Procedūra : 2018/2161(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0415/2018

Pateikti tekstai :

A8-0415/2018

Debatai :

PV 16/01/2019 - 26
CRE 16/01/2019 - 26

Balsavimas :

PV 17/01/2019 - 10.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0043

NUOMONĖ     
PDF 686kWORD 72k
29.11.2018
PE 627.759v02-00 A8-0415/2018

dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos metinės ataskaitos

(2018/2161(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėja: Barbara Kappel

Nuomonės referentė (*):

Eider Gardiazabal Rubial, Biudžeto komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
  Biudžeto komiteto NUOMONĖ
  Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos metinės ataskaitos

(2018/2161(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2017 m. veiklos ataskaitą „Poveikis ateičiai“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. EIB finansinę ataskaitą ir 2017 m. EIB statistinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2018 m. ataskaitą „2017 m. EIB Europos Sąjungoje vykdoma veiklai: rezultatai ir poveikis “,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2018 m. ataskaitą „2017 m. EIB ne Europos Sąjungoje: visuotinis finansavimo poveikis“,

–  atsižvelgdamas į EIB grupės 2017 m. tvarumo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 177, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į prie jos pridedamą Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

-  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 25 d. EIB politikos menkai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu dokumentą ir į jos 2014 m. balandžio 8 d. priedėlį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8-0415/2018),

A.  kadangi EIB pagrindinis tikslas yra teikti ilgalaikį finansavimą ir ekspertines žinias projektams ir pritraukti papildomų investicijų, kad būtų pasiekti ES tikslai;

B.  kadangi EIB yra vienintelis bankas, kurio savininkės yra Europos Sąjungos valstybės narės ir kuris atstovauja jų interesams;

C.  kadangi EIB yra laikomas ES institucija, atsakinga už finansus, ir pagrindine viešųjų ir privačių investicijų skatinimo ES institucija, kai daugiau kaip 90 proc. jo paskolų yra suteikiama Sąjungoje;

D.  kadangi EIB skolinimo veikla dažniausiai finansuojama išleidžiant obligacijas tarptautinėse kapitalo rinkose;

E.  kadangi EIB metinė finansavimo programa siekia apie 60 mlrd. EUR;

F.  kadangi 33 proc. ir 37 proc. atitinkamai 2017 m. ir 2016 m. išleistų EIB obligacijų buvo išleistos JAV doleriais;

G.  kadangi EIB obligacijos yra aukščiausios kredito kokybės, o trys didžiausios kredito reitingų agentūros EIB skiria AAA reitingą, nes, be kita ko, jo savininkės yra valstybės narės, o dėl konservatyvios rizikos valdymo politikos jo paskolų portfelis yra tvirtas – neveiksnių paskolų dalis sudaro tik 0,3 proc.

H.  kadangi finansinės priemonės ir biudžeto garantijos galėtų padidinti poveikį ES biudžetui;

I.  kadangi EIB yra įprastas ES partneris įgyvendinant finansines priemones, glaudžiai bendradarbiaujantis su nacionalinėmis, regioninėmis arba daugiašalėmis finansų įstaigomis;

J.  kadangi EIB taip pat atlieka svarbų vaidmenį ne ES, vykdydamas išorės skolinimo veiklą kaip didžiausias pasaulyje daugiašalis skolininkas ir skolintojas;

K.  kadangi EIB toliau stiprina Europos integraciją, o jo vaidmuo tapo dar svarbesnis 2008 m. prasidėjus finansų krizei;

L.  kadangi 2017–2019 m. veiklos plane nustatyti EIB prioritetai yra susiję su strategijos „Europa 2020“ tikslais dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo energetikos, transporto ir judumo, sveikatos, kaimo infrastruktūros plėtros ir žemės ūkio verslo paramos, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir vidutinės kapitalizacijos įmonių bei aplinkos ir inovacijų srityse;

M.  kadangi EIB grupė turėtų išlaikyti aukštą kreditingumą kaip pagrindinį savo verslo modelio pranašumą ir kokybišką, tvirtą turto portfelį su patikimais investicijų projektais pagal ESIF ir visas portfelio finansines priemones;

EIB pasiekimai per pastaruosius 60 metų

1.  džiaugiasi dėl EIB 60 metų sėkmingos veiklos, per kurią bankas investavo 1,1 trilijono EUR ir finansavo 11 800 projektų 160 šalyse, kaip didžiausias pasaulyje daugiašalis skolininkas ir skolintojas;

2.  palankiai vertina tai, kad EIB grupės skolinimo lėšomis, ES patvirtintomis 2015–2016 m. laikotarpiui, paramai investicijoms bus skirta 544 mlrd. EUR, t. y. 2,3 proc. prisidedama prie BVP, ir iki 2020 m. bus sukurta 2,25 mln. darbo vietų; primygtinai ragina EIB toliau plėsti savo veiklą, kuria prisidedama prie ilgalaikio ir tvaraus augimo;

3.  pabrėžia EIB galimybes formuoti rinkas laikantis ES politikos tikslų: pripažįsta EIB pajėgumą investuoti anticikliškai siekiant spręsti finansų krizės ir ribotos MVĮ bei novatoriškų projektų vykdytojų prieigos prie finansavimo sukeltas nepakankamo išsivystymo ir nuosmukio problemas;

4.  pabrėžia svarbų EIB, kaip ES banko, vaidmenį, nes tai vienintelė tarptautinė finansų įstaiga, kuri visa priklauso ES valstybėms narėms ir visapusiškai vadovaujasi ES politika ir standartais;

5.  ragina stiprinti EIB patariamąją veiklą ir ragina EIB kartu su Komisija, valstybėmis narėmis ir nacionalinėmis oficialiomis finansavimo skatinimo institucijomis šalinti sisteminius trūkumus, dėl kurių tam tikri regionai ar šalys negali gauti visapusiškos naudos iš EIB finansinės veiklos;

6.  pabrėžia, kad 700 000 MVĮ bus suteiktos geresnės galimybės gauti finansavimą, ir pažymi, kad EIB Ekonomikos departamento ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro vertinimu, ESIF operacijomis jau buvo paremta daugiau kaip 750 000 darbo vietų, o numatyta, kad iki 2020 m. šis darbo vietų skaičius padidės iki 1,4 mln., ir kad pagal J. C. Junckerio planą ES BVP jau padidėjo 0,6 proc., o iki 2020 m. ES BVP turėtų padidėti dar 1,3 proc.;

7.  palankiai vertina EIB pradėtą ekonominio atsparumo iniciatyvą, kuria siekiama padėti Vakarų Balkanų šalims ir ES pietinėms kaimyninėms šalims spręsti neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo keliamus iššūkius; ragina padidinti šios iniciatyvos finansavimą ir sustiprinti EIB dalyvavimą šiuose regionuose, siekiant remti humanitarinius veiksmus, darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir infrastruktūros tobulinimą; todėl palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinti pirmieji Europos išorės investicijų plano (EIIP) projektai Afrikoje, ir tikisi, kad EIB teks svarbesnis vaidmuo;

8.  pažymi, kad vien 2017 m. patvirtintas rekordinis skaičius projektų (901), įskaitant daugiau kaip 78 mln. EUR, skirtų inovacijoms, aplinkai, infrastruktūrai ir MVĮ;

9.  atkreipia dėmesį į EIB veiklą, kuria remiama ekonominė ir socialinė sanglauda ir kuri apima daugiau kaip 200 mlrd. EUR finansavimą regionams per pastaruosius 10 metų;

Bendrosios pastabos

10.  palankiai vertina EIB veiksmus, kurių jis ėmėsi siekdamas geriau įvertinti savo investicijų poveikį, o ne vien teikti duomenis apie kiekybinį finansavimo mastą;

11.  primena, kad EIB reagavo į krizę gerokai išplėsdamas savo veiklą; mano, kad jis atliko teigiamą vaidmenį mažinant investicijų trūkumą; primygtinai ragina EIB papildomą dėmesį skirti privačiojo sektoriaus investicijų išstūmimo rizikai šiuo metu normalizuojantis ekonominėms sąlygoms;

12.  pabrėžia, kad EIB veikla buvo itin svarbi sprendžiant atsigavimo po krizės ir investicijų lygio klausimus; pažymi, kad investicijos valstybėse narėse ir regionuose bei sektoriuose vis dar yra nevienodos; ragina EIB toliau investuoti į ES valstybes nares, kad padėtų atsigauti jų ekonomikai; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas inovacijų ir infrastruktūros sektorių, kuriuose itin didelis investicijų trūkumas, finansavimui;

13.  pažymi, kad beveik trečdalis EIB finansavimo išreikšta doleriais, o tai kelia riziką, kad JAV gali taikyti sankcijas; prašo EIB pradėti palaipsniui mažinti finansavimą doleriais;

14.  pažymi, kad Europos Audito Rūmai kiekvienais metais vykdo EIB auditą; atkreipia dėmesį į diskusijas dėl galimybės ECB pradėti vykdyti EIB skolinimo operacijų priežiūrą; įspėja, kad tai gali turėti didžiulį poveikį EIB pobūdžiui, veikimui ir valdymui;

Inovacijos ir įgūdžiai

15.  pripažįsta, jog EIB teikia pirmenybę inovacijoms ir įgūdžiams, kad būtų skatinamas augimas ir užtikrinamas ilgalaikis Europos konkurencingumas, 2017 m. skiriant 13,9 mlrd. EUR paskoloms, iš jų – 7,4 mln. sparčiam skaitmeniniam ryšiui ir 36,8 mln. – pažangiųjų skaitiklių įrengimui;

Aplinka ir tvarumas

16.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. EIB paskolino 16,6 mlrd. EUR projektams, kuriais remiamas aplinkos apsaugos politikos tikslas, finansavo projektus aplinkos apsaugos, atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo, biologinės įvairovės, švaraus oro, švaraus vandens, vandens ir atliekų tvarkymo ir tvaraus transporto srityse ir įsipareigojo suteikti daugiau kaip 25 proc. visų viešosios politikos srities paskolų klimato srities paskoloms, viršydamas savo pradinį įsipareigojimą 3,2 proc.;

17.  pabrėžia, kad ES institucijos turėtų rodyti pavyzdį, kai klausimai susiję su finansų tvarumu; pripažįsta EIB, kaip didžiausio pasaulyje ekologinių obligacijų emitento, statusą ir tai, kad šios klimato apsaugos obligacijos investuotojams teikia skaidrią sąsają su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir energijos vartojimo efektyvumo projektais, kurie gauna naudos iš pajamų, gautų iš EIB ekologinių obligacijų emisijų, ir yra įtraukti į EIB projektų naudos klimatui ataskaitų teikimo sistemą, įskaitant poveikio rodiklius, pvz., išvengtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, absoliučius išmetamų teršalų kiekius, sutaupytas energijos sąnaudas ir įrengtus papildomus energijos gamybos pajėgumus;

18.  šiomis aplinkybėmis palankiai vertina pirmą EIB informuotumo apie tvarumą obligacijų emisiją, kuri siekia 500 mln. EUR ir kuri bus skirta didelio poveikio projektams, kuriais padedama įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus, sykiu užtikrinant socialiai atsakingų investuotojų pasitikėjimą taikant griežtus skaidrumo ir rinkos standartus;

19.  palankiai vertina tai, kad EIB pasiekė savo 25 proc. finansavimo tikslą klimato kaitos srityje; susirūpinęs pažymi, kad Komisija, priešingai, nepasiekė 20 proc. tikslo;

20.  palankiai vertina tai, kad sukurta pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyva, kuria siekiama investicijas į energijos vartojimo efektyvumo projektus gyvenamuosiuose pastatuose padaryti patrauklesnes privatiems investuotojams, sumaniai naudojant ES dotacijas kaip garantiją; palankiai vertina tai, kad EIB neseniai pradėjo investuoti į socialinį būstą;

21.  rekomenduoja EIB priimti energetikos strategiją, kuri visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir su tuo susijusių pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo perspektyvų, atsižvelgiant į pasaulinio atsako į klimato kaitos grėsmę stiprinimą, tvarų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą;

22.  ragina EIB ir toliau teikti paskolas, kuriomis remiami Europos energetikos politikos tikslai;

23.  ragina EIB toliau vykdyti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius projektus, turėdamas omenyje tai, kad ES yra pasirašiusi Paryžiaus susitarimą, ir primena ES prisiimtą įsipareigojimą iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti savo išmetamą teršalų kiekį;

24.  pabrėžia EIB finansavimo svarbą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų plėtrai ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui pramonės, transporto ir panašiuose sektoriuose;

25.  ragina EIB bendradarbiauti su mažesniais rinkos dalyviais ir bendruomenės kooperatyvais, siekiant paskatinti nedidelės apimties atsinaujinančiosios energetikos projektus susijungti, kad jie tokiu būdu galėtų gauti EIB finansavimą;

Infrastruktūra

26.  pabrėžia EIB teikiamą paramą saugiai ir veiksmingai energijos tiekimo, transporto ir miestų infrastruktūrai, kuri buvo išreikšta 18 mlrd. EUR vertės paskolomis infrastruktūros politikos tikslus remti ir 2017 m. suteikus daugiau kaip 22 mlrd. EUR paskolų miestų reikmėms;

27.  ragina EIB ir toliau teikti paskolas, kuriomis remiami Europos energetikos politikos tikslai;

MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės

28.  palankiai vertina didelę EIB grupės paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurioms skirta bendra investicijų suma siekė 29,6 mlrd. EUR, ir kuri turėjo teigiamo poveikio 287 000 bendrovėms, kuriose dirba 3,9 mln. darbuotojų;

29.  primena, kad, pasak EIB, didelės įmonės dvigubai dažniau nei MVĮ linkusios vykdyti novatorišką veiklą, o novatoriškų jaunų įmonių galimybės gauti kreditą dvigubai dažniau yra ribotos; primygtinai ragina EIB teikti paramą mažesnėms įmonėms mažesnėmis paskolomis siekiant didesnio poveikio įvairesnėms Europos ekonomikos grupėms;

30.  atsižvelgiant į esminį vaidmenį, kurį atlieka MVĮ, mano, kad į EIB MVĮ strategiją turėtų būti įtrauktas jo administracinių ir konsultavimo pajėgumų stiprinimas, kad būtų galima teikti informaciją ir techninę paramą MVĮ jų vystymosi ir finansavimo paraiškų srityje;

31.  palankiai vertina dešimt EIB aplinkosaugos ir socialinių reikalų vadove nustatytų standartų, kurie yra būtina dalyvavimo EIB skolinimo operacijose sąlyga, įskaitant taršos prevencijos ir taršos mažinimo, biologinės įvairovės ir ekosistemų, su klimatu susijusių standartų, kultūros paveldo, priverstinio perkėlimo, pažeidžiamų grupių teisių ir interesų, darbo standartų, profesinės ir visuomenės sveikatos, saugos ir saugumo bei suinteresuotųjų šalių dalyvavimo sritis;

Atskaitomybė, skaidrumas ir komunikacija

32.  primygtinai ragina EIB ir jo suinteresuotuosius subjektus apsvarstyti, kokių reformų reikia norint užtikrinti jo valdymo demokratizavimą, didesnį veiklos skaidrumą ir tvarumą;

33.  ragina EIB sustiprinti komunikacijos pastangas; mano, kad itin svarbu bendrauti su ES piliečiais ir geriau paaiškinti savo politikos tikslus; šiomis aplinkybėmis mano, kad reikėtų pradėti svarstyti, kaip padidinti EIB finansavimo pajėgumus, be kita ko, ir kaip priemonę parodyti konkretų ES indėlį į jos piliečių kasdienį gyvenimą;

34.  susirūpinęs pažymi, kad toliau didėja bendrosios administracinės išlaidos, visų pirma dėl padidėjusių personalo išlaidų; įspėja apie riziką, kad gali dar labiau padidėti EIB kapitalo bazės išlaidų ir pajamų santykis; ragina EIB laikytis išlaidų drausmės, išlaikyti taupaus ir efektyvaus valdymo struktūrą ir užtikrinti, kad ji netaptų daug vadovaujančių pareigų turinčia valdymo struktūra;

35.  pažymi pastaruoju metu pagerėjusį EIB skaidrumą, pvz., jo direktorių valdybos protokolų skelbimą ir projektų rezultatų suvestinės skelbimą įgyvendinant projektus, kurie remiami ESIF garantija, ir nepriklausomo Investicijų komiteto priimto sprendimo pagrindimą pagal persvarstytą ESIF reglamentą; supranta, kad bankas negali atskleisti neskelbtinos komercinės informacijos;

36.  primena, kad EIB grupės skaidrumo politika grindžiama informacijos atskleidimo prielaida ir kad kiekvienas asmuo gali susipažinti su jos dokumentais ir informacija; ragina EIB toliau didinti skaidrumą, pavyzdžiui, skelbiant išsamius protokolus ir suteikiant prieigą prie informacijos tiek viduje, tiek Europos Parlamentui ir kitoms institucijoms bei visuomenei, ypač kiek tai susiję su sutarčių sudarymo ir subrangos sistema, vidaus tyrimų ir atrankos rezultatais, veiklos ir programų stebėsena ir vertinimu;

37.  mano, kad iš visų uždavinių, kuriuos EIB turi išspręsti, svarbiausias yra tinkama priežiūra; mano, kad turint omenyje banko vaidmenį ir institucinę sąrangą, reikalinga priežiūros struktūra;

38.  atkreipia dėmesį į EIB skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūrą ir procedūras; primena savo poziciją dėl EIB skundų nagrinėjimo tvarkos, išdėstytą 2018 m. gegužės  d. rezoliucijoje dėl metinio pranešimo dėl 2016 m. EIB finansinės veiklos kontrolės(1); ragina EIB užtikrinti Skundų nagrinėjimo mechanizmo biuro nepriklausomumą ir efektyvumą ir imtis tolesnių veiksmų siekiant sumažinti biurokratiją, padidinti savo pajėgumus atlikti makroekonominę analizę ir gerinti lyčių pusiausvyrą vadovaujamose pareigybėse;

39.  palankiai vertina tai, kad Parlamento prašymu jam dabar turi būti pateikiamos investicinių projektų, kuriems suteikiama ES garantija, rezultatų vertinimo suvestinės;

40.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukštą skaidrumo lygį dėl finansinių tarpininkų, kurių paslaugomis naudojasi EIB (visų pirma tai komerciniai bankai, tačiau ir mikrofinansų įstaigos bei kooperatyvai), siekiant užtikrinti, kad teikiant paskolas per tarpininkus būtų taikomi tie patys skaidrumo reikalavimai, kaip ir kitų rūšių paskoloms;

41.  palankiai vertina EIB ekonominio atsparumo iniciatyvą, kuri yra bendro ES atsako į migraciją ir pabėgėlių krizę dalis, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms migracijos priežastims šalinti; primygtinai ragina ją glaudžiai koordinuoti ir derinti su ES išorės investicijų planu; pažymi, kad iki šiol įvykdytų 26 Ekonominio atsparumo iniciatyvos projektų ir 2,8 mlrd. EUR siekiančių investicijų naudą turėtų pajusti daugiau kaip 1 500 mažesnių įmonių ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, ir jie turėtų padėti išlaikyti daugiau kaip 100 000 darbo vietų;

42.  ragina EIB imtis visų būtinų priemonių, pasinaudojant patirtimi, įgyta įgyvendinant ESIF, siekiant kuo labiau padidinti būsimos programos „InvestEU“ rezultatus, ypatingą dėmesį skiriant regioninei ir socialinei nelygybei ir labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėjusioms valstybėms narėms;

43.  palankiai vertina tai, kad per penkerius metus nuo 2016 m. spalio mėn. padidintas ekonominio atsparumo iniciatyvos finansavimas Pietų kaimynystės šalims ir Vakarų Balkanų šalims, papildomai prie jau numatytų 7,5 mlrd. EUR paskyrus 6 mlrd. EUR, ir kad skiriama daug dėmesio tvariai ir gyvybingai infrastruktūrai;

44.  pabrėžia, kaip svarbu didinti priimančiųjų ir tranzito šalių ekonominį atsparumą remiant darbo vietų kūrimą ir vietos gyventojams bei perkeltiems asmenims reikalingos infrastruktūros vystymą; palankiai vertina tai, kad pabėgėlių bendruomenės taip pat gali pasinaudoti galimybėmis plėtoti savo savarankiškumą ir gyventi oriai; pabrėžia, kad investicijos į ekonomikos atsparumą turėtų padėti pagerinti regionų pasirengimą būsimiems išorės sukrėtimams ir padidinti stabilumą nestabiliose šalyse;

45.  pažymi Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) trečiąją sukaktį ir pripažįsta jo laimėjimus, palankiai vertina 335 mlrd. EUR investicijas, kurios buvo sutelktos Sąjungoje po to, kai teisės aktų leidėjai patvirtino ESIF reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 2015/1017)(2), pagal kurį 28  valstybėse narėse patvirtinta 898 operacijų, iš kurių du trečdaliai gauta iš privačių išteklių, ir kuris viršijo pradinę 2015 m. nustatytą 315 mlrd. EUR sumą; atkreipia dėmesį į Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento sprendimą pratęsti ESIF veiklos laikotarpį iki 2020 m. pabaigos, o pajėgumą – iki 500 mlrd. EUR;

46.  pabrėžia, kad reikia sparčiau kurti kapitalo rinkų sąjungą, kad EIB galėtų iš tiesų sutelkti dėmesį į rinkos nepakankamumo spragų šalinimą ir teikti finansavimą didelės rizikos projektams;

47.  pakartoja, kad pripažįsta, jog reikia užtikrinti tęstinumą remiant paklausa grindžiamus mechanizmus, pvz., ESIF, kuriais remiamos ilgalaikės investicijos į realiąją ekonomiką, sutelkiamos privačios investicijos ir sukuriamas didelis makroekonominis poveikis bei sukuriama darbo vietų sektoriuose, kurie yra svarbūs Sąjungos ateičiai po dabartinės DFP;

48.  ragina laiku sukurti tolesnę iniciatyvą laikotarpiui po 2020 m., kad būtų užtikrintas būtinas tęstinumas, kuris turėtų apimti iš ESIF įgytą patirtį ir išlaikyti pagrindinius sėkmės veiksnius;

49.  mano, kad EIB grupė buvo labai svarbi sėkmingai ESIF veiklai, nes tai buvo vienintelis dialogo su paramos gavėjais ir tarpininkais partneris ir vienintelis įgyvendinantysis partneris; mano, kad siekiant išvengti dubliavimosi, bet kurioje būsimoje „InvestEU“ programoje EIB būtų priimtiniausias ES partneris banko uždaviniams vykdyti (iždo, turto valdymo, rizikos vertinimo), kai įgyvendinamos finansinės priemonės;

50.  ragina EIB grupę intensyviau bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis ir ragina EIB toliau stiprinti savo veiklą su minėtais bankais ir įstaigomis siekiant užtikrinti aprėptį ir toliau plėtoti patariamąją veiklą bei techninę pagalbą siekiant išlaikyti ilgalaikę geografinę pusiausvyrą; pažymi, kad įgyvendinant ESIF projektus įgyta labai įvairios patirties; remia ir skatina tolesnį keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais tarp EIB ir valstybių narių, siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą;

Skolinimas už ES ribų

51.  palankiai vertina EIB svarbų vaidmenį ne ES, kurį jis atlieka vykdydamas išorės skolinimo veiklą; pabrėžia, kad EIB veiksmingai valdo išorės skolinimo įgaliojimą, kaip patvirtinta 2018 m. birželio mėn. atlikus nepriklausomą vertinimą, kuriame pripažįstama jo svarba ir veiksmingumas teikiant ES finansavimą trečiosioms šalims mažiausiomis Sąjungos biudžeto išlaidomis; prašo Europos Audito Rūmų pateikti specialiąją ataskaitą dėl EIB išorės skolinimo veiklos rezultatų ir darnos su ES politikos kryptimis;

52.  mano, kad EIB ir toliau turėtų imtis vadovaujamo vaidmens kuriant būsimus ES finansavimo mechanizmus, skirtus trečiosioms šalims, sykiu užtikrinant, kad EIB priimant sprendimus dėl skolinimo prioritetas būtų teikiamas vietos verslininkams, norintiems steigti vietos įmones, kurios dažnai būna mažos ir labai mažos ir kurios labiausiai prisideda prie vietos ekonomikos;

53.  mano, kad EIB turėtų toliau vykdyti savo dabartinę užsienio politikos veiklą, be kita ko, taikydamas tokias priemones, kaip trečiųjų šalių skolinimo įgaliojimai; palankiai vertina EIB vykdomą AKR investicinės priemonės valdymą; pagal šią priemonę daugiausia vykdomi projektai, kuriais skatinamas privačiojo sektoriaus vystymas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog itin svarbu, kad pagrindinis EIB, kaip dvišalės ES finansų institucijos, vaidmuo aiškiai atsispindėtų finansavimo už ES ribų struktūroje laikotarpiu po 2020 m.;

54.  mano, kad EIB veikla turi būti visapusiškai suderinta su kita Europos Sąjungos politika ir Europos Sąjungos veikla laikantis SESV 7 straipsnio ir Pagrindinių teisių chartijos;

55.  pabrėžia metinių EIB teikiamų ataskaitų dėl operacijų, kurios vykdomos už Sąjungos ribų, svarbą bendrųjų principų, kuriais grindžiama Sąjungos išorės veikla, JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarimo laikymosi požiūriu;

56.  primena EIB, kad jis turi vykdyti veiklą vadovaudamasis savo vystymosi įgaliojimu pagal išorės skolinimo įgaliojimą, kad būtų galima užtikrinti, jog investicijos į besivystančias šalis atneš deramų pajamų vietos mokesčių institucijoms;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad pusė visų EIB skolinimo operacijų naudojantis išorės skolinimo įgaliojimais buvo skirta vietos finansų tarpininkams ir jų tikslas buvo paskatinti mikrokreditų teikimą, ir ragina EIB teikti išsamesnę ir sistemingesnę informaciją apie jo finansų tarpininkų vykdomą perskolinimą;

58.  primena, kad EIB veikla turi atspindėti Sąjungos vidaus ir išorės politiką; pabrėžia, kad jo skolinimo sąlygos turėtų suteikti daugiau galimybių siekti susijusių politikos tikslų ir ypač skatinti Sąjungos pakraščio regionų vystymąsi skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą; ragina EIB gerokai sustiprinti vietos ir regioninėms valdžios institucijoms prieš tvirtinant projektus teikiamos techninės pagalbos ir finansinių konsultacijų mechanizmą, kad būtų pagerintas prieinamumas ir įtrauktos visos valstybės narės, ypač tos, kuriose sėkmingai patvirtintų projektų procentinė dalis mažiausia;

59.  ragina EIB daug investuoti į perėjimą prie ekologiškos ekonomikos Rytų partnerystės šalyse;

60.  ragina EIB dėti daugiau pastangų teikiant finansavimą visame pasaulyje, kad būtų diversifikuotos jo investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiąją energiją ir žiedinę ekonomiką – šioje srityje veiksmų turi imtis ne tik atskiros valstybės, bet ir regionai, vyriausybių padaliniai ir mažesnės įmonės, ir ragina nutraukti finansavimą projektams, keliantiems rimtą grėsmę aplinkai ir gamtos ištekliams;

61.  pabrėžia EIB finansavimo veiklos rytinėse kaimyninėse šalyse svarbą; prašo EIB daugiau skolinti rytinėms kaimyninėms šalims siekiant remti investicijas šalyse, kurios įgyvendina asociacijos susitarimus su ES;

Mokestinių prievolių vykdymas

62.  palankiai vertina 2018 m. sausio mėn. EIB priimtą Kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu sistemą, kuria nustatyti pagrindiniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu principai ir susiję sąžiningumo aspektai EIB grupės veikloje;

63.  palankiai vertina EIB pasiektą pažangą taikant aukščiausius standartus, siekiant užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui, pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, taip pat mokesčių vengimui ir agresyviam mokesčių planavimui, visapusiškai taikant ES politiką ir standartus, pavyzdžiui, mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą; atsižvelgdamas į tai ragina EIB nutraukti bendradarbiavimą su tarpininkais, šalimis ir jurisdikcijomis, kurios įtrauktos į šį sąrašą; pabrėžia, kad itin svarbu EIB nuolat būti budriam ir derinti savo veiksmus prie nuolat kintančių šios neleistinos praktikos metodų;

64.  ragina EIB toliau taikyti sustiprintas deramo tikrinimo priemones kiekvieno sandorio, kuriam nustatyti didesni rizikos veiksniai, atveju, pvz., kai nustatytos sąsajos su reikalavimų neatitinkančia jurisdikcija, mokesčių rizikos rodikliai ir sandoriai su sudėtingomis kelių jurisdikcijų struktūromis, neatsižvelgiant į tai, ar esama sąsajų su reikalavimų neatitinkančia jurisdikcija;

65.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti kokybišką informaciją apie galutinius naudos gavėjus ir veiksmingai užkirsti kelią sandoriams su finansiniais tarpininkais, pvz., komerciniais bankais ir investicinėmis įmonėmis, turinčiais neigiamų precedentų skaidrumo, sukčiavimo, korupcijos, organizuoto nusikalstamumo ir pinigų plovimo srityse;

66.  palankiai vertina tai, kad EIB atsižvelgia į mokesčių poveikį šalyse, kuriose investuojama, ir į tai, kaip investicijos prisidės prie ekonomikos vystymosi, darbo vietų kūrimo ir nelygybės mažinimo;

67.  ragina EIB sustiprinti komunikacijos pastangas; mano, kad itin svarbu bendrauti su ES piliečiais ir geriau paaiškinti savo politikos tikslus ir tokiu būdu parodyti konkretų ES indėlį į jos piliečių kasdienį gyvenimą;

68.  tikisi, kad EIB suderins savo vidaus politiką atsižvelgdamas į naujai priimtus teisės aktus, kuriais greta kovos su mokesčių slėpimu siekiama kovoti su mokesčių vengimu, kaip nurodyta 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikate dėl naujų kovos su mokesčių vengimo praktika reikalavimų ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose visų pirma finansavimo ir investavimo operacijas (C(2018)1756);

69.  ragina EIB bendradarbiauti su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir nacionalinėmis valdžios institucijomis siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir pinigų plovimui;

„Brexit’as“

70.  primygtinai ragina „Brexit‘o“ derybininkus susitarti dėl laipsniško Jungtinės Karalystės lėšų pašalinimo iš EIB portfelio, sudaryto dalyvaujant Jungtinei Karalystei, Jungtinės Karalystės įmokėto kapitalo dalies grąžinimo ir EIB suteiktų garantijų ir jo turto Jungtinėje Karalystėje tęstinumo; pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES neturi daryti poveikio EIB AAA reitingui;

71.  ragina rasti teisingą sprendimą dėl EIB darbuotojų, kurie yra Didžiosios Britanijos piliečiai;

72.  palankiai vertina tai, kad buvo sukurtos regioninės investavimo platformos, skirtos rinkos trūkumams šalinti ir konkrečių šalių poreikiams tenkinti;

73.  dar kartą pabrėžia, kad būtina sumažinti EIB finansavimo pasiskirstymo geografiniu požiūriu netolygumą, nes 2017 m. 70 proc. finansavimo buvo skirta šešioms valstybėms narėms, nepaisant to, kad vienas iš EIB tikslų yra ekonominė ir socialinė sanglauda Sąjungoje; todėl ragina užtikrinti dinamišką, teisingą ir skaidrų geografinį projektų ir investicijų pasiskirstymą tarp valstybių narių ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams;

°

°  °

74.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0198.

(2)

OL L 169, 2015 7 1, p. 1.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (6.11.2018)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos metinės ataskaitos

(2018/2161(INI))

Pranešėja (*): Eider Gardiazabal Rubial

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad kartu su didesniu Europos investicijų banko (EIB) grupės ekonominiu vaidmeniu, didesniais jos investicijų pajėgumais ir ES biudžeto naudojimu siekiant užtikrinti EIB grupės veiklą turi būti užtikrintas didesnis skaidrumas ir atskaitomybė; primena, kad tas pats skaidrumo ir atskaitomybės principas turi būti taikomas iš ES biudžeto nefinansuojamoms ES institucijoms, kaip 2018 m. dar kartą patvirtino Europos Audito Rūmai;

2.  ragina skubiai sustiprinti Parlamento kompetencijas, susijusias su EIB strateginiu orientavimu ir politika, siekiant užtikrinti skubiai reikalingą investicijų demokratinę kontrolę;

3.  teigiamai vertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) indėlį sprendžiant rinkos nepakankamumo problemą, šalinant rinkos spragas ir sutelkiant privačias investicijas;

4.  pažymi, kad įgyvendinant ESIF MVĮ liniją buvo veiksmingai užtikrintas greitas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimo panaudojimas; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu padidinti EIB paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms naudos gavėjams teikiant aiškesnę informaciją apie galimybes gauti finansavimą;

5.  ragina EIB toliau stiprinti savo bendradarbiavimą su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis siekiant užtikrinti informavimo veiklą ir toliau plėtoti patariamąją veiklą bei techninę pagalbą siekiant padėti ilguoju laikotarpiu užtikrinti geografiniu požiūriu suderintą ESIF finansavimo pasiskirstymą; ragina EIB vietos biurus savo informaciją skleisti vietos partneriams, kad būtų populiarinamas ESIF; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad EIB skolinimo veikla būtų geriau pasiskirsčiusi pagal geografines vietoves ir sektorius, nedarant žalos aukštai projektų kokybei;

6.  turėdamas omenyje nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus ir įstaigas atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, viena vertus, persvarstyti jų santykius su EIB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) ir plėtros bankais siekiant užtikrinti atitinkamų jų įgaliojimų sąsają ir, kita vertus, sustiprinti jų bendradarbiavimą su Komisija, EIB ir nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, kad būtų užtikrinta didesnė ESI fondų ir EIB finansavimo priemonių ir paskolų sinergija, sumažinta administracinė našta, supaprastintos procedūros, padidinti administraciniai pajėgumai, paskatintas teritorijų vystymasis ir sanglauda ir pagerintos žinias apie ESI fondus ir EIB finansavimą;

7.  ragina EIB investicijas skirti didesniam skaičiui tarpvalstybinių projektų, visų pirma atsižvelgiant į naujus persvarstyto ESIF reglamento prioritetus; pabrėžia, kad manoma, jog dvi ar daugiau valstybių narių siejantiems projektams būdingas aiškus papildomumas, tačiau jie susiduria su problemomis, kai norima pritraukti finansavimą, todėl EIB, vykdydamas skolinimo veiklą, turėtų pradėti skirti jiems ypatingą dėmesį;

8.  tvirtina, kad EIB turėtų tekti pagrindinis vaidmuo skatinant darbo vietų kūrimo srityje veiksmingiausias investicijas; be to, tikisi, kad EIB teiks išsamią informaciją apie tokias investicijas ir ypatingą dėmesį skirs itin kokybiškoms ir tvarioms darbo vietoms;

9.  dar kartą tvirtina, kad EIB veikla yra būtina siekiant sumažinti viešojo ir privataus sektorių investicijų skirtumus, kurie Europoje didėja nuo ekonomikos ir finansų krizės pradžios; todėl primena EIB, kad jam tenka anticiklinės priemonės, galinčios paskatinti vėl investuoti, vaidmuo;

10.  teigiamai vertina tai, kad buvo sukurtos regioninės investavimo platformos, skirtos rinkos trūkumams šalinti ir konkrečių šalių poreikiams tenkinti;

11.  dar kartą pabrėžia, kad būtina sumažinti EIB finansavimo pasiskirstymo geografiniu požiūriu netolygumą, nes 2017 m. 70 % finansavimo buvo skirta šešioms valstybėms narėms, nors vienas iš EIB tikslų yra ekonominė ir socialinė sanglauda Sąjungoje; todėl ragina užtikrinti dinamišką, teisingą ir skaidrų geografinį projektų ir investicijų pasiskirstymą tarp valstybių narių ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams;

12.  tikisi, kad EIB suderins savo vidaus politiką siekdamas atsižvelgti į naujai priimtus teisės aktus siekiant kovoti su mokesčių vengimu, taip pat kovoti su mokesčių slėpimu, kaip nurodyta 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikate dėl naujų kovos su mokesčių vengimo praktika reikalavimų ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose visų pirma finansavimo ir investavimo operacijas (COM (2018)1756);

13.  pabrėžia, kad nepaisant galutinio JK ir Sąjungos susitarimo, EIB akcininkai turėtų užtikrinti, kad EIB galėtų išlaikyti dabartinį savo investicijų pajėgumą ir skolinimo lygį;

14.  palankiai vertina tai, kad EIB pasiekė savo 25 % finansavimo tikslą dėl klimato kaitos; susirūpinęs pažymi, kad Komisija, priešingai, nepasiekė 20 % tikslo;

15.  ragina EIB dėti daugiau pastangų teikiant finansavimą visame pasaulyje, kad būtų diversifikuotos jo investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiąją energiją ir žiedinę ekonomiką – šioje srityje veiksmų turi imtis ne tik atskiros valstybės, bet ir regionai, vyriausybių padaliniai ir mažesnės įmonės, ir ragina atimti finansavimą iš projektų, keliančių rimtą grėsmę aplinkai ir gamtos ištekliams;

16.  palankiai vertina tai, kad sukurta pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyva, kuria siekiama investicijas į energijos vartojimo efektyvumo projektus gyvenamuosiuose pastatuose padaryti patrauklesnes privatiems investuotojams, sumaniai naudojant ES dotacijas kaip garantiją; palankiai vertina tai, kad EIB neseniai pradėjo investuoti į socialinį būstą;

17.  vis dėlto pažymi, kad Investavimo į Europos socialinę infrastruktūrą klausimų aukšto lygio darbo grupės ataskaitoje nurodyta, jog tik 4 % patvirtinto ESIF finansavimo remiami socialinės infrastruktūros projektai ES;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu atlikti konkretaus ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio poveikio bei bendro makroekonominio poveikio ex ante ir ex post vertinimus ir šią informaciją pateikti Parlamentui;

19.  palankiai vertina tai, kad Parlamento prašymu jam dabar turi būti pateikiamos investicinių projektų, kuriems suteikiama ES garantija, rezultatų vertinimo suvestinės;

20.  ragina EIB kuo labiau išnaudoti visas turimas priemones ir jų poveikį vietoje, kad būtų galima kovoti pagrindinėmis migracijos priežastimis;

21.   primygtinai tvirtina, kad finansų tarpininkams taikomi standartai turėtų būti platesnio užmojo ir kad EIB turi prižiūrėti jų bendradarbiavimą su institucijomis, kurios turi neigiamą istoriją, susijusią su skaidrumu, sukčiavimu, korupcija ir aplinkosauginiu ir socialiniu poveikiu;

22.  ragina EIB bendradarbiauti su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir nacionalinėmis valdžios institucijomis siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir pinigų plovimui;

23.  ragina geriau kontroliuoti komercinių bankų ir panašių finansų įstaigų tarpines operacijas ir apie jas pranešti;

24.  pabrėžia EIB finansavimo veiklos rytinėse kaimyninėse šalyse svarbą; prašo EIB daugiau skolinti rytinėms kaimyninėms šalims siekiant remti investicijas šalyse, kurios įgyvendina asociacijos susitarimus su ES;

25.  dar kartą ragina EIB grupę netolimoje ateityje priimti persvarstytą savo informavimo apie pažeidimus politiką, o savo skundų nagrinėjimo tvarkos persvarstymą vertinti kaip galimybę sustiprinti jos teisėtumą, prieinamumą, nuspėjamumą, teisingumą ir skaidrumą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

5.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean Arthuis, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, André Elissen, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, John Howarth, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Tiemo Wölken, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Karine Gloanec Maurin, Alain Lamassoure, Janusz Lewandowski, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Marco Valli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Michael Detjen, Stefan Gehrold

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24

+

ALDE

Jean Arthuis, Gérard Deprez

PPE

Reimer Böge, Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Stefan Gehrold, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, Alain Lamassoure, Janusz Lewandowski, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Inese Vaidere

S&D

Michael Detjen, Eider Gardiazabal Rubial, Karine Gloanec Maurin, John Howarth, Vladimír Maňka, Isabelle Thomas, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

VERTS/ALE

Indrek Tarand

4

-

ECR

Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk

ENF

André Elissen

NI

Eleftherios Synadinos

2

0

EFDD

Marco Valli

ENF

Marco Zanni

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (15.10.2018)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos metinės ataskaitos

(2018/2161(INI))

Nuomonės referentas: Sander Loones

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia ir palankiai vertina tai, kad Europos investicijų bankas (EIB), vykdydamas bendrą skolinimo veiklą, operacijas už ES ribų laiko labai svarbiomis; pabrėžia, kad naujai skolinant už ES ribų lėšos turėtų būti ir toliau teisingai ir lygiai padalijamos paramai socialinei bei ekonominei infrastruktūrai ir paramai tiek vietos privačiojo sektoriaus, tiek viešojo sektoriaus plėtrai; primena, kad 10 proc. bendros EIB skolinimo veiklos skirta operacijoms, vykdomoms už Sąjungos ribų; dėl šios priežasties pabrėžia metinių EIB teikiamų ataskaitų dėl operacijų, kurios vykdomos už Sąjungos ribų, svarbą bendrųjų principų, kuriais grindžiama Sąjungos išorės veikla, JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarimo laikymosi požiūriu;

2.  palankiai vertina EIB ataskaitų teikimo veiklą, kuria užtikrinamas vis didesnis skaidrumas, tačiau prašo suteikti platesnę prieigą prie informacijos, susijusios su jo veikla, ypač rangos ir subrangos sistema, taip pat prieigą prie finansinių duomenų, susijusių su EIB finansuojamais projektais; ragina EIB sustiprinti pilietinės visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

3.  primena, kad EIB veikla turi atspindėti Sąjungos vidaus ir išorės politiką; pabrėžia, kad jo skolinimo sąlygos turėtų palengvinti šių tikslų siekimą ir ypač Sąjungos periferinių regionų vystymąsi skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą; ragina EIB gerokai sustiprinti vietos ir regioninėms valdžios institucijoms prieš tvirtinant projektus teikiamos techninės pagalbos ir finansinių konsultacijų mechanizmą, kad būtų pagerintas prieinamumas ir įtrauktos visos valstybės narės, ypač tos, kuriose sėkmingai patvirtintų projektų procentinė dalis mažiausia;

4.  ragina EIB ir toliau ypatingą dėmesį skirti skolinimui už ES ribų siekiant privačiojo sektoriaus plėtros, nes tai yra pagrindinis skurdo mažinimo veiksnys, ir mikrofinansų įstaigoms skirtoms poveikio finansų ir kredito linijoms; šiomis aplinkybėmis taip pat ragina EIB pagerinti realias MVĮ galimybes gauti finansavimą ir nustatyti perspektyvesnius MVĮ ir labai mažų įmonių politikos reikalavimus EIB lėšas teikiantiems bankams tarpininkams; atkreipia dėmesį į tai, kad pusė visų EIB skolinimo operacijų naudojantis išorės skolinimo įgaliojimais buvo skirta vietos finansų tarpininkams ir jų tikslas buvo paskatinti mikrokreditų teikimą, ir ragina EIB teikti išsamesnę ir sistemingesnę informaciją apie jo finansų tarpininkų vykdomą perskolinimą; ragina išplėsti EIB išorės skolinimo įgaliojimus ir taip užtikrinti strateginį EIB įnašą šalinant pagrindines migracijos priežastis;

5.  ragina EIB panaudoti finansinius išteklius kaip svertą bendradarbiaujant su kitomis finansų įstaigomis – derinti jo paskolas ir trečiųjų šalių dotacijas, toliau plėsti finansavimo šaltinius, technines konsultacijas ir padėti pritraukti papildomų lėšų; ragina EIB veiksmingiau užtikrinti, kad nebūtų nukrypstama nuo Sąjungos aplinkos apsaugos ir socialinės politikos tikslų, taip pat vykdant bendrai finansuojamus projektus arba investuojant lėšas į investicijų fondus ir privataus kapitalo fondus;

6.  ragina EIB vykdant savo veiklą atsižvelgti į naujausias UNCTAD rekomendacijas ir stengtis remti besivystančių šalių nuosavos pramonės politikos stiprinimą padedant kurti investicijų politikos priemones ir susitelkti ties įvairiais sektoriais, ekonomine veikla ir mechanizmais, kad būtų galima kuo labiau padidinti investicijų poveikį pramonės pajėgumų didinimui;

7.  palankiai vertina EIB pradėtą ekonominio atsparumo iniciatyvą, kuria siekiama padėti Vakarų Balkanų šalims ir ES pietinėms kaimyninėms šalims spręsti neteisėtos migracijos ir priverstinės migracijos keliamus iššūkius; ragina padidinti šios iniciatyvos finansavimą ir sustiprinti EIB dalyvavimą šiuose regionuose, siekiant remti humanitarinius veiksmus, darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir infrastruktūros tobulinimą; todėl palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinti pirmieji Europos išorės investicijų plano (EIIP) projektai Afrikoje, ir tikisi, kad EIB teks svarbesnis vaidmuo;

8.  ragina EIB daug investuoti į perėjimą prie ekologiškos ekonomikos Rytų partnerystės šalyse;

9.  palankiai vertina EIB planą pasiūlyti Informuotumo apie tvarumą akcijų ir skatina jį imtis pagrindinio vaidmens tvarių finansų srityje tiek Europoje, tiek už jos ribų; ragina EIB skolinimo operacijomis teikti pirmenybę Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų siekimo paramai, toliau investuojant į socialinius, ekologiškus ir tvarius projektus;

10.  laikosi nuomonės, kad EIB turėtų ir toliau stiprinti savo vaidmenį padėdamas siekti darnaus vystymosi, kaip numatyta darnaus vystymosi tiksluose, ir kad paskolos laikantis kovos su klimato kaita strategijos turėtų būti daugiausia skiriamos švaraus transporto ir švarios energijos sektoriams, kadangi šie sektoriai pasižymi dideliu inovacijų potencialu; ragina EIB nebeteikti paramos iškastiniam kurui ir projektams, skatinantiems miškų nykimą ir biologinės įvairovės mažėjimą, ir prašo skirti daugiau dėmesio poveikiui, kurį jo veikla daro žmogaus ir darbo teisėms;

11.  ragina EIB užtikrinti, kad įmonės, dalyvaujančios projektuose, kuriuos jis bendrai finansuoja, laikytųsi vienodo ir skaidraus darbo užmokesčio principų, taip pat lyčių lygybės principo, kaip nustatyta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(1); taip pat ragina, kad EIB priimant sprendimus dėl projektų finansavimo būtų atsižvelgiama į priemones, kurių įmonės kandidatės ėmėsi įmonių socialinės atsakomybės srityje;

12.  primena EIB, kad jis turi vykdyti veiklą vadovaudamasis savo vystymosi įgaliojimu pagal išorės skolinimo įgaliojimą, kad būtų galima užtikrinti, jog investicijos į besivystančias šalis atneš deramų pajamų vietos mokesčių institucijoms;

13.  ragina EIB, atsižvelgiant į nepakankamus viešojo ir privačiojo sektorių pajėgumus kurti projektus ir į nedidelį kai kurių valstybių narių skolinimosi pajėgumą, taip pat siekiant sumažinti investavimo deficitą ES, apsvarstyti galimybę taikyti metodą, pagal kurį vienkartiniai valstybių narių įnašai į EIB finansuojamus projektus – nesvarbu, ar valstybės narės, ar nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, priskiriamų valdžios sektoriui arba veikiančių valstybės narės vardu – būtų laikomi vienkartinėmis priemonėmis pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 3 ir 5 straipsnius(2).

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

11.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laima Liucija Andrikienė, Maria Arena, Tiziana Beghin, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Christophe Hansen, Heidi Hautala, Yannick Jadot, France Jamet, Elsi Katainen, Jude Kirton-Darling, Danilo Oscar Lancini, Bernd Lange, David Martin, Anne-Marie Mineur, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Adam Szejnfeld, William (The Earl of) Dartmouth, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sander Loones, Fernando Ruas, Paul Rübig, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Beatriz Becerra Basterrechea, Czesław Hoc, Stanisław Ożóg, Jozo Radoš, Anders Sellström

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

33

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Elsi Katainen, Jozo Radoš

ECR

Czesław Hoc, Sander Loones, Stanisław Ożóg, Jan Zahradil

EFDD

Tiziana Beghin, William (The Earl of) Dartmouth

GUE/NGL

Eleonora Forenza, Helmut Scholz

PPE

Laima Liucija Andrikienė, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Christophe Hansen, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Fernando Ruas, Paul Rübig, Tokia Saïfi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Anders Sellström, Adam Szejnfeld

S&D

Maria Arena, Karoline Graswander-Hainz, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, David Martin, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Joachim Schuster

VERTS/ALE

Heidi Hautala, Yannick Jadot

2

-

ENF

France Jamet

GUE/NGL

Anne-Marie Mineur

1

0

ENF

Danilo Oscar Lancini

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL L 204, 2006.7.26, p. 23.

(2)

OL L 209, 1997.8.2, p. 1.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

20.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

9

9

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

David Coburn, Thierry Cornillet, Esther de Lange, Markus Ferber, Stefan Gehrold, Sven Giegold, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Barbara Kappel, Wolf Klinz, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Werner Langen, Bernd Lucke, Ivana Maletić, Marisa Matias, Costas Mavrides, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Peter Simon, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Miguel Viegas

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ashley Fox, Jeppe Kofod, Paloma López Bermejo, Michel Reimon, Joachim Starbatty, Lieve Wierinck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pilar Ayuso, Elmar Brok, Helga Stevens


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

24

+

ALDE

Thierry Cornillet

ECR

Ashley Fox, Bernd Lucke, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Joachim Starbatty, Helga Stevens

ENF

Barbara Kappel

PPE

Pilar Ayuso, Elmar Brok, Markus Ferber, Stefan Gehrold, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Esther de Lange, Werner Langen, Ivana Maletić, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Anne Sander, Tom Vandenkendelaere

9

-

EFDD

David Coburn

GUE/NGL

Paloma López Bermejo, Marisa Matias, Dimitrios Papadimoulis, Miguel Viegas

VERTS/ALE

Sven Giegold, Philippe Lamberts, Michel Reimon, Ernest Urtasun

9

0

ALDE

Petr Ježek, Wolf Klinz, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck

EFDD

Marco Valli

S&D

Jeppe Kofod, Costas Mavrides, Alfred Sant, Peter Simon

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. sausio 8 d.Teisinis pranešimas