Procedūra : 2018/2103(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0466/2018

Pateikti tekstai :

A8-0466/2018

Debatai :

PV 16/01/2019 - 19
CRE 16/01/2019 - 19

Balsavimas :

PV 16/01/2019 - 21.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0032

PRANEŠIMAS     
PDF 601kWORD 72k
13.12.2018
PE 626.941v02-00 A8-0466/2018

dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.

(2018/2103(INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėjas: Josep-Maria Terricabras

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.

(2018/2103(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – JT neįgaliųjų teisių konvencija) ir į tai, kad, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu, 2011 m. sausio 21 d. ji įsigaliojo ES(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(2),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio bendruosius pagrindus užimtumo ir profesinėje srityje(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. metinę Komisijos ataskaitą dėl ES pagrindinių teisių chartijos taikymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos ES kovos su korupcija ataskaitą (COM(2014)0038),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į antrąjį Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimą (EU-MIDIS II),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2017)0458),

–  atsižvelgdamas į nuorodas ankstesniuose pranešimuose dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir kitų Europos ir tarptautinių institucijų ir agentūrų rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į įvairias nacionalinių, Europos ir tarptautinių NVO ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių agentūros, Europos Tarybos ir Venecijos komisijos vykdomą darbą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2017 m. pagrindinių teisių ataskaitą(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Antisemitizmas. Europos Sąjungoje 2006–2016 m. prieinamų duomenų apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją Tarptautinės romų dienos proga dėl priešiškumo romams Europoje bei romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimo ES(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 25 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl kovos su antisemitizmu(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl mažumų ES valstybėse narėse apsaugos ir nediskriminavimo(11),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0466/2018),

A.  kadangi pagarba teisinės valstybės principui yra pagrindinių teisių apsaugos prielaida ir kadangi valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė užtikrinti visų žmonių žmogaus teises, parengiant ir įgyvendinant tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir konvencijas; kadangi teisinės valstybės principas, demokratija ir pagrindinės teisės turėtų būti nuolat stiprinami; kadangi nuo bet kokio mėginimo pažeisti šiuos principus nukenčia ne tik atitinkama valstybė narė, bet ir visa Sąjunga; kadangi korupcija kelia didelę grėsmę demokratijai, teisinės valstybės ir pagrindinėms teisėms ir daro žalą visoms ES valstybėms narėms ir visai ES; kadangi kovos su korupcija teisinės sistemos įgyvendinimas valstybėse narėse išlieka nevienodas;

B.  kadangi Parlamento rezoliucijose ir pranešimuose išdėstyta daug prašymų, kad valstybės narės įgyvendintų tinkamą politiką neįgalių asmenų, vyresnio amžiaus žmonių ir labiausiai pažeidžiamų asmenų socialinėms, politinėms ir ekonominėms teisėms įgyvendinti; kadangi mažumų teisės ir teisinės valstybės principas yra glaudžiai susiję; kadangi ES sutarties 2 straipsnyje aiškiai nurodytos mažumoms priklausančių asmenų teisės ir kadangi šios teisės turi būti vertinamos taip pat kaip ir kitos Sutartyse įtvirtintos teisės;

C.  kadangi 2017 m. migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautai į Europą nemažėjo, bet vis daugiau sienų ir uostų uždaroma; kadangi tokioje padėtyje būtinas tikras ES solidarumas, kad būtų sukurtos tinkamos priėmimo struktūros, asmenims, kuriems labiausiai reikia pagalbos ir tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami; kadangi daugelis migrantų ir prieglobsčio prašytojų, bandančių patekti į ES, gyvybę patiki kontrabandininkams ir nusikaltėliams ir kadangi gali būti pažeistos jų teisės, taip pat jie gali patirti smurtą, prievartą ir išnaudojimą; kadangi moterims ir vaikams būnant prekiautojų žmonėmis rankose kyla didesnė rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis ir patirti seksualinę prievartą, todėl reikia sukurti ir stiprinti vaikų apsaugos sistemas, kuriomis būtų galima užkirsti kelią smurtui prieš vaikus, prievartai prieš juos, jų nepriežiūrai bei išnaudojimui ir duoti jiems atkirtį atsižvelgiant į Valetos veiksmų plane išdėstytus įsipareigojimus, taip pat į 2018 m. gegužės 3 d. Parlamento rezoliuciją dėl migrantų vaikų apsaugos(12);

D.  kadangi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo ataskaitoje žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais reiškiama nuomonė, kad valstybės privalo apsaugoti savo gyventojus nuo terorizmo aktų, tačiau saugumo priemonės, įskaitant kovos su terorizmu priemones, turi būti įgyvendinamos laikantis teisinės valstybės principo ir gerbiant pagrindines teises;

E.  kadangi Pagrindinių teisių agentūros 2014 m. kovo mėn. paskelbtoje ataskaitoje „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas“ nurodoma, kad trečdalis visų Europoje gyvenančių moterų bent kartą būdamos suaugusios patyrė fizinio ar seksualinio smurto veiksmus, 20 proc. patyrė priekabiavimą internete, viena iš dvidešimties buvo išprievartauta ir daugiau kaip dešimtadalis patyrė seksualinį smurtą panaudojant jėgą, ir pabrėžiama, kad kovoti su smurtu prieš moteris reikia visose ES valstybėse narėse, taip pat tose, kurios dar neratifikavo Europos tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), atsižvelgiant į problemos mastą, sunkias smurto pasekmes ir poveikį, kurį jis turi moterų gyvenimui ir visai visuomenei; kadangi neįgalioms moterims, kitaip nei sveikoms moterims, kyla didesnis smurto šeimoje ir seksualinių išpuolių pavojus;

F.  kadangi moterys ir mergaitės ES įvairioje aplinkoje patiria įvairių formų struktūrinę lyčių nelygybę, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, seksualinį priekabiavimą, smurtą dėl lyties ir neapykantą kurstančias kalbas, kurios griežtai apriboja jų galimybes naudotis savo teisėmis ir lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės gyvenime; kadangi 2017 m. judėjimas #MeToo padidino informuotumą apie seksualinio priekabiavimo ir smurto dėl lyties, su kuriuo susiduria moterys, masto; kadangi judėjimas #MeToo davė teigiamų rezultatų lyčių lygybės srityje, tačiau seksualinis priekabiavimas ir seksualinis smurtas bei smurtas dėl lyties vis dar yra labai paplitę; kadangi iš pastaraisiais metais pateiktų pranešimų matyti, kad daugėja išpuolių, kuriais pažeidžiamos moterų teisės ir lyčių lygybė ES; kadangi dėl skirtingos valstybių narių politikos ir teisės aktų moterų teisė į abortą Sąjungoje nėra vienoda;

G.  kadangi demokratinėje visuomenėje žodžio laisvė ir susirinkimų laisvė yra vienos iš priemonių, sudarančių galimybę žmonėms dalyvauti viešose diskusijose ir siekti socialinių pokyčių; kadangi žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas ir nepriklausomumas yra pagrindiniai teisės į saviraiškos laisvę komponentai ir yra gyvybiškai svarbūs ES ir jos valstybių narių demokratiniam veikimui; kadangi žurnalistai ir kiti žiniasklaidos veikėjai ES yra daugybės valstybinių ir nevalstybinių subjektų išpuolių, grasinimų, spaudimo ir net žmogžudysčių taikiniai; kadangi žurnalistė Daphne Caruana Galizia, kurios specializacija buvo mokesčių slėpimo skandalų, mokestinio sukčiavimo, korupcijos ir pinigų plovimo tyrimai, buvo nužudyta Maltoje po to, kai pranešė apie keletą grasinimų, ir kadangi reikia atlikti nepriklausomus tyrimus, kad būtų galima visiškai nustatyti kaltininkus, kad jie galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn; kadangi spauda ir pilietinė visuomenė atlieka pagrindinį vaidmenį demokratinėje visuomenėje;

H.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, pavyzdžiui, dėl lyties, rasės, odos spalvos, negalios, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, religijos ar įsitikinimų, kalbos ar priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos; kadangi minties, sąžinės ir religijos laisvė garantuojama Pagrindinių teisių chartijos 10 straipsniu ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsniu; kadangi nuolatinis rasistinis ir ksenofobinis požiūris valstybėse narėse pradedamas traktuoti kaip įprastas reiškinys ir jam pritaria nuomonių formuotojai ir politikai visoje ES, ir šis požiūris skatina socialinę aplinką, kurioje susidaro palankios sąlygos rasizmui, diskriminacijai ir neapykantos nusikaltimams; kadangi tokia padėtis prieštarauja bendrosioms Europos vertybėms, kurioms pritarė visos valstybės narės;

I.  kadangi migrantai, migrantų palikuonys ir etninių mažumų grupių nariai toliau plačiai diskriminuojami visoje ES ir visose gyvenimo srityse; kadangi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimuose, pabrėžiama, kad aukos, kurios neteisėtai gyvena, nenoriai praneša apie piktnaudžiavimą bet kuriai valdžios institucijai, o imigrantų statusas didina riziką tapti nusikaltimų aukomis; kadangi, nepaisant daugybės raginimų Komisijai, nebuvo imtasi daug veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingą mažumų apsaugą;

J.  kadangi FRA tapo kompetencijos centru teikiančiu pagrindinių teisių duomenis ES institucijoms ir valstybėms narėms;

Teisinė valstybė, demokratija ir pagrindinės teisės

1.  patvirtina, kad, siekiant veiksmingo teisinės valstybės veikimo bet kurioje visuomenėje, būtina užtikrinti valdžių padalijimo principą ir teisminių institucijų nepriklausomumą; primena, kad ši samprata įtvirtinta 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, ir ypač lygybės prieš įstatymą, nekaltumo prezumpcijos ir teisės į sąžiningą ir viešą bylos nagrinėjimą kompetentingame, nepriklausomame ir nešališkame teisme, įsteigtame pagal įstatymą, principuose; priminė, kad šios pagrindinės vertybės buvo įkvėpimo šaltinis rengiant įžanginius Europos Sutarčių straipsnius ir joms visos valstybės narės savo valia pritarė bei įsipareigojo jų laikytis; pabrėžia, kad nei nacionaliniu suverenitetu, nei subsidiarumu negalima pagrįsti valstybės narės sistemingo atsisakymo laikytis pagrindinių Europos Sąjungos ir Sutarčių vertybių;

2.  primena, kad teisinės valstybės principas yra visų ES sutarties 2 straipsnyje išvardytų vertybių apsaugos dalis ir būtina jos sąlyga; ragina visus susijusius ES ir nacionalinio lygmens subjektus, įskaitant vyriausybes, parlamentus ir teismines institucijas, dėti daugiau pastangų, kad būtų puoselėjamas ir stiprinamas teisinės valstybės principas; primena, kad šie subjektai yra atsakingi už teisinės valstybės klausimus ir kad jie atlieka svarbų vaidmenį užkirsdami kelią teisinės valstybės principo, kuris yra ne besąlyginis teisės aktų taikymas, o demokratinis įstatymų viršenybės supratimas griežtai laikantis tarptautinių konvencijų ir ypač demokratinės opozicijos ir mažumų teisių, irimui;

3.  griežtai smerkia kai kurių valstybių narių vyriausybių pastangas susilpninti valdžių padalijimą ir teisminių institucijų nepriklausomumą; nerimauja, kad nors ir laikomasi Europos Tarybos standartų, tačiau išlieka problemų, susijusių su tuo, kaip šie standartai taikomi, ir dėl to išlieka galimybės daryti nacionalinėms teisminėms institucijoms politinį poveikį ir kurstyti visuomenės nuomonę, kad kišamasi į teisminį procesą, o kai kurie teisėjai yra šališki, ir tai vyksta nepaisant fakto, jog dauguma valstybių narių priėmė teisės aktus, kad užtikrintų teisminį nepriklausomumą ir nešališkumą; primena, kad Komisija pagal ES sutarties 17 straipsnio 1 dalį ir kaip Sutarčių sergėtoja turi teisę ir įgaliojimus užtikrinti, kad būtų laikomasi Sutarčių ir institucijų pagal Sutartis priimtų priemonių, taip pat, kad visos valstybės narės laikytųsi teisinės valstybės principo ir gerbtų kitas ES sutarties 2 straipsnyje nustatytas vertybes;

4.  atkreipia dėmesį ne tik į Komisijos ir Tarybos pastangas užtikrinti, kad visos valstybės narės visapusiškai laikytųsi teisinės valstybės, demokratijos principų ir pagrindinių teisių, bet ir į ribotą procedūrų, pradėtų pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį, poveikį; laikosi nuomonės, kad ES turėtų būti suteikta galimybė inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras valstybėms narėms, kurios nebesilaiko 2 straipsnyje nurodytų vertybių, ir kad ES sutarties 7 straipsnis turėtų būti taikomas, jei visos kitos teisių gynimo priemonės nepasiteisino; laikosi nuomonės, kad ES neefektyvumas, kai reikia nutraukti rimtus ir nuolatinius ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimus kai kuriose valstybėse narėse, kenkia ir valstybių narių pasitikėjimui, ir ES patikimumui; be to, pabrėžia, kad nuolatinis nebaudžiamumas už šiuos pažeidimus buvo paskata kitoms valstybėms narėms laikytis tokio pat požiūrio; ragina Tarybą išnagrinėti visus Komisijos ir Parlamento pasiūlymus, susijusius su pažeidimų nagrinėjimo procedūromis ir galimomis sankcijomis, ir imtis tolesnių veiksmų;

5.  primena, kad būtina nešališkai ir reguliariai atlikti vertinimą, kaip visose valstybėse narėse laikomasi teisinės valstybės principo, demokratijos ir pagrindinių teisių; pabrėžia, kad toks vertinimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais; šiuo atžvilgiu primena, kad Taryba taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principo ir kitų vertybių, nurodytų ES sutarties 2 straipsnyje, laikymąsi, ir palankiai vertina kai kurių valstybių narių pastangas užtikrinti, kad Taryboje reguliariai būtų vertinama kiekvienos valstybės narės padėtis teisinės valstybės srityje; ragina Tarybą skubiai siekti pažangos šioje srityje; be to, primena 2016 m. spalio 10 d. Parlamento rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(13); dar kartą ragina Komisiją remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 295 straipsniu pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo (toliau – ES DTVPR paktas) tarpinstitucinio susitarimo forma ir šiame pakte nustatyti procedūras Sąjungos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimui vadovaujantis ES sutarties 7 straipsniu palengvinti; mano, kad tai bus sąžiningas, subalansuotas, reguliarus ir prevencinio pobūdžio mechanizmas, skirtas spręsti bet kokį ES sutarties 2 straipsnyje išvardytų vertybių pažeidimą, ir galėtų būti naudojamas kartu su Europos semestru ekonomikos politikos klausimais; primena apie esminę teisinės valstybės ir pagrindinių teisių sąsają ir būtinybę visus europiečius geriau informuoti apie ES bendrąsias vertybes ir Pagrindinių teisių chartiją; pabrėžia, kad svarbu, jog Parlamentas siųstų į valstybes nares ad hoc delegacijas, kai turima aiškių įrodymų apie rimtus demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pažeidimus;

6.  pritaria nuomonei, kad visos teisinės valstybės vertinimo taisyklės turėtų būti pagrįstos patikimais, objektyviais ir palyginamais duomenimis bei analize; primena, kad pagrindinės teisės turėtų būti įtrauktos į visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimą; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) naująją Europos Sąjungos pagrindinių teisių informacinę sistemą (EFRIS), kurioje bus pateikta visa turima informacija, susijusi su pagrindinėmis teisėmis, surinkta pagal įvairius Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir ES lygmenų mechanizmus;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinių teisingumo sistemų, ypač teisėjų, prokurorų ir advokatų, kokybės, nepriklausomumo ir veiksmingumo didinimas tebėra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų; pabrėžia, kad reikia nedelsiant nustatyti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį į valstybių narių teisines ir teismų sistemas, įskaitant lyčių lygybės aspekto kūrimą ir institucionalizavimą pasitelkiant visų teisminių institucijų darbuotojų mokymo programas;

8.  pažymi, kad korupcija yra ne tik rimta kliūtis užtikrinant demokratiją ir pagarbą teisinei valstybei, bet ir gali tapti daugybės pagrindinių teisių pažeidimų priežastimi, taip keldama grėsmę vienodo požiūrio į visus piliečius principui; nerimauja dėl kai kuriose Europos šalyse pateiktų teisėkūros iniciatyvų, kurios galėtų panaikinti teigiamus ankstesnių reformų, kurių buvo imtasi siekiant stiprinti korupcijos prevenciją, rezultatus; šiuo atžvilgiu ragina visas valstybes nares ir ES institucijas ryžtingai kovoti su sistemine korupcija ir parengti veiksmingas korupcijos prevencijos, kovos su ja ir sankcijų skyrimo ir kovos su sukčiavimu priemones, taip pat vykdyti reguliarią viešojo finansavimo naudojimo stebėseną; šiuo tikslu ragina valstybes nares ir ES institucijas padėti greitai įsteigti Europos prokuratūrą; ragina valstybes nares, kurios dar nepareiškė savo ketinimo prisijungti prie Europos prokuratūros, tai padaryti; todėl apgailestauja dėl Komisijos sprendimo neskelbti antrosios dvejų metų ataskaitos dėl korupcijos padėties ES ir primygtinai ragina Komisiją toliau skelbti savo kovos su korupcija ataskaitas; pažymi, kad informacijos apie kovą su korupcija suvestinių parengimas Europos semestro metu nėra pakankamai veiksminga priemonė siekiant užtikrinti, kad korupcijos klausimas vienareikšmiškai būtų įtrauktas į darbotvarkę; palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kurį ji padarė savo komunikate „Kova su korupcija ES“, kad ji sieks pritarimo dalyvauti Europos Tarybos sudarytame kovos su korupcija tinkle GRECO;

9.  atkreipia dėmesį į judėjimo ir apsigyvenimo laisvės, kaip vienos iš svarbiausių ES garantuojamų pagrindinių teisių, svarbą; pabrėžia, kad „Brexit’as“ daro tiesioginį poveikį milijonų Europos piliečių, ypač Jungtinės Karalystės gyvenančių ES piliečių ir ES 27 valstybėse gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenimui, ir pabrėžia, kad asmenų pagrindinių teisių užtikrinimui turėtų būti teikiama tokia pat svarba kaip ir kitiems aspektams; ragina po „Brexit’o“ užtikrinti ES piliečių ir jų šeimų, kurie keliavo Sąjungoje įgyvendindami judėjimo laisvę, pagrindinių teisių laikymąsi;

10.  pabrėžia, kad bet kokie veiksmai, kurių imamasi kovojant su terorizmu ar organizuotu nusikalstamumu, turi užtikrinti pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms ES; apgailestaudamas pastebi, kad valdžios institucijos vis labiau taiko su teisinės valstybės principu nesuderinamas administracines priemones ir kad dėl šioje srityje vykdomos politikos daugėja nusikaltimų ir teisės pažeidimų, pirmiausia kai imamasi priemonių dėl nepaprastosios padėties; reikalauja iš valstybių narių, kad bet kokie išimtiniai teisės aktai atitiktų proporcingumo ir būtinumo principą, o priemonės, kurių imamasi šioje srityje, būtų aiškiai ribotos trukmės ir demokratiškai ir reguliariai kontroliuojamos; nepritaria bet kokiam imigracijos ir terorizmo supainiojimui ir bet kokiam kovos su terorizmu priemonių naudojimui siekiant kontroliuoti tam tikrus migracijos srautus;

Migracija

11.  smerkia pirmiausia su galimybe patekti į teritoriją, priėmimo sąlygomis, prieglobsčio procedūromis, imigrantų sulaikymu ir pažeidžiamų asmenų apsauga susijusį piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis ir jų pažeidimą, nuo kurių nukentėjo migrantai ir pabėgėliai, ir primena kaip svarbu, kad valstybės narės laikytųsi ES priimtų bendros prieglobsčio sistemos teisės aktų rinkinio; primena, kad vaikai sudaro beveik trečdalį prieglobsčio prašytojų ir yra ypač pažeidžiami; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią nelydimų nepilnamečių dingimui; primena, kad prieglobsčio teisė aiškiai apsaugota Chartijos 18 straipsniu; su nerimu pažymi, kad dėl pagreitintų procedūrų, saugių šalių sąrašų, taip pat grąžinimo procedūros pagal Dublino taisykles, LGBTI prieglobsčio prašytojams kyla didesnė rizika būti grąžintiems prieš jiems suteikiant galimybę pagrįsti savo prieglobsčio prašymą trečiosiose arba kitose valstybėse narėse tais atvejais, kai jie baiminasi persekiojimo dėl savo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos arba lyties požymių;

12.  ragina valstybes nares pareikalauti, kad jų valdžios institucijos išsiaiškintų, ar jų teisėti tikslai galėtų būti pasiekti ne tokiomis prievartinėmis priemonėmis kaip sulaikymas, ir pateikti išsamius pagrindimu, paremtus faktais ir teisiniais argumentais, kai sulaikomi prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai ir migrantai; primena, kad visos valstybės narės pasirašė Ženevos konvencijas, todėl turi pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi visų konvencijų nuostatų, nepaisant aplinkybių; pabrėžia, kad migruojančios moterys susiduria su dvejopa diskriminacija kaip migrantės ir kaip moterys ir nurodo konkrečias aplinkybes su kuriomis migruojančios moterys gali susidurti keliaudamos, taip pat pabėgėlių sulaikymo ir priėmimo centruose, kaip antai, priekabiavimas, jų saugumo, fizinės neliečiamybės ir privataus gyvenimo pažeidimai, ir jų poreikis pasinaudoti su moterų higiena susijusiomis paslaugomis ir reprodukcinės sveikatos priežiūra; reikalauja sukurti ir stiprinti moterų apsaugos sistemas, kuriomis būtų galima užkirsti kelią smurtui, prievartai prieš moteris, jų nepriežiūrai bei išnaudojimui ir su tuo kovoti atsižvelgiant į Valetos veiksmų plane išdėstytus įsipareigojimus;

13.  primena, jog UNICEF turėjo progą daug kartų priminti, kad kalinimas jokiais būdais negali būti grindžiamas vaiko interesais ir kad reikia sukurti alternatyvias kalinimui priemones, neatsižvelgiant į tai, ar tie vaikai yra lydimi ar nelydimi šeimos; prašo parengti ir pradėti taikyti specialias procedūras, kad, vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, būtų užtikrinta visų vaikų apsauga; pabrėžia, kad šeimos narių atskyrimo, net ir sulaikymo, atveju moterims ir vaikams kyla didesnė rizika; be to, pabrėžia vaiko interesų užtikrinimo principą viršenybę visais klausimais kai, kalbama apie vaikus, taip pat į teisės būti išklausytam praktinį įgyvendinimą; primena, kad ES pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnyje ir JT vaiko teisių konvencijos 28 straipsnyje garantuojama teisė į mokslą kiekvienam vaikui, įskaitant migrantus ir pabėgėlius, tiek lydimus, tiek nelydimus, neatsižvelgiant į jų statusą, kartu vengiant mokymo, kai vaikai atskiriami, ir segregavimo; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad migrantų ir pabėgėlių vaikams po jų atvykimo būtų greitai suteikta galimybė gauti formalųjį ir neformalųjį švietimą; pabrėžia, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad migrantų ir pabėgėlių vaikai būtų veiksmingai remiami teikiant kalbinę, socialinę ir psichologinę pagalbą, pagrįstą individualiu jų poreikių vertinimu; yra susirūpinęs dėl marginalizuotų grupių prieglobsčio prašytojų konkrečių poreikių ir pažeidžiamumo ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų patenkinti konkretūs jų poreikiai, susiję su sauga, sveikatos priežiūra ir teisiniu pripažinimu;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad solidarumas turi būti principas, kuriuo grindžiami Sąjungos veiksmai migracijos srityje, ir smerkia tas valstybes nares, kurios akivaizdžiai pažeidžia šį principą; ragina Tarybą paskubėti su Dublino reglamento reforma, kurią ji šiuo metu blokuoja ir be kurios bendra Europos prieglobsčio sistema negali tinkamai veikti; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų pradėti rengti su apsauga susijusių sistemų, kaip antai perkėlimo į Europos Sąjungą ir humanitarinio priėmimo, derinį, galintį suteikti asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, galimybę patekti į Europos Sąjungą, kad joje būtų galima prašyti prieglobsčio; ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas teikti humanitarines vizas ir reguliarias judumo programas, siekiant skatinti teisėtus ir saugius kelius į ES, ypač asmenims, kuriems reikia apsaugos, ir užtikrinti jų prieigą prie paslaugų ir jų pagrindinių teisių, neatsižvelgiant į jų statusą; pabrėžia, kad valstybės narės turi prisiimti atsakomybę už ES migracijos politikos eksternalizavimą, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, apie kuriose vykdomus bendrus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir pažeidimus pranešė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR); mano, kad Sąjunga turi atlikti pagrindinį vaidmenį imantis perkėlimo veiksmų pasaulio mastu; primena, kad bet kokie valstybių narių veiksmai, kurių jos imasi veikdamos pagal ES teisę, privalo atitikti ES pagrindinių teisių chartijos teises ir principus; ragina valstybes nares veiksmingai užtikrinti individualią teisę į prieglobstį ir priimti pabėgėlių iš valstybių narių, kurioms didžiausią poveikį daro dideli atvykstančiųjų srautai, perkėlimą; taip pat ragina valstybes nares laikytis negrąžinimo principo ir pradėti taikyti tinkamas procedūrines jų prieglobsčio ir pasienio procedūrų apsaugos priemones; griežtai smerkia tai, kad kai kurios valstybės narės nesilaiko ES prieglobstį ir grąžinimą reglamentuojančių teisės aktų ir pažeidžia migrantų ir prieglobsčio prašytojų teises, pavyzdžiui, neleisdamos veiksmingai pasinaudoti prieglobsčio procedūromis, nepateikdamos aiškios informacijos apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti priėmus sprendimą dėl grąžinimo, nesuteikdamos migrantams ir prieglobsčio prašytojams maisto arba taikydamos automatinį ir sisteminį sulaikymą;

15.  pripažįsta įvairių Viduržemio jūros regiono NVO veiklą ir jų pastangas siekiant gelbėti gyvybes ir teikti humanitarinę pagalbą asmenims, kuriems jos reikia; primena, kad pagal tarptautinę teisę, pirmiausia pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (kurią ratifikavo ES ir visos jos valstybės narės) 98 straipsnį, gelbėjimas jūroje yra teisėta pareiga suteikti pagalbą bet kokiam asmeniui jūroje, jei iškyla jo žūties pavojus; primena 2018 m. liepos 5 d. savo rezoliuciją dėl gairių valstybėms narėms, siekiant užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui(14); ragina valstybes nares remti NVO, užuot trukdžius jų darbui, ir ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir garantuoti paieškos ir gelbėjimo operacijas; ragina ES ir valstybes nares skirti pakankamai lėšų paieškos ir gelbėjimo operacijoms atsižvelgiant į Europos masto humanitarinės pagalbos operaciją; ragina valstybes nares į nacionalinę teisę perkelti Padėjimo direktyvoje numatytą humanitarinės pagalbos išimtį, kurios tikslas sumažinti nenumatytas Padėjimo direktyvos pasekmes piliečiams ir organizacijoms, teikiančioms humanitarinę pagalbą migrantams, ir priimančiosios visuomenės socialinei sanglaudai;

16.  pabrėžia, kad atsižvelgimas į migrantų pažeidžiamumą ir konkrečius poreikius yra sudėtinė integracijos proceso dalis; primena, kad migrantų poreikių vertinimas turėtų būti vykdomas nuolat ir tiek, kiek to reikia, nes jų padėtis ir poreikiai gali keistis ir labai skirtis pagal migrantų kilmės šalį; pabrėžia, kad šeimų susijungimas yra labai svarbi migrantų įgalinimo priemonė ir leidžia jiems pajusti, kad jie gali pradėti įsikurti ir integruotis naujoje priimančioje visuomenėje; atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik priėmimo politikos nepakanka, o iššūkis, su kuriuo susiduria ES, yra sukurti veiksmingą integracijos politiką; atsižvelgdamas į tai, ragina paspartinti valstybių narių keitimąsi gerąja patirtimi integracijos srityje;

17.  atkreipia dėmesį į keleto naujų didelio masto informacinių sistemų kūrimą, taip pat tikslą gerinti jų sąveikumą, kartu išsaugant būtinas apsaugos priemones, taip pat susijusias su duomenų apsauga ir privatumu; ragina valstybes nares nustatyti specialias apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad didelės apimties IT sistemų sąveika užtikrintų visų piliečių pagrindines teises, ypatingą dėmesį skiriant vaikų ar pažeidžiamų asmenų, pavyzdžiui, tarptautinės apsaugos prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, teisėms, taip pat profiliavimui; ragina valstybes nares užtikrinti, kad sąveikumo įgyvendinimas taip pat atitiktų vaikų apsaugos tikslus, pavyzdžiui, nustatyti dingusius vaikus ir padėti šeimos susijungimui;

Moterų teisės

18.  susirūpinęs pažymi, jog FRA 2017 m. ataskaitoje „Žmogaus teisių išbandymai, su kuriais susiduria moterys“ patvirtinama, kad moterys ir mergaitės ES patiria vis daugiau diskriminacijos dėl lyties, seksistinių neapykantą kurstančių kalbų ir smurto dėl lyties, ir dėl to labai sumažėja jų galimybės naudotis savo teisėmis ir dalyvauti visuomenėje vienodomis teisėmis;

19.  su nerimu pažymi, kad Europos negalios forumo ataskaitoje „Priverstinės neįgalių moterų ir mergaičių sterilizacijos panaikinimas“ nustatyta, kad dėl neįgalių moterų vis dar priimami savavališki sprendimai dėl sterilizacijos joms nežinant, be jų sutikimo ar leidimo;

20.  atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares apsvarstyti šešias pagrindines intervencijos sritis, kad būtų sustiprinti jų įsipareigojimai užtikrinti moterų ir mergaičių orumą ir teises, kaip siūloma FRA ataskaitoje, t. y.: teisių lygybės užtikrinimo institucijoms suteikti daugiau galimybių spręsti visus klausimus, darančius poveikį moterų teisėms, pradedant lyčių lygybe ir baigiant smurtu prieš moteris; gerinti saugumą internete; veiksmingiau remti lyčių lygybę švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityse; pradėti taikyti lyčių kvotas, nes tai – ryžtingas žingsnis siekiant pozityvių veiksmų; koordinuojant ekonominę politiką visoje ES pagal Europos semestrą skatinti lyčių lygybės aspektą; tobulinti duomenų rinkimą ir informacijos apie visų formų diskriminaciją ir smurtą prieš moteris ir mergaites sklaidą;

21.  griežtai smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir todėl ragina Komisiją pateikti teisės aktą, kuriuo būtų remiamos valstybės narės visų formų smurto prieš moteris ir mergaites ir su lytimi susijusio smurto prevencijos ir panaikinimo srityje; prašo Tarybos pradėti taikyti nuostatą dėl pereigos priimant vienbalsį sprendimą, siekiant užtikrinti, kad smurtas prieš moteris ir mergaites (ir kitų formų smurtas dėl lyties) būtų priskiriamas SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytiems nusikaltimams; teigiamai vertina, kad 2017 m. birželio 13 d. ES prisijungė prie Stambulo konvencijos, nes ji yra pirmoji išsami teisiškai privaloma priemonė dėl smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties, įskaitant smurtą šeimoje, prevencijos ir kovos su juo tarptautiniu lygmeniu, nepaisant to, kad šis prisijungimas galioja tik dviejose srityse; apgailestauja, kad iki šiol šią konvenciją ratifikavo tik 20 valstybių narių; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse diskusijas, susijusias su Stambulo konvencijos ratifikavimu, lydėjo klaidingos smurto dėl lyties ir lytinės tapatybės apibrėžčių interpretacijos; ragina likusias valstybes nares ir Tarybą nedelsiant užbaigti ES prisijungimo prie konvencijos procesą ir susitarti dėl Elgesio kodekso siekiant užtikrinti konvencijos įgyvendinimą ES; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visais įmanomais būdais remti pilietinės visuomenės organizacijas, dirbančias su smurto dėl lyties aukomis, be kita ko, teikiant joms nuolatinę finansinę paramą;

22.  pažymi, kad seksizmas ir lyčių stereotipai, kurie nulėmė dominavimą moterų atžvilgiu ir moterų diskriminaciją, turi didelį poveikį moterų pagrindinėms teisėms visose gyvenimo srityse; primena, kad moterys dažnai nukenčia nuo daugialypės diskriminacijos, kylančios, be kita ko, dėl to, kad priklauso etninei mažumai, dėl seksualinės orientacijos, negalios arba turimo migranto statuso; pabrėžia, kad visų amžiaus grupių švietimas moterų ir vyrų lygybės, nestereotipinių lyčių vaidmenų ir pagarbos asmens neliečiamybei klausimais visais lygmenimis yra būtinas siekiant veiksmingai kovoti su visų formų diskriminacija; ragina valstybes nares tinkamai spręsti šį klausimą mokyklų mokymo programose; apgailestauja, kad moterys vis dar kenčia dėl nelygybės darbo vietoje, pvz., mažiau dalyvauja darbo rinkoje, gauna nevienodą darbo užmokestį, dažniau dirba darbą ne visą darbo dieną, gauna mažesnes pensijų išmokas, patiria karjeros segregaciją ir turi prastesnes galimybes kilti karjeros laiptais; ragina valstybes nares šalinti pagrindines struktūrines kliūtis moterų ekonominiam įgalėjimui ir nepakankamą atstovavimą moterims darbe, sprendimų priėmimo procese ir politikoje, nes šios kliūtys yra įvairių susikertančių nelygybės, stereotipų ir diskriminacijos formų privačiojoje ir viešojoje sferose rezultatas; ragina valstybes nares pasiūlyti priemones, skirtas veiksmingai kovoti su seksualiniu priekabiavimu ir smurtu viešosiose erdvėse, darbo vietoje, internete ir ne internete, taip pat skirti smurto dėl lyties aukoms tinkamą skaičių prieglaudų ir tikslines bei integruotas paramos paslaugas, įskaitant paramą įvykus traumai ir konsultavimą; ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi ir nuolat rengti mokymus policijos ir teismų darbuotojams visų formų smurto prieš moteris klausimais;

23.  remia keliose valstybėse narėse 2017 m. po atvejų, susijusių su lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių apribojimu, įvykusias demonstracijas ir platų seksualinio priekabiavimo atvejų nušvietimą žiniasklaidoje; tvirtai pabrėžia, kad atsisakymas užtikrinti paslaugas, susijusias su lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra, įskaitant saugius ir teisėtus abortus, yra smurto prieš moteris ir mergaites forma; pabrėžia, kad tik pačios moterys ir mergaitės turi priimti sprendimus dėl savo kūno ir seksualumo; ragina ES valstybes nares imtis veiksmingų priemonių, kad būtų gerbiamos ir saugomos moterų lytinės ir reprodukcinės teisės, atsižvelgiant į įvairias civilines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, taip pat teisę į fizinę neliečiamybę, sveikatos apsaugą, nepatirti kankinimo ir netinkamo elgesio, į privatumą, lygybę ir nediskriminavimą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad neįgalieji gali pretenduoti į pagrindinių teisių įgyvendinimą lygiai taip pat, kaip ir kiti asmenys; ragina valstybes nares užtikrinti išsamų lytinį švietimą, moterų galimybes naudotis šeimos planavimo priemonėmis ir įvairiomis reprodukcinės ir lytinės sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant šiuolaikinius kontracepcijos metodus bei saugų ir teisėtą abortą; pažymi, kad šis klausimas turėtų apimti ir teisės aktų, politikos krypčių ir praktikos, kuriomis pažeidžiamos šios teisės, panaikinimą, taip pat esamos apsaugos mažinimo prevenciją; tvirtina, kad Sąjunga turi atlikti tam tikrą vaidmenį didinant informuotumą šiais klausimais ir skatinant geriausią praktiką;

Spaudos laisvė, saviraiškos laisvė ir susirinkimų laisvė

24.  primena, kad Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė nekliudomam turėti savo nuomonę, saviraiškos laisvė ir teisė per bet kokias žiniasklaidos priemones nepaisant sienų gauti ir skleisti informaciją bei idėjas;

25.  pabrėžia, kad viešas svarstymas ir diskusijos yra gyvybiškai svarbios demokratinių visuomenių veikimui, ir atsižvelgdamas į tai skatina ES ir jos valstybes nares imtis tolesnių apsaugos priemonių ir ginti žodžio ir susirinkimų laisvę kaip pagrindines teises ir pagrindinius demokratinių procesų principus; primena, kad, remiantis 2017 m. Europos Tarybos generalinio sekretoriaus demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėties ataskaita, galimybės taikiai protestuoti yra ribotos tais atvejais, kai viešiems susirinkimams taikomi netinkami apribojimai; griežtai smerkia vis dažniau susirinkimų laisvei taikomus apribojimus, kai kuriais atvejais valdžios institucijų prieš taikius demonstrantus panaudotą neproporcingą jėgą; primena, kad teisėsaugos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, privalo gerbti ir saugoti žmogaus orumą ir paisyti bei laikytis visų asmenų žmogaus teisių; pabrėžia, kad policijos pajėgos visų pirma privalo užtikrinti žmonių saugumą ir apsaugą ir kad bet kokį teisėsaugos pareigūnų perteklinį ir nepagrįstą jėgos panaudojimą nešališkai ir išsamiai turi ištirti atitinkamos kiekvienos valstybės narės institucijos;

26.  ragina valstybes nares imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų apsaugoma ir skatinama pliuralistinė, nepriklausoma ir laisva žiniasklaida; griežtai smerkia tendencijas tam tikrose valstybėse narėse, kuriais siekiama sutelkti žiniasklaidos priemones vienose vyriausybei palankių verslo atstovų rankose ir bandoma netinkamai naudoti visuomeninę žiniasklaidą tik vyriausybės žinučių platinimui; pažymi, kad žiniasklaidos vaidmuo yra susijęs su sveiku informacijos svarstymu, todėl ji yra demokratijos ramstis;

27.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad ES valstybėse narėse nacionaliniu lygmeniu buvo nustatyta nedaug konkrečių teisinių nuostatų ar politinių sistemų, užtikrinančių žurnalistų žiniasklaidos darbuotojų apsaugą nuo smurto, grasinimų ir bauginimų; primena, kad, pasak Europos Tarybos, prieš žurnalistus vykdomi piktnaudžiavimo atvejai ir nusikaltimai gali paskatinti potencialiai aukštą savicenzūrą, kuri savaime turi didelį poveikį žodžio laisvei ir pažeidžia piliečių teises į informaciją ir dalyvavimą; reiškia didelį susirūpinimą dėl valstybėse narėse vis dar vykdomų žurnalistų nužudymų; ragina nacionalines teisėsaugos institucijas imtis visų priemonių siekiant užkirsti kelią tokiam smurtui ir toliau bendradarbiauti su Europolu ir paspartinti žurnalistų nužudymo Europos Sąjungoje bylų ištyrimą; taip pat yra susirūpinęs dėl prastų daugybės žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų darbo sąlygų ir jų patiriamo fizinio ir psichologinio smurto masto, kuris gali trukdyti jų gebėjimui atlikti savo darbą ir taip kenkdamas žurnalistikos kokybei ir žurnalistinės įvairovės raiškai; pažymi, kad svarbu įgyvendinti ES masto projektus, pavyzdžiui, žiniasklaidos pliuralizmo stebėsena ir žiniasklaidos laisvės žemėlapis, kurių metu vertinama žiniasklaidos pliuralizmui Europoje kylanti rizika, nustatomi žiniasklaidos laisvės ribojimai ir pažeidimai, jai kylančios grėsmės, vykdomos informuotumo didinimo kampanijos ir teikiama parama žurnalistams, kuriems kyla grėsmė, ir tarpvalstybinei tiriamajai žurnalistikai; pažymi, kad tokių ir panašių klausimų finansavimas turėtų būti užtikrintas DFP;

28.  pabrėžia pagrindinį informatorių vaidmenį saugant visuomenės interesus ir skatinant viešojo sektoriaus atskaitomybės ir sąžiningumo kultūrą viešosiose ir privačiose institucijose; pabrėžia, kad informavimas apie pažeidimą yra esminis tiriamosios žurnalistikos ir žiniasklaidos laisvės elementas; apgailestauja dėl grasinimų, keršto ir pasmerkimo atvejų, su kuriais ES vis dar susiduria informatoriai; atsižvelgdamas į tai primena 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl informatorių, kurie atskleisdami konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių(15); atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis 2018 m. balandžio 23 d. Komisijos komunikatu dėl informatorių apsaugos stiprinimo ES lygmeniu(16), tik dešimt valstybių narių priėmė išsamius teisės aktus, kuriais užtikrinama informatorių apsauga; teigiamai vertina 2018 m. balandžio 23 d. Komisijos pasiūlymą dėl horizontalios direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos(17) ir pabrėžia kad teisėkūros institucijoms svarbu greitai imtis tolesnių priemonių, kad pasiūlymą būtų galima priimti prieš pasibaigiant dabartinei teisės aktų leidėjų kadencijai;

29.  teigiamai vertina 2018 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Kova su dezinformacija internete: Europos požiūris ir jame numatyti veiksmai“(18), kuriuo siekiama sukurti skaidresnę, patikimesnę ir atskaitingesnę internetinę ekosistemą, pagerinti rinkimų procesų saugumą ir atsparumą, skatinti švietimą ir žiniasklaidos raštingumą, didinti paramą kokybiškai žurnalistikai ir stiprinti Sąjungos strateginės komunikacijos gebėjimus; reiškia susirūpinimą dėl galimos grėsmės, kurią melagingų naujienų sąvoka gali kelti žodžio ir saviraiškos laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomumui, kartu pabrėždamas neigiamą poveikį, kurį melagingų naujienų sklaida gali turėti politinių debatų kokybei ir gerai informuotų piliečių dalyvavimui demokratinėje visuomenėje; mano, kad piliečiai savo nuomonę gali susidaryti, kai visų pirma vystomas kritiniu požiūriu grindžiamas švietimas ir profesinį rengimas; pažymi, kad politinės partijos ir privatieji arba viešieji ES ir užsienio subjektai gali naudoti politinį profiliavimą, dezinformaciją ir manipuliavimą informacija, ir tai gali kelti grėsmę ES demokratinėms vertybėms, kaip, pavyzdžiui, parodė „Facebook-Cambridge Analytica“ skandalas; ragina Komisiją tęsti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią tokiai praktikai ir užtikrinti duomenų apsaugą, skaidrumą ir kibernetinį saugumą;

30.  reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių gynėjams, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, veikiančias pagrindinių teisių ir demokratijos srityje, sudaromų kliūčių, įskaitant rimtus susirinkimų laisvės ir žodžio laisvės apribojimus, taikomus toms organizacijoms ir piliečiams, ir finansavimo apribojimus; pripažįsta svarbų šių organizacijų vaidmenį užtikrinant, kad pagrindinės teisės ir vertybės visiems taptų realybe, ir pabrėžia, kad jos turėtų galėti vykdyti veiklą saugioje ir palankioje aplinkoje; yra susirūpinęs dėl to, kad tam tikrose valstybėse narėse pilietinės visuomenės veiklos laisvė mažėja; ragina ES ir valstybes nares aktyviai šalinti pagrindines mažėjančios pilietinės visuomenės veiklos laisvės priežastis ir užtikrinti jų pagrindines teises; pakartoja, kad reikia tinkamo ES finansavimo, kaip nustatyta 2018 m. balandžio 19 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Europos vertybių priemonės parengimo(19) siekiant remti pilietinės visuomenės organizacijas, propaguojančias pagrindines vertybes Sąjungoje, ir užkirsti kelią bet kokiam netinkamam tokio finansavimo naudojimui;

Rasizmas, ksenofobija, diskriminacija, neapykantą kurstančios kalbos ir kitos netolerancijos formos

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir jos valstybės narės turėtų veiksmingai reaguoti į diskriminacinius ir smurtinius incidentus migrantų ir pabėgėlių vaikų, romų vaikų ir mažumoms priklausančių vaikų mokyklinio ugdymo srityje ir su jais kovoti, tiek užtikrindamos teisinių priemonių taikymą, tiek skatindamos tarpusavio supratimą bei socialinę sanglaudą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad į įprastas mokymo programas būtų įtrauktos veiksmingos priemonės, garantuojančios ir propaguojančios pagarbą įvairovei, kultūrų tarpusavio supratimui ir žmogaus teisėms; šiuo tikslu ragina valstybes nares skatinti mokyklose įtraukų švietimą nuo ankstyvo amžiaus;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad smurtas ir nusikaltimai, kuriuos skatina rasizmas, ksenofobija ar religinė netolerancija arba nusistatymas prieš asmenis dėl jų negalios, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, yra neapykantos nusikaltimų pavyzdžiai; smerkia visų rūšių neapykantą kurstančių kalbų sukeltus nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas, kurios ES skamba kasdien ir kai kuriose valstybėse narėse pradėtos laikyti normaliomis; kuo griežčiausiai smerkia kraštutinių dešiniųjų judėjimų iškilimą ir yra susirūpinęs dėl neapykantą kurstančių kalbų tapimo įprastu reiškiniu, priskirtinu tam tikriems politiniams veikėjams; ragina visiškai netoleruoti jokios diskriminacijos jokiu pagrindu; ragina Tarybą nedelsiant atnaujinti ir užbaigti derybas dėl Vienodo požiūrio direktyvos; primena, kad 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2008/913/JHA dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, kurį valstybės narės turėjo įgyvendinti iki 2010 m. lapkričio mėn., nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatomos sankcijos juridiniams asmenims, viešai kurstantiems smurtą ar neapykantą prieš mažumos grupę;

33.  primena, kad valstybės narės, kurios sistemingai registruoja, renka ir kiekvienais metais skelbia neapibendrintus duomenis apie visų formų diskriminaciją ir neapykantos nusikaltimus, turi tai daryti tik siekdamos nustatyti diskriminacijos priežastis ir kovoti su diskriminacija, ir kad šie duomenys turi būti visiškai anonimiški, kad būtų išvengta bet kokio profiliavimo arba „etninių“ statistinių duomenų, kartu sudarant sąlygas valstybėms narėms, kartu su kitais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, rengti veiksmingus įrodymais pagrįstus teisinius ir politinius atsakus į šiuos reiškinius; primena, kad visi duomenys turėtų būti renkami atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ir ES duomenų apsaugos teisės aktus; teigiamai vertina teisėsaugos ir baudžiamosioms institucijoms skirtų orientacinių principų, susijusių su neapykantos nusikaltimais, galimybe kreiptis į teismą, neapykantos nusikaltimų aukų apsauga ir parama joms, apibendrinimą, kurį atliko Kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė; pakartoja, kad vaikų viliojimas, priekabiavimas skaitmeninėje erdvėje ir keršto pornografija yra naujos nusikaltimų internete formos ir gali turėti labai didelį poveikį, visų pirma jaunimui ir vaikams; atsižvelgdamas į tai primena žiniasklaidos ir informacijos, ypač skirtos vaikams, raštingumo būtinybę siekiant užtikrinti atsakingą interneto naudojimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad aukos nepraneša apie neapykantos nusikaltimus dėl nepakankamų apsaugos priemonių ir dėl to, kad valstybių narių valdžios institucijoms nepavyksta tinkamai ištirti neapykantos nusikaltimų ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn; todėl pabrėžia, jog būtina skatinti nukentėjusius asmenis pranešti apie neapykantos nusikaltimus arba diskriminacijos atvejus ir jiems suteikti atitinkamą apsaugą ir paramą;

34.  ragina valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti veiksmingą praktinį Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyva)(20) įgyvendinimo užtikrinimą ir užtikrinti veiksmingą Pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir ksenofobijos įgyvendinimo užtikrinimą siekiant kovoti su įsisenėjusiais romų diskriminacijos, antisemitizmo, islamofobijos, kovos su afrofobijos, priešiškumo romams ir agorafobijos klausimais; pažymi, kad valstybės narės turėtų pateikti naujas arba peržiūrėti ir prireikus iš dalies pakeisti savo nacionalines integracijos strategijas, siekdamos užtikrinti, kad visi žmonės būtų iš tikrųjų įgalinti veiksmingai dalyvauti įtraukties procese skatinant ir apsaugant jų pagrindines teises;

35.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad per 2017 m. nepasiekta jokios didesnės pažangos įgyvendinant nacionalinės romų integracijos strategijos tikslus; pažymi, kad ESI fondų lėšos nėra susietos su nacionaline romų integracijos strategija ir dažnai nepasiekia romų; smerkia romų patiriamus diskriminacijos, segregacijos, neapykantą kurstančių kalbų, neapykantos nusikaltimų ir socialinės atskirties atvejus; smerkia nuolatinę romų diskriminaciją, susijusią su jų galimybėmis gauti būstą (ypač priverstinio iškeldinimo atvejais), galimybėmis gauti sveikatos priežiūros paslaugas, išsilavinimą, patekti į darbo rinką, taip pat teisingumo ir lygybės prieš įstatymą požiūriu; įspėja, kad romų vaikai ir moterys yra ypač pažeidžiami;

36.  apgailestauja, kad LGBTI asmenys ir 2017 m. vis dar patyrė patyčias, priekabiavimą ir smurtą ir susidūrė su daugybe diskriminacijos ir neapykantos atvejų, įskaitant švietimo, sveikatos, būsto ir užimtumo sritis; yra susirūpinęs dėl nuolatinės patirties, susijusios su LGBTI asmenų stigma dėl lyties, smurto ir diskriminacijos ir teisėsaugos institucijų žinių ir intervencijų trūkumo, visų pirma translyčių asmenų ir marginalizuotų LGBTI asmenų atžvilgiu, ir ragina valstybes nares priimti kovos su homofobija ir transfobija įstatymus ir politiką; griežtai smerkia LGBTI konversijos terapijų skatinimą ir praktiką ir ragina valstybes nares kriminalizuoti tokią praktiką; taip pat griežtai smerkia translyčių ir interseksualių asmenų patologizaciją; primena, kad kova su smurtu dėl asmens lytinės tapatybės, lyties raiškos, lyties savybių ar seksualinės orientacijos patenka į ES kompetencijos, susijusios su kova su smurtu dėl lyties, sritį; ragina Komisiją į šią sritį įtraukti lytinės tapatybės aspektą; ragina visas valstybes nares patvirtinti panašias priemones, kuriomis būtų gerbiama ir užtikrinama teisė į lytinę tapatybę, lyties raišką, fizinę neliečiamybę ir apsisprendimo teisę; ragina valstybes nares atnaujinti savo baudžiamuosius kodeksus atsižvelgiant į Rasių lygybės direktyvą; mano, kad seksualinė orientacija ir negalia turėtų būti įtrauktos į visus apsaugos nuo diskriminacijos elementų sąrašus; teigiamai vertina tai, kad Komisijos veiksmų, kuriais siekiama didinti LGBTI asmenų lygybę, sąraše (2014–2019 m.) buvo įgyvendinti tam tikri punktai; ragina Komisiją išlaikyti plataus užmojo ir daugiametį planavimą šioje srityje ir glaudžiai bendradarbiauti su šioje srityje dirbančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis;

37.  pabrėžia, jog būtina kovoti su religinių mažumų diskriminacija; reiškia susirūpinimą dėl išaugusio antisemitizmo ir islamofobijos; pabrėžia, kad reikia kovoti su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais, siekiant kovoti su dažnėjančiais rasistų ir ksenofobų išpuoliais ir radikalėjimu, primena, kad rasizmas ir ksenofobija yra nusikaltimai, o ne požiūris;

38.  primena, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija (UNCRPD) yra teisiškai privaloma tarptautinė sutartis, kurią pasirašė ir ratifikavo ES ir kuri šiuo metu įgyvendinama pagal 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios siekiant užtikrinti vienodas galimybes prieinamumo, dalyvavimo, lygybės, užimtumo, švietimo ir mokymo, socialinės apsaugos, sveikatos ir ES išorės veiksmų srityse; pažymi, kad savo 2017 m. vasario mėn. paskelbtoje Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo ataskaitoje Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nors buvo padaryta pažanga, visų pirma atsižvelgiant į 2015 m. pasiūlytą Europos prieinamumo aktą, neįgalieji vis tiek yra nepalankioje padėtyje ir patiria diskriminaciją užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties srityje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad strategijos tikslai išlieka, kad konkretūs veiksmai turi būti įgyvendinti 2017–2020 m. laikotarpiu ir kad 2017 m. lapkričio 30 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo(21) buvo rekomenduojami privalomi reikalavimai, susiję su prieinamumu viešosiose erdvėse, minimalia neįgaliųjų užimtumo procentine dalimi, įtraukaus švietimo garantijomis, įskaitant galimybę naudotis tokiomis iniciatyvomis kaip „Erasmus +“, ir ypatingas dėmesys skiriamas moterims ir neįgaliems vaikams;

39.  ragina visas valstybes nares parengti nacionalinius kovos su visų formų smurtu prieš vaikus planus; pakartoja savo raginimą Komisijai atnaujinti savo įsipareigojimą nustatyti naują ES vaiko teisių darbotvarkę ir naują vaiko teisių strategiją, taip pat siekti, kad vaiko teisės būtų įtrauktos į ES politikos kryptis, teisės aktus ir finansinius sprendimus, taip pat į jas atsižvelgti programuojant ir įgyvendinant regioninę ir sanglaudos politiką;

40.  apgailestauja dėl paplitusios tarpsektorinės diskriminacijos, su kuria susiduria vyresnio amžiaus žmonės senėjančioje Europos visuomenėje; ragina visų lygmenų valdymo institucijas geriau integruoti šį aspektą rengiant ir įgyvendinant politiką, įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą;

41.  mano, kad dėl sparčių pokyčių skaitmeniniame pasaulyje reikia veiksmingesnių asmens duomenų ir privatumo apsaugos priemonių; pabrėžia, kad, nors internetas ir socialinė bei kitokia žiniasklaida yra puikios ryšių priemonės, ypač kaip informacijos šaltiniai visuomenei, tuo pat metu jie gali būti naudojami kaip technologinės priemonės pilietinei visuomenei kontroliuoti, grasinti pažeidžiamoms grupėms, ypač vaikams ir moterims, visų pirma vykdant persekiojimo, priekabiavimo ir seksualinio turinio ar nuogo kūno atvaizdų skelbimo veiksmus; prašo valstybių narių veiksmingai įgyvendinti teisę gauti ir skleisti informaciją pagal Chartijos 11 straipsnį, taikant reglamentu subalansuotą požiūrį į internete skelbiamą turinį; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama užkirsti kelią teroristinio turinio platinimui internete, ir ragina Tarybą ir Parlamentą parengti tekstą taip, kad būtų sprendimams pašalinti turinį iš interneto būtų taikoma teisminė kontrolė;

FRA vaidmuo ir įgaliojimai

42.  teigiamai vertina, kad 2013–2017 m. laikotarpiu (2017 m. spalio mėn.) vykdyto antrojo nepriklausomo FRA išorės vertinimo rezultatai teigiami ir atitinkamas FRA valdančiosios tarybos rekomendacijas;

43.  teigiamai vertina FRA operatyvinį darbą įvairiose srityse, pavyzdžiui, migrantų antplūdžio vietose Graikijoje ir Italijoje, taip pat informuotumo didinimo veiklą ir mokymą žmogaus teisių srityje; ragina, kad bendra Agentūros teisės aktuose nustatyta misija būtų išplėsta ir apimtų operatyvinę užduotį teikti techninę pagalbą, rengti mokymus ir stiprinti gebėjimus su pagrindinėmis teisėmis susijusiais klausimais ES institucijoms, įstaigoms ir agentūroms, taip pat valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisę;

44.  atkreipia dėmesį į FRA nuomones ir labai ragina valstybes nares atsižvelgti į jos rekomendacijas ir jas įgyvendinti, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų griežtai laikomasi pagrindinių teisių;

45.  primena savo raginimus suderinti FRA įgaliojimus su Lisabonos sutartimi, be kita ko, aiškiai nurodant, kad į steigimo reglamento taikymo sritį patenka policijos ir teisminį bendradarbiavimas;

46.  teigiamai vertina FRA nuomonę dėl ES teisės aktų projektų ir sutinka su jos valdančiosios tarybos pozicija, kad „ES teisės aktų leidėjas nagrinėja teisėkūros bylas, dėl kurių kyla klausimų dėl pagrindinių teisių, agentūra turėtų turėti galimybę teikti pagalbą ir ekspertines žinias, kai tai reikalinga ir jeigu reikalinga, ne tik tada, kai jos oficialiai prašoma“ ir kad „siekiant visapusiškai pasinaudoti agentūros kompetencija teisėkūros procese, steigimo reglamentu turėtų būti leidžiama agentūrai savo iniciatyva teikti neprivalomas nuomones dėl ES teisės aktų projektų“;

47.  mano, kad ES institucijos turėtų numatyti patobulintas konsultavimo, poveikio vertinimo ir teisinės priežiūros formas, įskaitant kreipimąsi į atitinkamas nepriklausomas ekspertų įstaigas, kad jos pateiktų savo nuomonę, pavyzdžiui, FRA, kai su teisėkūra susiję dokumentai gali skatinti arba daryti neigiamą poveikį pagrindinėms teisėms; šiuo atžvilgiu mano, kad peržiūrėtoje tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros versijoje galėtų būti numatytos reguliaresnės konsultacijos su FRA;

48.  rekomenduoja ES teisės aktų leidėjams kreiptis į FRA dėl nepriklausomų ir išorinių konsultacijų visais atvejais, kai teisėkūros bylose kyla rimtų su žmogaus teisėmis susijusių klausimų; prašo Komisijos užtikrinti, kad Agentūrai būtų skirta ad hoc lėšų, kad ši galėtų įvykdyti visus savo įgaliojimus;

°

°  °

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 23, 2010 1 27, p. 35.

(2)

OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(3)

OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(4)

OL L 328, 2008 12 6, p. 55.

(5)

 Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/aid_development_cooperation_fundamental_rights/1_en_act_part1_v4_2.pdf

(6)

 Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2017 m. pagrindinių teisių ataskaita, http://fra.europa.eu/en/publication/2017/fundamental-rights-report-2017

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0095.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0413.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0243.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0102.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0032.

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0201.

(13)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.

(14)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0314.

(15)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0402.

(16)

COM(2018)0214.

(17)

COM(2018)0218.

(18)

COM(2018)0236.

(19)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0184.

(20)

OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(21)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0474.


AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įtvirtintomis Pagrindinių teisių chartijoje, vertybėmis. Dėl šių principų propagavimo ir apsaugos Europa yra išskirtinis ir garbingas politinis projektas, kurio pagrindą sudaro piliečiai. 2009 m. gruodžio mėn. Pagrindinių teisių chartiją įtraukus į Lisabonos sutartį, ji tapo teisiškai privaloma socialine ir žmogaus teisių dimensija, susijusia su keturiomis bendros rinkos laisvėmis, tai yra laisvu žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimu, dėl kurių dešimtmečius vyko Europos integracijos procesas.

Tik užtikrindami pagrindinę vietą žmonių gerovei ir pagarbai jų asmeninėms, pilietinėms, politinėms, ekonominėms ir socialinėms teisėms Europos Sąjungos politikoje ir sprendimuose, sugebėsime neutralizuoti euroskepticizmą ir (vėl) įtraukti tuos piliečius, kurie vis dar bando įveikti ekonominės krizės padarinius ir ES kelerius metus taikomas griežtas taupymo priemones.

Verta priminti, kad ES dažnai yra kaltinama dėl sudėtingumo ir abejingumo savo piliečiams. Tai, kad Pagrindinių teisių chartija taikoma tik ES valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisę (Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnis), daugelio piliečių požiūriu yra nepakankama ir nepatenkinama. Dėl šios padėties ES gali tik dar labiau nutolti nuo piliečių, todėl įvairios Europos institucijos turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti Pagrindinių teisių chartijos taikymo sritį.

Nors Pagrindinių teisių chartijoje nustatytos pagrindinės teisės, kurių turi paisyti tiek Europos Sąjunga, tiek valstybės narės, įgyvendindamos ES teisę, ir toliau pastebimi jos nuostatų pažeidimai ir nesilaikymas. Pranešėjas šiame pranešime pabrėžia pagrindines problemas, nustatytas pagrindinių teisių srityje ES 2017 m., nesiekdamas sumenkinti klausimų, kurie neminimi. Temos buvo pasirinktos atsižvelgiant į jų socialinį ir politinį poveikį ir suvokiamą neatidėliotinumą. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, migracija ir teisinės valstybės principas, yra besikartojantys sunkumai, jau įtraukti į ankstesnes ataskaitas, atsižvelgiant į tai matyti, kad problemos išlieka ir kol kas neišspręstos.

Pranešime daugiausiai dėmesio skiriama šioms dviem pagrindinėms temoms, be kitų galimų klausimų – tik dar keturios temos, taip pat labai svarbios Europos piliečių gerovei. 2017 m. visos šešios temos buvo ES politinio gyvenimo priešakyje.

1.  Migracija

2017 m. 650 tūkst. asmenų, pirmą kartą prašančių prieglobsčio, kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos ES valstybėse narėse. Viduržemio jūroje nuskendo daugiau kaip 1 000 pabėgėlių. Mirtys centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje – tamsiausias Europos momentas, kai valstybės narės priešinosi bet kokio pobūdžio bendriems veiksmams, grindžiamiems bendros atsakomybės ir solidarumo principu. Be to, reikia nepamiršti išpuolių prieš NVO dirbančias šioje srityje, dėl kurių balandžio mėn. Europos Parlamentui teko priimti rezoliuciją dėl humanitarinės pagalbos kriminalizavimo.

2.  Teisinė valstybė

Daugelyje valstybių narių išreikštas susirūpinimas dėl valdžių padalijimo, korupcijos ir dėl 7 straipsnio taikymo lėmė, kad teisinės valstybės principas dar vienais metais buvo laikytas didele problema.

3.  Moterų teisės

Moterų kova už lygybę ir kova su diskriminacija įgavo pagreitį, susijusį su kampanija „# MeToo“, kuri nukentėjusiems nuo seksualinių išpuolių ir priekabiavimo suteikė drąsos prabilti prieš asmenis, kaltinamus piktnaudžiavimu. Ši iniciatyva tapo pasauliniu reiškiniu, kuris parodė problemos mastą ir rimtumą bei poreikį nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų panaikintas bet kokios formos smurtas prieš moteris ir mergaites.

4.  Spaudos laisvė, saviraiškos ir susirinkimų laisvė

Praėjusiais metais keliose valstybėse narėse buvo keletas didelių išpuolių pilietinių laisvių srityje, visų pirma susijusių su saviraiškos laisve, spaudos laisve ir susirinkimų laisve. žurnalistai ES ir toliau patiria išpuolius ir neigiamą poveikį, kai kurie iš jų baigiasi tragiškai, kaip antai 2017 m. spalio mėn. nužudyta Maltos žurnalistė Daphne Caruana Galizia.

5.  Diskriminacija: rasizmas, ksenofobija ir neapykantą kurstančios kalbos

FRA antro Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimo duomenimis, 2017 m. ir toliau buvo daug ir sunkaus smurto, priekabiavimo, grasinimų ir ksenofobinių kalbų, visų pirma skirtų LGTBE priklausantiems žmonėms, etninių mažumų atstovams, musulmonams ir prieglobsčio prašytojams bei migrantams.

Kadangi šio pranešimo apimtis ribota, svarbu ir teisinga paminėti kitas svarbias temas, kurioms reikia ypatingo dėmesio ir kurios nagrinėjamos specialiose Europos Parlamento ataskaitose, pavyzdžiui, mažumų, neįgaliųjų, romų ir pagyvenusių žmonių teisės ir diskriminacija. Pagrindinė ES įkvepianti tema turi būti pažeidžiamiausių asmenų apsauga. Tokioje Europos Sąjungoje, kuria mes tikime, nei vienas žmogus negali būti pamirštas.

6.  FRA vaidmuo ir įgaliojimai.

Po to, kai buvo atliktas antrasis nepriklausomas FRA išorės vertinimas, pranešėjas nusprendė įtraukti konkretų klausimą apie agentūrą, taip atsižvelgdamas į poreikį pripažinti jos vaidmenį ekspertams teikiant konsultacijas ir užtikrinant ES gyvenančių žmonių pagrindinių teisių apsaugą, taip pat į būtinybę išplėsti jos veiklos sritį ir įgaliojimus.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

3.12.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

13

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Heinz K. Becker, Monika Beňová, Malin Björk, Michał Boni, Caterina Chinnici, Cornelia Ernst, Raymond Finch, Romeo Franz, Kinga Gál, Sylvie Guillaume, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Dietmar Köster, Barbara Kudrycka, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Roberta Metsola, Claude Moraes, József Nagy, Ivari Padar, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Sergei Stanishev, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Kristina Winberg, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Carlos Coelho, Pál Csáky, Gérard Deprez, Anna Hedh, Lívia Járóka, Petr Ježek, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Emilian Pavel, Morten Helveg Petersen, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli, Josep-Maria Terricabras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Max Andersson


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

31

+

ALDE

Gérard Deprez, Filiz Hyusmenova, Sophia in 't Veld, Morten Helveg Petersen

GUE/NGL

Malin Björk, Cornelia Ernst, Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat

PPE

Heinz K. Becker, Michał Boni, Carlos Coelho, Barbara Kudrycka

S&D

Monika Beňová, Caterina Chinnici, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Dietmar Köster, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Claude Moraes, Ivari Padar, Emilian Pavel, Christine Revault d'Allonnes Bonnefoy, Birgit Sippel, Sergei Stanishev, Josef Weidenholzer

VERTS/ALE

Max Andersson, Romeo Franz, Judith Sargentini, Josep-Maria Terricabras

13

-

ECR

Branislav Škripek, Helga Stevens

EFDD

Raymond Finch

ENF

France Jamet, Auke Zijlstra

NI

Udo Voigt

PPE

Pál Csáky, Kinga Gál, Monika Hohlmeier, Lívia Járóka, Roberta Metsola, József Nagy, Traian Ungureanu

1

0

ECR

Kristina Winberg

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. sausio 11 d.Teisinis pranešimas