Procedūra : 2018/2148(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0467/2018

Pateikti tekstai :

A8-0467/2018

Debatai :

PV 12/02/2019 - 16
CRE 12/02/2019 - 16

Balsavimas :

PV 13/02/2019 - 8.13
CRE 13/02/2019 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0095

PRANEŠIMAS     
PDF 209kWORD 66k
14.12.2018
PE 625.428v02-00 A8-0467/2018

dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Bosnijos ir Hercegovinos

(2018/2148(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Cristian Dan Preda

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Bosnijos ir Hercegovinos

(2018/2148(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS),

–  atsižvelgdamas į protokolą dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos SAS pritaikymo, siekiant atsižvelgti į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, kuris buvo parafuotas 2016 m. liepos 18 d. ir įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Bosnijos ir Hercegovinos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir į 2018 m. vasario 28 d. šalies pateiktus atsakymus į Komisijos klausimyną,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų ir išvadų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms: Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 16 d. Tarybos išvadas dėl Bosnijos ir Hercegovinos ir į 2018 m. birželio 26 d. išvadas dėl plėtros bei stabilizacijos ir asociacijos proceso ir į 2018 m. spalio 15 d. išvadas dėl Bosnijos ir Hercegovinos / operacijos EUFOR ALTHEA,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 5–6 d. vykusį pirmąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdį, 2017 m. liepos 10 d. vykusį antrąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdį, 2018 m. kovo 27 d. vykusį trečiąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos komiteto posėdį ir į 2018 m. liepos 13 d. vykusį trečiąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į Berlyno procesą, o ypač – į 2018 m. liepos 10 d. Londone vykusio Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo pirmininko išvadas, tą pačią dieną pasirašytas tris bendras deklaracijas dėl regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių, dingusių asmenų ir karo nusikaltimų, taip pat per tą patį susitikimą Bosnijos ir Hercegovinos parengtą pareiškimą dėl kovos su korupcija,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. vykusiame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. Komisijos komunikatą „2018 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2018)0450) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2018 m. ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos“ (SWD(2018)0155),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė) Federicos Mogherini ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario Johanneso Hahno 2018 m. gegužės 2 d. pareiškimą dėl rinkimų reformos Bosnijoje ir Hercegovinoje rengiantis rinkimams į Federacijos administracinį vienetą Tautos Rūmus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 7 d. įvykusių rinkimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos pranešimą apie preliminarius nustatytus faktus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini ir Komisijos nario J. Hahno bendrą pareiškimą dėl rinkimų Bosnijoje ir Hercegovinoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 25 d. ES ir Vakarų Balkanų bei Turkijos ekonominio ir finansinio dialogo bendras išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 1 d. ES vietos pranešimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos baudžiamojo proceso kodekso,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. spalio 31 d. vyriausiojo įgaliotinio taikos susitarimui Bosnijoje ir Hercegovinoje įgyvendinti atitinkamai 53-iąją(1) ir 54-ąją(2) ataskaitas JT Saugumo Tarybai,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. patvirtintą 2015–2018 m. Bosnijos ir Hercegovinos reformų darbotvarkę, taip pat į 2016 m. rugpjūčio 23 d. Bosnijos ir Hercegovinos ministrų tarybos bei Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos ir Serbų Respublikos vyriausybių priimtą koordinavimo mechanizmą,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl šios šalies,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0467/2018),

A.  kadangi ES ir toliau yra įsipareigojusi remti Bosnijos ir Hercegovinos europinę perspektyvą bei jos teritorinį vientisumą, suverenumą ir vienybę;

B.  kadangi šalies paraiška dėl narystės ES yra strateginis sprendimas ir įsipareigojimas eiti integracijos į ES keliu;

C.  kadangi Komisija rengia savo nuomonę dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės ES; kadangi Bosnija ir Hercegovina, pasinaudodama koordinavimo ES klausimais mechanizmu, parengė ir 2018 m. vasario 28 d. pateikė savo atsakymus į Komisijos klausimyną; kadangi Bosnija ir Hercegovina 2018 m. birželio 20 d. gavo daugiau nei 600 tolesnių klausimų ir dar neatsiuntė atsakymų į šiuos papildomus klausimus;

D.  kadangi nuo 2017 m. vidurio pastebimas lėtesnis su ES susijusių reformų įgyvendinimas, nepaisant Bosnijos ir Hercegovinos įsipareigojimo laikytis reformų darbotvarkės; kadangi stojimas į ES yra išsamus procesas, kuriam reikia politinės valios, bendrų visų suinteresuotųjų subjektų pastangų ir sutarimo dėl reformų darbotvarkės; kadangi pagrindinis institucinių, ekonominių ir socialinių reformų dėmesys turi būti skiriamas Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams;

E.  kadangi 2018 m. spalio 7 d. Bosnijoje ir Hercegovinoje buvo surengti visuotiniai rinkimai; kadangi politinės partijos nesugebėjo susitarti dėl rinkimų įstatymo pakeitimų, kurie yra reikalingi norint panaikinti teisinę spragą, susijusią su Konstitucinio teismo sprendimais Ljubić byloje dėl Federacijos Tautos Rūmų narių rinkimų; kadangi pastangos palengvinti šio klausimo sprendimą, kurioms vadovavo ES ir JAV ambasadoriai Bosnijoje ir Hercegovinoje, dalyvaujant Venecijos komisijai, nebuvo vaisingos;

F.  kadangi Bosnija ir Hercegovina toliau pažeidinėja Europos žmogaus teisių konvenciją Sejdić-Finci ir susijusiose bylose; kadangi Taryba pavedė Komisijai rengiant nuomonę dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės ES ypatingą dėmesį skirti šiam klausimui; kadangi todėl tikimasi, kad Komisijos nuomonėje bus analizuojami su funkcionalumu susiję klausimai ir peržiūrima, kaip teisinė sistema atitinka ES acquis, nustatomos konstitucinės ir kitos būtinos reformos; kadangi kuo labiau Bosnija ir Hercegovina priartės prie narystės ES, tuo didesnis bus spaudimas atlikti konstitucinę reformą, kuria būtų siekiama stiprinti funkcionalumą ir užtikrinti žmogaus teisių apsaugą; kadangi iki šiol šalies politiniai lyderiai negalėjo ištaisyti susijusių Bosnijos ir Hercegovinos konstitucijos trūkumų;

G.  kadangi šiuo metu nėra įgyvendinami 13 Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinio Teismo sprendimų ir daugelis administracinių vienetų konstitucinių sprendimų (28 – Federacijoje ir 7 – Serbų Respublikoje); kadangi Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimas yra esminis elementas siekiant išsaugoti teisinę valstybę;

H.  kadangi Bosnija ir Hercegovina taip pat yra pasirašiusi Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo, 1991 m.);

I.  kadangi šiuolaikinėje Europoje už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai nuteisti asmenys nėra šlovinami;

J.  kadangi nuolatinės problemos, susijusios su susitaikymo procesu, turėtų būti sprendžiamos ryžtingiau;

K.  kadangi korupcija vis dar labai paplitusi, taip pat ir aukščiausiu lygmeniu;

1.  palankiai vertina tai, kad Bosnija ir Hercegovina pateikė atsakymus į Komisijos klausimyną; primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną laiku, skaidriai ir išsamiai atsakyti į papildomus klausimus, kurie yra labiau techninio pobūdžio, siekiant prisidėti prie Komisijos nuomonės dėl paraiškos dėl narystės ES;

2.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl partijų tarpusavio nesutarimų ir labai anksti prasidėjusios itin priešiškos priešrinkiminės kampanijos gerokai lėčiau vykdomos reformos; pabrėžia, kad Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijos paskelbtą įsipareigojimą siekti narystės Europos Sąjungoje būtinai turi vykdyti kartu nuosekliai įgyvendindamos reformų darbotvarkėje numatytas reformas ir šiuo įsipareigojimu būtina pasiekti konkrečių rezultatų, kurie būtų naudingi piliečiams, nepaisant jų etninės ar religinės priklausomybės; apgailestauja dėl to, kad, be visos šalies mastu priimtų strategijų aplinkos, kaimo plėtros ir energetikos srityse bei tam tikrų sudėtingų reformų priemonių, pvz., Akcizo įstatymo pakeitimų, kurie yra būtini norint užtikrinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) finansavimą, nepasiekta didelės pažangos;

3.  apgailestauja dėl to, kad nesantaiką kurstanti etnonacionalistinė retorika vėl dominavo per rinkimų kampaniją ir ji toliau išlieka būdingu įvairių politinių veikėjų politinio diskurso požymiu; ragina visus politinius lyderius nedelsiant pradėti formuoti vyriausybes visais lygmenimis ir konstruktyviai kartu dirbti atsižvelgiant į savo šalies piliečių interesus; ragina tinkamai skleisti informaciją visuomenei apie ES integracijos procesą siekiant susitaikymo ir vystyti politinę kultūrą, kuri būtų grindžiama kompromisu ir tarpusavio supratimu;

4.  pažymi, kad šiam rinkimų ciklui vėl buvo būdinga etninė segmentacija, o rinkimų kampanija iš esmės buvo orientuota į nesantaiką kurstančius klausimus, susijusius su praeitimi, o ne į konkrečių sprendimo būdų pasiūlymus, kuriais būtų siekiama spręsti kasdienes piliečių problemas; smerkia nacionalistinę ir kurstytojišką priešrinkiminę retoriką, dėl kurios didėja atotrūkis tarp trijų šalį sudarančių tautų; pažymi, kad 2018 m. spalio 7 d. rinkimai, nepaisant kai kurių pažeidimų, buvo konkurencingi ir iš esmės tvarkingi ir kad Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai ramiai ir tvarkingai pasinaudojo savo demokratine teise; dar kartą pabrėžia, kad visi įtariami su rinkimais susiję pažeidimai turėtų būti išnagrinėti ir kuo aiškiausiai pasmerkti, o dėl bet kokios neteisėtos veiklos turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn; atkreipia dėmesį į nuolatinius demokratinių rinkimų proceso trūkumus ir tikisi, kad bus nedelsiant įgyvendintos ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos; primena, kad dar turi būti įgyvendintas 2010 m. Konstitucinio Teismo sprendimas, susijęs su Mostaro piliečių demokratine teise balsuoti vietos rinkimuose;

5.  apgailestauja dėl to, kad prieš rinkimus nebuvo pasiektas joks kompromisas dėl rinkimų teisės aktų pakeitimų, kurių reikia norint pašalinti teisinę spragą pagal Konstitucinio Teismo sprendimus Ljubić byloje dėl Federacijos Tautos Rūmų narių rinkimų; ragina rasti priimtiną sprendimą siekiant užtikrinti, kad būtų sklandžiai įgyvendinti rinkimų rezultatai ir tinkamai veiktų visos valstybės institucijos; reiškia savo pasitikėjimą, kad Centrinė rinkimų komisija vykdys savo įgaliojimus nepriklausomai ir profesionaliai; primygtinai ragina visus politinius lyderius ir išrinktus parlamentų narius elgtis atsakingai siekiant išvengti pareiškimų, kuriais būtų ginčijama valstybės vienybė, ir atsisakyti savo nesantaiką kurstančių pažiūrų, kad būtų rasti visiems priimtini kompromisai ir sprendimai; įspėja dėl vėlavimų ir bandymų blokuoti institucijų formavimą po rinkimų, nes tai nepasitarnaus nei piliečių interesams, nei Europos integracijos tikslui; pabrėžia, kad rinkimų rengimas, rezultatų įgyvendinimas ir vyriausybės formavimas laikantis susijusių teisinių nuostatų yra esminis gerai veikiančios demokratijos bruožas, taip pat – reikalavimas, kuro privalo laikytis bet kuri narystės ES siekianti šalis;

6.  tvirtai pakartoja, kad, laikantis Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinio Teismo sprendimų, reikia greitai suformuoti Federacijos Tautos Rūmus, kaip priminta ir pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini ir Komisijos nario J. Hahno bendrame pareiškime dėl rinkimų Bosnijoje ir Hercegovinoje;

7.   apgailestauja dėl to, kad demokratinio ir teisėto trijų šalį sudarančių tautų ir visų piliečių atstovavimo klausimas lieka neišspręstas; primygtinai ragina visas partijas laiku rasti kompromisą, nes šį klausimą naujieji teisės aktų leidėjai turėtų kuo greičiau išspręsti, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismo Sejdić-Finci ir susijusiose bylose priimtų sprendimų įgyvendinimą; pakartoja, kad būtina tęsti konstitucines, politines ir rinkimines reformas, kurios padėtų Bosniją ir Hercegoviną pertvarkyti į labai efektyvią, įtraukią ir visiškai veikiančią valstybę, kuri būtų grindžiama teisės viršenybe;

8.  apgailestauja dėl to, kad dėl bandymų į Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) balsavimo taisykles įrašyti nuostatą dėl etninio blokavimo Bosnijos ir Hercegovinos delegatai dar nesugebėjo susitarti dėl SAPK darbo tvarkos taisyklių, todėl trejus metus nerengiami šio komiteto posėdžiai; apgailestauja dėl to, kad nebendradarbiaujama su Europos Parlamentu, primena, kad taip akivaizdžiai pažeidžiami SAS nustatyti įsipareigojimai, ir primygtinai ragina visus subjektus susitarti dėl SAPK darbo tvarkos taisyklių ir jas priimti, remiantis Europos Parlamento rekomendacijomis šiuo klausimu; pažymi, kad demokratinių institucijų, įskaitant parlamentą, veikimas yra būtina sąlyga siekiant pažangos integracijos į ES procese;

9.  nerimauja dėl to, kad sistemingai nerengiami reglamentavimo poveikio vertinimai ir viešosios konsultacijos, dėl nepakankamos ir žemos kokybės stebėsenos ir ataskaitų teikimo ir dėl to, kad oficialiai nereikalaujama paskelbti pagrindinių vyriausybės planavimo dokumentų;

10.  ragina priimti tolesnes nediskriminacines ir lyčiai atžvalgias visos šalies strategijas tokiose srityse, kaip užimtumas ir viešųjų finansų valdymas, kurios sudarys sąlygas visoje šalyje nuosekliai įgyvendinti reformas ir pasinaudoti tolesniu PNPP finansavimu; su pasitenkinimu pažymi, kad priimtos susijusios visos šalies strategijos sudarė sąlygas pagal neseniai peržiūrėtą 2014–2020 m. orientacinį strateginį dokumentą skirti papildomą PNPP II finansavimą pagrindinėse srityse, pvz., žemės ūkio ir kaimo plėtros, aplinkos ir energetikos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnį pasirengimo narystei pagalbos įsisavinimą, visų pirma pagerinant paramos teikėjų koordinavimą ir administracinius gebėjimus; primygtinai ragina priimti nacionalinę šalies įstatymų suderinimo su ES acquis programą – tai yra SAS nustatytas teisinis reikalavimas ir nepakeičiama priemonė rengiantis narystei ES;

11.  iš naujo ragina visos šalies mastu priimti žmogaus teisių strategiją; pabrėžia, kad reikėtų kuo skubiau priimti Ombudsmeno įstatymo pakeitimus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Paryžiaus principų; mano, kad būtina, jog Bosnija ir Hercegovina, atsižvelgdama į savo tarptautinius įsipareigojimus, sukurtų nacionalinį kankinimų ir netinkamo elgesio prevencijos mechanizmą ir priimtų valstybinį įstatymą dėl per karą kankintų civilių teisių; mano, kad Bosnija ir Hercegovina turėtų dėti daugiau pastangų, kad sąlygas kalėjimuose ir policijos sulaikymo įstaigose suderintų su tarptautiniais standartais; dar kartą primygtinai ragina Serbų Respublikos valdžios institucijas iš administracinio vieneto konstitucijos išbraukti nuostatą dėl mirties bausmės; primena, kad pasitelkiant suderintą ir tvarią nemokamos teisinės pagalbos sistemą reikia visoje šalyje užtikrinti galimybę be diskriminacinių kliūčių kreiptis į teismą; ragina valdžios institucijas aktyviai skatinti Europos vertybes ir toliau siekti europinės perspektyvos;

12.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas imtis konkrečių priemonių siekiant integruoti lyčių aspektą į visas politikos sritis, įskaitant reformų darbotvarkę, ir reiškia savo susirūpinimą dėl nepakankamo moterų atstovavimo su sprendimų priėmimu susijusiose pareigybėse, visų pirma vietos lygmeniu; primygtinai ragina Bosnijos ir Hercegovinos politines partijas dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad moterims politinėje sistemoje būtų atstovaujama visais lygmenimis;

13.  apgailestauja dėl to, kad Bosnija ir Hercegovina toliau pažeidinėja Europos žmogaus teisių konvenciją neįgyvendindama Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų Sejdić-Finci, Zornić, Pilav ir Šlaku bylose, taip sukurdama sąlygas vykdyti akivaizdžią Bosnijos ir Hercegovinos piliečių diskriminaciją šiurkščiai prieštaraujant ES vertybėms ir normoms; primena, kad Komisija, rengdama savo nuomonę, turėtų atkreipti dėmesį į šį klausimą; laikosi nuomonės, kad šių sprendimų įgyvendinimas padėtų sukurti funkcionuojančią demokratinę visuomenę; pabrėžia, kad, kaip ir kiekviena narystės ES siekianti šalis, Bosnija ir Hercegovina turėtų palaipsniui suderinti savo konstitucinę ir teisinę sistemą su ES acquis reikalavimais nediskriminacijos klausimais, ir tikisi, kad per tinkamą laiką bus padaryta pažanga šiais esminiais klausimais; primygtinai nurodo, kad įgyvendinant šiuos sprendimus neturėtų būti daromas poveikis tolesniam reformų darbotvarkės įgyvendinimui ir tai turi lemti bet kokių teisės būti kandidatu rinkimuose apribojimų, pagrįstų etnine kilme ir gyvenamąja vieta arba dėl piliečio pasirinkimo nesieti savęs su šalį sudarančiomis tautomis, panaikinimą; todėl mano, kad konstitucinė ir rinkimų reforma turėtų būti vykdoma vienu metu; ragina politinius lyderius vengti nacionalistinės retorikos, kuri skatina visuomenės susiskaldymą, ir tęsti politinį dialogą bei veiklą, kuri skatina trijų ir kitų tautų politinių atstovų bendradarbiavimą;

14.  ragina nustatyti veiksmingesnes kovos su visų formų diskriminacija priemones, visų pirma visos šalies mastu priimti žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija strategijas; ragina šias tris ir kitas tautas bendradarbiauti kultūros, religijos ir švietimo klausimais, nes tai padėtų mažinti etninę atskirtį; apgailestauja dėl to, kad nepadaryta jokios pažangos sprendžiant vadinamąją dviejų mokyklų po vienu stogu problemą; primygtinai ragina visais lygmenimis imtis ryžtingų veiksmų, siekiant priimti sisteminius sprendimus, kurie padėtų užtikrinti, kad visi vaikai nepatirdami diskriminacijos galėtų dalyvauti įtraukiame švietime; pažymi, kad programų ir mokymo programų priėmimas visoje Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje turėtų būti atliekamas gerbiant gyventojų kultūrinę ir kalbinę įvairovę tuo pačiu metu pabrėžiant tarpusavio supratimą ir susitaikymą; nerimauja, kad dėl išteklių ir koordinavimo trūkumo stringa 2015–2018 m. vaikams skirto veiksmų plano įgyvendinimas; teigiamai vertina Bosnijos ir Hercegovinos teisės aktus dėl globos šeimoje ir pabrėžia, kad reikia toliau remti vaiko globos institucijų panaikinimą visoje šalyje; ragina užtikrinti geresnes neįgalių vaikų galimybes gauti išsilavinimą ir pasinaudoti tinkamomis socialinėmis paslaugomis ir apskritai ragina gerinti neįgaliųjų galimybes patekti į pastatus, institucijas ir naudotis transportu;

15.  ragina veiksmingiau įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusias teisines nuostatas, sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir padidinti moterų galimybes įsidarbinti ir kovoti su lyčių stereotipais visuomenėje; su nerimu pažymi, kad trūksta veiksmingo teisės aktų, kuriais reglamentuojama smurto dėl lyties prevencija ir apsauga nuo jo, įgyvendinimo, visų pirma tai pasakytina apie smurtą šeimoje; atkreipia dėmesį į poreikį suderinti teisės aktus su Stambulo konvencija; primygtinai ragina daryti pažangą siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos neįgaliųjų teisės, visų pirma – neatidėliotinai atsižvelgiant į atitinkamas JT rekomendacijas; pripažįsta, kad imtasi veiksmų siekiant teisiškai apsaugoti LGBTI asmenų teises, bet pabrėžia, kad reikia įdėti daugiau pastangų siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už prieš tokius asmenis nukreiptą smurtą ir neapykantos nusikaltimus, taip pat siekiant skatinti jų socialinę įtrauktį;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad įvairių lygmenų valdžios institucijoms nepakankamai koordinuojant veiksmus ir neskiriant finansavimo toliau nepakankamai veiksmingai apsaugomos mažumos ir pažeidžiamos grupės, o ypač – romų tautybės asmenys; ragina imtis papildomų priemonių, siekiant sustiprinti mažumų teisių apsaugą; susirūpinęs pažymi, kad 2017 m. apklausos dėl marginalizuotų romų tautybės asmenų Bosnijoje ir Hercegovinoje rezultatai rodo, kad jie turi ribotas prieigos galimybes visais žmogaus socialinės raidos aspektais; smerkia romų tautybės asmenų stigmatizaciją ir socialinę atskirtį; ragina valdžios isntitucijas įamžinti romų holokausto aukų atminimą rugpjūčio 2 d. minint Romų holokausto aukų atminimo dieną ir pagerbti romų aukų atminimą kasmet sausio 27 d. rengiant Holokausto aukų atminimo dieną; teigiamai vertina tai, kad priimtas peržiūrėtas 2017–2020 m. veiksmų planas dėl romų apgyvendinimo, įdarbinimo ir sveikatos priežiūros; primygtinai ragina imtis priemonių siekiant toliau gerinti romų tautybės asmenų ir kitų mažumų švietimą, didinti jų užimtumą, gerinti jų sveikatos, apgyvendinimo ir gyvenimo sąlygas ir daugiausiai dėmesio skirti susijusios galiojančios politikos ir teisės aktų sistemų gerinimui ir visiškam įgyvendinimui; reiškia susirūpinimą dėl menko tautinių mažumų atstovavimo politiniame ir visuomeniniame gyvenime;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Bosnija ir Hercegovina, gavusi Europos Komisijos finansinę paramą, 2018 m. galėjo dalyvauti EBPO tarptautinio moksleivių vertinimo programoje (PISA); sveikina Bosnijos ir Hercegovinos švietimo institucijas (kompetentingas ministerijas ir kantono, administracinio vieneto ir valstybės lygmenimis veikiančias institucijas, taip pat Brčko Apygardą) už jų bendradarbiavimą ir norą dirbti kartu; primygtinai ragina būsimas visų lygmenų vyriausybes pasinaudoti vertinimo rezultatais, kurie, kaip tikimasi, turi būti paskelbti 2019 m., siekiant įsitraukti į konstruktyvias diskusijas dėl švietimo reformų ir jas rengti, nes tai padės užtikrinti kokybiškesnius švietimo rezultatus;

18.  ragina įgyvendinti išsamią socialinės apsaugos sistemų reformą pašalinant diskriminacinę praktiką laikantis su žmogaus teisėmis susijusių įsipareigojimų ir užtikrinti, kad būtų nustatyti tinkami minimalūs pažeidžiamiausiems gyventojams taikomi apsaugos standartai, įskaitant teisės aktų spragų, dėl kurių kai kuriems vaikams neužtikrinamas sveikatos draudimas, pašalinimą; ragina visas susijusias Bosnijos ir Hercegovinos institucijas stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą vaiko teisių stebėsenos srityje, įskaitant išsamių duomenų apie vaiko teises rinkimo mechanizmo nustatymą Bosnijoje ir Hercegovinoje;

19.  pažymi, kad Bosnija ir Hercegovina išlieka prekybos žmonėmis kilmės, tranzito ir paskirties šalimi; ragina gerinti sienų valdymą ir stiprinti specializuotus prekybos žmonėmis atvejų tyrimo padalinius, siekiant veiksmingai kovoti su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis;

20.  nerimauja dėl nepakankamų švietimo ir ekonominių reformų, nes tai lemia didelį jaunimo nedarbo lygį ir ekonominę emigraciją, ir dėl tinkamos politikos bei investicijų, susijusių su vaikais ir jaunimu, nebuvimo; ragina Bosniją ir Hercegoviną spręsti klausimus dėl didelio lyčių disbalanso, susijusio su darbo jėgos dalyvavimu darbo rinkoje, ir dėl mažumų grupėms priklausančio jaunimo atskirties nuo švietimo ir užimtumo priemonių; ragina įgyvendinti daug aktyvesnę ir sistemiškesnę politiką Bosnijos ir Hercegovinos jaunimo atžvilgiu, kuria turėtų būti siekiama įgalėti šalies jaunimą; šiuo požiūriu ragina Bosniją ir Hercegoviną nustatyti specialią sistemą ir užtikrinti visapusišką Bosnijos ir Hercegovinos civilinių reikalų ministerijos Jaunimo klausimų koordinavimo komisijos veikimą;

21.  ragina visapusiškai įgyvendinti strategijas ir teisės aktus dėl mažumų grupėms priklausančių asmenų teisių bei jų apsaugos ir šį įgyvendinimą finansuoti iš valstybės biudžeto;

22.  ragina Bosniją ir Hercegoviną užtikrinti teisę į nuosavybę; atkreipia dėmesį į išsamios teisės aktų sistemos, susijusios su restitucijos prašymų nagrinėjimu, nebuvimą ir ragina valdžios institucijas pradėti dialogą su suinteresuotosiomis šalimis konfiskuoto turto restitucijos arba kompensavimo klausimais;

23.  apgailestauja dėl to, kad nepadaryta pažanga saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo srityse; griežtai nepritaria nuolatiniams bandymams daryti politinį ir finansinį spaudimą žiniasklaidai; smerkia pasikartojančius bauginimo, grasinimo mirtimis, žodinių ir fizinių išpuolių prieš žurnalistus atvejus, visų pirma prieš tiriamosios žurnalistikos žurnalistus, rašančius apie karo nusikaltimų bylas, kuriose nevykdomas baudžiamasis persekiojimas; ragina valdžios institucijas rinkti duomenis apie tokius atvejus, užtikrinti, kad jie būtų greitai ištirti ir kad būtų vykdomas kaltininkų baudžiamasis persekiojimas, taip pat skatinti saviraiškos laisvei palankią aplinką; atkreipia dėmesį į poreikį stiprinti Ryšių reguliavimo agentūros finansinį stabilumą ir politinį neutralumą; dar kartą ragina užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą ir tvarų finansavimą, taip pat turinio prieinamumą visomis oficialiosiomis kalbomis; ragina daugiau dėmesio skirti šiame sektoriuje dirbančių žurnalistų darbo sąlygoms; reiškia savo susirūpinimą dėl skaidrumo neužtikrinimo žiniasklaidos nuosavybės srityje ir pakartoja savo raginimą nustatyti tinkamą teisės aktų sistemą, pagal kurią būtų užtikrinamas visiškas skaidrumas; apgailestauja, kad dėl politinių kliūčių nepavyko sukurti veikiančios visuomeninio transliuotojo tarnybos; pakartoja savo raginimą užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir pabrėžia, kad televizijos ir radijo turinio kūrimas ir transliavimas visomis oficialiosiomis Bosnijos ir Hercegovinos kalbomis padėtų apsaugoti šalies kultūrų įvairovę; pabrėžia, kad, kaip ir kitose regiono šalyse, išlieka problemų, susijusių su žiniasklaidos naudojimu politiniais tikslais, kurį, bandydami daryti politinę įtaką, tiesiogiai vykdo politikos veikėjai arba verslo subjektai;

24.  palankiai vertina tai, kad imamasi veiksmų siekiant šalyje skatinti susitaikymą, tarpusavio pagarbą ir religinę toleranciją, įskaitant Bosnijos ir Hercegovinos religijų tarybos veiksmus; apgailestauja dėl to, kad ir toliau pasitaiko diskriminacijos dėl religijos atvejų, taip pat incidentų, kurių taikiniais tampa religiniai objektai; giria ir remia tuos asmenis, kurie kovoja už žodžio laisvę, su neapykantą kurstančiomis kalbomis, prieš religinę neapykantą ir kurie skatina įtrauktį; nepritaria kitų baimės kurstymui ir ragina valdžios institucijas visais šiais atvejais reaguoti greitai ir nuosekliai;

25.  teigiamai vertina patvirtiną 2018–2022 m. Bosnijos ir Hercegovinos viešojo administravimo reformos strateginę sistemą ir ragina greitai ją įgyvendinti; dar kartą atkreipia dėmesį į Bosnijos ir Hercegovinos politikos formavimo sistemos susiskaldymą ir politizavimą ir pabrėžia, kad, vadovaujantis aukščiausiais žmogaus teisių ir laisvių standartais, visoje šalyje būtina imtis konstitucinės sistemos reformos ir būtina gerinti viešosios politikos kokybę, nuoseklumą ir finansinį prieinamumą; ragina visos šalies mastu priimti viešųjų finansų valdymo strategiją ir Bosnijoje ir Hercegovinoje didinti biudžeto skaidrumą, taip pat sukurti tvirtesnius mechanizmus siekiant užkirsti kelią neefektyvumui ir viešųjų išteklių švaistymui, be kita ko, viešųjų pirkimų srityje; ypač ragina imtis veiksmų, kad būtų sumažinta valstybės tarnybos politizavimo rizika, tam pasitelkiant veiksmingą žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą visais administravimo lygmenimis, taip pat suvienodinant visų valdžios lygmenų valstybės tarnybos procedūras, ypač Federacijos federaliniu ir kantonų lygmenimis;

26.  pripažįsta, kad padaryta tam tikra pažanga kuriant institucinius valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) bendradarbiavimo mechanizmus ir užtikrinant, kad PVO būtų skiriamas viešasis finansavimas; primena savo raginimą visais valdymo lygmenimis priimti strateginę bendradarbiavimo su pilietine visuomene programą, siekiant didinti viešų sprendimų priėmimo skaidrumą ir skatinti dėti papildomas pastangas, kad visuomenei būtų suteikiama galimybė tikrinti vyriausybių darbą; be to, atkreipia dėmesį į poreikį didinti pilietinės visuomenės dalyvavimą planuojant, stebint ir įgyvendinant ES rėmimo programas; primygtinai ragina valdžios institucijas vykdyti veiksmingą dialogą, kuris galėtų padėti parengti teisėkūros ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvas, kurios stiprintų socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės gebėjimus; pabrėžia, kad būtina skirti viešąjį finansavimą PVO, veikiančioms žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityse, įskaitant stebėtojų ir gynėjų organizacijas, taip pat mažoms visuomeninėms organizacijoms;

27.  tebėra susirūpinęs dėl plačiai paplitusios korupcijos Bosnijoje ir Hercegovinoje ir nuolatinio atotrūkio tarp deklaruojamos politinės valios kovoti su korupcija ir to, kad nepasiekiama konkrečių rezultatų; pabrėžia, kad nėra sukaupta duomenų apie didelio atgarsio sulaukusias bylas ir kad teisinė ir institucinė sistema, taikoma kovai su sistemine korupcija tokiose srityse, kaip politinių partijų finansavimas, viešieji pirkimai, interesų konfliktai ir turto deklaravimas, yra silpna ir netinkama; ragina imtis veiksmų siekiant tobulinti teisinę ir institucinę kovos su korupcija sistemą, kuri atitiktų Europos Sąjungos standartus, labiau derinant įvairiais lygmenimis priimtus veiksmų planus, įgyvendinant esamas strategijas ir didinant korupcijos prevencijos įstaigų bendradarbiavimą tarpusavyje ir su kovos su korupcija agentūra;

28.  mano, kad reikia imtis papildomų pastangų siekiant gerinti kovą su plačiai paplitusia korupcija; primygtinai ragina imtis veiksmų siekiant žymiai pagerinti rezultatus korupcijos prevencijos ir mažinimo srityje, įskaitant priemones, kuriomis būtų nustatomos veiksmingos ir atgrasomosios sankcijos, įskaitant nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą; pažymi, kad reikia stiprinti gebėjimus, kad būtų galima kovoti su ekonominiais, finansiniais ir su viešaisiais pirkimais susijusiais nusikaltimais ir juos tirti; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti veiksmingam politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo tikrinimui ir tam, kad visuomenė turėtų daugiau galimybių susipažinti su valstybės pareigūnų, įskaitant rinkimuose dalyvaujančių valstybės pareigūnų, turto deklaracijomis ir vykdyti jų priežiūrą; ragina atsižvelgti į Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas, visų pirma į rekomendacijas dėl politinių partijų finansavimo ir interesų konfliktų; mano, kad Bosnijai ir Hercegovinai itin svarbu priimti Europos Sąjungos ir tarptautinius standartus atitinkantį įstatymą dėl interesų konfliktų; primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną atlikti galiojančios kovos su korupcija teisinės sistemos analizę ir vėliau priimti išsamią strategiją, siekiant pašalinti nustatytas spragas ir trūkumus laikantis tarptautinių ir europinių standartų;

29.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. kovo mėn. priimtas 2014–2018 m. teisingumo sektoriaus reformos strategijos įgyvendinimo veiksmų planas ir sukurtos būtinos ataskaitų teikimo ir stebėsenos struktūros; nurodo, kad būtina imtis ryžtingų šio plano įgyvendinimo veiksmų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad teisminės institucijos toliau sulaukia politiškai motyvuotų grasinimų; primena, kad būtina stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą, įskaitant nepriklausomumą nuo viešosios įtakos, taip pat didinti jų nešališkumą, profesionalumą, efektyvumą ir atskaitomybę; palankiai vertina tai, kad priimtas išsamus veiksmų planas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas Aukščiausiosios teismų ir prokuratūros tarybos kompetencijos sričiai priklausančiais klausimais ir stiprinti paskyrimo į pareigas, drausmines ir sąžiningumo priemones teisminių institucijų srityje, taip pat teikiant patobulintas turto deklaracijas; primygtinai ragina greitai priimti ir įgyvendinti susijusius teisės aktus; pabrėžia, kad, remiantis Komisijos rekomendacijomis ir Venecijos komisijos nuomone, būtina peržiūrėti Aukščiausiosios teismų ir prokuratūros tarybos įstatymą; ragina standartizuoti baudžiamuosius kodeksus karo nusikaltimų srityje ir atkreipia dėmesį į lyčių vertinimo vykdant teisminių institucijų reformą svarbą;

30.  apgailestauja dėl to, kad visais lygmenimis valdžios institucijos toliau nepaiso privalomų teisminių institucijų, įskaitant aukščiausios instancijos teismus, sprendimų arba juos atmeta, ir primena, kad tokie veiksmai reiškia rimtą teisinės valstybės principo pažeidimą;

31.  palankiai vertina tai, kad lieka vis mažiau neišnagrinėtų karo nusikaltimų bylų, toliau stebimos teigiamos tendencijos baudžiamojo persekiojimo karo nusikaltimų, įskaitant seksualinę prievartą, bylose klausimais, ir tai, kad padaryta pažanga teisme aukoms teikiamos paramos ir paramos liudytojams srityse; primygtinai ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas suderinti teisės aktus, susijusius su civilinėmis karo aukomis, ir į juos įtraukti seksualinio smurto aukas siekiant sustabdyti diskriminaciją dėl statuso ir suteikti galimybę gauti reparacijas skirtinguose administraciniuose vienetuose; ragina skubiai pakeisti nacionalinę karo nusikaltimų strategiją siekiant užtikrinti, kad bylos būtų veiksmingiau paskirstomos tarp skirtingų valdymo lygmenų, kartu nustatant naujus sudėtingiausių bylų nagrinėjimo kriterijus ir terminus;

32.  pažymi, kad dar nepriimta išsami pereinamojo laikotarpio teisingumo strategija, taip pat nesukurtas patikimas kompensavimo už sunkius karo metu šalyje padarytus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant kompensacijas seksualinį smurtą karo metu patyrusioms aukoms, mechanizmas; ragina priimti įstatymą dėl kankinimo aukų, pereinamojo laikotarpio teisingumo strategiją ir seksualinio smurto aukų programą ir įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų mokamos kompensacijos karo metu vykdyto žaginimo, kankinimo ir išnaudojimo aukoms, ir nustatyti tinkamus civilių karo aukų kompensavimo mechanizmus, kurie apimtų restituciją, kompensacijas, reabilitaciją, reparacijas ir garantijas dėl nusikaltimų nepasikartojimo;

33.  dar kartą reiškia paramą iniciatyvai įsteigti faktų apie visas karo nusikaltimų ir kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų aukas buvusiosios Jugoslavijos teritorijoje nustatymo regioninę komisiją (RECOM); pažymi, kad svarbu, jog steigiant šią komisiją Bosnijos ir Hercegovinos lyderiai imtųsi tvirtų veiksmų; pabrėžia šio proceso ir aktyvaus visų regiono politinių lyderių dalyvavimo svarbą siekiant, kad RECOM galėtų nedelsdama pradėti darbą; atkreipia dėmesį į RECOM koalicijos pasiūlytą veiksmų planą, kuriame nustatytos aiškios datos ir kriterijai;

34.  smerkia bet kokios rūšies asmenų, nuteistų už žiauriausius nusikaltimus žmonijai, šlovinimą; ragina kuo skubiau parodyti pagarbą karo nusikaltimų aukoms ir skatinti susitaikymą; primena visiems Bosnijos ir Hercegovinos politiniams lyderiams ir institucijoms, kad jų atsakomybė yra vertinti karo įvykius nešališkai, siekiant tiesos, susitaikymo bei taikios ateities, ir vengti piktnaudžiavimo teisminėmis institucijomis politiniais tikslais; pabrėžia, kad karo nusikaltimų tyrimas turi būti pagrįstas teismų nepriklausomumo koncepcija ir juo neturi būti naudojamasi užsiimant politizavimu siekiant kasdienės politikos tikslų, vykdant istorijos peržiūrą ar kurstant visuomenės susiskaldymą; su apgailestavimu pažymi, kad Serbų Respublikos Nacionalinė Asamblėja priėmė sprendimą panaikinti savo pritarimą 2014 m. Srebrenicos komisijos ataskaitai ir smerkia visų pusių pareiškimus, kuriais šlovinami karo nusikaltėliai;

35.  pabrėžia, kad, nors padaryta didelė pažanga, tačiau su konfliktu susijusio seksualinio smurto palikimui ir traumai dėl 1992–1995 m. karo Bosnijoje ir Hercegovinoje vis dar neskiriama pakankamai dėmesio; pažymi, kad būtina užtikrinti, kad karą išgyvenusios moterys ir vyrai, įskaitant tuo metu gimusius vaikus, turėtų tinkamas galimybes gauti priežiūros paslaugas, paramą ir teisingumą šiuo tikslu išmokant išsamias reparacijas, įskaitant reabilitaciją ir su konfliktu susijusį seksualinį smurtą išgyvenusių aukų stigmatizacijos sumažinimą;

36.  pripažįsta, kad padaryta tam tikra, tačiau dar nepakankama pažanga įgyvendinant Deitono taikos susitarimo VII priedą dėl pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų; atkreipia dėmesį į lėtą pažangą sprendžiant išliekančio milžiniško šalies viduje perkeltų asmenų skaičiaus, tautinėms mažumoms priklausančių grįžusių asmenų, pabėgėlių ir dingusių asmenų klausimą; ragina valdžios institucijas pradėti intensyvų abiejų administracinių vienetų bendradarbiavimą ir visapusiškai dalytis susijusia karine ir žvalgybos informacija, kad būtų nustatyti asmenys, kurie vis dar laikomi dingusiais dėl karo; teigiamai vertina neseniai įgyvendintas iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti regioninį bendradarbiavimą siekiant išspręsti dingusių asmenų klausimą, ir ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas dalyvauti šiame procese; pabrėžia, kad svarbu surinkti duomenis apie grįžusius asmenis; smerkia išpuolių prieš jų turtą atvejus ir pažymi, kad grįžusių asmenų politikos sėkmė Bosnijoje ir Hercegovinoje yra esminė sutaikinimo priemonė;

37.  ragina įgyvendinti papildomas priemones ir konkrečias programas, susijusias su tvariu pabėgėlių grąžinimu, užtikrinti prieigą prie sveikatos priežiūros ir galimybes įsidarbinti, socialinę apsaugą, saugumą ir švietimą ir skirti itin daug dėmesio žalos kompensavimui už nuosavybę, kurios negalima grąžinti; šiuo požiūriu primygtinai ragina atnaujinti Komisijos perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių reikalavimų grąžinti nekilnojamąjį turtą klausimais veiklą;

38.  apgailestauja dėl to, kad šalis dar kenčia dėl minų, kurios yra išdėliotos 2,2 proc. visos šalies teritorijos ir kelia tiesioginį pavojų daugiau nei 540 000 gyventojų saugumui; teigiamai vertina nuolatinę ES paramą išminavimo veiksmams ir sveikina Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų išminavimo batalioną už jo puikų darbą; su nerimu pažymi, kad nepakanka naujausių išminavimo technologijų, todėl nuo 2020 m. per metus išminuojamos teritorijos plotas gali sumažėti nuo 3 km2 iki mažiau nei 1 km2; todėl primygtinai ragina valstybes nares išminavimo batalioną tinkamai aprūpinti būtinomis priemonėmis ir įranga;

39.  palankiai vertina tai, kad priimta 2017–2020 m. kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija, ir pažangą, padarytą įgyvendinant veiksmų planus dėl kovos su pinigų plovimu priemonių ir teroristų finansavimo; ragina stiprinti veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų pasiekta rezultatų tiriant organizuoto nusikalstamumo bylas, vykdant baudžiamąjį persekiojimą, priimant galutinius nuosprendžius ir konfiskuojant iš organizuoto nusikalstamumo įgytas pajamas; teigiamai vertina ilgai lauktus Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pakeitimus, kuriuos 2018 m. rugsėjo 17 d. priėmė Bosnijos ir Hercegovinos Atstovų Rūmai, nes jie turi esminę reikšmę pagal teisinės valstybės principą veikiančioms institucijoms atliekant opius tyrimus ir bendradarbiaujant su tarptautinėmis teisėsaugos institucijomis, ir ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami šie pakeitimai; pažymi, kad Žvalgybos saugumo agentūros įstatymo suderinimas su europiniais ir tarptautiniais standartais turėtų išlikti svarbiu valdžios institucijų prioritetu; palankiai vertina tai, kad Bosnija ir Hercegovina buvo išbraukta iš Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) didelės rizikos trečiųjų šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi struktūrinių trūkumų, sąrašo, ir ragina dėti papildomas pastangas siekiant, kad šalis būtų išbraukta iš ES didelės rizikos šalių sąrašo;

40.  ragina nuolat stengtis kovoti su radikalėjimu ir toliau įgyvendinti priemones siekiant nustatyti užsienio kovotojus, vykdyti jų veiklos prevenciją ir išsamiai spręsti jų klausimą kartu su neteisėtos prekybos ginklais klausimu ir nustatyti lėšas, numatytas tolesniam radikalėjimui finansuoti; ragina valdžios institucijas toliau gerinti Bosnijos ir Hercegovinos kovos su terorizmu gebėjimus užtikrinant geresnį koordinavimą, bendradarbiavimą ir keitimąsi kriminalinės žvalgybos duomenimis, užkertant kelią jaunimo radikalizacijai ir įgyvendinant deradikalizacijos programas; ragina valdžios institucijas parengti kovos su kibernetiniais nusikaltimais ir panašiomis grėsmėmis saugumui strategiją; primena, kad reikia užtikrinti tvirtesnį bendradarbiavimą sienų valdymo klausimais su kaimyninėmis šalimis;

41.  giria Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų pastangas stabdyti piliečių deportavimą į užsienio mūšio laukus ir primygtinai ragina valdžios institucijas užsienio teroristų kovotojams skirti atitinkamas bausmes ir valdyti jų tolesnę socialinę reintegraciją; su nerimu pažymi, kad esama pranešimų apie tam tikrose šalies vietose nustatytus radikalizacijos židinius;

42.  susirūpinęs pažymi, kad pastaruoju metu daugėja į Bosniją ir Hercegoviną atvykstančių migrantų, ir tai, kad reaguojant į šią padėtį nederinami veiksmai skirtingais valdymo lygmenimis; mano, kad nereikėtų politizuoti migracijos klausimo; palankiai vertina tai, kad ES teikia humanitarinę pagalbą, siekdama atsižvelgti į didėjančius šalyje esančių pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų poreikius, ir kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. priimta speciali priemonė (kurios vertė 6 mln. EUR) siekiant padėti Bosnijai ir Hercegovinai valdyti migrantų srautus; pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į humanitarinės pagalbos lyčių aspektą ir pabėgėlių stovyklų poveikį priimančiosioms bendruomenėms; mano, kad iš esmės svarbu, jog kaimyninės šalys ir ES bendradarbiautų siekdamos spręsti šią bendrą problemą;

43.  ragina iš karto po to, kai Bosnijoje ir Hercegovinoje bus suformuotos naujos valdžios institucijos, priimti naują į ES orientuotų reformų rinkinį siekiant atnaujinti reformų procesą ir siekti tolesnės šalies integracijos į Europos Sąjungą; primygtinai nurodo, kad ES finansinei paramai turėtų būti taikomos veiksmingos skyrimo sąlygos ir kad ES, laikydamasi dvidešimties Europos socialinių teisių ramsčio principų, turėtų parengti veiksmų planus ir stebėsenos sistemas, siekiant įgyvendinti „naują tvirtesnį socialinį aspektą“, kaip nustatyta 2018 m. Strategijoje dėl Vakarų Balkanų; pripažįsta, kad Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą pažangą ekonominės plėtros ir konkurencingumo srityse, bet pažymi, kad šalyje dar tik pradedama kurti veikiančią rinkos ekonomiką; tvirtai įsitikinęs, kad laikotarpiu po rinkimų didelę svarbą reikėtų teikti socialinių ir ekonominių reformų pažangai tinkamai dalyvaujant socialiniams partneriams, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas šalyje; atkreipia dėmesį į tai, kad socialinėje srityje padaryta labai nedidelė pažanga; pabrėžia, kad reikia stiprinti ekonomikos pagrindus, pavyzdžiui, ekonomikos augimą, užimtumą ir kovą su neoficialia ekonomika; pažymi, kad svarbu restruktūrizuoti viešąjį sektorių, įskaitant valstybines įmones, toliau mažinti neoficialią ekonomiką ir susijusią fiskalinę darbo sąnaudų naštą, gerinti verslo aplinką (be kita ko, sukuriant bendrą Bosnijos ir Hercegovinos ekonominę erdvę), stiprinti palankias sąlygas viešųjų finansų augimui, visų pirma daugiau dėmesio skiriant vidutinės trukmės poreikiams, pvz., infrastruktūrai ir švietimui, ir laiku teikti išsamius statistinius duomenis laikantis europinių ir tarptautinių standartų;

44.  atkreipia dėmesį lėtą pažangą aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityse; primena, kad aplinkos teisės aktus visoje šalyje reikia suderinti su ES acquis ir užtikrinti veiksmingą ir struktūrišką jų įgyvendinimą visoje šalyje pagal ES standartus ir laikantis šalies masto aplinkos teisės aktų suderinimo strategijos; dar kartą pabrėžia, kad, vadovaujantis ES aplinkos politika, reikia sparčiai spręsti tarpvalstybinių oro teršalų pernašų problemą, kurią sukėlė Brodo naftos perdirbimo įmonė; pabrėžia, kad Bosnija ir Hercegovina turi visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ir Strateginio aplinkos vertinimo protokolo, ypač Neretvos upės baseine ir Trebišnjicoje; pabrėžia, kad planuojant, projektuojant ir statant hidroelektrines būtina laikytis tarptautinių ir ES aplinkos teisės aktų, įskaitant Paukščių ir Buveinių direktyvas bei Direktyvą dėl poveikio aplinkai vertinimo; pabrėžia, kad būtina skubiai užtikrinti, jog didelės gamtinės vertės teritorijoms nebūtų daromas neigiamas poveikis – tam reikia pagerinti poveikio aplinkai vertinimų kokybę ir plėtojant atitinkamus projektus užtikrinti visuomenės dalyvavimą bei konsultacijas su pilietine visuomene;

45.  pažymi, kad elektros energijos ir dujų rinkos išlieka fragmentuotos ir jose dominuoja pagrindinės įsitvirtinusios įmonės; ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas toliau plėtoti šalies transporto ir energetikos infrastruktūrą ir skubiai sukurti veikiančias energetikos ir transporto grandines; ragina Bosniją ir Hercegoviną pasinaudoti naujuoju ES regionų sujungiamumo plėtros dokumentų rinkiniu ir dirbti siekiant užbaigti regiono energijos rinkos kūrimą laikantis įsipareigojimų klimato srityje; pritaria tolesnėms investicijoms į infrastruktūros projektus, kurie padės pagerinti transporto sujungiamumą Bosnijos ir Hercegovinos viduje ir su kaimyninėmis šalimis; ragina stebėti, kad renkantis rangovus būtų laikomasi viešųjų pirkimų taisyklių ir skaidrumo principo siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui valdžia ir korupcijai bei užtikrinti, kad būtų atrenkami geriausi pasiūlymai; išreiškia savo pritarimą pasiūlymui sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčius Vakarų Balkanuose;

46.  teigiamai vertina Bosnijos ir Hercegovinos konstruktyvius ir stabilius dvišalius santykius ir tai, kad buvo pasirašyti įvairūs dvišaliai susitarimai su kaimyninėmis šalimis; ragina stiprinti gerus kaimyninius santykius su regiono šalimis ir dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti visus likusius dvišalius klausimus, įskaitant sienos su Serbija ir Kroatija demarkaciją, taip pat siekiant daryti pažangą narystės europinėse organizacijose klausimu;

47.  teigiamai vertina 2018–2023 m. laikotarpio Bosnijos ir Hercegovinos užsienio politikos strategiją, kurią priėmė Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumas, aiškiai pažymėdamas, kad narystė ES yra vienas iš svarbiausių šalies strateginių tikslų; apgailestauja dėl to, kad suderinimo su ES deklaracijomis ir Tarybos sprendimais, susijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), lygis 2017 m. sumažėjo iki 61 proc.; pabrėžia, kad reikia užtikrinti rezultatus siekiant laipsniško suderinimo su BSGP ir ragina iš esmės pagerinti padėtį šioje srityje, nes tai yra esminė narystės ES sąlyga; griežtai ragina Bosniją ir Hercegoviną laikytis Tarybos sprendimų, kuriais nustatomos ES ribojamosios priemonės, susijusios su Rusijos įvykdyta neteisėta Krymo aneksija ir įvykiais Rytų Ukrainoje, ir smerkia sąmoningą kai kurių politinių veikėjų vengimą bendradarbiauti šiuo klausimu;

48.  atkreipia dėmesį į didėjančią užsienio jėgų įtaką Bosnijoje ir Hercegovinoje ir yra tvirtai įsitikinęs, kad didesnis ES įsipareigojimas Bosnijai ir Hercegovinai išlieka geriausiu būdu užtikrinti pažangą europinių vertybių, stabilumo ir klestėjimo šalyje užtikrinimo link; teigiamai vertina nuolatinį Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUFOR ALTHEA) vykdymą šalyje, nes tai padeda stiprinti Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų gebėjimus ir jas mokyti, taip pat išlaikyti atgrasomuosius pajėgumus siekiant paremti saugią ir patikimą aplinką; teigiamai vertina tai, kad JT Saugumo Taryba iki 2019 m. lapkričio mėn. pratęsė EUFOR įgaliojimus;

49.  primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi ES ir tarptautinių standartų bei politikos tikslų energetikos ir klimato kaitos srityje; apgailestauja dėl to, kad šalies pastangos kovoti su klimato kaita yra tik deklaracijų lygmens, kai tuo pat metu priimami sprendimai dėl naujų anglimis kūrenamų šiluminių elektrinių planavimo; todėl ragina panaikinti hidroenergijos projektus ir planus, kurie yra kenksmingi gamtai, prieštarauja vietos gyventojų norams, neatitinka vietos ar administracinių vienetų teritorinės plėtros planų ir yra naudingi tik investuotojams;

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumui, Bosnijos ir Hercegovinos Ministrų Tarybai, Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinei Asamblėjai ir Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos, Serbų Respublikos ir Brčko Apygardos vyriausybėms ir parlamentams ir dešimties kantonų vyriausybėms.

(1)

S/2018/416, 2018 5 3.

(2)

S/2018/974, 2018 10 31.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

6.12.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

7

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Petras Auštrevičius, Elmar Brok, Klaus Buchner, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Javier Couso Permuy, Georgios Epitideios, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule-Pēterse, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Wajid Khan, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Andrejs Mamikins, David McAllister, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Alojz Peterle, Tonino Picula, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Alyn Smith, Jordi Solé, László Tőkés, Anders Primdahl Vistisen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Asim Ademov, Tanja Fajon, Antonio López-Istúriz White, Marie-Christine Vergiat, Janusz Zemke, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Howarth, Miroslav Mikolášik, Thomas Waitz, Bogdan Andrzej Zdrojewski


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

33

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Iveta Grigule-Pēterse, Ilhan Kyuchyuk, Jozo Radoš

ECR

Anders Primdahl Vistisen

EFDD

Aymeric Chauprade

PPE

Asim Ademov, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Miroslav Mikolášik, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, László Tőkés, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Željana Zovko

S&D

Tanja Fajon, Eugen Freund, John Howarth, Wajid Khan, Arne Lietz, Andrejs Mamikins, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Janusz Zemke

7

-

NI

Georgios Epitideios

S&D

Tonino Picula

VERTS/ALE

Klaus Buchner, Barbara Lochbihler, Alyn Smith, Jordi Solé, Thomas Waitz

2

0

GUE/NGL

Javier Couso Permuy, Marie-Christine Vergiat

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. sausio 22 d.Teisinis pranešimas