Procedūra : 2018/2094(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0427/2018

Pateikti tekstai :

A8-0427/2018

Debatai :

PV 11/02/2019 - 20
CRE 11/02/2019 - 20

Balsavimas :

PV 13/02/2019 - 8.16
CRE 13/02/2019 - 8.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0098

PRANEŠIMAS     
PDF 289kWORD 99k
5.12.2018
PE 625.528v02-00 A8-0427/2019

dėl diskusijų dėl Europos ateities padėties

(2018/2094(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Ramón Jáuregui Atondo

Nuomonės referentė (*):Ivana Maletić, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 PRIEDAS. TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl diskusijų dėl Europos ateities padėties

(2018/2094(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašytą Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją, jos papildomą protokolą ir jos patikslintą redakciją,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 295 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 29 d. neformalų 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 27 valstybių narių 2016 m. rugsėjo 16 d. priimtą Bratislavos deklaraciją ir veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinis, teisinis ir institucinis poveikis. Lisabonos sutarties teikiamos galimybės“(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 1 d. Komisijos baltąją knygą ir vėlesnius penkis diskusijoms skirtus dokumentus (COM(2017)2025, COM(2017)0206, COM(2017)0240, COM(2017)0291, COM(2017)0315, COM(2017)0358),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. JK pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 6 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliuciją „Komisijos baltoji knyga dėl Europos ateities ir ne tik“(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 12 d. Regionų komiteto rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos dėl Europos ateities „Kokia ES 27 bus 2025 m.? Apmąstymai ir scenarijai“(8),

–  atsižvelgdamas į įvairias nacionalinių parlamentų pastabas dėl Komisijos baltosios knygos ir diskusijoms skirtų dokumentų dėl Europos ateities,

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko Jean-Claude’o Junckerio 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį 2018 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį 2017 m. ir jo 2017 m. spalio 24 d. vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo planą (COM(2017)0650),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Prezidento Emmanuelio Macrono 2017 m. rugsėjo 26 d. Sorbonoje pasakytą kalbą tema „Europos iniciatyva: suvereni, vieninga, demokratiška Europa“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 29 d. neformalų ES valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą Taline,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtintą Vadovų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į Tarybos, Parlamento ir Komisijos 2017 m. lapkričio 17 d. paskelbtą Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos veiksmų planą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimo (COM(2017)0821), visų pirma į pasiūlymą įsteigti Europos valiutos fondą (EVF) (COM(2017)0827), pasiūlymą į Sąjungos teisinę sistemą įtraukti esmines Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos nuostatas (COM(2017)0824) ir komunikatą „Europos ekonomikos ir finansų ministras“ (COM(2017)0823),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą ir tuo pat metu vykusį vadovų susitikimą ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. 26 nacionalinių parlamentų iš 20 valstybių narių raštą dėl Tarybos sprendimų priėmimo proceso skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į pietinių Europos Sąjungos šalių (Kipro, Prancūzijos, Graikijos, Maltos, Portugalijos ir Ispanijos) 2018 m. sausio 10 d. priimtą deklaraciją „ES stiprinimas 2018 m.“, Višegrado grupės šalių (Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos) 2018 m. sausio 26 d. pareiškimą dėl Europos ateities ir Suomijos, Danijos, Estijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Švedijos finansų ministrų 2018 m. kovo 6 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „Naudinga Europa. Institucijų pertvarkos galimybės siekiant padidinti Europos Sąjungos darbo efektyvumą“ (COM(2018)0095),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/234, kaip 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose iškelti Europos aspektą ir padaryti juos dar sklandesnius(9),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 23 d. neformalų 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2016 m.(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl Sutarties nuostatų dėl nacionalinių parlamentų įgyvendinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2018)0322),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2018)0325),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 16 d. Europos ombudsmeno atlikto strateginio tyrimo „Teisėkūros proceso Taryboje skaidrumas“ (OI/2/2017/TE) specialiąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 19 d. Mesebergo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę „Svarstymai apie Europą: vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonė, kaip atkurti pasitikėjimą Europos Sąjunga“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento surengtas diskusijas su valstybių ar vyriausybių vadovais dėl Europos ateities,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0427/2018),

A.  kadangi Europos Sąjunga yra lygių neturintis viršnacionalinės integracijos pavyzdys ir kadangi nuo tada, kai 1950 m. gegužės 9 d. buvo paskelbta esminius pokyčius lėmusi R. Schumano deklaracija, ši sąjunga užtikrino ilgalaikę taiką, klestėjimą ir gerovę; kadangi ES siekių ir veiksmų pagrindas – bendras saugumas, pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė, pagarba žmogaus teisėms ir žmonių gerovė;

B.  kadangi laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas, bendra valiuta, programa „Erasmus“, regioninė, žemės ūkio ir sanglaudos politika, taip pat programa „Horizontas 2020“ yra esminiai Sąjungos laimėjimai, kuriais, be kita ko, prisidedama prie Europos Sąjungos piliečių gerovės; kadangi Sąjungai turi būti suteikti atitinkami įgaliojimai ir ištekliai 21-ojo amžiaus iššūkiams spręsti;

C.  kadangi per pastaruosius kelerius metus Sąjunga susidūrė su įvairiomis krizėmis, kurios išbandė jos atsparumą ir gebėjimą veikti ryžtingai ir vieningai;

D.  kadangi 2014–2017 m. laikotarpiu įgyvendinta labiau socialiai subalansuota ir veiksmingesnė pinigų ir makroekonominė politika, pvz., nestandartinė Europos Centrinio Banko politika, Stabilumo ir augimo pakto lankstumas ir Investicijų planas Europai, kurie prisidėjo prie ES ekonomikos ir socialinio atsigavimo;

E.  kadangi, nors Europai pavyko sušvelninti ir iš dalies įveikti sunkiausius finansų ir ekonomikos krizės momentus, ateityje ES ir valstybių narių lygmeniu vis dar laukia svarbios ir neatidėliotinos reformos ekonomikos valdymo srityje apskritai ir ypač euro zonoje, be kita ko, siekiant toliau stiprinti bendrąją rinką ir susigrąžinti bei plėtoti mūsų gerovės valstybės socialinius standartus;

F.  kadangi, atsižvelgiant į įvairius dabartinius ir būsimus vidaus ir išorės iššūkius, kylančius Sąjungai nestabiliame ir kompleksiškame globaliame pasaulyje, visų pirma susijusius su migracija, demografiniu nuosmukiu, terorizmu, saugumu, klimato kaita, aplinkosauginiais klausimais, daugiašalės pasaulinės tvarkos išsaugojimu, ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sukūrimu, globalizacija, laisva, sąžininga ir taisyklėmis grindžiama tarptautine prekyba, užsienio reikalais ir gynyba, socialinio ramsčio kūrimu ir kova su prieš ES nukreiptu populizmu, nepakantumu ir ksenofobija, ES turėtų su nauju įkvėpimu skatinti savo valstybių narių bendradarbiavimą ir solidarumą remiantis ES sutarties 2 ir 3 straipsniais ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatomis, o Lisabonos sutartyje įtvirtintas tikslas kurti vis glaudesnę Europos tautų sąjungą turėtų ir toliau skatinti Sąjungos veiksmus, kuriais siekiama stiprinti Europos integraciją ir veiksmingai spręsti minėtus iššūkius;

G.  kadangi Parlamentas yra labai susirūpinęs populistinių, ksenofobinių ir antieuropietiškų judėjimų stiprėjimu visoje Europoje; kadangi Sąjunga ir jos valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad apgintų ir propaguotų Europos integracijos demokratines vertybes, pagrindinius principus ir tikslus;

H.  kadangi 2016 m. birželio mėn. referendumas Jungtinėje Karalystėje, po kurio 2017 m. kovo 29 d. JK pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos, paskatino karštesnes diskusijas dėl Europos ateities; kadangi derybos dėl numatomo JK išstojimo iš ES atskleidė didelę valstybių narių tarpusavio priklausomybę ir tai, kiek mes visi esame priklausomi nuo bendrų priemonių ir politikos, taip pat išstojimo kaštus;

I.  kadangi intensyvesnės diskusijos dėl Europos ateities atsispindi ne tik Parlamento 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijose dėl Europos ateities, bet ir Bratislavos deklaracijoje ir veiksmų gairėse, Komisijos baltojoje knygoje dėl Europos ateities, Romos deklaracijoje, Europos Vadovų Tarybos 2017 m. spalio mėn. priimtoje Vadovų darbotvarkėje, įvairiuose atskirų valstybių narių ar jų grupių ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto pranešimuose, taip pat vykstant Europos Parlamento plenarinių posėdžių diskusijoms dėl Europos ateities su valstybių ir vyriausybių vadovais, rengiant tarpparlamentinius komitetų posėdžius ir organizuojant piliečių dialogus bei konsultacijas su įvairiomis institucijomis, įstaigomis ir valstybėmis narėmis;

J.  kadangi 2018 m. rugsėjo 8–26 d. vykdytos apklausos „Parlametras“ rezultatai rodo, jog 62 proc. respondentų mano, kad jų šalių narystė yra geras dalykas, o 68 proc. respondentų laikosi nuomonės, kad jų šaliai narystė ES naudinga, – tai yra geriausias apklausų rezultatas nuo 1983 m.;

K.  kadangi vertybės ir principai, kuriais grindžiama Sąjunga, apibūdina sritį, su kuria gali tapatintis visi Europos Sąjungos piliečiai, neatsižvelgiant jų į politines ar kultūrinius skirtumus, susijusius su nacionaline tapatybe;

L.  kadangi artėjantys rinkimai į Europos Parlamentą yra proga įvertinti diskusijas dėl Europos ateities, be kita ko, atsižvelgiant į pagrindinius Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos institucinius prioritetus naujos kadencijos laikotarpiu;

M.  kadangi Europos Sąjungai dabar itin svarbus jos kūrimo proceso etapas atsižvelgiant į jai kylančių iššūkių pobūdį ir mastą ir kadangi šiuos iššūkius galima įveikti tik dirbant kartu ir užtikrinant glaudesnę ir geresnę valstybių narių integraciją ir solidarumą, visapusiškai išnaudojant dabartines Lisabonos sutarties nuostatas ir vėliau reformuojant Sutartis, kad būtų pagerintas institucijų sprendimų priėmimas ir užtikrinta tinkama kompetencijų pusiausvyra;

N.  kadangi institucinėmis reformomis turėtų būti siekiama demokratiškesnių sprendimų priėmimo procesų, padidinant sprendimų priėmimo skaidrumą ir Sąjungos bei jos institucijų atskaitomybę; kadangi, atsižvelgiant į šiuos tikslus, yra tinkamas laikas skatinti prasmingą piliečių dalyvavimą Europos projekte ir organizuoti konsultacijas bei palaikyti nuolatinį dialogą su piliečiais ir atstovaujamosiomis asociacijomis, laikantis ES sutarties 11 straipsnio reikalavimų;

O.  kadangi Sąjungai reikia stipresnės valdymo struktūros, užtikrinant didesnę demokratinę Europos Parlamento kontrolę, kad būtų galima spręsti šiandienos ir ateities uždavinius; kadangi ES institucijų ir įstaigų skaidrumas ir sąžiningumas yra labai svarbūs siekiant sukurti piliečių pasitikėjimą;

P.  kadangi bendroje Prancūzijos ir Vokietijos Mesebergo deklaracijoje pateikiami apmąstymai ir pasiūlymai, kaip stiprinti Europos bendradarbiavimą, ypač ekonomikos valdymo srityje;

Q.  kadangi Europos aspekto kultūros ir švietimo srityje skatinimas yra itin svarbus stiprinant Europos pilietiškumą, atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga kenčia dėl žinių deficito, o tai reiškia, kad Europos Sąjungos laimėjimus jaunoji karta dažnai laiko savaime suprantamu dalyku;

1.  primena, kad 2017 m. vasario 16 d. Parlamento rezoliucijose dėl Europos ateities pabrėžiama bendros institucinės struktūros ir Bendrijos metodo svarba ir pateikiama keletas Europos integracijai itin svarbių pasiūlymų ir iniciatyvų, galinčių padėti kurti Europos ateitį;

2.  pabrėžia, kad Sąjunga turi spręsti savo ateities problemas vykdydama didesnę ir geresnę politinę integraciją, visapusiškai gerbdama ir propaguodama žmogaus teises, pagrindines laisves ir demokratinius principus ir dėdama bendras pastangas; pabrėžia, kad piliečiai nori tokios Europos, kuri saugotų jų teises ir socialinį modelį pagal pasidalijamojo suverenumo principą, o tam būtina tinkama politinė integracija; ragina valstybių ir vyriausybių vadovus siekti šio tikslo su nauju įkvėpimu laikantis solidarumo ir bendradarbiavimo principų;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad visi valstybių ir vyriausybių vadovai, kurie kreipėsi į Parlamentą per plenarinių posėdžių diskusijas dėl Europos ateities, pripažino, kad ateities iššūkius būtina spręsti kartu ir geriau įgyvendinti tai, ką galima pasiekti tik bendromis pastangomis;

4.  pakartoja savo įsitikinimą, kad diferencijuota integracija turi išlikti atvira visoms valstybėms narėms ir toliau būti laikoma būdu glaudesnei Europos integracijai ir didesniam solidarumui užtikrinti, bet jos nereikėtų painioti su Europos pagal pageidavimus (à la carte) idėja; primygtinai teigia, kad šiuo metu vykstant diskusijoms dėl diferencijuotos integracijos būtina vengti suvokimo, kad Sąjungos valstybės narės suskirstomos į pirmosios ir antrosios klasės valstybes nares;

5.  primena, kad diferencijuota integracija neturėtų būti būdas politinei integracijai mažinti;

6.  pabrėžia, kad krizė sukėlė disbalansą tarp pagrindinių Sąjungos institucijų ir kad Europos Vadovų Taryba naudojasi savo politine iniciatyva, darydama neigiamą poveikį Komisijos iniciatyvos teisei ir stiprindama tarpvyriausybinį metodą; vis dėlto mano, kad Bendrijos metodas labiausiai tinkamas Sąjungos veikimui; primena daugelį Parlamento šiuo klausimu priimtų rezoliucijų ir pakartoja savo raginimą Europos Vadovų Tarybai visapusiškai atsižvelgti į savo kompetencijos ribas, kaip nustatyta visų pirma ES sutarties 15 straipsnyje;

7.  pakartoja, kad vieningumas, kurio pagal Sutartis reikalaujama sprendžiant kai kuriuos esminius klausimus, yra beveik neįveikiama kliūtis svarbiais momentais ir priimant svarbius sprendimus, todėl sprendimų priėmimo procedūrų klausimu pasisako už tai, kad Taryboje būtų vadovaujamasi kvalifikuotos balsų daugumos principu, o priimant teisės aktus visose srityse, kur tik įmanoma, būtų taikoma įprasta teisėkūros procedūra; primena, kad pagal dabartines Sutartis tai galima pasiekti taikant įvairias nuostatas dėl pereigos (passerelle) arba tvirtesnio bendradarbiavimo atveju taikyti SESV 333 straipsnį;

8.  šiuo požiūriu palankiai vertina Pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Europos Sąjungos padėtį paskelbtą ketinimą pasiūlyti Taryboje taikyti kvalifikuotos balsų daugumos principą tam tikrose konkrečiose politikos srityse, tačiau apgailestauja, kad į išvardytas sritis neįtrauktas reglamentas dėl daugiametės finansinės programos;

9.  itin palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, kad svarbu paspartinti sprendimų priėmimo procesą ir padaryti jį veiksmingesnį, ir į būtinybę Sąjungai išreikšti vieningą poziciją, pasiūlė taikyti kvalifikuotos balsų daugumos principą bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje, kiek tai susiję su pozicijomis žmogaus teisių klausimais tarptautiniuose forumuose, sprendimais nustatyti sankcijų režimus ir sprendimus inicijuoti ar įgyvendinti civilines misijas reaguojant į krizines situacijas užsienyje;

10.  pakartoja savo pasiūlymą Tarybą paversti tikru teisėkūros organu, veikiančiu lygiomis teisėmis su Parlamentu, kaip nurodyta 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis, ir padidinti jos sprendimų priėmimo proceso skaidrumą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į specialų Europos ombudsmeno pranešimą dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo ir COSAC delegacijų 2017 m. gruodžio 20 d. laišką, kuriame raginama užtikrinti didesnį politinių sprendimų priėmimo proceso skaidrumą, ypač Tarybos ir neformalių organų, pvz., Euro grupės, veikloje, kaip ne kartą prašė Parlamentas šiuo klausimu;

11.  mano, kad esama įvairių galimybių užtikrinti dinamiškesnę Komisijos veiklą, šiuo tikslu pritaikant Komisijos narių kolegijos struktūrą ir darbo metodus, pvz., skiriant Komisijos pirmininko pavaduotojus, atsakingus už politikos sričių grupę, arba skiriant vyresniuosius ir jaunesniuosius Komisijos narius;

12.   primena, kad, nors Parlamentas neturi oficialios teisėkūros iniciatyvos teisės pagal galiojančias Sutartis, jis gali prašyti, kad Komisija pateiktų atitinkamą pasiūlymą klausimais, kuriais, jo nuomone, Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, ir primena Komisijai apie jos prievolę pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(12) 10 straipsnį greitai ir išsamiai apsvarstyti prašymus pateikti pasiūlymus dėl Sąjungos teisės aktų; be to, primena, kad į šį tarpinstitucinį susitarimą taip pat įtrauktos nuostatos dėl tarpinstitucinių metinių ir daugiamečių programų rengimo, nes tai yra papildoma Parlamento priemonė formuoti teisėkūros darbotvarkę;

13.  primena savo pasiūlymą, pagal kurį galimos būsimos Sutarčių peržiūros atveju teisėkūros iniciatyvos teisė galėtų būti suteikta ir Parlamentui, kaip tiesioginiam ES piliečių atstovui;

14.  primygtinai ragina sustiprinti Parlamento įgaliojimus atlikti tikrinimą, ypač tyrimo teisę, ir užtikrinti konkrečius, tikrus ir aiškiai apibrėžtus jo įgaliojimus;

15.  atkreipia dėmesį į Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės 2018 m. liepos 10 d. ataskaitą, kurioje pateikiama rekomendacijų dėl naujo darbo metodo, kiek tai susiję su subsidiarumo ir proporcingumo principais; mano, kad Parlamentas jau atkreipė dėmesį į daugelį šių rekomendacijų, visų pirma dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Sąjungoje ir išankstinio perspėjimo sistemos reformos tikslingumo; primena, jog darbo grupė nustatė, kad esama ES pridėtinės vertės visose esamose ES veiklos srityse, todėl nenustatė jokių pagal Sutartis apibrėžtų kompetencijos ar politikos sričių, kurios visos ar iš dalies turėtų būti galutinai grąžintos valstybėms narėms;

16.  palankiai vertina įvairių institucijų rekomendacijas, kuriose raginama stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį, ypač kontroliuojant savo šalių vyriausybių veiklą Europos Sąjungos institucijose; taip pat primena esminį vietos valdžios institucijų ir ypač regioninių parlamentų, turinčių teisėkūros galių, vaidmenį;

17.  akcentuoja bendradarbiavimo tarpinstituciniu lygmeniu svarbą, kartu gerbiant kiekvienos institucijos prerogatyvas, įtvirtintas Sutartyse (nauja tokio bendradarbiavimo sistema buvo sukurta 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros), ir pabrėžia, kad supaprastinimas yra nuolat vykstanti veikla, kurios tikslas – užtikrinti, kad ES lygmens procesai ir procedūros būtų suprantamesni, kad būtų atsižvelgta į visų susijusių suinteresuotųjų šalių nuomones, o galiausiai piliečiams būtų lengviau dalyvauti Europos Sąjungos darbe;

18.  palankiai vertina bendrą pareiškimą, kuriuo pritariama per Geteborge vykusį socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais Tarybos, Parlamento ir Komisijos pasirašytam Europos socialinių teisių ramsčio dokumentui; pažymi, kad šiam ramsčiui įgyvendinti reikalingi įgūdžiai ir priemonės iš esmės yra vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų, taip pat socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės rankose, o Europos semestras yra tinkama priemonė valstybių narių veiklos rezultatams šioje srityje stebėti; be to, primena, kad šiuo klausimu socialinis dialogas pasirodė esąs būtina priemonė ES politikai ir teisėkūrai pagerinti ir jų socialiniam legitimumui stiprinti;

19.  atkreipia dėmesį į neprivalomą socialinio ramsčio pobūdį – toks ramstis savaime negali užtikrinti, kad ES prioritetai būtų perorientuoti iš ekonomikos, vidaus rinkos ir fiskalinės politikos sričių į socialinius tikslus; atkreipia dėmesį, kad pagal SESV 9 straipsnyje įtvirtintą horizontalią socialinę nuostatą reikalaujama, kad Sąjunga atidžiai atsižvelgtų į ES teisės aktų poveikį socialiniams standartams ir užimtumui ir tinkamai konsultuotųsi su suinteresuotaisiais socialiniais subjektais;

20.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinį aplinkos būklės blogėjimą, aplinkos apsauga turi būti svarbus ES prioritetas, ji turi būti integruota į visas Sąjungos politikos kryptis ir veiksmus; pabrėžia, kad ES turėtų imtis veiksmingų priemonių, siekdama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį energijos rūšių derinyje ir paskatinti energijos taupymą iki tokio lygio, kuris būtinas siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus;

21.  dar kartą ragina valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti peržiūrėtą Europos socialinę chartiją ir Europos socialinės apsaugos konvenciją (ETS Nr. 78);

22.  pabrėžia, kad svarbu ir toliau stiprinti ir galutinai sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą siekiant padėti išsaugoti bendros valiutos stabilumą ir didinti valstybių narių ekonominės, fiskalinės ir darbo rinkos politikos konvergenciją ir socialinius standartus; pakartoja, kad visos valstybės narės, išskyrus atsisakiusią dalyvauti Daniją, privalo įsivesti eurą; remia tolesnius veiksmus plėtojant Europos stabilumo mechanizmą;

23.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto politinio įsipareigojimo, veiksmingo valdymo ir demokratinės atskaitomybės Europos ir nacionaliniu lygmenimis, visų pirma parlamentinės priežiūros įvairiais Europos semestro etapais; tokią priežiūrą turėtų vykdyti tiek Europos Parlamentas, tiek nacionaliniai parlamentai, kad būtų galima užtikrinti ekonominį ir finansinį euro zonos valdymą sustiprinant jo socialinį, ekonominį ir demokratinį legitimumą ir geriau įgyvendinant Sąjungos rekomendacijas;

24.  primena savo nuomonę, išdėstytą 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų, kad fiskalinė ir ekonominė politika turėtų būti priskirta Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sričiai;

25.  atkreipia dėmesį į Prancūzijos ir Vokietijos pozicijų dėl euro zonos biudžeto pajėgumo idėjos konvergenciją; pakartoja savo nuomonę, kad šis pajėgumas turėtų būti kuriamas ES sistemoje;

26.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir svarsto naujas biudžeto priemones, kuriomis siekiama stabilizuoti padėtį;

27.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl reformų rėmimo programos; pabrėžia, kad svarbu nesumenkinti Parlamento bendro sprendimo ir ES lėšų panaudojimo priežiūros įgaliojimų; yra susirūpinęs, kad 2011–2017 m. laikotarpiu tik 9 proc. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų buvo visiškai įgyvendintos; atkreipia dėmesį į konvergencijos priemonę, kuri paskatins euro zonai nepriklausančias tvarią fiskalinę ir ekonominę politiką vykdančias valstybes nares įgyvendinti reformas bei atitikti euro įvedimo kriterijus ir padės joms tai padaryti;

28.  teigiamai vertina būsimą programą „InvestEU“ ir pabrėžia, kad fondas turėtų toliau mažinti investicijų deficitą ES; remia investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant kultūros paveldą, kad būtų paskatintas augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, ypatingą dėmesį atkreipiant į MVĮ, mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmones ir socialines įmones, ir taip prisidedama prie gerovės didinimo, sąžiningesnio pajamų pasiskirstymo ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje;

29.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl Europos ekonomikos ir finansų ministro; pažymi, kad sujungiant Komisijos pirmininko pavaduotojo, atsakingo už ekonomikos reikalus, ir Euro grupės pirmininko pareigybes būtų pagerinta parlamentinė atskaitomybė Europos lygmeniu;

30.  laikosi nuomonės, kad būsimas ES biudžetas turėtų skatinti Europos pridėtinę vertę socialinio ir ekonominio poveikio požiūriu, remti ES politikos modernizavimą, užtikrinti finansavimą reaguojant į naujus iššūkius, toliau prisidėti prie ekonominės ir socialinės konvergencijos ir sanglaudos tarp valstybių narių ir jų viduje, kad būtų didinamas Europos solidarumas, stabilumas, lygybė ir pažangus, tvarus bei įtraukus augimas, be kita ko, atsižvelgiant į ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, taip pat užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių vertybių, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose, ir kad jos būtų propaguojamos bei pasirūpinti naujais nuosavais ištekliais, atsižvelgiant į Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais darbą;

31.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl nuosavų išteklių, kuriuo įtraukiami nauji realūs nuosavi ištekliai, kaip prašė Parlamentas, tačiau apgailestauja, kad nebuvo įtraukti jokie kiti galimi pajamų šaltiniai; reiškia susirūpinimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl 2021–2027 m. DFP, nes pagal jį trūksta finansinio įsipareigojimo dabartiniams ir būsimiems iššūkiams, su kuriais susiduria ir dar susidurs ES, įveikti; apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių atsisakymo skirti daugiau lėšų ES, nors vieningai pripažįstama, kad būtina spręsti naujus iššūkius ir prisiimti atsakomybę, o tam reikia daugiau finansinių išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų naudojimas ES lygmeniu gali padėti sutaupyti lėšų nacionaliniu lygmeniu, išvengiant dubliavimosi ir pasinaudojant masto ekonomija;

32.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnę Europos semestro proceso ekonominę ir socialinę konvergenciją; pripažįsta Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo svarbą; pažymi, kad Europos semestras buvo sustiprintas ir supaprastintas, tačiau pabrėžia, kad geresnis nacionalinių parlamentų dalyvavimas padėtų pagerinti nacionalinę atsakomybę, o tai padėtų geriau įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, taip pagerinant Europos semestro procesą; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės visų pirma atsakingos už tai, kad būtų pasirinkta tinkama ir tvari fiskalinė ir ekonominė politika;

33.  apgailestauja, kad iki šiol nebuvo imtasi jokių praktinių veiksmų dėl jo raginimo taikant bendro sprendimo procedūrą priimti konvergencijos kodeksą, kad būtų sukurta veiksmingesnė ekonominės politikos koordinavimo sistema; be to, nors ir pripažįsta, kad Europos semestras jau buvo supaprastintas, primena savo raginimą sudaryti tarpinstitucinį susitarimą suteikiant Parlamentui svarbesnį vaidmenį Europos semestro procese; atsižvelgdamas į tai, primena savo pasiūlymą, ypač atitinkantį rezoliuciją dėl Sutarties nuostatų dėl nacionalinių parlamentų įgyvendinimo, viso proceso metu nacionaliniu ir Europos lygmenimis geriau koordinuoti biudžeto kalendorius, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai galėtų aktyviau dalyvauti įgyvendinant Europos semestrą;

34.  pabrėžia įsipareigojimo užbaigti kurti bankų sąjungą svarbą ir būtinybę užtikrinti atvirumą ir vienodą požiūrį į visas bankų sąjungoje dalyvaujančias valstybes nares; primena, kad būtina toliau siekti užbaigti kurti bankų sąjungą, įskaitant Europos indėlių garantijų sistemą ir finansinio stabilumo stiprinimo priemones Bendro pertvarkymo fondui, nes jie yra privalomos priemonės siekiant mažinti riziką

35.  teigiamai vertina pasiūlymus dėl kovos su pinigų plovimu, kuriuo Komisija pateikė atlikdama Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūrą; ragina Tarybą kartu su Parlamentu užbaigti teisėkūros derybas iki šios teisėkūros kadencijos pabaigos, nes reikia stiprinti kovos su pinigų plovimu politiką siekiant ateityje išvengti situacijų, kai finansų įstaigos aktyviai skatina pinigų plovimą;

36.  ragina Komisiją, pasitelkiant Europos priežiūros institucijas, nustatyti ir pašalinti vidaus rinkos kliūtis ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą; laikosi nuomonės, kad vienas iš pagrindinių Komisijos prioritetų turėtų būti veiksmingai užtikrinti ES teisės vykdymą;

37.  ragina Komisiją pirmenybę teikti reglamentams, o ne direktyvoms, kaip teisinei bankų sąjungos ir finansinių paslaugų teisės priemonei, prireikus ir atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, kad būtų išvengta susiskaidymo ir situacijų, kai priežiūros institucijoms tenka spręsti klausimus, susijusius su skirtinga nacionaline tvarka;

38.  pabrėžia, kad reikia skubiai užbaigti kurti kapitalo rinkų sąjungą; pabrėžia tai, kad stiprios ir gerai integruotos kapitalo rinkos papildo bankų sąjungą, nes jos prisideda prie rizikos pasidalijimo privačiajame sektoriuje, didindamos ekonominę konvergenciją ir padėdamos sušvelninti būsimus sukrėtimus, ir gali prireikus padėti geriau paskirstyti lėšas; ragina atlikti išsamų tinkamiausios sistemos tyrimą siekiant geriau atsižvelgti į sparčiai kintantį finansinių paslaugų pobūdį; atkreipia dėmesį į tai, kad geresnės prieigos prie papildomų finansavimo šaltinių galimybės būtų ypač naudingos startuoliams ir MVĮ, skatinant jų tvirtą augimą ir tvarų vystymąsi;

39.  teigiamai vertina iki šiol atliktą darbą ir mano, kad būtina tęsti išsamią galiojančių PVM teisės aktų peržiūrą; ragina stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir slėpimu; atkreipia dėmesį į Komisijos darbą, susijusį su sąžiningu skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu;

40.  ragina visas ES institucijas ir įstaigas, įskaitant Komisiją, Europos Centrinį Banką, Europos investicijų banką ir Bendrą priežiūros mechanizmą, dar labiau padidinti savo pastangas komunikacijos srityje siekiant geriau paaiškinti savo darbą ir pagerinti ES piliečiams prieinamą informaciją.

41.  pabrėžia, kad Europa yra pozityvi jėga pasaulyje ir ji turėtų toliau atlikti šį vaidmenį, puoselėdama savo vertybes, daugiašališkumą ir tarptautinę teisę; primena, kad Sąjunga ir jos valstybės narės labiausiai prisideda prie tarptautinės paramos vystymuisi;

42.  palankiai vertina Tarybos sprendimą nustatyti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje (CARD) ir Europos gynybos fondą (EDF) kaip svarbius žingsnius siekiant bendros gynybos politikos ir atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių pasiūlymus dėl ES saugumo tarybos ir Europos intervencinių priemonių iniciatyvos; primena savo raginimą įsteigti nuolatinę Gynybos ministrų tarybą, kuriai pirmininkautų Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą demokratinę atskaitomybę už šioje srityje priimamus sprendimus ir būtina sustiprinti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą šiuo klausimu;

43.  palankiai vertina Europos civilinės saugos mechanizmo stiprinimą ir dar kartą ragina sukurti Europos civilinės saugos korpusą, atsižvelgiant į tai, kad esamos Sutartys yra tinkamas pagrindas šiam tikslui pasiekti;

44.  primena apie Sąjungos ketinimą prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos; taip pat ragina įtraukti Euratomo sutarties nuostatas į ES sutartį ir SESV;

45.  apgailestauja, kad valstybės narės nėra pasiekusios susitarimo dėl visapusiškos ES lygmens imigracijos politikos prioritetų ir įgyvendinimo, kad būtų galima organizuoti ir reguliuoti migracijos srautus, veiksmingiau kontroliuoti ES išorės sienas, bendradarbiauti su kilmės ir tranzito šalimis, užtikrinti pagarbą pagrindinėms migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisėms ir siekti kitų tikslų; pabrėžia, kad reikia spręsti klausimus, susijusius su akivaizdžiais valstybių narių reiškiamų interesų prieštaravimais ir piliečių reiškiamu nepasitenkinimu, siekiant išvengti grėsmės Europos integracijos projektui, kuriam daromas tiesioginis neigiamas poveikis dėl euroskeptikų partijų manipuliavimo migracijos problema;

46.  primena savo poziciją dėl Dublino sistemos peržiūros; be to, pabrėžia, kad svarbu stiprinti partnerystę su Afrika, ir atkreipia dėmesį į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Teisėtų atvykimo į Europą būdų stiprinimas – neatsiejama suderintos ir visapusiškos migracijos politikos dalis“ (COM(2018)0635);

47.  pabrėžia bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), remiamos skiriant tinkamo dydžio biudžetą, svarbą; primena, kad BŽŪP itin svarbi Sąjungos istorijai; atkreipia dėmesį į fundamentalų jos vaidmenį užtikrinant kaimo regionų gyvybingumą ir saugų maisto tiekimą; pažymi, kad būsimoji BŽŪP reforma suteikia galimybę geriau įgyvendinti jos tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad BŽŪP yra viena seniausių politikos sričių ir kad ji turi likti viena svarbiausių ir labiausiai integruotų politikos sričių, taip pat kad pagal ją bus toliau prisidedama prie Europos ateities kūrimo užtikrinant didesnę integraciją, aplinkos išsaugojimą, aprūpinimą maistu ir ES piliečių saugumą; pažymi, kad žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai būdingas didelis potencialas aprūpinimo viešosiomis gėrybėmis požiūriu; pabrėžia, kad Europos ūkininkavimas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį aprūpinant planetą maistu ir užtikrinant darbo vietas 46 mln. žmonių; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį išsaugant dirvožemio, vandens ir kitų gamtos išteklių būklę bei kokybę atlieka BŽŪP; pabrėžia, kad žemės ūkis atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį įgyvendinant Sąjungos prioritetus, susijusius su klimato kaitos poveikio švelninimu ir darnaus vystymosi skatinimu; pabrėžia, kad, siekiant atremti daugybę iššūkių, su kuriais Sąjungai teks susidurti ateityje, svarbi gerai finansuojama ir reformuota BŽŪP; pabrėžia, kad BŽŪP susijusi ne tik su ūkininkavimu ir ūkininkais, bet ir su pagalba didesnėms kaimo bendruomenėms, kuriose vykdoma ši veikla, bei jų plėtra;

48.  pabrėžia, kad bendra prekybos politika ir toliau turi būti pagrindinis Sąjungos išorės politikos ramstis, turint omenyje tai, kad ji daro tiesioginę įtaką piliečių gyvenimui, ir turi padėti Sąjungai prisitaikyti prie savo naujo vaidmens pasaulyje, kurio tarptautinėje arenoje yra daugybė pagrindinių veikėjų; primygtinai ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą bendradarbiauti šiose srityse:

a)  stiprinti bendrą prekybos politiką integruojant ją į platesnę politikos sistemą; imtis iniciatyvos pasaulio prekybos politikos klausimu daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis;

b)  imtis lyderės vaidmens ginant atvirą, taisyklėmis pagrįstą, sąžiningą ir į darnų vystymąsi orientuotą pasaulinę prekybos sistemą, užtikrinant, kad ES įmonės pasauliniu mastu galėtų veikti vienodomis sąlygomis, taikant nuspėjamas taisykles, sąžiningą konkurenciją ir apibrėžtas prievoles, o tai turėtų apimti konstruktyvų darbą dėl bendros Sąjungos pozicijos JT tarpvyriausybinėse derybose dėl atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus ir įmonių atskaitomybės bei įpareigojančių išsamaus patikrinimo prievolių, susijusių su tiekimo ir gamybos grandinėmis, skatinimą;

c)  nuolat visapusiškai ir nedelsiant informuoti Parlamentą apie derybas ir Tarybos įgaliojimus, taip pat teikti informaciją per visą tarptautinių susitarimų įgyvendinimo ciklą, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas galėtų naudotis savo įgaliojimais ir prerogatyvomis; supaprastinti ir sutrumpinti derybų procesus ir stiprinti Parlamento vykdomą tikrinimą visais jų etapais; didinti skaidrumą ES piliečiams prieš derybų pradžią paskelbiant derybinius nurodymus (įgaliojimus) dėl prekybos susitarimų; visapusiškai laikytis Sutarties nuostatų ir naujausios ES teismų praktikos, pagal kurias bendra prekybos politika priskiriama išimtinei Sąjungos kompetencijai;

d)  į prekybos susitarimus sistemingai įtraukti privalomus ir įgyvendinamus skyrius dėl skaitmeninės prekybos, MVĮ, prekybos ir darnaus vystymosi, taip pat lyčių lygybės nuostatas ir imtis lyderės vaidmens šiais klausimais daugiašalėse diskusijose; ginti ES piliečių duomenų privatumą;

e)  stiprinti bendros prekybos politikos suderinamumą su BUSP, Europos vystymosi politika ir klimato politika, kad būtų užtikrintos vertybės ir tikslai, nustatyti ES sutarties 3 straipsnio 5 dalyje ir SESV 21, 207 ir 208 straipsniuose, visapusiškai laikantis Europos konsensuso dėl vystymosi;

49.  mano, kad Sąjunga turėtų ir toliau skatinti tarptautinę prekybą ir kartu ginti socialinius, darbo ir aplinkos apsaugos standartus; įspėja dėl prekybos karų, kuriuose nėra laimėtojų, tik didėja politinė ir saugumo įtampa;

50.  primena, jog Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo Europos Parlamentui kandidatą į Komisijos pirmininkus; pabrėžia savo pasiryžimą vadovaujantis Lisabonos sutartimi tęsti pagrindinių kandidatų (Spitzenkandidaten) procesą renkant kitą Komisijos pirmininką ir palankiai vertina Komisijos ir kai kurių valstybių narių pritarimą šiuo klausimu; pabrėžia, kad vykdant Komisijos pirmininko paskyrimo procedūrą labai svarbu tinkamai konsultuotis su Parlamentu, nes po rinkimų jis nustatys kandidatą, kurio kandidatūrai galės būti pritarta visų Parlamentą narių balsų dauguma, ir savo vidaus svarstymų rezultatus perduos Europos Vadovų Tarybai; primena, kad kandidatas vienos iš Europos politinių partijų turi būti paskirtas pagrindiniu kandidatu (Spitzenkandidat) ir kad rengiantis Europos Parlamento rinkimams jis turi vykdyti kampaniją siekdamas būti paskirtas Komisijos pirmininku; mano, kad tokia praktika puikiai pasitvirtino, nes taip stiprinamas Europos Parlamento rinkimų socialinis legitimumas ir Europos Parlamento, kaip Europos pilietiškumo ir Europos demokratijos rodiklio, viršnacionalinis vaidmuo; dar kartą įspėja, kad, vykstant Komisijos pirmininko paskyrimo procedūrai, Europos Parlamentas bus pasirengęs atmesti bet kurio asmens, kuris nebuvo paskirtas pagrindiniu kandidatu (Spitzenkandidat) rengiantis Europos Parlamento rinkimams, kandidatūrą;

51.  apgailestauja dėl dažnų ir plačiai paplitusių bandymų nepopuliarius sprendimus priskirti Briuseliui ir nacionalines valdžios institucijas atleisti nuo jų įsipareigojimų ir politikos, nes toks neteisingas ir oportunistinis elgesys kenkia Europai, skatina antieuropinius jausmus ir nacionalizmą ir diskredituoja ES institucijas; be to, mano, kad klaidingas sprendimų priskyrimas neatitinka reikalavimo dėl atskaitomybės už vyriausybės veiksmus; pabrėžia, jog norint, kad Sąjungos politika duotų rezultatų ir būtų puoselėjamas Sąjungos, valstybių narių ir piliečių tarpusavio pasitikėjimas, nepaprastai svarbus tinkamas ES teisės įgyvendinimas ir taikymas, ir reiškia susirūpinimą dėl valstybių narių, kurios sąmoningai to nedaro, veiksmų;

52.  pabrėžia, kad reikia atidžiau vertinti ES politikos socialinius ir aplinkosauginius padarinius, taip pat atsižvelgiant į teisės aktų Europos Sąjungos lygmeniu nebuvimo kaštus (vadinamieji ES veiksmų nebuvimo kaštai);

53.  akcentuoja būtinybę ypatingą dėmesį skirti ES administracinių procedūrų teisei – tai pažymima ir Europos Parlamento 2016 m. birželio 9 d. rezoliucijoje(13), kurioje raginta sukurti atvirą, veiksmingą ir nepriklausomą Europos Sąjungos administraciją;

54.  pabrėžia, kad būtina stiprinti Europos viešąją erdvę kaip viršnacionalinę demokratijos erdvę; pabrėžia, kad pagrindinės Europai kylančios problemos turi būti sprendžiamos ir svarstomos žvelgiant iš Europos, o ne iš nacionalinės perspektyvos ir kad tai darant turi būti visapusiškai įgyvendinamos ES sutarties 10 ir 11 straipsniuose įtvirtintos nuostatos; pažymi, kad dėl šios priežasties Europos demokratija turi stiprinti savo tikslų ir uždavinių tarpvalstybinį aspektą, kartu skatindama Europos pilietiškumą, grindžiamą bendromis Europos Sąjungos vertybėmis, užtikrinant informuotumo apie Europos Sąjungos institucijas didinimą ir patariamojo bei labiau dalyvaujamojo pobūdžio visuomeninę sistemą, taip pat labiau europinio, o ne nacionalinio pobūdžio kampaniją rengiantis būsimiems 2019 m. Europos Parlamento rinkimams;

55.  palankiai vertina Sąjungos poziciją, kurios laikomasi šiuo metu vykstančiose derybose dėl tvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, ir pabrėžia ES institucijų ir valstybių narių demonstruojamą išskirtinę vienybę; pažymi, kad iki šiol derybose įgyta patirtis rodo didžiulį tokių sprendimų sudėtingumą;

56.  pabrėžia, kad nei nacionaliniu suverenitetu, nei subsidiarumu negalima pagrįsti ar pateisinti valstybės narės sistemingo atsisakymo laikytis pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, kuriomis remiantis buvo parengti ES Sutarčių įžanginiai straipsniai, kuriems savo noru pritarė ir kurių laikytis įsipareigojo visos valstybės narės; taip pat pabrėžia, kad šių vertybių puoselėjimas yra itin svarbus ES projekto darnai, visų europiečių teisėms ir būtinam valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui; dar kartą prašo Komisijos skubiai pateikti pasiūlymą atsižvelgiant į jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo;

57.  primena, kad, kaip nurodo Teisingumo Teismas (sujungtos bylos C-8/15 P–C-10/15 P(14)), Europos Sąjungos institucijos privalo gerbti ir laikytis ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų, net jei jos veikia už Sąjungos teisinės sistemos ribų;

58.  pakartoja, kad vykstant diskusijoms dėl Europos ateities, reikia apsvarstyti, kaip būtų galima reformuoti Sąjungos biudžeto sistemą, norint užtikrinti pakankamą biudžetą, leidžiantį finansuoti suplanuotą politiką, ir geresnę nuspėjamumo ir reagavimo spartos pusiausvyrą, taip pat kaip užtikrinti, kad bendra finansavimo tvarka nebūtų sudėtingesnė nei būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti ir atskaitomybei užtikrinti; laikosi nuomonės, kad prireikus politikai reikia numatyti griežtesnes išankstines sąlygas nekeliant pavojaus programų veiksmingumui, siekiant užtikrinti, kad naudojant Sąjungos lėšas būtų užtikrintas patikimas finansų valdymas;

59.  pabrėžia, kad svarbu skirti ypatingą dėmesį didesniam lėšų naudojimo efektyvumui ir demokratinės ES biudžeto kontrolės mechanizmams; ragina visas ES institucijas tobulinti savo procedūras ir praktiką, kuria siekiama saugoti Sąjungos finansinius interesus, ir aktyviai prisidėti prie į rezultatus orientuoto biudžeto vykdymo proceso; yra įsitikinęs, kad šiame kontekste biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra yra būtina demokratinės atskaitomybės Sąjungos piliečiams priemonė, ir primena apie ne kartą kilusius sunkumus dėl nepakankamo Tarybos bendradarbiavimo; primygtinai prašo, kad Taryba būtų atskaitinga ir skaidri, kaip ir kitos institucijos; pabrėžia, kad tam neturėtų būti daroma jokių išimčių;

60.  atkreipia dėmesį į korupcijos reiškinį, kuris sukelia didelių finansinių padarinių ir kelia rimtą grėsmę demokratijai, teisinės valstybės principui ir viešosioms investicijoms; nurodo, kad svarbu apsaugoti ES mokesčių mokėtojų pinigus nuo sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos, nuo kurios nukenčia Sąjungos finansiniai interesai;

61.  pakartoja, kad atsižvelgdama į esamą integracijos projekto padėtį, ES turi išnaudoti visas įmanomas galimybes, kad užtikrintų visišką Lisabonos sutarties įgyvendinimą; pažymi, kad tolesnė Sutarčių peržiūra turėtų būti vykdoma sušaukiant konventą, kurio atstovų sudėtis užtikrintų įtrauktį ir suteiktų platformą svarstymams ir suinteresuotųjų subjektų bei piliečių dalyvavimui, siekiant diskutuoti ir padaryti išvadas atsižvelgiant į įvairų Sąjungos institucijų ir kitų įstaigų indėlį į svarstymų apie Europos ateitį procesą ir valstybių ar vyriausybių vadovų, nacionalinių parlamentų ir pilietinės visuomenės atstovų, taip pat konsultacijose su piliečiais pateiktus pasiūlymus;

62.  pabrėžia, kad svarstymų apie Europos ateitį procesas jau prasidėjo remiantis įvairiomis Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pozicijomis dėl ES reformos; apgailestauja, kad, nepaisant šių pozicijų, numatytos tik nedidelės reformos; pabrėžia, kad, išrinkus naujos sudėties Parlamentą ir paskyrus naujos sudėties Komisiją, jie turėtų pasinaudoti ankstesnės kadencijos metu nuveiktu darbu ir pradėti darbą dėl pateiktų pasiūlymų;

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 215, 2018 6 19, p. 162.

(2)

OL C 242, 2018 7 10, p. 24.

(3)

OL C 252, 2018 7 18, p. 215.

(4)

OL C 252, 2018 7 18, p. 201.

(5)

OL C 252, 2018 7 18, p. 235.

(6)

OL C 263, 2018 7 25, p. 125.

(7)

OL C 345, 2017 10 13, p. 11.

(8)

OL C 306, 2017 9 15, p. 1.

(9)

OL L 45, 2018 2 17, p. 40.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0056.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0189.

(12)

OL L 123, 2015 5 12, p. 1.

(13)

OL C 86, 2018 3 6, p. 126.

(14)

2016 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Ledra Advertising Ltd ir kiti / Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas, ECLI:EU:C:2016:701.


AIŠKINAMOJI DALIS

2017 m. Romos deklaracija užbaigtas politinių svarstymų procesas, kuris buvo pradėtas 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje po Jungtinės Karalystės referendumo, siekiant pateikti bendrą viziją ir veiksmų planą artimiausiems metams. Valstybės narės įsipareigojo savo darbu siekti, kad būtų užtikrinta:

•  saugi ir apsaugota Europa, kurioje visi piliečiai gali laisvai judėti, kurios išorės sienos yra apsaugotos ir kurioje vykdoma veiksminga migracijos politika;

•  klestinti ir tvari Europa, kurioje skatinamas ilgalaikis ir tvarus augimas ir kurios bendroji rinka yra stipri;

•  socialinė Europa, kurioje kovojama su nedarbu, diskriminacija, socialine atskirtimi ir skurdu;

•  stipresnė Europa pasaulio mastu, kurioje plėtojamos esamos partnerystės, kuriamos naujos ir yra įsipareigota stiprinti bendrą saugumą ir gynybą.

Pasaulis nestovi vietoje ir visais lygmenimis sparčiai vyksta permainos. Visa tai daro mums poveikį, nes pasaulis yra sujungtas ir jame vis labiau didėja tarpusavio priklausomybė. Taigi Europa susiduria su naujais iššūkiais, kurie verčia mus priimti sprendimus nepakankamai veiksmingai ir sparčiai veikiančioje institucinėje sistemoje, neatitinkančioje problemų masto ir svarbos. Daugelis pastaraisiais metais iškilusių rimtų problemų nėra pašalintos, o dar tik sprendžiamos. Vyksta migracija ir jai reikalinga nauja politika. Euro krizė išryškino būtinybę skubiai užtikrinti jo valdymą. Dėl ekonomikos krizės mums reikalinga didesnė konvergencija ir nauja politika. Dėl sunkių derybų dar neišspręstas „Brexit’o“ klausimas. O kyla ir naujų iššūkių: protekcionizmas ir prekybos karai, tarptautinė politika ir gynyba daugiapoliame chaose, saugumas ilgalaikio terorizmo akivaizdoje, mūsų duomenų ir demokratijos apsauga nuo manipuliacijų ir kibernetinių išpuolių ir kt.

Daugelis problemų, su kuriomis susiduriame, yra pasaulinės ir joms išspręsti reikalingi viršvalstybiniai veiksmai, įskaitant esamas tarptautines organizacijas. Klimato kaita tikriausiai yra pats geriausias pavyzdys, kad būtinas tarptautinis veiksmų derinimas, nepaisant apgailestavimo verto JAV pasitraukimo iš Paryžiaus susitarimo. Migracijos reiškinių, kibernetinio saugumo, tarptautinės prekybos, humanitarinių krizių, pandemijų, žmogaus teisių, vystomojo bendradarbiavimo, kovos su mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais ir panašių problemų viena šalis išspręsti negali. To negali netgi Europa veikdama pavieniui. Todėl didelė politinė dauguma Europoje mus ragina toliau bendrai daryti tai, ką šiuo metu darome gerai, ir kartu prisiimti didžiuosius iššūkius, su kuriais susiduriame būdami europiečiais.

Įvairūs vadovai mums siūlo „persvarstyti Europą“. Europos šalininkai nuolat ragina patobulinti mūsų institucinę sistemą siekiant pašalinti daugelį neaiškumų ir netikrumą. „Sauganti Europa“ yra vienas iš šūkių, naudojamų pavadinti Europai, kuri susigrąžina savo prasmę ir socialinę funkciją išplėsdama asmeninio ir kolektyvinio saugumo aprėptį. „Sprendžiame mes“, ne įvykiai ir ne kiti – tai dar vienas iš Europos šalininkų teiginių, grindžiamų Europos suverenumu pasaulyje skaitmeninės revoliucijos, energetikos problemų, demokratijos krizės ir socialinio modelio ar tarptautinio daugiašališkumo ir geopolitinės pusiausvyros akivaizdoje.

Be abejonės, vienoje svarbiausių mūsų diskusijų priešpastatoma tauta ir Europa, mūsų nacionalinės realijos ir viršnacionalinis integracijos procesas, tarsi šiedu lygmenys būtų nesuderinami. Ši diskusija apima techninius aspektus (subsidiarumą, proporcingumą, kompetencijos pasidalijimą ir kt.), tačiau pastaraisiais metais ne tik juos. Naujasis nacionalizmas, dažnai atvirai nukreiptas prieš Europą, tautinę valstybę laiko vienintele demokratijos erdve ir neigia Europos projekto ir pačios Europos demokratijos pasiekimus. Būtina rasti pusiausvyrą vykdant savo įgaliojimus, Europai priskiriant tik tai, ką turi daryti Sąjunga, tačiau užtikrinant, kad ji galėtų tai daryti neribojama paralyžiuojančio tarpvyriausybiškumo.

Būtina stiprinti įsipareigojimus Europai kuriant europinę visuomenę, kuri būtų skatinama politika, švietimu ir kultūra. Reikia užkirsti kelią Europos susiskaldymui, neleisti silpninti mūsų Sąjungos ir nepalikti mūsų piliečių be apsaugos nuo nacionalistinio populizmo, kuris sunaikina teises ir laisves. Labai naudinga prisiminti, kad Europa yra tapatybių ir tautų sąjunga ir joje yra išlikę itin stiprūs istoriškai susiklostę jausmai, kuriuos dirginti ar tarpusavyje supriešinti būtų pražūtinga.

Migracijos reiškinys įgavo didžiulę reikšmę Europos diskusijose. Mūsų moraliniai principai kenčia nuo to, kas vyksta Viduržemio jūroje. Vykstant tokiems konfliktams kaip Artimuosiuose Rytuose, išryškėja didžiuliai mūsų išorės politikos trūkumai. Nepajėgiame veiksmingai kontroliuoti savo išorės sienų, o dėl atviro nesutikimo paskirstyti imigracijos kvotas liko neįgyvendinti mūsų bendrai priimti sprendimai. Blogiausia turbūt yra tai, kad daugelyje mūsų bendruomenių formuojasi atmetimo ir ksenofobijos jausmas imigrantų atžvilgiu. Šiais jausmais sumaniai manipuliuojama ir jais grindžiama kraštutinių dešiniųjų politika ir prieš Europą nukreiptas populizmas. Todėl būtina skubiai performuoti Europos migracijos politiką. Tai vienas pagrindinių Europos uždavinių ne tik atsižvelgiant į demografinius duomenis, bet ir – visų svarbiausia – siekiant laikytis principų ir vertybių (Sutarties 2 straipsnis), kuriais grindžiama mūsų Sąjunga.

Ekonomikos ir finansų krizės ir jos valdymo EPS priemonėmis patirtis mus daug ko išmokė ir atskleidė daugybę institucijų veikimo trūkumų. Tai susiję ne tik su pinigų ir ekonomine politika. Įvairiuose EP pranešimuose pažymėta, kad pastaraisiais metais Europos Vadovų Taryboje dauguma politinių ir ekonominių sprendimų priimta neatsižvelgiant į kitų institucijų nuomonę; kad daugelio sprendimų demokratinis pagrindas susilpnėjo dėl nereprezentatyvių techninių įstaigų įtakos; kad euro zonos valdymo institucinė struktūra yra nepakankama ir jai reikia didelių reformų; kad Sutartyse reikalaujamas vieningumas buvo beveik neįveikiama kliūtis svarbiais momentais ir priimant svarbius sprendimus; kad Sąjungos užsienio ir saugumo politiką reikia tobulinti sprendimų priėmimo ir išteklių požiūriu, taip pat užtikrinti vienybę atstovaujant Sąjungai tarptautiniu mastu ir t. t. Apskritai šiuose pranešimuose siūlomos esminės Komisijos, Parlamento ir Tarybos institucinio veikimo reformos siekiant padidinti skaidrumą ir pagerinti Sąjungos sprendimų veiksmingumą ir efektyvumą.

Daugeliui dar neįgyvendintų reformų ir sprendimų, kuriuos turime priimti, kad įveiktume ateities iššūkius, reikalinga gilesnė Europos politinė integracija, visų pirma ekonomikos ir pinigų valdymo srityje. Tai padaryti pavyks tik užtikrinus demokratinį teisėtumą.

Sutarčių pakeitimas galiausiai būtų geriausias būdas siekti šios integracijos, tačiau šiuo metu atrodo nepatartinas. Šį sprendimą reikės išnagrinėti ir prireikus priimti kitos kadencijos laikotarpiu. Tačiau trumpuoju laikotarpiu ir nekeičiant Sutarčių gali ir turi būti atlikta daug reformų, kaip nurodyta 2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl euro zonos biudžeto pajėgumo. Tvirtesnis bendradarbiavimas ir toliau bus naudinga priemonė, pvz., gynybos srityje. Skirtingų greičių Europa vis dėlto neturi būti Europa pagal pageidavimus.

Tačiau siekiant politinės integracijos taip pat reikės gerinti piliečių ir ES institucijų santykius. Piliečių Europos viršvalstybinis politinis identitetas yra silpnas. Šiuo klausimu trūksta pasitikėjimo, o ryšys tarp piliečių rinkimuose išreikštos valios ir ES politikos krypčių yra minimalus. Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris, Europos federalistai, ministrai pirmininkai ir, žinoma, Europos Parlamentas pasiūlė ir aptarė klausimą dėl geresnių piliečių ir ES institucijų ryšių ir didesnio Komisijos ir Parlamento veiklos derėjimo su nacionalinių parlamentinių sistemų taisyklėmis. Šiuo požiūriu, siekiant užtikrinti didesnį politinį skaidrumą ir geresnį ryšį su Europos piliečiais, būtina spręsti tokius klausimus, kaip Parlamento siūloma Europos Parlamento rinkimų teisės akto reforma, pagrindinių kandidatų (Spitzenkandidaten) sistema, Europos politinių partijų stiprinimas, Komisijos veiksmus remianti parlamentinė dauguma, Europos Parlamento tikrinimo įgaliojimai, ryšiai su nacionaliniais parlamentais ir kt.

Diskusijos dėl Europos ateities buvo nuolat tęsiamos šios kadencijos laikotarpiu ir ypač jos pabaigoje. Remdamiesi penkiais scenarijais, kuriuos Komisija parengė 2017 m. pirmąjį pusmetį, tiek institucijos, tiek Europos mokslininkai ir ekspertai įnešė savo indėlį. Ypač vertingai prisidėjo valstybių narių prezidentai arba ministrai pirmininkai, kuriuos Europos Parlamentas 2018 metais buvo pakvietęs atvykti ir pareikšti savo nuomonę dėl Europos ateities.

Šiuo pranešimu siekiama apžvelgti svarstytinas temas apie ateitį ir nukreipti bei išsiaiškinti Europos integracijos kelius artėjant 2019 m. rinkimams. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad šiame pranešime nesiekiama ieškoti sprendimų nei nuspręsti dėl skirtingų alternatyvų, tik nustatyti problemas, apibūdinti iššūkius ir pasiūlyti kryptis Europos politikai ir kituose rinkimuose išrinktiems naujiems Europos Parlamento nariams.

Šiuo pranešimu taip pat nesiekiama parengti techninių sprendimų ir teisėkūros reformų, kurios reikalingos siekiant pažangos integracijos srityje. Šią užduotį Parlamentas jau iš esmės atliko priimdamas šias rezoliucijas:

–  2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų;

–  2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis;

–  2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumo.

Šie ir kiti konstatuojamojoje dalyje nurodyti pranešimai yra pagrindinės priemonės siekiant įgyvendinti reformas ir daryti pažangą, kad Europa galėtų prisiimti savo valdymo iššūkius artimiausiais metais.

Šiuo pranešimu iš tikrųjų siekiama 2018 m. pabaigoje atnaujinti svarbią politinę diskusiją, kurios rezultatai bus akivaizdūs per 2019 m. gegužės mėn. rinkimus, aptariant Europai svarbias temas, kylančius iššūkius ir priemones, kuriomis galime pasinaudoti jiems įveikti. Sprendimai nepateikiami laikantis pagarbos institucijoms, kurios bus suformuotos įvykus rinkimams, principo, taip pat todėl, kad sprendimus turės priimti išrinkti nariai. Šiuo pranešimu siekiama tik nustatyti Europos Sąjungos politikos darbotvarkę, grindžiamą daugeliu šiuo metu pasikartojančių signalų ir įvairiais pranešimais, deklaracijomis ir pasiūlymais, kuriuos pastaraisiais mėnesiais pateikė Europos Sąjungos institucijos ir aukščiausi valstybių narių vadovai, siekdami bendro tikslo užtikrinti, kad Europa taptų galinga veikėja geopolitikos, prekybos, klimato, ekonomikos, maisto ir diplomatijos srityse.


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (22.11.2018)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl diskusijų apie Europos ateitį padėties

(2018/2094(INI))

Nuomonės referentė: Ivana Maletić

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į savo nuomonę, išdėstytą per diskusijas plenariniame posėdyje dėl diskusijų apie Europos ateitį padėties; laikosi nuomonės, kad būsimas ES biudžetas turėtų skatinti Europos pridėtinę vertę socialinio ir ekonominio poveikio požiūriu, remti ES politikos modernizavimą, užtikrinti finansavimą reaguojant į naujus iššūkius, toliau prisidėti prie ekonominės ir socialinės konvergencijos ir sanglaudos tarp valstybių narių ir jų viduje, kad būtų didinamas Europos solidarumas, stabilumas, lygybė ir pažangus, tvarus bei integracinis augimas, be kita ko, atsižvelgiant į ES įsipareigojimus, susijusius su Paryžiaus susitarimu, užtikrinti pagarbą pagrindinėms vertybėms, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose, ir gauti naujų nuosavų išteklių, atsižvelgiant į Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais darbą;

2.  pabrėžia įsipareigojimo užbaigti kurti bankų sąjungą svarbą ir būtinybę užtikrinti atvirumą ir vienodą požiūrį į visas bankų sąjungoje dalyvaujančias valstybes nares; primena, kad būtina toliau siekti sukurti bankų sąjungą, įskaitant Europos indėlių garantijų sistemą ir finansinio stabilumo stiprinimo priemones Bendro pertvarkymo fondui, nes jie privalomos priemonės siekiant iš tiesų mažinti riziką

3.  teigiamai vertina pasiūlymus dėl kovos su pinigų plovimu, kuriuo Komisija pateikė atlikdama Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūrą; ragina Tarybą ir Parlamentą užbaigti teisėkūros derybas iki šios teisėkūros kadencijos pabaigos, nes reikia stiprinti kovos su pinigų plovimu politiką siekiant ateityje išvengti situacijų, kai finansų įstaigos aktyviai skatintų pinigų plovimą;

4.  ragina Komisiją, pasitelkiant Europos priežiūros institucijas, nustatyti ir pašalinti vidaus rinkos kliūtis ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą; laikosi nuomonės, kad vienas iš pagrindinių Komisijos prioritetų turėtų būti veiksmingai užtikrinti ES teisės vykdymą;

5.  ragina Komisiją pirmenybę teikti reglamentams, o ne direktyvoms, kaip teisinei bankų sąjungos ir finansinių paslaugų teisės priemonei, prireikus ir atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, kad būtų išvengta susiskaidymo ir situacijų, kai priežiūros institucijoms tenka spręsti klausimus, susijusius su skirtinga nacionaline tvarka;

6.  pabrėžia, kad reikia skubiai užbaigti kurti kapitalo rinkų sąjungą; pabrėžia tai, kad stiprios ir gerai integruotos kapitalo rinkos papildo bankų sąjungą, nes jos prisideda prie rizikos pasidalijimo privačiajame sektoriuje, didindamos ekonominę konvergenciją ir padėdamos sušvelninti būsimus sukrėtimus ir gali padėti prireikus padėti geriau paskirstyti lėšas; ragina atlikti išsamų tinkamiausios sistemos tyrimą siekiant geriau atsižvelgti į sparčiai kintantį finansinių paslaugų pobūdį; atkreipia dėmesį į tai, kad geresnės prieigos prie papildomų finansavimo šaltinių galimybės būtų ypač naudingos pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ, skatinant jų tvirtą augimą ir tvarų vystymąsi;

7.  pabrėžia, kad svarbu ir toliau stiprinti ir galutinai sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą siekiant padėti išsaugoti bendros valiutos stabilumą ir didinti valstybių narių ekonominės, fiskalinės ir darbo rinkos politikos konvergenciją ir socialinius standartus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto politinio įsipareigojimo, veiksmingo valdymo ir demokratinės atskaitomybės Europos ir nacionaliniu lygmenimis, visų pirma parlamentinės priežiūros įvairiais Europos semestro etapais; pakartoja, kad visos valstybės narės, išskyrus atsisakiusią dalyvauti Daniją, privalo įsivesti eurą; remia tolesnius veiksmus plėtojant Europos stabilumo mechanizmą; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir svarsto naujas biudžeto priemones, kuriomis siekiama stabilizuoti padėtį;

8.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl reformų rėmimo programos; pabrėžia, kad svarbu nesumenkinti Parlamento bendro sprendimo procedūros ir ES lėšų panaudojimo priežiūros; yra susirūpinęs, kad 2011–2017 m. laikotarpiu tik 9 proc. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų (KŠSR) buvo visiškai įgyvendintos; atsižvelgia į konvergencijos priemonę, kuri paskatins euro zonai nepriklausančias tvarią fiskalinę ir ekonominę politiką vykdančias valstybes nares ir padės joms įgyvendinti reformas bei atitikti euro įvedimo kriterijus;

9.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnę Europos semestro proceso ekonominę ir socialinę konvergenciją; pripažįsta Europos socialinių teisių ramsčio steigimo svarbą; pažymi, kad Europos semestras buvo sustiprintas ir supaprastintas, tačiau pabrėžia, kad geresnis nacionalinių parlamentų dalyvavimas padėtų pagerinti nacionalinę atsakomybę, o tai padėtų geriau įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, taip pagerinant Europos semestro procesą; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės visų pirma atsakingos už tai, kad būtų pasirinkta tinkama ir tvari fiskalinė ir ekonominė politika;

10.  teigiamai vertina būsimą programą „InvestEU“ ir pabrėžia, kad fondas turėtų toliau mažinti investicijų deficitą ES; remia investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant kultūros paveldą, kad būtų paskatintas augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, ypatingą dėmesį atkreipiant į MVĮ, mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmones ir socialines įmones, taip prisidėdamas prie gerovės didinimo, sąžiningesnio pajamų joje pasiskirstymo ir Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos.

11.  teigiamai vertina iki šiol atliktą darbą ir mano, kad būtina tęsti išsamią galiojančių PVM teisės aktų peržiūrą; ragina stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir slėpimu; atkreipia dėmesį į Komisijos darbą, susijusį su sąžiningu skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu;

12.  ragina visas ES institucijas ir įstaigas, įskaitant Komisiją, Europos Centrinį Banką, Europos investicijų banką ir bendrą priežiūros mechanizmą, dar labiau padidinti savo pastangas komunikacijos srityje siekiant geriau paaiškinti savo darbą ir pagerinti ES piliečiams prieinamą informaciją.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

20.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

7

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Hugues Bayet, Pervenche Berès, David Coburn, Thierry Cornillet, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Stefan Gehrold, Sven Giegold, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Barbara Kappel, Wolf Klinz, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Marisa Matias, Costas Mavrides, Alex Mayer, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Sirpa Pietikäinen, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrea Cozzolino, Jeppe Kofod, Paloma López Bermejo, Michel Reimon, Joachim Starbatty, Lieve Wierinck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pilar Ayuso, Elmar Brok, Helga Stevens

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

ALDE

Thierry Cornillet, Petr Ježek, Wolf Klinz, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck

ENF

Barbara Kappel

PPE

Pilar Ayuso, Elmar Brok, Markus Ferber, Stefan Gehrold, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Esther de Lange, Werner Langen, Ivana Maletić, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Anne Sander, Tom Vandenkendelaere

S&D

Hugues Bayet, Pervenche Berès, Andrea Cozzolino, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Roberto Gualtieri, Jeppe Kofod, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Alex Mayer, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker

VERTS/ALE

Sven Giegold, Philippe Lamberts, Michel Reimon, Ernest Urtasun

7

-

ECR

Bernd Lucke, Joachim Starbatty

EFDD

David Coburn, Marco Valli

GUE/NGL

Paloma López Bermejo, Marisa Matias, Miguel Viegas

3

0

ECR

Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Helga Stevens

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (5.11.2018)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl diskusijų apie Europos ateitį padėties

(2018/2094(INI))

Nuomonės referentas: José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad bendra prekybos politika ir toliau turi būti pagrindinis Sąjungos išorės politikos ramstis, darantis tiesioginę įtaką piliečių gyvenimui, ir turi padėti Sąjungai prisitaikyti prie savo naujo vaidmens pasaulyje, kurio tarptautinėje arenoje yra daugybė pagrindinių veikėjų; primygtinai ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą šiuo tikslu bendradarbiauti šiose srityse:

a)  stiprinti bendrą prekybos politiką integruojant ją į platesnę politikos sistemą; imtis iniciatyvos pasaulio prekybos politikos klausimu daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis; stiprinti bendradarbiavimą su dvišaliais, strateginiais ir regioniniais prekybos partneriais ir daugiašalėmis organizacijomis, pvz., Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD), Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), Tarptautine darbo organizacija (TDO) ir ypač su Pasaulio prekybos organizacija (PPO), aktyviai dalyvaujant vykdant būtiną jos reformą, kad ji būtų veiksmingesnė ir geriau reaguotų į naujus pasaulinius iššūkius, įskaitant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, ir kad būtų padidintas jos teisėtumas; stiprinti Sąjungos lyderystę ir ES prekybos politiką vertybėmis pagrįstos prekybos politikos skatinimo srityje, stiprinant prekybos žmogaus teisių aspektą ir aukščiausių Europos standartų laikymąsi;

b)  imtis lyderės vaidmens ginant atvirą, taisyklėmis pagrįstą, sąžiningą ir į darnų vystymąsi orientuotą pasaulinę prekybos sistemą, kad būtų paskatintas ES įmonių konkurencingumas, užtikrinant veiksmingą tarptautinių taisyklių ir susitarimų, pvz., aplinkos apsaugos ir klimato kaitos susitarimų, TDO konvencijų, nuostatų dėl kovos su korupcija ir susitarimų dėl finansinio skaidrumo, kovos su pinigų plovimu ir bendradarbiavimo mokesčių srityje, įgyvendinimą; užtikrinti, kad ES įmonės pasauliniu mastu galėtų veikti vienodomis sąlygomis, taikant nuspėjamas taisykles, sąžiningą konkurenciją ir apibrėžtas prievoles, o tai turėtų apimti konstruktyvų darbą dėl bendros Sąjungos pozicijos JT tarpvyriausybinėse derybose dėl atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus ir skatinant įmonių atskaitomybę ir įpareigojančias išsamaus patikrinimo prievoles, susijusias su tiekimo ir gamybos grandinėmis;

c)  nuolat visapusiškai ir nedelsiant informuoti Parlamentą apie derybas ir Tarybos įgaliojimą, taip pat visu tarptautinių susitarimų įgyvendinimo etapu, siekiant užtikrinti, kad jis galėtų naudotis savo įgaliojimais ir prerogatyvomis; supaprastinti ir sutrumpinti derybų procesus ir stiprinti Parlamento vykdomą tikrinimą visu jų laikotarpiu; didinti skaidrumą ES piliečių atžvilgiu iki derybų pradžios paskelbiant derybinius nurodymus (įgaliojimus) dėl prekybos susitarimų, kad taip pat būtų padidintas nuspėjamumas ir teisinis tikrumas ekonominės veiklos vykdytojams, sudarant jiems sąlygas geriau ir laiku pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis; visapusiškai laikytis Sutarties nuostatų ir naujausios ES teismų praktikos, pagal kurias bendra prekybos politika priskiriama išimtinei Sąjungos kompetencijai;

d)  pritaikyti prekybos politiką prie pasaulinių automatizavimo, skaitmeninimo, pridėtinių paslaugų teikimo, pasaulinių vertės grandinių svarbos didėjimo ir prekybos prekėmis ir paslaugomis tarpusavio sąsajų tendencijų siekiant į dvišalius ir daugiašalius prekybos susitarimus įtraukti tinkamas nuostatas, kad būtų užtikrintas duomenų perdavimas, konkurencingos tarpinių prekių kainos ir liberalizuota prekyba paslaugomis;

e)  remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kad jos visapusiškai pasinaudotų bendra prekybos politika; didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei inovacijas, ypač siekiant sumažinti mūsų ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro; remti Europos įmones, kad šis sektorius taptų pirmaujančiu pasaulyje, tokiu būdu didinant konkurencingumą ir kuriant darbo vietas; pabrėžti, kad darnus vystymasis neturėtų būti laikomas investicijų kliūtimi; primygtinai siekti tarptautinio bendradarbiavimo ir tarptautinio dalyvavimo proceso, ypač Afrikos žemyne, kuriais būtų galima skatinti tvarius ekonomikos ciklus regioniniu lygmeniu, sudaryti sąlygas naujų darbo vietų kūrimui ir skatinti socialinės apsaugos politikos formavimą;

f)  į prekybos susitarimus sistemingai įtraukti skaitmeninę prekybą, MVĮ, privalomus ir vykdytinus prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, taip pat lyčių lygybės nuostatas ir imtis lyderės vaidmens šiais klausimais daugiašalėse diskusijose; ginti ES piliečių duomenų privatumą, kuris visapusiškai įtvirtintas Sąjungos bendrajame duomenų apsaugos reglamente (Reglamentas (ES) 2016/679), ir skatinti ES standartų dėl vartotojų apsaugos, duomenų apsaugos ir patekimo į rinką stiprinimą; siekti sukurti pasaulinį aljansą ir remti valstybių narių valdžios institucijas kovojant su tarpvalstybiniais kibernetiniais nusikaltimais; parengti ES skaitmeninę strategiją, į kurią būtų įtrauktos investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą ir skaitmenines įmones, kurios teiktų naudą visai visuomenei;

g)  palengvinti paraiškų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšoms gauti teikimo procedūrą ir sudaryti palankesnes galimybes naudotis šio fondo lėšomis, siekiant atsižvelgti į laipsniško ir abipusio prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimo poveikį;

h)  stiprinti bendros prekybos politikos suderinamumą su bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), Europos vystymosi politika ir klimato politika, kad būtų užtikrintos vertybės ir tikslai, nustatyti Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnio 5 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21, 207 ir 208 straipsniuose, visapusiškai laikantis Europos konsensuso dėl vystymosi;

i)  pripažinti, kad kraštutinis ES prekybos susitarimų politizavimas gali trukdyti prekybai;

j)  pabrėžti strateginę konstruktyvios kaimynystės politikos formavimo svarbą plėtojant sąžiningos prekybos santykius ir ekonominį bendradarbiavimą su Sąjungos rytinėmis ir pietinėmis kaimyninėmis šalimis, kad būtų skatinama jų ekonominė ir socialinė gerovė ir kuriamos darbo vietos;

k)  numatyti „Brexit’o“ poveikį ir pasiūlyti būdus, kaip sušvelninti neigiamas ekonomines pasekmes Sąjungai ir jos piliečiams, įskaitant Jungtinės Karalystės piliečius, kurie šiuo metu gyvena Sąjungoje;

l)  tobulinti bendros prekybos politikos komunikacijos strategiją teikiant daugiau viešai skelbiamų ir išsamių analizių dėl galimo naujų prekybos susitarimų poveikio prieš patvirtinant atitinkamus derybinius nurodymus (įgaliojimus); geriau informuoti apie prekybos teikiamas galimybes mūsų piliečiams ir įmonėms; didinti skaidrumą ir stiprinti dialogą su profesionaliais bei socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, siekiant užtikrinti jų tinkamą dalyvavimą stebint ir įgyvendinant prekybos susitarimus, visų pirma vykdant bendrą dialogą ir pasitelkiant vietos patarėjų grupes dėl prekybos susitarimų, taip pat skiriant daugiau išteklių šiems mechanizmams; padėti Sąjungos piliečiams ir ekonominės veiklos vykdytojams geriau suprasti kintančią pasaulinių ekonominių santykių struktūros pusiausvyrą ir prie jos prisitaikyti.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

5.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Tiziana Beghin, David Borrelli, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Christophe Hansen, Heidi Hautala, Nadja Hirsch, Yannick Jadot, France Jamet, Jude Kirton-Darling, Patricia Lalonde, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Adam Szejnfeld, Iuliu Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sajjad Karim, Sander Loones, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Georges Bach, Norbert Lins

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30

+

ALDE

Nadja Hirsch, Patricia Lalonde

ECR

Sander Loones

EFDD

Tiziana Beghin

GUE/NGL

Helmut Scholz

NI

David Borrelli, Emmanuel Maurel

PPE

Georges Bach, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Christophe Hansen, Norbert Lins, Sorin Moisă, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Adam Szejnfeld, Jarosław Wałęsa, Iuliu Winkler

S&D

Maria Arena, Karoline Graswander-Hainz, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, David Martin, Alessia Maria Mosca, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Joachim Schuster

VERTS/ALE

Heidi Hautala, Yannick Jadot

3

-

ECR

Sajjad Karim

ENF

France Jamet

GUE/NGL

Anne-Marie Mineur

1

0

GUE/NGL

Eleonora Forenza

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (16.11.2018)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl diskusijų apie Europos ateitį padėties

(2018/2094(INI))

Pranešėjas: Petri Sarvamaa

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Europa atsidūrė kryžkelėje, o europinių sprendimų teisėtumą temdo tam tikra krizė;

B.  kadangi Europos projektą reikia priartinti prie Europos piliečių ypač atkreipiant dėmesį į jų poreikius, gyvenimą ir lūkesčius, kad atnaujinus ES valdymą visų pirma didėtų ES teisėtumas ir atgytų pasitikėjimas Europos projektu ir užsidegimas jį tęsti;

C.  kadangi viešųjų išlaidų parlamentinis tikrinimas yra labai svarbus šiuolaikinės demokratinės sistemos sandas;

D.  kadangi daugiau demokratijos ES sykiu reiškia daugiau skaidrumo, atskaitomybės ir teisingumo, kurie galėtų tapti ES institucijų darbo kelrodžiais principais propaguojant veiksmingą valdymą ir užtikrinant didesnį ES veikimo ir jos sprendimų priėmimo proceso atvirumą;

E.  kadangi visos ES institucijos turi būti skaidrios ir visapusiškai atsiskaityti Sąjungos piliečiams už joms, kaip ES institucijoms, patikėtas lėšas;

F.  kadangi 2017 m. kovo 25 d. priimdami Romos deklaraciją ES 27 vadovai aiškiai parodė vienybę ir solidarumą;

G.  kadangi nebegalima likti inertiškiems ES lygmeniu, nes Sąjungai teks pasitikti didžiulius iššūkius (ypač tuos, kurie susiję su globalizacija, migracija, gynyba) glaudžiau bendradarbiaujant, sprendžiant socialinius klausimus, baigiant kurti Europos pinigų sąjungą ir pasirenkant naujus ES nuosavus išteklius;

H.  kadangi ES biudžetas lieka vertingas valstybių narių finansavimo šaltinis;

1.  mano, kad piliečių pasitikėjimas ES institucijomis nepaprastai padeda demokratijai ir siekiant gero valdymo ir veiksmingo politikos formavimo;

2.  pabrėžia, kad svarbu nesustoti prie nesuderinamų Europos vizijų ir suderinti konkuruojančius prioritetus siekiant išvengti Sąjungos suirimo ir susilpnėjimo pavojaus;

3.  pripažįsta, kad dėl „Brexit’o“ dar aktualiau toliau svarstyti ES institucinę ir išlaidų struktūrą ir planuoti naują ES politikos dinamiką;

4.  nurodo, kad Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Sąjungos atneš sudėtingų su biudžetu susijusių pasekmių ir neigiamai paveiks ES biudžetą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į esamus ir būsimus iššūkius ES, likusių 27 valstybių narių užmojai reformuoti biudžetą turėtų būti didesni;

5.  yra įsitikinęs, kad Sąjungos struktūroje demokratinė atskaitomybė gali būti įtvirtinta dar geriau, konkrečiai, sukuriant tvirtus mechanizmus, kurie užtikrintų politinį teisėtumą ir institucinę atskaitomybę ir supaprastintų vis sudėtingesnes ES valdymo struktūras;

6.  primena, kad būtina skubiai atlikti ES biudžetinę ir administracinę reformą, kuri padėtų supaprastinti vidinius procesus ir užtikrinti, kad ES taptų suprantamesnė ir prieinamesnė piliečiams;

7.  primena, kad imantis bet kokių tolesnių Sąjungos struktūros permainų, susijusių su veikiančiomis organizacijomis ar naujų teisinių subjektų kūrimu, visada reikėtų atsižvelgti į ES demokratinės atskaitomybės, viešojo sektoriaus audito taisyklių ir veiklos veiksmingumo aspektus;

8.  yra įsitikinęs, kad ES viduje būtina mažinti atskaitomybės spragas ir vis daugiau taikyti labiau bendradarbiavimu grindžiamus tikrinimo būdus, apimančius demokratinę priežiūrą ir audito veiklą, kartu užtikrinant didesnį skaidrumą; todėl ragina užtikrinti visišką Europos investicijų banko, Europos Centrinio Banko ir ateityje įsteigtinų organizacijų, tokių kaip Europos valiutos fondas, atskaitomybę ir veiksmingą jų demokratinę priežiūrą;

9.  be to, pabrėžia, kad atėjo metas pragmatiškai svarstyti, kaip ES siekia rezultatų, atsakant į pamatinius klausimus, kaip geriausia įgyvendinti Sąjungos politiką ir kokius valdymo modelius reikėtų taikyti norint, kad Europa pasiektų akivaizdžių rezultatų;

10.  primena, kad reikalinga ilgalaikė ES strateginė vizija; mano, kad metas ir kurti naujus Europos naratyvus, ir strategiškiau įgyvendinti Europos politiką naudojantis tam tikru skaičiumi aiškiai apibrėžtų ir suprantamų Sąjungos prioritetų, kolektyvinių tikslų ir kompetencijų, kad pagerėtų suvokimo galimybės ir veiksmingumas;

11.  pabrėžia, kad bendrųjų politinių tikslų įgyvendinimas imantis veiksmų ir pasiekiant rezultatų, kuriuos junta ir mato ES piliečiai, turi neatitrūkti nuo realijų, todėl tikrai būtina išsaugoti biudžeto kontrolę – esminį demokratinės kontrolės elementą;

12.  pažymi, kad demokratinės priežiūros ir parlamentinio tikrinimo griežtinimas turėtų apimti ne vien tradicinę išteklių ir finansinių srautų stebėseną, bet ir rūpestingą ekonominės naudos, vertingo ir tvaraus poveikio piliečiams ir pagarbos Sąjungos vertybėms ir teisinės valstybės principui vertinimą;

13.  mano, kad pagarba pagrindinėms vertybėms užtikrinant teisinės valstybės principo apsaugą valstybėse narėse ar su aplinka susijusių sąlygų įvedimas yra būtinos demokratinės prielaidos apibrėžiant bet kokį naują ES finansinį solidarumą; yra susirūpinęs dėl pastarojo meto pokyčių, susijusių su pagarbos teisinės valstybės principui trūkumu kai kuriose valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324); pabrėžia, kad Europos institucijos turėtų imtis priemonių, kad būtų apsaugotas teisinės valstybės principas;

14.  prašo sustiprinti dabartinę Sąjungos finansinių interesų apsaugos sistemą sukuriant sistemą sankcijų, kurios būtų proporcingos trūkumų ar bandymų pažeisti teisinės valstybės principą mastui ir pagrįstos nepriklausomu vertinimu, – nuo ES finansavimo mažinimo iki mokėjimų ir įsipareigojimų sustabdymo pasikartojančių trūkumų atveju; mano, kad tokiomis aplinkybėmis Parlamentas turėtų dalyvauti priimant sprendimus dėl tokių procedūrų ir tokių priemonių atšaukimo lygiomis teisėmis su Taryba;

15.  primena, kad būtina skatinti siekti Europos pridėtinės vertės, kitaip tariant, kad Europos lygmeniu sutelkti ištekliai turėtų duoti rezultatų, palyginti su nacionalinio lygmens finansavimu, kurio paskirtis negali būti Europos viešųjų gėrybių kūrimas;

16.  mano, kad būtina kurti geresnes priemones struktūrinėms reformoms visoje ES, užtikrinant dideles Europos viešąsias gėrybes, ir kad tai turi būti daroma tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą;

17.  laikosi nuomonės, kad prireikus politikai reikia numatyti griežtesnes išankstines sąlygas nekeliant pavojaus programų veiklos pajėgumui, siekiant užtikrinti, kad naudojant Sąjungos lėšas būtų užtikrintas patikimas finansų valdymas;

18.  pakartoja, kad vykstant diskusijoms dėl Europos ateities, reikia apsvarstyti, kaip būtų galima reformuoti Sąjungos biudžeto sistemą, norint užtikrinti pakankamą ir finansuoti suplanuotą politiką leidžiantį biudžetą, geresnę nuspėjamumo ir reagavimo spartos pusiausvyrą, taip pat kaip užtikrinti, kad bendra finansavimo tvarka nebūtų sudėtingesnė nei būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti ir atskaitomybei užtikrinti;

19.  mano esant tikslinga užtikrinti biudžetą, kuris suteiktų realią pridėtinę vertę ES piliečiams;

20.  pabrėžia, kad siekiant išsaugoti aukštą investavimo ir Sąjungos užmojų ir įtakos tarptautinėje arenoje lygį nepaprastai svarbu užsitikrinti pakankamai finansinių išteklių ir kartu modernizuoti nuosavų išteklių sistemą, konkrečiai, pasirūpinant, kad nuosavi ištekliai būtų stabilūs, efektyvūs ir iš tikrųjų europiniai;

21.  pabrėžia, kad Europos agentūros atlieka nepakeičiamą vaidmenį teikdamos ekspertines žinias jų kompetencijai priklausančiose srityse ir kartu atstovaudamos Europos Sąjungai valstybėse narėse; todėl pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad ateityje agentūrų darbas būtų gerai struktūruotas ir organizuotas, kad agentūrų vykdoma veikla būtų perspektyvi ir kad visą laiką būtų užtikrintas matomumas;

22.  taip pat pabrėžia, kad, siekiant išvengti biudžeto suskaidymo, Europos plėtros fondas turėtų būti įtrauktas į ES biudžetą, kaip jau nurodyta naujos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pasiūlyme; nurodo, kad įtraukiant Europos plėtros fondą į ES biudžetą didėja biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos pajėgumas tikrinti išlaidas ES;

23.  ragina visas ES institucijas tobulinti savo procedūras ir praktiką, kuria siekiama saugoti Sąjungos finansinius interesus, ir aktyviai prisidėti prie į rezultatus orientuoto biudžeto vykdymo proceso; yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į tai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra yra būtina demokratinės atskaitomybės Sąjungos piliečiams priemonė;

24.  nurodo, kad svarbu apsaugoti ES mokesčių mokėtojų pinigus nuo sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos, nuo kurios nukenčia Sąjungos finansiniai interesai;

25.  primena, kad iki šiol vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras nuolat kildavo sunkumų dėl Tarybos nebendradarbiavimo; primygtinai prašo, kad Taryba būtų atskaitinga ir skaidri, kaip ir kitos institucijos; pabrėžia, kad tam neturėtų būti daroma jokių išimčių;

26.  mano, kad Europos prokuratūros įsteigimas yra svarbus Europos viešosios erdvės kūrimo etapas; ragina Komisiją siekti, kad skiriant pakankamai išteklių Europos prokuratūra būtų sparčiai suformuota;

27.  atkreipia dėmesį į korupcijos reiškinį, kuris sukelia didelių finansinių padarinių ir kelia rimtą grėsmę demokratijai, teisinės valstybės principui ir viešosioms investicijoms; pakartoja savo prašymą Komisijai atnaujinti metinių kovos su korupcija ataskaitų skelbimą;

28.  ragina Komisiją pasiūlyti galimų būdų, kaip ateityje bendradarbiauti su Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupe (GRECO), be kita ko, kaip ES pateikti paraišką dėl narystės ir kaip apie tos paraiškos nagrinėjimą nuolat informuoti Parlamentą;

29.  ragina griežtinti visų ES institucijų ir agentūrų sąžiningumo politiką ir etikos taisykles geriau įgyvendinant elgesio kodeksus, informatorių apsaugą, etikos principus, skaidrumą ir atskaitomybę;

30.  ragina kaip gaires apibrėžti ateities Europos kontūrus užtikrinant pusiausvyrą tarp atsakomybės ir naujo solidarumo ir ES valdymo reikaluose teikiant pirmenybę Bendrijos, o ne tarpvyriausybiniam metodui;

31.  laikosi nuomonės, kad būtina tęsti diskusijas dėl Europos ateities aukščiausiu institucijų lygmeniu, visų pirma skiriant dėmesį didesniam lėšų naudojimo efektyvumui ir demokratinės ES biudžeto kontrolės mechanizmams.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

15.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Arndt Kohn, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Bart Staes, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Caterina Chinnici, Marian-Jean Marinescu, Andrey Novakov, Julia Pitera, Richard Sulík

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19

+

ALDE

Nedzhmi Ali, Martina Dlabajová

ECR

Richard Sulík

GUE/NGL

Dennis de Jong

EPP

Ingeborg Gräßle, Marian-Jean Marinescu, Andrey Novakov, Julia Pitera, Petri Sarvamaa, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

S&D

Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Caterina Chinnici, Arndt Kohn, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, Derek Vaughan

Greens/EFA

Bart Staes

1

-

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan

1

0

EPP

Tamás Deutsch

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (14.11.2018)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl diskusijų dėl Europos ateities padėties

(2018/2094(INI))

Nuomonės referentas: Ivan Jakovčić

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Sąjungos žemės ūkio produktais prisidedama tiek prie Sąjungos ekonominio vystymosi gamybos ir perdirbimo požiūriais, tiek prie jos gyvojo kultūros ir gastronominio paveldo, stiprinant teritorinę ir socialinę sanglaudą bei vietos ir regionines tradicijas; kadangi aukštos kokybės ir tradicinių produktų paklausa išaugo Europos ir pasaulio lygmenimis; kadangi Sąjungos ateitis priklauso ir nuo kaimo vietovių, įskaitant dideles kaimo vietoves, klestėjimo bei dinamikos;

B.  kadangi žemės ūkis ir miškininkystė atlieka pagrindinį vaidmenį veiksmingai tvarkant žemę, kad pagarbos tarptautiniams susitarimams pagrindu būtų kovojama su klimato kaita, kartu apsaugant visuomenės sveikatą visais jos aspektais;

C.  kadangi didžiausi Sąjungos kritikai atkreipia dėmesį į jos siūlomų veiksmų ir jų įgyvendinimo nacionaliniu bei vietos lygmenimis atotrūkį ir kadangi JK išstojimas iš ES smarkiai paveiks Sąjungos finansavimą ateityje;

D.  kadangi, pasak Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), maisto paklausa pasaulyje iki 2050 m. išaugs 70 proc.; kadangi pagal naująją bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) būtina užtikrinti ūkininkavimo ekonominę pridėtinę vertę, gerinant jo produktyvumą mažesniais ištekliais ir skatinant sąžiningą konkurenciją bei sveiką aukštos kokybės maistą už priimtiną kainą; kadangi šie BŽŪP tikslai turi likti svarbiausiais Europos ateities elementais;

E.  kadangi lyčių lygybė yra pagrindinis ES ir jos valstybių narių tikslas; kadangi daugybę vaidmenų kaimo vietovėse atlikdamos moterys padeda palaikyti ūkių gyvybingumą ir kaimo bendruomenių dinamiką; kadangi pastangos užkirsti kelią kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimui siejamos su moterų ir jaunimo galimybėmis ir kadangi moterys kaimo vietovėse šiuo metu susiduria su įvairiais iššūkiais;

1.  akcentuoja BŽŪP, kuri būtų remiama gerai finansuojamo biudžeto lėšomis, svarbą; primena, kad BŽŪP itin svarbi Sąjungos istorijai; atkreipia dėmesį į fundamentalų jos vaidmenį užtikrinant kaimo regionų gyvybingumą ir saugų maisto tiekimą; pažymi, kad būsimoji BŽŪP reforma suteikia galimybę geriau įgyvendinti jos tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad BŽŪP yra viena seniausių politikos sričių ir kad ji turi likti viena svarbiausių ir labiausiai integruotų politikos sričių, taip pat kad pagal ją bus toliau prisidedama prie Europos ateities kūrimo užtikrinant didesnę integraciją, aplinkos išsaugojimą ir aprūpinimą maistu bei ES piliečių saugumą;

2.  pabrėžia, kad Europos ūkininkavimas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį aprūpinant planetą maistu ir užtikrinant darbo vietas 46 mln. žmonių; atkreipia dėmesį į iššūkius, susijusius su tarptautiniais prekybos susitarimais ir krizėmis; pažymi, kad ES teisėkūros veiksmais, skirtais kovoti su nesąžiningos prekybos praktika, siekiama užtikrinti tausesnę maisto produktų tiekimo grandinę, kuri būtų naudinga ūkininkams ir vartotojams;

3.  pažymi, kad žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai būdingas didelis potencialas aprūpinimo viešosiomis gėrybėmis požiūriu; pabrėžia, kad žemės ūkis ne tik atsako už maisto ir kitų pramonės šakų aprūpinimą žaliavomis ir produktais, bet ir daro didelę įtaką aplinkai bei kaimui; todėl mano, kad aplinkos kokybė ES labai priklauso nuo išteklių valdymo ir ūkių lygmeniu taikomos valdymo praktikos;

4.  pritaria ilgalaikiam tikslui pereiti prie ES žemės ūkio, kuris būtų orientuotas į rinką ir tvarus bei užtikrintų didesnį konkurencingumą ir mažesnes ūkininkų reikmes pajamų rėmimo požiūriu; ragina derinti BŽŪP su kitų sričių ES politika ir akcentuoja bendros biudžetinės drausmės būtinybę; pažymi, kad, kilus būtinybei padidinti biudžetą konkretiems prioritetams įgyvendinti, pirmiausia turėtų būti sumažintos kuriais nors kitais tikslais numatytos lėšos;

5.  pabrėžia, jog BŽŪP turi būti iš esmės supaprastinta, siekiant, kad tai būtų politika, pagal kurią didžiausias dėmesys būtų skiriamas rezultatams ir išdirbiui, o ne atitikčiai; mano, kad BŽŪP turi būti labiau orientuota į rinką, įskaitant mažesnę ūkininkų priklausomybę nuo viešosios paramos ir didesnį konkurencingumą sektoriuje;

6.  pažymi, jog auganti kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimo problema turi būti sprendžiama tikslinėmis priemonėmis ir ES politikos sinergija, kad būtų didinamas Europos žemės ūkio sektoriaus tvarumas ir taip atitinkamose vietovėse remiami bei skatinami jaunieji ūkininkai; primena, kad kartų atsinaujinimas yra iššūkis, su kuriuo ūkininkai susiduria ne vienoje valstybėje narėje;

7.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį išsaugant dirvožemio, vandens ir kitų gamtos išteklių būklę bei padėtį atlieka BŽŪP; pažymi, kad Europos žemės ūkio gamintojai yra įsipareigoję vadovautis gera aplinkos apsaugos praktika ir nustatytais kovos su klimato kaita tikslais;

8.  akcentuoja ekologinės gamybos ir geografinių nuorodų svarbą bei jų tarpusavio sąveiką, kuri naudinga tiek gamintojams, tiek vartotojams; primena, kad svarbi prieiga prie inovacijų ir teisingai veikianti maisto grandinė; ragina vieną naujosios BŽŪP ramstį skirti prioritetams, kuriais vadovaujantis būtų kuriamos darbo vietos ir užtikrinama aukščiausia ES žemės ūkio ir maisto produktų kokybė;

9.  pabrėžia, kad žemės ūkis atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį įgyvendinant Sąjungos prioritetus, susijusius su klimato kaitos poveikio švelninimu ir darnaus vystymosi skatinimu; primena, kad šiuo požiūriu būtinas tvirtas ir tinkamas žemės ūkiui skirtas biudžetas;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl augančių gamybos sąnaudų ir kainų svyravimo ES mažėja ūkių pajamos, o dėl to nukenčia ūkininkų gebėjimas palaikyti gamybą; atkreipia dėmesį į Europos ūkininkų išlaidas, kurios jiems tenka siekiant laikytis aukščiausių pasaulyje maisto saugos, aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės ir darbo standartų; pabrėžia, kad pagal BŽŪP ūkininkams turi būti skiriamos kompensacijos už visuomenės aprūpinimą viešosiomis gėrybėmis;

11.  pabrėžia, kad pagal ES kokybės sistemas, apimančias geografines nuorodas (saugomą kilmės vietos nuorodą, saugomą geografinę nuorodą ir garantuoto tradicinio gaminio nuorodą), nuo netinkamo naudojimo apsaugomi produktų pavadinimai, užtikrinamas didesnis jų pastebimumas, stiprinama jų vertė taikant tarptautinius susitarimus, didinamos ūkininkų pajamos ir skatinamas vartotojų pasitikėjimas; pabrėžia, kad naudojant Europos logotipą – kaip ir naudojant kilmę ar kokybę žyminčias sąvokas – užtikrinamas didesnis matomumas ir garantuojama eksportui skirtų žemės ūkio produktų kokybė;

12.  yra įsitikinęs, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ūkininkams, papildomų išlaidų patiriantiems dėl specifinių kliūčių, susijusių su didelės vertės natūraliomis gamtinėmis zonomis, pvz., kalnų vietovėmis, salomis, atokiausiais regionais ir kitomis vietovėmis, kuriose sąlygos ne tokios palankios; mano, kad dėl šių specifinių apribojimų šiems regionams gyvybiškai svarbus BŽŪP finansavimas, o bet koks sumažinimas labai neigiamai paveiktų nemažai žemės ūkio produktų; primygtinai ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti kokybės schemas, kad susiję gamintojai turėtų galimybę jas greitai taikyti;

13.  primena, kad 2015 m. Parlamentas pareiškė pritariantis geografinių nuorodų išplėtimui įtraukiant ne žemės ūkio produktus; mano, kad toks išplėtimas turėtų būti rimtai svarstomas diskutuojant apie Europos ateitį, kadangi čia esama potencialo paremti kaimo regionus suteikiant pridėtinę vertę tradiciniams produktams ir kuriant darbo vietas; skatina Komisiją nedelsti ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl geografinių nuorodų išplėtimo įtraukiant ne žemės ūkio produktus;

14.  atkreipia dėmesį į būtinybę daugiau investuoti į žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sistemas bei skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant skatinti inovacijas, padėti didinti tvarią gamybą ir rasti geresnių būdų tokioms problemas, kaip vandens trūkumas ir klimato kaita, spręsti;

15.  atkreipia dėmesį į Europos maisto ir skonių gausą bei turtingą Europos kulinarinę įvairovę; todėl pabrėžia, kad būtina išsaugoti Europos regionų ir vietos tradicinius produktus bei skonius naudojantis tokiomis BŽŪP priemonėmis, kaip paramos kaimo plėtrai programos;

16.  pabrėžia, kad, siekiant atremti daugybę iššūkių, su kuriais Sąjungai teks susidurti ateityje, svarbi gerai finansuojama ir reformuota BŽŪP; primena, kad, siekiant įveikti žemės ūkio krizes, pagal BŽŪP turi būti veiksmingiau remiami ūkininkai; pabrėžia būsimosios BŽŪP svarbą skatinant inovacijas, taip pat mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei primena, kad rengiant būsimąją programą „Europos horizontas“ turėtų būti atsižvelgiama į BŽŪP tikslus;

17.  atkreipia dėmesį į jaunųjų ūkininkų svarbą esamam ir būsimam Europos žemės ūkio konkurencingumui bei maisto produktų gamybos užtikrinimui; pabrėžia, kad žemės ūkis yra ne tik ekonominė veikla, bet ir svarbi tvarios ES dalis; akcentuoja jaunesniosios kartos svarbą Europos ateičiai;

18.  primena apie moterų vaidmenį kaimo vietovėse ir jų, kaip verslininkių ir darnaus vystymosi rėmėjų, indėlį; pabrėžia, kad būtina vystyti jų potencialą prisidėti prie tvaraus žemės ūkio ir kaimo vietovių atsparumo; todėl ragina labiau remti šeimos ūkius ir jaunuosius ūkininkus, taip pat skirti paramą, kad kaimo vietovėse būtų skatinamas užimtumas – ypač jaunųjų ūkininkų – žemės ūkyje srityje;

19.  atkreipia dėmesį į inovacijų ir mokslinių tyrimų – ypač augalų selekcijos ir selekcijos srityje – svarbą sudarant Sąjungai galimybes visapusiškai konkuruoti su likusiu pasauliu šioje srityje;

20.  pabrėžia, kad struktūrinė sanglaudos politika ir BŽŪP mažina atotrūkį tarp Sąjungos ir jos piliečių, nes skatinama integracija vietos lygmeniu ir užtikrinamas subalansuotas teritorinis vystymasis, ypač kaimo, periferinėse vietovėse ir vietovėse, kuruose sąlygos nėra palankios; todėl pabrėžia, kad įgyvendinant BŽŪP svarbu remti kaimo plėtrą ir ekologinį ūkininkavimą;

21.  atkreipia dėmesį į būtinybę išsaugoti žemės ūkio įvairovę ES ir pripažįsta, kad šviežiais ir vietoje pagamintais žemės ūkio produktais aprūpinamos vietos rinkos yra aplinkos požiūriu tausios bei remia susikūrusias žemės ūkio bendruomenes; ragina labiau skatinti trumpas tiekimo grandines;

22.  pabrėžia, kad BŽŪP padeda išsaugoti vietovių, kuriose sąlygos ne tokios palankios, įskaitant kalnuotas vietoves, gyvybingumą ir todėl atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užkertant kelią daugybės vietovių Europoje tuštėjimui ir gyventojų skaičiaus jose mažėjimui;

23.  pabrėžia, jog kaimo plėtra svarbi remiant daugiafunkcį žemės ūkį ir skatinant ūkininkų, vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės partnerystę bei papildomą verslo veiklą, siekiant, kad pajamos būtų gaunamos iš įvairios ekonominės veiklos;

24.  pabrėžia, kad, šiuo metu gyventojams keliantis iš kaimo į miestą, būtina BŽŪP priemonių ir sanglaudos politikos sąveika kaimo vietovių patrauklumui didinti;

25.  pabrėžia, kad BŽŪP susijusi ne tik su ūkininkavimu ir ūkininkais, bet ir su pagalba didesnėms kaimo bendruomenėms, kuriose vykdoma jų veikla, bei jų plėtra; pažymi, kad ES turėtų stiprinti savo kaimo plėtros politiką, pagal kurią ypatingas dėmesys būtų skiriamas įvairiausiems klausimams, pradedant parama startuoliams kaimo vietovėse ir galimybe naudotis plačiajuosčiu ryšiu, baigiant konkrečiais aplinkos apsaugos ir visuomeniniais iššūkiais, su kuriais susiduria kaimo gyventojai;

26.  pripažįsta nerimą keliančią bado problemą, dėl kurios kenčia mūsų planeta, todėl mano, kad ES turėtų siekti ugdyti atsparumą maisto krizėms bei taip užtikrinti pakankamą aprūpinimą visaverčiu maistu už prieinamą kainą ir indėlį siekiant, kad pasaulis nebadautų;

27.  pabrėžia, kad šiuo metu planuojamos paskatos, susijusios su tvariais energetiniais augalais, jokiu būdu neturėtų kelti grėsmės visuomenės aprūpinimui maistu;

28.  pabrėžia kaimo plėtros, įskaitant iniciatyvą LEADER, svarbą remiant daugiafunkcį žemės ūkį ir skatinant papildomą verslo veiklą bei galimybes, kad būtų generuojamos pajamos iš kaimo turizmo ir užtikrinamas bendruomenių remiamas žemės ūkis bei socialinių paslaugų teikimas kaimo vietovėse;

29.  ragina valstybes nares palengvinti geriausios praktikos mainus tarp Europos ūkininkų, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą ir Europos tapatybę.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

12.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

8

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, José Bové, Daniel Buda, Matt Carthy, Jacques Colombier, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Karine Gloanec Maurin, Martin Häusling, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Norbert Lins, Philippe Loiseau, Giulia Moi, Ulrike Müller, Maria Noichl, Marijana Petir, Maria Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Maria Gabriela Zoană, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Franc Bogovič, Maria Heubuch, Anthea McIntyre, Momchil Nekov, Hilde Vautmans, Miguel Viegas, Thomas Waitz

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

25

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Ulrike Müller, Hilde Vautmans

ECR

Anthea McIntyre

EFDD

Giulia Moi, Marco Zullo

NI

Diane Dodds

PPE

Franc Bogovič, Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Marijana Petir

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Paolo De Castro, Karine Gloanec Maurin, Momchil Nekov, Maria Noichl, Tibor Szanyi, Maria Gabriela Zoană

8

-

EFDD

John Stuart Agnew

GUE/NGL

Matt Carthy, Luke Ming Flanagan, Maria Lidia Senra Rodríguez, Miguel Viegas

VERTS/ALE

José Bové, Martin Häusling, Thomas Waitz

3

0

ALDE

Jan Huitema

ENF

Jacques Colombier, Philippe Loiseau

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


PRIEDAS. TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Danutai HÜBNER

Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkei

ASP 12E157

Briuselis

Tema:  Teisės reikalų komiteto nuomonė dėl diskusijų dėl Europos ateities padėties (2018/2094(INI))

Gerb. Pirmininke,

prieš vasaros atostogas Konstitucinių reikalų komiteto pranešėjas Ramon Jáuregui Atondo paragino komitetus pateikti savo nuomones dėl AFCO komiteto savo iniciatyva teikiamo ne teisėkūros pranešimo dėl diskusijų dėl Europos ateities padėties. Todėl savo 2018 m. liepos 9 d. posėdyje Teisės reikalų komiteto koordinatoriai nusprendė pateikti savo nuomonę laiško forma pagal Darbo tvarkos taisyklių 133 straipsnio 5 dalį, griežtai susitelkiant ties mūsų komiteto kompetencijomis. Nuomonės referentu buvau paskirtas aš.

Kaip referentas, norėčiau pažymėti, kad pritariu požiūriui, kuriuo AFCO pranešimo projekte vadovaujamasi siekiant apibendrinti diskusijų dėl Europos ateities klausimus ir pateikti įvairių krypčių, kuriomis Europos integracija gali pasukti rengiantis 2019 m. rinkimams, gaires bei paaiškinimą. Taigi esminis šios nuomonės tikslas yra ne apsispręsti dėl įvairių alternatyvų, o apibrėžti problemas, apibūdinti iššūkius ir išvardyti galimybes, kurių teks imtis įgyvendinant Europos politiką ir į kuriuos atkreipti dėmesį turės per ateinančius rinkimus išrinkti naujieji Parlamento nariai.

2018 m. rugsėjo 3 d. JURI komiteto posėdyje buvo surengtas keitimasis nuomonėmis dėl dokumento, ir, koordinatoriams pasikeitus nuomonėmis pagal rašytinę procedūrą, komiteto 2018 m. spalio 10 d. posėdyje 20 balsų (2 nariai nepritarė, susilaikiusiųjų nebuvo) buvo priimta toliau pateikiama nuomonė(1).

JURI komitetas ragina atsakingą AFCO komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, jog piliečiams turi būti aiškiai išdėstyti klausimai, susiję su subsidiarumo ir proporcingumo principais, siekiant parodyti, kad Europos Sąjunga dirba visų žmonių interesų labui ir kad sprendimai priimami žemiausiu įmanomu lygmeniu, dalyvaujant piliečiams; be to, pabrėžia, kad klausimai, susiję su subsidiarumo ir proporcingumo principais, yra bendra Sąjungos, jos valstybių narių ir visų institucijų, visais lygmenimis dirbančių rengiant ir įgyvendinant Sąjungos teisės aktus ir politiką, atsakomybė; ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl tolesnio subsidiarumo ir proporcingumo principų bei geresnio reglamentavimo įgyvendinant kasdienę Europos Sąjungos veiklą stiprinimo, kaip paskelbta 2018 m. darbo programoje;

2.  pabrėžia, jog norint, kad Sąjungos politika duotų rezultatų ir būtų puoselėjamas Sąjungos, valstybių narių ir piliečių tarpusavio pasitikėjimas, nepaprastai svarbus tinkamas ES teisės įgyvendinimas ir taikymas;

3.  akcentuoja būtinybę ypatingą dėmesį skirti ES administracinei teisei – tai pažymima ir Europos Parlamento 2016 m. birželio 9 d. rezoliucijoje, kurioje raginta sukurti atvirą, veiksmingą ir nepriklausomą Europos Sąjungos administraciją(2) ir po kurios buvo atliktas EPRS poveikio vertinimas ir surengtos viešos konsultacijos;

4.  akcentuoja bendradarbiavimo tarpinstituciniu lygmeniu svarbą, kartu gerbiant kiekvienos institucijos prerogatyvas, įtvirtintas Sutartyse, kurių nauja sistema buvo sukurta 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros, ir pabrėžia, kad supaprastinimas yra nuolat vykstanti veikla, kurios tikslas – užtikrinti, kad ES lygmens procesai ir procedūros būtų suprantamesnės, kad būtų atsižvelgta į visų susijusių suinteresuotųjų šalių nuomones, o galiausiai piliečiams būtų lengviau dalyvauti Europos Sąjungos darbe;

5.  pabrėžia, kad dėl didžiausių šiandienos visuotinių iššūkių – skaitmeninimas, automatizavimas, migracija, terorizmas ir klimato kaita – spaudimą toliau patirs Europos Sąjungos ir valstybių narių teismų sistemos; yra įsitikinęs, kad šiuos iššūkius gali atremti tik stipri Europos Sąjunga, kuri vadovautųsi inovatyviais sprendimais, o juos būtina rasti norint toliau derinti nacionalinius teisės aktus, stiprinti teisminį bendradarbiavimą, toliau įgyvendinti Sąjungos reformą laikantis galiojančiose Sutartyse numatytų apribojimų ir tęsti ES teisės taikymo stebėseną;

6.  mano, kad bet kokia ateities politika naujųjų technologijų srityje turi būti grindžiama etikos principais, pagal kuriuos didžiausias dėmesys būtų skiriamas žmogui ir žmogaus gyvybei.

Viliuosi, kad tai, kas išdėstyta aukščiau, bus naudingas indėlis į Konstitucinių reikalų rengiamą pranešimą.

Pagarbiai

Pavel Svoboda

(1)

Per galutinį balsavimą dalyvavo: Pavel Svoboda (pirmininkas ir nuomonės referentas), Jean-Marie Cavada, Mady Delvaux, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (pirmininko pavaduotojai), Max Andersson, Joëlle Bergeron, Kostas Chrysogonos, Geoffroy Didier, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Rosa Estaràs Ferragut, Enrico Gasbarra, Sajjad Karim, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Angelika Niebler, Virginie Rozière, József Szájer, Axel Voss, Tiemo Wölken, Francis Zammit Dimech, Tadeusz Zwiefka.

(2)

P8_TA(2016)0279


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

27.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Diane James, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Jo Leinen, Morten Messerschmidt, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, Helmut Scholz, György Schöpflin, Barbara Spinelli, Claudia Țapardel, Josep-Maria Terricabras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jasenko Selimovic, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Wajid Khan, Constanze Krehl


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

18

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jasenko Selimovic

PPE

Elmar Brok, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Markus Pieper, Paulo Rangel, György Schöpflin, Rainer Wieland

S&D

Ramón Jáuregui Atondo, Sylvia Yvonne Kaufmann, Wajid Khan, Constanze Krehl, Jo Leinen, Claudia Țapardel

VERTS/ALE

Pascal Durand, Josep Maria Terricabras

6

-

ECR

Morten Messerschmidt

EFDD

Fabio Massimo Castaldo

ENF

Gerolf Annemans

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

NI

Diane James

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. sausio 30 d.Teisinis pranešimas