Procedūra : 2018/0229(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0482/2018

Pateikti tekstai :

A8-0482/2018

Debatai :

PV 15/01/2019 - 16
CRE 15/01/2019 - 16
PV 17/04/2019 - 26
CRE 17/04/2019 - 26

Balsavimas :

PV 16/01/2019 - 21.3
CRE 16/01/2019 - 21.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 18/04/2019 - 10.13
CRE 18/04/2019 - 10.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0026
P8_TA(2019)0433

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 2394kWORD 309k
20.12.2018
PE 628.640v02-00 A8-0482/2018

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“ sukūrimo

(COM(2018)0439 – C8-0257/2018 – 2018/0229(COD))

Biudžeto komitetas

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjai: José Manuel Fernandes, Roberto Gualtieri

(Bendra komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnis)

Nuomonės referentai (*):

Seán Kelly, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Wim van de Camp, Transporto ir turizmo komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“ sukūrimo

(COM(2018)0439 – C8-0257/2018 – 2018/0229(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0439),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnį ir 175 straipsnio trečią pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0257/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0482/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(3)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl programos „InvestEU“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnį ir 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(-1)  Europos strateginių investicijų fondas pasitvirtino esanti vertinga priemonė privačioms investicijoms sutelkti panaudojant ES garantiją ir EIB grupės nuosavus išteklius;

(1)  investicijų į infrastruktūrą veiklos, kuri sudaro 1,8 proc. ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 proc.), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 proc. žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis viešųjų ir privačiųjų investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių, kad būtų išlaikytas ilgalaikis augimas atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

(2)  atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro dubliavimosi. Dėl šios įvairovės taip pat kilo daugiau sunkumų tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jiems reikėjo taikyti skirtingas tinkamumo finansuoti ir ataskaitų teikimo taisykles. Nesant suderintų taisyklių taip pat nebuvo galimybių derinti kelių Sąjungos fondų, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas įgyvendinant paramos projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, siekiant, kad galutiniams gavėjams teikiama parama būtų efektyvesnė, turėtų būti įsteigtas vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas, kurio finansinis pasiūlymas būtų integruotas ir supaprastintas pagal bendrą biudžeto garantijų sistemą, taip sustiprinant Sąjungos intervencinių priemonių poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

(3)  per pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų bei įtraukų augimą ir darbo vietų kūrimą; tarp jų – strategija „Europa 2020“, kapitalo rinkų sąjunga, bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, Europos kultūros darbotvarkė, dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planas, mažataršio judumo strategija, Europos ▌kosmoso strategija ir Europos socialinių teisių ramstis. „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sutvirtinti sinergiją tarp šių viena kitą papildančių strategijų, teikdamas paramą investicijoms ir suteikdamas galimybių gauti finansavimą;

(4)  nacionaliniams reformų prioritetams nustatyti ir jų įgyvendinimui stebėti skirta Sąjungos lygmens sistema yra Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir siekdamos prisidėti prie šių reformų prioritetų įgyvendinimo, rengia savas nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis, arba abiejų rūšių lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudotis Sąjungos finansavimu ir maksimaliai padidinti finansinės paramos, gautinos iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir „InvestEU“ fondo (nelygu, kas aktualu), pridėtinę vertę;

(5)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą ir socialinę ir ekonominę konvergenciją, be kita ko, inovacijų, ▌ skaitmeninimo srityje, efektyvų išteklių naudojimą, pagrįstą žiedine ekonomika, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą ▌ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų socialinį atsparumą ir integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Tai turėtų padidinti ES ekonomikos ir finansų sistemos atsparumą ir padidinti jos gebėjimą reaguoti į ciklinius nuosmukius. Šiuo tikslu iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami techniškai, ▌ekonomiškai ir socialiai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir, prireikus, įgyvendinančiųjų partnerių finansiniais įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, teikti strateginę, ilgalaikę naudą pagrindinėse Sąjungos politikos srityse, kurios kitu atveju nebūtų finansuojamos ar būtų finansuojamos nepakankamai, ir taip prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo;

(5a)  Komisija ir įgyvendinantieji partneriai turėtų užtikrinti, kad programa „InvestEU“ būtų išnaudojamas visų rūšių papildomumas ir sąveika su dotacijų finansavimu ir kitais veiksmais jos remiamose politikos srityse, laikantis kitų Sąjungos programų tikslų, kaip antai programos „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Skaitmeninės Europos programos, Bendrosios rinkos programos, Europos kosmoso programos, „Europos socialinio fondo +“, „Kūrybiškos Europos“, Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) ir Europos gynybos fondo.

(5b)  Kultūros ir kūrybos sektoriai yra atspariausi ir greičiausiai augantys Sąjungos sektoriai, kuriuose ir ekonominė, ir kultūrinė vertė sukuriama iš intelektinės nuosavybės ir asmeninio kūrybiškumo. Tačiau dėl šiuose sektoriuose sukuriamo turto nematerialaus pobūdžio jie turi ribotas galimybes gauti privačiojo sektoriaus finansavimą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tarptautinio lygmens investicijas, įmonių veiklos plėtrą ir konkurenciją. Programoje „Kūrybiška Europa“ sukurta speciali garantijų priemonė sėkmingai padėjo stiprinti kultūros ir kūrybos įmonių finansinius pajėgumus ir konkurencingumą. Todėl programa „InvestEU“ turėtų ir toliau gerinti kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių MVĮ ir organizacijų galimybes gauti finansavimą;

(6)  „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant kultūros paveldą, kad būtų paskatintas tvarus ir įtraukus augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, taip prisidėdamas prie gerovės Sąjungoje didinimo, sąžiningesnio pajamų joje pasiskirstymo ir tvirtesnės ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos. „InvestEU“ finansuojami projektai turėtų atitikti Sąjungos socialinius ir aplinkos standartus, pvz., dėl darbuotojų teisių užtikrinimo ir klimatui nekenkiančio energijos naudojimo bei atliekų tvarkymo. Intervencinės priemonės per „InvestEU“ fondą turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijų pavidalu;

(7)  Sąjunga pritarė siekiams, išdėstytiems Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime (2015 m.), taip pat Sendajaus susitarime dėl nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. Norint pasiekti sutartus tikslus, įskaitant ir tuos, kurie įtvirtinti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia imtis gerokai aktyvesnių veiksmų darnaus vystymosi srityje. Todėl „InvestEU“ fondo struktūra turėtų būti paremta darnaus vystymosi ir saugos principais, ir neturėtų būti finansuojamos su iškastiniu kuru susijusios investicijos, jeigu jos nėra tinkamai pateisinamos tuo, kad investicija padeda siekti energetikos sąjungos tikslų;

(8)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti sukurti tvarią Sąjungos finansų sistemą, kuri remtų privačiojo kapitalo perorientavimą socialinių ir tvarių investicijų link, atsižvelgiant į Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane(6) išdėstytus tikslus;

(8a)  siekiant skatinti ilgalaikį finansavimą ir tvarų augimą, reikėtų skatinti draudimo bendrovių ilgalaikio investavimo strategijas, tuo tikslu peržiūrint mokumo reikalavimus dėl įnašų investiciniams projektams, kuriems pagal programą „InvestEU“ suteikiama ES garantija, finansuoti. Todėl, kad siekiant Sąjungos ilgalaikio tvaraus augimo tikslo būtų galima suderinti paskatas draudėjams ir pašalinti kliūtis investicijoms pagal programą „InvestEU“, Komisija turėtų atsižvelgti į šią peržiūrą vykdydama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB(7)1a 77f straipsnio 3 dalyje nurodytą peržiūrą;

(9)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 2021–2027 m. DFP laikotarpiu 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti ir kiek galima anksčiau, bet ne vėliau kaip 2027 m., nustatyti metinį 30 proc. tikslą. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais ne mažiau kaip 40 proc. bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

(10)  kaip „InvestEU“ fondas padeda siekti klimato tikslo ir į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją įtrauktų sektorių tikslų, bus stebima per ES klimato stebėjimo sistemą, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti(8)], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų padėti įgyvendinti kitus darnaus vystymosi tikslų aspektus;

(11)  Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio, vidaus vandenų ir vandenynų tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284(9). Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

(12)  vadovaujantis gairėmis, kurias turėtų parengti Komisija, po viešųjų konsultacijų glaudžiai bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“ ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, taip pat paisant nuoseklumo su gairėmis, parengtomis pagal kitas Sąjungos programas, turėtų būti atliekamas reikšmingą Sąjungos paramą gaunančių investicinių projektų, konkrečiai – infrastruktūros srities, tvarumo patikrinimas. Vadovaujantis proporcingumo principu ir siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, į tokias gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos ir tam tikro gairėse nustatyto dydžio nesiekiantys projektai turėtų būti tvarumo aspektu netikrinami;

(13)  žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje per finansų krizę apribojo Sąjungos galimybes skatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir konvergenciją. Didelės investicijos į Europos infrastruktūrą, ypač susijusios su jungtimis, energijos vartojimo efektyvumu ir Europos bendros transporto erdvės sukūrimu, yra be galo svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant Sąjungos įsipareigojimus, susijusius su DVT, ir 2030 m. energijos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, aplinkos apsaugą, klimato politiką, jūrų ir skaitmeninę infrastruktūrą, paramą teikiant, pavyzdžiui, intelektinių transporto sistemų kūrimui ir diegimui. Vykdant programą „InvestEU“ pirmenybę reikia skirti sritims, kuriose investuojama per mažai ir kuriose reikia papildomų investicijų, įskaitant susisiekimui vartojamos energijos efektyvumo sritį, ir veiksmams, kurie padeda siekti 2030 m. tikslų ir ilgalaikių klimato ir energetikos tikslų. Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti sistemingą investavimo procesą, užtikrinant projektų bazės matomumą, ir maksimaliai padidinti sinergiją su atitinkamomis Sąjungos programomis tokiose srityse kaip antai transportas, energetika ir skaitmeninimas. Atsižvelgiant į grėsmes saugumui, investiciniais projektais, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kaip antai Europos regioninės plėtros fondo, teikiančių paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą saugumo komponentams, pastangas;

(13a)  vykdant programą „InvestEU“, kai tinkama, turėtų būti padedama siekti [persvarstytos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos] ir [Valdymo reglamento] tikslų ir priimant sprendimus dėl investicijų skatinti energijos vartojimo efektyvumą. Ji taip pat turėtų padėti įgyvendinti ilgalaikę renovacijos strategiją, kurią valstybės narės, kaip reikalaujama, turi parengti pagal [Pastatų energinio naudingumo direktyvą]. Programa turėtų stiprinti bendrąją skaitmeninę rinką ir padėti mažinti skaitmeninę atskirtį tuo pačiu visoje Sąjungoje didinant aprėptį ir junglumą;

(13b)  kelių eismo dalyvių saugumo užtikrinimas kelia didelį iššūkį transporto sektoriaus vystymuisi, o veiksmai, kurių imamasi, ir investicijos daro tik ribotą įtaką mažinant keliuose žuvusiųjų arba sunkiai sužalotų asmenų skaičių. Programa „InvestEU“ turėtų prisidėti dedant daugiau pastangų kurti ir diegti transporto priemonių saugumo ir kelių infrastruktūros gerinimo technologijas;

(13c)  tikroji daugiarūšio transporto sistema – tai galimybė sukurti veiksmingą ir aplinkai nekenksmingą transporto tinklą, kuriame būtų optimaliai išnaudojamos visų transporto priemonių rūšių galimybės ir kuriama jų sinergija; programa „InvestEU“ galėtų tapti svarbia priemone, skatinančia investicijas į daugiarūšio transporto mazgus, kurie ne tik turi didelį ekonominį potencialą ir sukuria verslo planą, bet ir kelia didelę riziką privatiems investuotojams;

(14)  nors bendras investicijų lygis Sąjungoje kyla, investicijų į didesnės rizikos veiklos sritis, kaip antai mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų viešasis finansavimas skatina našumo didėjimą ir yra itin svarbus veiksnys skatinant privačius mokslinius tyrimus ir inovacijas, šis investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas deficitas yra žalingas Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui ir jos piliečių gyvenimo kokybei. „InvestEU“ fondas turėtų teikti tokius finansinius produktus, kurie būtų tinkami įvairiais inovacijų ciklo etapais ir būtų skirti plačiam suinteresuotųjų šalių ratui, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas Sąjungoje plėtoti ir diegti komercinio masto sprendimus, kad tokie sprendimai taptų konkurencingi pasaulio rinkose ir kad pasaulyje ryškiau matytųsi Sąjungos kompetencija tvarių technologijų srityje. Kad būtų atsižvelgta į poreikį remti investicijas į rizikingesnę veiklą, pavyzdžiui, mokslinius tyrimus ir inovacijas, labai svarbu, kad „Europos horizontas“, ypač Europos inovacijų taryba (EIC), būtų suderinti su finansiniais produktais, kurie bus naudojami pagal programą „InvestEU“. Be to, novatoriškoms MVĮ ir startuoliams, ypač tiems, kuriems pirmiausia svarbus nematerialusis turtas, sudėtinga gauti finansavimą, todėl Europos inovacijų tarybai reikia veikti rūpestingai papildant programoje „InvestEU“ numatytus finansinius produktus, kad būtų užtikrinta tolesnė parama tokioms MVĮ. Šiuo atžvilgiu patirtis, įgyta įgyvendinant pagal programą „Horizontas 2020“ naudotas finansines priemones, pvz., „InnovFin“, ir pagal programą COSME naudotą paskolų garantiją MVĮ, turėtų būti tvirtas šios tikslinės paramos teikimo pagrindas;

(14a)  turizmas yra svarbus Sąjungos ekonomikos sektorius ir „InvestEU“ turėtų padėti stiprinti ilgalaikį jo konkurencingumą remdama veiksmus, kuriais siekiama pereiti prie tvaraus, novatoriško ir skaitmeninio turizmo;

(15)  labai svarbu skubiai pasirūpinti investicijomis į skaitmeninę transformaciją ir ją spartinti, ir siekti, kad tai būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams ir verslui miestų teritorijose ir kaimo vietovėse. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai įgyvendinti skirta tvirta politikos sistema dabar turėtų būti derinama su panašaus užmojo investicijomis, be kita ko, į dirbtinį intelektą, kaip numatyta Skaitmeninės Europos programoje, ypač etikos, mašinų mokymosi, daiktų interneto, biotechnologijų ir finansinių technologijų srityse, nes tai gali padidinti kapitalo pritraukimo verslioms įmonėms veiksmingumą;

(16)  ▌MVĮ Sąjungoje sudaro daugiau kaip 99 proc. įmonių, o jų ekonominė vertė didelė ir svarbi. Tačiau šios įmonės savaime laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, todėl joms kyla sunkumų gauti finansavimą. Papildomi sunkumai susiję su MVĮ ir socialinių įmonių poreikiu išlaikyti konkurencingumą įsitraukiant į skaitmeninimo, tarptautinimo, persitvarkymo pagal žiedinės ekonomikos logiką bei inovacijų veiklą ir tobulinant savo darbo jėgos įgūdžius. Maža to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, joms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra ribotesnis: jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ar pritraukti stambių institucinių investuotojų. Galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti kapitalą taip pat mažina Sąjungos privataus kapitalo ir rizikos kapitalo pramonės sąlyginis silpnumas. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje veikiančios MVĮ yra smarkiai priklausomos nuo bankų ir skolų finansavimo, teikiamo sąskaitų kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos pavidalu. Siekiant padidinti MVĮ galimybes finansuoti kūrimąsi, augimą, inovacijas ir darnų vystymąsi, užtikrinti jų konkurencingumą ir atlaikyti ekonominius nuosmukius ir norint užtikrinti, kad ekonomika ir finansų sistema būtų atsparesnės ekonomikos nuosmukiams ar sukrėtimams ir galėtų kurti darbo vietas ir visuomenės gerovę, reikia remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ, supaprastinant jų galimybes gauti finansavimą ir suteikiant įvairesnių finansavimo šaltinių. Tai taip pat papildo iniciatyvas, kurių jau imtasi kapitalo rinkų sąjungos kontekste. MVĮ svarbios tokios programos kaip COSME, nes dėl jų paprasčiau gauti finansavimą visais MVĮ gyvavimo ciklo etapais, o tai įtraukė ESIF, kuriuo sparčiai pasinaudojo MVĮ. Todėl „InvestEU“ fondas turėtų remtis šiais sėkmingais pavyzdžiais ir suteikti apyvartinio kapitalo ir investicijų per visą bendrovės gyvavimo ciklą, suteikiant finansavimą išperkamosios nuomos sandoriams, ir suteikti galimybę visą dėmesį sutelkti į specifinius, geriau orientuotus finansinius produktus;

(16a)  visuotinės svarbos paslaugas teikiančios įmonės atlieka esminį ir strateginį vaidmenį pagrindiniuose sektoriuose, turinčiuose dideles tinklų pramonės šakas (energija, vanduo, atliekos, aplinka, pašto paslaugos, transportas ir telekomunikacijos), ir sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų srityse. Teikdama paramą šioms įmonėms, Sąjunga užtikrina savo piliečių gerovę ir demokratinius pasirinkimus, susijusius su, be kita ko, paslaugų kokybe;

(17)  kaip išdėstyta diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto(10), Europos socialinių teisių ramstyje(11) ir Sąjungos sistemoje, susijusioje su JT neįgaliųjų teisių konvencija, įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma veikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, gauti kultūros, užimtumo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, regionuose, kurie yra priklausomi nuo daug anglies dioksido išskiriančios ekonomikos ir kuriuos paveikė struktūrinis perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, padėti didinti visų pirma nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą ir gerinti padėtį tokiose srityse, kaip lyčių lygybė, lygios galimybės, kartų solidarumas, sveikatos ir socialinių paslaugų sektorius, socialiniai būstai, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo. Siekiant įveikti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, socialinę infrastruktūrą, tvarų socialinį finansavimą, mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms bei socialinio solidarumo įstaigoms, kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje klausimams spręsti(12), nustatytas bendras bent 1,5 trilijono EUR investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą, sveikatą ir būstą – deficitas 2018–2030 m. laikotarpiu; jam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia ir alternatyvių finansavimo teikėjų, pavyzdžiui, etinių, socialinių ir tvarių subjektų, taip pat fondų parama;

(18)  „InvestEU“ fondas turėtų veikti pagal keturias politikos linijas, atspindinčias pagrindinius Sąjungos politikos prioritetus, kurie yra tokie: tvari infrastruktūra, moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas, MVĮ ir socialinės investicijos bei įgūdžiai;

(19)  kiekvieną politikos liniją turėtų sudaryti du skyriai, t. y. ES skyrius ir valstybės narės skyrius. ES skyrius turėtų padėti spręsti Sąjungos masto arba tik konkrečiose valstybėse narėse kilusias rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, įskaitant tas, kurios susijusios su Sąjungos politikos tikslais. Valstybės narės skyriuje turėtų būti sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos vienoje ar keliose valstybėse narėse. Be to, valstybėms narėms turėtų būti įmanoma prisidėti prie valstybės narės skyriaus garantijų arba grynųjų pinigų forma. ES ir valstybių narių skyriai prireikus turėtų būti naudojami kaip papildoma finansavimo arba investavimo operacijos paramos priemonė, be kita ko, derinant abiejų skyrių paramą. Regioninės valdžios institucijos turėtų turėti galimybę per valstybes nares į „InvestEU“ fondą pervesti dalį savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų lėšų, kurios būtų skiriamos tame pačiame regione vykdomiems „InvestEU“ fondo projektams. Veiksmai, „InvestEU“ fondo lėšomis remiami per ES arba valstybės narės skyrius, neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jį išstumti arba iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje;

(20)  valstybės narės skyrius turėtų būti sudarytas taip, kad Sąjungos teikiamos garantijos atidėjiniams suformuoti būtų galima naudoti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšas. Ši galimybė padidintų ES remiamos biudžeto garantijos pridėtinę vertę, ją teikiant platesniam galutinių naudos gavėjų ir projektų ratui ir diversifikuojant priemones, kuriomis siekiama tikslų pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis lėšomis, ir kartu, taikant Komisijos pagal netiesioginio valdymo principą suteiktą garantiją, užtikrinti nuoseklų neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizikos valdymą. Sąjunga turėtų suteikti garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms, numatytoms Komisijos ir įgyvendinančiųjų partnerių sudarytais valstybės narės skyriaus garantijų susitarimais, pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai turėtų suteikti garantijos atidėjinius, taikydami atidėjinių normą, kurią Komisija nustato pasitarusi su valstybe nare ir atsižvelgdama į operacijų pobūdį ir atitinkamus tikėtinus nuostolius, o valstybė narė ir (arba) įgyvendinantieji partneriai arba privatūs investuotojai prisiimtų tuos nuostolius, kurie viršytų tikėtinus nuostolius, Sąjungai suteikdama kompensacinę garantiją. Dėl tokios tvarkos su kiekviena valstybe nare, savanoriškai pasirinkusia tokį variantą, turėtų būti susitarta bendruoju susitarimu dėl įnašo. Susitarimas dėl įnašo turėtų aprėpti vieną arba daugiau konkrečių susitarimų dėl garantijų, numatytų įgyvendinti atitinkamoje valstybėje narėje. Kad atidėjinių normą būtų galima nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, reikės nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. XXXX(13) (Finansinio reglamento) [211 straipsnio 1 dalies]. Šiuo projektu taip pat numatomas bendras taisyklių rinkinys biudžeto garantijoms, remiamoms centralizuotai arba pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, – taip siekiama palengvinti jų derinimą;

(21)  „InvestEU“ fondas turėtų būti atviras įnašams iš trečiųjų valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, kurioms taikoma kaimynystės politika, ir kitos šalys, remiantis Sąjungos ir tų šalių nustatytomis sąlygomis. Tai turėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui, kai taikytina, su atitinkamomis šalimis, visų pirma, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse;

(22)  šiame reglamente nustatomas kitų programos „InvestEU“ priemonių, kurios nėra ES garantijos atidėjiniai, finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [nuorodą atitinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į naująjį tarptinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte(14)];

(23)  tikimasi, kad ES garantija, kuri Sąjungos lygmeniu sudaro 40 817 500 000 EUR (dabartinėmis kainomis), visoje Sąjungoje sutelks daugiau kaip 698 194 079 000 EUR papildomų investicijų ir turėtų būti ▌paskirstyta pagal politikos linijas;

(23a)  valstybės narės gali prisidėti prie valstybės narės skyriaus garantijomis arba grynaisiais pinigais. Nepažeidžiant Tarybos prerogatyvų įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą, valstybių narių vienkartiniai įnašai į valstybės narės skyrių garantijomis arba grynaisiais pinigais arba valstybės narės arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, priskiriamų valdžios sektoriui arba veikiančių valstybės narės vardu, įnašai į investavimo platformas laikomi vienkartinėmis priemonėmis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97(15)1a 5 straipsnį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97(16)1b 3 straipsnį;

(24)  ES garantiją, kuria grindžiamas „InvestEU“ fondas, turėtų netiesiogiai įgyvendinti Komisija, pasitelkdama galutinius tarpininkus, kai taikoma, ir galutinius gavėjus pasiekiančius įgyvendinančiuosius partnerius. Įgyvendinančiųjų partnerių atranka turėtų vykti skaidriai ir vengiant interesų konflikto. Susitarimą dėl garantijos, kuriuo paskirstomi „InvestEU“ fondo garantijos teikimo pajėgumai, Komisija turėtų sudaryti su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu, kad paremtų jo finansavimo ir investavimo operacijas, atitinkančias „InvestEU“ fondo tikslus ir tinkamumo kriterijus. Garantijos rizikos valdymas neturėtų trukdyti įgyvendinantiesiems partneriams jos tiesiogiai pasiekti. Kai garantija per ES skyrių suteikiama įgyvendinantiesiems partneriams, jie turėtų būti visapusiškai atsakingi už visą investicijų procesą ir už finansavimo ar investavimo operacijų išsamų patikrinimą. Iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiamos operacijos, kurių rizikos profilis paprastai yra didesnis nei projektų, kurie remiami vykdant įprastas įgyvendinančiųjų partnerių operacijas, ir kurios nebūtų galėjusios vykti tuo laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti ES garantija, arba jų nebūtų buvę galima įvykdyti tokiu pat mastu;

(24a)  „InvestEU“ fondui turėtų būti nustatyta tinkama valdymo struktūra, kurios funkcija turėtų būti vien tik siekti tinkamo ES garantijos naudojimo užtikrinimo tikslų, kartu užtikrinant, kad investavimo sprendimai būtų politiškai nepriklausomi ir, kai taikoma, atitiktų į rinką orientuotą „InvestEU“ fondo pobūdį. Tą valdymo struktūrą turėtų sudaryti Valdančioji taryba, Patariamoji taryba ir visiškai nepriklausomas Investicijų komitetas; Komisija turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytų investavimo ir finansavimo operacijų suderinamumą su Sąjungos teise ir politika, o pačius sprendimus dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų priimti įgyvendinantysis partneris; bendros valdymo struktūros sudėtyje turėtų būti užtikrinama lyčių pusiausvyra;

(25)  turėtų būti įsteigta patariamoji taryba, kurią sudarytų Komisijos, Europos investicijų banko (EIB) grupės, įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir valstybių narių atstovai ir po vieną Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtą ekspertą iš visų keturių politikos linijų ir Regionų komiteto paskirtas atstovas, siekiant keistis informacija ir duomenimis, susijusiais su „InvestEU“ fondo finansinių produktų panaudojimu, ir aptarti kylančius poreikius bei naujus produktus, įskaitant konkrečias teritorines rinkos spragas;

(26)  Valdančioji taryba turėtų nustatyti „InvestEU“ fondo strategines kryptis ir jo veikimui būtinas taisykles, taip pat turėtų nustatyti operacijoms su investavimo platformomis taikytinas taisykles. Valdančiąją tarybą sudaro šeši nariai: tris skiria Komisija, vieną Europos investicijų bankas, vieną skiria Patariamoji taryba iš įgyvendinančiųjų partnerių atstovų, kuris negali atstovauti EIB grupei, ir vieną ekspertą skiria Europos Parlamentas, šis ekspertas nesiekia gauti nurodymų iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja. Ekspertas savo pareigas turėtų vykdyti nešališkai ir atsižvelgdamas į „InvestEU“ fondo interesus. Išsamūs Valdančiosios tarybos patvirtinti jos posėdžių protokolai skelbiami viešai, o Europos Parlamentas nedelsiant informuojamas apie jų paskelbimą;

(27)  prieš pateikiant projektą Investicijų komitetui, Komisijoje įsikūręs ir Investicijų komiteto pirmininkui atskaitingas sekretoriatas turėtų patikrinti įgyvendinančiųjų partnerių pateiktų dokumentų išsamumą ir padėti Komisijai vertinti investicijų ir finansavimo operacijų suderinamumą su Sąjungos teise ir politikos sritimis. Sekretoriatas taip pat turėtų padėti valdančiajai tarybai;

(28)  Investicijų komitetas, kurį sudarytų nepriklausomi ekspertai, turėtų padaryti išvadas dėl ES garantija teikiamos paramos tinkamumo kriterijus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms suteikimo, taip pasinaudodamas išorės ekspertų kompetencija atliekant su projektais susijusių investicijų vertinimą. Siekiant kuo geriau aprėpti skirtingas politikos sritis ir sektorius, Investicijų komitetas turėtų būti skirtingų sudėčių;

(29)  kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją, sutelktų privačius investuotojus ir suteiktų pakankamą rizikos diversifikaciją, taip pat naujų sprendimų dėl rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos, ir užtikrintų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti prie jo savais ištekliais. Atsižvelgiant į jos vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, EIB grupė turėtų ir toliau būti privilegijuotas „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinantysis partneris. Be EIB grupės, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos turėtų gebėti pasiūlyti įvairių papildomų finansinių produktų, atsižvelgiant į tai, kad jų patirtis ir pajėgumai regionų lygmeniu galėtų būti naudingi siekiant maksimaliai padidinti viešųjų lėšų poveikį visoje Sąjungos teritorijoje ir užtikrinti teisingą geografinę projektų pusiausvyrą, kuri padėtų mažinti regionų skirtumus. Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų dalyvavimo programoje „InvestEU“ taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į proporcingumo principą atitinkamų įgyvendinančiųjų partnerių sudėtingumo, dydžio ir rizikos atžvilgiu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos mažesniems ir vėliau veiklą pradėjusiems skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms tapti įgyvendinančiaisiais partneriais, ypač jeigu jos turi lyginamąjį pranašumą – konkrečios kompetencijos ir patirties tam tikrose valstybėse narėse. Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai;

(29a)  investavimo platformose atitinkamais atvejais turėtų dalyvauti bendri investuotojai, viešosios valdžios institucijos, ekspertai, švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigos, atitinkami socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai bei kiti atitinkami Sąjungos, nacionalinio ir regioninio lygmenų subjektai;

(30)  siekiant užtikrinti, kad „InvestEU“ fondo ES skyriaus intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemoms, tačiau kartu pasiekti ir kuo didesnę geografinę aprėptį, ES garantija turėtų būti paskirstyta įgyvendinantiesiems partneriams, kurie, atskirai arba kartu su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, gali aprėpti vieną ar daugiau valstybių narių. Pastaruoju atveju įgyvendinančiųjų partnerių sutartinę atsakomybę ir toliau riboja jų atitinkami nacionaliniai įgaliojimai. Siekiant skatinti didesnę geografinę diversifikaciją, gali būti kuriamos specialios regioninių investicijų platformos suinteresuotoms valstybių narių grupėms, kad sujungtų pagal ramstį įvertintų finansinių įstaigų pastangas ir patirtį su ribotą patirtį su finansinėmis priemonėmis turinčiais nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais. Tokios struktūros turėtų būti skatinamos, įskaitant per galimą paramą iš „InvestEU“ konsultacijų centro. Bent 75 proc. ES garantijos pagal ES skyrių turėtų būti skiriama EIB grupei. 75 proc. ES garantijos viršijančios sumos galėtų būti paskirtos EIB grupei tuo atveju, jei nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba įstaigos negali iki galo panaudoti likusios garantijos dalies. Atitinkamai 25 proc. ES garantijos viršijančios sumos galėtų būti paskirtos kitiems įgyvendinantiesiems partneriams, jeigu EIB grupė negali iki galo panaudoti savo garantijos dalies. Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba įstaigos galėtų visapusiškai pasinaudoti ES garantija ir tuo atveju, jeigu jie nusprendžia ją gauti per EIB grupę arba Europos investicijų fondą;

(31)  valstybės narės skyriaus ES garantija turėtų būti skiriama bet kuriam įgyvendinančiajam partneriui, atitinkančiam [Finansinio reglamento] [62 straipsnio 1 dalies c punkto] kriterijus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitus daugiašalius plėtros bankus. Atsirinkdama valstybės narės skyriaus įgyvendinančiuosius partnerius Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus. Pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinio intereso apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

(32)  galiausiai spręsti dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų įgyvendinantysis partneris savo vardu, jos turėtų būti vykdomos pagal jo vidaus taisykles ir procedūras ir atsiskaityti už jas jis turėtų savo finansinėje ataskaitoje. Todėl Komisija turėtų išimtinai atsiskaityti už bet kokį finansinį įsipareigojimą, kylantį iš ES garantijos, ir atskleisti didžiausią garantijos sumą, įskaitant visą su suteikta garantija susijusią informaciją;

(33)  „InvestEU“ fondo veikloje turėtų būti numatyta galimybė, kai tinkama, dotacijas ar finansines priemones arba abiejų rūšių priemones, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto arba kitų fondų, pavyzdžiui, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo, sklandžiai ir veiksmingai derinti su ta garantija situacijose, kuriose tai yra reikalinga, kad būtų kuo labiau remiamos investicijos, padėsiančios spręsti konkrečias rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas;

(34)  įgyvendinančiųjų partnerių pateikti projektai siekiant gauti paramą pagal programą „InvestEU“, kuriuos įgyvendinant parama būtų derinama su kitų Sąjungos programų parama, turėtų kaip visuma derėti ir su atitinkamų Sąjungos programų taisyklėse nustatytais tikslais ir tinkamumo kriterijais. Dėl ES garantijos panaudojimo turėtų būti sprendžiama pagal programos „InvestEU“ taisykles;

(35)  „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų remti tvirtos investicinių projektų bazės pagal kiekvieną politikos liniją sukūrimą. Komisija pasirašo susitarimus su EIB grupe ir kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, siekdama juos paskirti konsultacijų centro partneriais. Komisija, EIB grupė ir kiti įgyvendinantieji partneriai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė paramos aprėptis visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į gyvendinančiųjų partnerių praktinę patirtį ir vietos pajėgumus, taip pat į esamas struktūras, kaip antai Europos investavimo konsultacijų centras. Be to, siekiant užtikrinti galimybę centralizuotai valdomoms Sąjungos programoms teikti vieno langelio principu pagrįstą įvairių sričių politikos projektų plėtojimo pagalbą, turėtų būti numatytas įvairius sektorius apimantis programos „InvestEU“ komponentas;

(36)  siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus, papildant esamas paramos programas ir vietoje esančius partnerius, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje. Siekiant palengvinti konsultavimo paramos teikimą vietos lygmeniu ir užtikrinti veiksmingumą, sąveiką ir veiksmingą geografinę paramos aprėptį visoje Sąjungoje, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais arba institucijomis ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymo institucijomis, taip pat pasinaudoti jų sukaupta patirtimi. Valstybėse narėse, kuriose nėra nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų arba įstaigų, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų, kai tikslinga ir atitinkamai valstybei narei paprašius, aktyviai teikti konsultacinę paramą steigiant tokį banką arba įstaigą;

(36a)  „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų teikti konsultacinę paramą mažiems projektams ir startuolių projektams, ypač tais atvejais, kai startuoliai siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įsigydami intelektinės nuosavybės (IN) teises, pavyzdžiui, patentus;

(37)  įgyvendinant „InvestEU“ fondą turėtų būti atsižvelgta ir į projektų vystymo paramos ir paramos gebėjimams stiprinti, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai ir rinkos formavimo veikla ir taip užtikrinama projektų kokybė, poreikį. Be to, siekiama sukurti sąlygas potencialaus reikalavimus atitinkančių gavėjų besiformuojančiuose rinkos ir vietos segmentuose skaičiaus didėjimui, ypač tais atvejais, kai dėl mažo individualių projektų dydžio projektų lygmeniu labai išauga sandorių sąnaudos, kaip antai socialinio finansavimo ekosistemoje. Todėl parama gebėjimams stiprinti turėtų papildyti veiksmus, kurių imamasi pagal kitas konkrečiai politikos sričiai skirtas Sąjungos programas. Pastangos turėtų būti dedamos siekiant remti potencialių projektų rengėjų, visų pirma vietos paslaugų teikėjų organizacijų ir institucijų, gebėjimų stiprinimą;

(38)  turėtų būti sukurtas „InvestEU“ portalas, kuris suteiktų paprastą prieigą prie patogios naudoti projektų duomenų bazės, siekiant padidinti investicinių projektų, kuriems ieškoma finansavimo, matomumą, daugiausia dėmesio skiriant galimos su Sąjungos teise ir politika suderinamų investicinių projektų bazės įgyvendinantiesiems partneriams sukūrimui;

(39)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(17) 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti programą „InvestEU“ remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant programos „InvestEU“ poveikį vietoje;

(40)  kad būtų galima stebėti, kokia pažanga daroma siekiant Sąjungos tikslų, turėtų būti įdiegta tvirta produkto, rezultato ir poveikio rodikliais grindžiama stebėsenos sistema. Kad užtikrintų atskaitomybę Europos piliečiams, Komisija ir Valdančioji taryba Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet turėtų teikti programos „InvestEU“ pažangos, poveikio ir operacijų ataskaitas;

(41)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir rezultatyvaus ES finansavimo sąlygų;

(42)  programai „InvestEU“ taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [naujasis FR]. Juo nustatomos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles dėl biudžeto garantijų;

(43)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(18), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(19), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(20) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(21) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(22), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(44)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės gali dalyvauti ir remdamosi kitais teisiniais dokumentais. Siekiant neleisti dalyvauti lengvatinio apmokestinimo ir „nebendradarbiaujančiose“ šalyse įsteigtoms bendrovėms ir siekiant atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), taip pat Europos Audito Rūmams suteikti būtinas teises ir prieigą, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus ir garantuoti Sąjungos teisę užtikrinti patikimą finansų valdymą ir saugoti jos finansinius interesus, šiame reglamente turėtų būti nustatyta speciali nuostata;

(45)  remiantis [nuorodą atitinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į naują sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES 88 straipsniu] užjūrio šalyse bei teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai gali gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos „InvestEU“ taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi;

(46)  siekiant papildyti neesminius šio reglamento elementus investavimo gairėmis, kurias Komisija turėtų parengti po konsultacijų glaudžiai bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais ir su kuriomis turėtų derėti finansavimo ir investavimo operacijos, sudaryti sąlygas greitai ir lanksčiai pritaikyti veiklos rezultatų rodiklius ir pakoreguoti atidėjinių normą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl investavimo gairių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijomis pagal skirtingas politikos linijas, rengimo šio reglamento III priedo keitimo, siekiant atnaujinti ar papildyti rodiklius, ir atidėjinių normos koregavimo. Laikantis proporcingumo principo į tokias investavimo gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos, kad būtų išvengta nepagrįstos administracinės naštos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)  programa „InvestEU“ turėtų padėti spręsti Sąjungos masto ir (arba) konkrečios valstybės narės rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir sudaryti sąlygas Sąjungos mastu rinkoje išbandyti novatoriškus finansinius produktus, taip pat sistemas, per kurias jie būtų platinami, sprendžiant naujas arba sudėtingas rinkos nepakankamumo problemas. Todėl veiksmai Sąjungos lygmeniu yra pagrįsti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu steigiamas „InvestEU“ fondas, kuriuo suteikiama ES garantija finansavimo ir investavimo operacijoms, kurias vykdo įgyvendinantieji partneriai ir kuriomis remiama Sąjungos vidaus politika.

Šiuo reglamentu taip pat nustatomas konsultacinės paramos mechanizmas, kuriuo siekiama remti projektų, kuriems reikalingos investicijos ir kurie būtų tvarūs, kūrimą ir galimybes gauti finansavimą, taip pat užtikrinti atitinkamą gebėjimų stiprinimą („InvestEU“ konsultacijų centras). Juo taip pat sukuriama duomenų bazė, kuria užtikrinamas projektų, kuriems projektų vykdytojai siekia gauti finansavimą, matomumas ir kuria investuotojams teikiama informacija apie investavimo galimybes („InvestEU“ portalas).

Jame nustatomi programos „InvestEU“ tikslai, 2021–2027 m. biudžetas ir ES garantijos suma, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

-1a)  papildomumas – papildomumas, kaip apibrėžta šio reglamento 7a straipsnyje ir kaip nurodoma Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte;

-1b)  konsultacijų centro partneris – reikalavimus atitinkanti šalis, su kuria Komisija pasirašo susitarimą dėl „InvestEU“ konsultacijų centro paslaugos teikimo;

1)  derinimo operacijos – iš Sąjungos biudžeto remiamos operacijos, kuriomis visų formų negrąžintina parama arba grąžintina parama, arba abiejų rūšių parama iš Sąjungos biudžeto derinama su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiama visų formų grąžintina parama; pagal šią apibrėžtį Sąjungos programos, finansuojamos ne iš Sąjungos biudžeto, o iš kitų šaltinių, kaip antai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo, gali būti prilyginamos Sąjungos programoms, finansuojamoms iš Sąjungos biudžeto;

1a)  susitarimas dėl finansinio įnašo – teisinė priemonė, kurioje Komisija ir valstybės narės išdėsto ES garantijos valstybės narės skyriuje sąlygas, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

1b)  EIB grupė – Europos investicijų bankas ir jo patronuojamosios įmonės;

2)  ES garantija – iš Sąjungos biudžeto teikiama bendra garantija, pagal kurią biudžeto garantijos pagal [Finansinio reglamento] [219 straipsnio 1 dalį] įsigalioja pasirašius atskirus susitarimus dėl garantijų su įgyvendinančiaisiais partneriais;

2a)  finansinis įnašas – įgyvendinančiojo partnerio įnašas jo paties prisiimamos rizikos ir (arba) finansinės paramos operacijai, kuriai taikomas šis reglamentas, forma;

3)  finansinis produktas – Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio sutartas finansinis mechanizmas arba sudarytas susitarimas, pagal kurį įgyvendinantysis partneris tiesiogiai arba netiesiogiai teikia bet kurios formos, nurodytos 13 straipsnyje, finansavimą galutiniams gavėjams;

4)  finansavimo ir (arba) investavimo operacijos – tiesioginio arba netiesioginio lėšų teikimo galutiniams gavėjams finansinių produktų forma operacijos, kurias savo vardu ir pagal savo vidaus taisykles vykdo įgyvendinantysis partneris ir kurios įtraukiamos į jo finansines ataskaitas;

5)  pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai – fondai, iš kurių numatoma galimybė skirti sumą biudžeto garantijos atidėjiniams „InvestEU“ fondo valstybės narės skyriuje suformuoti, t. y. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), Sanglaudos fondas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP);

6)  susitarimas dėl garantijos – teisinė priemonė, kuria Komisija ir įgyvendinantysis partneris nustato finansavimo arba investavimo operacijų, kurioms turi būti suteikta ES garantija, siūlymo sąlygas, biudžeto garantijos suteikimo toms operacijos sąlygas ir jų įgyvendinimo pagal šio reglamento nuostatas sąlygas;

7)  įgyvendinantysis partneris – reikalavimus atitinkanti garantijos šalis, kaip antai finansų įstaiga ar kitas tarpininkas, su kuriuo Komisija pasirašo susitarimą dėl garantijos▌;

8)  „InvestEU“ konsultacijų centras – 20 straipsnyje apibrėžtos techninės paramos centras;

9)  „InvestEU“ portalas – 21 straipsnyje apibrėžta duomenų bazė;

10)  programa „InvestEU“ – „InvestEU“ fondas, „InvestEU“ konsultacijų centras, „InvestEU“ portalas ir derinimo operacijos kartu;

10a)  investavimo gairės – šiame reglamente nustatytais principais dėl bendrųjų tikslų, tinkamumo kriterijų ir reikalavimus atitinkančių priemonių pagrįstų kriterijų sąrašas, kuriuo naudodamasis Investicijų komitetas skaidriai ir nepriklausomai sprendžia dėl ES garantijos naudojimo;

10b)  investavimo platformos – specialiosios paskirties vienetai, valdomos sąskaitos, sutartimis grindžiamos bendro finansavimo arba rizikos pasidalijimo priemonės arba kitaip nustatytos priemonės, kurias taikydami subjektai skiria finansinius įnašus keletui investicinių projektų finansuoti, ir kurios gali apimti:

a) nacionalines arba subnacionalines platformas, sutelkiančias keletą tam tikros valstybės narės teritorijoje vykdomų investicinių projektų;

b) daugiašales arba regionines platformas, sutelkiančias tam tikroje geografinėje vietovėje vykdomais projektais besidominčius partnerius iš keleto valstybių narių arba trečiųjų valstybių;

c) temines platformas, sutelkiančias tam tikro sektoriaus investicinius projektus;

11)  mikrofinansavimas – mikrofinansavimas, apibrėžtas Reglamente [[ESF+] numeris];

12)  vidutinės kapitalizacijos įmonės – subjektai, kuriuose dirba ne daugiau kaip 3000 darbuotojų ir kurie nėra MVĮ arba mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės;

13)  nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos (NSFBĮ) – juridiniai asmenys, vykdantys finansinę profesinę veiklą, kuriems valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio arba vietos lygmens subjektas yra suteikę įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą;

14)  mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priede(23);

15)  mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės – subjektai, kuriuose dirba ne daugiau kaip 499 darbuotojai ir kurie nėra MVĮ;

16)  socialinė įmonė – socialinė įmonė, apibrėžta Reglamente [[ESF+] numeris];

16a)  tvarus finansavimas – procesas, kurį vykdant tinkamai atsižvelgiama į aplinkosaugos ir socialinį aspektus priimant sprendimus dėl investavimo ir kuris atitinkamai lemia didesnes investicijas į ilgalaikę ir tvarią veiklą;

17)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė.

3 straipsnis

Programos „InvestEU“ tikslai

1.  Bendrasis programos „InvestEU“ tikslas – remti Sąjungos politikos tikslus pasitelkiant finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis prisidedama prie:

a)  Sąjungos konkurencingumo, įskaitant mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą,

aa)  Sąjungos užimtumo lygio didinimo ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimo Sąjungoje,

b)  Sąjungos ekonomikos augimo ir jos tvarumo, sudarančio sąlygas Sąjungai pasiekti DVT ir Paryžiaus klimato susitarimo tikslus,

c)  Sąjungos socialinių inovacijų, atsparumo ir įtraukumo,

ca)  mokslinės ir technologinės pažangos, kultūros, švietimo ir mokymo skatinimo,

cb)  ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos,

d)  Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir bendrosios rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas.

2.  Konkretūs programos „InvestEU“ tikslai:

a)  remti finansavimo ir investavimo operacijas į tvarią infrastruktūrą 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytose srityse,

b)  remti finansavimo ir investavimo operacijas mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo srityse, aprėpiančiose visas politikos linijas, be kita ko, remti novatoriškų įmonių plėtrą ir technologijų pateikimą rinkai,

c)  didinti ir paprastinti novatoriškų startuolių, MVĮ, įskaitant mikroįmones, ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą, ir didinti jų konkurencingumą pasaulyje,

d)  gerinti MVĮ, socialinių įmonių, kultūros ir kūrybinio bei švietimo sektorių galimybes gauti mikrofinansavimą ir finansavimą, remti su socialinėmis investicijomis, kompetencija ir įgūdžiais susijusias finansavimo ir investavimo operacijas ir plėtoti ir stiprinti socialinių investicijų rinkas 7 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytose srityse.

4 straipsnis

ES garantijos biudžetas ir suma

1.  ES garantija 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms – 40 817 500 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Atidėjinių norma – 40 proc.

8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto valstybės narės skyriaus reikmėms gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybės narės pagal Reglamento [[BNR] numeris](24) [10 straipsnio 1 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris](25) [75 straipsnio 1 dalį] skiria atitinkamas sumas.

Be antroje pastraipoje nurodytų įnašų, valstybės narės gali prisidėti prie valstybės narės skyriaus garantijų arba grynųjų pinigų forma.

Pirmoje pastraipoje nurodyta ES garantija taip pat gali būti padidinta 5 straipsnyje nurodytų trečiųjų valstybių įnašais, jei jos skiria visą atidėjinio sumą pinigais pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį].

2.  Šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos ▌paskirstymas pateikiamas ▌ I priede. Siekiant papildyti šį reglamentą Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus pakeičiamos I priede nurodytos sumos ne daugiau kaip 15 proc. kiekvienai linijai.

3.  V ir VI skyriuose nustatytoms priemonėms įgyvendinti skirtas finansinis paketas – 525 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

4.  3 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai „InvestEU“ įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

5 straipsnis

„InvestEU“ fondo asocijuotosios trečiosios valstybės

„InvestEU“ fondo ES skyriui, nurodytam 8 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kiekvienai politikos linijai, nurodytai 7 straipsnio 1 dalyje, gali skirti įnašus šios trečiosios valstybės, norėdamos dalyvauti tam tikruose finansiniuose produktuose, pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį]:

a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal jų dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis,

c)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

d)  trečiosios valstybės, konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarime:

i)  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra,

ii)  nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal [Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas,

iii)  trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos,

iv)  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

Sąjungos finansavimas ir jo formos

1.  ES garantija įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą su [Finansinio reglamento] [62 straipsnio 1 dalies c punkto ii–vii papunkčiuose] nurodytomis įstaigomis. Kitų formų ES finansavimas pagal šį reglamentą įgyvendinamas pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą pagal [Finansinį reglamentą], įskaitant pagal [VIII antraštinę dalį] įgyvendinamas dotacijas.

2.  Finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms taikoma ES garantija ir kurios yra dalis derinimo operacijos, kuria parama pagal šį reglamentą derinama su parama, teikiama pagal vieną ar daugiau kitų Sąjungos programų, arba su parama iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo:

a)   atitinka politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus, nustatytus taisyklėse dėl Sąjungos programos, pagal kurią priimami sprendimai dėl paramos,

b)  atitinka šį reglamentą.

2a.  Derinimo operacijos, kuriomis pagal šį reglamentą derinama parama, atliekamos kuo sklandžiau.

3.  Derinimo operacijos, įskaitant finansinę priemonę, kuri yra visiškai finansuojama pagal kitas Sąjungos programas arba iš ATLPS inovacijų fondo, nenaudojant ES garantijos pagal šį reglamentą, atitinka Sąjungos programos, pagal kurią teikiama parama, taisyklėse nustatytus politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus.

4.  Pagal 6 straipsnio 2 dalį sprendimai dėl visų formų negrąžintinos paramos ir (arba) finansinių priemonių iš Sąjungos biudžeto, kurie yra 2 ir 3 dalyse nurodytos derinimo operacijos dalis, priimami pagal atitinkamos Sąjungos programos taisykles ir įgyvendinami vykdant derinimo operaciją pagal šį reglamentą ir [Finansinio reglamento] [X antraštinę dalį].

  Ataskaitose taip pat pateikiama informacija apie atitiktį Sąjungos programos taisyklėse, pagal kurias priimami sprendimai dėl paramos, nustatytiems politikos tikslams ir tinkamumo kriterijams, taip pat apie atitiktį šiam reglamentui.

II SKYRIUS

„InvestEU“ fondas

7 straipsnis

Politikos linijos

1.  „InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir (arba) neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su konkrečia taikymo sritimi:

a)  tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, įskaitant daugiarūšį transportą, kelių eismo saugumo, geležinkelių ir kelių infrastruktūros renovacijos, turizmo, energetikos, visų pirma didesnio atsinaujinančiosios energijos diegimo, energijos vartojimo efektyvumo laikantis 2030 m. ir 2050 m. energetikos strategijų, pastatų renovacijos projektų, kuriais siekiama tausoti energiją ir integruoti pastatus į sujungtą energetikos, energijos kaupimo, skaitmeninių tinklų ir transporto sistemą, energetikos tinklų sujungimo lygių didinimo, skaitmeninio junglumo ir ryšio, visų pirma kaimo vietovėse, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų, vidaus vandenų, atliekų vengimo ir žiedinės ekonomikos, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kurios padeda siekti Sąjungos aplinkos apsaugos ar socialinio tvarumo arba abiejų šių sričių tikslų ir atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

b)  mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos liniją – tai apima mokslinių tyrimų, produktų plėtros ir inovacijų veiklą, technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų perdavimą rinkai, paramą rinkos varomosioms jėgoms ir įmonių bendradarbiavimui, novatoriškų sprendimų demonstravimą ir diegimą, paramą novatoriškų įmonių, įskaitant startuolius ir MVĮ, veiklos plėtrai ir Sąjungos pramonės skaitmeninimą, remiantis įgyta patirtimi, ypač ta, kuri susijusi su „InnovFin“,

c)  MVĮ politikos liniją – tai apima supaprastintas startuolių, MVĮ, įskaitant novatoriškas MVĮ, ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą, visų pirma siekiant padidinti konkurencingumą pasaulyje, novatoriškumą, skaitmeninimą ir tvarumą;

d)  socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją – tai apima etišką ir tvarų finansavimą, mikrofinansavimą, darbuotojų išpirkimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką, taip pat lyčių lygybės ir aktyvaus moterų bei pažeidžiamų grupių dalyvavimo skatinimo priemones; įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą (įskaitant socialinį būstą ir studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiai orientuotą kultūrinę veiklą; kultūros ir kūrybos sektorius, įskaitant kultūrų dialogo ir socialinės sanglaudos tikslus; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

2.  Jeigu 19 straipsnyje nurodytam Investicijų komitetui siūloma finansavimo arba investavimo operacija priklauso daugiau nei vienai politikos linijai, ji priskiriama tai linijai, kuriai priklauso jos arba daugumos jos paprojekčių pagrindinis tikslas, išskyrus atvejus, kai investavimo gairėse nustatyta kitaip.

3.  Vykdant finansavimo ir investavimo operacijas pagal visas 1 dalyje nurodytas politikos linijas, kai taikoma, atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, kad būtų kuo labiau sumažintas žalingas poveikis ir kuo labiau padidinta nauda klimatui, aplinkai ir socialiniam aspektui. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi▌ gairėmis, kurias Komisija parengs kaip deleguotąjį aktą, visapusiškai atsižvelgdama į [Reglamente (ES) Nr. .../.. dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti COM(2018)0353] nustatytus kriterijus, siekiant nustatyti, ar ekonominė veikla aplinkos požiūriu yra tvari. Kai tinkama, projektams, kurie yra mažesni už tam tikrą gairėse nustatytą dydį, patikrinimas gali būti netaikomas.

  Komisijos gairėmis leidžiama:

a)  kiek tai susiję su prisitaikymu, užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, ir, kiek tai susiję su švelninimu, į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teigiamą klimato kaitos švelninimo priemonių poveikį ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES aplinkos apsaugos tikslų ir standartų,

b)  įtraukti bendrą projekto poveikį pagrindiniams gamtinio kapitalo komponentams, susijusiems su oru, vandeniu, žeme ir biologine įvairove,

ba)  įvertinti poveikį užimtumui ir geros kokybės darbo vietų kūrimui,

c)   įvertinti poveikį tam tikrų vietovių ar gyventojų socialinei įtraukčiai.

4.  Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis, ir, kai tinka, įvertina operacijų atitiktį Reglamentui (ES) Nr. .../... [dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti].

4a.  Pagal MVĮ politikos liniją remiami ir naudos gavėjai, kurie buvo remiami naudojant pagal programą „InvestEU“ sujungtas ES garantijos schemas, visų pirma programos „Kūrybiška Europa“ Kultūros ir kūrybos sektoriaus garantijų priemonę.

5.  Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad:

a)   bent 65 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją labai padėtų siekti Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje, laikantis Paryžiaus susitarimo;

b)  bent 10 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją padėtų siekti ES tikslo iki 2050 m. sumažinti kelių eismo įvykiuose žuvusiųjų ir sunkiai sužalotų asmenų skaičių iki nulio ir renovuoti geležinkelių ir kelių tiltus ir tunelius siekiant jų saugos;

c)  bent 35 proc. investicijų pagal mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos liniją padėtų siekti programos „Europos horizontas“ tikslų;

d)  didelė dalis MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms pagal MVĮ politikos liniją suteikiamų garantijų būtų skiriamos novatoriškoms MVĮ remti;

Komisija kartu su įgyvendinančiaisiais partneriais siekia užtikrinti, kad tvarios infrastruktūros linijai naudojamos biudžeto garantijos dalis būtų paskirstoma siekiant skirtingose srityse vykdomų veiksmų pusiausvyros.

6.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos kiekvienos politikos linijos investavimo gairės.

6a.  Tais atvejais, kai Komisija pateikia informacijos apie investavimo gairių aiškinimą, Komisija paskelbia tokią informaciją įgyvendinantiesiems partneriams, Investicijų komitetui ir „InvestEU“ konsultacijų centrui.

7a straipsnis

Papildomumas

Šiame reglamente papildomumas – „InvestEU“ fondo parama operacijoms, kuriomis sprendžiamos Sąjungos masto ir (arba) valstybei narei būdingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos ir kurių laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti ES garantija, įgyvendinantieji partneriai nebūtų galėję įvykdyti arba to nebūtų buvę galima atlikti tokiu pat mastu be „InvestEU“ fondo teikiamos paramos.

8 straipsnis

Skyriai

1.  Kiekvieną 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą politikos liniją sudaro du skyriai, kuriais ▌rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos sprendžiamos taip:

a)  ES skyriumi sprendžiamos bet kurios iš šių problemų:

i)  rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su Sąjungos politikos prioritetais ▌,

ii)  Sąjungos masto rinkos nepakankamumo ir (arba) valstybei narei būdingos neoptimalios investavimo aplinkos problemos arba

iii)  naujos ar sudėtingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, siekiant sukurti naujus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras,

b)  valstybės narės skyriumi sprendžiamos konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos vienoje ar keliose valstybėse narėse, siekiant pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, iš kurių skiriami įnašai, tikslų.

2.  1 dalyje nurodyti skyriai, kai tinkama, ▌naudojami kaip papildoma finansavimo arba investavimo operacijos paramos priemonė, be kita ko, derinant abiejų skyrių paramą.

9 straipsnis

Valstybės narės skyriui taikomos konkrečios nuostatos

1.  Sumos, kurias valstybė narė skyrė pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį], naudojamos ES garantijos dalies, kuria padengiamos finansavimo ir investavimo operacijos atitinkamoje valstybėje narėje, atidėjiniams valstybės narės skyriuje suformuoti.

1a.  Valstybės narės taip pat gali prisidėti prie valstybės narės skyriaus garantijomis arba grynaisiais pinigais. Tie įnašai gali būti naudojami mokėjimams pagal pareikalautą garantiją atlikti tik tuomet, kai įvykdomas finansavimas pagal 4 straipsnio 1 dalį.

2.  Ta valstybės narės skyriaus ES garantijos dalis nustatoma valstybei narei ir Komisijai sudarant susitarimą dėl įnašo.

Dvi ar daugiau valstybių narių su Komisija gali sudaryti bendrą susitarimą dėl įnašo.

Nukrypstant nuo [Finansinio reglamento] [211 straipsnio 1 dalies], valstybės narės skyriaus ES garantijos atidėjinių norma yra 40 proc. ir kiekviename susitarime dėl įnašo ji gali būti sumažinta arba padidinta, siekiant atsižvelgti į riziką, susijusią su naudotinais finansiniais produktais.

3.  Susitarime dėl įnašo pateikiama bent ši informacija:

a)  atitinkamos valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies bendra suma, jos atidėjinių norma, įnašo iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų suma, atidėjinių sudarymo etapas pagal metinį finansinį planą ir susijusio neapibrėžtojo įsipareigojimo suma, kuri turi būti padengta atitinkamos valstybės narės ir (arba) įgyvendinančiųjų partnerių arba privačių investuotojų suteikta kompensacine garantija,

b)  strategija, kurią sudaro finansiniai produktai ir jų minimalus svertas, geografinė aprėptis, investavimo laikotarpis ir, kai taikoma, galutinių gavėjų ir reikalavimus atitinkančių tarpininkų kategorijos,

c)  ▌ įgyvendinantysis partneris arba partneriai, pasirinkti sutarus su valstybe nare,

d)  galimas įnašas iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų investavimo platformoms ir „InvestEU“ konsultacijų centrui,

e)  valstybei narei taikomos metinių ataskaitų teikimo pareigos, įskaitant ataskaitų, parengtų remiantis susitarime dėl įnašo nurodytais rodikliais, teikimą,

f)  nuostatos dėl atlyginimo už valstybės narės skyriaus ES garantijos dalį,

g)  galimas derinimas su ES skyriaus ištekliais, įskaitant daugiasluoksnę struktūrą, kad būtų užtikrintas geresnis rizikos padengimas pagal 8 straipsnio 2 dalį.

Įnašai iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų gali būti naudojami valstybių narių nuožiūra, susitarus su įgyvendinančiaisiais partneriais, bet kurio struktūrizuotos finansinės priemonės segmento garantijai.

4.  Susitarimus dėl įnašų Komisija įgyvendina pagal 14 straipsnį pasirašydama su įgyvendinančiaisiais partneriais susitarimus dėl garantijų.

Jeigu per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo pasirašymo susitarimas dėl garantijos nesudaromas arba vienu ar daugiau susitarimų dėl garantijų neprisiimami įsipareigojimai dėl visos susitarimo dėl įnašo sumos, pirmuoju atveju susitarimas dėl įnašo nutraukiamas, o antruoju atveju – atitinkamai iš dalies keičiamas ir nepanaudota atidėjinio suma pakartotinai panaudojama pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 5 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 5 dalį].

Jeigu susitarimas dėl garantijos nebuvo tinkamai įgyvendintas per Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 6 dalyje] arba Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 6 dalyje] nustatytą laikotarpį, susitarimas dėl įnašo iš dalies pakeičiamas ir nepanaudota atidėjinio suma pakartotinai panaudojama pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 6 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 6 dalį].

5.  Valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies atidėjiniams, nustatytiems susitarime dėl įnašo, taikomos šios taisyklės:

a)  pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, metinis atidėjinių perteklius, apskaičiuotas palyginant atidėjinių sumą, kuri reikalinga pagal atidėjinių normą, ir faktinius atidėjinius, pakartotinai panaudojamas pagal [BNR] [10 straipsnio 6 dalį] ir [[BŽŪP plano] numeris] [75 straipsnio 6 dalį],

b)  nukrypstant nuo [Finansinio reglamento] [213 straipsnio 4 dalies], pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, atidėjiniai kasmet nepildomi, kol nepanaudojama ta valstybės narės skyriaus ES garantijos dalis,

c)  Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę, jeigu dėl reikalavimų mokėti pagal tą valstybės narės skyriaus ES garantijos dalį tos ES garantijos dalies atidėjinių lygis sumažėja iki mažiau nei 20 proc. pradinio atidėjinių lygio,

d)   ▌

III SKYRIUS

ES garantija

10 straipsnis

ES garantija

1.  ES garantija įgyvendinantiesiems partneriams naudojantis „InvestEU“ fondu suteikiama pagal [Finansinio reglamento] [219 straipsnio 1 dalį] ir valdoma pagal [Finansinio reglamento] [X antraštinę dalį]. ES garantija yra neatšaukiama, besąlyginė ir išmokama pagal pirmą pareikalavimą reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, o jos kaina apskaičiuojama išimtinai pagal susijusių operacijų charakteristikas ir rizikos profilį, tinkamai atsižvelgiant į tų operacijų pobūdį ir numatytų politikos tikslų vykdymą, įskaitant, jei tai tinkamai pagrįsta, galimą specialių lengvatinių sąlygų ir, prireikus, paskatų taikymą, visų pirma tais atvejais, kai:

a) dėl nepalankių rinkos sąlygų kiltų kliūčių realizuoti perspektyvų projektą;

b) būtina palengvinti investavimo platformų steigimą arba projektų finansavimą sektoriuose ar srityse, kuriose yra didelis rinkos nepakankamumas ir (arba) neoptimali investavimo aplinka.

Be to, pagal ES garantiją numatoma:

a) tvirtas mechanizmas, suteikiantis galimybę greitai pasinaudoti garantija;

b) laikotarpis, kuris atitiktų galutinį paskutinės galutinio paramos gavėjo gautinos sumos mokėjimo terminą;

c) atitinkama rizikos ir garantijų portfelio stebėsena;

d) patikimas mechanizmas numatomiems pinigų srautams apskaičiuoti, kai jais naudojamasi;

e) atitinkama su rizikos valdymo sprendimais susijusi dokumentacija;

f) tinkamas lankstumas pasirenkant garantijos naudojimo būdą, leidžiantį įgyvendinantiesiems partneriams prireikus ir visų pirma tuomet, jei nėra papildomos garantijų sistemos, tiesiogiai pasinaudoti garantija;

g) visų atitinkamos priežiūros institucijos nustatytų papildomų reikalavimų (jei tokių yra) laikymasis, kad jie galėtų būti laikomi veiksmingu visišku rizikos sumažinimu.

1a.  ES garantija pagal ES skyrių skiriama įgyvendinantiesiems partneriams. Bent 75 proc. ES garantijos pagal ES skyrių skiriama EIB grupei. 75 proc. ES garantijos viršijančios sumos gali būti paskirtos EIB grupei tuo atveju, jei nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba įstaigos negali iki galo panaudoti likusios garantijos dalies. Atitinkamai 25 proc. ES garantijos viršijančios sumos gali būti paskirtos kitiems įgyvendinantiesiems partneriams, jeigu EIB grupė negali iki galo panaudoti savo garantijos dalies. Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba įstaigos gali visapusiškai pasinaudoti ES garantija ir tuo atveju, jei jie nusprendžia ją gauti per EIB grupę arba Europos investicijų fondą.

2.  Parama suteikiant ES garantiją gali būti skiriama finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, investavimo laikotarpiu, kuris baigiasi 2027 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinančiojo partnerio ir galutinio gavėjo, finansų tarpininko ar bet kurio kito subjekto, nurodyto 13 straipsnio 1 dalies a punkte, sudaromos sutartys pasirašomos iki 2028 m. gruodžio 31 d.

11 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios finansavimo ir investavimo operacijos

1.  „InvestEU“ fondas remia tik tas viešas ir privačias finansavimo ir investavimo operacijas, kurios:

a)  atitinka [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies a–e punktuose] nustatytas sąlygas ir papildomumo reikalavimą, nustatytą šio reglamento 7a straipsnyje, ir tam tikrais atvejais didina privačiojo sektoriaus investicijas pagal [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies d punktą];

b)  padeda siekti Sąjungos politikos tikslų, juos papildo ir atitinka ir yra priskiriamos prie šio reglamento II priede išvardytų sričių, kuriose pagal atitinkamą liniją galima vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas, ir

c)  atitinka investavimo gaires.

2.  Be Sąjungoje vykdomų projektų, „InvestEU“ fondas, vykdydamas finansavimo ir investavimo operacijas, gali remti šiuos projektus ir operacijas:

a)  ▌projektus, vykdomus subjektų, esančių arba įsisteigusių vienoje ar daugiau valstybių narių, ir apimančius vieną ar daugiau trečiųjų valstybių, įskaitant stojančiąsias valstybes, šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, šalis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, taip pat Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis arba užjūrio šalis ir teritorijas, nustatytas SESV II priede, arba asocijuotąsias trečiąsias valstybes, neatsižvelgiant į tai, ar esama partnerių tose trečiosiose valstybėse arba užjūrio šalyse ar teritorijose;

b)  finansavimo ir investavimo operacijas 5 straipsnyje nurodytose valstybėse, kurios prisidėjo prie konkretaus finansinio produkto.

3.  „InvestEU“ fondas gali remti finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis teikiamos lėšos gavėjams, kurie yra teisės subjektai, įsteigti bet kurioje iš toliau nurodytų valstybių:

a)  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

b)  valstybėje arba teritorijoje, kuri pagal 5 straipsnį yra programos „InvestEU“ asocijuotoji trečioji valstybė arba teritorija;

c)  tam tikrais atvejais trečiojoje valstybėje, nurodytoje 2 dalies a punkte;

d)  kitose valstybėse, jei reikia finansuoti projektą valstybėje arba teritorijoje, nurodytoje a–c punktuose.

12 straipsnis

Įgyvendinančiųjų partnerių atranka

1.  Komisija pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] iš reikalavimus atitinkančių garantijos šalių atrenka įgyvendinančiuosius partnerius arba jų grupę, kaip nurodyta šios dalies antroje pastraipoje.

ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą ir yra pajėgios vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas vienoje ar daugiau valstybių narių arba regionų. Įgyvendinantieji partneriai, sudarę grupę, taip pat gali kartu vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas vienoje ar daugiau valstybių narių arba regionų. Įgyvendinantieji partneriai, kurių sutartinę atsakomybę riboja atitinkami nacionaliniai įgaliojimai, gali taip pat spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, naudodamiesi atitinkamomis prie vietos sąlygų pritaikytomis palyginamomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į projekto užbaigtumo lygį, įgyvendinimo partnerių grupę galima suformuoti bet kuriuo metu ir ji gali būti įvairių sudėčių, kad būtų galima veiksmingai įvykdyti rinkos reikalavimus.

Valstybių narių skyriaus atveju atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau reikalavimus atitinkančių garantijos šalių iš tų, kurios išreiškė susidomėjimą pagal 9 straipsnio 3 dalies c punktą.

Jeigu atitinkama valstybė narė nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies antrą pastraipą renkasi iš įgyvendinančiųjų partnerių, kurie gali vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.

2.  Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija užtikrina, kad „InvestEU“ fondo lėšomis finansuojamas finansinių produktų portfelis:

a)  maksimaliai padidintų 3 straipsnyje nustatytų tikslų aprėptį;

b)  maksimaliai padidintų ES garantijos poveikį, naudojant įgyvendinančiojo partnerio skirtus nuosavus išteklius;

c)  tam tikrais atvejais maksimaliai padidintų privačiojo sektoriaus investicijas;

d)  užtikrintų geografinę diversifikaciją ir sudarytų galimybę finansuoti mažesnius projektus;

e)  užtikrintų pakankamą rizikos diversifikaciją;

f)  skatintų diegti novatoriškus finansinius ir rizikos sprendimus, kad būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

fa)  užtikrintų papildomumą.

3.  Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija taip pat atsižvelgia į:

a)  galimas išlaidas ir atlyginimą į Sąjungos biudžetą;

b)  įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą visapusiškai vykdyti [Finansinio reglamento] [155 straipsnio 2 dalies ir 155 straipsnio 3 dalies] reikalavimus, susijusius su mokesčių vengimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir nebendradarbiaujančiomis šalimis ir teritorijomis;

ba)  įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą įvertinti finansavimo ir investavimo operacijas pagal tarptautiniu mastu pripažintus socialinio reitingo standartus, ypatingą dėmesį skiriant socialiniam poveikiui ir poveikiui aplinkai;

bb)  įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą kiekvienos finansavimo ir investavimo operacijos atveju užtikrinti skaidrumą ir galimybę visuomenei susipažinti su informacija;

bc)  jei taikoma, įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą valdyti finansines priemones pasinaudojant anksčiau įgyta patirtimi finansinių priemonių srityje ir su valdymo institucijomis, nurodytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046(26)1a.

4.  Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba institucijos gali būti pasirinkti kaip įgyvendinantieji partneriai, jei jie atitinka šiame straipsnyje ir 14 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

13 straipsnis

Reikalavimus atitinkančio finansavimo rūšys

1.  ES garantija gali būti naudojama šių rūšių finansavimo, kurį teikia įgyvendinantieji partneriai, rizikai padengti:

a)  tiesiogiai arba netiesiogiai per finansų tarpininkus, fondus, investavimo platformas ar kitas priemones galutiniams gavėjams teikiamų paskolų, garantijų, priešpriešinių garantijų, kapitalo rinkos priemonių, bet kokių kitų finansavimo formų ar kredito vertės didinimo priemonių, įskaitant subordinuotąją skolą arba investicijas į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą;

b)  įgyvendinančiojo partnerio teikiamo finansavimo arba garantijų kitai finansų įstaigai, kad pastaroji galėtų vykdyti a punkte nurodytą finansavimo veiklą.

Kad būtų suteikta ES garantija, šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos finansavimo priemonės suteikiamos, įsigyjamos ar išleidžiamos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytoms finansavimo arba investavimo operacijoms, jeigu įgyvendinančiojo partnerio finansavimas suteiktas pagal finansavimo susitarimą arba sandorį, kurį įgyvendinantysis partneris pasirašė arba sudarė po to, kai buvo pasirašytas Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio susitarimas dėl garantijos, kurio galiojimas nesibaigė ar kuris nebuvo nutrauktas.

2.  Finansavimo ir investavimo operacijoms, vykdomoms per fondus ar kitas tarpines struktūras, taikoma ES garantija pagal nuostatas, kurios turi būti išdėstytos investavimo gairėse, net jei tokia struktūra investuoja tik nedidelę dalį savo investicijų ne Sąjungoje arba 11 straipsnio 2 dalyje nurodytose valstybėse arba į turtą, kuris nėra šio reglamento reikalavimus atitinkantis turtas.

14 straipsnis

Susitarimai dėl garantijos

1.  Komisija su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu sudaro susitarimą dėl ES garantijos suteikimo pagal šio reglamento reikalavimus, o šios garantijos suma turi neviršyti Komisijos nustatytos sumos.

Jeigu įgyvendinantieji partneriai suformuoja 12 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą grupę, Komisija ir kiekvienas grupei priklausantis įgyvendinantysis partneris arba vienas įgyvendinantysis partneris grupės vardu sudaro vieną susitarimą dėl garantijos.

2.  Į susitarimus dėl garantijos visų pirma įtraukiamos šios nuostatos:

a)  nuostatos dėl finansinio įnašo, kurį turi pateikti įgyvendinantysis partneris, sumos ir sąlygų;

b)  finansavimo arba garantijų, kurias įgyvendinantysis partneris turi suteikti kitam įgyvendinimo procese dalyvaujančiam teisės subjektui, jei toks yra, sąlygos;

c)  išsamios ES garantijos suteikimo taisyklės, laikantis 16 straipsnio, įskaitant jos aprėpties taikymą specialių rūšių priemonių portfeliams ir atitinkamus įvykius, dėl kurių gali būti reikalaujama mokėti pagal ES garantiją;

d)  nuostatos dėl atlyginimo už rizikos prisiėmimą, kuris turi būti paskirstytas proporcingai Sąjungos ir įgyvendinančiojo partnerio atitinkamai prisiimtos rizikos daliai;

e)  mokėjimo sąlygos;

f)  nuostatos dėl įgyvendinančiojo partnerio įsipareigojimo sutikti su Komisijos ir Investicijų komiteto sprendimais dėl ES garantijos naudojimo siūlomai finansavimo ar investavimo operacijai vykdyti, nepažeidžiant įgyvendinančiojo partnerio teisės priimti sprendimą dėl siūlomos operacijos be ES garantijos;

g)  nuostatos ir procedūros, susijusios su išmokėtų sumų išieškojimu, kuris turi būti pavestas įgyvendinančiajam partneriui;

h)  nuostatos dėl finansinių ir veiklos ataskaitų teikimo ir pagal ES garantiją vykdomų operacijų stebėsenos;

i)  nuostatos dėl pagrindinių veiklos rodiklių, visų pirma susijusių su ES garantijos naudojimu, atitiktimi 3, 7 ir 11 straipsniuose nustatytiems tikslams ir kriterijams ir privataus kapitalo sutelkimu;

j)  kai taikoma, nuostatos ir procedūros, susijusios su derinimo operacijomis;

k)  kitos atitinkamos nuostatos, kuriomis laikomasi [Finansinio reglamento] [X antraštinės dalies] reikalavimų.

3.  Susitarime dėl garantijos taip pat numatoma, kad Sąjungai priskirtinas atlyginimas dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo turi būti pateikiamas atskaičius mokėjimus pagal reikalavimą mokėti pagal ES garantiją.

4.  Be to, susitarime dėl garantijos numatoma, kad bet kokia įgyvendinančiajam partneriui mokėtina su ES garantija susijusi suma atskaitoma iš bendros įgyvendinančiojo partnerio Sąjungai dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo mokėtinos atlyginimo, pajamų ir grąžinimų sumos. Jeigu šios sumos nepakanka įgyvendinančiajam partneriui pagal 15 straipsnio 3 dalį mokėtinai sumai padengti, likusi suma imama iš ES garantijos atidėjinių.

5.  Jei susitarimas dėl garantijos sudaromas valstybės narės skyriuje, susitarime gali būti numatyta, kad valstybės narės arba atitinkamų regionų atstovai dalyvautų stebint, kaip įgyvendinamas susitarimas dėl garantijos.

15 straipsnis

ES garantijos naudojimo reikalavimai

1.  ES garantija suteikiama įsigaliojus su atitinkamu įgyvendinančiuoju partneriu sudarytam susitarimui dėl garantijos.

2.  Finansavimo ir investavimo operacijoms ES garantija suteikiama tik tuomet, jei jos atitinka šiame reglamente ir atitinkamose investavimo gairėse nustatytus kriterijus ir jei Investicijų komitetas padarė išvadą, kad jos atitinka reikalavimus, kad joms būtų skirta parama suteikiant ES garantiją. Įgyvendinantieji partneriai išlieka atsakingi už tai, kad būtų užtikrinta, jog finansavimo ir investavimo operacijos atitiktų šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires.

3.  Komisija įgyvendinančiajam partneriui nedengia jokių administracinių išlaidų ar mokesčių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijų pagal ES garantiją įgyvendinimu, nebent dėl politikos tikslų, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, pobūdžio įgyvendinantysis partneris gali įrodyti, kad reikia taikyti išimtį. Tokių išlaidų padengimas nustatomas susitarime dėl garantijos ir atitinka [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies g punktą].

4.  Be to, įgyvendinantysis partneris gali naudoti ES garantiją atitinkamai daliai išieškojimo išlaidų, nebent jos būtų išskaičiuotos iš pajamų, gautų iš išieškojimo, pagal 14 straipsnio 4 dalį.

16 straipsnis

ES garantijos aprėptis ir sąlygos

1.  Atlyginimas už prisiimamą riziką paskirstomas Sąjungai ir įgyvendinančiajam partneriui proporcingai jų atitinkamai prisiimtos finansavimo ir investavimo operacijų portfelio arba, kai taikoma, atskirų operacijų rizikos daliai ir yra sietinas tik su susijusių operacijų ypatybėmis ir rizikos profiliu. Įgyvendinantysis partneris pats prisiima atitinkamą riziką, susijusią su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms suteikta ES garantija, nebent išimtiniu atveju, kai politikos tikslai, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, yra tokio pobūdžio, kad įgyvendinantysis partneris pagrįstai negalėjo prisidėti savo pajėgumu prisiimti riziką.

2.  ES garantija padengia:

a)  13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų skolos produktų atveju:

i)  pagrindinę sumą ir visas laikantis finansavimo operacijų sąlygų iki įsipareigojimų neįvykdymo momento įgyvendinančiajam partneriui mokėtinas, bet nesumokėtas palūkanas ir sumas; subordinuotosios skolos atveju įsipareigojimų neįvykdymo įvykiu laikomas atidėjimas, sumažinimas arba reikalaujamas investavimo nutraukimas;

ii)  restruktūrizavimo nuostolius;

iii)  nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų rinkose, kuriose ilgalaikio apsidraudimo galimybės yra ribotos;

b)  13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų investicijų į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą atveju – investuotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo sąnaudas bei nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų;

c)  13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto įgyvendinančiojo partnerio kitam teisės subjektui teikiamo finansavimo arba garantijų atveju – panaudotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas.

3.  Jeigu Sąjunga įgyvendinančiajam partneriui pareikalavus išmoka sumą pagal ES garantiją, jai perleidžiamos visos atitinkamos likusios galioti įgyvendinančiojo partnerio teisės, susijusios su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms taikyta ES garantija.

Įgyvendinantysis partneris Sąjungos naudai vykdo perleistų sumų išieškojimą ir atlygina Sąjungai iš susigrąžintų lėšų.

IV SKYRIUS

VALDYMAS

16a straipsnis

Valdančioji taryba

1.   „InvestEU“ fondą valdo valdančioji taryba, kuri ES garantijos naudojimo tikslais, laikydamasi 3 straipsnyje išdėstytų bendrų tikslų, nustato:

a)  „InvestEU“ fondo strateginę kryptį;

b)  „InvestEU“ fondo veikimui būtiną veiklos politiką ir procedūras;

c)  operacijoms su investavimo platformomis taikytinas taisykles.

2.   Valdančioji taryba:

a)  susideda iš šešių narių:

i)  tris narius skiria Komisija;

ii)  vieną narį skiria EIB grupė;

iii)   vieną narį iš įgyvendinančiųjų partnerių atstovų skiria patariamoji taryba. Tas narys nėra EIB grupės atstovas;

iv)  vieną ekspertą skiria Europos Parlamentas. Tas ekspertas nesiekia gauti nurodymų iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų, jų nurodymais nesivadovauja ir veiklą vykdo visiškai nepriklausomai. Ekspertas savo pareigas vykdo nešališkai ir atsižvelgdamas į „InvestEU“ fondo interesus;

b)  iš trijų Komisijos paskirtų narių išrenka pirmininką trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą;

c)  aptaria visų narių pozicijas ir kuo labiau į jas atsižvelgia. Jei nariai negali susitarti dėl bendros pozicijos, valdančioji taryba sprendimus priima savo narių balsų dauguma. Valdančiosios tarybos posėdžių protokoluose išsamiai išdėstomos visų narių pozicijos.

3.   Valdančioji taryba pasiūlo Komisijai I priede nurodytų sumų paskirstymo pakeitimus.

4.  Valdančioji taryba nuolat konsultuojasi su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma su bendrais investuotojais, valdžios institucijomis, ekspertais, švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigomis, filantropinėmis organizacijomis, atitinkamais socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais dėl investicijų politikos, kuri vykdoma pagal šį reglamentą, krypties ir įgyvendinimo.

5.  Išsamūs valdančiosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai iš karto po to, kai valdančioji taryba juos patvirtina.

17 straipsnis

Patariamoji taryba

1.  Komisijai ir valdančiajai tarybai pataria patariamoji taryba ▌.

1a.  Patariamoji taryba stengiasi užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir ją sudaro:

a)  vienas kiekvieno įgyvendinančiojo partnerio atstovas;

b)  vienas kiekvienos valstybės narės atstovas;

c)  vienas EIB grupės atstovas;

d)  vienas Komisijos atstovas;

e)  po vieną Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtą ekspertą kiekvienai politikos krypčiai;

f)  vienas Regionų komiteto paskirtas ekspertas.

2.   ▌

3.   ▌

4.  Patariamajai tarybai pirmininkauja Komisijos atstovas. EIB grupės atstovas yra pirmininko pavaduotojas.

Patariamoji taryba posėdžiauja reguliariai ir ne rečiau kaip du kartus per metus; į posėdžius ji renkasi pirmininko prašymu. ▌

Išsamūs patariamosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai iš karto po to, kai patariamoji taryba juos patvirtina.

Komisija nustato veiklos taisykles ir procedūras ir vadovauja patariamosios tarybos sekretoriatui.

5.  Patariamoji taryba:

a)  teikia konsultacijas apie finansinių produktų, kuriuos reikia įgyvendinti pagal šį reglamentą, kūrimą;

b)  Komisijai ir valdančiajai tarybai teikia konsultacijas rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos bei rinkos sąlygų klausimais;

c)  informuoja valstybes nares apie „InvestEU“ fondo įgyvendinimą pagal kiekvieną politikos liniją;

d)  keičiasi nuomonėmis su valstybėmis narėmis apie rinkos pokyčius ir dalijasi geriausia patirtimi.

17a straipsnis

Rizikos vertinimo metodika

Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl rizikos vertinimo metodikos nustatymo. Rizikos vertinimo metodika rengiama glaudžiai bendradarbiaujant su EIB grupe ir kitais įgyvendinimo parneriais ir apima:

a)  rizikos vertinimo klasifikaciją, siekiant užtikrinti nuoseklų standartinį visų operacijų tvarkymą nepriklausomai nuo įstaigos tarpininkės;

b)  metodiką, pagal kurią vertinama vertės pokyčio rizika ir įsipareigojimų nevykdymo tikimybė, remiantis aiškiais statistiniais metodais, įskaitant aplinkosauginius, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus;

c)  metodą, pagal kurį vertinama pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui ir nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo, atsižvelgiant į finansavimo vertę, su projektu susijusią riziką, grąžinimo terminus, užstatus ir kitus susijusius rodiklius.

17b straipsnis

Rezultatų suvestinė

1.  Vertindamas investicijų, kurios galbūt bus remiamos ES garantija, kokybę ir patikimumą, kiekvienas įgyvendinantysis partneris naudoja rodiklių suvestinę (rezultatų suvestinę). Rezultatų suvestinė užtikrina nepriklausomą, skaidrų ir suderintą galimo arba realaus ES garantijos naudojimo vertinimą.

2.   Kiekvienas įgyvendinantysis partneris pildo siūlomo finansavimo ir investicijų operacijų rezultatų suvestinę. Jei investavimo operacijas siūlo keli įgyvendinantieji partneriai, rezultatų suvestinę bendrai pildo visi susiję įgyvendinantieji partneriai.

3.  Rezultatų suvestinėje visų pirma įvertinama:

a)  siūlomų finansavimo ir investavimo operacijų rizikos profilis, nustatytas taikant 17a straipsnyje nurodytą rizikos vertinimo metodiką;

b)  nauda galutiniams gavėjams;

c)  Sąjungos įsipareigojimų dėl JT darnaus vystymosi tikslų, Paryžiaus klimato susitarimo, Europos socialinių teisių ramsčio ir Pagrindinių teisių chartijos laikymasis;

d)  tinkamumo kriterijų laikymasis;

e)  investavimo operacijos kokybė ir jos indėlis į tvarų augimą ir užimtumą;

f)  investavimo operacijos indėlis siekiant programos „InvestEU“ tikslų;

g)  techninis ir finansinis įnašas į projektą;

h)  tai, ar pasiūlyta operacija reaguojama į nustatytą rinkos nepakankamumą ar nepakankamo investavimo situacijas.

4.   Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant išsamias rezultatų suvestinės, kurią turi naudoti įgyvendinantieji partneriai, taisykles.

5.  Komisija, jei reikia, gali teikti pagalbą įgyvendinantiesiems partneriams taikant rizikos vertinimo metodiką ir pildant rezultatų suvestinę. Ji užtikrina, kad vertinimo metodika būtų tinkamai taikoma ir kad Investicijų komitetui pateiktos rezultatų suvestinės būtų aukštos kokybės.

18 straipsnis

19 straipsnis

Investicijų komitetas

1.  Įsteigiamas visiškai nepriklausomas Investicijų komitetas. Jis:

a)  nagrinėja įgyvendinančiųjų partnerių pateiktus pasiūlymus suteikti ES garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms, kurios, Komisijai atlikus patikrinimą, buvo patvirtintos kaip atitinkančios Sąjungos teisę ir politiką;

b)  patikrina, ar jie atitinka šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires, ypač daug dėmesio skirdamas šio reglamento 7a straipsnyje nurodytam papildomumo reikalavimui ir [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies d punkte] nustatytam reikalavimui dėl privačiojo sektoriaus investicijų didinimo atitinkamais atvejais, ir

c)  tikrina, ar finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms būtų skiriama parama suteikiant ES garantiją, atitinka visus atitinkamus reikalavimus.

2.  Investicijų komitetas į posėdžius renkasi keturių skirtingų sudėčių, atitinkančių 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos linijas.

Kiekvienos sudėties Investicijų komitetą sudaro šeši apmokami išorės ekspertai. Ekspertai atrenkami pagal [Finansinio reglamento] [237 straipsnį] ir Komisija juos skiria ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta, tačiau negali būti ilgesnė nei septyneri metai iš viso. Valdančioji taryba gali nuspręsti pratęsti einančio pareigas Investicijų komiteto nario kadenciją, nesilaikydama šioje dalyje nustatytos tvarkos.

Ekspertai turi turėti aukšto lygio atitinkamos rinkos patirties, susijusios su projektų struktūros formavimu ir finansavimu arba MVĮ ar didesnių įmonių finansavimu.

Investicijų komitetas yra tokios sudėties, kad būtų užtikrinta, kad jis turėtų plačių žinių apie sektorius, kurioms taikomos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, ir geografines rinkas Sąjungoje ir kad jame būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

Keturi nariai turi būti visų keturių sudėčių Investicijų komiteto nuolatiniais nariais. Be to, kiekvienoje iš keturių sudėčių turi būti po du ekspertus, turinčius investavimo į sektorius, kuriems taikoma ta politikos linija, patirties. Bent vienas iš nuolatinių narių turi turėti praktinės patirties tvarių investicijų srityje. Valdančioji taryba paskiria atitinkamos sudėties Investicijų komiteto narius. Iš savo nuolatinių narių Investicijų komitetas išsirenka pirmininką.

Komisija priima darbo tvarkos taisykles ir joje veikia Investicijų komiteto sekretoriatas. Sekretoriatas taip pat padeda valdančiajai tarybai.

3.  Investicijų komiteto nariai, dalyvaudami šio komiteto veikloje, vykdo savo pareigas nešališkai ir vadovaudamiesi vien tik „InvestEU“ fondo interesais. Jie nesiekia gauti nurodymų iš įgyvendinančiųjų partnerių, Sąjungos institucijų, valstybių narių arba kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja.

Kiekvieno Investicijų komiteto nario gyvenimo aprašymas ir interesų deklaracija skelbiami viešai ir nuolat atnaujinami. Kiekvienas Investicijų komiteto narys nedelsdamas perduoda Komisijai ir valdančiajai tarybai visą informaciją, kurios reikia nuolat tikrinant, ar nėra interesų konfliktų.

Valdančioji taryba gali pašalinti narį iš pareigų, jeigu jis nesilaiko šioje dalyje nustatytų reikalavimų arba dėl kitų tinkamai pagrįstų priežasčių.

4.   Veikdamas pagal šį straipsnį, Investicijų komitetas naudojasi Komisijoje įsikūrusio ir Investicijų komiteto pirmininkui atskaitingo sekretoriato pagalba. Sekretoriatas tikrina įgyvendinančiųjų partnerių pateiktų dokumentų, įskaitant standartinę prašymo formą, rezultatų suvestinę ir bet kokius kitus dokumentus, kurie, jo manymu, yra svarbūs, išsamumą. Investicijų komitetas gali prašyti įgyvendinančiojo partnerio pateikti paaiškinimus posėdžių metu arba gali paprašyti pateikti papildomą informaciją per kitą posėdį. Bet koks įgyvendinančiojo partnerio atliktas projekto vertinimas, susijęs su finansavimo ar investavimo operacija, kuriai taikoma ES garantija, Investicijų komitetui nėra privalomas.

Atlikdamas pasiūlymų vertinimą ir patikrinimą, Investicijų komitetas naudoja 17b straipsnyje nurodytą rezultatų suvestinę.

5.  Investicijų komiteto išvados priimamos visų narių paprasta balsų dauguma, jei į tą paprastą daugumą įeina bent vienas ekspertas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, Investicijų komiteto pirmininko balsas yra lemiamas.

Investicijų komiteto išvados pritarti paramai finansavimo ir investavimo operacijoms suteikiant ES garantiją yra viešai prieinamos ir jose, be kita ko, pateikiamas pritarimo pagrindimas. Jose taip pat nurodomas visuotinis įvertinimas, atliktas remiantis rezultatų suvestine. Kai taikytina, Investicijų komitetas į išvadų, kuriomis pritariama paramai suteikiant ES garantiją, sąrašą įtraukia informaciją apie operacijas, visų pirma operacijos aprašymą ir vykdytojo arba finansų tarpininko tapatybę ir projekto tikslus. Paskelbtose išvadose neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos. Su neskelbtina komercine informacija susijusių sprendimų atveju Investicijų komitetas pateikia viešai tokius sprendimus ir informaciją apie projekto vykdytojus arba finansinius tarpininkus atitinkamo finansavimo užbaigimo dieną arbą komercinės paslapties galiojimo pabaigos dieną (pasirenkama ankstesnė iš datų).

Rezultatų suvestinė viešai skelbiama prieš tai, kai pasirašoma finansavimo arba investavimo operacija arba paprojektis ▌. Paskelbtoje suvestinėje neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos ar asmens duomenų, kurie pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles neturi būti atskleisti.

Investicijų komitetas du kartus per metus perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai išvadų sąrašą ir su visais tais sprendimais susijusias rezultatų suvestines. Šis perdavimas vykdomas laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų.

Investicijų komiteto išvados, kuriomis atmetamas ES garantijos naudojimas, laiku pateikiamos susijusiam įgyvendinančiajam partneriui.

6.  Kai Investicijų komiteto prašoma patvirtinti ES garantijos naudojimą finansavimo arba investavimo operacijai, kuri yra priemonė, programa arba struktūra, kurią sudaro pagrindiniai paprojekčiai, tas patvirtinimas apima pagrindinius paprojekčius, išskyrus atvejus, kai, esant tinkamam pagrindimui, Investicijų komitetas nusprendžia pasilikti teisę juos patvirtinti atskirai.

6a.  Investicijų komitetas, jei mano, kad tai būtina, gali pateikti Komisijai pasiūlymus dėl investavimo gairių pakeitimų.

V SKYRIUS

„InvestEU“ konsultacijų centras

20 straipsnis

„InvestEU“ konsultacijų centras

1.  „InvestEU“ konsultacijų centras teikia konsultacinę paramą, susijusią su investicinių projektų nustatymu, rengimu, plėtojimu, struktūros formavimu, viešaisiais pirkimais ir įgyvendinimu, arba stiprina projektų vykdytojų ir finansų tarpininkų gebėjimus įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas. Parama prireikus gali būti teikiama bet kuriuo projekto gyvavimo ciklo arba remiamo subjekto finansavimo etapu.

Komisija pasirašo susitarimus su EIB grupe ir kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, siekdama juos paskirti konsultacijų centro partneriais ir pavesti jiems teikti konsultacinę paramą, nurodytą ankstesnėje pastraipoje, ir 2 dalyje nurodytas paslaugas. Komisija įsteigia vieną bendrą prieigos prie „InvestEU“ konsultacijų centro tašką ir atitinkamam konsultacijų centro parneriui paveda tvarkyti konsultacinės paramos prašymus. Komisija, EIB grupė ir kiti įgyvendinantieji partneriai glaudžiai bendradarbiauja, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė paramos aprėptis visoje Sąjungoje, tinkamai atsižvelgiant į esamas struktūras ir veiklą.

„InvestEU“ konsultacijų centras yra kiekvienos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, komponentas, apimantis visus tą liniją sudarančius sektorius. Be to, teikiamos ir įvairius sektorius apimančios ir gebėjimus stiprinančios konsultavimo paslaugos.

2.  „InvestEU“ konsultacijų centras visų pirma teikia šias paslaugas:

a)  vieno langelio principu veikiančio projekto plėtojimo pagalbos centro paslaugas valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams vykdant centralizuotai valdomas Sąjungos programas;

aa)  skleidžia visą galimą papildomą informaciją apie investavimo gaires ir šių gairių aiškinimą valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams;

b)  prireikus – padeda projektų vykdytojams plėtoti projektus, kad jie atitiktų 3, 7 ir 11 straipsniuose nustatytus tikslus ir tinkamumo kriterijus, taip pat sudaro palankesnes sąlygas nedidelio masto projektams sujungti; tačiau tokia pagalba nedaro įtakos Investicijų komiteto išvadoms dėl ES garantija tokiems projektams teikiamos paramos aprėpties;

ba)  išnaudoja galimybes pritraukti smulkius projektus ir juos finansuoti, be kita ko, per investavimo platformas;

c)  remia veiksmus ir vietos žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;

d)  sudaro palankesnes sąlygas kurti bendradarbiavimo platformas, skirtas keistis ir dalytis tarpusavyje duomenimis, praktine patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, siekiant remti projektų bazę ir sektorių plėtrą, ir, be kita ko, padeda skatinti filantropinių organizacijų ir kitų potencialių investuotojų bei projektų vykdytojų bendradarbiavimą, visų pirma, susijusį su socialinių investicijų ir įgūdžių politikos linija;

e)  aktyvią konsultacinę paramą investavimo platformų steigimo klausimais, prireikus, vykdant veiklą vietos lygmeniu, visų pirma, kai steigiamos tarpvalstybinės ir makroregioninės investavimo platformos, sujungiančios mažus ir vidutinio dydžio projektus vienoje ar daugiau valstybių narių pagal temą arba regioną;

ea)  sudaro palankesnes sąlygas derinimo su dotacijomis ar finansinėmis priemonėmis, kurios finansuojamos iš Sąjungos biudžeto ar iš kitų šaltinių, naudojimui ir jį remia, siekiant sustiprinti sąveiką ir papildomumą tarp ES priemonių ir kuo labiau padidinti programos „InvestEU“ poveikį ir įtaką;

f)  remia gebėjimų stiprinimo veiksmus, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai, įgūdžiai ir procesai ir paspartintas organizacijų pasirengimas investicijoms, kad projektų vykdytojai ir valdžios institucijos galėtų kurti investicinių projektų bazes, plėtoti finansines priemones ir investavimo platformas ir valdyti projektus, o finansų tarpininkai – įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas, padėdami subjektams, patiriantiems sunkumų gauti finansavimą, be kita ko, padedant ugdyti rizikos vertinimo gebėjimus ar įgyti su konkrečiu sektoriumi (didelį dėmesį skiriant kultūros ir kūrybos sektoriams) susijusių žinių;

fa)  aktyviai teikia konsultacinę paramą pradedančiųjų įmonių projektams, ypač tais atvejais, kai jos siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įsigydamos intelektinės nuosavybės teises, pavyzdžiui, patentus.

3.  „InvestEU“ konsultacijų centro paslaugomis gali naudotis viešųjų ir privačių projektų vykdytojai, įskaitant nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus, investicines platformas, MVĮ ir pradedančiąsias įmones, taip pat valdžios institucijos, finansų bei kitų sričių tarpininkai.

4.  2 dalyje nurodytoms paslaugoms gali būti taikomi mokesčiai daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti, išskyrus viešiesiems projektų vykdytojams ir ne pelno organizacijoms teikiamas paslaugas, kurios yra nemokamos. MVĮ už 2 dalyje nurodytas paslaugas mokami mokesčiai neviršija trečdalio tų paslaugų teikimo išlaidų.

5.  Siekiant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti konsultacinę paramą, „InvestEU“ konsultacijų centras remiasi Komisijos, EIB grupės ir kitų įgyvendinančiųjų partnerių praktine patirtimi.

6.  Prireikus „InvestEU“ konsultacijų centras veikia vietos lygmeniu. Jo padaliniai steigiami pirmiausia tose valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus. „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenimis siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, susijusius su 1 dalyje nurodyta pagalba, taip pat įgyvendinti ir įtraukti mažus projektus.

6a.  Siekiant teikti 1 dalyje nurodytą konsultacinę paramą ir sudaryti palankesnes sąlygas ją teikti vietos lygmeniu, „InvestEU“ konsultacijų centras bendradarbiauja su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais arba įstaigomis ir naudojasi jų ekspertinėmis žiniomis. Viena vertus, „InvestEU“ konsultacijų centro ir, kita vertus, nacionalinio skatinamojo finansavimo banko arba įstaigos bendradarbiavimas gali būti vykdomas kaip sutartinė partnerystė. „InvestEU“ konsultacijų centras stengiasi sudaryti bent vieną bendradarbiavimo susitarimą su kiekvienos valstybės narės nacionaliniu skatinamojo finansavimo banku arba įstaiga. Valstybėse narėse, kuriose nėra nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų arba įstaigų, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų, kai tikslinga, atitinkamai valstybei narei paprašius, aktyviai teikti konsultacinę paramą steigiant tokį banką arba įstaigą.

7.  Finansavimo prašantiems projektų, visų pirma smulkesnių projektų, vykdytojams įgyvendinantieji partneriai siūlo projektus pateikti „InvestEU“ konsultacijų centrui, kad, prireikus, būtų galima patobulinti jų projektų rengimą ir įvertinti galimybę sujungti projektus.

Įgyvendinantieji partneriai taip pat informuoja projektų vykdytojus apie galimybę įtraukti jų projektus į sąrašą 21 straipsnyje nurodytame „InvestEU“ portale.

VI SKYRIUS

21 straipsnis

„InvestEU“ portalas

1.  Komisija sukuria „InvestEU“ portalą. Jis yra lengvai prieinama ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

2.  „InvestEU“ portalas – vieta, kurioje projektų vykdytojai gali pristatyti savo projektus, kuriems siekia gauti finansavimą, ir taip investuotojams suteikti informacijos apie juos. Projektų įtraukimas į „InvestEU“ portalą nedaro poveikio sprendimams dėl galutinių projektų, atrenkamų paramai pagal šį reglamentą ar bet kokią kitą Sąjungos priemonę arba viešajam finansavimui teikti.

3.  Portale pateikiami tik Sąjungos teisę ir politiką atitinkantys projektai.

4.  3 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančius projektus Komisija perduoda atitinkamiems įgyvendinantiesiems partneriams ir „InvestEU“ konsultacijų centrui, jei reikia.

5.  Įgyvendinantieji partneriai nagrinėja projektus, patenkančius į jų geografinę ir veiklos sritį.

VII SKYRIUS

ATSKAITOMYBĖ, STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

21a straipsnis

Atskaitomybė

1.   Europos Parlamentui ar Tarybai paprašius, valdančiosios tarybos pirmininkas prašančiajai institucijai pateikia „InvestEU“ fondo veiklos rezultatų ataskaitą ir, be kita ko, dalyvauja klausyme Europos Parlamente.

2.   Valdančiosios tarybos pirmininkas žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos „InvestEU“ fondui pateiktus klausimus ne vėliau kaip per penkias savaites nuo jų gavimo dienos.

3.   Europos Parlamentui arba Tarybai paprašius, Komisija pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

22 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama programos „InvestEU“ įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti šio reglamento III priede.

2.  Siekiant veiksmingai įvertinti „InvestEU“ programos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento III priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl įgyvendinantiesiems partneriams ir, kai tinkama, kitiems Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

4.  Komisija pagal [Finansinio reglamento] [241 ir 250 straipsnius] parengia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ataskaitą. Tuo tikslu EIB grupė ir įgyvendinantieji partneriai kasmet teikia informaciją, kuri yra būtina, įskaitant informaciją apie garantijos veikimą, kad Komisija galėtų vykdyti savo ataskaitų teikimo pareigas.

5.  Be to, kiekvienas įgyvendinantysis partneris kas šešis mėnesius Europos Parlamentui ir Komisijai pateikia ataskaitą dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, suskirstytą atitinkamai pagal ES skyrių ir valstybės narės skyrių pagal valstybes nares. Ataskaitoje įvertinama atitiktis ES garantijos naudojimo reikalavimams ir pagrindiniams veiklos rezultatų rodikliams, nustatytiems šio reglamento III priede. Ataskaitoje, išsaugant privačios ir neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą, taip pat pateikiami kuo išsamesni veiklos, statistiniai, finansiniai ir apskaitos duomenys apie kiekvieną finansavimo ir investavimo operaciją skyriaus, politikos linijos ir „InvestEU“ fondo lygmeniu. Vienoje iš tų ataskaitų pateikiama informacija, kurią įgyvendinantieji partneriai pateikia pagal [Finansinio reglamento] [155 straipsnio 1 dalies a punktą]. Komisija surenka ir įvertina įgyvendinančiųjų partnerių ataskaitas ir viešai skelbiamų metinių ataskaitų forma pateikia jų santrauką pateikdama informaciją apie programos įgyvendinimo lygį atsižvelgiant į jos tikslus ir veiklos rodiklius ir nurodydama pagal „InvestEU“ programą remiamo finansavimo ir investavimo operacijų riziką ir galimybes.

23 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka tarpinį programos „InvestEU“ vertinimą, visų pirma įvertindama, kaip buvo panaudota ES garantija.

3.  Baigiant įgyvendinti programą „InvestEU“, bet praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos „InvestEU“ vertinimą, visų pirma įvertindama, kaip buvo panaudota ES garantija.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

5.  Įgyvendinantieji partneriai prisideda prie 1 ir 2 dalyse nurodytų vertinimų ir teikia Komisijai informaciją, kurios reikia tiems vertinimams atlikti.

6.  Pagal [Finansinio reglamento] [211 straipsnio 1 dalį] Komisija kas trejus metus į [Finansinio reglamento] [250 straipsnyje] nurodytą metinę ataskaitą įtraukia šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos atidėjinių normos tinkamumo peržiūrą, kurioje įvertina faktinį finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma ES garantija, rizikos pobūdį. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad remdamasi ta peržiūra ji galėtų pakoreguoti šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą atidėjinių normą ne daugiau kaip 15 proc.

24 straipsnis

Auditai

Europos Audito Rūmų ir asmenų ar subjektų, įskaitant Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotus asmenis ar subjektus, atliktais Sąjungos finansavimo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal [Finansinio reglamento] [127 straipsnį].

25 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja programoje „InvestEU“, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

26 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Deleguotieji aktai dėl įgyvendinančiųjų partnerių atliekamos ar su jais susijusios veiklos rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su tais įgyvendinančiaisiais partneriais.

2.  4 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 ir 6 dalyse, 17a straipsnyje, 17b straipsnyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 ir 6 dalyse, 17a straipsnyje, 17b straipsnyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 4 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 3 ir 6 dalis, 17a straipsnį, 17b straipsnį, 22 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

VIII SKYRIUS

Skaidrumas ir matomumas

27 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Įgyvendinantieji partneriai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę, taip pat pabrėždami socialinį poveikį ir poveikį aplinkai.

2.  Komisija vykdo su programa „InvestEU“ ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai „InvestEU“ skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

IX SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Iš šio reglamento IV priede nurodytose programose nustatytų finansinių priemonių gautos pajamos, grąžinimai ir išieškotos sumos gali būti naudojamos ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą.

2.  Iš Reglamente (ES) 2015/1017 nustatytos ES garantijos gautos pajamos, grąžinimai ir išieškotos sumos gali būti naudojamos ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Reglamento (ES) 2015/1017 4, 9 ir 12 straipsniuose nustatytais tikslais.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu  Tarybos vardu

Pirmininkas  Pirmininkas

I PRIEDAS

Sumos kiekvienam konkrečiam tikslui

4 straipsnio 2 dalyje nurodytas ▌ paskirstymas finansinėms ir investicinėms operacijoms yra toks:

a)  ▌11 000 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytiems tikslams;

b)  ▌11 250 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems tikslams;

c)  ▌12 500 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems tikslams;

d)  ▌5 567 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytiems tikslams;

II PRIEDAS

Sritys, kuriose gali būti vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos

Finansavimo ir investavimo operacijos gali būti vykdomos vienoje ar keliose iš šių sričių:

1.  energetikos sektoriaus vystymas pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą, ir pagal darbotvarkės iki 2030 m. bei Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus, įskaitant visų pirma:

a)  švarios ir tvarios atsinaujinančiosios energijos gamybos plėtotę, tokios energijos sprendimų diegimo spartinimą, tiekimą ar įgyvendinimą;

b)  energijos vartojimo efektyvumą, energetikos pertvarką ir energijos taupymą (daug dėmesio skiriant paklausos mažinimui, pasiekiamam vykdant paklausos valdymą ir pastatų renovaciją);

c)  tvarios energetikos infrastruktūros (perdavimo ir paskirstymo lygmens, kaupimo technologijų, pažangiųjų tinklų) vystymą, tobulinimą ir modernizavimą ir valstybių narių elektros tinklų sujungimo lygio didinimą;

d)  sintetinių degalų, tvariai gautų iš atsinaujinančiųjų šaltinių / anglies junginių aspektu neutralių šaltinių, ir alternatyviųjų degalų, be kita ko, skirtų visoms transporto rūšims, gamybą ir tiekimą, laikantis [Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvos 2009/28/EB] nuostatų;

e)  infrastruktūrą, skirtą anglies dioksido surinkimui ir saugojimui pramoniniuose procesuose, bioenergijos gamyklose ir gamybos objektuose, siekiant energetikos pertvarkos.

2.  Tvarios ir saugios transporto infrastruktūros ir judumo sprendimų, taip pat įrangos ir naujoviškų technologijų vystymas atsižvelgiant į Sąjungos transporto prioritetus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, įskaitant visų pirma:

a)  projektus, kuriais prisidedama prie TEN-T infrastruktūros, įskaitant miestų transporto mazgus, jūrų ir vidaus vandenų uostus, oro uostus, daugiarūšio transporto terminalus ir jų prijungimą prie pagrindinių tinklų, taip pat Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 nustatytų telematikos priemonių vystymo;

aa)  TEN-T infrastruktūros projektus, kuriais atsižvelgiama į bent dviejų skirtingų transporto priemonių naudojimą, ypač daugiarūšio krovinių transporto terminalus ir keleivinio susisiekimo mazgus;

b)  pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektus, įskaitant vidaus vandenų kelius ir oro transportą (orientuotus į mažataršio transporto mazgus, nediskriminacinį prieinamumą, oro taršą ir triukšmą, energijos vartojimą ir pagerintą, be kita ko, dviratininkų ir pėsčiųjų saugumą);

c)  transporto sektoriaus kilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizavimo rėmimą, siekiant įdiegti mažataršio judumo sprendimus, įskaitant alternatyviųjų ir sintetinių degalų, gautų iš atsinaujinančiųjų ir (arba) anglies junginių aspektu neutralių šaltinių, naudojimą visų rūšių transporto priemonėse;

d)  geležinkelių infrastruktūros projektus, kitus geležinkelių projektus, vidaus vandenų infrastruktūros, taip pat jūrų uostų ir jūrų greitkelių projektus;

e)  visų rūšių transporto alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, įskaitant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą;

ea)  pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektus, orientuotus į:

i)  kelių eismo saugumą (įskaitant didesnį vairuotojų ir keleivių saugumo lygį ir mažesnį žuvusiųjų ir sunkiai sužalotų asmenų skaičių),

ii)  prieinamumą (taip pat ir kaimo vietovėse),

iii)  išmetamų teršalų kiekio mažinimą,

iv)  naujų transporto technologijų bei paslaugų, visų pirma MVĮ, susijusių ir autonominių transporto rūšių, taip pat integruotųjų bilietų pardavimo sprendimų kūrimą ir diegimą;

eb)  projektus, kuriais siekiama išlaikyti arba atnaujinti esamą transporto infrastruktūrą, įskaitant greitkelius TEN-T tinkle, kai būtina padidinti, išlaikyti arba pagerinti kelių eismo saugumą, plėtoti IT paslaugas arba užtikrinti infrastruktūros vientisumą ir standartus, visų pirma saugias stovėjimo vietas ir įrenginius, alternatyvias degalines ir elektros įkrovos sistemas;

ec)  kelių infrastruktūrą transportui sanglaudos šalyse, mažiau išsivysčiusiuose regionuose arba pasienio transporto projektus.

3.  Aplinka ir ištekliai, įskaitant visų pirma:

a)  vandens infrastruktūrą, įskaitant tiekimą ir sanitariją, ir pakrančių infrastruktūrą, taip pat kitą su vandeniu susijusią žaliąją infrastruktūrą;

b)  atliekų tvarkymo infrastruktūrą;

c)  projektus ir iniciatyvas aplinkos išteklių valdymo ir tvarių technologijų srityse;

d)  ekosistemų ir jų paslaugų stiprinimą ir atkūrimą;

e)  tvarią miestų, kaimo vietovių ir pakrančių plėtrą ir atnaujinimą;

f)  klimato srities veiksmus, įskaitant gamtinių pavojų ir nelaimių rizikos mažinimą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimą;

g)  projektus ir iniciatyvas, kuriais įgyvendinama žiedinė ekonomika, išteklių naudojimo efektyvumo aspektus integruojant į produkcijos ir produktų gyvavimo ciklą, įskaitant tvarų pirminių ir antrinių žaliavų tiekimą;

h)  energijai imlios pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir reikšmingą jos išmetamų teršalų kiekio mažinimą, įskaitant didelio masto naujoviškų mažataršių technologijų pritaikymą ir diegimą;

ha)  projektus, kuriais skatinamas tvarus kultūros paveldas, visų pirma materialiojo ir nematerialiojo Europos kultūros paveldo apsaugos strategijas ir priemones.

4.  Skaitmeninio ryšio infrastruktūros vystymas, be kita ko, įgyvendinant projektus, kuriais prisidedama prie itin didelio pajėgumo skaitmeninių tinklų diegimo, 5G junglumo ir skaitmeninių jungčių ir prieinamumo gerinimo, visų pirma kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose.

5.  Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, įskaitant visų pirma:

a)  paramą mokslinių tyrimų infrastruktūrai ir mokslinių tyrimų bei inovacijų projektus visose programoje „Europos horizontas“ apibrėžtose teminėse srityse, kurie padeda siekti „Europos horizonto“ tikslų;

b)  verslo projektus, įskaitant profesinį mokymą ir verslo branduolių ir verslo tinklų kūrimo skatinimą;

c)  parodomuosius projektus ir programas, taip pat susijusios infrastruktūros, technologijų ir procesų diegimą;

d)  akademinių įstaigų, mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų ir pramonės mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiavimo projektus; viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir pilietinės visuomenės organizacijas;

e)  žinių ir technologijų perdavimą;

f)  naujus veiksmingus ir prieinamus sveikatos priežiūros produktus, įskaitant vaistus, medicinos prietaisus, diagnostikos ir pažangiosios terapijos medicininius preparatus, naujas antimikrobines medžiagas ir novatoriškus kūrimo procesus, kuriuose nenaudojami bandymai su gyvūnais.

6.  Skaitmeninių technologijų ir paslaugų kūrimas, ▌diegimas ir plėtimas, įskaitant visų pirma:

a)  dirbtinį intelektą, laikantis Skaitmeninės Europos programos, ypač etikos klausimais;

aa)  kvantinę technologiją;

b)  kibernetinio saugumo ir tinklų apsaugos infrastruktūras;

c)  daiktų internetą;

d)  blokų grandinės ir kitas paskirstytojo registro technologijas;

e)  aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius;

f)  kitas aukšto lygio skaitmenines technologijas ir paslaugas, kuriomis prisidedama prie Sąjungos pramonės skaitmeninimo ir skaitmeninių technologijų, paslaugų ir įgūdžių integravimo į Sąjungos transporto sektorių;

fa)  robotiką ir automatizavimą.

7.  Finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 3 000 darbuotojų. MVĮ linija skiriama tik MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, taip pat socialinės įmonėms, kurios yra MVĮ, visų pirma:

a)  suteikiant apyvartinio kapitalo ir investicijų, visų pirma susijusių su veiksmais, puoselėjančiais verslumo kultūrą ir aplinką ir skatinančiais labai mažų įmonių ir MVĮ kūrimą ir augimą;

b)  nuo parengiamojo iki plėtros etapo teikiant rizikos finansavimą, siekiant užtikrinti technologinį pirmavimą novatoriškuose ir tvariuose sektoriuose, įskaitant jų skaitmeninimo ir inovacijų pajėgumo didinimą, ir siekiant užtikrinti jų konkurencingumą pasaulyje.

8.  Kultūros ir kūrybos sektoriai; žiniasklaida, audiovizualinis sektorius ir žurnalistika, visų pirma pasitelkiant (bet ne tik):

a)   naujas technologijas, tokias kaip prie kultūros ir kūrybos prekių ir paslaugų pritaikomos pagalbinės technologijos;

b)   skaitmeninių technologijų naudojimą materialiojo ir nematerialiojo Europos kultūros paveldo išsaugojimui ir atkūrimui;

c)   kultūros ir kūrybos pramonę ir sektorius, pvz., papildytą ir (arba) virtualią realybę, įtraukiąją aplinką, žmogaus ir kompiuterio sąsajas, interneto protokolą ir debesijos infrastruktūras, 5G tinklus, naująją žiniasklaidą;

d)   technologinį intelektinės nuosavybės teisių valdymą.

9.  Turizmo sektorius.

10.  Tvarus žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba, akvakultūra ir kiti platesnės tvarios bioekonomikos srities elementai.

11.  Socialinės investicijos, įskaitant tas, kuriomis prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, visų pirma per:

a)  etišką ir tvarų finansavimą, mikrofinansus, socialinių įstaigų finansus ir socialinę ekonomiką;

b)  įgūdžių paklausą ir pasiūlą;

c)  švietimą, profesinį mokymą ir susijusias paslaugas;

d)  socialinę infrastruktūrą, visų pirma:

i)  švietimą ir mokymą, įskaitant ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą, švietimui skirtas patalpas ir (arba) priemones, besimokančiųjų apgyvendinimą ir skaitmeninę įrangą;

ii)  socialinį būstą;

iii)  sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą, įskaitant klinikas, ligonines, pirminę sveikatos priežiūrą, priežiūrą namuose ir bendruomenėse teikiamą priežiūrą;

e)  socialines inovacijas, įskaitant inovatyvius socialinius sprendimus ir schemas, kuriomis siekiama didinti socialinį poveikį ir rezultatus šiame punkte nurodytose srityse;

f)  socialiai orientuotą kultūrinę veiklą;

fa)  priemones, skirtas lyčių lygybei ir aktyviam moterų dalyvavimui skatinti;

g)  pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, integravimą;

h)  inovatyvius sveikatos priežiūros sprendimus, įskaitant e. sveikatą, sveikatos paslaugas ir naujus priežiūros modelius;

i)  neįgaliųjų įtrauktį ir jiems sudaromas galimybes.

12.   ▌

13.  Kosmosas, visų pirma vystant kosmoso sektorių pagal Kosmoso strategijos tikslus, siekiant:

a)  maksimaliai padidinti Sąjungos visuomenės ir ekonomikos gaunamą naudą;

b)  padidinti kosmoso sistemų ir technologijų konkurencingumą, ypatingą dėmesį skiriant tiekimo grandinių nepriklausomybei;

c)  remti su kosmoso technologijomis susijusį verslumą, be kita ko, tolesnės grandies sektoriaus plėtrą;

d)  sustiprinti Sąjungos savarankiškumą kuriant saugią ir patikimą prieigą prie kosmoso, įskaitant dvejopos paskirties aspektus.

III PRIEDAS

Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai

1. „InvestEU“ finansavimo apimtis (suskirstyta pagal finansavimo ir investavimo operacijoms tinkamų sričių punktus ir papunkčius, kaip nurodyta II priede)

1.1 Pasirašytų operacijų apimtis

1.2 Sutelktos investicijos

1.3 Sutelkto privačiojo finansavimo suma

1.4 Pasiektas sverto ir didinamasis poveikis

1.4a Sąveika su kitomis Sąjungos programomis

2. „InvestEU“ finansavimo geografinė aprėptis (suskirstyta pagal finansavimo ir investavimo operacijoms tinkamų sričių punktus ir papunkčius, kaip nurodyta II priede)

2.1 Šalių, kurias apima projektai, skaičius

2.1a Regionų, kuriuose vykdomi projektai, skaičius

2.1b Operacijų skaičius ir apimtis kiekvienoje valstybėje narėje ir regione

3. „InvestEU“ finansavimo poveikis

3.1 Sukurtų arba paremtų darbo vietų skaičius

3.2 Energetikos ir klimato tikslus remiančios investicijos, kai tinka, detalizuojant pagal politikos linijas ir kategorijas, taip pat nurodant, kokia jų dalis susijusi su klimatu.

3.3 Skaitmeninimą remiančios investicijos

3.3a  Socialinius tikslus remiančios investicijos

4. Tvari infrastruktūra

4.1 Energetika: įrengti papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (MW) pagal šaltinį

4.2 Energetika: geresnio energijos vartojimo klasei priskiriamų namų ūkių ir viešosios ir komercinės paskirties patalpų skaičius, įskaitant klasės pagerėjimo laipsnį arba lygiavertį skaičių, arba skaičius būstų, kurie po renovacijos pasiekė beveik nulinės energijos pastato ar pasyvaus namo standartą

4.3 Skaitmeninimas: papildomi namų ūkiai, komercinės paskirties ir (arba) viešieji pastatai, turintys prieigą prie plačiajuosčio, bent 100 Mbps spartos ryšio su gigabaitinės spartos galimybe, arba įrengtų belaidžio ryšio zonų skaičius

4.4 Transportas: sutelktos investicijos į TEN-T, iš jų: ▌

– į pagrindinį tinklą ir visuotinį tinklą jo dalyse, nurodytose [Reglamento Nr. XXX, įrašyti nuorodą į naująją EITP], priede;

– į daugiarūšio transporto infrastruktūrą;

– į inovatyvius sprendimus, kuriais prisidedama prie subalansuoto transporto rūšių derinio, įskaitant vidaus vandenų kelių ir oro transportą;

– įrengtų alternatyviųjų degalų infrastruktūros punktų skaičius

4.5 Aplinka: investicijos, kuriomis padedama įgyvendinti planus ir programas, kurių reikalaujama pagal Sąjungos aplinkos teisės aktus, susijusius su oro kokybe, vandeniu, atliekomis ir gamta

4.5a Įrengtų alternatyviųjų degalų infrastruktūros punktų skaičius

4.6 Išmetamų teršalų kieko mažinimas: sumažintas išmetamas CO2 kiekis

5. Moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas

5.1 Įnašas siekiant tikslo 3 proc. Sąjungos BVP programos vykdymo laikotarpiu investuoti į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas

5.2 Įmonių, kurioms programos vykdymo laikotarpiu suteikta parama įgyvendinti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, skaičius

5.2a Projektų, kurie anksčiau gavo paramą pagal „Europos horizontą“ ir (arba) Skaitmeninės Europos programą, skaičius

6. Mažosios ir vidutinės įmonės

6.1 Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal dydį (labai mažos, mažosios, vidutinės ir mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės)

6.2 Įmonių (ypač novatoriškų MVĮ), kurioms suteikta parama, pagal etapą (ankstyvasis, augimo / plėtros) skaičius

6.3 Įmonių, kurioms suteikta parama, pagal sektorius skaičius

7. Socialinės investicijos ir įgūdžiai

7.1 Socialinė infrastruktūra: socialinės infrastruktūros, kuriai suteikta parama, apimtis pagal sektorių ir aprėptis: būstas, švietimas, sveikata, kt.

7.2 Mikrofinansai ir socialinių įmonių finansai: socialinės ekonomikos įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius

7.2a  Mikrofinansai ir socialinių įmonių finansai: sukurtų socialinės ekonomikos įmonių skaičius

7.2b  Mikrofinansai ir socialinių įmonių finansai: socialinių įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal etapą (ankstyvasis, augimo / plėtros)

7.5 Įgūdžiai: asmenų, kurie įgyja naujų įgūdžių arba kurių įgūdžiai pripažįstami, skaičius: formaliojo, savaiminio ir neformaliojo švietimo ir mokymo kvalifikacija

IV PRIEDAS

Programa „InvestEU“. Ankstesnės priemonės

A. Nuosavo kapitalo priemonės:

•  Europos technologijų priemonė (ETF98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

•  TTP: Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinamas Įmonių ir pramonės generalinio direktorato papildomo finansavimo sprendimas dėl veikos krypties „Prekių vidaus rinka ir politikos kryptys pagal sektorius“ veiksmų finansavimo 2007 m. ir Įmonių ir pramonės generalinio direktorato pamatinis sprendimas dėl parengiamųjų veiksmų „ES vaidmuo globalėjančiame pasaulyje“ ir keturių bandomųjų projektų „„Erasmus“ jauniems verslininkams“, „Priemonės mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimui ir partnerystei skatinti“, „Technologijų perdavimas“ ir „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ finansavimo 2007 m. (C(2007) 531).

•  Europos technologijų priemonė (ETF01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

•  GIF: 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

•  Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129), su pakeitimais, padarytais 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).

•  COSME EFG: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

•  „InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonė:

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81);

–  2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

•  EaSI gebėjimų stiprinimo investicijų linija: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

B. Garantijų priemonės

•  MVĮ garantijų priemonė 98 (MVĮG98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

•  MVĮ garantijų priemonė 01 (MVĮG01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

•  MVĮ garantijų priemonė 07 (MVĮG07): 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

•  Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (garantijos) (EPMF-G): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

•  RSI:

–  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1);

–  2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 86);

–  2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/974/EB dėl specialiosios programos „Pajėgumai“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 299).

•  EaSI garantijos: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

•  COSME paskolų garantijų priemonė (COSME LGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

•  „InnovFin“ skolos priemonė:

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81);

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

–  2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

•  Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (CCS GF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 221).

•  Studentų paskolų garantijų sistema (SLGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus +“ ir panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

•  Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (PF4EE): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

C. Rizikos pasidalijimo priemonės

•  Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP): 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

•  „InnovFin“:

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81);

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104);

•  Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonė (EITP DI): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

•  Gamtos turtų finansavimo priemonė (GTFP): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

D. Specialios paskirties investavimo subjektai

•  Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ – savitarpio fondai – specialūs investicijų fondai (EPMF FCP-FIS): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

•  „Marguerite“:

–  2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (OL L 162, 2007 6 22, p. 1);

–  2010 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas C(2010)941 dėl Europos Sąjungos dalyvavimo 2020 m. Europos energetikos, kovos su klimato kaita ir infrastruktūros fonde (fonde „Marguerite“).

•  Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas (EEVEF): 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (OL L 346, 2010 12 30, p. 5).

(1)

OL C ... .

(2)

OL C ... .

(3)

* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(4)

  OL C […], […], p. […].

(5)

  OL C […], […], p. […].

(6)

  COM(2018) 97 final.

(7)

1a   2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(8)

  COM(2018) 353.

(9)

  2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1)

(10)

  COM(2017) 206.

(11)

  COM(2017) 250.

(12)

  European Economy Discussion Paper No 074, paskelbta 2018 m. sausio mėn.

(13)

  

(14)

  Nuorodą reikia atnaujinti: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Susitarimą rasite https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.ENG&toc=OJ:C:2013:373:TOC

(15)

1a   1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).

(16)

1b   1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

(17)

  2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(18)

  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(19)

  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(20)

  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 96 11 15, p. 2).

(21)

  2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(22)

  2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(23)

  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(24)

  

(25)

  

(26)

1a   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (9.11.2018)

pateikta Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“

(COM(2018) 0439 – C8-0257/2018 – 2018/0229(COD))

Nuomonės referentas: Seán Kelly(*)

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Siekiant užtikrinti, kad Parlamentas vadovautų deryboms dėl DFP dokumentų rinkinio, nustatyti plataus užmojo pranešimų ir nuomonių pateikimo terminai, kad rudenį būtų galima pradėti Parlamento diskusijas. Tai reiškia, kad rengiant dokumentus mažiau nei paprastai laiko skirta konsultacijoms su kolegomis ir suinteresuotaisiais subjektais. Dėl šios priežasties šis pranešimas turėtų būti laikomas pirminiu pasiūlymu, kuris bus papildytas per ateinančias savaites, kai bus daugiau laiko visiems atsakyti į Komisijos pasiūlymą dėl programos „InvestEU“.

Visų pirma šis pasiūlymas vertinamas palankiai. Nors pastaraisiais metais ESIF ir kitomis programomis itin sėkmingai sumažinta rizika ir pritraukta reikiamų investicijų į ES ekonomiką, valstybėms narėms kaip tik atsigaunant nuo prieš dešimtmetį įvykusio ekonomikos nuosmukio, vis dar esama rinkos problemų, kurios trukdo investuoti tam tikrose srityse, o investicijų dydis, nepaisant didelės dabartinės pažangos, vis dar nepasiekė 2009 m. lygio. Tokia padėtis yra dabar, kai ES ekonomikai numatoma didelių grėsmių. Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos jau atnešė daug netikrumo daugeliui ES įmonių, ypač toms, kurios priklauso nuo nuolatinės prekybos su Jungtinės Karalystės rinka; vykdydamos savo verslą nemažai tų įmonių turi kasdien kirsti Jungtinės Karalystės sieną. Daugeliui ES įmonių taip pat nemažą grėsmę kelia vis labiau introvertiška ir protekcionistinė Jungtinių Amerikos Valstijų politika, ypač tokioms prekėms kaip aliuminis ir plienas JAV prezidento nustatyti tarifai. Svarbu smarkiai padidinti investicijas į ES, kad įmonės galėtų kuo geriau atsispirti galimam poveikiui; šiuo atžvilgiu programa „InvestEU“ gali būti labai naudinga.

Kalbant konkrečiau, pasiūlymas 2021–2027 m. pereiti prie bendro paramos investicijoms mechanizmo taikymo vidaus veiksmams yra sveikintinas ir gali labai padėti supaprastinti ES finansines priemones. Supaprastinimo ypač reikia, todėl svarbu užtikrinti, kad jis realiai įvyktų: programa „InvestEU“ projektų vykdytojams ir investuotojams neturi sudaryti jokio papildomo sudėtingumo ar sunkumo – būtina, kad ji tikrai padėtų pasiekti supaprastinimą.

Programoje „InvestEU“ remiamasi sėkmingai veikusiu ESIF, kuris buvo sukurtas po finansų krizės ir tapo investicijų magnetu į tas mūsų ekonomikos sritis, kurioms jų labiausiai reikėjo. ESIF tikslas – per visą veikimo laikotarpį sutelkti 315 mlrd. EUR vertės investicijų. Tikimasi, kad šis tikslas bus greitai pasiektas, ir daugiausia investuota privataus kapitalo. Beveik trečdaliu tų lėšų (28 proc.) finansuotos MVĮ Europoje, o maždaug 22 proc. skirta mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklai. Be to, 22 proc. skirti su energija susijusiems projektams. Svarbu, kad programoje „InvestEU“ būtų pasinaudota sėkmingais ESIF aspektais ir jie būtų išlaikyti, kartu suteikiant galimybę, prireikus, lanksčiai naudoti kitokias priemones. Bendras principas nereiškia viską traukti ant vieno kurpalio – svarbu rasti teisingą požiūrį, ypač į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimą, kurio reikmėms reikėtų pasinaudoti patirtimi, įgyta naudojant tokias priemones, kaip COSME ir „InnovFin“.

To siekiant pateikti tam tikri Komisijos pasiūlymo pakeitimai. Kalbant apie papildomumą, ESIF buvo skirtas rizikingesniems projektams, kurie be jo finansuojami nebūtų. Svarbu užtikrinti, kad papildomos naudos šioje srityje duotų ir programa „InvestEU“, kuri, nors yra kitokios krypties, būtų lankstesnė didelės rizikos atžvilgiu. Dėl šios priežasties nuomonės referentas įtraukė straipsnį dėl papildomumo.

Taip pat numatytas iniciatyvinis komitetas, siekiant panašumo į ESIF skirtas valdymo struktūras. Numatant iniciatyvinį komitetą siekiama užtikrinti tinkamą politikos ir bankininkystės patirties pusiausvyrą valdant programą: jį sudarys Komisijos, EIB, kitų įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir Europos Parlamento paskirtas ekspertas. Tada, priimant programos „InvestEU“ strateginius sprendimus, bus labiau atsižvelgta į visas puses nei Komisijos pasiūlymo atveju.

Galiausiai, pageidautina aiškiau nustatyti EIB grupės funkciją, kaip sėkmingai padaryta ESIF atveju. EIB – sutartimi grindžiamas bankas, kuris turi didelę finansinių priemonių įgyvendinimo patirtį ir yra vienintelė finansų institucija, apimanti visas valstybes nares ir ES politikos kryptis. Kadangi reikia daugiau imtis nedidelio masto projektų, taip pat reikėtų įtraukti galimybę dalyvauti kitiems įgyvendinantiesiems partneriams, pvz., nacionaliniams skatinamąjį finansavimą teikiantiems bankams.

PAKEITIMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 proc.), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 proc. žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

(1) investicijų į infrastruktūrą veiklos Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 proc. žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvęs investicijų lygis – 1,8 proc. ES BVP, palyginti su 2,2 proc. 2009 m. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų ir deficito metus, o ekonominis augimas valstybėse narėse pasiskirstęs nevienodai. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių, kad vykstant technologiniams pokyčiams ir pasaulinei konkurencijai išliktų ilgalaikis ekonomikos augimo tempas: netenkinami investicijų poreikiai, susiję, pavyzdžiui, su inovacijomis, moksliniais tyrimais, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ), startuoliais ir būtinybe spręsti pagrindinius visuomenės uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir taip pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ir pašalinti investavimo aplinkos trūkumai. Šiuo aspektu svarbu, kad programos „InvestEU“ lėšomis būtų toliau remiami projektai, kuriuos be jos finansuoti sunku ir kurie Europos piliečiams atneša ilgalaikės ekonominės naudos ir naudos aplinkai bei visuomenei.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro dubliavimosi. Dėl šios įvairovės taip pat kilo daugiau sunkumų tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jiems reikėjo taikyti skirtingas tinkamumo finansuoti ir ataskaitų teikimo taisykles. Nesant suderintų taisyklių taip pat nebuvo galimybių derinti kelių Sąjungos fondų, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas įgyvendinant paramos projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, siekiant, kad galutiniams gavėjams teikiama parama būtų efektyvesnė, turėtų būti įsteigtas vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas, kurio finansinis pasiūlymas būtų integruotas ir supaprastintas pagal bendrą biudžeto garantijų sistemą, taip sustiprinant Sąjungos intervencinių priemonių poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

(2)  atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro dubliavimosi ir neaiškių procesų, kuriais siekta Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Sąjungos sukurtų rinkos priemonių derinimo. Dėl šios įvairovės taip pat kilo daugiau sunkumų tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jiems reikėjo taikyti skirtingas tinkamumo finansuoti ir ataskaitų teikimo taisykles. Neturint suderintų taisyklių taip pat nebuvo galimybių derinti kelių Sąjungos fondų, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas remiant projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, siekiant, kad galutiniams gavėjams teikiama parama turėtų papildomumo aspektą ir būtų efektyvesnė, turėtų būti įsteigtas vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas ir taip finansavimo pasiūla būtų integruota ir supaprastinta į bendrą biudžeto garantijų sistemą, taip sustiprinant Sąjungos intervencinių priemonių poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  per pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą; tarp jų – kapitalo rinkų sąjunga, bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planas, mažataršio judumo strategija, Europos gynybos ir kosmoso strategija. „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sutvirtinti sinergiją tarp šių viena kitą papildančių strategijų, teikdamas paramą investicijoms ir suteikdamas galimybių gauti finansavimą;

(3)  per pastaruosius metus Sąjunga priėmė strategijų, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą. Teikdamas paramą investicijoms ir suteikdamas galimybių gauti finansavimą, „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sutvirtinti šių strategijų sinergiją;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityje, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą, socialinį atsparumą ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Šiuo tikslu iš jo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, tačiau kartu jo teikiama parama turėtų būti siekiama prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo;

(5)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityje, pagerinti mokslinę kompetenciją, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą, paskatinti kovai su klimato kaita skirtų technologijų ir inovacijų kūrimą, sustiprinti socialinį atsparumą ir įtraukumą, padidinti Sąjungos kapitalo rinkų integruotumą, be kita ko, per sprendimus, kuriais siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir įvairinti Sąjungos įmonėms skirtus finansavimo šaltinius. Šiuo tikslu jo lėšomis turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustačius skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių įnašais, panaudojimo taisykles. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, tačiau kartu jo teikiama parama turėtų būti siekiama prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo, be kita to, užtikrinant strateginę, ilgalaikę ekonominę naudą ir naudą visuomenei ir aplinkai, visų pirma stengiantis iš esmės pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a)  galimybė gauti finansavimą išlieka esmine kultūros ir kūrybos sektoriuje veikiančių įmonių problema. Siekiant toliau plėtoti šį itin novatorišką sektorių, programoje „Kūrybiška Europa“ sukurta speciali garantijų priemonė toliau bus naudojama pagal „InvestEU“ taisykles, nes paaiškėjo, kad ji sėkmingai padėjo stiprinti kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių įmonių finansinius pajėgumus ir konkurencingumą;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

5 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5b)  „InvestEU“ fondo ir jo teminėse srityse siūlomi įvairūs skolos ir kapitalo produktai turi apimti platesnio spektro riziką, įskaitant labai didelę riziką, ypač mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, skaitmeninimo ir MVĮ linijose, kaip buvo ir programos „Horizontas 2020“ „InnovFin“ atveju;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

5 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5c)  kultūros ir kūrybos sektoriai yra vieni atspariausių ir greičiausiai augančių Europos ekonomikos sektorių, kuriuose ekonominė ir kultūrinė vertė sukuriama pasinaudojant intelektine nuosavybe ir individualiu kūrybiškumu. Tačiau šių sektorių turtas nematerialaus pobūdžio, todėl jiems sunkiau gauti finansavimą iš privačiojo sektoriaus. Todėl vienas rimčiausių uždavinių šiuose sektoriuose yra padidinti galimybes gauti finansavimą, kuris turi esminę reikšmę siekiant investuoti, plėsti veiklą ir konkuruoti tarptautiniu lygmeniu. Todėl programa „InvestEU“ turėtų palengvinti kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių MVĮ ir organizacijų galimybes gauti finansavimą;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad būtų paskatintas augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, taip prisidėdamas prie gerovės Sąjungoje didinimo ir sąžiningesnio pajamų joje pasiskirstymo. Intervencinės priemonės per „InvestEU“ fondą turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijų pavidalu;

(6)  „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad būtų paskatintas tvarus augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, taip prisidėdamas prie gerovės Sąjungoje didinimo, aplinkos apsaugos ir sąžiningesnio pajamų Sąjungoje pasiskirstymo. Intervencinės priemonės per „InvestEU“ fondą turėtų ne pakeisti, bet papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijų pavidalu. Investicijos turėtų atitikti papildomumo reikalavimą, kad būtų šalinami rinkos trūkumai ar nepakankamo investavimo problemos ir gausėtų investicijų ir taip būtų užtikrinamas ilgalaikis kokybiškas užimtumas, viešoji infrastruktūra ir tvarus augimas;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  Sąjunga pritarė siekiams, išdėstytiems Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime (2015 m.), taip pat Sendajaus susitarime dėl nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. Norint pasiekti sutartus tikslus, įskaitant ir tuos, kurie įtvirtinti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia imtis gerokai aktyvesnių veiksmų darnaus vystymosi srityje. Todėl „InvestEU“ fondo struktūroje turėtų aiškiai atsispindėti tvaraus vystymosi principai;

(7)  Sąjunga pritarė siekiams, išdėstytiems Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime (2015 m.), taip pat Sendajaus susitarime dėl nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. Norint pasiekti sutartus tikslus, įskaitant ir tuos, kurie įtvirtinti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia imtis gerokai aktyvesnių veiksmų darnaus vystymosi srityje. Todėl „InvestEU“ fondo struktūroje turėtų atsispindėti darnaus vystymosi ir saugos principai, ir neturėtų būti finansuojamos su iškastiniu kuru susijusios investicijos, jeigu jos nėra tinkamai pateisinamos tuo, kad investicija padeda siekti energetikos sąjungos tikslų;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais 30 proc. bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

(9)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais ne mažiau kaip 40 proc. bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a)  atsižvelgiant į atsinaujinančiosios energijos projektų kapitalo išlaidas, „InvestEU“ fondas turėtų suteikti galimybę panaudoti inovacijų garantijų priemonę, siekiant sumažinti su reguliavimu susijusią riziką ir dėl to susidarančias dideles kapitalo išlaidas tam tikrose valstybėse narėse. Naudotis šia galimybe reikėtų leisti tiems, kurie to nori. Siekiant šio tikslo, „InvestEU“ fondas, kai tinka, turėtų padėti sudaryti investavimo į atsinaujinančiąją energiją sąlygas (kaip nustatyta [persvarstytos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos] 3 straipsnio 5 dalyje), įskaitant [Valdymo reglamento] 27a straipsnyje nustatytą finansavimo mechanizmą;

Pagrindimas

Komisija turėtų užtikrinti sinergiją tarp skirtingų priemonių, kurios sukurtos siekiant paremti ekonomiškai efektyvų atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą Europoje ir išvengti dubliavimo. „InvestEU“ fondas paskui turėtų prisidėti prie kitų veikiančių arba būsimų platformų, kurių uždaviniai atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuje panašūs, jei, Komisijos manymu, tai svarbu ir veiksminga. Šį požiūrį rekomendavo Komisijos aukšto lygio grupė tvarių finansų klausimais, be to, jį ankstesniuose panašiuose projektuose yra taikęs Pasaulio bankas.

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  Kaip „InvestEU“ fondu padedama siekti klimato tikslo bus stebima per ES klimato stebėjimo sistemą, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti14], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu;

(10)  kaip „InvestEU“ fondas padeda siekti klimato tikslo ir į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją įtrauktų sektorių tikslų, bus stebima per ES klimato stebėjimo sistemą, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti14], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų padėti įgyvendinti kitus darnaus vystymosi tikslų aspektus;

__________________

__________________

14 COM(2018)353.

14 COM(2018)353.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio ir vandens tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/228415. Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

(11)  Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio, vidaus vandenų ir vandenynų tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/228415. Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

__________________

__________________

15 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1)

15 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1)

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)  programa „InvestEU“ taip pat turėtų padėti integruoti lyties aspektą į visus su ja susijusius darbo procesus ir sprendimų priėmimo procesus, užtikrinti, kad komitetuose ir projektų grupėse būtų vienodai vyrų ir moterų, ir užtikrinti, kad įgyvendinant šio fondo veiklą būtų skatinama lyčių lygybė laikantis ES įsipareigojimų lyčių aspekto integravimo srityje (SESV 8 straipsnis);

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje per finansų krizę apribojo Sąjungos galimybes skatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir konvergenciją. Didelės investicijos į Europos infrastruktūrą yra be galo svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant 2030 m. energijos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, aplinkos apsaugą, klimato politiką, jūrų ir skaitmeninę infrastruktūrą. Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti sistemingą investavimo procesą, užtikrinant projektų bazės matomumą ir suderinamumą su atitinkamomis Sąjungos programomis. Atsižvelgiant į grėsmes saugumui, investiciniais projektais, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kaip antai Europos regioninės plėtros fondo, teikiančių paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą saugumo komponentams, pastangas;

(13)  žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje per finansų krizę apribojo Sąjungos galimybes skatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir konvergenciją. Investicijos į Europos infrastruktūrą, susijusios konkrečiai su jungtimis, energijos vartojimo efektyvumu ir Europos bendros transporto erdvės sukūrimu, yra be galo svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant ES įsipareigojimus, susijusius su DVT, ir 2030 m. energijos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, aplinkos apsaugą, klimato politiką, jūrų ir skaitmeninę infrastruktūrą, paramą teikiant, pavyzdžiui, intelektinių transporto sistemų kūrimui ir diegimui. „InvestEU“ pirmenybę reikia skirti sritims, kuriose investuojama per mažai ir kuriose reikia papildomų investicijų, įskaitant susisiekimui vartojamos energijos efektyvumo sritį, ir veiksmams, kurie padeda siekti 2030 m. tikslų ir ilgalaikių klimato ir energetikos tikslų. Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti sistemingą investavimo procesą, užtikrinant projektų bazės matomumą ir maksimaliai padidinti sinergiją su atitinkamomis Sąjungos programomis, pavyzdžiui, transporto, energetikos ir skaitmeninimo srityse. Atsižvelgiant į grėsmes saugumui, investiciniuose projektuose, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kaip antai Europos regioninės plėtros fondo, teikiančių paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą saugumo komponentams, pastangas;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a)  programoje „InvestEU“ energijos vartojimo efektyvumas laikomas esminiu investavimo sprendimų argumentu ir svarbia aplinkybe, į kurią reikia atsižvelgti priimant tokius sprendimus. Mat jis atspindi principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, o tai reiškia, kad, prieš atliekant bet kokį planavimą energetikos srityje ir priimant su politika ir investicijomis susijusius sprendimus, apsvarstoma, ar numatomos planavimo, politikos ir investicijų priemonės gali būti iš dalies ar visiškai pakeistos ekonomiškai efektyviomis, techniniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriais patikimomis alternatyviomis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, sykiu užtikrinant, kad būtų pasiekti atitinkamų sprendimų tikslai. Tokios ekonomiškai efektyvios alternatyvos apima priemones, kuriomis užtikrinamas didesnis energijos paklausos ir energijos tiekimo efektyvumas, visų pirma galutinių vartotojų suvartojamo energijos kiekio mažinimo ekonomiškai efektyviu būdu priemones, apkrovos atsako iniciatyvas ir efektyvesnę energijos konversiją, perdavimą ir paskirstymą. Valstybės narės taip pat turėtų skatinti ir regionų bei vietos valdžios institucijas ir privatųjį sektorių plačiau taikyti šį principą;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

13 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13b)  Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (Direktyva (ES) 2018/844) reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų ilgalaikę renovacijos strategiją, siekdamos remti nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovaciją, užtikrinant, kad pastatų ūkyje iki 2050 m. energija būtų vartojama ypač efektyviai ir kad jis būtų nepriklausomas nuo iškastinio kuro, sudarant palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviam esamų pastatų pertvarkymui į beveik nulinės energijos pastatus. Taip pat reikalaujama, kad valstybės narės sudarytų palankesnes sąlygas naudotis tinkamais mechanizmais, padedančiais jungti projektus ir sumažinti investuotojų ir privačiojo sektoriaus numanomą riziką;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  nors bendras investicijų lygis Sąjungoje kyla, investicijų į didesnės rizikos veiklos sritis, kaip antai mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar nepakanka. Šis investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas deficitas yra žalingas Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui ir jos piliečių gyvenimo kokybei. „InvestEU“ fondas turėtų teikti tokius finansinius produktus, kurie būtų tinkami įvairiais inovacijų ciklo etapais ir būtų skirti plačiam suinteresuotųjų šalių ratui, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas plėtoti ir diegti sprendimus Sąjungos komerciniame lygmenyje, kad tokie sprendimai taptų konkurencingi pasaulio rinkose;

(14)  nors bendras investicijų lygis Sąjungoje kyla, investicijų į didesnės rizikos veiklos sritis, kaip antai mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų viešasis finansavimas skatina našumo didėjimą ir yra itin svarbus veiksnys skatinant privačius mokslinius tyrimus ir inovacijas, šis investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas deficitas yra žalingas Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui ir jos piliečių gyvenimo kokybei. „InvestEU“ fondas turėtų teikti tokius finansinius produktus, kurie būtų tinkami įvairiais inovacijų ciklo etapais ir būtų skirti plačiam suinteresuotųjų šalių ratui, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas Sąjungoje plėtoti ir diegti komercinio masto sprendimus, kad tokie sprendimai taptų konkurencingi pasaulio rinkose ir kad pasaulyje ryškiau matytųsi ES kompetencija tvarių technologijų srityje. Kad būtų atsižvelgta į poreikį remti investicijas į rizikingesnę veiklą, pavyzdžiui, mokslinius tyrimus ir inovacijas, labai svarbu, kad „Europos horizontas“, ypač Europos inovacijų taryba, būtų suderinti su finansiniais produktais, kurie bus naudojami pagal programą „InvestEU“. Be to, novatoriškoms MVĮ ir startuoliams, ypač tiems, kuriems pirmiausia svarbus nematerialusis turtas, sudėtinga gauti finansavimą, todėl Europos inovacijų tarybai reikia veikti rūpestingai papildant programoje „InvestEU“ numatytus finansinius produktus, kad būtų užtikrinta tolesnė parama tokioms MVĮ. Šiuo atžvilgiu patirtis, įgyta įgyvendinant pagal programą „Horizontas 2020“ naudotas finansines priemones, pvz., „InnovFin“, ir pagal programą COSME naudotą paskolų garantiją MVĮ, turėtų būti tvirtas šios tikslinės paramos teikimo pagrindas;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a)  siekiant programos „InvestEU“ naudos gavėjams suteikti kuo geresnes konsultacijas, taip pat remti sinergiją su bendrąja programa „Europos horizontas“, reikėtų plėsti EIB „InnovFin“ konsultacinę tarnybą;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  labai svarbu skubiai pasirūpinti investicijomis į skaitmeninę transformaciją ir siekti, kad tai būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams ir verslui. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai įgyvendinti skirta tvirta politikos sistema dabar turėtų būti derinama su panašaus užmojo investicijomis, be kita ko, į dirbtinį intelektą;

(15)  labai svarbu skubiai pasirūpinti investicijomis į skaitmeninę transformaciją ir ją spartinti ir siekti, kad ji būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams ir verslui miestų teritorijose ir kaimo vietovėse. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai įgyvendinti skirta tvirta politikos sistema dabar turėtų būti derinama su panašaus užmojo investicijomis, be kita ko, į dirbtinį intelektą, kaip numatyta Skaitmeninės Europos programoje, ypač etikos, mašinų mokymosi, daiktų interneto, biotechnologijų ir finansinių technologijų srityse, nes tai gali padidinti kapitalo pritraukimo verslioms įmonėms veiksmingumą;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15a)  kadangi bendrajai rinkai neigiamą poveikį daro skaitmeninis susiskaldymas, kuris atsirado dėl prieigos prie tinklo nebuvimo, nevienodos regionų spartos ir žinių trūkumo, visuomenės skaitmeninė transformacija turėtų suteikti galių piliečiams, visų pirma skaitmenines technologijas puikiai išmanančiam jaunimui, jaustis saugiau naudojant naująsias technologijas, sužinoti apie privatumą, saugumą ir pagrindines apsaugos priemones, kurios apsaugos juos nuo kenkėjiškos veiklos ir padidins jų ekonominį potencialą. Todėl reikalingas kompleksiškas požiūris siekiant padidinti apimtį, užtikrinti vienodesnius junglumo lygius ir vienodas visų žinias;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  labai svarbų vaidmenį Sąjungoje atlieka mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Tačiau šios įmonės savaime laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, todėl joms kyla sunkumų gauti finansavimą. Papildomi sunkumai susiję su MVĮ poreikiu išlaikyti konkurencingumą įsitraukiant į skaitmeninimo, tarptautinimo bei inovacijų veiklą ir tobulinant savo darbo jėgos įgūdžius. Maža to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, joms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra ribotesnis: jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ar pritraukti stambių institucinių investuotojų. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje veikiančios MVĮ yra smarkiai priklausomos nuo bankų ir skolų finansavimo, teikiamo sąskaitų kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos pavidalu. Siekiant padidinti MVĮ galimybes finansuoti savo steigimą, augimą bei plėtrą ir atlaikyti ekonominius nuosmukius ir norint užtikrinti, kad ekonomika ir finansų sistema būtų atsparesnės ekonomikos nuosmukiams ar sukrėtimams, reikia remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ ir suteikti įvairesnių finansavimo šaltinių. Tai taip pat papildomo iniciatyvas, kurių jau imtasi kapitalo rinkų sąjungos kontekste. „InvestEU“ fondas turėtų suteikti galimybę visą dėmesį sutelkti į specifinius, geriau orientuotus finansinius produktus;

(16)  mažosios ir vidutinės įmonės Sąjungoje sudaro daugiau kaip 99 proc. įmonių, o jų ekonominė vertė didelė ir svarbi. Tačiau šios įmonės savaime laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, todėl joms kyla sunkumų gauti finansavimą. Taip pat reikia šalinti lyčių skirtumus, nes moterų kūrybiškumas ir verslumo potencialas yra nepakankamai išnaudojamas augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis, kurį reikėtų plėtoti toliau. Dar kiti sunkumai yra susiję su MVĮ poreikiu išlaikyti konkurencingumą įsitraukiant į skaitmeninimo, tarptautinimo bei inovacijų veiklą ir keliant savo darbuotojų kvalifikaciją. Maža to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, joms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra ribotesnis: jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ar pritraukti stambių institucinių investuotojų. MVĮ gauti finansavimą dar sunkiau dėl to, kad privataus akcinio kapitalo investuotojų Europoje palyginti mažai, ir ypač toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje veikiančios MVĮ yra smarkiai priklausomos nuo bankų ir skolų finansavimo, teikiamo sąskaitų kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos pavidalu. Siekiant padidinti MVĮ galimybes finansuoti kūrimąsi, augimą, inovacijas ir darnų vystymąsi, užtikrinti jų konkurencingumą ir atlaikyti ekonominius nuosmukius ir norint užtikrinti, kad ekonomika ir finansų sistema būtų atsparesnės ekonomikos nuosmukiams ar sukrėtimams, reikia remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ, supaprastinant jų galimybes gauti finansavimą ir suteikiant įvairesnių finansavimo šaltinių. Tai papildo ir iniciatyvas, kurių jau imtasi kapitalo rinkų sąjungos kontekste. Programos, tokios kaip COSME, yra svarbios MVĮ, nes padeda paprasčiau gauti finansavimą visais MVĮ gyvavimo ciklo etapais, todėl jos prijungtos prie ESIF, kuriuo MVĮ aktyviai naudojosi. Todėl „InvestEU“ fondas turėtų remtis šiais sėkmingais pavyzdžiais ir suteikti galimybę visą dėmesį sutelkti į specifinius ir geriau orientuotus finansinius produktus;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16a)  visuotinės svarbos paslaugas teikiančios įmonės atlieka esminį ir strateginį vaidmenį pagrindiniuose sektoriuose, turinčiuose dideles tinklų pramonės šakas (energija, vanduo, atliekos, aplinka, pašto paslaugos, transportas ir telekomunikacijos), ir sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų srityse. Teikdama paramą šioms įmonėms, Europos Sąjunga užtikrina savo piliečių gerovę ir demokratinius pasirinkimus, susijusius su, be kita ko, paslaugų kokybės lygiu;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  kaip išdėstyta diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto16 ir Europos socialinių teisių ramstyje17, įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma paveikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, padėti didinti, visų pirma, nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą ir gerinti padėtį tokiose srityse kaip kartų solidarumas, sveikatos sektorius, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo. Siekiant įveikti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms, kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje klausimams spręsti18, kalbama apie investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą, sveikatą ir būstą – deficitą, kuriam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat fondų parama;

(17)  kaip išdėstyta diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto16, Europos socialinių teisių ramstyje17 ir ES teisės aktuose, susijusiuose su ES neįgaliųjų teisių konvencija, įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma paveikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. Atsižvelgiant į didelį poreikį investuoti į socialinę infrastruktūrą, „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, padėti didinti, visų pirma, nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą ir gerinti padėtį tokiose srityse, kaip lyčių lygybė, lygios galimybės, kartų solidarumas, sveikatos priežiūros sektorius, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų padėti puoselėti Europos kultūrą ir kūrybiškumą. Siekiant atsverti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms, kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje klausimams spręsti18, kalbama apie investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą, sveikatą ir būstą – deficitą, kuriam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat fondų parama;

__________________

__________________

16 COM(2017) 206.

16 COM(2017) 206.

17 COM(2017) 250.

17 COM(2017) 250.

18 European Economy Discussion Paper No 074, paskelbta 2018 m. sausio mėn.

18 European Economy Discussion Paper No 074, paskelbta 2018 m. sausio mėn.

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17a)  pagal programą „InvestEU“ finansuojamais projektais turėtų būti skatinama moterų ir vyrų lygybė, visų pirma mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, šiuo tikslu naikinant lyčių skirtumus sukeliančias priežastis, išnaudojant visą moterų ir vyrų tyrėjų potencialą ir integruojant lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį; taip pat ypatingą dėmesį skiriant tam, kad vertinimo kolegijose ir kitose panašiose patariamosiose ir ekspertų grupėse būtų vienodai vyrų ir moterų. Veikloje taip pat reikėtų siekti įgyvendinti principus, susijusius su moterų ir vyrų lygybe, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose, SESV 8 straipsnyje ir Direktyvoje 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo;

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19a)  „InvestEU“ fondo lėšomis taip pat reikėtų remti sklandžius pereinamuosius veiksmus ir strategijas, kuriomis remiamos investicijos, padedančios spręsti konkrečiuose sektoriuose, pvz., anglies bei lignito kasybos ir automobilių sektoriuje, dirbančių darbuotojų, kurie galėtų nukentėti pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, problemas. „InvestEU“ fondas turėtų būti pajėgus remti šių ekonomikos sektorių perėjimą prie tvarios veiklos ir pritraukti alternatyvias inovatyvias įmones, startuolius ir pramonės sektorius siekiant sukurti tvarią regioninę ekonomiką. Taip pat turėtų būti skatinama tolesnė sinergija su papildomomis paramos schemomis, pvz., modernizavimo fondu, kuris turi būti sukurtas 2021–2030 m. laikotarpiui, taip pat kitomis Sąjungos programos, kuriomis siekiama sklandaus perėjimo;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

19 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19b)  tas fondas turėtų padėti užtikrinti lygybę, susijusią su projektų finansavimu ir projektais visoje ES, ypatingą dėmesį skiriant skurdžiausiems ir mažiausiai išsivysčiusiems regionams;

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  „InvestEU“ fondas turėtų būti atviras įnašams iš trečiųjų valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, kurioms taikoma kaimynystės politika, ir kitos šalys, remiantis Sąjungos ir tų šalių nustatytomis sąlygomis. Tai turėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui, kai taikytina, su atitinkamomis šalimis, visų pirma, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse;

(21)  „InvestEU“ fondas turėtų būti atviras įnašams iš trečiųjų valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, kurioms taikoma kaimynystės politika, ir kitos šalys, remiantis Sąjungos ir tų šalių sutartomis sąlygomis, jei tos šalys gerbia žmogaus teises; Tai turėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui, kai taikytina, su atitinkamomis šalimis, visų pirma, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23a)  3,105 mln. EUR mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžetas (palyginamosiomis kainomis), numatytas programoje „InvestEU“, neturėtų būti perimtas iš programos „Europos horizontas“ bendro 120 mlrd. EUR biudžeto (palyginamosiomis kainomis) – vietoje to minėtasis biudžetas turėtų papildyti pastarąjį;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)  ES garantiją, kuria grindžiamas „InvestEU“ fondas, turėtų netiesiogiai įgyvendinti Komisija, pasitelkdama galutinius gavėjus pasiekiančius įgyvendinančiuosius partnerius. Susitarimą dėl garantijos, kuriuo paskirstomi „InvestEU“ fondo garantijos teikimo pajėgumai, Komisija turėtų sudaryti su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu, kad paremtų jo finansavimo ir investavimo operacijas, atitinkančias „InvestEU“ fondo tikslus ir tinkamumo kriterijus. Siekiant užtikrinti tinkamą ES garantijos panaudojimą, turėtų būti nustatyta atitinkama „InvestEU“ fondo valdymo struktūra;

(24)  ES garantiją, kuria grindžiamas „InvestEU“ fondas, turėtų netiesiogiai įgyvendinti Komisija, pasitelkdama galutinius gavėjus pasiekiančius įgyvendinančiuosius partnerius. Susitarimą dėl garantijos, kuriuo paskirstomi „InvestEU“ fondo garantijos teikimo pajėgumai, Komisija turėtų sudaryti su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu, kad paremtų jo finansavimo ir investavimo operacijas, atitinkančias „InvestEU“ fondo tikslus ir tinkamumo kriterijus. Siekiant padidinti skaidrumą, veiksmingumą, atskaitomybę ir užtikrinti tinkamą ES garantijos panaudojimą, turėtų būti sukurta speciali „InvestEU“ fondo valdymo struktūra, kuri veiktų visiškai atskirai nuo EIB grupės;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)  Komisija turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytų investavimo ir finansavimo operacijų suderinamumą su Sąjungos teise ir politika, o pačius sprendimus dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų priimti įgyvendinantysis partneris;

(26)  turėtų būti sukurtas vykdomąją galią priimti sprendimus pagal 17 straipsnį turintis iniciatyvinis komitetas, kurį sudaro Europos Komisijos, Europos investicijų banko, įgyvendinančiųjų partnerių paskirti atstovai ir Europos Parlamento paskirtas balsavimo teisės neturintis ekspertas, siekiant užtikrinti, kad valdant programą „InvestEU“ būtų išlaikyta tinkama politikos išmanymo ir bankininkystės praktinės patirties pusiausvyra. Iniciatyvinis komitetas turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytų investavimo ir finansavimo operacijų suderinamumą su Sąjungos teise ir politika, o pačius sprendimus dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų priimti įgyvendinantysis partneris;

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27)  projekto darbo grupė, kurią sudarytų ekspertai, kuriuos Komisijai pasiūlė įgyvendinantieji partneriai, kad atliekant siūlomų finansavimo ir investavimo operacijų finansinį ir techninį vertinimą būtų pasinaudota profesine praktine patirtimi, turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytas operacijas, kurias paskui vertins Investicijų komitetas;

Išbraukta.

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)  Investicijų komitetas, kurį sudarytų nepriklausomi ekspertai, turėtų padaryti išvadas dėl ES garantija teikiamos paramos tinkamumo kriterijus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms suteikimo, taip pasinaudodamas išorės ekspertų kompetencija atliekant su projektais susijusių investicijų vertinimą. Siekiant kuo geriau aprėpti skirtingas politikos sritis ir sektorius, Investicijų komitetas turėtų būti skirtingų sudėčių;

(28)  Investicijų komitetas, kurį sudarytų nepriklausomi ekspertai, turėtų padaryti išvadas dėl ES garantija teikiamos paramos tinkamumo kriterijus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms suteikimo, taip pasinaudodamas išorės ekspertų kompetencija atliekant su projektais susijusių investicijų vertinimą. Siekiant kuo geriau aprėpti skirtingas politikos sritis ir sektorius, Investicijų komitetas turėtų būti skirtingų sudėčių, tačiau jame visada turėtų būti bent du ekspertai iš klimato politikos, aplinkosaugos ir pilietinės visuomenės organizacijų;

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29)  kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją, sutelktų privačius investuotojus ir suteiktų pakankamą rizikos diversifikaciją, taip pat naujų sprendimų dėl rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos, atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti savais ištekliais. Atsižvelgiant į jos vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, Europos investicijų banko (EIB) grupė turėtų ir toliau būti privilegijuotas „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinantysis partneris. Be EIB grupės, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos turėtų gebėti pasiūlyti įvairių papildomų finansinių produktų, atsižvelgiant į tai, kad jų patirtis ir pajėgumai regionų lygmeniu galėtų būti naudingi siekiant maksimaliai padidinti viešųjų lėšų poveikį Sąjungos teritorijoje. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms tapti įgyvendinančiaisiais partneriais, ypač jei jos turi lyginamąjį pranašumą – konkrečios kompetencijos ir patirties tam tikrose valstybėse narėse. Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai;

(29)  kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją, pritrauktų privačius investuotojus ir pakankamai diversifikuotų riziką ir atrastų naujus sprendimus, kaip šalinti rinkos nepakankamumą ir spręsti neoptimalios investavimo aplinkos problemas, atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą ir potencialą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti savais ištekliais. Atsižvelgiant į jos vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, Europos investicijų banko (EIB) grupė turėtų ir toliau būti privilegijuotas „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinantysis partneris. Be EIB grupės, nacionaliniai ar regioniniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos turėtų pajėgti pasiūlyti įvairių papildomų finansinių produktų, turint omenyje, kad jų patirtis ir pajėgumai regionų lygmeniu galėtų būti naudingi siekiant maksimaliai padidinti viešųjų lėšų poveikį Sąjungos teritorijoje, susiejant jų finansinių produktų savybes su fondo reikalavimais. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms tapti įgyvendinančiaisiais partneriais, ypač jei jos turi lyginamąjį pranašumą – konkrečios kompetencijos ir patirties tam tikrose valstybėse narėse. Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai;

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30)  siekiant užtikrinti, kad „InvestEU“ fondo ES skyriaus intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama Sąjungos lygmens rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemoms, tačiau kartu pasiekti ir kuo didesnę geografinę aprėptį, ES garantija turėtų būti paskirstyta įgyvendinantiesiems partneriams, kurie, atskirai arba kartu su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, gali aprėpti bent tris valstybes nares. Vis dėlto tikimasi, kad apie 75 proc. ES skyriaus ES garantijos bus paskirta tam įgyvendinančiajam partneriui ar partneriams, kuris (kurie) galės pasiūlyti „InvestEU“ fondo finansinių produktų visose valstybėse narėse;

(30)  siekiant užtikrinti, kad „InvestEU“ fondo ES skyriaus intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama Sąjungos lygmens rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemoms, tačiau kartu pasiekti ir kuo didesnę geografinę aprėptį, ES garantija turėtų būti paskirstyta įgyvendinantiesiems partneriams, kurie, atskirai arba kartu su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, gali aprėpti bent dvi valstybes nares. Vis dėlto tikimasi, kad apie 75 proc. ES skyriaus ES garantijos bus paskirta tam įgyvendinančiajam partneriui ar partneriams, kuris (kurie) galės pasiūlyti „InvestEU“ fondo finansinių produktų visose valstybėse narėse;

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31)  valstybės narės skyriaus ES garantija turėtų būti skiriama bet kuriam įgyvendinančiajam partneriui, atitinkančiam [Finansinio reglamento] [62 straipsnio 1 dalies c punkto] kriterijus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitus daugiašalius plėtros bankus. Atsirinkdama valstybės narės skyriaus įgyvendinančiuosius partnerius Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus. Pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinio intereso apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

(31)  valstybės narės skyriaus ES garantija turėtų būti skiriama bet kuriam įgyvendinančiajam partneriui, atitinkančiam [Finansinio reglamento] [62 straipsnio 1 dalies c punkto] kriterijus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitus daugiašalius plėtros bankus. Jeigu panaudojant valstybės narės skyrių siekiama prisidėti prie politikos veiksmų, prie kurių ES skyrius prisideda panašiomis finansavimo ir investicijų operacijomis, valstybės narės skyrius ir ES skyrius įgyvendinami pasitelkiant tuos pačius įgyvendinimo partnerius. Atsirinkdama valstybės narės skyriaus įgyvendinančiuosius partnerius Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus. Pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinio intereso apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui. Vertinant reikėtų užtikrinti, kad atsirastų tik ribotos biurokratinės kliūtys ir išlaidos, kurios nedarytų poveikio investicijų grąžai ir rodikliams;

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)  „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų remti tvirtos investicinių projektų bazės pagal kiekvieną politikos liniją sukūrimą. Be to, siekiant užtikrinti galimybę centralizuotai valdomoms Sąjungos programoms teikti vieno langelio principu pagrįstą įvairių sričių politikos projektų plėtojimo pagalbą, turėtų būti numatytas įvairius sektorius apimantis programos „InvestEU“ komponentas;

(35)  „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų remti tvirtos investicinių projektų bazės pagal kiekvieną politikos liniją sukūrimą ir taip užtikrinti veiksmingą geografinės diversifikacijos įgyvendinimą siekiant prisidėti prie Sąjungos tikslo – ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir regioninių skirtumų mažinimo. Konsultacijų centras ypatingą dėmesį turėtų skirti būtinybei susieti mažesnius projektus ir sutelkti juos į didesnius portfelius. Be to, siekiant užtikrinti galimybę centralizuotai valdomoms Sąjungos programoms teikti vieno langelio principu pagrįstą įvairių sričių politikos projektų plėtojimo pagalbą, turėtų būti numatytas įvairius sektorius apimantis programos „InvestEU“ komponentas;

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36)  siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus, atsižvelgiant į esamas paramos programas, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje;

(36)  siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus, atsižvelgiant į esamas paramos programas, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla kiekvienoje valstybėje narėje ypač stengiantis, kad jis veiktų regionuose, kuriuose kyla sunkumų rengiant „InvestEU“ fondo lėšomis finansuojamus projektus, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje; Konsultaciniuose centruose reikėtų sutelkti nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų praktinę patirtį, susijusią su projektų kūrimu, siejimu ir finansavimu, ir jie turėtų toliau atlikti įgyvendinančiųjų partnerių funkcijas;

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

37 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(37a)  atsižvelgiant į didelius skatinamojo finansavimo bankų laimėjimus kuriant, siejant ir finansuojant projektus, pvz., mažos apimties energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos projektus, įgyvendintus vietos ir regioniniu lygmeniu, tų bankų praktinė patirtis turėtų būti sutelkta konsultacijų centruose, ir tie bankai turėtų toliau atlikti įgyvendinančiųjų partnerių funkcijas;

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

47 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(47a)  užtikrinus geresnį viešinimą ir skaidrumą, programa turėtų būti prieinama paramos gavėjams, įskaitant finansų ir bankų tarpininkus. Todėl reikia teikti daugiau informacijos ir nuolat vykdyti veiksmų įgyvendinimo stebėseną;

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiuo reglamentu steigiamas „InvestEU“ fondas, kuriuo suteikiama ES garantija finansavimo ir investavimo operacijoms, kurias vykdo įgyvendinantieji partneriai ir kuriomis remiama Sąjungos vidaus politika.

Šiuo reglamentu steigiamas „InvestEU“ fondas, kuriuo naudojantis suteikiama ES garantija įgyvendinančiųjų partnerių vykdomoms finansavimo ir investavimo operacijoms, kuriomis remiama Sąjungos vidaus politika, visų pirma klimato kaitos politika ir DVT, orientuojantis į siekį ne vėliau kaip iki 2050 m. pereiti prie ekonomikos, kurioje neutralizuotas ŠESD poveikis.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1)  derinimo operacijos – iš Sąjungos biudžeto remiamos operacijos, kuriomis visų formų negrąžintina parama arba grąžintina parama, arba abiejų rūšių parama iš Sąjungos biudžeto derinama su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiama visų formų grąžintina parama; pagal šią apibrėžtį Sąjungos programos, finansuojamos ne iš Sąjungos biudžeto, o iš kitų šaltinių, kaip antai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo, gali būti prilyginamos Sąjungos programoms, finansuojamoms iš Sąjungos biudžeto;

1)  papildomumas – papildomumas, kaip jis apibrėžtas 8a straipsnyje (naujas);

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a)  principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ tai atliekant planavimą energetikos srityje ir priimant su politika ir investicijomis susijusius sprendimus pirmenybės teikimas priemonėms, kuriomis užtikrinamas didesnis energijos paklausos ir energijos tiekimo efektyvumas ekonomiškai efektyviai mažinant galutinių vartotojų suvartojamos energijos kiekį, imantis apkrovos atsako iniciatyvų ir efektyviau vykdant energijos konversiją, perdavimą ir paskirstymą;

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 17 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

17a)  EIB – Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas arba bet kuri Europos investicijų banko patronuojamoji įmonė;

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 17 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

17b)  papildomumas – papildomumas, kaip apibrėžta 8a straipsnyje (naujas).

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  Sąjungos konkurencingumo, įskaitant inovacijas ir skaitmeninimą,

a)  Sąjungos konkurencingumo, įskaitant mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą,

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  Sąjungos ekonomikos tvarumo ir jos augimo,

b)  Sąjungos ekonomikos tvaraus augimo, kuriuo siekiama JT darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus klimato tikslų;

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  remti finansavimo ir investavimo operacijas mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo srityse,

b)  remti finansavimo ir investavimo operacijas mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo srityse, aprėpiančiose visas politikos linijas, be kita ko, remti novatoriškų įmonių plėtrą ir technologijų pateikimą rinkai,

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  didinti MVĮ ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą,

c)  didinti ir paprastinti novatoriškų startuolių, MVĮ, įskaitant mikroįmones, ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą, ir didinti jų konkurencingumą pasaulyje,

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)  prisidėti prie bendro tikslo ne mažiau kaip 30 proc. ES biudžeto lėšų skirti klimato tikslams remti ir padidinti investicijas į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, visų pirma siekiant 2030 m. ES klimato ir energetikos tikslų, kurių stebėsena vykdoma pagal [Energetikos sąjungos valdymo] reglamentą (ES) (XX), kad bent 40 proc. „InvestEU“ fondo lėšų būtų skirta klimato tikslams.

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ES garantija 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms – 38 000 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Atidėjinių norma – 40 proc.

ES garantija 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms – 38 000 000 000 EUR (palyginamosiomis kainomis), bent 28 500 000 000 EUR iš šios sumos turi būti skirta EIB grupei. Atidėjinių norma – 35 proc. EIB:

 

- kaip įgyvendinantysis partneris, suteikia nacionaliniams ir regioniniams skatinamojo finansavimo bankams galimybę pasinaudoti ES garantija;

 

- su nacionaliniais ir regioniniais skatinamojo finansavimo bankais vykdo struktūrinį dialogą finansavimo priemonių ir projektų kūrimo ir įgyvendinimo klausimais;

 

- kasmet teikia Europos Parlamentui ataskaitą dėl garantijos veikimo, įnašo siekiant 3 straipsnio tikslų ir bendradarbiavimo su nacionaliniais ir regioniniais subjektais.

 

Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio mėn. atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija įvertina EIB grupei skirtą dalį ir, jei būtina, pasiūlo ją keisti ne daugiau kaip 10 proc.

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Projektai, kurie turi būti finansuojami skiriant papildomą sumą, yra skiriami tik veiksmams, kuriuos galima finansuoti pagal Sąjungos programos, pagal kurios schemą suma perduota, taisyklėse nustatytus tinkamumo finansuoti kriterijus, ir programos „InvestEU“ priemonėmis siekiama padengti didžiausios rizikos dalį.

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  V ir VI skyriuose nustatytoms priemonėms įgyvendinti skirtas finansinis paketas – 525 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

3.  V skyriuje nustatytoms priemonėms įgyvendinti skirtas finansinis paketas – ne mažiau kaip 725 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  3 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai „InvestEU“ įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

4.  3 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai „InvestEU“ įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas. Tos sumos naudojimo paskirtis – sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, o jos dydis neviršija 5 proc. 1 dalyje nustatyto finansinio paketo vertės.

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  atitinka politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus, nustatytus taisyklėse dėl Sąjungos programos, pagal kurią priimami sprendimai dėl paramos,

a)  atitinka politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus, nustatytus taisyklėse dėl Sąjungos programos, pagal kurią priimami sprendimai dėl paramos, nė viena finansavimo arba investavimo operacija, kuriai taikoma ES garantija, negali pažeisti DVT, ES įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, ES klimato ir energetikos tikslų iki 2030 m. ir tikslo iki 2050 m. pereiti prie ekonomikos, kurioje neutralizuotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis, arba jiems prieštarauti,

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  „InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su konkrečia taikymo sritimi:

1.  „InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su konkrečia taikymo sritimi, ir, kai tinka, taikant patirtį, įgytą naudojantis per ankstesnę daugiametę finansinę programą taikytomis finansinėmis priemonėmis:

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, energetikos, skaitmeninio junglumo, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens, atliekų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo, arba abiejų sričių tikslų, arba kurios atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

a)  tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, įskaitant daugiarūšį transportą, kelių eismo saugumo, turizmo, energetikos, visų pirma didesnio atsinaujinančiosios energijos diegimo, energijos vartojimo efektyvumo laikantis 2030 m. ir 2050 m. energetikos metmenis, energetikos tinklų sujungimo lygių didinimo, skaitmeninio junglumo, skaitmeninio junglumo ir ryšio, visų pirma kaimo vietovėse, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų, vidaus vandenų, atliekų vengimo ir žiedinės ekonomikos, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kurios padeda siekti Sąjungos aplinkos apsaugos ar socialinio tvarumo arba abiejų šių sričių tikslų ir atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  Infrastruktūros renovacijos ir priežiūros palinijis: apima tvarias investicijas į:

 

- geležinkelių ir kelių tiltų ir tunelių renovaciją siekiant jų saugos;

 

- pastatų renovacijos projektus, kuriais siekiama tausoti energiją, diegti decentralizuotą atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir integruoti pastatus į sujungtą energetikos, energijos kaupimo, skaitmeninių tinklų ir transporto sistemą;

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos liniją – tai apima mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, mokslinių tyrimų rezultatų perdavimą rinkai, inovacinių sprendimų demonstravimą ir diegimą ir paramą novatoriškų bendrovių, išskyrus MVĮ, veiklos plėtrai, taip pat Sąjungos pramonės skaitmeninimą,

b)  mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos liniją – tai apima mokslinių tyrimų, produktų plėtros ir inovacijų veiklą, technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų perdavimą rinkai, paramą rinkos varomosioms jėgoms ir įmonių bendradarbiavimui, novatoriškų sprendimų demonstravimą ir diegimą, paramą novatoriškų įmonių, įskaitant startuolius ir MVĮ, plėtrai ir Sąjungos pramonės skaitmeninimą, remiantis įgyta patirtimi, ypač ta, kuri susijusi su „InnovFin“,

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  MVĮ politikos liniją – tai apima MVĮ ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą,

c)  MVĮ politikos liniją – tai apima supaprastintas startuolių, MVĮ, įskaitant novatoriškas MVĮ, ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą, visų pirma siekiant padidinti konkurencingumą pasaulyje, novatoriškumą, skaitmeninimą ir tvarumą;

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją – tai apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką; įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą (įskaitant socialinį būstą ir studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę veiklą; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

d)  socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją – mikrofinansus, socialinių įstaigų finansus, moterų verslumą ir socialinę ekonomiką; įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas, įskaitant paskolas studentams; socialinę infrastruktūrą (įskaitant socialinį būstą ir studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; kultūrinę veiklą, ypač turinčią socialinį tikslą; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vykdant finansavimo ir investavimo operacijas pagal 1 dalies a punkte nurodytą tvarios infrastruktūros politikos liniją, atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, kad būtų kuo labiau sumažintas žalingas poveikis ir kuo labiau padidinta nauda klimatui, aplinkai ir socialiniam aspektui. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi Komisijos parengsimomis gairėmis. Projektams, kurie yra mažesni už tam tikrą gairėse nustatytą dydį, patikrinimas netaikomas.

Vykdant finansavimo ir investavimo operacijas pagal 1 dalies a punkte nurodytą tvarios infrastruktūros politikos liniją, atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, kad būtų kuo labiau sumažintas žalingas poveikis ir kuo labiau padidinta nauda klimatui, aplinkai ir socialiniam aspektui. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi Komisijos gairėmis, kurias Komisija parengs kaip deleguotąjį aktą, visapusiškai atsižvelgdama į [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti COM(2018)0353] nustatytus kriterijus, siekiant nustatyti, ar ekonominė veikla aplinkos požiūriu yra tvari. Kai tinka, projektams, kurie yra mažesni už tam tikrą gairėse nustatytą dydį, patikrinimas gali būti netaikomas.

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  kiek tai susiję su prisitaikymu, užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, ir, kiek tai susiję su švelninimu, į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teigiamą klimato kaitos švelninimo priemonių poveikį,

a)  kiek tai susiję su prisitaikymu, užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, ir, kiek tai susiję su švelninimu, į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teigiamą klimato kaitos švelninimo priemonių poveikį, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES aplinkos apsaugos tikslų ir standartų,

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba)  įvertinti poveikį užimtumui ir geros kokybės darbo vietų kūrimui;

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis.

4.  Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis, ir, kai tinka, įvertina operacijų atitiktį Reglamentui dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (COM(2018)0353);

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Pagal MVĮ politikos liniją remiami ir naudos gavėjai, kurie buvo remiami naudojant pagal programą „InvestEU“ sujungtas ES garantijos schemas, visų pirma programos „Kūrybiška Europa“ Kultūros ir kūrybos sektoriaus garantijų priemonę.

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad bent 50 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją būtų prisidedama siekiant Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje.

5.  Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad:

 

- bent 65 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją labai padėtų siekti Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje, laikantis Paryžiaus susitarimo;

 

- bent 35 proc. investicijų pagal mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos liniją padėtų siekti programos „Europos horizontas“ tikslų;

 

- didelė dalis MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms pagal MVĮ politikos liniją suteikiamų garantijų būtų skirtos novatoriškoms MVĮ remti;

 

- bent 30 proc. investicijų pagal socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją padėtų siekti programos „Europos horizontas“ ir „Erasmus+“ tikslų;

 

Komisija kartu su įgyvendinančiaisiais partneriais siekia, kad tvarios infrastruktūros linijai naudojamos biudžeto garantijos dalis būtų paskirstoma siekiant skirtingose srityse vykdomų veiksmų pusiausvyros.

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl reglamento

8 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

8 a straipsnis

 

Papildomumas

 

1. Šiame reglamente papildomumas – „InvestEU“ fondo parama operacijoms, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios, be kita ko, su ilgalaike investicijų grąža arba didesnės rizikos finansavimo poreikiais projektams, kurie teikia ilgalaikės naudos aplinkai ir visuomenei ir kurių įgyvendinantieji partneriai nebūtų galėję įvykdyti be „InvestEU“ fondo teikiamos paramos laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti ES garantija, arba jų nebūtų buvę galima įvykdyti tokiu pat mastu. Projektai, kuriems teikiama „InvestEU“ fondo parama, padeda siekti 3 straipsnyje išdėstytų tikslų.

 

2. Nedarant poveikio reikalavimui atitikti pirmoje pastraipoje nustatytą papildomumo apibrėžtį, papildomumą aiškiai rodo šie elementai:

 

- siūlomiems projektams būdinga rizika, atitinkanti EIB ypatingą veiklą, kaip apibrėžta EIB statuto 16 straipsnyje, arba atitinkamo lygio rizika, ypač jeigu tiems projektams būdinga su konkrečia šalimi, sektoriumi ar regionu susijusi rizika, visų pirma patiriama mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, ir (arba) tiems projektams būdinga rizika, susijusi su inovacijomis, ypač nepatvirtintų ekonomikos augimą, tvarumą ir našumą didinančių technologijų srityje;

 

- Investicijų komiteto manymu, įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytiems projektams būdingas šios pastraipos pirmoje įtraukoje aprašytą riziką atitinkantis rizikos lygis.

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Sumos, kurias valstybė narė skyrė pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį], naudojamos ES garantijos dalies, kuria padengiamos finansavimo ir investavimo operacijos atitinkamoje valstybėje narėje, atidėjiniams valstybės narės skyriuje suformuoti.

1.  Remiantis Reglamento (ES) XX [... Bendrųjų nuostatų reglamentas] 21 straipsniu, valstybės narės ar regionai, kaip tinka, gali savanoriškai prašyti perkelti jiems numatytų finansinių asignavimų dalį į „InvestEU“. Perkelti ištekliai įgyvendinami pagal „InvestEU“ taisykles. Sumos, kurias valstybė narė skyrė pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį], naudojamos ES garantijos dalies, kuria padengiamos finansavimo ir investavimo operacijos atitinkamoje valstybėje narėje, atidėjiniams valstybės narės skyriuje suformuoti.

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ta valstybės narės skyriaus ES garantijos dalis nustatoma valstybei narei ir Komisijai sudarant susitarimą dėl įnašo.

Ta valstybės narės skyriaus ES garantijos dalis nustatoma, valstybei narei arba regionui per valstybę narę ir Komisijai sudarant susitarimą dėl įnašo.

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  atitinkamos valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies bendra suma, jos atidėjinių norma, įnašo iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų suma, atidėjinių sudarymo etapas pagal metinį finansinį planą ir susijusio neapibrėžtojo įsipareigojimo suma, kuri turi būti padengta atitinkamos valstybės narės suteikta kompensacine garantija,

a)  atitinkamos valstybės narės arba regiono skyriaus ES garantijos dalies bendra suma, jos atidėjinių norma, įnašo iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų suma, atidėjinių sudarymo etapas pagal metinį finansinį planą ir susijusio neapibrėžtojo įsipareigojimo suma, kuri turi būti padengta atitinkamos valstybės narės arba regiono suteikta kompensacine garantija,

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  susidomėjimą išreiškęs įgyvendinantysis partneris arba partneriai ir Komisijos pareiga informuoti valstybę narę apie pasirinktą įgyvendinantįjį partnerį arba partnerius,

c)  susidomėjimą išreiškęs įgyvendinantysis partneris arba partneriai ir Komisijos pareiga informuoti valstybę narę ir, jei taikoma, regioninės valdžios instituciją apie pasirinktą įgyvendinantįjį partnerį arba partnerius,

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  valstybei narei taikomos metinių ataskaitų teikimo pareigos, įskaitant ataskaitų, parengtų remiantis susitarime dėl įnašo nurodytais rodikliais, teikimą,

e)  valstybei narei arba, jei taikoma, regionui taikomos metinių ataskaitų teikimo pareigos, įskaitant ataskaitų, parengtų remiantis susitarime dėl įnašo nurodytais rodikliais, teikimą,

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 5 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę, jeigu dėl reikalavimų mokėti pagal tą valstybės narės skyriaus ES garantijos dalį tos ES garantijos dalies atidėjinių lygis sumažėja iki mažiau nei 20 proc. pradinio atidėjinių lygio,

c)  Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę arba, jei taikoma, regioną, jeigu dėl reikalavimų mokėti pagal tą valstybės narės skyriaus ES garantijos dalį tos ES garantijos dalies atidėjinių lygis sumažėja iki mažiau nei 20 proc. pradinio atidėjinių lygio,

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 5 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  jeigu tos valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies atidėjinių lygis pasiekia 10 proc. pradinio atidėjinių lygio, atitinkama valstybė narė, Komisijai paprašius, į bendrąjį atidėjinių fondą skiria ne daugiau kaip 5 proc. pradinio atidėjinių lygio.

d)  jeigu tos valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies atidėjinių lygis pasiekia 10 proc. pradinio atidėjinių lygio, atitinkama valstybė narė arba regionas, Komisijai paprašius, į bendrąjį atidėjinių fondą skiria ne daugiau kaip 5 proc. pradinio atidėjinių lygio.

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Parama suteikiant ES garantiją gali būti skiriama finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, investavimo laikotarpiu, kuris baigiasi 2027 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinančiojo partnerio ir galutinio gavėjo, finansų tarpininko ar bet kurio kito subjekto, nurodyto 13 straipsnio 1 dalies a punkte, sudaromos sutartys pasirašomos iki 2028 m. gruodžio 31 d.

2.  Parama suteikiant ES garantiją gali būti skiriama finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, investavimo laikotarpiu, kuris baigiasi 2027 m. gruodžio 31 d. MVĮ, parodžiusioms, kad joms objektyviai sunku gauti kreditą, teikiama parama turi būti susieta su didesne atidėjinių norma. Įgyvendinančiojo partnerio ir galutinio gavėjo, finansų tarpininko ar bet kurio kito subjekto, nurodyto 13 straipsnio 1 dalies a punkte, sudaromos sutartys pasirašomos iki 2028 m. gruodžio 31 d.

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  atitinka [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies a–e punktuose] nustatytas sąlygas, visų pirma papildomumo reikalavimą, nustatytą [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies b punkte] ir, tam tikrais atvejais, didina privačiojo sektoriaus investicijas pagal [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies d punktą];

a)  atitinka [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies a–e punktuose] nustatytas sąlygas, visų pirma užtikrindamas [8a] straipsnyje apibrėžtą papildomumą – pasiekdamas sverto ir dauginamąjį poveikį tuo, kad pritraukia už Sąjungos garantiją didesnes investicijas, ir, tam tikrais atvejais, maksimaliai padidindamas privačiojo sektoriaus investicijas pagal [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies d punktą];

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  padeda siekti Sąjungos politikos tikslų ir yra priskiriamos prie šio reglamento II priede išvardytų sričių, kuriose pagal atitinkamą liniją galima vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas, ir

b)  padeda siekti Sąjungos politikos tikslų, ypač tų, kurie susiję su Sąjungos klimato ir aplinkos tikslais, juos papildo ir su jais dera, ir yra priskiriamos prie šio reglamento II priede išvardytų sričių, kuriose pagal atitinkamą liniją galima vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas, ir

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  aplinkos ir socialiniu požiūriu yra techniškai perspektyvios ir tvarios, laikantis šio reglamento III priede pateiktų tinkamumo kriterijų.

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cb)  „InvestEU“ fondas neteikia paramos veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, jei ta veikla nėra tinkamai pateisinama tuo, kad ji padeda siekti energetikos sąjungos tikslų, konkrečiai energijos tiekimo saugumo, energijos vidaus rinkos integravimo, energijos vartojimo efektyvumo gerinimo, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pagal Paryžiaus susitarimą, technologinių proveržių mažaanglių ar švarių technologijų srityje, energetikos pertvarkos skatinimo ir konkurencingumo gerinimo, ar palengvina tų tikslų siekimą,

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  tam tikrais atvejais, trečiojoje valstybėje, nurodytoje 2 dalies a punkte;

c)  tam tikrais atvejais, trečiojoje valstybėje, nurodytoje 2 dalies a punkte, jeigu joje gerbiamos žmogaus teisės;

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą ir yra pajėgios vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse. Įgyvendinantieji partneriai, sudarę grupę, gali ir kartu vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse.

ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą ir yra pajėgios vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse. Įgyvendinantieji partneriai, sudarę grupę, gali ir kartu vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Šio kriterijaus taip pat laikomasi, kai įgyvendinantieji partneriai nustato bendrą rinkos nepakankamumo atvejį atitinkamose savo rinkose ir išsprendžia rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemą vietai pritaikytomis, bet panašiomis priemonėmis.

Pakeitimas    83

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies 4 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Jeigu panaudojant valstybės narės skyrių siekiama prisidėti prie politikos veiksmų, prie kurių ES skyrius prisideda panašiomis finansavimo ir investicijų operacijomis, valstybės narės skyrius ir ES skyrius įgyvendinami pasitelkiant tuos pačius įgyvendinimo partnerius.

Pakeitimas    84

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  užtikrintų geografinę diversifikaciją;

d)  užtikrintų geografinę diversifikaciją pagal valstybes nares ir regionus;

Pakeitimas    85

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  užtikrintų pakankamą rizikos diversifikaciją;

e)  užtikrintų pakankamą rizikos diversifikaciją, vengiant pernelyg didelės finansinės rizikos operacijų;

Pakeitimas    86

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa)  pasiektų 8a straipsnyje (naujas) apibrėžtą papildomumą.

Pakeitimas    87

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai taip pat yra finansų įstaigos, kurioms taikomos atitinkamos taisyklės ir procedūros. Turi būti užtikrinta, kad [Finansinio reglamento] [154 straipsnio] reikalavimai būtų proporcingi jų dydžiui ir (arba) veikimo geografinei sričiai. Reikėtų atsižvelgti į esamus duomenis, priežiūros procesą ir valstybės pagalbą.

Pagrindimas

Europos Komisija pasiūlė įtraukti tokius nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus kaip įgyvendinimo partnerius. Jie tikriausiai negaus teigiamo ramsčiais grindžiamo vertinimo, numatyto [Finansinio reglamento] [154 straipsnyje] ir netenkins bent trijų valstybių narių kriterijaus.

Pakeitimas    88

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a skyrius (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Visos sprendimų priėmime ir projektų atrankoje dalyvaujančios įstaigos, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, veikia laikydamosi skaidrumo, atskaitomybės ir garantuoto suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo principų. Jose turėtų dirbti nepriklausomi įvairiose techninėse srityse patirties turintys ekspertai, įskaitant klimato ekspertus, ir siekiama vienodo vyrų ir moterų darbuotojų skaičiaus. Informacija apie projektus, atrankos procedūrą ir sprendimų priėmimą yra vieša, tačiau slapta komercinė informacija neskelbiama.

 

(Šis pakeitimas bus skyriaus įžanginė dalis ir atitinkamai bus taikomas 17–19 straipsniams. Tekste jis bus pateikiamas prieš 17 straipsnį.)

Pakeitimas    89

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

16a straipsnis

 

Valdymas

 

Visos įstaigos, kurios prisideda prie programos „InvestEU“ valdymo, kaip išdėstyta šio reglamento 17, 18 ir 19 straipsniuose, veikia laikydamosi skaidrumo ir atskaitomybės principų ir užtikrina, kad dalyvautų suinteresuotieji subjektai, visų pirma, kai tinka, bendri investuotojai, viešosios valdžios institucijos, ekspertai, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigos, atitinkami socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai. Jos turėtų būti sudarytos iš atitinkamų nepriklausomų ekspertų ir siekti, kad jose darbuotojų vyrų ir moterų būtų po lygiai. Informacija apie projektus ir sprendimų priėmimą yra vieša, tačiau slapta komercinė informacija neskelbiama.

Pakeitimas    90

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Komisijai pataria patariamoji taryba, kuri yra dviejų sudėčių: vieną sudaro įgyvendinančiųjų partnerių atstovai, o kitą – valstybių narių atstovai.

1.  Iniciatyviniam komitetui pataria patariamoji taryba, kuri yra dviejų sudėčių: vieną sudaro įgyvendinančiųjų partnerių atstovai, o kitą – valstybių narių atstovai.

Pakeitimas    91

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii)  Komisijai teikia konsultacijas rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos bei rinkos sąlygų klausimais;

ii)  Iniciatyviniam komitetui teikia konsultacijas rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos bei rinkos sąlygų klausimais;

Pakeitimas    92

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

17 a straipsnis

 

Iniciatyvinis komitetas

 

1. „InvestEU“ fondą valdo iniciatyvinis komitetas, kuris ES garantijos naudojimo tikslais priima sprendimus laikydamasis 3 straipsnyje išdėstytų bendrų tikslų.

 

2. Iniciatyvinis komitetas:

 

a) susideda iš septynių narių: tris skiria Komisija, vieną – įgyvendinančiųjų partnerių atstovų sudėties patariamoji taryba, vieną – Europos investicijų bankas, o du narius, kurie yra balsavimo teisės neturintys ekspertai, skiria Europos Parlamentas. Paskirtieji ekspertai nesiekia gauti nurodymų iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja, o veiklą vykdo visiškai nepriklausomai. Ekspertai savo pareigas vykdo nešališkai ir paisydami „InvestEU“ fondo interesų;

 

b) iš balsavimo teisę turinčių savo narių išrenka pirmininką trejų metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą atnaujinta;

 

c) aptaria visų narių pozicijas ir kuo labiau į jas atsižvelgia. Jei nariai negali susitarti dėl bendros pozicijos, iniciatyvinis komitetas savo sprendimus priima balsavimo teisę turinčių jo narių vieningu balsavimu. Iniciatyvinio komiteto posėdžių protokoluose išsamiai išdėstomos visų narių pozicijos.

 

3. Iniciatyvinis komitetas užtikrina, kad strateginė „InvestEU“ orientacija atitiktų 3 straipsnyje išdėstytus tikslus ir kad įgyvendinančiųjų partnerių siūlomos finansavimo ir investavimo operacijos atitiktų Sąjungos teisę ir politiką. Iniciatyvinis komitetas, vykdydamas savo užduotis, numatytas šiame reglamente, siekia tik šiame reglamente nustatytų tikslų.

 

4. Iniciatyvinis komitetas nustato veiklos politiką ir procedūras, kurių reikia „InvestEU“ veikimui, ir taisykles, taikomas su investavimo platformomis ir nacionaliniais skatinamąjį finansavimą teikiančiais bankais ar institucijomis susijusioms operacijoms.

 

5. Iniciatyvinis komitetas Investicijų komitetui parengia siūlomų finansavimo ir investavimo operacijų rezultatų suvestinę.

 

Rezultatų suvestinėje visų pirma įvertinama: siūlomų finansavimo ir investavimo operacijų rizikos profilis;

 

b) nauda galutiniams gavėjams;

 

c) tinkamumo kriterijų laikymasis.

 

Kiekvienas įgyvendinantysis partneris projekto grupei pateikia tinkamą ir suderintą informaciją, kad ji galėtų atlikti rizikos analizę ir parengti rezultatų suvestinę.

 

6. Iniciatyvinis komitetas nuolat konsultuojasi su susijusiais suinteresuotaisiais asmenimis, visų pirma su bendrais investuotojais, viešosios valdžios institucijomis, ekspertais, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigomis, atitinkamais socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais, dėl investicijų politikos, kuri vykdoma pagal šį reglamentą, krypties ir įgyvendinimo.

Pakeitimas    93

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

18 straipsnis

Išbraukta.

Projekto grupė

 

1.  Sukuriama projekto grupė, kurią sudaro ekspertai, kuriuos, nedarant poveikio Sąjungos biudžetui, Komisijai skyrė įgyvendinantieji partneriai.

 

2.  Kiekvienas įgyvendinantysis partneris paskiria ekspertus į projekto grupę. Ekspertų skaičius nustatomas susitarime dėl garantijos.

 

3.  Komisija patvirtina, ar įgyvendinančiųjų partnerių siūlomos finansavimo ir investavimo operacijos atitinka Sąjungos teisę ir politiką.

 

4.  Gavusi 3 dalyje nurodytą Komisijos patvirtinimą, projekto grupė vykdo įgyvendinančiųjų partnerių atliekamo siūlomų finansavimo ir investavimo operacijų išsamaus patikrinimo kokybės kontrolę. Tada finansavimo ir investavimo operacijos pateikiamos Investicijų komitetui, kad šis patvirtintų ES garantijos aprėptį.

 

Projekto grupė Investicijų komitetui parengia siūlomų finansavimo ir investavimo operacijų rezultatų suvestinę.

 

Rezultatų suvestinėje visų pirma įvertinama:

 

a)  siūlomų finansavimo ir investavimo operacijų rizikos profilis;

 

b)  nauda galutiniams gavėjams;

 

c)  tinkamumo kriterijų laikymasis.

 

Kiekvienas įgyvendinantysis partneris projekto grupei pateikia tinkamą ir suderintą informaciją, kad ji galėtų atlikti rizikos analizę ir parengti rezultatų suvestinę.

 

5.  Projekto grupės ekspertas nevertina išsamaus patikrinimo arba vertinimo, susijusio su potencialia finansavimo ar investavimo operacija, kurią pateikė įgyvendinantysis partneris, kuris tą ekspertą paskyrė Komisijai. Tas ekspertas taip pat nerengia rezultatų suvestinės, susijusios su tais pasiūlymais.

 

6.  Kiekvienas projekto grupės ekspertas nedelsdamas praneša Komisijai apie bet kokį interesų konfliktą ir perduoda jai visą informaciją, kurios reikia nuolat tikrinant, ar nėra interesų konfliktų.

 

7.  Komisija nustato išsamias projekto grupės veiklos ir interesų konflikto situacijų patikrinimo taisykles.

 

8.  Komisija nustato išsamias rezultatų suvestinės taisykles, kad Investicijų komitetas galėtų patvirtinti, kad ES garantiją galima naudoti siūlomai finansavimo ar investavimo operacijai.

 

Pakeitimas    94

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  patikrina, ar jie atitinka šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires, ypač daug dėmesio skirdamas [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies b punkte] nurodytam papildomumo reikalavimui ir [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies d punkte] nustatytam reikalavimui dėl privačiojo sektoriaus investicijų didinimo ir

b)  patikrina, ar jie atitinka šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires, ypač daug dėmesio skirdamas [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies b punkte] nurodytam papildomumo reikalavimui, 7 straipsnio 3 dalyje nurodytam tvarumo tikrinimui ir [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies d punkte] nustatytam reikalavimui dėl privačiojo sektoriaus investicijų didinimo ir

Pakeitimas    95

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kiekvienos sudėties Investicijų komitetą sudaro šeši apmokami išorės ekspertai. Ekspertai atrenkami pagal [Finansinio reglamento] [237 straipsnį] ir Komisija juos skiria ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta, tačiau negali būti ilgesnė nei septyneri metai iš viso. Komisija gali nuspręsti pratęsti einančio pareigas Investicijų komiteto nario kadenciją, nesilaikydama šioje dalyje nustatytos tvarkos.

Kiekvienos sudėties Investicijų komitetą sudaro septyni apmokami išorės ekspertai. Ekspertai atrenkami pagal [Finansinio reglamento] [237 straipsnį] ir Komisija juos skiria ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai. Jie gali būti paskirti dar kartą, tačiau negali eiti pareigų iš viso ilgiau nei septynerius metus. Komisija gali nuspręsti paskirti einantį pareigas Investicijų komiteto narį dar vienai kadencijai, nesilaikydama šioje dalyje nustatytos tvarkos.

Pakeitimas    96

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 2 dalies 5 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Keturi nariai turi būti visų keturių sudėčių Investicijų komiteto nuolatiniais nariais. Be to, kiekvienoje iš keturių sudėčių turi būti po du ekspertus, turinčius investavimo į sektorius, kuriems taikoma ta politikos linija, patirties. Bent vienas iš nuolatinių narių turi turėti praktinės patirties tvarių investicijų srityje. Komisija paskiria atitinkamos sudėties Investicijų komiteto narius. Iš savo nuolatinių narių Investicijų komitetas išsirenka pirmininką.

Penki nariai turi būti visų keturių sudėčių Investicijų komiteto nuolatiniais nariais. Be to, kiekvienoje iš keturių sudėčių turi būti po du ekspertus, turinčius investavimo į sektorius, kuriems taikoma ta politikos linija, patirties. Bent du iš nuolatinių narių turi turėti praktinės patirties investicijų į klimato politiką, aplinkos apsaugą ir valdymą srityje. Komisija paskiria atitinkamos sudėties Investicijų komiteto narius. Iš savo nuolatinių narių Investicijų komitetas išsirenka pirmininką.

Pakeitimas    97

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kiekvieno Investicijų komiteto nario gyvenimo aprašymas ir interesų deklaracija skelbiami viešai ir nuolat atnaujinami. Kiekvienas Investicijų komiteto narys nedelsdamas perduoda Komisijai visą informaciją, kurios reikia nuolat tikrinant, ar nėra interesų konfliktų.

Kiekvieno Investicijų komiteto nario gyvenimo aprašymas ir interesų deklaracija skelbiami viešai ir nuolat atnaujinami. Kiekvienas Investicijų komiteto narys nedelsdamas perduoda Komisijai ir iniciatyviniam komitetui visą informaciją, kurios reikia nuolat tikrinant, ar nėra interesų konfliktų.

Pakeitimas    98

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Investicijų komiteto išvados pritarti paramai finansavimo ir investavimo operacijoms suteikiant ES garantiją yra viešai prieinamos ir jose, be kita ko, pateikiamas pritarimo pagrindimas. Paskelbtose išvadose neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos.

Investicijų komiteto išvados pritarti paramai finansavimo ir investavimo operacijoms suteikiant ES garantiją yra viešai prieinamos ir jose, be kita ko, pateikiamas pritarimo pagrindimas, taikyti kriterijai ir rodiklių suvestinė. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas atitikčiai papildomumo kriterijui. Paskelbtose išvadose neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos.

Pakeitimas    99

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Rezultatų suvestinė viešai skelbiama po to, kai pasirašoma finansavimo arba investavimo operacija arba paprojektis, jei toks yra. Paskelbtoje suvestinėje neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos ar asmens duomenų, kurie pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles neturi būti atskleisti.

Rezultatų suvestinė viešai skelbiama po to, kai pasirašoma finansavimo arba investavimo operacija arba paprojektis, jei toks yra. Paskelbtoje suvestinėje neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos ar asmens duomenų, kurie pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles neturi būti atskleisti. Kiekvienais metais turėtų būti pateikiama informacija, koks nuošimtis projektų kiekvienoje valstybėje narėje buvo atmesta ir kiek patvirtinta. Prie kiekvieno projekto pateikiamas patvirtinimo arba atmetimo sprendimo pagrindimas.

Pakeitimas    100

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 5 dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Investicijų komiteto išvados nepritarti ES garantijos naudojimui du kartus per metus perduodamos Europos Parlamentui ir Tarybai, laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų.

Investicijų komiteto išvados nepritarti ES garantijos naudojimui, taikyti kriterijai ir su tomis išvadomis susijusių rodiklių suvestinė du kartus per metus perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai, laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų.

Pakeitimas    101

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„InvestEU“ konsultacijų centras teikia konsultacinę paramą, susijusią su investicinių projektų nustatymu, rengimu, plėtojimu, struktūros formavimu, viešaisiais pirkimais ir įgyvendinimu, arba stiprina projektų vykdytojų ir finansų tarpininkų gebėjimus įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas. Parama prireikus gali būti teikiama bet kuriuo projekto gyvavimo ciklo arba remiamo subjekto finansavimo etapu.

„InvestEU“ konsultacijų centras teikia konsultacinę paramą, susijusią su investicinių projektų nustatymu, rengimu, plėtojimu, struktūros formavimu, viešaisiais pirkimais ir įgyvendinimu, arba stiprina projektų vykdytojų ir finansų tarpininkų gebėjimus įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas. Parama prireikus gali būti teikiama bet kuriuo projekto gyvavimo ciklo arba remiamo subjekto finansavimo etapu. Konsultacijų centro ekspertai glaudžiai bendradarbiaus su EIB „InnovFin“ konsultacine tarnyba.

Pakeitimas    102

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

„InvestEU“ konsultacijų centras teikia informaciją ir konsultacijų paramą regionų ir vietos lygmenimis, visų pirma orientuodamasis į MVĮ ir startuolius. Remdamasis patirtimi, kuri jau sukaupta vykdant ESIF Europos investavimo konsultacijų centro veiklą, jis, be kita ko, vykdys komunikaciją ir teiks projektų plėtros paramą, kad būtų stiprinami tvarių projektų plėtros gebėjimai ir kad mažesni projektai būtų sutelkti į didesnius.

Pakeitimas    103

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„InvestEU“ konsultacijų centras yra kiekvienos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, komponentas, apimantis visus tą liniją sudarančius sektorius. Be to, teikiamos ir įvairius sektorius apimančios konsultavimo paslaugos.

„InvestEU“ konsultacijų centras yra kiekvienos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, komponentas, apimantis visus tą liniją sudarančius sektorius, visų pirma tuos, kurie padeda siekti ES klimato politikos tikslų. Be to, teikiamos ir įvairius sektorius apimančios konsultavimo paslaugos.

Pakeitimas    104

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  prireikus – padeda projektų vykdytojams plėtoti projektus, kad jie atitiktų 3, 7 ir 11 straipsniuose nustatytus tikslus ir tinkamumo kriterijus, taip pat sudaro palankesnes sąlygas nedidelio masto projektams sujungti; tačiau tokia pagalba nedaro įtakos Investicijų komiteto išvadoms dėl ES garantija tokiems projektams teikiamos paramos aprėpties;

b)  tinkamais atvejais padeda projektų vykdytojams plėtoti projektus, kad jie atitiktų 3, 7 ir 11 straipsniuose nustatytus tikslus ir tinkamumo kriterijus, taip pat sudaro palankesnes nedidelio masto projektų sujungimo sąlygas, padeda formuoti temines ir regionines investicijų platformas teikdamas teisinę paramą ir pateikdamas atitinkamą investicijų platformos susitarimo šabloną; tačiau tokia pagalba nedaro įtakos Investicijų komiteto išvadoms dėl ES garantija tokiems projektams teikiamos paramos aprėpties;

Pakeitimas    105

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  remia veiksmus ir vietos žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo, remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;

c)  remia veiksmus ir vietos žinių panaudojimą, visų pirma padėdamas MVĮ, mikroįmonėms, vietos valdžios institucijoms, subjektams ir bendruomenėms ir konsultuodamas apie jiems siūlomas visų politikos linijų galimybes ir taip siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo, remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;

Pakeitimas    106

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa)  tinkamais atvejais iniciatyviai konsultuoja atsižvelgdamas į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kaip aprašyta Energetikos sąjungos valdymo reglamente;

Pakeitimas    107

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 2 dalies f b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fb)  imasi informavimo veiklos siekdamas plačiau informuoti projektų vykdytojus, finansų ir kitus tarpininkus apie galimą konsultacijų centro paramą ir apskritai apie programos „InvestEU“ teikiamas galimybes;

Pakeitimas    108

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  2 dalyje nurodytoms paslaugoms gali būti taikomi mokesčiai daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti.

4.  2 dalyje nurodytoms paslaugoms gali būti taikomi proporcingi mokesčiai daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti.

Pakeitimas    109

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  Prireikus „InvestEU“ konsultacijų centras veikia vietos lygmeniu. Jo padaliniai steigiami pirmiausia tose valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus. „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenims siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, susijusius su 1 dalyje nurodyta pagalba.

6.  „InvestEU“ konsultacijų centras veikia kiekvienoje valstybėje narėje, ypač dėdamas pastangas veikti regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus, siekdamas dalytis gerosios patirties pavyzdžiais ir informacija ir praplėsti žinias apie investicijų galimybes taip pat ir regione. Konsultacijų centras užmezga tiesioginį verslo įmonių, tarpininkų ir Sąjungos institucijų dialogą. „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenims siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, susijusius su 1 dalyje nurodyta pagalba.

Pakeitimas    110

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Komisija sukuria „InvestEU“ portalą. Jis yra lengvai prieinama ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

1.  Komisija sukuria „InvestEU“ portalą. Jame suteikiama galimybė naudotis lengvai prieinama ir naudotis patogia projektų duomenų baze, kuri didina projektų matomumą ir leidžia investuotojams pastebėti investavimo galimybes tam tikrame sektoriuje arba interesų srityje.

Pakeitimas    111

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl įgyvendinantiesiems partneriams ir, kai tinkama, kitiems Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrina, kad įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl įgyvendinantiesiems partneriams ir, kai tinkama, kitiems Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Atsiskaitymo sistema aiškiai atspinti politikos linijų struktūrą detaliai nurodant finansavimo ir investavimo operacijų reikalavimus atitinkančias sritis, kaip nurodyta II priede.

Pagrindimas

Aiškiai sudėlioti projektus pagal 4 sritis ir išsamiau aprašyti finansavimo ir investavimo sritis svarbu tam, kad būtų deramai įvertinti jų veiklos rezultatai.

Pakeitimas    112

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Be to, kiekvienas įgyvendinantysis partneris kas šešis mėnesius Komisijai pateikia ataskaitą apie finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, suskirstytą atitinkamai pagal ES skyrių ir valstybės narės skyrių pagal valstybes nares. Ataskaitoje įvertinama atitiktis ES garantijos naudojimo reikalavimams ir pagrindiniams veiklos rezultatų rodikliams, nustatytiems šio reglamento III priede. Ataskaitoje taip pat pateikiami veiklos, statistiniai, finansiniai ir apskaitos duomenys apie kiekvieną finansavimo ir investavimo operaciją skyriaus, politikos linijos ir „InvestEU“ fondo lygmeniu. Vienoje iš tų ataskaitų pateikiama informacija, kurią įgyvendinantieji partneriai pateikia pagal [Finansinio reglamento] [155 straipsnio 1 dalies a punktą].

5.  Be to, kiekvienas įgyvendinantysis partneris kas šešis mėnesius Komisijai pateikia ataskaitą apie finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, suskirstytą atitinkamai pagal ES skyrių ir valstybės narės skyrių pagal valstybes nares. Ataskaitoje įvertinama atitiktis ES garantijos naudojimo reikalavimams ir pagrindiniams veiklos rezultatų rodikliams, nustatytiems šio reglamento III priede. Ataskaitoje, jei tinkama ir proporcinga, taip pat pateikiami veiklos, statistiniai, finansiniai ir apskaitos duomenys apie kiekvieną finansavimo ir investavimo operaciją skyriaus, politikos linijos ir „InvestEU“ fondo lygmeniu. Vienoje iš tų ataskaitų pateikiama informacija, kurią įgyvendinantieji partneriai pateikia pagal [Finansinio reglamento] [155 straipsnio 1 dalies a punktą]. Jei įmanoma, šios ataskaitos yra identiškos ataskaitoms, kurių jau reikalaujama nacionaliniu arba regionų lygmeniu. Komisija surenka ir įvertina įgyvendinančiųjų partnerių ataskaitas ir viešai skelbiamų metinių ataskaitų forma pateikia jų santrauką, teikdama informaciją apie programos įgyvendinimo lygį, palyginti su jos tikslais ir veiklos rodikliais, ir nurodydama pagal „InvestEU“ programą remiamo finansavimo ir investavimo operacijų riziką ir galimybes.

Pakeitimas    113

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a.  Komisija savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie finansavimo ir investavimo operacijas, įskaitant informaciją apie laukiamą projektų poveikį ir naudą, užtikrindama konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsaugą. Interneto portale taip pat suteikiama vieša prieiga prie reikalavimus atitinkančių garantijos šalių registro.

 

Įgyvendinantieji partneriai ir kiti Sąjungos lėšų gavėjai, laikydamiesi galiojančios skaidrumo politikos ir Sąjungos taisyklių dėl duomenų apsaugos ir galimybės susipažinti su dokumentais bei informacija, savo interneto svetainėse iniciatyviai ir sistemingai viešai skelbia informaciją apie visas pagal šią programą vykdytas finansavimo ir investavimo operacijas, susijusias visų pirma su tuo, kokiu būdu tie projektai padeda siekti šiame reglamente nustatytų tikslų ir reikalavimų. Teikiant tokią informaciją visada užtikrinama konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsauga. Įgyvendinantieji partneriai, pagal šį reglamentą skelbdami informaciją apie finansavimo ir investavimo operacijas, vykdytas pagal šią programą, visada nurodo, ar buvo gauta Sąjungos parama.

Pakeitimas    114

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Komisija atlieka tarpinį programos „InvestEU“ vertinimą, visų pirma įvertindama, kaip buvo panaudota ES garantija.

2.  Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka tarpinį programos „InvestEU“ vertinimą, visų pirma įvertindama, kaip buvo panaudota ES garantija.

Pakeitimas    115

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos finansavimo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal [Finansinio reglamento] [127 straipsnį].

Europos Audito Rūmų ir asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos finansavimo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal [Finansinio reglamento] [127 straipsnį].

Pakeitimas    116

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Komisija vykdo su programa „InvestEU“ ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai „InvestEU“ skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

2.  Komisija pradeda vykdyti veiksmingą ir informatyvią visą ES apimančią komunikacijos apie programą „InvestEU“ strategiją siekdama padidinti šios programos matomumą, visų pirma tarp MVĮ, ir taip pritraukti geriausius potencialius projektus. Programai „InvestEU“ skirtais finansiniais ištekliais taip pat naudojamasi vykdant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

Pakeitimas    117

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Pagal šio reglamento 4 straipsnį šis paskirstymas gali būti finansiniais metais keičiamas atsižvelgiant į šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų įvairių tikslų pokyčius.

Pakeitimas    118

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Finansavimo ir investavimo operacijos gali būti vykdomos vienoje ar keliose iš šių sričių:

Finansavimo ir investavimo operacijos vykdomos vienoje ar keliose iš šių sričių:

Pakeitimas    119

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 1 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  švarios ir tvarios atsinaujinančiosios energijos gamybos, tiekimo ar naudojimo plėtotę;

a)  švarios ir tvarios atsinaujinančiosios energijos gamybos plėtrą, tokios energijos sprendimų diegimo spartinimą, tiekimą ar įgyvendinimą; ;

Pakeitimas    120

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 1 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą (daug dėmesio skiriant paklausos mažinimui, pasiekiamam vykdant paklausos valdymą ir pastatų renovaciją);

b)  energijos vartojimo efektyvumą, energetikos pertvarką ir energijos taupymą (daug dėmesio skiriant paklausos mažinimui, pasiekiamam vykdant paklausos valdymą ir pastatų renovaciją);

Pakeitimas    121

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 1 punkto c papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  tvarios energetikos infrastruktūros (perdavimo ir paskirstymo lygmens, kaupimo technologijų) vystymą, tobulinimą ir modernizavimą;

c)  tvarios energetikos infrastruktūros (perdavimo ir paskirstymo lygmens, kaupimo technologijų, pažangiųjų tinklų) vystymą, tobulinimą ir modernizavimą ir valstybių narių elektros tinklų sujungimo lygio didinimą;

Pakeitimas    122

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 1 punkto d papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  sintetinių degalų, gautų iš atsinaujinančiųjų / anglies junginių aspektu neutralių šaltinių, gamybą ir tiekimą; alternatyviuosius degalus;

d)  sintetinių degalų, tvariai gaunamų iš atsinaujinančiųjų šaltinių arba į aplinką neišskiriant anglies dioksido, ir alternatyviųjų degalų gamybą ir tiekimą, laikantis [Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvos 2009/28/EB] nuostatų;

Pakeitimas    123

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 1 punkto e papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  anglies dioksido surinkimo ir saugojimo infrastruktūrą.

e)  infrastruktūrą, skirtą anglies dioksido surinkimui ir saugojimui pramoniniuose procesuose, bioenergijos gamyklose ir gamybos objektuose, siekiant energetikos pertvarkos.

Pakeitimas    124

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Tvarios transporto infrastruktūros, taip pat įrangos ir naujoviškų technologijų vystymas atsižvelgiant į Sąjungos transporto prioritetus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, įskaitant visų pirma:

2.  Tvarios transporto infrastruktūros ir novatoriškų susisiekimo sprendimų, įrangos ir naujoviškų technologijų vystymas atsižvelgiant į Sąjungos transporto prioritetus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, įskaitant visų pirma:

Pakeitimas    125

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  projektus, kuriais prisidedama prie TEN-T infrastruktūros, įskaitant miestų transporto mazgus, jūrų ir vidaus vandenų uostus, daugiarūšio transporto terminalus ir jų prijungimą prie pagrindinių tinklų, vystymo;

a)  projektus, kuriais prisidedama prie TEN-T infrastruktūros, įskaitant miestų transporto mazgus, jūrų ir vidaus vandenų uostus, oro uostus, daugiarūšio transporto terminalus ir jų prijungimą prie pagrindinių tinklų, darnaus vystymo;

Pakeitimas    126

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektus (orientuotus į mažataršio transporto mazgus, prieinamumą, oro taršą ir triukšmą, energijos vartojimą ir nelaimingus atsitikimus);

b)  pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektus (orientuotus į netaršių ir mažataršių rūšių transportą, prieinamumą, oro taršą ir triukšmą, energijos vartojimą ir kelių eismo saugumą;

Pakeitimas    127

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto c papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  transporto sektoriaus kilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizavimo rėmimą, siekiant įdiegti mažataršio judumo sprendimus;

c)  transporto sektoriaus kilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizavimo rėmimą, siekiant įdiegti netaršaus ir mažataršio judumo sprendimus;

Pakeitimas    128

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto d papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  geležinkelių infrastruktūros projektus, kitus geležinkelių projektus, taip pat jūrų uostų projektus;

d)  geležinkelių infrastruktūros projektus, kitus geležinkelių projektus, vidaus vandenų infrastruktūros, taip pat jūrų uostų projektus;

Pakeitimas    129

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto e papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, įskaitant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.

e)  alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, laikantis [Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvos 2009/28/EB] 25 straipsnio nuostatų, be kita ko, diegiant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą;

Pakeitimas    130

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 3 punkto c papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  projektus ir iniciatyvas aplinkos išteklių valdymo ir švarių technologijų srityse;

c)  projektus ir iniciatyvas aplinkos išteklių valdymo ir tvarių technologijų srityse;

Pakeitimas    131

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 3 punkto f papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  klimato srities veiksmus, įskaitant gamtinių pavojų ir nelaimių rizikos mažinimą;

f)  klimato srities veiksmus, įskaitant gamtinių pavojų ir nelaimių rizikos mažinimą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimą;

Pakeitimas    132

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 3 punkto g papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g)  projektus ir iniciatyvas, kuriais įgyvendinama žiedinė ekonomika, išteklių naudojimo efektyvumo aspektus integruojant į produkcijos ir produktų gyvavimo ciklą, įskaitant tvarų pirminių ir antrinių žaliavų tiekimą;

g)  projektus ir iniciatyvas, kuriais įgyvendinama žiedinė ekonomika, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumo aspektus integruojant į produkcijos ir produktų gyvavimo ciklą, įskaitant pirminių ir antrinių žaliavų tvarų tiekimą ir perdirbimą;

Pakeitimas    133

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Skaitmeninio ryšio infrastruktūros vystymas, be kita ko, įgyvendinant projektus, kuriais prisidedama prie itin didelio pajėgumo skaitmeninių tinklų diegimo.

4.  Skaitmeninio ryšio infrastruktūros vystymas, be kita ko, įgyvendinant projektus, kuriais prisidedama prie itin didelio pajėgumo skaitmeninių tinklų diegimo, 5G junglumo ir skaitmeninių jungčių ir prieinamumo gerinimo, visų pirma kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose.

Pakeitimas    134

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 5 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  mokslinių tyrimų, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir paramą akademinėms įstaigoms, ir inovacijų projektus, kuriais prisidedama prie [„Europos horizonto“] tikslų;

a)  paramą mokslinių tyrimų infrastruktūrai ir mokslinių tyrimų bei inovacijų projektus visose programoje „Europos horizontas“ apibrėžtose teminėse srityse, kurie padeda siekti „Europos horizonto“ tikslų;

Pakeitimas    135

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 5 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  verslo projektus;

b)  verslo projektus, įskaitant profesinį mokymą ir verslo branduolių ir verslo tinklų kūrimo skatinimą;

Pakeitimas    136

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 5 punkto d papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  akademinių įstaigų ir pramonės bendradarbiavimo projektus;

d)  akademinių įstaigų, mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų ir pramonės bendrai atliekamų mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiaujamuosius projektus; viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės organizacijas ir pilietinės visuomenės organizacijas;

Pakeitimas    137

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 5 punkto f papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  naujus veiksmingus sveikatos priežiūros produktus, įskaitant vaistus, medicinos prietaisus ir pažangiosios terapijos medicininius preparatus.

f)  naujus veiksmingus ir prieinamus sveikatos priežiūros produktus, įskaitant vaistus, medicinos prietaisus, diagnostikos ir pažangiosios terapijos medicininius preparatus, naujas antimikrobines medžiagas ir novatoriškus kūrimo procesus, kuriuose nenaudojami bandymai su gyvūnais.

Pakeitimas    138

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 6 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  Skaitmeninių technologijų ir paslaugų kūrimas ir diegimas, įskaitant visų pirma:

6.  Skaitmeninių technologijų ir paslaugų kūrimas, diegimas ir plėtimas, įskaitant visų pirma:

Pakeitimas    139

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 6 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  dirbtinį intelektą;

a)  dirbtinį intelektą, laikantis Skaitmeninės Europos programos, ypač etikos klausimais;

Pakeitimas    140

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 6 punkto a a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  Kvantinė technologija

Pakeitimas    141

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 6 punkto f a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa)  robotiką ir automatizavimą.

Pakeitimas    142

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 7 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7.  Finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 3 000 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, be kita ko:

7.  Finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 3 000 darbuotojų. MVĮ linija skiriama tik MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, visų pirma:

Pakeitimas    143

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 7 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  suteikiant apyvartinio kapitalo ir investicijų,

a)  suteikiant apyvartinio kapitalo ir investicijų, visų pirma susijusių su veiksmais, puoselėjančiais verslumo kultūrą ir aplinką ir skatinančiais mikroįmonių ir MVĮ kūrimą ir augimą;

Pakeitimas    144

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 7 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  nuo parengiamojo iki plėtros etapo teikiant rizikos finansavimą, siekiant užtikrinti technologinį pirmavimą novatoriškuose ir tvariuose sektoriuose.

b)  nuo parengiamojo iki plėtros etapo teikiant rizikos finansavimą, siekiant užtikrinti technologinį pirmavimą novatoriškuose ir tvariuose sektoriuose, įskaitant jų skaitmeninimo ir inovacijų pajėgumo didinimą, ir siekiant užtikrinti jų konkurencingumą pasaulyje.

Pakeitimas    145

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 9 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9.  Turizmas.

9.  Tvarus turizmas

Pakeitimas    146

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 11 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  mikrofinansus, socialinių įstaigų finansus ir socialinę ekonomiką;

a)  mikrofinansus, socialinių įstaigų finansus, moterų verslą, lyčių lygybės skatinimą ir socialinę ekonomiką;

Pakeitimas    147

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 11 punkto d papunkčio i punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)  švietimą ir mokymą, įskaitant ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą, švietimui skirtas patalpas ir (arba) priemones, besimokančiųjų apgyvendinimą ir skaitmeninę įrangą;

i)  švietimą ir mokymą, įskaitant ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą, švietimui skirtas patalpas ir (arba) priemones, besimokančiųjų apgyvendinimą ir skaitmeninę įrangą, taip pat paskolas studentams;

Pakeitimas    148

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 11 punkto h papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h)  inovatyvius sveikatos priežiūros sprendimus, įskaitant sveikatos paslaugas ir naujus priežiūros modelius;

h)  inovatyvius sveikatos priežiūros sprendimus, įskaitant sveikatos paslaugas, sveikatos priežiūros sistemų valdymą, e. sveikatą, prevencinę mediciną, tiksliąją mediciną ir naujus globos modelius;

Pakeitimas    149

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 12 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12.  Gynybos pramonės plėtra, stiprinant Sąjungos strateginį savarankiškumą, visų pirma teikiant paramą:

Išbraukta.

a)  Sąjungos gynybos pramonės tiekimo grandinei, įskaitant finansinę paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

 

b)  bendrovėms, dalyvaujančioms gynybos sektoriaus radikalių inovacijų projektuose, ir su tuo glaudžiai susijusioms dvejopos paskirties technologijoms;

 

c)  gynybos sektoriaus tiekimo grandinei, dalyvaujant bendradarbiaujamojo pobūdžio gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektuose, įskaitant tuos, kuriems teikiama Europos gynybos fondo parama;

 

d)  gynybos srities mokslinių tyrimų ir mokymo infrastruktūrai.

 

Pakeitimas    150

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 13 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  padidinti kosmoso sistemų technologijų konkurencingumą, ypatingą dėmesį skiriant tiekimo grandinių pažeidžiamumui;

b)  padidinti kosmoso sistemų ir technologijų konkurencingumą, ypatingą dėmesį skiriant tiekimo grandinių nepriklausomybei;

Pakeitimas    151

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 13 punkto c papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  remti su kosmoso technologijomis susijusį verslumą;

c)  remti su kosmoso technologijomis susijusį verslumą, be kita ko, tolesnės grandies sektoriaus plėtrą;

Pakeitimas    152

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 13 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

13a.  Jūros ir vandenynai, laikantis integruotos jūrų politikos tikslų ir plėtojant tvarią mėlynąją ekonomiką, tam tikslui naudojant:

 

a. jūrinį verslumą;

 

b. novatorišką ir konkurencingą jūrų pramonę;

 

c. žinias apie vandenynus ir mėlynąsias profesijas;

 

d. darnaus vystymosi tikslų, visų pirma 14-ojo DVT (Gyvybė vandenyse), įgyvendinimą;

 

e. atsinaujinančiąją jūrų energiją ir žiedinę ekonomiką.

Pakeitimas    153

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  „InvestEU“ finansavimo apimtis (pagal politikos linijas)

1.  „InvestEU“ finansavimo dydis (suskirstytas pagal finansavimo ir investavimo operacijoms tinkamų sričių punktus ir papunkčius, kaip nurodyta II priede)

Pakeitimas    154

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 punkto 1.4 a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1.4 a  Sinergija su kitomis ES programomis

Pakeitimas    155

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  „InvestEU“ finansavimo geografinė aprėptis (pagal politikos linijas)

2.  „InvestEU“ finansavimo geografinė aprėptis (suskirstyta pagal finansavimo ir investavimo operacijoms tinkamų sričių punktus ir papunkčius, kaip nurodyta II priede)

Pakeitimas    156

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 punkto 2.1 a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2.1 a  Regionų, kuriuose vykdomi projektai, skaičius

Pakeitimas    157

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 3 punkto 3.2 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.2  Klimato tikslus remiančios investicijos

3.2  Energetikos ir klimato tikslus remiančios investicijos, kai tinka, išskaidytos pagal politikos linijas ir kategorijas, taip pat tai, kokia jų dalis susijusi su klimatu

Pakeitimas    158

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 4 punkto 4.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.1  Energetika: įrengti papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (MW)

4.1  Energetika: įrengti papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (MW) pagal šaltinį

Pakeitimas    159

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 4 punkto 4.2 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.2  Energetika: geresnio energijos vartojimo klasei priskiriamų namų ūkių skaičius

4.2  Energetika: geresnio energijos vartojimo klasei priskiriamų namų ūkių ir viešosios ir komercinės paskirties patalpų skaičius, įskaitant klasifikacijos pagerėjimo laipsnį arba lygiavertį skaičių, arba skaičius būstų, kurie po renovacijos pasiekė beveik nulinės energijos pastato ar pasyvaus namo standartą

Pakeitimas    160

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 4 punkto 4.3 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.3  Skaitmeninimas: papildomi namų ūkiai, turintys prieigą prie plačiajuosčio, bent 100 Mbps spartos ryšio su gigabaitinės spartos galimybe

4.3  Skaitmeninimas: papildomi namų ūkiai, komercinės paskirties ir (arba) viešieji pastatai, turintys prieigą prie plačiajuosčio, bent 100 Mbps spartos ryšio su gigabaitinės spartos galimybe, arba įrengtų belaidžio ryšio zonų skaičius

Pakeitimas    161

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 4 punkto 4.5 a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4.5 a  Įrengtų alternatyviųjų degalų infrastruktūros punktų skaičius

Pakeitimas    162

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 4 punkto 4.5 b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4.5 b  Sumažinti išmetamų teršalų kiekį: kiek sumažėjo išmetamo CO2 kiekis

Pakeitimas    163

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 5 punkto 5.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.1  Įnašas siekiant tikslo 3 proc. Sąjungos BVP investuoti į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas

5.1  Įnašas siekiant tikslo per visą programos laikotarpį 3 proc. Sąjungos BVP investuoti į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas

Pakeitimas    164

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 5 punkto 5.2 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.2  Įmonių, kurioms suteikta parama įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, skaičius

5.2  Įmonių, kurioms programos vykdymo laikotarpiu suteikta parama įgyvendinti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, skaičius

Pakeitimas    165

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 5 punkto 5.2 a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5.2 a  Skaičius projektų, kurie anksčiau gavo paramą pagal „Europos horizontą“ ir (arba) Skaitmeninės Europos programą

Pakeitimas    166

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 6 punkto 6.2 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.2  Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal etapą (ankstyvasis, augimo / plėtros)

6.2  Skaičius įmonių (ypač novatoriškų MVĮ), kurioms suteikta parama, pagal etapą (ankstyvasis, augimo / plėtros)

Pakeitimas    167

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 7 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7.  Socialinės investicijos ir įgūdžiai

7.  Pagal lytį suskirstyti duomenys apie socialines investicijas ir įgūdžius

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Programos „InvestEU“ sukūrimas

Nuorodos

COM(2018)0439 – C8-0257/2018 – 2018/0229(COD)

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

14.6.2018

ECON

14.6.2018

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

14.6.2018

Susiję komitetai - paskelbimo plenariniame posėdyje data

5.7.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Seán Kelly

13.6.2018

55 straipsnis – Bendra komitetų procedūra

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

5.7.2018

Svarstymas komitete

10.9.2018

 

 

 

Priėmimo data

5.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

5

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zigmantas Balčytis, Bendt Bendtsen, José Blanco López, Jonathan Bullock, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Jakop Dalunde, Pilar del Castillo Vera, Ashley Fox, Theresa Griffin, Rebecca Harms, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Tilly Metz, Dan Nica, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Carolina Punset, Massimiliano Salini, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Lieve Wierinck, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Amjad Bashir, Mario Borghezio, Rosa D’Amato, Jens Geier, Benedek Jávor, Werner Langen, Marian-Jean Marinescu, Rupert Matthews, Gesine Meissner, Clare Moody, Markus Pieper, Sofia Sakorafa, Giancarlo Scottà, Davor Škrlec, Pavel Telička

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Michael Gahler, Ulrike Rodust

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

38

+

ALDE

Gesine Meissner, Morten Helveg Petersen, Carolina Punset, Pavel Telička, Lieve Wierinck

PPE

Bendt Bendtsen, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Michael Gahler, Seán Kelly, Werner Langen, Marian-Jean Marinescu, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Vladimir Urutchev, Anna Záborská

S&D

Zigmantas Balčytis, José Blanco López, Jens Geier, Theresa Griffin, Jeppe Kofod, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Edouard Martin, Clare Moody, Dan Nica, Miroslav Poche, Ulrike Rodust, Patrizia Toia, Kathleen Van Brempt, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Jakop Dalunde, Rebecca Harms, Benedek Jávor, Tilly Metz, Davor Škrlec

5

-

EFDD

Jonathan Bullock

GUE/NGL

Jaromír Kohlíček, Paloma López Bermejo, Sofia Sakorafa, Neoklis Sylikiotis

8

0

ECR

Amjad Bashir, Ashley Fox, Rupert Matthews, Evžen Tošenovský

EFDD

Rosa D'Amato, Dario Tamburrano

ENF

Mario Borghezio, Giancarlo Scottà

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (21.11.2018)

pateikta Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“

(COM(2018)0439 – C8-0257/2018 – 2018/0229(COD))

Nuomonės referentas (*): Wim van de Camp

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendra informacija

Įgyvendindama programą „InvestEU“ Komisija siekia sutelkti viešąsias ir privačiąsias investicijas, kad būtų pašalintos esamos investicijų spragos tokiose srityse, kaip tvarus transportas ir nauji judumo modeliai, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumas, skaitmeninės jungtys ir technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos, klimatas, aplinka ir ištekliai, švietimas ir įgūdžiai bei MVĮ plėtra. Remiant šių sričių projektus Programa galėtų prisidėti prie ES politikos tikslų siekimo tvarumo, visų pirma klimato tvarumo, konkurencingumo ir integracinio augimo srityse. „InvestEU“ fondas suteiks 38 mlrd. EUR ES garantiją remti projektams, skiriant jiems finansavimą ir investicijas pagal šią Programą. Garantija atitinka 15,2 mlrd. EUR ES biudžeto asignavimus arba 40 proc. padengimo rodiklį. „InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas: tvarios infrastruktūros; mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo; mažųjų ir vidutinių įmonių; taip pat socialinių investicijų ir įgūdžių.

Transportas iš esmės įtrauktas į tvarios infrastruktūros liniją. Ji apima infrastruktūrą, kilnojamąjį turtą ir naujoviškų technologijų diegimą. Ši linija taip pat apima kitas sritis, pavyzdžiui, energetiką, skaitmeninį junglumą, kosmosą arba aplinką. Investicijos gali būti remiamos tik tada, jei jomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo tikslų. ES 11,5 mlrd. EUR dalis arba 30 proc. visos ES garantijos bus skirta šiai linijai remti. Tai atitinka 4,6 mlrd. EUR vertės ES biudžeto asignavimus. Kadangi „InvestEU“ skirta visų pirma TEN-T infrastruktūros plėtrai remti, reikėtų pažymėti, kad programa „InvestEU“ taip pat pakeičiamos finansinės priemonės, kurios anksčiau buvo EITP dalis.

„InvestEU“ programa veikia pagal dabartinį ESIF modelį ir jį pakeičia; pagal jo infrastruktūros ir inovacijų liniją transporto projektams ESIF buvo skirtas apie 8 mlrd. EUR finansavimas ir iki 2018 m. pavasario iš viso buvo investuota apie 24 mlrd. EUR (tai sudaro apie 13 proc. investicijų dalies, remiamos pagal tą liniją). Kiti ESIF transporto projektai toliau darys poveikį pirmiau minėtam padalijimui. Kita vertus, investicijų į transportą dalis naudojant ESIF toli gražu neatitinka lūkesčių, jei turėsime mintyje didelius lėšų perkėlimus iš EITP į pradinį ESIF.

Nuomonės referento pozicija

Nuomonės referentas apskritai palankiai vertina pasiūlymą dėl „InvestEU“ ir laiko jį priemone, galinčia padėti skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas transporto sektoriuje ir tokiu būdu pasiekti skubiai reikalingą pažangą ES transporto sistemos modernizavimo srityje. Investicijos turėtų apimti tiek TEN-T infrastruktūrą, įskaitant alternatyviuosius degalus ir elektros įkrovimo infrastruktūrą, tiek intelektines transporto sistemas bei judumą apskritai, įskaitant naujas judumo formas, mažataršes transporto priemones ir pagrindines skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, skirtas susietajam ir automatizuotam transportui. Nors svarbu, kad projektais būtų prisidedama prie klimato politikos tikslų siekimo, „InvestEU“ taip pat turi būti skiriama pakankamai dėmesio siekiant kitų svarbių visuomeninių tikslų, susijusių su transporto sauga, darbo galimybėmis ir švietimu transporto arba turizmo srityje. Todėl šiuo tikslu nuomonės referentas siūlo pakeitimų, kuriais būtų stiprinamas pasiūlymas siekiant

–  patikslinti (konkrečiai) su transportu susijusias ir finansuoti tinkamas sritis I priede; jos turėtų apimti TEN-T telematikos prioritetus, pažangų ir tvarų judumą, infrastruktūros priežiūrą ir atnaujinimą (visų pirma kelių infrastruktūros), skaitmenines technologijas transporto srityje, darbo jėgos pritaikymą;

–  pabrėžti, kad reikia remti automatizuotų judumo sprendimų diegimą;

–  skirti ypatingą dėmesį su investicijomis susijusiems iššūkiams, kylantiems tarpvalstybiniuose projektuose;

–  užtikrinti geografinę remiamų projektų pusiausvyrą valstybėse narėse;

–  patikslinti, kad turizmo projektais sektoriui turėtų būti padedama pereiti prie darnaus, novatoriško ir skaitmeninio turizmo;

–  pabrėžti, kad „InvestEU“ turėtų remtis transporto, energetikos, skaitmeninio ir kitų sektorių įvairiose politikos linijose sąveika;

–  palikti galioti neseniai ESIF 2.0 nustatytą 40 proc. klimato politikos investicijų indėlio tikslą.

Be to, nuomonės referentas mano, kad „InvestEU“ ištekliais turėtų būti naudojamasi taip, kad programos rezultatas būtų investicijos į apčiuopiamus transporto projektus bent ESIF lygiu. Todėl bent 50 proc. tvarios infrastruktūros linijos dalies turėtų būti naudojama transportui.

Galiausiai nuomonės referentas pažymi, kad Komisijos pasiūlymu sukūrus papildomų lygių ir su investicijomis susijusius sprendimus iš dalies grąžinus Komisijos tarnyboms pakeičiama galiojanti valdymo struktūra, taikiusi ESIF modelį, pagal kurį pagrindinis vaidmuo teko EIB. Be kita ko, „InvestEU“ turėtų skirti dėmesį tikros pridedamosios vertės kūrimui ir papildomam investavimui, o ne dubliuoti ar tiesiog pakeisti projektus, kurie galėjo būti įvykdyti ir be minėto fondo paramos. Tiek valdymo, tiek papildomumo aspektus reikėtų išsamiau išnagrinėti per būsimus svarstymus.

PAKEITIMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingus Biudžeto komitetą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  investicijų į infrastruktūrą veiklos, kuri sudaro 1,8 proc. ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 proc.), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 proc. žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

(1)  investicijų į infrastruktūrą veiklos, kuri sudaro 1,8 proc. ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 proc.), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 proc. žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai ir kartais tai turėjo rimtų pasekmių. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo, augančios nelygybės ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro dubliavimosi. Dėl šios įvairovės taip pat kilo daugiau sunkumų tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jiems reikėjo taikyti skirtingas tinkamumo finansuoti ir ataskaitų teikimo taisykles. Nesant suderintų taisyklių taip pat nebuvo galimybių derinti kelių Sąjungos fondų, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas įgyvendinant paramos projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, siekiant, kad galutiniams gavėjams teikiama parama būtų efektyvesnė, turėtų būti įsteigtas vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas, kurio finansinis pasiūlymas būtų integruotas ir supaprastintas pagal bendrą biudžeto garantijų sistemą, taip sustiprinant Sąjungos intervencinių priemonių poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

(2)  atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro dubliavimosi. Dėl šios įvairovės taip pat kilo daugiau sunkumų tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jiems reikėjo taikyti skirtingas tinkamumo finansuoti ir ataskaitų teikimo taisykles, kurios dar labiau atgraso investuotojus. Nesant suderintų taisyklių taip pat nebuvo galimybių derinti kelių Sąjungos fondų, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas įgyvendinant paramos projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, siekiant, kad galutiniams gavėjams teikiama parama būtų efektyvesnė, turėtų būti įsteigtas vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas, kurio finansinis pasiūlymas būtų integruotas ir supaprastintas pagal bendrą biudžeto garantijų sistemą, taip sustiprinant Sąjungos intervencinių priemonių poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  per pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą; tarp jų – kapitalo rinkų sąjunga, bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planas, mažataršio judumo strategija, Europos gynybos ir kosmoso strategija. „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sutvirtinti sinergiją tarp šių viena kitą papildančių strategijų, teikdamas paramą investicijoms ir suteikdamas galimybių gauti finansavimą;

(3)  per pastaruosius metus Sąjunga tęsė plataus užmojo strategijas, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą; tarp jų – kapitalo rinkų sąjunga, bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimas, Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planas, mažataršio judumo strategija, Europos gynybos ir kosmoso strategija. „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sutvirtinti sinergiją tarp šių viena kitą papildančių strategijų, teikdamas paramą investicijoms ir suteikdamas galimybių gauti finansavimą;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityje, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą, socialinį atsparumą ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Šiuo tikslu iš jo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, tačiau kartu jo teikiama parama turėtų būti siekiama prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo;

(5)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą, be kita ko, tvarios infrastruktūros, inovacijų ir skaitmeninimo srityse, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą, socialinį atsparumą ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Šiuo tikslu iš jo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, tačiau kartu jo teikiama parama turėtų būti siekiama prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad būtų paskatintas augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, taip prisidėdamas prie gerovės Sąjungoje didinimo ir sąžiningesnio pajamų joje pasiskirstymo. Intervencinės priemonės per „InvestEU“ fondą turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijų pavidalu;

(6)  „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad būtų paskatintas augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, taip prisidėdamas prie gerovės Sąjungoje didinimo, kovos su skurdu ir sąžiningesnio pajamų joje pasiskirstymo. Intervencinės priemonės per „InvestEU“ fondą turėtų, kai būtina, papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijų pavidalu;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais 30 proc. bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

(9)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais bus tinkamai prisidedama prie klimato tikslų įgyvendinimo. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

Pagrindimas

Pagal Komisijos pasiūlymą 100 proc. tvarios infrastruktūros linijai skirtų siūlomų biudžeto asignavimų turėtų remti klimato tikslus. Tai nėra pagrįsta ir gali sukliudyti vykdyti itin reikalingus projektus, susijusius su skaitmeninės infrastruktūros plėtra ir transporto infrastruktūros modernizavimu, t. y. investicijas, kurios turi teigiamą poveikį klimatui, pvz., didinant veiksmingumą.

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  Kaip „InvestEU“ fondu padedama siekti klimato tikslo bus stebima per ES klimato stebėjimo sistemą, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti14], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu;

(10)  Kaip „InvestEU“ fondu padedama siekti klimato tikslo bus stebima per ES klimato stebėjimo sistemą, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti14], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu. „InvestEU“ fondas taip pat padės integruoti darnaus vystymosi tikslus (DVT) į ES politiką ir iniciatyvas ir užtikrinti, kad darnus vystymasis būtų esminis orientacinis principas;

_________________

_________________

14 COM(2018)353.

14 COM(2018)353.

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  vadovaujantis gairėmis, kurias turėtų parengti Komisija, bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“ ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, taip pat paisant nuoseklumo su gairėmis, parengtomis pagal kitas Sąjungos programas, turėtų būti atliekamas reikšmingą Sąjungos paramą gaunančių investicinių projektų, konkrečiai – infrastruktūros srities, tvarumo patikrinimas. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, į tokias gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos;

(12)  vadovaujantis gairėmis, kurias turėtų parengti Komisija, bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“ ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, taip pat paisant nuoseklumo su gairėmis, parengtomis pagal kitas Sąjungos programas, turėtų būti atliekamas reikšmingą Sąjungos paramą gaunančių investicinių projektų, konkrečiai – infrastruktūros srities, ES pridėtinės vertės ir visų pirma tvarumo patikrinimas. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, į tokias gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje per finansų krizę apribojo Sąjungos galimybes skatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir konvergenciją. Didelės investicijos į Europos infrastruktūrą yra be galo svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant 2030 m. energijos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, aplinkos apsaugą, klimato politiką, jūrų ir skaitmeninę infrastruktūrą. Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti sistemingą investavimo procesą, užtikrinant projektų bazės matomumą ir suderinamumą su atitinkamomis Sąjungos programomis. Atsižvelgiant į grėsmes saugumui, investiciniais projektais, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kaip antai Europos regioninės plėtros fondo, teikiančių paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą saugumo komponentams, pastangas;

(13)  žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje per finansų krizę apribojo Sąjungos galimybes skatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir konvergenciją. Didelės investicijos į Europos infrastruktūrą yra be galo svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tikslą sukurti bendrą Europos transporto erdvę, taip pat tvarumo tikslus, įskaitant 2030 m. energijos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į materialiąją transporto infrastruktūrą ir energetikos infrastruktūrą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, aplinkos apsaugą, klimato politiką, jūrų ir skaitmeninę infrastruktūrą, paramą teikiant, pavyzdžiui, intelektinių transporto sistemų kūrimui ir diegimui. Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti sistemingą investavimo procesą, užtikrinant projektų bazės matomumą, ir maksimaliai padidinti sinergiją su atitinkamomis Sąjungos programomis transporto, energetikos ir skaitmeninėje srityse. Atsižvelgiant į grėsmes saugumui, investiciniais projektais, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kaip antai Europos regioninės plėtros fondo, teikiančių paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą saugumo komponentams, pastangas;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a)  transporto infrastruktūra ir judumo projektai dėl mažesnių grąžos normų, ilgalaikės investicijų perspektyvos ir didesnio rizikos ir netikrumo lygio dažnai susiduria su finansavimo sunkumais. Siekiant pagal „InvestEU“ finansuojamų projektų pusiausvyros tarp sektorių ir siekiant spręsti neoptimalių investicijų į transporto infrastruktūrą problemą Sąjungoje, „InvestEU“ konsultacijų centras kartu su Komisija turėtų nustatyti konkrečias priemones, kurios padėtų paprasčiau ir ne taip biurokratiškai derinti „InvestEU“ su dotacijomis ar kitomis viešojo finansavimo lėšomis iš Sąjungos arba valstybių narių biudžetų;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

13 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13b)  kadangi eismo dalyvių saugumas yra didelė problema plėtojant transporto sektorių, o veiksmai, kurių imamasi, ir investicijos daro tik ribotą įtaką mažinant keliuose žuvusiųjų arba sunkiai sužalotų asmenų skaičių; kadangi programa „InvestEU“ turėtų prisidėti dedant daugiau pastangų kurti ir diegti transporto priemonių saugumo ir kelių infrastruktūros gerinimo technologijas;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

13 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13c)  kadangi tikroji daugiarūšio transporto sistema – tai galimybė sukurti veiksmingą ir aplinkai nekenksmingą transporto tinklą, optimaliai išnaudojant visų transporto priemonių rūšių galimybes ir kuriant jų sinergiją; kadangi programa „InvestEU“ gali tapti svarbia priemone, skatinančia investicijas į daugiarūšio transporto mazgus, kurie ne tik turi didelį ekonominį potencialą ir sukuria verslo planą, bet ir kelia didelę riziką privatiems investuotojams;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

13 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13d)  kadangi tikimasi, jog susietasis ir automatizuotas judumas pakeis transporto sistemas visame pasaulyje, o ES turėtų būti pasaulinė lyderė diegiant saugias automatizuoto judumo, geresnio kelių eismo saugumo ir tvarumo sistemas, „InvestEU“ turėtų prisidėti prie Sąjungos konkurencingumo stiprinimo šioje srityje remdama investicijas, skirtas automatiniams transporto priemonių ir infrastruktūros bei susijusių skaitmeninių technologijų judumo sprendimams kurti ir diegti;

Pagrindimas

Pasaulyje sparčiai vystomas susietasis ir automatizuotas judumas. ES turi būti pasaulio lyderė šioje srityje, kad būtų užtikrintas jos pramonės konkurencingumas, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Perėjimas prie automatizuoto susisiekimo: ES ateities susisiekimo strategija“. Todėl „InvestEU“ turėtų remti automatizuoto judumo sprendimų ir susijusių skaitmeninių technologijų diegimą infrastruktūros, transporto priemonių, informacinių ir ryšių technologijų, robotikos ir dirbtinio intelekto srityse.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a)  kadangi turizmas yra svarbus Sąjungos ekonomikos sektorius, „InvestEU“ turėtų padėti stiprinti ilgalaikį sektoriaus konkurencingumą remdama veiksmus, kuriais siekiama pereiti prie tvaraus, novatoriško ir skaitmeninio turizmo;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15a)  kadangi skaitmeninimas susijęs su turizmo sektoriumi, fondas „InvestEU“ turėtų jį remti tiksliniais veiksmais;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  labai svarbų vaidmenį Sąjungoje atlieka mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Tačiau šios įmonės savaime laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, todėl joms kyla sunkumų gauti finansavimą. Papildomi sunkumai susiję su MVĮ poreikiu išlaikyti konkurencingumą įsitraukiant į skaitmeninimo, tarptautinimo bei inovacijų veiklą ir tobulinant savo darbo jėgos įgūdžius. Maža to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, joms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra ribotesnis: jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ar pritraukti stambių institucinių investuotojų. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje veikiančios MVĮ yra smarkiai priklausomos nuo bankų ir skolų finansavimo, teikiamo sąskaitų kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos pavidalu. Siekiant padidinti MVĮ galimybes finansuoti savo steigimą, augimą bei plėtrą ir atlaikyti ekonominius nuosmukius ir norint užtikrinti, kad ekonomika ir finansų sistema būtų atsparesnės ekonomikos nuosmukiams ar sukrėtimams, reikia remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ ir suteikti įvairesnių finansavimo šaltinių. Tai taip pat papildomo iniciatyvas, kurių jau imtasi kapitalo rinkų sąjungos kontekste. „InvestEU“ fondas turėtų suteikti galimybę visą dėmesį sutelkti į specifinius, geriau orientuotus finansinius produktus;

(16)  labai svarbų vaidmenį Sąjungoje atlieka mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Tačiau šios įmonės savaime laikomos didelės rizikos subjektais, neturi pakankamų užtikrinimo priemonių ir kapitalo, todėl joms kyla sunkumų gauti finansavimą. Papildomi sunkumai susiję su MVĮ poreikiu išlaikyti konkurencingumą įsitraukiant į skaitmeninimo, tarptautinimo bei inovacijų veiklą ir tobulinant savo darbo jėgos įgūdžius. Maža to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, joms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra ribotesnis: jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ar pritraukti stambių institucinių investuotojų. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje veikiančios MVĮ yra smarkiai priklausomos nuo bankų ir skolų finansavimo, teikiamo sąskaitų kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos pavidalu. Siekiant padidinti MVĮ galimybes finansuoti savo steigimą, augimą bei plėtrą ir atlaikyti ekonominius nuosmukius ir norint užtikrinti, kad ekonomika ir finansų sistema būtų atsparesnės ekonomikos nuosmukiams ar sukrėtimams, reikia remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ ir suteikti įvairesnių finansavimo šaltinių. Tai taip pat papildomo iniciatyvas, kurių jau imtasi kapitalo rinkų sąjungos kontekste. „InvestEU“ fondas turėtų suteikti galimybę visą dėmesį sutelkti į specifinius, geriau orientuotus finansinius produktus;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  kaip išdėstyta diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto16 ir Europos socialinių teisių ramstyje17, įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma paveikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, padėti didinti, visų pirma, nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą ir gerinti padėtį tokiose srityse kaip kartų solidarumas, sveikatos sektorius, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo. Siekiant įveikti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms, kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje klausimams spręsti18, kalbama apie investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą, sveikatą ir būstą – deficitą, kuriam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat fondų parama;

(17)  kaip išdėstyta diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto16 ir Europos socialinių teisių ramstyje17, įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma paveikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu ir skirtos sektoriams, patiriantiems problemų dėl darbo jėgos trūkumo, prisitaikymo prie naujų technologijų ir užimtumo galimybių moterims, pavyzdžiui, transporto srityje. „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, padėti didinti, visų pirma, nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą ir gerinti padėtį tokiose srityse kaip kartų solidarumas, sveikatos sektorius, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos kultūros, turizmo ir kūrybiškumo puoselėjimo. Siekiant įveikti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškuosius išteklius, mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms, kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje klausimams spręsti18, kalbama apie investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą, sveikatą ir būstą – deficitą, kuriam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat fondų parama;

__________________

__________________

16 COM(2017) 206.

16 COM(2017) 206.

17 COM(2017) 250.

17 COM(2017) 250.

18 European Economy Discussion Paper No 074, paskelbta 2018 m. sausio mėn.

18 European Economy Discussion Paper Nr. 074, paskelbta 2018 m. sausio mėn.

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  kiekvieną politikos liniją turėtų sudaryti du skyriai, t. y. ES skyrius ir valstybės narės skyrius. ES skyrius turėtų padėti proporcingai spręsti Sąjungos masto rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas; remiami veiksmai turėtų turėti akivaizdžios Europos pridėtinės vertės. Valstybės narės skyriuje valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų išteklių dalį skirti ES garantijos atidėjiniams, kad ES garantiją būtų galima panaudoti finansavimo arba investavimo operacijoms, kurios skirtos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemoms spręsti jų pačių teritorijoje, įskaitant pažeidžiamas ir atokias vietoves, kaip antai atokiausius Sąjungos regionus, kad būtų pasiekti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomo fondo tikslai. Veiksmai, „InvestEU“ fondo lėšomis remiami per ES arba valstybės narės skyrius, neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jį išstumti arba iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje;

(19)  kiekvieną politikos liniją turėtų sudaryti du skyriai, t. y. ES skyrius ir valstybės narės skyrius. ES skyrius turėtų padėti proporcingai spręsti Sąjungos masto rinkos nepakankamumo, visų pirma tarpvalstybinių projektų atveju, ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas; remiami veiksmai turėtų turėti akivaizdžios Europos pridėtinės vertės. Valstybės narės skyriuje valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų išteklių dalį skirti ES garantijos atidėjiniams, kad ES garantiją būtų galima panaudoti finansavimo arba investavimo operacijoms, kurios skirtos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemoms spręsti jų pačių teritorijoje, įskaitant pažeidžiamas ir atokias vietoves, kaip antai atokiausius Sąjungos regionus, kad būtų pasiekti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomo fondo tikslai. Veiksmai, „InvestEU“ fondo lėšomis remiami per ES arba valstybės narės skyrius, neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jį išstumti arba iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24)  ES garantiją, kuria grindžiamas „InvestEU“ fondas, turėtų netiesiogiai įgyvendinti Komisija, pasitelkdama galutinius gavėjus pasiekiančius įgyvendinančiuosius partnerius. Susitarimą dėl garantijos, kuriuo paskirstomi „InvestEU“ fondo garantijos teikimo pajėgumai, Komisija turėtų sudaryti su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu, kad paremtų jo finansavimo ir investavimo operacijas, atitinkančias „InvestEU“ fondo tikslus ir tinkamumo kriterijus. Siekiant užtikrinti tinkamą ES garantijos panaudojimą, turėtų būti nustatyta atitinkama „InvestEU“ fondo valdymo struktūra;

(24)  ES garantiją, kuria grindžiamas „InvestEU“ fondas, turėtų netiesiogiai įgyvendinti Komisija, pasitelkdama galutinius gavėjus pasiekiančius įgyvendinančiuosius partnerius. Susitarimą dėl garantijos, kuriuo paskirstomi „InvestEU“ fondo garantijos teikimo pajėgumai, Komisija turėtų sudaryti su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu, kad paremtų jo finansavimo ir investavimo operacijas, atitinkančias „InvestEU“ fondo tikslus ir tinkamumo kriterijus. Siekiant užtikrinti tinkamą ES garantijos panaudojimą, turėtų būti nustatyta atitinkama „InvestEU“ fondo valdymo struktūra, tačiau neužkraunant per didelės administracinės naštos;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30)  siekiant užtikrinti, kad „InvestEU“ fondo ES skyriaus intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama Sąjungos lygmens rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemoms, tačiau kartu pasiekti ir kuo didesnę geografinę aprėptį, ES garantija turėtų būti paskirstyta įgyvendinantiesiems partneriams, kurie, atskirai arba kartu su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, gali aprėpti bent tris valstybes nares. Vis dėlto tikimasi, kad apie 75 proc. ES skyriaus ES garantijos bus paskirta tam įgyvendinančiajam partneriui ar partneriams, kuris (kurie) galės pasiūlyti „InvestEU“ fondo finansinių produktų visose valstybėse narėse;

(30)  siekiant užtikrinti, kad „InvestEU“ fondo ES skyriaus intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama Sąjungos lygmens rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemoms, tačiau kartu pasiekti ir kuo didesnę geografinę aprėptį, ES garantija turėtų būti paskirstyta įgyvendinantiesiems partneriams, kurie, atskirai arba kartu su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, gali aprėpti bent dvi valstybes nares. Vis dėlto tikimasi, kad apie 75 proc. ES skyriaus ES garantijos bus paskirta tam įgyvendinančiajam partneriui ar partneriams, kuris (kurie) galės pasiūlyti „InvestEU“ fondo finansinių produktų visose valstybėse narėse;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33)  „InvestEU“ fondo veikloje turėtų būti numatyta galimybė, kai tinkama, dotacijas ar finansines priemones arba abiejų rūšių priemones, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto arba ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo, sklandžiai ir veiksmingai derinti su ta garantija situacijose, kuriose tai yra reikalinga, kad būtų kuo labiau remiamos investicijos, padėsiančios spręsti konkrečias rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas;

(33)  „InvestEU“ fondo veikloje turėtų būti numatyta galimybė, kai tinkama, dotacijas ar finansines priemones arba abiejų rūšių priemones, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto arba bet kurio kito ad hoc fondo, tokio kaip ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondas, sklandžiai ir veiksmingai derinti su ta garantija situacijose, kuriose tai yra reikalinga, kad būtų kuo labiau remiamos investicijos, padėsiančios spręsti konkrečias rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)  „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų remti tvirtos investicinių projektų bazės pagal kiekvieną politikos liniją sukūrimą. Be to, siekiant užtikrinti galimybę centralizuotai valdomoms Sąjungos programoms teikti vieno langelio principu pagrįstą įvairių sričių politikos projektų plėtojimo pagalbą, turėtų būti numatytas įvairius sektorius apimantis programos „InvestEU“ komponentas;

(35)  „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų remti tvirtos investicinių projektų bazės pagal kiekvieną politikos liniją sukūrimą ir užtikrinti veiksmingą geografinės diversifikacijos įgyvendinimą, taip prisidedant prie Sąjungos tikslo, susijusio su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda ir regioninių skirtumų mažinimu. Konsultacijų centras ypatingą dėmesį turėtų skirti mažesniems, tarpvalstybinio masto ir ES pridėtinę vertę kuriantiems projektams. Be to, siekiant užtikrinti galimybę centralizuotai valdomoms Sąjungos programoms teikti vieno langelio principu pagrįstą įvairių sričių politikos projektų plėtojimo pagalbą, turėtų būti numatytas įvairius sektorius apimantis programos „InvestEU“ komponentas;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36)  siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus, atsižvelgiant į esamas paramos programas, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje;

(36)  siekiant užtikrinti plačią ir sąžiningą geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, atsižvelgiant į esamas paramos programas, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu kiekvienoje valstybėje narėje, visų pirma teritorijose, kuriose skiriama mažiausiai sutarčių, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37)  įgyvendinant „InvestEU“ fondą turėtų būti atsižvelgta ir į paramos gebėjimams stiprinti, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai ir rinkos formavimo veikla ir taip užtikrinama projektų kokybė, poreikį. Be to, siekiama sukurti sąlygas potencialaus reikalavimus atitinkančių gavėjų besiformuojančiuose rinkos segmentuose skaičiaus didėjimui, ypač tais atvejais, kai dėl mažo individualių projektų dydžio projektų lygmeniu labai išauga sandorių sąnaudos, kaip antai socialinio finansavimo ekosistemoje. Todėl parama gebėjimams stiprinti turėtų papildyti veiksmus, kurių imamasi pagal kitas konkrečiai politikos sričiai skirtas Sąjungos programas;

(37)  įgyvendinant „InvestEU“ fondą turėtų būti atsižvelgta ir į paramos gebėjimams stiprinti, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai ir rinkos formavimo veikla ir taip užtikrinama projektų kokybė, poreikį, visų pirma mažiau išsivysčiusiose šalyse. Be to, siekiama sukurti sąlygas potencialaus reikalavimus atitinkančių gavėjų besiformuojančiuose rinkos segmentuose skaičiaus didėjimui, ypač tais atvejais, kai dėl mažo individualių projektų dydžio projektų lygmeniu labai išauga sandorių sąnaudos, kaip antai socialinio finansavimo ekosistemoje. Todėl parama gebėjimams stiprinti turėtų papildyti veiksmus, kurių imamasi pagal kitas konkrečiai politikos sričiai skirtas Sąjungos programas;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

47 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(47)  programa „InvestEU“ turėtų padėti spręsti ES masto rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir sudaryti sąlygas Sąjungos mastu rinkoje išbandyti novatoriškus finansinius produktus, taip pat sistemas, per kurias jie būtų platinami, sprendžiant naujas arba sudėtingas rinkos nepakankamumo problemas. Todėl veiksmai Sąjungos lygmeniu yra pagrįsti,

(47)  programa „InvestEU“ turėtų padėti spręsti ES masto rinkos trūkumų bei nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir sudaryti sąlygas Sąjungos mastu rinkoje išbandyti novatoriškus finansinius produktus, taip pat sistemas, per kurias jie būtų platinami, sprendžiant naujas arba sudėtingas rinkos nepakankamumo problemas. Todėl veiksmai Sąjungos lygmeniu yra pagrįsti,

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiuo reglamentu steigiamas „InvestEU“ fondas, kuriuo suteikiama ES garantija finansavimo ir investavimo operacijoms, kurias vykdo įgyvendinantieji partneriai ir kuriomis remiama Sąjungos vidaus politika.

Šiuo reglamentu steigiamas „InvestEU“ fondas, kuriuo suteikiama ES garantija finansavimo ir investavimo operacijoms, kurias vykdo įgyvendinantieji partneriai ir kuriomis remiama Sąjungos vidaus politika, ir apibrėžiami ryšiai su įvairiais partneriais pagal šį reglamentą.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  Sąjungos ekonomikos tvarumo ir jos augimo,

b)  Sąjungos ekonomikos tvarumo ir jos augimo, įskaitant klimato tikslus,

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir bendrosios rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas.

d)  Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir bendrosios rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ ir startuolių, finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)  Sąjungos klimato srities tikslų siekimo, taip pat ilgalaikės aplinkosauginės ir visuomeninės naudos realizavimo;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  gerinti socialinių įmonių galimybes gauti mikrofinansavimą ir finansavimą, remti su socialinėmis investicijomis ir įgūdžiais susijusias finansavimo ir investavimo operacijas ir plėtoti ir stiprinti socialinių investicijų rinkas 7 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytose srityse.

d)  sudaryti palankesnes sąlygas socialinėms įmonėms gauti mikrofinansavimą ir finansavimą, remti su socialinėmis investicijomis ir įgūdžiais susijusias finansavimo ir investavimo operacijas ir plėtoti ir stiprinti socialinių investicijų rinkas 7 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytuose sektoriuose.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da)  didinti gerovę Sąjungoje mažinant skurdą ir sudarant sąlygas teisingesniam pajamų paskirstymui;

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

db)  remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, siekiant skatinti augimą, investicijas ir užimtumą;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ES garantija 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms – 38 000 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Atidėjinių norma – 40 proc.

ES garantija 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms – 38 000 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Atidėjinių norma – 40 proc. arba 15 200 000 000 EUR (13 065 000 000 EUR palyginamosiomis kainomis).

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto valstybės narės skyriaus reikmėms gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybės narės pagal Reglamento [[BNR] numeris]28 [10 straipsnio 1 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris]29 [75 straipsnio 1 dalį] skiria atitinkamas sumas.

8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto valstybės narės skyriaus reikmėms gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybių narių nacionalinės ar regioninės institucijos pagal Reglamento [[BNR] numeris]1a [10 straipsnio 1 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris]1b [75 straipsnio 1 dalį] skiria atitinkamas sumas.

__________________

__________________

 

1a Užpildyti.

 

1b Užpildyti.

28

 

29

 

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos preliminarus paskirstymas pateikiamas šio reglamento I priede. Prireikus Komisija gali pakeisti tame I priede nurodytas sumas ne daugiau kaip 15 proc. kiekvienam tikslui. Ji apie visus pakeitimus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.  1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos preliminarus paskirstymas pateikiamas šio reglamento I priede. Prireikus Komisija gali pakeisti tame I priede nurodytas sumas ne daugiau kaip 15 proc. kiekvienam tikslui. Ji apie visus pakeitimus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Jei reikėtų naujų atidėjinių, jie būtų atskaitomi iš ES metinio biudžeto maržų arba lankstumo priemonės, tačiau jokiu būdu ne iš biudžeto eilučių ar lėšų, kurios jau paskirtos.

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  3 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai „InvestEU“ įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

4.  3 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai „InvestEU“ įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai informacinę, mokomąją, parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal jų dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis,

b)  stojančiosios šalys ir šalys kandidatės pagal jų dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis,

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  „InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su konkrečia taikymo sritimi:

1.  „InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos trūkumų ar nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su konkrečia taikymo sritimi, be kita ko, atokiausiuose regionuose.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, energetikos, skaitmeninio junglumo, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens, atliekų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo, arba abiejų sričių tikslų, arba kurios atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

a)  tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, įskaitant daugiarūšį transportą, turizmo, energetikos, dėmesį skiriant atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams ir energijos vartojimo efektyvumui, skaitmeninio junglumo, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vidaus vandenų, atliekų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo, arba abiejų sričių tikslų, arba kurios atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją – tai apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką; įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą (įskaitant socialinį būstą ir studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę veiklą; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

d)  socialinių investicijų liniją – tai apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką; Teisingo perėjimo užtikrinimo darbuotojams fondą, įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą, ypatingą dėmesį skiriant skurdesniems visuomenės nariams; taip pat pažeidžiamiausių asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, teisėtai gyvenančius vienoje ES valstybių narių, integraciją.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vykdant finansavimo ir investavimo operacijas pagal 1 dalies a punkte nurodytą tvarios infrastruktūros politikos liniją, atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, kad būtų kuo labiau sumažintas žalingas poveikis ir kuo labiau padidinta nauda klimatui, aplinkai ir socialiniam aspektui. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi Komisijos parengsimomis gairėmis. Projektams, kurie yra mažesni už tam tikrą gairėse nustatytą dydį, patikrinimas netaikomas.

Vykdant finansavimo ir investavimo operacijas pagal 1 dalies a punkte nurodytą tvarios infrastruktūros politikos liniją, atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, kad būtų kuo labiau sumažintas žalingas poveikis ir kuo labiau padidinta nauda klimatui, aplinkai ir socialiniam aspektui. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi Komisijos parengsimomis gairėmis, kurias Komisija parengs kaip deleguotąjį aktą, visapusiškai atsižvelgdama į [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti, COM(2018)0353] nustatytus kriterijus. Kai tinkama, projektams, kurie yra mažesni už tam tikrą gairėse nustatytą dydį, patikrinimas gali būti netaikomas.

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  kiek tai susiję su prisitaikymu, užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, ir, kiek tai susiję su švelninimu, į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teigiamą klimato kaitos švelninimo priemonių poveikį,

a)  kiek tai susiję su prisitaikymu, užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, ir, kiek tai susiję su švelninimu, į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teigiamą klimato kaitos švelninimo priemonių poveikį, ir užtikrinti, jog būtų laikomasi ES aplinkos apsaugos tikslų ir standartų,

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  nustatyti teigiamą poveikį siekiant ES klimato ir energetikos srities tikslų, kaip nustatyta ES klimato ir energetikos srities veiksmingumo strategijose;

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis.

4.  Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis, ir įvertina operacijų atitiktį Reglamentui dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (COM(2018)0353).

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad bent 50 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją būtų prisidedama siekiant Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje.

5.  Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad bent 40 proc. investicijas remiančių operacijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją būtų prisidedama siekiant Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje, taip siekiant įgyvendinti įsipareigojimus, duotus 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a.  Komisija kartu su įgyvendinimo partneriais siekia, kad biudžeto garantijos dalis, naudojama pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją, būtų paskirstyta siekiant veiksmų skirtingose srityse pusiausvyros.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 5 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5b.  Transporto srityje bent 10 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją turi būti prisidedama siekiant Sąjungos tikslų – iki 2050 m. sumažinti kelių eismo įvykiuose žuvusiųjų ir sunkiai sužalotų asmenų skaičių iki nulio, taip pat renovuoti geležinkelių ir kelių tiltus ir tunelius, siekiant užtikrinti jų saugą.

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii)  naujos ar sudėtingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, siekiant sukurti naujus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras,

iii)  naujos arba sudėtingos rinkos nepakankamumo, daugianacionalinių tarpvalstybinių projektų arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, siekiant sukurti naujus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras,

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalies a punkto iii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

iiia)  intensyvus bendradarbiavimas siekiant suformuluoti, parengti ir įgyvendinti tarpvalstybinius transporto projektus;

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  valstybės narės skyriumi sprendžiamos konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos vienoje ar keliose valstybėse narėse, siekiant pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, iš kurių skiriami įnašai, tikslų.

b)  valstybės narės skyriumi sprendžiamos konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos vienoje ar keliose valstybėse narėse, siekiant pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, iš kurių skiriami įnašai, tikslų. Susitarimą dėl įnašo taip pat gali sudaryti valstybės narės regioninė institucija ir Komisija. Tokiame susitarime apibrėžiama investavimo veikla įnašą teikiančio regiono teritorijoje, susitarimui taikomos vienodos sąlygos, nustatytos šio reglamento 9 straipsnyje.

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybė narė ir Komisija sudaro susitarimą dėl įnašo arba jį iš dalies pakeičia per keturis mėnesius nuo Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinamas partnerystės susitarimas arba BŽŪP planas, priėmimo arba tuo pačiu metu, kai priimamas Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa arba BŽŪP planas.

Valstybė narė ir Komisija sudaro susitarimą dėl įnašo arba jį iš dalies pakeičia per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinamas partnerystės susitarimas arba BŽŪP planas, priėmimo arba tuo pačiu metu, kai priimamas Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa arba BŽŪP planas.

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  tarpvalstybinius projektus, vykdomus subjektų, esančių arba įsisteigusių vienoje ar daugiau valstybių narių, ir apimančius vieną ar daugiau trečiųjų valstybių, įskaitant stojančiąsias valstybes, šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, šalis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, taip pat Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis arba užjūrio šalis ir teritorijas, nustatytas SESV II priede, arba asocijuotąsias trečiąsias valstybes, neatsižvelgiant į tai, ar esama partnerių tose trečiosiose valstybėse arba užjūrio šalyse ar teritorijose;

a)  tarpvalstybinius projektus, vykdomus subjektų, esančių arba įsisteigusių vienoje ar daugiau valstybių narių, ir apimančius vieną ar daugiau trečiųjų valstybių, įskaitant stojančiąsias valstybes ir šalis kandidates, šalis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, taip pat Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis arba užjūrio šalis ir teritorijas, nustatytas SESV II priede, arba asocijuotąsias trečiąsias valstybes, neatsižvelgiant į tai, ar esama partnerių tose trečiosiose valstybėse arba užjūrio šalyse ar teritorijose;

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą ir yra pajėgios vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse. Įgyvendinantieji partneriai, sudarę grupę, gali ir kartu vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse.

ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą ir yra pajėgios vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Įgyvendinantieji partneriai, sudarę grupę, gali ir kartu vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Šią sąlygą galima įvykdyti vykdant finansavimo ir investavimo operacijas viename valstybės narės regione.

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybių narių skyriaus atveju atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau reikalavimus atitinkančių garantijos šalių iš tų, kurios išreiškė susidomėjimą pagal 9 straipsnio 3 dalies c punktą.

Valstybių narių skyriaus atveju kompetentinga valstybės narės ar atitinkamo regiono institucija įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau reikalavimus atitinkančių garantijos šalių iš tų, kurios išreiškė susidomėjimą pagal 9 straipsnio 3 dalies c punktą.

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jeigu atitinkama valstybė narė nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies antrą pastraipą renkasi iš įgyvendinančiųjų partnerių, kurie gali vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.

Jeigu atitinkama valstybė narė ar atitinkamas regionas nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies antrą pastraipą renkasi iš įgyvendinančiųjų partnerių, kurie gali vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  užtikrintų geografinę diversifikaciją;

d)  užtikrintų proporcingą geografinę diversifikaciją tarp valstybių narių;

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Atlyginimas už prisiimamą riziką paskirstomas Sąjungai ir įgyvendinančiajam partneriui proporcingai jų atitinkamai prisiimtos finansavimo ir investavimo operacijų portfelio arba, kai taikoma, atskirų operacijų rizikos daliai. Įgyvendinantysis partneris pats prisiima atitinkamą riziką, susijusią su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms suteikta ES garantija, nebent išimtiniu atveju, kai politikos tikslai, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, yra tokio pobūdžio, kad įgyvendinantysis partneris pagrįstai negalėjo prisidėti savo pajėgumu prisiimti riziką.

1.  Atlyginimas už prisiimamą riziką paskirstomas Sąjungai ir įgyvendinančiajam partneriui proporcingai jų atitinkamai prisiimtos finansavimo ir investavimo operacijų portfelio arba, kai taikoma, atskirų operacijų rizikos daliai. Įgyvendinantysis partneris pats prisiima subalansuotą riziką, susijusią su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms suteikta ES garantija ir taigi pirmųjų nuostolių garantija, nebent politikos tikslai, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, yra tokio pobūdžio, kad įgyvendinantysis partneris pagrįstai negalėjo prisidėti savo pajėgumu prisiimti riziką.

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a.  Patariamosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai tam skirtame tinklalapyje.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

„InvestEU“ konsultacijų centras teikia konsultacinę paramą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, įskaitant atokiausius regionus, siekiant skatinti projektus, kuriais siekiama užtikrinti, jog per visą projektą būtų atsižvelgiama į socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus. Tokia parama apima pagalbą projektų kūrimui ir pajėgumų didinimui.

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa)  imasi komunikacijos veiksmų, kad didintų informuotumą apie projektų vykdytojams ir finansų bei kitiems tarpininkams prieinamą paramą, kurią teikia konsultacijų centras, ir apskritai apie programos „InvestEU“ teikiamas galimybes.

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Komisija sukuria „InvestEU“ portalą. Jis yra lengvai prieinama ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

1.  Komisija sukuria „InvestEU“ portalą. Jis yra prieinama visomis oficialiosiomis ES kalbomis ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Komisija apibrėžia metodiką kokybiniams rodikliams, kuriais remiantis būtų tiksliai įvertinama pažanga, padaryta siekiant 3 straipsnyje apibrėžtų tikslų, nustatyti. Remdamasi šia metodika, Komisija vėliausiai iki 2021 m. sausio 1 d. papildo III priedą.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl įgyvendinantiesiems partneriams ir, kai tinkama, kitiems Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų tinkami nuodugniai padarytos pažangos ir sunkumų, su kuriais susidurta, analizei atlikti bei renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl įgyvendinantiesiems partneriams ir, kai tinkama, kitiems Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Atsiskaitymo sistema aiškiai apibrėžia politikos sritis, kurios išsamiai nurodomos finansavimo ir investavimo operacijoms tinkamose srityse, kaip nurodyta II priede.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus. Įvertinimuose taip pat pateikiamas kokybinis pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje apibrėžtų tikslų, įvertinimas.

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Audito Rūmai atlieka ES garantijų, mokėjimų ir lėšų susigrąžinimo pagal šią priemonę, taip pat pagal programą „InvestEU“ finansuojamų operacijų auditą. Po šio reglamento įsigaliojimo praėjus 18 mėnesių Audito Rūmai parengia specialiąją ataskaitą.

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Pagal šio reglamento 4 straipsnį šis paskirstymas gali būti atitinkamais finansiniais metais keičiamas atsižvelgiant į šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų įvairių tikslų raidą.

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 1 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  švarios ir tvarios atsinaujinančiosios energijos gamybos, tiekimo ar naudojimo plėtotę;

a)  švarios ir tvarios atsinaujinančiosios energijos gamybos, spartesnio diegimo, tiekimo ar naudojimo plėtotę;

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 1 punkto d papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  sintetinių degalų, gautų iš atsinaujinančiųjų / anglies junginių aspektu neutralių šaltinių, gamybą ir tiekimą; alternatyviuosius degalus;

d)  sintetinių degalų, gautų iš atsinaujinančiųjų / anglies junginių aspektu neutralių šaltinių, gamybą ir tiekimą; visų rūšių transporto alternatyviuosius degalus;

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Tvarios transporto infrastruktūros, taip pat įrangos ir naujoviškų technologijų vystymas atsižvelgiant į Sąjungos transporto prioritetus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, įskaitant visų pirma:

2.  Tvarios ir saugios transporto infrastruktūros ir judumo sprendimų, taip pat įrangos ir naujoviškų technologijų vystymas atsižvelgiant į Sąjungos transporto prioritetus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, įskaitant visų pirma:

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  projektus, kuriais prisidedama prie TEN-T infrastruktūros, įskaitant miestų transporto mazgus, jūrų ir vidaus vandenų uostus, daugiarūšio transporto terminalus ir jų prijungimą prie pagrindinių tinklų, vystymo;

a)  projektus, kuriais prisidedama prie TEN-T infrastruktūros, įskaitant miestų transporto mazgus, jūrų ir vidaus vandenų uostus, oro uostus, daugiarūšio transporto terminalus ir jų prijungimą prie pagrindinių tinklų, taip pat Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 nustatytų telematikos priemonių vystymo;

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto a a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  TEN-T infrastruktūros projektus, kuriais atsižvelgiama į bent dviejų skirtingų transporto priemonių naudojimą, ypač krovinių daugiarūšio transporto terminalus ir keleivinio susisiekimo mazgus;

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektus (orientuotus į mažataršio transporto mazgus, prieinamumą, oro taršą ir triukšmą, energijos vartojimą ir nelaimingus atsitikimus);

b)  pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektus, įskaitant vidaus vandenų kelius ir oro transportą (orientuotus į mažataršio transporto mazgus, nediskriminacinį prieinamumą, oro taršą ir triukšmą, energijos vartojimą ir didesnį saugumą, be kita ko, dviratininkų ir pėsčiųjų saugumą);

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto c papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  transporto sektoriaus kilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizavimo rėmimą, siekiant įdiegti mažataršio judumo sprendimus;

c)  transporto sektoriaus kilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizavimo rėmimą, siekiant įdiegti mažataršio judumo sprendimus, įskaitant alternatyviųjų ir sintetinių degalų, gautų iš atsinaujinančiųjų ir (arba) anglies junginių aspektu neutralių šaltinių, naudojimą visų rūšių transporto priemonėse;

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto d papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  geležinkelių infrastruktūros projektus, kitus geležinkelių projektus, taip pat jūrų uostų projektus;

d)  geležinkelių infrastruktūros, kitus geležinkelių projektus, vidaus vandenų infrastruktūros, taip pat jūrų uostų ir jūrų greitkelių projektus;

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto e papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, įskaitant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.

e)  visų rūšių transporto alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, įskaitant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto e a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea)  pažangaus ir tvaraus judumo projektus, daugiausia dėmesio skiriant

 

– kelių eismo saugai (be kita ko, didinant vairuotojų ir keleivių saugumo lygį ir mažinant žuvusiųjų ir sunkiai sužalotų asmenų skaičių),

 

– prieinamumui (be kita ko, kaimo vietovėse),

 

– išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui,

 

– naujų transporto technologijų bei paslaugų, visų pirma MVĮ ir įskaitant susijusias ir autonomines transporto rūšis, taip pat integruotąjį bilietų pardavimą, kūrimui ir diegimui;

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto e b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

eb)  projektus, kuriais siekiama išlaikyti arba atnaujinti esamą transporto infrastruktūrą, įskaitant greitkelius TEN-T tinkle, kuriuose būtina padidinti, išlaikyti arba pagerinti kelių saugą, plėtoti IT paslaugas arba užtikrinti infrastruktūros vientisumą ir standartus, visų pirma saugias stovėjimo vietas ir susijusius objektus, alternatyvias degalines ir elektros įkrovos sistemas;

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 2 punkto e c papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ec)  kelių infrastruktūrą transportui sanglaudos valstybėse, mažiau išsivysčiusiuose regionuose arba pasienio transporto projektus;

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 6 punkto a a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  privatumo ir asmens duomenų apsaugos;

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 6 punkto f papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  kitas aukšto lygio skaitmenines technologijas ir paslaugas, kuriomis prisidedama prie Sąjungos pramonės skaitmeninimo.

f)  kitas aukšto lygio skaitmenines technologijas ir paslaugas, kuriomis prisidedama prie Sąjungos pramonės skaitmeninimo ir skaitmeninių technologijų, paslaugų ir įgūdžių integravimo į Sąjungos transporto sektorių;

Pagrindimas

Skaitmeninimas sparčiai keičia mūsų transporto sistemą: keičiasi transporto priemonės, judumo paslaugos, formuojasi daugiarūšio transporto logistika, navigacija ir kt. „InvestEU“ turėtų ypač remti novatoriškų technologijų naudojimą transporto srityje, nes tai vienas iš pagrindinių ES ekonomikos sektorių.

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 9 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9.  Turizmas.

9.  Turizmo sektorius.

Pakeitimas    83

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 pastraipos 11 punkto c papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas;

c)  švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas, ypač daug dėmesio skiriant galimybėms transporte ir kituose sektoriuose, kurie susiduria su darbo jėgos problema ir turi prisitaikyti prie naujų technologijų;

Pakeitimas    84

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 3 punkto 3.3 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3.3 a  Investicijos, kuriomis skatinama didinti visų transporto priemonių, ypač kelių transporto, vairuotojų ir keleivių saugumo lygį.

Pakeitimas    85

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 4 punkto 4.4 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.4  Transportas: sutelktos investicijos į TEN-T, iš kurių: į TEN-T pagrindinį tinklą.

4.4  Transportas: sutelktos investicijos į TEN-T, iš kurių:

 

– į pagrindinį tinklą ir visuotinį tinklą jo dalyse, nurodytose [Reglamento Nr. XXX, įrašyti nuorodą į naująją EITP], kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, priede;

 

– į daugiarūšio transporto infrastruktūrą;

 

– į inovatyvius sprendimus, kuriais prisidedama prie subalansuoto transporto rūšių derinio, įskaitant vidaus vandenų kelių ir oro transportą;

 

– Įrengtų alternatyviųjų degalų infrastruktūros punktų skaičius

Pakeitimas    86

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 7 punkto 7.2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7.2a  Parama aukštos kvalifikacijos darbuotojams: darbuotojų skaičius, kai parama teikiama aukštos kvalifikacijos reikalaujančių įgūdžių turinčių darbuotojų išlaikymui gamybos ir paslaugų srityse, taip pat siekiant padėti prisitaikyti prie skaitmeninimo

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Programos „InvestEU“ sukūrimas

Nuorodos

COM(2018)0439 – C8-0257/2018 – 2018/0229(COD)

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

14.6.2018

ECON

14.6.2018

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

TRAN

14.6.2018

Susiję komitetai - paskelbimo plenariniame posėdyje data

5.7.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Wim van de Camp

3.7.2018

55 straipsnis – Bendra komitetų procedūra

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

5.7.2018

Priėmimo data

15.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

13

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Miltiadis Kyrkos, Innocenzo Leontini, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Gesine Meissner, Renaud Muselier, Markus Pieper, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Jill Seymour, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Kosma Złotowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Francisco Assis, Daniel Dalton, Stefan Gehrold, Maria Grapini, Bolesław G. Piecha, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Anders Sellström, Henna Virkkunen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Heinz K. Becker, Edward Czesak, Jiří Maštálka, Theodor Dumitru Stolojan, Richard Sulík

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

29

+

ALDE

Izaskun Bilbao Barandica, Gesine Meissner, Dominique Riquet, Pavel Telička

ECR

Edward Czesak, Daniel Dalton, Bolesław G. Piecha, Richard Sulík, Kosma Złotowski

ENF

Georg Mayer

GUE/NGL

Tania González Peñas, Jiří Maštálka

PPE

Georges Bach, Heinz K. Becker, Andor Deli, Stefan Gehrold, Dieter-Lebrecht Koch, Innocenzo Leontini, Marian-Jean Marinescu, Renaud Muselier, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Anders Sellström, Theodor Dumitru Stolojan, Henna Virkkunen, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp

S&D

Isabella De Monte, Maria Grapini

13

-

ECR

Peter Lundgren

EFDD

Daniela Aiuto, Jill Seymour

ENF

Marie-Christine Arnautu

S&D

Lucy Anderson, Ismail Ertug, Bogusław Liberadzki, Gabriele Preuß, Christine Revault d'Allonnes Bonnefoy, István Ujhelyi

VERTS/ALE

Michael Cramer, Karima Delli, Keith Taylor

5

0

S&D

Francisco Assis, Inés Ayala Sender, Miltiadis Kyrkos, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Claudia Țapardel

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (15.11.2018)

pateikta Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“

(COM(2018)0439 – C8-0257/2018 – 2018/0229(COD))

Nuomonės referentas: Ivo Belet

TRUMPAS PAGRINDIMAS

2018 m. birželio 6 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl programos „InvestEU“. Remdamasi esamomis finansinėmis priemonėmis, visų pirma Europos strateginių investicijų fondu (ESIF), Komisija siūlo vieną fondą, grindžiamą 38 mlrd. ES garantija, siekiant sutelkti viešąjį ir privatųjį finansavimą paskolų, garantijų, nuosavo kapitalo ar kitų rinkos priemonių forma strateginėms investicijoms, kuriomis remiamos ES vidaus politikos priemonės. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis fondu „InvestEU“ , kartu su juo veiks „InvestEU“ pagalbos centras ir „InvestEU“ portalas.

Šio fondo tikslas – keturios politikos sritys („linijos“) su orientacinėmis numatomomis investuoti sumomis (galimybė 15 proc. padidinti sumas esant Europos Komisijos sprendimui):

1) tvari infrastruktūra (iki 11,5 mlrd.)

2) moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas (iki 11,25 mlrd.)

3) mažosios ir vidutinės įmonės (iki 11,25 mlrd.) ir

4) socialinės investicijos ir įgūdžiai (4 mlrd.)

Nuomonės referento pateikti pakeitimai išimtinai susiję su ENVI komiteto kompetencijos sritimis, pavyzdžiui, indėliu į klimato aspekto integravimą ir Sąjungos tikslų bei standartų įgyvendinimu. Taigi jūsų nuomonės referentas nusprendė neteikti pakeitimų dėl garantijų priemonės „InvestEU“ administravimo ir programos valdymo, nes šiuos klausius spręs jungtinis ECON-BUDG komitetas.

Nuomonės referentas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, ypač atsižvelgiant į didesnį dėmesį tvarumui. „InvestEU“ turėtų užtikrinti sistemingą projektų tvarumo tikrinimą. Todėl Komisija turėtų patvirtinti išsamius minimalius tvarumo reikalavimus, susijusius su visomis programos politikos linijomis, kaip šiuo metu yra EIB paramos iš ESIF atveju. Tai reikštų, kad visiems projektams, kuriems skiriama didelė Sąjungos parama, turėtų būti taikomas tvarumo patikrinimas.

Kad būtų suderinta su Europos Parlamento pozicija dėl klimato aspekto integravimo ir prisidėta prie 30 proc. tikslo, susijusio su klimato srities išlaidomis visame ES biudžete, turėtų būti nustatytas bendras 35 proc. programos „InvestEU“ tikslas. Turėtų būti nustatyti aiškūs tinkamumo kriterijai ir patikimas bei skaidrus stebėjimo metodas, remiantis tinkamumo kriterijais, kuriuos šiuo tikslu naudoja EIB ir dėl kurių susitarta tarptautinėse finansų įstaigose.

Nors nuo 2015 m. ESIF visoje ES skyrė 335 mlrd. EUR papildomų investicijų ir tai padėjo pašalinti investicijų spragas, reikia skirti daugiau dėmesio ES politikos tikslams. Visų pirma didesnės rizikos nei paprastai rinkai pateikti projektai, kurie gali padėti siekti Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslų bei pasiekti ilgalaikius tikslus, kaip nurodyta Paryžiaus susitarime, turėtų turėti galimybę pritraukti paramą pagal programą „InvestEU“.

Visų pirma, siekiant sparčiau mažinti ES pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, būtinos didesnės investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijų pramonės projektus. Todėl Europos Komisija, palaikydama dialogą su pramonės sektoriumi, turėtų nustatyti bendro intereso pramonės projektus ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas gauti finansinę paramą pagal įvairias ES priemones.

Kad būtų gerai žinoma apie programos „InvestEU“ galimybes prisidėti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, turėtų būti prieinama informacija apie CO2 išvengimą. Tačiau siekiant nepakenkti laipsniškai pažangai, reikėtų laikytis atsargaus požiūrio į tinkamumo kriterijų ribas. Kadangi radikalūs sprendimai neatrandami per naktį, siekiant skatinti tolesnes inovacijas turėtų būti galima remti papildomas inovacijas pagal programą „InvestEU“.

Kalbant apie programos valdymą, reikėtų išlaikyti Europos Parlamento dalyvavimą, kaip tai šiuo metu numatyta ESIF atveju. Taigi, nuomonės referentas siūlo Parlamentui į patariamąją tarybą paskirti nepriklausomą ekspertą, kartu su įgyvendinimo partnerių atstovais.

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą bei Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 proc.), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 proc. žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

(1)  ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 proc.), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 proc. žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, moksliniais tyrimais, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ), startuoliais ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1a)  Europos priklausomybė nuo importuojamų išteklių yra didesnė nei bet kurio kito pasaulio regiono ir daugelis išteklių baigsis per santykinai trumpą laiką. Europos konkurencingumas gali būti gerokai padidintas, jeigu naudojant išteklius ekonomikoje bus kuriama didesnė pridėtinė vertė ir bus skatinamas tvarus žaliavų iš Europos išteklių tiekimas;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  per pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą; tarp jų – kapitalo rinkų sąjunga, bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planas, mažataršio judumo strategija, Europos gynybos ir kosmoso strategija. „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sutvirtinti sinergiją tarp šių viena kitą papildančių strategijų, teikdamas paramą investicijoms ir suteikdamas galimybių gauti finansavimą;

(3)  per pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą; tarp jų – kapitalo rinkų sąjunga, bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planas, programa „Horizontas 2020“, mažataršio judumo strategija, Europos gynybos ir kosmoso strategija. „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sutvirtinti sinergiją tarp šių viena kitą papildančių strategijų, teikdamas paramą investicijoms ir suteikdamas galimybių gauti finansavimą;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityje, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą, socialinį atsparumą ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Šiuo tikslu iš jo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, tačiau kartu jo teikiama parama turėtų būti siekiama prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo;

(5)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą, be kita ko, inovacijų, perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir skaitmeninimo srityje, mokslo pažangumą, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą, socialinį atsparumą ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Šiuo tikslu iš jo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų būti tinkamai viešinamas ir turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, tačiau kartu jo teikiama parama turėtų būti siekiama prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad būtų paskatintas augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, taip prisidėdamas prie gerovės Sąjungoje didinimo ir sąžiningesnio pajamų joje pasiskirstymo. Intervencinės priemonės per „InvestEU“ fondą turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijų pavidalu;

(6)  „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad būtų paskatintas išteklių efektyvumas, ekologiškas ir tvarus augimas, investicijos, darbo vietų kūrimas ir tvarumas, taip prisidėdamas prie gerovės Sąjungoje didinimo ir sąžiningesnio pajamų joje pasiskirstymo. Intervencinės priemonės per „InvestEU“ fondą turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijų pavidalu;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  Sąjunga pritarė siekiams, išdėstytiems Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime (2015 m.), taip pat Sendajaus susitarime dėl nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. Norint pasiekti sutartus tikslus, įskaitant ir tuos, kurie įtvirtinti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia imtis gerokai aktyvesnių veiksmų darnaus vystymosi srityje. Todėl „InvestEU“ fondo struktūroje turėtų aiškiai atsispindėti tvaraus vystymosi principai;

(7)  Sąjunga pritarė siekiams, išdėstytiems Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime (2015 m.), taip pat Sendajaus susitarime dėl nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. Norint pasiekti sutartus tikslus, įskaitant ir tuos, kurie įtvirtinti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia imtis gerokai aktyvesnių veiksmų darnaus vystymosi srityje ir laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas. Todėl „InvestEU“ fondo struktūros pagrindą turėtų sudaryti tvaraus vystymosi principai;

Kompromisinis pakeitimas7

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais 30 proc. bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

(9)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais 40 proc. bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo turėtų būti skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

Kompromisinis pakeitimas8

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  Kaip „InvestEU“ fondu padedama siekti klimato tikslo bus stebima per ES klimato stebėjimo sistemą, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti14], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu;

(10)  Kaip „InvestEU“ fondu padedama siekti klimato tikslo bus stebima per ES klimato stebėjimo sistemą, kurią Komisija, priimdama deleguotuosius aktus, parengs bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti14], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla turi konkretų švelninantį poveikį arba prisideda prie atsparumo klimato kaitai;

__________________

__________________

14 COM(2018)353.

14 COM(2018)353.

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio ir vandens tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/228415. Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

(11)  Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio ir vandens tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Pagrindinė daugelio šių grėsmių aplinkai priežastis – netvarus išteklių naudojimas. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/228415. Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

_________________

_________________

15 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1)

15 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1)

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  vadovaujantis gairėmis, kurias turėtų parengti Komisija, bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“ ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, taip pat paisant nuoseklumo su gairėmis, parengtomis pagal kitas Sąjungos programas, turėtų būti atliekamas reikšmingą Sąjungos paramą gaunančių investicinių projektų, konkrečiai – infrastruktūros srities, tvarumo patikrinimas. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, į tokias gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos;

(12)  vadovaujantis gairėmis, atitinkančiomis investicijų dydį ir rūšį, kurias turėtų parengti Komisija, bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“ ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, taip pat paisant nuoseklumo su gairėmis, parengtomis pagal kitas Sąjungos programas, turėtų būti atliekamas visų Sąjungos paramą gaunančių investicinių projektų, tvarumo patikrinimas. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, į tokias gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)  EIB aplinkos apsaugos ir socialinės praktikos vadovu, kuriame pateikiamas politikos ir principų, įtrauktų į EIB pareiškimą dėl aplinkos apsaugos bei socialinių principų ir standartų, praktinis pritaikymas, galėtų būti naudojamasi kaip orientyru – kaip apibrėžti ir įgyvendinti poveikio aplinkos ir socialiniam tvarumui patikrinimą, siekiant užtikrinti, kad visa finansavimo veikla atitiktų aplinkos apsaugos ir socialinius standartus;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje per finansų krizę apribojo Sąjungos galimybes skatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir konvergenciją. Didelės investicijos į Europos infrastruktūrą yra be galo svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant 2030 m. energijos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, aplinkos apsaugą, klimato politiką, jūrų ir skaitmeninę infrastruktūrą. Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti sistemingą investavimo procesą, užtikrinant projektų bazės matomumą ir suderinamumą su atitinkamomis Sąjungos programomis. Atsižvelgiant į grėsmes saugumui, investiciniais projektais, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kaip antai Europos regioninės plėtros fondo, teikiančių paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą saugumo komponentams, pastangas;

(13)  žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje per finansų krizę apribojo Sąjungos galimybes skatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir konvergenciją. Didelės investicijos į Europos infrastruktūrą yra be galo svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos ir jos valstybių narių tvarumo tikslus, įskaitant 2030 m. energijos ir klimato tikslus, tai pat tikslus, priimtus Paryžiaus susitarime. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į švarų transportą, energetiką, ypač energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, aplinkos apsaugą, klimato politiką, jūrų ir skaitmeninę infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant investicijoms į gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus ir socialinėms investicijoms, susijusioms su pereinamojo laikotarpio regionų pertvarkymu. Atsižvelgiant į tai, taip pat turėtų būti siekiama, kiek tai įmanoma, sinergijos su regioninės ir nacionalinės politikos tikslais, pavyzdžiui asbesto šalinimo iš stogų, namų ir dirvožemio srityje. Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti sistemingą investavimo procesą, užtikrinant projektų bazės matomumą ir suderinamumą su atitinkamomis Sąjungos programomis. Atsižvelgiant į grėsmes saugumui, investiciniais projektais, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kaip antai Europos regioninės plėtros fondo, teikiančių paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą saugumo komponentams, pastangas;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  nors bendras investicijų lygis Sąjungoje kyla, investicijų į didesnės rizikos veiklos sritis, kaip antai mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar nepakanka. Šis investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas deficitas yra žalingas Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui ir jos piliečių gyvenimo kokybei. „InvestEU“ fondas turėtų teikti tokius finansinius produktus, kurie būtų tinkami įvairiais inovacijų ciklo etapais ir būtų skirti plačiam suinteresuotųjų šalių ratui, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas plėtoti ir diegti sprendimus Sąjungos komerciniame lygmenyje, kad tokie sprendimai taptų konkurencingi pasaulio rinkose;

(14)  nors bendras investicijų lygis Sąjungoje kyla, investicijų į didesnės rizikos veiklos sritis, kaip antai mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar nepakanka. Šis investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas deficitas yra žalingas Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui, jos piliečių gyvenimo kokybei ir energetikos bei klimato tikslų siekimui. „InvestEU“ fondas turėtų teikti tokius finansinius produktus, kurie būtų tinkami įvairiais inovacijų ciklo etapais ir būtų skirti plačiam suinteresuotųjų šalių ratui, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas plėtoti ir diegti sprendimus Sąjungos komerciniame lygmenyje, kad tokie sprendimai taptų konkurencingi pasaulio rinkose;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  labai svarbu skubiai pasirūpinti investicijomis į skaitmeninę transformaciją ir siekti, kad tai būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams ir verslui. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai įgyvendinti skirta tvirta politikos sistema dabar turėtų būti derinama su panašaus užmojo investicijomis, be kita ko, į dirbtinį intelektą;

(15)  labai svarbu skubiai pasirūpinti investicijomis į skaitmeninę transformaciją ir siekti, kad tai būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams ir verslui miesto ir kaimo vietovėse. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai įgyvendinti skirta tvirta politikos sistema dabar turėtų būti derinama su panašaus užmojo investicijomis, be kita ko, į dirbtinį intelektą;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  labai svarbų vaidmenį Sąjungoje atlieka mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Tačiau šios įmonės savaime laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, todėl joms kyla sunkumų gauti finansavimą. Papildomi sunkumai susiję su MVĮ poreikiu išlaikyti konkurencingumą įsitraukiant į skaitmeninimo, tarptautinimo bei inovacijų veiklą ir tobulinant savo darbo jėgos įgūdžius. Maža to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, joms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra ribotesnis: jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ar pritraukti stambių institucinių investuotojų. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje veikiančios MVĮ yra smarkiai priklausomos nuo bankų ir skolų finansavimo, teikiamo sąskaitų kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos pavidalu. Siekiant padidinti MVĮ galimybes finansuoti savo steigimą, augimą bei plėtrą ir atlaikyti ekonominius nuosmukius ir norint užtikrinti, kad ekonomika ir finansų sistema būtų atsparesnės ekonomikos nuosmukiams ar sukrėtimams, reikia remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ ir suteikti įvairesnių finansavimo šaltinių. Tai taip pat papildomo iniciatyvas, kurių jau imtasi kapitalo rinkų sąjungos kontekste. „InvestEU“ fondas turėtų suteikti galimybę visą dėmesį sutelkti į specifinius, geriau orientuotus finansinius produktus;

(16)  labai svarbų vaidmenį Sąjungoje atlieka mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Tačiau šios įmonės savaime laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, todėl joms kyla sunkumų gauti finansavimą. Papildomi sunkumai susiję su MVĮ poreikiu išlaikyti konkurencingumą įsitraukiant į skaitmeninimo, tarptautinimo bei inovacijų veiklą ir tobulinant savo darbo jėgos įgūdžius. Maža to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, joms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra ribotesnis: jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ar pritraukti stambių institucinių investuotojų. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje veikiančios MVĮ yra smarkiai priklausomos nuo bankų ir skolų finansavimo, teikiamo sąskaitų kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos pavidalu. Siekiant padidinti MVĮ galimybes finansuoti savo steigimą, augimą bei plėtrą ir atlaikyti ekonominius nuosmukius ir norint užtikrinti, kad ekonomika ir finansų sistema būtų atsparesnės ekonomikos nuosmukiams ar sukrėtimams, reikia remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ, supaprastinant jų galimybes gauti finansavimą, ir suteikti įvairesnių finansavimo šaltinių. Tai taip pat papildomo iniciatyvas, kurių jau imtasi kapitalo rinkų sąjungos kontekste. MVĮ svarbios tokios programos, kaip COSME ir „Horizontas 2020“, nes dėl jų paprasčiau gauti finansavimą visais jų gyvavimo ciklo etapais, ir prie to prisidėjo ESIF, kuriuo sparčiai pasinaudojo MVĮ. „InvestEU“ fondas turėtų suteikti galimybę visą dėmesį sutelkti į specifinius, geriau orientuotus finansinius produktus;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  „InvestEU“ fondas turėtų būti atviras įnašams iš trečiųjų valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, kurioms taikoma kaimynystės politika, ir kitos šalys, remiantis Sąjungos ir tų šalių nustatytomis sąlygomis. Tai turėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui, kai taikytina, su atitinkamomis šalimis, visų pirma, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse;

(21)  taikant tas pačias taisykles ir nuostatas, „InvestEU“ fondas turėtų būti atviras įnašams iš trečiųjų valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, kurioms taikoma kaimynystės politika, ir kitos šalys, remiantis Sąjungos ir tų šalių nustatytomis sąlygomis. Tai turėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui, kai taikytina, su atitinkamomis šalimis, visų pirma, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)  Investicijų komitetas, kurį sudarytų nepriklausomi ekspertai, turėtų padaryti išvadas dėl ES garantija teikiamos paramos tinkamumo kriterijus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms suteikimo, taip pasinaudodamas išorės ekspertų kompetencija atliekant su projektais susijusių investicijų vertinimą. Siekiant kuo geriau aprėpti skirtingas politikos sritis ir sektorius, Investicijų komitetas turėtų būti skirtingų sudėčių;

(28)  Investicijų komitetas, kurį sudarytų nepriklausomi ekspertai, turėtų padaryti išvadas dėl ES garantija teikiamos paramos tinkamumo kriterijus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms suteikimo, taip pasinaudodamas išorės ekspertų kompetencija atliekant su projektais susijusių investicijų vertinimą. Siekiant kuo geriau aprėpti skirtingas politikos sritis ir sektorius, Investicijų komitetas turėtų būti skirtingų sudėčių, jo sudėtyje visada turėtų būti ekspertų, išmanančių perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančių technologijų ekonomikos. Investicijų komiteto sudėtyje taip pat turėtų būti ir pilietinės visuomenės atstovų;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29)  kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją, sutelktų privačius investuotojus ir suteiktų pakankamą rizikos diversifikaciją, taip pat naujų sprendimų dėl rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos, atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti savais ištekliais. Atsižvelgiant į jos vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, Europos investicijų banko (EIB) grupė turėtų ir toliau būti privilegijuotas „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinantysis partneris. Be EIB grupės, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos turėtų gebėti pasiūlyti įvairių papildomų finansinių produktų, atsižvelgiant į tai, kad jų patirtis ir pajėgumai regionų lygmeniu galėtų būti naudingi siekiant maksimaliai padidinti viešųjų lėšų poveikį Sąjungos teritorijoje. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms tapti įgyvendinančiaisiais partneriais, ypač jei jos turi lyginamąjį pranašumą – konkrečios kompetencijos ir patirties tam tikrose valstybėse narėse. Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai;

(29)  kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją, sutelktų privačius investuotojus ir suteiktų pakankamą rizikos diversifikaciją, taip pat naujų sprendimų dėl rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos, atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti savais ištekliais. Atsižvelgiant į jos vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, Europos investicijų banko (EIB) grupė turėtų ir toliau būti privilegijuotas „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinantysis partneris. Be EIB grupės, nacionaliniai arba regioniniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos turėtų gebėti pasiūlyti įvairių papildomų finansinių produktų, atsižvelgiant į tai, kad jų patirtis ir pajėgumai regionų lygmeniu galėtų būti naudingi siekiant maksimaliai padidinti viešųjų lėšų poveikį Sąjungos teritorijoje. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms tapti įgyvendinančiaisiais partneriais, ypač jei jos turi lyginamąjį pranašumą – konkrečios kompetencijos ir patirties tam tikrose valstybėse narėse. Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

44 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(44)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės gali dalyvauti ir remdamosi kitais teisiniais dokumentais. Siekiant atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), taip pat Europos Audito Rūmams suteikti būtinas teises ir prieigą, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, šiame reglamente turėtų būti nustatyta speciali nuostata;

(44)  taikant visas atskirų programų taisykles ir nuostatas, trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės gali dalyvauti ir remdamosi kitais teisiniais dokumentais. Siekiant atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), taip pat Europos Audito Rūmams suteikti būtinas teises ir prieigą, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, šiame reglamente turėtų būti nustatyta speciali nuostata;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

46 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(46)  siekiant papildyti neesminius šio reglamento elementus investavimo gairėmis, su kuriomis turėtų derėti finansavimo ir investavimo operacijos, sudaryti sąlygas greitai ir lanksčiai pritaikyti veiklos rezultatų rodiklius ir pakoreguoti atidėjinių normą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl investavimo gairių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijomis pagal skirtingas politikos linijas, rengimo, šio reglamento III priedo keitimo, siekiant atnaujinti ar papildyti rodiklius, ir atidėjinių normos koregavimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(46)  siekiant papildyti neesminius šio reglamento elementus gairėmis, kaip vykdytojai, prašantys finansavimo turėtų teikti tinkamą informaciją apie finansavimo bei investicinių operacijų poveikio klimatui, aplinkai ir socialiniam tvarumui patikrinimus ir investavimo gairėmis, su kuriomis turėtų derėti finansavimo ir investavimo operacijos, sudaryti sąlygas greitai ir lanksčiai pritaikyti veiklos rezultatų rodiklius ir pakoreguoti atidėjinių normą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl investavimo gairių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijomis pagal skirtingas politikos linijas, rengimo, šio reglamento III priedo keitimo, siekiant atnaujinti ar papildyti rodiklius, ir atidėjinių normos koregavimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

47 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(47a)  reikėtų pabrėžti poreikį tiksliai koordinuoti skirtingų rūšių finansines priemones, kad būtų išvengta dubliavimo ir užtikrinta regioninė pusiausvyra;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 15 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

15a)  startuoliai – įmonės, dažnai aktyviai naudojančios technologijas, kurios paprastai pasižymi greitu augimu, dideliu priklausomybės nuo produktų, procesų ir finansavimo inovacijų laipsniu, skiria daug dėmesio naujiems technologiniams pokyčiams, plačiai naudojasi novatoriškais verslo modeliais, tai papt dažnai naudojasi internetinėmis bendradarbiavimo platformomis;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  Sąjungos ekonomikos tvarumo ir jos augimo,

b)  Sąjungos ekonomikos tvarumo ir jos augimo, įskaitant klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  remti finansavimo ir investavimo operacijas mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo srityse,

b)  remti finansavimo ir investavimo operacijas mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo srityse, be kita ko, kad būtų galima laiku pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ir žiedinės ekonomikos;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  didinti MVĮ ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą,

c)  didinti MVĮ ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą ir sudaryti tam palankesnes sąlygas;

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„InvestEU“ fondo ES skyriui, nurodytam 8 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kiekvienai politikos linijai, nurodytai 7 straipsnio 1 dalyje, gali skirti įnašus šios trečiosios valstybės, norėdamos dalyvauti tam tikruose finansiniuose produktuose, pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį]:

Taikant visas atskirų programų taisykles ir nuostatas, „InvestEU“ fondo ES skyriui, nurodytam 8 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kiekvienai politikos linijai, nurodytai 7 straipsnio 1 dalyje, gali skirti įnašus šios trečiosios valstybės, norėdamos dalyvauti tam tikruose finansiniuose produktuose, pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį]:

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  „InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su konkrečia taikymo sritimi:

1.  „InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su konkrečia taikymo sritimi:

a)  tvarios infrastruktūros politikos liniją – tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, energetikos, skaitmeninio junglumo, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens, atliekų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo, arba abiejų sričių tikslų, arba kurios atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

a)  tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu tvarias investicijas transporto, švarios energetikos, visų pirma intensyvesnio atsinaujinančiosios energijos diegimo, investicijų į energijos vartojimo efektyvumą, junglumo lygių gerinimo, skaitmeninio junglumo ir prieigos, visų pirma kaimo vietovėse, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens, atliekų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, anglies dioksido mažinimo pramonėje, poindustrininių zonų regeneravimo, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse; tokios investicijos turi bent jau atitikti Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus ir, jei įmanoma, jomis turėtų būti prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo, arba abiejų sričių tikslų, pvz., energijos vartojimo didinimo;

b)  mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos liniją – tai apima mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, mokslinių tyrimų rezultatų perdavimą rinkai, inovacinių sprendimų demonstravimą ir diegimą ir paramą novatoriškų bendrovių, išskyrus MVĮ, veiklos plėtrai, taip pat Sąjungos pramonės skaitmeninimą,

b)  mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos liniją – tai apima mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, mokslinių tyrimų rezultatų perdavimą rinkai, inovacinių sprendimų demonstravimą ir diegimą ir paramą novatoriškų bendrovių, įskaitant MVĮ, veiklos plėtrai, bei tvaraus verslo galimybes, taip pat Sąjungos pramonės skaitmeninimą;

c)  MVĮ politikos liniją – tai apima MVĮ ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą,

c)  MVĮ politikos liniją – tai apima MVĮ ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą supaprastinta tvarka;

d)  socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją tai apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką; įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą (įskaitant socialinį būstą ir studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę veiklą; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

d)  socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją tai apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą, moterų verslumą ir socialinę ekonomiką; įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą, kvalifikacijos kėlimą ir perkėlimą regionuose, kuriuos paveikė pramonės pertvarkymas, susijęs su perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; socialinę infrastruktūrą (įskaitant socialinį būstą ir studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę veiklą; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Vykdant finansavimo ir investavimo operacijas pagal 1 dalies a punkte nurodytą tvarios infrastruktūros politikos liniją, atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, kad būtų kuo labiau sumažintas žalingas poveikis ir kuo labiau padidinta nauda klimatui, aplinkai ir socialiniam aspektui. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi Komisijos parengsimomis gairėmis. Projektams, kurie yra mažesni už tam tikrą gairėse nustatytą dydį, patikrinimas netaikomas.

3.  Kai vykdant finansavimo ir investavimo operacijas pagal 1 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytas politikos linijas daromas poveikis aplinkai ir klimatui, turi būti atliktas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, naudojant minimalaus tvarumo tikslus, kad būtų kuo labiau padidintas išteklių naudojimo efektyvumas, užtikrintas derėjimas su žiedinės ekonomikos principais, taip pat kuo labiau sumažintas žalingas poveikis ir kuo labiau padidinta nauda klimatui, aplinkai ir socialiniams aspektams. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi gairėmis, kurias parengs Komisija, laikydamasi 6 dalies nuostatų.

Komisijos gairėmis leidžiama:

Komisijos gairėmis leidžiama:

 

- a)  užtikrinti Sąjungos aplinkos politikos ir standartų laikymąsi;

a)  kiek tai susiję su prisitaikymu, užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, ir, kiek tai susiję su švelninimu, į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teigiamą klimato kaitos švelninimo priemonių poveikį,

a)  kiek tai susiję su prisitaikymu, užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, ir, kiek tai susiję su švelninimu, į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teigiamą klimato kaitos švelninimo priemonių poveikį,

b)  įtraukti bendrą projekto poveikį pagrindiniams gamtinio kapitalo komponentams, susijusiems su oru, vandeniu, žeme ir biologine įvairove,

b)  įtraukti bendrą projekto poveikį pagrindiniams gamtinio kapitalo komponentams, susijusiems su oru, vandeniu, žeme ir biologine įvairove,

c)  įvertinti poveikį tam tikrų vietovių ar gyventojų socialinei įtraukčiai.

c)  įvertinti poveikį tam tikrų vietovių ar gyventojų socialinei įtraukčiai;

 

ca)  nebeteikti paramos projektams, kurie prieštarauja vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiams Sąjungos klimato ir energetikos tikslams, neatitinka Paryžiaus susitarimo tikslų ir dėl kurių išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

 

cb)  nebeteikti paramos bet kokiai iškastiniu kuru grindžiamai infrastruktūrai, susijusiai su iškastinio kuro gamyba, apdorojimu, perdavimu, platinimu, laikymu ir deginimu;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad bent 50 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją būtų prisidedama siekiant Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje.

5.  Bent 40 proc. investicijų, skiriamų pagal programą „InvestEU“, turi būti prisidedama siekiant Sąjungos tikslų klimato srityje.

 

Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad bent 55 proc. ir 10 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją būtų prisidedama siekiant Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje, atitinkamai.

 

Pagal 6 dalį priimtose investavimo gairėse plačiau išdėstomi aiškūs tinkamumo kriterijai ir patikimas skaidrus stebėjimo metodas. Tose gairėse taip pat nustatoma metodika, pagal kurią vertinama, kokiu mastu socialinės investicijos, skirtos padėti daug anglies dioksido išskiriantiems pereinamojo laikotarpio regionams prisidėti prie pirmose dviejose pastraipose nurodytų ribų pasiekimo.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos kiekvienos politikos linijos investavimo gairės.

6.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, apibrėžiant kiekvienos politikos linijos investavimo gaires, kaip nurodyta 1 dalyje. Nustatydama minėtas investavimo gaires Komisija bendradarbiauja su įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“.

 

Komisijai pagal 26 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant 3 dalyje nurodytas gaires.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiamas rinkos nepakankamumas ir nepakankamo investavimo situacijos, kaip nurodyta 1 dalyje, gavus patariamosios tarybos konsultacijas.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  nustatytas rinkos nepakankamumas ir nepakankamo investavimo situacijos, į kurias reikėtų reaguoti vykdant finansuojamas operacijas;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Komisijai atstovaujama abiejų sudėčių patariamojoje taryboje.

3.  Komisijai atstovaujama abiejų sudėčių patariamojoje taryboje. Europos Parlamentas skiria nepriklausomą ekspertą, kuris yra įgyvendinančių partnerių patariamosios tarybos narys.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 5 dalies a punkto ii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

iia)  teikia konsultacijas apie investicijų ir projektų tinkamumą.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a.  Patariamosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai tam skirtame tinklalapyje.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Komisija patvirtina, ar įgyvendinančiųjų partnerių siūlomos finansavimo ir investavimo operacijos atitinka Sąjungos teisę ir politiką.

3.  Komisija patvirtina, ar įgyvendinančiųjų partnerių siūlomos finansavimo ir investavimo operacijos atitinka Sąjungos teisę ir politiką ir ar laikoma, kad jos yra tinkamos siekiant 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų.

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 4 dalies 3 pastraipos c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca)  Sąjungos aplinkos standartų laikymasis;

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 4 dalies 3 pastraipos c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cb)  energetikos sąjungos principo „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ laikymasis;

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 4 dalies 3 pastraipos c c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cc)  tai, ar pasiūlyta operacija reaguojama į nustatytą rinkos nepakankamumą ar nepakankamo investavimo situacijas.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Rezultatų suvestinė viešai skelbiama po to, kai pasirašoma finansavimo arba investavimo operacija arba paprojektis, jei toks yra. Paskelbtoje suvestinėje neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos ar asmens duomenų, kurie pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles neturi būti atskleisti.

Rezultatų suvestinė viešai skelbiama prieš patvirtinant investavimo operaciją. Paskelbtoje suvestinėje neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos ar asmens duomenų, kurie pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles neturi būti atskleisti.

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Komisija sukuria „InvestEU“ portalą. Jis yra lengvai prieinama ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

1.  Komisija sukuria „InvestEU“ portalą tai yra tinkamai viešinama, lengvai prieinama ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Komisija pagal [Finansinio reglamento] [241 ir 250 straipsnius] parengia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ataskaitą. Tuo tikslu įgyvendinantieji partneriai kasmet teikia informaciją, kuri yra būtina, kad Komisija galėtų vykdyti savo ataskaitų teikimo pareigas.

4.  Komisija pagal [Finansinio reglamento] [241 ir 250 straipsnius] parengia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ataskaitą. Tuo tikslu įgyvendinantieji partneriai kasmet teikia informaciją, kuri yra būtina, kad Komisija galėtų vykdyti savo ataskaitų teikimo pareigas. Teikdama metines ataskaitas Komisija kasmet rengia daugiamečio konsolidavimo analizę, kad nustatytų, ar su klimatu susijusios išlaidos naudojamos taip, kad būtų tinkamai pasiekti 7 straipsnio 5 dalyje nurodyti klimato ir aplinkos aspektų integravimo tikslai. Komisija teikia informaciją apie klimato kaitos tikslų rėmimą, atskirdama klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, taip pat informaciją apie atitinkamų finansinių priemonių indėlį mažinant klimato kaitą ir viešai ją paskelbia.

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Audito Rūmai atlieka ES garantijų, mokėjimų ir lėšų susigrąžinimo pagal šią priemonę, taip pat pagal programą „InvestEU“ finansuojamų operacijų auditą. Po šio reglamento įsigaliojimo praėjus 18 mėnesių Audito Rūmai turėtų parengti specialiąją ataskaitą.

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies 1 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Energetikos sektoriaus vystymas pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą, ir pagal darbotvarkės iki 2030 m. bei Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus, įskaitant visų pirma:

1.  Energetikos sektoriaus vystymas, išskyrus su iškastinio kuro gamyba, apdorojimu, perdavimu, platinimu, laikymu ir deginimu susijusią veiklą, pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą, ir pagal darbotvarkės iki 2030 m. bei Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus, įskaitant visų pirma:

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies 1 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  švarios ir tvarios atsinaujinančiosios energijos gamybos, tiekimo ar naudojimo plėtotę;

a)  švarios ir tvarios atsinaujinančiosios energijos gamybos, tiekimo, kaupimo ar naudojimo plėtotę;

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies 1 punkto c papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  tvarios energetikos infrastruktūros (perdavimo ir paskirstymo lygmens, kaupimo technologijų) vystymą, tobulinimą ir modernizavimą;

c)  tvarios energetikos infrastruktūros (perdavimo ir paskirstymo lygmens, kaupimo technologijų) vystymą, tobulinimą ir modernizavimą, taip pat inovatyvių aprūpinimo šiluma sistemų kūrimą ir bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą;

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies 1 punkto d papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  sintetinių degalų, gautų iš atsinaujinančiųjų / anglies junginių aspektu neutralių šaltinių, gamybą ir tiekimą; alternatyviuosius degalus;

d)  sintetinių degalų, gautų iš atsinaujinančiųjų / anglies junginių aspektu neutralių neiškastinių išteklių, gamybą ir tiekimą; alternatyviuosius degalus;

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies 1 punkto e a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea)  paramą regionams, kuriuose vykdoma pertvarka siekiant Sąjungos klimato politikos tikslų, visų pirma kasybos regionams;

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies 1 punkto e b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

eb)  vietos ir regionų lygmens atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, ypač pasitelkiant energijos bendrijas.

Pagrindimas

Vietos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba pasitelkiant energijos bendrijas – svarbus Europos Parlamento indėlis įgyvendinant REDII reglamentą.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies 2 punkto d papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  geležinkelių infrastruktūros projektus, kitus geležinkelių projektus, taip pat jūrų uostų projektus;

d)  geležinkelių infrastruktūros projektus, kitus geležinkelių projektus, vidaus vandenų infrastruktūros ir jūrų uostų projektus;

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies 2 punkto e papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, įskaitant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.

e)  alternatyviųjų varymo technologijų infrastruktūrą, įskaitant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą;

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies 2 punkto e a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea)  naujos kartos baterijų, skirtų pramoninio ir elektrinio mobilumo prietaikoms, įskaitant jūrų ir aviacijos sektoriuose, kūrimą;

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies 2 punkto e b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

eb)  pažangiųjų biodegalų gamybos ir naudojimo infrastruktūrą;

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 dalies 2 punkto e c papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas