Procedūra : 2018/0111(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0438/2018

Pateikti tekstai :

A8-0438/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 04/04/2019 - 6.20

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0352

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1572kWORD 146k
7.12.2018
PE 623.664v02-00 A8-0438/2018

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija)

(COM(2018)0234 – C8-0169/2018 – 2018/0111(COD))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Neoklis Sylikiotis

Nuomonės referentė (*):

Julia Reda, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

(*)  Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

(Išdėstymas nauja redakcija. Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnis

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 PRIEDAS: TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS. EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖS DARBO GRUPĖS NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija)

(COM(2018)0234 – C8-0169/2018 – 2018/0111(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0234),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0169),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 29 d. Teisės reikalų komiteto laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalį pateiktą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui,

–  atsižvelgdamas į toliau pateiktą preliminarų susitarimą, kurį patvirtino atsakingas komitetas pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, Komisijos prisiimtą įsipareigojimą perimti Parlamento poziciją, taip pat į 2018 m. lapkričio 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti tai pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0438/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB(3) buvo iš esmės keičiama. Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)  remdamasi Direktyvos 2003/98/EB 13 straipsniu, praėjus penkeriems metams nuo keitimo Direktyvos 2013/37/ES priėmimo Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą atliko direktyvos veikimo įvertinimą ir peržiūrą(4);

(3)  atsižvelgdama į konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir remdamasi poveikio vertinimo(5) rezultatais Komisija nusprendė, kad būtina imtis Sąjungos lygmens veiksmų, kurie padėtų pašalinti senas ir naujas kliūtis, trukdančias visoje Sąjungoje plačiai pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją ir viešosiomis lėšomis finansuojamą informaciją, atnaujinti teisinę sistemą pagal skaitmeninių technologijų pažangą ir toliau skatinti skaitmeninę inovaciją, visų pirma dirbtinio intelekto srityje;

(4)  esminiai teisinio teksto pakeitimai, kuriais siekiama Europos ekonomikos ir visuomenės labui visapusiškai išnaudoti viešojo sektoriaus informacijos potencialą, yra orientuoti į šiuos siekius: tinkamomis techninėmis priemonėmis tikruoju laiku užtikrinti prieigą prie dinaminių duomenų, didinti didelės vertės viešųjų duomenų tiekimą pakartotinai naudoti, be kita ko, iš valstybinių įmonių, taip pat iš privačių įmonių, jei duomenys gaunami teikiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, patenkančią į šios direktyvos taikymo sritį, mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų ir juos finansuojančių organizacijų, ir spręsti tokius klausimus kaip naujų formų išskirtinių susitarimų atsiradimas, principo mokestį apriboti ribinėmis sąnaudomis išimčių naudojimas ir šios direktyvos sąsajos su kai kuriomis susijusiomis teisinėmis priemonėmis, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/9/EB(6), 2003/4/EB ir 2007/2/EB(7) ir Reglamentą (ES) 2016/679;

(4a)  teisė susipažinti su informacija yra pagrindinė teisė. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje („Chartijoje“) numatoma, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, įskaitant teisę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas nekliudant valdžios institucijoms ir nepaisant valstybių sienų;

(4b)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje užtikrinama teisė į asmens duomenų apsaugą ir pažymima, kad tokie duomenys turi būti tvarkomi tinkamai ir konkrečiais tikslais bei sutikus atitinkamam asmeniui arba kitais įstatymu nustatytais teisėtais pagrindais ir kontrolę vykdant nepriklausomai institucijai;

(5)  Sutartis numato vidaus rinkos ir sistemos, užtikrinančios, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma, sukūrimą. Taisyklių ir praktikos valstybėse narėse, susijusių su viešojo sektoriaus informacijos naudojimu, derinimas padeda siekti šių tikslų;

(6)  valstybių narių viešasis sektorius renka, rengia, daugina ir platina įvairiausią daugelio veiklos sričių informaciją, pvz., socialinę, politinę, ekonominę, teisinę, geografijos, aplinkosaugos, orų, seismingumo, turizmo, verslo, patentų ir švietimo. Viešojo sektoriaus institucijų parengti vykdomojo, teisėkūros ar teisminio pobūdžio dokumentai sudaro gausų, įvairų ir vertingą išteklių fondą, kuris gali būti naudingas visuomenei. Teikiant šią informaciją visuotinai naudojama elektronine forma piliečiams ir verslo įmonėms suteikiama naujų būdų ją naudoti ir kurti naujus inovacinius produktus ir paslaugas. Valstybės narės ir viešojo sektoriaus institucijos, užtikrindamos, kad duomenys būtų lengvai prieinami pakartotiniam naudojimui, turėtų galėti naudotis finansine parama iš Skaitmeninės Europos programos arba atitinkamų Sąjungos fondų ir programų, kuriomis siekiama skaitmeninti Europą, ir ją gauti ir plačiai naudoti skaitmenines technologijas arba skaitmeninę viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų transformaciją;

(6a)  viešojo sektoriaus informacija yra ypatingas duomenų šaltinis, kuris gali padėti pagerinti bendrąją rinką ir plėtoti naujas prietaikas vartotojams ir verslui. Išmanus duomenų naudojimas, įskaitant jų tvarkymą pasitelkiant dirbtinio intelekto prietaikas, gali daryti transformacijos poveikį visiems ekonomikos sektoriams;

(7)  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo nustatytos būtiniausios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas valstybių narių viešojo sektoriaus institucijų , įskaitant vykdomąsias, teisėkūros ir teismines institucijas, turimų dokumentų pakartotinis naudojimas, ir tą naudojimą lengvinančios praktinės priemonės. Nuo tada, kai buvo patvirtintos pirmosios viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo taisyklės, duomenų, įskaitant viešuosius duomenis, kiekis pasaulyje padidėjo eksponentiškai, be to, kuriami ir kaupiami naujų rūšių duomenys. Kartu vyksta nuolatinė technologijų, tokių kaip kompiuterio mokymasis, dirbtinis intelektas ir daiktų internetas, evoliucija duomenų analizės, panaudojimo ir tvarkymo srityse. Dėl tokios sparčios technologijų raidos tapo įmanoma kurti naujas paslaugas ir naujus pritaikymo būdus, paremtus duomenų naudojimu, kaupimu ir derinimu. Atsižvelgiant į sparčias permainas, 2003 m. patvirtintos ir 2013 m. iš dalies pakeistos taisyklės nebetinka, todėl gali būti prarandamos ekonominės ir socialinės galimybės, kurias atvertų viešųjų duomenų pakartotinis naudojimas;

(8)  perėjimas prie duomenimis grindžiamos visuomenės naudojant iš įvairių sričių ir veiklos gaunamus duomenis turi įtakos kiekvieno Bendrijos piliečio gyvenimui, be kita ko, sudarydamas sąlygas naudotis naujais informacijos prieigos ir gavimo būdais;

(9)  skaitmeninis turinys šioje raidoje vaidina svarbų vaidmenį. Turinio kūrimas pastaraisiais metais davė postūmį greitai kurtis darbo vietoms ir ši tendencija išlieka. Daugumą šių darbo vietų sukuria novatoriškos pradedančiosios arba mažosios ir vidutinės įmonės;

(10)  vienas iš pagrindinių vidaus rinkos sukūrimo tikslų yra sukurti sąlygas, skatinančias tam tikrų paslaugų ir produktų plėtojimą valstybėse narėse ir Sąjungos mastu. Viešojo sektoriaus informacija arba informacija, surinkta, pagaminta, atgaminta ir išplatinta vykdant viešojo sektoriaus užduotį arba visuotinės svarbos paslaugą, yra svarbi pirminė medžiaga skaitmeninio turinio produktams bei paslaugoms ir taps netgi dar svarbesniu turinio šaltiniu pažangių skaitmeninių technologijų, pvz., dirbtinio intelekto, paskirstytojo registro technologijų ir daiktų interneto, plėtojimui. Išmanus duomenų naudojamas, įskaitant jų tvarkymą pasitelkiant dirbtinį intelektą, gali daryti transformacinį poveikį visiems ekonomikos sektoriams. Plati tarptautinė geografinė aprėptis taip pat bus svarbus veiksnys šiame kontekste. Plačios galimybės pakartotinai panaudoti tokią informaciją turėtų, inter alia, sudaryti palankias sąlygas visoms Europos bendrovėms, įskaitant labai mažas įmones ir MVĮ, taip pat pilietinei visuomenei išnaudoti jos potencialą ir prisidėti prie ekonominės plėtros ir kokybiškų darbo vietų kūrimo bei apsaugos, visų pirma vietos bendruomenių labui, ir prie svarbių visuomeninių tikslų, pvz., atskaitomybės ir skaidrumo;

(11)  leidus pakartotinai naudotis viešojo sektoriaus institucijos saugomais dokumentais, kuriama pridėtinė vertė pakartotiniams naudotojams, galutiniams naudotojams ir plačiajai visuomenei apskritai, taip pat daugeliu atvejų – ir pačiai viešajai institucijai, nes didinamas skaidrumas ir atskaitomybė bei gaunama atsiliepimų iš pakartotinių ir galutinių naudotojų, todėl atitinkama viešojo sektoriaus institucija, remdamasi tais atsiliepimais, gali gerinti renkamos informacijos kokybę ir vykdyti savo viešąsias užduotis. Pasitelkiant naujų technologijų raidą, duomenų, surinktų ir išplatintų vykdant viešąsias užduotis, sklaida gali padėti užtikrinti, kad vartotojams būtų pateikta autentiška informacija;

(12)  Valstybėse narėse yra dideli taisyklių ir praktikos, susijusios su viešojo sektoriaus informacijos išteklių naudojimu, skirtumai, kurie sudaro kliūtis šio pagrindinio dokumentų ištekliaus visaverčiam ekonominiam potencialui atskleisti. Praktika viešojo sektoriaus institucijose naudojant viešojo sektoriaus informaciją valstybėse narėse ir toliau skiriasi. Į tai turėtų būti atsižvelgiama. Dėl to turėtų būti imamasi minimalaus nacionalinių viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio naudojimo taisyklių ir praktikų derinimo tais atvejais, kai nacionalinių teisės aktų ir praktikų skirtumai arba aiškumo stygius trukdo sklandžiai funkcionuoti vidaus rinkai ir tinkamai informacinės visuomenės raidai Bendrijoje;

(13)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi integruotojo ir standartizuotojo atvirumo principu rengiant duomenis, susijusius su visais dokumentais, patenkančiais į šios direktyvos taikymo sritį, sykiu užtikrinant pastovų viešojo intereso tikslų, pvz., viešojo saugumo lygį, įskaitant atvejus, kai tai yra su ypatingos svarbos infrastruktūra susijusi neskelbtina informacija; taip pat užtikrinant asmens duomenų apsaugą, įskaitant atvejus, kai atitinkamame duomenų rinkinyje esama informacija nekelia pavojaus, jog bus identifikuotas fizinis asmuo, tačiau, jei ji derinama su kita turima informacija, tokia rizika galėtų kilti. Atvirųjų duomenų politika, kuria užtikrinami randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir galimybės naudoti pakartotinai principai (angl. FAIR) ir skatinamas platus viešojo sektoriaus informacijos prieinamumas ir pakartotinis naudojimas privačiais ir komerciniais tikslais, taikant tik būtiniausius teisinius, techninius arba finansinius apribojimus arba visai jų netaikant, ir kuria skatinamas informacijos judėjimas, skirtas ne tik ekonominės veiklos vykdytojams, bet visų pirma piliečiams, gali būti labai svarbi užtikrinant skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę, skatinant visuomenės dalyvavimą ir suteikiant postūmį naujų paslaugų, paremtų naujoviškais tokios informacijos derinimo arba naudojimo metodais, plėtrai bei ją skatinant. Siekiant gauti kuo daugiau naudos, turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis šaltiniais ir kintančiais duomenimis. Todėl sąveikumas, atvirieji standartai ir atvirieji duomenys turėtų būti įgyvendinami kiekvienos valstybės narės administracijos lygmeniu. Tuo pat metu Komisija turėtų sudaryti palankesnes valstybių narių bendradarbiavimo sąlygas ir remti sąveikių elektroninių sprendimų, kurie leis teikti efektyvesnes ir saugesnes viešąsias paslaugas, kūrimą, bandymus, įdiegimą ir panaudojimą;

(14)  be to, nesant minimalaus suderinimo Bendrijos lygmeniu, teisės aktų leidyba nacionaliniu lygmeniu, kuri jau pradėta daugelyje valstybių narių siekiant reaguoti į technologijų iššūkius, galėtų netgi sukelti dar didesnius skirtumus. Tokių teisės aktų skirtumai ir neapibrėžtumas taps dar reikšmingesni tolesnėje informacinės visuomenės raidoje, o ji vis labiau naudojasi informacija, peržengdama valstybių sienas;

(15)  valstybės narės yra nustačiusios pakartotinio naudojimo politiką pagal Direktyvą 2003/98/EB ir kai kurios iš jų priima plataus užmojo atvirųjų duomenų metodus, siekdamos piliečiams ir bendrovėms supaprastinti prieinamų viešųjų duomenų pakartotinį naudojimą labiau nei privaloma pagal tą direktyvą. Kad įvairių valstybių narių skirtingos taisyklės netrukdytų kurti tarpvalstybinę produktų ir paslaugų pasiūlą ir siekiant sudaryti sąlygas panašių viešųjų duomenų rinkinių pakartotiniam naudojimui jais grindžiamoms Europos masto reikmėms, būtina minimaliai suderinti tai, kokie viešieji duomenys turi būti prieinami pakartotiniam naudojimui informacijos vidaus rinkoje, atsižvelgiant į atitinkamą prieigos tvarką. Šiuos minimaliuosius reikalavimus viršijančios Sąjungos ir nacionalinės teisės, visų pirma sektorinių teisės aktų, nuostatos, turėtų būti taikomos ir toliau. Nuostatų, kurios viršija šia direktyva nustatytą minimalų suderinimo lygį, pavyzdžiais galėtų būti už 6 straipsnyje nustatytas ribas žemesnės leidžiamų pakartotinio naudojimo mokesčių ribos arba už 8 straipsnyje nurodytas sąlygas švelnesnės licencijavimo sąlygos. Visų pirma ši direktyva turėtų nedaryti poveikio ja nustatytą minimalų suderinimo lygį viršijančioms nuostatoms, išdėstytoms Komisijos deleguotuosiuose reglamentuose, priimtuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos;

(16)  bendras reikalavimų, reglamentuojančių pakartotinį viešojo sektoriaus dokumentų naudojimą, pamatas yra reikalingas norint užtikrinti sąžiningas, proporcingas ir nediskriminuojančias tokios informacijos pakartotinio naudojimo sąlygas. Viešojo sektoriaus institucijos renka, rengia, daugina ir platina dokumentus, kad atliktų savo visuomenines užduotis. Tokių dokumentų naudojimas dėl kitų priežasčių jau yra pakartotinis naudojimas. Valstybių narių politika gali siekti daugiau negu šioje direktyvoje nustatyti minimalūs standartai, šitaip leisdama platesnį pakartotinį naudojimą;

(17)  ši direktyva turėtų būti taikoma tiems dokumentams, kurių teikimas įtrauktas į atitinkamų viešojo sektoriaus institucijų viešąsias užduotis, kaip apibrėžta valstybių narių įstatymais ar kitais privalomais teisės aktais. Nesant tokių taisyklių, viešosios užduotys turėtų būti apibrėžtos pagal bendrą valstybių narių administracinę praktiką, su sąlyga, kad viešųjų funkcijų taikymo sritis skaidri ir jai taikoma peržiūra. Viešosios užduotys galėtų būti apibrėžiamos bendrai arba konkrečiai kiekvienos viešojo sektoriaus institucijos atveju;

(18)  ši direktyva turėtų būti taikoma dokumentams, kurie padaromi prieinamais pakartotiniam naudojimui, kai viešojo sektoriaus institucijos licencijuoja, parduoda, platina informaciją, ja keičiasi ar ją skelbia. Siekiant išvengti kryžminių subsidijų, pakartotinis naudojimas turėtų apimti tolesnį dokumentų naudojimą pačioje organizacijoje veiklai, kuri nepriklauso viešųjų užduočių sričiai. Viešųjų užduočių sričiai nepriklausančią veiklą paprastai sudaro tiekimas dokumentų, kurie yra rengiami ir už kuriuos imamas mokestis išimtinai komerciniu pagrindu ir konkuruojant su kitais rinkos dalyviais;

(19)  šia direktyva jokiu būdu negali būti ribojamas ar neigiamai paveikiamas valdžios institucijų ir kitų viešojo sektoriaus institucijų užduočių, nustatytų įstatymais, vykdymas. Ja taip pat nenustatomos prieigos teisės. Šį sprendimą priima valstybės narės savo nuožiūra. Šia direktyva valstybėms narėms nustatoma pareiga užtikrinti, kad visus dokumentus būtų galima pakartotinai naudoti, nedarant poveikio šioje direktyvoje nustatytoms išimtims, tokioms kaip asmens duomenų apsauga, suteikiant valstybėms narėms galimybę apriboti arba uždrausti prieigą prie tam tikrų dokumentų. Direktyva remiasi esama prieigos tvarka valstybėse narėse ir nekeičia nacionalinių prieigos prie dokumentų taisyklių. Ji netaikoma tiems atvejams, kuriais piliečiai ar bendrovės pagal atitinkamą prieigos tvarką gali gauti dokumentą tik tuo atveju, jei jie gali įrodyti konkretų interesą. Sąjungos lygmeniu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 (teisė į gerą administravimą) ir 42 straipsniai pripažįsta kiekvieno Sąjungos piliečio ir kiekvieno fizinio ar juridinio asmens, gyvenančio ar turinčio registruotą būstinę valstybėje narėje, teisę susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Viešojo sektoriaus institucijos turėtų būti skatinamos leisti pakartotinai naudoti visus savo turimus dokumentus. Viešojo sektoriaus institucijos turėtų remti ir skatinti dokumentų, įskaitant oficialių teisės aktų leidybos ir administracinio pobūdžio tekstus, pakartotinį naudojimą tais atvejais, kai jos turi teisę tokį naudojimą leisti;

(20)  teikti visuotinės svarbos paslaugas valstybės narės dažnai patiki viešajam sektoriui nepriklausantiems subjektams, tačiau kartu užtikrina griežtą tų subjektų kontrolę. Tuo pat metu Direktyvos 2003/98/EB nuostatos taikomos tik viešojo sektoriaus institucijų turimiems dokumentams, o valstybinės įmonės į jos taikymo sritį nepatenka. Dėl šios priežasties dokumentai, rengiami teikiant bendrojo intereso paslaugas įvairiose srityse, visų pirma komunalinių paslaugų sektoriuose, yra mažai prieinami pakartotinai naudoti. Tai taip pat smarkiai mažina galimybes kurti tarpvalstybines paslaugas, grindžiamas dokumentais, kuriais disponuoja bendrojo intereso paslaugas teikiančios valstybinės įmonės. Pakartotinis duomenų naudojimas gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir visuomenės dalyvavimą;

(21)  Todėl Direktyva 2003/98/EB turėtų būti iš dalies pakeista siekiant užtikrinti, kad jos nuostatos būtų taikomos pakartotinai naudojant dokumentus, kuriuos visuotinės svarbos paslaugų tikslais parengė valstybinės įmonės ir privačios įmonės, patenkančios į šios direktyvos taikymo sritį, kurios vykdo kurią nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES(8) 8–14 straipsniuose nurodytą veiklą, taip pat valstybinės ir privačios įmonės, patenkančios į šios direktyvos taikymo sritį, kurios veiklą vykdo kaip viešųjų paslaugų operatoriai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų 2 straipsnyje, valstybinės įmonės ir privačios įmonės, patenkančios į šios direktyvos taikymo sritį, kurios veiklą vykdo kaip pareigą teikti viešąsias paslaugas vykdantys oro vežėjai pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnį, ir valstybinės įmonės ir privačios įmonės, patenkančios į šios direktyvos taikymo sritį, kurios veiklą vykdo kaip visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus vykdantys Bendrijos laivų savininkai pagal 1992 m. gruodžio 7 d. Reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), 4 straipsnį;

(21a)  ši direktyva neturėtų būti taikoma dokumentams, susijusiems su visuotinės svarbos paslaugų teikimu; ši direktyva taip pat neturėtų būti taikoma, kai tiesioginiai valstybės įmonių konkurentai pakartotinai naudoja dokumentus, parengtus vykdant veiklos rūšis, kurias tiesiogiai veikia konkurencija, ir kurioms netaikomos viešųjų pirkimų taisyklės pagal Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnį, tol, kol įvykdytos tame straipsnyje nustatytos sąlygos;

(21b)  dėl to, kad jų veikla yra ypatingos svarbos, ir dėl saugumo ir pranešimo reikalavimų ši direktyva taip pat neturėtų būti taikoma dokumentams, prieiga prie kurių neleidžiama arba ribojama užtikrinant tinklų ir informacinių sistemų saugumo apsaugą pagal Direktyvos (ES) 2016/1148 nuostatas arba pagal taisykles dėl ypatingos svarbos infrastruktūros operatorių, įskaitant esminių paslaugų operatorius, apibrėžtus Direktyvoje 2008/114/EC;

(22)  į šią direktyvą nereikėtų įtraukti pareigos leisti pakartotinai naudoti valstybinių įmonių arba privačių įmonių, jei jos patenka į šios direktyvos taikymo sritį, rengiamus dokumentus. Teisė spręsti, ar leisti pakartotinai naudoti kai kuriuos arba visus dokumentus, priklausančius šios direktyvos taikymo sričiai, turėtų būti palikta pačioms valstybinėms įmonėms arba, atitinkamais atvejais, privačioms įmonėms. Valstybinė įmonė arba, atitinkamais atvejais, privati įmonė gali imtis vykdyti atitinkamas šios direktyvos III ir IV skyriuose nustatytas pareigas, visų pirma susijusias su forma, mokesčiu, skaidrumo užtikrinimu, licencijomis, nediskriminavimo reikalavimu ir išskirtinių susitarimų draudimu, tik nusprendusi leisti dokumentą pakartotinai naudoti. Tačiau valstybinės įmonės arba, atitinkamais atvejais, privačios įmonės neprivalo laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų, kaip antai prašymų tvarkymo taisyklių;

(23)  mokslinių tyrimų duomenis, kurių kiekis eksponentiškai auga, būtų galima pakartotinai naudoti ne tik mokslininkų bendruomenės reikmėms. Siekiant veiksmingai ir kompleksiškai įveikti didėjančius visuomeninius uždavinius, tapo labai svarbu ir neatidėliotina turėti galimybę įvairiuose sektoriuose ir srityse prieiti prie įvairių šaltinių duomenų, juos derinti tarpusavyje ir pakartotinai naudoti. Mokslinių tyrimų duomenys apima statistinius duomenis, praktiškai atliekamų eksperimentų, matavimų, stebėjimų rezultatus, tyrimų išvadas, pokalbių įrašus ir vaizdo medžiagą. Jiems taip pat priklauso metaduomenys, specifikacijos ir kiti skaitmeniniai objektai. Moksliniai duomenys skiriasi nuo mokslinių straipsnių, kuriuose pristatomos ir vertinamos mokslinių tyrimų išvados. Daugelį metų atvira prieiga prie viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų ir galimybė juos pakartotinai naudoti buvo suteikiama pagal specialias politikos iniciatyvas. Atvirosios prieigos politika visų pirma siekiama mokslininkams ir plačiajai visuomenei užtikrinti prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų kuo ankstesniame platinimo proceso etape ir suteikti galimybę tuos duomenis naudoti ir pakartotinai naudoti. Atviroji prieiga padeda didinti kokybę, mažinti nereikalingą mokslinių tyrimų dubliavimą, spartinti mokslo pažangą, kovoti su sukčiavimu mokslo srityje ir gali apskritai skatinti ekonomikos augimą ir inovacijų kūrimą. Standartinei mokslo praktikai jau priskiriama ne tik atviroji prieiga, jai netrukus priklausys ir duomenų tvarkymo planavimas, kuris padeda užtikrinti, kad duomenys būtų nesunkiai randami, prieinami, sąveikūs ir galimi pakartotinai naudoti (vadinamieji FAIR principai), taip pat ir nuolatinis duomenų valdymo planų teikimas, kurį reikia toliau skatinti;

(24)  dėl pirmiau išdėstytų priežasčių valstybėms narėms turėtų būti nustatyta pareiga viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatams taikyti atvirosios prieigos politiką ir užtikrinti, kad tą politiką įgyvendintų visos mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos ir juos finansuojančios organizacijos. Atvirosios prieigos politikoje paprastai numatomos ir įvairios išimtys, leidžiančios nesilaikyti reikalavimo užtikrinti atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų. 2012 m. liepos 17 d. Komisija priėmė ir 2018 m. balandžio 25 d. atnaujino Rekomendaciją dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo(9), kurioje, be kita ko, aprašomi atitinkami atvirosios prieigos politikos elementai. Be to, reikėtų patobulinti sąlygas, pagal kurias gali būti pakartotinai naudojami tam tikri mokslinių tyrimų rezultatai. Dėl šios priežasties kai kurių šia direktyva nustatytų pareigų taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant į ją mokslinių tyrimų duomenis, gaunamus vykdant mokslinių tyrimų veiklą, subsidijuojamą viešosiomis lėšomis arba bendrai finansuojamą viešojo ir privačiojo sektorių subjektų. Taigi viešosiomis lėšomis finansuojami mokslinių tyrimų duomenys turėtų būti atviri automatiškai. Tačiau šiuo tikslu reikėtų atidžiai atsižvelgti į opius klausimus, susijusius su privatumu, asmens duomenų apsauga, prekybos paslaptimis, nacionaliniu saugumu ir teisėtais komerciniais interesais, taip pat su trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teisėmis, laikantis principo „kiek įmanoma, atviri, bet kiek būtina, uždari“, siekiant skatinti duomenų valdymą kaip esminę mokslinių tyrimų dalį. Kai prieiga ribojama, visuomenei turėtų būti pranešamos šio apribojimo pakartotinai naudoti duomenis priežastys. Siekiant išvengti administracinės naštos šios pareigos turėtų būti taikomos tik dėl tų mokslinių tyrimų duomenų, prie kurių mokslininkai jau suteikė viešą prieigą. Kitų tipų dokumentams, kuriais disponuoja mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos ir juos finansuojančios organizacijos, ši direktyva ir toliau turėtų būti netaikoma;

(25)  sąvokų „viešojo sektoriaus institucija“ ir „viešosios teisės reglamentuojama įstaiga“ apibrėžimai yra paimti iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES(10);

(26)  Ši direktyva nustato labai bendrą termino „dokumentas“ apibrėžimą. Jis apima bet kokį aktų, faktų ar informacijos ir bet kokios tokių aktų, faktų ar informacijos kompiliacijos pateikimą bet kuriais būdais (raštu ant popieriaus arba laikomą elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašą). Sąvokos „dokumentas“ apibrėžimu nesiekiama aprėpti kompiuterinių programų;

(27)  viešojo sektoriaus institucijos vis aktyviau suteikia galimybę pakartotinai naudoti savo dokumentus, naudodamos atviruosius formatus, kurie yra kompiuterio skaitomi, ir formatus, kuriais užtikrinamas sąveikumas, pakartotinis naudojimas ir prieinamumas. Dokumentus pakartotinai naudoti turėtų būti leidžiama ir tada, kai pakartotinis naudotojas pateikia prašymą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos praktinio pobūdžio priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų galima efektyviai pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją, ir aiškiai nurodyti, kur tokius dokumentus galima rasti. Terminas duoti atsakymą į pakartotinio naudojimo prašymus turėtų būti pagrįstas ir atitikti lygiavertį terminą prašymams susipažinti su dokumentu pagal atitinkamus prieigos režimus. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas švietimo įstaigoms, mokslinius tyrimus atliekančioms organizacijoms ir juos finansuojančioms organizacijoms. Pagrįsti terminai visoje Sąjungoje skatins kurti naujus bendrus sudėtinius informacijos produktus ir paslaugas visos Europos mastu. Tai itin svarbu dinaminiams duomenims (įskaitant aplinkos duomenis, eismo duomenis, palydovinius duomenis, orų duomenis), kurių ekonominė vertė priklauso nuo neatidėliotino informacijos prieinamumo ir nuolatinio atnaujinimo. Todėl prieiga prie dinaminių duomenų turėtų būti nedelsiant suteikiama iš karto po jų surinkimo, per programų sąsają (API), siekiant sudaryti sąlygas kurti tokiais duomenimis grindžiamas interneto, mobiliojo ryšio ir debesijos taikomąsias programas. Kai dėl techninių ar finansinių kliūčių to padaryti neįmanoma, viešojo sektoriaus institucijos turėtų suteikti prieigą prie tų dokumentų per tokį laikotarpį, kad būtų galima išnaudoti jų visą ekonominį potencialą. Reikėtų imtis konkrečių priemonių, kad būtų panaikinti atitinkami techniniai ir finansiniai apribojimai. Jei naudojama licencija, savalaikis dokumentų prieinamumas gali būti viena iš licencijos sąlygų.

(28)  norint gauti prieigą prie duomenų, kuriuos leista pakartotinai naudoti pagal šią direktyvą, būtų naudinga užtikrinti prieigą prie dinaminių duomenų naudojant tinkamai parengtas programų sąsajas. Programų sąsaja apibūdina, kokios rūšies duomenų paiešką galima atlikti, kaip tai padaryti ir kokia forma jie bus gauti. Programų sąsajos turėtų būti paremtos aiškia technine dokumentacija, kuri turi būti išsami ir prieinama internete. Turėtų būti taikomi Europoje arba tarptautiniu mastu pripažinti standartai arba kiti plačiai naudojami protokolai ir, kai taikytina, turėtų būti naudojami tarptautiniai duomenų rinkinių standartai. Programų sąsajų sudėtingumas gali būti įvairių lygių – tai gali būti tiesiog nuoroda į duomenų bazę konkretiems duomenų rinkiniams išrinkti, struktūrinė saityno sąsaja arba sudėtingesnės struktūros. Duomenų pakartotinis naudojimas ir dalijimasis jais tinkamai naudojant programų sąsajas turi bendrosios vertės – tai padės kūrėjams ir pradedančiosioms įmonėms kurti naujas paslaugas ir produktus. Tai taip pat labai svarbu kuriant vertingas skaitmenines ekosistemas tokiems duomenų ištekliams, kurių teikiamų galimybių duomenų savininkai neišnaudoja. Programų sąsajų kūrimas ir naudojimas turi būti grindžiami keliais principais – stabilumo, patikimumo, prieinamumo, veiksmingumo, priežiūros visą gyvavimo ciklą, naudojimo ir standartų vienodumo, patogumo naudoti ir galiausiai saugumo. Galimybę pakartotinai naudoti dinaminius duomenis, kurie yra dažnai atnaujinami (neretai ir tikruoju laiku) duomenys, viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės turėtų suteikti iš karto po jų surinkimo naudodamos tinkamas programų sąsajas, kurios turėtų atitikti FAIR principus. Viešojo sektoriaus institucijos gali gauti veiksmingą paramą, kad galėtų užtikrinti tinkamą jų teikiamų paslaugų lygį;

(29)  pakartotinio naudojimo galimybės gali būti gerinamos ribojant būtinumą rašytinius dokumentus keisti skaitmeniniais arba sudaryti skaitmenines rinkmenas, kad jie būtų tarpusavyje suderinami. Dėl to viešojo sektoriaus institucijos turėtų leisti naudotis dokumentais bet kuria parengtine forma ar kalba elektroninėmis priemonėmis tais atvejais, kai įmanoma ir tikslinga. Viešojo sektoriaus institucijos turėtų palankiai žiūrėti į prašymus dėl ištraukų iš esamų dokumentų, kai norint patenkinti tokį prašymą tereikia atlikti paprastą veiksmą. Tačiau viešojo sektoriaus institucijos neprivalėtų teikti ištraukos iš dokumento tais atvejais, kai tai susiję su neproporcingai didelėmis pastangomis. Siekdamos sudaryti palankias sąlygas pakartotiniam naudojimui, viešojo sektoriaus institucijos turėtų daryti savo pačių dokumentus prieinamus tokia forma, kuri kiek įmanoma ir tikslinga nepriklausytų nuo specialios programinės įrangos naudojimo, viešojo sektoriaus institucijos turėtų atsižvelgti į neįgaliesiems prieinamas galimybes pakartotinai naudoti dokumentus ir į galimybes dokumentus naudoti neįgaliųjų reikmėms ir turėtų teikti informaciją prieinama forma;

(30)  siekdamos supaprastinti pakartotinį naudojimą, viešojo sektoriaus institucijos, jei įmanoma ir tinkama, turėtų leisti naudoti dokumentus, įskaitant skelbiamus svetainėse, pateikdamos juos atviruoju ir kompiuterio skaitomu formatu kartu su jų didžiausio įmanomo tikslumo ir išsamumo metaduomenimis taip, kad būtų užtikrintas sąveikumas, pavyzdžiui, tvarkydamos juos pagal principus, kuriais grindžiami suderinamumo ir naudojamumo reikalavimai, taikomi erdvinei informacijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB(11);

(31)  kompiuterio skaitomo formato dokumentu turėtų būti laikomas dokumentas, turintis tokią rinkmenos formato struktūrą, kuri leistų kompiuterinėms programoms jį lengvai nustatyti, atpažinti ir technologiniu požiūriu neutraliu būdu išskirti iš jo konkrečius duomenis. Kompiuterio skaitomo formato rinkmenose užkoduoti duomenys turėtų būti laikomi kompiuterio skaitomais duomenimis. Kompiuterio skaitomi formatai gali būti atvirieji arba nuosavybiniai; jie gali būti oficialūs standartai arba ne. Kompiuterio skaitomo formato dokumentais neturėtų būti laikomi dokumentai, užkoduoti naudojant tokį rinkmenos formatą, kuris riboja automatinį tvarkymą, nes iš jų duomenų negalima išskirti arba tai sunku padaryti. Kai įmanoma ir tinkama, valstybės narės turėtų skatinti naudoti atviruosius kompiuterio skaitomus formatus. Rengiant pakartotinio duomenų naudojimo techninę metodiką turėtų būti atsižvelgiama į programos ISA2 sukurtus sprendimus;

(32)  mokesčiai už dokumentų pakartotinį naudojimą labai trukdo pradedančiosioms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms patekti į rinką. Todėl galimybė pakartotinai naudoti dokumentus turėtų būti suteikiama nemokamai ir, kai mokesčiai yra būtini, jie iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų. Išimtiniais atvejais reikėtų atsižvelgti į tai, kad neturėtų būti trikdoma įprastinė veikla viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį savo sąnaudų, patiriamų atliekant viešąsias užduotis. Taip pat turėtų būti pripažintas valstybinių įmonių vaidmuo konkurencingoje ekonominėje aplinkoje. Todėl tokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo, platinimo ir priežiūros sąnaudų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Atitinkamais atvejais į reikalavimus atitinkančias sąnaudas turėtų būti įtraukiamos ir asmens duomenų arba neskelbtinos komercinės informacijos anoniminimo sąnaudos. Reikalavimas, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešosios užduoties vykdymu arba su valstybinėms įmonėms patikėtų visuotinės svarbos paslaugų aprėptimi, nebūtinai turi būti teisinis, o gali būti nustatytas, pvz., pagal valstybėse narėse taikomą administracinę praktiką. Valstybės narės turėtų atlikti reguliarią tokio reikalavimo peržiūrą;

(32a)  investicijų grąža gali būti suprantama kaip papildoma ribinių sąnaudų procentinė dalis, suteikianti galimybę padengti kapitalo sąnaudas ir įtraukti tikrąją grąžos normą. Kadangi kapitalo sąnaudos yra glaudžiai susijusios su kredito įstaigų taikomomis palūkanų normomis, kurios pačios grindžiamos ECB fiksuotąja palūkanų norma, taikoma pagrindinėms refinansavimo operacijoms, neturėtų būti tikimąsi, kad pagrįsta investicijų grąža galėtų būti 5 proc. didesnė nei ECB taikoma fiksuotoji palūkanų norma;

(33)  bibliotekoms, muziejams ir archyvams taip pat turėtų būti leista taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį, kad nebūtų trikdoma įprastinė jų veikla. Tokių viešojo sektoriaus institucijų atveju bendros pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo, platinimo, priežiūros, išsaugojimo ir atsiskaitymo už teises sąnaudų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Atitinkamais atvejais į reikalavimus atitinkančias sąnaudas turėtų būti įtraukiamos ir asmens duomenų arba neskelbtinos komercinės informacijos anoniminimo sąnaudos. Bibliotekų, muziejų ir archyvų atveju, atsižvelgiant į jų ypatumus, apskaičiuojant pagrįstą investicijų grąžą būtų galima atsižvelgti į privačiojo sektoriaus mokesčius, imamus už leidimą pakartotinai naudoti identiškus ar panašius dokumentus. Tokie už ribines sąnaudas didesni mokesčiai turi būti nustatyti remiantis skaidriais, atsekamais ir patikrinamais kriterijais;

(34)  šioje direktyvoje nustatytomis didžiausiomis mokesčio ribomis nedaromas poveikis valstybių narių teisei taikyti mažesnį mokestį ar apskritai jo netaikyti;

(35)  valstybės narės turėtų nustatyti mokesčio, viršijančio ribines sąnaudas, rinkimo kriterijus. Šiuo tikslu valstybės narės gali, pavyzdžiui, nustatyti tokius kriterijus nacionalinėse taisyklėse arba gali paskirti atitinkamą (-as) instituciją (-as), išskyrus pačią viešojo sektoriaus instituciją, kompetentingą (-as) nustatyti tokius kriterijus. Tos institucijos organizacinė struktūra turėtų atitikti konstitucinę ir teisinę valstybių narių sistemą. Tai galėtų būti esama institucija, kuri turi biudžeto vykdymo įgaliojimus ir yra politiškai atskaitinga;

(36)  Užtikrinimas, kad viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio naudojimo sąlygos būtų aiškios ir viešai žinomos, yra išankstinė Sąjungos masto informacijos rinkos plėtros sąlyga. Dėl to visos dokumentų pakartotiniam naudojimui keliamos sąlygos turėtų būti aiškios potencialiems naudotojams. Valstybės narės turėtų skatinti pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų indeksų , jei reikia, prieinamų internete, kūrimą, kad skatintų teikti pakartotinio naudojimo prašymus ir sudarytų tam palankias sąlygas. Pakartotinio dokumentų , kuriais disponuoja subjektai, kurie nėra švietimo įstaigos, mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos ar juos finansuojančios organizacijos, naudojimo prašytojai turėtų būti informuojami apie teisės gynimo būdus, susijusius su sprendimais ar praktika, turinčiais jiems poveikį. Tai turi būti ypač svarbu mažoms ir vidutinėms įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms, kurios gali būti nesusipažinusios su sąveikomis su viešojo sektoriaus institucijomis iš kitų valstybių narių ir atitinkamais teisės gynimo būdais;

(37)  teisės gynimo būdams turėtų būti priskiriama peržiūra, atliekama nešališkos peržiūros įstaigos. Tai gali būti jau esama nacionalinė institucija, pavyzdžiui, nacionalinė konkurencijos institucija, nacionalinė priežiūros institucija, įsteigta vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679(12), nacionalinė už prieigą prie dokumentų atsakinga institucija arba nacionalinė teisminė institucija. Tos įstaigos organizacinė struktūra turėtų atitikti konstitucinę ir teisinę valstybių narių sistemą ir įstaiga neturėtų daryti poveikio teisės gynimo būdams, kuriais kitu atveju galėtų naudotis prieigos prie dokumentų ir pakartotinio jų naudojimo prašytojai. Tačiau ji turėtų būti atskira nuo valstybių narių mechanizmo, pagal kurį nustatomi mokesčio, viršijančio ribines sąnaudas, rinkimo kriterijai. Teisės gynimo būdams turėtų būti priskiriama galimybė peržiūrėti neigiamus sprendimus ir taip pat sprendimus, kuriais prašytojams, nors ir suteikus leidimą pakartotinai naudoti, galėtų būti daromas kitoks poveikis, pavyzdžiui, dėl taikytinų mokesčių rinkimo taisyklių. Peržiūros procesas turėtų veikti sparčiai pagal greitai besikeičiančios rinkos poreikius;

(38)  visų viešojo sektoriaus disponuojamų bendrai prieinamų dokumentų – ne tik susijusių su politiniu procesu, bet ir su teisiniu ir administraciniu procesu – viešinimas yra esminė priemonė plėsti teisę žinoti, kuri yra pagrindinis demokratijos principas. Šis tikslas yra taikytinas visų lygmenų institucijoms – vietinėms, nacionalinėms ar tarptautinėms;

(39)  kai kuriais atvejais pakartotinis dokumentų naudojimas vyks nesitariant dėl licencijos. Kitais atvejais bus išduodama licencija, nustatanti licencijos turėtojui pakartotinio naudojimo sąlygas, susijusias, pavyzdžiui, su atsakomybės klausimais, asmens duomenų apsauga, tinkamo dokumentų naudojimo, nekeitimo garantavimo ir šaltinio nurodymo klausimais. Jei viešojo sektoriaus institucijos licencijuoja pakartotinį dokumentų naudojimą, licencijos sąlygos turėtų būti sąžiningos ir skaidrios. Standartinės licencijos, kurios turi būti prieinamos internetu, taip pat šiuo atžvilgiu gali vaidinti svarbų vaidmenį. Dėl to valstybės narės turėtų numatyti galimybę naudoti standartines licencijas;

(40)  jei kompetentinga institucija nusprendžia daugiau nebeleisti tam tikrų dokumentų pakartotinai naudoti arba šių dokumentų daugiau nebeatnaujinti, ji turėtų tuos sprendimus pirma pasitaikiusia proga skelbti viešai, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis;

(41)  pakartotinio naudojimo sąlygos turėtų būti nediskriminacinės panašių pakartotinio naudojimo kategorijų atžvilgiu. Valstybės narės turėtų užtikrinti sąžiningą viešojo sektoriaus institucijų ir valstybinių įmonių bei kitų naudotojų konkurenciją tais atvejais, kai tos viešojo sektoriaus institucijos arba valstybinės įmonės dokumentus pakartotinai naudoja kaip medžiagą savo komercinei veiklai. Valstybės narės visų pirma turėtų užtikrinti, kad valstybinių įmonių dokumentų pakartotinis naudojimas nesukeltų rinkos iškraipymų ir kad nebūtų pakenkta sąžiningai konkurencijai. Tai, pavyzdžiui, neturėtų neleisti viešojo sektoriaus institucijoms nemokamai keistis informacija, skirta naudoti viešosioms užduotims vykdyti, o iš kitų asmenų imti mokestį už tų pačių dokumentų pakartotinį naudojimą. Tai taip pat neturėtų neleisti priimti diferencijuotų mokesčių, taikymo komerciniam ir nekomerciniam pakartotiniam naudojimui politikos ir taikyti diferencijuoto licencijavimo ir apmokestinimo politiką, kai ekonominės veiklos vykdytojas dokumentus nori pakartotinai panaudoti tam tikromis komercinėmis sąlygomis;

(42)  dokumentų pakartotinio naudojimo atvejais viešojo sektoriaus institucijos turi teisę taikyti tam tikrus reikalavimus, kai tinkama, išduodamos licenciją, pavyzdžiui, nurodyti šaltinį ir nurodyti, ar pakartotinis naudotojas padarė bet kokius dokumento pakeitimus. Visais atvejais viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo licencijose turėtų būti numatyta kuo mažiau pakartotinio naudojimo ribojimų, pavyzdžiui, apsiribota tik reikalavimu nurodyti šaltinį. Šiuo atžvilgiu svarbią funkciją turėtų atlikti atviros internetu išduodamos licencijos, suteikiančios platesnę pakartotinio naudojimo teisę be technologinių, finansinių ar geografinių ribojimų ir grindžiamos atvirųjų duomenų formatais. Todėl valstybės narės turėtų skatinti atvirų licencijų, kurios galiausiai turėtų tapti bendra praktika visoje Sąjungoje, naudojimą;

(43)  nustatydamos pakartotinio dokumentų naudojimo principus, viešojo sektoriaus institucijos turėtų laikytis konkurencijos taisyklių, kiek įmanoma vengdamos išskirtinių susitarimų ar privilegijų naudojant duomenis tarpusavyje ir su privačiais partneriais. Tačiau norint teikti bendro ekonominio intereso paslaugą, išskirtinė viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio naudojimo teisė kartais gali būti būtina. Tai gali pasitaikyti tais atvejais, kai joks komercinis leidėjas, neturėdamas tokios išskirtinės teisės, nenori skelbti informacijos;

(44)  bibliotekos, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejai, archyvai ir privačiojo sektoriaus partneriai yra sudarę nemažai su kultūros išteklių skaitmeninimu susijusių bendradarbiavimo susitarimų, kuriais privačiojo sektoriaus partneriams suteikiamos išskirtinės teisės. Praktika rodo, kad tokia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė gali sudaryti sąlygas prasmingai naudoti kultūros kolekcijas ir kartu spartinti piliečių prieigą prie kultūros paveldo. Todėl tikslinga į dabartinius su kultūros išteklių skaitmeninimu susijusius skirtumus tarp valstybių narių atsižvelgti nustatant specialias susitarimams dėl tokio skaitmeninimo taikomas taisykles. Kai išskirtinė teisė yra susijusi su kultūros išteklių skaitmeninimu, gali būti reikalingas tam tikras išskirtinės teisės suteikimo laikotarpis, kad privačiojo sektoriaus partneris turėtų galimybę susigrąžinti susijusias sąnaudas. Tačiau tas laikotarpis turėtų būti ribotas ir būti kuo trumpesnis, kad būtų laikomasi principo, jog viešojo sektoriaus medžiaga, kai ji paverčiama skaitmeniniu formatu, turėtų likti viešojo sektoriaus medžiaga. Laikotarpis, kuriam suteikiama išskirtinė teisė, susijusi su kultūros išteklių skaitmeninimu, paprastai neturėtų viršyti 10 metų. Išskirtinės teisės suteikimas ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui turėtų būti peržiūrimas, atsižvelgiant į techninius, finansinius ir administracinius aplinkos pokyčius nuo to momento, kai buvo sudarytas susitarimas. Be to, bet kokia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė kultūros išteklių skaitmeninimo tikslais turėtų suteikti partnerei kultūros įstaigai visas teises į skaitmeniniu formatu paverstų kultūros išteklių naudojimą pasibaigus susitarimo galiojimui;

(45)  duomenų turėtojų ir pakartotinių naudotojų susitarimams, kuriais nėra aiškiai suteikiamos išskirtinės teisės, bet kurie, pagrįstai tikėtina, gali apriboti galimybę dokumentus pakartotinai naudoti, turėtų būti taikomi papildomi vieši patikrinimai ir dėl šios priežasties jie turėtų būti skelbiami likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, siekiant suteikti galimybę suinteresuotosioms šalims pateikti prašymą dėl dokumentų, kuriems taikomas tas susitarimas, pakartotinio naudojimo ir užkirsti kelią potencialių pakartotinių naudotojų rato ribojimo rizikai. Be to, po tokių susitarimų sudarymo turėtų būti viešai skelbiamos galutinės jų versijos;

(46)  Šia direktyva siekiama iki minimumo sumažinti piktnaudžiavimo pradininko pranašumu riziką, kuri gali apriboti potencialių duomenų pakartotinių naudotojų skaičių. Kai, be šia direktyva valstybėms narėms nustatytos pareigos suteikti dokumentus, pagal sutartimi įformintą susitarimą yra perleidžiami valstybės narės ištekliai, kaip nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, ši direktyva nedaro poveikio Sutarties 101–109 straipsniuose nustatytų valstybės pagalbos ir kitų konkurencijos taisyklių taikymui. Remiantis Sutarties 107–109 straipsniuose nustatytomis valstybės pagalbos taisyklėmis, valstybės privalo ex ante tvarka patikrinti, ar atitinkami sutartimi įforminti susitarimai gali būtų susiję su valstybės pagalba, ir užtikrinti, kad jie atitiktų valstybės pagalbos taisykles;

(47)  Ši direktyva nedaro poveikio su asmens duomenų apsauga susijusiai Sąjungos teisei, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679(13) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB(14), ir turėtų būti įgyvendinama ir taikoma visiškai jų laikantis. Visi įpareigojimai pagal šią direktyvą turėtų būti įvykdyti užtikrinant privatumo ir asmens duomenų apsaugą ir tai turi būti daroma laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, taip pat pakartotinio duomenų naudojimo tarpvalstybiniu lygmeniu atvejais, ir užtikrinant asmens duomenų anonimizavimą. Anoniminimas yra labai svarbus norint užtikrinti pakartotinį viešojo sektoriaus informacijos naudojimą laikantis duomenų apsaugos teisės aktuose nustatytų taisyklių ir reikalavimų užtikrinti asmens duomenų apsaugą, , net jeigu tai reikalauja sąnaudų. Tas sąnaudas tikslinga priskirti sąnaudoms, laikytinoms ribinių platinimo sąnaudų dalimi, kaip nustatyta šios direktyvos 6 straipsnyje;

(47a)  anoniminė informacija turėtų reikšti bet kurią informaciją, kuri viena ar kartu su susijusiais duomenimis negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai siejama su fiziniu asmeniu, arba asmens duomenis, nuasmenintus taip, kad nebebūtų galima nustatyti duomenų subjekto tapatybės. Be to, organizacijos, kurioms taikoma ši direktyva, priimdamos sprendimus dėl viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio panaudojimo taikymo srities ir sąlygų, prieš paviešindamos dokumentą, turėtų atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimus. Pirmiausia tai turėtų būti taikoma konkretiems sektoriams, kuriuose nuolat dirbama su ypatingų kategorijų asmens duomenimis, pvz., sveikatos sektoriui, arba kai atvejis susijęs su kitais Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnyje nurodytais asmens duomenimis. Siekiant tinkamai atsižvelgti į susirūpinimą dėl būtinos asmens duomenų apsaugos, tokie poveikio duomenų apsaugai vertinimai turėtų būti atliekami vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 35 straipsniu;

(48)  ši direktyva neturi poveikio trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teisėms. Siekiant išvengti abejonių, sąvoka „intelektinės nuosavybės teisės“ apima tik autorių ir gretutines teises (įskaitant sui generis formų apsaugą). Ši direktyva netaikoma dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, registruotiems dizainams ir prekės ženklams. Ši direktyva neturi poveikio viešojo sektoriaus institucijų intelektinės nuosavybės teisių buvimui ar turėjimui, nei kokiu nors būdu už šia direktyva nustatytų ribų riboja naudojimąsi šiomis teisėmis. Šia direktyva nustatytos pareigos turėtų būti taikomos tik tiek, kiek jos yra suderinamos su tarptautinių susitarimų dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, ypač Berno Konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Berno konvencijos) ir Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su prekyba, aspektų (TRIPS susitarimo), nuostatomis. Tačiau viešojo sektoriaus institucijos turėtų naudotis savo autorių teisėmis taip, kad palengvintų pakartotinį naudojimą;

(49)  atsižvelgiant į Sąjungos teisę ir į valstybių narių ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma pagal Berno konvenciją ir TRIPS susitarimą, ši direktyva neturėtų būti taikoma dokumentams, kurių intelektinės nuosavybės teisės priklauso trečiosioms šalims. Jei trečioji šalis buvo pirminis intelektinės nuosavybės teisių į bibliotekose (įskaitant universitetų bibliotekas), muziejuose ir archyvuose laikomą dokumentą savininkas ir šių teisių apsaugos terminas dar nesibaigė, tas dokumentas pagal šią direktyvą turėtų būti laikomas dokumentu, kurio intelektinės nuosavybės teisės priklauso trečiosioms šalims;

(50)  ši direktyva turėtų nedaryti poveikio viešojo sektoriaus institucijų darbuotojų teisėms, įskaitant ekonomines ir moralines teises, kurias jie gali turėti pagal nacionalines taisykles;

(51)  pateikus dokumentą pakartotiniam naudojimui, atitinkama viešojo sektoriaus institucija turėtų ir toliau turėti teisę tokį dokumentą naudoti;

(51a)  šia direktyva nedaroma poveikio 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų;

(52)  priemonės, padedančios potencialiems pakartotiniems naudotojams rasti dokumentus, prieinamus pakartotiniam naudojimui, ir pakartotinio naudojimo sąlygos gali gerokai palengvinti viešojo sektoriaus dokumentų tarpvalstybinį naudojimą. Dėl to valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi praktinio pobūdžio priemonių, padedančių pakartotiniems naudotojams ieškoti dokumentų, prieinamų pakartotiniam naudojimui. Tokių praktinio pobūdžio priemonių pavyzdžiai yra pagrindinių dokumentų (dokumentų, kurie yra arba gali būti plačiai pakartotinai naudojami) registrų sąrašai, pageidautina prieinami internetu, ir portalinės svetainės, sujungtos su decentralizuotais registrų sąrašais;

(52a)  Komisija ir valstybės narės turėtų dar labiau supaprastinti prieigą prie duomenų rinkinių, visų pirma suteikdamos bendrą prieigos tašką ir palaipsniui pateikdamos tinkamus viešojo sektoriaus institucijų duomenų rinkinius, susijusius su visais dokumentais, kuriems taikoma ši direktyva, taip pat su Sąjungos institucijų duomenimis;

(53)  ši direktyva nepažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2001/29/EB(15) ir 96/9/EB(16). Ji aiškiai nusako sąlygas, kurių laikantis viešojo sektoriaus institucijos gali naudotis savo intelektinės nuosavybės teisėmis vidaus informacijos rinkoje , leisdamos dokumentų pakartotinį naudojimą. Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje numatyta teise neturėtų būti naudojamasi siekiant neleisti pakartotinai naudoti esamų duomenų arba tokį naudojimą apriboti viršijant šia direktyva nustatytas ribas.

(54)  Komisija rėmė internetinės atvirųjų duomenų parengties ataskaitos rengimą, pateikdama atitinkamus pakartotinio viešojo sektoriaus informacijos naudojimo veiklos rodiklius visose valstybėse narėse. Reguliarus šios ataskaitos atnaujinimas prisidės prie keitimosi informacija tarp valstybių narių ir informacijos apie politines priemones ir praktiką prieinamumo visoje Sąjungos teritorijoje;

(55)  būtina užtikrinti, kad valstybės narės stebėtų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo mastą, sąlygas, kuriomis ši informacija prieinama, ir teisės gynimo praktiką;

(56)  Komisija gali padėti valstybėms narėms nuosekliai įgyvendinti šią direktyvą ir tuo tikslu po konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis parengti naujas ar atnaujinti esamas gaires, visų pirma dėl rekomenduojamų standartinių licencijų, duomenų rinkinių ir pakartotinio dokumentų naudojimo mokesčio taikymo;

(57)  vienas iš pagrindinių vidaus rinkos sukūrimo tikslų yra sudaryti sąlygas, kad būtų skatinamas Sąjungos masto paslaugų, prie kurių prieigą turėtų turėti visi piliečiai, plėtojimas. Bibliotekoms, muziejams ir archyvams priklauso reikšminga viešojo sektoriaus informacinių išteklių dalis. Pakartotinis tokių institucijų turimų dokumentų panaudojimas suteikia didelių socialinių ir ekonominių galimybių kultūros ir kūrybos sektoriams bei visuomenei, ypač po to, kai dėl skaitmeninimo projektų padidėjo viešo naudojimo skaitmeninės medžiagos, kurią galima pasiekti tokiose platformose kaip EUROPEANA, kiekis. Šios kultūros paveldo kolekcijos ir susiję metaduomenys galėtų sudaryti skaitmeninio turinio prekių ir paslaugų pagrindą ir taip pat turi didžiulį inovacinio pakartotinio naudojimo potencialą ne tik kultūros ir kūrybos sektoriuose, bet ir kituose sektoriuose, tokiuose kaip švietimas ir turizmas. Kitų tipų kultūros įstaigos (pvz., orkestrai, operos, baleto ir teatro kolektyvai), įskaitant toms įstaigoms priklausančius archyvus, neturėtų priklausyti taikymo sričiai dėl to, kad jų paskirtis yra scenos menas, ir dėl to, kad beveik visai jų medžiagai taikomos trečiosios šalies intelektinės nuosavybės teisės ir direktyva jai netaikoma.

(58)  siekiant nustatyti sąlygas, padedančias pakartotinai naudoti dokumentus, susijusius su ekonomikai ir visuomenei ypač reikšminga pilietine arba socialine ir ekonomine nauda, į IIa priedą įtraukiamas didelės vertės duomenų rinkinių kategorijų sąrašas. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų papildytas IIa priede nustatytas didelės vertės duomenų rinkinių kategorijų sąrašas naujas kategorijas ir atitinkamus jų duomenų rinkinius įtraukiant į didelės vertės duomenų rinkinių, atrinktų iš dokumentų, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašą, kartu su tų duomenų rinkinių skelbimo ir pakartotinio naudojimo sąlygomis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(59)  duomenų rinkinių, kurie pasižymi ypatingu socialinės ir ekonominės naudos potencialu ES lygmens sąrašas kartu su suderintomis pakartotinio jų naudojimo sąlygomis bus svarbus tarpvalstybinių duomenų taikomųjų programų ir paslaugų diegimo veiksnys. IIa priede pateikiamas didelės vertės duomenų rinkinių kategorijų sąrašas, kurį būtų galima papildyti deleguotuoju aktu. Papildant sąrašą papildomomis kategorijomis ir atitinkamais jų duomenų rinkiniais turėtų būti atsižvelgiama į sektorinius teisės aktus, kuriais jau reglamentuojamas duomenų rinkinių skelbimas, ir į kategorijas, nurodytas Didžiojo aštuoneto Atvirųjų duomenų chartijos techniniame priede ir Komisijos pranešime 2014/C 240/01. Rengdamasi sąrašo papildomų kategorijų nustatymo darbui, Komisija turėtų atlikti poveikio vertinimą ir rengti tinkamas viešas konsultacijas, įskaitant ekspertų lygmeniu. Poveikio vertinimo tikslais Komisija turėtų rengti viešas konsultacijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant viešojo sektoriaus institucijas, įmones, duomenų naudotojus ir pakartotinai duomenis naudojančius subjektus, mokslinių tyrimų organizacijas, pilietinės visuomenės grupes ir atstovų organizacijas. Visoms suinteresuotosioms šalims turėtų būti suteikiama galimybė pateikti pasiūlymus Komisijai dėl papildomų didelės vertės duomenų rinkinių ar konkrečių duomenų rinkinių kategorijų. Komisija turėtų atsižvelgti į pasiūlymus arba išdėstyti susijusiai suinteresuotajai šaliai priežastis, dėl kurių pasiūlymas nepriimamas;

(60)  Siekiant užtikrinti kuo didesnę didelės vertės duomenų rinkinių naudą ir palengvinti jų pakartotinį naudojimą prieiga prie tų rinkinių turėtų būti kuo mažiau teisiškai ribojama ir nemokama. Be to, visais atvejais, kai duomenų rinkiniuose yra dinaminių duomenų, tie rinkiniai turėtų būti skelbiami per programų sąsajas;

(60a)   atsižvelgiant į tai, kad esama didelės dabartinio technologinio formato saugojimo ir prieigos prie viešojo sektoriaus informacijos, kuri tampa pasenusi, rizikos, valdžios institucijos, ypač didelės vertės duomenų rinkinių atveju, turėtų įgyvendinti veiksmingas ilgalaikio išsaugojimo politikos priemones, kad užtikrintų naudojimosi ateityje galimybes;

(61)  kadangi šios direktyvos tikslų – lengvinti Sąjungos masto informacijos produktų ir paslaugų, grindžiamų viešojo sektoriaus dokumentais, kūrimą, užtikrinti, kad, viena vertus, privačios bendrovės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės, galėtų tarpvalstybiniu mastu veiksmingai naudoti viešojo sektoriaus dokumentus siekdamos kurti pridėtinę vertę turinčius informacijos produktus ir paslaugas ir, kita vertus, kad tą daryti galėtų piliečiai, siekiant palengvinti laisvą informacijos judėjimą ir perdavimą, – valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo europinio masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(62)  šia direktyva nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų gyvenimą (7 straipsnis), teisę į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), teisę į nuosavybę (17 straipsnis) ir neįgaliųjų asmenų integravimą (26 straipsnis). Jokia šios direktyvos nuostata negali būti aiškinama ar įgyvendinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nesuderinamu būdu;

(62a)  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas 2018 m. liepos 10 d. parengė nuomonę 5/2018 pagal Reglamento (EB) 45/2001(17) 41 straipsnio 2 dalį.

(63)  Komisija turėtų atlikti šios direktyvos įvertinimą. Laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(18) 22 punkto, įvertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir pridėtine verte – ir juo turėtų būti grindžiami galimų būsimų priemonių poveikio vertinimai;

(64)  pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtas direktyvas;

(65)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų I priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

-1  Šia direktyva siekiama nustatyti viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo reguliavimo sistemą, siekiant skatinti naudoti atviruosius duomenis ir skatinti produktų ir paslaugų inovacijas.

1.  Ši direktyva nustato būtiniausias taisykles, reglamentuojančias toliau nurodytų dokumentų pakartotinį naudojimą ir tą pakartotinį naudojimą lengvinančias praktines priemones:

a)  esamų dokumentų, kuriais disponuoja valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos;

b)  esamų dokumentų, prieiga prie kurių neleidžiama arba ribojama pagal 1 straipsnio 2 dalį ir kuriais disponuoja valstybinės įmonės, vykdančios veiklą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES(19) apibrėžtose srityse, taip pat valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip viešųjų paslaugų operatoriai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007(20) 2 straipsnyje, valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip pareigą teikti viešąsias paslaugas vykdantys oro vežėjai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008(21) 16 straipsnį, ir valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus vykdantys Bendrijos laivų savininkai pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92(22) 4 straipsnį;

ba)  esamų dokumentų, kuriais disponuoja privačios įmonės ir kurie pateikti teikiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugą b punkte nurodytose srityse;

c)  mokslinių tyrimų duomenų, laikantis 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų.

2.  Ši direktyva netaikoma:

a)  dokumentams, kurių teikimas neįtrauktas į atitinkamų viešojo sektoriaus institucijų viešąsias užduotis, kaip apibrėžta valstybės narės įstatymu ar kitomis privalomomis taisyklėmis, arba nesant tokių taisyklių, kaip apibrėžta pagal bendrą administracinę praktiką toje valstybėje narėje, su sąlyga, kad viešųjų užduočių taikymo sritis skaidri ir jai taikoma peržiūra;

b)  valstybinių įmonių turimiems dokumentams:  kurie rengiami kitoms reikmėms nei bendrojo intereso paslaugos, kaip apibrėžta valstybės narės įstatymu arba kitomis privalomomis taisyklėmis;

  kurie susiję su konkurencijos tiesiogiai veikiama veikla ir kuriems pagal Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnį netaikomos viešųjų pirkimų taisyklės;

  prieiga prie kurių neleidžiama arba ribojama siekiant užtikrinti tinklų ir informacinių sistemų saugumą pagal Direktyvą 2016/1148;

c)  dokumentams, kuriems trečiosios šalys turi intelektinės nuosavybės teises;

d)  dokumentams, kurie yra neprieinami dėl prieigos tvarkos valstybėse narėse, įskaitant tuos, kurie neprieinami dėl:

  nacionalinio saugumo (t. y. valstybės saugumo), gynybos ar visuomenės saugumo apsaugos,

  statistinių duomenų slaptumo,

  komercinio konfidencialumo ( įskaitant verslo, profesines arba bendrovės paslaptis);

da)  dokumentams, prieiga prie kurių neleidžiama arba ribojama užtikrinant su ypatingos svarbos infrastruktūra susijusios neskelbtinos informacijos apsaugą, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/114/EB 2 straipsnio d punkte;

e)  dokumentams, prieiga prie kurių pagal valstybių narių prieigos tvarką ribojama, taip pat tais atvejais, kai piliečiai ar bendrovės turi įrodyti, jog turi konkretų interesą, kad gautų prieigą prie dokumentų;

f)  dokumentų dalims, kuriose yra tik logotipai, ornamentai ar emblemos;

g)  dokumentams ar dokumentų dalims, prieiga prie kurių pagal prieigos tvarką neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos priežasčių arba kai juose yra asmens duomenų, kurių pakartotinis naudojimas galėtų pažeisti asmenų privatumą ir neliečiamybę, kaip apibrėžta Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą;

h)  dokumentams, kuriais disponuoja visuomeniniai transliuotojai ir jų filialai bei kitos institucijos ar jų filialai, atlikdami visuomeninio transliavimo užduotis ;

i)  dokumentams, kuriais disponuoja kultūros įstaigos, išskyrus bibliotekas, universitetų bibliotekas, muziejus ir archyvus;

j)  dokumentams, kuriais disponuoja vidurinio ar žemesnio lygmens ugdymo įstaigos, , ir 1 straipsnio 1 dalies c punkte nenurodytiems dokumentams, kuriais disponuoja visos kitos švietimo įstaigos;

k)  1 straipsnio 1 dalies c punkte nenurodytiems dokumentams, kuriais disponuoja mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos ir juos finansuojančios organizacijos, įskaitant mokslinių tyrimų rezultatams perduoti įsteigtas organizacijas.

3.  Ši direktyva grindžiama valstybių narių prieigos tvarka ir nedaro jai poveikio.

3a.  Ši direktyva nedaro poveikio Reglamentui (ES) 2016/679 ir nedaro poveikio fizinių asmenų apsaugos lygiui, kai tai susiję su asmens duomenų tvarkymu pagal tą reglamentą ir kitus Sąjungos teisės aktus.

4.  Šia direktyva nustatytos pareigos taikomos tik tiek, kiek jos yra suderinamos su tarptautinių susitarimų dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, ypač su Berno konvencijos ir TRIPS susitarimo, nuostatomis.

5.  Viešojo sektoriaus institucijos negali naudotis Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje numatyta duomenų bazės sudarytojo teise siekdamos neleisti duomenų pakartotinai naudoti ne pagal šią direktyvą arba siekdamos tokį naudojimą apriboti.

6.  Šia direktyva reglamentuojamas esamų dokumentų, kuriais disponuoja valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos, įskaitant dokumentus, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB(23), pakartotinis naudojimas.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.  viešojo sektoriaus institucija – valstybės, regioninė ar vietos valdžios institucija, viešosios teisės reglamentuojama įstaiga ir vienos ar kelių tokių valdžios institucijų arba vienos ar kelių tokių viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų asociacija;

2.  viešosios teisės reglamentuojama įstaiga – bet kuri įstaiga:

  a)  įsteigta konkrečiam tikslui – tenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio,

  b)  turinti juridinio asmens statusą ir

  c)  finansuojama daugiausia valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų arba kurios veiklą prižiūri tos įstaigos, arba turinti administracinį valdymo organą, valdybą arba stebėtojų tarybą, kurios daugiau kaip pusė narių yra paskirti valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų;

3.  valstybinė įmonė – įmonė, kuriai viešojo sektoriaus institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką dėl to, kad yra jos savininkės, dėl finansinio dalyvavimo įmonėje arba dėl to, kad tai numato įmonės veiklą reglamentuojančios taisyklės.

Laikoma, kad viešojo sektoriaus įstaigos turi lemiamą įtaką, jeigu tokios viešojo sektoriaus įstaigos tiesiogiai ar netiesiogiai:

i) valdo didžiąją įmonės pasirašytojo kapitalo dalį;

ii) kontroliuoja didžiąją dalį su įmonės išleistomis akcijomis susijusių balsų arba

iii) gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių;

4.  universitetas – viešojo sektoriaus institucija, organizuojanti povidurines aukštojo mokslo studijas, kurias baigus suteikiamas akademinis laipsnis;

4a.  atviroji licencija – bet kokia standartizuota viešoji licencija, kuria naudojantis galima laisvai susipažinti su duomenimis ir turiniu, juos naudoti, keisti ir jais dalytis bet kuriuo tikslu, labiausiai atsižvelgiant į reikalavimus, kuriais išsaugoma kilmė ir atvirumas;

5.  dokumentas – :

  a)  bet kuria forma (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateiktas turinys;

  b)  bet kuri tokio turinio dalis;

5b.  anoniminė informacija arba anonimine forma pateikiama informacija – informacija, nesiejama su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta, arba asmens duomenys, nuasmeninti taip, kad nebebūtų įmanoma nustatyti duomenų subjekto tapatybės;

6.  dinaminiai duomenys – elektroniniai dokumentai, kurie yra dažnai arba reguliariai keičiami;

6a.  programų sąsaja (API) – tinkamai dokumentuotas funkcijų, procedūrų, apibrėžčių ir protokolų rinkinys struktūrinei informacijos paieškai internete atlikti;

7.  mokslinių tyrimų duomenys – skaitmeniniai dokumentai, išskyrus mokslines publikacijas, kurie yra renkami ar rengiami vykdant mokslinių tyrimų veiklą ir yra naudojami kaip įrodymai mokslinių tyrimų procese arba yra mokslinės bendruomenės visuotinai pripažinti būtinais mokslinėms išvadoms ir rezultatams patvirtinti;

8.  didelės vertės duomenų rinkiniai – dokumentai, kurių pakartotinis naudojimas siejamas su reikšminga socialine bei ekonomine nauda ir nauda aplinkai, visų pirma dėl jų tinkamumo pridėtinės vertės paslaugoms, taikomosioms programoms ir naujoms, kokybiškoms bei deramoms darbo vietoms kurti ir dėl didelio skaičiaus potencialių tokių pridėtinės vertės paslaugų ir taikomųjų programų, naudotojų;

9.  pakartotinis naudojimas – fizinių ar juridinių asmenų naudojimasis viešojo sektoriaus institucijų disponuojamais dokumentais komerciniams arba nekomerciniams tikslams, išskyrus pirminį tikslą pagal viešąją užduotį, kuriai dokumentai buvo parengti, ir keitimąsi dokumentais tarp viešojo sektoriaus institucijų vien tik atliekant savo viešąsias užduotis;

9a.  asmens duomenys – duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2016/679 4 straipsnio a punkte;

10.  elektroninis formatas – rinkmenos formatas, kurio struktūra leidžia kompiuterinėms programoms lengvai nustatyti, atpažinti ir gauti konkrečius duomenis, įskaitant atskirus konstatuojamus faktus ir jų vidaus struktūrą;

11.  atvirasis formatas – rinkmenos formatas, kuris nepriklauso nuo platformos ir prieinamas visuomenei be jokių apribojimų, kurie galėtų trukdyti pakartotinai naudoti dokumentus;

12.  atvirasis oficialusis standartas – standartas, kuris yra kodifikuotas rašytine forma ir kuriame išsamiai išdėstytos reikalavimų, susijusių su programų sąveikumo užtikrinimu, specifikacijos;

13.  pagrįsta investicijų grąža – procentinė viso mokesčio, kurį dar sudaro suma, reikalinga reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms kompensuoti, dalis, negalinti daugiau kaip penkiais procentiniais punktais viršyti Europos Centrinio Banko nustatytos fiksuotosios palūkanų normos;

14.  trečioji šalis – duomenimis disponuojantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra viešojo sektoriaus institucija, valstybinė įmonė ar privati įmonė, kaip nurodyta 1 straipsnio 1 dalies ba punkte.

3 straipsnis

Bendrasis principas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad dokumentus, kuriems pagal 1 straipsnį taikoma ši direktyva, būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams III ir IV skyriuose nustatytomis sąlygomis.

2.  Kai tokius dokumentus juos parengusi valstybinė įmonė ar privati įmonė, nurodyta 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, leidžia pakartotinai naudoti, valstybės narės užtikrina, kad dokumentus, kurių intelektinės nuosavybės teisės priklauso bibliotekoms, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejams ir archyvams, ir valstybinių įmonių turimus dokumentams būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams laikantis III ir IV skyriuose nustatytų sąlygų.

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad dokumentai, patenkantys į šios direktyvos taikymo sritį, būtų rengiami ir pateikiami naudoti pakartotiniam naudojimui laikantis principo „atviras pagal pritaikymą ir pagal standartą“.

2b.  Valstybės narės numato, kad organizacijos, kurioms taikoma ši direktyva, priimdamos sprendimus dėl dokumentų pakartotinio naudojimo taikymo srities ir sąlygų, atliktų poveikio duomenų apsaugai vertinimus, visų pirma dėl konkrečių sektorių, kuriuose nuolat dirbama su specialių kategorijų asmens duomenimis, pvz., sveikatos sektoriaus, arba dėl atvejų, susijusių su kitais Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnyje nurodytais duomenimis. Tokie poveikio duomenų apsaugai vertinimai turėtų būti atliekami vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 35 straipsniu.

II SKYRIUS

PAKARTOTINIO NAUDOJIMO PRAŠYMAI

4 straipsnis

Pakartotinio naudojimo prašymų tvarkymui taikytini reikalavimai

1.  Viešojo sektoriaus institucijos, valstybinės įmonės ir privačios įmonės, nurodytos 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, pakartotinio naudojimo prašymus, kur įmanoma ir tinka, tvarko elektroninėmis priemonėmis ir daro dokumentą prieinamu prašytojui pakartotiniam naudojimui arba, jei reikia licencijos, pateikia prašytojui galutinį licencijos pasiūlymą per pagrįstą laikotarpį, kuris atitinka nustatytus prieigos prie dokumentų prašymų tvarkymo terminus.

1a.  Teisė spręsti, ar leisti pakartotinai naudoti kai kuriuos arba visus dokumentus, priklausančius šios direktyvos taikymo sričiai, paliekama pačioms susijusioms valstybinėms įmonėms arba privačioms įmonėms, nurodytoms 1 straipsnio 1 dalies ba punkte. Nusprendusi leisti dokumentą pakartotinai naudoti, valstybinė įmonė vykdo atitinkamas III ir IV skyriuose nustatytas pareigas, visų pirma susijusias su forma, mokesčiu, skaidrumo užtikrinimu, licencijomis, nediskriminavimo reikalavimu ir išskirtinių susitarimų draudimu.

2.  Tais atvejais, kai nėra nustatyti terminai ar kitos taisyklės, reglamentuojančios dokumentų pateikimą laiku, viešojo sektoriaus institucijos, valstybinės įmonės ir privačios įmonės, nurodytos 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, tvarko prašymą ir pateikia prašytojui dokumentus pakartotinai naudoti, arba, jei reikia licencijos, galiausiai pateikia prašytojui galutinį licencijos pasiūlymą kuo skubiau arba vėliausiai per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo laikotarpį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar 20 darbo dienų dideliems ar sudėtingiems prašymams. Tokiais atvejais prašytojui kuo skubiau ir bet kokiu atveju per tris savaites nuo pirminio prašymo pranešama, kad reikia daugiau laiko jam tvarkyti, ir nurodomos to priežastys.

3.  Priėmusios neigiamą sprendimą, viešojo sektoriaus institucijos, valstybinės įmonės ir privačios įmonės, nurodytos 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, prašytojui praneša atsisakymo priežastis, remdamosi tos valstybės narės prieigos tvarkos atitinkamomis nuostatomis arba nacionalinėmis nuostatomis, priimtomis pagal šią direktyvą, ypač pagal 1 straipsnio 2 dalies a–g punktus arba 3 straipsnį. Tais atvejais, kai neigiamas sprendimas yra grindžiamas 1 straipsnio 2 dalies c punktu, viešojo sektoriaus institucija, valstybinė įmonė arba privati įmonė, nurodyta 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, prideda nuorodą į fizinį ar juridinį asmenį, kuris yra teisių turėtojas, jei jis yra žinomas, arba kitais atvejais – į licencijos suteikėją, iš kurio viešojo sektoriaus institucija yra gavusi atitinkamą medžiagą. Bibliotekos, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejai ir archyvai nėra įpareigoti pateikti tokią nuorodą.

4.  Kiekviename sprendime dėl pakartotinio naudojimo nurodomi teisės gynimo būdai, jei prašytojas norėtų tą sprendimą apskųsti. Teisės gynimo būdams priskiriama peržiūra, kurią gali atlikti atitinkamą kompetenciją turinti nešališka peržiūros įstaiga, pavyzdžiui, nacionalinė konkurencijos institucija, nacionalinė priežiūros institucija, įsteigta pagal Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnį, nacionalinė už prieigą prie dokumentų atsakinga institucija arba nacionalinė teisminė institucija, kurios sprendimai yra privalomi atitinkamai viešojo sektoriaus institucijai.

4a.  Siekdamos šio straipsnio tikslų, valstybės narės užtikrina, kad:

a)  parama būtų teikiama siekiant gauti galimybę susipažinti su dokumentais;

b)  viešojo sektoriaus institucijų, valstybinių įmonių ir privačių įmonių, nurodytų 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, sąrašas būtų viešai prieinamas;

c)  būtų nustatytos praktinės priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas naudojimasis teise pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją;

d)  viešojo sektoriaus institucijos ir privačios įmonės, nurodytos 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, tinkamai informuotų visuomenę apie teises, kurias ji turi pagal šią direktyvą ir dėl esamos prieigos prie informacijos taisyklių, nustatytų nacionaliniu arba Sąjungos lygmeniu, ir tinkamu mastu šiuo tikslu teiktų informaciją, patarimus ir konsultacijas.

5.  Šio straipsnio reikalavimų laikytis nereikia šiems subjektams:

;

b) švietimo įstaigoms, mokslinius tyrimus atliekančioms organizacijoms ir juos finansuojančioms organizacijoms.

III SKYRIUS

PAKARTINIO NAUDOJIMO SĄLYGOS

5 straipsnis

Galimi formatai

1.  Nedarant poveikio V skyriaus taikymui, viešojo sektoriaus institucijos, valstybinės įmonės ir privačios įmonės, nurodytos 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, leidžia naudotis savo dokumentais, pateiktais prieinama forma ar formatu, kurie būtų lengvai randami ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti bet kuria kalba ir, jei tik įmanoma ir tinkama, atviruoju formatu ir elektroniniu formatu kartu su jų metaduomenimis. Tiek dokumentų, tiek metaduomenų formatas, kai įmanoma, atitinka atviruosius oficialiuosius standartus.

2.  Kol pakartotiniai vartotojai turi galimybes pakartotinai naudotis pageidaujamais dokumentais, 1 dalies nuostatos nereiškia, kad viešojo sektoriaus institucijos, privačios įmonės, nurodytos 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, ar valstybinės įmonės privalo rengti ar pritaikyti dokumentus ar teikti išrašus iš dokumentų, kad įvykdytų tos dalies nuostatas, kai dėl to reikia neproporcingai didelių pastangų, neapsiribojančių paprasta operacija.

3.  Remiantis šia direktyva, iš viešojo sektoriaus institucijų, privačių įmonių, nurodytų 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, ir valstybinių įmonių negali būti reikalaujama ir toliau rengti tam tikros rūšies dokumentus arba juos saugoti, kad privati ar viešojo sektoriaus organizacija galėtų juos pakartotinai naudoti.

4.  Galimybę pakartotinai naudoti dinaminius duomenis viešojo sektoriaus institucijos, valstybinės įmonės ir privačios įmonės, nurodytos 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, suteikia iš karto po jų surinkimo naudodamos tinkamas programų sąsajas. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą dinaminių duomenų teikimą, viešojo sektoriaus institucijos gali gauti paramą pagal atitinkamas Sąjungos programas.

5.  Jei dėl finansinių ar techninių pajėgumų stokos viešojo sektoriaus institucija, privati įmonė, nurodyta 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, arba valstybinė įmonė negali suteikti prieigos prie dokumentų iš karto po jų surinkimo ir nedelsiant, prieiga prie 4 dalyje nurodytų dokumentų suteikiama per tokį laikotarpį, dėl kurio be reikalo nekiltų kliūčių išnaudoti jų viso ekonominio ir socialinio potencialo.

5a.  Viešojo sektoriaus institucijos, valstybinės įmonės ir privačios įmonės, nurodytos 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, užtikrina, kad prieiga prie viešojo sektoriaus informacijos ir jos pakartotinis naudojimas būtų vykdomi laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų.

6 straipsnis

Mokesčio rinkimą reglamentuojantys principai

1.  Dokumentų pakartotinis naudojimas yra nemokamas arba apsiriboja ribinėmis sąnaudomis, patiriamomis dokumentus dauginant, teikiant ir platinant, taip pat, atitinkamais atvejais, anoniminant asmens duomenis bei imantis priemonių konfidencialiai verslo informacijai apsaugoti.

2.  Išimties tvarka 1 dalis netaikoma:

a)  viešojo sektoriaus institucijoms, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešųjų užduočių vykdymu;

aa)  dokumentams, jei susijusi viešojo sektoriaus institucija turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu;

b)  bibliotekoms, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejams ir archyvams;

c)  valstybinėms įmonėms;

ca)  1 straipsnio 1 dalies ba punkte nurodytoms privačioms įmonėms.

3.  2 dalies a ir c punktuose nurodytais atvejais, remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, kuriuos nustato valstybės narės, apskaičiuojamas bendras mokestis. Bendros pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neturi viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo, duomenų saugojimo, taip pat, atitinkamais atvejais, asmens duomenų anoniminimo bei konfidencialios verslo informacijos apsaugos sąnaudų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Mokestis apskaičiuojamas laikantis taikytinų apskaitos principų.

4.  Tais atvejais, kai 2 dalies b punkte nurodytos viešojo sektoriaus institucijos ima mokestį, bendros pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neviršija rinkimo, rengimo, dauginimo, platinimo, duomenų saugojimo, saugojimo ir atsiskaitymo už teises, taip pat, atitinkamais atvejais, asmens duomenų anoniminimo bei konfidencialios verslo informacijos apsaugos sąnaudų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Mokestis apskaičiuojamas laikantis atitinkamoms viešojo sektoriaus institucijoms taikytinų apskaitos principų.

5.  Didelės vertės duomenų rinkinius, kurių sąrašas nustatomas pagal 13 straipsnį ir IIa priedą, ir 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus mokslinių tyrimų duomenis naudotojai pakartotinai naudoja nemokamai.

7 straipsnis

Skaidrumas

-1a.  Valstybės narės gali nurodyti sąnaudas, kurios bus patiriamos dėl dokumentų dauginimo, platinimo ir duomenų saugojimo, taip pat, kai taikoma, sąnaudas, susijusias su asmens duomenų anoniminimu, ir 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų konfidencialumo apsaugos priemonių sąnaudas.

1.  Dokumentų ar jų dalių pakartotinio naudojimo standartinių mokesčių atveju bet kurios taikomos sąlygos ir faktinė tų mokesčių suma, įskaitant tokio mokesčio apskaičiavimo pagrindą, nustatomi iš anksto ir skelbiami, jei įmanoma ir tinkama, elektroninėmis priemonėmis.

2.  Kitų nei 1 dalyje nurodytų pakartotinio naudojimo mokesčių atveju veiksniai , į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant tuos mokesčius nurodomi iš anksto . Gavęs prašymą, atitinkamas dokumentų turėtojas taip pat nurodo, kokiu būdu buvo apskaičiuotas toks mokestis, susijęs su konkrečiu pakartotinio naudojimo prašymu.

3.  Valstybės narės skelbia 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų viešojo sektoriaus institucijų sąrašą.

4.  Viešojo sektoriaus institucijos užtikrina, kad pakartotinio dokumentų naudojimo prašytojams būtų pranešama apie teisės gynimo būdus, susijusius su jiems poveikio turinčiais sprendimais ar praktika.

8 straipsnis

Licencijos

1.  Valstybės narės neleidžia dokumentų, kuriems taikomos sąlygos arba licencija, pakartotinio naudojimo, išskyrus atvejus, kai tokių sąlygų arba licencijos reikalavimas nėra diskriminuojantis, pateisinamas viešojo intereso tikslu ir yra proporcingas.

2.  Valstybės narės, kuriose naudojamos licencijos, užtikrina, kad standartinės licencijos viešojo sektoriaus dokumentų pakartotiniam naudojimui, kurios gali būti pritaikytos konkretiems licencijų prašymams, būtų prieinamos skaitmenine forma ir galėtų būti tvarkomos elektroniniu būdu. Valstybės narės skatina naudoti tokias standartines licencijas.

2a.  Nedarant poveikio Sąjungos teisėje nustatytiems atsakomybės reikalavimams, tais atvejais, kai viešojo sektoriaus institucija, valstybinė įmonė arba privati įmonė, nurodyta 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, pateikia dokumentus pakartotiniam naudojimui be jokių sąlygų ir apribojimų, tai viešojo sektoriaus institucijai, valstybinei įmonei arba privačiai įmonei, nurodytai 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, leidžiama atsisakyti visos atsakomybės už pakartotiniam naudojimui pateiktus dokumentus.

9 straipsnis

Praktinio pobūdžio priemonės

1.  Valstybės narės įgyvendina praktinio pobūdžio priemones, lengvinančias pakartotiniam naudojimui prieinamų dokumentų paiešką, tokias kaip pagrindinių dokumentų su aktualiais metaduomenimis registrų sąrašai, kur įmanoma ir tinkama, prieinami internetu ir pateikti elektroniniu formatu, ir portalai, sujungti su registrų sąrašais. Kai įmanoma, valstybės narės sudaro palankias dokumentų paieškos įvairiomis kalbomis sąlygas.

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad viešojo sektoriaus institucijos, valstybinės įmonės ir privačios įmonės, nurodytos 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, suteiktų Komisijai reikalingą prieigą prie visų duomenų, kuriuos jos pateikia pakartotiniam naudojimui, kad būtų galima agreguoti duomenų rinkinius Sąjungos lygmeniu, visų pirma siekiant pateikti Sąjungai tam tikros duomenų kategorijos visapusiškos aprėpties duomenų rinkinius, kaip nurodyta IIa priede. Komisija parengia praktinio pobūdžio priemones, kad prie Sąjungos lygmens duomenų rinkinių būtų galima prieiti per vieną prieigos tašką.

10 straipsnis

Mokslinių tyrimų duomenų prieinamumas ir pakartotinis naudojimas

1.  Valstybės narės padeda užtikrinti prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų priimdamos nacionalinę politiką ir atitinkamas priemones, kuriomis siekiama, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų duomenys būtų laisvai prieinami (atvirosios prieigos politika) ir atitiktų FAIR principus. Visi viešosiomis lėšomis finansuojami mokslinių tyrimų duomenys turėtų būti skelbiami automatiškai. Šiomis aplinkybėmis į klausimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis, asmens duomenų apsauga ir konfidencialumu, saugumu ir teisėtais komerciniais interesais, atsižvelgiama pagal principą „kiek įmanoma, atvira, bet, kiek būtina, uždara“. Atvirosios prieigos politika skiriama mokslinius tyrimus atliekančioms organizacijoms ir juos finansuojančios organizacijoms. Iš Sąjungos biudžeto finansuojamos mokslinių tyrimų finansavimo programos įpareigoja visus paramos gavėjus atvirai pateikti savo mokslinių tyrimų duomenis pakartotiniam naudojimui pagal programą „Europos horizontas“.

2.  Mokslinių tyrimų duomenys yra prieinami pakartotinai naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais laikantis III ir IV skyriuose nustatytų sąlygų, jei jie yra finansuojami viešosiomis lėšomis ir kai prieiga prie tokių duomenų suteikiama per institucijos ar subjekto duomenų saugyklą ar bet kokią vietinę, nacionalinę arba tarptautinę duomenų infrastruktūrą. Tokiais atvejais atsižvelgiama į teisėtus komercinius interesus, žinių perdavimo veiklą ir iš anksčiau galiojančias intelektinės nuosavybės teises. Ši nuostata nedaro poveikio 1 straipsnio 2 dalies c punkto taikymui.

IV SKYRIUS

NEDISKRIMINAVIMAS IR SĄŽININGA PREKYBA

11 straipsnis

Nediskriminavimas

1.  Bet kuri pakartotiniam dokumentų naudojimui keliama sąlyga turi būti nediskriminuojanti lygiaverčių pakartotinio naudojimo , įskaitant tarpvalstybinį pakartotinį naudojimą, kategorijų atžvilgiu.

2.   Valstybės narės užtikrina sąžiningą viešojo sektoriaus institucijų, valstybinių įmonių ir privačių įmonių, nurodytų 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, bei kitų naudotojų konkurenciją tais atvejais, kai tos viešojo sektoriaus institucijos, valstybinės įmonės arba privačios įmonės, nurodytos 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, dokumentus pakartotinai naudoja kaip medžiagą savo komercinei veiklai, kuri nepriklauso jų viešųjų užduočių sričiai, užtikrindamos, kad dokumentų teikimui tai veiklai būtų taikomi tie patys mokesčiai ir kitos sąlygos, kaip ir kitiems naudotojams.

2a.  Valstybės narės tokiu pat būdu užtikrina, kad dėl valstybinių įmonių arba privačių įmonių, nurodytų 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, dokumentų ir informacijos pakartotinio naudojimo nebūtų iškraipoma sąžininga konkurencija.

12 straipsnis

Išskirtinių susitarimų draudimas

1.  Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, pakartotinis dokumentų naudojimas yra atviras visiems potencialiems rinkos naudotojams, net jei vienas ar daugiau naudotojų jau pasinaudojo pridėtinės vertės produktais, pagrįstais tais dokumentais. Sutartys ar kiti susitarimai tarp dokumentais disponuojančių viešojo sektoriaus institucijų, privačių įmonių, nurodytų 1 straipsnio 1 dalies ba punkte, ar valstybinių įmonių ir trečiųjų šalių nesuteikia išskirtinių teisių ir privilegijų naudoti duomenis. Atsižvelgiama į viešąsias paslaugas, kurios nepatenka į Direktyvos 2014/24/ES taikymo sritį pagal tos direktyvos 11 straipsnį, ir inovacijų partnerystes, kaip nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 31 straipsnyje.

2.  Tačiau tais atvejais, kai išskirtinė teisė yra būtina viešojo intereso paslaugai, tokios išskirtinės teisės suteikimo pagrindo galiojimas yra reguliariai peržiūrimas ir visais atvejais peržiūrimas kas treji metai. Išskirtiniai susitarimai, sudaryti šiai direktyvai įsigaliojus, skelbiami viešai likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams iki jų įsigaliojimo. Galutinės šių susitarimų sąlygos turi būti skaidrios ir skelbiamos viešai.

Ši dalis netaikoma kultūros išteklių skaitmeninimui.

3.  Nepaisant 1 dalies, tais atvejais, kai išskirtinė teisė yra susijusi su kultūros išteklių skaitmeninimu, tokia išskirtinė teisė suteikiama laikotarpiui, kuris paprastai negali viršyti 10 metų. Jei tas laikotarpis viršija 10 metų, jo trukmė turi būti peržiūrima 11-aisiais metais, o po to, jei taikoma, – kas septynerius metus.

Susitarimai, kuriais suteikiamos pirmoje pastraipoje nurodytos išskirtinės teisės, turi būti skaidrūs ir skelbiami viešai.

Išskirtinės teisės, nurodytos pirmoje pastraipoje, atveju susijusiai viešojo sektoriaus institucijai kaip tų susitarimų dalis yra nemokamai suteikiama suskaitmenintų kultūros išteklių kopija. Pasibaigus išskirtinių teisių galiojimo laikotarpiui sudaroma galimybė pakartotinai naudoti tą kopiją.

4.   Teisiniai arba praktiniai susitarimai, kuriais nėra aiškiai suteikiama išimtinė teisė, bet kuriais siekiama arba, pagrįstai tikėtina, galima subjektams, kurie nėra susitarimo trečioji šalis, apriboti galimybę dokumentus pakartotinai naudoti, yra viešai skelbiami likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams iki jų įsigaliojimo. Tie teisiniai arba praktiniai susitarimai peržiūrimi reguliariai ir bet kuriuo atveju – kas trejus metus. Galutinės šių susitarimų sąlygos yra skaidrios ir skelbiamos viešai, deramai atsižvelgiant į konkurenciją.

5.   Išskirtiniai susitarimai, galiojantys 2013 m. liepos 17 d., kuriems negali būti taikomos išimtys pagal 2 ir 3 dalis, nustoja galioti sutarčiai pasibaigus arba bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2043 m. liepos 18 d.

12 a straipsnis (naujas)

Viešojo sektoriaus informacijos išsaugojimas

Valstybės narės užtikrina, kad viešojo sektoriaus informacijai taikomos prasmingos išsaugojimo politikos priemonės būtų įgyvendinamos bet kokiu formatu, kuris suteiktų geriausias įmanomas ilgalaikės prieigos garantijas.

V SKYRIUS

DIDELĖS VERTĖS DUOMENŲ RINKINIAI

13 straipsnis

Didelės vertės duomenų rinkinių sąrašas

1.  Siekiant šios direktyvos tikslų IIa priede pateikiamas kategorijų ir didelės vertės duomenų rinkinių sąrašas. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį, kad būtų galima papildyti sąrašą naujas kategorijas ir jų atitinkamus duomenų rinkinius pridedant prie didelės vertės duomenų rinkinių, atrinktų iš dokumentų, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašo, kartu su tų duomenų rinkinių skelbimo ir pakartotinio naudojimo sąlygomis.

2.  Prieiga prie tų duomenų rinkinių turi būti nemokama, jie turi būti elektroninio formato ir prieinami parsisiųsti, jei tinkama, per programų sąsajas. Pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti suderinamos su atvirosiomis standartinėmis licencijomis.

3.  2 dalyje nurodytas nemokamos prieigos reikalavimas išimties tvarka netaikomas valstybinių įmonių turimiems didelės vertės duomenų rinkiniams, jei 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas poveikio vertinimas parodo, kad dėl nemokamos prieigos būtų smarkiai iškreipta konkurencija atitinkamose rinkose.

5.  1 dalyje nurodytas kategorijų ir jų atitinkamų didelės vertės duomenų rinkinių sąrašas grindžiamasreikšmingos socialinės, ekonominės ar aplinkosauginės naudos potencialo vertinimu, inovatyviomis paslaugomis, naudotojų, ypač MVĮ, skaičiumi, galimomis naujomis pajamomis, galimybe juos derinti su kitais duomenų rinkiniais ir tikėtinu poveikiu valstybinių įmonių konkurencinei padėčiai.

6.  IIa priede pateiktas sąrašas prireikus gali būti papildomas deleguotuoju aktu. Komisija, priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir laikydamasi 14 straipsnyje nurodytos procedūros, gali IIa priedo sąrašą papildyti naujomis kategorijomis ir jų atitinkamais didelės vertės duomenų rinkiniais.

7.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija atlieka poveikio vertinimą, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, ir užtikrina, kad teisės aktas papildytų esamas sektorines teisines priemones, susijusias su dokumentų, kurie patenka į šios direktyvos taikymo sritį, pakartotiniu naudojimu. Kai didelės vertės duomenų rinkinių kategorijos gali būti susijusios su valstybinėmis įmonėmis, poveikio vertinimuose atskirai atsižvelgiama į galimus konkurencijos iškraipymus ir valstybinių įmonių, MVĮ ir startuolių vaidmenį konkurencingoje ekonominėje aplinkoje.

7a.   1, 2 ir 7 dalies tikslais Komisija turėtų rengti viešas konsultacijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant kompetentingas institucijas, disponuojančias viešojo sektoriaus informacija, socialinius partnerius, naudotojus ir pakartotinius naudotojus, naudojimo ir pakartotinio naudojimo paraiškų teikėjus ir pilietinės visuomenės grupes. Visoms suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė pateikti pasiūlymus Komisijai dėl papildomų didelės vertės duomenų rinkinių ar konkrečių duomenų rinkinių kategorijų. Komisija atsižvelgia į tuos pasiūlymus arba išdėsto susijusiai suinteresuotajai šaliai priežastis, dėl kurių pasiūlymas nepriimamas.

Pagal 2 dalį Komisija atsižvelgia į galimą poveikį konkurencijai, kai valstybinės įmonės veikia konkurencingose rinkose.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  13 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [direktyvos įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

15 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad […] straipsnių būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo […] . Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą .

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

16 straipsnis

Įvertinimas

1.  Praėjus ne mažiau kaip ketveriems metams nuo šios direktyvos perkėlimo dienos, Komisija atlieka šios direktyvos įvertinimą ir pagrindinių jo išvadų ataskaitą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis(24). Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, kuri būtina tai ataskaitai parengti.

2.  Atliekant įvertinimą konkrečiai svarstoma šios direktyvos taikymo sritis ir socialinis bei ekonominis poveikis, įskaitant viešojo sektoriaus institucijų dokumentų, kuriems taikoma ši direktyva, pakartotinio naudojimo, visų pirma MVĮ, padidėjimo mastą, didelės vertės dokumentų rinkinių poveikį, mokesčio nustatymui taikomų principų padarinius, įstatyminio ir administracinio pobūdžio oficialių tekstų pakartotinį naudojimą, dokumentų, kuriais disponuoja kiti subjektai nei viešojo sektoriaus institucijos, pakartotinį naudojimą, programų sąsajų prieinamumą ir naudojimą, asmens duomenų apsaugos taisyklių ir pakartotinio naudojimo galimybių sąveiką, taip pat tolesnes galimybes gerinti vidaus rinkos tinkamą funkcionavimą ir Europos duomenų ekonomikos plėtojimą remiant ekonomikos ir darbo rinkos vystymąsi.

17 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2003/98/EB, su pakeitimais, padarytais I priedo A dalyje nurodyta direktyva, panaikinama nuo [po 15 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos einanti diena], nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų I priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą, ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu  Tarybos vardu

Pirmininkas  Pirmininkas

I PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyvasu pakeitimais

(nurodyta 15 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB

(OL L 345, 2003 12 31, p. 90)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/37/ES

(OL L 175, 2013 6 27, p. 1)

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai ir taikymo pradžios data

(nurodyta 15 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas

Taikymo pradžios data

 

2003/98/EB

2005 m. liepos 1 d.

 

2013/37/EB

2015 m. liepos 18 d.

2015 m. liepos 18 d.

II PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2003/98/EB

Ši direktyva

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė ir 1 straipsnio 1 dalies a punktas

_

1 straipsnio 1 dalies b punktas

_

1 straipsnio 1 dalies c punktas

1 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

1 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

1 straipsnio 2 dalies a punktas

1 straipsnio 2 dalies a punktas

_

1 straipsnio 2 dalies b punktas

1 straipsnio 2 dalies b punktas

1 straipsnio 2 dalies c punktas

1 straipsnio 2 dalies c punktas

1 straipsnio 2 dalies d punktas

1 straipsnio 2 dalies ca punktas

1 straipsnio 2 dalies e punktas

1 straipsnio 2 dalies cb punktas

1 straipsnio 2 dalies f punktas

1 straipsnio 2 dalies cc punktas

1 straipsnio 2 dalis dalies g punktas

1 straipsnio 2 dalies d punktas

1 straipsnio 2 dalies h punktas

1 straipsnio 2 dalies e punktas

1 straipsnio 2 dalies j punktas

1 straipsnio 2 dalies f punktas

1 straipsnio 2 dalies i punktas

_

1 straipsnio 2 dalies k punktas

1 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 4 dalis

_

1 straipsnio 5 dalis

1 straipsnio 4 dalis

_

1 straipsnio 5 dalis

_

1 straipsnio 6 dalis

2 straipsnio įžanginė formuluotė

2 straipsnio įžanginė formuluotė

2 straipsnio 1 punktas

2 straipsnio 1 punktas

2 straipsnio 2 punktas

2 straipsnio 2 punktas

_

2 straipsnio 3 punktas

2 straipsnio 3 punktas

2 straipsnio 5 punktas

_

2 straipsnio 6 punktas

_

2 straipsnio 7 punktas

_

2 straipsnio 8 punktas

2 straipsnio 4 punktas

2 straipsnio 9 punktas

2 straipsnio 5 punktas

_

2 straipsnio 6 punktas

2 straipsnio 10 punktas

2 straipsnio 7 punktas

2 straipsnio 11 punktas

2 straipsnio 8 punktas

2 straipsnio 12 punktas

2 straipsnio 9 punktas

2 straipsnio 4 punktas

_

2 straipsnio 13 punktas

_

2 straipsnio 14 punktas

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 5 dalis

_

_

4 straipsnio 5 dalies įžanginė formuluotė

_

4 straipsnio 5 dalies a punktas

 

4 straipsnio 5 dalies b punktas

5 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 3 dalis

_

5 straipsnio 4 dalis

_

5 straipsnio 5 dalis

6 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

6 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

6 straipsnio 2 dalies a punktas

6 straipsnio 2 dalies a punktas

6 straipsnio 2 dalies b punktas

_

6 straipsnio 2 dalies c punktas

6 straipsnio 2 dalies b punktas

_

6 straipsnio 2 dalies c punktas

6 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 4 dalis

_

6 straipsnio 5 dalis

7 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 3 dalis

_

_

7 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 2 dalis

9 straipsnis

9 straipsnis

_

10 straipsnio 1 dalis

_

10 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 2a dalis

12 straipsnio 3 dalis

_

12 straipsnio 4 dalis

11 straipsnio 3 dalis

_

11 straipsnio 4 dalis

12 straipsnio 5 dalis

_

13 straipsnio 1 dalis

_

13 straipsnio 2 dalis

_

13 straipsnio 3 dalis

_

13 straipsnio 4 dalies a punktas

_

13 straipsnio 4 dalies b punktas

_

13 straipsnio 5 dalis

_

13 straipsnio 6 dalis

_

13 straipsnio 7 dalis

_

14 straipsnio 1 dalis

_

14 straipsnio 2 dalis

_

14 straipsnio 3 dalis

_

14 straipsnio 4 dalis

_

14 straipsnio 5 dalis

_

14 straipsnio 6 dalis

12 straipsnis

15 straipsnio 1 dalis

_

15 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 2 dalis

_

13 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio 2 dalis

_

17 straipsnis

14 straipsnis

18 straipsnis

15 straipsnis

19 straipsnis

_

I priedas

_

II priedas

IIa PRIEDAS

Kategorijų ir didelės vertės duomenų rinkinių sąrašas

1. Geoerdviniai duomenys

– Pašto kodai, nacionaliniai ir vietos žemėlapiai (kadastriniai, topografiniai, jūrų, administracinių ribų).

2. Žemės stebėjimas ir aplinka

– Palydovų ir situ duomenys (oro sąlygų, žemės ir vandens kokybės, seismingumo, energijos vartojimo, pastatų energinio naudingumo, išmetamų teršalų kiekio lygio stebėsena).

3. Meteorologiniai duomenys:

– Orų prognozės, lietus, vėjas ir atmosferinis slėgis.

4. Statistiniai duomenys

– Nacionaliniai, regioniniai ir vietos statistiniai duomenys su pagrindiniais demografiniais ir ekonominiais rodikliais (bendrasis vidaus produktas, amžius, nedarbas, pajamos, išsilavinimas).

5. Įmonės

– Bendrovių ir įmonių registrai (registruotų bendrovių sąrašai, teisinės formos, nuosavybės ir valdymo duomenys, registracijos atpažinties kodai).

6. Transporto duomenys

– Visų transporto rūšių viešojo transporto tvarkaraščiai, informacija apie viešuosius darbus ir transporto tinklo būklę, įskaitant eismo informaciją.

(1)

OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

(2)

* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(3)

  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).

(4)

  SWD(2018) 145.

(5)

  SWD(2018) 127.

(6)

  1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

(7)

  2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(8)

  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(9)

  C(2018)2375

(10)

  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(11)

  2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(12)

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(13)

  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) […].

(14)

  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(15)

  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(16)

  1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

(17)

  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 2001 1 12, p. 1).

(18)

  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(19)

  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(20)

  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007

dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB)

Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70.

(21)

  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 293, 2008 10 31, p. 3–20).

(22)

  1992 m. gruodžio 7 d. Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), (OL L 364, 1992 12 12, p. 7–10).

(23)

  2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(24)

  SWD (2017)350


PRIEDAS: TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

D(2018)33866

Jerzy BUZEK

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkas

PHS 08B046

Briuselis

Tema:  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija)

COM(2018)0234 - C8-0169/2018 - 2018/0111(COD)

Gerb. pirmininke,

Teisės reikalų komitetas išnagrinėjo nurodytą pasiūlymą pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnį dėl išdėstymo nauja redakcija.

Minėtojo straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Jei už teisės reikalus atsakingas komitetas mano, kad be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame nėra kitų esminių pakeitimų, apie tai jis praneša už atitinkamą klausimą atsakingam komitetui.

Tokiu atveju, be 169 ir 170 straipsniuose įtvirtintų sąlygų, atsakingas komitetas laiko priimtinais tik tuos pakeitimus, kurie susiję su pasiūlymo dalimis, kuriose yra pakeitimų.

Tačiau už atitinkamą klausimą atsakingo komiteto pirmininkas išimties tvarka ir kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas atskirai gali pripažinti priimtinais nepakeistų pasiūlymo dalių pakeitimus, jeigu jis mano, kad tokie pakeitimai būtini siekiant išlaikyti vidinę teksto logiką arba neatsiejamai susiję su kitais priimtinais pakeitimais. Tokios priežastys nurodomos rašytiniame pakeitimų pagrindime.“

Atsižvelgdamas į Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės grupės, išnagrinėjusios pasiūlymą dėl išdėstymo nauja redakcija, nuomonę ir laikydamasis pranešėjo rekomendacijų, Teisės reikalų komitetas mano, kad, be aptariamame pasiūlyme nurodytų pakeitimų, pasiūlyme kitų esminių pakeitimų nėra, o, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės.

Taigi Teisės reikalų komitetas po diskusijų savo 2018 m. rugsėjo 3 d. posėdyje vienbalsiai(1) rekomenduoja atsakingam Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui apsvarstyti minėtąjį pasiūlymą vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsniu.

Pagarbiai

Pavel Svoboda

Pridedama: Konsultacinės darbo grupės nuomonė.

(1)

Posėdyje dalyvavo šie nariai: Marie Christine Boutonnet, Jean Marie Cavada, Mady Delvaux, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Rosa Estaràs Ferragut, Laura Ferrara, Jytte Guteland, Gilles Lebreton, Jiří Maštálka, Angelika Niebler, Răzvan Popa, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, Francis Zammit Dimech, Tadeusz Zwiefka, Luis de Grandes Pascual.


PRIEDAS. EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖS DARBO GRUPĖS NUOMONĖ

 

 

 

 

TEISĖS TARNYBŲ

KONSULTACINĖ DARBO GRUPĖ

2018 m. liepos 12 d., Briuselis

NUOMONĖ

  PATEIKTA  EUROPOS PARLAMENTUI

    TARYBAI

    KOMISIJAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija)

2018 m. balandžio 25 d. COM(2018)0234 final – 2018/0111(COD)

Atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 28 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo, ypač į jo 9 punktą, konsultacinė darbo grupė, kurią sudaro atitinkamų Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, 2018 m. gegužės 23 ir 31 d. susirinko į posėdžius, siekdama išnagrinėti minėtąjį Komisijos pasiūlymą.

Šiuose posėdžiuose(1) apsvarsčiusi pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama nauja redakcija išdėstyti 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nustatė:

1. Pilka spalva, įprastai naudojama esminiams pakeitimams nurodyti, turėjo būti pažymėta:

– 7 konstatuojamojoje dalyje pridėti žodžiai „ir 2013 m. iš dalies pakeistos“;

– 8 konstatuojamojoje dalyje žodžiai „informacijos ir žinių visuomenės“, pakeisti žodžiais „duomenimis grindžiamos visuomenės“;

– 12 konstatuojamojoje dalyje išbrauktas žodis „tradicinė“;

– 13 konstatuojamojoje dalyje išbrauktas paskutinis sakinys;

– 26 konstatuojamojoje dalyje išbraukti žodžiai „atitinkantį naujus pokyčius informacinėje visuomenėje“;

– 27 konstatuojamojoje dalyje pridėti žodžiai „palydovinius duomenis, orų duomenis “;

– išbrauktas visas Direktyvos 2003/98/EB dabartinės 14 konstatuojamosios dalies tekstas;

– 47 konstatuojamojoje dalyje pridėti žodžiai „ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB“;

– 54 konstatuojamojoje dalyje žodžiai „elektroninės viešojo sektoriaus informacijos suvestinės“, pakeisti žodžiais „internetinės atvirųjų duomenų parengties ataskaitos“;

– dabartinė Direktyvos 2003/98/EB 4 straipsnio 5 dalies formuluotė, pakeista naujais žodžiais;

– 5 straipsnio 1 dalyje pridėti žodžiai „Nedarant poveikio V skyriaus taikymui“;

– 7 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžiai „Viešojo sektoriaus institucijų turimų“;

– 7 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžiai „atitinkama viešojo sektoriaus institucija iš anksto nurodo, į kokius“ ir žodžiai „viešojo sektoriaus institucija“, pakeisti žodžiais „dokumentų turėtojas“.

2. 8, 12 ir 14 konstatuojamosiose dalyse žodis „Bendrija“ turėtų būti pakeistas žodžiu „Sąjunga“.

3. Prieš 56 konstatuojamąją dalį pateikiamame nuorodos langelyje nuoroda „2013/37/ES 29 konstatuojamoji dalis“ turėtų būti skaitoma kaip „2013/37/ES 36 konstatuojamoji dalis“.

4. 15 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje žodis „praneša“ (pakeistas žodžiais „pateikia tų teisės aktų nuostatų tekstą“) turėjo būti išbrauktas dvigubu brūkšniu.

5. Visa dabartinė Direktyvos 2003/98/EB 13 straipsnio 1 dalies formuluotė turėjo būti išbraukta dvigubu brūkšniu. Visa siūloma 16 straipsnio 1 dalies formuluotė turėjo būti pažymėta pilka spalva, įprastai naudojama esminiams pakeitimams nurodyti.

6. Komisijos pateiktą pasiūlymą turėjo sudaryti du priedai dėl išdėstymo nauja redakcija, nurodyti 65 konstatuojamojoje dalyje ir 17 straipsnyje kaip „I priedas“ ir „II priedas“.

Apsvarsčiusi šį pasiūlymą, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nusprendė, kad pasiūlyme, be jame arba šioje nuomonėje nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra. Konsultacinė darbo grupė taip pat nustatė, kad, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės.

F. DREXLER      H. LEGAL      L. ROMERO REQUENA

Juriskonsultas      Juriskonsultas      Generalinis direktorius

(1)

Konsultacinė darbo grupė dirbo naudodamasi dokumentu anglų kalba – svarstomo pasiūlymo teksto originalo kalba.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (19.10.2018)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija)

(COM(2018)0234 – C8-0169/2018 – 2018/0111(COD))

Nuomonės referentė: Julia Reda

TRUMPAS PAGRINDIMAS

I. Bendroji informacija

Per pastaruosius pusantro dešimtmečio atvirieji duomenys vystėsi ir formavosi, kad taptų esminiu modernaus administravimo principu. Vyriausybės ir valdžios institucijos laikėsi principo, kad tais atvejais, kai duomenys gali būti prieinami pakartotiniam naudojimui, jie privalo būti prieinami.

Be pagrindinės teisės susipažinti su informacija, teisė susipažinti ir pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją suteikia piliečiams galimybę aktyviai dalyvauti bendruomenių gyvenime. Daug asmenų ir iniciatyvų naudoja duomenis, kad sukurtų naudą visuomenei. Užuot tikėję gandais ar pasitelkę atsitiktinius įrodymus, kaip informacijos šaltinį jie naudoja patikimus duomenis.

Komisijos vertinime, kuris pridedamas prie pasiūlymo dėl naujos redakcijos, apskaičiuota, kad duomenų ekonomikos Europos Sąjungoje vertė 2016 m. buvo 300 mlrd. EUR. Tais pačiais metais ES buvo apie 134 000 duomenų įmonių(1).

Be piliečių ir įmonių, iš atvirų duomenų naudos turi ir pačios administracijos. Atvirų duomenų naudojimas ne tik suteikia vyriausybėms ir valdžios institucijoms galimybių vykdyti demokratinius įsipareigojimus užtikrinti, kad politika ir sprendimų priėmimo procesai būtų skaidrūs, bet ir skatina jų žinybas aktyviau bendradarbiauti. Duomenys tampa prieinami vidaus naudotojams ten, kur anksčiau naudotojai nebūtų turėję prieigos. Pagal Komisijos vertinimą, nauda, gaunama iš to, kad duomenys būtų atviri nuo pat pradžių, gerokai viršija viešojo administravimo sąnaudas tokiu santykiu: „šiandien maždaug 26:1“(2).

II. Nuomonės referentės pozicija

A. Integruotojo ir standartizuotojo atvirumo principas

Teisė susipažinti su informacija yra pagrindinė teisė, kuri užtikrinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos 11 straipsnyje. Todėl valstybės narės turėtų dėti visas deramas pastangas, kad parengtų politiką, pagal kurią duomenų rengimas būtų reglamentuojamas taip, kad jų paskelbimas jau būtų numatytas.

Dėl to, kad viešojo sektoriaus informacija yra prieinama ir ją galima pakartotinai naudoti, susidaro viešojo administravimo sąnaudų. Jau dabar nauda viršija sąnaudas. Duomenų rengimo etape atsižvelgus į tolesnę jų paskelbimo galimybę, galima dar labiau sumažinti sąnaudas, o paskelbimą supaprastinti.

Šis principas turėtų būti vadinamas integruotojo ir standartizuotojo atvirumo principu.

B. Didelės vertės duomenų rinkiniai

Komisija nustatė, kad didelės vertės duomenų rinkiniai ypač vertingi ekonomikai ir visuomenei. Todėl siekiant naujos redakcijos tikslo, ypač svarbu, kad didelės vertės duomenų rinkiniai taptų prieinami.

Todėl, remiantis valstybių narių patirtimi, direktyva iš dalies keičiama didelės vertės duomenų kategorijų ir pavyzdinių duomenų rinkinių sąrašu iš sričių, kurios Atviro žinių fondo(3) ir Didžiojo Aštuoneto Atvirųjų duomenų chartijos techniniame priede(4) nustatytos kaip didelės vertės. Komisijai suteikiami deleguotieji įgaliojimai atnaujinti šį sąrašą ir papildyti jį konkrečiais duomenų rinkiniais, kuriuos ji nustato vykdydama viešas konsultacijas ir skatindama visuomenę teikti pasiūlymus.

C. Mokestis

Vyriausybės ir viešojo administravimo institucijos gali imti mokestį už duomenis, kuriuos užsakė parengti, parengė pačios arba licencijavo.

Laikantis atsargaus požiūrio naujoje redakcijoje neištaisoma faktinė padėtis, kai didelės daugiašalės bendrovės gauna naudos iš viešųjų duomenų, o pilietinės iniciatyvos pralaimi. Pavyzdžiui, turima žinių, kad bendrovė „Google“ sudarė licencijavimo susitarimą dėl kartografavimo duomenų su Vokietijos federaline kartografijos ir geodezijos agentūra(5), kuris apima nedidelį šešių skaitmenų metinį mokestį. Bendrovė „Google“ gali mokėti tokį mokestį, tačiau MVĮ ar konkuruojančios bendruomeninės pilietinės visuomenės alternatyvos, kaip antai „OpenStreetMap“(6), sukūrusios išsamius pasaulio žemėlapius daugiausia padedamos savanorių, negali susipažinti su duomenimis ir nepajėgia jų nupirkti.

Todėl viešojo sektoriaus informacija galiausiai stiprinama didelių daugiašalių bendrovių, kurios jau dominuoja rinkoje, pozicija, o galimybė plėtoti alternatyvas ribojama.

Todėl viešojo sektoriaus galimybė imti mokestį už duomenis turi būti dar labiau apribota. Pakartotinis duomenų naudojimas turėtų būti nemokamas, išskyrus atvejus, kai esama labai tiksliai apibrėžtų aplinkybių.

D. Atvirųjų duomenų direktyva

Direktyva neturėtų kliudyti toms valstybėms narėms, kurios jau naudoja atviruosius duomenis ir skelbia savo informaciją atvirais formatais ir taikydamos palankias atviras licencijas. Ji turėtų padėti toms valstybėms narėms, kurios dar nėra įsipareigojusios, ir joje turėtų būti pateikiamos gairės, kokių veiksmų reikėtų imtis ir kokius metodus taikyti.

Joje turėtų būti pabrėžiamas atvirųjų duomenų Europos aspektas, skatinamas visos Europos duomenų agregavimas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas.

Tuo metu, kai buvo priimta Direktyva 2003/98/EB, terminas „atvirieji duomenys“ nebuvo plačiai žinomas. Dabar situacija kitokia. Atvirieji duomenys kaip terminas yra pačiai įsitvirtinęs ir vartojamas Komisijos ir valstybių narių. Todėl geriausias terminas, skirtas apibrėžti, ko siekiama šia direktyva, yra „atvirieji duomenys“.

Direktyvos pavadinime turėtų atsispindėti tai, ko ja galima pasiekti, ir todėl ji turėtų būti pervardinta į „Atvirųjų duomenų direktyvą“.

PAKEITIMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pasiūlymas

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija)

dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija)

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB28 buvo iš esmės keičiama. Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB28 buvo iš esmės keičiama28a. Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

__________________

__________________

28 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).

28 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).

 

28a Žr. I priedo A dalį.

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  remdamasi Direktyvos 2003/98/EB 13 straipsniu, praėjus penkeriems metams nuo keitimo Direktyvos 2013/37/ES priėmimo Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą atliko direktyvos veikimo įvertinimą ir peržiūrą29;

(2)  remdamasi Direktyva 2003/98/EB, praėjus penkeriems metams nuo keitimo Direktyvos 2013/37/ES priėmimo Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą atliko direktyvos veikimo įvertinimą ir peržiūrą29;

__________________

__________________

29 SWD(2018) 145.

29 SWD(2018) 145.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  atsižvelgdama į konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir remdamasi poveikio vertinimo30 rezultatais Komisija nusprendė, kad būtina imtis Sąjungos lygmens veiksmų, kurie padėtų pašalinti senas ir naujas kliūtis, trukdančias visoje Sąjungoje plačiai pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją ir viešosiomis lėšomis finansuojamą informaciją, ir atnaujinti teisinę sistemą pagal skaitmeninių technologijų, kaip antai dirbtinio intelekto ir daiktų interneto, pažangą;

(3)  atsižvelgdama į konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir remdamasi poveikio vertinimo30 rezultatais Komisija nusprendė, kad būtina imtis Sąjungos lygmens veiksmų, kurie padėtų pašalinti senas ir naujas kliūtis, trukdančias visoje Sąjungoje plačiai pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją ir viešosiomis lėšomis finansuojamą informaciją, ir atnaujinti teisinę sistemą pagal skaitmeninių technologijų, kaip antai kompiuterio mokymosi, dirbtinio intelekto ir daiktų interneto, pažangą;

__________________

__________________

30 SWD(2018) 127.

30 SWD(2018) 127.

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  esminiai teisinio teksto pakeitimai, kuriais siekiama Europos ekonomikos ir visuomenės labui visapusiškai išnaudoti viešojo sektoriaus informacijos potencialą, yra orientuoti į šiuos siekius: tinkamomis techninėmis priemonėmis tikruoju laiku užtikrinti prieigą prie dinaminių duomenų, didinti didelės vertės viešųjų duomenų tiekimą pakartotinai naudoti, be kita ko, iš valstybinių įmonių, mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų ir juos finansuojančių organizacijų, ir spręsti tokius klausimus kaip naujų formų išskirtinių susitarimų atsiradimas, principo mokestį apriboti ribinėmis sąnaudomis išimčių naudojimas ir šios direktyvos sąsajos su kai kuriomis susijusiomis teisinėmis priemonėmis, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/9/EB31 ir 2007/2/EB32;

(4)  esminiai teisinio teksto pakeitimai, kuriais siekiama Europos ekonomikos ir visuomenės labui visapusiškai išnaudoti viešojo sektoriaus informacijos potencialą, yra orientuoti į šiuos siekius: tinkamomis techninėmis priemonėmis tikruoju laiku užtikrinti prieigą prie dinaminių duomenų, didinti didelės vertės viešųjų duomenų tiekimą pakartotinai naudoti, be kita ko, iš valstybinių įmonių, mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų ir juos finansuojančių organizacijų, ir spręsti tokius klausimus kaip naujų formų išskirtinių susitarimų atsiradimas, principo mokestį apriboti ribinėmis sąnaudomis išimčių naudojimas ir šios direktyvos sąsajos su kai kuriomis susijusiomis teisinėmis priemonėmis, įskaitant Direktyvą 96/9/EB31, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB ir Reglamentą (ES) 2016/67932;

__________________

__________________

31 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

31 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

32 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

32 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a)  teisė susipažinti su informacija yra pagrindinė teisė. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) numatoma, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, įskaitant teisę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas nekliudant valdžios institucijoms ir nepaisant valstybių sienų;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  valstybių narių viešasis sektorius renka, rengia, daugina ir platina įvairiausią daugelio veiklos sričių informaciją, pvz., socialinę, ekonominę, geografijos, orų, turizmo, verslo, patentų ir švietimo. Viešojo sektoriaus institucijų parengti vykdomojo, teisėkūros ar teisminio pobūdžio dokumentai sudaro gausų, įvairų ir vertingą išteklių fondą, kuris gali būti naudingas žinių ekonomikai;

(6)  valstybių narių viešasis sektorius renka, rengia, daugina ir platina įvairiausią daugelio veiklos sričių informaciją, pvz., socialinę, ekonominę, geografijos, orų, turizmo, verslo, patentų ir švietimo. Viešojo sektoriaus institucijų parengti vykdomojo, teisėkūros ar teisminio pobūdžio dokumentai sudaro gausų, įvairų ir vertingą išteklių fondą, kuris gali būti naudingas žinių ekonomikai, kuri yra grindžiama turimos informacijos kiekybe, kokybe ir prieinamumu ir suteikia geresnio pritaikymo vartotojų poreikiams galimybes;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo nustatytos būtiniausios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas valstybių narių viešojo sektoriaus institucijų , įskaitant vykdomąsias, teisėkūros ir teismines institucijas, turimų dokumentų pakartotinis naudojimas, ir tą naudojimą lengvinančios praktinės priemonės. Nuo tada, kai buvo patvirtintos pirmosios viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo taisyklės, duomenų, įskaitant viešuosius duomenis, kiekis pasaulyje padidėjo eksponentiškai, be to, kuriami ir kaupiami naujų rūšių duomenys. Kartu vyksta technologijų evoliucija duomenų analizės, panaudojimo ir tvarkymo srityse. Dėl tokios sparčios technologijų raidos tapo įmanoma kurti naujas paslaugas ir naujus pritaikymo būdus, paremtus duomenų naudojimu, kaupimu ir derinimu. Atsižvelgiant į sparčias permainas, 2003 m. patvirtintos ir 2013 m. iš dalies pakeistos taisyklės nebetinka, todėl gali būti prarandamos ekonominės ir socialinės galimybės, kurias atvertų viešųjų duomenų pakartotinis naudojimas;

(7)  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo nustatytos būtiniausios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas valstybių narių viešojo sektoriaus institucijų , įskaitant vykdomąsias, teisėkūros ir teismines institucijas, turimų dokumentų pakartotinis naudojimas, ir tą naudojimą lengvinančios praktinės priemonės. Nuo tada, kai buvo patvirtintos pirmosios viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo taisyklės, duomenų, įskaitant viešuosius duomenis, kiekis pasaulyje padidėjo eksponentiškai, be to, kuriami ir kaupiami naujų rūšių duomenys. Kartu vyksta technologijų, tokių kaip kompiuterio mokymasis, dirbtinis intelektas ir daiktų internetas, evoliucija duomenų analizės, panaudojimo ir tvarkymo srityse. Dėl tokios sparčios technologijų raidos tapo įmanoma kurti naujas paslaugas ir naujus pritaikymo būdus, paremtus duomenų naudojimu, kaupimu ir derinimu. Atsižvelgiant į sparčias permainas, 2003 m. patvirtintos ir 2013 m. iš dalies pakeistos taisyklės nebetinka, todėl gali būti prarandamos ekonominės ir socialinės galimybės, kurias atvertų viešųjų duomenų pakartotinis naudojimas;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  perėjimas prie duomenimis grindžiamos visuomenės turi įtakos kiekvieno Bendrijos piliečio gyvenimui, be kita ko, sudarydamas sąlygas naudotis naujais informacijos prieigos ir gavimo būdais;

(8)  perėjimas prie duomenimis grindžiamos visuomenės turi įtakos kiekvieno Sąjungos piliečio gyvenimui, be kita ko , sudarydamas sąlygas naudotis naujais informacijos prieigos ir gavimo būdais;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  leidus pakartotinai naudotis viešojo sektoriaus institucijos saugomais dokumentais, kuriama pridėtinė vertė pakartotiniams naudotojams, galutiniams naudotojams ir plačiajai visuomenei apskritai, taip pat daugeliu atvejų – ir pačiai viešajai institucijai, nes didinamas skaidrumas ir atskaitomybė bei gaunama atsiliepimų iš pakartotinių ir galutinių naudotojų, todėl atitinkama viešojo sektoriaus institucija, remdamasi tais atsiliepimais, gali gerinti renkamos informacijos kokybę;

(11)  leidus susipažinti su viešojo sektoriaus institucijos saugomais dokumentais ir pakartotinai jais naudotis, kuriama pridėtinė vertė pakartotiniams naudotojams, galutiniams naudotojams ir plačiajai visuomenei apskritai, taip pat daugeliu atvejų – ir pačiai viešajai institucijai, nes didinamas skaidrumas ir atskaitomybė bei gaunama atsiliepimų iš pakartotinių ir galutinių naudotojų, todėl atitinkama viešojo sektoriaus institucija, remdamasi tais atsiliepimais, gali gerinti renkamos informacijos kokybę ir vykdyti savo viešąsias užduotis;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  Valstybėse narėse yra dideli taisyklių ir praktikos, susijusios su viešojo sektoriaus informacijos išteklių naudojimu, skirtumai, kurie sudaro kliūtis šio pagrindinio dokumentų ištekliaus visaverčiam ekonominiam potencialui atskleisti. Praktika viešojo sektoriaus institucijose naudojant viešojo sektoriaus informaciją valstybėse narėse ir toliau skiriasi. Į tai turėtų būti atsižvelgiama. Dėl to turėtų būti imamasi minimalaus nacionalinių viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio naudojimo taisyklių ir praktikų derinimo tais atvejais, kai nacionalinių teisės aktų ir praktikų skirtumai arba aiškumo stygius trukdo sklandžiai funkcionuoti vidaus rinkai ir tinkamai informacinės visuomenės raidai Bendrijoje;

(12)  Valstybėse narėse yra dideli taisyklių ir praktikos, susijusios su viešojo sektoriaus informacijos išteklių naudojimu, skirtumai, kurie sudaro kliūtis šio pagrindinio dokumentų ištekliaus visaverčiam ekonominiam potencialui atskleisti. Praktika viešojo sektoriaus institucijose naudojant viešojo sektoriaus informaciją valstybėse narėse ir toliau skiriasi. Į tai turėtų būti atsižvelgiama. Dėl to turėtų būti imamasi minimalaus nacionalinių viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio naudojimo taisyklių ir praktikų derinimo tais atvejais, kai nacionalinių teisės aktų ir praktikų skirtumai arba aiškumo stygius trukdo sklandžiai funkcionuoti vidaus rinkai ir tinkamai informacinės visuomenės raidai Sąjungoje;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  atvirųjų duomenų politika, kuria skatinamas platus viešojo sektoriaus informacijos prieinamumas ir pakartotinis naudojimas privačiais ir komerciniais tikslais, taikant tik būtiniausius teisinius, techninius arba finansinius apribojimus arba visai jų netaikant, ir kuria skatinamas informacijos judėjimas ne tik tarp ekonominės veiklos vykdytojų, bet ir tarp piliečių, gali būti labai svarbi paspartinant naujų paslaugų plėtrą, paremtą naujoviškais tokios informacijos derinimo arba naudojimo metodais, skatinti ekonomikos augimą ir didinti visuomenės dalyvavimą;

(13)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi integruotojo ir standartizuotojo atvirumo principu rengiant duomenis, susijusius su visais dokumentais, patenkančiais į šios direktyvos taikymo sritį, tuo pačiu užtikrinant pastovų viešojo intereso tikslų, pvz., viešojo saugumo ar asmens duomenų apsaugos, apsaugos lygį, įskaitant atvejus, kai tai yra su ypatingos svarbos infrastruktūra susijusi neskelbtina informacija arba kai atitinkamame duomenų rinkinyje esama informacija nekelia pavojaus, kad bus identifikuotas fizinis asmuo, tačiau, jei ji derinama su kita turima informacija, tokia rizika galėtų kilti. Atvirųjų duomenų politika, kuria skatinamas platus viešojo sektoriaus informacijos prieinamumas ir pakartotinis naudojimas privačiais ir komerciniais tikslais, taikant tik būtiniausius teisinius, techninius arba finansinius apribojimus arba visai jų netaikant, ir kuria skatinamas informacijos judėjimas ne tik tarp ekonominės veiklos vykdytojų, bet ir tarp piliečių, gali būti labai svarbi skatinant naujų paslaugų plėtrą, paremtą naujoviškais tokios informacijos derinimo arba naudojimo metodais, skatinti ekonomikos augimą ir didinti visuomenės dalyvavimą. Todėl sąveikumas, atvirieji standartai ir atvirieji duomenys turėtų būti įgyvendinami kiekvienos valstybės narės administracijos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Tuo pat metu Komisija turėtų sudaryti palankesnes valstybių narių bendradarbiavimo sąlygas ir remti sąveikių elektroninių sąsajų, kurios leis teikti efektyvesnes ir saugesnes viešąsias paslaugas, kūrimą, bandymus, diegimą ir panaudojimą;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  be to, nesant minimalaus suderinimo Bendrijos lygmeniu, teisės aktų leidyba nacionaliniu lygmeniu, kuri jau pradėta daugelyje valstybių narių siekiant reaguoti į technologijų iššūkius, galėtų netgi sukelti dar didesnius skirtumus. Tokių teisės aktų skirtumai ir neapibrėžtumas taps dar reikšmingesni tolesnėje informacinės visuomenės raidoje, o ji vis labiau naudojasi informacija, peržengdama valstybių sienas;

(14)  nesant minimalaus suderinimo Sąjungos lygmeniu, teisės aktų leidyba nacionaliniu lygmeniu, kuri jau pradėta daugelyje valstybių narių siekiant reaguoti į technologijų iššūkius, galėtų netgi sukelti dar didesnius skirtumus. Tokių teisės aktų skirtumai ir neapibrėžtumas taps dar reikšmingesni tolesnėje informacinės visuomenės raidoje, o ji vis labiau naudojasi informacija, peržengdama valstybių sienas;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  ši direktyva turėtų būti taikoma dokumentams, kurie padaromi prieinamais pakartotiniam naudojimui, kai viešojo sektoriaus institucijos licencijuoja, parduoda, platina informaciją, ja keičiasi ar ją skelbia. Siekiant išvengti kryžminių subsidijų, pakartotinis naudojimas turėtų apimti tolesnį dokumentų naudojimą pačioje organizacijoje veiklai, kuri nepriklauso viešųjų užduočių sričiai. Viešųjų užduočių sričiai nepriklausančią veiklą paprastai sudaro tiekimas dokumentų, kurie yra rengiami ir už kuriuos imamas mokestis išimtinai komerciniu pagrindu ir konkuruojant su kitais rinkos dalyviais;

(18)  ši direktyva turėtų būti taikoma dokumentams, kurie padaromi prieinamais pakartotiniam naudojimui, kai viešojo sektoriaus institucijos užsako informacijos rengimą ar licencijuoja, parduoda, platina informaciją, ja keičiasi ar ją skelbia. Siekiant išvengti kryžminių subsidijų, pakartotinis naudojimas turėtų apimti tolesnį dokumentų naudojimą pačioje organizacijoje veiklai, kuri nepriklauso viešųjų užduočių sričiai. Viešųjų užduočių sričiai nepriklausančią veiklą paprastai sudaro tiekimas dokumentų, kurie yra rengiami ir už kuriuos imamas mokestis išimtinai komerciniu pagrindu ir konkuruojant su kitais rinkos dalyviais;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  Šia direktyva valstybėms narėms nustatoma pareiga užtikrinti, kad visus dokumentus būtų galima pakartotinai naudoti, išskyrus tuos atvejus, kai prieiga prie jų ribojama arba draudžiama pagal nacionalines prieigos prie dokumentų taisykles, ir atsižvelgiant į kitas šioje direktyvoje nustatytas išimtis. Direktyva remiasi esama prieigos tvarka valstybėse narėse ir nekeičia nacionalinių prieigos prie dokumentų taisyklių. Ji netaikoma tiems atvejams, kuriais piliečiai ar bendrovės pagal atitinkamą prieigos tvarką gali gauti dokumentą tik tuo atveju, jei jie gali įrodyti konkretų interesą. Sąjungos lygmeniu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 (teisė į gerą administravimą) ir 42 straipsniai pripažįsta kiekvieno Sąjungos piliečio ir kiekvieno fizinio ar juridinio asmens, gyvenančio ar turinčio registruotą būstinę valstybėje narėje, teisę susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Viešojo sektoriaus institucijos turėtų būti skatinamos leisti pakartotinai naudoti visus savo turimus dokumentus. Viešojo sektoriaus institucijos turėtų remti ir skatinti dokumentų, įskaitant oficialių teisės aktų leidybos ir administracinio pobūdžio tekstus, pakartotinį naudojimą tais atvejais, kai jos turi teisę tokį naudojimą leisti;

(19)  šia direktyva valstybėms narėms nustatoma pareiga užtikrinti, kad visus dokumentus būtų galima pakartotinai naudoti, nedarant poveikio šioje direktyvoje nustatytoms išimtims, tokioms kaip nacionalinis saugumas ar asmens duomenų apsauga, suteikiant valstybėms narėms galimybę apriboti arba uždrausti prieigą prie tam tikrų dokumentų. Nesant suderinimo, su prieiga prie viešojo sektoriaus informacija susijusios procedūros ir sąlygos ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai. Direktyva remiasi esama prieigos tvarka valstybėse narėse ir nekeičia nacionalinių prieigos prie dokumentų taisyklių. Ji netaikoma tiems atvejams, kuriais piliečiai ar bendrovės pagal atitinkamą prieigos tvarką gali gauti dokumentą tik tuo atveju, jei jie gali įrodyti konkretų interesą. Sąjungos lygmeniu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 (teisė į gerą administravimą) ir 42 straipsniai pripažįsta kiekvieno Sąjungos piliečio ir kiekvieno fizinio ar juridinio asmens, gyvenančio ar turinčio registruotą būstinę valstybėje narėje, teisę susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Viešojo sektoriaus institucijos turėtų būti skatinamos leisti pakartotinai naudoti visus savo turimus dokumentus. Viešojo sektoriaus institucijos turėtų remti ir skatinti dokumentų, įskaitant oficialių teisės aktų leidybos ir administracinio pobūdžio tekstus, pakartotinį naudojimą tais atvejais, kai jos turi teisę tokį naudojimą leisti. Nors šia direktyva viešojo sektoriaus institucijoms nenustatomas įpareigojimas užtikrinti tam tikros rūšies dokumentų saugojimą siekiant tokius dokumentus pakartotinai naudoti, valstybės narės turėtų dėti visas deramas pastangas siekdamos užtikrinti, kad dėl to nebūtų nepagrįstai trukdoma išnaudoti jų ekonominio potencialo;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  Todėl Direktyva 2003/98/EB turėtų būti iš dalies pakeista siekiant užtikrinti, kad jos nuostatos būtų taikomos pakartotinai naudojant dokumentus, kuriuos bendrojo intereso paslaugų tikslais parengė valstybinės įmonės, vykdančios kurią nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES33 8–14 straipsniuose nurodytą veiklą, taip pat valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip viešųjų paslaugų operatoriai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų 2 straipsnyje, valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip pareigą teikti viešąsias paslaugas vykdantys oro vežėjai pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnį, ir valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus vykdantys Bendrijos laivų savininkai pagal 1992 m. gruodžio 7 d. Reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), 4 straipsnį;

(21)  todėl Direktyva 2003/98/EB turėtų būti iš dalies pakeista siekiant užtikrinti, kad jos nuostatos būtų taikomos pakartotinai naudojant dokumentus, kuriuos bendrojo intereso paslaugų tikslais parengė valstybinės įmonės, vykdančios kurią nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES33 nurodytą veiklą, taip pat valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip viešųjų paslaugų operatoriai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų, valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip pareigą teikti viešąsias paslaugas vykdantys oro vežėjai pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių, ir valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus vykdantys Bendrijos laivų savininkai pagal 1992 m. gruodžio 7 d. Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92, taikantį laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas);

__________________

__________________

33 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

33 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)  į šią direktyvą nereikėtų įtraukti pareigos leisti pakartotinai naudoti valstybinių įmonių rengiamus dokumentus. Teisė spręsti, ar leisti pakartotinai naudoti dokumentus, turėtų būti paliekama pačioms valstybinėms įmonėms. Valstybinė įmonė gali imtis vykdyti atitinkamas šios direktyvos III ir IV skyriuose nustatytas pareigas, visų pirma susijusias su forma, mokesčiu, skaidrumo užtikrinimu, licencijomis, nediskriminavimo reikalavimu ir išskirtinių susitarimų draudimu, tik nusprendusi leisti dokumentą pakartotinai naudoti. Tačiau valstybinės įmonės neprivalo laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų, kaip antai prašymų tvarkymo taisyklių;

(22)  į šią direktyvą neįtraukta pareiga leisti pakartotinai naudoti valstybinių įmonių rengiamus dokumentus. Teisė spręsti, ar leisti pakartotinai naudoti šios direktyvos taikymo sričiai priklausančius dokumentus arba jų dalis, turėtų būti paliekama pačioms valstybinėms įmonėms. Valstybinė įmonė gali imtis vykdyti atitinkamas šios direktyvos III ir IV skyriuose nustatytas pareigas, visų pirma susijusias su forma, mokesčiu, skaidrumo užtikrinimu, licencijomis, nediskriminavimo reikalavimu ir išskirtinių susitarimų draudimu, tik nusprendusi leisti dokumentą pakartotinai naudoti. Tačiau valstybinės įmonės neprivalo laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų, kaip antai prašymų tvarkymo taisyklių;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)  Ši direktyva nustato labai bendrą termino „dokumentas“ apibrėžimą. Jis apima bet kokį aktų, faktų ar informacijos ir bet kokios tokių aktų, faktų ar informacijos kompiliacijos pateikimą bet kuriais būdais (raštu ant popieriaus arba laikomą elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašą). Sąvokos „dokumentas“ apibrėžimu nesiekiama aprėpti kompiuterinių programų;

(26)  Ši direktyva nustato labai bendrą termino „dokumentas“ apibrėžimą. Jis apima bet kokį aktų, faktų ar informacijos ir bet kokios tokių aktų, faktų ar informacijos kompiliacijos pateikimą bet kuriais būdais (raštu ant popieriaus arba laikomą elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašą). Valstybės narės turėtų užtikrinti skaidrumą, susijusį su metodika, naudota kompiliuojant dokumentus;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27)  viešojo sektoriaus institucijos vis aktyviau suteikia galimybę pakartotinai naudoti savo dokumentus užtikrindamos, kad internete būtų galima rasti tiek metaduomenis, tiek pagrindinį turinį ir realiai prie jų prieiti. Dokumentus pakartotinai naudoti turėtų būti leidžiama ir tada, kai pakartotinis naudotojas pateikia prašymą. Tokiais atvejais terminas duoti atsakymą į pakartotinio naudojimo prašymus turėtų būti pagrįstas ir atitikti lygiavertį terminą, taikomą prieigos prie dokumento prašymams, teikiamiems pagal atitinkamą prieigos tvarką. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas valstybinėms įmonėms, švietimo įstaigoms, mokslinius tyrimus atliekančioms organizacijoms ir juos finansuojančioms organizacijoms. Pagrįsti terminai visoje Sąjungoje skatins kurti naujus bendrus sudėtinius informacijos produktus ir paslaugas visos Europos mastu. Tai itin svarbu dinaminiams duomenims ( įskaitant, eismo duomenis, palydovinius duomenis, orų duomenis), kurių ekonominė vertė priklauso nuo neatidėliotino informacijos prieinamumo ir nuolatinio atnaujinimo. Todėl prieiga prie dinaminių duomenų turėtų būti suteikiama iš karto po jų surinkimo, per programų sąsają (API), siekiant sudaryti sąlygas kurti tokiais duomenimis grindžiamas interneto, mobiliojo ryšio ir debesijos taikomąsias programas. Kai dėl techninių ar finansinių kliūčių to padaryti neįmanoma, viešojo sektoriaus institucijos turėtų suteikti prieigą prie tų dokumentų per tokį laikotarpį, kad būtų galima išnaudoti jų visą ekonominį potencialą. Jei naudojama licencija, savalaikis dokumentų prieinamumas gali būti viena iš licencijos sąlygų.

(27)  viešojo sektoriaus institucijos vis aktyviau suteikia galimybę pakartotinai naudoti savo dokumentus užtikrindamos, kad internete būtų galima rasti tiek metaduomenis, tiek pagrindinį turinį ir realiai prie jų prieiti. Dokumentus pakartotinai naudoti turėtų būti leidžiama ir tada, kai pakartotinis naudotojas pateikia prašymą. Valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas prašytojams teikti dokumentų pakartotinio naudojimo prašymus nereikalaudamos nurodyti interesų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos praktinio pobūdžio priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų galima efektyviai pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją, pvz., paskirdamos informacijos pareigūnus, įdiegdamos ir išlaikydamos įrangą, kurioje būtų galima nagrinėti dokumentus, registrus ar dokumentų sąrašus, kuriuos laiko viešojo sektoriaus institucijos arba informacijos punktai, ir aiškiai nurodyti, kur tokius dokumentus galima rasti. Terminas duoti atsakymą į pakartotinio naudojimo prašymus turėtų būti pagrįstas ir atitikti lygiavertį terminą, taikomą prieigos prie dokumento prašymams, teikiamiems pagal atitinkamą prieigos tvarką. Todėl šis reikalavimas galėtų būti netaikomas valstybinėms įmonėms, švietimo įstaigoms, mokslinius tyrimus atliekančioms organizacijoms ir juos finansuojančioms organizacijoms. Pagrįsti terminai visoje Sąjungoje skatins kurti naujus bendrus sudėtinius informacijos produktus ir paslaugas visos Europos mastu. Tai itin svarbu dinaminiams duomenims ( įskaitant, eismo duomenis, palydovinius duomenis, orų duomenis), kurių ekonominė vertė priklauso nuo neatidėliotino informacijos prieinamumo ir nuolatinio atnaujinimo. Todėl prieiga prie dinaminių duomenų turėtų būti suteikiama iš karto po jų surinkimo, per programų sąsają (API), siekiant sudaryti sąlygas kurti tokiais duomenimis grindžiamas interneto, mobiliojo ryšio ir debesijos taikomąsias programas. Kai dėl techninių ar finansinių kliūčių to padaryti neįmanoma, viešojo sektoriaus institucijos turėtų suteikti prieigą prie tų dokumentų per tokį laikotarpį, kad būtų galima išnaudoti jų visą ekonominį potencialą. Jei naudojama licencija, savalaikis dokumentų prieinamumas gali būti viena iš licencijos sąlygų;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)  Norint gauti prieigą prie duomenų, kuriuos leista pakartotinai naudoti pagal šią direktyvą, turi būti naudojamos tinkamos ir tinkamai parengtos programų sąsajos. Programų sąsaja apibūdina, kokios rūšies duomenų paiešką galima atlikti, kaip tai padaryti ir kokia forma jie bus gauti. Jos sudėtingumas gali būti įvairių lygių – ji gali būti paprasčiausias saitas su duomenų baze konkretiems duomenų rinkiniams išrinkti, saityno sąsaja arba sudėtingesnė struktūra. Duomenų pakartotinis naudojimas ir dalijimasis jais tinkamai naudojant programų sąsajas turi bendrosios vertės – tai padės kūrėjams ir pradedančiosioms įmonėms kurti naujas paslaugas ir produktus. Tai taip pat labai svarbu kuriant vertingas skaitmenines ekosistemas tokiems duomenų ištekliams, kurie dažnai lieka nepanaudoti. Programų sąsajų kūrimas ir naudojimas turi būti grindžiami keliais principais – stabilumo, priežiūros visą gyvavimo ciklą, naudojimo ir standartų vienodumo, patogumo naudoti ir galiausiai saugumo. Galimybę pakartotinai naudoti dinaminius duomenis, kurie yra dažnai atnaujinami (neretai ir tikruoju laiku) duomenys, viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės turėtų suteikti iš karto po jų surinkimo naudodamos tinkamas programų sąsajas;

(28)  Norint gauti prieigą prie duomenų, kuriuos leista pakartotinai naudoti pagal šią direktyvą, turi būti naudojamos tinkamos ir tinkamai parengtos programų sąsajos. Programų sąsaja apibūdina, kokios rūšies duomenų paiešką galima atlikti, kaip tai padaryti ir kokia forma jie bus gauti. Jos sudėtingumas gali būti įvairių lygių – ji gali būti paprasčiausias saitas su duomenų baze konkretiems duomenų rinkiniams išrinkti, struktūrinė saityno sąsaja arba sudėtingesnė struktūra. Esama didelių programų sąsajų naudojimo skirtumų tarp valstybių narių, taigi turėtų būti numatyta papildoma finansinė parama siekiant apskritai intensyviau naudoti dinaminius duomenis ir programų sąsajas. Programų sąsajos yra būtinos visiškai sąveikiems informacijos mainams plėtoti. Duomenų pakartotinis naudojimas ir dalijimasis jais tinkamai naudojant programų sąsajas turi bendrosios vertės – tai padės kūrėjams ir pradedančiosioms įmonėms kurti naujas paslaugas ir produktus. Tai taip pat labai svarbu kuriant vertingas skaitmenines ekosistemas tokiems duomenų ištekliams, kurie dažnai lieka nepanaudoti. Programų sąsajų kūrimas ir naudojimas turi būti grindžiami keliais principais – stabilumo, patikimumo, prieinamumo, veiksmingumo, priežiūros visą gyvavimo ciklą, naudojimo ir standartų vienodumo, patogumo naudoti ir galiausiai saugumo. Galimybę pakartotinai naudoti dinaminius duomenis, kurie yra dažnai atnaujinami (neretai ir tikruoju laiku) duomenys, viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės turėtų suteikti iš karto po jų surinkimo naudodamos tinkamas programų sąsajas; Visų pirma, programų sąsaja turėtų atitikti stabilumo principą, o tai reiškia, kad ji turėtų nuolat veikti pagal tas pačias technines specifikacijas. Programų sąsaja turėtų atitikti patikimumo principą, kad apie atliekamus pakeitimus būtų informuojama iš anksto, išskyrus deramai pagrįstais skubiais atvejais, kai pakeitimus reikia atlikti anksčiau. Programų sąsaja, kurios veiklos kokybė turėtų būti pastovi, turėtų užtikrinti prieinamumą. Siekiant užtikrinti veiksmingumą, kai programų sąsajas naudoja duomenų teikėjai, duomenų rengėjai arba duomenų naudotojai, jų veikimas ir sudėtingumas neturėtų labai skirtis. Siekiant pagerinti programų sąsajų sąveikumą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl minimalių programų sąsajų sąveikumo kriterijų;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32)  mokesčiai už dokumentų pakartotinį naudojimą labai trukdo pradedančiosioms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms patekti į rinką. Todėl galimybė pakartotinai naudoti dokumentus turėtų būti suteikiama nemokamai ir, kai mokesčiai yra būtini, jie iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų. Išimtiniais atvejais reikėtų atsižvelgti į tai, kad neturėtų būti trikdoma įprastinė veikla viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį savo sąnaudų, patiriamų atliekant viešąsias užduotis. Taip pat turėtų būti pripažintas valstybinių įmonių vaidmuo konkurencingoje ekonominėje aplinkoje. Todėl tokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo sąnaudų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Atitinkamais atvejais į reikalavimus atitinkančias sąnaudas turėtų būti įtraukiamos ir asmens duomenų arba neskelbtinos komercinės informacijos anoniminimo sąnaudos. Reikalavimas, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešosios užduoties vykdymu arba su valstybinėms įmonėms patikėtų bendrojo intereso paslaugų aprėptimi, nebūtinai turi būti teisinis, o gali būti nustatytas, pvz., pagal valstybėse narėse taikomą administracinę praktiką. Valstybės narės turėtų atlikti reguliarią tokio reikalavimo peržiūrą;

(32)  mokesčių ėmimo už dokumentų pakartotinį naudojimą požiūriu ne tik valstybės narės, bet ir tos pačios valstybės narės viešojo sektoriaus institucijos tebetaiko skirtingą praktiką. mokesčiai už dokumentų pakartotinį naudojimą labai trukdo pradedančiosioms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms patekti į rinką. Todėl galimybė pakartotinai naudoti dokumentus turėtų būti suteikiama nemokamai arba, kai mokesčiai yra būtini, jie iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų, nurodytų Komisijos pranešime 2014/C 240/01. Išimtiniais atvejais reikėtų atsižvelgti į tai, kad neturėtų būti trikdomas viešųjų užduočių vykdymas ir įprastinė veikla viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų bent 60 proc. savo sąnaudų, susijusių su į šios direktyvos taikymo sritį patenkančiais dokumentais. Taip pat turėtų būti pripažintas valstybinių įmonių vaidmuo konkurencingoje ekonominėje aplinkoje. Todėl tokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo, platinimo ir duomenų saugojimo sąnaudų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Atitinkamais atvejais į reikalavimus atitinkančias sąnaudas turėtų būti įtraukiamos ir asmens duomenų arba neskelbtinos komercinės informacijos anoniminimo sąnaudos. Valstybės narės turėtų reguliariai peržiūrėti reikalavimą, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų bent 60 proc. sąnaudų;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(32a)  investicijų grąža gali būti suprantama kaip papildoma ribinių sąnaudų procentinė dalis, suteikianti galimybę padengti kapitalo sąnaudas ir įtraukti tikrąją grąžos normą. Kadangi kapitalo sąnaudos yra glaudžiai susijusios su kredito įstaigų taikomomis palūkanų normomis, kurios pačios grindžiamos ECB fiksuotąja palūkanų norma, taikoma pagrindinėms refinansavimo operacijoms, neturėtų būti tikimąsi, kad pagrįsta investicijų grąža galėtų būti 5 proc. didesnė nei ECB taikoma fiksuotoji palūkanų norma;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36)  Užtikrinimas, kad viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio naudojimo sąlygos būtų aiškios ir viešai žinomos, yra išankstinė Sąjungos masto informacijos rinkos plėtros sąlyga. Dėl to visos dokumentų pakartotiniam naudojimui keliamos sąlygos turėtų būti aiškios potencialiems naudotojams. Valstybės narės turėtų skatinti pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų indeksų , jei reikia, prieinamų internete, kūrimą, kad skatintų teikti pakartotinio naudojimo prašymus ir sudarytų tam palankias sąlygas. Pakartotinio dokumentų, kuriais disponuoja subjektai, kurie nėra valstybinės įmonės, švietimo įstaigos, mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos ar juos finansuojančios organizacijos, naudojimo prašytojai turėtų būti informuojami apie teisės gynimo būdus, susijusius su sprendimais ar praktika, turinčiais jiems poveikį. Tai turi būti ypač svarbu mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios gali būti nesusipažinusios su sąveikomis su viešojo sektoriaus institucijomis iš kitų valstybių narių ir atitinkamais teisės gynimo būdais;

(36)  užtikrinimas, kad prieigos prie viešojo sektoriaus dokumentų ir pakartotinio naudojimo sąlygos būtų aiškios ir viešai žinomos, yra išankstinė Sąjungos masto informacijos rinkos plėtros sąlyga. Dėl to visos prieigai prie dokumentų ir pakartotiniam naudojimui keliamos sąlygos turėtų būti aiškios potencialiems naudotojams. Valstybės narės turėtų skatinti pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų indeksų , jei reikia, prieinamų internete, kūrimą, kad skatintų teikti pakartotinio naudojimo prašymus ir sudarytų tam palankias sąlygas. Prieigos prie dokumentų, kuriais disponuoja subjektai, kurie nėra valstybinės įmonės, švietimo įstaigos, mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos ar juos finansuojančios organizacijos, ir pakartotinio jų naudojimo prašytojai turėtų būti informuojami apie teisės gynimo būdus, susijusius su sprendimais ar praktika, turinčiais jiems poveikį. Tai turi būti ypač svarbu mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios gali būti nesusipažinusios su sąveikomis su viešojo sektoriaus institucijomis iš kitų valstybių narių ir atitinkamais teisės gynimo būdais;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37)  teisės gynimo būdams turėtų būti priskiriama peržiūra, atliekama nešališkos peržiūros įstaigos. Tai gali būti jau esama nacionalinė institucija, pavyzdžiui, nacionalinė konkurencijos institucija, nacionalinė už prieigą prie dokumentų atsakinga institucija arba nacionalinė teisminė institucija. Tos įstaigos organizacinė struktūra turėtų atitikti konstitucinę ir teisinę valstybių narių sistemą ir įstaiga neturėtų daryti poveikio teisės gynimo būdams, kuriais kitu atveju galėtų naudotis pakartotinio dokumentų naudojimo prašytojai. Tačiau ji turėtų būti atskira nuo valstybių narių mechanizmo, pagal kurį nustatomi mokesčio, viršijančio ribines sąnaudas, rinkimo kriterijai. Teisės gynimo būdams turėtų būti priskiriama galimybė peržiūrėti neigiamus sprendimus ir taip pat sprendimus, kuriais prašytojams, nors ir suteikus leidimą pakartotinai naudoti, galėtų būti daromas kitoks poveikis, pavyzdžiui, dėl taikytinų mokesčių rinkimo taisyklių. Peržiūros procesas turėtų veikti sparčiai pagal greitai besikeičiančios rinkos poreikius;

(37)  teisės gynimo būdams turėtų būti priskiriama peržiūra, atliekama nešališkos peržiūros įstaigos. Tai gali būti jau esama nacionalinė institucija, pavyzdžiui, nacionalinė konkurencijos institucija, nacionalinė už prieigą prie dokumentų atsakinga institucija arba nacionalinė teisminė institucija. Tos įstaigos organizacinė struktūra turėtų atitikti konstitucinę ir teisinę valstybių narių sistemą ir įstaiga neturėtų daryti poveikio teisės gynimo būdams, kuriais kitu atveju galėtų naudotis prieigos prie dokumentų ir pakartotinio jų naudojimo prašytojai. Tačiau ji turėtų būti atskira nuo valstybių narių mechanizmo, pagal kurį nustatomi mokesčio, viršijančio ribines sąnaudas, rinkimo kriterijai. Teisės gynimo būdams turėtų būti priskiriama galimybė peržiūrėti neigiamus sprendimus ir taip pat sprendimus, kuriais prašytojams, nors ir suteikus leidimą pakartotinai naudoti, galėtų būti daromas kitoks poveikis, pavyzdžiui, dėl taikytinų mokesčių rinkimo taisyklių. Peržiūros procesas turėtų veikti sparčiai pagal greitai besikeičiančios rinkos poreikius;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39)  kai kuriais atvejais pakartotinis dokumentų naudojimas vyks nesitariant dėl licencijos. Kitais atvejais bus išduodama licencija, nustatanti licencijos turėtojui pakartotinio naudojimo sąlygas, susijusias, pavyzdžiui, su atsakomybės klausimais, tinkamo dokumentų naudojimo, nekeitimo garantavimo ir šaltinio nurodymo klausimais. Jei viešojo sektoriaus institucijos licencijuoja pakartotinį dokumentų naudojimą, licencijos sąlygos turėtų būti sąžiningos ir skaidrios. Standartinės licencijos, kurios turi būti prieinamos internetu, taip pat šiuo atžvilgiu gali vaidinti svarbų vaidmenį. Dėl to valstybės narės turėtų numatyti galimybę naudoti standartines licencijas;

(39)  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pakartotinis dokumentų naudojimas vyks be išankstinių sąlygų. Kai tai būtina ir pateisinama viešojo intereso tikslu, valstybės narės gali nustatyti sąlygas, kai tinkama nustatydamos licenciją, susijusias, pavyzdžiui, su atsakomybės klausimais, tinkamo dokumentų naudojimo, nekeitimo garantavimo ir šaltinio nurodymo klausimais, užtikrindamos, kad būtų taikomos mažiausiai ribojančios sąlygos arba licencijos suteikimo sąlygos, įskaitant galimybę nustatyti dokumentų priklausomybę viešajai sričiai. Jei viešojo sektoriaus institucijos licencijuoja pakartotinį dokumentų naudojimą, licencijos sąlygos turėtų būti sąžiningos ir skaidrios. Valstybės narės visų pirma turėtų įvertinti, ar šios prievolės atitinka proporcingumo principą, siekiant užtikrinti, kad tokiomis licencijomis ar sąlygomis nebūtų be reikalo apribojamos pakartotinio naudojimo arba konkurencijos galimybės. Valstybės narės taip pat turėtų skatinti atvirųjų standartinių licencijų naudojimą viešojo sektoriaus dokumentams pakartotinai naudoti ir užtikrinti, kad tokios licencijos būtų prieinamos skaitmeniniu formatu ir jas būtų galima tvarkyti elektroniniu būdu. Atviros internetu prieinamos licencijos, suteikiančios platesnę pakartotinio naudojimo teisę be technologinių, finansinių ar geografinių ribojimų ir grindžiamos atvirųjų duomenų formatais, turėtų vaidinti svarbų vaidmenį ir jų naudojimas galiausiai turėtų tapti bendra praktika visoje Sąjungoje. Komisija turėtų parengti gaires dėl rekomenduojamų standartinių licencijų ir licencijavimo metodų;

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

41 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(41)  pakartotinio naudojimo sąlygos turėtų būti nediskriminacinės panašių pakartotinio naudojimo kategorijų atžvilgiu. Tai, pavyzdžiui, neturėtų neleisti viešojo sektoriaus institucijoms nemokamai keistis informacija, skirta naudoti viešosioms užduotims vykdyti , o iš kitų asmenų imti mokestį už tų pačių dokumentų pakartotinį naudojimą. Tai taip pat neturėtų neleisti priimti diferencijuotų mokesčių, taikymo komerciniam ir nekomerciniam pakartotiniam naudojimui politikos;

(41)  pakartotinio naudojimo sąlygos turėtų būti nediskriminacinės panašių pakartotinio naudojimo kategorijų atžvilgiu. Valstybės narės turėtų užtikrinti sąžiningą viešojo sektoriaus institucijų ir valstybinių įmonių bei kitų naudotojų konkurenciją tais atvejais, kai tos viešojo sektoriaus institucijos arba valstybinės įmonės dokumentus pakartotinai naudoja kaip medžiagą savo komercinei veiklai. Valstybės narės visų pirma turėtų užtikrinti, kad valstybinių įmonių dokumentų pakartotinis naudojimas nesukeltų rinkos iškraipymų ir kad nebūtų pakenkta sąžiningai konkurencijai. Tai, pavyzdžiui, neturėtų neleisti viešojo sektoriaus institucijoms nemokamai keistis informacija, skirta naudoti viešosioms užduotims vykdyti , o iš kitų asmenų imti mokestį už tų pačių dokumentų pakartotinį naudojimą. Tai taip pat neturėtų neleisti priimti diferencijuotų mokesčių, taikymo komerciniam ir nekomerciniam pakartotiniam naudojimui politikos;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

42 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42)  dokumentų pakartotinio naudojimo atvejais viešojo sektoriaus institucijos turi teisę taikyti tam tikrus reikalavimus , kai tinkama, išduodamos licenciją, pavyzdžiui, nurodyti šaltinį ir nurodyti, ar pakartotinis naudotojas padarė bet kokius dokumento pakeitimus. Visais atvejais viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo licencijose turėtų būti numatyta kuo mažiau pakartotinio naudojimo ribojimų, pavyzdžiui, apsiribota tik reikalavimu nurodyti šaltinį. Šiuo atžvilgiu svarbią funkciją turėtų atlikti atviros internetu išduodamos licencijos, suteikiančios platesnę pakartotinio naudojimo teisę be technologinių, finansinių ar geografinių ribojimų ir grindžiamos atvirųjų duomenų formatais. Todėl valstybės narės turėtų skatinti atvirų licencijų, kurios galiausiai turėtų tapti bendra praktika visoje Sąjungoje, naudojimą;

Išbraukta.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

43 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43)  nustatydamos pakartotinio dokumentų naudojimo principus, viešojo sektoriaus institucijos turėtų laikytis konkurencijos taisyklių, kiek įmanoma vengdamos išskirtinių susitarimų su privačiais partneriais. Tačiau norint teikti bendro ekonominio intereso paslaugą, išskirtinė viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio naudojimo teisė kartais gali būti būtina. Tai gali pasitaikyti tais atvejais, kai joks komercinis leidėjas, neturėdamas tokios išskirtinės teisės, nenori skelbti informacijos;

(43)  nustatydamos pakartotinio dokumentų naudojimo principus, viešojo sektoriaus institucijos turėtų laikytis konkurencijos taisyklių, kiek įmanoma vengdamos išskirtinių susitarimų ar privilegijų naudojant duomenis tarpusavyje ir su privačiais partneriais. Tačiau norint teikti bendro ekonominio intereso paslaugą, išskirtinė viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio naudojimo teisė kartais gali būti būtina. Tai gali pasitaikyti tais atvejais, kai joks komercinis leidėjas, neturėdamas tokios išskirtinės teisės, nenori skelbti informacijos;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

51 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(51a)  šia direktyva nedaroma poveikio 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

52 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(52)  priemonės, padedančios potencialiems pakartotiniems naudotojams rasti dokumentus, prieinamus pakartotiniam naudojimui, ir pakartotinio naudojimo sąlygos gali gerokai palengvinti viešojo sektoriaus dokumentų tarpvalstybinį naudojimą. Dėl to valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi praktinio pobūdžio priemonių, padedančių pakartotiniems naudotojams ieškoti dokumentų, prieinamų pakartotiniam naudojimui. Tokių praktinio pobūdžio priemonių pavyzdžiai yra pagrindinių dokumentų (dokumentų, kurie yra arba gali būti plačiai pakartotinai naudojami) registrų sąrašai, pageidautina prieinami internetu, ir portalinės svetainės, sujungtos su decentralizuotais registrų sąrašais;

(52)  priemonės, padedančios potencialiems pakartotiniems naudotojams rasti dokumentus, prieinamus susipažinimui ir pakartotiniam naudojimui, ir pakartotinio naudojimo sąlygos gali gerokai palengvinti viešojo sektoriaus dokumentų tarpvalstybinį naudojimą. Dėl to valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi praktinio pobūdžio priemonių, padedančių pakartotiniems naudotojams ieškoti dokumentų, prieinamų pakartotiniam naudojimui. Tokios praktinio pobūdžio priemonės gali būti pagrindinių dokumentų (dokumentų, kurie yra arba gali būti plačiai pakartotinai naudojami) registrų sąrašai, pageidautina, prieinami internetu, ir portalinės svetainės, sujungtos su decentralizuotais registrų sąrašais;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

52 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(52a)  Komisija ir valstybės narės turėtų dar labiau supaprastinti prieigą prie duomenų rinkinių, visų pirma suteikdamos bendrą prieigos tašką ir palaipsniui pateikdamos tinkamus viešojo sektoriaus institucijų duomenų rinkinius, susijusius su visais dokumentais, kuriems taikoma ši direktyva, taip pat su Sąjungos institucijų duomenimis;

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

58 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(58)  siekiant nustatyti sąlygas, padedančias pakartotinai naudoti dokumentus, susijusius su ekonomikai ir visuomenei ypač reikšminga socialine ir ekonomine nauda, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų priimtas didelės vertės duomenų rinkinių, atrinktų iš dokumentų, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašas, kartu su tų duomenų rinkinių skelbimo ir pakartotinio naudojimo sąlygomis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(58)  siekiant nustatyti sąlygas, padedančias pakartotinai naudoti dokumentus, susijusius su piliečiams ar ekonomikai ir visuomenei ypač reikšminga socialine ir ekonomine nauda, į IIa priedą įtraukiamas didelės vertės duomenų rinkinių kategorijų sąrašas. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų papildytas IIa priede nustatytas didelės vertės duomenų rinkinių sąrašas ir papildyti konkretūs didelės vertės duomenų rinkiniai, atrinkti iš dokumentų, kuriems taikoma ši direktyva, kartu su tų duomenų rinkinių skelbimo ir pakartotinio naudojimo sąlygomis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime1a dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

 

_______________

 

1a OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl direktyvos

59 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(59)  duomenų rinkinių, kurie pasižymi ypatingu socialinės ir ekonominės naudos potencialu ES lygmens sąrašas kartu su suderintomis pakartotinio jų naudojimo sąlygomis bus svarbus tarpvalstybinių duomenų taikomųjų programų ir paslaugų diegimo veiksnys. Rengdamasi sąrašo sudarymo darbui Komisija turėtų surengti tinkamas konsultacijas, įskaitant ekspertų lygmeniu. Sudarant sąrašą turėtų būti atsižvelgiama į sektorinius teisės aktus, kuriais jau reglamentuojamas duomenų rinkinių skelbimas, ir į kategorijas, nurodytas Didžiojo aštuoneto Atvirųjų duomenų chartijos techniniame priede ir Komisijos pranešime 2014/C 240/01;

(59)  duomenų rinkinių, kurie pasižymi ypatingu pilietinės ar socialinės ir ekonominės naudos potencialu ES lygmens sąrašas kartu su suderintomis pakartotinio jų naudojimo sąlygomis bus svarbus tarpvalstybinių duomenų taikomųjų programų ir paslaugų diegimo veiksnys. IIa priede pateikiamas didelės vertės duomenų rinkinių kategorijų sąrašas, kurį būtų galima iš dalies pakeisti deleguotuoju aktu. Sudarant sąrašą, papildomomis kategorijomis turėtų būti atsižvelgiama į sektorinius teisės aktus, kuriais jau reglamentuojamas duomenų rinkinių skelbimas, ir į kategorijas, nurodytas Didžiojo aštuoneto Atvirųjų duomenų chartijos techniniame priede ir Komisijos pranešime 2014/C 240/01. Rengdamasi sąrašo papildomų kategorijų ar duomenų rinkinių nustatymo darbui, Komisija turėtų atlikti poveikio vertinimą ir rengti tinkamas viešas konsultacijas, taip pat ir ekspertų lygmeniu. Poveikio vertinimo tikslais Komisija turėtų rengti viešas konsultacijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant viešojo sektoriaus institucijas, valstybines įmones, pakartotinai duomenis naudojančius subjektus, mokslinių tyrimų organizacijas, pilietinės visuomenės grupes ir atstovų organizacijas. Visoms suinteresuotosioms šalims turėtų būti suteikiama galimybė pateikti pasiūlymus Komisijai dėl papildomų didelės vertės duomenų rinkinių ar konkrečių duomenų rinkinių kategorijų;

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

60 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(60)  Siekiant užtikrinti kuo didesnę didelės vertės duomenų rinkinių naudą ir palengvinti jų pakartotinį naudojimą prieiga prie tų rinkinių turėtų būti kuo mažiau teisiškai ribojama ir nemokama. Be to, visais atvejais, kai duomenų rinkiniuose yra dinaminių duomenų, tie rinkiniai turėtų būti skelbiami per programų sąsajas;

(60)  Siekiant užtikrinti kuo didesnę didelės vertės duomenų rinkinių naudą ir palengvinti jų pakartotinį naudojimą prieiga prie tų rinkinių turėtų būti kuo mažiau teisiškai ribojama ir nemokama. Didelės vertės duomenų rinkiniai turėtų būti skelbiami per vieną bendrą prieigos tašką, siekiant didinti surandamumą ir palengvinti prieigą. Be to, visais atvejais, kai duomenų rinkiniuose yra dinaminių duomenų, tie rinkiniai turėtų būti skelbiami per programų sąsajas;

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

60 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(60a)  didelės vertės duomenų rinkiniai, priskiriami IIa priede išvardytoms kategorijoms, gali suteikti socialinės ir ekonominės naudos ir padėti daryti pažangą atliekant pagrindines socialines ir demokratines užduotis. Siekiant padėti įgyvendinti skaidrumo, atskaitomybės, atitikties, veiksmingumo ir sąžiningos konkurencijos tikslus, būtina įtraukti duomenų rinkinius iš tokių kategorijų kaip įmonių registrai, biudžetas ir valdžios sektoriaus išlaidos, viešieji pirkimai ir statistika. Siekiant sudaryti palankias sąlygas kurti naujoviškas paslaugas ir produktus, skatinti tvarų augimą ir prisidėti prie aukštų vartotojų apsaugos standartų, be kita ko, atsižvelgiant į veiksnius, neturinčius tiesioginės ekonominės vertės, tokius kaip švietimas, aplinka ar sveikatos priežiūra, būtina įtraukti duomenų rinkinius iš nacionalinės teisės, žemės stebėjimo ir aplinkos duomenų, taip pat geoerdvinių duomenų kategorijų;

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl direktyvos

62 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(62)  šia direktyva nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų gyvenimą (7 straipsnis), teisę į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), teisę į nuosavybę (17 straipsnis) ir neįgaliųjų asmenų integravimą (26 straipsnis). Jokia šios direktyvos nuostata negali būti aiškinama ar įgyvendinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nesuderinamu būdu;

(62)  šia direktyva nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų gyvenimą (7 straipsnis), asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), saviraiškos ir informacijos laisvę (11 straipsnis), teisę į nuosavybę (17 straipsnis) ir neįgaliųjų asmenų integravimą (26 straipsnis). Jokia šios direktyvos nuostata negali būti aiškinama ar įgyvendinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nesuderinamu būdu;

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl direktyvos

63 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(63)  Komisija turėtų atlikti šios direktyvos įvertinimą. Laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros41 22 punkto, įvertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir pridėtine verte – ir juo turėtų būti grindžiami galimų būsimų priemonių poveikio vertinimai;

(63)  Komisija turėtų atlikti šios direktyvos vertinimą [praėjus 36 mėnesiams nuo jos perkėlimo į nacionalinę teisę]. Laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros41, įvertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir pridėtine verte – ir juo turėtų būti grindžiami galimų būsimų priemonių poveikio vertinimai. Atlikusi šį įvertinimą, Komisija, jei reikia, pateikia atitinkamų pasiūlymų;

__________________

__________________

41 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

41 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio -1 dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-1.  Šia direktyva siekiama nustatyti viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo reguliavimo sistemą, siekiant skatinti naudoti atviruosius duomenis ir skatinti produktų ir paslaugų inovacijas.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  esamų dokumentų, kuriais disponuoja valstybinės įmonės, vykdančios veiklą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES42 apibrėžtose srityse, taip pat valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip viešųjų paslaugų operatoriai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/200743 2 straipsnyje, valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip pareigą teikti viešąsias paslaugas vykdantys oro vežėjai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/200844 16 straipsnį, ir valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus vykdantys Bendrijos laivų savininkai pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/9245 4 straipsnį;

b)  viešai prieinamų dokumentų, kuriais disponuoja valstybinės įmonės, vykdančios veiklą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES42 apibrėžtose srityse, taip pat valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip viešųjų paslaugų operatoriai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/200743 2 straipsnyje, valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip pareigą teikti viešąsias paslaugas vykdantys oro vežėjai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/200844 16 straipsnį, ir valstybinės įmonės, kurios veiklą vykdo kaip visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus vykdantys Bendrijos laivų savininkai pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/9245 4 straipsnį;

__________________

__________________

42 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

42 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

43 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70.

43 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).

44 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 293, 2008 10 31, p. 3–20).

44 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (OL L 293, 2008 10 31, p. 3).

45 1992 m. gruodžio 7 d. Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), (OL L 364, 1992 12 12, p. 7–10).

45 1992 m. gruodžio 7 d. Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), (OL L 364, 1992 12 12, p. 7).

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 dalies d punkto pirma įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

—  nacionalinio saugumo (t. y. valstybės saugumo), gynybos ar visuomenės saugumo apsaugos,

—  nacionalinio saugumo ir gynybos ar viešosios tvarkos apsaugos, įskaitant neskelbtiną ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos informaciją, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/114/EB 2 straipsnio d punkte,

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  ši direktyva nedaro poveikio Reglamentui (ES) 2016/679 ir nedaro poveikio asmens apsaugos lygiui, kai tai susiję su asmens duomenų tvarkymu pagal Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos nuostatas.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Viešojo sektoriaus institucijos negali naudotis Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje numatyta duomenų bazės sudarytojo teise siekdamos neleisti duomenų pakartotinai naudoti pagal šią direktyvą arba siekdamos tokį naudojimą apriboti.

5.  Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje numatyta duomenų bazės sudarytojo teise negalima naudotis siekiant neleisti duomenų pakartotinai naudoti pagal šią direktyvą arba siekiant tokį naudojimą apriboti.

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  Šia direktyva reglamentuojamas esamų dokumentų, kuriais disponuoja valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos, įskaitant dokumentus, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB46, pakartotinis naudojimas.

6.  Šia direktyva reglamentuojamas esamų dokumentų, kuriais disponuoja valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės, įskaitant dokumentus, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB46, pakartotinis naudojimas.

__________________

46 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

46 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 6 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a.  programų sąsaja – tinkamai dokumentuotas funkcijų, procedūrų, apibrėžčių ir protokolų rinkinys struktūrinei informacijos paieškai internete atlikti;

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8.  didelės vertės duomenų rinkiniai – dokumentai, kurių pakartotinis naudojimas siejamas su reikšminga socialine ir ekonomine nauda, visų pirma dėl jų tinkamumo pridėtinės vertės paslaugoms ir taikomosioms programoms kurti ir dėl didelio skaičiaus potencialių tokių pridėtinės vertės paslaugų ir taikomųjų programų, naudotojų;

8.  didelės vertės duomenų rinkiniai – dokumentai, kurių pakartotinis naudojimas siejamas su reikšminga pilietine ar socialine ir ekonomine nauda, visų pirma dėl jų tinkamumo pridėtinės vertės paslaugoms ir taikomosioms programoms kurti ir dėl didelio skaičiaus potencialių tokių pridėtinės vertės paslaugų ir taikomųjų programų, naudotojų;

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 14 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

14a.  asmens duomenys – asmens duomenys, apibrėžti Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalyje;

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Atsižvelgiant į 2 dalį valstybės narės užtikrina, kad dokumentus, kuriems pagal 1 straipsnį taikoma ši direktyva, būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams III ir IV skyriuose nustatytomis sąlygomis.

1.  Valstybės narės užtikrina, kad dokumentus, kuriems pagal 1 straipsnį taikoma ši direktyva, būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams III ir IV skyriuose nustatytomis sąlygomis.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad dokumentai, patenkantys į šios direktyvos taikymo sritį, būtų rengiami ir pateikiami pakartotiniam naudojimui laikantis integruotojo ir standartizuotojo atvirumo principo.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Viešojo sektoriaus institucijos pakartotinio naudojimo prašymus, kur įmanoma ir tinka, tvarko elektroninėmis priemonėmis ir daro dokumentą prieinamu prašytojui pakartotiniam naudojimui arba, jei reikia licencijos, pateikia prašytojui galutinį licencijos pasiūlymą per pagrįstą laikotarpį, kuris atitinka nustatytus prieigos prie dokumentų prašymų tvarkymo terminus.

1.  Viešojo sektoriaus institucijos prieigos prie dokumentų ir (arba) pakartotinio naudojimo prašymus, kur įmanoma ir tinka, tvarko elektroninėmis priemonėmis ir daro dokumentą prieinamu prašytojui pakartotiniam naudojimui arba, jei pakartotiniam naudojimui reikia licencijos, pateikia prašytojui galutinį licencijos pasiūlymą per pagrįstą laikotarpį, kuris atitinka nustatytus prieigos prie dokumentų prašymų tvarkymo terminus.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Tais atvejais, kai nėra nustatyti terminai ar kitos taisyklės, reglamentuojančios dokumentų pateikimą laiku, viešojo sektoriaus institucijos tvarko prašymą ir pateikia prašytojui dokumentus pakartotinai naudoti, arba, jei reikia licencijos, galiausiai pateikia prašytojui galutinį licencijos pasiūlymą per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo laikotarpį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar 20 darbo dienų dideliems ar sudėtingiems prašymams. Tokiais atvejais prašytojui per tris savaites nuo pirminio prašymo pranešama, kad reikia daugiau laiko jam tvarkyti.

2.  Tais atvejais, kai nėra nustatyti terminai ar kitos taisyklės, reglamentuojančios dokumentų pateikimą laiku, viešojo sektoriaus institucijos tvarko prašymą ir pateikia prašytojui dokumentus pakartotinai naudoti, arba, jei pakartotiniam naudojimui reikia licencijos, galiausiai pateikia prašytojui galutinį licencijos pasiūlymą kuo skubiau arba vėliausiai per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo laikotarpį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar 20 darbo dienų dideliems ar sudėtingiems prašymams. Tokiais atvejais prašytojui kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per tris savaites nuo pirminio prašymo pranešama, kad reikia daugiau laiko jam tvarkyti, nurodant priežastis.

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Priėmusios neigiamą sprendimą, viešojo sektoriaus institucijos prašytojui praneša atsisakymo priežastis, remdamosi tos valstybės narės prieigos tvarkos atitinkamomis nuostatomis arba nacionalinėmis nuostatomis, priimtomis pagal šią direktyvą, ypač pagal 1 straipsnio 2 dalies a–g punktus arba 3 straipsnį. Tais atvejais, kai neigiamas sprendimas yra grindžiamas 1 straipsnio 2 dalies c punktu, viešojo sektoriaus institucija prideda nuorodą į fizinį ar juridinį asmenį, kuris yra teisių turėtojas, jei jis yra žinomas, arba kitais atvejais – į licencijos suteikėją, iš kurio viešojo sektoriaus institucija yra gavusi atitinkamą medžiagą. Bibliotekos, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejai ir archyvai nėra įpareigoti pateikti tokią nuorodą.

3.  Priėmusios neigiamą sprendimą, viešojo sektoriaus institucijos prašytojui praneša visiško arba dalinio atsisakymo leisti prieiti prie dokumento ir (arba) pakartotinai jį naudoti prašoma forma ar formatu priežastis, remdamosi tos valstybės narės prieigos tvarkos atitinkamomis nuostatomis arba nacionalinėmis nuostatomis, priimtomis pagal šią direktyvą, ypač pagal 1 straipsnio 2 dalies a–g punktus. Tais atvejais, kai neigiamas sprendimas yra grindžiamas 1 straipsnio 2 dalies c punktu, viešojo sektoriaus institucija prideda nuorodą į fizinį ar juridinį asmenį, kuris yra teisių turėtojas, jei jis yra žinomas, arba kitais atvejais – į licencijos suteikėją, iš kurio viešojo sektoriaus institucija yra gavusi atitinkamą medžiagą. Bibliotekos, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejai ir archyvai nėra įpareigoti pateikti tokią nuorodą.

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Valstybė narė gali parengti viešai prieinamą kriterijų sąrašą, pagal kurį atitinkama institucija gali nuspręsti, kaip nagrinėti prašymus.

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Siekdamos šio straipsnio tikslų, valstybės narės užtikrina, kad:

 

a)  būtų teikiama parama siekiant prieiti prie dokumentų;

 

b)   viešojo sektoriaus institucijų sąrašai būtų viešai prieinami;

 

c)  būtų nustatytos praktinės priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas naudojimasis teise pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją;

 

d)  viešojo sektoriaus institucijos tinkamai informuotų visuomenę apie teises, kurias ji turi pagal šią direktyvą ir dėl esamos prieigos prie informacijos taisyklių, nustatytų nacionaliniu arba Sąjungos lygmeniu, ir tinkamu mastu šiuo tikslu teiktų informaciją, patarimus ir konsultacijas.

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Galimi formatai

Galimi dokumentų formatai ir kokybė

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio -1 dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-1.  Valstybės narės deda visas pagrįstas pastangas užtikrinti, kad dokumentai, kuriems taikoma ši direktyva, būtų atnaujinami, tikslūs ir palyginami.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Nedarant poveikio V skyriaus taikymui, viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės leidžia naudotis savo dokumentais bet kuriuo parengtiniu formatu ar kalba ir, jei tik įmanoma ir tinkama, atviruoju formatu ir elektroniniu formatu kartu su jų metaduomenimis. Tiek dokumentų, tiek metaduomenų formatas, kai įmanoma, atitinka atviruosius oficialiuosius standartus.

1.  Nedarant poveikio V skyriaus taikymui, viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės leidžia naudotis savo dokumentais bet kuriuo parengtiniu formatu ar kalba ir, jei tik įmanoma ir tinkama, atviruoju formatu ir kompiuterio skaitomu formatu kartu su jų metaduomenimis, taip pat užtikrina, kad dokumentai būtų sąveikūs, lengvai surandami ir juos būtų galima pakartotinai naudoti elektroninėmis priemonėmis. Tiek dokumentų, tiek metaduomenų formatas, kai įmanoma, atitinka atviruosius oficialiuosius standartus.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Remiantis šia direktyva, iš viešojo sektoriaus institucijų ir valstybinių įmonių negali būti reikalaujama ir toliau rengti tam tikros rūšies dokumentus arba juos saugoti, kad privati ar viešojo sektoriaus organizacija galėtų juos pakartotinai naudoti.

3.  Iš viešojo sektoriaus institucijų ir valstybinių įmonių nereikalaujama ir toliau rengti tam tikros rūšies dokumentus arba juos saugoti, kad privati ar viešojo sektoriaus organizacija galėtų juos pakartotinai naudoti.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Galimybę pakartotinai naudoti dinaminius duomenis viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės suteikia iš karto po jų surinkimo naudodamos tinkamas programų sąsajas;

4.  Galimybę pakartotinai naudoti dinaminius duomenis viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės suteikia iš karto po jų surinkimo tikruoju laiku ir, kai įmanoma, nedelsdamos, naudodamos tinkamas programų sąsajas;

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Jei dėl finansinių ar techninių pajėgumų stokos viešojo sektoriaus institucija arba valstybinė įmonė negali suteikti prieigos prie dokumentų iš karto po jų surinkimo, prieiga prie 4 dalyje nurodytų dokumentų suteikiama per tokį laikotarpį, dėl kurio be reikalo nekiltų kliūčių išnaudoti jų viso ekonominio potencialo.

5.  Jei dėl finansinių ar techninių pajėgumų stokos viešojo sektoriaus institucija arba valstybinė įmonė negali suteikti prieigos prie dokumentų iš karto po jų surinkimo tikruoju laiku ir nedelsiant, prieiga prie 4 dalyje nurodytų dokumentų suteikiama per tokį laikotarpį, dėl kurio be reikalo nekiltų kliūčių išnaudoti jų viso ekonominio potencialo. Naudotojams pranešama apie tikslų laikotarpį, per kurį suteikiama prieiga prie dokumentų, ir dokumentų atnaujinimo dažnumą.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a.  Kai taikoma, viešojo sektoriaus institucijos atsako į prašymus pateikti informaciją apie dokumentų kompiliavimo metodiką.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5 a straipsnis

 

Programų sąsajos

 

1.  Kai dokumentas pateikiamas pakartotinai naudoti prašytojui arba kai prašytojui suteikiama licencija, viešojo sektoriaus institucija ar valstybinė įmonė šį dokumentą taip pat padaro prieinamą pakartotiniam naudojimui per programų sąsajas ir, jei įmanoma ir tinkama, portalines svetaines.

 

2.  Kai viešojo sektoriaus institucija arba valstybinė įmonė pateikia dokumentus pakartotiniam naudojimui per programų sąsają, ta institucija suteikia prieigą visiems naudotojams. Visų pirma, kalbant apie tikralaikę informaciją, viešojo sektoriaus institucija arba valstybinė įmonė taip pat užtikrina prieigą prie ankstesnės informacijos, jei jos yra. Dėl to nedaroma poveikio Sąjungos teisėje nustatytiems įpareigojimams. Kai tokių įpareigojimų esama, jų nulemti apribojimai pagrindžiami ir pagrindimas skelbiamas viešai.

 

3.  Kai programų sąsaja naudojama siekiant suteikti prieigą prie informacijos, informacija turi būti tokios pačios aprėpties ir masto kaip ir informacija, prie kurios prieiga suteikiama naudojantis kitomis priemonėmis.

 

4.  Viešojo sektoriaus institucijos ar valstybinės įmonės parengia ir dokumentais patvirtina programų sąsają ir jos techninę specifikaciją, taikydamos atviruosius standartus ir naudodamos struktūrinius, kompiuterio skaitomus ir atviruosius formatus.

 

5.  Viešojo sektoriaus institucijos arba valstybinės įmonės apie bet kokį programų sąsajos techninės specifikacijos pakeitimą naudotojus informuoja iš anksto, kaip galėdamos greičiau ir ne vėliau nei likus trims mėnesiams iki pakeitimo įgyvendinimo, išskyrus deramai pagrįstais skubiais atvejais, kai pakeitimus reikia atlikti iš karto.

 

6.  Viešojo sektoriaus institucijos arba valstybinės įmonės užtikrina, kad programų sąsaja būtų nuolat prieinama ir vienodos kokybės.

 

7.  Viešojo sektoriaus institucijos arba valstybinės įmonės suteikia prieigą prie programų sąsajos ir jos techninės specifikacijos, laikydamosi šios direktyvos 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsniuose išdėstytų sąlygų. Prieiga prie dokumentų turi būti suteikiama nemokamai, taikant kuo mažiau oficialių apribojimų ir sąlygų, tačiau bet kuriuo atveju taikant sąlygas, kurios nebūtų labiau ribojančios nei pačiai informacijai taikomos sąlygos.

 

8.  Siekiant supaprastinti dokumentų pakartotinį naudojimą per programų sąsajas ir remti kompiuterių sąveiką, Komisija nustato valstybių narių viešojo sektoriaus institucijų ir valstybinių įmonių programų sąsajų sąveikumo kriterijus.

 

9.  8 dalyje nurodytas priemones tvirtina Komisija, priimdama deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Dokumentų pakartotinis naudojimas yra nemokamas arba apsiriboja ribinėmis sąnaudomis, patiriamomis dokumentus dauginant, teikiant ir platinant, taip pat, atitinkamais atvejais, anoniminant asmens duomenis bei imantis priemonių konfidencialiai verslo informacijai apsaugoti.

1.  Pakartotinis dokumentų naudojimas yra nemokamas.

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Išimties tvarka 1 dalis netaikoma:

2.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1 ir 1a dalių šiais atvejais:

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  viešojo sektoriaus institucijoms, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešųjų užduočių vykdymu;

a)  dokumentams, dėl kurių pagal nacionalinę teisę reikalaujama, kad atitinkama viešojo sektoriaus institucija gautų pakankamai pajamų, kad padengtų bent 60 proc. sąnaudų, susijusių su jų rinkimu, rengimu, dauginimu, platinimu ir duomenų saugojimu;

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  2 dalies a ir c punktuose nurodytais atvejais, remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, kuriuos nustato valstybės narės, apskaičiuojamas bendras mokestis. Bendros pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neturi viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo, taip pat, atitinkamais atvejais, asmens duomenų anoniminimo bei konfidencialios verslo informacijos apsaugos sąnaudų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Mokestis apskaičiuojamas laikantis taikytinų apskaitos principų.

3.  2 dalies a ir c punktuose nurodytais atvejais, remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, kuriuos nustato valstybės narės, apskaičiuojamas bendras mokestis. Bendros pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neturi viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo, platinimo, duomenų saugojimo, taip pat, atitinkamais atvejais, asmens duomenų anoniminimo bei konfidencialios verslo informacijos apsaugos sąnaudų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Mokestis apskaičiuojamas laikantis taikytinų apskaitos principų.

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Tais atvejais, kai 2 dalies b punkte nurodytos viešojo sektoriaus institucijos ima mokestį, bendros pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neviršija rinkimo, rengimo, dauginimo, platinimo, saugojimo ir atsiskaitymo už teises, taip pat, atitinkamais atvejais, asmens duomenų anoniminimo bei konfidencialios verslo informacijos apsaugos sąnaudų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Mokestis apskaičiuojamas laikantis atitinkamoms viešojo sektoriaus institucijoms taikytinų apskaitos principų.

4.  Tais atvejais, kai 2 dalies b punkte nurodytos viešojo sektoriaus institucijos ima mokestį, bendros pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neviršija rinkimo, rengimo, dauginimo, platinimo, duomenų saugojimo, saugojimo ir atsiskaitymo už teises, taip pat, atitinkamais atvejais, asmens duomenų anoniminimo bei konfidencialios verslo informacijos apsaugos sąnaudų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Mokestis apskaičiuojamas laikantis atitinkamoms viešojo sektoriaus institucijoms taikytinų apskaitos principų.

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Didelės vertės duomenų rinkinius, kurių sąrašas nustatomas pagal 13 straipsnį, ir 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus mokslinių tyrimų duomenis naudotojai pakartotinai naudoja nemokamai.

5.  Didelės vertės duomenų rinkinius, kurių sąrašas nustatomas pagal 13 straipsnį ir IIa priedą, ir 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus mokslinių tyrimų duomenis naudotojai pakartotinai naudoja nemokamai.

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a.  Kai įmanoma ir tinkama, valstybės narės elektroninėmis priemonėmis paskelbia dokumentų, nurodytų 2 dalies a punkte, sąrašą. Išankstinis dokumento įtraukimas į sąrašą yra būtina sąlyga taikyti 2 dalies a punkte nurodytas išimtis.

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio -1 dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-1.  Valstybės narės gali nurodyti sąnaudas, kurios bus patiriamos dėl dokumentų dauginimo, platinimo ir duomenų saugojimo, taip pat, kai taikoma, sąnaudas, susijusias su asmens duomenų anoniminimu, ir 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų konfidencialumo apsaugos priemonių sąnaudas.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės skelbia 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų viešojo sektoriaus institucijų sąrašą.

Išbraukta.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Pakartotinai naudoti dokumentus gali būti leista netaikant jokių sąlygų arba taikant tam tikras sąlygas, kai tinkama, išduodant licenciją. Tomis sąlygomis be reikalo neribojamos pakartotinio naudojimo galimybės, ir tos sąlygos nenaudojamos konkurencijai riboti.

1.  Valstybės narės dokumentų pakartotiniam naudojimui netaiko sąlygų ar licencijos, išskyrus atvejus, kai tokių sąlygų arba licencijos reikalavimas nėra diskriminuojantis, yra pateisinamas viešojo intereso tikslu ir proporcingas.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Valstybės narės, kuriose naudojamos licencijos, užtikrina, kad standartinės licencijos viešojo sektoriaus dokumentų pakartotiniam naudojimui, kurios gali būti pritaikytos konkretiems licencijų prašymams, būtų prieinamos skaitmenine forma ir galėtų būti tvarkomos elektroniniu būdu. Valstybės narės skatina naudoti tokias standartines licencijas.

2.  Kai dokumentų pakartotiniam naudojimui taikomos sąlygos arba licencija, valstybės narės:

 

a)  užtikrina, kad tokios sąlygos arba licencijos be reikalo neapribotų pakartotinio naudojimo ar konkurencijos galimybių ir kad duomenys būtų skelbiami mažiausiai varžančiomis sąlygomis arba licencijavimo sąlygomis, įskaitant galimybę nustatyti dokumentų priklausomybę viešajai sričiai;

 

b)  įvertina, ar yra plačiai naudojamų atvirųjų licencijų, kurios atitinka šiuos reikalavimus. Tada valstybės narės naudoja dažniausiai taikomą ir mažiausiai ribojančią suderinamą licenciją ar licencijas;

 

c)  skatina standartinių atvirųjų licencijų naudojimą viešojo sektoriaus dokumentams pakartotinai naudoti ir užtikrina, kad tokios licencijos būtų prieinamos skaitmeniniu formatu ir jas būtų galima tvarkyti elektroniniu būdu.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Nedarant poveikio Sąjungos teisėje nustatytiems atsakomybės reikalavimams, tais atvejais, kai viešojo sektoriaus institucija arba valstybinė įmonė pateikia dokumentus pakartotiniam naudojimui be jokių sąlygų ir apribojimų, tai viešojo sektoriaus institucijai arba valstybinei įmonei leidžiama atsisakyti visos atsakomybės už pakartotiniam naudojimui pateiktus dokumentus.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės įgyvendina praktinio pobūdžio priemones, lengvinančias pakartotiniam naudojimui prieinamų dokumentų paiešką, tokias kaip pagrindinių dokumentų su aktualiais metaduomenimis registrų sąrašai, kur įmanoma ir tinkama, prieinami internetu ir pateikti elektroniniu formatu, ir portalai, sujungti su registrų sąrašais. Kai įmanoma, valstybės narės sudaro palankias dokumentų paieškos įvairiomis kalbomis sąlygas.

1.  Valstybės narės įgyvendina praktinio pobūdžio priemones, lengvinančias pakartotiniam naudojimui prieinamų dokumentų paiešką, tokias kaip pagrindinių dokumentų su aktualiais metaduomenimis registrų sąrašai, kur įmanoma ir tinkama, prieinami internetu ir pateikti kompiuterio skaitomu formatu, ir portalai, sujungti su registrų sąrašais. Kai įmanoma, valstybės narės sudaro palankias dokumentų paieškos įvairiomis kalbomis sąlygas.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Valstybės narės užtikrina, kad viešojo sektoriaus institucijos ir valstybinės įmonės suteiktų Komisijai reikalingą prieigą prie visų duomenų, kuriuos jos pateikia pakartotiniam naudojimui, kad būtų galima agreguoti duomenų rinkinius Sąjungos lygmeniu, visų pirma siekiant pateikti Sąjungai tam tikros duomenų kategorijos visapusiškos aprėpties duomenų rinkinius, kaip nurodyta IIa priede. Komisija parengia praktinio pobūdžio priemones, kad prie Sąjungos lygmens duomenų rinkinių būtų galima prieiti per vieną prieigos tašką.

Pagrindimas

Šio pakeitimo reikia siekiant užtikrinti vidinę teksto logiką ir dėl to, kad pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su kitais priimtinais pakeitimais.

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Iki ... [2 metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] ir po to kas trejus metus valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą dėl nacionalinės atviros prieigos politikos ir atitinkamų veiksmų, kurie buvo patvirtinti.

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jei viešojo sektoriaus institucija dokumentus pakartotinai naudoja kaip medžiagą savo komercinei veiklai, kuri nepriklauso jos viešųjų užduočių sričiai, dokumentų teikimui tai veiklai taikomi tie patys mokesčiai ir kitos sąlygos, kaip ir kitiems naudotojams.

2.  Valstybės narės užtikrina sąžiningą viešojo sektoriaus institucijų ir valstybinių įmonių bei kitų naudotojų konkurenciją tais atvejais, kai tos viešojo sektoriaus institucijos arba valstybinės įmonės dokumentus pakartotinai naudoja kaip medžiagą komercinei veiklai, kuri nepriklauso viešųjų užduočių sričiai, užtikrindamos, kad dokumentų teikimui tai veiklai būtų taikomi tie patys mokesčiai ir kitos sąlygos, kaip ir kitiems naudotojams. 3. Valstybės narės tokiu pat būdu užtikrina, kad dėl valstybinių įmonių dokumentų ir informacijos pakartotinio naudojimo nebūtų iškraipoma sąžininga konkurencija.

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Pakartotinis dokumentų naudojimas yra atviras visiems potencialiems rinkos dalyviams, net jei vienas ar daugiau rinkos dalyvių jau pasinaudojo pridėtinės vertės produktais, pagrįstais tais dokumentais. Sutartys ar kiti susitarimai tarp dokumentais disponuojančių viešojo sektoriaus institucijų ar valstybinių įmonių ir trečiųjų šalių nesuteikia išskirtinių teisių.

1.  Pakartotinis dokumentų naudojimas yra atviras visiems potencialiems naudotojams rinkoje, net jei vienas ar daugiau naudotojų jau pasinaudojo pridėtinės vertės produktais, pagrįstais tais dokumentais. Sutartys ar kiti susitarimai tarp dokumentais disponuojančių viešojo sektoriaus institucijų ar valstybinių įmonių ir trečiųjų šalių nesuteikia išskirtinių teisių ir privilegijų naudoti duomenis.

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Siekdama šios direktyvos tikslų Komisija priima didelės vertės duomenų rinkinių, atrinktų iš dokumentų, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašą, kartu su tų duomenų rinkinių skelbimo ir pakartotinio naudojimo sąlygomis.

1.  Valstybės narės užtikrina, kad didelės vertės duomenų rinkiniai, išvardyti IIa priede, būtų nemokami, skaitomi kompiuterio ir juos būtų galima atsisiųsti, ir, kai tinkama, gauti per sąveikias programų sąsajas. Pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti suderinamos su atvirosiomis standartinėmis licencijomis. Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant išplėsti IIa priede pateiktą didelės vertės duomenų rinkinių kategorijų sąrašą ir, visų pirma, dar tiksliau apibrėžti šių kategorijų duomenų rinkinius, atrinktus iš dokumentų, kuriems taikoma ši direktyva, kartu su tų duomenų rinkinių skelbimo ir pakartotinio naudojimo sąlygomis ir tvarka.

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Prieiga prie tų duomenų rinkinių turi būti nemokama, jie turi būti elektroninio formato ir prieinami per programų sąsajas. Pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti suderinamos su atvirosiomis standartinėmis licencijomis.

Išbraukta.

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  2 dalyje nurodytas nemokamos prieigos reikalavimas išimties tvarka netaikomas valstybinių įmonių turimiems didelės vertės duomenų rinkiniams, jei 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas poveikio vertinimas parodo, kad dėl nemokamos prieigos būtų smarkiai iškreipta konkurencija atitinkamose rinkose.

3.  1 dalyje nurodytas nemokamos prieigos reikalavimas išimties tvarka netaikomas valstybinių įmonių turimiems didelės vertės duomenų rinkiniams, jei 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas poveikio vertinimas parodo, kad dėl nemokamos prieigos būtų smarkiai iškreipta konkurencija atitinkamose rinkose, ir, jei nėra mažiau varžančio tokio iškraipymo sumažinimo būdo, mokesčiai apskaičiuojami nedarant poveikio 6 straipsniui.

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Be 2 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija gali apibrėžti kitas taikytinas sąlygas, visų pirma

Išbraukta.

a.  bet kokias pakartotinio naudojimo sąlygas,

 

b.  duomenų ir metaduomenų formatus ir technines jų skelbimo bei platinimo sąlygas.

 

Pakeitimas    83

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Duomenų rinkiniai į 1 dalyje nurodytą sąrašą atrenkami remiantis jų socialinės ir ekonominės naudos potencialo vertinimu, naudotojų skaičiumi, galimomis naujomis pajamomis ir galimybe juos derinti su kitais duomenų rinkiniais.

5.  Papildomos kategorijos ir didelės vertės duomenų rinkiniai į 1 dalyje nurodytą sąrašą atrenkami remiantis jų didelės pilietinės ar socialinės ir ekonominės naudos potencialo vertinimu, inovacijomis, naudotojų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, skaičiumi, galimomis naujomis pajamomis ir galimybe juos derinti su kitais duomenų rinkiniais.

Pakeitimas    84

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 7 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7a.  7 dalies tikslais Komisija rengia viešas konsultacijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant viešojo sektoriaus institucijas, valstybines įmones, pakartotinai duomenis naudojančius subjektus, mokslinių tyrimų organizacijas, pilietinės visuomenės grupes ir kitas atstovaujamąsias organizacijas. Visoms suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė teikti pasiūlymus Komisijai dėl papildomų didelės vertės duomenų rinkinių ar konkrečių duomenų rinkinių kategorijų. Komisija atsižvelgia į pasiūlymus arba išdėsto suinteresuotajai šaliai priežastis, dėl kurių į pasiūlymą neatsižvelgiama.

Pakeitimas    85

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  13 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [direktyvos įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

2.  5a ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [direktyvos įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Pakeitimas    86

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5a ir 13 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Pakeitimas    87

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  Pagal 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

6.  Pagal 5a ir 13 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

Pakeitimas    88

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Praėjus ne mažiau kaip ketveriems metams nuo šios direktyvos perkėlimo dienos, Komisija atlieka šios direktyvos įvertinimą ir pagrindinių jo išvadų ataskaitą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis47. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, kuri būtina tai ataskaitai parengti.

1.  Iki .... [36 mėn. nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] ir ne vėliau kaip kas penkeri metai po to, Komisija atlieka šios direktyvos įvertinimą ir pagrindinių jo išvadų ataskaitą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis47. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, kuri būtina tai ataskaitai parengti.

__________________

__________________

47 SWD (2017)0350

47 SWD (2017)0350

Pakeitimas    89

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Atliekant įvertinimą konkrečiai svarstoma šios direktyvos taikymo sritis ir poveikis, įskaitant viešojo sektoriaus institucijų dokumentų, kuriems taikoma ši direktyva, pakartotinio naudojimo padidėjimo mastą, mokesčio nustatymui taikomų principų padarinius, įstatyminio ir administracinio pobūdžio oficialių tekstų pakartotinį naudojimą, dokumentų, kuriais disponuoja kiti subjektai nei viešojo sektoriaus institucijos, pakartotinį naudojimą, asmens duomenų apsaugos taisyklių ir pakartotinio naudojimo galimybių sąveiką, taip pat tolesnes galimybes gerinti vidaus rinkos tinkamą funkcionavimą ir Europos duomenų ekonomikos plėtojimą.

2.  Atliekant įvertinimą konkrečiai svarstoma šios direktyvos taikymo sritis ir jos pilietinis, socialinis ir ekonominis poveikis, įskaitant viešojo sektoriaus institucijų dokumentų, kuriems taikoma ši direktyva, pakartotinio naudojimo padidėjimo mastą, didelės vertės duomenų rinkinių poveikį, jos svarbą tam tikriems subjektams, pvz., vartotojams ir įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, mokesčio nustatymui taikomų principų padarinius, įstatyminio ir administracinio pobūdžio oficialių tekstų pakartotinį naudojimą, dokumentų, kuriais disponuoja kiti subjektai nei viešojo sektoriaus institucijos, pakartotinį naudojimą, programų sąsajų prieinamumą ir naudojimą, asmens duomenų apsaugos taisyklių ir pakartotinio naudojimo galimybių sąveiką, taip pat tolesnes galimybes gerinti vidaus rinkos tinkamą funkcionavimą ir Europos duomenų ekonomikos plėtojimą.

Pakeitimas    90

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Prireikus su 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiami atitinkami pasiūlymai.

Pakeitimas    91

Pasiūlymas dėl direktyvos

II a priedas (naujas)

Kategorija

Duomenų rinkinių pavyzdžiai

Biudžetas ir išlaidos

Planuojamos ir einamosios išlaidos ir subsidijos, išsamūs visų valdžios lygmenų išlaidų duomenys

Bendrovės

Bendrovių ir įmonių registrai (registruotų bendrovių sąrašai, nuosavybės ir valdymo duomenys, registracijos atpažinties kodai, balansai)

Žemės stebėjimas ir aplinka

Erdviniai duomenys ir in situ duomenys (oro sąlygų, žemės ir vandens kokybės, energijos suvartojimo, išmetamų teršalų kiekio stebėjimas)

Geoerdviniai duomenys

Erdviniai duomenys, kuriems taikoma Direktyva 2007/2/EB (INSPIRE), įskaitant pašto kodus, nacionalinius ir vietos žemėlapius (kadastro, topografinius, jūrų, administracinių ribų, bent 1: 20 000 (1 cm ~ 200 m) masteliu)

Nacionalinė teisė

Teisinės, norminės ir administracinės priemonės Priemonių projektai, įskaitant su jų priėmimu susijusią procedūrinę informaciją; Priemonės, kurios buvo iš dalies pakeistos, panaikintos arba nebetaikomos; Pridedami dokumentai, kaip antai aiškinamosios dalys, poveikio vertinimai, patariamųjų institucijų nuomonės ir balsavimo protokolai Teismų praktika

Viešieji pirkimai

Ankstesni ir dabartiniai konkursai ir skirtos sutartys visais administraciniais lygmenimis; duomenys, agreguoti pagal tarnybas visose valstybėse (pavyzdžiui, vykstantys, pasibaigę, atšaukti)

Statistika

Nacionaliniai, regioniniai ir vietos statistiniai duomenys su pagrindiniais demografiniais ir ekonominiais rodikliais (BVP, amžius, nedarbas, pajamos, išsilavinimas)

PRIEDAS. NUOMOĖS REFERENTEI INFORMACIJĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ IR ASMENŲ SĄRAŠAS

Toliau pateiktą sąrašą išskirtinai savanorišku pagrindu ir tik savo atsakomybe parengė nuomonės referentė. Rengiant nuomonę, iki jos priėmimo komitete nuomonės referentei talkino toliau išvardyti subjektai ar asmenys.

Asmuo

Subjektas

Henning Twickler

EDSO for Smart Grids

Camille Alleguede

ENEDIS

 

European Federation of Local Energy Companies (CEDEC)

Audrey Gourraud

Fédération des Entreprises Publiques Locales (epl)

Robbie Morrison, Tom Brown, Ingmar Schlecht, Walter Palmetshofen

Open Knowledge International / Open Knowledge Foundation

Oliver Kaye

PSI Alliance

Jean-Gabriel Audebert-Lasrochas

Trainline.com

Lucie Petersen

Verband Deutscher Verkehrsunternehmen (VDV)

Janine Prantl, Konstantin Schöfmann

Verband öffentlicher Wirtschaft (VÖWG)

Dr. Elisa Schenner

Wiener Stadtwerke

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis panaudojimas (nauja redakcija)

Nuorodos

COM(2018)0234 – C8-0169/2018 – 2018/0111(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

28.5.2018

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

28.5.2018

Susiję komitetai - paskelbimo plenariniame posėdyje data

13.9.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Julia Reda

16.5.2018

Svarstymas komitete

19.6.2018

3.9.2018

 

 

Priėmimo data

11.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

1

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Pascal Arimont, Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Pascal Durand, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Morten Løkkegaard, Eva Maydell, Marlene Mizzi, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Richard Sulík, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Biljana Borzan, Edward Czesak, Arndt Kohn, Julia Reda, Martin Schirdewan, Lambert van Nistelrooij, Sabine Verheyen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ramón Jáuregui Atondo, Stanislav Polčák, Flavio Zanonato, Tomáš Zdechovský

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30

+

ALDE

Dita Charanzová, Morten Løkkegaard, Jasenko Selimovic

EFDD

Robert Jarosław Iwaszkiewicz

GUE/NGL

Martin Schirdewan

PPE

Pascal Arimont, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Lambert van Nistelrooij, Stanislav Polčák, Andreas Schwab, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Sabine Verheyen, Tomáš Zdechovský

S&D

Lucy Anderson, Biljana Borzan, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Liisa Jaakonsaari, Ramón Jáuregui Atondo, Arndt Kohn, Marlene Mizzi, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Flavio Zanonato

VERTS/ALE

Pascal Durand, Julia Reda

1

-

EFDD

John Stuart Agnew

5

0

ECR

Edward Czesak, Daniel Dalton, Richard Sulík

EFDD

Marco Zullo

ENF

Mylène Troszczynski

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2018) 145 final, p. 24

(2)

SWD(2018) 145 final, p. 27.

(3)

Open Knowledge Foundation (OKFN, liet. Atvirųjų žinių fondas). Global Open Data Index (liet. Pasaulinis atvirųjų duomenų indeksas), https://index.okfn.org/dataset/.

(4)

Cabinet Office: G8 Open Data Charter and Technical Annex (liet. Vyriausybės kanceliarija. Didžiojo aštuoneto Atvirųjų duomenų chartija ir techninis priedas), https://www.gov.uk/government/publications/open-data-charter/g8-open-data-charter-and-technical-annex.

(5)

Bundesamt für Kartographie und Geodäsie https://www.bkg.bund.de/

(6)

OpenStreetMap https://www.openstreetmap.org/


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas (nauja redakcija)

Nuorodos

COM(2018)0234 – C8-0169/2018 – 2018/0111(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

25.4.2018

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

28.5.2018

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

28.5.2018

CULT

28.5.2018

LIBE

28.5.2018

 

Susiję komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

13.9.2018

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Neoklis Sylikiotis

19.6.2018

 

 

 

Svarstymas komitete

9.10.2018

5.11.2018

 

 

Priėmimo data

3.12.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zigmantas Balčytis, José Blanco López, Jonathan Bullock, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, Jakop Dalunde, Theresa Griffin, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Seán Kelly, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Edouard Martin, Tilly Metz, Csaba Molnár, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Carolina Punset, Julia Reda, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Neoklis Sylikiotis, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Vladimir Urutchev, Martina Werner, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Anna Záborská, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pilar Ayuso, Michał Boni, Françoise Grossetête, Werner Langen, Marisa Matias, Luděk Niedermayer, Răzvan Popa, Giancarlo Scottà

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jan Olbrycht, Marie-Pierre Vieu

Pateikimo data

7.12.2018


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

42

+

ALDE

Morten Helveg Petersen, Carolina Punset, Lieve Wierinck

ECR

Hans-Olaf Henkel, Zdzisław Krasnodębski, Evžen Tošenovský

ENF

Angelo Ciocca, Giancarlo Scottà

GUE/NGL

Marisa Matias, Neoklis Sylikiotis, Marie-Pierre Vieu

PPE

Pilar Ayuso, Michał Boni, Jerzy Buzek, Françoise Grossetête, Seán Kelly, Werner Langen, Janusz Lewandowski, Angelika Niebler, Luděk Niedermayer, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Vladimir Urutchev, Hermann Winkler, Anna Záborská

S&D

Zigmantas Balčytis, José Blanco López, Theresa Griffin, Eva Kaili, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Edouard Martin, Csaba Molnár, Răzvan Popa, Patrizia Toia, Martina Werner, Flavio Zanonato

VERTS/ALE

Jakop Dalunde, Tilly Metz, Julia Reda

1

-

EFDD

Jonathan Bullock

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. sausio 11 d.Teisinis pranešimas