 5 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Visų pirma programų vadovai prižiūrės „Pathfinder“ kvietimų įgyvendinimą ir pasiūlys vertinimo reitingus, atsižvelgdami į nuoseklų strateginį projektų portfelį, kuris, tikėtina, iš esmės prisidės prie potencialių visuomeninių ar ekonominių rinkas formuojančių inovacijų atsiradimo.

Visų pirma programų vadovai prižiūrės „Pathfinder“ kvietimų įgyvendinimą ir pasiūlys vertinimo reitingus, remiantis aiškiais ir skaidriais reglamente apibrėžtais kriterijais, atsižvelgdami į nuoseklų strateginį projektų portfelį, kuris, tikėtina, iš esmės prisidės prie potencialių mokslinių, visuomeninių ar ekonominių visiškai naujas ateities technologijų rinkas formuojančių inovacijų atsiradimo.

Pakeitimas    241

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 2 punkto 2.1 papunkčio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdama visapusiškai panaudoti inovacijų potencialą, įskaitant mokslininkus, verslininkus, pramonės atstovus ir plačiąją visuomenę, ES turi pagerinti aplinką, kurioje inovacijos gali klestėti visais lygmenimis. Tai reiškia, kad ES lygmeniu bus kuriamos veiksmingos inovacijų ekosistemos ir skatinamas nacionalinių ir vietos inovacijų ekosistemų bendradarbiavimas, tinklų kūrimas ir keitimasis idėjomis, finansavimu ir įgūdžiais.

Siekdama visapusiškai panaudoti inovacijų potencialą, įskaitant mokslininkus, verslininkus, pramonės atstovus ir plačiąją visuomenę, ES turi pagerinti aplinką, kurioje inovacijos gali klestėti visais lygmenimis. Tai reiškia, kad ES lygmeniu bus kuriamos veiksmingos inovacijų ekosistemos ir skatinamas nacionalinių ir vietos inovacijų ekosistemų bendradarbiavimas, tinklų kūrimas ir keitimasis idėjomis, atvirų inovacijos procesų plėtojimas, finansavimas ir keitimasis įgūdžiais.

Pakeitimas    242

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 2 punkto 2.1 papunkčio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be privačiose įmonėse taikomų inovacijų, ES taip pat turi siekti plėtoti ekosistemas, palaikančias socialines inovacijas ir viešojo sektoriaus inovacijas. Iš tikrųjų, vyriausybės sektoriui reikia inovacijų ir atsinaujinimo, kad būtų galima palaikyti reglamentavimo ir valdymo pokyčius, kurių reikia norint remti didelio masto naujų technologijų diegimą ir didėjančią visuomenės paklausą siekiant veiksmingesnio ir efektyvesnio paslaugų teikimo. Socialinės inovacijos yra labai svarbios siekiant pagerinti mūsų visuomenės gerovę.

Be privačiose įmonėse taikomų inovacijų, ES taip pat turi siekti plėtoti ekosistemas, palaikančias socialines inovacijas, ir skatinti žinių perdavimą ir viešojo sektoriaus inovacijas. Iš tikrųjų, vyriausybės sektoriui reikia inovacijų ir atsinaujinimo, kad būtų galima palaikyti reglamentavimo ir valdymo pokyčius, kurių reikia norint remti didelio masto inovacijų diegimą, įskaitant naujas technologijas ir didėjančią visuomenės paklausą siekiant veiksmingesnio ir efektyvesnio paslaugų teikimo. Socialinės inovacijos yra labai svarbios siekiant pagerinti mūsų visuomenės gerovę. Europos inovacijos ir technologijos instituto, kaip didžiausio Europos inovacijų tinklo, žinių ir inovacijos bendrijos atliks svarbų vaidmenį plėtojant tokias ekosistemas ir įgyvendinant šį prioritetą. Šios bendrijos padeda užtikrinti pageidaujamą tarpregioninį bendradarbiavimą Europos mastu sujungdamos inovacijų ekosistemas.

Pakeitimas    243

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pirmiausia Komisija organizuos valstybių narių ir asocijuotų šalių valdžios institucijų ir institucijų, atsakingų už nacionalines inovacijų politikos kryptis ir programas, Europos inovacijų tarybos forumą, siekdama skatinti koordinavimą ir dialogą dėl ES inovacijų ekosistemų vystymo. Šiame Europos inovacijų tarybos forume Komisija:

Pirmiausia Komisija organizuos valstybių narių ir asocijuotų šalių valdžios institucijų ir institucijų, atsakingų už nacionalines inovacijų politikos kryptis ir programas, Europos inovacijų tarybos inovacijų forumą, siekdama skatinti koordinavimą ir dialogą dėl ES inovacijų ekosistemų vystymo. Šiame inovacijų forume dalyvaujančios suinteresuotosios šalys ir ES įstaigos, įskaitant Europos inovacijos ir technologijos institutą, Europos inovacijų valdybą ir Komisiją:

Pakeitimas    244

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 1 pastraipos 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  tobulins nacionalinių inovacijų programų ir Europos inovacijų tarybos koordinavimą, siekdama skatinti veiklos sąveiką ir išvengti dubliavimo dalijantis duomenimis apie programas ir jų įgyvendinimą, išteklius ir patirtį, technologijų ir inovacijų tendencijų analizę ir stebėseną bei sujungiant atitinkamų novatorių bendruomenes;

–  tobulins nacionalinių įstaigų, Europos inovacijos ir technologijos instituto ir Europos inovacijų tarybos koordinavimą, siekdama skatinti veiklos sąveiką ir išvengti dubliavimo dalijantis duomenimis apie programas ir jų įgyvendinimą, išteklius ir patirtį, technologijų ir inovacijų tendencijų analizę ir stebėseną bei sujungiant atitinkamų novatorių bendruomenes;

Pakeitimas    245

Pasiūlymas dėl sprendimo

I priedo III dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas