Procedūra : 2017/0230(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0013/2019

Pateikti tekstai :

A8-0013/2019

Debatai :

PV 15/04/2019 - 19
CRE 15/04/2019 - 19

Balsavimas :

PV 16/04/2019 - 8.16
CRE 16/04/2019 - 8.16

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0374

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1144kWORD 371k
14.1.2019
PE 625.358v02-00 A8-0013/2019

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų, Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, Reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos

(COM(2017)0536 – C8-0319/2017 – 2017/0230(COD))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjai: Othmar Karas, Pervenche Berès

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų, Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, Reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos

(COM(2017)0536 – C8-0319/2017 – 2017/0230(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0536),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0319/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0013/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(1)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

Pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų, Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų, Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, Reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(2),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(8)  todėl labai svarbu, kad sprendžiant esminius tvarumo uždavinius, finansų sistema visapusiškai atliktų savo vaidmenį. Tam reikės aktyvaus Europos priežiūros institucijų (EPI) indėlio kuriant tinkamą reguliavimo ir priežiūros sistemą;

(11a)  tampa vis svarbiau skatinti nuoseklią, sistemingą ir veiksmingą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusios rizikos Sąjungos finansų sistemoje stebėseną ir vertinimą. Valstybės narės ir Europos institucijos bei įstaigos yra pagal atitinkamus savo įgaliojimus bendrai atsakingos už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Jos turėtų sukurti glaudesnio bendradarbiavimo, koordinavimo ir savitarpio pagalbos mechanizmus, visapusiškai panaudojant visas priemones, numatytas pagal esamą reguliavimo ir institucinę sistemą. Sykiu visi atitinkami subjektai turėtų sudaryti sąlygas tinkamai tikrinti ir prižiūrėti savo veiksmus.

(11aa)  Turint mintyje pasekmes finansiniam stabilumui, kurias gali sukelti piktnaudžiavimas finansų sektoriumi pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais, atsižvelgiant į tai, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika greičiausiai turės sisteminį poveikį būtent bankų sektoriuje, ir remiantis EBI įgyta patirtimi saugant bankų sektorių nuo tokio piktnaudžiavimo, EBI, būdama visas valstybes nares prižiūrinti Institucija, turėtų atlikti vadovavimo, koordinavimo ir stebėsenos veiksmus Sąjungos lygmeniu, kad veiksmingai apsaugotų finansų sistemą nuo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos. Todėl, papildant dabartinius EBI įgaliojimus, jai būtina suteikti įgaliojimus veikti pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 nuostatas, kiek tokie įgaliojimai yra susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais, kai tai susiję su finansų sektoriaus subjektais ir juos prižiūrinčiomis kompetentingomis institucijomis, kurioms tie reglamentai taikomi. Be to, suteikus tokį visą finansų sektorių apimantį įgaliojimą EBI, būtų optimizuotas naudojimasis jos ekspertinėmis žiniomis ir ištekliais, ir tai neturėtų poveikio Direktyvoje (ES) 2015/849 nustatytiems materialiniams įsipareigojimams;

(11b)  kad EBI galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus, ji turėtų visapusiškai naudotis visais savo įgaliojimais ir priemonėmis pagal šį reglamentą, laikydamasi proporcingumo principo. Priemonės, kurias EBI tvirtina siekdama finansų sistemoje skatinti sąžiningumą, skaidrumą ir saugumą bei užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti, neturėtų viršyti to, kas būtina šio reglamento arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės aktų tikslams pasiekti, ir jomis turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, verslo praktiką, verslo modelius ir finansų sektoriaus operatorių bei rinkų dydį. Atsižvelgiant į naująjį EBI vaidmenį, svarbu, kad EBI rinktų visą svarbią informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veikla, kurią nustato atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės institucijos, nedarant poveikio užduotims, paskirtoms institucijoms pagal Direktyvą (ES) 2015/849, ir sykiu nereikalingai jų nedubliuojant. Visapusiškai laikydamasi duomenų apsaugos taisyklių, EBI turėtų saugoti tokią informaciją centralizuotoje duomenų bazėje ir skatinti valdžios institucijų bendradarbiavimą, užtikrindama tinkamą susijusios informacijos sklaidą. Taip pat prireikus EBI gali atitinkamos valstybės narės nacionalinėms teisminėms institucijoms ir, kai taikoma, Europos prokurorui perduoti savo turimus įrodymus, dėl kurių galėtų būti iškelta baudžiamoji byla;

(11ba)  gavusi kompetentingų institucijų prašymus, susijusius su jų rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros funkcijų vykdymu, EBI turėtų teikti pagalbą. EBI taip pat turėtų glaudžiai koordinuoti veiklą ir prireikus keistis informacija su kompetentingomis institucijomis, įskaitant Europos Centrinį Banką, pagal jo priežiūros funkciją, ir institucijomis, kurioms patikėta viešoji pareiga prižiūrėti Direktyvos (ES) 2015/849 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytus įpareigotuosius subjektus, taip pat su finansinės žvalgybos padaliniais, sykiu tinkamai naudojantis esamais keitimosi informacija kanalais, pvz., ES FŽP platforma ir „FIU.Net“, siekiant užtikrinti veiksmingumą ir išvengti bet kokio pobūdžio besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais srityje;

(11bb)  be to, EBI turėtų vykdyti kompetentingų institucijų vertinimus ir rizikos vertinimus, susijusius su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. EBI turėtų vykdyti tam tikras funkcijas nustatant valstybių narių priežiūros ir rizikos ribojimo praktiką ir procesus, kurie kenkia ES pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos sistemos nuoseklumui ir tvirtumui. EBI turėtų inicijuoti procedūras, kad pašalintų šiuos trūkumus, ir prireikus siūlyti naujus techninius reguliavimo standartus;

(11bc)  EBI taip pat turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, padėdama lengvinti kompetentingų Sąjungos institucijų ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimą šiais klausimais, kad būtų geriau Sąjungos lygmeniu koordinuojami veiksmai, susiję su rimtais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atvejais, kurie yra tarpvalstybinio pobūdžio ir susiję su trečiosiomis valstybėmis;

(11c)  siekiant didinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų laikymosi priežiūros kontrolės veiksmingumą ir užtikrinti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos geriau koordinuotų tiesiogiai taikomų Sąjungos teisės aktų ar perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių priverstinį vykdymą, EBI turėtų turėti įgaliojimus analizuoti surinktą informaciją ir prireikus vykdyti tyrimus dėl įtarimų, į kuriuos atkreiptas jos dėmesys, susijusių su rimtais Sąjungos teisės pažeidimais arba jų netaikymu, taip pat tais atvejais, kai ji turi įrodymų ar esama esminių rimtų pažeidimų požymių, ji turėtų galėti reikalauti, kad kompetentingos institucijos atliktų tyrimus dėl bet kokių galimų atitinkamų taisyklių pažeidimų, apsvarstyti galimybę priimti sprendimus ir skirti sankcijas finansų įstaigoms, įpareigodama jas laikytis savo teisinių įsipareigojimų. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi tik tada, kai EBI turi duomenų apie esminius pažeidimus. Kai EBI nustato esminius rimtų pažeidimų požymius, pirmiau minėti veiksmai turėtų būti inicijuojami nepagrįstai nedelsiant. Šioje dalyje nurodyti prašymai neturėtų pakenkti kompetentingos institucijos, kuriai skirtas prašymas, vykdomoms priežiūros priemonėms.

(15a)  turint mintyje būtinybę užtikrinti, kad Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros sistema būtų taikoma veiksmingai, itin svarbu vykdyti nepriklausomas peržiūras, skirtas objektyvioms ir skaidrioms priežiūros praktikos perspektyvoms nustatyti. Per šias peržiūras EBI turėtų įvertinti kompetentingų institucijų strategijas, pajėgumus ir išteklius, kad būtų galima reaguoti į kylančią riziką, susijusią su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Kai vykdant tokias peržiūras aptinkamos didelį susirūpinimą keliančios problemos, kurių kompetentingos institucijos tinkamai ir taikydamos būtinas priemones nesprendžia, EBI turėtų pateikti tolesnių veiksmų ataskaitą dėl reikalaujamų tolesnių priemonių vykdymo ir nedelsdama apie tai pranešti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ;

(15b) kad galėtų vykdyti savo užduotis ir pasinaudoti savo įgaliojimais, EBI turėtų turėti galimybę, priėmusi kompetentingai institucijai skirtą sprendimą, priimti atskirus finansų sektoriaus subjektams skirtus sprendimus, susijusius su Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ir privalomo tarpininkavimo procedūra, net kai materialinės taisyklės nėra tiesiogiai taikomos finansų sektoriaus subjektams. Kai esminės taisyklės yra nustatytos direktyvose, EBI, pasikonsultavusi su Komisija, turėtų taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, nebent EBI, pasikonsultavusi su Komisija, laikosi nuomonės, kad nacionalinės teisės aktais tos direktyvos nėra tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę. Jei atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir kai šio reglamento įsigaliojimo dieną tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama pasirinkimo galimybių, EBI turėtų taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais pasinaudojama tomis galimybėmis;

(15ba)    Siekiant sustiprinti EBI funkcijas siekiant užtikrinti veiksmingą reikalavimų laikymosi priežiūros kontrolės vykdymą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje ir kovojant su Sąjungos teisės arba jos nacionalinių teisės perkėlimo priemonių pažeidimais ar jų netaikymu, EBI turėtų sukurti pranešimo apie pažeidimus arba Sąjungos teisės netaikymą kanalus. EBI turėtų užtikrinti, kad informacija galėtų būti pateikiama anonimiškai ir saugiai. Jei EBI mano, kad pateiktoje informacijoje yra įrodymų apie rimtus pažeidimus arba esama esminių rimtų pažeidimų požymių, EBI pranešimo teikėjui pateikia grįžtamąją informaciją.

(24a)  siekiant užtikrinti, kad sprendimai, susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonėmis, būtų paremti tinkamo lygio ekspertinėmis žiniomis, būtina įsteigti nuolatinį vidinį komitetą, kurį sudarytų valdžios institucijų ir įstaigų, atsakingų už kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu teisės aktų laikymąsi, vadovai, ir turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į jų ekspertines žinias įvairių verslo modelių ir sektorių ypatybių klausimais. Toks komitetas nagrinės bei rengs sprendimus, kuriuos turės priimti EBI. Siekiant išvengti dubliavimosi, šis naujas komitetas pakeis veikiantį kovos su pinigų plovimu pakomitetį, kuris yra įsteigtas EPI jungtiniame komitete;

(24aa)  Kalbant apie EBI užduotis, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais, jungtinis komitetas turėtų veikti kaip forumas, kuriame EBI turėtų reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauti su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija klausimais, susijusiais su 8 straipsnio 1 dalies l punkte nurodytų specialių EBI užduočių ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pavestų užduočių sąveika, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į įvairius verslo modelius ir įvairių sektorių ypatybes;

(24ab)  EBI turėtų būti tinkamai aprūpinta pakankamais ištekliais ir darbuotojais, kad galėtų veiksmingai prisidėti prie nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios finansų sistemos naudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevencijos pagal atitinkamas savo kompetencijos sritis, numatytas pagal šį reglamentą. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai taip pat turėtų būti skiriama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, atsižvelgiant į jai suteiktus papildomus įgaliojimus ir darbo krūvį;

(24ac)  siekiant Sąjungoje sukurti darnesnę ir perspektyvesnę priežiūros sistemą, kurią taikant būtų užkirstas kelias pinigų plovimui bei teroristų finansavimui ir su tuo kovojama, Komisija, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, turėtų atlikti išsamų EBI pavestų užduočių pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą įgyvendinimo, veikimo ir veiksmingumo vertinimą. Atlikdama vertinimą, Komisija turėtų išanalizuoti tų užduočių ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos užduočių sąveiką. Kadangi daug pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veiklos vykdoma ne finansų paslaugų sektoriuje, Komisija, remdamasi išsamia sąnaudų ir naudos analize, taip pat siekdama tikslo užtikrinti nuoseklumą, veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat turėtų nuodugniai išnagrinėti galimybę pavesti konkrečias kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu užduotis esamai ar naujai specialiai ES masto agentūrai. Komisija turėtų šį vertinimą įtraukti į savo ataskaitą pagal Direktyvos (ES) 2018/843 65 straipsnį ir juos, prireikus kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2022 m. sausio 11 d.;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnisReglamento (ES) Nr. 1093/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 1093/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:

„2. Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Direktyvos 2002/87/EB, Direktyvos 2009/110/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB*, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES**, Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2014/92/ES***, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847****, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366******, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES********* taikymo srityje ir, kai tie teisės aktai taikomi kredito ir finansų įstaigoms bei jas prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, Direktyvos 2002/65/EB atitinkamų dalių, įskaitant visas tais teisės aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kurio vėlesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje. Institucija taip pat veikia vadovaudamasi Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013********.

Institucija taip pat veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2015/849(*****) taikymo srityje, kai ta direktyva taikoma finansų sektoriaus subjektams ir juos prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms. Išimtinai šiuo tikslu EBI vykdo užduotis, bet kuriuo teisiškai privalomu Sąjungos aktu pavestas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, įsteigtai Reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, arba Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, įsteigtai Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010. Vykdydama tokias užduotis Institucija konsultuojasi su tomis institucijomis ir jas informuoja apie savo veiklą, susijusią su bet kuriuo subjektu, kuris yra finansų įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 4 straipsnio 1 dalyje, arba finansų rinkos dalyvis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 1 dalyje.“

* 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

** 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (tekstas svarbus EEE) (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

*** 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (tekstas svarbus EEE) (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

****2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

****2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

*****2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

********* 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19)“;

aa)    3 dalis pakeičiama taip:

„3. Institucija taip pat veikia kredito įstaigų, finansinių konglomeratų, investicinių įmonių, mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklos srityje, susijusioje su klausimais, kuriems nėra tiesiogiai taikomi 2 dalyje nurodyti aktai, įskaitant įmonių valdymo, audito ir finansinės atskaitomybės klausimus, atsižvelgiant į tvarius verslo modelius ir su aplinka, socialiniais klausimais bei valdymu susijusių veiksnių integravimą, jei tokie Institucijos veiksmai yra būtini tų aktų veiksmingam ir nuosekliam taikymui užtikrinti.“

ab)    5 dalis pakeičiama taip:

„5. Institucijos tikslas – apsaugoti viešąjį interesą prisidedant prie trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio finansų sistemos stabilumo ir veiksmingumo Sąjungos ekonomikos, jos piliečių ir verslo labui. Institucija pagal savo atitinkamą kompetenciją padeda:

a) gerinti vidaus rinkos veikimą, įskaitant visų pirma tinkamą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį;

b) užtikrinti finansų rinkų vientisumą, skaidrumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą;

c) stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą;

d) užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir skatinti vienodas konkurencijos sąlygas;

e) užtikrinti, kad kredito ėmimas ir kita rizika būtų tinkamai reguliuojami ir prižiūrimi; ▌

f) sustiprinti vartotojų ir klientų apsaugą;

fa) didinti priežiūros konvergenciją visoje vidaus rinkoje, be kita ko, skatinant taikyti rizika pagrįstą požiūrį į verslo priežiūros vykdymą;

fb) neleisti naudotis finansų sistema pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais.

Tokiems tikslams pasiekti Institucija padeda užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, skatina priežiūros konvergenciją ir teikia nuomones pagal 16a straipsnį Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ▌.

Institucija, vykdydama pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis, ypatingą dėmesį skiria sisteminei rizikai, kurią kelia finansų įstaigos, kurių nesėkmė gali pakenkti finansų sistemos veikimui arba realiajai ekonomikai.

Institucija, vykdydama savo užduotis, veikia nepriklausomai, objektyviai ir nediskriminuodama bei skaidriai, vadovaudamasi visos Sąjungos interesais, ir laikosi proporcingumo principo. Institucija laikosi atskaitomybės ir vientisumo principų ir turėtų užtikrinti, kad šiuo atžvilgiu su visais suinteresuotaisiais subjektais būtų elgiamasi sąžiningai.

Institucijos veiksmų ir priemonių turinys ir forma neviršija to, kas būtina šio reglamento arba 2 dalyje nurodytų teisės aktų tikslams pasiekti, ir jie yra proporcingi įstaigos arba rinkų, kurioms institucijos veiksmai daro poveikį, veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.“

b)  1 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Institucija taip pat veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2015/849(*) taikymo srityje, kai ta direktyva taikoma finansų sektoriaus subjektams ir juos prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms. Išimtinai šiuo tikslu EBI vykdo užduotis, bet kuriuo teisiškai privalomu Sąjungos aktu pavestas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, įsteigtai Reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, arba Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, įsteigtai Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010. Vykdydama tokias užduotis Institucija konsultuojasi su tomis institucijomis ir jas informuoja apie savo veiklą, susijusią su bet kuriuo subjektu, kuris yra finansų įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 4 straipsnio 1 dalyje, arba finansų rinkos dalyvis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 1 dalyje.“

(*) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

2)  ▌2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija yra Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (toliau – EFPIS) dalis. Pagrindinis EFPIS tikslas – užtikrinti, kad finansų sektoriui taikomos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, užtikrinti pasitikėjimą visa finansų sistema ir veiksmingą bei pakankamą finansinių paslaugų vartotojų apsaugą.“

b)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS šalys bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma, užtikrindamos, kad ▌būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija tarpusavyje ir su Europos Parlamentu, Taryba ir Komisija.“

c)  5 dalyje įterpiama ši pastraipa:

„Nuorodos į priežiūrą šiame reglamente apima visą atitinkamą visų kompetentingų institucijų veiklą, nepažeidžiant nacionalinės kompetencijos sričių, vykdytiną pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.“

2a)  3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Europos finansų priežiūros institucijų sistemos atskaitomybė

1. 2 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nurodytos institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Centrinis Bankas dėl priežiūros uždavinių, kurie jam pavesti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, yra atskaitingas Europos Parlamentui ir Tarybai pagal tą reglamentą.

2. Europos Parlamentui atliekant tyrimus pagal SESV 226 straipsnį, Institucija visapusiškai bendradarbiauja su Europos Parlamentu.

3. Priežiūros taryba tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą ir kasmet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje metinėje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir Institucijos pagal 33 straipsnį vykdytą stebėsenos veiklą.

4. Europos Parlamentui paprašius, pirmininkas dalyvauja Europos Parlamento klausyme dėl Institucijos veiklos rezultatų. Klausymas vyksta ne rečiau kaip kartą per metus. Pirmininkas daro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių pateiktus klausimus, jei to yra prašoma.

5. Pateikus prašymą ir bent 15 dienų prieš darydamas 1c dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas Europos Parlamentui raštu pateikia Institucijos veiklos ataskaitą.

6. Kartu su 11–18, 20 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija, ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia atitinkama informacija, kurios ad hoc tvarka paprašo Europos Parlamentas.

7. Institucija žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos jai pateiktus klausimus per penkias savaites nuo klausimo gavimo.

8. Gavęs prašymą pirmininkas rengia konfidencialias uždaras diskusijas žodžiu su Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininku, pirmininko pavaduotojais ir koordinatoriais, kai tokių diskusijų reikia Europos Parlamentui naudojantis savo įgaliojimais pagal SESV 226 straipsnį. Visi dalyviai laikosi profesinės paslapties reikalavimų.

9. Institucija sukuria dokumentų registrą ir nustato jų prieigos statusą.

10. Institucija pateikia Europos Parlamentui informatyvią visų Bazelio bankų priežiūros komiteto, Finansinio stabilumo tarybos ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos bei bet kurios kitos atitinkamos tarptautinės įstaigos ar institucijos, susijusios su bankų priežiūra ar turinčios jai įtakos, posėdžių eigos santrauką.“

3)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 punktas pakeičiamas taip:

„1) finansų įstaigos – visos įmonės, kurioms taikomas reguliavimas ir priežiūra pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus; “;

aa)  įterpiamas 1a punktas:

„1a) finansų sektoriaus subjektas – subjektas, kuriam taikomas Direktyvos (ES) 2015/849 2 straipsnis ir kuris yra arba finansų įstaiga, apibrėžta šio reglamento 4 straipsnio 1 punkte ir Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 4 straipsnio 1 punkte, arba finansų rinkų dalyvis, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 1 punkte;“

b)  2 punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i) kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte, įskaitant Europos Centrinį Banką, kai sprendžiami klausimai, susiję su Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 jam pavestomis užduotimis;“;

c)  2 punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

taikant direktyvą 2002/65/EB ir (ES) 2015/849 – institucijos ir įstaigos, kompetentingos užtikrinti, kad kredito ir finansų įstaigos laikytųsi tos direktyvos reikalavimų;

iia) taikant Direktyvą (ES) 2015/849 – institucijos ir įstaigos, kurios prižiūri finansų įstaigas ir yra kompetentingos užtikrinti, kad šios laikytųsi tos direktyvos reikalavimų, kaip nurodyta tos direktyvos 48 straipsnyje“;

d)  2 punkto iii papunktis pakeičiamas taip:

indėlių garantijų sistemų atveju – įstaigos, administruojančios indėlių garantijų sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES, arba, tais atvejais, kai indėlių garantijų sistemą administruoja privati bendrovė – tas sistemas pagal tą direktyvą prižiūrinti viešosios valdžios institucija ir atitinkamos toje direktyvoje nurodytos administracinės valdžios institucijos; taip pat“;

e)  2 punktas papildomas v ir vi papunkčiais:

„v) kompetentingos institucijos, nurodytos Direktyvoje 2014/17/ES, Reglamente 2015/751, Direktyvoje (ES) 2015/2366, Direktyvoje 2009/110/EB, Reglamente (EB) Nr. 924/2009 ir Reglamente (ES) Nr. 260/2012;

vi) įstaigos ir institucijos, nurodytos Direktyvos 2008/48/EB 20 straipsnyje.“;

4)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 punktas pakeičiamas taip:

„2) Vykdomoji valdyba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;“;

b)  4 punktas išbraukiamas;

4a)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„7 straipsnis Būstinė

Institucijos būstinė yra Paryžiuje, Prancūzijoje.

Institucijos būstinės vieta nedaro poveikio Institucijos užduočių ir įgaliojimų vykdymui, valdymo struktūros organizavimui, pagrindinės organizacijos veiklai ar pagrindiniam jos veiklos finansavimui, sudarant sąlygas, kai taikytina, bendrai su Sąjungos agentūromis naudotis administracinės paramos paslaugomis ir infrastruktūros administravimo paslaugomis, kurios nėra susijusios su Institucijos pagrindine veikla. Ne vėliau kaip ... [šio iš dalies keičiančio reglamento taikymo pradžios data] ir vėliau kas 12 mėnesių Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl Europos priežiūros institucijų minėto reikalavimo laikymosi.“

5)  8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

-i)  a punktas iš dalies keičiamas taip:

„a) remiantis informacija apie 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus, prisidėti rengiant aukštos kokybės bendrus reguliavimo ir priežiūros standartus ir praktiką, visų pirma rengiant techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, gaires, rekomendacijas ir kitas priemones, įskaitant nuomones pagal 16a straipsnį;

i)  pakeičiamas aa punktas:

„aa) parengti ir nuolat atnaujinti Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą, kuriame pateikiama pažangiausia priežiūros praktika ir labai kokybiška metodika bei procesai ir, be kita ko, atsižvelgiama į besikeičiančią finansų įstaigų ir rinkų verslo praktiką ir verslo modelius, taip pat į jų dydį;“;

ii)  įterpiamas ab punktas:

„ab) parengti ir nuolat atnaujinti Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų pertvarkymo vadovą, kuriame pateikiama pažangiausia pertvarkymo praktika ir labai kokybiška pertvarkymo metodika bei procesai ir, be kita ko, atsižvelgiama į besikeičiančią finansų įstaigų ir rinkų verslo praktiką ir verslo modelius, taip pat į jų dydį“;

iia)  b papunktis pakeičiamas taip:

„b) padėti nuosekliai taikyti teisiškai privalomus Sąjungos aktus, visų pirma padedant formuoti bendrą priežiūros kultūrą, užtikrinant nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, užkertant kelią reguliaciniam arbitražui, puoselėjant ir stebint priežiūros nepriklausomumą, tarpininkaujant ir sprendžiant kompetentingų institucijų nesutarimus, užtikrinant veiksmingą ir nuoseklią finansų įstaigų priežiūrą ir darnų priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir, be kita ko, imantis priemonių kritiniais atvejais;“

iii)  e ir f punktai pakeičiami taip:

„e) naudojantis kompetentingų nacionalinių institucijų parama organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų vertinimus ir, atsižvelgiant į tai, rengti toms kompetentingoms institucijoms skirtas rekomendacijas ir nustatyti geriausią praktiką bei rengti su tuo susijusias gaires, siekiant, kad būtų užtikrinti nuoseklesni priežiūros rezultatai;

f) pagal savo kompetenciją stebėti ir vertinti rinkos pokyčius, įskaitant, kai tinkama, su kreditų, ypač suteikiamų namų ūkiams ir MVĮ, bei novatoriškų finansinių paslaugų tendencijomis susijusius pokyčius ir su aplinkos, socialinių ir valdymo veiksnių tendencijomis susijusius pokyčius;

fa) kartu su kompetentingomis institucijomis atlikti lyginamąją analizę, susijusią su vidaus modelio rezultatais, siekiant išnagrinėti rizikos parametrų kintamumą ir jų tinkamumą prognozėms daryti, ir, atsižvelgiant į tai, parengti techninius reguliavimo standartus, gaires ir ataskaitas;“;

iiia)  g punktas pakeičiamas taip:

„g) atlikti rinkos analizes siekiant pateikti informaciją apie Institucijos pareigų vykdymą;

iv)  h punktas pakeičiamas taip:

„h) stiprinti, kai tinkama, indėlininkų, vartotojų ir investuotojų apsaugą, visų pirma atsižvelgiant į tarpvalstybinio masto trūkumus ir į su tuo susijusią riziką;“;

iva)  įterpiamas ia punktas:

„ia) padėti rengti bendrą ES finansinių duomenų strategiją;“

ivb)  įterpiamas ka punktas:

„ka) savo interneto svetainėje skelbti ir reguliariai atnaujinti visus kiekvieno 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto teisėkūros procedūra priimamo akto techninius reguliavimo standartus, techninius įgyvendinimo standartus, gaires, rekomendacijas ir klausimus bei atsakymus, įskaitant apžvalgas apie dabartinę vykdomų darbų padėtį ir planuojamą techninių reguliavimo standartų, techninių įgyvendinimo standartų, gairių, rekomendacijų ir klausimų bei atsakymų projektų priėmimo laiką. Ši informacija skelbiama visomis Europos Sąjungos darbo kalbomis;“

v)  įterpiamas l punktas:

„1) prisidėti prie nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios finansų sistemos apsaugos nuo jos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.“;

b)  ▌1a dalis iš dalies keičiama taip:

i)  b papunktis pakeičiamas taip:

„b) deramai atsižvelgdama į tikslą užtikrinti finansų įstaigų saugumą ir patikimumą, visapusiškai atsižvelgia į skirtingas finansų įstaigų rūšis, verslo modelius ir dydį;“

ii)  įterpiamas c punktas:

„c) atsižvelgia į technologines inovacijas, novatoriškus ir tvarius verslo modelius, aplinkos apsaugos, socialinių ir su valdymu susijusių veiksnių integravimą.“;

c)  2 dalis iš dalies keičiama taip:

i) įterpiamas ca punktas:

„ca) skelbti rekomendacijas, kaip nustatyta 29a ir 31a straipsniuose;“;

ia) įterpiamas da punktas:

„da) teikti įspėjimus pagal 9 straipsnio 3 dalį,“

ib) įterpiami ga, gb ir gc punktai:

„ga) teikti nuomones Europos Parlamentui, Tarybai arba Komisijai, kaip numatyta 16a straipsnyje;

gb) atsakyti į klausimus, kaip nustatyta 16b straipsnyje;

gc) skelbti ribotos trukmės raštus dėl veiksmų nesiėmimo, kaip nurodyta 9c straipsnyje;“

    ii) h punktas pakeičiamas taip:

„h) rinkti būtiną informaciją apie finansų įstaigas, kaip numatyta 35 ir 35b straipsniuose“;

ca)  2a dalis pakeičiama taip:

„2a. Vykdydama šiame straipsnyje nurodytas užduotis Institucija griežtai laikosi 1 lygio teisės aktų ir 2 lygio priemonių ir taiko proporcingumo ir geresnio reguliavimo principus, įskaitant poveikio vertinimus, sąnaudų ir naudos analizes ir atviras viešas konsultacijas.

10, 15, 16 ir 16a straipsniuose nurodytos atviros viešosios konsultacijos rengiamos kuo plačiau, siekiant užtikrinti, kad integracinis principas būtų taikomas visų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu ir jiems būtų suteikta pakankamai laiko pateikti atsiliepimus. Institucija pateikia ir paskelbia atsiliepimus apie tai, kaip per konsultacijas gauta informacija ir požiūriai buvo panaudoti techninių reguliavimo standartų projekte, techninių įgyvendinimo standartų projekte, gairėse, rekomendacijose ir nuomonėse.

Institucija apibendrina suinteresuotųjų subjektų pateiktą informaciją taip, kad būtų galima palyginti rezultatus su panašiais klausimais rengtų viešųjų konsultacijų rezultatais.“

6)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) rinkdama informaciją apie vartojimo tendencijas, pvz., apie mažmeninių finansinių paslaugų ir produktų kainų pokyčius ir mokesčius valstybėse narėse, jas analizuodama ir apie jas pranešdama;“

-aa)  1 dalis papildoma da, db ir dc punktais:

„da)  prisidėdama prie vienodų sąlygų bendrojoje rinkoje užtikrinimo, kuriomis vartotojai ir kiti finansinių paslaugų naudotojai turėtų sąžiningą prieigą prie palyginamų finansinių paslaugų, produktų ir teisių gynimo priemonių;

db)  skatinti tolesnius pokyčius reguliavimo ir priežiūros srityse, kurie galėtų palengvinti nuodugnesnį derinimą ir integraciją ES lygmeniu; šiuo tikslu Institucija savo kompetencijos ribose stebi tarpvalstybinio konsolidavimo kliūtis ir poveikį ir gali pateikti nuomonę arba rekomendacijų, siekdama nustatyti tinkamus jų sprendimo būdus;

dc)  koordinuodama kompetentingų institucijų kontrolinių pirkimų veiklą.“

a)  2 dalis pakeičiama taip:

„2. Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį, siekdama skatinti rinkų saugumą ir patikimumą bei reguliavimo ir priežiūros praktikos konvergenciją bei veiksmingumą.

2a. Institucija pagal savo atitinkamą kompetenciją rengia nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtus verslo priežiūros standartus, pavyzdžiui, būtiniausių įgaliojimų ir užduočių standartus.“

b)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Institucija įsteigia Proporcingumo komitetą, kuris yra neatskiriama jos dalis, siekdama užtikrinti, kad Institucijos darbe atsispindėtų rizikos, besikeičiančių verslo modelių ir praktikos pobūdžio, masto ir sudėtingumo skirtumai, taip pat finansų įstaigų ir rinkų dydis; ji taip pat įsteigia Vartotojų apsaugos ir finansinių inovacijų komitetą, kuris apjungtų visas atitinkamas kompetentingas institucijas ir už vartotojų apsaugą atsakingas institucijas, siekiant sustiprinti vartotojų apsaugą ir nustatyti suderintą požiūrį į naujos ar inovacinės finansinės veiklos reguliavimą ir priežiūrą ir teikti konsultacijas Institucijai, kad ji jas pateiktų Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Institucija glaudžiai bendradarbiauja su Europos duomenų apsaugos valdyba, kad būtų išvengta dubliavimosi, nenuoseklumo ir teisinio netikrumo duomenų apsaugos srityje. Institucija į Komitetą taip pat gali įtraukti nacionalines duomenų apsaugos institucijas.“;

ba)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Institucija gali laikinai uždrausti arba apriboti tam tikrų finansinių produktų, priemonių arba veiklos, kurie galėtų daryti rimtą finansinę žalą vartotojams arba kelti grėsmę sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, reklamą, platinimą ar pardavimą 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir sąlygomis arba, jei būtina, susidarius kritinei padėčiai, kaip numatyta 18 straipsnyje ir jame nustatytomis sąlygomis.

Institucija persvarsto pirmoje pastraipoje minimą sprendimą atitinkamu periodiškumu, kuo greičiau ir ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Institucija gali du kartus pratęsti draudimo arba apribojimų galiojimą, o po to laikotarpio jie tampa nuolatiniais, nebent Institucija nuspręstų kitaip.

Valstybė narė gali paprašyti Institucijos persvarstyti savo sprendimą. Tokiu atveju 44 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka Institucija sprendžia, ar palikti galioti savo sprendimą.

Institucija taip pat gali įvertinti poreikį uždrausti arba apriboti tam tikros rūšies finansinę veiklą arba praktiką ir prireikus informuoti apie tai Komisiją ir kompetentingas institucijas, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas tokiam draudimui arba apribojimui priimti.“

6a)  įterpiami 9a ir 9b straipsniai:

„9a straipsnisSpecialios užduotys, susijusios su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu

1.  Neperžengdama savo atitinkamos kompetencijos ribų Institucija imasi vadovaujamo, koordinuojamojo ir stebėsenos vaidmens skatindama sąžiningumą, skaidrumą ir saugumą finansų sistemoje, priimdama kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu prevencijos ir kovos su jais priemones. Atsižvelgiant į proporcingumo principą šios priemonės neviršija to, kas būtina šio reglamento arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės aktų tikslams pasiekti, ir jomis tinkamai atsižvelgiama į rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, verslo praktiką, verslo modelius ir finansų sektoriaus operatorių bei rinkų dydį. Į šias kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir jų prevencijos priemonės įeina:

a)  susijusios informacijos apie nustatytus procesų ir procedūrų, valdymo tvarkos, kompetencijos ir tinkamumo vertinimo, finansų sektoriaus subjektų verslo modelių ir veiklos, kuria siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti, trūkumus, taip pat apie priemones, kurių ėmėsi kompetentingos institucijos, rinkimas iš kompetentingų institucijų bei kitų šaltinių ir šios informacijos analizavimas, nedarant poveikio užduotims, paskirtoms institucijoms pagal Direktyvą (ES) 2015/849. Kompetentingos institucijos, be 35 straipsnyje nustatytų įpareigojimų, teikia visą šią informaciją Institucijai. Institucija glaudžiai derina veiksmus su finansinės žvalgybos padaliniais, be reikalo jų nedubliuodama;

aa)  glaudžiai koordinuoja veiklą ir prireikus keičiasi informacija su kompetentingomis institucijomis, įskaitant Europos Centrinį Banką, pagal jo priežiūros funkciją, ir institucijomis, kurioms patikėta viešoji pareiga prižiūrėti Direktyvos (ES) 2015/849 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytus įpareigotuosius subjektus, taip pat su finansinės žvalgybos padaliniais, sykiu tinkamai naudodamasi esamais keitimosi informacija kanalais, pvz., ES FŽP platforma ir „FIU.Net“, siekiant užtikrinti veiksmingumą ir išvengti bet kokio pobūdžio veiksmų dubliavimosi ar nenuoseklumo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais srityje;

b)  rengia bendras gaires ir finansų sektoriaus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei jų prevencijos standartus ir skatina nuoseklų jų įgyvendinimą, visų pirma rengiant techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, gaires, rekomendacijas ir kitas priemones, įskaitant nuomones pagal 16a straipsnį, kurie turi būti grindžiami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais;

ba)  teikia paramą kompetentingoms institucijoms, atsižvelgdama į jų konkrečius prašymus;

c)  stebi rinkos pokyčius ir finansų sektoriaus pažeidžiamumą bei riziką pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (taip pat, kai taikytina, gero mokesčių valdymo) atžvilgiais ir juos įvertina.

1a.  1 dalies a punkto tikslais Institucija parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato praktinius susijusios informacijos rinkimo iš kompetentingų institucijų aspektus, įskaitant pobūdį informacijos, kuri turi būti perduota kompetentingai institucijai apie nustatytus finansų sektoriaus subjektų procesų ir procedūrų, valdymo tvarkos, kompetencijos ir tinkamumo vertinimo, verslo modelių ir veiklos, kuria siekiama kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei užkirsti jiems kelią, ir kompetentingų institucijų taikomų priemonių trūkumus, be reikalo jų nedubliuodama.

Institucija tą techninių reguliavimo standartų projektą pateikia Komisijai per [šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 1a dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal SESV 290 straipsnį.

2.  Laikydamasi duomenų apsaugos taisyklių Institucija sukuria ir nuolat atnaujina pagal 1 dalies a punktą surinktos informacijos centrinę duomenų bazę. Institucija užtikrina, kad informacija būtų išanalizuota ir pateikiama kompetentingoms institucijoms laikantis būtinybės žinoti principo ir konfidencialumo reikalavimų. Taip pat prireikus Institucija gali atitinkamos valstybės narės nacionalinėms teisminėms institucijoms ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir, kai taikoma, Europos prokurorui perduoti savo turimus įrodymus, dėl kurių galėtų būti iškelta baudžiamoji byla.

3.  Institucija skatina Direktyvoje (ES) 2015/849 nurodytų priežiūros procesų konvergenciją ir vertina kompetentingų institucijų strategijas, pajėgumus ir išteklius, kad būtų galima reaguoti į kylančią riziką, susijusią su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, be kita ko, vykdydamavertinimus pagal 30 straipsnį.

Jei atlikus tokį vertinimą nustatoma rimtų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos nustatymo, vertinimo ar šalinimo trūkumų ir kompetentinga institucija nesiima veiksmų, kad būtų įgyvendintos tolesnės 30 straipsnio 3 dalyje nurodytoje ataskaitoje nustatytos priemonės, kurios laikomos tinkamomis ir būtinomis, Institucija pateikia tolesnių veiksmų ataskaitą dėl reikalaujamų tolesnių priemonių vykdymo ir apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

4.  Institucija, prireikus padedant nuolatiniam kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu vidaus komitetui, reguliariai atlieka kompetentingų institucijų rizikos vertinimus, daugiausia dėmesio skirdama kompetentingoms institucijoms, nurodytoms 4 straipsnio 2 dalies iia punkte, kad patikrintų jų strategijas ir išteklius, reikalingus svarbiausiai kylančiai rizikai, susijusiai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, šalinti ir stebėti. Institucija informuoja Komisiją apie tokių rizikos vertinimų rezultatus, finansų sistemoje kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, be kita ko, rezultatų analizę įtraukdama į savo nuomonę, kurią ji turi parengti pagal Direktyvos (ES) 2015/849 6 straipsnio 5 dalį.

5.  Reikšmingais pinigų plovimo arba teroristų finansavimo atvejais, turinčiais įtakos tarpvalstybiniams klausimams su trečiosiomis valstybėmis, Institucija atlieka pagrindinį vaidmenį siekdama palengvinti kompetentingų Sąjungos institucijų ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimą.

6.  Institucija įsteigia nuolatinį kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu vidaus komitetą, kurio tikslas – koordinuoti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemones ir parengti sprendimų, kuriuos Institucija turi priimti pagal 44 straipsnį, projektus.

7.  Komitetui pirmininkauja Priežiūros tarybos pirmininkas, o jį sudaro institucijų ir įstaigų, kompetentingų užtikrinti, kad finansų įstaigos laikytųsi Direktyvos (ES) 2015/849 reikalavimų, vadovai. Be to, Komisija, ESRV, Europos Centrinio Banko priežiūros valdyba, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija gali paskirti po vieną aukšto lygio atstovą, kurie stebėtojo teisėmis dalyvautų komiteto posėdžiuose ir į kurių ekspertines žinias įvairių verslo modelių ir sektorių ypatybių klausimais turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama. Komitetas kai kurias savo užduotis gali pavesti vidaus darbo grupei, kuri rengia komiteto sprendimus.

9b straipsnisPrašymas atlikti tyrimą, susijusį su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

1.  Kai klausimas yra susijęs su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevencija pagal Direktyvą (ES) 2015/849, Priežiūros taryba arba Vykdomoji valdyba gali, jei jos turi įrodymų arba kai esama esminių pažeidimų požymių, prašyti kompetentingos institucijos, nurodytos 4 straipsnio 2 dalies iia punkte, ištirti galimus finansų sektoriaus subjekto padarytus Sąjungos teisės pažeidimus, o kai tokia Sąjungos teisė yra sudaryta iš direktyvų arba ja valstybėms narėms aiškiai suteikiamos pasirinkimo galimybės, nacionalinių teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba pasinaudojama pagal Sąjungos teisę valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis, pažeidimus ir apsvarstyti galimybę už tokius pažeidimus tam subjektui taikyti sankcijas. Prireikus ji taip pat gali prašyti kompetentingos institucijos, nurodytos 4 straipsnio 2 dalies iia punkte, apsvarstyti galimybę priimti tam finansų sektoriaus subjektui skirtą atskirą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis visų būtinų veiksmų, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal tiesiogiai taikomą Sąjungos teisę arba pagal nacionalinius teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba pasinaudojama Sąjungos teise valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis, įskaitant kokių nors veiksmų nutraukimą. Kai Institucija nustato esminius rimtų pažeidimų požymius, pirmiau minėti veiksmai turi būti inicijuojami nepagrįstai nedelsiant. Šioje dalyje nurodyti prašymai neturi trukdyti kompetentingos institucijos, kuriai skirtas prašymas, vykdomoms priežiūros priemonėms.

2.  Kompetentinga institucija patenkina bet kurį jai pagal 1 dalį pateiktą prašymą ir kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad įvykdytų tą prašymą.

3.  Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams ir pareigoms pagal SESV 258 straipsnį, kai kompetentinga institucija nesilaiko šio straipsnio 2 dalies, taikomas 17 straipsnis.“;

6aaa)  įterpiamas 9c straipsnis:

9a straipsnis

Ribotos trukmės raštai dėl veiksmų nesiėmimo

1.  Išimtinėmis aplinkybėmis ir jeigu tenkinamos šioje dalyje nustatytos sąlygos, Institucija, koordinuodama savo veiksmus su visomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, gali išduoti ribotos trukmės raštus dėl veiksmų nesiėmimo, susijusius su konkrečiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis ir pagrįstus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais. Šie raštai dėl veiksmų nesiėmimo yra laikinas Institucijos ir visų atitinkamų kompetentingų institucijų įsipareigojimas nereikšti finansų įstaigoms kaltinimų dėl konkrečių Sąjungos teisės nuostatų nesilaikymo, kai finansų įstaigos negali laikytis tokių konkrečių nuostatų dėl vienos iš toliau nurodytų priežasčių:

a)   laikydamosi šių nuostatų finansų įstaigos pažeistų kitus Sąjungos teisės teisinius ir reglamentavimo reikalavimus;

b)  Institucija mano, kad šių nuostatų laikytis neįmanoma be papildomų 2 lygmens priemonių ar 3 lygmens gairių;

c)  lankantis šių nuostatų būtų daromas didelis žalingas poveikis arba keliama grėsmė: rinkos pasitikėjimui, klientų ar investuotojų apsaugai, tvarkingam finansų rinkų arba prekių rinkų veikimui ir vientisumui, visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje.

Institucija neišduoda raštų dėl veiksmų nesiėmimo, jei mano, kad jie turės neigiamą, jų naudai neproporcingą poveikį finansų rinkų veiksmingumui arba klientų ar investuotojų apsaugai.

2.  Institucija rašte dėl veiksmų nesiėmimo nurodo, kurios konkrečios Sąjungos teisės nuostatos nevykdomos, kodėl ji mano, kad tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir nurodo nuostatų nevykdymo pabaigos datą. Tokio nevykdymo trukmė neviršija šešių mėnesių.

3.  Jei Institucija nusprendžia išduoti raštą dėl veiksmų nesiėmimo, ji apie tai nedelsdama praneša Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai. Per dvi savaites nuo šios informacijos gavimo Komisija, Europos Parlamentas arba Taryba gali prašyti Institucijos persvarstyti savo sprendimą. Komisijos, Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dar dviem savaitėmis. Jei nei Komisija, nei Europos Parlamentas, nei Taryba neprašo Institucijos persvarstyti savo sprendimo, Institucija 44 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka sprendžia, ar palikti galioti savo sprendimą.

4.  Jeigu Institucija išdavė raštą dėl veiksmų nesiėmimo vadovaudamasi 1–3 dalimis, ji nedelsdama paskelbia jį savo interneto svetainėje. Institucija periodiškai persvarsto savo sprendimą išduoti raštą dėl veiksmų nesiėmimo ir gali jį pratęsti tik vienam 6 mėnesių laikotarpiui. Jei praėjus šešių mėnesių ar vienų metų laikotarpiui sprendimas išduoti raštą dėl veiksmų nesiėmimo neatnaujinamas, jis automatiškai nustoja galioti.

6ab)  10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis Techniniai reguliavimo standartai

1. Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus priimti techninius reguliavimo standartus, naudojantis teise priimti deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose specialiai nustatytose srityse būtų vykdomas nuoseklus derinimas, Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus. Reguliavimo standartų projektus Institucija teikia tvirtinti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninius standartus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Techniniai reguliavimo standartai turi būti techniniai, juose nepateikiami strateginiai sprendimai ar politikos alternatyvos ir jų turinį nustato teisėkūros procedūra priimti teisės aktai, kuriais jie yra grindžiami. Institucija kuo skubiau ir išsamiai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie pažangą, padarytą rengiant techninių reguliavimo standartų projektus.

Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą pagal 8 straipsnio 2a dalį. Institucija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.

Per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo Komisija turi nuspręsti, ar jį patvirtinti. Komisija gali patvirtinti techninio reguliavimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo nepriima sprendimo dėl minėto standarto patvirtinimo, Komisija nedelsdama, bet kokiu atveju nepasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji negali priimti sprendimo, ir planuojamą standarto patvirtinimo laiką, tinkamai atsižvelgdama į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą taikytino teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimo ir taikymo datą. Reguliavimo standarto projekto patvirtinimo atidėjimas nekliudo Europos Parlamentui ar Tarybai vykdyti savo priežiūros pareigų pagal 13 straipsnį.

Jei Komisija ketina nepatvirtinti kurio nors techninio reguliavimo standarto projekto arba patvirtinti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai paaiškindama, kodėl ji jo nepatvirtino, arba, prireikus, pateikia jo pakeitimų motyvus, ir išsiunčia savo dokumento kopiją Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus tam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio reguliavimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali pakeisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2. Jei Institucija techninio reguliavimo standarto projekto nepateikia Komisijai per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytą terminą, ji nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji negali pateikti reguliavimo standarto projekto, ir planuojamą jo priėmimo laiką, tinkamai atsižvelgdama į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą taikytino teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimo ir taikymo datą. Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Komisija nedelsdama praneša Europos Parlamentui ir Tarybai tą naują terminą. Europos Parlamentas gali paprašyti Institucijos pirmininko paaiškinti priežastis, dėl kurių negalima pateikti techninio reguliavimo standarto projekto.

3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio reguliavimo standarto projekto per 2 dalyje minėtus terminus, Komisija gali deleguotuoju aktu priimti techninį reguliavimo standartą negavusi Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba jei klausimas ypatingai skubus. Komisija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo patarimą.

Komisija nedelsdama perduoda techninio reguliavimo standarto projektą Europos Parlamentui, Tarybai ir Institucijai.

▌Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą ir pateikti jį oficialios nuomonės forma Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį reguliavimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais arba priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami. Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai reguliavimo standartai priimami priimant reglamentą arba sprendimą. Jų antraštėje nurodomi žodžiai „techninis reguliavimo standartas“. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.“

6b)  13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama.

6c)  15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis Techniniai įgyvendinimo standartai

1. Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus priimti techninius įgyvendinimo standartus priimant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir siekiant užtikrinti vienodas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų įgyvendinimo aktų sąlygas, Institucija gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus. Techniniai įgyvendinimo standartai turi būti techninio pobūdžio, nenumatyti jokių strateginių sprendimų ar politikos pasirinkimo, o jų turinys turėtų būti skirtas tų aktų taikymo sąlygų nustatymui. Techninių įgyvendinimo standartų projektus Institucija teikia tvirtinti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninius standartus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Prieš pateikdama techninių įgyvendinimo standartų projektą Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą pagal 8 straipsnio 2a dalį. Institucija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.

Per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto projekto gavimo dienos Komisija turi nuspręsti, ar jį patvirtinti. Komisija gali patvirtinti techninio įgyvendinimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais. Jei Komisija per vertinimo laikotarpį neprieštarauja visam siūlomam techniniam įgyvendinimo standartui ar jo daliai, laikoma, kad jis patvirtintas.

Jei Komisija per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto gavimo nepriima sprendimo, ji nedelsdama, bet kokiu atveju nepasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji negali priimti sprendimo, ir numatomą standarto patvirtinimo tvarkaraštį, tinkamai atsižvelgdama į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą taikytino teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimo ir taikymo datą.

Jei Komisija ketina nepatvirtinti techninio įgyvendinimo standarto projekto arba patvirtinti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina jį Institucijai paaiškindama, kodėl ji jo nepatvirtino, arba, prireikus, pateikia jo pakeitimų motyvus ir išsiunčia savo dokumento kopiją Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus penktoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio įgyvendinimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio įgyvendinimo standarto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2. Tais atvejais, kai Institucija techninio įgyvendinimo standarto projekto nepateikia Komisijai per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose teisės aktuose nustatytą terminą, ji nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji negali pateikti techninio įgyvendinimo standarto projekto, ir numatomą jo priėmimo tvarkaraštį, tinkamai atsižvelgdama į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą taikytino teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimo ir taikymo datą. Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Komisija nedelsdama praneša Europos Parlamentui ir Tarybai tą naują terminą. Europos Parlamentas gali paprašyti Institucijos pirmininko paaiškinti priežastis, dėl kurių negalima pateikti techninio įgyvendinimo standarto projekto.

3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio įgyvendinimo standarto projekto per terminus, nustatytus pagal 2 dalį, Komisija gali įgyvendinimo aktu priimti techninį įgyvendinimo standartą be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo patarimą.

Komisija nedelsdama perduoda techninio įgyvendinimo standarto projektą Europos Parlamentui, Tarybai ir Institucijai.

▌Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą ir pateikti jį kaip oficialią nuomonę Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį įgyvendinimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais, arba priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami.

Komisija negali keisti Institucijos parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai įgyvendinimo standartai priimami priimant reglamentus arba sprendimus. Jų antraštėje nurodomi žodžiai „techninis įgyvendinimo standartas“. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.“

7)  16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  ▌1 dalis ▌pakeičiama taip:

„1. Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, Institucija skelbia kompetentingoms institucijoms ar finansų įstaigoms skirtas gaires arba rekomendacijas.

Institucija taip pat gali teikti gaires ir rekomendacijas valstybių narių institucijoms, kurios šiame reglamente nėra apibrėžtos kaip kompetentingos institucijos, bet yra įgaliotos užtikrinti, kad būtų taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai.

Gairės ir rekomendacijos atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų įgaliojimus ir jose atsižvelgiama į proporcingumo principą. Institucija neskelbia gairių ir rekomendacijų klausimais, kuriems taikomi 1 lygio įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus arba techninius įgyvendinimo standartus.

1a. Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką, Institucija skelbia visoms kompetentingoms institucijoms ar finansų įstaigoms skirtas gaires pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimus, remdamasi šio straipsnio 3 dalyje nurodyta įgyvendinimo procedūra „laikykis arba paaiškink“. Šios gairės laikomos tinkamomis įgyvendinant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimus. Atsižvelgdamos į tai, kas išdėstyta pirmiau, kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos gali nustatyti papildomą praktiką, susijusią su 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimų atitikties metodu.“

b)  2 dalis pakeičiama taip:

„2. Išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl savo skelbiamų gairių ir rekomendacijų ir, prireikus, dėl klausimų ir atsakymų, ir analizuoja galimas tokių gairių ir rekomendacijų paskelbimo išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų ▌patarimus. Institucija nurodo priežastis, dėl kurių ji nerengia atvirų viešų konsultacijų arba neprašo Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimų.

ba)  įterpiamos 2a, 2b, 2c ir 2d dalys:

„2a. 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų atveju Institucija gali pateikti rekomendacijas vienai ar daugiau kompetentingų institucijų arba vienai ar daugiau finansų įstaigų.

2b. Institucija savo gairėse ir rekomendacijose nurodo, kaip ji padeda nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką, kaip ji užtikrina bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir kaip ji laikosi 1, 1a ir 2a dalių nuostatų.

2c. Gairėse ir rekomendacijose neturėtų būti tik pateikiamos nuorodos į teisės aktus ar pateikiami teisės aktų elementai. Prieš paskelbdama naujas gaires ar rekomendacijas, Institucija pirmiausia peržiūri esamas gaires ir rekomendacijas, kad būtų išvengta dubliavimosi.

2d. Likus trims mėnesiams iki 1a ir 2a dalyse nurodytų gairių ir rekomendacijų paskelbimo, Institucija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie numatomą tokių gairių ir rekomendacijų turinį.“

c)  ▌4 dalis pakeičiama taip:

„4. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją apie priimtas gaires ir rekomendacijas, paaiškina, kaip Institucija pagrindė šių gairių pagal 1a dalį ir rekomendacijų pagal 2a dalį priėmimą ir apibendrina per viešas konsultacijas gautas pastabas dėl šių gairių, kaip nurodyta 8 straipsnio 2a dalyje. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kuri kompetentinga institucija nesilaikė gairių ir rekomendacijų, ir pateikiama informacija apie tai, kaip Institucija ketina užtikrinti, kad atitinkama kompetentinga institucija ateityje laikytųsi jos gairių ir rekomendacijų.“;

d)  įtraukiamos papildomos 5, 5a ir 5b dalys:

„5. Jeigu du trečdaliai Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių laikosi nuomonės, kad paskelbdama gaires pagal 1a dalį Institucija viršijo savo kompetenciją, jie gali nusiųsti pagrįstą patarimą apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

5a. Jeigu bent pusė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių laikosi nuomonės, kad paskelbdama rekomendaciją pagal 2a dalį Institucija viršijo savo kompetenciją, jie gali nusiųsti pagrįstą patarimą apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

5b. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija gali prašyti pateikti paaiškinimą, kuriuo būtų pagrįstas atitinkamų Institucijos gairių arba rekomendacijų paskelbimas. Gavusi Institucijos paaiškinimą, Komisija vertina gairių arba rekomendacijų taikymo sritį, atsižvelgdama į Institucijos kompetenciją, ir išsiunčia savo vertinimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Jeigu Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija mano, kad Institucija viršijo savo kompetenciją, suteikusi Institucijai galimybę išdėstyti savo poziciją, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad Institucija atšauktų arba iš dalies pakeistų atitinkamas gaires arba rekomendacijas. Prieš priimant tokį sprendimą ir Europos Parlamentui paprašius, Komisija padaro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių užduotus klausimus. Europos Parlamentas gali paprašyti Komisijos priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad Institucija atšauktų arba iš dalies pakeistų atitinkamas gaires arba rekomendacijas. Komisijos sprendimas skelbiamas viešai.“;

7a)  Įterpiami nauji 16a ir 16b straipsniai:

„16a straipsnisNuomonės

1. Visais su jos kompetencijos sritimis susijusiais klausimais ir Europos Parlamentui, Tarybai ar Komisijai paprašius arba savo iniciatyva Institucija teikia nuomones Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šios nuomonės nėra skelbiamos viešai, išskyrus atvejus, kai prašyme nurodyta kitaip.

2. 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti nurodytos viešos konsultacijos arba techninė analizė.

3. Dėl vertinimo pagal Direktyvos 2013/36/EB 22 straipsnį, kurį atliekant pagal tą direktyvą reikalaujama dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų paprašius, parengti ir paskelbti nuomonę dėl tokio vertinimo. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki toje direktyvoje nurodytos vertinimo laikotarpio pabaigos.

4. Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu Institucija gali vykstant įprastai teisėkūros procedūrai teikti Europos Parlamentui, Tarybai ar Komisijai techninius patarimus dėl deleguotųjų aktų, susijusių su bet kokiu Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytose srityse.

16b straipsnisKlausimai ir atsakymai

1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas ir Sąjungos institucijas, gali pateikti klausimą Institucijai bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų arba pagal šiuos aktus priimtų atitinkamų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, gairių ir rekomendacijų nuostatų aiškinimo, praktinio taikymo ar įgyvendinimo.

Prieš pateikdamos klausimą Institucijai, finansų įstaigos įvertina, ar šio klausimo pirmiausia nereikėtų pateikti jų kompetentingai institucijai.

Institucija, gavusi klausimus ir prieš atsakydama į juos, savo interneto svetainėje paskelbia visus priimtinus klausimus, pateiktus pagal 1 dalį, dėl kiekvieno teisėkūros procedūra priimamo akto.

Ši tvarka netrukdo fiziniams ar juridiniams asmenims, įskaitant kompetentingas institucijas ir Sąjungos institucijas, prašyti Institucijos konfidencialios techninės konsultacijos ar paaiškinimų.

2. Institucija savo interneto svetainėje paskelbia neprivalomus atsakymus į visus priimtinus klausimus, pateiktus pagal 1 dalį dėl kiekvieno teisėkūros procedūra priimamo akto, išskyrus atvejus, kai toks atsakymų paskelbimas prieštarautų klausimą pateikusio fizinio ar juridinio asmens teisėtam interesui arba galėtų kilti pavojus finansinės sistemos stabilumui.

3. Prieš skelbdama atsakymus į priimtinus klausimus, Institucija gali konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais pagal 16 straipsnio 2 dalį.

4. Institucijos atsakymai laikomi tinkamais įgyvendinant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimus ir pagal šiuos aktus priimtus atitinkamus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus bei gaires ir rekomendacijas. Kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos gali nustatyti kitokią visų taikomų teisinių reikalavimų laikymosi praktiką.

5. Tarnyba atsakymus į klausimus persvarsto kai tik mano, kad tai būtina ir tikslinga, bet ne vėliau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo jų paskelbimo, kad prireikus galėtų juos pataisyti, atnaujinti arba atšaukti.

6. Kai tinkama, rengdama arba atnaujindama gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį Institucija atsižvelgia į paskelbtus atsakymus.“

8)  17 straipsnis pakeičiamas taip:

„1. Kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų arba juos taiko taip, kad pažeidžia Sąjungos teisę, įskaitant pagal 10–15 straipsnius nustatytus techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, visų pirma neužtikrindama, kad finansų įstaiga atitiktų tuose aktuose nustatytus reikalavimus, Institucija turi imtis veiksmų pagal įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse.

2. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės prašymu arba remdamasi atitinkamos organizacijos ar institucijos pateikta faktine ir gerai pagrįsta informacija, arba savo iniciatyva Institucija, apie tai pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai, reaguoja į prašymą ir prireikus ištiria tariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymą.

Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Institucijai visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina šiam tyrimui atlikti, įskaitant informaciją, kaip 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai yra taikomi laikantis Sąjungos teisės.

Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą pateikti informaciją tiesiogiai kitoms kompetentingoms institucijoms arba atitinkamoms finansų įstaigoms, jeigu įrodyta arba manoma, kad kompetentingoms institucijoms pateikiamo prašymo pateikti informaciją nepakanka, norint gauti informaciją, kuri būtina tiriant įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį. Jeigu motyvuotas prašymas teikiamas finansų įstaigoms, jame paaiškinama, kodėl tiriant įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį yra reikalinga ši informacija.

Tokio prašymo gavėjas nedelsdamas pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.

Jeigu prašymas pateikti informaciją pateikiamas finansų įstaigai, Institucija apie tokį prašymą informuoja atitinkamas kompetentingas institucijas. Kompetentingos institucijos padeda Institucijai surinkti informaciją, jeigu Institucija to paprašo.

3. Institucija gali inicijuoti arbitražą su atitinkama kompetentinga institucija, kada būtų aptarti veiksmai, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės. Atitinkama kompetentinga institucija nuoširdžiai bendradarbiauja tokiame arbitraže.

Kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo tyrimo pradžios Institucija gali pateikti atitinkamai kompetentingai institucijai rekomendaciją, nurodydama joje veiksmus, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės.

Per dešimt darbo dienų po rekomendacijos gavimo kompetentinga institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Sąjungos teisės laikymąsi.

4. Kai kompetentinga institucija per vieną mėnesį po Institucijos rekomendacijos gavimo neužtikrino Sąjungos teisės laikymosi, Komisija, gavusi Institucijos pranešimą arba savo iniciatyva, gali pateikti oficialią nuomonę, kuria kompetentinga institucija įpareigojama imtis veiksmų, būtinų laikytis Sąjungos teisės. Komisijos oficialioje nuomonėje atsižvelgiama į Institucijos rekomendaciją.

Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.

Institucija ir kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.

5. Per dešimt darbo dienų po 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės gavimo kompetentinga institucija praneša Komisijai ir Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis siekdama įgyvendinti tą oficialią nuomonę.

6.  Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams ir pareigoms pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nesiima veiksmų reaguodama į 4 dalyje nurodytą oficialią nuomonę per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jeigu būtina laiku imtis priemonių dėl tokio nesilaikymo, kad rinkoje būtų palaikomos arba atkurtos neutralios sąlygos konkurencijai arba užtikrintas sklandus finansų sistemos veikimas ir vientisumas, Institucija, jeigu atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms arba – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais atvejais – finansų sektoriaus subjektams, gali priimti atskirą finansų įstaigai arba finansų sektoriaus subjektui skirtą sprendimą, kuriuo įpareigojama imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokių veiksmų nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

Su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevencija susijusiais klausimais, kai atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų reikalavimai nėra tiesiogiai taikomi finansų sektoriaus subjektams, Institucija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad kompetentinga institucija imtųsi veiksmų reaguodama į 4 dalyje nurodytą oficialią nuomonę per toje dalyje nurodytą laikotarpį. Jei institucija to sprendimo nesilaiko, Institucija taip pat gali priimti sprendimą pagal pirmą pastraipą. Tuo tikslu Institucija taiko visus atitinkamus Sąjungos teisės aktus, o kai tą Sąjungos teisę sudaro direktyvos – nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Jei atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir jei šiuo metu tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama pasirinkimo galimybių, Institucija taip pat taiko nacionalinės teisės aktus, kuriais pasinaudojama tomis galimybėmis.

Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal šio straipsnio 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.

7.  Pagal 6 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

Imdamosi veiksmų klausimais, dėl kurių pateikta oficiali nuomonė pagal šio straipsnio 4 dalį arba priimtas sprendimas pagal 6 dalį, kompetentingos institucijos turi laikytis atitinkamai oficialios nuomonės arba sprendimo.

8. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija nurodo, kurios kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos nevykdė šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų oficialių nuomonių ar sprendimų.“;

8a)  Įterpiamas 17a straipsnis:

„17a straipsnis

Institucija sukuria specialius pranešimų teikimo kanalus, kad būtų galima gauti ir tvarkyti pranešančio asmens teikiamą informaciją apie Sąjungos teisės pažeidimus arba jos nesilaikymą. Institucija užtikrina, kad informaciją būtų galima pateikti anonimiškai ir saugiai. Jei Institucija mano, kad pateiktoje informacijoje yra įrodymų apie rimtus pažeidimus arba esama esminių rimtų pažeidimų požymių, ji pranešančiam asmeniui pateikia grįžtamąją informaciją.“

8b)  18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Jeigu Taryba priėmė sprendimą pagal 2 dalį ir išimtinėmis aplinkybėmis, kai reaguojant į nepageidaujamus pokyčius, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui arba kliento ar vartotojo saugumui, būtina imtis suderintų kompetentingų institucijų veiksmų, Institucija gali priimti individualius sprendimus, pagal kuriuos reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus imtųsi būtinų veiksmų, kad būtų sprendžiamos su tokiais pokyčiais susijusios problemos, užtikrindama, kad finansų įstaigos ir kompetentingos institucijos atitiktų tuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“

9)  19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. 1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose Sąjungos aktuose nurodytais atvejais, taip pat rimto dviejų ar daugiau nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų nesutarimo dėl šių aktų taikymo atvejais ir nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą 2–4 dalyse nustatyta tvarka bet kuriomis iš šių aplinkybių:

a)  vienos arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu, jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų tvarka arba turiniu, siūlomu veiksmu arba neveikimu;

b)  savo iniciatyva, jeigu, remiantis objektyviomis priežastimis, įskaitant informaciją, gautą iš rinkos dalyvių ar vartotojų organizacijų, galima nustatyti, kad kompetentingos institucijos nesutaria.

Jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose reikalaujama, kad būtų priimtas bendras kompetentingų institucijų sprendimas, bet jos per tuose aktuose nustatytą terminą bendro sprendimo nepriima, galima daryti prielaidą, kad kompetentingos institucijos nesutaria.“;

b)  įterpiamos 1a ir 1b dalys:

„1a. Atitinkamos kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Institucijai, kad susitarimas nepasiektas, toliau nurodytais atvejais:

a)  jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose yra nustatytas terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:

i) terminas baigiasi;

ii) viena arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų, remdamosi objektyviomis priežastimis, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta;

b)  jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą, nenustatytas – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:

i)  viena arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų, remdamosi objektyviomis priežastimis, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta; arba

ii)  nuo dienos, kai kompetentinga institucija gavo kitos kompetentingos institucijos prašymą imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų laikomasi tų Sąjungos aktų, praėjo du mėnesiai, bet prašomoji institucija dar nepriėmė sprendimo, kuriuo prašymas būtų patenkintas.“;

1b. Pirmininkas įvertina, ar Institucija turėtų veikti pagal 1 dalį. Jeigu Institucija įsikiša savo iniciatyva, ji praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie savo sprendimą dėl įsikišimo.

Kol Institucija 47 straipsnio 3a dalyje nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo, tais atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose reikalaujama priimti bendrą sprendimą, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo atskirus sprendimus. Jeigu Institucija nusprendžia imtis veiksmų, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus baigta 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra.“;

c)  3 dalis pakeičiama taip:

„Jeigu per 2 dalyje nurodytą taikinimo etapą atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, Institucija gali priimti sprendimą, įpareigojantį tas institucijas imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad klausimas būtų išspręstas, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi. Institucijos sprendimas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms yra privalomas. . Institucijos sprendime gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos panaikintų arba iš dalies pakeistų savo priimtą sprendimą arba pasinaudotų įgaliojimais, kuriuos turi pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus.“;

d)  įterpiama 3a dalis:

„3a. Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros baigtos, ir, kai taikytina, kartu pateikia pagal 3 dalį priimtą savo sprendimą.“;

e)  4 dalis pakeičiama taip:

„4.  Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams ir pareigoms pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų įstaiga arba – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais atvejais – finansų sektoriaus subjektas laikytųsi reikalavimų, tiesiogiai jiems taikomų pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus, Institucija gali priimti tai finansų įstaigai arba finansų sektoriaus subjektui skirtą atskirą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokių veiksmų nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

Su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevencija susijusiais klausimais Institucija taip pat gali priimti sprendimą pagal pirmą pastraipą, kai atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų reikalavimai tiesiogiai netaikomi finansų sektoriaus subjektams. Tuo tikslu Institucija taiko visus atitinkamus Sąjungos teisės aktus, o kai šią Sąjungos teisę sudaro direktyvos – nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Jei atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir jei šiuo metu tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama pasirinkimo galimybių, Institucija taip pat taiko nacionalinės teisės aktus, kuriais pasinaudojama tomis galimybėmis.“;

9a)  21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis Priežiūros institucijų kolegijos

1. Institucija, neviršydama savo įgaliojimų, skatina ir stebi veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų priežiūros institucijų kolegijų, įsteigtų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais, veikimą ir skatina, kad priežiūros institucijų kolegijos nuosekliai taikytų Sąjungos teisę. Siekdama priežiūros veiklos geriausios praktikos konvergencijos, Institucija skatina rengti bendrus priežiūros planus ir vykdyti bendrus patikrinimus, o Institucijos darbuotojai turi visas teises dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje ir gali dalyvauti vadovaujant priežiūros institucijų kolegijų veiklai ir, jei tai tinkamai pagrįsta, jai vadovauti, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai vykdo dvi ar daugiau kompetentingų institucijų.

2. Institucija vadovauja užtikrinant nuoseklų tarpvalstybinių įstaigų priežiūros institucijų kolegijų veikimą visoje Sąjungoje, atsižvelgdama į sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, nurodytos 23 straipsnyje, ir, prireikus, šaukia kolegijos susirinkimą.

Šio straipsnio šioje dalyje ir 1 dalyje Institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose.

Institucija gali:

a) bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, rinkti visą svarbią informaciją ir ja dalytis, siekdama palengvinti kolegijos darbą, sukurti ir tvarkyti centrinę sistemą, kad tokia informacija būtų prieinama kolegijoje veikiančioms kompetentingoms institucijoms;

b) Sąjungos mastu inicijuoti ir koordinuoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal 32 straipsnį, siekiant įvertinti finansų įstaigų atsparumą – visų pirma sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, kaip nurodyta 23 straipsnyje – neigiamiems pokyčiams rinkoje, ir įvertinti sisteminės rizikos didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis potencialą, užtikrinant, kad tokiam testavimui nacionaliniu lygiu būtų taikoma nuosekli metodika, ir, atitinkamais atvejais, parengti rekomendaciją kompetentingai institucijai dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatytų trūkumų pašalinimo, įskaitant specialių vertinimų atlikimą. Ji gali kompetentingų institucijų paprašyti atlikti patikrinimus vietoje ir dalyvauti juos atliekant, kad būtų užtikrintas metodų, praktikos ir Sąjungos lygmeniu atliekamų vertinimų rezultatų palyginamumas ir patikimumas;

c) skatinti veiksmingą ir efektyvią priežiūros veiklą, įskaitant rizikos, kuri kyla ar gali kilti finansų įstaigoms, kaip nustatyta priežiūros veiklos peržiūros proceso metu arba krizių atvejais, vertinimą;

d) vykdydama šiame reglamente nurodytas užduotis ir įgaliojimus prižiūrėti, kaip kompetentingos institucijos vykdo užduotis; taip pat

e) prašyti kolegijoje surengti papildomus svarstymus visais atvejais, kai, jos nuomone, dėl priimto sprendimo būtų netinkamai taikoma Sąjungos teisė arba nebūtų padedama siekti priežiūros veiklos praktikos konvergencijos tikslo. Be to, ji gali prašyti konsoliduojančios priežiūros institucijos surengti kolegijos posėdį arba į vieno iš posėdžių darbotvarkę įtraukti tam tikrą klausimą.

3. Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose ir pagal 10–15 straipsniuose nustatytą procedūrą, kad būtų užtikrintos vienodos nuostatų dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos taikymo sąlygos, ir skelbti pagal 16 straipsnį priimtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų skatinama priežiūros institucijų kolegijų vykdomos priežiūros ir jų taikomos pažangiausios praktikos konvergencija.

4. Institucija atlieka teisiškai privalomą tarpininkės vaidmenį ir sprendžia kompetentingų institucijų ginčus 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Institucija gali priimti sprendimus dėl priežiūros, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamai įstaigai pagal 19 straipsnį.“

10)  22 straipsnis pakeičiamas taip:

22 straipsnisBendrosios nuostatos

dėl sisteminės rizikos

1. Institucija deramai atsižvelgia į sisteminę riziką, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010. Ji sprendžia klausimus, susijusius su finansinių paslaugų sutrikimo rizika,

a) kurią sukėlė visos finansų sistemos ar jos dalių pablogėjimas; taip pat

b) kuri gali sukelti rimtų neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai.

Institucija prireikus atsižvelgia į sisteminės rizikos stebėseną ir vertinimą, kuriuos atlieka ESRV ir Institucija, bei reaguoja į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnį.

2. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV ir laikydamasi 23 straipsnio, parengia bendrus kiekybinius ir kokybinius rodiklius (rizikos lentelę) sisteminei rizikai nustatyti ir apskaičiuoti.

Be to, Institucija parengia tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, kuri padės nustatyti tas įstaigas, kurios gali kelti sisteminę riziką. Šios įstaigos turi būti griežčiau prižiūrimos, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.

3. Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems aktams, Institucija prireikus parengia papildomas finansų įstaigoms skirtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų atsižvelgta į jų keliamą sisteminę riziką.

Institucija užtikrina, kad į finansų įstaigų keliamą sisteminę riziką būtų atsižvelgta rengiant techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus tose srityse, kurios nustatytos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose.

4. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, valstybių narių ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali atlikti tam tikros finansų įstaigos rūšies, arba tam tikros produkto rūšies, arba tam tikros elgesio rūšies tyrimą, kad būtų įvertintos galimos grėsmės finansų sistemos stabilumui arba klientams arba vartotojams, ir pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms atitinkamas rekomendacijas dėl veiksmų.

Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant jo 35 ir 35b straipsnius.

5. Jungtinis komitetas užtikrina bendrą ir įvairiuose sektoriuose atliekamą pagal šį straipsnį vykdomos veiklos koordinavimą.“

10a)  23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija, konsultuodamasi su ESRV, parengia sisteminės rizikos nustatymo bei apskaičiavimo kriterijus ir tinkamą testavimo krizės atvejais tvarką, kuri apima galimo finansų įstaigų arba finansų įstaigoms keliamos sisteminės rizikos didėjimo krizės atvejais vertinimą, įskaitant galimą su aplinkos apsauga susijusią sisteminę riziką. Finansų įstaigos, kurios gali kelti sisteminę riziką, prižiūrimos griežčiau, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.“

10b)  27 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa išbraukiama.

11)  29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įterpiamas aa punktas:

„aa) pagal 29a straipsnį skelbia Sąjungos strateginį priežiūros planą;“;

ii)  b papunktis pakeičiamas taip:

„b) skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija visais aktualiais klausimais, įskaitant ▌kibernetinio saugumo ir kibernetinių išpuolių klausimus, visapusiškai laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų ir taikytinų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;“;

iii) e punktas pakeičiamas taip:

„e) rengia sektorines ir įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, įskaitant programas, susijusias su technologinėmis inovacijomis, sudaro palankias sąlygas darbuotojų mainams ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis delegavimo programomis ir kitomis priemonėmis;“;

iiia)  įterpiamas ea punktas:

„ea) įdiegia stebėjimo sistemą reikšmingai aplinkos, socialinei ir su valdymu susijusiai rizikai vertinti, atsižvelgiant į COP 21 Paryžiaus susitarimą;“;

b)  ▌2 dalis pakeičiama taip:

„2. Institucija gali prireikus rengti naujas praktines ir konvergencijos priemones, kad paskatintų taikyti bendrus priežiūros metodus ir praktiką.

Siekdama formuoti bendrą priežiūros kultūrą, Institucija, tinkamai atsižvelgdama į rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, finansų įstaigų ir rinkų verslo praktiką, verslo modelius ir dydį, parengia ir nuolat atnaujina Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą. Institucija taip pat parengia ir nuolat atnaujina Sąjungoje taikomo Sąjungos finansų įstaigų pertvarkymo vadovą, tinkamai atsižvelgdama į rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, finansų įstaigų ir rinkų verslo praktiką, verslo modelius ir dydį. Ir Sąjungai taikomame priežiūros vadove, ir pertvarkymo vadove išdėstoma geriausia praktika bei nustatoma aukštos kokybės metodika ir procesai.

Vykdydama savo užduotis Institucija tinkamai atsižvelgia į priežiūros vadovą, įskaitant galimų Sąjungos teisės pažeidimų pagal 17 straipsnį vertinimą, ginčų sprendimą pagal 19 straipsnį ir Sąjungos masto priežiūros strateginių tikslų pagal 29a straipsnį nustatymą ir vertinimą, taip pat atlikdama kompetentingų institucijų vertinimus pagal 30 straipsnį.

Tam tikrais atvejais Institucija vykdo atviras viešas konsultacijas dėl 1 dalies a punkte nurodytų nuomonių ir 2 dalyje nurodytos veiklos bei priemonių ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizė turi būti proporcingos nuomonių arba veiklos ir priemonių apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Prireikus Institucija taip pat prašo Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės pateikti savo nuomonę arba patarimą.“;

12)  įterpiamas 29a straipsnis:

„29a straipsnis

Sąjungos strateginis priežiūros planas

1. Ne rečiau kaip kas trejus metus ir ne vėliau kaip kovo 31 d. Institucija, surengusi diskusijas Priežiūros taryboje ir atsižvelgusi į kompetentingų institucijų pastabas, ES institucijų atliktą darbą ir ESRV pateiktą analizę, įspėjimus ir rekomendacijas, paskelbia toms kompetentingoms institucijoms skirtas rekomendacijas, kuriose išdėsto Sąjungos masto strateginius priežiūros tikslus ir prioritetus (toliau – Sąjungos strateginis priežiūros planas), nepažeisdama konkrečių nacionalinių tikslų ir kompetentingų institucijų prioritetų. Savo rekomendacijose kompetentingos institucijos nurodo priežiūros veiklą, kuriai, jų nuomone, Institucija turėtų teikti prioritetą. Institucija perduoda Sąjungos strateginį priežiūros planą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti ir jį paskelbia savo interneto svetainėje.

Sąjungos strateginiame priežiūros plane nurodomi konkretūs priežiūros veiklos prioritetai, siekiant skatinti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią priežiūros praktiką bei bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir atsižvelgti į atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą, numatyti pokyčius (įskaitant naujus verslo modelius),nustatytus pagal 32 straipsnį. Sąjungos strateginis priežiūros planas netrukdo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikyti geriausios nacionalinės praktikos, paremtos papildomais nacionaliniais prioritetais ir pokyčiais, ir juo atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus.

2. Kiekviena kompetentinga institucija ▌konkrečiai nurodo, kaip jos metinis darbo planas dera su Sąjungos strateginiu priežiūros planu.

4. Kiekviena kompetentinga institucija į savo metinę ataskaitą įtraukia skyrių dėl metinės darbo programos įgyvendinimo.

Tame skyriuje pateikiama bent ši informacija:

a)  priežiūros veiklos aprašas ir finansų įstaigų, rinkos praktikos, elgesio, finansų rinkų, už Sąjungos ir nacionalinės teisės pažeidimus atsakingoms finansų įstaigoms taikytų administracinių priemonių ir sankcijų analizė;

b)  veiklos, kuri buvo atlikta, bet nebuvo numatyta metinėje darbo programoje, aprašas;

c)  informacija apie metinėje darbo programoje numatytą, bet neįvykdytą veiklą ir apie nepasiektus tos programos tikslus, taip pat apie priežastis, dėl kurių ta veikla neįvykdyta ir tie tikslai nepasiekti.

5. Institucija įvertina informaciją, pateiktą specialiame skyriuje, nurodytame 4 dalyje. Jeigu yra reikšmingos rizikos, kad Sąjungos strateginiame priežiūros plane nustatyti prioritetai nebus įgyvendinti, Institucija paskelbia kiekvienai atitinkamai kompetentingai institucijai skirtą rekomendaciją, kaip būtų galima ištaisyti atitinkamus jos veiklos trūkumus.

Remdamasi ataskaitomis ir savo pačios atliktu rizikos vertinimu, Institucija nustato, kurios kompetentingos institucijos veiklos sritys yra ypač svarbios Sąjungos strateginiam priežiūros planui įgyvendinti, ir, kai tinkama, atlieka 30 straipsnyje numatytą šios veiklos vertinimą.

6. Institucija viešai paskelbia vertinant metines darbo programas nustatytą geriausią praktiką.“;

13)  30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Kompetentingų institucijų vertinimas“;

b)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija savo iniciatyva arba gavusi Europos Parlamento arba Tarybos prašymą periodiškai vertina tam tikrą arba visą kompetentingų institucijų veiklą, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą ir veiksmingumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas kompetentingas institucijas. Nustatant kompetentingas institucijas, kurių veikla turi būti vertinama, ir atliekant vertinimą, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimus, įskaitant susijusią Institucijai pagal 35 straipsnį pateiktą informaciją ir atitinkamą iš suinteresuotųjų subjektų gautą informaciją, visų pirma galimus kompetentingos institucijos veiklos trūkumus ir nusižengimus.“;

c)  įterpiama 1a dalis:

„1a. Šio straipsnio tikslais Institucija įsteigia ad hoc peržiūros komitetą, kuriam vadovauja Institucija ir kurį sudaro Institucijos darbuotojai, kuriems savanoriškai ir rotacijos pagrindu padeda ne daugiau kaip penki atstovai iš skirtingų kompetentingų institucijų, išskyrus kompetentingą instituciją, kurios veikla peržiūrima.“

d)  2 dalis iš dalies keičiama taip:

i) įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Atliekant vertinimą, vertinami toliau nurodyti dalykai, bet jais neapsiribojama:“;

ii)  a punktas pakeičiamas taip:

„a) kompetentingos institucijos išteklių pakankamumas, nepriklausomumo laipsnis ir valdymo tvarka, ypač daug dėmesio skiriant veiksmingam 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;“;

iia)  b punktas pakeičiamas taip:

„b) Sąjungos teisės taikymo ir priežiūros praktikos, be kita ko, pagal 10–16 straipsnius priimtų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir rekomendacijų taikymo veiksmingumas ir pasiektos konvergencijos laipsnis ir kokiu mastu, taikant priežiūros praktiką, pasiekti Sąjungos teisėje nustatyti tikslai, įskaitant bendros priežiūros kultūros tikslus pagal 29 straipsnį ir Sąjungos strateginį priežiūros planą pagal 29a straipsnį;“

iib)  c punktas pakeičiamas taip:

„c) tam tikrų kompetentingų institucijų sukauptos pažangiausios praktikos taikymas;“

e)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Institucija parengia vertinimo rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurios laikomos tinkamomis ir būtinomis atsižvelgiant į vertinimo rezultatus. Tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip atitinkamoms kompetentingoms institucijoms skirtos gairės ir rekomendacijos pagal 16 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą.

▌Institucija parengia tolesnių veiksmų ataskaitą, susijusią su prašomų tolesnių priemonių taikymu. ▌

Pagal 10–15 straipsnius rengdama reguliavimo techninius standartus arba įgyvendinimo techninius standartus arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į vertinimo rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją.“;

f)  įterpiama 3a dalis:

„3a. Jeigu, atsižvelgdama į peržiūros rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, Institucija mano, kad finansų įstaigoms arba kompetentingoms institucijoms taikytinas Sąjungos taisykles reikėtų, Sąjungos požiūriu, dar geriau suderinti, arba jei ji mano, jog kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų arba juos taikė pažeisdama Sąjungos teisės aktus, Institucija teikia Komisijai nuomonę.“;

g)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Institucija paskelbia 3 dalyje nurodytas ataskaitas, įskaitant visas tolesnių veiksmų ataskaitas, nebent dėl jų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui. Prieš paskelbiant bet kokią ataskaitą, vertintai kompetentingai institucijai pasiūloma pateikti pastabas. Prieš paskelbdama Institucija atitinkamais atvejais atsižvelgia į šias pastabas. Institucija gali paskelbti tas pastabas kaip ataskaitos priedą, nebent dėl jų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui arba kompetentinga institucija prieštarautų jų paskelbimui. Institucijos parengta ataskaita, nurodyta 3 dalyje, ir Institucijos priimtos gairės, rekomendacijos ir nuomonės, nurodytos 3a dalyje, skelbiamas tuo pačiu metu.“;

14)  31 straipsnyje ▌:

a)  1 dalies pirmos pastraipos e punktas pakeičiamas taip:

„e) imdamasi tinkamų priemonių esant pokyčiams, kurie gali sukelti pavojų finansų rinkų veikimui, kad galėtų užtikrinti veiksmų, kurių imasi atitinkamos kompetentingos institucijos, koordinavimą;“

b)  1 dalies pirmoje pastraipoje įterpiamas ea punktas:

„ea) imdamasi tinkamų priemonių, būtinų veiksmų, kurių ėmėsi atitinkamos kompetentingos institucijos, koordinavimui diegiant technologines inovacijas palengvinti;

c)  papildomas 1a dalimi:

„1a. Institucija imasi tinkamų priemonių, siekdama padėti veiklos vykdytojams arba produktams patekti į rinką naudojantis technologinėmis ir kitokiomis inovacijomis. Siekdama prisidėti prie bendro Europos požiūrio į technologijų inovacijas nustatymo, Institucija skatina priežiūros konvergenciją, prireikus padedant Finansinių naujovių komitetui ir ypač keičiantis informacija ir geriausia praktika. Jei tai tikslinga, Institucija gali priimti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį.“;

15)  įterpiamas 31a straipsnis:

„ 31a straipsnis Veiklos perdavimo, pavedimo vykdyti pagal rangos sutartis, taip pat rizikos perkėlimo koordinavimas

1.  Institucija nuolat koordinuoja kompetentingų institucijų vykdomą priežiūros veiklą, siekdama skatinti priežiūros konvergenciją finansų įstaigų veiklos perdavimo ir veiklos rangos srityse, taip pat jų vykdomą rizikos perkėlimą į trečiąsias valstybes, pasinaudojant ES pasu, nors didelė dalis veiklos arba funkcijų iš esmės bus vykdoma ne Sąjungoje, pagal 2 ir 3▐ dalis. Kompetentingos institucijos savo kompetencijos ribose prisiima galutinę atsakomybę už sprendimus dėl veiklos leidimo suteikimo, priežiūros ir įgyvendinimo užtikrinimo veiklos perdavimo, veiklos rangos ir rizikos perkėlimo atvejais.

2. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai, jeigu ketina finansų įstaigai, kurią pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus prižiūrėtų atitinkama kompetentinga institucija, suteikti veiklos leidimą arba ją registruoti ir jeigu finansų įstaigos verslo plane numatyta didelę jos veiklos dalį arba bet kurią iš pagrindinių funkcijų pavesti vykdyti pagal rangos sutartis ar perduoti arba didelės veiklos dalies riziką perkelti į trečiąsias valstybes, siekiant pasinaudoti ES pasu, nors didelė dalis veiklos arba funkcijų iš esmės bus vykdomos ne Sąjungoje. Kompetentingos institucijos pranešimai Institucijai parengiami pakankamai išsamiai ▌.

3. Kai taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti Sąjungos teisės aktai ir kai juose nenumatyti jokie konkretūs pranešimui dėl veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo taikomi reikalavimai, finansų įstaiga praneša kompetentingai institucijai apie didelės savo veiklos dalies arba bet kurios iš savo pagrindinių funkcijų pavedimą vykdyti pagal rangos sutartį ar perdavimą arba didelės savo veiklos dalies rizikos perkėlimą kitam subjektui arba savo pačios filialui, įsteigtam trečiojoje valstybėje. Atitinkama kompetentinga institucija kas pusę metų informuoja Instituciją apie tokius pranešimus.

Nedarant poveikio 35 straipsniui, Institucijos prašymu kompetentinga institucija pateikia informaciją apie finansų įstaigų veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo susitarimus.

Institucija stebi, ar atitinkamos kompetentingos institucijos tikrina, ar pirmoje pastraipoje nurodyti veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo susitarimai sudaryti pagal Sąjungos teisę, atitinka Institucijos gaires, rekomendacijas arba nuomones ir netrukdo kompetentingoms institucijoms vykdyti veiksmingos priežiūros bei imtis vykdymo užtikrinimo priemonių trečiojoje valstybėje.

3a. Jeigu kompetentingos institucijos tikrinimo tvarka neleidžia veiksmingai atlikti priežiūros ar užtikrinti vykdymo ir kelia riziką, kad reikės vykdyti reguliacinį arbitražą visose valstybėse narėse, Institucija gali susijusiai kompetentingai institucijai pateikti rekomendacijų, kaip patobulinti tikrinimo tvarką, ir nurodyti terminą, iki kurio kompetentinga institucija turėtų atlikti rekomenduojamus pakeitimus. Jeigu atitinkama kompetentinga institucija nesilaiko tų rekomendacijų, ji nurodo to nesilaikymo priežastis, o Institucija viešai paskelbia savo rekomendacijas kartu su pirmiau nurodytomis priežastimis.

3b. Komisija per [vienus metus nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] parengia ataskaitą, kurioje apžvelgiami įvairūs sektorių teisės aktų metodai, kai vertinamas pavestos vykdyti pagal rangos sutartį arba perduotos veiklos reikšmingumas, ir kurioje nagrinėjama galimybė šiuo klausimu taikyti labiau suderintą metodą, galbūt nustatant bendrus kriterijus ir metodiką. Šią ataskaitą Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Tai darydama Komisija atsižvelgia į:

a) veiklos tęstinumą;

b) veiksmingą valdymo pajėgumą;

c) veiksmingą pajėgumą atlikti pavestos ir perduotos veiklos auditą.“

15a)  įterpiamas 31b straipsnis:

„31 straipsnisKeitimasis informacija apie tinkamumą

Institucija kartu su EDPPI ir EVPRI sukuria sistemą, pagal kurią būtų keičiamasi informacija, kuri yra svarbi kompetentingoms institucijoms atliekant kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis turinčių akcininkų, direktorių ir svarbiausias pareigas einančių asmenų tinkamumo ir sąžiningumo vertinimą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus.“

16)  32 straipsnis pakeičiamas taip:

„32 straipsnis Rinkos pokyčių įvertinimas,

įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis

1.  Institucija stebi ir vertina rinkos pokyčius savo kompetencijos srityje ir, kai būtina, praneša dviem kitoms EPI, ESRV ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą. Institucija į savo vertinimą įtraukia rinkų, kuriose veikia finansų įstaigos, ▌analizę ir galimų rinkos pokyčių poveikio tokioms įstaigoms vertinimą.

2.  Institucija ▌inicijuoja ir koordinuoja Sąjungos mastu atliekamus finansų įstaigų atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams vertinimus pagal realistiškus scenarijus. Tuo tikslu ji parengia:

a)  bendrą ekonominių scenarijų poveikio įstaigos finansinei padėčiai vertinimo metodiką;

aa)  bendrą metodiką, pagal kurią nustatomos finansų įstaigos, kurios bus įtrauktos į Sąjungos lygmens vertinimus;

b)  bendrus informacijos apie tų finansų įstaigų atsparumo vertinimų rezultatus teikimo metodus;

c)  bendrą konkrečių produktų ar paskirstymo procesų poveikio įstaigai vertinimo metodiką; ▌

d)  bendrą turto vertinimo metodiką, kuri laikoma būtina testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslu, taip pat

da)  bendrą metodiką, skirtą poveikio, kurį aplinkai keliama rizika daro finansų įstaigų finansiniam stabilumui, įvertinti.

Šios dalies taikymo tikslais Institucija bendradarbiauja su ESRV, kuri vengia bet kokio galimo interesų konflikto, susijusio su pinigų politikos vykdymu.

2a.  Bent kartą per metus Institucija, bendradarbiaudama su BPM, apsvarsto, ar tikslinga Sąjungos mastu atlikti 2 dalyje nurodytus vertinimus, ir apie savo motyvus informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. Kai tokie vertinimai atliekami Sąjungos mastu, Institucija atskleidžia rezultatus kiekvienai dalyvaujančiai finansų įstaigai, nebent ji mano, kad toks atskleidimas yra netinkamas, atsižvelgiant į Sąjungos arba vienos ar keleto jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą arba vidaus rinkos veikimą.

Kompetentingų institucijų pareiga saugoti profesines paslaptis neturi joms trukdyti paskelbti 2 dalyje nurodytų Sąjungos mastu atliktų vertinimų rezultatų arba perduoti tokių vertinimų rezultatų Institucijai, kad Institucija paskelbtų Sąjungos mastu atliktų finansų įstaigų atsparumo vertinimų rezultatus.

3.  Nedarant poveikio Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 nustatytoms ESRV užduotims, Institucija kartą per metus, o, prireikus – dažniau, teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV tendencijų, galimos rizikos ir pažeidžiamumo savo kompetencijos srityje vertinimus ir su 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą rizikos lentelę.

Institucija į šiuos vertinimus įtraukia pagrindinės rizikos ir pažeidžiamumo klasifikaciją ir, jeigu būtina, rekomenduoja, kokių prevencinių ar taisomųjų veiksmų reikėtų imtis.

3a.  Siekdama Sąjungos mastu atlikti finansų įstaigų atsparumo vertinimus pagal šį straipsnį, Institucija, laikydamasi 35 straipsnio ir jame nustatytų sąlygų, gali reikalauti informacijos tiesiogiai iš tų finansų įstaigų. Ji taip pat gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos atliktų specialias peržiūras. Institucija gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos atliktų patikrinimus vietoje, ir ji gali dalyvauti tokiuose patikrinimuose vietoje laikydamasi 21 straipsnio ir jame nustatytų sąlygų, kad būtų užtikrintas metodų, praktikos ir rezultatų palyginamumas bei patikimumas.

3b.  Institucija gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos reikalautų, kad finansų įstaigos informacijos, kurią jos turi pateikti pagal 3a dalį, atžvilgiu taikytų nepriklausomą auditą.

4.  Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) bei Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Institucija per Jungtinį komitetą užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į pokyčius, riziką ir pažeidžiamumą visuose sektoriuose.“;

17)  33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnisTarptautiniai santykiai

, įskaitant lygiavertiškumą

1. Nedarant poveikio atitinkamai valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijai, Institucija gali plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su reguliavimo, priežiūros ir, jei taikoma, pertvarkymo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų valstybių administracijomis. Pagal tuos susitarimus nenustatomos teisinės pareigos Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir jais neužkertamas kelias valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su tomis trečiosiomis valstybėmis.

Kai trečioji valstybė pagal galiojančius deleguotuosius aktus, Komisijos priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį, yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių skirtumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelė grėsmė, sąrašą, Institucija nesudaro bendradarbiavimo susitarimų su tos trečiosios šalies reguliavimo, priežiūros ir, kai taikoma, pertvarkymo institucijomis.

2. Gavusi specialų Komisijos prašymą patarti, arba savo iniciatyva, arba jeigu to reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija padeda Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros tvarkos lygiavertiškumo.

2a. Institucija nuolat stebi trečiųjų valstybių, dėl kurių Komisija pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus priėmė sprendimus dėl lygiavertiškumo, reglamentavimo, priežiūros ir, jei taikoma, pertvarkymo pokyčius, taip pat vykdymo užtikrinimo praktikos ir atitinkamus rinkos pokyčius, kad galėtų patikrinti, ar vis dar užtikrinama atitiktis kriterijams, pagal kuriuos tie sprendimai priimti, ir tenkinamos visos tuose sprendimuose nustatytos sąlygos. Institucija kas trejus metus arba, kai tinkama, dažniau, arba Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai paprašius teikia Komisijai konfidencialią savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir kitoms dviem EPI. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama poveikiui finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui.

Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir, kai taikytina, su trečiųjų valstybių, kurių reguliavimo ir priežiūros režimai pripažinti lygiaverčiais, pertvarkymo institucijomis. Šis bendradarbiavimas vykdomas remiantis administraciniais susitarimais, sudarytais su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis. Derėdamasi dėl tokių administracinių susitarimų, Institucija įtraukia nuostatas dėl:

a)  mechanizmų, kurie leistų Institucijai gauti svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie reguliavimo režimą, priežiūros metodiką, atitinkamus rinkos pokyčius ir visus pokyčius, kurie gali turėti įtakos sprendimui dėl lygiavertiškumo;

b)  jeigu to reikia imantis tolesnių priemonių dėl tokių sprendimų dėl lygiavertiškumo – procedūrų, susijusių su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant patikrinimus vietoje, už jų vykdymą atsakant Institucijai, kai reikia, savanoriškai ir rotacijos principu padedant ne daugiau kaip penkiems atstovams iš skirtingų kompetentingų institucijų ir trečiosios šalies kompetentingai institucijai.

Institucija informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir kitas EPI, jeigu trečiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako sudaryti tokius administracinius susitarimus arba atsisako veiksmingai bendradarbiauti. Peržiūrėdama atitinkamą sprendimą dėl lygiavertiškumo, Komisija atsižvelgia į šią informaciją.

2b. Jeigu Institucija nustato 2a dalyje nurodytų trečiųjų valstybių reguliavimo, priežiūros arba, kai taikytina, pertvarkymo arba vykdymo užtikrinimo praktikos pokyčių, kurie gali turėti įtakos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui, ji nedelsdama konfidencialiai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.

2c. Kompetentingos institucijos iš anksto informuoja Instituciją apie ketinimus kurioje nors iš sričių, reglamentuojamų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais aktais, sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, įskaitant susitarimus dėl trečiųjų valstybių subjektų filialų. Jos kuo skubiau pateikia Institucijai tokių planuojamų susitarimų projektus.

Siekdama Sąjungoje formuoti nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros praktiką ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, Institucija gali bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir parengti pavyzdinius administracinius susitarimus. Kompetentingos institucijos kuo labiau laikosi tokių pavyzdinių susitarimų.

Jei Institucija, bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, rengia tokius pavyzdinius administracinius susitarimus, kompetentingos institucijos nesudaro administracinių susitarimų su trečiųjų šalių valdžios institucijomis tol, kol pavyzdinis susitarimas nėra pasibaigęs.

43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo, ir Institucijos pagal 2a dalį vykdytą stebėsenos veiklą.

3a. Institucija siekia visateisės narystės Bazelio bankų priežiūros komitete ir Finansinio stabilumo taryboje, taip pat stebėtojos statuso Tarptautinių apskaitos standartų stebėjimo valdyboje.

Bet kokia Institucijos pozicija, kurią ji užima tarptautiniuose forumuose, turi būti aptarta iš anksto ir turi būti gautas Priežiūros tarybos pritarimas.

3b. Institucija tinkamais atvejais stebi reglamentavimo, priežiūros ir, jei taikoma, pertvarkymo pokyčius, taip pat vykdymo užtikrinimo praktikos ir atitinkamus rinkos pokyčius trečiosiose šalyse, dėl kurių buvo sudaryti tarptautiniai susitarimai.

Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir, kai tinkama, su trečiųjų valstybių, nurodytų šios dalies pirmoje pastraipoje, pertvarkymo institucijomis.“;

18)  34 straipsnis išbraukiamas.

19)  35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Institucijos prašymu kompetentingos institucijos Institucijai pateikia visą informaciją, būtiną jai pagal šį reglamentą pavestoms užduotims vykdyti, jeigu jos turi teisėtą prieigą prie atitinkamos informacijos.

Informacija turi būti tiksli, išsami ir pateikta per Institucijos nustatytą terminą.

2. Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją periodiškai ir specialiu formatu arba naudojant Institucijos patvirtintus palyginamus šablonus. Tokiems prašymams, jei įmanoma, visada naudojami esami bendri ataskaitų teikimo formatai ir laikomasi proporcingumo principo, nustatyto nacionalinės ir Sąjungos teisės aktuose, įskaitant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus.

3. Kompetentingos institucijos ▐prašymu Institucija teikia visą informaciją, kurią ji turi ir kuri yra būtina, kad ši kompetentinga institucija galėtų atlikti savo užduotis▐.“;

b)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Jeigu pagal 1 dalį prašomos informacijos nėra arba kompetentingos institucijos jos nepateikia per Institucijos nustatytą terminą, Institucija gali teikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą bet kuriai iš šių institucijų:

a) kitoms priežiūros funkcijas vykdančioms institucijoms;

b) ministerijai, kuri yra atsakinga už atitinkamos valstybės narės finansus ir disponuoja prudencine informacija;

c) atitinkamos valstybės narės nacionaliniam centriniam bankui;

d) atitinkamos valstybės narės statistikos tarnybai.

Institucijos prašymu kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.“;

c)  7a dalis išbraukiama;

20)  Įterpiami šie 35a–35d straipsniai:

„35 straipsnis Naudojimasis 35b straipsnyje nurodytais įgaliojimais

Institucijai, visiems jos pareigūnams ar kitam jos įgaliotam asmeniui pagal 35 straipsnį suteiktais įgaliojimais negalima naudotis reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.

35a ir 35b straipsniai taikomi nepažeidžiant nacionalinės teisės.

35 straipsnis Prašymo pateikti informaciją teikimas finansų įstaigoms, atitinkamų finansų įstaigų kontroliuojančiosioms bendrovėms arba filialams ir finansinei grupei arba konglomeratui priklausantiems nereguliuojamiems veiklos padaliniams

1. Jeigu pagal 35 straipsnio 1 arba 5 dalį prašomos informacijos nėra arba ji per Institucijos nustatytą terminą nepateikiama, Institucija, nesukurdama duomenų dublikatų, gali reikalauti, kad ▌informaciją, kuri yra būtina Institucijai pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų šios įstaigos ir subjektai:.

a) atitinkamos finansų įstaigos,

b) atitinkamos finansų įstaigos kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba filialai,

c) atitinkamų finansų įstaigų finansinei veiklai svarbių finansinių grupių arba konglomeratų nereguliuojami veiklos padaliniai.

4. Per Institucijos nustatytą pagrįstą terminą prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodytos atitinkamos įstaigos ir subjektai arba jų teisiniai atstovai.▌

5. Institucija nedelsdama nusiunčia ▌prašymo ▌kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigęs atitinkamas 1 dalyje nurodytas subjektas, kurio prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.

6. Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik vykdydama jai pagal šį reglamentą pavestas užduotis.“

35c straipsnis Baudų skyrimo procedūros taisyklės

1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, institucija nustato tvirtų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar kelių 35d straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo faktų, Institucija paprašo Komisijos šį atvejį tirti. ▌

35d straipsnis

Vienkartinės ir periodinės baudos

-1. Prieš priimdama sprendimą skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą, Komisija suteikia galimybę įstaigai arba subjektui, kuriems pateiktas prašymas pateikti informaciją, būti išklausytiems.

Komisija savo sprendimą skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių atitinkamos įstaigos arba subjektai turėjo galimybę pateikti pastabų.

1. Komisija priima sprendimą skirti baudą, jeigu nustato, jog 35b straipsnio 1 dalyje nurodyta įstaiga arba subjektas ▌tyčia arba dėl aplaidumo nepateikė prašomos informacijos ▌arba pateikė neišsamią, neteisingą arba klaidinančią informaciją pagal 35b straipsnio 1 dalį.

2. 1 dalyje nurodytos baudos bazinis dydis yra ne mažesnis kaip [X; mažesnis kaip 50 000 EUR], bet neviršija [Y; mažesnis kaip 200 000 EUR]. Periodiškai mokamos baudos turi būti proporcingos institucijos arba subjekto dydžiui ir pažeidimo pobūdžiui ir svarbai.

Institucija kartu su EVPRI ir EDPPI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia baudų skyrimo pagal šią dalį metodiką.

▌5. ▌Bendra baudos suma neviršija [X %; mažiau kaip 20 %] atitinkamo subjekto ankstesnių finansinių metų metinės apyvartos, nebent subjektas dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos. Tokiu atveju bendra baudos suma negali būti mažesnė negu finansinė nauda.

5a. Komisija gali skirti periodiškai mokamas baudas, kol pažeidimas bus ištaisytas. Periodiškai mokamos baudos turi būti proporcingos institucijos arba subjekto dydžiui ir pažeidimo pobūdžiui ir svarbai.

5b. Per šią procedūrą visapusiškai gerbiamos įstaigos arba subjekto teisės į gynybą. Įstaigai arba subjektui suteikiama teisė susipažinti su Institucijos ir Komisijos bylomis, atsižvelgiant į teisėtą kitų asmenų interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Institucijos ar Komisijos vidaus parengiamiesiems dokumentams.

5c. Baudos arba periodiškai mokamos baudos mokėjimo užtikrinimo procedūra gali būti sustabdyta tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Institucijos arba subjektai, kuriems skirta bauda arba periodiškai mokama bauda, gali pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl Komisijos sprendimo skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą. Teismas Komisijos skirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali, be kita ko, panaikinti, sumažinti arba padidinti.

5d. Komisija viešai paskelbia apie kiekvieną paskirtą baudą ir periodiškai mokamą baudą, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų rimtą pavojų finansų rinkoms arba neproporcingai pakenktų dalyvaujančioms šalims.

5e. Iš baudų ir periodiškai mokamų baudų surinktos sumos skiriamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

▌21)  36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalis išbraukiama.

b)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Institucija, gavusi jai skirtą ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, aptaria tą įspėjimą ar rekomendaciją per kitą Priežiūros tarybos posėdį arba, kai tinkama, anksčiau, kad įvertintų tokio įspėjimo ar rekomendacijos poveikį savo užduočių atlikimui ir galimus tolesnius veiksmus.

Laikydamasi atitinkamos sprendimų priėmimo tvarkos, Institucija priima sprendimą, ar reikia imtis veiksmų pagal jai šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus, siekiant išspręsti įspėjimuose ir rekomendacijose nurodytus klausimus, ir dėl tokių veiksmų turinio.

Jeigu Institucija nesiima priemonių įspėjimui ar rekomendacijai įgyvendinti, ji paaiškina ESRV tokio neveikimo priežastis. ESRV apie tai informuoja Europos Parlamentą pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 19 straipsnio 5 dalį. Apie tai ESRV taip pat informuoja Tarybą ir Komisiją.“

c)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Institucija, gavusi ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, skirtą kompetentingai institucijai, prireikus gali naudotis jai pagal šį reglamentą suteiktais įgaliojimais užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų.

Jeigu adresatas ketina nesilaikyti ESRV rekomendacijos, jis informuoja Priežiūros tarybą ir su ja aptaria tokio nesilaikymo priežastis.“

d)  6 dalis išbraukiama.

22)  37 straipsnis pakeičiamas taip:

„37 straipsnis Bankininkystės suinteresuotųjų šalių grupė

1. Siekiant palengvinti konsultavimąsi su suinteresuotaisiais subjektais Institucijos užduotims svarbiose srityse, įsteigiama Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė. Su Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupe konsultuojamasi dėl veiksmų, kurių pagal 10–15 straipsnius imamasi dėl techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, ir, jei tie veiksmai nesusiję su atskiromis finansų įstaigomis, pagal 16 straipsnį dėl gairių ir rekomendacijų, 16a straipsnį dėl nuomonių ir 16b straipsnį dėl klausimų ir atsakymų. Jei būtina skubiai imtis veiksmų ir konsultacijos tampa neįmanomos, nedelsiant informuojama Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė.

Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės posėdžiai rengiami jos iniciatyva, kai tai būtina, tačiau bet kuriuo atveju jie rengiami bent keturis kartus per metus.

2. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių, 13 narių skiriami užtikrinant proporcingą kredito įstaigų ir investicinių įmonių, veikiančių Sąjungoje, atstovavimą, iš kurių trys nariai atstovauja kooperatyviniams ir taupomiesiems bankams, 13 narių atstovauja jų darbuotojų atstovams, vartotojams, bankininkystės paslaugų naudotojams ir MVĮ, o keturi nariai yra nepriklausomi aukšto lygio mokslininkai.

3. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narius skiria Priežiūros taryba, vykdydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą. Priimdama sprendimą, Priežiūros taryba kiek įmanoma stengiasi užtikrinti tinkamą bankininkystės sektoriaus įvairovę, geografinę ir lyčių pusiausvyrą ir atstovavimą suinteresuotiesiems subjektams iš visos Sąjungos. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės nariai renkami atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, įgūdžius, atitinkamas žinias ir įrodytą patirtį.

3a. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės nariai renka grupės pirmininką iš savo narių. Pirmininkas skiriamas dvejiems metams.

Europos Parlamentas gali pakviesti Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės pirmininką padaryti pareiškimą ir atsakyti į Parlamento narių pateiktus klausimus, jei to prašoma.

4. Institucija Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupei teikia visą būtiną informaciją, laikydamasi profesinės paslapties reikalavimo, kaip nustatyta 70 straipsnyje, ir užtikrina, kad grupei būtų teikiamos tinkamos sekretoriato paslaugos. Nustatomos tinkamos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių, atstovaujančių ne pelno organizacijoms, išskyrus pramonės atstovus, kompensacijos. Nustatant kompensaciją atsižvelgiama į narių parengiamąjį ir plėtojamąjį darbą ir ji turi būti bent jau lygi pareigūnų atlyginimo dydžiui pagal Tarybos Reglamente (EEB, Euratomas, ECSC) Nr. 259/68 (Pareigūnų tarnybos nuostatai) Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų V antraštinės dalies 1 skyriaus 2 dalį. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė gali steigti techninių klausimų darbo grupes. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija yra ketveri metai ir jai pasibaigus surengiama nauja atrankos procedūra.

Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija gali būti pratęsiama vieną kartą.

5. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė gali teikti Institucijai patarimus bet kuriuo su Institucijos užduotimis susijusiu klausimu, ypatingą dėmesį skirdama 10–16b, 29, 30, 32 ir 35 straipsniuose nustatytoms užduotims.

Jeigu Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė negali susitarti dėl patarimo, vienas trečdalis jos narių arba vienai suinteresuotųjų subjektų grupei atstovaujantys nariai gali parengti atskirąjį patarimą.

Pagal šio reglamento 56 straipsnį dėl bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė, Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė gali skelbti bendrus patarimus su Europos priežiūros institucijų darbu susijusiais klausimais.

6. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles.

7. Institucija viešai skelbia Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimus, atskirąjį savo narių patarimą bei konsultacijų su ja rezultatus, taip pat kaip buvo atsižvelgta į patarimus ir konsultacijų rezultatus. “;

b)    5 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Jeigu Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė negali priimti bendros nuomonės arba patarimo, vienai suinteresuotųjų subjektų grupei atstovaujantiems nariams leidžiama parengti atskirąją nuomonę arba atskirąjį patarimą.

Pagal šio reglamento 56 straipsnį dėl bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė, Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė gali skelbti bendras nuomones ir patarimus su Europos priežiūros institucijų darbu susijusiais klausimais.“;

22a)  38 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija užtikrina, kad joks pagal 18, 19 ar 20 straipsnį priimtas sprendimas jokiu būdu nepažeistų valstybių narių fiskalinės atsakomybės.“

23)  39 straipsnis pakeičiamas taip:

„39 straipsnis Sprendimų priėmimo tvarka

1. Priimdama pagal 17, 18 ir 19 straipsnius numatytus sprendimus, Institucija veikia pagal 2–6 dalis.

2. Institucija praneša visiems adresatams apie ketinimą priimti sprendimą oficialiąja adresato kalba ir nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę dėl sprendimo dalyko, visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes. Adresatas gali pareikšti nuomonę savo oficialiąja kalba. Pirmame sakinyje išdėstyta nuostata mutatis mutandis taikoma 17 straipsnio 3 dalyje nurodytoms rekomendacijoms.

3. Institucijos sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai.

4. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisines teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.

5. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 arba 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą atitinkamu periodiškumu.

6. Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal ▌18 arba 19 straipsnius, skelbiama viešai. Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal 17 straipsnį, gali būti skelbiama viešai. Viešame skelbime nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos ar finansų įstaigos tapatybė bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų finansų įstaigų interesams apsaugoti savo verslo paslaptis arba galėtų sukelti didelį pavojų tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui.

24)  40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įterpiami aa ir ab punktai:

„aa) 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti Vykdomosios valdybos tikrieji nariai, be balsavimo teisės;

ab) valstybės narės administracijos vadovas atsako už derybas dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų ir už jų priėmimą, kad būtų galima veikti taikant 10–15 straipsnius“;

ia)  b punktas pakeičiamas taip:

„b) nacionalinės valdžios institucijos, kompetentingos prižiūrėti kredito įstaigas kiekvienoje valstybėje narėje, vadovas, veikdamas pagal savo kompetencijos sritis, išskyrus nurodytąsias 10–15 straipsniuose, ir kuris asmeniškai dalyvauja Priežiūros tarybos posėdžiuose bent du kartus per metus;

ib)  e punktas pakeičiamas taip:

„e) vienas ESRV atstovas, neturintis balsavimo teisės, kuris susilaiko nuo pozicijų, susijusių su pinigų politikos vykdymu, priėmimo.“

ib)  įterpiamas fa punktas:

„fa) vienas SRV atstovas, neturintis balsavimo teisės;“

aa)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kiekviena ▐institucija turi paskirti iš savo įstaigos aukšto lygio pakaitinį narį, kuris galėtų pakeisti 1 dalies ab ir b punktuose nurodytą Priežiūros tarybos narį, jeigu tas asmuo negalėtų dalyvauti posėdyje.“

ab)  4a dalis išbraukiama.

ac)  6 dalis pakeičiama taip:

„6. Kad būtų galima veikti pagal Direktyvą 94/19/EB, 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį atitinkamomis aplinkybėmis gali lydėti indėlių garantijų sistemas kiekvienoje valstybėje narėje administruojančios atitinkamos įstaigos atstovas, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta nacionalinės valdžios institucija nėra atsakinga už pertvarkymą, Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti tos pertvarkymo institucijos atstovą, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

ad)  įterpiama ši dalis:

„6a. Veiksmų, kurių turi būti imamasi taikant 10–15 straipsnius, atveju vienas Komisijos atstovas yra Priežiūros tarybos narys, neturintis balsavimo teisės, vienas Europos Parlamento atstovas turi stebėtojo statusą ir vienas kiekvienos valstybės narės administracijos atstovas gali būti Priežiūros tarybos stebėtoju.“

b)  7 dalis pakeičiama taip:

„7. Priežiūros taryba gali pakviesti stebėtojus.“

c)  Įterpiama 8 dalis:

„8. Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta nacionalinės valdžios institucija nėra atsakinga už vartotojų apsaugos taisyklių laikymosi užtikrinimą, tame punkte nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti tos valstybės narės vartotojų apsaugos institucijos atstovą, neturintį balsavimo teisės. Jeigu atsakomybe už vartotojų apsaugą dalijasi kelios valstybės narės institucijos, šios institucijos susitaria dėl bendro atstovo.“;

25)  41 straipsnis pakeičiamas taip:

„41 straipsnis Vidaus komitetai

Priežiūros taryba gali steigti vidaus komitetus specialioms jai pavestoms užduotims vykdyti. Priežiūros taryba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus perduoti vidaus komitetams, Vykdomajai valdybai arba pirmininkui.“;

26)  ▌42▌ straipsnis pakeičiamas taip:

„42 straipsnis

Priežiūros tarybos nepriklausomumas

Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, Priežiūros tarybos pirmininkas ir ▌nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors ▌vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis.

Kai 30 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas nepriklausomumo laipsnis vertinamas kaip nepakankamas pagal tą straipsnį, Priežiūros taryba gali nuspręsti arba laikinai sustabdyti atskiro nario balsavimo teises, arba laikinai sustabdyti jo narystę Institucijoje, kol bus pašalinti visi trūkumai.“;

27)  43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priežiūros taryba nustato institucijos darbo gaires ir yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas priimant strateginius sprendimus ir svarbius politikos sprendimus.

Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, Priežiūros taryba ▌priima Institucijos rekomendacijas, nuomones, gaires ir sprendimus ir teikia II skyriuje nurodytus patarimus.“;

b)  2 ir 3 dalys išbraukiamos;

c)  4 dalis pakeičiama taip:

„Iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, priima kitų metų Institucijos darbo programą ir ją perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Institucija nustato vertinimų prioritetus, prireikus nurodydama kompetentingas institucijas ir veiklos rūšis, kurios bus vertinamos pagal 30 straipsnį. Jei tinkamai pagrįsta, Institucija gali nurodyti papildomas kompetentingas institucijas, kurių veikla bus vertinama.

Darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.“;

d)    5 dalis pakeičiama taip:

„5. Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą, remdamasi 47 straipsnio 9f dalyje nurodytu ataskaitos projektu, ir kasmet ne vėliau kaip birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.“;

e)  8 dalis išbraukiama;

27a)  įterpiamas 43a straipsnis:

„43a straipsnis

Priežiūros tarybos priimamų sprendimų skaidrumas

Nepažeidžiant 70 straipsnio, ne vėliau kaip per šešias savaites nuo Priežiūros tarybos posėdžio dienos Institucija pateikia Europos Parlamentui bent jau išsamų ir informatyvų to Priežiūros tarybos posėdžio protokolą, kuriame pateikiama išsami diskusijų apžvalga, įskaitant sprendimų su paaiškinimais sąrašą. “;

28)  44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta savo narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.

Kiek tai susiję su 10–16 straipsniuose nurodytais sprendimais dėl aktų, projektų ir priemonių rengimo ir priėmimo, taip pat priemonėmis bei sprendimais, priimtais pagal 9 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, 9a straipsnį ir VI skyrių, ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje, kurią sudaro bent paprasta balsavime dalyvaujančių jos narių iš valstybių narių, kurios yra dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnio 1 punkte (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta balsavime dalyvaujančių jos narių iš valstybių narių, kurios nėra dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnio 1 punkte (toliau – nedalyvaujančios valstybės narės), kompetentingų institucijų balsų dauguma. Vykdomosios valdybos tikrieji nariai ir pirmininkas dėl tų sprendimų nebalsuoja.

Kiek tai susiję su sprendimais, priimtais pagal 18 straipsnio 3 ir 4 dalis, ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta jos balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma, kurią sudaro paprasta jos narių iš dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta jos narių iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma.

a)   įterpiama 1a dalis:

1a. Nukrypstant nuo 1 dalies, Priežiūros taryba yra kompetentinga paprasta savo narių balsų dauguma priimti Vykdomosios valdybos parengtus sprendimus pagal 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis, 29a, 31a, 32 ir 35b – 35d straipsnius, kaip nurodyta 47 straipsnio 3 dalyje.

Tuo atveju, jei Priežiūros taryba nepriima Vykdomosios valdybos pagal 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir 29a, 31a, 32 ir 35b – 35h straipsnius parengtų sprendimų, ji gali iš dalies pakeisti šiuos sprendimus. Priežiūros taryba yra kompetentinga priimti šiuos iš dalies pakeistus sprendimus trijų ketvirtadalių savo balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

Jei Priežiūros taryba kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nepriima iš dalies pakeistų sprendimų, nurodytų antroje pastraipoje, sprendimą priima Vykdomoji valdyba.“;

b)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Priežiūros taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Darbo tvarkos taisyklėse išsamiai nustatoma balsavimo tvarka.“

c)    4 dalis pakeičiama taip:

„4. Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai nedalyvauja jokiose Priežiūros tarybos diskusijose dėl atskirų finansų įstaigų, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose būtų nustatyta kitaip.

Pirma pastraipa netaikoma pirmininkui, nariams, kurie taip pat yra Vykdomosios valdybos nariai, ir Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtam atstovui.“;

29)  III skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„2 skirsnis

Vykdomoji valdyba“

30)  45 straipsnis pakeičiamas taip:

„45 straipsnis Sudėtis

1. Vykdomąją valdybą sudaro pirmininkas ir trys tikrieji nariai, kurie yra kurios nors valstybės narės piliečiai. Pirmininkas kiekvienam tikrajam nariui skiria aiškiai apibrėžtas politikos ir valdymo užduotis, visų pirma atsakomybę už biudžeto klausimus, už klausimus, susijusius su Institucijos darbo programa, ir už konvergencijos klausimus. Vienas iš tikrųjų narių pagal šį reglamentą vykdo pirmininko pavaduotojo funkcijas ir, kai pirmininko nėra arba pirmininkui iškyla pagrįstų kliūčių, – pirmininko funkcijas.

2. Tikrieji nariai atrenkami pagal nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų pagal jų skirtingus veiklos modelius ir rinkų, visų pirma bankininkystės sektoriaus, išmanymą ir praktinę patirtį, taip pat su vartotojų interesais ir finansų priežiūra bei reguliavimu susijusią patirtį. Tikrieji nariai turi turėti daug valdymo patirties. Bent vienas iš tikrųjų narių vienus metus iki paskyrimo turi nebūti dirbęs kompetentingoje nacionalinėje institucijoje. Atranka vykdoma Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras, paskui Komisija, konsultuodamasi su Priežiūros taryba, sudaro galutinį reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašą.

Komisija pateikia galutinį kandidatų sąrašą Europos Parlamentui tvirtinti. Galutinį kandidatų sąrašą patvirtinus, Taryba priima sprendimą skirti Vykdomosios tarybos narius ▌. Vykdomosios valdybos sudėtis yra subalansuota ir proporcinga bei atspindi visą Sąjungą.

3. Jeigu Vykdomosios valdybos tikrasis narys nebeatitinka 46 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Europos Parlamentas ir Taryba gali savo iniciatyva arba Komisijai pasiūlius ir Europos Parlamentui pasiūlymą patvirtinus priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų.

4. Tikrųjų narių kadencija yra penkeri metai ir gali būti vieną kartą pratęsta. Per devynis mėnesius iki tikrojo nario penkerių metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:

a) per pirmą kadenciją pasiektus rezultatus ir tai, kaip jie buvo pasiekti;

b) ateinančių metų Institucijos pareigas ir poreikius.

Atsižvelgdama į įvertinimą, Komisija pateikia tikrųjų narių, kurių kadencija turi būti pratęsta, sąrašą Tarybai. Remdamasi juo ir atsižvelgdama į įvertinimą, Taryba gali pratęsti tikrųjų narių kadenciją.“;

31)  įterpiamas 45a straipsnis:

„45a straipsnis Sprendimų priėmimas

1. Vykdomosios valdybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas. Pirmininko arba bent trijų Vykdomosios valdybos narių prašymu sprendimai perduodami Priežiūros tarybai.

2. Komisijos atstovas dalyvauja Vykdomosios valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės, išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjami 63 straipsnyje nurodyti klausimai.

3. Vykdomoji valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

4. Vykdomosios valdybos posėdžiai šaukiami pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

Vykdomoji valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Vykdomoji valdyba mano esant būtina. Ji posėdžiauja bent vienuolika kartų per metus ir reguliariai teikia ataskaitas Priežiūros tarybai.

5. ▌Balsavimo teisės neturintys dalyviai nedalyvauja jokiose Vykdomosios valdybos diskusijose dėl atskirų finansų įstaigų.

5a. Priežiūros taryba turi teisę siųsti Vykdomajai valdybai konkrečius prašymus pateikti informaciją. “;

32)  įterpiamas 45b straipsnis:

„45b straipsnis Vidaus komitetai

Vykdomoji valdyba gali steigti vidaus komitetus specialioms jai paskirtoms užduotims vykdyti.“;

33)  46 straipsnis pakeičiamas taip:

„46 straipsnis

Vykdomosios valdybos nepriklausomumas

Vykdomosios valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors ▌ vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Vykdomosios valdybos nariai neina jokių pareigų nacionaliniu, Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei jokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Vykdomosios valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.“;

34)  47 straipsnis pakeičiamas taip:

„47 straipsnis Užduotys

1. Vykdomoji valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis. Ji imasi visų reikiamų priemonių, visų pirma priima vidaus administracinius nurodymus ir skelbia pranešimus, siekdama užtikrinti, kad Institucija veiktų pagal šį reglamentą.

2. Vykdomoji valdyba siūlo, o Priežiūros taryba priima metinę ir daugiametę darbo programas.

3. Vykdomoji valdyba naudojasi savo su biudžetu susijusiais įgaliojimais pagal 63 ir 64 straipsnius.

Pagal 17, 19 straipsnius, 22 straipsnio 4 dalį ir 30 straipsnį Vykdomoji valdyba yra kompetentinga imtis veiksmų ir priimti sprendimus. Pagal 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir 29a, 31a, 32 ir 35b – 35d straipsnius Vykdomoji valdyba yra kompetentinga rengti sprendimus, kuriems taikoma 44 straipsnio 1a dalyje nustatyta sprendimų priėmimo procedūra. Vykdomoji valdyba nuolat informuoja Priežiūros tarybą apie visus jos rengiamus ir priimamus sprendimus.

3a. Vykdomoji valdyba nagrinėja visus klausimus, dėl kurių sprendimą turi priimti Priežiūros taryba, ir teikia savo nuomonę ▌ .

4. Vykdomoji valdyba priima Institucijos darbuotojų politikos planą ir pagal 68 straipsnio 2 dalį – būtinas Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) įgyvendinimo priemones.

5. Vykdomoji valdyba pagal 72 straipsnį priima specialias nuostatas dėl prieigos prie Institucijos dokumentų.

6. Remdamasi 9 dalies f punkte nurodytu ataskaitos projektu, Vykdomoji valdyba teikia metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą Priežiūros tarybai tvirtinti.

7. Pagal 58 straipsnio 3 ir 5 dalis Vykdomoji valdyba skiria ir šalina iš pareigų Apeliacinės tarybos narius, tinkamai atsižvelgusi į Priežiūros tarybos pasiūlymą.

8. Vykdomosios valdybos nariai viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius ir visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.

9. Konkrečios atsakingojo nario užduotys:

a) vadovaujant Priežiūros tarybai ir kontroliuojant Vykdomajai valdybai, įgyvendinti Institucijos metinę darbo programą;

b) imtis visų reikiamų priemonių, pirmiausia, priimti vidaus administracinius nurodymus ir skelbti pranešimus, siekiant užtikrinti, kad Institucija veiktų pagal šį reglamentą;

c) rengti daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje;

d) iki kiekvienų metų birželio 30 d. parengti kitų metų darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje;

e) pagal 63 straipsnį parengti preliminarų Institucijos biudžeto projektą ir vykdyti Institucijos biudžetą pagal 64 straipsnį;

f) kiekvienais metais parengti ataskaitos projektą, kuriame būtų skirsnis apie Institucijos reguliavimo ir priežiūros veiklą ir skirsnis apie finansinius ir administracinius klausimus;

g) Institucijos darbuotojų atžvilgiu vykdyti 68 straipsnyje nustatytus įgaliojimus ir spręsti su darbuotojais susijusius klausimus.“;

35)  48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmininkas yra kurios nors valstybės narės pilietis ir atsako už Priežiūros tarybos darbo parengimą ir pirmininkauja Priežiūros tarybos bei Vykdomosios valdybos posėdžiams.“;

b)  2 dalis pakeičiama taip:

„2. Renkant pirmininką, Komisija įsteigia atrankos komitetą, kurį sudaro šeši nepriklausomi aukšto lygio asmenys. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija į atrankos komitetą paskiria po du savo atstovus. Atrankos komitetas iš savo narių paskiria pirmininką. Atrankos komitetas paprasta balsų dauguma sprendžia dėl pranešimo apie konkursą paskelbimo, atrankos kriterijų ir konkrečių pareigybių, pareiškėjų sudėties, taip pat dėl pareiškėjų tikrinimo metodo, padėsiančio sudaryti lyčių požiūriu proporcingą galutinį kandidatų sąrašą iš ne mažiau kaip dviejų kandidatų. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi atrankos komiteto pirmininkas.

Pirmininkas renkamas, atsižvelgiant į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų, visų pirma bankininkystės srities, išmanymą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras. Pirmininkas turi turėti daugelio metų pripažintą patirtį finansinės priežiūros ir reguliavimo srityse, taip pat vyresniojo vadovo patirties, įrodyti turintis vadovavimo įgūdžių ir aukštą kompetencijos, našumo ir sąžiningumo lygį, taip pat gerai mokėti bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas.

Atrankos komitetas teikia galutinį kandidatų eiti pirmininko pareigas sąrašą Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Parlamentas gali kviesti atrinktus kandidatus į uždarus posėdžius ar viešuosius klausymus, pateikti kandidatams klausimus raštu, prieštarauti dėl kandidatų paskyrimo ir rekomenduoti skirti savo pageidaujamus kandidatus. Europos Parlamentas ir Taryba priima bendrą sprendimą skirti pirmininką iš pateikto galutinio kandidatų sąrašo.

2a. Jeigu pirmininkas nebeatitinka jo pareigoms atlikti keliamų sąlygų, įskaitant 49 straipsnyje nustatytas sąlygas, arba jei nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Komisijai pasiūlius arba savo pačių iniciatyva, Europos Parlamentas ir Taryba gali priimti bendrą sprendimą atleisti jį iš pareigų. Rengdama pasiūlymą Europos Komisija konsultuojasi su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.“;

ba)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Pirmininko kadencija yra aštuoneri metai; ši kadencija nepratęsiama.“

c)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Prieš devynis mėnesius iki pirmininko aštuonerių metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:

a) per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;

b) ateinančių metų Institucijos pareigas ir poreikius.

Pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo tikslais Priežiūros taryba iš savo narių skiria laikiną pakaitinį pirmininką.“;

d)  5 dalis išbraukiama;

35a)  49 straipsnis pakeičiamas taip:

„49 straipsnis

Pirmininko nepriklausomumas

Nedarant poveikio Priežiūros tarybos vaidmeniui, susijusiam su pirmininko užduotimis, pirmininkas neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors ▐vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos pirmininkui jam vykdant savo užduotis.

Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą pirmininkas toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.“

36)  49a straipsnis pakeičiamas taip:

„49a straipsnis Išlaidos

Pirmininkas viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius su išorės suinteresuotaisiais subjektais per dvi savaites po posėdžių ir visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.“;

37)  50, 51, 52, 52a ir 53 straipsniai išbraukiami;

38)  54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  ▌2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), kad užtikrintų įvairius sektorius apimančių veiksmų suderinamumą, kartu visapusiškai atsižvelgdamas į sektorių ypatumus, visų pirma, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, susijusių su:

– finansiniais konglomeratais ir tarpvalstybiniu konsolidavimu,

apskaita ir auditu,

– mikrolygio rizikos ribojimo įvairius sektorius apimančių pokyčių, rizikos ir pažeidžiamumo, keliančių pavojų finansiniam stabilumui, analizėmis,

– mažmeniniais investiciniais produktais,

kibernetiniu saugumu,

keitimusi informacija ir geriausia patirtimi su ESRV ir ▌EPI,

mažmeninių finansinių paslaugų ir vartotojų bei investuotojų apsaugos klausimais,

proporcingumo principo taikymu.“;

c)  įterpiama 2a dalis:

„2a. Kalbant apie Institucijos užduotis, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais, jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija klausimais, susijusiais su 8 straipsnio 1 dalies l punkte nurodytų specialių Institucijos užduočių ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pavestų užduočių sąveika.

Jungtinis komitetas gali padėti Komisijai įvertinti sąlygas ir technines specifikacijas bei procedūras, kad būtų užtikrintas saugus ir efektyvus centralizuotų automatizuotų mechanizmų sąveikumas pagal Direktyvos (ES) 2018/843 32a straipsnio 5 dalyje nurodytą ataskaitą, taip pat veiksmingas nacionalinių registrų sujungimas pagal Direktyvą (ES) 2018/843.“;

39)  ▌55 straipsnis pakeičiamas taip:

55 straipsnis Sudėtis

1. Jungtinį komitetą sudaro EPI pirmininkai▐.

2. Vienas Vykdomosios valdybos narys, vienas Komisijos atstovas ir ESRV antrasis pirmininkas ir, atitinkamais atvejais, bet kurio Jungtinio komiteto pakomitečio pirmininkas kviečiami į Jungtinio komiteto, taip pat, atitinkamais atvejais, į bet kurio 57 straipsnyje nurodyto pakomitečio posėdžius kaip stebėtojai.

3. Jungtinio komiteto pirmininkas skiriamas iš EPI pirmininkų taikant metinės rotacijos principą. Jungtinio komiteto pirmininkas eina ESRV antrojo pirmininko pavaduotojo pareigas.

4. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Jungtinis komitetas gali kviesti stebėtojus. Jungtinis komitetas bendras pozicijas priima bendru sutarimu.

Jungtinis komitetas posėdžiauja bent kartą per tris mėnesius.

4a. Institucijos pirmininkas reguliariai konsultuojasi su Priežiūros taryba ir informuoja ją apie bet kokią poziciją, priimtą Jungtinio komiteto ir jo pakomitečių posėdžiuose.“;

39a)  56 straipsnis pakeičiamas taip:

„56 straipsnis Bendrosios pozicijos ir bendrieji aktai

Vykdydama II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija atitinkamais atvejais siekia suformuoti bendrą poziciją kartu su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

Kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, aktus pagal šio reglamento 10–19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, prireikus lygiagrečiai priima Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

Jei Institucijos sprendimas nukrypsta nuo pirmoje pastraipoje nurodytos bendros pozicijos arba jeigu nebuvo galima priimti sprendimo, Institucija nedelsdama informuoja apie tai Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją, nurodydama to priežastis.

39a)  57 straipsnis pakeičiamas taip:

„57 straipsnis Pakomitečiai

1. Jungtinis komitetas gali sukurti pakomitečius, kad šie Jungtiniam komitetui parengtų bendrosios pozicijos ir bendrųjų aktų projektus.

2. Pakomitečius sudaro EPI pirmininkai ir po vieną kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos esamo personalo aukšto lygio atstovą.

3. Pakomitečiai iš atitinkamų kompetentingų institucijų atstovų išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto stebėtojas.

3a. Taikant 56 straipsnį įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis.

4. Jungtinis komitetas savo interneto svetainėje skelbia apie visus įsteigtus pakomitečius, įskaitant jų įgaliojimus, ir narių sąrašą, nurodydamas atitinkamas narių pakomitetyje vykdomas funkcijas.“

40)  58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucijų Apeliacinė taryba.“

-aa)  2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

2. Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, kurie turi turėti gerą reputaciją ir dokumentais pagrįstų atitinkamų žinių apie Sąjungos teisę, taip pat tarptautinės profesinės patirties, įgytos pakankamai aukštu lygiu bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ar kitų finansinių paslaugų srityse, tačiau jais negali būti esami kompetentingų institucijų ar kitų Institucijos veikloje dalyvaujančių nacionalinių ar Sąjungos institucijų darbuotojai ir Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės nariai. Nariai yra bet kurios valstybės narės piliečiai. Jie turi gerai mokėti bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas. Apeliacinė taryba turi turėti pakankamos teisinės kompetencijos, kad galėtų teikti profesionalias teisines konsultacijas Institucijos naudojimosi įgaliojimais teisėtumo ir proporcingumo klausimais.“

a)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Du Apeliacinės tarybos narius ir du pakaitinius narius iš Komisijos pasiūlyto galutinio kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą, skiria Institucijos Vykdomoji valdyba, prieš tai pasikonsultavusi su Priežiūros taryba.

Gavęs galutinį kandidatų sąrašą, Europos Parlamentas gali pakviesti kandidatus į narius ir pakaitinius narius padaryti pareiškimą ir atsakyti į Parlamento narių pateiktus klausimus, prieš paskiriant juos į pareigas.

Europos Parlamentas gali pakviesti Apeliacinės tarybos narius padaryti pareiškimą ir atsakyti į Parlamento narių pateiktus klausimus, jei to prašoma.“;

b)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Institucijos Vykdomosios valdybos paskirtas Apeliacinės tarybos narys negali būti pašalintas iš pareigų nesibaigus jo kadencijai, nebent būtų nustatyta, kad jis padarė sunkų nusižengimą; tuomet Vykdomoji valdyba, pasikonsultavusi su Priežiūros taryba, priima atitinkamą sprendimą.“;

ba)  8 dalis pakeičiama taip:

„8. EPI per Jungtinį komitetą užtikrina, kad Apeliacinė taryba turėtų adekvačių veiklos ir nuolatinių sekretoriato išteklių.“

41)  59 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Apeliacinės tarybos nariai priimdami sprendimus veikia nepriklausomai. Jų nevaržo jokie nurodymai. Jie negali eiti jokių kitų pareigų Institucijoje, jos Vykdomojoje valdyboje ar Priežiūros taryboje.

2. Apeliacinės tarybos nariai ir Institucijos darbuotojai, teikiantys veiklos ir sekretoriato pagalbą, negali dalyvauti jokiame apeliaciniame procese, jeigu turi kokių nors su juo susijusių asmeninių interesų arba jeigu anksčiau dalyvavo procese kaip vienos iš proceso šalių atstovai, arba dalyvavo priimant apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą.“;

42)  60 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas, gali teikti apeliacinį skundą dėl 16, 16a, 17, 18, 19 ir 35 straipsniuose nurodyto Institucijos sprendimo, taip pat dėl jo proporcingumo, ir dėl bet kurio kito Institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus priimto tam asmeniui skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ir asmeniškai susijęs su tuo asmeniu.

2. Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Institucijai pateikiamas raštu per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamam asmeniui apie sprendimą dienos arba, jei pranešimo nebuvo  per du mėnesius nuo tos dienos, kai Institucija paskelbė sprendimą.

Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per tris mėnesius nuo jo pateikimo.“

43)  62 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucijos pajamas sudaro bet kokia šių komponentų kombinacija, nedarant poveikio kitų rūšių pajamoms:

a) Sąjungos išlyginamasis įnašas, įtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis), kuris sudaro ne mažiau kaip 35 % numatomų Institucijos pajamų;

aa) privalomi iki 65 % planuojamų Institucijos pajamų siekiantys įnašai iš nacionalinių viešosios valdžios institucijų, kurios yra kompetentingos atlikti finansinių institucijų priežiūrą;

b) priklausomai nuo konkrečios institucijos priežiūros taikymo apimties pokyčių, metiniai finansų įstaigų įnašai, atsižvelgiant į numatomas metines išlaidas, susijusias su veikla, kurią reikalaujama vykdyti pagal šį reglamentą ir pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus, kiekvienos Institucijos kompetencijos sričiai priskirtos kategorijos dalyviams;

c) visi atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais Institucijai mokami mokesčiai;

d) ▐valstybių narių arba stebėtojų įnašai;

e) užmokestis už leidinius, mokymus ir kitas kompetentingų institucijų prašomas paslaugas.

1a. Institucijos gaunamos pajamos nekelia pavojaus jos nepriklausomumui ir objektyvumui.“.

aa)  4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Sąmatos grindžiamos 47 straipsnio 2 dalyje nurodytos metinės darbo programos tikslais ir tikėtinais rezultatais ir jose atsižvelgiama į finansinius išteklius, būtinus tiems tikslams ir tikėtiniems rezultatams pasiekti.“

b)  įrašoma ši dalis:

5. 1 dalies d punkte nurodyti savanoriški valstybių narių ir stebėtojų įnašai nepriimami, jeigu juos priėmus kiltų abejonių dėl Institucijos nepriklausomumo ir nešališkumo.“;

45)  63 straipsnis pakeičiamas taip:

„63 straipsnisBiudžeto sudarymas

1.  Kiekvienais metais atsakingasis narys, remdamasis Institucijos metiniu ir daugiamečiu programavimu, parengia preliminarų trejų ateinančių finansinių metų Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame išdėstomos numatomos pajamos ir išlaidos, taip pat informacija apie darbuotojus, ir kartu su etatų planu jį pateikia Vykdomajai valdybai ir Priežiūros tarybai.

1a.  Pirmininkas pateikia bendrojo programavimo dokumento projektą Europos Parlamentui ir Tarybai, o po to Priežiūros taryba, vadovaudamasi Vykdomosios valdybos patvirtintu projektu, priima ateinančių trejų finansinių metų bendrojo programavimo dokumento projektą.

1b.  Vykdomoji valdyba iki sausio 31 d. pateikia bendrąjį programavimo dokumentą Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat Europos Audito Rūmams. Nepakenkdamas metinio biudžeto patvirtinimo procedūrai, Europos Parlamentas patvirtina bendrąjį programavimo dokumentą.

2.  Atsižvelgdama į bendrąjį programavimo dokumentą, Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, sąmatas ir išlyginamojo įnašo, kuris bus mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal Sutarties 313 ir 314 straipsnius, sumą.

3.  Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijai skiriamo išlyginamojo įnašo asignavimus ir visų Institucijos sąnaudų ribą.

4.  Institucijos biudžetą tvirtina Priežiūros taryba. Jis tampa galutinis, galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus, jis atitinkamai tikslinamas.

5.  Vykdomoji valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie kiekvieną ketinamą įgyvendinti projektą, kuris gali turėti didelę reikšmę Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, praneša apie kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą.

5a.  Biudžeto valdymo institucija turi patvirtinti kiekvieną projektą, kuris gali turėti didelę reikšmę ar ilgalaikį finansinį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą, įskaitant sutarties nutraukimo sąlygas.“;

(46)  64 straipsnis pakeičiamas taip:

„64 straipsnisBiudžeto vykdymas ir kontrolė

„1. Atsakingasis narys vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina metinį Institucijos biudžetą.

2. Institucijos apskaitos pareigūnas, kuris yra nepriklausomas, iki kitų metų kovo 1 d. siunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Pagal 70 straipsnį Institucijai nedraudžiama Europos Audito Rūmams pateikti bet kokią informaciją, kurios prašo Audito Rūmai, atsižvelgiant į Rūmų kompetenciją.

3. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia konsolidavimui atlikti reikalingą apskaitos informaciją Komisijos apskaitos pareigūnui to apskaitos pareigūno nustatytu būdu ir formatu.

4. Iki kitų metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas taip pat nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

5. Atsižvelgdamas į Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminarių finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 148 straipsnį, Institucijos apskaitos pareigūnas, veikdamas savo atsakomybe, parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas. Atsakingasis narys jas nusiunčia Priežiūros tarybai, kuri pateikia savo nuomonę dėl šių finansinių ataskaitų.

6. Iki kitų metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia galutines finansines ataskaitas ir Priežiūros tarybos nuomonę Komisijos apskaitos pareigūnui, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

Institucijos apskaitos pareigūnas iki liepos 1 d. taip pat konsolidavimo tikslais nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui šio pareigūno nustatyto standartinio formato ataskaitų rinkinį.

7. Ne vėliau kaip kitų metų lapkričio 15 d. galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8. Iki rugsėjo 30 d. atsakingasis narys Audito Rūmams nusiunčia atsakymą į Audito Rūmų pastabas. Šio atsakymo kopiją jis taip pat nusiunčia Vykdomajai valdybai ir Komisijai.

9. Kaip nustatyta Finansinio reglamento 165 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu, atsakingasis narys pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra.

10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuotąja balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad Institucija n finansinių metų biudžetą įvykdė.

10a. Institucija pateikia pagrįstą nuomonę dėl Europos Parlamento pozicijos ir dėl kitų Europos Parlamento pastabų, pateiktų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje.“;

(46a)  įterpiamas 64a straipsnis:

„64a straipsnisInstitucijos vidaus auditas

Institucija įsteigia Vidaus audito komitetą, kuris teikia nuomonę Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tos biudžeto dalies, kuri nėra finansuojama iš Sąjungos bendrojo biudžeto, įvykdymo patvirtinimo.“

(47)  65 straipsnis pakeičiamas taip:

„65 straipsnisFinansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Vykdomoji valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013*, taikomo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje, nebent to reikėtų dėl specifinių Institucijos veiklos poreikių ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.

*  2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).“;

(48)  66 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013**.

**2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).“

(49)  68 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Institucijos darbuotojams, įskaitant jos Vykdomosios valdybos tikruosius narius ir pirmininką, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir sąlygoms taikyti.

2. Komisijai pritarus, Vykdomoji valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.“;

b)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Vykdomoji valdyba priima nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms deleguoti į Instituciją nacionalinius ekspertus.“;

(50)  70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priežiūros tarybos nariams ir visiems Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius užduotis Institucijoje, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas, net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.

Pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnis taikomas visiems Institucijos personalo nariams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius užduotis Institucijoje.“;

b)  2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

Pareiga pagal 1 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą nedraudžia Institucijai ir kompetentingos institucijoms naudoti informaciją 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų vykdymui užtikrinti ir ypač teisinėse procedūrose, susijusiose su sprendimų priėmimu.“;

c)  įterpiama 2a dalis:

„2a. Vykdomoji valdyba ir Priežiūros taryba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai, nuolat arba kartais teikia kokias nors paslaugas, susijusias su Institucijos užduotimis, įskaitant pareigūnus ir kitus Vykdomosios valdybos ir Priežiūros tarybos įgaliotus arba kompetentingų institucijų tuo tikslu paskirtus asmenis, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai ankstesnėse dalyse nustatytiems reikalavimams.

Tokie patys profesinės paslapties reikalavimai taikomi stebėtojams, kurie dalyvauja Institucijos veikloje dalyvaujančios Vykdomosios valdybos ir Priežiūros tarybos posėdžiuose.“;

d)  ▌3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. 1 ir 2 dalių nuostatomis Institucijai nedraudžiama keistis informacija su kompetentingomis institucijomis pagal šį reglamentą ir kitus ▌Sąjungos teisės aktus.

1 ir 2 dalys netaikomos asmenims, kurie praneša ar atskleidžia su savo darbo aplinkybėmis susijusią informaciją apie grėsmę ar žalą viešajam interesui.

2 dalyje nurodytai informacijai taikomos 1 ir 2 dalyse nurodytos profesinės paslapties saugojimo sąlygos. Institucija savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų konfidencialumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.

4. Institucija taiko Komisijos sprendimą (EAPB, Euratomas) 2015/444 .

4a. Institucija sukuria specialius pranešimų teikimo kanalus, kad būtų galima gauti ir tvarkyti pranešimo teikėjo pateikiamą informaciją apie faktinius arba galimus Sąjungos aktų pažeidimus arba piktnaudžiavimą teise arba netinkamo administravimo atvejus.“;

(51)  71 straipsnis pakeičiamas taip:

„Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jai vykdant pareigas atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2018/XXX (ES institucijoms ir įstaigoms skirtas duomenų apsaugos reglamentas).“;

(52)  72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Vykdomoji valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.“;

(53)  73 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Vykdomoji valdyba.“;

(54)  74 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, sudarytame gavus Vykdomosios valdybos pritarimą.“;

(54a)  75 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Institucija bendradarbiauja su 1 dalyje nurodytomis valstybėmis, taikančiomis teisės aktus, kurie pripažinti lygiaverčiais 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose Institucijos kompetencijos srityse, kaip numatyta pagal SESV 218 straipsnį Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose.

3. Pagal atitinkamas 1 ir 2 dalyse nurodytų susitarimų nuostatas, įskaitant su finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusias nuostatas, nustatoma 1 dalyje nurodytų valstybių dalyvavimo Institucijos veikloje tvarka, konkrečiai nustatant jų dalyvavimo pobūdį, apimtį ir procedūrinius aspektus, visų pirma susijusius su valstybėmis, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės. Tose nuostatose gali būti numatytas atstovavimas stebėtojo teisėmis Institucijos valdyme, tačiau užtikrinama, kad tos valstybės nedalyvautų jokiose su atskiromis finansų įstaigomis susijusiose diskusijose, išskyrus atvejus, kai jos yra tiesiogiai suinteresuotos.“

(55)  įterpiamas 75a straipsnis:

„75a straipsnisĮgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 35d straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 35d straipsnio 2 dalies antrą pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;

(56)  76 straipsnis pakeičiamas taip:

„76 straipsnisRyšys su EBPIK

Institucija laikoma EBPIK teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EBPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EBPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EBPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.“

(57)  įterpiamas naujas 77a straipsnis:

77a straipsnisPereinamojo laikotarpio nuostatos

Pagal šį reglamentą su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2015/2366, paskirto ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančio vykdomojo direktoriaus užduotys ir pareigos nuo tos dienos netenka galios.

Pagal šį reglamentą su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2015/2366, paskirto ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančio pirmininko užduotys ir pareigos vykdomos iki kadencijos pabaigos.

Pagal šį reglamentą su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2015/2366, paskirtų ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančių Administracinės valdybos narių užduotys ir pareigos nuo tos dienos netenka galios.“;

(57a)  79 straipsnis išbraukiamas;

(57b)  80 straipsnis išbraukiamas;

(57c)  81 straipsnis pakeičiamas taip:

„81 straipsnis

Peržiūra

1. Iki [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos], o vėliau kas treji metai Komisija skelbia bendrąją ataskaitą apie patirtį, įgytą veikiant Institucijai ir taikant šiame reglamente nustatytas procedūras. Toje ataskaitoje, inter alia, įvertinama:

a) kompetentingų institucijų pasiekta priežiūros praktikos konvergencija ir veiksmingumas:

i) kompetentingų institucijų▐ nepriklausomumas ir standartų konvergencija, prilygstanti konvergencijai įmonių valdymo srityje;

ii) Institucijos nešališkumas, objektyvumas ir savarankiškumas;

b) priežiūros institucijų kolegijų veikimas;

c) pažanga siekiant konvergencijos krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse, įskaitant Sąjungos finansavimo mechanizmus;

d) Institucijos vaidmuo sisteminės rizikos atžvilgiu;

e) 38 straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės taikymas;

f) 19 straipsnyje nustatytos privalomos tarpininkavimo funkcijos taikymas;

(fa) jungtinio komiteto spendimų priėmimo proceso funkcionalumas;

(fb) kliūtys ar poveikis tarpvalstybiniam konsolidavimui pagal šio reglamento 8 straipsnį.

2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar:

a) tikslinga bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ir finansų rinkų priežiūrą toliau vykdyti atskirai;

b) tikslinga vykdyti rizikos ribojimo priežiūrą ir komercinės veiklos priežiūrą atskirai, ar ją turėtų vykdyti ta pati priežiūros institucija;

c) tikslinga supaprastinti ir sustiprinti EFPIS struktūrą siekiant padidinti EPI tarpusavio ir makrolygio bei mikrolygio tarpusavio darną;

d) dera EFPIS raida su pasauline raida;

e) EFPIS užtenka įvairovės ir kompetencijos;

f) pakankamas su skelbimo reikalavimais susijęs atskaitingumas ir skaidrumas;

g) Institucija turi pakankamai išteklių pareigoms vykdyti;

h) tikslinga išsaugoti Institucijos būstinę, ir ar reikėtų EPI būstines perkelti į vieną vietą, siekiant pagerinti jų veiklos koordinavimą.

2a. Rengdama 1 dalyje nurodytą bendrąją ataskaitą, Komisija, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, atlieka išsamų paskelbtų raštų dėl veiksmų nesiėmimo įgyvendinimo, veikimo ir veiksmingumo vertinimą pagal šio reglamento 9c straipsnį.

2b. Komisija iki [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 2a dalyje nurodytus vertinimus, prireikus, kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

3. Apsvarsčiusi visos Europos įstaigų ar infrastruktūros tiesioginės priežiūros klausimą ir atsižvelgdama į pokyčius rinkoje, vidaus rinkos stabilumą ir visos Sąjungos sanglaudą, Komisija rengia metinę ataskaitą dėl tinkamumo pavesti Institucijai papildomas priežiūros pareigas šioje srityje.

4. Ataskaita ir, prireikus, visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.“

(57d)  pridedamas 81a straipsnis:

„81a straipsnisKonkrečių Institucijai pavestų užduočių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais, vertinimas

1. Komisija, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, atlieka išsamų konkrečių Institucijai pavestų užduočių įgyvendinimo, veikimo ir veiksmingumo vertinimą pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atlikdama tokį vertinimą, Komisija išanalizuoja tų užduočių ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos užduočių sąveiką. Be to, Komisija, remdamasi išsamia sąnaudų ir naudos analize, taip pat siekdama tikslo užtikrinti nuoseklumą, veiksmingumą ir efektyvumą, nuodugniai išnagrinėja galimybę pavesti konkrečias kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu užduotis esamai ar naujai specialiai ES masto agentūrai.

2. Komisija 1 dalyje nurodytą vertinimą įtraukia į pagal Direktyvos (ES) 2018/843 65 straipsnį rengiamą savo ataskaitą ir juos, prireikus, kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2022 m. sausio 11 d.“

2 straipsnisReglamento (ES) Nr. 1094/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 1094/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

aa)  2 dalis pakeičiama taip:

„2. Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Direktyvos 2009/138/EB, išskyrus jos IV antraštinę dalį, Direktyvų 2002/92/EB, 2003/41/EB, 2002/87/EB, Direktyvos 2009/103/EB*, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES** ir Direktyvos 2002/65/EB atitinkamų dalių, kai tie teisės aktai taikomi draudimo, perdraudimo įmonėms, už profesinių pensijų skyrimą atsakingoms įmonėms ir draudimo tarpininkams, įskaitant visas tais aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kurio vėlesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje.

*   2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (OL L 263, 2009 10 7, p. 11).

**  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19)“;

ab)    3 dalis pakeičiama taip:

„3. Institucija taip pat veikia draudimo ir perdraudimo įstaigų, finansinių konglomeratų, už profesinių pensijų skyrimą atsakingų įstaigų ir draudimo tarpininkų veiklos srityje, susijusioje su klausimais, kuriems nėra tiesiogiai taikomi 2 dalyje nurodyti aktai, įskaitant įmonių valdymo, audito ir finansinės bei nefinansinės atskaitomybės klausimais, atsižvelgdama į tvarius verslo modelius ir į aplinkos apsaugos, socialinių ir su valdymu susijusių veiksnių integravimą, jei tokie Institucijos veiksmai yra būtini tų aktų veiksmingam ir nuosekliam taikymui užtikrinti.“

ac)    6 dalis pakeičiama taip:

„6. Institucijos tikslas – apsaugoti viešąjį interesą prisidedant prie trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio finansų sistemos stabilumo ir veiksmingumo Sąjungos ekonomikos, jos piliečių ir verslo labui. Institucija pagal savo atitinkamą kompetenciją padeda:

a) gerinti vidaus rinkos veikimą, įskaitant visų pirma tinkamą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį;

b) užtikrinti finansų rinkų vientisumą, skaidrumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą;

c) stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą;

d) užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir skatinti vienodas konkurencijos sąlygas;

e) užtikrinti, kad su draudimu, perdraudimu ir profesinėmis pensijomis susijusi rizika būtų tinkamai reguliuojama ir prižiūrima;▐

f) sustiprinti klientų ir vartotojų apsaugą;

fa) didinti priežiūros konvergenciją visoje vidaus rinkoje, be kita ko, skatinant taikyti rizika pagrįstą požiūrį į verslo priežiūros vykdymą.

Tokiems tikslams pasiekti Institucija padeda užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, skatina priežiūros konvergenciją ir teikia nuomones pagal 16a straipsnį Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ▌.

Institucija, vykdydama pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis, ypatingą dėmesį skiria sisteminei rizikai, kurią kelia finansų įstaigos, kurių nesėkmė gali pakenkti finansų sistemos veikimui arba realiajai ekonomikai.

Institucija, vykdydama savo užduotis, veikia nepriklausomai, objektyviai ir nediskriminuodama bei skaidriai, vadovaudamasi visos Sąjungos interesais, ir laikosi proporcingumo principo. Institucija taiko atskaitomybės ir sąžiningumo principus ir turėtų užtikrinti, kad su visais suinteresuotaisiais subjektais būtų elgiamasi sąžiningai.

Institucijos veiksmų ir priemonių turinys ir forma neviršija to, kas būtina šio reglamento arba 2 dalyje nurodytų teisės aktų tikslams pasiekti, ir yra proporcingi įstaigos arba rinkų, kurioms institucijos veiksmai daro poveikį, veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.“

2)  ▌2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija yra Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (toliau – EFPIS) dalis. Pagrindinis EFPIS tikslas – užtikrinti, kad finansų sektoriui taikomos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, užtikrinti pasitikėjimą visa finansų sistema ir veiksmingą bei pakankamą finansinių paslaugų vartotojų apsaugą.

b)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS šalys bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma, užtikrindamos, kad ▌būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija tarpusavyje ir su Europos Parlamentu, Taryba ir Komisija.“

c)  5 dalyje įterpiama ši pastraipa:

„Nuorodos į priežiūrą šiame reglamente, nepažeidžiant nacionalinės kompetencijos sričių, apima visą atitinkamą visų kompetentingų institucijų veiklą, vykdytiną pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.“;

2a)  3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Europos finansų priežiūros institucijų sistemos atskaitomybė

1. 2 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nurodytos institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Europos Parlamentui atliekant tyrimus pagal SESV 226 straipsnį, Institucija visapusiškai bendradarbiauja su Europos Parlamentu.

3. Priežiūros taryba tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą ir kasmet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje metinėje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, apie pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir apie Institucijos pagal 33 straipsnį vykdytą stebėsenos veiklą.

4. Europos Parlamentui paprašius, pirmininkas dalyvauja Europos Parlamento klausyme dėl Institucijos veiklos rezultatų. Klausymas vyksta ne rečiau kaip kartą per metus. Pirmininkas daro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių pateiktus klausimus, jei to prašoma.

5. Pateikus prašymą ir bent 15 dienų prieš darydamas 1c dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas Europos Parlamentui raštu pateikia Institucijos veiklos ataskaitą.

6. Kartu su 11–18, 20 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija, ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia susijusi informacija, kurios ad hoc tvarka paprašo Europos Parlamentas.

7. Institucija žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos jai pateiktus klausimus per penkias savaites nuo klausimo gavimo.

8. Gavęs prašymą pirmininkas rengia konfidencialias uždaras diskusijas žodžiu su Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininku, pirmininko pavaduotojais ir koordinatoriais, kai tokių diskusijų reikia, kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti savo įgaliojimus pagal SESV 226 straipsnį. Visi dalyviai laikosi profesinės paslapties reikalavimų.

9. Institucija sukuria dokumentų registrą ir nustato jų prieinamumo statusą.

10. Institucija pateikia Europos Parlamentui informatyvią Tarptautinės draudimo priežiūros įstaigų asociacijos ir Tarptautinės pensijų priežiūros institucijų organizacijos, Finansinio stabilumo tarybos ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos bei bet kurios kitos atitinkamos tarptautinės įstaigos ar institucijos, susijusios su draudimu, perdraudimu ir pensijų priežiūra ar turinčios joms įtakos, posėdžių santrauką.“

3)  4 straipsnio 2 punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„(ii) taikant direktyvas 2002/65/EB ir (ES) 2015/849 – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad▐ finansų įstaigos laikytųsi tų direktyvų reikalavimų;“;

4)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    2 punktas pakeičiamas taip:

„(2) Vykdomoji valdyba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;“;

b)    4 punktas išbraukiamas;

4a)  7a straipsnis papildomas nauja pastraipa:

„Institucijos būstinės vieta nedaro poveikio Institucijos užduočių ir įgaliojimų vykdymui, valdymo struktūros organizavimui, pagrindinės organizacijos veiklai ar pagrindiniam jos veiklos finansavimui, sudarant sąlygas, kai taikytina, bendrai su Sąjungos agentūromis naudotis administracinės paramos paslaugomis ir infrastruktūros administravimo paslaugomis, kurios nėra susijusios su Institucijos pagrindine veikla. Iki ... [šio iš dalies keičiančio reglamento taikymo pradžios data] ir vėliau kas 12 mėnesių Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl to, kaip Europos priežiūros institucijos laikosi minėto reikalavimo.“

5)  8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalis iš dalies keičiama taip:

-i)  a punktas iš dalies keičiamas taip:

remiantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimamais aktais, prisidėti rengiant aukštos kokybės bendrus reguliavimo ir priežiūros standartus ir praktiką, visų pirma ▌rengiant ▌techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, gaires, rekomendacijas ir kitas priemones, taip pat nuomones pagal 16a straipsnį;“

i)  įterpiamas aa punktas:

„aa) parengti ir nuolat atnaujinti Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą, kuriame pateikiama pažangiausia priežiūros praktika ir labai kokybiška metodika bei procesai ir, be kita ko, atsižvelgiama į besikeičiančią finansų įstaigų ir rinkų verslo praktiką ir verslo modelius, taip pat į jų dydį;

iia)  b papunktis pakeičiamas taip:

„b) padėti nuosekliai taikyti teisiškai privalomus Sąjungos aktus, visų pirma, padedant formuoti bendrą priežiūros kultūrą, užtikrinant nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, užkertant kelią reguliaciniam arbitražui, puoselėjant ir stebint priežiūros nepriklausomumą, tarpininkaujant ir sprendžiant kompetentingų institucijų nesutarimus, užtikrinant veiksmingą ir nuoseklią finansų įstaigų priežiūrą ir darnų priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir, inter alia, imantis priemonių kritiniais atvejais;“

ii)  e ir f punktai pakeičiami taip:

„e) naudojantis kompetentingų nacionalinių institucijų parama, organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų▐ vertinimus ir, atsižvelgiant į tai, rengti toms kompetentingoms institucijoms skirtas rekomendacijas ir nustatyti geriausią praktiką bei rengti su tuo susijusias gaires, siekiant, kad būtų užtikrinti nuoseklesni priežiūros rezultatai;

f) pagal savo kompetenciją stebėti ir vertinti rinkos pokyčius, įskaitant, kai tinkama, su novatoriškų finansinių paslaugų tendencijomis susijusius pokyčius ir su aplinkos, socialinių ir valdymo veiksnių tendencijomis susijusius pokyčius;“;

iia)  g punktas pakeičiamas taip:

„g) atlikti ▌rinkos analizes siekiant pateikti informaciją apie Institucijos pareigų vykdymą;

iii)  h punktas pakeičiamas taip:

„h) stiprinti, kai tinkama, apdraustųjų, pensijų sistemų narių ir naudos gavėjų, vartotojų ir investuotojų apsaugą, visų pirma atsižvelgiant į tarpvalstybinio masto trūkumus ir į su tuo susijusią riziką;“;

iiia)  įterpiami ia ir ib punktai:

„ia) koordinuoti kompetentingų institucijų vykdymo užtikrinimo veiklą;“

„ib) padėti rengti bendrą ES finansinių duomenų strategiją;“

iiib)  įterpiamas ka punktas:

„ka) savo interneto svetainėje skelbti ir reguliariai atnaujinti visus kiekvieno 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto teisėkūros procedūra priimamo akto techninius reguliavimo standartus, techninius įgyvendinimo standartus, gaires, rekomendacijas ir klausimus bei atsakymus, įskaitant apžvalgas apie dabartinę vykdomų darbų padėtį ir planuojamą techninių reguliavimo standartų, techninių įgyvendinimo standartų, gairių, rekomendacijų ir klausimų bei atsakymų projektų priėmimo laiką.“ Tokia informacija skelbiama visomis Europos Sąjungos darbo kalbomis;“

iv)  l punktas išbraukiamas;

v)  įterpiamas m punktas:

„m) rengti patarimus dėl vidaus modelių taikymo, sudaryti palankesnes sąlygas sprendimams priimti ir teikti pagalbą, kaip numatyta 21a straipsnyje;“;

b)  įterpiama nauja 1a dalis:

„1a. Vykdydama savo uždavinius pagal šį reglamentą Institucija:

a) naudojasi visais turimais įgaliojimais;

b) deramai atsižvelgdama į tikslą užtikrinti finansų įstaigų saugumą ir patikimumą, visapusiškai atsižvelgia į skirtingas finansų įstaigų rūšis, verslo modelius ir dydį;

c) atsižvelgia į technologines inovacijas, novatoriškus ir tvarius verslo modelius, pavyzdžiui, kooperatyvus ir savidraudos įmones, aplinkos apsaugos, socialinių ir su valdymu susijusių veiksnių integravimą;“

c)  2 dalis iš dalies keičiama taip:

i) įterpiamas ca punktas:

„ca) skelbti rekomendacijas, kaip nustatyta 29a ir 31a straipsniuose;“;

ia) įterpiamas da punktas:

„da) teikti įspėjimus pagal 9 straipsnio 3 dalį;“

ib) įterpiami ga, gb ir gc punktai:

„ga) teikti nuomones Europos Parlamentui, Tarybai arba Komisijai, kaip numatyta 16a straipsnyje;

gb) atsakyti į klausimus, kaip nustatyta 16 straipsnyje;

gc) skelbti ribotos trukmės raštus dėl veiksmų nesiėmimo, kaip nurodyta 9a straipsnyje;“

ii) h punktas pakeičiamas taip:

„h) rinkti būtiną informaciją apie finansų įstaigas, kaip numatyta 35 ir 35b straipsniuose“;

d)  įrašoma ši 3 dalis:

„3. Vykdydama šiame straipsnyje nurodytas užduotis Institucija griežtai laikosi 1 lygio teisės aktų ir 2 lygio priemonių ir taiko proporcingumo ir geresnio reguliavimo principus, įskaitant poveikio vertinimus, sąnaudų ir naudos analizes ir atviras viešas konsultacijas.

10, 15, 16 ir 16a straipsniuose nurodytos atviros viešosios konsultacijos rengiamos kuo plačiau, siekiant užtikrinti, kad integracinis principas būtų taikomas visų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu ir jiems būtų suteikta pakankamai laiko pateikti atsakymus. Institucija pateikia ir paskelbia atsiliepimus apie tai, kaip per konsultacijas gauta informacija ir požiūriai buvo panaudoti techninių reguliavimo standartų projektuose, techninių įgyvendinimo standartų projektuose, gairėse, rekomendacijose ir nuomonėse.

Institucija apibendrina suinteresuotųjų subjektų pateiktą informaciją taip, kad būtų galima palyginti rezultatus su panašiais klausimais surengtų viešųjų konsultacijų rezultatais.“;

(6)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-aa)  1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) rinkdama informaciją apie vartojimo tendencijas, pvz., apie mažmeninių finansinių paslaugų ir produktų kainų pokyčius ir mokesčius valstybėse narėse, jas analizuodama ir apie jas pranešdama;

a)  1 dalyje įterpiamas toks ab punktas:

ab) rengdama mažmeninės rizikos rodiklius, kurie padėtų laiku nustatyti galimas žalos vartotojams ir investuotojams priežastis;

ba)  1 dalis papildoma da ir db punktais:

„da) prisidėdama prie vienodų sąlygų vidaus rinkoje užtikrinimo, kuriomis vartotojai ir draudėjai turėtų tinkamą prieigą prie panašių finansinių paslaugų, produktų ir teisių gynimo priemonių;

db) koordinuodama kompetentingų institucijų kontrolinių pirkimų veiklą.“

c)  2 dalis pakeičiama taip:

„2. Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį, siekdama skatinti rinkų saugumą ir patikimumą bei reguliavimo ir priežiūros praktikos konvergenciją ir veiksmingumą.

2a. Institucija pagal savo atitinkamą kompetenciją rengia nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtus verslo priežiūros standartus, pavyzdžiui, būtiniausių įgaliojimų ir užduočių standartus. ";

d)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Institucija įsteigia Proporcingumo komitetą, kuris yra neatskiriama jos dalis, siekdama užtikrinti, kad Institucijos darbe atsispindėtų rizikos, besikeičiančių verslo modelių ir praktikos pobūdžio, masto ir sudėtingumo skirtumai, taip pat finansų įstaigų ir rinkų dydis, ji taip pat įsteigia Vartotojų apsaugos ir finansinių inovacijų komitetą ir kuris apjungtų visas atitinkamas kompetentingas ▌institucijas ir už vartotojų apsaugą atsakingas institucijas, siekiant sustiprinti vartotojų apsaugą ir nustatyti suderintą požiūrį į naujos ar inovacinės finansinės veiklos reguliavimą ir priežiūrą ir teikti konsultacijas Institucijai, kad ji jas pateiktų Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Institucija glaudžiai bendradarbiauja su Europos duomenų apsaugos valdyba, kad būtų išvengta dubliavimosi, nenuoseklumo ir teisinio netikrumo duomenų apsaugos srityje. Institucija į Komitetą taip pat gali įtraukti nacionalines duomenų apsaugos institucijas.“;

ba)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Institucija gali laikinai uždrausti arba apriboti tam tikrų finansinių produktų, priemonių ar veiklos, kurie galėtų daryti rimtą finansinę žalą vartotojams arba kelti grėsmę sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, reklamą, platinimą ar pardavimą, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir sąlygomis arba, jei būtina, susidarius kritinei padėčiai, kaip numatyta 18 straipsnyje ir jame nustatytomis sąlygomis.“.

Institucija peržiūri pirmoje pastraipoje minimą sprendimą atitinkamu periodiškumu, kuo greičiau ir ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Institucija gali du kartus pratęsti draudimo arba apribojimų galiojimą, o po to laikotarpio jie tampa nuolatiniais, nebent Institucija nuspręstų kitaip.

Valstybė narė gali paprašyti Institucijos persvarstyti savo sprendimą. Tokiu atveju, 44 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka Institucija sprendžia, ar palikti galioti savo sprendimą.

Institucija taip pat gali įvertinti poreikį uždrausti arba apriboti tam tikros rūšies finansinę veiklą ar praktiką ir, prireikus, informuoti apie tai Komisiją ir kompetentingas institucijas, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas tokiam draudimui arba apribojimui priimti.“

6a)  įterpiamas toks 9a straipsnis:

9a straipsnis

Ribotos trukmės raštai dėl veiksmų nesiėmimo

1.  Išimtinėmis aplinkybėmis ir jeigu tenkinamos šioje dalyje nustatytos sąlygos, Institucija, koordinuodama savo veiksmus su visomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, gali išduoti ribotos trukmės raštus dėl veiksmų nesiėmimo, susijusius su konkrečiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis ir pagrįstus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais. Šie raštai dėl veiksmų nesiėmimo yra laikinas Institucijos ir visų atitinkamų kompetentingų institucijų įsipareigojimas nepareikšti finansų įstaigoms kaltinimų dėl konkrečių Sąjungos teisės nuostatų nesilaikymo, kai finansų įstaigos negali laikytis tokių konkrečių nuostatų dėl vienos iš toliau nurodytų priežasčių:

a)   laikydamosi šių nuostatų finansų įstaigos pažeistų kitus Sąjungos teisės teisinius ir reglamentavimo reikalavimus;

b)  Institucija mano, kad šių nuostatų laikytis neįmanoma be papildomų 2 lygmens priemonių ar 3 lygmens gairių;

c)  laikantis šių nuostatų būtų daromas didelis žalingas poveikis arba keliama grėsmė: rinkos pasitikėjimui, klientų ar investuotojų apsaugai, tvarkingam finansų rinkų arba prekių rinkų veikimui ir vientisumui, visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje.

Institucija neišduoda raštų dėl veiksmų nesiėmimo, jei mano, kad jie turės neigiamą poveikį finansų rinkų veiksmingumui ar klientų ar investuotojų apsaugai, kuris būtų neproporcingas jų naudai.

2.  Institucija rašte dėl veiksmų nesiėmimo nurodo, kurios konkrečios Sąjungos teisės nuostatos nevykdomos, kodėl ji mano, kad tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir nuostatų nevykdymo pabaigos datą. Tokio nevykdymo trukmė gali būti ne ilgesnė kaip šeši mėnesiai.

3.  Jei Institucija nusprendžia išduoti raštą dėl veiksmų nesiėmimo, ji apie tai nedelsdama praneša Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai. Per dvi savaites nuo šios informacijos gavimo Komisija, Europos Parlamentas arba Taryba gali prašyti Institucijos persvarstyti savo sprendimą. Komisijos, Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dar dviem savaitėms. Jei nei Komisija, nei Europos Parlamentas, nei Komisija neprašo Institucijos persvarstyti savo sprendimo, Institucija 44 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka sprendžia, ar palikti galioti savo sprendimą.

4.  Jeigu Institucija išduoda raštą dėl veiksmų nesiėmimo vadovaudamasi 1–3 dalimis, ji nedelsdama paskelbia jį savo interneto svetainėje. Institucija persvarsto savo sprendimą išduoti raštą dėl veiksmų nesiėmimo atitinkamais laiko tarpais ir jį pratęsti gali tik vienam 6 mėnesių laikotarpiui. Jei praėjus šešių mėnesių ar vienų metų laikotarpiui sprendimas išduoti raštą dėl veiksmų nesiėmimo neatnaujinamas, jis automatiškai nustoja galioti.“

6a)  10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnisTechniniai reguliavimo standartai

1. Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus priimti techninius reguliavimo standartus, naudojantis teise priimti deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose specialiai nustatytose srityse būtų vykdomas nuoseklus derinimas, Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus. Reguliavimo standartų projektus Institucija teikia tvirtinti Komisijai. Kartu Institucija perduoda tuos techninius standartus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Techniniai reguliavimo standartai turi būti techniniai, juose nepateikiami strateginiai sprendimai ar politikos alternatyvos ir jų turinį nustato įstatymo galią turintys teisės aktai, kuriais jie yra grindžiami. Institucija kuo skubiau ir išsamiai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie pažangą, padarytą rengiant techninių reguliavimo standartų projektus.

Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą pagal 8 straipsnio 2a dalį. Institucija taip pat prašo ▌37 straipsnyje nurodytos atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.

Per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo Komisija turi nuspręsti, ar jį patvirtinti. Komisija gali patvirtinti techninio reguliavimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo nepriima sprendimo dėl minėto standarto patvirtinimo, Komisija nedelsiant, bet kokiu atveju nepasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji negali priimti sprendimo, ir planuojamą standarto patvirtinimo laiką, tinkamai atsižvelgdama į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą taikytino teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimo ir taikymo datą. Reguliavimo standarto projekto patvirtinimo atidėjimas nekliudo Europos Parlamentui ar Tarybai vykdyti savo priežiūros pareigų pagal 13 straipsnį.

Jei Komisija ketina nepatvirtinti kurio nors techninio reguliavimo standarto projekto arba patvirtinti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai paaiškindama, kodėl ji jo nepatvirtino, arba, prireikus, pateikia jo pakeitimų motyvus, ir išsiunčia savo dokumento kopiją Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus tam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio reguliavimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali pakeisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2. Jei Institucija techninio reguliavimo standarto projekto nepateikia Komisijai per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose nustatytą terminą, ji nedelsiant apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji negali pateikti reguliavimo standarto projekto, ir planuojamą jo priėmimo laiką, tinkamai atsižvelgdama į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą taikytino teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimo ir taikymo datą. Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Komisija nedelsdama praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie naują terminą. Europos Parlamentas gali paprašyti Institucijos pirmininko paaiškinti priežastis, dėl kurių negalima pateikti techninio reguliavimo standarto projekto.

3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio reguliavimo standarto projekto per 2 dalyje minėtus terminus, Komisija gali deleguotu teisės aktu priimti techninį reguliavimo standartą, be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.

Komisija nedelsdama perduoda techninio reguliavimo standarto projektą Europos Parlamentui, Tarybai ir Institucijai.

▌Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą ir pateikti jį oficialios nuomonės forma Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį reguliavimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais arba priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami. Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai reguliavimo standartai priimami priimant reglamentą ar sprendimą. Jų antraštėje nurodomi žodžiai „techninis reguliavimo standartas“. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.“

6b)  13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama.

6c)  15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnisTechniniai įgyvendinimo standartai

1. Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus priimti techninius įgyvendinimo standartus priimdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, ir siekiant užtikrinti vienodas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų įgyvendinimo aktų sąlygas, Institucija gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus. Techniniai įgyvendinimo standartai turi būti techninio pobūdžio, nenumatyti jokių strateginių sprendimų ar politikos pasirinkimo, o jų turinys turėtų būti skirtas tų aktų taikymo sąlygų nustatymui. Techninių įgyvendinimo standartų projektus Institucija teikia tvirtinti Komisijai. Kartu Institucija perduoda tuos techninius standartus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Prieš pateikdama techninių įgyvendinimo standartų projektą Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą pagal 8 straipsnio 2a dalį. Institucija taip pat prašo ▌37 straipsnyje nurodytos atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.

Per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto projekto gavimo dienos Komisija turi nuspręsti, ar jį patvirtinti. Komisija gali patvirtinti techninio įgyvendinimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais. Jei Komisija per vertinimo laikotarpį visiškai ar iš dalies neprieštarauja siūlomam techniniam įgyvendinimo standartui, laikoma, kad jis patvirtintas.

Jei Komisija per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto gavimo nepriima sprendimo, Komisija nedelsiant, bet kokiu atveju nepasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji negali priimti sprendimo, ir numatomą standarto patvirtinimo tvarkaraštį, tinkamai atsižvelgdama į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą taikytino teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimo ir taikymo datą.

Jei Komisija ketina nepatvirtinti techninio įgyvendinimo standarto projekto arba patvirtinti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina jį Institucijai paaiškindama, kodėl ji jo nepatvirtino, arba, prireikus, pateikia jo pakeitimų motyvus ir išsiunčia savo dokumento kopiją Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus penktoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio įgyvendinimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio įgyvendinimo standarto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2. Tais atvejais, kai Institucija techninio įgyvendinimo standarto projekto nepateikia Komisijai per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose teisės aktuose nustatytą terminą, ji nedelsiant apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji negali pateikti techninio įgyvendinimo standarto projekto, ir numatomą jo priėmimo tvarkaraštį, tinkamai atsižvelgdama į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą taikytino teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimo ir taikymo datą. Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Komisija nedelsdama praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie naują terminą. Europos Parlamentas gali paprašyti Institucijos pirmininko paaiškinti priežastis, dėl kurių negalima pateikti techninio įgyvendinimo standarto projekto.

3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio įgyvendinimo standarto projekto per terminus, nustatytus pagal 2 dalį, Komisija gali įgyvendinimo aktu priimti techninį įgyvendinimo standartą, be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.

Komisija nedelsdama perduoda techninio įgyvendinimo standarto projektą Europos Parlamentui, Tarybai ir Institucijai.

▌Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą ir pateikti jį kaip oficialią nuomonę Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį įgyvendinimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais, arba priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami.

Komisija negali keisti Institucijos parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai įgyvendinimo standartai priimami priimant reglamentus ar sprendimus. Jų antraštėje nurodomi žodžiai „techninis įgyvendinimo standartas“. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.“

(7)  16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  ▌1 dalis ▌yra pakeičiama taip:

„1. Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, Institucija skelbia kompetentingoms institucijoms ar finansų įstaigoms skirtas gaires ar rekomendacijas.

Institucija taip pat gali teikti gaires ir rekomendacijas valstybių narių institucijoms, kurios šiame reglamente nėra apibrėžtos kaip kompetentingos institucijos, bet yra įgaliotos užtikrinti, kad būtų taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai.

Gairės ir rekomendacijos atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų įgaliojimus ir jose atsižvelgiama į proporcingumo principą. Institucija neskelbia gairių ir rekomendacijų klausimais, kuriems taikomi 1 lygio įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus arba techninius įgyvendinimo standartus.

1a. Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką, Institucija skelbia visoms kompetentingoms institucijoms ar finansų įstaigoms skirtas gaires 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų tikslais, remiantis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta įgyvendinimo procedūra „laikykis taisyklių arba paaiškink“. Šios gairės laikomos tinkamomis įgyvendinant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimus. Atsižvelgdamos į tai, kas išdėstyta pirmiau, kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos gali nustatyti papildomą praktiką, susijusią su 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimų atitikties metodu.“;

b)  2 dalis pakeičiama taip:

„2. Išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl savo skelbiamų gairių ir rekomendacijų ir, prireikus, dėl klausimų ir atsakymų, ir analizuoja galimas tokių gairių ir rekomendacijų paskelbimo išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodytos Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo patarimus. Institucija nurodo priežastis, dėl kurių ji nerengia atvirų viešų konsultacijų arba neprašo Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.“

ba)  įterpiamos šios 2a, 2b, 2c ir 2d dalys:

„2a. 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų atveju Institucija gali pateikti rekomendacijas vienai ar daugiau kompetentingų institucijų arba vienai ar daugiau finansų įstaigų.

2b. Institucija savo gairėse ir rekomendacijose nurodo, kaip ji padeda nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką, kaip ji užtikrina bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir kaip ji laikosi 1, 1a ir 2a dalių nuostatų.

2c. Gairėse ir rekomendacijose neturėtų būti pateikiamos tik nuorodos į teisės aktus ar teisės aktų ištraukos. Prieš paskelbdama naujas gaires ar rekomendacijas, Institucija pirmiausia peržiūri esamas gaires ir rekomendacijas, kad būtų išvengta dubliavimosi.

2d. Likus trims mėnesiams iki 1a ir 2a dalyse nurodytų gairių ir rekomendacijų paskelbimo, Institucija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie numatomą tokių gairių ir rekomendacijų turinį.“

c)  ▌4 dalis pakeičiama taip:

„4. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją apie priimtas gaires ir rekomendacijas, paaiškina, kaip Institucija pagrindė šių gairių pagal 1a dalį ir rekomendacijų pagal 2a dalį priėmimą ir apibendrina per viešas konsultacijas gautas pastabas dėl šių gairių, kaip nurodyta 8 straipsnio 2a dalyje. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kuri kompetentinga institucija nesilaikė gairių ir rekomendacijų ir pateikiama informacija apie tai, kaip Institucija ketina užtikrinti, kad atitinkama kompetentinga institucija ateityje laikytųsi jos gairių ir rekomendacijų.“;

d)  įtraukiamos papildomos 5, 5a ir 5b dalys:

„5. Jeigu du trečdaliai Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės ar Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių laikosi nuomonės, kad paskelbdama gaires pagal 1a dalį Institucija viršijo savo kompetenciją, jie gali nusiųsti pagrįstą patarimą apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

5a. Jeigu bent pusė Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės ir Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių laikosi nuomonės, kad paskelbdama rekomendacijas pagal 2a dalį Institucija viršijo savo kompetenciją, jie gali nusiųsti pagrįstą patarimą apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

5b. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija gali prašyti pateikti paaiškinimą, kuriuo būtų pagrįstas atitinkamų Institucijos gairių arba rekomendacijų paskelbimas. Gavusi Institucijos paaiškinimą, Komisija vertina gairių arba rekomendacijų taikymo sritį, atsižvelgdama į Institucijos kompetenciją, ir išsiunčia savo vertinimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Jeigu Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija mano, kad Institucija viršijo savo kompetenciją, suteikusi Institucijai galimybę išdėstyti savo poziciją, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad Institucija atšauktų arba iš dalies pakeistų atitinkamas gaires arba rekomendacijas. Prieš priimant tokį sprendimą ir jei to prašo Europos Parlamentas, Komisija padaro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių užduodamus klausimus. Europos Parlamentas gali paprašyti Komisijos priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad Institucija atšauktų arba iš dalies pakeistų atitinkamas gaires arba rekomendacijas. Komisijos sprendimas skelbiamas viešai.“;

7a)  Įterpiami šie nauji 16a ir 16b straipsniai:

„16a straipsnisNuomonės

1. Institucija teikia nuomones Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai visais su jos kompetencijos sritimis susijusiais klausimais ir Europos Parlamentui, Tarybai ar Komisijai paprašius arba savo iniciatyva. Šios nuomonės nėra skelbiamos viešai, išskyrus atvejus, kai prašyme nurodyta kitaip.

2. 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti nurodytos viešos konsultacijos arba techninė analizė.

3. Dėl prudencinio susijungimų ir įsigijimų, kurie patenka į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį ir dėl kurių pagal tą direktyvą reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, vertinimo, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų pateikus prašymą, parengti ir paskelbti nuomonę dėl prudencinio vertinimo, išskyrus nuomones, susijusias su Direktyvos 2009/138/EB 59 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytais kriterijais. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki Direktyvoje 2009/138/EB nurodytos vertinimo laikotarpio pabaigos. 35 ir 35b straipsniai taikomi sritims, dėl kurių Institucija gali rengti nuomonę.

4. Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu Institucija gali per įprastą teisėkūros procedūrą teikti Europos Parlamentui, Tarybai ar Komisijai techninius patarimus dėl deleguotųjų aktų, susijusių su bet kokiu Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytose srityse.

16b straipsnisKlausimai ir atsakymai

1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas ir Sąjungos institucijas, gali pateikti klausimą Institucijai bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų arba pagal šiuos aktus priimtų atitinkamų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, gairių ir rekomendacijų nuostatų aiškinimo, praktinio taikymo ar įgyvendinimo.

Prieš pateikdamos klausimą Institucijai, finansų įstaigos įvertina, ar šio klausimo pirmiausia nereikėtų pateikti jų kompetentingai institucijai.

Institucija, gavusi klausimus ir prieš atsakydama į juos, savo interneto svetainėje paskelbia visus priimtinus klausimus, pateiktus pagal 1 dalį, dėl kiekvieno teisėkūros procedūra priimamo akto.

Ši tvarka netrukdo fiziniams ar juridiniams asmenims, įskaitant kompetentingas institucijas ir Sąjungos institucijas, prašyti Institucijos konfidencialios techninės konsultacijos ar paaiškinimų.

2. Institucija savo interneto svetainėje paskelbia neprivalomus atsakymus į visus priimtinus klausimus, pateiktus pagal 1 dalį dėl kiekvieno teisėkūros procedūra priimamo akto, išskyrus atvejus, kai toks atsakymų paskelbimas prieštarautų klausimą pateikusio fizinio ar juridinio asmens teisėtam interesui arba galėtų kilti pavojus finansinės sistemos stabilumui.

3. Prieš skelbdama atsakymus į priimtinus klausimus, Institucija gali konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais pagal 16 straipsnio 2 dalį.

4. Institucijos atsakymai laikomi tinkamais siekiant laikytis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimų ir pagal šiuos aktus priimtų atitinkamų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų bei gairių ir rekomendacijų. Kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos gali nustatyti kitokią visų taikomų teisinių reikalavimų laikymosi praktiką.

5. Tarnyba atsakymus į klausimus peržiūri kuo greičiau, kai mano, jog tai būtina ir tikslinga, arba ne vėliau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo jų paskelbimo, kad prireikus galėtų juos peržiūrėti, atnaujinti arba atšaukti.

6. Kai tinkama, Institucija atsižvelgia į paskelbtus atsakymus, rengdama arba atnaujindama gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį.“

8)  17 straipsnis pakeičiamas taip:

„1. Kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų arba juos taiko taip, kad pažeidžia Sąjungos teisę, įskaitant pagal 10–15 straipsnius nustatytus techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, visų pirma neužtikrindama, kad finansų įstaiga atitiktų tuose aktuose nustatytus reikalavimus, Institucija turi imtis veiksmų pagal įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse.

2. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės prašymu arba remiantis atitinkamos organizacijos ar institucijos pateikta faktine ir gerai pagrįsta informacija, arba savo iniciatyva Institucija, apie tai pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai, reaguoja į prašymą ir, prireikus, ištiria tariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymą▌.

Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Institucijai visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina šiam tyrimui atlikti, įskaitant informaciją, kaip 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai yra taikomi laikantis Sąjungos teisės.

Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą pateikti informaciją tiesiogiai kitoms kompetentingoms institucijoms arba atitinkamoms finansų įstaigoms, jeigu įrodyta arba manoma, kad kompetentingoms institucijoms pateikiamo prašymo pateikti informaciją nepakanka, norint gauti informaciją, kuri būtina tiriant įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį. Jeigu motyvuotas prašymas teikiamas finansų įstaigoms, jame paaiškinama, kodėl tiriant įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį yra reikalinga ši informacija.

Tokio prašymo gavėjas nedelsdamas pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.

Jeigu prašymas pateikti informaciją pateikiamas finansų įstaigai, Institucija apie tokį prašymą informuoja atitinkamas kompetentingas institucijas. Kompetentingos institucijos padeda Institucijai surinkti informaciją, jeigu Institucija to paprašo.

3. Institucija gali inicijuoti arbitražą su atitinkama kompetentinga institucija, kad būtų aptarti veiksmai, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės. Atitinkama kompetentinga institucija nuoširdžiai bendradarbiauja tokiame arbitraže.

Kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo tyrimo pradžios Institucija gali pateikti atitinkamai kompetentingai institucijai rekomendaciją, nurodydama joje veiksmus, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės.

Per dešimt darbo dienų po rekomendacijos gavimo kompetentinga institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Sąjungos teisės laikymąsi.

4. Kai kompetentinga institucija per vieną mėnesį po Institucijos rekomendacijos gavimo neužtikrino Sąjungos teisės laikymosi, Komisija, gavusi Institucijos pranešimą arba savo iniciatyva, gali pateikti oficialią nuomonę, kuria kompetentinga institucija įpareigojama imtis veiksmų, būtinų laikytis Sąjungos teisės. Komisijos oficialioje nuomonėje atsižvelgiama į Institucijos rekomendaciją.

Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.

Institucija ir kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.

5. Per dešimt darbo dienų po 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės gavimo kompetentinga institucija praneša Komisijai ir Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis siekdama įgyvendinti tą oficialią nuomonę.

6. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams ir prievolėms pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija neįvykdo 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jeigu būtina laiku imtis priemonių dėl tokio nesilaikymo, kad rinkoje būtų palaikomos arba atkurtos neutralios sąlygos konkurencijai arba užtikrintas sklandus finansų sistemos veikimas ir vientisumas, Institucija, jeigu atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms, gali priimti atskirą finansų įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo įpareigojama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios praktikos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.

7. Pagal 6 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

Imdamosi veiksmų klausimais, dėl kurių pateikta oficiali nuomonė pagal 4 dalį arba priimtas sprendimas pagal 6 dalį, kompetentingos institucijos turi laikytis atitinkamai oficialios nuomonės arba sprendimo.

8. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija nurodo, kurios kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos nevykdė šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų oficialių nuomonių ar sprendimų.“;

8a)  18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Jeigu Taryba priėmė sprendimą pagal 2 dalį ir išimtinėmis aplinkybėmis, kai reaguojant į nepageidaujamus pokyčius, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui arba kliento ar vartotojo saugumui, būtina imtis suderintų kompetentingų institucijų veiksmų, Institucija gali priimti individualius sprendimus, pagal kuriuos reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus imtųsi būtinų veiksmų, kad būtų sprendžiamos su tokiais pokyčiais susijusios problemos, užtikrindama, kad finansų įstaigos ir kompetentingos institucijos atitiktų tuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“

9)  19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. 1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose Sąjungos aktuose nurodytais atvejais, taip pat rimto dviejų ar daugiau nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų nesutarimo dėl šių aktų taikymo atvejais ir nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą 2–4 dalyse nustatyta tvarka bet kuriomis iš šių aplinkybių:

a)  vienos arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu, jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų tvarka arba turiniu, siūlomu veiksmu arba neveikimu;

b)  savo iniciatyva, jeigu, remiantis objektyviomis priežastimis, įskaitant informaciją, gautą iš rinkos dalyvių ar vartotojų organizacijų, galima nustatyti, kad kompetentingos institucijos nesutaria.

Jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose reikalaujama, kad būtų priimtas bendras kompetentingų institucijų sprendimas, bet jos per tuose aktuose nustatytą terminą bendro sprendimo nepriima, galima daryti prielaidą, kad kompetentingos institucijos nesutaria.“;

b)  įterpiamos 1a ir 1b dalys:

„1a. Atitinkamos kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Institucijai, kad susitarimas nepasiektas, toliau nurodytais atvejais:

a)  jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose yra nustatytas terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:

i) terminas baigiasi;

ii) viena arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų, remdamosi objektyviomis priežastimis, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta;

b)  jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą, nenustatytas – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:

i.  viena ir daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų, remdamosi objektyviomis priežastimis, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta; arba

ii.  nuo dienos, kai kompetentinga institucija gavo kitos kompetentingos institucijos prašymą imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės, praėjo du mėnesiai, bet prašomoji institucija dar nepriėmė sprendimo, kuriuo prašymas būtų patenkintas.“;

1b. Pirmininkas įvertina, ar Institucija turėtų veikti pagal 1 dalį. Jeigu Institucija įsikiša savo iniciatyva, ji praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie savo sprendimą dėl įsikišimo.

Kol Institucija 47 straipsnio 3a dalyje nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo, tais atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose reikalaujama priimti bendrą sprendimą, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo atskirus sprendimus. Jeigu Institucija nusprendžia imtis veiksmų, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus baigta 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra.“;

d)  3 dalis pakeičiama taip:

„Jeigu per 2 dalyje nurodytą taikinimo etapą atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, Institucija gali priimti sprendimą, įpareigojantį tas institucijas imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad klausimas būtų išspręstas, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi. Institucijos sprendimas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms yra privalomas. Institucijos sprendime gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos panaikintų arba iš dalies pakeistų savo priimtą sprendimą arba pasinaudotų įgaliojimais, kuriuos turi pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus.“;

e)  įterpiama 3a dalis:

„3a. Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros baigtos, ir, kai taikytina, kartu pateikia pagal 3 dalį priimtą savo sprendimą.“;

f)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų įstaiga laikytųsi reikalavimų, kurie jai tiesiogiai taikomi pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija gali priimti finansų įstaigai skirtą atskirą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.“;

10)  21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnisPriežiūros institucijų kolegijos

1. Institucija, neviršydama savo įgaliojimų, skatina veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų priežiūros institucijų kolegijų, įsteigtų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais, veikimą ir skatina, kad priežiūros institucijų kolegijos nuosekliai ir darniai taikytų Sąjungos teisę. Siekdama priežiūros veiklos geriausios praktikos konvergencijos, Institucija skatina rengti bendrus priežiūros planus ir vykdyti bendrus patikrinimus, o Institucijos darbuotojai turi visas teises dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje ir gali dalyvauti vadovaujant priežiūros institucijų kolegijų veiklai ir, jei tai tinkamai pagrįsta, jai vadovauti, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai vykdo dvi ar daugiau kompetentingų institucijų.

2. Institucija vadovauja užtikrinant nuoseklų ir darnų tarpvalstybiniu mastu veikiančių įstaigų priežiūros institucijų kolegijų veikimą visoje Sąjungoje, atsižvelgdama į sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, kaip nurodyta 23 straipsnyje, ir, prireikus, sušaukia kolegijos susirinkimą.

Šio straipsnio šioje dalyje ir 1 dalyje Institucija laikoma kompetentinga institucija arba priežiūros institucija, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose.

Institucija gali:

a) bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, rinkti visą svarbią informaciją ir ja dalintis, siekdama palengvinti kolegijos darbą, sukurti ir tvarkyti centrinę sistemą, kad tokia informacija būtų prieinama kolegijoje veikiančioms kompetentingoms institucijoms;

b) Sąjungos mastu inicijuoti ir koordinuoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal 32 straipsnį, siekiant įvertinti finansų įstaigų atsparumą – visų pirma sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, kaip nurodyta 23 straipsnyje – neigiamiems pokyčiams rinkoje, ir įvertinti sisteminės rizikos didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis potencialą, užtikrinant, kad tokiam testavimui nacionaliniu lygiu būtų taikoma nuosekli metodika, ir, atitinkamais atvejais, parengti rekomendaciją kompetentingai institucijai dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatytų trūkumų pašalinimo, įskaitant konkrečių vertinimų atlikimą. Ji gali kompetentingų institucijų paprašyti atlikti patikrinimus vietoje ir dalyvauti atliekant tokius patikrinimus vietoje, kad būtų užtikrintas metodų, praktikos ir Sąjungos lygmeniu atliekamų vertinimų rezultatų palyginamumas ir patikimumas;

c) skatinti veiksmingą ir efektyvią priežiūros veiklą, įskaitant rizikos, kuri kyla ar gali kilti finansų įstaigoms, kaip nustatyta priežiūros veiklos peržiūros proceso metu arba krizių atvejais, vertinimą;

d) vykdydama šiame reglamente nurodytas užduotis ir įgaliojimus prižiūrėti, kaip kompetentingos institucijos vykdo užduotis; taip pat

e) prašyti kolegijoje surengti papildomus svarstymus visais atvejais, kai, jos nuomone, dėl priimto sprendimo būtų netinkamai taikoma Sąjungos teisė arba nebūtų padedama siekti priežiūros veiklos praktikos konvergencijos tikslo. Be to, ji gali prašyti grupės priežiūros institucijos surengti kolegijos posėdį arba į vieno iš posėdžių darbotvarkę įtraukti tam tikrą klausimą.

3. Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalies nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose ir pagal 10–15 straipsniuose nustatytą procedūrą, kad būtų užtikrintos vienodos nuostatų dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos taikymo sąlygos, ir skelbti pagal 16 straipsnį priimtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų skatinama priežiūros institucijų kolegijų vykdomos priežiūros ir jų taikomos pažangiausios praktikos konvergencija.

4. Institucija atlieka teisiškai privalomą tarpininkės vaidmenį ir sprendžia kompetentingų institucijų ginčus 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Institucija gali priimti sprendimus dėl priežiūros, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamai įstaigai pagal 19 straipsnį.“

11)  Įterpiamas 21a straipsnis:

„21a straipsnisVidaus modeliai

1. Nepažeisdama Direktyvos 2009/138/EB 112 straipsnio, Institucija vienos ar kelių priežiūros institucijų prašymu:

a) teikia patarimus atitinkamoms priežiūros institucijoms dėl vidaus modelio taikymo arba pakeitimo. Tuo tikslu EIOPA gali prašyti atitinkamų priežiūros institucijų pateikti visą reikiamą informaciją; taip pat

b) jeigu dėl vidaus modelių patvirtinimo kyla nesutarimų, 19 straipsnyje nustatyta tvarka padeda atitinkamoms priežiūros institucijoms susitarti.

2. Direktyvos 2009/138/EB 231 straipsnio 6a dalyje išdėstytomis aplinkybėmis įmonės gali prašyti EIOPA 19 straipsnyje nustatyta tvarka padėti kompetentingoms institucijoms susitarti.

12)  22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnisBendrosios nuostatos

dėl sisteminės rizikos

1. Institucija deramai atsižvelgia į sisteminę riziką, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010. Ji sprendžia klausimus, susijusius su finansinių paslaugų sutrikimo rizika:

a) kurią sukėlė visos finansų sistemos ar jos dalių pablogėjimas; taip pat

b) kuri gali sukelti rimtų neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai.

Institucija prireikus atsižvelgia į sisteminės rizikos stebėseną ir vertinimą, kuriuos atlieka ESRV ir Institucija, bei reaguoja į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnį.

2. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV ir pagal 23 straipsnį, parengia bendrą sisteminės svarbos nustatymo bei apskaičiavimo metodą, prireikus apimantį kiekybinius ir kokybinius rodiklius.

Šie rodikliai bus esminis kriterijus nustatant tinkamus priežiūros veiksmus. Institucija stebi priimtų sprendimų konvergencijos lygį, kad būtų skatinamas bendras požiūris.

3. Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems aktams, Institucija prireikus parengia papildomas finansų įstaigoms skirtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų atsižvelgta į jų keliamą sisteminę riziką.

Institucija užtikrina, kad į finansų įstaigų keliamą sisteminę riziką būtų atsižvelgta rengiant techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus tose srityse, kurios nustatytos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose.

4. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, valstybių narių ar Komisijos prašymu, arba savo iniciatyva Institucija gali atlikti tam tikros finansų veiklos rūšies, arba tam tikros produkto rūšies, arba tam tikros elgesio rūšies tyrimą, kad būtų įvertintos galimos grėsmės finansų sistemos stabilumui arba polisų turėtojų, pensijų sistemų narių ir naudos gavėjų apsaugai, ir pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms atitinkamas rekomendacijas dėl veiksmų.

Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant jo 35 ir 35b straipsnius.

5. Jungtinis komitetas užtikrina bendrą ir įvairiuose sektoriuose atliekamą pagal šį straipsnį vykdomos veiklos koordinavimą.“

12a)  23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija, konsultuodamasi su ESRV, parengia sisteminės rizikos nustatymo bei apskaičiavimo kriterijus ir tinkamą testavimo krizės atvejais tvarką, kuri apima galimos finansų įstaigų arba joms keliamos sisteminės rizikos galimo didėjimo vertinimą, įskaitant galimą su aplinkos apsauga susijusią sisteminę riziką. Finansų įstaigos, kurios gali kelti sisteminę riziką, prižiūrimos griežčiau, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.

Institucija parengia tinkamą testavimo krizės situacijomis tvarką, kuri padėtų nustatyti tas finansų įstaigas, kurios gali kelti sisteminę riziką. Šios įstaigos turi būti griežčiau prižiūrimos, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.“

12b)  27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies g punktas išbraukiamas.

b)  1 dalies trečia pastraipa išbraukiama.

13)  29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įterpiamas aa punktas:

„aa) pagal 29a straipsnį skelbia Sąjungos strateginį priežiūros planą;“;

ii)  b papunktis pakeičiamas taip:

„b) skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija visais aktualiais klausimais, įskaitant ▌kibernetinį saugumą ir kibernetinius išpuolius, visapusiškai laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų ir taikytinų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;“;

iii) e punktas pakeičiamas taip:

rengia sektorių ir horizontalias įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, įskaitant susijusias su technologinėmis inovacijomis, įvairių formų kooperatyvais ir savidraudos bendrovėmis, sudaro palankias sąlygas darbuotojų mainams ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis delegavimo programomis ir kitomis priemonėmis;“

iiia) įterpiamas ea punktas:

„ea) įdiegia stebėjimo sistemą reikšmingai aplinkos, socialinei ir su valdymu susijusiai rizikai vertinti, atsižvelgiant į COP 21 Paryžiaus susitarimą;“;

b)  ▌2 dalis pakeičiama taip:

„2. Institucija gali prireikus rengti naujas praktines ir konvergencijos priemones, kad paskatintų taikyti bendrus priežiūros metodus ir praktiką.

Siekdama formuoti bendrą priežiūros kultūrą, Institucija, deramai atsižvelgdama į rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, ▌verslo praktiką, verslo modelius ir finansų įstaigų dydį, parengia ir nuolat atnaujina Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą. Sąjungai taikomame priežiūros vadove išdėstoma geriausia ▌praktika bei nustatoma aukštos kokybės metodika ir procesai.

Vykdydama savo užduotis Institucija tinkamai atsižvelgia į priežiūros vadovą, įskaitant galimų Sąjungos teisės pažeidimų pagal 17 straipsnį vertinimą, ginčų sprendimą pagal 19 straipsnį ir Sąjungos masto priežiūros strateginių tikslų pagal 29a straipsnį nustatymą ir vertinimą, taip pat atlikdama kompetentingų institucijų vertinimus pagal 30 straipsnį.

Tam tikrais atvejais Institucija vykdo atviras viešas konsultacijas dėl 1 dalies a punkte nurodytų nuomonių ir 2 dalyje nurodytos veiklos bei priemonių ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizė turi būti proporcingos nuomonių arba veiklos ir priemonių apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Prireikus Institucija taip pat prašo Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės pateikti savo nuomonę arba patarimą.“;

14)  Įterpiamas 29a straipsnis:

„29a straipsnis

Sąjungos strateginis priežiūros planas

1. Ne rečiau kaip kas trejus metus ir ne vėliau kaip kovo 31 d. Institucija, surengusi diskusijas Priežiūros taryboje ir atsižvelgusi į kompetentingų institucijų pastabas, ES institucijų atliktą darbą ir ESRV pateiktą analizę, įspėjimus ir rekomendacijas, paskelbia toms kompetentingoms institucijoms skirtas rekomendacijas, kuriose išdėsto Sąjungos masto strateginius priežiūros tikslus ir prioritetus (toliau – Sąjungos strateginis priežiūros planas), nepažeisdama konkrečių nacionalinių tikslų ir kompetentingų institucijų prioritetų. Savo rekomendacijose kompetentingos institucijos nurodo priežiūros veiklą, kuriai, jų nuomone, Institucija turėtų teikti prioritetą. Institucija perduoda Sąjungos strateginį priežiūros planą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti ir jį paskelbia savo interneto svetainėje.

Sąjungos strateginiame priežiūros plane nurodomi konkretūs priežiūros veiklos prioritetai, siekiant skatinti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią priežiūros praktiką bei bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir atsižvelgti į atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą, numatyti pokyčius (įskaitant naujus verslo modelius), nustatytus pagal 32 straipsnį. Sąjungos strateginis priežiūros planas netrukdo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikyti geriausios nacionalinės praktikos, paremtos papildomais nacionaliniais prioritetais ir pokyčiais, ir juo atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus.

2. Kiekviena kompetentinga institucija ▌konkrečiai nurodo, kaip jos metinis darbo planas dera su Sąjungos strateginiu priežiūros planu.

4. Kiekviena kompetentinga institucija į savo metinę ataskaitą įtraukia skyrių dėl metinės darbo programos įgyvendinimo.

Tame skyriuje pateikiama bent ši informacija:

a)  priežiūros veiklos aprašas ir finansų įstaigų, rinkos praktikos, elgesio, finansų rinkų, už Sąjungos ir nacionalinės teisės pažeidimus atsakingoms finansų įstaigoms taikytų administracinių priemonių ir sankcijų analizė;

b)  veiklos, kuri buvo atlikta, bet nebuvo numatyta metinėje darbo programoje, aprašas;

c)  informacija apie metinėje darbo programoje numatytą, bet neįvykdytą veiklą, apie nepasiektus programos tikslus ir priežastis, dėl kurių ta veikla neįvykdyta ir tie tikslai nepasiekti.

5. Institucija įvertina informaciją, pateiktą specialiame skyriuje, nurodytame 4 dalyje. Jeigu yra reikšmingos rizikos, kad Sąjungos strateginiame priežiūros plane nustatyti prioritetai nebus įgyvendinti, Institucija paskelbia kiekvienai atitinkamai kompetentingai institucijai skirtą rekomendaciją, kaip būtų galima ištaisyti atitinkamus jos veiklos trūkumus.

Remdamasi ataskaitomis ir savo pačios atliktu rizikos vertinimu, Institucija nustato, kurios kompetentingos institucijos veiklos sritys yra ypač svarbios strateginiam priežiūros planui įgyvendinti, ir, kai tinkama, atlieka 30 straipsnyje numatytą šios veiklos vertinimą.

6. Institucija viešai paskelbia apie vertinant metines darbo programas nustatytą geriausią praktiką.“;

15)  30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Kompetentingų institucijų vertinimas“;

b)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija savo iniciatyva arba gavusi Europos Parlamento ar Tarybos prašymą vertina tam tikrą arba visą kompetentingų institucijų veiklą, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą ir veiksmingumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas kompetentingas institucijas. Nustatant kompetentingas institucijas, kurių veikla turi būti vertinama, ir atliekant vertinimą, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimus, įskaitant atitinkamą Institucijai pagal 35 straipsnį pateiktą informaciją ir atitinkamą iš suinteresuotųjų subjektų gautą informaciją, įskaitant galimus kompetentingos institucijos veiklos trūkumus ir nusižengimus.“;

c)  įterpiama ši 1a dalis:

„1a. Šio straipsnio tikslais Institucija įsteigia ad hoc peržiūros komitetą, kuriam vadovauja Institucija ir kurį sudaro Institucijos darbuotojai, kuriems savanoriškai ir rotacijos pagrindu padeda ne daugiau kaip penki atstovai iš skirtingų kompetentingų institucijų, išskyrus kompetentingą instituciją, kurios veikla peržiūrima.

d)  2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Atliekant vertinimą, vertinami toliau nurodyti dalykai, bet jais neapsiribojama:“;

ii)  a punktas pakeičiamas taip:

„a)  kompetentingos institucijos išteklių pakankamumas, nepriklausomumo laipsnis ir valdymo tvarka, ypač daug dėmesio skiriant veiksmingam 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;“;

iia)  b papunktis pakeičiamas taip:

„b)  Sąjungos teisės taikymo ir priežiūros praktikos, be kita ko, pagal 10–16 straipsnius priimtų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir rekomendacijų taikymo veiksmingumas ir pasiektos konvergencijos laipsnis ir kokiu mastu, taikant priežiūros praktiką, pasiekiami Sąjungos teisėje nustatyti tikslai, įskaitant bendros priežiūros kultūros tikslus pagal 29 straipsnį ir Sąjungos strateginį priežiūros planą pagal 29a straipsnį;“

iib)  c punktas pakeičiamas taip:

„c)  tam tikrų kompetentingų institucijų sukauptų pažangiausios praktikos pavyzdžių taikymas;“

e)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Institucija parengia vertinimo rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurios laikomos tinkamomis ir būtinomis atsižvelgiant į vertinimo rezultatus. Tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip atitinkamoms kompetentingoms institucijoms skirtos gairės ir rekomendacijos pagal 16 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą.

▌Institucija parengia tolesnių veiksmų ataskaitą, susijusią su prašomų tolesnių priemonių taikymu. ▌

Pagal 10–15 straipsnius rengdama reguliavimo techninius standartus arba įgyvendinimo techninius standartus arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į vertinimo rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją.“;

f)  įterpiama 3a dalis:

„3a. Jeigu, atsižvelgdama į peržiūros rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, Institucija mano, kad finansų įstaigoms arba kompetentingoms institucijoms taikytinas Sąjungos taisykles reikėtų, Sąjungos požiūriu, dar geriau suderinti arba tuo atveju, kai ji mano, jog kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų arba juos taikė galbūt pažeisdama Sąjungos teisės aktus, Institucija teikia Komisijai nuomonę.“;

g)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Institucija paskelbia 3 dalyje nurodytas ataskaitas, įskaitant visas tolesnių veiksmų ataskaitas, nebent dėl jų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui. Prieš paskelbiant bet kokią ataskaitą, vertintai kompetentingai institucijai pasiūloma pateikti pastabas. Prieš ją paskelbdama Institucija, jei reikia, į tas pastabas atsižvelgia. Institucija gali paskelbti tas pastabas kaip ataskaitos priedą, nebent dėl jų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui arba kompetentinga institucija prieštarautų jų paskelbimui. Institucijos parengta ataskaita, nurodyta 3 dalyje, ir Institucijos priimtos gairės, rekomendacijos ir nuomonės, nurodytos 3a dalyje, skelbiamas tuo pačiu metu.“;

16)  31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija atlieka kompetentingų institucijų veiklos bendro pobūdžio koordinavimą, visų pirma tais atvejais, kai dėl nepalankių pokyčių gali kilti pavojus sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba finansų sistemos stabilumui, arba susidarius situacijoms, kai didelio masto tarpvalstybinis verslas galėtų daryti neigiamą poveikį polisų turėtojų, pensijų sistemų narių ir naudos gavėjų apsaugai Sąjungoje.“

b)  2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e) imdamasi visų priemonių, įskaitant bendradarbiavimo platformų steigimą ir vadovavimą joms pagal 3b dalį, siekdama palengvinti ir koordinuoti veiksmus, kurių ėmėsi atitinkamos kompetentingos institucijos, kai įvyksta pokyčiai, galintys sukelti pavojų finansų rinkų veikimui, arba susidarius situacijoms, kai didelio masto tarpvalstybinis verslas galėtų daryti neigiamą poveikį polisų turėtojų apsaugai;“

c)  2 dalyje įterpiamas ea punktas:

„ea) imdamasi tinkamų priemonių, būtinų palengvinti technologinių inovacijų diegimą siekiant koordinuoti veiksmus, kurių ėmėsi atitinkamos kompetentingos institucijos;“

c)  įterpiamos naujos 3, 3a, 3b ir 3c dalys:

„3. Institucija imasi tinkamų priemonių, siekdama padėti veiklos vykdytojams arba produktams patekti į rinką naudojantis technologinėmis ir kitokiomis inovacijomis. Siekdama prisidėti prie bendro Europos požiūrio į technologijų inovacijas nustatymo, Institucija skatina priežiūros konvergenciją, prireikus Finansinių naujovių komitetui padedant ir ypač keičiantis informacija ir geriausia praktika. Jei tai tikslinga, Institucija gali priimti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį.

3a. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija informuoja Instituciją ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijas, jeigu ji ketina suteikti leidimą, susijusį su draudimo arba perdraudimo įmone, kurią ji prižiūri pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, kurios jos verslo plane numatyta, kad dalis jos veiklos bus vykdoma naudojantis laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucija taip pat nedelsdama informuoja Instituciją ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijas, jeigu nustato prastėjančias finansines sąlygas ar kitą augančią riziką, kuri kyla dėl draudimo ar perdraudimo įmonės vykdomos veiklos, visų pirma kai didelę veiklos dalį sudaro verslas, vykdomas naudojantis laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, kuris gali turėti didelį tarpvalstybinį poveikį.

Tie Institucijai ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms skirti pranešimai parengiami pakankamai išsamiai, kad juos būtų galima tinkamai įvertinti.

3b. 3a dalies pirmoje ir antroje pastraipoje nurodytais atvejais, vienai ar daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų paprašius arba savo iniciatyva, Institucija gali sukurti ir koordinuoti 1 dalies e punkte nurodytą bendradarbiavimo platformą, kad paskatintų informacijos mainus, sustiprintų atitinkamų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir, prireikus, pasiektų bendrą požiūrį 3a dalies antroje pastraipoje nurodytais atvejais.

Jeigu Institucija, remdamasi 1 dalies f punkte nurodyta informacija, įsitikina, kad finansų įstaiga vykdo savo veiklą daugiausia arba vien tik kitoje valstybėje narėje, ji informuoja atitinkamas institucijas ir gali savo iniciatyva, koordinuodama savo veiklą su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, sukurti bendradarbiavimo platformą, kad palengvintų tų institucijų informacijos mainus.

Nepažeidžiant 35 straipsnio, Institucijos prašymu atitinkamos kompetentingos institucijos pateikia visą būtiną informaciją, kad bendradarbiavimo platforma galėtų tinkamai veikti.

3c. Jei atitinkamoms kompetentingoms institucijoms nepavyksta susitarti dėl bendro požiūrio bendradarbiavimo platformoje, Institucija gali atitinkamai kompetentingai institucijai pateikti rekomendaciją, joje nurodydama terminą, iki kurio kompetentinga institucija turėtų įgyvendinti rekomenduojamus pakeitimus. Jei kompetentinga institucija Institucijos rekomendacijos nesilaiko, ji nurodo to nesilaikymo priežastis. Tuo atveju, jei Institucija mano, kad nurodytos priežastys yra netinkamos, ji viešai paskelbia savo rekomendaciją kartu su pirmiau nurodytomis priežastimis.“;

17)  Įterpiamas naujas 31a straipsnis:

„31a straipsnisVeiklos perdavimo, pavedimo vykdyti pagal rangos sutartis, taip pat rizikos perkėlimo koordinavimas

1. Institucija nuolat koordinuoja kompetentingų institucijų vykdomą priežiūros veiklą, siekdama skatinti priežiūros konvergenciją finansų įstaigų veiklos perdavimo ir veiklos rangos srityse, taip pat atsižvelgiant į jų vykdomą rizikos perkėlimą į trečiąsias valstybes, siekiant pasinaudoti ES pasu, nors didelė dalis veiklos arba funkcijų iš esmės bus vykdoma ne Sąjungoje, pagal 2 ir 3▐ dalis. Kompetentingos institucijos savo kompetencijos ribose prisiima galutinę atsakomybę už sprendimus dėl veiklos leidimo suteikimo, priežiūros ir įgyvendinimo užtikrinimo veiklos perdavimo, veiklos rangos ir rizikos perkėlimo atvejais.

2. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai, jeigu ketina finansų įstaigai, kurią pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus prižiūrėtų atitinkama kompetentinga institucija, suteikti veiklos leidimą arba ją registruoti ir jeigu finansų įstaigos verslo plane numatyta didelę jos veiklos dalį arba bet kurią iš pagrindinių funkcijų pavesti vykdyti pagal rangos sutartis ar perduoti arba didelės veiklos dalies riziką perkelti į trečiąsias valstybes, siekiant pasinaudoti ES pasu, nors didelė dalis veiklos arba funkcijų iš esmės bus vykdoma ne Sąjungoje. Kompetentingos institucijos pranešimai Institucijai parengiami pakankamai išsamiai ▌.

3. Kai taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti Sąjungos teisės aktai ir kai juose nenumatyti jokie konkretūs pranešimui dėl veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo taikomi reikalavimai, finansų įstaiga praneša kompetentingai institucijai apie didelės savo veiklos dalies arba bet kurios iš savo pagrindinių funkcijų pavedimą vykdyti pagal rangos sutartį ar perdavimą arba didelės savo veiklos dalies rizikos perkėlimą kitam subjektui arba savo pačios filialui, įsteigtam trečiojoje valstybėje. Atitinkama kompetentinga institucija kas pusę metų informuoja Instituciją apie tokius pranešimus.

Nedarant poveikio 35 straipsniui, Institucijos prašymu kompetentinga institucija pateikia informaciją apie finansų įstaigų veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo susitarimus.

Institucija stebi, ar atitinkamos kompetentingos institucijos tikrina, ar pirmoje pastraipoje nurodyti veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo susitarimai sudaryti pagal Sąjungos teisę, atitinka Institucijos gaires, rekomendacijas arba nuomones ir netrukdo kompetentingoms institucijoms vykdyti veiksmingą priežiūrą [ir imtis vykdymo užtikrinimo priemonių] trečiojoje valstybėje.

3a. Jeigu kompetentingos institucijos tikrinimo tvarka neleidžia veiksmingai atlikti priežiūros ar užtikrinti vykdymo ir kelia riziką, kad reikės vykdyti reguliacinį arbitražą visose valstybėse narėse, Institucija gali atitinkamai kompetentingai institucijai pateikti rekomendacijų, kaip patobulinti tikrinimo tvarką, ir nurodyti terminą, iki kurio kompetentinga institucija turėtų atlikti rekomenduojamus pakeitimus. Jeigu atitinkama kompetentinga institucija nesilaiko tų rekomendacijų, ji nurodo to nesilaikymo priežastis, o Institucija viešai paskelbia savo rekomendacijas kartu su pirmiau nurodytomis priežastimis.

3b. Komisija per [vienus metus nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] parengia ataskaitą, kurioje apžvelgiami įvairūs sektorių teisės aktų metodai, kai vertinamas veiklos, pavestos vykdyti pagal rangos sutartį, arba perduotos veiklos reikšmingumas, ir kurioje nagrinėjama galimybė šiuo klausimu taikyti labiau suderintą metodą, galbūt nustatant bendrus kriterijus ir metodiką. Šią ataskaitą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Tai vykdydama Komisija atsižvelgia į:

a) veiklos tęstinumą;

b) veiksmingą valdymo pajėgumą;

c) veiksmingą pajėgumą atlikti pavestos ir perduotos veiklos auditą.“

18)  32 straipsnis pakeičiamas taip:

„32 straipsnisRinkos pokyčių įvertinimas,

įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis

1.  Institucija stebi ir vertina rinkos pokyčius savo kompetencijos srityje ir, kai būtina, praneša dviem kitoms EPI, ESRV ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą. Institucija į savo vertinimą įtraukia rinkų, kuriose veikia finansų įstaigos, ▌analizę ir galimų rinkos pokyčių poveikio tokioms įstaigoms vertinimą.

2.  Institucija ▌inicijuoja ir koordinuoja Sąjungos mastu atliekamus finansų įstaigų atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams vertinimus pagal realistiškus scenarijus. Tam Institucija parengia šias priemones, kurias turi taikyti kompetentingos institucijos:

a)  bendras ekonominių scenarijų poveikio įstaigos finansinei padėčiai vertinimo metodikas;

aa)  bendras metodikas, kuriomis nustatomos finansų įstaigos, kurios bus įtrauktos į Sąjungos lygmens vertinimus;

b)  bendrus informacijos apie tų finansų įstaigų atsparumo vertinimų rezultatus teikimo metodus;

c)  bendrą metodiką, skirtą vertinti konkrečių produktų ir paskirstymo procesų poveikį įstaigos finansinei padėčiai ir apdraustųjų, pensijų sistemų narių, kitų naudos gavėjų bei vartotojų informavimui; taip pat

ca)  bendras metodikas, skirtas grėsmių aplinkai poveikiui institucijų finansiniam stabilumui įvertinti;

Šios dalies taikymo tikslais Institucija bendradarbiauja su ESRV, kuri vengia bet kokio galimo interesų konflikto, susijusio su pinigų politikos vykdymu.

2a.  Bent kartą per metus Institucija apsvarsto, ar tikslinga Sąjungos mastu atlikti 2 dalyje nurodytus vertinimus, ir apie savo motyvus informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. Kai tokie vertinimai atliekami Sąjungos mastu, Institucija atskleidžia rezultatus kiekvienai dalyvaujančiai finansų įstaigai, nebent ji mano, kad toks atskleidimas yra netinkamas, atsižvelgiant į Sąjungos arba vienos ar keleto jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą arba vidaus rinkos veikimą.

Kompetentingų institucijų pareiga saugoti profesines paslaptis neturi joms trukdyti paskelbti 2 dalyje nurodytų Sąjungos mastu atliktų vertinimų rezultatus arba perduoti tokių vertinimų rezultatus Institucijai, kad Institucija paskelbtų Sąjungos mastu atliktų finansų įstaigų atsparumo vertinimų rezultatus.

3.  Nedarant poveikio Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 nustatytoms ESRV užduotims, Institucija kartą per metus, o, prireikus – dažniau, teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV tendencijų, galimos rizikos ir pažeidžiamumo savo kompetencijos srityje vertinimus kartu su 22 straipsnio 2 dalyje nurodytais rodikliais.

Institucija į šiuos vertinimus įtraukia pagrindinės rizikos ir pažeidžiamumo klasifikaciją ir, jeigu būtina, rekomenduoja, kokių prevencinių ar taisomųjų veiksmų reikėtų imtis.

4.  Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) bei Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Institucija per Jungtinį komitetą užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į pokyčius, riziką ir pažeidžiamumą visuose sektoriuose.“;

20)  33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnisTarptautiniai santykiai

, įskaitant lygiavertiškumą

1. Nedarant poveikio atitinkamai valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijai, Institucija gali plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su reguliavimo ir priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų valstybių administracijomis. Pagal tuos susitarimus nenustatomos teisinės pareigos Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir jais neužkertamas kelias valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su tomis trečiosiomis valstybėmis.

Kai trečioji valstybė pagal galiojančius deleguotuosius aktus, Komisijos priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį, yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių, sąrašą, Institucija nesudaro bendradarbiavimo susitarimų su tos trečiosios valstybės reguliavimo ir priežiūros institucijomis.

2. Gavusi specialų savo iniciatyva pateiktą Komisijos prašymą patarti arba jeigu to reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija padeda Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros tvarkos lygiavertiškumo.

2a. Institucija nuolat stebi trečiųjų valstybių, dėl kurių Komisija pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus priėmė sprendimus dėl lygiavertiškumo, reglamentavimo ir priežiūros pokyčius, taip pat vykdymo užtikrinimo praktikos ir atitinkamus rinkos pokyčius, kad galėtų patikrinti, ar vis dar užtikrinama atitiktis kriterijams, pagal kuriuos tie sprendimai priimti, ir tenkinamos visos tuose sprendimuose nustatytos sąlygos. Institucija kas trejus metus arba, kai tinkama, dažniau, arba Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai paprašius teikia Komisijai paprašius teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir kitoms dviem EPI konfidencialią savo išvadų ataskaitą. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui daromam poveikiui.

Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatytiems reikalavimams ir, laikydamasi 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija bendradarbiauja su ▌trečiųjų valstybių, kurių reguliavimo ir priežiūros režimai pripažinti lygiaverčiais, atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Šis bendradarbiavimas vykdomas remiantis administraciniais susitarimais, sudarytais su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis. Derėdamasi dėl tokių administracinių susitarimų, Institucija įtraukia nuostatas dėl:

a)  mechanizmų, kurie leistų Institucijai gauti svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie reguliavimo režimą, priežiūros metodiką, atitinkamus rinkos pokyčius ir visus pokyčius, kurie gali turėti įtakos sprendimui dėl lygiavertiškumo;

b)  jeigu to reikia imantis tolesnių priemonių dėl tokių sprendimų dėl lygiavertiškumo – procedūrų, susijusių su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant patikrinimus vietoje, atliekamus Institucijos atsakomybe ir, kai reikia, savanoriškai ir rotacijos principu padedant ne daugiau kaip penkiems atstovams iš skirtingų kompetentingų institucijų ir trečiosios valstybės kompetentingai institucijai.

Institucija informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir kitas EPI, jeigu trečiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako sudaryti tokius administracinius susitarimus arba atsisako veiksmingai bendradarbiauti. Peržiūrėdama atitinkamą sprendimą dėl lygiavertiškumo, Komisija atsižvelgia į šią informaciją.

2b. Jeigu Institucija nustato 2a dalyje nurodytų trečiųjų valstybių reguliavimo, priežiūros arba vykdymo užtikrinimo praktikos pokyčių, kurie gali turėti įtakos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui, ji nedelsdama konfidencialiai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.

2c. Kompetentingos institucijos iš anksto informuoja Instituciją apie ketinimus kurioje nors iš sričių, reglamentuojamų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais aktais, sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, įskaitant susitarimus dėl trečiųjų valstybių subjektų filialų. Jos kuo skubiau pateikia Institucijai tokių planuojamų susitarimų projektus.

Siekdama Sąjungoje formuoti nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros praktiką ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, Institucija gali bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir parengti pavyzdinius administracinius susitarimus. Kompetentingos institucijos kuo griežčiau laikosi tokių pavyzdinių susitarimų.

Jei Institucija, bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, rengia tokius pavyzdinius administracinius susitarimus, kompetentingos institucijos nesudaro administracinių susitarimų su trečiųjų valstybių institucijomis tol, kol pavyzdinis susitarimas nėra baigtas rengti.

43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir Institucijos pagal 2a dalį vykdytą stebėsenos veiklą.

3a. Institucija siekia visateisės narystės Tarptautinėje draudimo priežiūros įstaigų asociacijoje, Tarptautinėje pensijų priežiūros institucijų organizacijoje ir Finansinio stabilumo taryboje, taip pat stebėtojos statuso Tarptautinių apskaitos standartų stebėjimo valdyboje.

Bet kokia Institucijos pozicija, kurią ji užima tarptautiniuose forumuose, turi būti aptarta iš anksto ir gautas Priežiūros tarybos pritarimas.

3b. Institucija tinkamais atvejais stebi reglamentavimo, priežiūros ir, jei taikoma, pertvarkymo pokyčius, taip pat vykdymo užtikrinimo praktikos ir atitinkamus rinkos pokyčius trečiosiose valstybėse, dėl kurių buvo sudaryti tarptautiniai susitarimai.

Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir, kai tinkama, su trečiųjų valstybių, nurodytų šios dalies pirmoje pastraipoje, pertvarkymo institucijomis.“;

21)  ▐ 34 straipsnis išbraukiamas.

22)  35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Institucijos prašymu kompetentingos institucijos Institucijai pateikia visą informaciją, būtiną jai pagal šį reglamentą pavestoms užduotims vykdyti, jeigu jos turi teisėtą prieigą prie atitinkamos informacijos.

Informacija turi būti tiksli, išsami ir pateikta per Institucijos nustatytą terminą.

2. Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją periodiškai ir specialiu formatu arba naudojant Institucijos patvirtintus palyginamus šablonus. Tokiems prašymams, jei įmanoma, visada naudojami esami bendri ataskaitų teikimo formatai ir laikomasi proporcingumo principo, nustatyto nacionalinės ir Sąjungos teisės aktuose, įskaitant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus.

3. ▐Kompetentingos institucijos ▐prašymu Institucija teikia visą informaciją, kurią ji turi ir kuri yra būtina, kad ši kompetentinga institucija galėtų atlikti savo užduotis▐.“;

b)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Jeigu pagal 1 dalį prašomos informacijos nėra arba kompetentingos institucijos jos nepateikia per Institucijos nustatytą terminą, Institucija gali teikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą bet kuriai iš šių institucijų:

a) kitoms priežiūros funkcijas vykdančioms institucijoms;

b) ministerijai, kuri yra atsakinga už atitinkamos valstybės narės finansus ir disponuoja prudencine informacija;

c) atitinkamos valstybės narės nacionaliniam centriniam bankui;

d) atitinkamos valstybės narės statistikos tarnybai.

Institucijos prašymu kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.“;

c)   6 ir 7 dalys išbraukiamos;

23)  įterpiami 35a–35d straipsniai:

„35a straipsnisNaudojimasis 35b straipsnyje nurodytais įgaliojimais

Institucijai, visiems jos pareigūnams ar kitam jos įgaliotam asmeniui pagal 35 straipsnį suteiktais įgaliojimais negalima naudotis reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.

35a ir 35b straipsniai taikomi nepažeidžiant nacionalinės teisės.

35b straipsnisPrašymas pateikti informaciją finansų institucijoms

1. Jeigu pagal 35 straipsnio 1 arba 5 dalį prašomos informacijos nėra arba ji per Institucijos nustatytą terminą nepateikiama, Institucija, nesukurdama duomenų dublikatų, gali reikalauti, kad atitinkamos finansų įstaigos pateiktų informaciją, kuri yra būtina Institucijai pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti ▌.

4. Per Institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį finansų įstaigos ▌arba jų teisiniai atstovai pateikia prašomą informaciją. ▌

5. Institucija nedelsdama nusiunčia ▌prašymo ▌kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigęs atitinkamas 1 dalyje nurodytas subjektas, kurio prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.

6. Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik vykdydama jai pagal šį reglamentą pavestas užduotis.“;

35c straipsnis Baudų skyrimo procedūros taisyklės

1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, Institucija aptinka tvirtų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar kelių 35d straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo faktų, Institucija paprašo Komisijos šį atvejį tirti. ▌

35d straipsnisVienkartinės

ir periodinės baudos

-1. Prieš priimdama sprendimą skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą, Komisija suteikia galimybę įstaigai arba subjektui, kuriems pateiktas prašymas pateikti informaciją, būti išklausytiems.

Komisija savo sprendimą skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių atitinkamos įstaigos arba subjektai turėjo galimybę pateikti pastabų.

1. Komisija priima sprendimą skirti baudą, jeigu nustato, jog 35b straipsnyje nurodyta įstaiga arba subjektas ▌tyčia arba dėl aplaidumo nepateikė prašomos informacijos arba ▌pateikė neišsamią, neteisingą arba klaidinančią informaciją pagal 35b straipsnio 1 dalį.

2. 1 dalyje nurodytos ▌baudos bazinis dydis yra ne mažesnis kaip [X; mažesnis kaip 50 000 EUR], bet neviršija [Y; mažesnis kaip 2000 000 EUR] ir turi būti proporcingos institucijos arba subjekto dydžiui ir pažeidimo pobūdžiui ir rimtumui.

Institucija kartu su EBI ir ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia baudų skyrimo pagal šią dalį metodiką.

5. ▌Bendra baudos suma neviršija [X %; mažiau kaip 20 %] atitinkamo subjekto ankstesnių finansinių metų metinės apyvartos, nebent subjektas dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos. Tokiu atveju bendra baudos suma negali būti mažesnė negu finansinė nauda.

5a. Komisija gali skirti periodiškai mokamas baudas, kol pažeidimas bus ištaisytas. Periodiškai mokamos baudos turi būti proporcingos institucijos arba subjekto dydžiui ir pažeidimo pobūdžiui ir svarbai.

5b. Per šią procedūrą visapusiškai gerbiamos įstaigos arba subjekto teisės į gynybą. Įstaigai arba subjektui suteikiama teisė susipažinti su Institucijos ir Komisijos bylomis, atsižvelgiant į teisėtą kitų asmenų interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Institucijos ar Komisijos vidaus parengiamiesiems dokumentams.

5c. Baudos arba periodiškai mokamos baudos mokėjimo užtikrinimo procedūra gali būti sustabdyta tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Institucijos arba subjektai, kuriems skirta bauda arba periodiškai mokama bauda, gali pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl Komisijos sprendimo skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą. Teismas Komisijos skirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali, be kita ko, panaikinti, sumažinti arba padidinti.

5d. Komisija viešai paskelbia apie kiekvieną paskirtą baudą ir periodiškai mokamą baudą, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų rimtą pavojų finansų rinkoms arba neproporcingai pakenktų dalyvaujančioms šalims.

5e. Iš baudų ir periodiškai mokamų baudų surinktos sumos skiriamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

▌24)  36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalis išbraukiama.

b)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Institucija, gavusi jai skirtą ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, aptaria tą įspėjimą ar rekomendaciją per kitą Priežiūros tarybos posėdį arba, kai tinkama, anksčiau, kad įvertintų tokio įspėjimo ar rekomendacijos poveikį savo užduočių atlikimui ir galimus tolesnius veiksmus.

Laikydamasi atitinkamos sprendimų priėmimo tvarkos, Institucija priima sprendimą, ar reikia imtis veiksmų pagal jai šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus, siekiant išspręsti įspėjimuose ir rekomendacijose nurodytus klausimus, ir dėl tokių veiksmų turinio.

Jeigu Institucija nesiima priemonių įspėjimui ar rekomendacijai įgyvendinti, ji paaiškina ESRV tokio neveikimo priežastis. ESRV apie tai informuoja Europos Parlamentą pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 19 straipsnio 5 dalį. ESRV apie tai taip pat informuoja Tarybą ir Komisiją.“

c)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Institucija, gavusi ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, skirtą kompetentingai institucijai, prireikus gali naudotis jai pagal šį reglamentą suteiktais įgaliojimais užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų.

Jeigu adresatas ketina nesilaikyti ESRV rekomendacijos, jis informuoja Priežiūros tarybą ir su ja aptaria tokio nesilaikymo priežastis.“

d)  6 dalis išbraukiama.

25)  37 straipsnis ▐pakeičiamas taip:

„37 straipsnisDraudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė bei Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė

1. Siekiant padėti sudaryti palankesnes sąlygas konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais Institucijos užduotims svarbiose srityse, įsteigiamos Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė bei Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė (toliau kartu – suinteresuotųjų subjektų grupės). Su suinteresuotųjų subjektų grupėmis konsultuojamasi dėl veiksmų, kurių pagal 10–15 straipsnius imamasi dėl techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, ir, jei tie veiksmai nesusiję su atskiromis finansų įstaigomis, dėl gairių ir rekomendacijų pagal 16 straipsnį, dėl nuomonių pagal 16a straipsnį ir dėl klausimų ir atsakymų pagal 16b straipsnį. Jei veiksmų reikia imtis skubiai ir konsultacijų surengti neįmanoma, suinteresuotųjų subjektų grupės nedelsiant informuojamos.

Suinteresuotųjų subjektų grupių posėdžiai rengiami bent keturis kartus per metus. Jos gali kartu aptarti bendro intereso klausimus ir informuoja viena kitą apie kitus svarstomus klausimus.

Vienos suinteresuotųjų subjektų grupės nariai taip pat gali būti kitos suinteresuotųjų subjektų grupės nariais.

2. Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių – 13 narių proporcingai atstovauja Sąjungoje veikiančioms draudimo ir perdraudimo įstaigoms ir draudimo tarpininkams, iš kurių trys atstovauja kooperatyvų ir savitarpio draudimo ar perdraudimo įstaigoms, 13 narių atstovauja jų darbuotojų atstovams, vartotojams, draudimo bei perdraudimo paslaugų naudotojams, MVĮ atstovams ir atitinkamų profesinių asociacijų atstovams, o keturi jos nariai yra nepriklausomi aukšto lygio mokslininkai. ▐

3. Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių – 13 narių proporcingai atstovauja Sąjungoje veikiančioms profesinių pensijų skyrimo institucijoms, 13 narių atstovauja darbuotojų atstovams, naudos gavėjų atstovams, MVĮ ir atitinkamų profesinių asociacijų atstovams, o keturi jos nariai yra nepriklausomi aukšto lygio mokslininkai. ▐

4. Suinteresuotųjų subjektų grupių narius skiria Priežiūros taryba, vykdydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą. Priimdama sprendimą, Priežiūros taryba stengiasi kiek įmanoma užtikrinti tinkamą draudimo, perdraudimo ir profesinių pensijų sektorių įvairovę, geografinę ir lyčių pusiausvyrą ir atstovavimą suinteresuotiesiems subjektams iš visos Sąjungos. Suinteresuotųjų subjektų grupių nariai renkami atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, įgūdžius, atitinkamas žinias ir įrodytą patirtį.

4a. Atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės nariai renka grupės pirmininką iš savo narių. Pirmininkas skiriamas dvejiems metams.

Europos Parlamentas gali pakviesti be kurios suinteresuotųjų subjektų grupės pirmininką padaryti pareiškimą ir atsakyti į Parlamento narių pateiktus klausimus, jei to prašoma.

5. Institucija suinteresuotųjų subjektų grupėms teikia visą būtiną informaciją, laikydamasi profesinės paslapties reikalavimo, kaip nustatyta 70 straipsnyje, ir užtikrina, kad grupėms būtų teikiamos tinkamos sekretoriato paslaugos. Nustatomos tinkamos suinteresuotųjų subjektų grupių narių, atstovaujančių ne pelno organizacijoms, išskyrus pramonės atstovus, kompensacijos. Nustatant kompensaciją atsižvelgiama į narių parengiamąjį ir plėtojamąjį darbą ir ji turi būti bent jau lygi pareigūnų atlyginimo dydžiui pagal Tarybos Reglamente (EEB, Euratomas, ECSC) Nr. 259/68 (Pareigūnų tarnybos nuostatai) Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų V antraštinės dalies 1 skyriaus 2 dalį. Suinteresuotųjų subjektų grupės gali sudaryti techninių klausimų darbo grupes. Draudimo, perdraudimo ir profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija yra ketveri metai, o jai pasibaigus rengiama nauja atrankos procedūra.

Suinteresuotųjų subjektų grupių narių kadencija gali būti pratęsiama vieną kartą.

6. Suinteresuotųjų subjektų grupės gali teikti Institucijai patarimus bet kuriuo su Institucijos užduotimis susijusiu klausimu, ypatingą dėmesį skirdama 10–16b, 29, 30, 32 ir 35 straipsniuose nustatytoms užduotims.

Jeigu suinteresuotųjų subjektų grupės negali susitarti dėl patarimo, vienas trečdalis jų narių arba vienai suinteresuotųjų subjektų grupei atstovaujantys nariai gali parengti atskirą patarimą.

Pagal šio reglamento 56 straipsnį dėl bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė, Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė, Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė gali skelbti bendras nuomones ir patarimus su Europos priežiūros institucijų darbu susijusiais klausimais.

7. Suinteresuotųjų subjektų grupės dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles.

8. Institucija viešai skelbia suinteresuotųjų subjektų grupių ▐ patarimus, jų narių parengtą atskirą patarimą ir konsultacijų su jomis rezultatus, taip pat kaip buvo atsižvelgta į patarimus bei konsultacijų rezultatus.“;

25a)  38 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija užtikrina, kad joks pagal 18, 19 ar 20 straipsnį priimtas sprendimas jokiu būdu nepažeistų valstybių narių fiskalinės atsakomybės.“

26)  39 straipsnis pakeičiamas taip:

„39 straipsnis Sprendimų priėmimo tvarka

1. Priimdama pagal 17, 18 ir 19 straipsnius numatytus sprendimus, Institucija veikia pagal 2–6 dalis.

2. Institucija praneša visiems adresatams apie ketinimą priimti sprendimą oficialiąja adresato kalba ir nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę dėl sprendimo dalyko, visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes. Adresatas gali pareikšti savo nuomonę savo oficialiąja kalba. Pirmame sakinyje išdėstyta nuostata mutatis mutandis taikoma 17 straipsnio 3 dalyje nurodytoms rekomendacijoms.

3. Institucijos sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai.

4. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisines teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.

5. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 ar 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą atitinkamu periodiškumu.

6. Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal ▌18 arba 19 straipsnius, skelbiama viešai. Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal 17 straipsnį, gali būti skelbiama viešai. Viešame skelbime nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos ar finansų įstaigos tapatybė bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų finansų įstaigų interesams apsaugoti savo verslo paslaptis arba galėtų sukelti didelį pavojų tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui.“;

27)  40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įterpiami aa ir ab punktai:

„aa) 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti Vykdomosios valdybos tikrieji nariai, be balsavimo teisės;“;

ab) valstybės narės administracijos vadovas atsako už derybas dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų ir už jų priėmimą, kad būtų galima veikti taikant 10–15 straipsnius“;

ia)  b papunktis pakeičiamas taip:

„b) nacionalinės valdžios institucijos, kompetentingos prižiūrėti finansų įstaigas kiekvienoje valstybėje narėje, vadovas, veikdamas pagal savo kompetencijos sritis, išskyrus nurodytąsias 10–15 straipsniuose, kuris asmeniškai dalyvauja Priežiūros tarybos posėdžiuose bent du kartus per metus;

ib)  d punktas pakeičiamas taip:

„d) vienas ESRV atstovas, neturintis balsavimo teisės, kuris susilaiko nuo pozicijų, susijusių su pinigų politikos vykdymu, priėmimo;

aa)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kiekviena ▌institucija turi paskirti iš savo įstaigos aukšto lygio pakaitinį narį, kuris galėtų pakeisti 1 dalies ab ir b punktuose nurodytą Priežiūros tarybos narį, jeigu tas asmuo negalėtų dalyvauti posėdyje.

ab)  įterpiama ši dalis:

„4a. Veiksmų, kurių turi būti imamasi taikant 10–15 straipsnius, atveju vienas Komisijos atstovas yra Priežiūros tarybos narys, neturintis balsavimo teisės, vienas Europos Parlamento atstovas turi stebėtojo statusą ir vienas kiekvienos valstybės narės administracijos atstovas gali būti Priežiūros tarybos stebėtojas.“

ac)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Priežiūros taryba gali pakviesti stebėtojus.“

▌c)  įrašoma ši 5a dalis:

„5a. Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta nacionalinės valdžios institucija nėra atsakinga už vartotojų apsaugos taisyklių laikymosi užtikrinimą, tame punkte nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti tos valstybės narės vartotojų apsaugos institucijos atstovą, neturintį balsavimo teisės. Jeigu atsakomybe už vartotojų apsaugą dalijasi kelios valstybės narės institucijos, šios institucijos susitaria dėl bendro atstovo.“;

28)  41 straipsnis pakeičiamas taip:

„41 straipsnisVidaus komitetai

Priežiūros taryba gali steigti vidaus komitetus specialioms jai pavestoms užduotims vykdyti. Priežiūros taryba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus perduoti vidaus komitetams, Vykdomajai valdybai arba pirmininkui.“;

29)  ▌42▌ straipsnis pakeičiamas taip:

„42 straipsnis

Priežiūros tarybos nepriklausomumas

Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, Priežiūros tarybos pirmininkas ir ▌nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors ▌vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis.

Kai 30 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas nepriklausomumo laipsnis vertinamas kaip nepakankamas pagal tą straipsnį, Priežiūros taryba gali nuspręsti laikinai sustabdyti atskiro nario balsavimo teisę arba laikinai sustabdyti jo narystę Institucijoje, kol nebus pašalinti visi trūkumai.“;

30)  43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priežiūros taryba nustato institucijos darbo gaires ir yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas priimant strateginius sprendimus ir svarbius politikos sprendimus.

Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, Priežiūros taryba priima Institucijos rekomendacijas, gaires, nuomones ir sprendimus ir teikia II skyriuje nurodytus patarimus▌.“;

b)  2 ir 3 dalys išbraukiamos;

c)  4 dalis ▌pakeičiama taip:

„Iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, priima kitų metų Institucijos darbo programą ir ją perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Institucija nustato vertinimų prioritetus, prireikus nurodydama kompetentingas institucijas ir veiklos rūšis, kurių vertinimai bus atliekami pagal 30 straipsnį. Jei tinkamai pagrįsta, Institucija gali nurodyti papildomas kompetentingas institucijas, kurių veikla bus vertinama;

Darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.“;

d)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą, remdamasi 47 straipsnio 9f dalyje nurodytu ataskaitos projektu, ir kasmet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.“;

e)  8 dalis išbraukiama;

30a)  įterpiamas 43a straipsnis:

„43a straipsnis

Priežiūros tarybos priimamų sprendimų skaidrumas

Nepažeidžiant 70 straipsnio, ne vėliau kaip per šešias savaites nuo Priežiūros tarybos posėdžio dienos Institucija pateikia Europos Parlamentui bent jau išsamų ir informatyvų to Priežiūros tarybos posėdžio protokolą, kuriame būtų pateikta išsami diskusijų apžvalga, įskaitant sprendimų su paaiškinimais sąrašą. "

31)  44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  ▌1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta savo narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.

Kiek tai susiję su sprendimais parengti ir priimti 10–16 straipsniuose nurodytus aktus, projektus ir priemones bei pagal 9 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, 9a straipsnį ir VI skyrių priimamas priemones ir sprendimus, ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje. Vykdomosios valdybos tikrieji nariai ir pirmininkas dėl tų sprendimų nebalsuoja.

1a. Nukrypstant nuo 1 dalies, Priežiūros taryba yra kompetentinga paprasta savo narių balsų dauguma patvirtinti Vykdomosios valdybos parengtus sprendimus pagal 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis, 29a, 31a, 32 ir 35b–35h straipsnius, pagal 47 straipsnio 3 dalį.

Tuo atveju, jei Priežiūros taryba nepatvirtina Vykdomosios valdybos pagal 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir 29a, 31a, 32 ir 35b–35h straipsnius parengtų sprendimų, ji gali iš dalies pakeisti šiuos sprendimus. Priežiūros taryba yra kompetentinga patvirtinti šiuos iš dalies pakeistus sprendimus trijų ketvirtadalių balsavimo teisę turinčių savo narių balsų dauguma.

Jei Priežiūros taryba kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nepatvirtina iš dalies pakeistų sprendimų, nurodytų antroje pastraipoje, sprendimą priima Vykdomoji valdyba.“;

aa)  įterpiama 1a dalis:

1a. Nukrypstant nuo 1 dalies, Priežiūros taryba yra kompetentinga paprasta savo narių balsų dauguma patvirtinti Vykdomosios valdybos parengtus sprendimus pagal 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis, 29a, 31a, 32 ir 35b–35h straipsnius, pagal 47 straipsnio 3 dalį.

Tuo atveju, jei Priežiūros taryba nepatvirtina Vykdomosios valdybos pagal 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir 29a, 31a, 32 ir 35b–35h straipsnius parengtų sprendimų, ji gali iš dalies pakeisti šiuos sprendimus. Priežiūros taryba yra kompetentinga patvirtinti šiuos iš dalies pakeistus sprendimus trijų ketvirtadalių balsavimo teisę turinčių savo narių balsų dauguma.

Jei Priežiūros taryba kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nepatvirtina iš dalies pakeistų sprendimų, nurodytų antroje pastraipoje, sprendimą priima Vykdomoji valdyba.“;

b)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Priežiūros taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Darbo tvarkos taisyklėse išsamiai nustatoma balsavimo tvarka.“

c)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai nedalyvauja jokiose Priežiūros tarybos diskusijose dėl atskirų finansų įstaigų, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose būtų nustatyta kitaip.“;

Pirma pastraipa netaikoma pirmininkui ir nariams, kurie taip pat yra Vykdomosios valdybos nariai. ▌“;

32)  III skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„2 skirsnis

Vykdomoji valdyba“;

33)  45 straipsnis pakeičiamas taip:

„45 straipsnisSudėtis

„1. Vykdomąją valdybą sudaro pirmininkas ir trys tikrieji nariai, kurie yra kurios nors ES valstybės narės piliečiai. Pirmininkas kiekvienam tikrajam nariui skiria aiškiai apibrėžtas politikos ir valdymo užduotis, visų pirma atsakomybę už biudžeto klausimus, už klausimus, susijusius su Institucijos darbo programa ir už konvergencijos klausimus. Vienas iš tikrųjų narių pagal šį reglamentą vykdo pirmininko pavaduotojo funkcijas ir, kai pirmininko nėra arba pirmininkui iškyla pagrįstų kliūčių, – pirmininko funkcijas.

2. Tikrieji nariai atrenkami pagal nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų pagal jų skirtingus veiklos modelius ir rinkų, visų pirma draudimo ir profesinių pensijų sektoriaus, išmanymą ir praktinę patirtį, taip pat su vartotojų interesais ir finansų priežiūra bei reguliavimu susijusią patirtį. Tikrieji nariai turi turėti daug valdymo patirties. Bent vienas iš tikrųjų narių vienerius metus iki paskyrimo turi nebūti dirbęs kompetentingoje nacionalinėje institucijoje. Atranka vykdoma Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras, paskui Komisija, konsultuodamasi su Priežiūros taryba, sudaro galutinį reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašą.

Komisija pateikia galutinį kandidatų sąrašą Europos Parlamentui tvirtinti. Galutinį kandidatų sąrašą patvirtinus, Taryba priima sprendimą skirti Vykdomosios valdybos narius ▌. Vykdomosios valdybos sudėtis yra subalansuota ir proporcinga bei atspindi visą Sąjungą.

3. Jeigu Vykdomosios valdybos tikrasis narys nebeatitinka 46 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Europos Parlamentas ir Taryba gali savo iniciatyva arba Komisijai pasiūlius ir Europos Parlamentui pasiūlymą patvirtinus priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų.

4. Tikrųjų narių kadencija yra 5 metai ir gali būti vieną kartą pratęsta. Per devynis mėnesius iki tikrojo nario 5 metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:

a) per pirmą kadenciją pasiektus rezultatus ir tai, kaip jie buvo pasiekti;

b) ateinančių metų Institucijos pareigas ir poreikius.

Atsižvelgdama į įvertinimą, Komisija pateikia tikrųjų narių, kurių kadencija turi būti pratęsta, sąrašą Tarybai. Remdamasi juo ir atsižvelgdama į įvertinimą, Taryba gali pratęsti tikrųjų narių kadenciją.“;

34)  įterpiamas 45a straipsnis:

„45a straipsnisSprendimų priėmimas

1. Vykdomosios valdybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas. Pirmininko ar bent trijų Vykdomosios valdybos narių prašymu sprendimai perduodami Priežiūros tarybai.

2. Komisijos atstovas dalyvauja Vykdomosios valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės, išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjami 63 straipsnyje nurodyti klausimai.

3. Vykdomoji valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

4. Vykdomosios valdybos posėdžiai šaukiami pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

Vykdomoji valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Vykdomoji valdyba mano esant būtina. Ji posėdžiauja bent vienuolika kartų per metus ir reguliariai teikia ataskaitas Priežiūros tarybai.

5. ▌Balsavimo teisės neturintys dalyviai nedalyvauja jokiose Vykdomosios valdybos diskusijose dėl atskirų finansų įstaigų.

5a. Priežiūros taryba turi teisę siųsti Vykdomajai valdybai konkrečius prašymus pateikti informaciją.“;

35)  įterpiamas 45b straipsnis:

„45b straipsnisVidaus komitetai

Vykdomoji valdyba gali steigti vidaus komitetus specialioms jai paskirtoms užduotims vykdyti.“;

36)  46 straipsnis pakeičiamas taip:

„46 straipsnis

Vykdomosios valdybos nepriklausomumas

Vykdomosios valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors ▌vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Vykdomosios valdybos nariai neina jokių pareigų nacionaliniu, Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei jokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Vykdomosios valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.“;

37)  47 straipsnis pakeičiamas taip:

„47 straipsnisUžduotys

1. Vykdomoji valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis. Ji imasi visų reikiamų priemonių, visų pirma priima vidaus administracinius nurodymus ir skelbia pranešimus, siekdama užtikrinti, kad Institucija veiktų pagal šį reglamentą.

2. Vykdomoji valdyba siūlo, o Priežiūros taryba priima metinę ir daugiametę darbo programas.

3. Vykdomoji valdyba naudojasi savo su biudžetu susijusiais įgaliojimais pagal 63 ir 64 straipsnius.

Pagal 17, 19 straipsnius, 22 straipsnio 4 dalį ir 30 straipsnį Vykdomoji valdyba yra kompetentinga imtis veiksmų ir priimti sprendimus. Pagal 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir 29a, 31a, 32 ir 35b–35d straipsnius Vykdomoji valdyba yra kompetentinga rengti sprendimus, kuriems taikoma 44 straipsnio 1a dalyje nustatyta sprendimų priėmimo procedūra. Vykdomoji valdyba nuolat informuoja Priežiūros tarybą apie visus jos rengiamus ir priimamus sprendimus.

3a. Vykdomoji valdyba nagrinėja visus klausimus, dėl kurių sprendimą turi priimti Priežiūros taryba, ir teikia savo nuomonę tais klausimais.

4. Vykdomoji valdyba priima Institucijos darbuotojų politikos planą ir pagal 68 straipsnio 2 dalį – būtinas Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) įgyvendinimo priemones.

5. Vykdomoji valdyba pagal 72 straipsnį priima specialias nuostatas dėl prieigos prie Institucijos dokumentų.

6. Remdamasi 9 dalies f punkte nurodytu ataskaitos projektu, Vykdomoji valdyba teikia metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą Priežiūros tarybai tvirtinti.

7. Pagal 58 straipsnio 3 ir 5 dalis Vykdomoji valdyba skiria ir šalina iš pareigų Apeliacinės tarybos narius, tinkamai atsižvelgdama į Priežiūros tarybos pasiūlymą.

Vykdomosios valdybos nariai viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius ir visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.

9. Konkrečios atsakingojo nario užduotys:

a) vadovaujant Priežiūros tarybai ir kontroliuojant Vykdomajai valdybai, įgyvendinti Institucijos metinę darbo programą;

b) imtis visų reikiamų priemonių, pirmiausia, priimti vidaus administracinius nurodymus ir skelbti pranešimus, siekiant užtikrinti, kad Institucija veiktų pagal šį reglamentą;

c) rengti daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje;

d) iki kiekvienų metų birželio 30 d. parengti kitų metų darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje;

e) pagal 63 straipsnį parengti preliminarų Institucijos biudžeto projektą ir vykdyti Institucijos biudžetą pagal 64 straipsnį;

f) kiekvienais metais parengti ataskaitos projektą, kuriame būtų skirsnis apie Institucijos reguliavimo ir priežiūros veiklą ir skirsnis apie finansinius ir administracinius klausimus;

g) Institucijos darbuotojų atžvilgiu vykdyti 68 straipsnyje nustatytus įgaliojimus ir spręsti su darbuotojais susijusius klausimus.“;

38)  48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

Pirmininkas yra kurios nors valstybės narės pilietis ir atsako už Priežiūros tarybos ir Vykdomosios valdybos darbo parengimą ir pirmininkauja Priežiūros tarybos bei Vykdomosios valdybos posėdžiams.“;

b)    2 dalis pakeičiama taip:

„2. Renkant pirmininką, Komisija įsteigia atrankos komitetą, kurį sudaro šeši nepriklausomi aukšto lygio asmenys. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija į atrankos komitetą paskiria po du savo atstovus. Atrankos komitetas iš savo narių paskiria pirmininką. Atrankos komitetas paprasta balsų dauguma sprendžia dėl pranešimo apie konkursą paskelbimo, atrankos kriterijų ir konkrečių pareigybių, pareiškėjų sudėties, taip pat dėl pareiškėjų tikrinimo metodo, siekiant sudaryti lyčių požiūriu proporcingą galutinį kandidatų sąrašą iš ne mažiau kaip dviejų kandidatų. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi atrankos komiteto pirmininkas.

Pirmininkas renkamas, atsižvelgiant į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų, visų pirma draudimo ir profesinių pensijų srities, išmanymą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras. Pirmininkas turi turėti daugelio metų pripažintą patirtį finansinės priežiūros ir reguliavimo srityse, taip pat vyresniojo vadovo patirties, įrodyti turintis vadovavimo įgūdžių ir aukštą kompetencijos, našumo ir sąžiningumo lygį, taip pat gerai mokėti bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas.

Atrankos komitetas teikia galutinį kandidatų eiti pirmininko pareigas sąrašą Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Parlamentas gali kviesti atrinktus kandidatus į uždarus posėdžius ar viešuosius klausymus, pateikti kandidatams klausimus raštu, prieštarauti dėl kandidatų paskyrimo ir rekomenduoti skirti savo pageidaujamus kandidatus. Europos Parlamentas ir Taryba priima bendrą sprendimą skirti pirmininką iš pateikto galutinio kandidatų sąrašo.

2a. Jeigu pirmininkas nebeatitinka jo pareigoms atlikti keliamų sąlygų, įskaitant 49 straipsnyje nustatytas sąlygas, arba jei nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Komisijai pasiūlius arba savo pačių iniciatyva, Europos Parlamentas ir Taryba gali priimti bendrą sprendimą atleisti jį iš pareigų. Rengdama pasiūlymą Europos Komisija konsultuojasi su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.“;

ba)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Pirmininko kadencija yra aštuoneri metai; ši kadencija nepratęsiama.“

c)    4 dalis ▌pakeičiama taip:

„4. Likus devyniems mėnesiams iki pirmininko aštuonerių metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:

a) per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;

b) ateinančių metų Institucijos pareigas ir poreikius.

Pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo tikslais Priežiūros taryba iš savo narių skiria laikiną pakaitinį pirmininką.“;

d)    5 dalis išbraukiama;

38a)  49 straipsnis pakeičiamas taip:

„49 straipsnis

Pirmininko nepriklausomumas

Nedarant poveikio Priežiūros tarybos vaidmeniui, susijusiam su pirmininko užduotimis, pirmininkas neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors▐vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos pirmininkui jam vykdant savo užduotis.

Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą pirmininkas toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

39)  įterpiamas 49a straipsnis:

„49a straipsnisIšlaidos

Pirmininkas viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius su išorės suinteresuotaisiais subjektais per dvi savaites po posėdžių ir visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.“;

40)  50, 51, 52 ir 53 straipsniai išbraukiami;

41)  54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  ▌2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), kad užtikrintų įvairius sektorius apimančių veiksmų suderinamumą, visapusiškai atsižvelgiant į sektorių ypatumus, visų pirma, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, susijusių su:

– finansiniais konglomeratais ir tarpvalstybiniu konsolidavimu,

apskaita ir auditu,

– mikrolygio rizikos ribojimo įvairius sektorius apimančių pokyčių, rizikos ir pažeidžiamumo, keliančių pavojų finansiniam stabilumui, analizėmis,

– mažmeniniais investiciniais produktais,

kibernetiniu saugumu,

keitimusi informacija ir geriausia patirtimi su ▌ESRV ir EPI ▌,

mažmeninių finansinių paslaugų ir vartotojų bei investuotojų apsaugos klausimais,

proporcingumo principo taikymu.“;

c)  įterpiama 2a dalis:

„2a.   Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija klausimais, susijusiais su Institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos užduočių ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 8 straipsnio 1 dalies l punkte nurodytų specialių užduočių, pavestų Europos bankininkystės institucijai, sąveika.“;

(42)  ▌55 straipsnis ▌pakeičiamas taip:

„55 straipsnis

Sudėtis

1. Jungtinį komitetą sudaro EPI pirmininkai ▌.

2. Vienas Vykdomosios valdybos narys, vienas Komisijos atstovas ir ESRV antrasis pirmininkas ir, atitinkamais atvejais, bet kurio Jungtinio komiteto pakomitečio pirmininkas kviečiami į Jungtinio komiteto, taip pat, atitinkamais atvejais, į bet kurio 57 straipsnyje nurodyto pakomitečio posėdžius kaip stebėtojai.

3. Jungtinio komiteto pirmininkas skiriamas iš EPI pirmininkų taikant metinės rotacijos principą. Jungtinio komiteto pirmininkas eina ESRV antrojo pirmininko pavaduotojo pareigas.

4. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Jungtinis komitetas gali kviesti stebėtojus. Jungtinis komitetas bendras pozicijas priima bendru sutarimu. Taisyklėse papildomai gali būti nurodyti kiti Jungtinio komiteto posėdžių dalyviai.

Jungtinis komitetas posėdžiauja bent kartą kas tris mėnesius.

4a. Institucijos pirmininkas reguliariai konsultuojasi su Priežiūros taryba ir informuoja ją apie bet kokią poziciją, priimtą Jungtinio komiteto ir jo pakomitečių posėdžiuose.“;

42a)  56 straipsnis pakeičiamas taip:

„56 straipsnisBendrosios pozicijos ir bendri aktai

Vykdydama II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija, atitinkamais atvejais, siekia suformuoti bendrą poziciją kartu su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

Kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, aktus pagal šio reglamento 10–▐ 19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, prireikus lygiagrečiai priima Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

Jei Institucijos sprendimas nukrypsta nuo pirmoje pastraipoje nurodytos bendros pozicijos arba jeigu nebuvo galima priimti sprendimo, Institucija nedelsdama informuoja apie tai Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją, nurodydama to priežastis.“

42b)  57 straipsnis pakeičiamas taip:

„57 straipsnis Pakomitečiai

1. Jungtinis komitetas gali sukurti pakomitečius, kad šie Jungtiniam komitetui parengtų bendrųjų pozicijų ir bendrųjų aktų projektus.

2. Pakomitetį sudaro EPI pirmininkai ir po vieną kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos esamo personalo aukšto lygio atstovą.

3. Pakomitetis iš atitinkamų kompetentingų institucijų atstovų išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto stebėtojas.

3a. Taikant 56 straipsnį įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis.

4. Jungtinis komitetas savo interneto svetainėje skelbia apie visus įsteigtus pakomitečius, įskaitant jų įgaliojimus, ir narių sąrašą, nurodydamas atitinkamas narių pakomitetyje vykdomas funkcijas.“

43)  58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucijų Apeliacinė taryba.“

-aa)  2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

2. Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, kurie turi turėti gerą reputaciją bei dokumentais pagrįstų atitinkamų žinių apie Sąjungos teisę, taip pat tarptautinės profesinės patirties, ▐ įgytos pakankamai aukštu lygiu bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ar kitų finansinių paslaugų srityse, tačiau jais negali būti esami kompetentingų institucijų ar kitų Institucijos veikloje dalyvaujančių nacionalinių ar Sąjungos institucijų darbuotojai ir Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės nariai bei Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupės nariai. Nariai yra bet kurios valstybės narės piliečiai ir turi gerai mokėti bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas. Apeliacinė taryba turi turėti pakankamos teisinės kompetencijos, kad galėtų teikti profesionalias teisines konsultacijas Institucijos naudojimosi įgaliojimais teisėtumo ir proporcingumo klausimais.“

a)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Du Apeliacinės tarybos narius ir du pakaitinius narius iš Komisijos pasiūlyto galutinio kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą, skiria Institucijos Vykdomoji valdyba, prieš tai pasikonsultavusi su Priežiūros taryba.

Gavęs galutinį kandidatų sąrašą, Europos Parlamentas gali kviesti kandidatus į narius ir pakaitinius narius padaryti pareiškimą ir atsakyti į Parlamento narių pateiktus klausimus, prieš paskiriant juos į pareigas.

Europos Parlamentas gali kviesti Apeliacinės tarybos narius padaryti pareiškimą Europos Parlamente ir atsakyti į visus Parlamento narių pateikiamus klausimus, jei to prašoma.“;

b)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Institucijos Vykdomosios valdybos paskirtas Apeliacinės tarybos narys negali būti pašalintas iš pareigų nesibaigus jo kadencijai, nebent būtų nustatyta, kad jis padarė sunkų nusižengimą; tuomet Vykdomoji valdyba, pasikonsultavusi su Priežiūros taryba, priima atitinkamą sprendimą.“;

ba)  8 dalis pakeičiama taip:

„8. EPI per Jungtinį komitetą užtikrina, kad Apeliacinė taryba turėtų adekvačių veiklos ir nuolatinių sekretoriato išteklių.“

44)  59 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Apeliacinės tarybos nariai priimdami sprendimus veikia nepriklausomai. Jų nevaržo jokie nurodymai. Jie negali eiti jokių kitų pareigų Institucijoje, jos Vykdomojoje valdyboje ar Priežiūros taryboje.

2. Apeliacinės tarybos nariai ir Institucijos darbuotojai, padedantys vykdyti veiklą ir sekretoriato darbą, negali dalyvauti jokiame apeliaciniame procese, jeigu turi kokių nors su juo susijusių asmeninių interesų arba jeigu anksčiau dalyvavo procese kaip vienos iš proceso šalių atstovai, arba dalyvavo priimant apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą.“

45)  60 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas, gali teikti apeliacinį skundą dėl 16, 16a, 17, 18, 19 ir 35 straipsniuose nurodyto Institucijos sprendimo, taip pat dėl jo proporcingumo, ir dėl bet kurio kito Institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus priimto tam asmeniui skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ir asmeniškai susijęs su tuo asmeniu.

2. Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Institucijai pateikiamas raštu per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamam asmeniui apie sprendimą dienos arba, jei pranešimo nebuvo  per du mėnesius nuo tos dienos, kai Institucija paskelbė sprendimą.

Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per tris mėnesius nuo jo pateikimo.“

46)  62 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucijos pajamas sudaro bet kokia šių komponentų kombinacija, nedarant poveikio kitų rūšių pajamoms:

a) Sąjungos išlyginamasis įnašas, įtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis), kuris sudaro ne mažiau kaip 35 % numatomų Institucijos pajamų;

aa) privalomi iki 65 % numatomų Institucijos pajamų siekiantys įnašai iš nacionalinių viešosios valdžios institucijų, kurios yra kompetentingos atlikti finansinių institucijų priežiūrą.

b) priklausomai nuo konkrečios institucijos vykdomos priežiūros taikymo srities raidos, metiniai finansų įstaigų įnašai, atsižvelgiant į numatomas metines išlaidas, susijusias su veikla, kurią Institucijos kompetencijos sričiai priskirtos kiekvienos kategorijos dalyviai privalo vykdyti pagal šį reglamentą ir pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus;

c) visi atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais Institucijai mokami mokesčiai;

d) ▐valstybių narių arba stebėtojų įnašai;

e) užmokestis už leidinius, mokymus ir kitas kompetentingų institucijų prašomas paslaugas.

1a. Institucijos gaunamos pajamos nekelia pavojaus jos nepriklausomumui ir objektyvumui.“.

aa)  4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Sąmatos grindžiamos 47 straipsnio 2 dalyje nurodytos metinės darbo programos tikslais ir tikėtinais rezultatais ir jose atsižvelgiama į finansinius išteklius, būtinus tiems tikslams ir tikėtiniems rezultatams pasiekti.“

b)  įrašoma ši dalis:

5. 1 dalies d punkte nurodyti savanoriški valstybių narių ir stebėtojų įnašai nepriimami, jeigu juos priėmus galėtų kilti abejonių dėl Institucijos nepriklausomumo ir nešališkumo.“;

48)  63 straipsnis pakeičiamas taip:

„63 straipsnisBiudžeto sudarymas

1. Kiekvienais metais atsakingasis narys, remdamasis Institucijos metiniu ir daugiamečiu programavimu, parengia preliminarų trejų ateinančių finansinių metų Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame išdėstomos numatomos pajamos ir išlaidos, taip pat informacija apie darbuotojus, ir kartu su etatų planu jį pateikia Vykdomajai valdybai ir Priežiūros tarybai.

1a. Pirmininkas pateikia bendrojo programavimo dokumento projektą Europos Parlamentui ir Tarybai, o po to Priežiūros taryba, vadovaudamasi Vykdomosios valdybos patvirtintu projektu, priima ateinančių trejų finansinių metų bendrojo programavimo dokumento projektą.

1b. Vykdomoji valdyba iki sausio 31 d. pateikia bendrąjį programavimo dokumentą Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat Europos Audito Rūmams. Nepakenkdamas metinio biudžeto patvirtinimo procedūrai, Europos Parlamentas patvirtina bendrąjį programavimo dokumentą.

2. Atsižvelgdama į bendrąjį programavimo dokumentą, Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, sąmatas ir išlyginamojo įnašo, kuris bus mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal Sutarties 313 ir 314 straipsnius, sumą.

3. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijai skiriamo išlyginamojo įnašo asignavimus ir visų Institucijos sąnaudų ribą.

4. Institucijos biudžetą tvirtina Priežiūros taryba. Jis tampa galutinis, galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus, jis atitinkamai tikslinamas.

5. Vykdomoji valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie kiekvieną ketinamą įgyvendinti projektą, kuris gali turėti didelę reikšmę Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, praneša apie kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą.

5a.  Biudžeto valdymo institucija turi patvirtinti kiekvieną projektą, kuris gali turėti didelę reikšmę ar ilgalaikį finansinį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą, įskaitant sutarties nutraukimo sąlygas.“;

49)  64 straipsnis pakeičiamas taip:

64 straipsnisBiudžeto vykdymas ir kontrolė

„1. Atsakingasis narys vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina metinį Institucijos biudžetą.

2. Institucijos apskaitos pareigūnas, kuris yra nepriklausomas, iki kitų metų kovo 1 d. siunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Pagal 70 straipsnį Institucijai nedraudžiama Europos Audito Rūmams pateikti bet kokią informaciją, kurios prašo Audito Rūmai, atsižvelgiant į Rūmų kompetenciją.

3. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia konsolidavimui atlikti reikalingą apskaitos informaciją Komisijos apskaitos pareigūnui to apskaitos pareigūno nustatytu būdu ir formatu.

4. Iki kitų metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

5. Atsižvelgdamas į Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminarių finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 148 straipsnį, Institucijos apskaitos pareigūnas, veikdamas savo atsakomybe, parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas. Atsakingasis narys jas nusiunčia Priežiūros tarybai, kuri pateikia savo nuomonę dėl šių finansinių ataskaitų.

6. Iki kitų metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia galutines finansines ataskaitas ir Priežiūros tarybos nuomonę Komisijos apskaitos pareigūnui, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

Institucijos apskaitos pareigūnas iki liepos 1 d. taip pat konsolidavimo tikslais nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui šio pareigūno nustatyto standartinio formato ataskaitų rinkinį.

7. Ne vėliau kaip kitų metų lapkričio 15 d. galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8. Iki rugsėjo 30 d. atsakingasis narys Audito Rūmams nusiunčia atsakymą į Audito Rūmų pastabas. Šio atsakymo kopiją jis taip pat nusiunčia Vykdomajai valdybai ir Komisijai.

9. Kaip nustatyta Finansinio reglamento 165 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu, atsakingasis narys pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra.

10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuotąja balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad Institucija n finansinių metų biudžetą įvykdė.

10a. Institucija pateikia pagrįstą nuomonę dėl Europos Parlamento pozicijos ir dėl kitų Europos Parlamento pastabų, pateiktų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje.“;

49a)  įterpiamas 64a straipsnis:

„64a straipsnisInstitucijos vidaus auditas

Institucija įsteigia Vidaus audito komitetą, kuris teikia nuomonę Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tos biudžeto dalies, kuri nėra finansuojama iš Sąjungos bendrojo biudžeto, įvykdymo patvirtinimo.“

50)  65 straipsnis pakeičiamas taip:

„65 straipsnisFinansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Vykdomoji valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013*, taikomo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje, nebent to reikėtų dėl specifinių Institucijos veiklos poreikių ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.

2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).“;

51)  66 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013*.

*2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).“;

52)  68 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Institucijos darbuotojams, įskaitant jos Vykdomosios valdybos tikruosius narius ir pirmininką, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir sąlygoms taikyti.  

2. Komisijai pritarus, Vykdomoji valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.“;

b)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Vykdomoji valdyba priima nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms deleguoti į Instituciją nacionalinius ekspertus.“;

53)  70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  ▌1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priežiūros tarybos nariams ir visiems Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius užduotis Institucijoje, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas, net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.

Pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnis taikomas visiems Institucijos personalo nariams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius užduotis Institucijoje.“;

b)  2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

Pareiga pagal 1 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą nedraudžia Institucijai ir kompetentingos institucijoms naudoti informaciją 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų vykdymui užtikrinti ir ypač teisinėse procedūrose, susijusiose su sprendimų priėmimu.“;

c)  įterpiama 2a dalis:

„2a. Vykdomoji valdyba ir Priežiūros taryba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai, nuolat arba kartais teikia kokias nors paslaugas, susijusias su Institucijos užduotimis, įskaitant pareigūnus ir kitus Vykdomosios valdybos ir Priežiūros tarybos įgaliotus arba kompetentingų institucijų tuo tikslu paskirtus asmenis, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai ankstesnėse dalyse nustatytiems reikalavimams.

Tokie patys profesinės paslapties reikalavimai taikomi stebėtojams, kurie dalyvauja Institucijos veikloje dalyvaujančios Vykdomosios valdybos ir Priežiūros tarybos posėdžiuose.“;

d)  ▌3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. 1 ir 2 dalių nuostatomis Institucijai nedraudžiama keistis informacija su kompetentingomis institucijomis pagal šį reglamentą ir kitus ▌Sąjungos teisės aktus.

1 ir 2 dalys netaikomos asmenims, kurie praneša ar atskleidžia su savo darbo aplinkybėmis susijusią informaciją apie grėsmę ar žalą viešajam interesui.

2 dalyje nurodytai informacijai taikomos 1 ir 2 dalyse nurodytos profesinės paslapties saugojimo sąlygos. Institucija savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų konfidencialumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.

4. Institucija taiko Komisijos sprendimą (ES, Euratomas). 2015/444

4a. Institucija sukuria specialius pranešimų teikimo kanalus, kad būtų galima gauti ir tvarkyti pranešimo teikėjo pateikiamą informaciją apie faktinius arba galimus Sąjungos aktų pažeidimus arba piktnaudžiavimą teise arba netinkamo administravimo atvejus.“;

54)  ▌71 straipsnis pakeičiamas taip:

„Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jai vykdant pareigas atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2018/XXX (ES institucijoms ir įstaigoms skirtas duomenų apsaugos reglamentas).“;

55)  72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Vykdomoji valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.“;

56)  73 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Vykdomoji valdyba.“;

57)  74 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, sudarytame gavus Vykdomosios valdybos pritarimą.“;

57a)  75 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Institucija bendradarbiauja su 1 dalyje nurodytomis valstybėmis, taikančiomis teisės aktus, kurie pripažinti lygiaverčiais 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose Institucijos kompetencijos srityse, kaip numatyta pagal SESV 218 straipsnį Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose.

3. Pagal atitinkamas 1 ir 2 dalyse nurodytų susitarimų nuostatas, įskaitant su finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusias nuostatas, nustatoma 1 dalyje nurodytų valstybių dalyvavimo Institucijos veikloje tvarka, konkrečiai nustatant jų dalyvavimo pobūdį, apimtį ir procedūrinius aspektus, visų pirma susijusius su valstybėmis, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės. Tose nuostatose gali būti numatytas atstovavimas stebėtojo teisėmis Institucijos valdymo struktūroje, tačiau užtikrinama, kad tos valstybės nedalyvautų jokiose su atskiromis finansų įstaigomis susijusiose diskusijose, išskyrus atvejus, kai jos yra tiesiogiai suinteresuotos.“

58)  Įterpiamas 75a straipsnis:

„75a straipsnisĮgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 35d straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 35d straipsnio 2 dalies antrą pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;

59)  76 straipsnis pakeičiamas taip:

„76 straipsnis Santykis su EDPPPIK

Institucija laikoma EDPPPIK teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EDPPPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EDPPPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EDPPPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.“;

60)  įterpiamas naujas 77a straipsnis:

77a straipsnisPereinamojo laikotarpio nuostatos

Pagal šį reglamentą su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/51/ES, paskirto ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančio vykdomojo direktoriaus užduotys ir pareigos nuo tos dienos netenka galios.

Pagal šį reglamentą su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/51/ES, paskirto ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančio pirmininko užduotys ir pareigos vykdomos iki kadencijos pabaigos.

Pagal šį reglamentą su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/51/ES, paskirtų ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančių valdančiosios tarybos narių užduotys ir pareigos nuo tos dienos netenka galios.“

60a)  79 straipsnis išbraukiamas;

60b)  80 straipsnis išbraukiamas;

60c)  81 straipsnis pakeičiamas taip:

„81 straipsnisPeržiūra

1. Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos], o vėliau kas treji metai Komisija skelbia bendrąją ataskaitą apie patirtį, įgytą veikiant Institucijai ir taikant šiame reglamente nustatytas procedūras. Toje ataskaitoje, inter alia, įvertinama:

a) kompetentingų institucijų pasiekta priežiūros praktikos konvergencija ir veiksmingumas:

i) kompetentingų institucijų nepriklausomumas ir standartų konvergencija, prilygstanti konvergencijai įmonių valdymo srityje;

ii) Institucijos nešališkumas, objektyvumas ir savarankiškumas;

b) priežiūros institucijų kolegijų veikimas;

c) pažanga siekiant konvergencijos krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse, įskaitant Sąjungos finansavimo mechanizmus;

d) Institucijos vaidmuo sisteminės rizikos atžvilgiu;

e) 38 straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės taikymas;

f) 19 straipsnyje nustatytos privalomos tarpininkavimo funkcijos taikymas;

fa) jungtinio komiteto spendimų priėmimo veikimas.

2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar:

a) tikslinga bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ir finansų rinkų priežiūrą toliau vykdyti atskirai;

b) tikslinga vykdyti rizikos ribojimo priežiūrą ir komercinės veiklos priežiūrą atskirai, ar ją turėtų vykdyti ta pati priežiūros institucija;

c) tikslinga supaprastinti ir sustiprinti EFPIS struktūrą siekiant padidinti EPI tarpusavio ir makrolygio bei mikrolygio tarpusavio darną;

d) EFPIS raida dera su pasauline raida;

e) EFPIS užtenka įvairovės ir kompetencijos;

f) pakankamas su skelbimo reikalavimais susijęs atskaitingumas ir skaidrumas;

g) Institucija turi pakankamai išteklių pareigoms vykdyti;

h) tikslinga išsaugoti Institucijos būstinę, ir ar reikėtų EPI būstines perkelti į vieną vietą, siekiant pagerinti jų veiklos koordinavimą.

2a. Rengdama 1 dalyje nurodytą bendrąją ataskaitą, Komisija, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, atlieka išsamų paskelbtų raštų dėl veiksmų nesiėmimo įgyvendinimo, veikimo ir veiksmingumo vertinimą pagal šio reglamento 9c straipsnį.

2b. Komisija ne vėliau kaip [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo datos] pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 2a dalyje nurodytus vertinimus, prireikus kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

3. Apsvarsčiusi visos Europos įstaigų ar infrastruktūros tiesioginės priežiūros klausimą ir atsižvelgdama į pokyčius rinkoje, vidaus rinkos stabilumą ir visos Sąjungos sanglaudą, Komisija rengia metinę ataskaitą dėl tinkamumo pavesti Institucijai papildomas priežiūros pareigas šioje srityje.

4. Ataskaita ir, prireikus, visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.“

3 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 1095/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    2 dalis pakeičiama taip:

„2. Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 97/9/EB, Direktyvos 98/26/EB, Direktyvos 2001/34/EB, Direktyvos 2002/47/EB, Direktyvos 2003/71/EB, Direktyvos 2004/39/EB, Direktyvos 2004/109/EB, Direktyvos 2009/65/EB, Direktyvos 2011/61/ES*, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1606/2002**, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES***ir Reglamento (EB) Nr. 1060/209, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 909/2014****, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 600/2014*****, Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/65/ES****** ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012, taip pat Direktyvos 2002/87/EB, Direktyvos 2002/65/EB atitinkamų dalių, kai tie teisės aktai taikomi investicines paslaugas teikiančioms įmonėms arba kolektyvinio investavimo subjektams, prekiaujantiems savo investiciniais vienetais arba akcijomis, bei juos prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, įskaitant visas tais teisės aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kurio vėlesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje.

* 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

**2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).

***2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

****2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1–72).

*****2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84–148);

******2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349–496).“;

aa)    3 dalis pakeičiama taip:

„3. Institucija taip pat veikia finansų rinkos dalyvių veiklos srityje, susijusioje su klausimais, kuriems nėra tiesiogiai taikomi 2 dalyje nurodyti aktai, įskaitant įmonių valdymo, audito ir finansinės bei nefinansinės atskaitomybės klausimais, atsižvelgdama į tvarius verslo modelius ir aplinkos apsaugos, socialinių ir su valdymu susijusių veiksnių integravimą, jei tokie Institucijos veiksmai yra būtini tų aktų veiksmingam ir nuosekliam taikymui užtikrinti. Institucija taip pat imasi tinkamų veiksmų sprendžiant įmonių perėmimo pasiūlymų, tarpuskaitos bei atsiskaitymų ir išvestinių finansinių priemonių klausimus.“

b)    įterpiama 3a dalis:

„3a. Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio kitiems Sąjungos aktams, kuriais Institucijai suteikiamos leidimų suteikimo ar priežiūros funkcijos ir atitinkami įgaliojimai.“;

ba)    5 dalis pakeičiama taip:

„5. Institucijos tikslas – apsaugoti viešąjį interesą prisidedant prie trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio finansų sistemos stabilumo ir veiksmingumo Sąjungos ekonomikos, jos piliečių ir verslo labui. Institucija pagal savo atitinkamą kompetenciją padeda:

a) gerinti vidaus rinkos veikimą, įskaitant visų pirma tinkamą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį;

b) užtikrinti finansų rinkų vientisumą, skaidrumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą;

c) stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą;

d) užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir skatinti vienodas konkurencijos sąlygas;

e) užtikrinti, kad investavimo ir kita rizika būtų tinkamai reguliuojama ir prižiūrima; ▌

f) sustiprinti klientų ir investuotojų apsaugą;

fa) didinti priežiūros konvergenciją visoje vidaus rinkoje, be kita ko, skatinant taikyti rizika pagrįstą požiūrį į verslo priežiūros vykdymą.

Tokiems tikslams pasiekti Institucija padeda užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, skatina priežiūros konvergenciją ir teikia nuomones pagal 16a straipsnį Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ▌.

Institucija, vykdydama pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis, ypatingą dėmesį skiria sisteminei rizikai, kurią kelia finansų įstaigos, kurių nesėkmė gali pakenkti finansų sistemos veikimui arba realiajai ekonomikai.

Institucija, vykdydama savo užduotis, veikia nepriklausomai, objektyviai ir nediskriminuodama bei skaidriai, vadovaudamasi visos Sąjungos interesais, ir laikosi proporcingumo principo. Institucija taiko atskaitomybės ir sąžiningumo principus ir turėtų užtikrinti, kad su visais suinteresuotaisiais subjektais būtų elgiamasi sąžiningai.

Institucijos veiksmų ir priemonių turinys ir forma neviršija to, kas būtina šio reglamento arba 2 dalyje nurodytų teisės aktų tikslams pasiekti, ir yra proporcingi įstaigos arba rinkų, kurioms institucijos veiksmai daro poveikį, veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.“

2)  ▌2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija yra Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (toliau – EFPIS) dalis. Pagrindinis EFPIS tikslas – užtikrinti, kad finansų sektoriui taikomos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, užtikrinti pasitikėjimą visa finansų sistema ir veiksmingą bei pakankamą finansinių paslaugų vartotojų apsaugą.

b)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS šalys bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma, užtikrindamos, kad būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija tarpusavyje ir su Europos Parlamentu, Taryba ir Komisija.“

c)  5 dalyje įterpiama ši pastraipa:

„Nuorodos į priežiūrą šiame reglamente ▌apima visą atitinkamą visų kompetentingų institucijų veiklą, nedarant poveikio nacionalinės kompetencijos sritims, vykdytiną pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.

2a)  3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Europos finansų priežiūros institucijų sistemos atskaitomybė

1. 2 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nurodytos Institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Europos Parlamentui atliekant tyrimus pagal SESV 226 straipsnį, Institucija visapusiškai bendradarbiauja su Europos Parlamentu.

3. Priežiūros taryba tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą ir kasmet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje metinėje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, dėl tarptautinių organizacijų arba trečiųjų valstybių administracijų, dėl pagalbos, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir dėl Institucijos pagal 33 straipsnį vykdytos stebėsenos veiklos.

4. Europos Parlamentui paprašius, pirmininkas dalyvauja Europos Parlamento klausyme dėl Institucijos veiklos rezultatų. Klausymas vyksta ne rečiau kaip kartą per metus. Pirmininkas daro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus narių pateiktus klausimus, jei to yra prašoma.

5. Pateikus prašymą ir bent 15 dienų prieš darydamas 1c dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas Europos Parlamentui raštu pateikia Institucijos veiklos ataskaitą.

6. Kartu su 11–18, 20 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija, ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia atitinkama informacija, kurios ad hoc tvarka paprašo Europos Parlamentas.

7. Institucija žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos jai pateiktus klausimus per penkias savaites nuo klausimo gavimo.

8. Gavęs prašymą pirmininkas rengia konfidencialias uždaras diskusijas žodžiu su Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininku, pirmininko pavaduotojais ir koordinatoriais, kai tokių diskusijų reikia Europos Parlamentui naudotis savo įgaliojimais pagal SESV 226 straipsnį. Visi dalyviai laikosi profesinės paslapties reikalavimų.

9. Institucija sukuria dokumentų registrą ir nustato jų prieigos statusą.

10. Institucija pateikia Europos Parlamentui informatyvią visų Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos, Finansinio stabilumo tarybos ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos bei bet kurios kitos atitinkamos tarptautinės įstaigos ar institucijos, susijusios su vertybiniais popieriais ir rinkų priežiūra ar turinčios jiems įtakos, posėdžių eigos santrauką.“

3)  4 straipsnio 3 punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

taikant direktyvas 2002/65/EB ir (ES) 2015/849 – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad investicines paslaugas teikiančios įmonės ir kolektyvinio investavimo subjektai, prekiaujantys savo investiciniais vienetais ar akcijomis, laikytųsi tų direktyvų reikalavimų;“;

4)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    2 punktas pakeičiamas taip:

„ 2) Vykdomoji valdyba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;“;

b)    4 punktas išbraukiamas;

4a)  7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnisBūstinė

Institucijos būstinė yra Paryžiuje, Prancūzijoje.

Institucijos būstinės vieta nedaro poveikio Institucijos užduočių ir įgaliojimų vykdymui, valdymo struktūros organizavimui, pagrindinės struktūros veikimui ar pagrindiniam jos veiklos finansavimui, sudarant sąlygas, kai taikytina, bendrai su Sąjungos agentūromis naudotis administracinės paramos paslaugomis ir infrastruktūros administravimo paslaugomis, kurios nėra susijusios su Institucijos pagrindine veikla. Ne vėliau kaip ... [šio iš dalies keičiančio reglamento taikymo pradžios data] ir vėliau kas 12 mėnesių Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl Europos priežiūros institucijų minėto reikalavimo laikymosi.“

5)  8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalis iš dalies keičiama taip:

-i)  a punktas iš dalies keičiamas taip:

„a) remiantis informacija apie 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus, prisidėti rengiant aukštos kokybės bendrus reguliavimo ir priežiūros standartus ir praktiką, visų pirma ▌ rengiant ▌techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, gaires, rekomendacijas ir kitas priemones, taip pat nuomones pagal 16a straipsnį;“

i)  įterpiamas aa punktas:

„aa) parengti ir nuolat atnaujinti Sąjungai taikomą Sąjungos finansų rinkos dalyvių priežiūros vadovą, kuriame pateikiama pažangiausia priežiūros praktika ir labai kokybiška metodika bei procesai ir, be kita ko, atsižvelgiama į besikeičiančią finansų rinkos dalyvių verslo praktiką ir verslo modelius, taip pat į jų dydį;“;

iia)  b punktas pakeičiamas taip:

„b) padėti nuosekliai taikyti teisiškai privalomus Sąjungos aktus, visų pirma padedant formuoti bendrą priežiūros kultūrą, užtikrinant nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, užkertant kelią reguliaciniam arbitražui, puoselėjant ir stebint priežiūros nepriklausomumą, tarpininkaujant ir sprendžiant kompetentingų institucijų nesutarimus, užtikrinant veiksmingą ir nuoseklią finansų rinkos dalyvių priežiūrą ir darnų priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir, be kita ko, imantis priemonių kritiniais atvejais;“

ii)  e ir f punktai pakeičiami taip:

„e) naudojantis kompetentingų nacionalinių institucijų parama organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų vertinimus ir, atsižvelgiant į tai, rengti toms kompetentingoms institucijoms skirtas rekomendacijas ir nustatyti geriausią praktiką bei rengti su tuo susijusias gaires, siekiant, kad būtų užtikrinti nuoseklesni priežiūros rezultatai;

f) pagal savo kompetenciją stebėti ir vertinti rinkos pokyčius, įskaitant, kai tinkama, su novatoriškų finansinių paslaugų tendencijomis susijusius pokyčius ir su aplinkos, socialinių ir su valdymu susijusių veiksnių tendencijomis susijusius pokyčius;“;

iia)  g punktas pakeičiamas taip:

„g) atlikti rinkos analizes siekiant pateikti informaciją apie Institucijos pareigų vykdymą;

iii)  h punktas pakeičiamas taip:

„h) stiprinti, kai tinkama, vartotojų ir investuotojų apsaugą, visų pirma atsižvelgiant į tarpvalstybinio masto trūkumus ir į su tuo susijusią riziką;“;

iiia)  įterpiami ia ir ib punktai:

„ia) koordinuoti kompetentingų institucijų vykdymo užtikrinimo veiklą;“

ib) padėti rengti bendrą Sąjungos finansinių duomenų strategiją;“

iiib)  įterpiamas ka punktas:

„ka) savo interneto svetainėje skelbti ir reguliariai atnaujinti visus kiekvieno 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto teisėkūros procedūra priimamo akto techninius reguliavimo standartus, techninius įgyvendinimo standartus, gaires, rekomendacijas ir klausimus bei atsakymus, įskaitant apžvalgas apie dabartinę vykdomų darbų padėtį ir planuojamą techninių reguliavimo standartų, techninių įgyvendinimo standartų, gairių, rekomendacijų ir klausimų bei atsakymų projektų priėmimo laiką. Ši informacija skelbiama visomis Europos Sąjungos darbo kalbomis;“

iv)  l punktas išbraukiamas;

b)  įterpiama nauja 1a dalis:

„1a. Vykdydama savo uždavinius pagal šį reglamentą Institucija:

a) naudojasi visais turimais įgaliojimais; ir

b) deramai atsižvelgdama į tikslą užtikrinti finansų rinkos dalyvių saugumą ir patikimumą, visapusiškai atsižvelgia į skirtingas finansų rinkos dalyvių rūšis, verslo modelius ir dydį;

c) atsižvelgia į technologines inovacijas, novatoriškus ir tvarius verslo modelius, aplinkos apsaugos, socialinių ir su valdymu susijusių veiksnių integravimą.“;

c)  2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įterpiamas ca punktas:

„ca) skelbti rekomendacijas, kaip nustatyta 29a ir 31a straipsniuose;“;

ia) įterpiamas da punktas:

„da) teikia įspėjimus pagal 9 straipsnio 3 dalį;“

ib) įterpiami ga, gb ir gc punktai:

„ga) teikti nuomones Europos Parlamentui, Tarybai arba Komisijai, kaip nustatyta 16a straipsnyje;

gb) atsakyti į klausimus, kaip nustatyta 16b straipsnyje;

gc) skelbti ribotos trukmės raštus dėl veiksmų nesiėmimo, kaip nustatyta 9a straipsnyje;“

ii)  h punktas pakeičiamas taip:

„h) rinkti būtiną informaciją apie finansų įstaigas, kaip numatyta 35 ir 35b straipsniuose“;

d)  įrašoma ši 3 dalis:

„3. Vykdydama šiame straipsnyje nurodytas užduotis Institucija griežtai laikosi 1 lygio teisės aktų ir 2 lygio priemonių ir taiko proporcingumo ir geresnio reguliavimo principus, įskaitant poveikio vertinimus, sąnaudų ir naudos analizes ir atviras viešas konsultacijas.

10, 15, 16 ir 16a straipsniuose nurodytos atviros viešosios konsultacijos rengiamos kuo plačiau, siekiant užtikrinti, kad integracinis principas būtų taikomas visų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu ir jiems būtų suteikta pakankamai laiko pateikti atsiliepimus. Institucija pateikia ir paskelbia atsiliepimus apie tai, kaip per konsultacijas gauta informacija ir požiūriai buvo panaudoti techninių reguliavimo standartų projekte, techninių įgyvendinimo standartų projekte, gairėse, rekomendacijose ir nuomonėse.

Institucija apibendrina suinteresuotųjų subjektų pateiktą informaciją taip, kad būtų galima palyginti rezultatus su panašiais klausimais surengtų viešųjų konsultacijų rezultatais.“;

6)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) rinkdama informaciją apie vartojimo tendencijas, pvz., apie mažmeninių finansinių paslaugų ir produktų kainų pokyčius ir mokesčius valstybėse narėse, jas analizuodama ir apie jas pranešdama;“

-aa)  1 dalis papildoma da ir db punktais:

„da)  prisidėdama prie vienodų sąlygų bendrojoje rinkoje užtikrinimo, kuriomis vartotojai ir kiti finansinių paslaugų naudotojai turėtų sąžiningą prieigą prie panašių finansinių paslaugų, produktų ir teisių gynimo priemonių;

db)   koordinuodama kompetentingų institucijų kontrolinių pirkimų veiklą;“

b)    2 dalis pakeičiama taip:

„2. Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį, siekdama skatinti rinkų saugumą ir patikimumą bei reguliavimo ir priežiūros praktikos konvergenciją bei veiksmingumą.

2a. Institucija pagal savo atitinkamą kompetenciją rengia nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtus verslo priežiūros standartus, pavyzdžiui, būtiniausių įgaliojimų ir užduočių standartus. “;

c)    4 dalis pakeičiama taip:

„4. Institucija įsteigia Proporcingumo komitetą, kuris yra neatskiriama jos dalis, siekdama užtikrinti, kad Institucijos darbe atsispindėtų rizikos, besikeičiančių verslo modelių ir praktikos pobūdžio, masto ir sudėtingumo skirtumai, taip pat finansų įstaigų ir rinkų dydis, ji taip pat įsteigia Vartotojų apsaugos ir finansinių inovacijų komitetą, kuris apjungtų visas atitinkamas kompetentingas ▌institucijas ir už vartotojų apsaugą atsakingas institucijas, siekiant sustiprinti vartotojų apsaugą ir nustatyti suderintą požiūrį į naujos ar inovacinės finansinės veiklos reguliavimą ir priežiūrą ir teikti konsultacijas Institucijai, kad ji jas pateiktų Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Institucija glaudžiai bendradarbiauja su Europos duomenų apsaugos valdyba, kad būtų išvengta dubliavimosi, nenuoseklumo ir teisinio netikrumo duomenų apsaugos srityje. Institucija į Komitetą taip pat gali įtraukti nacionalines duomenų apsaugos institucijas.“;

ba)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Institucija gali laikinai uždrausti arba apriboti tam tikrų finansinių produktų, priemonių arba veiklos, kurie galėtų daryti rimtą finansinę žalą vartotojams arba kelti grėsmę sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, reklamą, platinimą ar pardavimą 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir sąlygomis arba, jei būtina, susidarius kritinei padėčiai, kaip numatyta 18 straipsnyje ir jame nustatytomis sąlygomis.

Institucija persvarsto pirmoje pastraipoje minimą sprendimą atitinkamu periodiškumu, kuo greičiau ir ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Institucija gali du kartus pratęsti draudimo arba apribojimų galiojimą, o po to laikotarpio jie tampa nuolatiniais, nebent Institucija nuspręstų kitaip.

Valstybė narė gali paprašyti Institucijos persvarstyti savo sprendimą. Tokiu atveju, 44 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka Institucija sprendžia, ar palikti galioti savo sprendimą.

Institucija taip pat gali įvertinti poreikį uždrausti arba apriboti tam tikros rūšies finansinę veiklą arba praktiką ir prireikus informuoti apie tai Komisiją ir kompetentingas institucijas, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas tokiam draudimui arba apribojimui priimti.“

6a)  įterpiamas šis 9a straipsnis:

9a straipsnis

Ribotos trukmės raštai dėl veiksmų nesiėmimo

1.  Išimtinėmis aplinkybėmis ir jeigu įvykdytos šioje dalyje nustatytos sąlygos, Institucija, koordinuodama savo veiksmus su visomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, gali išduoti ribotos trukmės raštus dėl veiksmų nesiėmimo, susijusius su konkrečiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis ir pagrįstus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais. Šie raštai dėl veiksmų nesiėmimo yra laikinas Institucijos ir visų atitinkamų kompetentingų institucijų įsipareigojimas nereikalauti finansų rinkos dalyvių laikytis konkrečių Sąjungos teisės nuostatų, kai finansų rinkos dalyviai negali laikytis tokių konkrečių nuostatų dėl vienos iš toliau nurodytų priežasčių:

a)   laikydamiesi šių nuostatų finansų rinkos dalyviai pažeistų kitus Sąjungos teisės teisinius ir reglamentavimo reikalavimus;

b)  kai Institucija mano, kad šių nuostatų laikymasis neįmanomas be papildomų 2 lygmens priemonių ar 3 lygmens gairių;

c)  lankantis šių nuostatų būtų daromas didelis žalingas poveikis arba keliama grėsmė: rinkos pasitikėjimui, klientų ar investuotojų apsaugai, tvarkingam finansų rinkų arba biržos prekių rinkų veikimui ir vientisumui, visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje.

Institucija neišduoda raštų dėl veiksmų nesiėmimo, jei mano, kad jie turės neigiamą poveikį, kuris būtų neproporcingas jų naudai, finansų rinkų veiksmingumui ar klientų ar investuotojų apsaugai.

2.  Institucija rašte dėl veiksmų nesiėmimo nurodo, kurios konkrečios Sąjungos teisės nuostatos nevykdomos, kodėl ji mano, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos, ir nevykdymo pabaigos datą. Tokio nevykdymo trukmė neviršija šešių mėnesių.

3.  Jei Institucija nusprendžia išduoti raštą dėl veiksmų nesiėmimo, ji apie tai nedelsdama praneša Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai. Per dvi savaites nuo šios informacijos gavimo Komisija, Europos Parlamentas arba Taryba gali prašyti Institucijos persvarstyti savo sprendimą. Komisijos, Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dar dviem savaitėmis. Jei nei Komisija, nei Europos Parlamentas, nei Taryba neprašo Institucijos persvarstyti savo sprendimo, Institucija 44 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka sprendžia, ar palikti galioti savo sprendimą.

4.  Jeigu Institucija išdavė raštą dėl veiksmų nesiėmimo vadovaudamasi 1–3 dalimis, ji nedelsdama paskelbia jį savo interneto svetainėje. Institucija periodiškai persvarsto savo sprendimą išduoti raštą dėl veiksmų nesiėmimo ir gali jį pratęsti tik vienam 6 mėnesių laikotarpiui. Jei praėjus šešių mėnesių ar vienerių metų laikotarpiui sprendimas išduoti raštą dėl veiksmų nesiėmimo neatnaujinamas, jis automatiškai nustoja galioti.

6a)  10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis Techniniai reguliavimo standartai

1. Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus priimti techninius reguliavimo standartus, naudojantis teise priimti deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose specialiai nustatytose srityse būtų vykdomas nuoseklus derinimas, Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus. Reguliavimo standartų projektus Institucija teikia tvirtinti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninius standartus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Techniniai reguliavimo standartai turi būti techniniai, juose nepateikiami strateginiai sprendimai ar politikos alternatyvos ir jų turinį nustato įstatymo galią turintys teisės aktai, kuriais jie yra grindžiami. Institucija nedelsdama praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie pažangą, padarytą rengiant techninių reguliavimo standartų projektus.

Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą pagal 8 straipsnio 2a dalį. Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo patarimą.

Per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo Komisija turi nuspręsti, ar jį patvirtinti. Komisija gali patvirtinti techninio reguliavimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo nepriima sprendimo dėl minėto standarto patvirtinimo, Komisija nedelsdama, bet kokiu atveju nepasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji negali priimti sprendimo, ir planuojamą standarto patvirtinimo laiką, tinkamai atsižvelgdama į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą taikytino teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimo ir taikymo datą. Reguliavimo standarto projekto patvirtinimo atidėjimas nekliudo Europos Parlamentui ar Tarybai vykdyti savo tikrinimo įgaliojimus pagal 13 straipsnį.

Jei Komisija ketina nepatvirtinti kurio nors techninio reguliavimo standarto projekto arba patvirtinti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai paaiškindama, kodėl ji jo nepatvirtino, arba, prireikus, pateikia jo pakeitimų motyvus, ir išsiunčia savo rašto kopiją Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus tam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio reguliavimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali pakeisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2. Jei Institucija techninio reguliavimo standarto projekto nepateikia Komisijai per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytą terminą, ji nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji negali pateikti reguliavimo standarto projekto, ir planuojamą jo priėmimo laiką, tinkamai atsižvelgdama į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą taikytino teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimo ir taikymo datą. Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Komisija nedelsdama praneša Europos Parlamentui ir Tarybai tą naują terminą. Europos Parlamentas gali paprašyti Institucijos pirmininko paaiškinti priežastis, dėl kurių negalima pateikti techninio reguliavimo standarto projekto.

3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio reguliavimo standarto projekto per 2 dalyje minėtus terminus, Komisija gali deleguotu teisės aktu priimti techninį reguliavimo standartą, be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo patarimą.

Komisija nedelsdama perduoda techninio reguliavimo standarto projektą Europos Parlamentui, Tarybai ir Institucijai.

▌Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą ir pateikti jį oficialios nuomonės forma Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį reguliavimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais arba priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami. Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai reguliavimo standartai priimami priimant reglamentą ar sprendimą. Jų antraštėje nurodomi žodžiai „techninis reguliavimo standartas“. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.“

6b)  13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama.

6c)  15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis Techniniai įgyvendinimo standartai

1. Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus priimti techninius įgyvendinimo standartus priimant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, ir siekiant užtikrinti vienodas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų įgyvendinimo aktų sąlygas, Institucija gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus. Techniniai įgyvendinimo standartai turi būti techninio pobūdžio, nenumatyti jokių strateginių sprendimų ar politikos pasirinkimo, o jų turinys turėtų būti skirtas tų aktų taikymo sąlygų nustatymui. Techninių įgyvendinimo standartų projektus Institucija teikia tvirtinti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninius standartus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Prieš pateikdama techninių įgyvendinimo standartų projektą Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą pagal 8 straipsnio 2a dalį. Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo patarimą.

Per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto projekto gavimo dienos Komisija turi nuspręsti, ar jį patvirtinti. Komisija gali patvirtinti techninio įgyvendinimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais. Jei Komisija per vertinimo laikotarpį neprieštarauja visam siūlomam techniniam įgyvendinimo standartui ar jo daliai, laikoma, kad jis patvirtintas.

Jei Komisija per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto gavimo nepriima sprendimo, ji nedelsdama, bet kokiu atveju nepasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji negali priimti sprendimo, ir numatomą standarto patvirtinimo tvarkaraštį, tinkamai atsižvelgdama į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą taikytino teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimo ir taikymo datą.

Jei Komisija ketina nepatvirtinti techninio įgyvendinimo standarto projekto arba patvirtinti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina jį Institucijai paaiškindama, kodėl ji jo nepatvirtino, arba, prireikus, pateikia jo pakeitimų motyvus ir išsiunčia savo rašto kopiją Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus penktoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio įgyvendinimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio įgyvendinimo standarto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2. Tais atvejais, kai Institucija techninio įgyvendinimo standarto projekto nepateikia Komisijai per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose teisės aktuose nustatytą terminą, ji nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji negali pateikti techninio įgyvendinimo standarto projekto, ir numatomą jo priėmimo tvarkaraštį, tinkamai atsižvelgdama į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą taikytino teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimo ir taikymo datą. Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Komisija nedelsdama praneša Europos Parlamentui ir Tarybai tą naują terminą. Europos Parlamentas gali paprašyti Institucijos pirmininko paaiškinti priežastis, dėl kurių negalima pateikti techninio įgyvendinimo standarto projekto.

3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio įgyvendinimo standarto projekto per terminus, nustatytus pagal 2 dalį, Komisija gali įgyvendinimo aktu priimti techninį įgyvendinimo standartą, be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo patarimą.

Komisija nedelsdama perduoda techninio įgyvendinimo standarto projektą Europos Parlamentui, Tarybai ir Institucijai.

▌Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą ir pateikti jį kaip oficialią nuomonę Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį įgyvendinimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais, arba priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami.

Komisija negali keisti Institucijos parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4. Techniniai įgyvendinimo standartai priimami priimant reglamentus ar sprendimus. Jų antraštėje nurodomi žodžiai „techninis įgyvendinimo standartas“. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.“

7)  16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  ▌1 dalis ▌yra pakeičiama taip:

„1. Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, Institucija skelbia kompetentingoms institucijoms ar finansų rinkų dalyviams skirtas gaires ar rekomendacijas.

Institucija taip pat gali teikti gaires ir rekomendacijas valstybių narių institucijoms, kurios šiame reglamente nėra apibrėžtos kaip kompetentingos institucijos, bet yra įgaliotos užtikrinti, kad būtų taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai.

Gairės ir rekomendacijos atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų įgaliojimus ir jose atsižvelgiama į proporcingumo principą. Institucija neskelbia gairių ir rekomendacijų klausimais, kuriems taikomi 1 lygio įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus arba techninius įgyvendinimo standartus.

1a. Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką, Institucija skelbia visoms kompetentingoms institucijoms ar finansų rinkos dalyviams skirtas gaires pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimus, remiantis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta įgyvendinimo procedūra „laikykis taisyklių arba paaiškink“. Šios gairės laikomos tinkamomis įgyvendinant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimus. Atsižvelgdamos į tai, kas išdėstyta pirmiau, kompetentingos institucijos ir finansų rinkos dalyviai gali nustatyti papildomą praktiką, susijusią su 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimų atitikties metodu.“;

b)    2 dalis pakeičiama taip:

„2. Išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl savo skelbiamų gairių ir rekomendacijų ir, prireikus, dėl klausimų ir atsakymų, ir analizuoja galimas tokių gairių ir rekomendacijų paskelbimo išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo ▌patarimus. Institucija nurodo priežastis, dėl kurių ji nerengia atvirų viešų konsultacijų arba neprašo Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės patarimų.“;

ba)  įterpiamos šios 2a, 2b, 2c ir 2d dalys:

„2a. 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų atveju Institucija gali pateikti rekomendacijas vienai ar daugiau kompetentingų institucijų arba vienai ar daugiau finansų rinkos dalyvių.“

2b. Institucija savo gairėse ir rekomendacijose nurodo, kaip ji padeda nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką, kaip ji užtikrina bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir kaip ji laikosi 1, 1a ir 2a dalių nuostatų.

2c. Gairėse ir rekomendacijose neturėtų būti tik pateikiamos nuorodos į teisės aktus ar pateikiami teisės aktų elementai. Prieš paskelbdama naujas gaires ar rekomendacijas, Institucija pirmiausia peržiūri esamas gaires ir rekomendacijas, kad būtų išvengta dubliavimosi.

2d. Likus trims mėnesiams iki 1a ir 2a dalyse nurodytų gairių ir rekomendacijų paskelbimo, Institucija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie numatomą tokių gairių ir rekomendacijų turinį.“

c)  ▌4 dalis pakeičiama taip:

„4. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją apie priimtas gaires ir rekomendacijas, paaiškina, kaip Institucija pagrindė šių gairių pagal 1a dalį ir rekomendacijų pagal 2a dalį priėmimą, ir apibendrina per viešas konsultacijas gautas pastabas dėl šių gairių, kaip nurodyta 8 straipsnio 2a dalyje. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kuri kompetentinga institucija nesilaikė gairių ir rekomendacijų, ir pateikiama informacija apie tai, kaip Institucija ketina užtikrinti, kad atitinkama kompetentinga institucija ateityje laikytųsi jos gairių ir rekomendacijų.“;

d)  įterpiamos 5, 5a ir 5b dalys:

„5. Jeigu du trečdaliai Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės narių laikosi nuomonės, kad paskelbdama gaires pagal 1a dalį Institucija viršijo savo kompetenciją, jie gali nusiųsti pagrįstą patarimą šiuo klausimu Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

5a. Jeigu bent pusė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės narių laikosi nuomonės, kad paskelbdama rekomendaciją pagal 2a dalį Institucija viršijo savo kompetenciją, jie gali nusiųsti pagrįstą patarimą šiuo klausimu Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

5b. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija gali prašyti pateikti paaiškinimą, kuriuo būtų pagrįstas atitinkamų Institucijos gairių arba rekomendacijų paskelbimas. Gavusi Institucijos paaiškinimą, Komisija vertina gairių arba rekomendacijų taikymo sritį, atsižvelgdama į Institucijos kompetenciją, ir išsiunčia savo vertinimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Jeigu Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija mano, kad Institucija viršijo savo kompetenciją, suteikusi Institucijai galimybę išdėstyti savo poziciją, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad Institucija atšauktų arba iš dalies pakeistų atitinkamas gaires arba rekomendacijas. Prieš priimant tokį sprendimą ir Europos Parlamentui paprašius, Komisija padaro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių užduotus klausimus. Europos Parlamentas gali paprašyti Komisijos priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad Institucija atšauktų arba iš dalies pakeistų atitinkamas gaires arba rekomendacijas. Komisijos sprendimas skelbiamas viešai.“;

7a)  Įterpiami 16a ir 16b straipsniai:

„16a straipsnisNuomonės

1. Visais su jos kompetencijos sritimis susijusiais klausimais ir Europos Parlamentui, Tarybai ar Komisijai paprašius arba savo iniciatyva Institucija teikia nuomones Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šios nuomonės nėra skelbiamos viešai, išskyrus atvejus, kai prašyme nurodyta kitaip.

2. 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti nurodytos viešos konsultacijos arba techninė analizė.

3. Dėl prudencinio susijungimų ir įsigijimų, kurie patenka į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį ir dėl kurių pagal tą direktyvą reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, vertinimo Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų pateikus prašymą, parengti ir paskelbti nuomonę dėl prudencinio vertinimo, išskyrus nuomones, susijusias su Direktyvos 2009/138/EB 59 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytais kriterijais. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki Direktyvoje 2009/138/EB nurodytos vertinimo laikotarpio pabaigos. 35 ir 35b straipsniai taikomi sritims, dėl kurių Institucija gali rengti nuomonę.

4. Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu Institucija gali vykstant įprastai teisėkūros procedūrai teikti Europos Parlamentui, Tarybai ar Komisijai techninius patarimus dėl deleguotųjų aktų, susijusių su bet kokiu Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytose srityse.

16b straipsnisKlausimai ir atsakymai

1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas ir Sąjungos institucijas, gali pateikti klausimą Institucijai bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų arba pagal šiuos aktus priimtų atitinkamų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, gairių ir rekomendacijų nuostatų aiškinimo, praktinio taikymo ar įgyvendinimo.

Prieš pateikdami klausimą Institucijai, finansų rinkos dalyviai įvertina, ar šio klausimo pirmiausia nereikėtų pateikti savo kompetentingai institucijai.

Institucija, gavusi klausimus ir prieš atsakydama į juos, savo interneto svetainėje paskelbia visus priimtinus klausimus, pateiktus pagal 1 dalį, dėl kiekvieno teisėkūros procedūra priimamo akto.

Šis procesas nedraudžia fiziniams ar juridiniams asmenims, įskaitant kompetentingas institucijas ir Sąjungos institucijas, prašyti konfidencialių techninių konsultacijų ar paaiškinimų iš Institucijos.

2. Institucija savo interneto svetainėje paskelbia neprivalomus atsakymus į visus priimtinus klausimus, pateiktus pagal 1 dalį dėl kiekvieno teisėkūros procedūra priimamo akto, išskyrus atvejus, kai toks atsakymų paskelbimas prieštarautų klausimą pateikusio fizinio ar juridinio asmens teisėtam interesui arba galėtų kilti pavojus finansinės sistemos stabilumui.

3. Prieš skelbdama atsakymus į priimtinus klausimus, Institucija gali konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais pagal 16 straipsnio 2 dalį.

4. Institucijos atsakymai laikomi tinkamais įgyvendinant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimus ir pagal šiuos aktus priimtus atitinkamus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus bei gaires ir rekomendacijas. Kompetentingos institucijos ir finansų rinkos dalyviai gali nustatyti kitokią visų taikomų teisinių reikalavimų laikymosi praktiką.

5. Institucija atsakymus į klausimus peržiūri, kai tik mano, kad tai būtina ir tikslinga, arba ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo jų paskelbimo, kad prireikus galėtų juos peržiūrėti, atnaujinti arba atšaukti.

6. Kai tinkama, rengdama arba atnaujindama gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį Institucija atsižvelgia į paskelbtus atsakymus.“

8)   17 straipsnis pakeičiamas taip:

„1. Kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų arba juos taiko taip, kad pažeidžia Sąjungos teisę, įskaitant pagal 10–15 straipsnius nustatytus techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, visų pirma neužtikrindama, kad finansų rinkų dalyvis atitiktų tuose aktuose nustatytus reikalavimus, Institucija turi imtis veiksmų pagal įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse.

2. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės prašymu arba remdamasi atitinkamos organizacijos ar institucijos pateikta faktine ir gerai pagrįsta informacija, arba savo iniciatyva Institucija, apie tai pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai, reaguoja į prašymą ir prireikus ištiria tariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymą.

Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Institucijai visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina šiam tyrimui atlikti, įskaitant informaciją, kaip 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai yra taikomi laikantis Sąjungos teisės.

Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą pateikti informaciją tiesiogiai kitoms kompetentingoms institucijoms arba atitinkamiems finansų rinkos dalyviams, jeigu įrodyta arba manoma, kad kompetentingoms institucijoms pateikiamo prašymo pateikti informaciją nepakanka, norint gauti informaciją, kuri būtina tiriant įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį. Jeigu motyvuotas prašymas teikiamas finansų rinkų dalyviams, jame paaiškinama, kodėl tiriant įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį yra reikalinga ši informacija.

Tokio prašymo gavėjas nedelsdamas pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.

Jeigu prašymas pateikti informaciją pateikiamas finansų rinkų dalyviui, Institucija apie tokį prašymą informuoja atitinkamas kompetentingas institucijas. Kompetentingos institucijos padeda Institucijai surinkti informaciją, jeigu Institucija to paprašo.

3. Institucija gali inicijuoti arbitražą su atitinkama kompetentinga institucija, kad būtų aptarti veiksmai, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės. Atitinkama kompetentinga institucija visapusiškai bendradarbiauja tokiame arbitražo procese.

Kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo tyrimo pradžios Institucija gali pateikti atitinkamai kompetentingai institucijai rekomendaciją, nurodydama joje veiksmus, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės.

Per dešimt darbo dienų po rekomendacijos gavimo kompetentinga institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Sąjungos teisės laikymąsi.

4. Kai kompetentinga institucija per vieną mėnesį po Institucijos rekomendacijos gavimo neužtikrino Sąjungos teisės laikymosi, Komisija, gavusi Institucijos pranešimą arba savo iniciatyva, gali pateikti oficialią nuomonę, kuria kompetentinga institucija įpareigojama imtis veiksmų, būtinų laikytis Sąjungos teisės. Komisijos oficialioje nuomonėje atsižvelgiama į Institucijos rekomendaciją.

Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.

Institucija ir kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.

5. Per dešimt darbo dienų po 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės gavimo kompetentinga institucija praneša Komisijai ir Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis siekdama įgyvendinti tą oficialią nuomonę.

6. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams ir prievolėms pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija neįvykdo 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jeigu būtina laiku imtis priemonių dėl tokio nesilaikymo, kad rinkoje būtų palaikomos arba atkurtos neutralios sąlygos konkurencijai arba užtikrintas sklandus finansų sistemos veikimas ir vientisumas, Institucija, jeigu atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų rinkų dalyviams, gali priimti atskirą finansų rinkų dalyviui skirtą sprendimą, kuriuo įpareigojama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.

7. Pagal 6 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

Imdamosi veiksmų klausimais, dėl kurių pateikta oficiali nuomonė pagal 4 dalį arba priimtas sprendimas pagal 6 dalį, kompetentingos institucijos turi laikytis atitinkamai oficialios nuomonės arba sprendimo.

8. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija nurodo, kurios kompetentingos institucijos ir finansų rinkų dalyviai nevykdė šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų oficialių nuomonių ar sprendimų.“;

8a)  18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Jeigu Taryba priėmė sprendimą pagal 2 dalį ir išimtinėmis aplinkybėmis, kai reaguojant į nepageidaujamus pokyčius, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui arba kliento ar vartotojo apsaugai, būtina imtis suderintų kompetentingų institucijų veiksmų, Institucija gali priimti individualius sprendimus, pagal kuriuos reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus imtųsi būtinų veiksmų, kad būtų sprendžiamos su tokiais pokyčiais susijusios problemos, užtikrindama, kad finansų įstaigos ir kompetentingos institucijos atitiktų tuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“

9)  19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. 1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose Sąjungos aktuose nurodytais atvejais, taip pat didelio dviejų ar daugiau nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų nesutarimo dėl šių aktų taikymo atvejais ir nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą 2–4 dalyse nustatyta tvarka bet kuriomis iš šių aplinkybių:

a)  vienos arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu, jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų tvarka arba turiniu, siūlomu veiksmu arba neveikimu;

b)  savo iniciatyva, jeigu, remiantis objektyviomis priežastimis, įskaitant informaciją, gautą iš rinkos dalyvių ar vartotojų organizacijų, galima nustatyti, kad kompetentingos institucijos nesutaria.

Jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose reikalaujama, kad būtų priimtas bendras kompetentingų institucijų sprendimas, bet jos per tuose aktuose nustatytą terminą bendro sprendimo nepriima, galima daryti prielaidą, kad kompetentingos institucijos nesutaria.“;

b)  įterpiamos 1a ir 1b dalys:

„1a. Atitinkamos kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Institucijai, kad susitarimas nepasiektas, toliau nurodytais atvejais:

a)  jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose yra nustatytas terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:

i) terminas baigiasi;

ii) viena arba daugiau kompetentingų institucijų, remdamosi objektyviomis priežastimis, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta;

b)  1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą, nenustatytas – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:

i)  viena arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų, remdamosi objektyviomis priežastimis, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta; arba

ii)  nuo dienos, kai kompetentinga institucija gavo kitos kompetentingos institucijos prašymą imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės, praėjo du mėnesiai, bet prašomoji institucija dar nepriėmė sprendimo, kuriuo prašymas būtų patenkintas.“;

1b. Pirmininkas įvertina, ar Institucija turėtų veikti pagal 1 dalį. Jeigu Institucija įsikiša savo iniciatyva, ji praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie savo sprendimą dėl įsikišimo.

Kol Institucija 47 straipsnio 3a dalyje nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo, tais atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose reikalaujama priimti bendrą sprendimą, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo atskirus sprendimus. Jeigu Institucija nusprendžia imtis veiksmų, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus baigta 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra.“;

c)  3 dalis pakeičiama taip:

„Jeigu per 2 dalyje nurodytą taikinimo etapą atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, Institucija gali priimti sprendimą, įpareigojantį tas institucijas imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad klausimas būtų išspręstas, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi. Institucijos sprendimas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms yra privalomas. Institucijos sprendime gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos panaikintų arba iš dalies pakeistų savo priimtą sprendimą arba pasinaudotų įgaliojimais, kuriuos turi pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus.“;

d)  įterpiama 3a dalis:

„3a. Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros baigtos, ir, kai taikytina, kartu pateikia pagal 3 dalį priimtą sprendimą.“;

e)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų rinkų dalyvis laikytųsi reikalavimų, kurie jam tiesiogiai taikomi pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus, Institucija gali priimti atskirą finansų rinkų dalyviui skirtą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad finansų rinkų dalyvis vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.“;

9a)  21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis Priežiūros institucijų kolegijos

1. Institucija, neviršydama savo įgaliojimų, skatina ir stebi veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų priežiūros institucijų kolegijų, įsteigtų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais, veikimą ir skatina, kad priežiūros institucijų kolegijos nuosekliai ir darniai taikytų Sąjungos teisę. Siekdama priežiūros veiklos geriausios praktikos konvergencijos, Institucija skatina rengti bendrus priežiūros planus ir vykdyti bendrus patikrinimus, o Institucijos darbuotojai turi visas dalyvavimo priežiūros institucijų kolegijų veikloje teises ir gali dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, o tinkamais pagrįstais atvejais – jai vadovauti, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai atlieka dvi ar daugiau kompetentingos institucijos.

2. Institucija vadovauja užtikrinant nuoseklų ir darnų tarpvalstybiniu mastu veikiančių įstaigų priežiūros institucijų kolegijų veikimą visoje Sąjungoje, atsižvelgdama į sisteminę riziką, kurią kelia finansų rinkos dalyviai, kaip nurodyta 23 straipsnyje, ir, prireikus, sušaukia kolegijos susirinkimą.

Šio straipsnio šioje dalyje ir 1 dalyje Institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose.

Institucija gali:

a) bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, rinkti visą svarbią informaciją ir ja dalintis, siekdama palengvinti kolegijos darbą, sukurti ir tvarkyti centrinę sistemą, kad tokia informacija būtų prieinama kolegijoje veikiančioms kompetentingoms institucijoms;

b) Sąjungos mastu inicijuoti ir koordinuoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal 32 straipsnį, siekiant įvertinti finansų rinkos dalyvių atsparumą, visų pirma sisteminę riziką, kurią kelia pagrindiniai finansų rinkos dalyviai, kaip nurodyta 23 straipsnyje, neigiamiems pokyčiams rinkoje ir įvertinti sisteminės rizikos didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis potencialą, užtikrinant, kad tokiam testavimui nacionaliniu lygiu būtų taikoma nuosekli metodika, ir atitinkamais atvejais, parengti rekomendaciją kompetentingai institucijai dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatytų trūkumų pašalinimo, įskaitant specialių vertinimų atlikimą. Ji gali kompetentingų institucijų paprašyti atlikti patikrinimus vietoje ir dalyvauti juos atliekant, kad būtų užtikrintas metodų, praktikos ir Sąjungos lygmeniu atliekamų vertinimų rezultatų palyginamumas ir patikimumas;

c) skatinti veiksmingą ir efektyvią priežiūros veiklą, be kita ko, įvertinti riziką, kuri kyla arba gali kilti finansų rinkų dalyviams nepalankiausiomis sąlygomis;

d) vykdydama šiame reglamente nurodytas užduotis ir įgaliojimus prižiūrėti, kaip kompetentingos institucijos vykdo užduotis; ir

e) prašyti kolegijoje surengti papildomus svarstymus visais atvejais, kai, jos nuomone, dėl priimto sprendimo būtų netinkamai taikoma Sąjungos teisė arba nebūtų padedama siekti priežiūros veiklos praktikos konvergencijos tikslo. Be to, ji gali prašyti surengti kolegijos posėdį arba į vieno iš posėdžių darbotvarkę įtraukti tam tikrą klausimą.

3. Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalies nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose ir pagal 10–15 straipsniuose nurodytą procedūrą, kad būtų užtikrintos vienodos nuostatų dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos taikymo sąlygos, ir skelbti pagal 16 straipsnį priimtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų skatinama priežiūros institucijų kolegijų vykdomos priežiūros ir jų taikomos pažangiausios praktikos konvergencija.“

4. Institucija atlieka teisiškai privalomą tarpininkės vaidmenį ir sprendžia kompetentingų institucijų ginčus 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Institucija gali priimti sprendimus dėl priežiūros, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamam finansų rinkų dalyviui pagal 19 straipsnį.“

10)  22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnisBendrosios nuostatos

dėl sisteminės rizikos

1. Institucija deramai atsižvelgia į sisteminę riziką, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010. Ji sprendžia klausimus, susijusius su finansinių paslaugų sutrikimo rizika:

a) kurią sukėlė visos finansų sistemos ar jos dalių pablogėjimas; ir

b) kuri gali sukelti rimtų neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai.

Institucija prireikus atsižvelgia į sisteminės rizikos stebėseną ir vertinimą, kuriuos atlieka ESRV ir Institucija, bei reaguoja į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnį.

2. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV ir vadovaudamasi 23 straipsniu, parengia bendrą požiūrį į pagrindinių finansų rinkų dalyvių keliamos sisteminės rizikos nustatymą ir apskaičiavimą, prireikus įskaitant kiekybinius ir kokybinius rodiklius.

Šie rodikliai yra esminis veiksnys nustatant atitinkamus priežiūros veiksmus. Institucija stebi nustatomų veiksmų konvergencijos mastą siekdama skatinti bendrą požiūrį.

3. Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems aktams, Institucija prireikus parengia papildomas pagrindiniams finansų rinkų dalyviams skirtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų atsižvelgta į jų keliamą sisteminę riziką.

Institucija užtikrina, kad į pagrindinių finansų rinkų dalyvių keliamą sisteminę riziką būtų atsižvelgta rengiant techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus tose srityse, kurios nustatytos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose.

4. Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, valstybių narių ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali atlikti tam tikros finansų veiklos rūšies, arba tam tikros produkto rūšies, arba tam tikros elgesio rūšies tyrimą, kad būtų įvertintos galimos grėsmės finansų rinkų vientisumui ar finansų sistemos stabilumui arba klientų ar vartotojų apsaugai, ir pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms atitinkamas rekomendacijas dėl veiksmų.

Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant jo 35 ir 35b straipsnius.

5. Jungtinis komitetas užtikrina bendrą ir įvairiuose sektoriuose atliekamą pagal šį straipsnį vykdomos veiklos koordinavimą.“;

10a)  23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija, konsultuodamasi su ESRV, parengia sisteminės rizikos nustatymo bei apskaičiavimo kriterijus ir tinkamą testavimo krizės atvejais tvarką, kuri apima galimo finansų rinkos dalyvių arba jiems keliamos sisteminės rizikos didėjimo krizės atvejais vertinimą, įskaitant galimą su aplinkos apsauga susijusią sisteminę riziką. Finansų rinkų dalyviai, kurie gali kelti sisteminę riziką, prižiūrimi griežčiau, o prireikus jiems taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.“

10b)  26 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

10c)  27 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos išbraukiamos.

11)  29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įterpiamas aa punktas:

„aa) pagal 29a straipsnį skelbia Sąjungos strateginį priežiūros planą;“;

ii)  b punktas pakeičiamas taip:

„b) skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija visais aktualiais klausimais, įskaitant ▌kibernetinį saugumą ir kibernetinius išpuolius, visapusiškai laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų ir taikytinų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;“;

iii)  e punktas pakeičiamas taip:

„e) rengia sektorines ir įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, įskaitant programas, susijusias su technologinėmis inovacijomis, sudaro palankias sąlygas darbuotojų mainams ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis delegavimo programomis ir kitomis priemonėmis;“;

iiia)  įterpiamas ea punktas:

„ea) įdiegia stebėjimo sistemą reikšmingai aplinkos, socialinei ir su valdymu susijusiai rizikai vertinti, atsižvelgiant į COP 21 Paryžiaus susitarimą;“;

b)  ▌2 dalis pakeičiama taip:

„2. Institucija gali prireikus rengti naujas praktines ir konvergencijos priemones, kad paskatintų taikyti bendrus priežiūros metodus ir praktiką.

Siekdama formuoti bendrą priežiūros kultūrą, Institucija, deramai atsižvelgdama į rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, finansų rinkų dalyvių ir ▌rinkų verslo praktiką, ▌verslo praktiką ir verslo modelius bei dydį, įskaitant dėl technologinių naujovių vykstančius pokyčius, parengia ir nuolat atnaujina Sąjungai taikomą Sąjungos finansų rinkų dalyvių ir rinkų priežiūros vadovą. Sąjungai taikomame priežiūros vadove išdėstoma geriausia praktika ir aukštos kokybės metodika bei procesai.

Institucija, vykdydama savo užduotis, tinkamai atsižvelgia į priežiūros vadovą, įskaitant galimų Sąjungos teisės pažeidimų pagal 17 straipsnį vertinimą, ginčų sprendimą pagal 19 straipsnį ir Sąjungos masto priežiūros strateginių tikslų pagal 29a straipsnį nustatymą ir vertinimą, taip pat atlikdama kompetentingų institucijų vertinimus pagal 30 straipsnį.

Tam tikrais atvejais Institucija vykdo atviras viešas konsultacijas dėl 1 dalies a punkte nurodytų nuomonių ir 2 dalyje nurodytos veiklos bei priemonių ir nagrinėja galimas susijusias išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizė turi būti proporcingos nuomonių arba veiklos ir priemonių apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Jei reikia, Institucija taip pat prašo, kad Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimą.“;

12)  įterpiamas 29a straipsnis:

„29a straipsnis

Sąjungos priežiūros planas

1. Ne rečiau kaip kas trejus metus ir ne vėliau kaip kovo 31 d. Institucija, po diskusijų Priežiūros taryboje ir atsižvelgusi į gautas kompetentingų institucijų pastabas, ES institucijų atliktą darbą ir ESRV paskelbtą analizę, įspėjimus ir rekomendacijas, paskelbia toms kompetentingoms institucijoms skirtas rekomendacijas, kuriose išdėsto Sąjungos masto strateginius priežiūros tikslus ir prioritetus (toliau – Sąjungos strateginis priežiūros planas), nepažeisdama konkrečių nacionalinių tikslų ir kompetentingų institucijų prioritetų. Savo pastabose kompetentingos institucijos nurodo priežiūros veiklą, kuriai, jų nuomone, Institucija turėtų teikti prioritetą. Institucija perduoda Sąjungos strateginį priežiūros planą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti ir jį paskelbia savo interneto svetainėje.

Sąjungos strateginiame priežiūros plane nurodomi konkretūs priežiūros veiklos prioritetai, siekiant skatinti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią priežiūros praktiką bei bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir atsižvelgti į atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą, numatyti pokyčius (įskaitant naujus verslo modelius), nustatytus pagal 32 straipsnį. Sąjungos strateginis priežiūros planas netrukdo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikyti geriausios nacionalinės praktikos, paremtos papildomais nacionaliniais prioritetais ir pokyčiais, ir juo atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus.

2. Kiekviena kompetentinga institucija ▌konkrečiai nurodo, kaip jos metinė darbo programa dera su Sąjungos strateginiu priežiūros planu.

4. Kiekviena kompetentinga institucija į savo metinę ataskaitą įtraukia skyrių dėl metinės darbo programos įgyvendinimo.

Skyriuje pateikiama bent ši informacija:

a)  priežiūros veiklos aprašas ir finansų rinkos dalyvių, rinkos praktikos, elgesio, finansų rinkų dalyvių, už Sąjungos ir nacionalinės teisės pažeidimus atsakingoms finansų įstaigoms taikytų administracinių priemonių ir sankcijų analizė;

b)  veiklos, kuri buvo atlikta, bet nebuvo numatyta metinėje darbo programoje, aprašas;

c)  informacija apie metinėje darbo programoje numatytą, bet neįvykdytą veiklą ir apie nepasiektus tos programos tikslus, taip pat apie priežastis, dėl kurių ta veikla neįvykdyta ir tie tikslai nepasiekti.

5. Institucija įvertina informaciją, pateiktą specialiame skyriuje, nurodytame 4 dalyje. Jeigu yra reikšmingos rizikos, kad Sąjungos strateginiame priežiūros plane nustatyti prioritetai nebus įgyvendinti, Institucija paskelbia kiekvienai atitinkamai kompetentingai institucijai skirtą rekomendaciją, kaip būtų galima ištaisyti atitinkamus jos veiklos trūkumus.

Remdamasi ataskaitomis ir savo pačios atliktu rizikos vertinimu, Institucija nustato, kurios kompetentingos institucijos veiklos sritys yra ypač svarbios Sąjungos strateginiam priežiūros planui įgyvendinti, ir, kai tinkama, atlieka 30 straipsnyje numatytą šios veiklos vertinimą.

6. Institucija viešai paskelbia apie vertinant metines darbo programas nustatytą geriausią praktiką.“;

13)  30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Kompetentingų institucijų vertinimas“;

b)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija savo iniciatyva arba gavusi Europos Parlamento ar Tarybos prašymą vertina tam tikrą arba visą kompetentingų institucijų veiklą, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą ir veiksmingumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas kompetentingas institucijas. Nustatant kompetentingas institucijas, kurių veikla turi būti vertinama, ir atliekant vertinimą, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimus, įskaitant atitinkamą Institucijai pagal 35 straipsnį pateiktą informaciją ir atitinkamą iš suinteresuotųjų subjektų gautą informaciją, įskaitant galimus kompetentingos institucijos veiklos trūkumus ir nusižengimus.“;

c)  įterpiama 1a dalis:

„1a. Šio straipsnio tikslais Institucija įsteigia ad hoc peržiūros komitetą, kuriam vadovauja Institucija ir kurį sudaro Institucijos darbuotojai, kuriems savanoriškai ir rotacijos pagrindu padeda ne daugiau kaip penki atstovai iš skirtingų kompetentingų institucijų, išskyrus kompetentingą instituciją, kurios veikla peržiūrima ▌.“

d)  2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Atliekant vertinimą, vertinami toliau nurodyti dalykai, bet jais neapsiribojama:“;

ii)  a punktas pakeičiamas taip:

kompetentingos institucijos išteklių pakankamumas, nepriklausomumo laipsnis ir valdymo tvarka, ypač daug dėmesio skiriant veiksmingam 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;“;

iia)  b punktas pakeičiamas taip:

„b) Sąjungos teisės taikymo ir priežiūros praktikos, be kita ko, pagal 10–16 straipsnius priimtų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir rekomendacijų taikymo veiksmingumas ir pasiektos konvergencijos laipsnis ir kokiu mastu, taikant priežiūros praktiką, pasiekti Sąjungos teisėje nustatyti tikslai, įskaitant bendros priežiūros kultūros tikslus pagal 29 straipsnį ir Sąjungos strateginį priežiūros planą pagal 29a straipsnį;“

iib)  c punktas pakeičiamas taip:

„ c) tam tikrų kompetentingų institucijų sukauptų pažangiausios praktikos pavyzdžių taikymas;“

e)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Institucija parengia vertinimo rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurios laikomos tinkamomis ir būtinomis atsižvelgiant į vertinimo rezultatus. Tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip atitinkamoms kompetentingoms institucijoms skirtos gairės ir rekomendacijos pagal 16 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą.

▌Institucija parengia tolesnių veiksmų ataskaitą, susijusią su prašomų tolesnių priemonių taikymu. ▌

Pagal 10–15 straipsnius rengdama reguliavimo techninius standartus ar įgyvendinimo standartus arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į vertinimo pagal šį straipsnį rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją.“;

f)  įterpiama 3a dalis:

„3a. Jeigu, atsižvelgdama į peržiūros rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, Institucija mano, kad finansų rinkų dalyviams arba kompetentingoms institucijoms taikytinas Sąjungos taisykles reikėtų, Sąjungos požiūriu, dar geriau suderinti, arba jei ji mano, jog kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų arba juos taikė pažeisdama Sąjungos teisės aktus, Institucija teikia Komisijai nuomonę.“;

g)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Institucija paskelbia 3 dalyje nurodytas ataskaitas, įskaitant visas tolesnių veiksmų ataskaitas, nebent dėl jų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui. Prieš paskelbiant bet kokią ataskaitą, vertintai kompetentingai institucijai pasiūloma pateikti pastabas. Prieš paskelbimą Institucija atitinkamais atvejais atsižvelgia į šias pastabas. Institucija gali paskelbti tas pastabas kaip ataskaitos priedą, nebent dėl jų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui arba kompetentinga institucija prieštarautų jų paskelbimui. Institucijos pateikta ataskaita, nurodyta 3 dalyje, ir Institucijos priimtos gairės, rekomendacijos ir nuomonės, nurodytos 3a dalyje, skelbiamas tuo pačiu metu.“;

14)  ▌ 31 straipsnio iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies pirmos pastraipos e punktas pakeičiamas taip:

„e) imdamasi ▌priemonių, būtinų palengvinti veiksmų, kurių ėmėsi atitinkamos kompetentingos institucijos, koordinavimą, įvykus pokyčiams, galintiems sukelti pavojų finansų rinkų veikimui;“

b)  1 dalies pirmoje pastraipoje įterpiamas ea punktas:

„ea) imdamasi tinkamų priemonių, būtinų palengvinti technologinių inovacijų diegimą siekiant koordinuoti veiksmus, kurių ėmėsi atitinkamos kompetentingos institucijos;“

c)  papildomas 1a dalimi:

„1a. Institucija imasi tinkamų priemonių, siekdama padėti veiklos vykdytojams arba produktams patekti į rinką naudojantis technologinėmis ir kitokiomis inovacijomis. Siekdama prisidėti prie bendro Europos požiūrio į technologijų inovacijas nustatymo, Institucija skatina priežiūros konvergenciją, prireikus padedant Finansinių naujovių komitetui ir ypač keičiantis informacija ir geriausia praktika. Jei tai tikslinga, Institucija gali priimti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį.“;

15)  įterpiamas naujas 31a straipsnis:

„ 31a straipsnisVeiklos perdavimo, pavedimo vykdyti pagal rangos sutartis, taip pat rizikos perkėlimo koordinavimas

„1. Institucija nuolat koordinuoja kompetentingų institucijų vykdomą priežiūros veiklą, siekdama skatinti priežiūros konvergenciją finansų rinkų dalyvių veiklos perdavimo ir veiklos rangos srityse, taip pat su jų vykdomu rizikos perkėlimu į trečiąsias valstybes, siekiant pasinaudoti ES pasu, nors didelė dalis veiklos arba funkcijų iš esmės bus vykdoma ne Sąjungoje, susijusiais klausimais, pagal 2 ir 3▐ dalis. Kompetentingos institucijos savo kompetencijos ribose prisiima galutinę atsakomybę už sprendimus dėl veiklos leidimo suteikimo, priežiūros ir įgyvendinimo užtikrinimo veiklos perdavimo, veiklos rangos ir rizikos perkėlimo atvejais.

2. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai, jeigu ketina finansų rinkų dalyviui, kurį pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus prižiūrėtų atitinkama kompetentinga institucija, suteikti veiklos leidimą arba jį registruoti ir jeigu finansų rinkų dalyvio verslo plane numatyta didelę jo veiklos dalį arba bet kurią iš pagrindinių funkcijų pavesti vykdyti pagal rangos sutartis ar perduoti arba didelės veiklos dalies riziką perkelti į trečiąsias valstybes, siekiant pasinaudoti ES pasu, nors didelė dalis veiklos arba funkcijų iš esmės bus vykdomos ne Sąjungoje. Kompetentingos institucijos pranešimai Institucijai parengiami pakankamai išsamiai ▌.

3. Kai taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti Sąjungos teisės aktai ir kai juose nenumatyti jokie konkretūs pranešimui dėl veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo taikomi reikalavimai, finansų rinkų dalyvis praneša kompetentingai institucijai apie didelės savo veiklos dalies arba bet kurios iš savo pagrindinių funkcijų pavedimą vykdyti pagal rangos sutartį ar perdavimą arba didelės savo veiklos dalies rizikos perkėlimą kitam subjektui arba savo pačios filialui, įsteigtam trečiojoje valstybėje. Atitinkama kompetentinga institucija kas pusę metų informuoja Instituciją apie tokius pranešimus.

Nedarant poveikio 35 straipsniui, Institucijos prašymu kompetentinga institucija pateikia informaciją apie finansų rinkų dalyvių veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo susitarimus.

Institucija stebi, ar atitinkamos kompetentingos institucijos tikrina, ar pirmoje pastraipoje nurodyti veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo susitarimai sudaryti pagal Sąjungos teisę, atitinka Institucijos gaires, rekomendacijas arba nuomones ir netrukdo kompetentingoms institucijoms vykdyti veiksmingą priežiūrą bei imtis vykdymo užtikrinimo priemonių trečiojoje valstybėje.

3a. Jeigu kompetentingos institucijos tikrinimo tvarka neleidžia veiksmingai atlikti priežiūros ar užtikrinti vykdymo ir kelia riziką, kad reikės vykdyti reguliacinį arbitražą visose valstybėse narėse, Institucija gali susijusiai kompetentingai institucijai pateikti rekomendacijų, kaip patobulinti tikrinimo tvarką, ir nurodyti terminą, iki kurio kompetentinga institucija turėtų atlikti rekomenduojamus pakeitimus. Jeigu atitinkama kompetentinga institucija nesilaiko tų rekomendacijų, ji nurodo to nesilaikymo priežastis, o Institucija viešai paskelbia savo rekomendacijas kartu su pirmiau nurodytomis priežastimis.

3b. Komisija per [vienus metus nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] parengia ataskaitą, kurioje apžvelgiami įvairūs sektorių teisės aktų metodai, kai vertinamas pavestos vykdyti pagal rangos sutartį arba perduotos veiklos reikšmingumas, ir kurioje nagrinėjama galimybė šiuo klausimu taikyti labiau suderintą metodą, galbūt nustatant bendrus kriterijus ir metodiką. Šią ataskaitą Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Tai atlikdama Komisija atsižvelgia į:

a) veiklos tęstinumą;

b) veiksmingą valdymo pajėgumą;

c) veiksmingą pajėgumą atlikti pavestos ir perduotos veiklos auditą.“

16)  Įterpiamas naujas 31b straipsnis:

„31b straipsnis Užsakymų, sandorių ir veiklos, darančios didelį tarpvalstybinį poveikį, koordinavimo funkcija

1. Jeigu Institucija turi įrodymų ar aiškių požymių iš kelių skirtingų šaltinių, kad įtartų, kad užsakymai, sandoriai arba bet kokia kita veikla, daranti didelį tarpvalstybinį poveikį, kelia grėsmę tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos finansiniam stabilumui, ji atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms rekomenduoja pradėti tyrimą ir suteikia toms kompetentingoms institucijoms atitinkamą informaciją.

2. Jeigu kompetentinga institucija turi įrodymų ar aiškių požymių iš kelių skirtingų šaltinių, kad įtartų, kad užsakymai, sandoriai arba kita veikla, daranti didelį tarpvalstybinį poveikį, kelia grėsmę tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos finansiniam stabilumui, ji nedelsdama apie tai praneša Institucijai ir pateikia atitinkamą informaciją. Perdavusi atitinkamą informaciją valstybių narių, kuriose vykdyta įtartina veikla, kompetentingoms institucijoms Institucija gali joms rekomenduoti imtis veiksmų.

3. Institucija sudaro palankesnes sąlygas elektroniniu būdu keistis informacija su kompetentingomis institucijomis ir sukuria bei prižiūri tam tikslui skirtą duomenų saugyklą, siekdama užtikrinti veiksmingumą ir išvengti bet kokio duomenų srautų, ataskaitų teikimo įpareigojimų arba pranešimų dubliavimosi, tuo pačiu metu atsižvelgdama į galiojančias nuostatas, pvz., į FPRR 26 straipsnį ir PRR 4 straipsnį. “;

17)  ▌32 straipsnis pakeičiamas taip:

„32 straipsnis Rinkos pokyčių įvertinimas,

įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis

1.  Institucija stebi ir vertina rinkos pokyčius savo kompetencijos srityje ir, kai būtina, praneša dviem kitoms EPI, ESRV ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą. Institucija į savo vertinimą įtraukia rinkų, kuriose veikia finansų rinkų dalyviai, ▌analizę ir galimų rinkos pokyčių poveikio tokioms įstaigoms vertinimą.

2.  Institucija ▌inicijuoja ir koordinuoja Sąjungos mastu atliekamus finansų rinkų dalyvių atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams vertinimus pagal realistiškus scenarijus. Tam Institucija parengia šias priemones, kurias turi taikyti kompetentingos institucijos:

a)  bendras metodikas, skirtas ekonominių scenarijų poveikiui finansų rinkų dalyvio finansinei padėčiai, įvertinti;

aa)  bendras metodikas, kuriomis nustatomos finansų įstaigos, kurios bus įtrauktos į Sąjungos lygmens vertinimus;

b)  bendrus metodus, skirtus informacijai apie šių finansų rinkų dalyvių atsparumo vertinimų rezultatus teikti;

c)  bendrą metodiką, skirtą vertinti konkrečių produktų ir paskirstymo procesų poveikį finansų rinkų dalyvio finansinei padėčiai ir investuotojų bei vartotojų informavimui; ir

ca)  bendrą metodiką, skirtą poveikio, kurį aplinkai keliama rizika daro finansų įstaigų finansiniam stabilumui, įvertinti.

Šios dalies taikymo tikslais Institucija bendradarbiauja su ESRV, kuri vengia bet kokio galimo interesų konflikto, susijusio su pinigų politikos vykdymu.

2a.  Bent kartą per metus Institucija apsvarsto, ar tikslinga Sąjungos mastu atlikti 2 dalyje nurodytus vertinimus, ir apie savo motyvus informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. Kai tokie vertinimai atliekami Sąjungos mastu, Institucija atskleidžia rezultatus kiekvienam dalyvaujančiam finansų rinkų dalyviui, nebent ji mano, kad toks atskleidimas yra netinkamas, atsižvelgiant į Sąjungos arba vienos ar keleto jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą arba vidaus rinkos veikimą.

Kompetentingų institucijų pareiga saugoti profesines paslaptis neturi joms trukdyti paskelbti 2 dalyje nurodytų Sąjungos mastu atliktų vertinimų rezultatus arba perduoti tokių vertinimų rezultatus Institucijai, kad Institucija paskelbtų Sąjungos mastu atliktų finansų rinkų dalyvių atsparumo vertinimų rezultatus.

3.  Nedarant poveikio Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 nustatytoms ESRV užduotims, Institucija kartą per metus, o, prireikus – dažniau, teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV tendencijų, galimos rizikos ir pažeidžiamumo savo kompetencijos srityje vertinimus kartu su 22 straipsnio 2 dalyje nurodytais rodikliais.

Institucija į šiuos vertinimus įtraukia pagrindinės rizikos ir pažeidžiamumo klasifikaciją ir, jeigu būtina, rekomenduoja, kokių prevencinių ar taisomųjų veiksmų reikėtų imtis.

4.  Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Institucija per Jungtinį komitetą užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į pokyčius, riziką ir pažeidžiamumą visuose sektoriuose.“;

18)  33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnisTarptautiniai santykiai

, įskaitant lygiavertiškumą

1. Nedarant poveikio atitinkamai valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijai, Institucija gali plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su reguliavimo ir priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų valstybių administracijomis. Pagal tuos susitarimus nenustatomos teisinės pareigos Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir jais neužkertamas kelias valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su tomis trečiosiomis valstybėmis.

Kai trečioji valstybė pagal galiojančius deleguotuosius aktus, Komisijos priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį, yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių, sąrašą, Institucija nesudaro bendradarbiavimo susitarimų su tos trečiosios valstybės reguliavimo ir priežiūros institucijomis.

2. Gavusi specialų Komisijos prašymą patarti arba savo iniciatyva, arba jeigu to reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija padeda Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros tvarkos lygiavertiškumo.

2a. Institucija nuolat stebi trečiųjų valstybių, dėl kurių Komisija pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus priėmė sprendimus dėl lygiavertiškumo, reglamentavimo ir priežiūros pokyčius, taip pat vykdymo užtikrinimo praktikos ir atitinkamus rinkos pokyčius, kad galėtų patikrinti, ar vis dar užtikrinama atitiktis kriterijams, pagal kuriuos tie sprendimai priimti, ir tenkinamos visos tuose sprendimuose nustatytos sąlygos. Institucija kas trejus metus arba, kai tinkama, dažniau, arba Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai paprašius teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir kitoms dviem EPI konfidencialią savo išvadų ataskaitą. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama poveikiui finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui.

Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir, kai taikytina, su trečiųjų valstybių, kurių reguliavimo ir priežiūros režimai pripažinti lygiaverčiais, pertvarkymo institucijomis. Šis bendradarbiavimas vykdomas remiantis administraciniais susitarimais, sudarytais su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis. Derėdamasi dėl tokių administracinių susitarimų, Institucija įtraukia nuostatas dėl:

a)  mechanizmų, kurie leistų Institucijai gauti svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie reguliavimo režimą, priežiūros metodiką, atitinkamus rinkos pokyčius ir visus pokyčius, kurie gali turėti įtakos sprendimui dėl lygiavertiškumo;

b)  jeigu to reikia imantis tolesnių priemonių dėl tokių sprendimų dėl lygiavertiškumo – procedūrų, susijusių su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant patikrinimus vietoje, atliekamus Institucijos atsakomybe ir, kai reikia, savanoriškai ir rotacijos principu padedant ne daugiau kaip penkiems atstovams iš skirtingų kompetentingų institucijų ir trečiosios šalies kompetentingai institucijai.

Institucija informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir kitas EPI, jeigu trečiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako sudaryti tokius administracinius susitarimus arba atsisako veiksmingai bendradarbiauti. Peržiūrėdama atitinkamą sprendimą dėl lygiavertiškumo, Komisija atsižvelgia į šią informaciją.

2b. Jeigu Institucija nustato 2a dalyje nurodytų trečiųjų valstybių reguliavimo, priežiūros arba, kai taikytina, pertvarkymo arba vykdymo užtikrinimo praktikos pokyčių, kurie gali turėti įtakos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui, ji nedelsdama konfidencialiai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.

2c. Kompetentingos institucijos iš anksto informuoja Instituciją apie ketinimus kurioje nors iš sričių, reglamentuojamų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais aktais, sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, įskaitant susitarimus dėl trečiųjų valstybių subjektų filialų. Jos kuo skubiau pateikia Institucijai tokių planuojamų susitarimų projektus.

Siekdama Sąjungoje formuoti nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros praktiką ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, Institucija gali bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir parengti pavyzdinius administracinius susitarimus. Kompetentingos institucijos kuo labiau laikosi tokių pavyzdinių susitarimų.

Jei Institucija, bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, rengia tokius pavyzdinius administracinius susitarimus, kompetentingos institucijos nesudaro administracinių susitarimų su trečiųjų valstybių valdžios institucijomis tol, kol pavyzdinis susitarimas nėra užbaigtas.

43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir Institucijos pagal 2a dalį vykdytą stebėsenos veiklą.

3a. Institucija siekia visateisės narystės Tarptautinėje vertybinių popierių komisijų organizacijoje ir Finansinio stabilumo taryboje, taip pat stebėtojos statuso Tarptautinių apskaitos standartų stebėjimo valdyboje.

Bet kokia Institucijos pozicija, kurią ji užima tarptautiniuose forumuose, turi būti aptarta iš anksto ir gautas Priežiūros tarybos pritarimas.

3b. Institucija, kai tinkama, stebi reglamentavimo, priežiūros ir, kai taikoma, pertvarkymo pokyčius, taip pat vykdymo užtikrinimo praktikos ir atitinkamus rinkos pokyčius trečiosiose valstybėse, dėl kurių buvo sudaryti tarptautiniai susitarimai.

Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir, kai tinkama, su trečiųjų valstybių, nurodytų šios dalies pirmoje pastraipoje, pertvarkymo institucijomis.“;

19)  ▌34 straipsnis išbraukiamas.

20)  35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Institucijos prašymu kompetentingos institucijos Institucijai pateikia visą informaciją, būtiną jai pagal šį reglamentą pavestoms užduotims vykdyti, jeigu jos turi teisėtą prieigą prie atitinkamos informacijos.

Informacija turi būti tiksli, išsami ir pateikta per Institucijos nustatytą terminą.“

2. Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją periodiškai ir specialiu formatu arba naudojant Institucijos patvirtintus palyginamus šablonus. Tokiems prašymams, jei įmanoma, visada naudojami esami bendri ataskaitų teikimo formatai ir laikomasi proporcingumo principo, nustatyto nacionalinės ir Sąjungos teisės aktuose, įskaitant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus.

3. Kompetentingos institucijos prašymu Institucija gali pateikti visą informaciją, kuria ji disponuoja ir kuri yra būtina, kad kompetentinga institucija galėtų atlikti savo užduotis, laikydamasi pareigos saugoti profesines paslaptis, nustatytos sektoriniuose teisės aktuose ir šio reglamento 70 straipsnyje.“;

b)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Jeigu pagal 1 dalį prašomos informacijos nėra arba kompetentingos institucijos jos nepateikia per Institucijos nustatytą terminą, Institucija gali teikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą bet kuriai iš šių institucijų:

a)  kitoms priežiūros funkcijas vykdančioms priežiūros institucijoms;

b)  ministerijai, kuri yra atsakinga už atitinkamos valstybės narės finansus ir disponuoja prudencine informacija;

c)  atitinkamos valstybės narės nacionaliniam centriniam bankui arba statistikos tarnybai;

d)  atitinkamos valstybės narės statistikos tarnybai.

Institucijos prašymu kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.“;

c)  6 ir 7 dalys išbraukiamos;

21)  Įterpiami 35a–35da straipsniai:

„35a straipsnis Naudojimasis 35b straipsnyje nurodytais įgaliojimais

Institucijai, visiems jos pareigūnams ar kitam jos įgaliotam asmeniui pagal 35 straipsnį suteiktais įgaliojimais negalima naudotis reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.

35a ir 35b straipsniai taikomi nedarant poveikio nacionalinei teisei.

35b straipsnis Prašymo pateikti informaciją teikimas finansų rinkų dalyviams

1. Jeigu pagal 35 straipsnio 1 arba 5 dalį prašomos informacijos nėra arba ji per Institucijos nustatytą terminą nepateikiama, Institucija, nesukurdama duomenų dublikatų, gali reikalauti, kad atitinkami finansų rinkų dalyviai pateiktų informaciją, kuri yra būtina Institucijai pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti.

▌4. Per Institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį finansų rinkų dalyviai ▌arba jų teisiniai atstovai pateikia prašomą informaciją. ▌

5. Institucija nedelsdama nusiunčia ▌prašymo ▌kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigęs atitinkamas finansų rinkų dalyvis, kurio prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.

6. Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik vykdydama jai pagal šį reglamentą pavestas užduotis.

35C straipsnis

Baudų skyrimo procedūros taisyklės

1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, Institucija nustato tvirtų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar kelių 35d straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo faktų, Institucija paprašo Komisijos šį atvejį tirti. ▌

35d straipsnis Vienkartinės

ir periodiškai mokamos baudos

-1. Prieš priimdama sprendimą skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą, Komisija suteikia galimybę įstaigai arba subjektui, kuriems pateiktas prašymas pateikti informaciją, būti išklausytiems.

Komisija savo sprendimą skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių atitinkamos įstaigos arba subjektai galėjo pateikti pastabas.

1. Komisija priima sprendimą skirti baudą, jeigu nustato, jog finansų rinkų dalyvis ▌ tyčia arba dėl aplaidumo nepateikė būtinos informacijos arba, reaguodamas į paprastą prašymą pateikti informaciją ▌pagal 35b straipsnio 1 dalį, pateikė neišsamią, neteisingą arba klaidinančią informaciją.

2. 1 dalyje nurodytos baudos bazinis dydis yra ne mažesnis kaip 50 000 EUR, bet neviršija 200 000 EUR.

2. 1 dalyje nurodyta bazinė bauda yra ne mažesnė kaip [X; mažesnė kaip 50 000 EUR], bet neviršija [Y; mažesnė kaip 2000 000 EUR] ir turi būti atgrasanti, veiksminga ir proporcinga institucijos arba subjekto dydžiui ir pažeidimo pobūdžiui ir svarbai.

Institucija kartu su EBI ir EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia baudų skyrimo pagal šią dalį metodiką.

5. ▌Bendra baudos suma neviršija [X %; mažiau kaip 20 %] atitinkamo finansų rinkų dalyvio ankstesnių finansinių metų metinės apyvartos, nebent finansų rinkų dalyvis dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos. Tokiu atveju bendra baudos suma negali būti mažesnė negu finansinė nauda.

5a. Komisija gali skirti periodiškai mokamas baudas, kol pažeidimas nebus ištaisytas. Periodiškai mokamos baudos turi būti proporcingos institucijos arba subjekto dydžiui ir pažeidimo pobūdžiui ir svarbai.

5b. Per šią procedūrą visapusiškai gerbiamos įstaigos arba subjekto teisės į gynybą. Įstaigai arba subjektui suteikiama teisė susipažinti su Institucijos ir Komisijos bylomis, atsižvelgiant į teisėtą kitų asmenų interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Institucijos ar Komisijos vidaus parengiamiesiems dokumentams.

5c. Baudos arba periodiškai mokamos baudos mokėjimo užtikrinimo procedūra gali būti sustabdyta tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Institucijos arba subjektai, kuriems skirta bauda ar periodiškai mokamos baudos, gali pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl Komisijos sprendimo skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą. Teismas Komisijos skirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali, be kita ko, panaikinti, sumažinti arba padidinti.

5d. Komisija viešai paskelbia apie kiekvieną paskirtą baudą ir periodiškai mokamą baudą, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų rimtą pavojų finansų rinkoms arba neproporcingai pakenktų dalyvaujančioms šalims.

5e. Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

35da straipsnisPagrindinėms sandorio šalimis taikomos baudos

Nepaisant 35d straipsnyje nurodytų baudų, pagrindinės sandorio šalys gali būti nubaustos pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, visų pirma pagal 25f, 25g, 25h, 25i ir 25j straipsnius ir III bei IV priedus.“

▌22)  36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalis išbraukiama.

b)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Institucija, gavusi jai skirtą ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, aptaria tą įspėjimą ar rekomendaciją per kitą Priežiūros tarybos posėdį arba, kai tinkama, anksčiau, kad įvertintų tokio įspėjimo ar rekomendacijos poveikį savo užduočių atlikimui ir galimus tolesnius veiksmus.

Laikydamasi atitinkamos sprendimų priėmimo tvarkos, Institucija priima sprendimą, ar reikia imtis veiksmų pagal jai šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus, siekiant išspręsti įspėjimuose ir rekomendacijose nurodytus klausimus, ir dėl tokių veiksmų turinio.

Jeigu Institucija nesiima priemonių įspėjimui ar rekomendacijai įgyvendinti, ji paaiškina ESRV tokio neveikimo priežastis. ESRV apie tai informuoja Europos Parlamentą pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 19 straipsnio 5 dalį. Apie tai ESRV taip pat informuoja Tarybą ir Komisiją.“

c)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Institucija, gavusi ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, skirtą kompetentingai institucijai, prireikus gali naudotis jai pagal šį reglamentą suteiktais įgaliojimais užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų.

Jeigu adresatas ketina nesilaikyti ESRV rekomendacijos, jis informuoja Priežiūros tarybą ir su ja aptaria tokio nesilaikymo priežastis.“

d)  6 dalis išbraukiama.

23)  37 straipsnis ▌pakeičiamas taip:

„37 straipsnisVertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė

1. Siekiant palengvinti konsultavimąsi su suinteresuotaisiais subjektais Institucijos užduotims svarbiose srityse, įsteigiama Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė. Su Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupe konsultuojamasi dėl veiksmų, kurių pagal 10–15 straipsnius imamasi dėl techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, ir, jei tie veiksmai nesusiję su atskirais finansų rinkų dalyviais, pagal 16 straipsnį dėl gairių ir rekomendacijų, 16a straipsnį dėl nuomonių ir 16b straipsnį dėl klausimų ir atsakymų. Jei būtina skubiai imtis veiksmų ir konsultacijos tampa neįmanomos, nedelsiant informuojama Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė.

Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės posėdžiai rengiami bent keturis kartus per metus.

2. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių, 13 narių skiriami užtikrinant proporcingą finansų rinkų dalyvių, veikiančių Sąjungoje, atstovavimą, 13 narių, kurie atstovauja jų darbuotojų atstovams, vartotojams, finansų paslaugų naudotojams ir MVĮ, o keturi jos nariai yra nepriklausomi aukšto lygio mokslininkai. ▌

3. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės narius skiria Institucijos Priežiūros taryba, vykdydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą. Priimdama sprendimą, Priežiūros taryba kiek įmanoma stengiasi užtikrinti tinkamą vertybinių popierių ir rinkų sektoriaus įvairovę, geografinę ir lyčių pusiausvyrą ir atstovavimą suinteresuotiesiems subjektams iš visos Sąjungos. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės nariai renkami atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, įgūdžius, atitinkamas žinias ir pripažintą patirtį.

3a. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės nariai renka grupės pirmininką iš savo narių. Pirmininkas skiriamas dvejiems metams.

Europos Parlamentas gali pakviesti Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės pirmininką padaryti pareiškimą ir atsakyti į Parlamento narių pateiktus klausimus, jei to yra prašoma.

4. Institucija Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupei teikia visą būtiną informaciją, laikantis profesinės paslapties reikalavimo, kaip nustatyta 70 straipsnyje, ir užtikrina, kad Grupei būtų teikiamos tinkamos sekretoriato paslaugos. Nustatomos tinkamos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės narių, atstovaujančių ne pelno organizacijoms, išskyrus pramonės atstovus, kompensacijos. Nustatant kompensaciją atsižvelgiama į narių parengiamąjį ir tolesnį susijusį darbą ir ji turi būti bent jau lygi pareigūnų atlyginimo dydžiui pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų V antraštinės dalies 1 skyriaus 2 dalį. Šie nuostatai ir sąlygos išdėstyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 ( 13 ) (Pareigūnų tarnybos nuostatai). Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė gali steigti techninių klausimų darbo grupes. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija yra ketveri metai, o jai pasibaigus surengiama nauja atrankos procedūra.

Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija gali būti pratęsiama vieną kartą.

5. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė gali teikti Institucijai nuomones ir patarimus bet kokiu su Institucijos užduotimis susijusiu klausimu, ypatingą dėmesį skirdama 10–16b, 29, 30, 32 ir 35 straipsniuose nustatytoms užduotims.

Jeigu Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė negali susitarti dėl patarimo, vienas trečdalis jos narių arba vienai suinteresuotųjų subjektų grupei atstovaujantys nariai gali parengti atskirąjį patarimą.

Pagal šio reglamento 56 straipsnį dėl bendrųjų pozicijų ir aktų Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė, Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė gali skelbti bendras nuomones ir patarimus su Europos priežiūros institucijų darbu susijusiais klausimais.

6. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles.

7. Institucija viešai skelbia Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės nuomones ir patarimus, atskirąjį savo narių patarimą bei konsultacijų su ja rezultatus, taip pat tai, kaip buvo atsižvelgta į patarimus ir konsultacijų rezultatus.“

23a)  38 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucija užtikrina, kad joks pagal 18, 19 ar 20 straipsnį priimtas sprendimas jokiu būdu nepažeistų valstybių narių fiskalinės atsakomybės.“

24)  39 straipsnis pakeičiamas taip:

„39 straipsnis Sprendimų priėmimo tvarka

1. Priimdama pagal 17, 18 ir 19 straipsnius numatytus sprendimus, Institucija veikia pagal 2–6 dalis.

2. Institucija praneša visiems adresatams apie ketinimą priimti sprendimą oficialiąja adresato kalba ir nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę dėl sprendimo dalyko, visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes. Adresatas gali pareikšti nuomonę savo oficialiąja kalba. Pirmame sakinyje išdėstyta nuostata mutatis mutandis taikoma 17 straipsnio 3 dalyje nurodytoms rekomendacijoms.

3. Institucijos sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai.

4. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisines teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.

5. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 ar 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą atitinkamu periodiškumu.

6. Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal ▌18 arba 19 straipsnius, skelbiama viešai. Apie sprendimų, kuriuos Institucija priima pagal 17 straipsnį, priėmimą gali būti skelbiama viešai. Viešame skelbime nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos ar finansų rinkų dalyvio tapatybė bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems finansų rinkų dalyvių interesams apsaugoti savo verslo paslaptis arba galėtų sukelti didelį pavojų tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui.“;

25)  40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)   įterpiami aa ir ab)punktai:

„aa) 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti Vykdomosios valdybos tikrieji nariai, be balsavimo teisės;“;

ab) valstybės narės administracijos vadovas, atsakingas už derybas dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų ir jų priėmimą, kad būtų galima veikti taikant 10–15 straipsnius“;

ia)  b punktas pakeičiamas taip:

„b) nacionalinės valdžios institucijos, kompetentingos prižiūrėti finansų rinkų dalyvius kiekvienoje valstybėje narėje, vadovas, veikdamas pagal savo kompetencijos sritis, išskyrus nurodytąsias 10–15 straipsniuose, ir kuris asmeniškai dalyvauja Priežiūros tarybos posėdžiuose bent du kartus per metus;

ib)  d punktas pakeičiamas taip:

„ d) vienas ESRV atstovas, neturintis balsavimo teisės, kuris susilaiko nuo pozicijų, susijusių su pinigų politikos vykdymu, užėmimo;

aa)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kiekviena ▌institucija turi paskirti iš savo įstaigos aukšto lygio pakaitinį narį, kuris galėtų pakeisti 1 dalies ab ir b punktuose nurodytą Priežiūros tarybos narį, jeigu tas asmuo negalėtų dalyvauti posėdyje.

ab)  įterpiama ši dalis:

„4a. Veiksmų, kurių turi būti imamasi taikant 10–15 straipsnius, tikslais Priežiūros tarybos nariai yra vienas Komisijos atstovas, be balsavimo teisės, ir vienas Europos Parlamento atstovas, turintis stebėtojo statusą, ir po vieną kiekvienos valstybės narės administracijos atstovą, turintį stebėtojo statusą.“

b)  6 dalis pakeičiama taip:

„6. Priežiūros taryba gali pakviesti stebėtojus.“

c)  įrašoma ši 7 dalis:

„7. Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta nacionalinės valdžios institucija nėra atsakinga už vartotojų apsaugos taisyklių laikymosi užtikrinimą, tame punkte nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti tos valstybės narės vartotojų apsaugos institucijos atstovą, neturintį balsavimo teisės. Jeigu atsakomybe už vartotojų apsaugą dalijasi kelios valstybės narės institucijos, šios institucijos susitaria dėl bendro atstovo.“;

26)  41 straipsnis pakeičiamas taip:

„41 straipsnis Vidaus komitetai

27)  Priežiūros taryba gali steigti vidaus komitetus specialioms jai pavestoms užduotims vykdyti. Priežiūros taryba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus perduoti vidaus komitetams, Vykdomajai valdybai arba pirmininkui.“

28)  ▌42▌ straipsnis pakeičiamas taip:

„42 straipsnis

Priežiūros tarybos nepriklausomumas

Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, pirmininkas ir ▌ Priežiūros tarybos nariai, balsavimo teisę turintys su pagrindinėmis sandorio šalimis susiję nariai ir nuolatiniai Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors ▌vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.“;

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis.

Kai 30 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas nepriklausomumo laipsnis vertinamas kaip nepakankamas pagal tą straipsnį, Priežiūros taryba gali nuspręsti laikinai sustabdyti atskiro nario balsavimo teises arba laikinai sustabdyti jo narystę Institucijoje, kol nebus pašalinti visi trūkumai.“;

29)  43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„Priežiūros taryba nustato institucijos darbo gaires ir yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas priimant strateginius sprendimus ir svarbius politikos sprendimus.

Ji priima Institucijos ▌rekomendacijas, gaires, nuomones ir sprendimus, teikia II skyriuje nurodytus patarimus, išskyrus kiek tai susiję su užduotimis ir įgaliojimais, už kuriuos pagal 45c straipsnį atsakingas Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas ir pagal 47 straipsnį atsakinga Vykdomoji valdyba.

b)  2 ir 3 dalys išbraukiamos;

c)  4 dalis ▌pakeičiama taip:

„Iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, priima kitų metų Institucijos darbo programą ir ją perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Institucija nustato vertinimų prioritetus, prireikus nurodydama kompetentingas institucijas ir veiklos rūšis, kurių vertinimai bus atliekami pagal 30 straipsnį. Jei tinkamai pagrįsta, Institucija gali nurodyti papildomas kompetentingas institucijas, kurių veikla bus vertinama.

Darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.“;

d)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą, remdamasi 47 straipsnio 9f dalyje nurodytu ataskaitos projektu, ir kasmet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.“;

e)  8 dalis išbraukiama.

29a)  įterpiamas 43a straipsnis:

„43a straipsnis

Priežiūros tarybos priimtų sprendimų skaidrumas

Nepažeidžiant 70 straipsnio, ne vėliau kaip per šešias savaites nuo Priežiūros tarybos posėdžio dienos Institucija pateikia Europos Parlamentui bent jau išsamų ir informatyvų to Priežiūros tarybos posėdžio protokolą, kuriame būtų pateikta išsami diskusijų apžvalga, įskaitant sprendimų su paaiškinimais sąrašą. „30)  44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  ▌1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta savo narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.

Kiek tai susiję su sprendimais parengti ir priimti 10–16 straipsniuose nurodytus aktus, projektus ir priemones bei pagal 9 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą ir VI skyrių priimamas priemones ir sprendimus, ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje. Vykdomosios valdybos tikrieji nariai ir pirmininkas dėl tų sprendimų nebalsuoja.

aa)  įterpiama 1a dalis:

1a. Nukrypstant nuo 1 dalies, Priežiūros taryba yra kompetentinga paprasta savo narių balsų dauguma priimti Vykdomosios valdybos parengtus sprendimus pagal 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis, 29a, 31a, 32 ir 35b – 35h straipsnius, vadovaujantis 47 straipsnio 3 dalimi.

Tuo atveju, jei Priežiūros taryba nepriima Vykdomosios valdybos pagal 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis, 29a, 31a, 32 ir 35b – 35h straipsnius parengtų sprendimų, ji gali iš dalies pakeisti šiuos sprendimus. Priežiūros taryba yra kompetentinga priimti šiuos iš dalies pakeistus sprendimus trijų ketvirtadalių savo balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

Jei Priežiūros taryba kuo greičiau ir ne vėliau kaip per keturis mėnesius nepriima iš dalies pakeistų sprendimų, nurodytų antroje pastraipoje, Vykdomoji valdyba priima sprendimą. “;

b)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Priežiūros taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Darbo tvarkos taisyklėse išsamiai nustatoma balsavimo tvarka.“

c)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai nedalyvauja jokiose Priežiūros tarybos diskusijose dėl atskirų finansų įstaigų, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose būtų nustatyta kitaip.“;

Pirma pastraipa netaikoma pirmininkui, nariams, kurie taip pat yra Vykdomosios valdybos nariai ▌“;

30a)  Įterpiamas 44a straipsnis:

„44a straipsnis

EVPRI pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas

EVPRI pagal 41 straipsnį įsteigia nuolatinį vidaus komitetą sprendimų rengimui ir užduočių, susijusių su Sąjungos ir trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių priežiūra, vykdymui (pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas).“

31)  III skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Vykdomoji valdyba“;

32)  45 straipsnis pakeičiamas taip:

„45 straipsnis

Sudėtis

1. Vykdomąją valdybą sudaro pirmininkas ir keturi tikrieji nariai, kurie yra valstybės narės piliečiai. Pirmininkas kiekvienam tikrajam nariui skiria aiškiai apibrėžtas politikos ir valdymo užduotis, visų pirma atsakomybę už biudžeto klausimus, už klausimus, susijusius su Institucijos darbo programa, ir už konvergencijos klausimus. Vienas iš tikrųjų narių pagal šį reglamentą vykdo pirmininko pavaduotojo funkcijas ir, kai pirmininko nėra arba pirmininkui iškyla pagrįstų kliūčių, – pirmininko funkcijas. ▌

2. Tikrieji nariai atrenkami pagal nuopelnus, gebėjimus, finansų rinkų dalyvių ir rinkų išmanymą ir praktinę patirtį, ypač vertybinių popierių ir rinkų, įskaitant vartotojų interesus, srityje, bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį. Tikrieji nariai turi turėti daug valdymo patirties. Bent vienas iš tikrųjų narių vienus metus iki paskyrimo turi nebūti dirbęs kompetentingoje nacionalinėje institucijoje. Atranka vykdoma Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras, paskui Komisija, konsultuodamasi su Priežiūros taryba, sudaro galutinį reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašą.

Komisija pateikia galutinį kandidatų sąrašą Europos Parlamentui tvirtinti. Galutinį kandidatų sąrašą patvirtinus, Taryba priima sprendimą skirti Vykdomosios valdybos narius ▌. Vykdomosios valdybos sudėtis yra subalansuota ir proporcinga bei atspindi visą Sąjungą.

3. Jeigu Vykdomosios valdybos tikrasis narys nebeatitinka 46 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Europos Parlamentas ir Taryba gali savo iniciatyva arba Komisijai pasiūlius ir Europos Parlamentui pasiūlymą patvirtinus, gali priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų.

4. Tikrųjų narių kadencija yra 5 metai ir gali būti vieną kartą pratęsta. Per devynis mėnesius iki tikrojo nario 5 metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:

a)  per pirmą kadenciją pasiektus rezultatus ir tai, kaip jie buvo pasiekti;

b)  ateinančių metų Institucijos pareigas ir poreikius.

Atsižvelgdama į įvertinimą, Komisija pateikia tikrųjų narių, kurių kadencija turi būti pratęsta, sąrašą Tarybai. Remdamasi juo ir atsižvelgdama į įvertinimą, Taryba gali pratęsti tikrųjų narių kadenciją.“;

33)  Įterpiamas šis 45a straipsnis:

„45a straipsnis

Sprendimų priėmimas

1. Vykdomosios valdybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas. Pirmininko ar bent trijų Vykdomosios valdybos narių prašymu sprendimai perduodami Priežiūros tarybai.

2. Komisijos atstovas dalyvauja Vykdomosios valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės, išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjami 63 straipsnyje nurodyti klausimai.

Vykdomoji valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

4. Vykdomosios valdybos posėdžiai šaukiami pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

Vykdomoji valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Vykdomoji valdyba mano esant būtina. Ji reguliariai teikia ataskaitas Priežiūros tarybai ir posėdžiauja bent vienuolika kartų per metus.

5. ▌Balsavimo teisės neturintys dalyviai nedalyvauja jokiose Vykdomosios valdybos diskusijose dėl atskirų finansų rinkų dalyvių.

5a. Priežiūros taryba turi teisę siųsti Vykdomajai valdybai konkrečius prašymus pateikti informaciją.“;

34)  įterpiamas 45b straipsnis:

„45b straipsnis Vidaus komitetai

Vykdomoji valdyba gali steigti vidaus komitetus specialioms jai paskirtoms užduotims vykdyti.“;

35)  46 straipsnis pakeičiamas taip:

„46 straipsnis

Vykdomosios valdybos nepriklausomumas

Vykdomosios valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors ▌ vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Vykdomosios valdybos nariai neina jokių pareigų nacionaliniu, Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei jokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Vykdomosios valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.“;

36)  47 straipsnis pakeičiamas taip:

„47 straipsnis Užduotys

1. „Vykdomoji valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis. Ji imasi visų reikiamų priemonių, visų pirma priima vidaus administracinius nurodymus ir skelbia pranešimus, siekdama užtikrinti, kad Institucija veiktų pagal šį reglamentą.

2. Vykdomoji valdyba siūlo, o Priežiūros taryba priima metinę ir daugiametę darbo programas, į kurias įtraukiama dalis, skirta pagrindinių sandorio šalių klausimams.

3. Vykdomoji valdyba naudojasi savo su biudžetu susijusiais įgaliojimais pagal 63 ir 64 straipsnius.

Pagal 17, 19 straipsnius, 22 straipsnio 4 dalį ir 30 straipsnį ▌ Vykdomoji valdyba yra kompetentinga imtis veiksmų ir priimti sprendimus, išskyrus Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto kompetencijai priklausančius su pagrindinėmis sandorio šalimis susijusius klausimus. Pagal 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis, 29a, 31a, 32 ir 35b – 35da straipsnius, Vykdomoji valdyba yra kompetentinga rengti sprendimus, kuriems taikoma 44 straipsnio 1a dalyje nustatyta sprendimų priėmimo procedūra. Vykdomoji valdyba nuolat informuoja Priežiūros tarybą apie visus jos parengiamus ir priimamus sprendimus.

3a. Vykdomoji valdyba nagrinėja visus klausimus, dėl kurių sprendimą turi priimti Priežiūros taryba, ir teikia savo nuomonę ▌ .

4. Vykdomoji valdyba nagrinėja ir rengia Priežiūros tarybos priimamus sprendimus visais klausimais, dėl kurių 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose Institucijai suteiktos veiklos leidimų suteikimo arba priežiūros funkcijos ir atitinkami įgaliojimai.4.Vykdomoji valdyba priima Institucijos darbuotojų politikos planą ir pagal 68 straipsnio 2 dalį – būtinas Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) įgyvendinimo priemones.

5. Vykdomoji valdyba pagal 72 straipsnį priima specialias nuostatas dėl prieigos prie Institucijos dokumentų.

6. Remdamasi 9 dalies f punkte nurodytu ataskaitos projektu, Vykdomoji valdyba teikia metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą Priežiūros tarybai tvirtinti.

7. Pagal 58 straipsnio 3 ir 5 dalis Vykdomoji valdyba skiria ir šalina iš pareigų Apeliacinės tarybos narius, tinkamai atsižvelgusi į Priežiūros tarybos pasiūlymą.

8. Vykdomosios valdybos nariai viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius ir apie visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus. .

9. Atsakingojo nario užduotys:

a)  vadovaujant Priežiūros tarybai, pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetui ir kontroliuojant Vykdomajai valdybai, įgyvendinti Institucijos metinę darbo programą;

b)  imtis visų reikiamų priemonių, pirmiausia, priimti vidaus administracinius nurodymus ir skelbti pranešimus, siekiant užtikrinti, kad Institucija veiktų pagal šį reglamentą;

c)  rengti daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 2 dalyje;

d)  iki kiekvienų metų birželio 30 d. parengti kitų metų darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje;

e)  pagal 63 straipsnį parengti preliminarų Institucijos biudžeto projektą ir vykdyti Institucijos biudžetą pagal 64 straipsnį;

f)  kiekvienais metais parengti ataskaitos projektą, kuriame būtų skirsnis apie Institucijos reguliavimo ir priežiūros veiklą ir skirsnis apie finansinius ir administracinius klausimus;

g)  Institucijos darbuotojų atžvilgiu vykdyti 68 straipsnyje nustatytus įgaliojimus ir spręsti su darbuotojais susijusius klausimus.

Tačiau, kai sprendžiami pagrindinių sandorio šalių klausimai, kaip nurodyta 2 dalyje, pirmos pastraipos c ir du punktuose nurodytas užduotis vykdo Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas.

Dėl pirmos pastraipos f punkte nurodyto metinės ataskaitos projekto pažymėtina, kad jame nurodytas su pagrindinėmis sandorio šalimis susijusias užduotis vykdo Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas.

37)  III skyriaus III skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Pirmininkas▐“;

38)  48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

Pirmininkas yra valstybės narės pilietis ir atsako už Priežiūros tarybos darbo parengimą ir pirmininkauja Priežiūros tarybos bei Vykdomosios valdybos posėdžiams.“;

b)  2 dalis pakeičiama taip:

„2. Renkant pirmininką, Komisija įsteigia atrankos komitetą, kurį sudaro šeši nepriklausomi aukšto lygio asmenys. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija atrankos komitetą paskiria po du savo atstovus. Atrankos komitetas iš savo narių paskiria pirmininką. Atrankos komitetas paprasta balsų dauguma sprendžia dėl pranešimo apie konkursą paskelbimo, atrankos kriterijų ir konkrečių pareigybių, pareiškėjų sudėties, taip pat dėl pareiškėjų tikrinimo metodo, padėsiančio sudaryti lyčių požiūriu proporcingą galutinį kandidatų sąrašą iš ne mažiau kaip dviejų kandidatų. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi atrankos komiteto pirmininkas.

Pirmininkas renkamas, atsižvelgiant į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų rinkų dalyvių ir rinkų išmanymą, visų pirma vertybinių popierių ir rinkų srityje, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras. Pirmininkas turi turėti nemažai metų pripažintos patirties finansinės priežiūros ir reguliavimo srityse, taip pat vyresniojo vadovo patirties, įrodyti turintis vadovavimo įgūdžių ir aukštą kompetencijos, našumo ir sąžiningumo lygį, taip pat gerai mokėti bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas.

Atrankos komitetas teikia galutinį kandidatų eiti pirmininko pareigas sąrašą Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Parlamentas gali kviesti atrinktus kandidatus į uždarus posėdžius ar viešuosius klausymus, pateikti kandidatams klausimus raštu, prieštarauti dėl kandidatų paskyrimo ir rekomenduoti skirti savo pageidaujamus kandidatus. Europos Parlamentas ir Taryba priima bendrą sprendimą skirti pirmininką iš pateikto galutinio kandidatų sąrašo.

2a. Jeigu pirmininkas nebeatitinka jo pareigoms keliamų sąlygų, įskaitant ir 49 straipsnyje nustatytas sąlygas arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Komisijai pasiūlius arba savo pačių iniciatyva, Europos Parlamentas ir Taryba gali priimti bendrą sprendimą atleisti jį iš pareigų. Rengdama pasiūlymą Europos Komisija konsultuojasi su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis. “;

ba)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Pirmininko kadencija yra aštuoneri metai; ši kadencija nepratęsiama.

c)  4 dalis ▌pakeičiama taip:

„4. Per devynis mėnesius iki pirmininko aštuonerių metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:

a) per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;

b) ateinančių metų Institucijos pareigas ir poreikius.

Pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo tikslais Priežiūros taryba iš savo narių skiria laikiną pakaitinį pirmininką .“;

d)  5 dalis išbraukiama;

38a)  49 straipsnis pakeičiamas taip:

„49 straipsnis

Pirmininko nepriklausomumas

Nedarant poveikio Priežiūros tarybos vaidmeniui, susijusiam su pirmininko užduotimis, pirmininkas neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors ▐Vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos pirmininkui jam vykdant savo užduotis.

Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą pirmininkas toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

39)  Įterpiamas 49a straipsnis:

„49a straipsnis Išlaidos

Pirmininkas viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius su išorės suinteresuotaisiais subjektais per dvi savaites po posėdžių ir visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.“;

40)  50, 51, 52 ir 53 straipsniai išbraukiami;

41)  54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  ▌2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), kad užtikrintų įvairius sektorius apimančių veiksmų suderinamumą, visapusiškai atsižvelgdamas į sektorių ypatumus, visų pirma, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, susijusių su:

– finansiniais konglomeratais ir tarpvalstybiniu konsolidavimu,

apskaita ir auditu,

– mikrolygio rizikos ribojimo įvairius sektorius apimančių pokyčių, rizikos ir pažeidžiamumo, keliančių pavojų finansiniam stabilumui, analizėmis,

– mažmeniniais investiciniais produktais,

kibernetiniu saugumu,

keitimusi informacija ir geriausia praktika su ESRV ir ▌EPI bendradarbiavimo plėtojimu,

mažmeninių finansinių paslaugų ir vartotojų bei investuotojų apsaugos klausimais,

proporcingumo principo taikymu.“ ;

c)  įterpiama ši 2a dalis:

„2a.  Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija nuolat ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija klausimais, susijusiais su Institucijos ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 8 straipsnio 1 dalies l punkte nurodytų specialių užduočių, pavestų Europos bankininkystės institucijai, sąveika.“;

42)  ▌55 straipsnis ▌pakeičiamas taip:

„55 straipsnis

Sudėtis

1. Jungtinį komitetą sudaro EPI pirmininkai ▌.

2. Vienas Vykdomosios valdybos narys, Komisijos atstovas ir ESRV antrasis pirmininkas ir, atitinkamais atvejais, bet kurio Jungtinio komiteto pakomitečio pirmininkas kviečiami į Jungtinio komiteto, taip pat, atitinkamais atvejais, į bet kurio 57 straipsnyje nurodyto pakomitečio posėdžius kaip stebėtojai.

3. Jungtinio komiteto pirmininkas skiriamas iš EPI pirmininkų taikant metinės rotacijos principą. Jungtinio komiteto pirmininkas eina ESRV antrojo pirmininko pavaduotojo pareigas.

4. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Jungtinis komitetas gali kviesti stebėtojus. Jungtinis komitetas bendras pozicijas priima bendru sutarimu. Taisyklėse papildomai gali būti nurodyti kiti Jungtinio komiteto posėdžių dalyviai.

Jungtinis komitetas posėdžiauja bent kartą kas tris mėnesius.“

4a. Institucijos pirmininkas reguliariai konsultuojasi ir informuoja Priežiūros tarybą apie bet koks poziciją, priimtą Jungtinio komiteto ir jo pakomitečių posėdžiuose.“;

42a)  56 straipsnis pakeičiamas taip:

„56 straipsnis

Bendrosios pozicijos ir bendri aktai

Vykdydama II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija, atitinkamais atvejais, deda pastangas siekti suformuoti bendrą poziciją kartu su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija).

Kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, aktus pagal šio reglamento 10–▐ 19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, prireikus lygiagrečiai priima Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija).

Jei Institucijos sprendimas nukrypsta nuo pirmoje pastraipoje nurodytos bendros pozicijos arba jeigu sprendimas negali būti priimtas, Institucija nedelsdama informuoja apie tai Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją, nurodydama to priežastis.“

42b)  57 straipsnis pakeičiamas taip:

„57 straipsnis Pakomitečiai

1. Jungtinis komitetas gali sukurti pakomitečius, kad šie Jungtiniam komitetui parengtų bendrosios pozicijos ir bendrųjų aktų projektus.

2. Pakomitetį sudaro EPI pirmininkai ir vienas kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos esamo personalo aukšto lygio atstovas.

3. Pakomitetis iš atitinkamų kompetentingų institucijų atstovų išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto stebėtojas.

3a. Siekiant 56 straipsnio tikslų įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis.

4. Jungtinis komitetas savo interneto svetainėje skelbia apie visus įsteigtus pakomitečius, įskaitant jų įgaliojimus, ir narių sąrašą, nurodant atitinkamas narių pakomitetyje vykdomas funkcijas.“

43)  58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucijų Apeliacinė taryba.“

-aa)  2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

2. Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, kurie turi turėti gerą reputaciją bei dokumentais pagrįstą atitinkamų žinių apie Sąjungos teisę ir tarptautinę profesinės patirtį, įgytą pakankamai aukštu lygiu bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ar kitų finansinių paslaugų srityje, tačiau jais negali būti esami kompetentingų institucijų ar kitų Institucijos veikloje dalyvaujančių nacionalinių ar Sąjungos institucijų darbuotojai ir Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės nariai. Nariai yra valstybės narės piliečiai, kurie turi gerai mokėti bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas. Apeliacinė taryba turi turėti pakankamai teisės žinių, kad galėtų teikti profesionalias teisines konsultacijas Institucijos naudojimosi įgaliojimais teisėtumo ir proporcingumo klausimais.“

a)  3 dalis pakeičiama taip:

„3. Du Apeliacinės tarybos narius ir du pakaitinius narius iš Komisijos pasiūlyto galutinio kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą, skiria Institucijos Vykdomoji valdyba, prieš tai pasikonsultavusi su Priežiūros taryba.

Gavęs galutinį kandidatų sąrašą, Europos Parlamentas gali pakviesti kandidatus į narius ir pakaitinius narius padaryti pareiškimą ir atsakyti į Parlamento narių pateiktus klausimus, prieš paskiriant juos į pareigas.

Europos Parlamentas gali pakviesti Apeliacinės tarybos narius padaryti pareiškimą ir atsakyti į Parlamento narių pateiktus klausimus, jei to yra prašoma.“;

b)  5 dalis pakeičiama taip:

„5. Institucijos Vykdomosios valdybos paskirtas Apeliacinės tarybos narys negali būti pašalintas iš pareigų nesibaigus jo kadencijai, nebent būtų nustatyta, kad jis padarė sunkų nusižengimą; tuomet Vykdomoji valdyba, pasikonsultavusi su Priežiūros taryba, priima atitinkamą sprendimą.“;

ba)  8 dalis pakeičiama taip:

„8. EPI per Jungtinį komitetą užtikrina, kad Apeliacinė taryba turėtų adekvačių veiklos ir nuolatinių sekretoriato išteklių.“

44)  59 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Apeliacinės tarybos nariai priimdami sprendimus veikia nepriklausomai. Jų nevaržo jokie nurodymai. Jie negali eiti jokių kitų pareigų Institucijoje, jos Vykdomojoje valdyboje ar Priežiūros taryboje.

2. Apeliacinės tarybos nariai ir Institucijos darbuotojai, teikiantys veiklos ir sekretoriato pagalbą, negali dalyvauti jokiame apeliaciniame procese, jeigu turi kokių nors su juo susijusių asmeninių interesų arba jeigu anksčiau dalyvavo procese kaip vienos iš proceso šalių atstovai, arba dalyvavo priimant apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą.“;

45)  60 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas, gali teikti apeliacinį skundą dėl 16, 16a, 17, 18, 19 ir 35 straipsniuose nurodyto Institucijos sprendimo, įskaitant jo proporcingumą, ir dėl bet kurio kito Institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus priimto tam asmeniui skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ir asmeniškai susijęs su tuo asmeniu.

2. Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Institucijai pateikiamas raštu per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamam asmeniui apie sprendimą dienos arba, jei pranešimo nebuvo - per du mėnesius nuo tos dienos, kai Institucija paskelbė sprendimą.

Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per tris mėnesius nuo jo pateikimo.

46)  62 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Institucijos pajamas sudaro bet kokia šių komponentų kombinacija, nedarant poveikio kitų rūšių pajamoms:

a)  Sąjungos išlyginamasis įnašas, įtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis), kuris sudaro ne mažiau nei 35 proc. numatomų Institucijos pajamų;

aa)  privalomi iki 65 proc. planuojamų Institucijos pajamų siekiantys įnašai iš nacionalinių viešosios valdžios institucijų, kurios yra kompetentingos atlikti finansinių institucijų priežiūrą;

b)  priklausomai nuo konkrečios institucijos priežiūros taikymo apimties pokyčių, metiniai finansų įstaigų įnašai, atsižvelgiant į numatomas metines išlaidas, susijusias su veikla, kurią reikalaujama vykdyti pagal šį reglamentą ir pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus, kiekvienos Institucijos kompetencijos sričiai priskirtos kategorijos dalyviams;

c)  visi atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais Institucijai mokami mokesčiai;

d)  valstybių narių arba stebėtojų įnašai;

e)  užmokestis už leidinius, mokymus ir kitas kompetentingų institucijų prašomas paslaugas.“

1a. Institucijos gaunamos pajamos nekelia pavojaus jos nepriklausomumui ir objektyvumui.“.

aa)  4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Sąmatos grindžiamos 47 straipsnio 2 dalyje nurodytos metinės darbo programos tikslais ir tikėtinais rezultatais ir jose atsižvelgiama į finansinius išteklius, būtinus tiems tikslams ir tikėtiniems rezultatams pasiekti.“

b)  įrašoma ši dalis:

5. 1 dalies d punkte nurodyti savanoriški valstybių narių ir stebėtojų įnašai nepriimami, jeigu juos priėmus kiltų abejonių dėl Institucijos nepriklausomumo ir nešališkumo.“;

47a)  įterpiamas 62b straipsnis:

„62b straipsnis Pagrindinių sandorio šalių priežiūros mokesčiai

1. Institucija taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 3 dalį:

a) mokesčius, susijusius su paraiškomis leidimui gauti, kaip numatyta 17 straipsnyje, arba mokesčius, susijusius su paraiškomis dėl pripažinimo, kaip numatyta 25 straipsnyje, ir

b) metinius mokesčius, susijusius su EVPRI užduotimis pagal šį reglamentą.

2. 1 dalyje nurodyti mokesčiai yra proporcingi atitinkamos pagrindinės sandorio šalies apyvartai ir visiškai padengia Institucijai reikiamas išlaidas, susijusias su leidimo pagrindinei sandorio šaliai suteikimu arba jos pripažinimu, taip pat su jos užduočių pagal šį reglamentą vykdymu.

3. Komisija pagal 82 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriame konkrečiau nustato:

a) mokesčių rūšis;

b) dalykus, už kuriuos reikia mokėti mokesčius;

c) mokesčių sumą;

d) būdą, kaip mokesčius turėtų mokėti šie subjektai:

i) Sąjungoje įsisteigusios pagrindinės sandorio šalys, turinčios leidimą arba teikiančios paraišką gauti leidimą;

ii) Trečiojoje šalyje įsisteigusios pagrindinės sandorio šalys, pripažintos pagal Reglamento (EB) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2 dalį;“

48)  63 straipsnis pakeičiamas taip:

„63 straipsnisBiudžeto sudarymas

1. Kiekvienais metais atsakingasis narys, remdamasis Institucijos metiniu ir daugiamečiu programavimu, parengia preliminarų trejų ateinančių finansinių metų Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame išdėstomos numatomos pajamos ir išlaidos, taip pat informacija apie darbuotojus, ir kartu su etatų planu jį pateikia Vykdomajai valdybai ir Priežiūros tarybai.

Institucijos išlaidos ir mokesčiai, susiję su 44b straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis ir įgaliojimais, pirmoje pastraipoje nurodytoje sąmatoje pateikiami atskirai. Prieš patvirtinant tą sąmatą, atsakingo nario parengtą tų išlaidų ir mokesčių projektą patvirtina Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas.

Į ESMA metines finansines ataskaitas, rengiamas ir skelbiamas pagal 64 straipsnio 6 dalį, įtraukiamos pajamos ir išlaidos, susijusios su 44b straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis.

1a. Pirmininkas pateikia bendrojo programavimo dokumento projektą Europos Parlamentui ir Tarybai, o po to Priežiūros taryba, vadovaudamasi Vykdomosios valdybos▌ir Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto patvirtintu projektu, išlaidų ir mokesčių, susijusių su 44b straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis ir įgaliojimais, projektu, priima ateinančių trejų finansinių metų bendrojo programavimo dokumento projektą.

1b. Vykdomoji valdyba iki sausio 31 d. pateikia bendrąjį programavimo dokumentą ▌Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat Europos Audito Rūmams. Nepažeisdamas metinio biudžeto patvirtinimo procedūros, Europos Parlamentas patvirtina bendrąjį programavimo dokumentą.

2. Atsižvelgdama į bendrąjį programavimo dokumentą▌, Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, sąmatas ir išlyginamojo įnašo, kuris bus mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal Sutarties 313 ir 314 straipsnius, sumą.

3. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijai skiriamo išlyginamojo įnašo asignavimus ir visų Institucijos sąnaudų ribą.

4. Institucijos biudžetą tvirtina Priežiūros taryba. Jis tampa galutinis, galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus, jis atitinkamai tikslinamas.

5. Vykdomoji valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie kiekvieną ketinamą įgyvendinti projektą, kuris gali turėti didelę reikšmę Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, praneša apie kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą.

5a.  Biudžeto valdymo institucija patvirtina kiekvieną projektą, kuris gali turėti didelę reikšmę ar ilgalaikį finansinį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą, įskaitant sutarties nutraukimo sąlygas.“;

49)  64 straipsnis pakeičiamas taip:

„64 straipsnisBiudžeto vykdymas ir kontrolė

„1. Atsakingasis narys vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina metinį Institucijos biudžetą.

2. Institucijos apskaitos pareigūnas, kuris yra nepriklausomas, iki kitų metų kovo 1 d. siunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Pagal 70 straipsnį Institucijai nedraudžiama Europos Audito Rūmams pateikti bet kokią informaciją, kurios prašo Audito Rūmai, atsižvelgiant į Rūmų kompetenciją.

3. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia konsolidavimui atlikti reikalingą apskaitos informaciją Komisijos apskaitos pareigūnui to apskaitos pareigūno nustatytu būdu ir formatu.

4. Iki kitų metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

5. Atsižvelgdamas į Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminarių finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 148 straipsnį, Institucijos apskaitos pareigūnas, veikdamas savo atsakomybe, parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas. Atsakingasis narys jas nusiunčia Priežiūros tarybai, kuri pateikia savo nuomonę dėl šių finansinių ataskaitų.

6. Iki kitų metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia galutines finansines ataskaitas ir Priežiūros tarybos nuomonę Komisijos apskaitos pareigūnui, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

Institucijos apskaitos pareigūnas iki liepos 1 d. taip pat konsolidavimo tikslais nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui šio pareigūno nustatyto standartinio formato ataskaitų rinkinį.

7. Ne vėliau kaip kitų metų lapkričio 15 d. galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8. Iki rugsėjo 30 d. atsakingasis narys Audito Rūmams nusiunčia atsakymą į Audito Rūmų pastabas. Šio atsakymo kopiją jis taip pat nusiunčia Vykdomajai valdybai ir Komisijai.

9. Kaip nustatyta Finansinio reglamento 165 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu, atsakingasis narys pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra.

10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuotąja balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad Institucija n finansinių metų biudžetą įvykdė.

10a. Institucija pateikia pagrįstą nuomonę dėl Europos Parlamento pozicijos ir dėl kitų Europos Parlamento pastabų, pateiktų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje.“;

49 a)  įterpiamas 64a straipsnis:

„64a straipsnisInstitucijos vidaus auditas

Institucija įsteigia Vidaus audito komitetą, kuris teikia nuomonę Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tos biudžeto dalies, kuri nėra finansuojama iš Sąjungos bendrojo biudžeto, įvykdymo patvirtinimo.“

50)  65 straipsnis pakeičiamas taip:

„65 straipsnisFinansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Vykdomoji valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013*, taikomo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje, nebent to reikėtų dėl specifinių Institucijos veiklos poreikių ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.

2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).“;

51)  66 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013*.

*2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).“;

52)  68 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Institucijos darbuotojams, įskaitant jos Vykdomosios valdybos tikruosius narius, pirmininką, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto vadovą ir direktorius, nurodytus 44a straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir sąlygoms taikyti.

2. Komisijai pritarus, Vykdomoji valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.“;

b)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Vykdomoji valdyba priima nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms deleguoti į Instituciją nacionalinius ekspertus.“;

53)  70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priežiūros tarybos nariams ir visiems Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius užduotis Institucijoje, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas, net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.

Pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnis taikomas visiems Institucijos personalo nariams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius užduotis Institucijoje.“;

b)  2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

Pareiga pagal 1 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą nedraudžia Institucijai ir kompetentingos institucijoms naudoti informaciją 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų vykdymui užtikrinti ir ypač teisinėse procedūrose, susijusiose su sprendimų priėmimu.“;

c)  įterpiama ši 2a dalis:

„2a. Vykdomoji valdyba, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas ir Priežiūros taryba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai, nuolat arba kartais teikia kokias nors paslaugas, susijusias su Institucijos užduotimis, įskaitant pareigūnus ir kitus Vykdomosios valdybos ir Priežiūros tarybos įgaliotus arba kompetentingų institucijų tuo tikslu paskirtus asmenis, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai ankstesnėse dalyse nustatytiems reikalavimams.

Tokie patys profesinės paslapties reikalavimai taikomi stebėtojams, kurie dalyvauja Institucijos veikloje dalyvaujančios Vykdomosios valdybos, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto ir Priežiūros tarybos posėdžiuose.“;

d)  ▌3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. 1 ir 2 dalių nuostatomis Institucijai nedraudžiama keistis informacija su kompetentingomis institucijomis pagal šį reglamentą ir kitus finansų įstaigoms taikomus Sąjungos teisės aktus.

1 ir 2 dalys netaikomos asmenims, kurie praneša ar atskleidžia su savo darbo aplinkybėmis susijusią informaciją apie grėsmę ar žalą viešajam interesui.

2 dalyje nurodytai informacijai taikomos 1 ir 2 dalyse nurodytos profesinės paslapties saugojimo sąlygos. Institucija savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų konfidencialumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.

4. Institucija taiko Komisijos sprendimą (EAPB, Euratomas) 2015/444 .

4a. Institucija sukuria specialius pranešimų teikimo kanalus, kad būtų galima gauti ir tvarkyti pranešimo teikėjo pateikiamą informaciją apie faktinius arba galimus Sąjungos aktų pažeidimus arba piktnaudžiavimą teise arba netinkamo administravimo atvejus.“;

54)  71 straipsnis pakeičiamas taip:

„Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jai vykdant pareigas atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2018/XXX (ES institucijoms ir įstaigoms skirtas duomenų apsaugos reglamentas).“;

55)  72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Vykdomoji valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.“;

56)  73 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Vykdomoji valdyba.“;

57)  74 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, sudarytame gavus Vykdomosios valdybos pritarimą.“;

57a)  75 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Institucija bendradarbiauja su 1 dalyje nurodytomis valstybėmis, taikančiomis teisės aktus, kurie pripažinti lygiaverčiais 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose Institucijos kompetencijos srityse, kaip numatyta pagal SESV 218 straipsnį Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose.“

3. Pagal atitinkamas 1 ir 2 dalyse nurodytų susitarimų nuostatas, įskaitant su finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusias nuostatas, nustatoma 1 dalyje nurodytų valstybių dalyvavimo Institucijos veikloje tvarka, konkrečiai nustatant jų dalyvavimo pobūdį, apimtį ir procedūrinius aspektus, visų pirma susijusius su valstybėmis, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės. Tose nuostatose gali būti numatytas atstovavimas stebėtojo teisėmis Institucijos valdyme, tačiau užtikrinama, kad tos valstybės nedalyvautų jokiose su atskiromis finansų įstaigomis susijusiose diskusijose, išskyrus atvejus, kai jos yra tiesiogiai suinteresuotos.“

58)  Įterpiamas šis 75a straipsnis:

„75a straipsnisĮgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 35d straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 35d straipsnio 2 dalies antrą pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;

59)  76 straipsnis pakeičiamas taip:

„76 straipsnisRyšys su Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetu

Institucija laikoma EVPRPIK teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EVPRPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EVPRPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EVPRPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.“;

60)  įterpiamas naujas 77a straipsnis:

77a straipsnisPereinamojo laikotarpio nuostatos

Pagal šį reglamentą su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/51/ES, paskirto ir [LB: įrašyti datą – 3 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančio vykdomojo direktoriaus užduotys ir pareigos nuo tos dienos netenka galios.

Pagal šį reglamentą su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/51/ES, paskirto ir [LB: įrašyti datą – 3 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančio pirmininko užduotys ir pareigos vykdomos iki kadencijos pabaigos.

Pagal šį reglamentą su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/51/ES, paskirtų ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančių Administracinės valdybos narių užduotys ir pareigos nuo tos dienos netenka galios.“.

60a)  79 straipsnis išbraukiamas;

60b)  80 straipsnis išbraukiamas;

60c)  81 straipsnis pakeičiamas taip:

„81 straipsnisPeržiūra

1. Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos], o vėliau kas treji metai Komisija skelbia bendrąją ataskaitą apie patirtį, įgytą veikiant Institucijai ir taikant šiame reglamente nustatytas procedūras. Toje ataskaitoje, inter alia, įvertinama:

a) kompetentingų institucijų pasiekta priežiūros praktikos konvergencija ir veiksmingumas:

i) kompetentingų institucijų▐ nepriklausomumas ir standartų konvergencija, prilygstanti konvergencijai įmonių valdymo srityje;

ii) Institucijos nešališkumas, objektyvumas ir savarankiškumas;

b) priežiūros institucijų kolegijų veikimas;

c) pažanga siekiant konvergencijos krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse, įskaitant Sąjungos finansavimo mechanizmus;

d) Institucijos vaidmuo sisteminės rizikos atžvilgiu;

e) 38 straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės taikymas;

f) 19 straipsnyje nustatytos privalomos tarpininkavimo funkcijos taikymas;

fa) jungtinio komiteto spendimų priėmimo veikimas.

2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar:

a) tikslinga bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ir finansų rinkų priežiūrą toliau vykdyti atskirai;

b) tikslinga vykdyti rizikos ribojimo priežiūrą ir komercinės veiklos priežiūrą atskirai, ar ją turėtų vykdyti ta pati priežiūros institucija;

c) tikslinga supaprastinti ir sustiprinti EFPIS struktūrą siekiant padidinti EPI tarpusavio ir makrolygio bei mikrolygio tarpusavio darną;

d) EFPIS raida dera su pasauline raida;

e) EFPIS užtenka įvairovės ir kompetencijos;

f) pakankamas su skelbimo reikalavimais susijęs atskaitingumas ir skaidrumas;

g) Institucija turi pakankamai išteklių pareigoms vykdyti;

h) tikslinga išsaugoti Institucijos būstinę, ir ar reikėtų EPI būstines perkelti į vieną vietą, siekiant pagerinti jų veiklos koordinavimą.

2a. Rengdama 1 dalyje nurodytą bendrąją ataskaitą, Komisija, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, atlieka išsamų paskelbtų raštų dėl veiksmų nesiėmimo įgyvendinimo, veikimo ir veiksmingumo vertinimą pagal šio reglamento 9a straipsnį.

2b. Rengdama 1 dalyje nurodytą bendrąją ataskaitą, Komisija, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, atlieka išsamų galimos EVPRI vykdomos trečiųjų šalių prekybos vietų priežiūros vertinimą, nagrinėdama tokius aspektus, kaip pripažinimą, pagrįstą sistemine svarba, organizacinius reikalavimus, nuolatinį reikalavimų laikymąsi, vienkartines baudas ir periodiškai mokamas baudas, taip pat personalą ir išteklius. Komisija, atlikdama vertinimą, atsižvelgia į poveikį likvidumui, įskaitant investuotojų galimybes gauti geriausią kainą, optimalų įvykdymą ES klientams, prieigos kliūtis ir ekonominę naudą ES įsteigtoms sandorio šalims prekiauti pasauliniu mastu, taip pat kapitalo rinkų sąjungos kūrimą.

2c. Rengdama 1 dalyje nurodytą bendrąją ataskaitą, Komisija, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, atlieka išsamų galimos EVPRI vykdomos trečiųjų šalių CVPD priežiūros vertinimą, nagrinėdama tokius aspektus, kaip pripažinimą, pagrįstą sistemine svarba, organizacinius reikalavimus, nuolatinį reikalavimų laikymąsi, vienkartines baudas ir periodiškai mokamas baudas, taip pat personalą ir išteklius.

2d. Komisija ne vėliau kaip [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo datos] pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 2a, 2b ir 2c dalyse nurodytus vertinimus, jei reikia, kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

3. Apsvarsčiusi visos Europos įstaigų ar infrastruktūros tiesioginės priežiūros klausimą ir atsižvelgdama į pokyčius rinkoje, vidaus rinkos stabilumą ir visos Sąjungos sanglaudą, Komisija rengia metinę ataskaitą dėl tinkamumo pavesti Institucijai papildomas priežiūros pareigas šioje srityje.

4. Ataskaita ir, prireikus, visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.“

6 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 600/2104 iš dalies keičiamas taip:

25)  1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis papildoma g punktu:

veiklos leidimų suteikimu duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir tokių teikėjų priežiūra“;

b)  1 straipsnyje įterpiama 5a dalis:

„5a. 40 ir 42 straipsniai taip pat taikomi kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonėms ir KIPVPS investicinėms bendrovėms, veiklos leidimus gavusioms pagal Direktyvą 2009/65/EB, ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojams (AIFV), veiklos leidimus gavusiems pagal Direktyvą 2011/61/ES.“;

26)  2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  34, 35 ir 36 punktai pakeičiami taip:

„34)  patvirtintas skelbimo subjektas (PSS) – asmuo, kuris pagal šį reglamentą įgaliotas teikti prekybos pranešimų skelbimo investicinių įmonių vardu paslaugą pagal 20 ir 21 straipsnius;

35) konsoliduotos informacinės juostos teikėjas (KIJT) – subjektas, kuris pagal šį reglamentą įgaliotas teikti prekybos finansinėmis priemonėmis, išvardytomis 6, 7, 10, 12, 13, 20 ir 21 straipsniuose, pranešimų surinkimo iš reguliuojamų rinkų, DPS, OPS ir PSS ir pranešimų sujungimo į nepertraukiamą elektroninį tiesioginį duomenų srautą, kuriuo pateikiami kiekvienos finansinės priemonės kainos ir apimties duomenys, paslaugą;

36) patvirtintas pranešimų teikimo subjektas (PPTS) – asmuo, kuris pagal šį reglamentą įgaliotas teikti sandorių duomenų teikimo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI investicinių įmonių vardu paslaugą;“;

b)  įterpiamas 36a punktas:

duomenų teikimo paslaugų teikėjai – 34–36 punktuose ir [38a27a] straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys;“;

27)  22 straipsnis pakeičiamas taip:

„ 22 straipsnis Informacijos teikimas skaidrumo tikslais ir dėl kitų skaičiavimų

1. Siekdamos atlikti skaičiavimus, kad būtų nustatyti skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo reikalavimai, taip pat 3–11 straipsniuose, 14–21 straipsniuose ir 32 straipsnyje nurodyta prekybos pareigos tvarka, taikytina finansinėms priemonėms, ir nustatyti, ar investicinė įmonė yra sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, EVPRI ir kompetentingos institucijos gali paprašyti informacijos iš:

a)  prekybos vietų;

b)  PSS; ir

c)  KIJT.

2. Prekybos vietos, PSS ir KIJT turi pakankamai ilgai saugoti būtinus duomenis.

3. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslina prašymų pateikti duomenis turinį ir periodiškumą, taip pat prekybos vietų, PSS ir KIJT privalomų pateikti atsakymų į tokius 1 dalyje nurodytus prašymus pateikti duomenis formą ir terminą, saugotinų duomenų rūšį ir trumpiausią laikotarpį, kurį prekybos vietos, PSS ir KIJT turi saugoti duomenis, kad galėtų pateikti atsakymus į prašymus pateikti duomenis pagal 2 dalį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;

28)  26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnisPareiga pranešti apie sandorius

1.  Investicinės įmonės, kurios sudaro finansinių priemonių sandorius, kuo skubiau ir ne vėliau kaip kitos darbo dienos pabaigoje kompetentingai institucijai pateikia išsamius ir tikslius tokių sandorių duomenis.

Vadovaudamosi Direktyvos 2014/65/ES 85 straipsniu kompetentingos institucijos nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad tų finansinių priemonių likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos kompetentinga institucija taip pat gautų tą informaciją.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos EVPRI suteikia galimybę susipažinti su visa informaciją, kuri pateikiama pagal šį straipsnį.

2.  1 dalyje nustatyta pareiga taikoma:

a) finansinėms priemonėms, kuriomis leista prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje arba dėl kurių paduotas prašymas leisti jomis prekiauti;

b) finansinėms priemonėms, kai pagrindinė priemonė yra finansinė priemonė, kuria prekiaujama prekybos vietoje; ir

c) finansinėms priemonėms, kai pagrindinė priemonė yra iš finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, sudarytas indeksas arba krepšelis.

Pareiga taikoma a–c punktuose nurodytų finansinių priemonių sandoriams, neatsižvelgiant į tai, ar tokie sandoriai vykdomi prekybos vietoje. Pranešimuose visų pirma pateikiami šie duomenys:

3.  nupirktų ar parduotų finansinių priemonių pavadinimai ir skaičiai, kiekis, sandorio vykdymo data ir laikas, sandorio kainos, nuoroda klientams, kurių vardu investicinė įmonė įvykdė tą sandorį, nustatyti, ir nuoroda asmenims ir kompiuteriniams algoritmams investicinėje įmonėje, kurie priima ir vykdo sprendimus investuoti ir įvykdo sandorį, nustatyti, nuoroda pareigų netaikymo nuostatai, kurią taikant vyko prekyba, nustatyti, taip pat susijusių investicinių įmonių nustatymo priemonės ir nuoroda skolintų vertybinių popierių pardavimui nustatyti, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies b punkte, kai sandoris susijęs su bet kokiomis akcijomis ir valstybės skolos vertybiniais popieriais, kuriems taikomi to reglamento 12, 13 ir 17 straipsniai. Sandorių, kurie vykdomi ne prekybos vietoje, pranešimuose pateikiama nuoroda sandorių rūšims nustatyti, laikantis priemonių, kurios turi būti priimtos vadovaujantis 20 straipsnio 3 dalies a punktu ir 21 straipsnio 5 dalies a punktu. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atveju pranešimuose nurodoma, ar sudarant sandorį, remiantis objektyviu vertinimu, mažinama rizika pagal Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnį.

4.  Investicinės įmonės, kurios perduoda pavedimus, atlikdamos perdavimus į tą pavedimą įtraukia visus duomenis, kaip nurodyta 1 ir 3 dalyse. Užuot minėtus duomenis įtraukusi tada, kai perduoda pavedimus, investicinė įmonė gali pasirinkti pranešti apie perduotą pavedimą, jei jis yra įvykdytas, kaip apie sandorį, vadovaudamasi 1 dalyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju investicinės įmonės sandorio pranešime nurodoma, kad jis priskiriamas perduotam pavedimui.

5.  Prekybos vietos operatorius pagal 1 ir 3 dalis pateikia duomenis apie jo platformoje prekiaujamų finansinių priemonių sandorius, kuriuos jo sistemose sudarė įmonė, kuriai šis reglamentas netaikomas.

6.  Pranešdamos nuorodą klientams nustatyti, kaip reikalaujama pagal 3 ir 4 dalis, investicinės įmonės naudoja juridinio asmens identifikatorių, priskirtą siekiant nustatyti klientus, kurie yra juridiniai asmenys.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EVPRI iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] parengia gaires, kuriomis užtikrinama, kad juridinio asmens identifikatorių taikymas Sąjungoje atitiktų tarptautinius standartus, ypač tuos, kuriuos nustatė Finansinio stabilumo taryba.

7.  Pranešimus kompetentingai institucijai teikia investicinė įmonė, jos vardu veikiantis PPTS arba prekybos vieta, kurių sistemoje buvo sudarytas sandoris, kaip nustatyta 1, 3 ir 9 dalyse.

Investicinė įmonė atsako už kompetentingai institucijai teikiamų pranešimų išsamumą, tikslumą ir jų pateikimą laiku.

Nukrypstant nuo tos pareigos, kai investicinė įmonė teikia duomenis apie sandorius per jos vardu veikiantį PPTS arba prekybos vietą, investicinė įmonė neatsako už tai, kad pranešimai, kuriuos teikia PPTS ar prekybos vieta, yra neišsamūs, netikslūs ar nepateikiami laiku. Tokiais atvejais pagal Direktyvos 2014/65/ES 66 straipsnio 4 dalį už netikslumus atsako PPTS arba prekybos vieta.

Tačiau investicinės įmonės turi imtis pagrįstų veiksmų ir patikrinti sandorių pranešimų, kurie buvo pateikti jų vardu, išsamumą, tikslumą ir tai, ar jie pateikti laiku.

Buveinės valstybė narė reikalauja, kad prekybos vieta, teikdama pranešimus investicinės įmonės vardu, turėtų patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui ir autentiškumo patvirtinimui užtikrinti, duomenų sugadinimo ir neteisėtos prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui išvengti, visuomet išsaugant duomenų konfidencialumą. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad prekybos vieta turėtų pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų saugojimo įrangą, kad bet kuriuo metu galėtų teikti ir užtikrinti savo paslaugas.

Prekybos derinimo arba pranešimo sistemas, įskaitant vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VI antraštine dalimi užregistruotas ar pripažįstamas sandorių duomenų saugyklas, kompetentinga institucija gali patvirtinti kaip PPTS, kad būtų galima pranešimus apie sandorius perduoti kompetentingai institucijai pagal 1, 3 ir 9 dalis.

Kai sandorių pranešimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsniu buvo pateikti sandorių duomenų saugyklai, kuri patvirtinta kaip PPTS, ir kai tuose pranešimuose pateikiami duomenys, kuriuos reikia pateikti pagal 1, 3 ir 9 dalis ir kuriuos sandorių duomenų saugykla perduoda kompetentingai institucijai per 1 dalyje nustatytą laikotarpį, laikoma, kad 1 dalyje nustatyta investicinės įmonės pareiga įvykdyta.

Kai sandorių pranešimuose yra klaidų ar praleidimų, apie sandorį pranešantis PPTS, investicinė įmonė arba prekybos vieta ištaiso informaciją ir pateikia kompetentingai institucijai pataisytą pranešimą.

8.  Kai vadovaujantis Direktyvos 2014/65/ES 35 straipsnio 8 dalimi šiame straipsnyje numatyti pranešimai perduodami kompetentingai institucijai, ji perduoda tą informaciją investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, nebent buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nusprendžia, kad nenori gauti tos informacijos.

9.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

a)  informacijoje, kurią reikia pranešti pagal 1 ir 3 dalį, pateikiamų duomenų standartai ir formatai, įskaitant finansinių sandorių pranešimų pateikimo metodus ir priemones ir tokių pranešimų formą ir turinį;

b)  kriterijai atitinkamai rinkai nustatyti pagal 1 dalį;

c)  nuorodos į nupirktas ar parduotas finansines priemones, kiekį, sandorio vykdymo datą ir laiką, sandorio kainas, kliento tapatybės informaciją ir duomenis, nuoroda klientams, kurių vardu investicinė įmonė sudarė tą sandorį, nustatyti, nuoroda asmenims ir kompiuteriniams algoritmams investicinėje įmonėje, kurie priima ir vykdo sprendimus investuoti ir įvykdo sandorį, nustatyti, nuoroda galiojančiai pareigų netaikymo nuostatai, kurią taikant vyko prekyba, nustatyti, susijusių investicinių įmonių nustatymo priemonės, sandorio įvykdymo būdas bei duomenys, kurie būtini sandorių pranešimams tvarkyti ir analizuoti pagal 3 dalį; ir

d)  nuoroda skolintų akcijų ir valstybės skolos vertybinių popierių pardavimui nustatyti, kaip nurodyta 3 dalyje;

e)  atitinkamos finansinių priemonių, apie kurias turi būti pranešama pagal 2 dalį, kategorijos;

f)  sąlygos, pagal kurias, remdamosi 6 dalimi, valstybės narės parengia, suteikia ir tvarko juridinio asmens identifikatorius, ir sąlygos, kuriomis investicinės įmonės naudoja tuos juridinio asmens identifikatorius, teikdamos nuorodą klientų tapatybei nustatyti, kaip nurodyta 3, 4 ir 5 dalyse, sandorių pranešimuose, kuriuos privalo pateikti pagal 1 dalį;

g)  informacijos apie sandorius pateikimo pareigų taikymas investicinių įmonių filialams;

h)  kas pagal šį straipsnį laikoma sandoriu ir sandorio įvykdymu;

i)  kada pagal 4 dalį laikoma, kad investicinė įmonė perdavė pavedimą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14straipsnius.

10.  Iki [LB: įrašyti datą – 24 mėnesiai nuo įsigaliojimo datos] EVPRI pateikia Komisijai šio straipsnio veikimo ataskaitą, įskaitant jo sąveiką su susijusiomis pranešimų teikimo pareigoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir tai, ar sandorių pranešimų, kuriuos gauna ir kuriais keičiasi kompetentingos institucijos, turinys ir formatas suteikia galimybę nevaržomai stebėti investicinių įmonių veiklą pagal šio reglamento 24 straipsnį. Komisija šiuo atžvilgiu gali imtis priemonių ir pasiūlyti pakeitimų, įskaitant galimybę sandorių duomenis perduoti tik bendrai sistemai. Komisija perduoda EVPRI ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.“;

29)  27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnisPareiga teikti bazinius duomenis apie finansinę priemonę

1.  Prekybos vietos teikia EVPRI bazinius finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose arba prekiaujama DPS arba OPS, identifikavimo duomenis, vykdydamos 26 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti apie sandorius.

Jei sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko sistemoje prekiaujama kitomis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikoma 26 straipsnio 2 dalis, kiekvienas toks tarpininkas teikia EVPRI su tomis finansinėmis priemonėmis susijusius bazinius duomenis.

Baziniai identifikavimo duomenys parengiami taip, kad juos būtų galima pateikti EVPRI elektroniniu standartizuotu formatu prieš pradedant prekybą finansine priemone, apie kurią jie teikiami. Kiekvieną kartą, finansinės priemonės duomenims pakitus, finansinės priemonės baziniai duomenys atnaujinami. EVPRI nedelsdama paskelbia šiuos bazinius duomenis savo interneto svetainėje. EVPRI nedelsdama suteikia kompetentingoms institucijoms galimybę susipažinti su tais baziniais duomenimis.

2.  Kad kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnį galėtų stebėti investicinių įmonių veiklą, siekdamos užtikrinti, kad jos veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, skatindamos rinkos vientisumą, EVPRI, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, nustato būtinas priemones, kuriomis užtikrinama, kad:

a)  EVPRI faktiškai gautų 1 dalyje nurodytus finansinės priemonės bazinius duomenis;

b)  gautų duomenų kokybė būtų tinkama sandorių pranešimams pagal 26 straipsnį teikti;

c)  pagal 1 dalį gauti finansinės priemonės baziniai duomenys būtų veiksmingai ir nedelsiant perduoti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms;

d)  EVPRI ir kompetentingos institucijos įdiegtų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų sprendžiami duomenų teikimo arba duomenų kokybės klausimai.

3.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

a)  pagal 1 dalį teikiamų finansinės priemonės bazinių duomenų standartai ir formatai, įskaitant duomenų teikimo EVPRI, jų atnaujinimo ir perdavimo kompetentingoms institucijoms pagal 1 dalį metodai ir priemonės, taip pat tokių duomenų forma ir turinys;

b)  techninės priemonės, kurios yra būtinos EVPRI ir kompetentingų institucijų nustatytoms priemonėms taikyti pagal 2 dalį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

3a.  EVPRI gali sustabdyti 1 dalyje nustatytą duomenų teikimo pareigą tam tikrų ar visų finansinių priemonių atveju, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)  sustabdymas būtinas siekiant išsaugoti bazinių duomenų, kurių atveju taikoma duomenų teikimo pareiga, kaip nustatyta FPRR 27 straipsnio 1 dalyje, vientisumą ir kokybę, kuriems gali kilti rizika dėl bet kurio iš toliau nurodytų veiksnių:

i) reikšmingo pateiktų duomenų neišsamumo, netikslumo ar sugadinimo arba

ii) dėl to, kad jie laiku neprieinami, dėl sistemų, kurias EVPRI, nacionalinės kompetentingos institucijos, rinkos infrastruktūros objektai, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemos ir svarbūs rinkos dalyviai naudoja atitinkamiems baziniams duomenims teikti, rinkti, tvarkyti ar saugoti, veikimo sutrikimo ar pakenkimo jam;

b)  esamais Sąjungos reglamentavimo reikalavimais, taikomais pagal Sąjungos teisę, grėsmė nepašalinama;

c)  sustabdymas neturi neigiamo poveikio finansų rinkų veiksmingumui ar investuotojams, kuris nusvertų tų veiksmų naudą;

d)  dėl sustabdymo nekyla reglamentavimo arbitražo rizika.

Imdamasi pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės EVPRI atsižvelgia į tai, kokiu mastu priemonė užtikrina 2 dalyje nurodytais tikslais pateiktų duomenų tikslumą ir išsamumą.

Prieš nuspręsdama imtis pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės EVPRI apie tai praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos EVPRI turi atsižvelgti nustatydama, kuriais atvejais pirmoje pastraipoje nurodyta priemonė gali būti priimta ir nebebūti taikoma.“

30)  įterpiama IVa antraštinė dalis:

„IVa ANTRAŠTINĖ DALIS

DUOMENŲ TEIKIMO PASLAUGOS

1 SKYRIUS

Veiklos leidimų išdavimas duomenų teikimo paslaugų teikėjams

27a straipsnis Veiklos leidimo išdavimo reikalavimai

1. Tam, kad būtų galima verstis PSS, KIJT arba PPTS veikla kaip nuolatiniu užsiėmimu arba verslo veikla, pagal šią antraštinę dalį prieš tai reikia gauti EVPRI išduotą veiklos leidimą.

2. Investicinė įmonė arba rinkos operatorius, valdantys prekybos vietą, taip pat gali teikti PSS, KIJT arba PPTS paslaugas, jei iš anksto gauna EVPRI patvirtinimą, kad investicinė įmonė arba rinkos operatorius atitinka šios antraštinės dalies nuostatas. Šių paslaugų teikimas įtraukiamas į jiems išduotą veiklos leidimą.

3. EVPRI sukuria visų Sąjungos duomenų teikimo paslaugų teikėjų registrą. Registras yra viešas, jame pateikiama informacija apie paslaugas, kurias teikti duomenų teikimo paslaugų teikėjui išduotas leidimas, ir jis nuolat atnaujinamas.

Jeigu EVPRI pagal 27d straipsnį panaikina veiklos leidimą, skelbimas apie panaikinimą registre saugomas 5 metus.

4. Duomenų teikimo paslaugų teikėjai teikia savo paslaugas prižiūrint EVPRI. EVPRI reguliariai tikrina, ar duomenų teikimo paslaugų teikėjai atitinka šios antraštinės dalies nuostatas. EVPRI stebi, ar duomenų teikimo paslaugų teikėjai visą laiką laikosi šioje antraštinėje dalyje nustatytų pirminio veiklos leidimo sąlygų.

27b straipsnisVeiklos leidimų išdavimas duomenų teikimo paslaugų teikėjams

1. Veiklos leidimus duomenų teikimo paslaugų teikėjams EVPRI išduoda pagal IVa antraštinę dalį, jei:

a)  duomenų teikimo paslaugų teikėjas yra Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo ir

b)  duomenų teikimo paslaugų teikėjas atitinka IVa antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus.

2. 1 dalyje nurodytame veiklos leidime nurodoma duomenų teikimo paslauga, kurią duomenų teikimo paslaugų teikėjui leidžiama teikti. Jeigu veiklos leidimą turintis duomenų teikimo paslaugų teikėjas nori išplėsti savo veiklą ir teikti papildomas duomenų teikimo paslaugas, jis teikia prašymą EVPRI dėl to veiklos leidimo išplėtimo.

3. Veiklos leidimą turintis duomenų teikimo paslaugų teikėjas visą laiką laikosi IVa antraštinėje dalyje nurodytų veiklos leidimo sąlygų. Veiklos leidimą turintis duomenų teikimo paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja EVPRI apie visus esminius veiklos leidimo sąlygų pokyčius.

4. 1 dalyje nurodytas veiklos leidimas galioja visoje Sąjungos teritorijoje ir pagal jį duomenų teikimo paslaugų teikėjas gali teikti paslaugas, dėl kurių išduotas veiklos leidimas, gali teikti visoje Sąjungoje.

27C straipsnisVeiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarka

1. Prašymą teikiantis duomenų teikimo paslaugų teikėjas savo prašyme pateikia visą informaciją, kurios EVPRI reikia norint patvirtinti, kad pradinio veiklos leidimo išdavimo metu duomenų teikimo paslaugų teikėjas yra turi visas reikalingas priemones, kad galėtų vykdyti šioje antraštinėje dalyje nustatytas pareigas, įskaitant veiklos programą, kurioje, be kita ko, būtų nurodytos numatomų teikti paslaugų rūšys ir organizacinė struktūra.

2. EVPRI, gavusi prašymą išduoti veiklos leidimą, per 20 darbo dienų įvertina, ar prašymas išsamus.

Jeigu prašymas neišsamus, EVPRI nustato, iki kada duomenų teikimo paslaugų teikėjas turi pateikti papildomą informaciją.

Įvertinusi, kad prašymas išsamus, EVPRI apie tai informuoja duomenų teikimo paslaugų teikėją.

3. Per šešis mėnesius nuo išsamaus prašymo gavimo dienos EVPRI įvertina, kaip duomenų teikimo paslaugų teikėjas atitinka šios antraštinės dalies nuostatas, priima visapusiškai pagrįstą sprendimą išduoti veiklos leidimą arba atsisakyti jį išduoti ir per penkias darbo dienas apie tai informuoja prašymą pateikusį duomenų teikimo paslaugų teikėją.

4. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

a)  pagal 6 dalį jai privaloma pateikti informacija, įskaitant veiklos programą;

b)  informacija, įtraukiama į pranešimus pagal 27b straipsnio 3 dalį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

8. EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi rengiant pranešimus ar teikiant informaciją pagal šio straipsnio 2 dalį ir 27e straipsnio 3 dalį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

27d straipsnisVeiklos leidimo panaikinimas

1. EVPRI duomenų teikimo paslaugų teikėjui išduotą veiklos leidimą gali panaikinti, jei tas teikėjas:

a)  per 12 mėnesių nepasinaudoja veiklos leidimu, aiškiai atsisako veiklos leidimo arba per pastaruosius šešis mėnesius neteikė paslaugų;

b)  gavo veiklos leidimą gavo pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)  nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jam išduotas veiklos leidimas;

d)  sunkiai ar pakartotinai pažeidė šio reglamento nuostatas.

2. Apie sprendimą panaikinti duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklos leidimą EVPRI nedelsdama informuoja valstybės narės, kurioje įsteigtas duomenų teikimo paslaugų teikėjas, kompetentingą instituciją.

27e straipsnisDuomenų teikimo paslaugų teikėjo valdymo organui keliami reikalavimai

1. Duomenų teikimo paslaugų teikėjo valdymo organas visada yra pakankamai geros reputacijos, turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, taip pat skiria pakankamai laiko savo pareigoms atlikti.

Visi valdymo organo nariai kartu turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklą. Kiekvienas valdymo organo narys veikia sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus galėtų veiksmingai užginčyti vyresniosios vadovybės sprendimus ir prireikus veiksmingai prižiūrėti ir stebėti valdymo sprendimų priėmimo procesą.

Kai rinkos operatorius siekia gauti veiklos leidimą valdyti PSS, KIJT ar PPTS pagal 27c straipsnį, o PSS, KIJT ar PPTS valdymo organo nariai yra tie patys, kaip ir reguliuojamos rinkos valdymo organo nariai, tie asmenys laikomi atitinkančiais pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

2. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas praneša EVPRI apie visus savo valdymo organo narius ir visus jų pasikeitimus, taip pat visą informaciją, reikalingą norint įvertinti, ar subjektas atitinka 1 dalį.

3. Duomenų teikimo paslaugų teikėjo valdymo organas apibrėžia ir prižiūri, kaip įgyvendinamos valdymo priemonės, kuriomis užtikrinamas veiksmingas ir apdairus organizacijos valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą organizacijoje ir interesų konfliktų prevenciją, kad būtų skatinamas rinkos vientisumas ir paisoma klientų interesų.

4. EVPRI neišduoda veiklos leidimo, jeigu neįsitikina, kad asmuo ar asmenys, turintys veiksmingai vadovauti duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklai, turi pakankamai gerą reputaciją, arba jeigu yra objektyvių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl siūlomų paslaugų teikėjo valdymo pakeitimų kyla grėsmė patikimam ir apdairiam jo valdymui, galimybėms skirti pakankamai dėmesio klientų interesams ir rinkos vientisumui.

5. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus [LB: įrašyti datą – 24 mėnesiai nuo įsigaliojimo datos] dėl 1 dalyje nurodyto valdymo organo narių tinkamumo įvertinimo, atsižvelgdama į skirtingus jų vaidmenis, atliekamas funkcijas ir į būtinybę vengti valdymo organo narių ir PSS, KIJT ar PPTS naudotojų interesų konfliktų.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

2 skyrius

PSS, KIJT ir PPTS TAIKOMOS SĄLYGOS

27f straipsnisPSS taikomi organizaciniai reikalavimai

1. PSS turi tinkamą politiką ir priemones, kad pagrįstomis komercinėmis sąlygomis galėtų, kiek tai techniškai įmanoma, paskelbti pagal 20 ir 21 straipsnius reikalaujamą informaciją kuo arčiau tikrojo laiko. Praėjus 15 minučių po to, kai PSS paskelbia informaciją, ja galima naudotis nemokamai. PSS geba veiksmingai ir nuosekliai skleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir tokiu formatu, kuris padėtų sujungti informaciją su panašiais kitų šaltinių duomenimis.

2. Informacija, kurią pagal 1 dalį PSS skelbia viešai, apima bent šiuos duomenis:

a)  finansinės priemonės identifikatorių;

b)  kainą, kuria sudarytas sandoris;

c)  sandorio apimtį;

d)  sandorio sudarymo laiką;

e)  pranešimo apie sandorį laiką;

f)  sandorio kainos žymėjimą;

g)  prekybos vietos, kurioje įvykdytas sandoris, kodą arba, jei sandoris įvykdytas per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kodą „SI“, o kitais atvejais – kodą „OTC“;

h)  jei taikytina, nuorodą, kad sandoriui buvo taikomos tam tikros sąlygos.

3. PSS naudoja ir prižiūri veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams su savo klientais išvengti. Visų pirma, jeigu PSS taip pat yra rinkos operatorius ar investicinė įmonė, jis tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir naudoja bei prižiūri tinkamas skirtingų veiklos funkcijų atskyrimo priemones.

4. PSS turi patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti, duomenų sugadinimo ir neteisėtos prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui iki paskelbimo išvengti. PSS turi pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų saugojimo įrangą, kad bet kuriuo metu galėtų teikti ir užtikrinti savo paslaugas.

5. PSS turi sistemas, kuriomis galima veiksmingai patikrinti prekybos pranešimų išsamumą, nustatyti praleistus duomenis bei akivaizdžias klaidas ir kuriose reikalaujama visus pranešimus, kuriuose yra klaidų, pateikti iš naujo.

6. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi bendri formatai, duomenų standartai ir techninės priemonės, palengvinančios informacijos sujungimą, kaip nurodyta 1 dalyje.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7. Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir juose patikslinti, ką reiškia pagrįstos komercinės viešo informacijos paskelbimo sąlygos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje.

8. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama:

a)  priemonės, kurias taikydamas PSS gali laikytis 1 dalyje nurodyto informacijos teikimo reikalavimo;

b)  pagal 1 dalį skelbiamos informacijos turinys, įskaitant bent 2 dalyje nurodytą informaciją, – taip, kad būtų galima skelbti pagal šį straipsnį reikalaujamą informaciją;

c)  3, 4 ir 5 dalyse nustatyti konkretūs organizaciniai reikalavimai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

27g straipsnis KIJT taikomi organizaciniai reikalavimai

1. KIJT turi tinkamą politiką ir priemones, kad pagrįstomis komercinėmis sąlygomis galėtų rinkti pagal 6 ir 20 straipsnius viešai skelbiamą informaciją, ją konsoliduoti į nepertraukiamą elektroninių duomenų srautą ir, kiek tai techniškai įmanoma, skelbti kuo arčiau tikrojo laiko.

Ta informacija apima bent šiuos duomenis:

a)  finansinės priemonės identifikatorių;

b)  kainą, kuria sudarytas sandoris;

c)  sandorio apimtį;

d)  sandorio sudarymo laiką;

e)  pranešimo apie sandorį laiką;

f)  sandorio kainos žymėjimą;

g)  prekybos vietos, kurioje įvykdytas sandoris, kodą arba, jei sandoris įvykdytas per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kodą „SI“, o kitais atvejais – kodą „OTC“;

h)  jei taikytina, tai, kad investicinėje įmonėje sprendimas investuoti priimtas ir sandoris sudarytas naudojant kompiuterinį algoritmą;

i)  jei taikytina, nuorodą, kad sandoriui buvo taikomos tam tikros sąlygos;

j)  jeigu pareiga viešai skelbti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją nebuvo taikyta pagal 4 straipsnio 1 dalies a arba b punktą, žyma nurodant, kuri iš tų išimčių taikyta atitinkamam sandoriui.

Praėjus 15 minučių po to, kai KIJT paskelbia informaciją, ja galima naudotis nemokamai. KIJT geba efektyviai ir nuosekliai skleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir tokiais formatais, kurie būtų lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais jie galėtų lengvai naudotis.

2. KIJT turi tinkamą politiką ir priemones, skirtas pagal 10 ir 21 straipsnius viešai skelbiamai informacijai rinkti, konsoliduoti į nepertraukiamą elektroninių duomenų srautą ir pagrįstomis komercinėmis sąlygomis viešai skelbti, kiek tai techniškai įmanoma, kuo arčiau tikrojo laiko, įskaitant bent šią informaciją:

a)  finansinės priemonės identifikatorių arba identifikavimo požymius;

b)  kainą, kuria sudarytas sandoris;

c)  sandorio apimtį;

d)  sandorio sudarymo laiką;

e)  pranešimo apie sandorį laiką;

f)  sandorio kainos žymėjimą;

g)  prekybos vietos, kurioje įvykdytas sandoris, kodą arba, jei sandoris įvykdytas per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kodą „SI“, o kitais atvejais – kodą „OTC“;

h)  jei taikytina, nuorodą, kad sandoriui buvo taikomos tam tikros sąlygos.

Praėjus 15 minučių po to, kai KIJT paskelbia informaciją, ja galima naudotis nemokamai. KIJT geba efektyviai ir nuosekliai skleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir bendrai pripažintais formatais, kurie būtų sąveikūs, lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais rinkos dalyviai galėtų lengvai naudotis.

3. KIJT užtikrina, kad teikiamus duomenis sudarytų visų reguliuojamų rinkų, DPS, OPS ir PSS konsoliduoti duomenys ir kad jie būtų teikiami apie finansines priemones, nurodytas techniniuose reguliavimo standartuose pagal 8 dalies c punktą.

4. KIJT naudoja ir prižiūri veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams išvengti. Visų pirma, rinkos operatorius ar PSS, kuris taip pat valdo konsoliduotą informacinę juostą, tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir valdo bei prižiūri tinkamas skirtingų veiklos funkcijų atskyrimo priemones.

5. KIJT turi patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti ir duomenų sugadinimo bei neteisėtos prieigos pavojui sumažinti. KIJT turi pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų saugojimo įrangą, kad bet kuriuo metu galėtų teikti ir užtikrinti savo paslaugas.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi duomenų standartai ir formatai, taikomi informacijai, kurią reikia skelbti pagal 6, 10, 20 ir 21 straipsnius, įskaitant finansinės priemonės identifikatorių, kainą, kiekį, laiką, kainos žymėjimą, prekybos vietos identifikatorių ir nuorodas dėl tam tikrų sąlygų, kurios buvo taikomos sandoriui, taip pat techninės priemonės, padedančios efektyviai ir nuosekliai skleisti informaciją, užtikrinant, kad ji būtų lengvai prieinama rinkos dalyviams ir kad jie galėtų ja lengvai naudotis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, taip pat nurodomos papildomos rinkos efektyvumą didinančios paslaugos, kurias galėtų teikti KIJT.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

6. Pagal 89 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais paaiškinama, ką reiškia pagrįstos komercinės prieigos prie duomenų srautų suteikimo sąlygos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

7. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama:

a)  priemonės, kurias taikydamas KIJT gali laikytis 1 ir 2 dalyse nurodyto informacijos teikimo reikalavimo;

b)  pagal 1 ir 2 dalis skelbiamos informacijos turinys;

c)  finansinės priemonės, kurių duomenys turi būti pateikti duomenų sraute, o ne nuosavybės finansinių priemonių atveju – prekybos vietos ir PSS, kurias reikia įtraukti;

d)  kitos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad skirtingų KIJT paskelbti duomenys būtų nuoseklūs ir juos būtų galima tiksliai priskirti ir sutikrinti su panašiais iš kitų šaltinių gautais duomenimis, taip pat kad juos būtų galima apibendrinti Sąjungos lygmeniu;

e)  4 ir 5 dalyse nustatyti konkretūs organizaciniai reikalavimai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

27h straipsnisPPTS taikomi organizaciniai reikalavimai

1. PPTS turi tinkamą politiką ir priemones, skirtas pagal 26 straipsnį reikalaujamai informacijai kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos, einančios po sandorio įvykdymo dienos, pabaigos teikti.

2. PPTS naudoja ir prižiūri veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams su savo klientais išvengti. Visų pirma jeigu PPTS taip pat yra rinkos operatorius ar investicinė įmonė, jis tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir naudoja bei prižiūri tinkamas skirtingų veiklos funkcijų atskyrimo priemones.

3. PPTS turi patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui ir jų autentiškumo patvirtinimui užtikrinti, duomenų sugadinimo ir neteisėtos prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui išvengti, visuomet išsaugant duomenų konfidencialumą. PPTS turi pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų saugojimo įrangą, kad bet kuriuo metu galėtų teikti ir užtikrinti savo paslaugas.

4. PPTS turi sistemas, kuriomis galima veiksmingai patikrinti sandorių pranešimų išsamumą, nustatyti praleistus duomenis ir akivaizdžias klaidas, atsiradusias dėl investicinės įmonės kaltės, ir, jei tokių klaidų ar praleidimų yra, informaciją apie klaidą ar praleistus duomenis perduoti investicinei įmonei bei pareikalauti pranešimus, kuriose būta klaidų, pateikti iš naujo.

PPTS turi sistemas, kurios leidžia aptikti dėl paties PPTS kaltės atsiradusias klaidas ar praleistus duomenis ir sudaro PPTS sąlygas ištaisyti ir kompetentingai institucijai pateikti arba atitinkamais atvejais pakartotinai pateikti teisingus ir išsamius sandorių pranešimus.

5. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama:

a)  priemonės, kurias taikydamas PPTS gali laikytis 1 dalyje nurodyto informacijos teikimo reikalavimo, ir

b)  2, 3 ir 4 dalyse nustatyti konkretūs organizaciniai reikalavimai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

31)  įterpiama VIa antraštinė dalis:

„VIa ANTRAŠTINĖ DALIS

EVPRI įgaliojimai ir kompetencijos sritys

1 SKYRIUS

KOMPETENCIJOS SRITYS IR PROCEDŪROS

38a straipsnis Naudojimasis EVPRI įgaliojimais

Pagal 38b–38e straipsnius EVPRI ar bet kuriam EVPRI pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais nesinaudojama reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.

38b straipsnisPrašymas pateikti informaciją

1. EVPRI gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti, kad visą informaciją, kurios EVPRI reikia savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų toliau nurodyti asmenys:

a) PSS, KIJT, PPTS ir investicinė įmonė arba rinkos operatorius, valdantys prekybos vietą ir teikiantys PSS, KIJT arba PPTS duomenų teikimo paslaugas, taip pat juos kontroliuojantys arba jų kontroliuojami asmenys;

  b) a punkte nurodytų asmenų valdytojai;

c) a punkte nurodytų asmenų auditoriai ir patarėjai;

2. Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:

a) kaip to prašymo teisinis pagrindas nurodomas šis straipsnis;

b) nurodomas prašymo tikslas;

c) nurodoma, kokios informacijos reikia;

d) nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;

e) pažymima, kad asmuo, kurio prašoma informacijos, tos informacijos pateikti neprivalo, tačiau jei jis savanoriškai atsakys į prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga ar klaidinanti;

f) nurodomas baudos, kuri būtų skiriama pagal 38e straipsnį, jeigu pateikta informacija būtų neteisinga arba klaidinanti, dydis.

3. Jeigu EVPRI prašo pateikti informaciją sprendimu pagal 1 dalį:

a) kaip to prašymo teisinis pagrindas nurodomas šis straipsnis;

b) nurodomas prašymo tikslas;

c) nurodoma, kokios informacijos reikia;

d) nustatomas informacijos pateikimo terminas;

e) nurodomos 38g straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;

f) nurodoma 38f straipsnyje numatyta bauda, jeigu atsakant į klausimus pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;

g) nurodoma teisė apskųsti sprendimą EVPRI Apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 ir 61 straipsnius.

4. Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui.

5. EVPRI nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigę 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.

38c straipsnis Bendrieji tyrimai

1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali vykdyti su 38b straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius būtinus tyrimus. Tuo tikslu EVPRI pareigūnai ir kiti įgalioti asmenys turi įgaliojimus:

a) nagrinėti visus dokumentus, duomenis, procedūras ir kitą medžiagą, susijusią su jų užduočių vykdymu, neatsižvelgiant į laikmenas, kuriose jie saugomi;

b) daryti ar gauti šių dokumentų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos patvirtintas kopijas ar jų išrašus;

c) pakviesti bet kurį 38b straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį, jo atstovus arba darbuotojus ir prašyti žodžiu arba raštu pateikti faktų arba dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, paaiškinimus, o atsakymus užrašyti;

d) apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant surinkti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;

e) reikalauti telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų.

2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime taip pat nurodomos 38i straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos tais atvejais, jei reikalaujami dokumentai, duomenys, procedūros ar bet kuri kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 38b straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, nepateikiami arba yra neišsamūs, taip pat nurodomos 38h straipsnyje nustatytos baudos, jei atsakymai į klausimus, užduotus 38b straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, yra neteisingi ar klaidinantys.

3. 38b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo bendradarbiauti su EVPRI sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojais. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, 38i straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.

4. Likus pakankamai laiko iki 1 dalyje nurodyto tyrimo, EVPRI praneša valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai EVPRI prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti savo pareigas. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti tyrimuose.

5. Jeigu pagal taikomą nacionalinę teisę reikia gauti teisminės institucijos leidimą norint reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.

6. Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą dėl leidimo reikalauti pateikti 1 dalies e punkte nurodytus telefoninių pokalbių įrašus ir duomenų srauto duomenis, ta institucija patikrina:

a) ar 3 dalyje nurodytas EVPRI priimtas sprendimas yra autentiškas;

b) ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.

Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad EVPRI pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi EVPRI įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta EVPRI byloje esanti informacija. EVPRI sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatyta tvarka.

38d straipsnisPatikrinimai vietoje

1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 38b straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų verslo patalpose.

2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas asmenų, dėl kurių yra priimtas EVPRI sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas ir turi visus 38b straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie taip pat yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti.

3. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, EVPRI praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, EVPRI, informavusi atitinkamą kompetentingą instituciją, gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai neįspėjusi. Patikrinimai pagal šį straipsnį atliekami su sąlyga, kad atitinkama institucija patvirtino, jog jiems neprieštarauja.

4. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir 38g straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, kurios taikomos, jei atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo.

5. 38b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys bendradarbiauja su EVPRI sprendimu nurodytų patikrinimų vietoje vykdytojais. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas, tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos 38i straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.

6. Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei jos įgalioti ar paskirti asmenys EVPRI prašymu aktyviai padeda EVPRI pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnai taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje.

7. EVPRI taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 38b straipsnio 1 dalyje.

8. Jei EVPRI pareigūnai ir kiti jos įgalioti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį reikalaujamas patikrinimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną paramą, atitinkamais atvejais prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos paramos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje.

9. Jei 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 7 dalyje numatytai paramai suteikti pagal nacionalinę teisę reikia teisminės institucijos leidimo, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.

10. Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą leisti atlikti 1 dalyje nurodytą patikrinimą vietoje arba suteikti 7 dalyje nurodytą paramą, ta institucija patikrina:

a)  ar 5 dalyje nurodytas EVPRI priimtas sprendimas yra autentiškas;

b)  ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.

Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad EVPRI pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi EVPRI įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta EVPRI byloje esanti informacija. EVPRI sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatyta tvarka.

38e straipsnis Keitimasis informacija

EVPRI ir kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia vienos kitoms informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti.

38f straipsnisProfesinė paslaptis

Direktyvos 2014/65/ES 76 straipsnyje nurodyta pareiga saugoti profesinę paslaptį taikoma EVPRI ir visiems asmenims, kurie dirba ar dirbo EVPRI ar kitiems asmenims, kuriems EVPRI perdavė užduotis, įskaitant EVPRI samdomus auditorius ir ekspertus.

38g straipsnisEVPRI taikomos priežiūros priemonės

1. Kai EVPRI nustato, kad 38a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmuo padarė kurį nors iš IVa antraštinėje dalyje nurodytų pažeidimų, ji imasi vieno ar kelių iš šių veiksmų:

a) priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad asmuo nutrauktų pažeidimą;

b) priima sprendimą skirti baudas pagal 38h ir 38i straipsnius;

c) skelbia viešus pranešimus.

2. Imdamasi 1 dalyje nurodytų veiksmų, EVPRI atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus:

a) pažeidimo trukmę ir dažnumą;

b) tai, ar pažeidimas buvo finansinio nusikaltimo priežastis, dėl pažeidimo buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su pažeidimu;

c) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo.

d) už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

e) už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;

f) pažeidimo poveikį investuotojų interesams;

g) už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių dydį, jeigu juos įmanoma nustatyti;

h) už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su EVPRI lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius;

i) už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

j) priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi už pažeidimą atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.

3. EVPRI nedelsdama praneša už pažeidimą atsakingam asmeniui apie tai, kokių veiksmų imtasi pagal 1 dalį, ir apie juos praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Apie visus tokius sprendimus EVPRI viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Pirmoje pastraipoje nurodytas viešo skelbimo priemones sudaro bent:

a)   pareiškimas, kuriuo patvirtinama už pažeidimą atsakingo asmens teisė sprendimą skųsti;

b)   jei reikia, pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad skundas pateiktas, ir nurodoma, kad toks skundas neturi sprendimo taikymą stabdančio poveikio;

c)   pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad EPVRI Apeliacinė taryba pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 straipsnio 3 dalį gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą.“;

2 SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS SANKCIJOS IR KITOS PRIEMONĖS

38h straipsnisBaudos

1. Kai EVPRI pagal 38k straipsnio 5 dalį nustato, kad bet kuris asmuo tyčia ar dėl aplaidumo padarė kurį nors iš IVa antraštinėje dalyje išvardytų pažeidimų, ji pagal šio straipsnio 2 dalį priima sprendimą skirti baudą.

Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei EVPRI nustato objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad asmuo veikė sąmoningai darydamas pažeidimą.

2. Maksimali 1 dalyje nurodyta bauda yra 200 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta.; .

3. Pagal 1 dalį nustatydama baudos dydį, EVPRI atsižvelgia į 38g straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.

38i straipsnisPeriodiškai mokamos baudos

1. EVPRI savo sprendimu skiria periodiškai mokamas baudas siekdama:

a) pagal 38b straipsnio 1 dalies a punktą priimtu sprendimu priversti asmenį nutraukti pažeidimą;

b) priversti 38b straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį:

– pateikti išsamią informaciją, kurios reikalauta pagal 38b straipsnį priimtu sprendimu;

– bendradarbiauti su tyrimo vykdytojais ir pirmiausia pateikti reikalaujamus išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal 38c straipsnį priimtu sprendimu;

– bendradarbiauti su patikrinimo vietoje, kurį nurodyta atlikti pagal 38d straipsnį priimtu sprendimu, vykdytojais.

2. Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną.

3. Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamų baudų dydis yra 3 proc. ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 proc. ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.

4. Periodiškai mokamos baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie EVPRI sprendimą. Šiam laikotarpiui pasibaigus EVPRI peržiūri šios priemonės taikymą.

38j straipsnisBaudų ir periodiškai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas

1. EVPRI viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 38h ir 38i straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų didelį pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims. Tokiu būdu neskelbiami asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 45/2001.

2. Pagal 38h ir 38i straipsnius skirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio.

3. Jei EVPRI priima sprendimą neskirti baudos arba periodiškai mokamos baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis.

4. Užtikrinama, kad pagal 38h ir 38i straipsnius paskirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos būtų sumokėtos.

5. Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje, kurios teritorijoje jis vykdomas.

6. Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.

38k straipsnisPriežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo procedūros taisyklės

1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, EVPRI nustato pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar daugiau IVa antraštinėje dalyje išvardytų pažeidimų padarymo faktų, EVPRI savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo prižiūrint atitinkamą duomenų teikimo paslaugų teikėją ar išduodant jam veiklos leidimą, ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo EVPRI.

2. 1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, dėl kurių atliekami tyrimai, pastabas, ir pateikia EVPRI išsamią bylą su savo išvadomis.

3. Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų vykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 38b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 38c ir 38d straipsnius.

4. Vykdydamas savo užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos EVPRI surinko vykdydama priežiūros veiklą.

5. Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas EVPRI bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų.

6. Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiamos atitinkamų asmenų teisės į gynybą.

7. Pateikęs bylą su savo išvadomis EVPRI, už tyrimą atsakingas pareigūnas informuoja asmenis, dėl kurių vykdomi tyrimai. Asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.

8. Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir pagal 38l straipsnį asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, prašymu tų asmenų išklausiusi, EVPRI nusprendžia, ar asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, padarė vieną ar kelis iš IVa antraštinėje dalyje nurodytų pažeidimų ir, jeigu taip, taiko priežiūros priemonę pagal 38m straipsnį.

9. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja EVPRI svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į EVPRI sprendimų priėmimo procesą.

10. Komisija pagal 50 straipsnį [LB: įrašyti datą – 24 mėnesiai nuo įsigaliojimo datos] priima deleguotuosius aktus ir juose patikslina procedūrines naudojimosi įgaliojimu skirti baudas ar periodiškai mokamas baudas taisykles, įskaitant nuostatas dėl teisių į gynybą, laiko nuostatas ir baudų ar periodiškai mokamų baudų surinkimo nuostatas, baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminus.

11. Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir nustačiusi pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, EVPRI perduoda baudžiamosios atsakomybės klausimus spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, EVPRI neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią.“;

38l straipsnisAtitinkamų asmenų išklausymas

1. Prieš priimdama sprendimą pagal 38g, 38h ir 38i straipsnius, asmenims, dėl kurių vyksta procedūra, EVPRI suteikia galimybę pateikti pastabų dėl jos išvadų. EVPRI savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, dėl kurių vyksta procedūra, galėjo pateikti pastabų.

Pirma pastraipa netaikoma, jei būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė ir neišvengiama žala finansų sistemai. Tokiu atveju EVPRI gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.

2. Per procedūrą visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių vyksta tyrimai, teisės į gynybą. Jie turi teisę susipažinti su EVPRI byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ar EVPRI vidaus parengiamiesiems dokumentams.

38m straipsnisSprendimų peržiūra Teisingumo Teisme

Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais EVPRI paskyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis paskirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.

38n straipsnisVeiklos leidimų ir priežiūros mokesčiai

1. Duomenų teikimo paslaugų teikėjams EVPRI taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 3 dalį. Tais mokesčiais visiškai padengiamos būtinos EVPRI išlaidos, susijusios su veiklos leidimų išdavimu duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir jų priežiūra, taip pat atlyginamos visos išlaidos, kurių kompetentingos institucijos gali patirti atlikdamos darbą pagal šį reglamentą, ypač kurias nors užduotis perdavus pagal 38o straipsnį.

2. Atskiro mokesčio, surenkamo iš konkretaus duomenų teikimo paslaugų teikėjo, suma padengia visas administracines išlaidas, kurias EVPRI patiria vykdydama veiklą, susijusią su tokio emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, parengtu prospektu, įskaitant jo priedus. Mokestis yra proporcingas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, apyvartai.

3. Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus iki [LB: įrašyti datą – 24 mėnesiai nuo įsigaliojimo datos] ir juose patikslina mokesčių rūšis, už ką jie mokami, mokesčių dydžius ir mokėjimo būdą.

38o straipsnisEVPRI užduočių perdavimas kompetentingoms institucijoms

1. Jei to reikia priežiūros užduočiai tinkamai atlikti, laikydamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EVPRI paskelbtų gairių, EVPRI gali perduoti konkrečias priežiūros užduotis valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokios konkrečios priežiūros užduotys pirmiausia gali apimti įgaliojimą vykdyti prašymus pateikti informaciją pagal 38b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 38c ir 38d straipsnius.

2. Prieš perduodama užduotį, EVPRI konsultuojasi su atitinkama kompetentinga institucija dėl:

a) ketinamos perduoti užduoties masto;

b) užduoties atlikimo tvarkaraščio ir

c) būtinos informacijos, kurią turi perduoti EVPRI ir kuri turi būti jai perduota.

3. Vadovaudamasi pagal 38n straipsnio 3 dalį Komisijos priimtomis mokesčių taisyklėmis, EVPRI atlygina kompetentingai institucijai išlaidas, kurias kompetentinga institucija patyrė vykdydama perduotas užduotis.

4. EVPRI peržiūri 1 dalyje nurodytą sprendimą reikiamu periodiškumu. Perdavimas gali būti bet kuriuo metu atšauktas.

(32)  5. Užduočių perdavimas nedaro poveikio EVPRI atsakomybei ir neapriboja EVPRI galimybių vykdyti perduotą veiklą ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma.“; 50 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    2 dalis pakeičiama taip:

„2. 1 straipsnio 9 dalyje, 2 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 27 straipsnio 3a dalyje, 27c straipsnyje, 31 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 8 dalyje, 41 straipsnio 8 dalyje, 42 straipsnio 7 dalyje, 45 straipsnio 10 dalyje bei 52 straipsnio 10 ir 12 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 2 d.“;

b)    3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 9 dalyje, 2 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 27 straipsnio 3a dalyje, 27c straipsnyje, 31 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 8 dalyje, 41 straipsnio 8 dalyje, 42 straipsnio 7 dalyje, 45 straipsnio 10 dalyje ir 52 straipsnio 10 ir 12 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.“;

c)  5 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Pagal 1 straipsnio 9 dalį, 2 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 ir 3 dalis, 27 straipsnio 3a dalį, 27c straipsnį, 31 straipsnio 4 dalį, 40 straipsnio 8 dalį, 41 straipsnio 8 dalį, 42 straipsnio 7 dalį, 45 straipsnio 10 dalį bei 52 straipsnio 10 ir 12 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš.“;

32a)  39 straipsnyje įterpiama nauja 2a dalis:

„2a. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9 straipsnio dc punktą ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio db punktą EBI ir EVPRI gali koordinuoti kompetentingų institucijų vykdomą kontrolinio pirkimo veiklą, susijusią su tam tikros rūšies finansų įstaigos ar tam tikros rūšies produkto ar elgesio tyrimų vykdymu, ir, be kita ko, kreiptis į finansų įstaigas kaip galimas vartotojas. Iš tokių tyrimų gauta informacija gali būti naudojama siekiant atlikti užduotis, susijusias su vartotojų apsauga, finansine veikla ir finansinėmis inovacijomis.

32b)  40 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. EVPRI periodiškai, kiek galima greičiau, bet ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius, peržiūri pagal 1 dalį nustatytą draudimą ar apribojimą. Institucija gali du kartus pratęsti draudimo arba apribojimų galiojimą, o po to laikotarpio jie tampa nuolatiniais, nebent Institucija nuspręstų kitaip.

32c)  41 straipsnio 6 dalis iš dalies keičiama taip:

„6. EVPRI periodiškai, kiek galima greičiau, bet ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius, peržiūri pagal 1 dalį nustatytą draudimą ar apribojimą. Institucija gali du kartus pratęsti draudimo arba apribojimų galiojimą, o po to laikotarpio jie tampa nuolatiniais, nebent Institucija nuspręstų kitaip.“;

33)  52 straipsnis papildomas 13 ir 14 dalimis:

„13.   Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie konsoliduotos informacinės juostos veikimą, nustatytą pagal IVa antraštinę dalį. Ataskaita pagal 27d straipsnio 1 dalį pateikiama ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 3 d. Ataskaita pagal 27d straipsnio 2 dalį pateikiama ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 3 d.

Pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose konsoliduotos informacinės juostos veikimas įvertinamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

a)   konsoliduotos informacijos po sandorio sudarymo, apimančios visus sandorius, neatsižvelgiant į tai, ar jie vykdomi prekybos vietose, ar ne, prieinamumą ir pateikimą laiku;

b)   aukštos kokybės visos ir dalinės informacijos po sandorio sudarymo, pateikiamos tokiais formatais, kurie būtų lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais jie galėtų lengvai naudotis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, prieinamumą ir pateikimą laiku.

Jei Komisija padaro išvadą, kad KIJT neteikia informacijos tokiu būdu, kuris atitinka antroje pastraipoje nustatytus kriterijus, kartu su ataskaita ji pateikia EVPRI prašymą pradėti derybų procedūrą, pagal kurią per EVPRI surengtą viešųjų pirkimų procedūrą būtų paskirtas komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą. Gavusi Komisijos prašymą ir remdamasi jame išdėstytomis sąlygomis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(**), EVPRI pradeda šią procedūrą.

14.   Jeigu pradedama 13 dalyje nurodyta procedūra, Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus ir juose patikslina priemones, kuriomis:

a)   numatoma sutarties su komerciniu subjektu, valdančiu konsoliduotą informacinę juostą, trukmė ir sutarties pratęsimo bei naujos viešųjų pirkimų procedūros inicijavimo procesas bei sąlygos;

b)   nustatoma, kad komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą, tai daro vienas ir kad jokiam kitam subjektui neleidžiama veikti kaip KIJT pagal 27a straipsnį;

c)   EVPRI suteikiami įgaliojimai užtikrinti, kad per viešųjų pirkimų procedūrą paskirtas komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą, laikytųsi konkurso sąlygų;

d)   užtikrinama, kad komercinio subjekto, valdančio konsoliduotą informacinę juostą, pateikta informacija po sandorio sudarymo būtų aukštos kokybės, pateikiama rinkos dalyviams lengvai prieinamais bei lengvai naudojamais formatais ir būtų konsoliduotos formos, apimančios visą rinką;

e)   užtikrinama, kad informacija po sandorio sudarymo būtų pateikta pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, būtų tiek konsoliduota, tiek nekonsoliduota, taip pat atitiktų tos informacijos naudotojų visoje Sąjungoje poreikius;

f)   užtikrinama, kad per EVPRI surengtą viešųjų pirkimų procedūrą paskirtas komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą, su prekybos vietos ir PSS duomenimis galėtų susipažinti už pagrįstą kainą;

g)   nustatoma tvarka, taikoma tuo atveju, kai per viešųjų pirkimų procedūrą paskirtas komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą, neįvykdo konkurso sąlygų;

h)   nustatoma tvarka, kad tuo atveju, kai šios dalies b punkte numatytais įgaliojimais nesinaudojama arba per viešųjų pirkimų procedūrą nepaskiriamas joks subjektas, pagal 27a straipsnį veiklos leidimą gavęs KIJT galėtų toliau valdyti konsoliduotą informacinę juostą, kol bus baigta vykdyti nauja viešųjų pirkimų procedūra ir konsoliduotai informacinei juostai valdyti bus paskirtas komercinis subjektas.

*  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

**  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).“;

(34)  įterpiami 54a ir 54b straipsniai:

„54a straipsnisSu EVPRI susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Visos kompetencijos sritys ir pareigos, susijusios su duomenų teikimo paslaugų teikėjų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla ir perduotos kompetentingoms institucijoms pagal Direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnį, [LB: įrašyti datą – 36 mėnesiai nuo įsigaliojimo datos] panaikinamos. Nuo tos dienos šias kompetencijos sritis ir pareigas perima EVPRI.

2. 1 dalyje nurodytą dieną EVPRI perima visas bylas ir darbinius dokumentus, susijusius su duomenų teikimo paslaugų teikėjų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla, įskaitant visą vykdomą nagrinėjimą ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmus, arba jų patvirtintas kopijas.

Tačiau prašymai dėl veiklos leidimo išdavimo, kuriuos kompetentingos institucijos gavo iki [LB: įrašyti datą – 30 mėnesių nuo įsigaliojimo datos], EVPRI neperduodami ir sprendimą dėl registravimo arba atsisakymo užregistruoti priima atitinkama institucija.

3. 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos užtikrina, kad visi turimi dokumentai ir darbiniai dokumentai arba jų patvirtintos kopijos būtų kuo skubiau perduoti EVPRI ir kad bet kuriuo atveju juos perduotų duomenų teikimo paslaugų teikėjai. Tos kompetentingos institucijos taip pat teikia EVPRI visą būtiną pagalbą ir patarimus, kad palengvintų efektyvų ir veiksmingą duomenų teikimo paslaugų teikėjų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos perdavimą ir perėmimą.

4. EVPRI veikia kaip 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų teisių perėmėja bet kuriame administraciniame arba teismo procese, kuris vykdomas dėl tų kompetentingų institucijų vykdytos priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos, susijusios su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas.

5. Kompetencijos sritis perdavus EVPRI, visi pagal 1 dalį išduoti duomenų teikimo paslaugų teikėjų veiklos leidimai lieka galioti.

54b straipsnisRyšiai su auditoriais

1.   Bet kuris asmuo, turintis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB* apibrėžtus įgaliojimus ir duomenų teikimo paslaugų teikėjo įmonėje vykdantis Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnyje arba Direktyvos 2009/65/EB 73 straipsnyje apibrėžtas užduotis arba bet kurias kitas teisės aktuose apibrėžtas užduotis, privalo nedelsdamas pranešti EVPRI apie kiekvieną vykdant tas užduotis sužinotą su ta įmone susijusį faktą ar sprendimą, kuris gali:

a)   būti esminis įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais nustatomos veiklos leidimų išdavimą reglamentuojančios sąlygos ar kuriais konkrečiai reglamentuojama duomenų teikimo paslaugų teikėjų veikla, pažeidimas;

b)   trukdyti duomenų teikimo paslaugų teikėjui nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą;

c)   būti pagrindas atsisakyti tvirtinti finansines ataskaitas arba pareikšti išlygas.

Tas asmuo taip pat privalo pranešti apie visus faktus ir sprendimus, apie kuriuos sužinojo vykdydamas kurias nors pirmoje pastraipoje nurodytas užduotis įmonėje, palaikančioje glaudžius ryšius su duomenų teikimo paslaugų teikėjo įmonėje, kurioje jis vykdo tas užduotis.

2.    Tai, kad asmenys, įgalioti, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/43/EB, gera valia praneša kompetentingoms institucijoms apie bet kurį 1 dalyje nurodytą faktą ar sprendimą, nėra laikoma jokiu sutartinio ar teisinio apribojimo dėl informacijos atskleidimo pažeidimu, ir taip pasielgusiems asmenims netaikoma jokia atsakomybė.

*   2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).“.

8 straipsnisReglamento (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/1011 iš dalies keičiamas taip:

-1)  3 straipsnio 1 dalies 24 punkto a papunktis iš dalies keičiamas taip:

  „a) remiantis pradiniais duomenimis, kuriuos visus ▌pateikia:

-1a)  3 straipsnio 1 dalies 24 punkto a papunkčio vii punktas iš dalies keičiamas taip:

  „paslaugų teikėjas, kuriam lyginamojo indekso administratorius yra pavedęs rinkti duomenis pagal 10 straipsnį, išskyrus 10 straipsnio 3 dalies f punktą, su sąlyga, kad paslaugų teikėjas visus duomenis gauna tiesiogiai iš subjekto, nurodyto i–vi papunkčiuose;

1)  4 straipsnis papildomas šia dalimi:

„9.  Pagal 49 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir patikslina reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad 1 dalyje nurodytos valdymo priemonės būtų pakankamai patikimos.“;

2)  12 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.  Pagal 49 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir patikslina sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad 1 dalyje nurodyta metodika atitiktų tos dalies a–e punktus.“;

3)  14 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.  Pagal 49 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir patikslina 1 dalyje nurodytų sistemų ir kontrolės priemonių ypatumus.“;

4)  20 straipsnis pakeičiamas taip:

„20 straipsnisYpatingos svarbos lyginamieji indeksai

1.  Komisija ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu pripažįsta bet kurį Sąjungoje esančio administratoriaus teikiamą lyginamąjį indeksą, su kuriuo tiesiogiai arba netiesiogiai, kai naudojamas lyginamųjų indeksų derinys, susietos finansinės priemonės ar finansinės sutartys arba kuris naudojamas siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kai tų priemonių bendra vertė siekia bent 500 mlrd. EUR, įtraukiant, kai taikoma, visas su lyginamuoju indeksu susietas bet kokio išpirkimo arba įsipareigojimų vykdymo termino priemones.

Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija arba ESMA mano, kad lyginamasis indeksas pagal pirmą pastraipą turėtų būti pripažintas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, atitinkamai ta kompetentinga institucija arba ESMA raštu informuoja apie tai Komisiją ir pagrindžia savo nuomonę .

Komisija bent kas dvejus metus peržiūri savo vertinimą dėl lyginamųjų indeksų ypatingos svarbos.

2.  ESMA ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu pripažįsta bet kurį lyginamąjį indeksą, kaip nurodyta 1 dalyje, su kuriuo susietos finansinės priemonės ar finansinės sutartys arba kuris naudojamas investicinių fondų veiklos rezultatams įvertinti, kai tų priemonių bendra vertė yra mažesnė negu 500 mlrd. EUR, jeigu lyginamasis indeksas atitinka a kriterijų ir arba b, arba c kriterijų:

a)  yra labai mažai arba visai nėra galimybių vietoj lyginamojo indekso naudoti tinkamus rinkos sąlygomis pakaitalus;

b)  tuo atveju, jei būtų nustota teikti lyginamąjį indeksą arba jei jis būtų teikiamas remiantis pradiniais duomenimis, kurie visapusiškai nebeatspindi pagrindinės rinkos arba ekonomikos realijos, arba remiantis nepatikimais pradiniais duomenimis, tai turėtų didelį neigiamą poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

c) i)  lyginamasis indeksas grindžiamas duomenų teikėjų, kurių dauguma yra toje valstybėje narėje, suteikta informacija;

c) ii)  tuo atveju, jei būtų nustota teikti lyginamąjį indeksą arba jei jis būtų teikiamas remiantis pradiniais duomenimis, kurie visapusiškai nebeatspindi pagrindinės rinkos arba ekonomikos realijos, arba remiantis nepatikimais pradiniais duomenimis, tai turėtų didelį neigiamą poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui vienoje valstybėje narėje.

3.  Vertindama, ar išpildyti a ir b punktuose nustatyti kriterijai, ESMA atsižvelgia į:

i)  finansinių priemonių ir finansinių sutarčių, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę ir investicinių fondų, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę, siekiant atitinkamose valstybėse narėse įvertinti jų veiklos rezultatus atitinkamose valstybėse narėse ir jų svarbą, palyginti su atitinkamų valstybių narių bendra finansinių priemonių ir neįvykdytų finansinių sutarčių verte bei su bendra investicinių fondų verte;

ii)  finansinių priemonių ir finansinių sutarčių, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę ir investicinių fondų, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę, siekiant įvertinti jų veiklos rezultatus atitinkamose valstybėse narėse ir jų svarbą, palyginti su tų valstybių narių bendru nacionaliniu produktu;

iii)  bet kokius kitus rodiklius, pagal kuriuos būtų galima objektyviai įvertinti galimą lyginamojo indekso teikimo nutraukimo arba jo tapimo nepatikimu poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui atitinkamose valstybėse narėse.

4.  Prieš pripažindama lyginamąjį indeksą ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, ESMA konsultuojasi su to lyginamojo indekso administratoriaus kompetentinga institucija ir atsižvelgia į tos kompetentingos institucijos atliktą vertinimą.

ESMA bent kas dvejus metus peržiūri savo vertinimą dėl lyginamojo indekso ypatingos svarbos.

ESMA nedelsdama praneša Komisijai apie lyginamųjų indeksų pripažinimą ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais ir apie visus sprendimus peržiūrėti lyginamojo indekso pripažinimą ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, jeigu, atlikus šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytą peržiūrą, padaroma išvada, kad lyginamasis indeksas, kurį ESMA pripažino ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, tokiu nebelaikytinas.

Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija mano, kad lyginamasis indeksas pagal šią pastraipą turėtų būti pripažintas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, kompetentinga institucija raštu informuoja apie tai ESMA ir pagrindžia savo nuomonę. Jeigu ESMA nusprendžia lyginamojo indekso nepripažinti ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, ji pateikia tai kompetentingai institucijai pagrįstą nuomonę.

3.  Vadovaudamasi 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, Komisija priima įgyvendinimo aktus ir nustato lyginamųjų indeksų, kurie pagal 1 ir 2 dalis pripažinti ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais, sąrašą. Vadovaudamasi 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, Komisija priima įgyvendinimo aktus ir nedelsdama atnaujina tą sąrašą šiais atvejais:

a)  Komisija pripažįsta lyginamąjį indeksą ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu arba pagal 1 dalį peržiūri sprendimą jį pripažinti ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu;

b)  Komisija gauna 2 dalies penktoje pastraipoje nurodytus ESMA pranešimus.

4.  Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant:

a)  patikslinti, kaip turi būti nustatoma finansinių priemonių, kurios nėra išvestinės finansinės priemonės, nominalioji vertė, išvestinių finansinių priemonių nominalioji vertė ir investicinių fondų grynojo turto vertė, įskaitant tą atvejį, kai netiesiogiai naudojamas lyginamasis indeksas, kuris įtrauktas į lyginamųjų indeksų derinį, kad būtų galima palyginti su šio straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis;

b)  peržiūrėti skaičiavimo metodą, kuris naudojamas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ribines vertes, atsižvelgiant į rinkos, kainų ir reguliavimo pokyčius ir į lyginamųjų indeksų, su kuriais susietų finansinių priemonių, finansinių sutarčių ar investicinių fondų bendra vertė beveik siekia nustatytas ribines vertes, klasifikacijos tinkamumą; tokia peržiūra atliekama bent kas dvejus metus nuo [įrašyti datą: 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos];

c)  patikslinti, kaip turėtų būti taikomi šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos i–iii punktuose nurodyti kriterijai, atsižvelgiant į bet kokius duomenis, kurie padeda objektyviai įvertinti galimą lyginamojo indekso teikimo nutraukimo arba jo tapimo nepatikimu poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui vienoje ar daugiau valstybių narių.

Komisija atsižvelgia į atitinkamus rinkos arba technologinius pokyčius.“;

5)  21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Gavusi 1 dalyje nurodytą administratoriaus įvertinimą, kompetentinga institucija:

a)  informuoja apie tai ESMA;

b)  per keturias savaites nuo įvertinimo gavimo atlieka savo pačios įvertinimą, kaip tas lyginamasis indeksas turi būti perduotas naujam administratoriui arba kaip reikia nustoti jį teikti, atsižvelgiant į pagal 28 straipsnio 1 dalį nustatytą procedūrą.

Per pirmos pastraipos b punkte nustatytą laikotarpį administratorius nenustoja teikti lyginamojo indekso, jei nėra gavęs rašytinio ESMA sutikimo.“;

b)  straipsnis papildomas nauja 5 dalimi:

„5.  Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir patikslinti kriterijus, kuriais bus grindžiamas 2 dalies b punkte nurodytas įvertinimas.“;

6)  23 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.  Jei prižiūrimas ypatingos svarbos lyginamojo indekso duomenų teikėjas ketina nutraukti pradinių duomenų teikimą, jis nedelsdamas raštu apie tai praneša administratoriui. Administratorius nedelsdamas apie tai informuoja ESMA.

ESMA nedelsdama informuoja to prižiūrimo duomenų teikėjo kompetentingą instituciją. Administratorius ESMA kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prižiūrimo duomenų teikėjo pateikto pranešimo dienos pateikia poveikio ypatingos svarbos lyginamojo indekso galimybei įvertinti pagrindinę rinką ar ekonomikos realiją įvertinimą.

4.  Gavusi 2 ir 3 dalyse nurodytą įvertinimą ir juo remdamasi, ESMA pati įvertina, ar lyginamuoju indeksu galima įvertinti pagrindinę rinką ir ekonomikos realiją, atsižvelgiant į pagal 28 straipsnio 1 dalį nustatytą administratoriaus vykdomą lyginamojo indekso teikimo nutraukimo procedūrą.“;

7)  26 straipsnis papildomas šia dalimi:

„6.  Pagal 49 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir patikslinti kriterijus, pagal kuriuos kompetentingos institucijos gali reikalauti keisti 4 dalyje nurodytą atitikties deklaraciją.“;

8)  30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Komisija gali priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios šalies teisine sistema ir priežiūros praktika užtikrinama, kad:

a)  toje trečiojoje šalyje veiklos leidimą turintys ar įregistruoti administratoriai laikytųsi privalomų reikalavimų, kurie yra lygiaverčiai reikalavimams pagal šį reglamentą. Vertindama lygiavertiškumą, Komisija gali atsižvelgti į tai, ar tos trečiosios šalies teisine sistema ir priežiūros praktika užtikrinama, kad būtų laikomasi IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principų arba IOSCO NKNA principų;

b)  privalomų reikalavimų laikymasis toje trečiojoje šalyje yra nuolat veiksmingai prižiūrimas ir užtikrinamas.

Komisija gali nustatyti, kad pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo sprendimas taikomas, jeigu ta trečioji šalis nuolat faktiškai laikosi kurios nors tame įgyvendinimo sprendime nustatytos sąlygos ir jeigu ESMA gali veiksmingai vykdyti Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsnyje nurodytas stebėsenos pareigas.

Tas įgyvendinimo sprendimas priimamas laikantis šio reglamento 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

b)  įterpiama 2a dalis:

„2a. Komisija pagal 49 straipsnį gali priimti deleguotąjį aktą ir patikslinti 2 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas sąlygas.“;

c)  3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Jeigu pagal 2 dalį nepriimtas joks įgyvendinimo sprendimas, Komisija gali priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriame nustatomi visi šie aspektai:

a)  konkretiems administratoriams arba konkretiems lyginamiesiems indeksams ar lyginamųjų indeksų grupėms trečiojoje šalyje taikomi privalomi reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai reikalavimams pagal šį reglamentą, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar trečiosios šalies teisinė sistema ir priežiūros praktika užtikrina, kad būtų laikomasi IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principų arba IOSCO NKNA principų;

b)  tokie konkretūs administratoriai, lyginamieji indeksai arba lyginamųjų indeksų grupės toje trečiojoje šalyje yra nuolat veiksmingai prižiūrimi ir užtikrinami.

Komisija gali nustatyti, kad pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo sprendimas taikomas, jeigu ta trečioji šalis nuolat faktiškai laikosi kurios nors tame įgyvendinimo sprendime nustatytos sąlygos ir jeigu ESMA gali veiksmingai vykdyti Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsnyje nurodytas stebėsenos pareigas.

Tas įgyvendinimo sprendimas priimamas laikantis šio reglamento 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

d)  įterpiama 3a dalis:

„3a.  Pagal 49 straipsnį Komisija gali priimti deleguotąjį aktą ir patikslinti 3 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas.“;

e)  4 dalies įvadinė pastraipa pakeičiama taip:

„4. ESMA sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių, kurių teisinė sistema ir priežiūros praktika pagal 2 arba 3 dalį buvo pripažintos lygiavertėmis, kompetentingomis institucijomis, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius deleguotuosius aktus, Komisijos priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį, tos trečiosios valstybės yra įtrauktos į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių, sąrašą. Tokiuose susitarimuose nurodoma bent ši informacija:“;

f)  4 dalis papildoma d punktu:

„d)  procedūros, pagal kurias reguliariai, ne rečiau kaip kas ketvirtį, keičiamasi informacija apie toje trečiojoje šalyje teikiamus lyginamuosius indeksus, kurie atitinka kurią nors 20 straipsnio 1 dalies a arba c punkte nustatytą sąlygą.“;

g)  5 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„ESMA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki [LB: įrašyti datą – 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].“;

9)  32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1.  Kol pagal 30 straipsnio 2 ir 3 dalis priimamas lygiavertiškumo sprendimas, prižiūrimi subjektai Sąjungoje gali naudoti trečiojoje šalyje esančio administratoriaus teikiamą lyginamąjį indeksą, su sąlyga, kad administratorių prieš tai pagal šį straipsnį yra pripažinusi ESMA.“;

b)  2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Siekdama nustatyti, ar pirmoje pastraipoje nurodyta sąlyga įvykdyta, ir įvertinti, ar laikomasi IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principų arba, kai taikoma, IOSCO NKNA principų, ESMA gali remtis nepriklausomo išorės auditoriaus atliktu vertinimu arba trečiosios šalies, kurioje yra administratorius, kompetentingos institucijos suteiktu patvirtinimu.“;

c)  3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Trečiojoje šalyje esantis ir išankstinį pripažinimą, kaip nurodyta 1 dalyje, ketinantis gauti administratorius turi teisinį atstovą. Teisinis atstovas yra fizinis arba juridinis asmuo, esantis Sąjungoje, kurį administratorius aiškiai paskyrė veikti jo vardu vykdant administratoriaus prievoles pagal šį reglamentą. Teisinis atstovas kartu su administratoriumi vykdo priežiūros funkciją, susijusią su administratoriaus vykdomu lyginamųjų indeksų teikimu pagal šį reglamentą, ir šiuo atžvilgiu atsiskaito ESMA.“;

d)  4 dalis išbraukiama;

e)  5 dalis pakeičiama taip:

„5.  Trečiojoje šalyje esantis ir išankstinį pripažinimą, kaip nurodyta 1 dalyje, ketinantis gauti administratorius paraišką dėl pripažinimo teikia ESMA. Paraišką teikiantis administratorius pateikia visą informaciją, būtiną ESMA įtikinti, kad pripažinimo metu jis bus nustatęs būtiną tvarką, kad įvykdytų 2 dalyje nurodytus reikalavimus, ir pateikia savo faktinių ar numatomų lyginamųjų indeksų, kuriuos ketinama naudoti Sąjungoje, sąrašą ir, kai taikoma, nurodo už jo priežiūrą trečiojoje šalyje atsakingą kompetentingą instituciją.

Per 90 darbo dienų nuo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos paraiškos gavimo dienos ESMA patikrina, ar įvykdytos 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos.

Jei ESMA nusprendžia, kad 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos neįvykdytos, ji atsisako tenkinti paraišką dėl pripažinimo ir nurodo to atsisakymo priežastis. Be to, pripažinimas nesuteikiamas, jei neįvykdomos šios papildomos sąlygos:

a)  kai trečiojoje šalyje esančiam administratoriui yra taikoma priežiūra, laikantis pagal 30 straipsnio 5 dalį priimtų techninių reguliavimo standartų sudaromas tinkamas ESMA ir trečiosios šalies, kurioje yra administratorius, kompetentingos institucijos bendradarbiavimo susitarimas, kad būtų užtikrintas veiksmingas keitimasis informacija, leidžiantis tos trečiosios šalies kompetentingai institucijai vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą;

b)  trečiosios šalies, kurioje yra administratorius, įstatymai ir kiti teisės aktai ir, kai taikoma, tos trečiosios šalies kompetentingos institucijos priežiūros ir tyrimo įgaliojimų apribojimai netrukdo ESMA veiksmingai vykdyti savo priežiūros funkcijų pagal šį reglamentą.“;

f)  6 ir 7 dalys išbraukiamos;

g)  8 dalis pakeičiama taip:

„8.   ESMA sustabdo arba, kai tinkama, panaikina pagal 5 dalį suteiktą pripažinimą, jei turi svarių, dokumentais pagrįstų priežasčių manyti, kad administratorius:

a)  veikia aiškiai prieštaraudamas jo lyginamųjų indeksų naudotojų interesams ar tinkamam rinkų veikimui;

b)  sunkiai pažeidė atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus;

c)  siekdamas pripažinimo, pateikė klaidingą informaciją arba pasinaudojo kitomis neteisėtomis priemonėmis.“;

11)  34 straipsnyje įterpiama 1a dalis:

„1a. Jeigu vienas arba keli 1 dalyje nurodytų asmenų teikiami indeksai atitinka ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų kriterijus, paraiška teikiama ESMA.“;

12)  40 straipsnis pakeičiamas taip:

„1.  „1. Pagal šį reglamentą ESMA ▌:

a)  yra kompetentinga institucija 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratoriams;

b)  yra kompetentinga institucija 30 ir 32 straipsniuose nurodytų lyginamųjų indeksų administratoriams;

c)  peržiūri kompetentingos institucijos sprendimą, kuriuo ES administratoriui suteikiama galimybė patvirtinti trečiojoje šalyje teikiamą lyginamąjį indeksą. Pagal 36c straipsnį į viešą registrą įtraukus patvirtintus lyginamuosius indeksus, ESMA atsako už patvirtintų lyginamųjų indeksų priežiūrą ir už tai, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų įpareigojimų tokiu būdu, kad duomenų apie patvirtintus lyginamuosius indeksus administratoriams teikimo ar priežiūros srityje nebūtų taikomi dvigubi reikalavimai;

d)  yra kompetentinga institucija prižiūrimiems 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų duomenų teikėjams;

e)  yra kompetentinga institucija prižiūrimiems 30, 32 ir 33 straipsniuose nurodytų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų duomenų teikėjams.

2.  Kiekviena valstybė narė paskiria atitinkamą kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente nustatytų pareigų, susijusių su administratoriais ir prižiūrimais subjektais, vykdymą, ir apie tai informuoja Komisiją bei ESMA.

3.   Daugiau negu vieną kompetentingą instituciją pagal 2 dalį paskyrusi valstybė narė aiškiai nustato atitinkamus šių kompetentingų institucijų vaidmenis ir paskiria vieną instituciją, kuri bus atsakinga už bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su Komisija, ESMA ir kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis koordinavimą.

4.   ESMA savo interneto svetainėje paskelbia pagal 1–3 dalis paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą.“;

13)  41 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1.  Kad 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, pagal nacionalinę teisę joms suteikiami bent šie priežiūros ir tyrimo įgaliojimai:“;

b)  2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1.  40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos vykdo 1 dalyje nurodytas funkcijas ir naudojasi toje dalyje nurodytais įgaliojimais, taip pat 42 straipsnyje nurodytais įgaliojimais taikyti sankcijas, laikydamosi savo nacionalinės teisinės sistemos, bet kuriuo iš šių būdų:“;

14)  43 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1.  Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių rūšies ir dydžio, pagal 40 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas aktualias aplinkybes, prireikus įskaitant:“;

15)  44 straipsnis pakeičiamas taip:

„44 straipsnisPareiga bendradarbiauti

1.  Kai valstybės narės pagal 42 straipsnį nusprendžia nustatyti baudžiamąsias sankcijas už tame straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų patvirtintos tinkamos priemonės, jog pagal 40 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos turėtų visus reikiamus įgaliojimus palaikyti ryšį su jų jurisdikcijai priklausančiomis teisminėmis institucijomis siekiant gauti konkrečią informaciją, susijusią su baudžiamaisiais tyrimais arba procesais, pradėtais dėl galimų šio reglamento pažeidimų. Tos kompetentingos institucijos teikia informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms ir ESMA.

2.  Kompetentingos institucijos teikia pagalbą kitoms kompetentingoms institucijoms ir ESMA. Visų pirma, jos keičiasi informacija ir bendradarbiauja vykdydamos tyrimų ar priežiūros veiklą. Kompetentingos institucijos taip pat gali bendradarbiauti su kitomis kompetentingomis institucijomis, kad palengvintų piniginių sankcijų išieškojimą.“;

16)  45 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„5.  Valstybės narės kasmet ESMA pateikia apibendrintą informaciją apie visas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, taikytas pagal 42 straipsnį. Ta pareiga netaikoma tiriamojo pobūdžio priemonėms. ESMA skelbia tą informaciją metinėje ataskaitoje kartu su apibendrinta informacija apie visas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kurias ji pati pritaikė pagal 48f straipsnį.“;

17)  46 straipsnis išbraukiamas;

18)  47 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.  Šio reglamento taikymo tikslais 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja su ESMA.

2.  40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia ESMA visą informaciją, būtiną ESMA pareigoms vykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį [patikrinti pagal ESMA reglamento pakeitimus].“;

19)  VI antraštinėje dalyje įterpiamas 4 skyrius:

4 SKYRIUS

ESMA įgaliojimai ir kompetencijos sritys

1 skirsnis

Kompetencijos sritys ir procedūros

48a straipsnisESMA naudojimasis įgaliojimais

Pagal 48b–48d straipsnius ESMA ar bet kuriam ESMA pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais nesinaudojama reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.

48b straipsnisPrašymas pateikti informaciją

1.  ESMA gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti, kad visą informaciją, kurios ESMA reikia savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų toliau nurodyti asmenys:

a)  asmenys, kurie dalyvauja teikiant arba padedant teikti pradinius 40 straipsnyje nurodytų lyginamųjų indeksų duomenis;

b)  subjektai, kurie naudojasi a punkte nurodytais lyginamaisiais indeksais, ir susiję tretieji asmenys;

c)  tretieji asmenys, kuriems a punkte nurodyti asmenys pavedė vykdyti funkcijas arba veiklą;

d)  asmenys, kurie kitu pagrindu yra glaudžiai ir esmingai susieti arba susiję su a punkte nurodytais asmenimis.

2.  Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:

a)  kaip to prašymo teisinis pagrindas nurodomas šis straipsnis;

b)  nurodomas prašymo tikslas;

c)  nurodoma, kokios informacijos reikia;

d)  nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;

e)  pažymima, kad asmuo, kurio prašoma informacijos, tos informacijos pateikti neprivalo, tačiau jei jis savanoriškai atsakys į prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga ar klaidinanti;

f)  nurodomas baudos, kuri būtų skiriama pagal [48f] straipsnį, jeigu pateikta informacija būtų neteisinga arba klaidinanti, dydis.

3.  Jeigu ESMA prašo pateikti informaciją sprendimu pagal 1 dalį:

a)  kaip to prašymo teisinis pagrindas nurodomas šis straipsnis;

b)  nurodomas prašymo tikslas;

c)  nurodoma, kokios informacijos reikia;

d)  nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;

e)  nurodomos [48g] straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;

f)  nurodoma [48f] straipsnyje numatyta bauda, jeigu atsakant į klausimus pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;

g)  nurodoma teisė apskųsti sprendimą ESMA Apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 [ex60] ir [ex61] straipsnius.

4.  Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui.

5.  ESMA nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigęs 1 dalyje nurodytas administratorius arba prižiūrimas duomenų teikėjas, kuriems teikiamas prašymas pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.

48c straipsnisBendrieji tyrimai

1.  Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali vykdyti su 48b straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius būtinus tyrimus. Tuo tikslu ESMA pareigūnai ir kiti įgalioti asmenys turi įgaliojimus:

a)  nagrinėti visus dokumentus, duomenis, procedūras ir kitą medžiagą, susijusią su jų užduočių vykdymu, neatsižvelgiant į laikmenas, kuriose jie saugomi;

b)  daryti ar gauti šių dokumentų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos patvirtintas kopijas ar jų išrašus;

c)  pakviesti bet kuriuos iš tų asmenų, jų atstovus arba darbuotojus ir prašyti žodžiu arba raštu pateikti faktų arba dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, paaiškinimus, o atsakymus užrašyti;

d)  apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant surinkti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;

e)  reikalauti telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų.

2.  Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime nurodomos [48g] straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos tais atvejais, jei reikalaujami dokumentai, duomenys, procedūros ar bet kuri kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 48b straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, yra neišsamūs, taip pat nurodomos [48f] straipsnyje nustatytos baudos, jei atsakymai į klausimus, užduotus tiems asmenims, yra neteisingi ar klaidinantys.

3.  48b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo bendradarbiauti su ESMA sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojais. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, [48g] straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.

4.  Likus pakankamai laiko iki 1 dalyje nurodyto tyrimo, ESMA praneša valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai ESMA prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti savo pareigas. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, gali dalyvauti tyrimuose.

5.  Jeigu pagal taikomą nacionalinę teisę reikia gauti nacionalinės teisminės institucijos leidimą norint reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.

6.  Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą dėl leidimo reikalauti pateikti 5 dalies e punkte nurodytus telefoninių pokalbių įrašus ir duomenų srauto duomenis, ta institucija patikrina:

a)  ar 3 dalyje nurodytas sprendimas yra autentiškas;

b)  ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.

Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad ESMA pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 [61] straipsnyje nustatyta tvarka.

48d straipsnisPatikrinimai vietoje

1.  Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 48b straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų verslo patalpose.

2.  Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas asmenų, dėl kurių yra priimtas ESMA sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas ir turi visus 48c straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti.

3.  Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, ESMA praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, ESMA, informavusi atitinkamą kompetentingą instituciją, gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai neįspėjusi. Patikrinimai pagal šį straipsnį atliekami su sąlyga, kad atitinkama institucija patvirtino, jog jiems neprieštarauja.

4.  Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir [48g] straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, kurios taikomos, jei atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo.

5.  48b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys bendradarbiauja su ESMA sprendimu nurodytų patikrinimų vietoje vykdytojais. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas, tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos [48g] straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.

6.  Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei jos įgalioti ar paskirti asmenys ESMA prašymu aktyviai padeda pareigūnams ir kitiems ESMA įgaliotiems asmenims. Tos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje.

7.  ESMA taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 48c straipsnio 1 dalyje. Tuo tikslu kompetentingos institucijos naudojasi tokiais pačiais įgaliojimais kaip ESMA, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir 48c straipsnio 1 dalyje.

8.  Jei ESMA pareigūnai ir kiti jos įgalioti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį reikalaujamas patikrinimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną paramą, atitinkamais atvejais prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos paramos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje.

9.  Jei 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 7 dalyje numatytai paramai suteikti pagal taikomą nacionalinę teisę reikia nacionalinės teisminės institucijos leidimo, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.

10.  Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą leisti atlikti 1 dalyje nurodytą patikrinimą vietoje arba suteikti 7 dalyje nurodytą paramą, ta institucija patikrina:

a)  ar 4 dalyje nurodytas ESMA priimtas sprendimas yra autentiškas;

b)  ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.

Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad ESMA pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.

2 SKIRSNIS

ADMINISTRACINĖS SANKCIJOS IR KITOS PRIEMONĖS

48e straipsnisESMA taikomos priežiūros priemonės

1.  Kai pagal 48i straipsnio 5 dalį ESMA nustato, kad asmuo padarė kurį nors iš 48f straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų, ji imasi vieno ar keleto iš šių veiksmų:

a)  priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad asmuo nutrauktų pažeidimą;

b)  priima sprendimą skirti baudas pagal 48f straipsnį;

c)  skelbia viešus pranešimus.

2.  Imdamasi 1 dalyje nurodytų veiksmų, ESMA atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus:

a)  pažeidimo trukmę ir dažnumą;

b)  tai, ar pažeidimas buvo finansinio nusikaltimo priežastis, dėl pažeidimo buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su pažeidimu;

c)  tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo.

d)  už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

e)  už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;

f)  pažeidimo poveikį neprofesionaliųjų investuotojų interesams;

g)  už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių dydį, jeigu juos įmanoma nustatyti;

h)  už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su ESMA lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius;

i)  už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

j)  priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi už pažeidimą atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.

3.  ESMA nedelsdama praneša už pažeidimą atsakingam asmeniui apie tai, kokių veiksmų imtasi pagal 1 dalį, ir apie juos praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Apie visus tokius veiksmus ESMA viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Pirmoje pastraipoje nurodytas viešo skelbimo priemones sudaro bent:

a)  pareiškimas, kuriuo patvirtinama už pažeidimą atsakingo asmens teisė sprendimą skųsti;

b)  jei reikia, pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad skundas pateiktas, ir nurodoma, kad toks skundas neturi sprendimo taikymą stabdančio poveikio;

c)  pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad ESMA Apeliacinė taryba pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 straipsnio 3 dalį gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą.“;

48f straipsnisBaudos

1.  Kai ESMA pagal 48i straipsnio 5 dalį nustato, kad kuris nors asmuo tyčia ar dėl aplaidumo padarė vieną ar kelis 2 dalyje nurodytus pažeidimus, ji pagal šio straipsnio 3 dalį priima sprendimą skirti baudą.

Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei ESMA nustato objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad asmuo veikė sąmoningai darydamas pažeidimą.

2.  1 dalyje nurodyti pažeidimai yra šie: Reglamento (ES) 2016/1011 4–16, 21, 23–29 ir 34 straipsnių pažeidimai.

3.  Maksimalus 1 dalyje nurodytos baudos dydis yra:

i)  juridiniams asmenims didesnioji iš šių sumų: 1 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta 2016 m. birželio 30 d., arba 10 proc. to juridinio asmens bendros metinės apyvartos, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis;

ii)   fiziniams asmenims – 500 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta 2016 m. birželio 30 d.

Nepaisant pirmos pastraipos, maksimalus baudos už Reglamento (ES) 2016/1011 11 straipsnio 1 dalies d punkto arba 11 straipsnio 4 dalyje pažeidimus dydis juridiniams asmenims yra didesnioji iš šių sumų: 250 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta 2016 m. birželio 30 d., arba 2 proc. to juridinio asmens bendros metinės apyvartos, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis, o fiziniams asmenims – 100 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta 2016 m. birželio 30 d.

Taikant i punktą, jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri pagal Direktyvą 2013/34/ES turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą Sąjungos apskaitos srities teisę, remiantis naujausiomis turimomis valdymo organo patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis.

4.  Pagal 1 dalį nustatydama baudos dydį, ESMA atsižvelgia į 48e straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.

5.  Nepaisant 4 dalies, jeigu juridinis asmuo dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos, baudos dydis yra ne mažesnis už gautą naudą.

6.  Jei dėl asmens veiksmų arba neveikimo padaryti keli iš 48f straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų, taikoma tik didesnioji pagal 3 dalį apskaičiuota bauda už vieną iš tų pažeidimų.

48g straipsnisPeriodiškai mokamos baudos

1.  ESMA savo sprendimu skiria periodiškai mokamas baudas siekdama:

a) pagal [48e straipsnio 1 dalies a punktą] priimtu sprendimu priversti asmenį nutraukti pažeidimą;

b) priversti 48b straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis:

i)  pateikti išsamią informaciją, kurios reikalauta pagal [48b] straipsnį priimtu sprendimu;

ii)  bendradarbiauti su tyrimo vykdytojais ir pirmiausia pateikti reikalaujamus išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal [48c] straipsnį priimtu sprendimu;

iii)  bendradarbiauti su patikrinimo vietoje, kurį nurodyta atlikti pagal [48d] straipsnį priimtu sprendimu, vykdytojais.

2.  Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną.

3.  Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamų baudų dydis yra 3 proc. ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 proc. ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.

4.  Periodiškai mokamos baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie ESMA sprendimą. Šiam laikotarpiui pasibaigus ESMA peržiūri šios priemonės taikymą.

48h straipsnisBaudų ir reguliariai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas

1.  ESMA viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir kiekvieną periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 48f ir 48g straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų didelį pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims. Tokiu būdu neskelbiami asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 45/2001.

2.  Pagal [48f] ir [48g] straipsnius skirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio.

3.  Jei ESMA priima sprendimą neskirti baudos arba periodiškai mokamos baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis.

4.  Užtikrinama, kad pagal [48f] ir [48g] straipsnius paskirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos būtų sumokėtos.

Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kurioje jis vykdomas.

5.  Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.

3 SKIRSNIS

PROCEDŪROS IR PERŽIŪRA

48i straipsnisPriežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo procedūros taisyklės

1.  Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, ESMA nustato pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar daugiau 48f straipsnio 2 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo faktų, ESMA savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo prižiūrint lyginamuosius indeksus, su kuriais susijęs pažeidimas, ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo ESMA Priežiūros tarybos.

2.  1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgia į asmenų, dėl kurių atliekami tyrimai, pastabas ir pateikia ESMA Priežiūros tarybai išsamią bylą su savo išvadomis.

3.  Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų vykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 48b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 48c ir 48d straipsnius.

4.  Vykdydamas šias užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos ESMA surinko vykdydama priežiūros veiklą.

5.  Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas ESMA Priežiūros tarybai bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų.

6.  Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, teisės į gynybą.

7.  Pateikęs bylą su savo išvadomis ESMA Priežiūros tarybai, už tyrimą atsakingas pareigūnas informuoja asmenis, dėl kurių vykdomi tyrimai. Asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.

8.  Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir pagal [48j] straipsnį asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, prašymu tų asmenų išklausiusi, ESMA nusprendžia, ar asmenys, dėl kurių atliekami tyrimai, padarė vieną ar kelis iš 48f straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų, ir, jeigu taip, taiko priežiūros priemonę pagal 48e straipsnį ir skiria baudą pagal [48f] straipsnį.

9.  Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja ESMA Priežiūros tarybos svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į ESMA Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo procesą.

10.  Pagal 49 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir patikslina procedūrines naudojimosi įgaliojimu skirti baudas ar periodiškai mokamas baudas taisykles, įskaitant nuostatas dėl teisių į gynybą, laiko nuostatas ir baudų ar periodiškai mokamų baudų surinkimo nuostatas, baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminus.

11.  Vykdydama šiame reglamente numatytas užduotis ir nustačiusi pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, ESMA perduoda baudžiamosios atsakomybės klausimus spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, ESMA neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią.

48j straipsnisAsmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, išklausymas

1.  Prieš priimdama sprendimą pagal 48f, 48g ir 48e straipsnius, asmenims, dėl kurių vyksta procedūra, ESMA suteikia galimybę pateikti pastabų dėl jos išvadų. ESMA savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, dėl kurių vyksta procedūra, galėjo pateikti pastabų.

2.  Pirma pastraipa netaikoma, jei pagal 48e straipsnį būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė ir neišvengiama žala finansų sistemai. Tokiu atveju ESMA gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.

3.  Per tyrimus visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių vyksta procedūra, teisės į gynybą. Jie turi teisę susipažinti su ESMA byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ar ESMA vidaus parengiamiesiems dokumentams.

48k straipsnisSprendimų peržiūra Teisingumo Teisme

Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais ESMA paskyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis paskirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.

4 SKIRSNIS

MOKESČIAI IR UŽDUOČIŲ PERDAVIMAS

48l straipsnisPriežiūros mokesčiai

1.  Administratoriams ESMA taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 3 dalį. Tais mokesčiais visiškai padengiamos būtinos ESMA išlaidos, susijusios su administratorių priežiūra, taip pat atlyginamos visos išlaidos, kurių kompetentingos institucijos gali patirti atlikdamos savo darbą pagal šį reglamentą, ypač kurias nors užduotis perdavus pagal 48m straipsnį.

2.  Atskiro mokesčio, surenkamo iš tam tikro administratoriaus, suma padengia visas administracines išlaidas, kurias ESMA patiria vykdydama priežiūros veiklą, ir jis yra proporcingas administratoriaus apyvartai.

3.  Pagal 49 straipsnį Komisija, pasikonsultavusi su ESMA, priima deleguotuosius aktus ir patikslina mokesčių rūšis, už ką jie mokėtini, tų mokesčių dydį ir jų mokėjimo būdą.

48m straipsnisESMA užduočių perdavimas kompetentingoms institucijoms

1.   Jei to reikia priežiūros užduočiai tinkamai atlikti, laikydamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį ESMA paskelbtų gairių, ESMA gali perduoti konkrečias priežiūros užduotis valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokios konkrečios priežiūros užduotys pirmiausia gali apimti įgaliojimą vykdyti prašymus pateikti informaciją pagal 48b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 48c ir 48d straipsnius.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, veiklos leidimų, susijusių su ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais, išdavimo veikla neperduodama.

2.  Prieš perduodama užduotį pagal 1 dalį, ESMA konsultuojasi su atitinkama kompetentinga institucija dėl:

a) ketinamos perduoti užduoties masto;

b) užduoties atlikimo tvarkaraščio ir

c) būtinos informacijos, kurią turi perduoti ESMA ir kuri turi būti jai perduota.

3.  Vadovaudamasi pagal 48l straipsnio 3 dalį Komisijos priimtomis mokesčių taisyklėmis, ESMA atlygina kompetentingai institucijai išlaidas, kurias kompetentinga institucija patyrė vykdydama perduotas užduotis.

4.  ESMA peržiūri pagal 1 dalį perduotas funkcijas reikiamu periodiškumu. Perdavimas gali būti bet kuriuo metu atšauktas.

5.  Užduočių perdavimas nedaro poveikio ESMA atsakomybei ir neapriboja ESMA galimybių vykdyti perduotą veiklą ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma.“

48o straipsnisSu EVPRI susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Visos kompetencijos sritys ir pareigos, susijusios su 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų administratorių priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla ir perduotos kompetentingoms institucijoms, [LB: įrašyti datą – 36 mėnesiai nuo įsigaliojimo datos] panaikinamos. Nuo tos dienos šias kompetencijos sritis ir pareigas perima ESMA.

2. 1 dalyje nurodytą dieną ESMA perima visas bylas ir darbinius dokumentus, susijusius su 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų administratorių priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla, įskaitant visą vykdomą nagrinėjimą ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmus.

Tačiau ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratorių paraiškos dėl veiklos leidimo išdavimo, dėl pripažinimo pagal 32 straipsnį bei dėl patvirtinimo pagal 33 straipsnį, kurias kompetentingos institucijos gavo iki [LB: įrašyti datą – 34 mėnesiai nuo įsigaliojimo datos] ESMA neperduodamos ir sprendimą išduoti veiklos leidimą arba jo neišduoti, pripažinti arba nepripažinti arba patvirtinti arba nepatvirtinti priima atitinkama kompetentinga institucija.

3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visi turimi dokumentai ir darbiniai dokumentai arba patvirtintos jų kopijos būtų kuo skubiau ir bet kuriuo atveju iki [LB: įrašyti datą – 36 mėnesiai nuo įsigaliojimo datos] perduoti ESMA. Tos kompetentingos institucijos taip pat teikia ESMA visą būtiną pagalbą ir patarimus, kad palengvintų efektyvų ir veiksmingą 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų administratorių priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos perdavimą ir perėmimą.

4. ESMA veikia kaip 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų teisių perėmėja bet kuriame administraciniame arba teismo procese, kuris vykdomas dėl tų kompetentingų institucijų vykdytos priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos, susijusios su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas.

5. Kompetencijos sritis perdavus ESMA, visi ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratorių veiklos leidimai, pripažinimas pagal 32 straipsnį ir patvirtinimas pagal 33 straipsnį, kuriuos suteikia 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija, lieka galioti.“;

19a)  51 straipsnyje įterpiama 4a dalis:

„4a. Esamas lyginamasis indeksas, kuris pagal šio reglamento 20 straipsnį Komisijos priimtą įgyvendinimo aktą pripažįstamas kaip ypatingos svarbos ir kuris iki 2020 m. sausio 1 d. neatitinka reikalavimų gauti leidimą pagal šio reglamento 34 straipsnį, gali būti naudojamas iki 2021 m. gruodžio 31 d., jei nutraukus jo naudojimą būtų daromas p