Procedūra : 2018/2105(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0411/2018

Pateikti tekstai :

A8-0411/2018

Debatai :

PV 12/12/2018 - 25
CRE 12/12/2018 - 25

Balsavimas :

PV 13/12/2018 - 9.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0531

PRANEŠIMAS     
PDF 683kWORD 65k
28.11.2018
PE 625.381v02-00 A8-0411/2018

dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2017 m. veiklą

(2018/2105(INI))

Peticijų komitetas

Pranešėja: Eleonora Evi

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2017 m. veiklą

(2018/2105(INI))

Europos Parlamentas,

  atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2017 m. veiklą,

  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 11, 15, 24 ir 228 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11, 35, 37, 41, 42 ir 43 straipsnius,

  atsižvelgdamas į Sutarčių protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

  atsižvelgdamas į Sutarčių protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2001 m. rugsėjo 6 d. priimtą Europos gero administracinio elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Parlamento ir Europos ombudsmeno 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 220 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0411/2018),

A.  kadangi 2018 m. gegužės 22 d. Parlamento pirmininkui buvo oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2017 m. veiklą, o 2018 m. gegužės 16 d. Briuselyje ombudsmenė Emily O’Reilly pranešimą pristatė Peticijų komitetui;

B.  kadangi pagal SESV 24 ir 228 straipsnius Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti skundus dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas;

C.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“ ir kad „[s]prendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“;

D.  kadangi SESV 15 straipsnyje įtvirtinta, kad „[s]iekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą“ ir kad „[v]isi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais“;

E.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teisės į gerą administravimą, be kita ko, nustatyta, kad „[k]iekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;

F.  kadangi Chartijos 43 straipsnyje įtvirtinta, kad „[k]iekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“;

G.  kadangi SESV 298 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“;

H.  kadangi 2017 m. Europos ombudsmenė pradėjo 447 tyrimus, iš kurių 433 buvo pagrįsti skundais, o 14 pradėti savo iniciatyva, ir baigė 363 tyrimus (iš jų 348 buvo pagrįsti skundais, o 15 pradėti savo iniciatyva); kadangi dagiausia tyrimų buvo susiję su Komisija (256 tyrimai arba 57,3 proc.), toliau eina ES agentūros (35 tyrimai arba 7,8 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) (34 tyrimai arba 7,6 proc.), Parlamentas (22 tyrimai arba 4,9 proc.), Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) (17 tyrimų arba 3,8 proc.), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) (16 tyrimų arba 3,6 proc.) ir kitos institucijos (67 tyrimai arba 15 proc.);

I.  kadangi trys didžiausią susirūpinimą kėlę klausimai, susiję su tyrimais, kuriuos Europos ombudsmenė baigė nagrinėti 2017 m., buvo: skaidrumas ir galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir dokumentais (20,6 proc.), tarnybos kultūra (16,8 proc.) ir procesinių teisių laikymasis (16,5 proc.); kadangi kiti susirūpinimą kėlę klausimai apėmė etikos klausimus, visuomenės dalyvavimą ES naudojantis sprendimų priėmimo teisėmis, deramą naudojimąsi diskrecija, įskaitant pažeidimo procedūras, patikimą finansų valdymą, susijusį su ES konkursais, dotacijomis ir sutartimis, įdarbinimą ir gerą ES personalo klausimų sprendimą;

J.  kadangi, kalbant apie Europos ombudsmeno tarnybos strateginį darbą 2017 m., Europos ombudsmeno tarnyba baigė nagrinėti keturis strateginius tyrimus ir pradėjo keturis naujus tyrimus dėl Tarybos skaidrumo, „sukamųjų durų“ reiškinio, susijusio su buvusiais Europos Komisijos nariais, Komisijos svetainių prieinamumo neįgaliesiems ir išankstinio pateikimo veiklos, susijusios su Europos vaistų agentūros (EMA) atliekamais vaistų vertinimais; kadangi 2017 m. Europos ombudsmenė pradėjo aštuonias strategines iniciatyvas, be kita ko, susijusias su Europos Tarybos lobistinės veiklos skaidrumu, Europos piliečių iniciatyvos gerinimu ir „sukamųjų durų“ reiškinio taisyklėmis įvairiose ES institucijose ir įstaigose, ir užbaigė šešias strategines iniciatyvas;

K.  kadangi ES vis dar patiria didžiausią ekonomikos, socialinę ir politinę krizę nuo savo įsteigimo; kadangi ES institucijų taikomu neveiksmingu požiūriu kovojant su skaidrumo trūkumu tiek vykdant ES sprendimų priėmimo procesą, tiek lobistinę veiklą bei sprendžiant kitus svarbius etikos klausimus institucijose prisidedama prie tolesnio kenkimo ES įvaizdžiui;

L.  kadangi galimybės susipažinti su ES dokumentais nesuteikimas ir susiję skaidrumo klausimai toliau sudarė didžiausią Europos ombudsmenės tyrimų dalį 2017 m.;

M.  kadangi dėl prašymai susipažinti su dokumentais dažnai būna skubūs, ombudsmenė inicijavo bandomąjį etapą siekiant nustatyti paspartintą procedūrą;

N.  kadangi Europos ombudsmenui tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant ES institucijų atskaitomybę ir kuo didesnį ES administracijos ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumą ir nešališkumą, siekiant sėkmingai apsaugoti piliečių teises ir taip padidinti jų pasitikėjimą, aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime;

O.  kadangi Teisingumo Teismas nurodė, kad viešumo ir skaidrumo principai neatsiejami nuo ES teisėkūros proceso ir kad teisėkūros proceso veiksmingumas ir vientisumas negali kenkti viešumo ir skaidrumo principams, kuriais grindžiamas tas procesas; kadangi Teisingumo Teismas pateikė aiškias gaires šiuo klausimu, pvz., savo 2018 m. kovo 22 d. sprendime byloje T-540/15;

P.  kadangi Europos ombudsmenė atliko metus laiko trukusį skundais pagrįstą tyrimą dėl ECB pirmininko narystės Didžiajame trisdešimtuke (G 30) – privačioje organizacijoje, tarp kurios narių esama bankų, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai prižiūri ECB, atstovų; kadangi Europos ombudsmenė rekomendavo ECB pirmininkui sustabdyti savo narystę G 30;

Q.  kadangi Europos ombudsmenė ištyrė skundus dėl Komisijos vykdomo buvusių Komisijos narių įdarbinimo pasibaigus jų kadencijai; kadangi Europos ombudsmenė jau nustatė, kad tai, jog Komisija nepriėmė konkretaus sprendimo dėl buvusio Komisijos Pirmininko J. M. Barroso, yra netinkamo administravimo atvejis; kadangi dėl J. M. Barroso atvejo Etikos komitetas padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo teisinių įsipareigojimų pažeidimui nustatyti, atsižvelgiant į buvusio Pirmininko raštu pateiktą pranešimą, kad jis neužsiėmė lobistine veikla „Goldman Sachs“ vardu ir neketina to daryti;

R.  kadangi finansų krizė lėmė ekonominę ir socialinę krizę ir dėl to kilo abejonių dėl ES institucijų;

S.  kadangi 2017 m. spalio 25 d. įvyko buvusio Komisijos Pirmininko J. M. Barroso ir dabartinio Komisijos pirmininko pavaduotojo susitikimas, kuris įregistruotas kaip oficialus susitikimas su „Goldman Sachs“; kadangi Europos ombudsmenė pažymėjo, kad nėra aiškus tikslus šio susitikimo pobūdis; kadangi Europos ombudsmenė pabrėžė, kad kyla suprantamas nerimas, jog buvęs Pirmininkas naudojasi savo ankstesniu statusu ir ryšiais su buvusiais kolegomis, kad darytų įtaką ir gautų informacijos; kadangi dėl šio atvejo kyla sisteminių klausimų dėl bendro Komisijos požiūrio į tokių klausimų sprendimą ir dėl Etikos komiteto nepriklausomumo; todėl pabrėžia, kad reikia griežtesnių ES lygmens taisyklių siekiant užkirsti kelią bet kokiems ES institucijų ir agentūrų interesų konfliktams ir už juos numatyti nuobaudas;

T.  kadangi 2017 m. kovo mėn. Europos ombudsmenė pradėjo strateginį tyrimą dėl Tarybos atvirumo ir atskaitomybės; kadangi Europos ombudsmenė nustatė, kad Tarybos nesugebėjimas užfiksuoti valstybių narių, kurios dalyvauja teisėkūros procedūroje, ir nepakankamas Tarybos skaidrumas suteikiant galimybę visuomenei susipažinti su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais, pvz., praktika neproporcingai daug dokumentų žymėti žyma „LIMITE“, t. y. neplatintini dokumentai, yra netinkamo administravimo atvejai; kadangi Europos ombudsmenė 2018 m. gegužės 17 d. pateikė Parlamentui specialųjį pranešimą dėl jos strateginio tyrimo dėl Tarybos teisėkūros darbo atskaitomybės ir skaidrumo;

U.  kadangi didesnis nacionalinių vyriausybių pozicijų atvirumas gali padėti sušvelninti vadinamąjį „kaltas Briuselis“ reiškinį, kuris iškraipo realią ES teisės aktų priėmimo tvarką, skatina euroskepticizmą ir nusistatymą prieš ES;

V.  kadangi Europos ombudsmenė tyrė EIB skaidrumo politikos neatitiktį ES ir tarptautinėms taisyklėms dėl galimybės susipažinti su dokumentais;

W.  kadangi tinkama ES institucijų, agentūrų ir įstaigų interesų konfliktų prevencija yra labai svarbi užtikrinant gerą administravimą ir didinant piliečių pasitikėjimą ES sprendimų priėmimo procesu; kadangi Europos ombudsmenė pradėjo strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija atlieka savo specialiųjų patarėjų, kurie dažnai tuo pat metu dirba privačiajame sektoriuje, interesų konfliktų vertinimą;

X.  kadangi Europos ombudsmenė ištyrė piliečių skundus, kuriuose informuojama tai, jog Komisija laiku nepriėmė sprendimo dėl pažeidimo atvejų, susijusių su piktnaudžiavimu terminuotosiomis darbo sutartimis; kadangi bėgant metams kai kurios valstybės narės susidūrė su dideliu netipinių ir laikinojo įdarbinimo sutarčių skaičiaus didėjimu, o dėl to kyla abejonių dėl ES darbo teisės aktų ir Teisingumo Teismo praktikos įgyvendinimo;

Y.  kadangi, priimdamos su žmonių sveikata ir žmonių, gyvūnų ir augalų saugumu susijusius sprendimus, ES institucijos, agentūros ir organai turėtų laikytis perspektyvos, kurioje daug dėmesio skiriama piliečiams, ir turėtų būti deramai spręsti visuomenės susirūpinimą keliančius klausimus dėl visiško skaidrumo, nepriklausomumo ir tikslumo renkant ir vertinant mokslinius įrodymus; kadangi ES lygmeniu naudojami moksliniai įrodymai ir procedūros, dėl kurių, be kita ko, išduoti leidimai genetiškai modifikuotiems organizmams, pesticidams ir glifosatui, sulaukė didelės kritikos ir sukėlė didelio masto visuomenės diskusijas;

Z.  kadangi Komisija dar neįgyvendino Europos ombudsmenės rekomendacijų dėl jos sandorių su tabako pramone ir dėl to neužtikrina visiško skaidrumo, atitinkančio jos įsipareigojimus pagal PSO tabako kontrolės pagrindų konvenciją (PSO TKPK);

AA.  kadangi Europos ombudsmenė paskelbė aiškias ir praktines rekomendacijas dėl to, kaip valstybės pareigūnai turėtų bendrauti su lobistais, ir stengėsi padidinti jų informuotumą Taryboje ir Komisijoje;

AB.  kadangi Europos ombudsmenas pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją yra ES struktūros dalis ir jo užduotis – ES institucijų lygmeniu ginti, skatinti ir stebėti šios konvencijos įgyvendinimą;

AC.  kadangi Europos ombudsmenė atliko tyrimą dėl to, kaip tuometinis Komisijos pirmininko kabineto vadovas Martin Selmayr buvo paskirtas Komisijos generaliniu sekretoriumi; kadangi Europos ombudsmenė pabrėžė, kad Komisija, siekdama pagrįsti, kodėl nebuvo publikuotas skelbimas apie laisvą darbo vietą, sukūrė dirbtiną skubumą, kad būtų užimtos generalinio sekretoriaus pareigos, ir surengė atrankos procedūrą, pagal kurią ne generalinis sekretoriaus pavaduotojas užima tas pareigas tiesiogiai, o M. Selmayr paskiriamas generaliniu sekretoriumi greitai per du etapus; kadangi Europos ombudsmenė nustatė, kad skiriant M. Selmayrį būta keturių netinkamo administravimo atvejų, nes Komisija nesilaikė tinkamai atitinkamų taisyklių formos ir turinio;

AD.  kadangi Europos ombudsmenės darbas puikiai papildo nacionalinių ir regioninių ombudmenų darbą; kadangi, vadovaujant Europos ombudsmenei, keitimasis informacija ir ombudsmenų darbo koordinavimas Europos ombudsmenų tinkle yra labai naudinga priemonė siekiant užtikrinti, kad visi ES piliečiai ir gyventojai turėtų teisę į gerą administravimą visais lygmenimis;

AE.  kadangi dabartinis Europos ombudsmeno statutas paskutinį kartą buvo atnaujintas prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai; kadangi nuo tada ES piliečiams atsirado naujų lūkesčių, susijusių su geru administravimu ir Europos ombudsmeno atliekamu vaidmeniu užtikrinant gerą administravimą, ypač kiek tai susiję su galimybėmis susipažinti su dokumentais, informavimu apie pažeidimus ir priekabiavimu, ir užtikrinant, kad Komisija teisingai ir nešališkai spręstų Europos piliečių iniciatyvų priimtinumo klausimą;

1.  patvirtina Europos ombudsmenės pristatytą metinį pranešimą apie 2017 m. veiklą; atkreipia dėmesį į tai, kad jis parengtas aiškiai ir lengvai suprantamai, ir pabrėžia, kad jame pateikiami svarbiausi faktai ir duomenys, susiję su Europos ombudsmenės darbu 2017 m.;

2.  džiaugiasi dėl Emily O’Reilly puikaus darbo ir konstruktyvių pastangų gerinti ES administravimo kokybę ir piliečiams teikiamų jos paslaugų prieinamumą ir kokybę; dar kartą patvirtina, kad tvirtai remia veiksmus, kuriuos Europos ombudsmenė vykdo piliečių ir Europos demokratijos labui;

3.  palankiai vertina Europos ombudsmenės penkerių metų strategiją „2019 m. link“, kuria siekiama padidinti jos tarnybos poveikį ir matomumą ir užmegzti tvirtus ryšius su ES institucijomis, agentūromis ir organizacijomis siekiant didesnės naudos piliečiams;

4.  su dideliu nerimu pažymi, kad tyrimai, susiję su skaidrumu ir atskaitomybe, taip pat su galimybėmis susipažinti su informacija ir dokumentais, ir toliau sudarė didžiausią dalį 2017 m. Europos ombudsmenės nagrinėtų atvejų, mažesnę dalį sudarė skundai, susiję su ES agentūromis ir kitomis įstaigomis;

5.  palankiai vertina Europos ombudsmenės pastangas skirti 2017 m. apdovanojimą už gerą administravimą ES institucijų darbuotojams, visų pirma Komisijos Sveikatos generalinio direktorato darbuotojams už jų įdėtas pastangas pacientų, sergančių retomis ligomis, labui;

6.  pabrėžia, koks svarbus kuo didesnis skaidrumas ir didesnė galimybė visuomenei susipažinti su ES institucijų turimais dokumentais; atkreipia dėmesį į Europos ombudsmenės atliekamą struktūrinį darbą nustatant netinkamo administravimo atvejus priimant kiekvienu konkrečiu atveju taikomą požiūrį ir pradedant vis daugiau tyrimų savo iniciatyva;

7.  džiaugiasi puikiu ombudsmenės bei jos komandos ir Peticijų komiteto bendradarbiavimu, kuriam būdinga pagarba ir kruopštumas;

8.  pabrėžia, kad reikėtų atnaujinti ES teisės aktus dėl galimybės susipažinti su dokumentais; pakartoja savo raginimą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, kad taip pat būtų palengvintas Europos ombudsmeno darbas tikrinant, ar Parlamentas, Taryba ir Komisija suteikia galimybę susipažinti su dokumentais; palankiai vertina tai, kad Europos ombudsmenė pradėjo taikyti pagreitintą skundų nagrinėjimo procedūrą, pagal kurią atliekami tyrimai dėl galimybės susipažinti su dokumentais;

9.  pabrėžia, kad piliečiai turi galėti tiesiogiai dalyvauti sprendimų demokratiniame ES gyvenime, atidžiai stebėti priėmimo procesą ES institucijose ir susipažinti su visa reikiama informacija, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis;

10.  pabrėžia Europos ombudsmenės vaidmenį didinant ES teisėkūros proceso skaidrumą ir atskaitomybę, siekiant užtikrinti didesnį piliečių pasitikėjimą ne tik tam tikro teisės akto teisėtumu, bet ir viso sprendimų priėmimo proceso teisėtumu;

11.  ragina persvarstyti Tarybos vidaus gaires dėl žyma „LIMITE“ pažymėtų dokumentų, kurios neturi tvirto teisinio pagrindo, kad būtų laikomasi principo, pagal kurį „LIMITE“ statusas gali būti suteikiamas tik preliminariam projektui, kuris dar neturi autoriaus ir kuris neturi įtakos teisėkūros procedūrai;

12.  pripažįsta, kad ES sprendimų priėmimo procesui reikalingas kuo didesnis skaidrumas, ir pritaria Europos ombudsmenės tyrimui dėl įprastos neformalių trijų pagrindinių ES institucijų derybų (trišalių dialogų) praktikos; pritaria tam, kad būtų skelbiami visi trišalių dialogų dokumentai remiantis Teisingumo Teismo sprendimais;

13.  tvirtai įsitikinės, kad reikia nedelsiant įgyvendinti Europos ombudsmenės rekomendacijas dėl EIB skaidrumo politikos; ragina EIB iš karto pradėti panaikinti konfidencialumo prezumpciją, susijusią su informacija ir dokumentais, surinktais per auditus, patikrinimus ir tyrimus, įskaitant pradėtus nagrinėjant sukčiavimo ir korupcijos bylas ir po to;

14.  ragina, kad EIB grupės informacijos atskleidimo politika užtikrintų aukštą jos kainodaros politikos ir valdymo organų principų skaidrumo lygį; ragina skelbti EIB grupės Valdymo komiteto posėdžių protokolus;

15.  pabrėžia, kad reikia užfiksuoti valstybių narių pozicijas Taryboje vykstant ES teisėkūros procesui ir laiku bei prieinamai viešai skelbti šią informaciją, nes visose demokratinio teisėtumo principu pagrįstose sistemose teisėkūros institucijos turi būti laikomos atskaitingomis visuomenei už savo veiksmus; mano, kad didesnė atskaitomybė Taryboje dėl nacionalinių vyriausybių pozicijų dėl ES teisės aktų, įskaitant sąlygų visuomenei aktyviai susipažinti su teisėkūros dokumentais vykstant teisėkūros procesui sudarymą, padėtų spręsti skaidrumo trūkumo sprendimų priėmimo procese problemą ir sušvelnintų vadinamąjį „kaltas Briuselis“ reiškinį tais atvejais, kai sprendimus galiausiai priima pačios nacionalinės vyriausybės; ragina Tarybą pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį peržiūrėti savo konfidencialumo politiką, kad būtų užtikrintas kuo didesnis jos darbo skaidrumas;

16.  ragina Komisiją užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir prieigą prie dokumentų ir informacijos apie su gautomis peticijomis susijusias procedūras „EU Pilot“ ir prie programos „EU Pilot“ bei jau baigtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų;

17.  primygtinai ragina Europos ombudsmenę toliau stebėti Komisijos ekspertų grupių sistemos reformos įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas visapusiškai teisiškai privalomų taisyklių laikymasis ir kuo didesnis visos ekspertų grupių veiklos vykdymo skaidrumas, bei tirti visus įmanomus interesų konfliktus ir apie juos pranešti; mano, kad reikia kruopščiai įvertinti visas ekspertų grupes ir turėti informacijos, kad būtų suprastas jų nepriklausomumo lygis, siekiant veikti viešojo intereso labui ir sukurti pridėtinę vertę formuojant ES politiką; mano, kad visi ekspertų grupių nariai turi būti įtraukti į skaidrumo registrą;

18.  pakartoja savo raginimą sukurti centrinę skaidrumo platformą visoms ES institucijoms ir agentūroms;

19.  remia Europos ombudsmenės įsipareigojimą didinti ES lobistinės veiklos skaidrumą; pabrėžia, jog svarbu priimti tinkamą teisėkūros procedūra priimamą aktą siekiant, kad ES skaidrumo registras taptų privalomas ir teisiškai įpareigojantis visoms ES institucijoms bei agentūroms ir interesų grupių atstovams, taip užtikrinant visišką lobistinės veiklos skaidrumą;

20.  pabrėžia, kad svarbu nuolat atnaujinti ir smarkiai pagerinti duomenų tikslumą ES skaidrumo registre, įskaitant įpareigojimą lobistinę veiklą vykdančioms teisinėms įmonėms paskelbti visus savo klientus; pabrėžia, kad reikia nemokamai, visiškai suprantamai ir visuomenei lengvai prieinama forma skelbti visą informaciją apie lobistų įtaką; mano, kad reikia užtikrinti visų interesų grupių atstovų finansavimo skaidrumą; ragina laikinai išbraukti iš skaidrumo registro visas „sukamųjų durų“ reiškinio taisykles pažeidusias organizacijas;

21.  atkreipia dėmesį į Europos ombudsmenės išvadas, kad tolesnė ECB pirmininko narystė G 30 yra netinkamo administravimo atvejis, nes dėl to visuomenė mano, kad ECB nepriklausomumui gali pakenkti privatūs finansiniai interesai; pabrėžia, kad ECB vykdomosios valdybos nariai tuo pačiu metu neturėtų eiti kitų pareigų kaip forumų ar kitų organizacijų, kuriose dalyvauja ECB prižiūrimų bankų vadovai, nariai; atkreipia dėmesį į 2018 m. sausio 15 d. Europos ombudsmenės rekomendacijas dėl ECB pirmininko ir sprendimus priimančių šio banko organų narių dalyvavimo G 30 veikloje ir primygtinai ragina ECB iš dalies pakeisti atitinkamas taisykles siekiant užtikrinti, kad būtų praktiškai įgyvendinti aukščiausi etikos ir atskaitomybės standartai;

22.  mano, kad, vykdydama Martino Selmayrio paskyrimo savo naujuoju generaliniu sekretoriumi procedūrą, Komisija nesilaikė skaidrumo, etikos ir teisės viršenybės principų; labai apgailestauja dėl Komisijos sprendimo patvirtinti M. Selmayrį savo naujuoju generaliniu sekretoriumi, nors toks sprendimas susilaukė daug ES piliečių kritinių pastabų ir buvo padaryta žala visos ES reputacijai; pabrėžia, kad M. Selmayr privalo atsistatydinti iš generalinio sekretoriaus pareigų, ir ragina Komisiją patvirtinti naują generalinio sekretoriaus skyrimo procedūrą, užtikrinant, kad būtų laikomasi aukščiausių skaidrumo, etikos ir teisės viršenybės principų;

23.  ragina Europos ombudsmenę toliau stiprinti etikos taisykles ES institucijose, kad būtų išspręsti su „sukamųjų durų“ reiškiniu susiję klausimai ir užtikrintas visiškas visos su tokiais atvejais susijusios informacijos skaidrumas, įskaitant greitą visų susijusių ES pareigūnų pavardžių sąrašo paskelbimą; laukia, kol Europos ombudsmenė pateiks analizę, kaip Komisija įgyvendina savo gaires ir pasiūlymus, kaip geriau spręsti su „sukamųjų durų“ reiškiniu susijusius atvejus, įskaitant galimybę priimti teisėkūros procedūra priimamas taisykles dėl tokių situacijų ir galimų pažeidimų prevencijos ir nuobaudų;

24.  tvirtai įsitikinęs, kad visose ES institucijose, agentūrose ir įstaigose reikia skubiai taikyti griežtesnes, aiškias ir lengvai taikomas moralines ir etikos taisykles ir standartus, kad būtų užtikrintas pareigos veikti sąžiningai ir diskretiškai laikymasis ir užkirstas kelias interesų konfliktams su privačiuoju sektoriumi; mano, kad šios taisyklės ir standartai turi būti grindžiami teisėkūros procedūra priimamu aktu; atkreipia dėmesį į atnaujintą Komisijos narių elgesio kodeksą, kuris įsigaliojo 2018 m. vasario mėn. ir kuriame nustatyti griežtesni veiklos pertraukos laikotarpiai; vis dėlto mano, kad turėtų būti pailginti pranešimo apie veiklą pasibaigus kadencijai laikotarpiai;

25.  pabrėžia, kad būtina veiksmingai atnaujinti galiojantį gero administracinio elgesio kodeksą, priimant privalomą reglamentą šiuo klausimu;

26.  mano, kad buvusio Komisijos Pirmininko J. M. Barroso ir dabartinio Komisijos pirmininko pavaduotojo susitikimas, kuris įregistruotas kaip oficialus susitikimas su „Goldman Sachs“, dar labiau atskleidė neatidėliotiną poreikį peržiūrėti dabartines taisykles ir praktiką, kad būtų stiprinami Komisijos nariams tiek per kadenciją, tiek po jos taikomi sąžiningumo reikalavimai;

27.  pakartoja savo raginimą Komisijai užtikrinti aktyvų skelbimą ir visapusišką skaidrumą kalbant apie buvusių Komisijos narių pareigas baigus kadenciją; ragina Komisiją užtikrinti, kad Etikos komitetas būtų visiškai nepriklausomas ir atskaitingas, ir skatina Europos ombudsmenę toliau vertinti visus galimus Etikos komiteto narių interesų konfliktus ir apie juos pranešti;

28.  palankiai vertina ombudsmenės strateginį tyrimą dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo (OI/2/2017/TE), tačiau apgailestauja dėl to, kad Taryba per nustatytą terminą neatsakė į išvadas; pažymi, kad tai, deja, yra pasikartojantis klausimas, kuris nuolat minimas Europos ombudsmenei pateiktuose skunduose; be to, mano, kad šis klausimas turėtų būti laikomas labai svarbiu demokratiniam Sąjungos gyvenimui ir veiksmingam piliečių dalyvavimui visame žemyne, nes jis trukdo įgyvendinti konstitucines sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją; šiuo aspektu atkreipia dėmesį į Europos ombudsmenės išvadas pastarojo meto byloje (1272/2017/LP, Tarybos atsisakymas leisti visuomenei susipažinti su jos Teisės tarnybos nuomone dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl Skaidrumo registro), kuriose teigiama, kad šis klausimas kelia grėsmę institucinės pusiausvyros principui ir pažeidžia esminę lojalaus tarpusavio bendradarbiavimo praktiką; pažymi, kad, kai prašymas atmetamas, neįmanoma atlikti ex post vertinimų ad hoc pagrindu;

29.  pabrėžia, kad reikia smarkiai patobulinti specialiesiems patarėjams skirtas taisykles dėl interesų konflikto; ypač ragina Komisiją visiškai įgyvendinti Europos ombudsmenės rekomendacijas šiuo klausimu ir priimti kuo didesnio skaidrumo ir iniciatyvų požiūrį į visų galimų interesų konfliktų vertinimą prieš specialiųjų patarėjų paskyrimą ir po to bei užtikrinti, kad piliečiai galėtų susipažinti su visa svarbia informacija apie specialiuosius patarėjus;

30.  palankiai vertina nuolatinį Europos ombudsmenės domėjimąsi institucijų darbuotojams svarbiais klausimais ir pabrėžia, kad svarbu mažinti bet kokią diskriminaciją, kuri gali atsirasti dėl skirtingo statuso; dar kartą pabrėžia Europos ombudsmenės išvadų dėl neapmokamų stažuočių Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) delegacijose (byla 454/2014/PMC) svarbą ir dar kartą rekomenduoja EIVT mokėti savo stažuotojams reikiamas išmokas laikantis nediskriminavimo principo; apgailestauja dėl to, kad kitos ES institucijos laikosi tokios pačios netinkamos praktikos nemokėti stažuotojams, pagal kurią jaunimui nesudaromos sąžiningos galimybės arba jam nesuteikiamas toks darbas, koks suteikiamas darbuotojui, todėl jauni specialistai negauna pakankamai lėšų, kad galėtų išsilaikyti, ir jiems nemokamas deramas atlyginimas už jų paslaugas; atkreipia dėmesį į tai, kad stažuotojų statuso trūkumai pastebimi kitose srityse, pvz., trūksta priemonių pranešti apie seksualinio priekabiavimo atvejus Sąjungos agentūrose; todėl ragina Europos ombudsmenę pradėti bendrą strateginį tyrimą dėl stažuotojų statuso;

31.  primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų, kad jos darbas taptų visapusiškai skaidrus, t. y. internete skelbti duomenis apie visus susitikimus su tabako pramonės lobistais ar jų teisiniais atstovais, taip pat šių posėdžių protokolus, laikantis įsipareigojimų, kuriuos ji yra prisiėmusi pagal JT tabako kontrolės pagrindų konvenciją;

32.  primygtinai ragina Europos ombudsmenę stebėti rekomendacijų ES pareigūnams dėl ryšių su interesų grupių atstovais įgyvendinimą ir toliau didinti visų ES institucijų darbuotojų informuotumą apie šias rekomendacijas rengiant šviečiamuosius mokymus, seminarus ir teikiant susijusias paramos priemones;

33.  labai apgailestauja dėl Komisijos vėlavimo, susijusio su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis dėl piktnaudžiavimo terminuotosiomis sutartimis privačiajame ir viešajame sektoriuose, dėl kurio pažeistos darbuotojų teisės valstybėse narėse; ragina Europos ombudsmenę stebėti šį klausimą, kad būtų galima veiksmingai apsaugoti piliečių teises;

34.  remia Europos ombudsmenės vaidmenį formuojant aktyvią ir skaidrią politiką visose ES agentūrose; primygtinai ragina Europos ombudsmenę toliau stebėti visas ES agentūras, siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi aukščiausių skaidrumo standartų ir užtikrintų galimybes visuomenei susipažinti su dokumentais ir informacija, didžiausią dėmesį skiriant procedūroms ir veiksmams, susijusiems su žmonių sveikatos apsauga;

35.  primygtinai ragina Europos ombudsmenę pradėti strateginį tyrimą, kad būtų įvertinta, ar tokios ES institucijos, organai ir agentūros, kaip Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir EMA, užtikrina, kad mokslinių įrodymų rinkimas, vertinimas ir skelbimas būtų visiškai nepriklausomi, skaidrūs, nešališki, tikslūs ir nesusiję su interesų konfliktais, ir ar įgyvendinta tinkama politika ir procedūrinės apsaugos priemonės, visų pirma susijusios su GMO, glifosatu, pesticidais, fitosanitariniais ir biocidiniais produktais ir vaistais; šiuo klausimu siūlo atlikti tolesnį tyrimą dėl šių agentūrų mokslinių komitetų ir grupių sudėties ir atrankos procedūrų, siekiant užtikrinti, kad jie būtų visiškai nepriklausomi, ir nustatyti griežčiausius mechanizmus, skirtus galimų interesų konfliktų prevencijai;

36.  palankiai vertina Europos ombudsmenės strateginius tyrimus dėl elgesio su neįgaliaisiais pagal Komisijos bendrąją sveikatos draudimo sistemą ir dėl Komisijos tinklalapių ir internetinių priemonių prieinamumo neįgaliesiems; ragina Europos ombudsmenę kuo labiau stengtis užtikrinti, kad ES administracija visiškai ir nuosekliai įgyvendintų JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

37.  palankiai vertina Europos ombudsmenės įsipareigojimą imtis atvirų ir skaidrių veiksmų per visas derybas dėl „Brexit‘o“; atkreipia dėmesį į teigiamą Tarybos ir Komisijos atsakymą ombudsmenei, kuriame pripažįstama skaidrumo svarba; ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę laikytis tokio paties įsipareigojimo;

38.  ragina Europos ombudsmenę toliau bendradarbiauti su nacionaliniais ombudsmenais naudojantis Europos ombudsmenų tinklu;

39.  ragina Europos nacionalinių ombudsmenų tinklą būti budresniam ir stebėti valdžios institucijas, kad jos nedelsdamos imtųsi veiksmų policijos žiaurumo, rasizmo ir antisemitizmo atvejais paisydamos žmogaus teisių ir vykdydamos demokratinį valdymą;

40.   ragina skirti daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių Europos ombudsmeno tarnybai jos dabartiniam ir būsimam darbo krūviui įveikti, kad ji galėtų vykdyti savo pagrindines pareigas stiprinti gerą administracinę praktiką Europos Sąjungoje – paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios Sąjungos piliečiams;

41.  palankiai vertina 2017 m. birželio mėn. surengtą Europos ombudsmenų tinklo metinę konferenciją, skirtą „Brexit‘o“ ir padidėjusio populizmo Europoje poveikiui piliečių teisėms;

42.  palankiai vertina Europos ombudsmeno apdovanojimą už gerą administravimą, kuriuo pripažįstamos ES viešosios tarnybos pastangos rasti naujoviškų piliečiams palankios politikos įgyvendinimo būdų;

43.  pakartoja, kad yra pasirengęs atnaujinti Europos ombudsmeno statutą(2) ir bet kokią su juo susijusią acquis dalį, kad galėtų pritaikyti savo vaidmenį prie dabartinių ES piliečių poreikių ir lūkesčių, susijusių su geru administravimu;

44.   pabrėžia, kad būtina gerinti socialinį dialogą;

45.  pabrėžia, kad piliečių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimas esant dabartiniams ekonominiams sunkumams yra itin svarbus;

46.  pabrėžia, kad Europos ombudsmenė turi tirti interesų konfliktą tarp Komisijos vaidmens trejete ir jos, kaip Sutarčių ir acquis sergėtojos, atsakomybės;

47.  ragina Europos ombudsmenę užtikrinti, kad Komisija padėtų sukurti Europos piliečių iniciatyvos infrastruktūrą, suteikiant teisines konsultacijas ir teisinę sistemą, pagal kurią būtų apsaugoti iniciatyvos nariai;

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenei, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms tarnyboms.

(1)

OL L 113, 1994 5 4, p. 15.

(2)

2008 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento sprendimo projektas, iš dalies keičiantis jo 1994 m. kovo 9 d. sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas, dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (OL C 259 E, 2009 10 29, p. 116).


AIŠKINAMOJI DALIS

2018 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento pirmininkui buvo oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2017 m. veiklą, o 2018 m. gegužės 16 d. Briuselyje ombudsmenė Emily O’Reilly pranešimą pristatė Peticijų komitetui.

Ombudsmeno įgaliojimai įtvirtinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 ir 228 straipsniuose.

SESV 24 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnyje nustatyta teisė pateikti skundą Europos ombudsmenui.

Remiantis SESV 228 straipsniu, Europos Parlamento išrinktas Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti kiekvieno Sąjungos piliečio arba kiekvieno valstybėje narėje gyvenančio ar savo registruotą buveinę turinčio fizinio arba juridinio asmens skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas.

Netinkamas administravimas – tai prastas arba nepavykęs administravimas. Tai nutinka, jeigu institucija nesilaiko teisės, gero administravimo principų arba pažeidžia žmogaus teises.

Svarbus dabartinės Sutarčių versijos aspektas, glaudžiai susijęs su ombudsmeno veikla, įtrauktas į SESV 15 straipsnį. Iš tiesų, SESV 15 straipsnyje nurodyta, kad, siekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą. Be to, jame taip pat numatyta, kad visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais.

Papildomas principas, ypač susijęs su Europos ombudsmeno vaidmeniu, yra ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis, kurioje pabrėžiama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“.

2017 m. pagalbos į Europos ombudsmeno tarnybas kreipėsi 15 837 piliečiai: 12 521 iš jų konsultaciją gavo naudodamasis interaktyviu Europos ombudsmeno interneto svetainės gidu, likę 1 135 prašymai buvo nukreipti kitur informacijai suteikti, o 2 181 Europos ombudsmenė nagrinėjo kaip skundus.

Iš 2 181 skundo, kuriuos 2017 m. nagrinėjo Europos ombudsmenė, 751 pateko į Europos ombudsmenės įgaliojimų sritį, o 1 430 – ne.

2017 m. Europos ombudsmenė pradėjo 447 tyrimus, iš kurių 433 buvo pagrįsti skundu, o 14 – pradėti savo iniciatyva, ir baigė 363 tyrimus (iš jų 348 buvo pagrįsti skundu, o 15 pradėta savo iniciatyva). Daugiausia tyrimų buvo susiję su Komisija (256 tyrimai arba 57,3 proc.), toliau eina ES agentūros (35 tyrimai arba 7,8 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) (34 tyrimai arba 7,6 proc.), Europos Parlamentas (22 tyrimai arba 4,9 proc.), Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) (17 tyrimų arba 3,8 proc.), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) (16 tyrimų arba 3,6 proc.) ir kitos institucijos (67 tyrimai arba 15 proc.).

Trys didžiausią susirūpinimą kėlę klausimai, susiję su tyrimais, kuriuos Europos ombudsmenė baigė nagrinėti 2017 m., buvo: skaidrumas, atskaitomybė ir galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir dokumentais (20,6 proc.), tarnybos kultūra (16,8 proc.) ir procesinių teisių laikymasis (16,5 proc.). Kiti susirūpinimą kėlę klausimai apima etikos klausimus, visuomenės dalyvavimą ES priimant sprendimus, pagarbą pagrindinėms teisėms, deramą naudojimąsi diskrecija, įskaitant pažeidimo procedūras, patikimą finansų valdymą, susijusį su ES konkursais, dotacijomis ir sutartimis, įdarbinimą ir gerą ES personalo klausimų sprendimą.

Pranešėja palankiai vertina tai, kad dėl Europos ombudsmenės įgyvendintos strategijos, kuria siekiama didinti jos tarnybos matomumą, 2017 m. nuo 1 880 iki 2 184 padidėjo bendras išnagrinėtų skundų skaičius, taip pat nuo 711 iki 751 padidėjo į Europos ombudsmenės įgaliojimus patenkančių skundų skaičius.

Kalbant apie Europos ombudsmenės strateginį darbą 2017 m., Europos ombudsmeno tarnyba baigė nagrinėti 4 strateginius tyrimus ir pradėjo 4 naujus dėl Tarybos skaidrumo; „sukamųjų durų“ reiškinio, susijusio su buvusiais Europos Komisijos nariais; Komisijos svetainių prieinamumo neįgaliesiems ir išankstinio pateikimo veiklos, susijusios su EMA atliekamais vaistų vertinimais. Europos ombudsmenė taip pat pradėjo 8 strategines iniciatyvas, be kita ko, susijusias su Europos Tarybos lobistinės veiklos skaidrumu, Europos piliečių iniciatyvos gerinimu; „sukamųjų durų“ reiškinio taisyklėmis įvairiose ES institucijose ir įstaigose, ir užbaigė 6 strategines iniciatyvas.

Pranešėja su nerimu pastebi, kad tyrimai, susiję su skaidrumu ir atskaitomybe, taip pat su informacijos ir dokumentų prieinamumu, ir toliau sudarė didžiausią dalį 2017 m. Europos ombudsmenės nagrinėtų atvejų.

Pranešėja pabrėžia, kad ES vis dar patiria didžiausią ekonomikos, socialinę ir politinę krizę nuo savo įsteigimo. Visos ES institucijos, agentūros ir tarnybos turėtų jausti pareigą užtikrinti visišką skaidrumą ir aukščiausius etikos ir atskaitomybės standartus.

Pasak pranešėjos, deja, ES institucijų priimtu neveiksmingu požiūriu, taikomu kovojant su skaidrumo trūkumu tiek vykdant ES sprendimų priėmimo procesą, tiek lobistinę veiklą bei sprendžiant kitus svarbius etikos klausimus institucijose, prisidedama prie tolesnio kenkimo ES įvaizdžiui, piliečių nusivylimo ir nepasitenkinimo didėjimo.

Šioje srityje pranešėja primena, kad ES vis dar nepriėmė privalomo ES skaidrumo registro, kad būtų užtikrintas visiškas visų ES institucijų, agentūrų ir trečiųjų šalių skaidrumas, susijęs su lobistine veikla Be to, pranešėja pabrėžia, kad ES teisės aktai dėl galimybės susipažinti su dokumentais labai pasenę. Iš tiesų, Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 nebeatspindi dabartinės teisinės padėties ir ES institucijų, tarnybų, įstaigų ir agentūrų vykdomos institucijų praktikos.

Taip pat ji mano, kad verta paminėti du pagrindinius etinius klausimus, kurie kilo 2017 m.

Pirmasis – tai 2017 m. spalio 25 d. įvykęs buvusio Komisijos Pirmininko J. M. Barroso ir dabartinio Komisijos pirmininko pavaduotojo susitikimas, kuris įregistruotas kaip oficialus susitikimas su „Goldman Sachs“ ir kurio pobūdis, pasak Europos ombudsmenės, neaiškus ir kad kyla suprantamas susirūpinimas dėl to, kad buvęs Komisijos pirmininkas naudojasi savo ankstesniu statusu ir ryšiais su buvusiais kolegomis, kad darytų įtaką ir gautų informacijos.

Antrasis – tolesnė ECB pirmininko narystė Didžiajame trisdešimtuke (G 30) – privačioje organizacijoje, tarp kurios narių esama bankų, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai prižiūri ECB, atstovų, nepaisant Europos ombudsmenės rekomendacijos sustabdyti narystę.

Pranešėja pabrėžia, kad tiek J. M. Barroso atvejis, tiek tolesnė ECB pirmininko narystė G 30 dar labiau atskleidė poreikį skubiai visose ES institucijose taikyti griežtesnes moralines ir etikos taisykles ir standartus, kad būtų užtikrintas pareigos veikti sąžiningai ir diskretiškai laikymasis, taip pat visiška nepriklausomybė nuo privačiojo sektoriaus.

Pranešėja taip pat norėtų priminti netinkamo administravimo atvejus, kuriuos nustatė Europos ombudsmenė dėl Tarybos nesugebėjimo užfiksuoti valstybių narių, kurios dalyvauja teisėkūros procedūroje, ir nepakankamo Tarybos skaidrumo suteikiant galimybę visuomenei susipažinti su jos teisėkūros procedūra priimtais dokumentais.

Pranešėja primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, jog viešumo ir skaidrumo principai neatsiejami nuo ES teisėkūros proceso ir kad piliečiai turi atidžiai stebėti sprendimų priėmimo procesą ES institucijose ir galėti susipažinti su visa susijusia informacija, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis.

Todėl pranešėja pabrėžia, kad ES sprendimų priėmimo procesui reikalingas visapusiškas skaidrumas, nes demokratiniu teisėtumu pagrįstoje sistemoje visos institucijos turi būti laikomos visiškai atsakingomis visuomenei už savo veiksmus.

Pranešėja mano, kad Europos ombudsmenė turi atlikti labai svarbų vaidmenį užtikrinant ES sprendimų priėmimo procesų ir administravimo skaidrumą ir nešališkumą, kad būtų sėkmingai apsaugotos piliečių teisės, ir pritaria Europos ombudsmenės tyrimui dėl neformalių trijų pagrindinių ES institucijų derybų (trišalių dialogų).

2017 m. konkrečiu atveju Europos ombudsmenė pabrėžė, kad ji gali siekti įvertinti, ar ES mokslo įstaigos įgyvendino reikiamas procedūrinės apsaugos priemones, kad užtikrintų, jog pateikti moksliniai patarimai būtų kuo išsamesni ir nepriklausomi, ir ar šios apsaugos priemones tinkamai taikomos bet kurioje konkrečioje procedūroje.

Šioje srityje pranešėja primena, kad ES lygmeniu naudojami moksliniai įrodymai ir procedūros, dėl kurių, be kita ko, išduoti leidimai genetiškai modifikuotiems organizmams, pesticidams ir glifosatui, sulaukė didelės kritikos ir sukėlė didelio masto visuomenės diskusijas. Todėl pranešėja ragina Europos ombudsmenę pradėti strateginį tyrimą, kad įvertintų, ar tokios ES institucijos, tarnybos ir agentūros, kaip Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir EMA, užtikrina, kad mokslinių įrodymų rinkimas ir vertinimas būtų visiškai nepriklausomi, skaidrūs, tikslūs ir nesusiję su interesų konfliktais, ir ar įgyvendinta tinkama politika ir procedūrinės apsaugos priemonės.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

21.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Andrea Cozzolino, Pál Csáky, Miriam Dalli, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Takis Hadjigeorgiou, Peter Jahr, Rikke-Louise Karlsson, Svetoslav Hristov Malinov, Lukas Mandl, Notis Marias, Ana Miranda, Miroslavs Mitrofanovs, Gabriele Preuß, Eleni Theocharous, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Rosa D’Amato, Urszula Krupa, Kostadinka Kuneva, Julia Pitera, Ángela Vallina

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Asim Ademov, Adam Szejnfeld, Mihai Ţurcanu


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

26

+

ALDE

ECR

EFDD

GUE/NGL

NI

PPE

S&D

Verts/ALE

Beatriz Becerra Basterrechea, Cecilia Wikström

Urszula Krupa, Notis Marias, Eleni Theocharous

Rosa D'Amato, Eleonora Evi

Takis Hadjigeorgiou, Kostadinka Kuneva, Ángela Vallina

Rikke-Louise Karlsson

Asim Ademov, Pál Csáky, Rosa Estaràs Ferragut, Peter Jahr, Svetoslav Hristov Malinov, Lukas Mandl, Julia Pitera, Adam Szejnfeld, Mihai Ţurcanu

Andrea Cozzolino, Miriam Dalli, Gabriele Preuß

Margrete Auken, Ana Miranda, Miroslavs Mitrofanovs

0

-

0

0

0

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 10 d.Teisinis pranešimas