Procedūra : 2018/2088(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0019/2019

Pateikti tekstai :

A8-0019/2019

Debatai :

PV 11/02/2019 - 21
CRE 11/02/2019 - 21

Balsavimas :

PV 12/02/2019 - 9.20
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0081

PRANEŠIMAS     
PDF 359kWORD 115k
30.1.2019
PE 630.525v04-00 A8-0019/2019

dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje

(2018/2088(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Ashley Fox

Nuomonės referentai (*):Dita Charanzová, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Mady Delvaux, Teisės reikalų komitetas

Michał Boni, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje

((2018/2088(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018) 0434),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0000/2018),

A.  kadangi skaidrūs, etikos principais grindžiami dirbtinis intelektas (DI) ir robotika gali praturtinti mūsų gyvenimą ir stiprinti mūsų gebėjimus tiek asmens, tiek visuomenės labui;

B.  kadangi DI vystosi sparčiai ir jau ne vienus metus yra tapęs mūsų kasdienio gyvenimo dalimi; kadangi DI ir robotika skatina inovacijas, leidžia formuotis naujiems verslo modeliams ir atlieka itin svarbų vaidmenį keičiant mūsų visuomenes bei skaitmeninant daugelį mūsų ekonomikos sektorių, pvz., pramonės, sveikatos priežiūros, statybos ir transporto;

C.  kadangi robotiką vis labiau integruojant į žmonių sistemas būtinos griežtos politikos gairės, kaip užtikrinti kuo didesnę naudą ir kuo mažesnę riziką visuomenei bei saugų ir teisingą DI vystymąsi;

D.  kadangi tiek pasaulyje, tiek Europoje DI yra viena iš strateginių XXI a. technologijų, skatinančių teigiamus Europos ekonomikos pokyčius ir sudarančių sąlygas inovacijoms, našumui, konkurencingumui ir gerovei;

E.  kadangi apie ketvirtadalį visų pasaulio pramoninių robotų ir pusę visų robotų, teikiančių specialistų paslaugas, pagamina Europos įmonės ir kadangi dėl to ES jau yra įgijusi svaraus kapitalo, kuriuo turėtų būti grindžiama Europos pramonės politika;

F.  kadangi DI ir robotika turi potencialo pertvarkyti ne vieną pramonės šaką ir užtikrinti didesnį gamybos efektyvumą bei didesnį Europos pramonės ir MVĮ konkurencingumą pasaulyje; kadangi DI vystymuisi nepaprastai svarbu tai, kad būtų prieinami didelio masto duomenų rinkiniai ir bandymų bei eksperimentavimo įrenginiai;

G.  kadangi vadovaujantis bendra strategija bus lengviau vystyti DI technologijas visuomenės labui, kartu atremiant ir iššūkius, su kuriais susiduriama dėl šių technologijų, siekiant skatinti inovacijas, tobulinti DI grindžiamų produktų ir paslaugų kokybę, užtikrinti geresnę patirtį vartotojams ir stiprinti pasitikėjimą DI technologijomis ir robotika bei vengti vidaus rinkos susiskaidymo;

H.  kadangi Sąjungoje turi būti nuolat pirmaujama kompiuterijos veiklos rezultatų srityje, o tai turėtų atverti galimybes ES tiekimo pramonei ir didinti jos veiksmingumą, technologinius pokyčius paverčiant į paklausą orientuotais, taikomosiomis programomis valdomais produktais ir paslaugomis bei užtikrinant jų panaudojimą didelio masto ir naujoms taikomosios programoms, grindžiamoms DI;

I.  kadangi skubiai reikalinga suderinta Europos lygmens strategija, kad ES galėtų konkuruoti su didžiulėmis trečiųjų šalių, ypač JAV ir Kinijos, investicijomis;

J.  kadangi Komisija, siekdama paskatinti DI valdomas taikomąsias programas ir įmones Europoje, 2018 m. balandžio 25 d.(6) įsipareigojo pasiūlyti Europos DI strategiją, t. y. parengti DI gairių projektą bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis, priklausančiomis DI aljansui – DI ekspertų grupei;

K.  kadangi galiojančios taisyklės ir procesai turėtų būti peržiūrėti ir prireikus pakeisti, siekiant atsižvelgti į DI ir robotikos aspektus;

L.  kadangi Europos DI sistema turi būti kuriama visapusiškai paisant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir ypač laikantis duomenų apsaugos, privatumo bei saugumo principų;

M.  kadangi naujovės DI srityje gali ir turėtų būti kuriamos taip, kad būtų išsaugomas asmens orumas, savarankiškumas ir jo teisė apsispręsti;

N.  kadangi savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų Parlamentas ragino Komisiją pasiūlyti nuoseklią teisinę sistemą robotikai, įskaitant autonomines sistemas ir išmaniuosius autonominius robotus, vystyti;

O.  kadangi į DI ir robotikos vystymą turi būti įtraukta visa visuomenė; tačiau kadangi 2017 m. kaimo vietovės didžiąja dalimi ir toliau negalėjo naudotis DI pranašumais, nes 8 proc. namų nebuvo prijungti prie jokio fiksuotojo ryšio tinklo, o 53 proc. jų neveikė nė viena iš naujos kartos prieigos technologijų (labai didelės spartos skaitmeninė abonento linija (VDSL), kabelinis / DOCSIS 3.0 tinklas arba FTTP linija);

P.  kadangi DI valdomoms paslaugoms ir produktams vystyti būtinas ryšys, laisvas duomenų srautas ir prieiga prie duomenų ES; kadangi naudojant pažangius duomenų gavybos metodus produktams ir paslaugoms gali pagerėti sprendimų priėmimo kokybė ir, savo ruožtu, vartotojų pasirinkimas bei įmonių veiklos rezultatai;

Q.  kadangi technologinės išmaniųjų produktų ir paslaugų naujovės gali būti naudingos žinių ekonomikai, kuri grindžiama turimos informacijos kiekiu, kokybe ir prieinamumu, o tai, savo ruožtu, gali leisti labiau prisitaikyti prie vartotojų poreikių;

R.  kadangi kibernetinis saugumas gyvybiškai svarbus norint užtikrinti, kad duomenys nebūtų piktavališkai iškraipomi ar netinkamai naudojami siekiant manipuliuoti DI ir pakenkti piliečiams ar įmonėms, nes tai būtų smūgis pramonei ir pakirstų vartotojų pasitikėjimą DI; kadangi naujovės DI srityje didina pasitikėjimą šiomis sistemomis imantis veiksmų ir priimant sprendimus, o dėl to, savo ruožtu, ES kyla aukštų kibernetinio atsparumo standartų būtinybė, siekiant apsisaugoti nuo kibernetinio saugumo pažeidimų ir nesėkmių;

S.  kadangi automatizavimo tendencija reikalauja, kad su DI taikomųjų programų kūrimu ir pardavimu susiję subjektai nuo pat pradžių vadovautųsi saugumo ir etikos kriterijais bei pripažintų, jog jie turi būti pasirengę prisiimti teisinę atsakomybę už savo gaminamos technologijos kokybę;

T.  kadangi kuriant patikimą ekosistemą DI technologijai vystyti turėtų būti remiamasi duomenų politikos sistema; kadangi tai reiškia, jog turi būti kuriamos sklandžios ir supaprastintos duomenų rinkimo ir tvarkymo programos mokomųjų mokslinių tyrimų tikslais, kad DI galėtų būti vystomas daugelyje sektorių, pvz., medicinos, finansų, biologijos, energetikos, pramonės, chemijos ar viešajame sektoriuje; kadangi duomenimis grindžiama DI ekosistema galėtų apimti visos Europos iniciatyvas, pradėtas naudojantis atvirais standartais ir grindžiamas sertifikatų tarpusavio pripažinimu bei skaidriomis sąveikumo taisyklėmis;

U.  kadangi DI naudojimas savaime neužtikrina tiesos ar teisingumo, nes šališkumo klausimas gali kilti dėl to, kaip renkami duomenys ir kaip sukurtas algoritmas, be to, jis gali būti siejamas su visuomenės šališkumu; kadangi duomenų kokybė kartu su algoritmų kūrimo ir nuolatiniais pakartotinio vertinimo procesais turėtų užkirsti kelią šališkumui;

V.  kadangi DI ir robotika turėtų būti vystomi ir diegiami vadovaujantis į žmogų orientuotu požiūriu, siekiant padėti žmonėms darbe ir namuose; kadangi DI gali būti naudojamas ir siekiant padėti žmonėms išvengti būtinybės dirbti pavojingą darbą;

W.  kadangi tolesnis automatizuoto ir algoritminio sprendimų priėmimo vystymas bei vis dažnesnis jo naudojimas neabejotinai daro poveikį asmens (pvz., verslininko ar interneto vartotojo), taip pat administracinės, teisminės ar kitos valdžios institucijos pasirinktims, kai priimamas galutinis vartotojo, įmonės ar su valdymu susijęs sprendimas; kadangi automatizuoto ir algoritminio sprendimų priėmimo procesas turi apimti apsaugos priemones bei galimybę kontrolę ir patikrą vykdyti žmogui;

X.  kadangi dėl mašinų mokymosi taip pat susiduriama su iššūkiais dėl nediskriminavimo, tinkamo proceso ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumo bei suprantamumo užtikrinimo;

Y.  kadangi DI yra svarbi priemonė visuotiniams visuomeniniams iššūkiams atremti ir kadangi dėl to valstybės narės, įgyvendindamos savo viešąją politiką, turėtų skatinti investicijas, skirti lėšų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei šalinti DI vystymosi ir taikymo kliūtis;

Z.  kadangi komercinės DI platformos perėjo nuo bandymų prie tikrų prietaikų sveikatos, aplinkos, energetikos ir transporto srityse; kadangi mašinų mokymosi metodai yra visų svarbiausių saityno platformų ir didžiųjų duomenų prietaikų kertinis akmuo;

AA.  kadangi Europos tyrėjai ir įmonės dirba su įvairiausiais blokų grandinės klausimais: tiekimo grandine, valdžios paslaugomis, finansais, daiktų internetu, sveikatos priežiūra, žiniasklaida, pažangiaisiais miestais, energetika ir transportu; kadangi Europa užima tvirtas pozicijas tokiose svarbiose su blokų grandine susijusiose srityse, kaip DI; kadangi blokų grandinė gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant Europos inovacijas;

AB.  kadangi kibernetinio saugumo technologijos – pvz., skaitmeninė tapatybė, kriptografija arba įsibrovimo aptikimas – ir jų taikymas tokiose srityse, kaip finansai, pramonė 4.0, energetika, vežimas, sveikatos priežiūra ir e. valdžia, yra labai svarbūs norint užtikrinti saugumą ir tiek piliečių, tiek viešojo administravimo institucijų, tiek įmonių pasitikėjimą internetine veikla bei sandoriais;

AC.  kadangi teksto ir duomenų gavyba yra DI bei mašinų mokymosi prietaikų pagrindas ir yra gyvybiškai svarbi MVĮ ir startuoliams, nes suteikia jiems prieigą prie didelių duomenų kiekių DI algoritmams išbandyti;

AD.  kadangi DI gali sunaudoti labai daug energijos; kadangi, atsižvelgiant į tai, svarbu, kad pažanga DI naudojimo srityje būtų daroma laikantis esamų ES energijos vartojimo efektyvumo ir žiedinės ekonomikos tikslų;

AE.  kadangi DI turėtų visapusiškai veikti visomis Europos kalbomis, kad visi europiečiai turėtų lygias galimybes naudotis šiuolaikinėmis DI naujovėmis daugiakalbėje Europos informacinėje visuomenėje;

AF.  kadangi su aukštosiomis technologijomis siejamos pramonės ir paslaugų srityse DI yra durys į tai, kad Europa taptų startuolių žemynu pasinaudodama naujausiomis technologijomis augimui Europoje užtikrinti – pirmiausia sveikatos technologijų, sveikatos priežiūros paslaugų ir programų, vaistų atradimo, robotikos ir robotizuotų chirurginių operacijų, lėtinių ligų gydymo, taip pat medicininių vaizdų ir įrašų srityse – bei užtikrintų tvarią aplinką ir saugią maisto gamybą; kadangi, kalbant apie mokslinius tyrimus ir patentus DI srityje, šiuo metu Europa atsilieka nuo Šiaurės Amerikos ir Azijos;

AG.  kadangi DI technologijų vystymas – užtikrinant, kad sveikatos technologijos taptų tikslesnės ir veiksmingesnės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas – gali padėti pagerinti lėtinėmis ligomis sergančių ir neįgalių asmenų gyvenimą bei spręsti tokias socialines problemas, kaip mūsų visuomenės senėjimas;

AH.  kadangi DI ir robotikos taikymo medicininės priežiūros srityje galimybės neišsemiamos: be kitų prietaikų, tai aktualu tvarkant medicininius įrašus ir duomenis, atliekant pasikartojantį darbą (testų analizes, rentgeną, kompiuterinės tomografijos tyrimus, duomenų įvestis), rengiant gydymo planus ir skaitmenines konsultacijas (pvz., medicinines konsultacijas remiantis asmens ligos istorija ir bendromis medicinos žiniomis), naudojantis virtualiais slaugytojais, administruojant gydymą vaistais, kuriant vaistus, užsiimant tiksliąja medicina (kai genetikoje ir genomikoje ieškoma mutacijų ir ryšio su liga remiantis DNR informacija), stebint sveikatą ir analizuojant sveikatos priežiūros sistemą;

AI.  kadangi prieinamumas nereiškia, kad tas pačias paslaugas gauna ir tais pačiais prietaisais naudojasi visi; kadangi DI ir robotikos prieinamumas grindžiamas įtraukiu planavimu ir projektavimu; kadangi naudotojo poreikiai, pageidavimai ir patirtis turi būti projekto atspirties taškas;

AJ.  kadangi esama rimtų susirūpinimą etikos, psichologijos ir teisės požiūriais keliančių klausimų, susijusių su robotų autonomija, su tuo, kad jie akivaizdžiai neturi žmogiškos empatijos, ir su jų poveikiu gydytojo ir paciento ryšiui, kurie dar nebuvo tinkamai išnagrinėti ES lygmeniu, ypač kai tai susiję su pacientų asmens duomenų apsauga, atsakomybe ir naujais atsirasiančiais ekonominiais bei darbo santykiais; kadangi autonomija kaip tokia gali būti visapusiškai būdinga tik žmonėms; kadangi būtina sukurti tvirtą teisinę ir etinę DI sistemą;

AK.  kadangi ypač DI taikymas sveikatos srityje turi visuomet turi būti grindžiamas atsakomybės principu, pagal kurį mašiną valdo žmogus;

1.  Dirbtinio intelekto ir robotikos padedama visuomenė

1.1.  Darbas dirbtinio intelekto ir robotikos amžiuje

1.  pabrėžia, kad automatizavimo ir DI derinys padidins našumą bei, savo ruožtu, išeigą; pažymi, kad, kaip ir per ankstesnes technologijų revoliucijas, kai kurios darbo vietos bus pakeistos, tačiau bus kuriamos ir naujos, dėl kurių keisis gyvenimas bei darbo praktika; pabrėžia, kad, vis labiau naudojant robotiką ir DI, turėtų sumažėti ir žmonių darbo žalingomis bei pavojingomis sąlygomis rizika, be to, tai turėtų paskatinti kurti daugiau kokybiškų deramo darbo vietų bei pagerinti našumą;

2.  primygtinai ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pramonės sektorių, kuriuos labiausiai paveikė darbo automatizavimas, darbuotojų perkvalifikavimui; pabrėžia, jog naujomis švietimo programomis daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama darbuotojų įgūdžių ugdymui, kad jie galėtų pasinaudoti galimybėmis gauti kurią nors iš DI sukurtų darbo vietų; ragina kurti skaitmeninio raštingumo programas mokyklose ir pameistrystės programas bei apibrėžti profesinio mokymo prioritetus, siekiant padėti darbuotojams prisitaikyti prie technologinių pokyčių;

3.  rekomenduoja valstybėms narėms kartu su privačiojo sektoriaus subjektais įvardyti riziką ir parengti strategijas, siekiant užtikrinti, kad būtų kuriamos reikiamos perkvalifikavimo ir naujų įgūdžių lavinimo programos; pabrėžia, jog pačios įmonės turi investuoti į turimos darbo jėgos apmokymą ir perkvalifikavimą, kad būtų užtikrinti šių darbuotojų poreikiai;

4.  pabrėžia, kad robotikos vystymasis ES smarkiai paveiks darbo santykius; mano, jog šio poveikio problema turėtų būti sprendžiama subalansuotai, kad būtų skatinama reindustrializacija, o padidėjęs našumas būtų naudingas ir darbuotojams;

5.  pažymi, kad dabartinėmis pramonės sąlygomis pusiausvyra tarp savininkų ir darbuotojų yra trapi; mano, jog pažangos įgyvendinant DI pramonės srityje turėtų būti siekiama išsamiai konsultuojantis su socialiniais partneriais, nes galimas pramonės darbuotojų skaičiaus pasikeitimas reikalauja veiklios politikos, kad darbuotojai galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir kad laimėjusiųjų būtų kuo daugiau; pažymi, kad dėl to būtina iš naujo permąstyti ir pertvarkyti darbo rinkos politiką, socialinės apsaugos sistemas ir apmokestinimą;

6.  primygtinai ragina valstybes nares spręsti kliūčių patekti į darbo rinką, pvz., pernelyg aukštų kvalifikacijos reikalavimų, problemą;

7.  mano, kad skaitmeninis raštingumas yra vienas svarbiausių DI vystymosi ateityje veiksnių ir ragina Komisiją bei valstybes nares rengti ir įgyvendinti skaitmeninių įgūdžių lavinimo ir perkvalifikavimo strategijas; pažymi, kad skaitmeninis raštingumas gali būti naudingas norint visapusiškai ir įtraukiai dalyvauti priimant duomenų ekonomikos sprendimus bei palengvinti bendravimą ir bendradarbiavimą su visomis suinteresuotosiomis šalimis;

8.  pažymi, kad poveikį pajus visų amžiaus grupių piliečiai, todėl būtina derinti švietimo programas – taip pat ir apibrėžiant naujus mokymosi būdus bei naudojant naujas mokymo technologijas; pabrėžia, kad turėtų būti tinkamai gilinamasi į švietimo aspektus; pirmiausia yra įsitikinęs, kad į skaitmeninių įgūdžių, įskaitant kodavimą, poreikį mokantis ir mokant turi būti atsižvelgiama nuo pirmųjų mokyklos metų iki mokymosi visą gyvenimą tarpsnių;

1.2.  Piktavališkas dirbtinio intelekto naudojimas ir pagrindinės teisės

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad piktavališkas arba aplaidus DI naudojimas gali kelti grėsmę skaitmeniniam, fiziniam ir viešajam saugumui, nes juo gali būti pasinaudota didelio masto tiksliai suplanuotiems ir itin veiksmingiems išpuoliams prieš informacinės visuomenės tarnybas ir sujungtus įrenginius bei dezinformacijos kampanijoms vykdyti ir asmenų apsisprendimo teisei apskritai susilpninti; pabrėžia, kad piktavališkas arba aplaidus DI naudojimas taip pat gali kelti pavojų demokratijai ir pagrindinėms teisėms;

10.  ragina Komisiją pasiūlyti sistemą, pagal kurią būtų baudžiama už manipuliavimo suvokimu praktiką, kai asmeniniams poreikiams pritaikytas turinys arba naujienų sklaidos kanalas sukelia neigiamas emocijas ir iškreipia tikrovės suvokimą ir kai tai gali turėti neigiamų pasekmių (pvz., rinkimų rezultatams, arba formuoti iškreiptą tokių socialinių klausimų, kaip migracija, suvokimą);

11.  pabrėžia, kad svarbu pripažinti, atpažinti ir stebėti ardomojo pobūdžio reiškinius DI vystymo bei su juo susijusiose srityse; ragina moksliškai tiriant DI daug dėmesio skirti ir atsitiktinio arba piktavališko manipuliavimo DI ir robotika atvejams;

12.  ragina Komisiją atsižvelgti į socialinius iššūkius, su kuriais susiduriama dėl piliečių klasifikavimo praktikos; pabrėžia, kad piliečiai neturėtų būti diskriminuojami pagal tai, kaip jie klasifikuojami, ir kad jiems turėtų būti suteikiama teisė pamėginti dar kartą;

13.  reiškia didelį susirūpinimą dėl DI taikomųjų programų, įskaitant skirtas veidui ir balsui atpažinti, naudojimo vadinamosioms emocijų sekimo programoms, t. y. darbuotojų ir piliečių psichikos būklei stebėti, siekiant didinti našumą ir išsaugoti stabilumą visuomenėje, kurios kartais derinamos su vadinamosiomis socialinių kreditų sistemomis, kaip, pvz., jau matyta Kinijoje; pabrėžia, kad tokios programos savaime nesuderinamos su Europos vertybėmis bei asmenų teisių ir laisvių apsaugos normomis;

2.  Technologinis kelias į dirbtinį intelektą ir robotiką

2.1.  Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

14.  primena, kad Europos DI mokslinių tyrimų bendruomenė pirmauja pasaulyje ir sudaro 32 proc. viso pasaulio DI mokslinių tyrimų institucijų;

15.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Skaitmeninės Europos programos ir DI numatytą 2,5 mlrd. EUR dydžio biudžetą bei didesnį finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“; supranta, jog svarbu, kad ES finansavimas papildytų valstybių narių ir pramonės mokslinių tyrimų biudžetus, skiriamus DI, ir jog būtinas bendradarbiavimas įgyvendinant viešas, privačias ir ES mokslinių tyrimų programas;

16.  remia pagal Skaitmeninės Europos programą numatytus veiklos tikslus formuoti ir stiprinti pamatinius DI pajėgumus Sąjungoje, užtikrinti, kad jie būtų prieinami visoms įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms, bei sustiprinti ir jungti į tinklus valstybėse narėse veikiančius DI bandymų ir eksperimentavimo įrenginius;

17.  ragina valstybes nares vystyti įvairių suinteresuotųjų šalių, susijusių su pramonės ir mokslinių tyrimų institutais, partnerystes bei jungtinius DI kompetencijos centrus;

18.  pabrėžia, kad atliekant DI mokslinius tyrimus turėtų būti investuojama ne tik į DI technologijų ir inovacijų vystymą, bet ir į su DI susijusias socialines, etikos ir atsakomybės sritis; mano, kad bet kuris diegiamas DI modelis kaip toks turėtų būti etiškas;

19.  pabrėžia, kad DI moksliniai tyrimai ir kita susijusi veikla, kuria skatinama pažanga visuomenės ir aplinkos labui, turėtų būti vykdoma dar ir laikantis atsargumo principo bei paisant pagrindinių teisių; pabrėžia, kad visi dalyvaujantieji DI kūrimo, įgyvendinimo, sklaidos ir naudojimo veikloje turėtų atsižvelgti į žmogaus orumą, taip pat į asmens ir visuomenės apskritai apsisprendimą ir gerovę – tiek fizinę, tiek psichologinę – bei juos gerbti, numatyti galimą poveikį saugumui ir imtis reikiamų atsargumo priemonių, kurios proporcingai atitiktų apsaugos lygį, įskaitant greitą veiksnių, dėl kurių galėtų kilti pavojus visuomenei ar aplinkai, atskleidimą;

20.  pabrėžia, kad kuriant DI nepaprastai svarbi ir konkurencinga mokslinių tyrimų aplinka; pabrėžia, kad svarbu remti pažangius mokslinius tyrimus, įskaitant fundamentalųjį mokslą ir didelės rizikos bei didelės grąžos projektus, taip pat puoselėti Europos mokslinių tyrimų erdvę, įskaitant patrauklias finansavimo, judumo ir prieigos prie infrastruktūros ir technologijų visoje Sąjungoje sąlygas, kuri būtų grindžiama atvirumo trečiosioms šalims ir ekspertinėms žinioms iš Sąjungai nepriklausančių šalių principu, jeigu tai nekelia pavojaus ES kibernetiniam saugumui;

21.  pabrėžia, kad ES tyrėjai ir toliau uždirba gerokai mažiau nei jų kolegos JAV ir Kinijoje, o tai, žinia, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jie išvyksta iš Europos; ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti didžiausių talentų pritraukimui į Europos įmones, o valstybes nares – sudaryti patrauklias sąlygas;

22.  pabrėžia, kad naująją ABT(7) pavyzdinę iniciatyvą Europa turi specialiai skirti DI, ypatingą dėmesį skiriant į žmogų orientuotam požiūriui ir kalbų technologijoms;

23.  mano, jog DI, mašinų mokymasis ir eksponentiniai šuoliai duomenų prieinamumo ir debesijos kompiuterijos srityse skatina mokslinių tyrimų iniciatyvas, kuriomis siekiama suprasti biologiją molekulių ir ląstelių lygmeniu, reikiama linkme nukreipti gydymo būdų vystymą ir analizuoti duomenų srautus, siekiant aptikti grėsmes sveikatai, prognozuoti ligų protrūkius ir konsultuoti pacientus; pažymi, kad duomenų gavybos ir duomenų naršymo metodai galima būti naudojami spragoms priežiūros srityje, rizikoms, tendencijoms ir modeliams nustatyti;

24.  pabrėžia, jog atvejams, kai rizika kyla kaip neišvengiamas ir neatsiejamas DI mokslinių tyrimų elementas, turėtų būti parengti griežti rizikos vertinimo ir valdymo protokolai bei jų turėtų būti laikomasi atsižvelgiant į tai, kad žalos rizika neturi būti didesnė nei ta, su kuria susiduriama kasdieniame gyvenime (t. y. žmonėms neturėtų grėsti didesnė ar papildoma rizika nei ta, su kuria jie susiduria gyvendami kaip įprasta);

2.2.  Investicijos

25.  pažymi, kad, norinti išsaugoti konkurencingumą, svarbu daugiau investuoti šioje srityje; pripažįsta, kad, nors didžiąją dalį šios srities investicijų ir inovacijų užtikrina privačiojo sektoriaus įmonės, valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų būti raginamos toliau investuoti į mokslinius tyrimus šiame sektoriuje ir apibrėžti savo vystymosi prioritetus; palankiai vertina pasiūlymą dėl „InvestEU“ ir kitas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kuriomis bus skatinamas privatus finansavimas; mano, jog norint užtikrinti, kad raida būtų kryptinga, turėtų būti skatinamas privačiojo ir viešojo sektorių investicijų koordinavimas;

26.  pabrėžia, kad investicijos į DI, kurių išskirtinis bruožas gali būti didelis neapibrėžtumas, turėtų būti papildomos ES finansavimu, pvz., pagal Europos investicijų banko (EIB) ar Europos investicijų fondo (EIF) arba „InvestEU“ ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) programas – jos galėtų būti gera paspirtis pasidalijant riziką;

27.  primygtinai ragina Komisiją neleisti naudoti ES finansavimo DI, kuris gali būti ginklams; primygtinai ragina Komisiją neskirti ES finansavimo įmonėms, kurios užsiima moksliniais dirbtinės sąmonės tyrimais ir vystymu;

28.  rekomenduoja Komisijai užtikrinti, kad mokslinių tyrimų, kurie buvo atliekami už ES lėšas, intelektinė nuosavybė ir toliau priklausytų ES bei Europos universitetams;

2.3.  Inovacijos ir visuomenės pritarimas bei atsakomybė

29.  pažymi, kad visiems svarbiausiems technologinės pažangos laimėjimams buvo reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį didžioji dalis visuomenės geriau perprastų technologiją ir ją įsileistų į savo kasdienį gyvenimą;

30.  pažymi, kad šios technologijos ateitis priklauso nuo to, ar jai pritars visuomenė, ir kad daugiau dėmesio turi būti skiriama tinkamam informavimui apie jos privalumus, siekiant užtikrinti geresnį technologijos ir jos taikymo supratimą; taip pat pažymi, kad, jei visuomenė nebus informuojama apie DI technologiją, šiame sektoriuje bus mažiau paskatų inovacijoms;

31.  mano, kad visuomenės pritarimas priklauso nuo tuo, kaip ji informuojama apie DI teikiamas galimybes, su juo susijusius iššūkius ir pokyčius; rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai sudaryti sąlygas lengviau gauti patikimos informacijos tokiais pagrindiniais susirūpinimą dėl DI keliančiais klausimais, kaip privatumas, saugumas ir skaidrumas priimant sprendimus;

32.  palankiai vertina bandomosios reglamentavimo aplinkos naudojimą, kad, bendradarbiaujant su reguliavimo institucijomis, būtų teikiamos naujos novatoriškos idėjos, nuo pat pradžių leidžiant į technologiją įdiegti apsaugos priemones ir taip palengvinti bei paskatinti jos patekimą į rinką; pabrėžia, jog būtina parengti būtent DI skirtas bandomąsias reglamentavimo aplinkas, kad DI technologijos būtų saugiai ir veiksmingai naudojamos realiomis sąlygomis;

33.  pažymi, jog, siekiant, kad visuomenė labiau pritartų DI, būtinos garantijos, kad naudojamos sistemos yra saugios ir patikimos;

34.  pažymi, kad DI ir kalbos technologija gali būti reikšmingai taikomi įvairovės vienijamai Europai puoselėti tokiose srityse, kaip automatinis vertimas, kasdienės kalbos tarpininkai ir asmeniniai padėjėjai, šnekamosios kalbos sąsajos robotams ir daiktų internetui, pažangioji analizė ir automatinis internetinės propagandos, melagingų naujienų bei neapykantos kurstymo atpažinimas;

2.4.  Pagalbinės sąlygos: ryšys, duomenų prieinamumas ir itin našios kompiuterinės sistemos bei debesijos infrastruktūra

35.  pabrėžia, kad robotikos ir DI technologijos integravimas ekonomikoje ir visuomenėje reikalauja skaitmeninės infrastruktūros, kuri užtikrintų visuresį ryšį;

36.  pabrėžia, jog ryšys yra prielaida norint, kad Europa taptų gigabitinės visuomenės dalimi, o DI yra akivaizdus pavyzdys, kaip eksponentiškai auga kokybiško, spartaus, saugaus ir skvarbaus ryšio paklausa; mano, kad Sąjunga ir valstybės narės turėtų toliau skatinti priemones, kuriomis būtų skatinama investuoti į itin didelio pralaidumo tinklus ES ir juos įsisavinti;

37.  pabrėžia, jog greita, saugi ir patikima 5G plėtra nepaprastai svarbi norint užtikrinti, kad Sąjunga galėtų visapusiškai naudotis DI privalumais ir apsisaugoti nuo grėsmių kibernetiniam saugumui bei taip sudaryti galimybes atnaujinti ir vystyti pramonės šakas ir paslaugas, kurios yra Europos ekonomikos stuburas, ir remti naujų paslaugų, gamybos ir rinkų, kurios itin svarbios naujoms darbo vietoms ir aukšto lygio užimtumui užtikrinti, atsiradimą;

38.  primena, jog aukštos kokybės prasmingų duomenų prieinamumas nepaprastai svarbus tikro konkurencingumo DI sektoriuje požiūriu, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti duomenų rengimo, dalijimosi jais ir jų administravimo būdus, kad vieši duomenys taptų bendru turtu, tuo pat metu apsaugant privatumą ir neskelbtinus duomenis;

39.  akcentuoja duomenų, naudojamų giliajam mokymuisi, kokybės svarbą; pažymi, kad menkos kokybės, pasenusių, neišsamių ar neteisingų duomenų naudojimas gali lemti prastas prognozes bei, savo ruožtu, diskriminaciją ir šališkumą;

40.  mano, kad, taikant naująsias taisykles, kuriomis reglamentuojamas laisvas ne asmens duomenų judėjimas Sąjungoje, galima gauti vis daugiau duomenų, reikalingų duomenimis grindžiamoms inovacijoms, o MVĮ ir startuoliams lengviau kurti inovatyvias DI grindžiamas paslaugas bei patekti į naujas rinkas, kartu sudarant piliečiams ir įmonėms galimybes naudotis geresniais produktais ir paslaugomis;

41.  pažymi, kad DI galėtų užtikrinti didesnį veiksmingumą, patogumą ir gerovę daugelyje sektorių, jei pripažintos pramonės suinteresuotosios šalys bendradarbiautų su DI kūrėjais; be to, pažymi, kad didelis duomenų, kurie nėra asmeninio pobūdžio, kiekis šiuo metu priklauso suinteresuotosioms šalims ir partnerysčių pagrindu galėtų būti naudojami jų veiksmingumui didinti; mano, jog prielaida norint, kad tai taptų tikrove, yra DI naudotojų ir kūrėjų bendradarbiavimas;

42.  akcentuoja sąveikumo ir duomenų tikslumo svarbą norint užtikrinti naujųjų technologijų aukšto lygio patikimumą ir saugumo standartus;

43.  mano, kad neretai DI taikomųjų programų, pritaikytų naudotojams visoje ES, sėkmės sąlyga būna visapusiškas vietos rinkų išmanymas ir prieiga prie tinkamų vietos duomenų bei jų naudojimas duomenų rinkiniams išbandyti ir sistemoms išmėginti bei patvirtinti – ypač su natūraliosios kalbos apdorojimu susijusiuose sektoriuose; ragina valstybes nares skatinti aukštos kokybės, sąveikių ir atvirų viešojo sektoriaus bei privačiai laikomų duomenų prieinamumą;

44.  pažymi, jog būtina užtikrinti kuo didesnį suderinamumą su ES politika didžiųjų duomenų srityje;

45.  palankiai vertina priemones keitimuisi ir dalijimuisi duomenimis tarpvalstybiniu lygmeniu skatinti bei remti;

46.  pažymi, kad šiuo metu dalijimosi duomenimis potencialas toli gražu neišnaudojamas ir kad dideli duomenų kiekiai naudojami nepakankamai;

47.  pripažįsta, kad duomenimis dalijamasi nenoriai, ir pažymi, kad būtina imtis veiksmų tam paskatinti; pažymi, kad bendrų standartų nebuvimas irgi atlieka didelį vaidmenį galimybės dalytis duomenimis požiūriu;

48.  teigiamai vertina tokius reglamentus, kaip Laisvo duomenų judėjimo reglamentas, ir jo svarbą tokiose srityse, kaip DI, kad procesai galėtų vykti veiksmingiau ir naudingiau;

49.  pripažįsta, jog būtina parengti labiau rinkos dėsniais pagrįstas paskatas, siekiant paraginti suteikti prieigą prie duomenų ir jais dalintis; atkreipia dėmesį į pavojų, kurį duomenų atvirumas pirmiausia kelia investicijoms į duomenis;

50.  ragina užtikrinti didesnį duomenų nuosavybės taisyklių ir taikomų teisnių sistemų aiškumą; pažymi, kad reglamentavimo neapibrėžtumas lėmė perdėm atsargų pramonės atsaką;

51.  akcentuoja Europos iniciatyvų debesijos kompiuterijos ir itin našių kompiuterinių sistemų srityse svarbą: taip bus toliau stiprinamas giliojo mokymosi algoritmų vystymas ir didžiųjų duomenų apdorojimas; yra tvirtai įsitikinęs, jog norint, kad šios iniciatyvos būtų sėkmingos ir aktualios DI vystymo požiūriu, infrastruktūra turi būti atvira tiek viešiems, tiek privatiems subjektams, įsisteigusiems Sąjungoje ir kitur, be to, ji turi būti valdoma remiantis kuo mažiau varžančiais prieigos kriterijais;

52.  teigiamai vertina Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įsteigimą; pabrėžia, kad skaičiavimas superkompiuteriu ir duomenų infrastruktūra nepaprastai svarbūs norint užtikrinti konkurencingą inovacijų ekosistemą DI technologijoms ir taikomosioms programoms vystyti;

53.  pabrėžia, kad debesijos kompiuterija turi atlikti esminį vaidmenį skatinant DI įsisavinimą; pabrėžia, kad, turėdami prieigą prie debesijos paslaugų, privačios įmonės, viešosios įstaigos, mokslinių tyrimų ir akademinėms institucijos bei naudotojai gali vystyti ir naudoti DI veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai;

3.  Pramonės politika

54.  primena, jog be to, kad DI ir robotikos taikymas pramonėje vyksta jau kurį laiką ir yra nusistovėjęs, šioje srityje daroma tolesnė pažanga, įskaitant visapusišką ir įvairų taikymą visose žmogaus veiklos srityse; mano, jog pagal bet kurią reglamentavimo sistemą turi būti numatytas lankstumas, kad būtų galima taikyti inovacijas ir laisvai vystyti naujas DI technologijas bei naudojimo būdus;

55.  pabrėžia, kad DI taikymo sritis ir prietaikos turėtų būti projektavimo proceso išdava, vadovaujantis poreikiais ir principais, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į numatytą rezultatą bei ekonominiu ir socialiniu požiūriu geriausią būdą jam pasiekti; yra įsitikinęs, kad vadovavimasis aiškia politika visais vystymo etapais leis užtikrinti paskirtį atitinkantį įgyvendinimą ir spręsti rizikos bei trūkumų problemas;

56.  rekomenduoja naudoti ir skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, siekiant ieškoti būdų, kaip išspręsti tokius svarbiausius uždavinius, kaip duomenų ekosistemos kūrimas ir prieigos prie duomenų, dalijimosi jais ir jų srauto skatinimas, kartu apsaugant žmonių teises į privatumą;

57.  pabrėžia, kad didelis iššūkis būsimosioms DI sistemoms yra nenuosekli programinės įrangos gamybos technologijų kokybė, ir todėl atkreipia ypatingą dėmesį į standartizacijos būtinybę konstruojant ir naudojant DI sistemas;

58.  atkreipia dėmesį į visame pasaulyje atliekamą darbą ir pripažįsta, jog būtina veikliai bendradarbiauti su partneriais – ypač EBPO ir Didžiojo dvidešimtuko šalimis – apsisprendžiant dėl krypties, kuria pasuks ši pramonė, siekiant užtikrinti, kad ES liktų konkurencinga ir išsaugotų vienodą prieigą valstybėms, bei kuo labiau dalijantis DI vystymosi nauda;

59.  susirūpinęs pažymi, jog nemažai ne Europos įmonių ir subjektų iš trečiųjų šalių vis dažniau taiko DI grindžiamus prognozavimo modelius, kad teiktų paslaugas ir naudotųsi pridėtine verte ES rinkose, ypač vietos lygmeniu, taip pat kad stebėtų politines nuotaikas ir galimai darytų joms įtaką, o tai yra galima grėsmė ES piliečių technologiniam suverenumui;

60.  pabrėžia, kad visuomenės parama DI turėtų būti sutelkta į tuos strateginius sektorius, kuriuose ES pramonė turi didžiausias galimybes būti pasaulio lydere ir kurie užtikrina pridėtinę vertą bendro viešojo intereso požiūriu;

3.1.  Prioritetiniai sektoriai.

3.1.1.  Viešasis sektorius

61.  pabrėžia, kad viešasis sektorius gali gauti daug naudos iš DI ir robotikos, ir teigiamai vertina didesnes investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant užtikrinti sėkmę šioje srityje;

62.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų investuoti ir į švietimą bei mokymo DI srityje programas, siekiant padėti viešojo sektoriaus darbuotojams priprasti naudotis DI ir robotika; pažymi, kad taip pat turėtų būti rengiamos informavimo kampanijos, skirtos piliečiams, kurie naudosis DI sistemų ir robotikos teikiamomis viešojo sektoriaus paslaugomis, siekiant išsklaidyti jų baimę netekti galimybės kontroliuoti savo asmens duomenis ir įtvirtinti pasitikėjimą;

63.  pabrėžia, kad viešojo sektoriaus informacija yra neeilinis duomenų šaltinis, galintis prisidėti prie greitos pažangos ir padėti sukurti naują strategiją, kurią taikant būtų laimėtas pritarimas naujoms skaitmeninėms technologijoms, ypač DI;

64.  laikosi nuomonės, kad, viešajame sektoriuje ėmus taikyti patikimą DI, galima tvirtai paremti viešojo administravimo reformą sprendimų priėmimo srityje ir pagerinti viešąsias paslaugas bei paskatinti DI labiau taikyti kituose sektoriuose;

65.  pripažįsta robotikos procesų automatizavimo naudojimą ir jo poveikį gerinant viešojo sektoriaus procesus; atkreipia dėmesį į jo sąveikumą su senosiomis sistemomis;

66.  ragina valstybes nares būti šios skaitmeninės transformacijos lyderėmis, pozicionuojant save kaip pagrindines atsakingas DI technologijų naudotojas ir pirkėjas; pabrėžia, jog šiame kontekste valstybės narės turi pritaikyti savo duomenų politiką, be kitų susijusių klausimų, viešųjų duomenų rinkimo, naudojimo, saugyklų ar anotavimo srityse, kad DI galėtų būti diegiamas visuose viešuosiuose sektoriuose;

67.  pabrėžia, kad į DI vystymo procesą būtina įtraukti visuomenę; todėl ragina Komisiją skelbti visus algoritmus, priemones ar technologijas, kurias visuomenė finansuoja ar bendrai finansuoja kaip atviras šaltinis;

68.  mano, kad DI bus didelis privalumas įgyvendinant vienkartinio duomenų pateikimo principą, nes bus galima derinti duomenų bazių ir įvairių šaltinių informaciją bei taip palengvinti piliečių bendravimą su viešojo administravimo institucijomis;

69.  ragina Komisiją užtikrinti piliečių apsaugą nuo bet kokių DI klasifikavimo sprendimų sistemų, panašių į tas, kurias planuojama naudoti Kinijoje, naudojimo viešojo administravimo institucijose;

3.1.2.  Sveikata

70.  pabrėžia, kad žmogiškas ryšys yra esminis žmogiškos priežiūros aspektas;

71.  pažymi, kad, ilgėjant tikėtinai žmonių gyvenimo trukmei, DI ir robotika gali būti naudingi priežiūros sektoriui, pvz., padedant gydytojams ir slaugytojams daugiau laiko skirti didelės vertės veiklai (pvz., bendravimui su pacientais);

72.  atkreipia dėmesį į poveikį, kurį DI jau daro gerovei, prevencijai, diagnostikai ir moksliniams tyrimams, taip pat į jo didžiulį potencialą numatant asmeniniams poreikiams pritaikytą priežiūrą; mano, kad galiausiai taip sukuriama tvaresnė, veiksmingesnė ir rezultatais labiau grindžiama sveikatos priežiūros ekosistema;

73.  pažymi, kad, DI derinant su žmogaus atliekama diagnostika, klaidų lygis paprastai būna gerokai mažesnis negu tada, kai gydytojas diagnozę nustato vienas(8);

74.  pabrėžia, kad tai, kaip naudojami sveikatos sektoriaus duomenys, turi būti stebima atidžiai ir laikantis etikos principų bei jokiu būdu neturi trukdyti naudotis socialine apsauga ar draudimu;

75.  mano, kad tais atvejais, kai DI naudojamas įsodinamuose medicinos prietaisuose, jų nešiotojas turėtų turėti teisę patikrinti ir pakeisti prietaise naudojamą šaltinio kodą;

76.  ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas didžiųjų duomenų naudojimui sveikatos srityje, siekiant užtikrinti, kad jie teiktų kuo didesnes galimybes, pvz., gerintų atskirų pacientų sveikatos būklę ir valstybių narių visuomenės sveikatos sistemų veiklos rezultatus, nemažinant etikos standartų ir nekeliant pavojaus piliečių privatumui ar saugumui;

77.  tačiau pabrėžia, kad esama medicinos prietaisų patvirtinimo sistema gali būti netinkama DI technologijoms; ragina Komisiją atidžiai stebėti pažangą šių technologijų srityje ir prireikus siūlyti reglamentavimo sistemos pakeitimus, kad būtų galima sukurti sistemą, pagal kurią būtų apibrėžta atitinkama naudotojo (gydytojo / specialisto), technologinio sprendimo gamintojo ir sveikatos priežiūros įstaigos, siūlančios gydymą, atsakomybė; pažymi, kad DI naudojimo sveikatos sektoriuje požiūriu svarbiausia problema yra teisinė atsakomybė už žalą; todėl pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad naudotojai nejaustų pareigos visais atvejais pritarti diagnostikos sprendimui ar gydymui, siūlomam technologinio prietaiso, baimindamiesi būti paduoti į teismą už žalą, jeigu, informacija pagrįstu jų profesionaliu vertinimu, jų išvados net ir iš dalies būtų kitokios;

78.  ragina valstybes nares ir Komisiją didinti su sveikata susijusių DI technologijų finansavimą viešajame ir privačiajame sektoriuose; šiame kontekste palankiai vertina bendradarbiavimo deklaraciją, pasirašytą 24-ių ES valstybių narių ir Norvegijos, siekiant didinti investicijų į DI poveikį Europos lygmeniu; ragina valstybes nares ir Komisiją svarstyti, ar turėtų būti atnaujintos ir visos Europos mastu standartizuotos medikų ir sveikatos priežiūros personalo mokymų programos, kad valstybėse narėse būtų užtikrintos aukšto lygio ekspertinės žinios ir vienodos sąlygos, susijusios su pažangiausių technologinių prietaisų, taikomų robotizuotos chirurgijos, biomedicinos ir DI grindžiamų biomedicininių vaizdų srityse, išmanymu ir naudojimu;

79.  ragina Komisiją rengti strategijas ir politiką, kurias įgyvendinant ES galėtų tapti pasaulio lydere augančioje sveikatos priežiūros technologijų srityje, kartu užtikrinant, kad pacientai galėtų naudotis sklandžia ir veiksminga medicinine priežiūra;

80.  pripažįsta, kad geresnė diagnostika galėtų išgelbėti milijonus gyvybių, nes, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), 89 proc. atvejų ankstyvą mirtį Europoje sukelia neužkrečiamosios ligos;

81.  ypač akcentuoja DI ir robotikos indėlį į inovatyvią prevencinę, klinikinę ir reabilitacinę praktiką bei metodiką sveikatos sektoriuje, o ypač – į jų naudą neįgaliems pacientams;

82.  pripažįsta, kad, robotikos srityje labiau naudojant jutiklius, buvo išplėsta priežiūros taikymo sritis, o pacientai gali gauti labiau asmeniniams poreikiams pritaikytą gydymą ir paslaugas bei nuotolinę priežiūrą iš savo namų, tuo pat metu gaunant reikšmingesnius duomenis;

83.  pripažįsta, jog, remiantis 2017 m. gegužės mėn. „Eurobarometro“ apklausa(9), šiuo metu ES piliečius vis dar trikdo mintis, kad robotai galėtų būti naudojami kasdienei sveikatos priežiūrai; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas ir komunikacijos kampanijas informuotumui apie kasdienio robotų naudojimo naudą didinti; atkreipia ypatingą dėmesį į Japonijos robotų strategiją;

3.1.3.  Energetika

84.  pažymi, kad DI leidžia energijos tiekėjams pereiti nuo prevencinės prie prognozuojamos išteklių techninės priežiūros ir užtikrinti veiksmingesnę energijos gamybą stiprinant patikimumą – ypač atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje – ir nustatant veiksmingiausias vietas įrenginiams bei taip užtikrinant geresnį reguliavimo apkrova valdymą;

85.  pripažįsta, kad DI parengiami tikslesni duomenys apie atsinaujinančiosios energijos gamybos potencialą užtikrins didesnį apibrėžtumą investicijų požiūriu įmonėms ir asmenims bei taip paspartins energetikos pertvarką atsinaujinančiųjų energijos išteklių kryptimi ir prisidės prie Sąjungos ilgalaikės strategijos, kuria siekiama neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos;

86.  pažymi, kad sprendimai, apimantys jutiklius, jau naudojami energijos vartojimui namuose valdyti ir kad tai leido sutaupyti nemažai energijos ir pinigų;

87.  palankiai vertina DI potencialą modeliuojant, nustatant ir švelninant žmogaus veiklos poveikį klimatui; pažymi, kad, nors intensyvėjant skaitmeninimui atsiranda naujų energijos poreikių, dėl jo gali padidėti ir energijai imlių sektorių veiksmingumas bei būti geriau suprantami procesai, dėl kurių padėtis juose gerėja;

88.  pabrėžia, kad intensyvesnis energetikos sektoriaus skaitmeninimas lėmė energijos tinklų didėjimą ir didesnį pažeidžiamumą kibernetiniams išpuoliams; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kad energetikos sektorių skaitmeninę transformaciją lydėtų tokios priemonės, kaip DI, kuriomis būtų gerinamas kibernetinis saugumas;

3.1.4.  Transportas

89.  palankiai vertina tai, kad DI ir robotika gali smarkiai patobulinti mūsų transporto sistemas naudojant autonominius traukinius ir motorines transporto priemones; ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir daugiau investuoti šioje srityje bei užtikrinti saugų ir veiksmingą jos vystymąsi; atkreipia dėmesį į didžiules galimybes tiek didesnėms technologijų bendrovėms, tiek MVĮ;

90.  pažymi, kad, mažinant žmogiškų klaidų transporto sektoriuje skaičių, sistema gali tapti veiksmingesne, įskaitant mažiau eismo įvykių dėl aiškesnių vertinimų ir dėl to, kad technologija yra nuspėjamo pobūdžio, mažesnį vėlavimą dėl galimybės planuoti eismo modelius ir teikti paslaugas laikantis tvarkaraščio bei galimybę daugiau sutaupyti, nes sumažėtų vairuotojų daromų klaidų ir būtų supaprastinti vidaus procesai;

91.  pažymi, kad autonominių transporto priemonių įsitvirtinimas ateityje kelia rizikos, susijusios su duomenų privatumu ir techniniais gedimais, klausimą, o, atsakomybei nuo vairuotojo perėjus gamintojui, draudimo bendrovės turės keisti principus, pagal kuriuos įtraukia riziką į savo draudimo veiklą;

92.  pažymi, jog ryšiui su transporto priemonėmis ir transporto sistemomis palaikyti vis dažniau naudojamas balso ryšys, tačiau ši funkcija prieinama vos keliomis Europos kalbomis, taigi turėtų būti užtikrinta, kad šios galimybės visiems europiečiams būtų prieinamos jų gimtąja kalba;

3.1.5.  Žemės ūkis ir maisto grandinė

93.  pažymi, kad DI turi potencialo tapti katalizatoriumi dabartinę maisto sistemą iš esmės pertvarkant į įvairesnį, atsparesnį, regioniniu požiūriu pritaikytą ir sveiką modelį, skirtą ateičiai;

94.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį DI gali atlikti stengiantis padėti spręsti aprūpinimo maistu klausimus, prognozuoti bado ir per maistą plintančių ligų protrūkius, mažinti maisto nuostolius ir eikvojimą bei gerinti tausų žemės, vandens ir kitų sveikai ekosistemai gyvybiškai svarbių aplinkos išteklių valdymą;

95.  pabrėžia, kad DI gali būti taikomas lemiamais visos maisto sistemos vertės grandinės momentais – nuo gamybos iki vartojimo – ir stiprinti mūsų gebėjimą iš esmės pakeisti tai, kaip mes gaminame, perdirbame ir perkame maistą, geriau informuodamas apie žemės naudojimo planavimo praktiką;

96.  pažymi, kad DI gali pagerinti išteklių valdymą ir sąnaudų veiksmingumą, padėti mažinti atliekas, susidarančias nuėmus derlių, ir daryti įtaką vartojimo pasirinktims;

97.  pažymi, kad DI taikant tiksliojo ūkininkavimo srityje galima iš esmės pertvarkyti žemės ūkio gamybą ir žemėtvarką bendriau, gerinant žemės naudojimo planavimą, prognozuojant žemės naudojimo keitimą ir stebint kultūrinių augalų būklę, be to, jį taikant galima pertvarkyti ir ekstremalių oro reiškinių prognozavimą;

98.  pažymi, kad DI gali radikaliai pakeisti sąnaudų užtikrinimą, kenkėjų kontrolę ir ūkių valdymą, daryti įtaką ūkininkavimo praktikai, pakeisti tai, kaip gaunami draudimo produktai, ir padėti prognozuoti būsimus bado ir didelio ūmaus mitybos nepakankamumo protrūkius bei jų išvengti;

99.  pažymi, kad DI gali lemti geresnius sprendimus dėl ūkių sistemų valdymo ir skatinti vystyti pagalbos priimant sprendimus bei rekomendacijų sistemas gerinant ūkių veiksmingumą ir jų būklę;

3.1.6.  Kibernetinis saugumas

100.  pažymi, kad kibernetinis saugumas yra svarbus DI aspektas, ypač turint galvoje aukšto lygio DI skaidrumo iššūkius; mano, kad technologinį požiūrį, įskaitant šaltinio kodo auditą, ir skaidrumo bei atskaitomybės reikalavimus turėtų papildyti institucinė strategija, pagal kurią būtų atremiami iššūkiai, susiję su kitose šalyse sukurto DI pateikimu ES bendrajai rinkai;

101.  ragina greitai įgyvendinti Kibernetinio saugumo aktą; pažymi, kad kuriant ES sertifikavimo sistemas turėtų būti užtikrinamas atsparesnis saugių DI ir robotikos sistemų kūrimas ir diegimas;

102.  mano, kad DI vienu metu gali būti ir grėsmė kibernetiniam saugumui, ir kovos su kibernetiniais išpuoliais priemonė; mano, kad ES tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) turėtų parengti kibernetinio saugumo DI srityje veiksmų planą, kuriame būtų įvertintos ir pagal kurį būtų sprendžiamos DI būdingos grėsmės bei silpnosios pusės;

103.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti pramoninę bazę kaip strateginį komponentą saugiam DI vystyti; pabrėžia, kad, norėdama užtikrinti plataus užmojo kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą ir IRT paslaugų patikimumą, Europa turi investuoti į savo technologinę nepriklausomybę; pabrėžia, kad ES turi nedelsdama sukurti savo infrastruktūrą, duomenų centrus, debesijos sistemas ir komponentus, pvz., grafikos procesorius ir lustus;

104.  pažymi, kad, vystantis DI, o programišiams tampant vis išmanesniais, nepaprastai svarbūs bus tvirti kibernetinio saugumo sprendimai;

105.  pripažįsta, kad, įgyvendinant DI sprendimus kibernetinio saugumo srityje, bus galima prognozuoti grėsmes, nuo jų apsisaugoti ir jas švelninti;

106.  pabrėžia, kad, nors taikant DI bus galima aptikti daugiau grėsmių, nepaprastai svarbu, kad šias grėsmes aiškintų žmogus, siekiant nustatyti, ar jos tikros;

107.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę naudoti blokų grandine grindžiamas kibernetinio saugumo taikomąsias programas, kuriomis – naudojant duomenų šifravimo modelius be tarpininkų – būtų gerinamas DI infrastruktūrų atsparumas, patikimumas ir tvirtumas; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę atlyginti piliečiams už jų duomenis naudojant žetonus;

108.  ragina Komisiją stiprinti kibernetinio saugumo pajėgumą toliau derinant ir koordinuojant pastangas visoje Europoje;

3.1.7.  MVĮ

109.  pripažįsta MVĮ svarbą DI sėkmei; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti užsakomąją DI platformą, kuri paspartins technologijų perdavimą ir taps startuolių ir MVĮ augimo katalizatoriumi; ragina Komisiją skatinti DI skirtus skaitmeninių inovacijų centrus, kurie būtų ne paskata papildomiems administravimo lygmenims kurti, o daugiausia dėmesio skirtų greitesniam investavimui į projektus, kurių veiksmingumas yra pasitvirtinęs;

110.  pažymi, kad dėl investavimo į DI kainos MVĮ susiduria su didelėmis patekimo į rinką kliūtimis; pripažįsta, kad, DI išpopuliarėjus tarp vartotojų, šių investicijų rizika MVĮ sumažėtų;

111.  pabrėžia, jog būtina skatinti, kad DI naudotų ir MVĮ, ir vartotojai;

112.  akcentuoja tikslinių priemonių svarbą užtikrinant, kad MVĮ ir startuoliai galėtų taikyti DI technologijas ir semti jų naudą; mano, kad turėtų būti privaloma atlikti naujų ES teisės aktų poveikio DI technologinei plėtrai vertinimus, taip pat kad turėtų būti svarstoma galimybė šiuos poveikio vertinimus atlikti ir nacionaliniu lygmeniu;

113.  pabrėžia, kad DI gali būti skatinamasis veiksnys MVĮ, tačiau dėl jo stiprėja ir didžiųjų pirmųjų taikytojų bei vystytojų įtaka; todėl, atsižvelgdamas į konkurenciją, atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad būtų tinkamai vertinami nauji iškraipymai ir kad ši problema būtų sprendžiama;

4.  Dirbtinio intelekto ir robotikos teisinis pagrindas

114.  siekdamas, kad būtų puoselėjama DI vystymui palanki reglamentavimo aplinka, ir atsižvelgdamas į geresnio reglamentavimo principą, ragina Komisiją reguliariai atlikti naujus galiojančių teisės aktų vertinimus ir užtikrinti, kad jie atitiktų paskirtį DI požiūriu ir kad tuo pat metu jais būtų gerbiamos pagrindinės ES vertybės, bei siekti juos iš dalies pakeisti arba pateikti naujus pasiūlymus, jei paaiškėtų, kad taip nėra;

115.  teigiamai vertina tai, kad buvo sukurtos DI grindžiamos dalyvaujamosios platformos, suteikiančios piliečiams galimybę būti sėkmingai išklausytiems ir bendrauti su valdžia teikiant pasiūlymus – taip pat ir naudojantis dalyvaujamaisiais biudžetais bei kitomis tiesioginės demokratijos priemonėmis; pabrėžia, kad principu „iš apačios į viršų“ grindžiami projektai gali paskatinti piliečių dalyvavimą bei padėti žmonėms veiksmingiau ir demokratiškiau priimti informacija grindžiamus sprendimus;

116.  pažymi, kad DI yra samprata, apimanti įvairiausius produktus ir taikomąsias programas – nuo automatizavimo, algoritmų ir siaurai traktuojamo DI iki bendro pobūdžio DI; mano, kad išsamus teisės aktas ar reglamentas dėl DI turėtų būti vertinamas atsargiai, nes pagal sektorių reglamentus gali būti ne tik numatoma politika, apskritai laikytina pakankama, bet ji gali būti ir tobulinama iki lygio, kai tampa reikšminga pramonės sektoriui;

117.  pabrėžia, kad turi būti sukurta politikos sistema, pagal kurią būtų skatinama vystyti visų rūšių DI, o ne tik giliojo mokymosi sistemas, kurioms būtini didžiuliai duomenų kiekiai;

4.1.  Dirbtinio intelekto vidaus rinka

118.  pabrėžia tarpusavio pripažinimo principo svarbą tarpvalstybiniu lygmeniu naudojant išmaniąsias prekes, įskaitant robotus ir robotikos sistemas; primena, jog prireikus bandymais, sertifikavimu ir veiksmais produktų saugos srityje turėtų būti užtikrinamas pritaikytasis ir standartizuotasis atitinkamų prekių saugumas; šiame kontekste pažymi, kad svarbu imtis darbo ir DI etikos aspektų srityje;

119.  pabrėžia, kad ES teisės aktais, susijusiais su bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimu, turėtų būti šalinamos DI diegimo kliūtys; ragina Komisiją prireikus įvertinti galimybę atnaujinti politikos ir reglamentavimo sistemas, siekiant sukurti bendrą Europos rinką, skirtą DI;

120.  pripažįsta, kad robotikos ir DI technologijos vis labiau taikomos autonominėse transporto priemonėse, pvz., autonominiuose automobiliams ir civilių naudojamuose bepiločiuose orlaiviuose; pažymi, kad kai kurios valstybės narės jau taiko arba svarsto galimybę taikyti būtent šios srities teisės aktus, o tai gali lemti skirtingus nacionalinės teisės aktus, dėl kurių gali kilti kliūčių vystant autonomines transporto priemones; todėl ragina parengti vieną Sąjungos taisyklių rinkinį, kuriuo būtų užtikrinta tinkama naudotojų, įmonių ir kitų susijusių šalių interesų bei galimos rizikos pusiausvyra, kartu vengiant perteklinio robotikos ir DI sistemų reglamentavimo;

121.  primygtinai ragina valstybes nares modernizuoti savo profesinio mokymo ir švietimo sistemas, siekiant atsižvelgti į mokslo pažangą ir naujoves DI srityje, vadovaujantis Proporcingumo patikros direktyva(10) ir Profesinių kvalifikacijų direktyva(11), bei užtikrinti, kad ateinančiais dešimtmečiais ES specialistų paslaugos būtų konkurencingos visame pasaulyje;

122.  pabrėžia, kad DI taikomas įvairiuose sektoriuose, kuriuose itin svarbi standartizacija, pvz., išmaniosios gamybos, robotikos, autonominių transporto priemonių, virtualiosios realybės, sveikatos priežiūros ir duomenų analizės, ir mano, kad ES masto DI standartizacija paskatins inovacijas ir užtikrins aukšto lygio vartotojų apsaugą; pripažįsta, kad, nors esama nemažai standartų, susijusių su tokiais klausimais, kaip sauga, patikimumas, sąveikumas ir saugumas, būtinas tolesnis bendrų robotikos ir DI standartų skatinimas ir plėtojimas ir tai turėtų būti vienas iš Sąjungos prioritetų; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su ES standartizacijos institucijomis, toliau aktyviai palaikyti ryšį su tarptautinėmis standartizacijos institucijomis, siekiant tobulinti šios srities standartus;

123.  primena, kad nemažai politikos aspektų, svarbių DI valdomoms paslaugoms, įskaitant vartotojų apsaugos taisykles bei etikos ir atsakomybės politiką, įtraukti į galiojančią paslaugų reglamentavimo sistemą, t. y. į Paslaugų direktyvą(12), Profesinių kvalifikacijų direktyvą ir Elektroninės komercijos direktyvą(13); šiame kontekste pabrėžia, kad galiausiai žmonės visada turi būti atsakingi už sprendimų, ypač dėl specialistų paslaugų, teikiamų, pvz., medikų, teisininkų ir apskaitininkų, priėmimą; mano, kad būtina svarstyti, ar būtinas kvalifikuoto specialisto vadovavimas, siekiant apsaugoti teisėtus su viešuoju interesu susijusius tikslus ir teikti aukštos kokybės paslaugas;

124.  pripažįsta, jog svarbu tobulinti tokias skaitmenines paslaugas, kaip virtualieji padėjėjai, pokalbių robotai ir virtualiųjų tarpininkai, kuriomis užtikrinamas beprecedentis veiklos veiksmingumas, kartu tinkamai pripažįstant būtinybę vystyti į žmogų orientuotą, rinkos veikiamą DI, kad būtų galima priimti geresnius patikimus sprendimus ir kad jų būtų priimama daugiau, atsižvelgiant į DI ir robotikos autonomijos ribas;

4.2.  Asmens duomenys ir privatumas

125.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti duomenų, naudojamų žmonių ir robotų bei DI komunikacijai, aukšto lygio saugą, patikimumą ir privatumą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares į savo politiką, susijusią su robotika ir DI, įtraukti pritaikytojo saugumo ir privatumo principus;

126.  pakartoja, kad teisė į privatumo apsaugą ir teisė į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose bei SESV 16 straipsnyje, taikomos visoms robotikos ir DI sritims, taip pat kad turi būti visapusiškai laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos teisinės sistemos; akcentuoja robotikos sistemų ir DI projektuotojų atsakomybę už produktų kūrimą taip, kad jie būtų saugūs, patikimi ir atitiktų paskirtį, taip pat kad būtų laikomasi duomenų tvarkymo procedūrų, atitinkančių esamus teisės aktus ir konfidencialumo, anonimiškumo, sąžiningo elgesio bei tinkamo proceso principus;

127.  ragina Komisiją užtikrinti, kad į visus Sąjungos teisės aktus dėl DI būtų įtraukiamos priemonės ir taisyklės, kuriomis būtų atsižvelgiama į sparčią technologijų raidą šioje srityje, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktai neatsiliktų nuo technologijų plėtros ir diegimo kreivės; pabrėžia, jog būtina, kad šie teisės aktai atitiktų privatumo ir duomenų apsaugos taisykles; ragina peržiūrėti kamerų ir jutiklių naudojimo robotuose ir DI sistemose taisykles, principus ir kriterijus, vadovaujantis Sąjungos duomenų apsaugos teisine sistema;

128.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal bet kurią būsimą ES reglamentavimo sistemą, skirtą DI, būtų užtikrinamas privatumas ir bendravimo konfidencialumas, asmens duomenų apsauga, įskaitant teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principus, pritaikytoji ir standartizuotoji duomenų apsauga, tikslų apribojimas, saugojimo trukmės apribojimas, tikslumas ir duomenų kiekio mažinimas, visapusiškai laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės ir asmens saugumo bei kitų pagrindinių teisių, pvz., teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę;

129.  pabrėžia, kad visuomet turi būti paisoma teisės į privatumą ir kad neturi būti įvardijama asmenų tapatybė; pabrėžia, kad DI kūrėjai visuomet turėtų būti gavę aiškų, nedviprasmišką ir informacija pagrįstą sutikimą ir kad DI projektuotojai yra atsakingi už tai, kad būtų parengtos galiojančio sutikimo, konfidencialumo, anonimiškumo, sąžiningo elgesio ir tinkamo proceso užtikrinimo procedūros ir kad jų būtų laikomasi; pabrėžia, kad projektuotojai turi paisyti visų prašymų sunaikinti ir iš duomenų rinkinių pašalinti bet kuriuos susijusius duomenis;

130.  primena, kad Reglamente (ES) 2018/1807(14) dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo teigiama, kad, „[j]ei dėl technologijų pokyčių anonimizuotus duomenis tampa įmanoma paversti asmens duomenimis, tokie duomenys turi būti laikomi asmens duomenimis ir atitinkamai turi būti taikomas Reglamentas (ES) 2016/679“;

4.3.  Atsakomybė

131.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Atsakomybės ir naujų technologijų ekspertų grupę, siekiant ES teikti ekspertines žinias apie Atsakomybės už gaminius direktyvos(15) taikymą tradicinių produktų, naujų technologijų ir naujų visuomeninių iššūkių atžvilgiu (Atsakomybės už gaminius direktyvos pogrupis) bei padėti ES parengti principus, kurie galėtų būti naudojami kaip galimo ES ir nacionalinio lygmenimis taikomų teisės aktų pritaikymo, susijusio su naujomis technologijomis, gairės (Naujų technologijų pogrupis);

132.  tačiau apgailestauja, kad šios kadencijos laikotarpiu nepateikta nė vieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, o dėl to vėluos ES lygmens atsakomybės taisyklių atnaujinimas ir visoje ES kils grėsmė teisiniam tikrumui šioje srityje, su kuria teks susidurti prekiautojams bei vartotojams;

133.  pažymi, kad DI inžinieriai ar juos samdančios įmonės turėtų likti atsakingos už DI sistemų ar robotikos socialinį poveikį, poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį gali patirti dabartinės arba ateities kartos;

4.4.  Vartotojų apsauga ir įgalėjimas

134.  pabrėžia, kad vartotojų pasitikėjimas nepaprastai svarbus norint vystyti DI, taip pat kad DI grindžiamos sistemos apdoroja vis daugiau vartotojų duomenų ir dėl to tampa pagrindiniais kibernetinių išpuolių taikiniais; taip pat pabrėžia, jog DI turi veikti taip, kad neigiamo poveikio nepatirtų piliečiai ir vartotojai, bei mano, jog dėl to turi būti užtikrintas duomenų ir algoritmų, kuriuos jis naudoja, neliečiamumas;

135.  mano, kad tiek gamybai, tiek asmeniniam naudojimui kuriamoms DI technologijoms turėtų būti taikomos rinkos priežiūros institucijų atliekamos gaminių saugos patikros ir vartotojų apsaugos taisyklės, kuriomis, kai tinkama, užtikrinami minimalūs saugos standartai ir sprendžiama nelaimingų atsitikimų, įvykstančių dėl sąveikos su žmonėmis arba dirbant šalia žmonių, rizikos problema; mano, kad bet kokia su DI susijusi politika turėtų apimti etikos klausimus ir duomenų apsaugos problemas, įskaitant susijusias su trečiųjų šalių ir asmens duomenimis, civiline atsakomybe ir kibernetiniu saugumu;

4.5.  Intelektinės nuosavybės teisės

136.  primena pirmiau minėtą 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją, kurioje jis pažymėjo, jog nesama jokių teisinių nuostatų, kurios būtų taikomos būtent robotikai, tačiau galiojančios teisinės tvarkos bei doktrinos ir taip gali būti jai taikomos, nors panašu, kad į kai kuriuos aspektus būtina atkreipti ypatingą dėmesį; primena šioje rezoliucijoje išdėstytą raginimą Komisijai pritarti, kad horizontalus ir technologiškai neutralus požiūris į intelektinę nuosavybę būtų taikomas įvairiems sektoriams, kuriuose galėtų būti naudojama robotika;

137.  atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos komunikatą institucijoms dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo tam tikrų aspektų taikymo gairių (COM(2017) 0708), tačiau pabrėžia, kad būtina stebėti su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusių taisyklių tinkamumą ir veiksmingumą DI vystymo reglamentavimo požiūriu; atsižvelgdamas į tai akcentuoja tinkamumo patikrų svarbą;

5.  Etikos aspektai

138.  yra įsitikinęs, kad veikla DI srityje ir jo taikymas turėtų atitikti etikos principus ir reikiamas nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės nuostatas;

139.  ragina sukurti etikos chartiją, skirtą geriausiai praktikai DI ir robotikos srityse, kuria turėtų vadovautis įmonės ir ekspertai;

140.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tvirtą ir skaidrų viešojo ir privačiojo sektorių bei akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, kuris sutvirtintų dalijimąsi žiniomis, taip pat skatinti projektuotojų švietimą ir mokymą su etika susijusių padarinių, saugos ir pagarbos pagrindinėms teisėms klausimais, o vartotojų – robotikos ir DI naudojimo klausimais, ypatingą dėmesį skiriant saugai ir duomenų privatumui;

141.  ragina Komisiją užtikrinti, kad DI grindžiamoms taikomosioms programoms nebūtų naudojami įvairių šaltinių duomenys, surinkti iš pradžių negavus duomenų subjekto sutikimo; ragina Komisiją sukurti sistemą, pagal kurią būtų užtikrinama, kad, gavus duomenų subjekto sutikimą, duomenys būtų išgaunami tik numatytais tikslais;

142.  ragina Komisiją gerbti piliečių teisę į gyvenimą už interneto ribų ir užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami piliečiai, apie kuriuos neužregistruota jokių duomenų;

5.1.  Į žmogų orientuota technologija

143.  pabrėžia, kad turi būti taikomos etikos taisyklės, siekiant užtikrinti į žmogų orientuotą DI vystymą, algoritminio sprendimų priėmimo sistemų atskaitomybę ir skaidrumą, aiškias atsakomybės taisykles ir teisingumą;

144.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti aukšto lygio ekspertų grupę DI klausimais ir ES DI aljanso tinklą, siekiant parengti DI skirtas etikos gaires; ragina Komisiją užtikrinti, kad pramonė, akademinė bendruomenė ir viešosios institucijos kuo labiau įsisavintų šias etikos gaires; rekomenduoja valstybėms narėms įtraukti šias gaires į savo nacionalines DI strategijas ir sukurti tikras atskaitomybės sistemas įmonėms ir vyriausybėms, joms projektuojant ir diegiant DI;

145.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbi nuolatinė DI etikos gairių įgyvendinimo ir jų poveikio į žmogų orientuoto DI vystymui kontrolė; ragina Komisiją išanalizuoti, ar savanoriškų etikos gairių pakaktų siekiant užtikrinti, kad įtraukus, etikos principais grindžiamas DI įsisavinimas netaptų ekonominių ir socialinių skirtumų ES visuomenėse priežastimi, ir prireikus pasiūlyti reglamentavimo ir politikos priemones;

146.  atkreipia dėmesį į pastarojo meto naujoves, susijusias su elgsenos analizės stebėsena ir prisitaikymu prie jos; ragina Komisiją parengti etikos sistemą, pagal kurią būtų ribojamas jos naudojimas; primygtinai ragina Komisiją ugdyti sąmoningumą ir inicijuoti informavimo apie DI ir jo naudojimą elgsenos analizės požiūriu kampaniją;

5.2.  Vertybės, kuriomis grindžiamos technologijos: sąmoninga etika

147.  pažymi, kad orientacinė etikos sistema turėtų būti grindžiama kilnumo, nekenkimo, savarankiškumo ir teisingumo principais, tokiais Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintais principais ir vertybėmis, kaip žmogaus orumas, lygybė, teisingumas ir nešališkumas, nediskriminavimas, informacija pagrįstas sutikimas, privatus ir šeimos gyvenimas bei duomenų apsauga, taip pat kitais pamatiniais Sąjungos teisės principais ir vertybėmis, pvz., nestigmatizavimu, skaidrumu, savarankiškumu, asmenine ir socialine atsakomybe, bei galiojančia praktika ir kodeksais etikos srityje;

148.  mano, kad Europa turėtų diegti tik etikos principais pagrįstą DI ir šiuo požiūriu tapti lydere pasaulinėje arenoje; pabrėžia, kad, norint tai pasiekti, etikos DI srityje valdymas turi būti užtikrinamas įvairiais lygmenimis; rekomenduoja valstybėms narėms kurti DI etikos stebėsenos ir priežiūros įstaigas bei skatinti DI kuriančias įmones steigti etikos tarybas ir parengti etikos gaires savo DI kūrėjams;

149.  pabrėžia, kad Europos standartai DI srityje turi būti grindžiami skaitmeninės etikos, žmogaus orumo, pagarbos pagrindinėms teisėms, duomenų apsaugos ir saugumo principais bei taip prisidėti prie naudotojų pasitikėjimo ugdymo; pabrėžia, kad svarbu panaudoti ES potencialą kurti stiprią DI sistemų infrastruktūrą, grindžiamą aukštais duomenų standartais ir pagarba žmonėms; pažymi, kad DI turi būti kuriamas vadovaujantis skaidrumo ir paaiškinamumo principais;

150.  pažymi, kad automatizuotų ginklų sistemų srityje DI atžvilgiu ir toliau turėtų būti vadovaujamasi principu „valdo žmogus“;

5.3.  Sprendimų priėmimas: dirbtinio intelekto ir robotikos autonomijos ribos

151.  pabrėžia, kad sunku ir sudėtinga prognozuoti daugybės sudėtingų DI sistemų elgseną ateityje ir besiformuojančią sąveikaujančių DI sistemų elgseną; ragina Komisiją įvertinti, ar būtini konkretūs reglamentai, susiję su DI grindžiamu sprendimų priėmimu;

152.  pažymi, kad DI ir toliau bus naudinga bendradarbiavimo vykdant žmogaus veiklą priemonė, skirta šios veiklos rezultatams gerinti ir daryti mažiau klaidų;

153.  ragina užtikrinti žmonėms teisę žinoti, teisę teikti skundus ir teisę į teisių gynimą tais atvejais, kai DI naudojamas priimant sprendimus, kurie turi poveikio asmenims ir dėl kurių kyla didelė grėsmė asmenų teisėms ar laisvėms arba jiems gali būti padaroma žala;

154.  pabrėžia, jog algoritmai sprendimų priėmimo sistemose neturėtų būti naudojami prieš tai neatlikus algoritminio poveikio vertinimo, nebent būtų aišku, kad jie nedaro didelio poveikio asmenų gyvenimui;

155.  mano, kad DI – ypač sistemoms su integruotu autonominio veikimo režimu, įskaitant gebėjimą nepriklausomai išgauti ir rinkti neskelbtiną informaciją bei ja dalytis su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, taip pat galimybę savarankiškai mokytis ar net išsirutulioti iki tokio lygio, kai sistema gali pati save keisti – turėtų būti taikomi griežti principai; pabrėžia, kad DI sistemos neturi laikyti arba atskleisti konfidencialios asmeninės informacijos, negavus aiškaus tos informacijos šaltinio pritarimo;

5.4.  Algoritmų skaidrumas, šališkumas ir paaiškinamumas

156.  pažymi, kad, nors DI nepaprastai naudingas automatizavimo ir sprendimų priėmimo požiūriais, jam neišvengiamai būdinga ir rizika, kai algoritmai yra statiški ir nesuprantami; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtinas didesnis skaidrumas algoritmų požiūriu;

157.  ragina Komisiją, valstybes nares ir duomenų apsaugos institucijas nustatyti ir taikyti visas įmanomas priemones, kad būtų užkirstas kelias algoritminei diskriminacijai ir šališkumui arba jie būtų kuo labiau mažinami, bei parengti tvirtą bendrą etikos sistemą asmens duomenims skaidriai tvarkyti ir sprendimams automatizuotai priimti, kuria būtų vadovaujamasi naudojant duomenis ir įgyvendinant Sąjungos teisę;

158.  pabrėžia, jog visos DI sistemos turi būti vystomos paisant skaidrumo ir algoritminės atskaitomybės principų, kad žmonės galėtų suprasti, kaip jos veikia; pažymi, kad, siekiant ugdyti pasitikėjimą DI ir sudaryti sąlygas jo pažangai, naudotojai turi žinoti, kaip jų ir kiti duomenys bei iš jų duomenų išgauti duomenys naudojami, kai jie bendrauja arba sąveikauja su DI sistema ar DI sistemos padedamais žmonėmis; mano, kad tai padėtų skatinti geresnį supratimą ir pasitikėjimą tarp naudotojų; pabrėžia, kad, vadovaujantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento(16) 13, 14 ir 15 straipsniais, sprendimų suprantamumas turi būti ES standartas; primena, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente jau numatyta teisė gauti informacijos apie duomenų tvarkymo logiką; pabrėžia, kad, remiantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 22 straipsniu, asmenys turi teisę užsitikrinti žmogaus įsikišimą, kai automatizuotu tvarkymu pagrįstas sprendimas turi jiems reikšmingo poveikio;

159.  pabrėžia, kad nuo šiol Komisija, Europos duomenų apsaugos valdyba, nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir kitos nepriklausomos priežiūros institucijos turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį skatinant skaidrumą ir tinkamą procesą, teisinį tikrumą apskritai ir, kalbant konkrečiau, konkrečius standartus, pagal kuriuos būtų saugomos pagrindinės teisės ir garantijos, siejamos su duomenų tvarkymo ir analizės naudojimu; ragina glaudžiau bendradarbiauti institucijas, atsakingas už elgesio skaitmeninėje aplinkoje priežiūrą ar reglamentavimą; ragina užtikrinti deramą šių institucijų finansavimą ir aprūpinimą personalu;

160.  pripažįsta, kad mašinų mokymosi algoritmai „išmokomi“ mokytis patys, o tai naudinga automatizavimo ir sprendimų priėmimo požiūriais; ragina DI etikos gairėse spręsti klausimus, susijusius su algoritminiu skaidrumu, paaiškinamumu, atskaitomybe ir teisingumu;

161.  akcentuoja DI sistemų išeigos, procesų ir verčių paaiškinamumo svarbą, nes taip jas gali suprasti vartotojai, kurie nėra technikos specialistai, be to, jie gauna reikšmingos informacijos, kuri būtina norint įvertinti teisingumą ir pelnyti pasitikėjimą;

162.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nepakankamo šių technologijų ir jų prietaikų skaidrumo kyla nemažai etikos klausimų;

163.  pažymi, jog DI sistemos turėtų būti paaiškinamos žmonėms ir suteikti reikšmingos informacijos, kad būtų įmanomas grįžtamasis ryšys; pripažįsta, kad DI modelių stiprybė priklauso nuo grįžtamojo ryšio ir pakartotinio įvertinimo, bei ragina vykdyti šį procesą;

164.  pažymi, kad susirūpinimą piliečiams kelia nežinojimas, kada DI yra naudojamas ir kokia informacija bus tvarkoma; rekomenduoja aiškiai atskleisti, kada piliečiai naudoja DI; pabrėžia, jog, siekiant išsaugoti vartotojų pasitikėjimą, svarbu užtikrinti, kad perduodami duomenys liktų saugūs;

165.  mano, kad algoritminę atskaitomybę politikai turėtų reglamentuoti atlikdami poveikio vertinimus, pagrįstus nustatytais parametrais;

166.  pažymi, kad, atskleidus kompiuterio kodą, DI skaidrumo klausimas savaime išspręstas nebus, nes tai neparodys, kokio charakteringo šališkumo esama, ir nepaaiškins mašinų mokymosi proceso; pabrėžia, kad skaidrumas reiškia ne tik kodo, bet ir duomenų bei automatinio sprendimų priėmimo skaidrumą;

167.  pripažįsta, kad šaltinio kodo atskleidimas gali lemti piktnaudžiavimą ir manipuliavimą algoritmais;

168.  pabrėžia, jog svarbu spręsti kūrėjų šališkumo problemą, ir tuo pačiu akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad visų IT sektoriaus šakų darbo jėga būtų įvairi ir kad būtų taikomi saugumo mechanizmai, siekiant išvengti šališkumo dėl lyties ir amžiaus įsigalėjimo DI sistemose;

169.  pripažįsta, kad kodo ar komercinių paslapčių atskleidimas taip pat atgrasytų įmones nuo naujo kodo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, nes kiltų pavojus jų intelektinei nuosavybei; pažymi, kad vietoj to vystant DI turėtų būti skatinamos galimybės aiškinti modelius bei jų sąveiką su įvesties ir mokymų duomenimis;

170.  pripažįsta, kad, nors skaidrumas ir paaiškinamumas gali atskleisti trūkumus, jie neužtikrina patikimumo, saugumo ir teisingumo; todėl mano, kad atskaitomybė neatskiriama nuo patikimo DI užtikrinimo, o jis gali būti pasiekiamas įvairiais būdais, pvz., algoritminio poveikio vertinimais, auditu ir sertifikavimu;

171.  pabrėžia, kad būtina kurti šiuo metu vykdomos algoritminio šališkumo stebėsenos ir aptikimo protokolus;

172.  pažymi, jog algoritmų kūrėjai turėtų užtikrinti, kad esminių reikalavimų, pvz., teisingumo ir paaiškinamumo, būtų laikomasi nuo projektavimo etapo pradžios ir per visą kūrimo ciklą;

173.  pažymi, kad būtinos gairės, kuriose būtų išdėstyta gera kūrimo praktika;

174.  pabrėžia, jog svarbu parodyti kilmės liniją, kad būtų galima atsekti DI modelio istoriją; mano, kad tai padės geriau suprasti modelius ir užtikrinti pasitikėjimą remiantis jų istorija;

175.  pabrėžia, jog tai, naudojamos DI sistemos, turi būti aiškiai pažymima bendraujant su naudotojais;

176.  pabrėžia, kad DI ir robotikos sklaida turėtų vykti visapusiškai gerbiant žmogaus teises, taip pat kad mašinose ir robotuose jokiu būdu neturėtų būti atgaminami prieš moteris nukreipti stereotipai bei kurios nors kitos formos diskriminacija;

177.  pažymi, kad net aukštos kokybės mokymų duomenys gali tapti esamos diskriminacijos ir neteisybės įsigalėjimo priežastimi, jei naudojami neapdairiai ir neapgalvotai; pažymi, kad menkos kokybės, pasenusių, neišsamių ar neteisingų duomenų naudojimas skirtingais duomenų tvarkymo etapais gali lemti prastas prognozes ir vertinimus bei, savo ruožtu, šališkumą, o dėl to galiausiai gali būti pažeidžiamos asmenų pagrindinės teisės arba daromos grynai neteisingos išvados bei gaunami klaidingi rezultatai; todėl mano, jog didžiųjų duomenų amžiuje svarbu užtikrinti, kad algoritmai būtų išbandomi naudojant reprezentacines aukštos kokybės duomenų imtis, siekiant užtikrinti statistikos paritetą; pabrėžia, kad net ir tada, kai naudojami tikslūs aukštos kokybės duomenys, atliekant DI grindžiamus prognozės testus gali būti siūloma tik statistinė tikimybė; primena, kad, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, toliau tvarkant asmens duomenis statistikos tikslais, įskaitant DI mokymus, gali būti gaunami tik suvestiniai duomenys, kurie negali būti iš naujo pritaikomi asmenims;

178.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi gaminantieji sintetinės vaizdakaitos medžiagą ar sintetinius vaizdo įrašus arba bet kuriuos kitus realistiškai pagamintus sintetinius vaizdo įrašus, turėtų aiškiai nurodyti, kad tai ne originalai;

179.  pažymi, kad DI būdinga pasikliauti didelių duomenų kiekių rinkimu, o dažnai ir naujų duomenų bazių, kurios naudojamos prielaidoms apie žmones daryti, kūrimu; mano, jog ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimų grėsmių nustatymui ir reagavimo į jas mechanizmų kūrimui, kad būtų sušvelnintas neigiamas poveikis;

180.  pakartoja, kad DI sistemos neturėtų leisti atsirasti ar stiprėti šališkumui; pabrėžia, kad, kuriant ir naudojant algoritmus, visais etapais – nuo projektavimo iki įgyvendinimo – turi būti skiriama dėmesio šališkumo ir teisingumo klausimams; pabrėžia, kad duomenų rinkinys ir algoritmas turi būti vertinami bei reguliariai išbandomi, siekiant užtikrinti teisingą sprendimų priėmimą;

6.  Valdymas

6.1.  Koordinavimas Sąjungos lygmeniu

181.  ragina Komisiją dirbti siekiant plėtoti stiprią ES lyderystę, kad būtų apsisaugota nuo pastangų dubliavimosi ir išsiskaidymo, bei užtikrinti nuoseklią nacionalinio lygmens politiką ir geriausios praktikos mainus platesnio DI naudojimo tikslu;

182.  teigiamai vertina valstybių narių parengtas įvairias nacionalines strategijas; teigiamai vertina Komisijos suderintą DI planą, paskelbtą 2018 m. gruodžio 7 d.; ragina užtikrinti geresnį valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą šiuo klausimu;

183.  pažymi, kad dalis valstybių narių jau yra parengusios savo nacionalines DI strategijas, ir teigiamai vertina tai, kad 2018 m. balandžio mėn. visos valstybės narės pasirašė bendradarbiavimo DI srityje deklaraciją; taip pat teigiamai vertina būsimą Komisijos ir valstybių narių tarpusavio suderintą DI planą, tačiau ragina visas susijusias šalis stengtis užtikrinti kuo aukštesnio lygio bendradarbiavimą;

184.  mano, kad tvirtesnis valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas būtinas siekiant Sąjungoje užtikrinti nuoseklias tarpvalstybines taisykles, kuriomis būtų skatinamas Europos įmonių tarpusavio bendradarbiavimas ir sudarytos sąlygos visoje Sąjungoje diegti DI, kuris atitiktų reikalaujamą saugumo ir patikimumo lygį bei Sąjungos teisėje įtvirtintus etikos principus;

185.  pabrėžia, kad, sukūrus suderintą, rizika grindžiamą ir pažangią ES duomenų politikos sistemą, padidėtų pasitikėjimas DI Europoje ir parama keliui, kuriuo einama šioje srityje, bei taip būtų užtikrintas bendrosios skaitmeninės rinkos užbaigimas ir vis didesnis Europoje veikiančių įmonių našumas;

186.  rekomenduoja glaudžiai koordinuoti Komisijos įgyvendinamas esamas ir būsimas iniciatyvas bei bandomuosius projektus, susijusius su DI, galbūt vadovaujantis siūlomu priežiūros mechanizmu, kad būtų pasiektas sinergijos poveikis ir užtikrintas tikros pridėtinės vertės sukūrimas, kartu išvengiant brangiai kainuojančio sistemų dubliavimosi;

187.  ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti galimybę sukurti Europos reguliavimo agentūrą DI ir algoritminio sprendimų priėmimo klausimams spręsti, kuriai būtų pavesta:

•  parengti rizikos vertinimo matricą algoritmų tipams ir prietaikų sritims klasifikuoti atsižvelgiant į jų potencialą daryti didelį neigiamą poveikį piliečiams;

•  tirti algoritminių sistemų naudojimą įtarus žmogaus teisių pažeidimo atvejį (pvz., remiantis pranešėjo pateiktais įrodymais);

•  konsultuoti kitas reguliavimo agentūras jų kompetencijos sričiai priklausančių algoritminių sistemų klausimais;

•  stiprinti deliktinės atsakomybės mechanizmo veiksmingumą, kaip būdą algoritminių sistemų atskaitomybei reglamentuoti, užtikrinant informacijos centrą piliečiams, kurie nėra susipažinę su teisinėmis procedūromis;

•  atlikti aukšto lygio poveikio sistemų algoritminio poveikio vertinimų auditą, siekiant nuspręsti, ar pritarti algoritminio sprendimų priėmimo naudojimui itin slaptose ir (arba) saugumo požiūriu nepaprastai svarbiose prietaikos srityse (pvz., privačios sveikatos priežiūros srityje). Vertinant privačiojo sektoriaus prietaikų algoritminį poveikį galėtų būti vadovaujamasi procesu, kuris labai panašaus į siūlomąjį viešajam sektoriui, tačiau galimas skirtumas galėtų būti tai, kad įvairūs viešo atskleidimo etapai galėtų būti tvarkomi kaip konfidencialus pranešimas reguliavimo agentūrai (pagal konfidencialumo susitarimą), siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbias komercines paslaptis;

•  tirti algoritminio sprendimų priėmimo sistemų tariamai padarytus teisių pažeidimus – tiek atskirų sprendimų atvejais (pvz., kai gaunami vienetiniai neįprasti rezultatai), tiek statistinių sprendimų modelių atvejais (pvz., diskriminacinio šališkumo atvejais). Tyrimai galėtų būti pradedami gavus skundą arba remiantis pranešėjų, tyrimus atliekančių žurnalistų ar nepriklausomų tyrėjų (įskaitant NVO ir akademinę bendruomenę) pateiktais įrodymais;

188.  atkreipia dėmesį į darbą, kurį DI srityje šiuo metu atlieka Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), ir ragina valstybes nares koordinuoti savo ISO narių veiklą, siekiant užtikrinti, kad vystant standartus šioje srityje būtų atitinkamai atstovaujama Europos interesams;

6.2.  Valdymas tarptautiniu lygmeniu

189.  palankiai vertina tai, kad įsteigta EBPO DI politikos observatorija, ir ragina plėsti užmojus rengiant tolesnio bendradarbiavimo gaires;

190.  pabrėžia, kad trečiosiose šalyse – o būtent JAV, Kinijoje, Rusijoje ir Izraelyje – kuriami kitokie modeliai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje taikomas vertybėmis pagrįstas požiūris, taip pat į tai, kad būtina bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais dvišalėje ir daugiašalėje aplinkose, siekiant pažangiai plėtoti DI etikos aspektus ir jį taikyti; pripažįsta, kad ši technologija neturi sienų ir reikalauja bendradarbiavimo, kuris neapsiribotų vien ES valstybėmis narėmis;

191.  ragina Komisiją dėti pastangas tarptautiniu lygmeniu, siekiant užtikrinti kuo didesnį tarptautinių subjektų veiksmų suderinamumą ir propaguoti ES etikos principus visame pasaulyje;

192.  pabrėžia, kad DI yra technologija, daranti poveikį visame pasaulyje, duodanti bendros naudos ir kelianti panašias problemas; pažymi, kad būtina vadovautis visuotiniu požiūriu – kaip ir ekonomikos sistemos atveju – ypač kai kalbama apie technologiją, kuri daro didelį poveikį rinkoms; pabrėžia, kad DI turi būti įtrauktas į šiuo metu veikiančių institucijų ir organizacijų darbotvarkę, ir ragina įvertinti, ar būtina kurti daugiau forumų, ir, jei taip, juos kurti;

°

°  °

193.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 252, 2018 7 18, p. 239.

(2)

OL C 307, 2018 8 30, p. 163.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0341.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0332.

(5)

OL L 252, 2018 10 8, p. 1.

(6)

COM(2018) 0237.

(7)

Ateities ir besiformuojančios technologijos.

(8)

OECD Digital Economy Outlook 2017.

(9)

Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 460.

(10)

2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25).

(11)

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas) (OL L 354, 2013 12 28, p. 132).

(12)

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

(13)

2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(14)

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (OL L 303, 2018 11 28, p. 59).

(15)

1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29).

(16)

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (7.12.2018)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje

(2018/2088(INI)COM(2018)0237))

Nuomonės referentė: Dita Charanzová

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

(Supaprastinta procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnio 2 dalis)

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi dirbtinio intelekto raida yra labai sparti ir kadangi dirbtinis intelektas jau keletą metų yra tapęs mūsų kasdienio gyvenimo dalimi; kadangi dirbtinis intelektas ir robotika skatina inovacijas, o tai lemia naujus verslo modelius ir atlieka svarbų vaidmenį pertvarkant mūsų visuomenę ir skaitmeninant ekonomiką daugelyje jos sektorių, pvz., pramonės, sveikatos priežiūros, statybos ir transporto;

B.  kadangi Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra pirmaujančios šalys dirbtinio intelekto technologijų srityje, o šiuo metu ES šioje srityje labai atsilieka; kadangi ES nepavyks pasivyti kitų šalių, jei nebus laikomasi koordinuoto požiūrio Europos lygmeniu; kadangi bendras požiūris į dirbtinį intelektą sudarytų sąlygas ES labiau propaguoti savo vertybes visame pasaulyje ir atlikti svarbesnį ir veiksmingesnį vaidmenį pasaulinėje arenoje;

C.  kadangi apie ketvirtadalis visų pasaulio pramonės robotų ir pusė visų profesionalių paslaugų robotų yra pagaminti Europos įmonėse, todėl ES jau turi svarų pagrindą, kuriuo ji turėtų pagrįsti savo Europos pramonės politiką;

D.  kadangi taikant bendrą požiūrį bus sudarytos palankesnės dirbtinio intelekto technologijų vystymo visuomenės naudai sąlygos, kartu sprendžiami dėl šių technologijų susidarę iššūkiai, siekiant skatinti inovacijas, gerinti dirbtiniu intelektu valdomų produktų ir paslaugų kokybę, taip pat plėsti vartotojų patirtį ir pasitikėjimą dirbtinio intelekto technologijomis ir robotika, vengiant vidaus rinkos susiskaidymo;

E.  kadangi į dirbtinio intelekto ir robotikos vystymą reikia įtraukti visą visuomenę; tačiau kadangi 2017 m. daugelis kaimo vietovių ir toliau didžia dauguma negalėjo pasinaudoti dirbtinio intelekto teikiama nauda, nes 8 proc. namų ūkių nebuvo instaliuotas joks stacionarus tinklas, o 53 proc. – neturėjo naujo kartos prieigos technologijų (VDSL, Docsis 3.0 tinklo arba FTTP optinio kabelio);

F.  kadangi dirbtiniu intelektu valdomoms paslaugoms ir produktams kurti būtinas junglumas, laisvas duomenų srautas ir prieigą prie duomenų ES; kadangi pažangių duomenų gavybos metodų naudojimas paslaugų ir produktų srityje gali padėti pagerinti sprendimų priėmimo kokybę, taigi ir vartotojų pasirinkimo galimybes ir taip pat pagerinti įmonių veiklos rezultatus;

G.  kadangi kibernetinis saugumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad duomenys nebūtų tyčia sufalsifikuoti ar naudojami netinkamu būdu, siekiant, kad dirbtinis intelektas pakenktų piliečiams ar įmonėms, nes tai galėtų sugriauti pramonės ir vartotojų pasitikėjimą dirbtiniu intelektu; kadangi dirbtinio intelekto vystymasis didina jo naudojimą dėl veiksmų ir sprendimų, o tai savo ruožtu reikalauja, kad ES būtų taikomi aukšti kibernetinio atsparumo standartai, siekiant apsisaugoti nuo kibernetinio saugumo pažeidimų ir gedimų;

H.  kadangi išmaniųjų produktų ir paslaugų technologinis vystymasis gali būti naudingas žinių ekonomikai, kuri yra grindžiama turimos informacijos kiekybe, kokybe ir prieinamumu, ir suteikia geresnio pritaikymo prie vartotojų poreikių galimybes;

I.  kadangi vartotojai turėtų turėti pasitikėjimo technologijomis, su kuriomis jie sąveikauja, ir todėl būtina atsižvelgti į etinius klausimus, susijusius su dirbtinio intelekto ir robotikos vystymu; kadangi ES atsaką į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus turėtų pagrįsti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų vertybių laikymusi; kadangi aukšto lygio ekspertų grupė dirbtinio intelekto klausimais, kurią įsteigė Komisija, iki 2018 m. pabaigos parengs dirbtinio intelekto etikos gairių projektą;

1.  pabrėžia, kad pirmoji ir svarbiausia sąlyga, kad ES galėtų pasivyti pirmaujančiuosius dirbtinio intelekto srityje, yra ta, kad ji turi veikti pagal bendrą sistemą;

2.  pabrėžia, kad nesuderinti veiksmai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros atžvilgiu, besiskiriantys sprendimais dėl reguliavimo ir veiksmų tarptautiniu lygmeniu, tik dar labiau atitolintų ES nuo aukščiau minėto tikslo;

3.  pažymi, kad dauguma valstybių narių jau turi savo nacionalines strategijas, skirtas dirbtiniam intelektui, ir palankiai vertina tai, kad 2018 m. balandžio mėn. visos valstybės narės pasirašė Deklaraciją dėl bendradarbiavimo dirbtinio intelekto srityje, taip pat pritaria būsimam suderintam Komisijos ir valstybių narių dirbtinio intelekto klausimų planui, tačiau ragina visas susijusias šalis siekti kuo didesnio bendradarbiavimo masto;

Dirbtinio intelekto ir robotikos remiama visuomenė

4.  primena, kad Europos dirbtinio intelekto srities mokslinių bendruomenė pirmauja pasaulyje ir tai sudaro 32 proc. pasaulinių mokslinių tyrimų institucijų dirbtinio intelekto srityje;

5.  pabrėžia, kad ES mokslininkai vis dar uždirba gerokai mažiau nei JAV ir Kinijos mokslininkai ir, kad tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios mokslininkai išvyksta iš Europos; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas, siekiant į Europos bendroves pritraukti talentingiausius darbuotojus ir ragina valstybes nares tam sukurti palankias sąlygas;

6.  pabrėžia, kokios svarbios yra tikslinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mažosios ir vidutinės įmonės ir pradedančiosios įmonės galėtų pritaikyti ir pasinaudoti dirbtinio intelekto technologijų teikiama nauda; mano, kad turėtų būti privaloma atlikti naujų ES teisės aktų, skirtų dirbtinio intelekto technologiniam vystymuisi, poveikio vertinimus ir kad šie poveikio vertinimai taip pat turėtų būti svarstomi nacionaliniu lygmeniu;

7.  ragina Komisiją, siekiant puoselėti dirbtinio intelekto vystymuisi palankią reglamentavimo aplinką ir laikantis geresnio reglamentavimo principo, reguliariai iš naujo įvertinti galiojančius teisės aktus, kad būtų užtikrinta, kad jie atitinka dirbtinio intelekto paskirtį, kartu laikantis pagrindinių ES vertybių, ir siekti iš dalies pakeisti arba pateikti naujus pasiūlymus, jei matyti, kad nesilaikoma minėtų principų;

8.  rekomenduoja imtis tolesnių veiksmų siekiant padidinti junglumą atsilikusiose vietovėse, pvz., kaimo vietovėse, ir atsilikusiuose sektoriuose, siekiant, kad būtų iš tikrųjų įgyvendintas įtraukus perėjimas prie skaitmeninio formato;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad platesnis dirbtinio intelekto technologijų diegimas gali pakeisti tam tikras profesijas, ypač tas, kurios labiausiai tikėtina bus automatizuotos, ir gali skurti naujų profesijų; primena, kad gan didelė dalis ES gyventojų – 37 proc. darbo jėgos – neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių; pabrėžia, kad Komisija prognozuoja didelį IRT ekspertų trūkumą ir prognozuoja, kad iki 2020 m. bus 750 000 neužpildytų darbo vietų;

10.  primygtinai ragina valstybes nares modernizuoti savo profesinio mokymo ir švietimo sistemas, siekiant atsižvelgti į mokslo pažangą ir dirbtinio intelekto raidą, vadovaujantis Proporcingumo direktyva ir Profesinių kvalifikacijų direktyva, ir užtikrinti, kad ateinančiais dešimtmečiais ES specialistų paslaugos būtų konkurencingos pasauliniu mastu;

Technologinis kelias link dirbtinio intelekto ir robotikos

11.  mano, kad naujų taisyklių, kuriomis reglamentuojamas laisvas ne asmens duomenų judėjimas Sąjungoje, rinkinys suteikia galimybę vis daugiau duomenų naudoti duomenimis pagrįstoms inovacijoms, kad MVĮ ir startuoliams būtų lengviau kurti naujoviškas dirbtiniu intelektu valdomas paslaugas ir patekti į naujas rinkas, o piliečiams ir įmonėms suteikti galimybių naudotis geresniais produktais ir paslaugomis;

12.  primena, kad Reglamente dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo teigiama, kad jei dėl technologinių pokyčių atsiranda galimybė anoniminius duomenis paversti asmens duomenimis, tokie duomenys turi būti laikomi asmens duomenimis, ir atitinkamai turi būti taikomas Reglamentas (ES) 2016/679;

13.  pripažįsta dalijimosi duomenimis potencialą, atsižvelgiant į ateities giliojo mokymosi vystymąsi, visų pirma dėl didelės vertės duomenų rinkinių, kurie pasižymi reikšminga pilietine ir socialine ir ekonomine nauda, visų pirma dėl jų tinkamumo pridėtinės vertės paslaugoms ir taikomosioms programoms kurti;

14.  pabrėžia atvirųjų ne asmens duomenų iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių svarbą ir mano, kad reguliavimo sistema, įskaitant viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį naudojimą, turėtų prisidėti, užtikrinant prieigą prie atvirųjų duomenų ir sąveikos; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti saugius ir savanoriškus bendruosius vartus, siekiant sukurti palankias sąlygas keistis ne asmens duomenimis ES lygmeniu, kad būtų supaprastintas duomenų rinkimas;

15.  pabrėžia, kad vartotojų pasitikėjimas yra labai svarbus dirbtinio intelekto vystymuisi ir, kad dirbtiniu intelektu pagrįstos sistemos naudoja vis daugiau vartotojų duomenų, todėl tampa pagrindiniais kibernetinių išpuolių taikiniais; taip pat pabrėžia, kad dirbtinis intelektas turi veikti taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis piliečiams ir vartotojams, ir mano, kad turi būti užtikrintas duomenų ir algoritmų, kuriuos jis naudoja, vientisumas;

16.  pabrėžia, kad svarbu pripažinti, nustatyti ir stebėti radikalias dirbtinio intelekto vystymosi tendencijas ir su jo vystymusi susijusius pokyčius; skatina dirbtinio intelekto mokslinius tyrimus, kuriais dėmesys būtų sutelkiamas, siekiant nustatyti atsitiktinai ar tyčia sugadintą dirbtinį intelektą ir robotiką;

Pramonės politika

17.  mano, kad Sąjunga turėtų būti geriau pasirengusi kovoti su kibernetiniais išpuoliais; ragina nedelsiant baigti rengti Kibernetinio saugumo strategiją, pagal kurią turėtų būti užtikrinamas saugių dirbtinio intelekto ir robotikos sistemų, atsparių kibernetiniams išpuoliams, kūrimas ir diegimas, visų pirma plėtojant ES sertifikavimo sistemas; mano, kad Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra turėtų parengti kibernetinio saugumo dirbtinio intelekto srityje veiksmų planą, kuriame būtų nagrinėjamos ir sprendžiamos konkrečios su dirbtiniu intelektu susijusios grėsmės ir trūkumai;

18.  pabrėžia, kad stiprios ir konkurencingos dirbtinio intelekto ir robotikos pramonės vystymas negali remtis vien valstybės lėšomis; pabrėžia, kad svarbu sutelkti privačias lėšas inovacijoms skatinti ir ES sukurti išvystytą dirbtinio intelekto ir robotikos pramonę;

19.  primena, kad nors dirbtinis intelektas ir robotika jau kuris laikas yra puikiai pritaikomi pramonėje, tačiau šioje srityje vykdoma pažanga suteikia galimybių vis plačiau ir įvairiau panaudoti dirbtinį intelektą ir robotiką visose žmogaus veiklos srityse; mano, kad į visas reguliavimo sistemas turi būti įtrauktas lankstumas, kuris sudarytų sąlygas inovacijoms ir laisvam naujų dirbtinio intelekto technologijų ir panaudojimų vystymui; pabrėžia, kad toks reguliavimas neturėtų kliudyti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai privačiajame sektoriuje;

20.  ragina Komisiją užtikrinti, kad skaitmeninių inovacijų centrais nebūtų būti sukurta papildomų administravimo lygmenų, bet daugiau dėmesio reikėtų skirti investicijoms į projektus, kurių veiksmingumas jau įrodytas; ragina Komisiją sutelkti dėmesį į dotacijas ir finansinę paramą privatiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams; pabrėžia, kad dirbtinio intelekto srityje būtina aktyviau naudotis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste;

21.  mano, kad dirbtinis intelektas bus labai naudingas įgyvendinant vienkartinio duomenų pateikimo principą, pagal kurį bus galima derinti duomenų bazes ir įvairių šaltinių informaciją, ir taip sudaryti palankesnes sąlygas piliečių bendravimui su viešojo administravimo institucijomis;

Dirbtinio intelekto ir robotikos teisinis pagrindas

Vidaus rinka dirbtiniam intelektui

22.  mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad rengiant duomenis būtų vadovaujamasi integruotojo ir standartizuotojo atvirumo principu, kartu užtikrinant pastovią viešojo intereso tikslų, pvz., viešojo saugumo lygio ar asmens duomenų apsaugos, įskaitant atvejus, kai tai yra su ypatingos svarbos infrastruktūra susijusi neskelbtina informacija, apsaugą ;

Atsakingas vystymas ir laisvas išmaniųjų prekių judėjimas

23.  pabrėžia abipusio pripažinimo principo svarbą išmaniųjų prekių, įskaitant robotus ir robotikos sistemas, tarpvalstybinio naudojimo atžvilgiu; primena, kad prireikus bandymais, sertifikavimu ir produktų sauga turėtų būti užtikrinta, kad tam tikros prekės būtų saugios pagal jų pritaikymą ir standartą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad taip pat svarbu nepamiršti etinių dirbtinio intelekto aspektų;

24.  pabrėžia, kad dirbtinis intelektas yra naudojamas įvairiuose sektoriuose, kuriuose standartizacija yra labai svarbi, pvz., pažangiojoje gamyboje, robotų, savivaldžių automobilių, virtualios realybės, sveikatos priežiūros ir duomenų analizės srityse, ir mano, kad visoje ES standartizavus dirbtinį intelektą bus skatinamos inovacijos ir užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis; pripažįsta, kad daugelis standartų, susijusių su tokiais klausimais kaip sauga, patikimumas, sąveika ir saugumas, jau yra taikomi, tačiau būtina toliau skatinti ir plėtoti bendrus robotikos ir dirbtinio intelekto standartus ir tai turėtų būti vienas iš Sąjungos prioritetų; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su ES standartizacijos institucijomis, toliau aktyviai bendradarbiauti su tarptautinėmis standartizacijos institucijomis gerinant šios srities standartus;

25.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti prieš pateikiant tokius produktus rinkai, atlikti nedidelio masto realiomis sąlygomis sąlygomis vykdomus novatoriškų produktų ir technologijų bandymus (vadinamosios smėlio dėžės (angl. sand box) inovacijos);

26.  pripažįsta, kad robotika ir dirbtinio intelekto technologijos vis labiau naudojamos autonominėms transporto priemonėms, pvz., autonominiams automobiliams ir civiliniais tikslais naudojamiems bepiločiams orlaiviams; pažymi, kad kai kurios valstybės narės jau įgyvendina arba svarsto būtent šios srities teisės aktus, todėl gali atsitikti taip, kad nenuoseklūs nacionalinės teisės aktai trukdys vystyti autonomines transporto priemones; todėl ragina parengti vieną Sąjungos taisyklių rinkinį, kuriuo būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp naudotojų, įmonių ir kitų suinteresuotųjų šalių interesų ir galimos rizikos, kartu siekiant vengti pernelyg didelio robotikos ir dirbtinio intelekto sistemų reglamentavimo;

Nemokamas dirbtiniu intelektu pagrįstų paslaugų teikimas

27.  primena apie nuolatinę technologijų, skirtų analizuoti, naudoti ir apdoroti duomenis, pvz., mašinų mokymosi, dirbtinio intelekto ir daiktų interneto, raidą ir, kad dėl tokios sparčios technologijų raidos tapo įmanoma kurti naujas paslaugas ir naujas taikomąsias programas, paremtas duomenų naudojimu, kaupimu ar derinimu.

28.  primena, kad daugelis su dirbtiniu intelektu valdomomis paslaugomis susijusių politikos aspektų, įskaitant taisykles dėl vartotojų apsaugos ir politika dėl etikos ir atsakomybės, yra įtraukti į galiojančią paslaugų reguliavimo sistemą, būtent į Paslaugų direktyvą, Profesinių kvalifikacijų direktyvą ir Elektroninės komercijos direktyvą;

29.  pabrėžia, kad galų gale tik pats žmogus turi visada būti atsakingas už sprendimų priėmimą, ypač dėl profesinių paslaugų, pvz., medicinos, teisinių ir apskaitos profesijų; mano, kad reikia apsvarstyti, ar siekiant apsaugoti teisėtus viešojo intereso tikslus ir teikti kokybiškas paslaugas, reikėtų kvalifikuoto specialisto priežiūros;

30.  pripažįsta, kad svarbu tobulinti skaitmenines paslaugas, pvz., virtualius padėjėjus, automatizuotas sistemas „chatbots“ arba virtualius asmenis, dėl kurių susidaro precedento neturintis veiklos efektyvumas, kartu tinkamai pripažįstant, kad reikia kurti į žmogų orientuotą ir į rinką orientuotą dirbtinį intelektą, kad būtų galima priimti geresnius ir patikimesnius sprendimus, atsižvelgiat į dirbtinio intelekto ir robotikos autonomijos ribas;

Vartotojų apsauga ir vartotojų teisių stiprinimas

31.  mano, kad tiek gamybai, tiek ir individualiam naudojimui sukurtoms dirbtinio intelekto technologijoms turėtų būti taikomos gaminių saugos patikros, kurias atliktų rinkos priežiūros institucijos, o vartotojų apsaugos taisyklėmis tam tikrais atvejais užtikrinami būtiniausi saugos standartai ir užkertamas kelias avarijų, atitinkančių dėl sąveikos su žmonėmis arba dirbant netoli žmonių, pavojui; mano, kad įgyvendinant bet kurios srities politiką, susijusią su dirbtiniu intelektu, turėtų būti sprendžiami etiniai klausimai ir duomenų apsaugos, įskaitant trečiųjų šalių ir asmens duomenų, civilinės atsakomybės ir kibernetinio saugumo klausimai;

32.  primena, kad dirbtinis intelektas ir robotika yra pagrįsti algoritmais; ragina valstybes nares užtikrinti, kad tik aukštos kokybės duomenys būtų naudojami dirbtiniam intelektui ir visų pirma jie turėtų būti naujausi, tikslūs ir patikimi, siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą ir pritarimą; atsižvelgdamas į tai, primena, kad svarbu išaiškinti dirbtinio intelekto technologijų srities sprendimų priėmimo procesus ir algoritmų nešališkumą, kartu laikantis ES teisės aktų, visų pirma susijusių su komercinėmis paslaptimis, ir sukurti peržiūros struktūras, kurios padėtų ištaisyti galimas dirbtinio intelekto srities sprendimų klaidas;

33.  pabrėžia vartotojui patogaus dirbtinio intelekto svarbą skatinant vartotojų pasitikėjimą; mano, kad tais atvejais, kai dirbtiniu intelektu, o ne žmonių valia, priimami galutiniai ir ilgalaikiai sprendimai, vartotojai turi būti apie tai informuojami ir turi turėti galimybę kreiptis dėl to, kad šiuos sprendimus peržiūrėtų žmonės ir juos pataisytų; pabrėžia, kad kai naudotojai bendrauja su automatizuota sistema, jiems turėtų būti pranešama, kaip susisiekti su žmogumi ir, kaip užtikrinti, kad sistemos sprendimai galėtų būti patikrinti ir pataisyti;

34.  atkreipia dėmesį į 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl atsakomybės už naujas skaitmenines technologijas (SWD (2018) 0137); atkreipia dėmesį į savo išvadą, kad, nors dabartinė atsakomybės sistema vis dar yra stabili ir veikianti, visgi ją turėtų peržiūrėti ekspertų grupė, atsižvelgiant į naujausias dirbtinio intelekto technologijas, siekiant užtikrinti, kad sistema atitiktų savo paskirtį ir atspindėtų vartotojų, novatorių ir ES veikiančių įmonių požiūrius;

35.  pabrėžia, kad reikia šviesti piliečius, ypač jaunimą, siekiant, kad jie suprastų, kaip veikia dirbtinis intelektas; ragina suteikti daugiau galių ES piliečiams ir vartotojams, kad jie ir pilietinė visuomenė galėtų labiau naudotis dirbtiniu intelektu; mano, kad tai galima pasiekti skatinant aktyvesnį ir plataus masto švietimą, skirtą geriau suprasti dirbtinį intelektą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Supaprastinta procedūra: nutarimo data

16.5.2018

Priėmimo data

4.12.2018

 

 

 


TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ ()

Europos Parlamentas

2014-2019

 

Teisės reikalų komitetas

Pirmininkas

12.12.2018

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto

pirmininkui

Jerziui Buzekui

BRIUSELIS

Tema:  nuomonė dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje (2018/2088(INI))

Gerb. pirmininke,

Vykdant nurodytą procedūrą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui, kuriam aš turiu garbės pirmininkauti, buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. Nuomonės referente buvo paskirta Mady Delvaux. 2018 m. lapkričio 20 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Vadovaudamasis pagal Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį pasiektu susitarimu, Teisės reikalų komitetas turi išimtinę kompetenciją atsakyti į klausimus, susijusius su atsakomybe ir intelektinės nuosavybės teisėmis, ir jam priklauso pasidalijamoji kompetencija klausimais, susijusiais su vertybių reikalavimais technologijoms („etiškas pagal projektą“).

Teisės reikalų komitetas šį klausimą apsvarstė 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje ir pasikonsultavęs su koordinatoriais pagal rašytinę procedūrą toliau pateiktą nuomonę priėmė per 2018 m. gruodžio 10 d. posėdį. Per šį posėdį(1) komitetas nusprendė paraginti atsakingą Pramonės , mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.

Viliuosi, kad tai, bus naudingas indėlis į Jūsų komiteto rengiamą pranešimą.

Pagarbiai

Pavel Svoboda

PASIŪLYMAI

A.  kadangi 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (2015/2013 (INL)) Komisija raginama pasiūlyti nuoseklią robotikos, įskaitant autonomines sistemas ir išmaniuosius autonominius robotus, vystymo teisinę sistemą;

1.  primygtinai ragina daug dėmesio skirti produktų saugai, kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga ir pasitikėjimas dirbtiniu intelektu ir robotika;

2.  pabrėžia, kad kuriant dirbtinį intelektą būtina kurti į žmogų orientuotą modelį siekiant užtikrinti mašinų sprendimų priėmimo proceso atsakomybę ir atskaitomybę;

3.  pabrėžia, kad politikos sistema turi būti sukurta taip, kad skatintų visų rūšių dirbtinio intelekto, o ne tik giliųjų mokymosi sistemų, kūrimą, tam reikia daug duomenų;

4.  pabrėžia, kad sveikatos sektoriuje naudojami duomenys turi būti atidžiai ir etiniu požiūriu stebimi ir jokiu būdu neturi kliudyti naudotis socialine apsauga ar draudimu;

5.  mano, kad tais atvejais, kai dirbtinis intelektas naudojamas implantuotuose medicinos prietaisuose, šių prietaisų turėtojas turėtų turėti teisę patikrinti ir pakeisti prietaiso šaltinio kodą;

6.  primena, kad galimybė gauti kokybiškus duomenis labai svarbi siekiant tikro dirbtinio intelekto pramonės konkurencingumo, ir ragina valdžios institucijas duomenis paverčiant bendra gėrybe, atviraisiais duomenimis, užtikrinti galimybes duomenis rengti, jais dalytis jais ir juos valdyti;

7.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Atsakomybės ir naujų technologijų ekspertų grupę, kuri ES teiktų žinias apie Direktyvos dėl atsakomybės už gaminius taikymą tradiciniams produktams, naujoms technologijoms ir naujiems visuomenės uždaviniams (Direktyvos dėl atsakomybės už gaminius rengimas) ir padėtų ES kurti principus, kurie gali būti naudojami kaip gairės prireikus taikyti ES ir nacionalinio lygmens teisės aktus, susijusius su naujomis technologijomis (naujų technologijų formavimas);

8.  tačiau apgailestauja, kad per šią kadenciją nepateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, taigi nutolo galimybė atnaujinti atsakomybės taisykles ES lygmeniu ir visoje ES kyla grėsmė prekiautojų ir vartotojų teisiniam tikrumui šioje srityje;

9.  atkreipia dėmesį į Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) vykdomą darbą dirbtinio intelekto srityje ir ragina valstybes nares koordinuoti savo ISO narius, siekiant kuo geriau ginti Europos vertybes ir interesus rengiant standartus;

10.  primena minėtą 2018 m. vasario 16 d. rezoliuciją, kurioje jis pažymėjo, kad nėra jokių teisinių nuostatų, konkrečiai taikomų robotikai, tačiau galiojantys teisiniai režimai ir doktrinos gali būti lengvai taikomi robotikai, nors atrodo, kad kai kuriuos aspektus reikėtų konkrečiai apsvarstyti; primena rezoliucijos raginimą Komisijai remti horizontalų technologiškai neutralų požiūrį į intelektinę nuosavybę, taikytiną įvairiems sektoriams, kuriuose gali būti naudojama robotika;

11.  atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina Komisijos komunikatą institucijoms dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo tam tikrų aspektų taikymo gairių, tačiau pabrėžia, kad būtina stebėti intelektinės nuosavybės teisių taisyklių tinkamumą ir veiksmingumą dirbtinio intelekto plėtrai reglamentuoti; atsižvelgdama į tai, pabrėžė, kad svarbu vykdyti tinkamumo patikras;

12.  teigiamai vertina tai, kad Komisija įsteigė aukšto lygio ekspertų grupę dirbtinio intelekto klausimais, kurią sudaro akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės ir pramonės atstovų atstovai ir kuri rengs dirbtinio intelekto etikos gaires tokiais klausimais, kaip sąžiningumas, saugumas, skaidrumas, darbo ateitis, demokratija ir apskritai poveikis Pagrindinių teisių chartijos taikymui, įskaitant privatumą ir asmens duomenų apsaugą, orumą, vartotojų apsaugą ir nediskriminavimą;

13.  laukia bendro susitikimo su valstybėmis narėmis, kurį numatyta surengti 2019 m. sausio mėn., po to, kai 2018 m. pabaigoje bus paskelbtas etikos gairių projektas, kaip paskelbta 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikate;

14.  pabrėžia vaidmenį, kurį Parlamentas galėtų atlikti per STOA vykdomą darbą, taip atstovaudamas piliečių susirūpinimui rengiant šias gaires;

15.  atkreipia dėmesį į suderintą veiksmų planą dirbtinio intelekto klausimu, kurį 2018 m. gruodžio mėn. pristatė Komisijos pirmininko pavaduotojas A. Ansip;

16.  pabrėžia, kad vystant dirbtinį intelektą ir robotiką šiuo metu pirmauja ES nepriklausančios šalys, todėl pabrėžia, kaip svarbu laikytis bendro Europos požiūrio siekiant apsaugoti ES vietą dirbtinio intelekto vystymo srityje;

17.  atsižvelgdamas teigiamai vertina ES aljansą dirbtinio intelekto klausimais; aljanso tikslas – visapusiškai sutelkti įvairius dalyvius, įskaitant įmones, vartotojų organizacijas, profesines sąjungas ir kitus pilietinės visuomenės organizacijų atstovus; pažymi, kad šios plačios suinteresuotųjų subjektų platformos tikslas yra papildyti ir remti dirbtinio intelekto aukšto lygio ekspertų grupės darbą, ypač rengiant dirbtinio intelekto etikos gairių projektą, ir užtikrinant ES konkurencingumą dirbtinio intelekto srityje.

(1)

Per galutinį balsavimą dalyvavo: Pavel Svoboda (pirmininkas), Jean-Marie Cavada, (pirmininko pavaduotojas), Mady Delvaux (pirmininko pavaduotoja ir nuomonės referentė), Joëlle Bergeron, Kostas Chrysogonos, Sergio Gaetano Cofferati, Mary Honeyball, Sajjad Karim, Sylvia-Yvonne Kaufmann, António Marinho e Pinto, Julia Reda, Evelyn Regner, Axel Voss, Tiemo Wölken, Francis Zammit Dimech, Tadeusz Zwiefka, Kosma Złotowski, Luis de Grandes Pascual.


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (11.12.2018)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje

(2018/2088(INI))

Pranešėjas (*): Michał Boni

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Dirbtinis intelektas Europai“ (COM(2018) 0237),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų(1),

A.  kadangi dirbtinis intelektas (DI) yra viena iš strateginių XXI a. technologijų tiek pasaulyje, tiek Europoje, įnešanti teigiamų pokyčių į Europos ekonomiką ir skatinanti inovacijas, produktyvumą, konkurencingumą bei gerovę;

B.  kadangi Europos DI sistemos vystymas turi būti grindžiamas visapusiška pagarba pagrindinėms teisėms, įtvirtintoms Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir ypač duomenų apsaugos, privatumo ir saugumo principams;

C.  kadangi į žmogų orientuotas DI ir mašinų mokymasis naudingi Europos visuomenei ir gali padėti spręsti kai kuriuos svarbiausius visuomeninius uždavinius bei duoti apčiuopiamos naudos piliečiams;

1.  ragina Komisiją ir kitas kompetentingas institucijas glaudžiai bendradarbiauti su skirtingoms disciplinoms atstovaujančiais tyrėjais, siekiant įvardyti, remti ir stiprinti galimai teigiamą poveikį, kurį duoda inovatyvus DI naudojimas, tirti galimai žalingą piktavališko ar aplaidaus DI naudojimo poveikį, užkirsti jam kelią ir jį švelninti bei parengti priemones, politiką ir normas, kurios būtų tinkamos etiškam DI taikomųjų programų valdymui užtikrinti; akcentuoja būtinybę kurti žinių mainų programas, įskaitant tarpvalstybines programas, ir skatinti pilietinės visuomenės organizacijas kurti bendras strategijas; pažymi, kad būtina apibrėžti geriausią praktiką mokslinių tyrimų srityse, kuriose taikomi brandesni metodai dvejopo naudojimo problemoms, pvz., susijusioms su saugumu ir privatumu, spręsti, ir ją taikyti DI srityje;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad piktavališkas ar aplaidus DI naudojimas gali kelti grėsmę skaitmeniniam, fiziniam ir viešajam saugumui, nes tuo gali būti pasinaudota siekiant rengti stambius, tiksliai suplanuotus ir itin veiksmingus išpuolius prieš informacinę visuomenę ir sujungtus įrenginius, vykdyti dezinformacijos kampanijas bei susilpninti asmenų apsisprendimo teisę apskritai; pabrėžia, kad piktavališkas ar aplaidus DI naudojimas gali būti pavojingas ir demokratijai bei pagrindinėms teisėms;

3.  pabrėžia, kad teisė į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisė į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnyje, yra taikomos visoms robotikos sritims ir visoms kitoms sritims, kuriose gali būti naudojamas DI, įskaitant didžiųjų duomenų analizę, mašinų mokymąsi ir daiktų internetą, taip pat kad DI sistemų srityje turi būti visapusiškai vadovaujamasi Sąjungos duomenų apsaugos teisine sistema; pakartoja, kad pritaria Komisijos pasiūlymui „FinTech“ srities veiksmų planas: konkurencingesnis ir novatoriškesnis Europos finansų sektorius“ – jame atkreipiamas dėmesys į vaidmenį, kurį skatinant technologines inovacijas ir geresnį naujoviškų verslo modelių bei rinkos pokyčių supratimą gali atlikti reglamentavimas, sudarant reguliavimo institucijoms galimybę vykdyti įmonių priežiūrą vadovaujantis Sąjungos teisine sistema;

4.  ragina Komisiją užtikrinti, kad taikant bet kokią būsimą ES reglamentavimo sistemą, susijusią su DI, būtų užtikrinamas privatumas ir bendravimo konfidencialumas, asmens duomenų apsauga – įskaitant teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principus – pritaikytoji ir standartizuotoji duomenų apsauga, tikslų apribojimas, saugojimo trukmės apribojimas, tikslumas ir duomenų kiekio mažinimas, visapusiškai laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės ir asmens saugumo bei kitų pagrindinių teisių, įskaitant teisę į saviraišką ir teisę gauti informaciją; mano, kad bet kokią būsimą reglamentavimo sistemą Komisija turėtų vertinti reguliariai, atsižvelgdama į naujus pokyčius technologijų srityje;

5.  pabrėžia, kad Europos DI standartai turi būti grindžiami skaitmeninės etikos, žmogaus orumo, pagarbos pagrindinėms teisėms, duomenų apsaugos ir saugumo principais, siekiant šiuos principus taikyti sąmoningai ir taip padėti ugdyti pasitikėjimą tarp vartotojų; pabrėžia, kad svarbu pasinaudoti ES potencialu sukurti stiprią DI sistemų infrastruktūrą, kurios pagrindas būtų aukšti duomenų apsaugos standartai ir pagarba žmogui; pabrėžia, kad būtina sistemingai investuoti į reikalingų ateities ekspertinių žinių plėtojimą, pirmiausia į tyrėjų mokymą ir lengvesnį keitimąsi žiniomis tarp įvairių disciplinų – įskaitant taikomąją etiką – atstovų, kurie specializuojasi DI technologijų, robotikos ir susijusiose srityse;

6.  ragina Komisiją laikytis tvirtesnės pozicijos prieš autonominių ginklų sistemų, veikiančių DI pagrindu, kūrimą ir naudojimą vadovaujantis ES sistema;

7.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Europos DI aljansą, kuriam būtų pavesta parengti išsamias DI etikos gaires ir politikos rekomendacijas; pabrėžia, jog svarbu aktyviai dalyvauti pasauliniuose aljansuose ir DI forumuose, kad būtų galima keistis žiniomis ir visapusiškai suprasti problemas, susijusias su duomenų apsauga, skaidrumu ir saugumu kuriant ir diegiant DI sistemas; šiuo požiūriu palankiai vertina Dirbtinio intelekto ekspertų aukšto lygio grupės – DI aljanso veiklos iniciatyvinės grupės – darbą; ragina Komisiją užtikrinti duomenų apsaugos institucijų dalyvavimą šios aukšto lygio grupės veikloje, atvirai ir skaidriai užbaigti darbą bei paskelbti gaires; be to, ragina Komisiją tęsti darbą siekiant, kad būtų vadovaujamasi ES masto požiūriu į DI, kuris būtų orientuotas į žmogų ir valdomas žmogaus, ir aktyviai propaguoti aukštus ES standartus DI srityje tarptautiniu lygmeniu;

8.  pabrėžia, jog visos DI sistemos turi būti vystomos laikantis skaidrumo principų ir atskaitomybės už algoritmus, kad žmonės galėtų suprasti, kaip jos veikia; pažymi, kad, siekiant ugdyti pasitikėjimą DI ir sudaryti sąlygas jo pažangai, naudotojai turi žinoti, kaip naudojami jų ir kiti duomenys bei iš jų duomenų išgauti duomenys, taip pat kada jie bendrauja arba sąveikauja su DI sistema ar DI sistemos padedamais žmonėmis; mano, kad tai padėtų ugdyti geresnį naudotojų supratimą ir pasitikėjimą; pabrėžia, kad sprendimų suprantamumas turi būti ES standartas vadovaujantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 13, 14 ir 15 straipsniais; primena, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente jau numatyta teisė gauti informaciją apie duomenų tvarkymo logiką; pabrėžia, kad, remiantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 22 straipsniu, asmenys turi teisę užsitikrinti žmogaus įsikišimą, kai patiria reikšmingą automatizuotu tvarkymu pagrįsto sprendimo poveikį;

9.  pabrėžia, kad nuo šiol Komisija, Europos duomenų apsaugos valdyba, nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir kitos nepriklausomos priežiūros institucijos turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį skatinant skaidrumą ir tinkamą procesą, teisinį tikrumą apskritai ir, kalbant konkrečiau, konkrečius standartus, kuriuos taikant būtų saugomos pagrindinės teisės ir garantijos, susijusios su duomenų tvarkymo ir analizės naudojimu; ragina glaudžiau bendradarbiauti institucijas, kurioms pavesta prižiūrėti ar reguliuoti elgesį skaitmeninėje aplinkoje; ragina užtikrinti deramą šių institucijų finansavimą ir aprūpinimą personalu;

10.  atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu spręsti vystytojų šališkumo problemą, ir į būtinybę įvairinti visų IT sektoriaus šakų darbo jėgą, taip pat į saugumo mechanizmus, kad DI sistemose neįsigalėtų šališkumas dėl lyties ir amžiaus;

11.  pabrėžia, kad svarbu sukurti reglamentavimo sistemą algoritmams ir jų poveikiui kontroliuoti, o todėl turėtų būti numatyta galimybė įtraukti nepriklausomus algoritmų auditorius (ar netgi programinės įrangos sergėtojus arba reguliavimo tarnybą, kuri galėtų tirti automatizuotus DI sprendimus);

12.  atkreipia ypatingą dėmesį į kokybės ir tikslumo svarbą bei į reprezentacinį duomenų, kurie naudojami algoritmams kurti ir diegti, pobūdį, nes pastarųjų standartas grindžiamas duomenimis, naudojamais jiems išbandyti; pažymi, kad net aukštos kokybės bandymų duomenys gali lemti esamos diskriminacijos ir neteisybės įsigalėjimą, jei nėra naudojami apdairiai ir sąmoningai; pažymi, kad žemos kokybės pasenusių, negalutinių ar neteisingų duomenų naudojimas skirtingais duomenų tvarkymo etapais gali lemti prastas prognozes ir vertinimus bei, savo ruožtu, šališkumą, o tai galiausiai gali lemti asmenų pagrindinių teisių pažeidimus arba grynai neteisingas išvadas ar klaidingus rezultatus; todėl mano, jog didžiųjų duomenų amžiuje svarbu užtikrinti, kad algoritmai būtų išbandomi naudojant reprezentacines aukštos kokybės duomenų imtis, siekiant užtikrinti statistinį paritetą; pabrėžia, kad net ir tada, kai naudojami tikslūs aukštos kokybės duomenys, atliekant DI grindžiamus prognozių testus gali būti siūloma tik statistinė tikimybė; primena, kad, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, toliau tvarkant asmens duomenis statistikos tikslais gali būti gaunami tik suvestiniai duomenys, kurie negali būti iš naujo pritaikomi asmenims;

13.  ragina Komisiją, valstybes nares ir duomenų apsaugos institucijas nustatyti ir taikyti visas įmanomas priemones diskriminacijai ir šališkumui dėl algoritmų mažinti bei parengti tvirtą bendrą etikos sistemą asmens duomenims skaidriai tvarkyti ir sprendimams automatizuotai priimti, kuri būtų duomenų naudojimo ir Sąjungos teisės taikymo užtikrinimo orientyras;

14.  pabrėžia, kad, nors DI moksliniais tyrimais ir kita susijusia veikla skatinama pažanga visuomenės ir aplinkos labui, jie turėtų būti vykdoma laikantis atsargumo principo ir užtikrinant pagrindines teises; pabrėžia, kad visi įsitraukusieji į DI vystymo, įgyvendinimo, sklaidos ir naudojimo veiklą turėtų paisyti žmogaus orumo, taip pat asmens ir visos visuomenės apsisprendimo ir gerovės – tiek fizinės, tiek psichologinės – bei juos gerbti, numatyti galimą poveikį saugumui ir imtis reikiamų atsargumo priemonių, kurios proporcingai atitiktų apsaugos lygį, įskaitant greitą veiksnių, dėl kurių galėtų kilti pavojus visuomenei ar aplinkai, atskleidimą; akcentuoja būtinybę vadovautis suderintu požiūriu siekiant užtikrinti dažnus rizika pagrįstus DI sistemų ir jų sudėtinių dalių vertinimus; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu parengti ir taikyti išsamų audito taisyklių ir gairių rinkinį DI sistemoms vystyti ir diegti, taip pat saugumo ir įspėjimo mechanizmus, kuriuos taikant būtų švelninama jų pažeidimo rizika;

15.  pabrėžia, kad bendroms DI ir robotikos strategijoms turėtų būti taikomi šie principai:

a) robotai ir DI yra daugiafunkcės priemonės. Robotai ir DI neturėtų būti kuriami vien ar pirmiausia žmonėms žudyti arba žaloti. Turi būti užtikrinamos asmeninės teisės ir pagrindinės laisvės, visų pirma žmogaus (fizinis ir proto) neliečiamumas, žmogaus orumas ir tapatybė. Akcentuojama, kad žmogus viršesnis už išimtinai mokslo ar visuomenės interesą;

b) žmogus atsako už savo veiklą. Teisės aktų leidėjai turėtų užtikrinti, kad atsirandančios technologijos būtų suderinamos su galiojančiais teisės aktais ir pagrindinėmis teisėmis;

c) robotai ir DI yra produktai, kurie turėtų būti suprojektuoti taip, kad būtų saugūs, patikimi ir atitiktų paskirtį tuo pačiu būdu, kaip ir kiti produktai;

d) robotai ir DI yra gamybos produktai. Jie neturėtų būti projektuojami apgaulingai, siekiant pasinaudoti pažeidžiamais naudotojais. Priešingai, turėtų būti aišku, kad jie yra mašininio pobūdžio;

e) turėtų būti paskiriamas asmuo, kuriam tektų teisinė atsakomybė už robotą ar DI sistemą. Šiurkštaus aplaidumo, susijusio su sauga ir patikimumu, atveju gamintojai turėtų būti laikomi atsakingais net kai susitarimuose su naudotojais numatyta atleidimo nuo atsakomybės sąlyga;

16.  pabrėžia, kad į DI vystymo procesą būtina įtraukti visuomenę; todėl ragina Komisiją skelbti apie visus algoritmus, priemones ir technologijas, kurias visuomenė finansuoja ar bendrai finansuoja kaip atviras šaltinis;

17.  pabrėžia, jog atvejams, kai rizika kyla kaip neišvengiamas ir neatsiejamas DI mokslinių tyrimų elementas, turi būti parengti griežti rizikos vertinimo ir valdymo protokolai bei jų turi būti laikomasi turint galvoje tai, kad žalos rizika neturi būti didesnė nei ta, su kuria susiduriama realiame gyvenime (t. y. žmonėms neturi grėsti didesnė rizika nei ta, su kuria jie susiduria gyvendami įprastą gyvenimą, ar kilti papildoma rizika).

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

10.12.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Martina Anderson, Monika Beňová, Michał Boni, Cornelia Ernst, Romeo Franz, Nathalie Griesbeck, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Sophia in ‘t Veld, Dietmar Köster, Juan Fernando López Aguilar, Roberta Metsola, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Giancarlo Scottà, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Helga Stevens, Bodil Valero, Harald Vilimsky, Josef Weidenholzer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marek Jurek, Jean Lambert, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Barbara Spinelli, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Lucy Anderson, Margrete Auken, Anthea McIntyre

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30

+

ALDE

Nathalie Griesbeck, Sophia in ‘t Veld, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz

ECR

Jussi Halla-aho, Marek Jurek, Anthea McIntyre, Helga Stevens

ENF

Giancarlo Scottà

GUE/NGL

Martina Anderson, Cornelia Ernst, Barbara Spinelli

PPE

Michał Boni, Monika Hohlmeier, Roberta Metsola, Csaba Sógor, Axel Voss

S&D

Lucy Anderson, Monika Beňová, Dietmar Köster, Juan Fernando López Aguilar, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Ivari Padar, Birgit Sippel, Josef Weidenholzer

VERTS/ALE

Margrete Auken, Romeo Franz, Jean Lambert, Bodil Valero

0

-

 

 

1

0

ENF

Harald Vilimsky

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0051.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (21.11.2018)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje

(2018/2088(INI))

Nuomonės referentas: Bolesław G. Piecha

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi dirbtinis intelektas sukels technologinę, ekonominę, socialinę ir psichologinę revoliuciją ir, žinoma, sukels moralinį atgarsį ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje;

B.  kadangi vis augančiam robotikos integravimui į žmonių sistemas būtinos griežtos politikos gairės, kaip visuomenei padidinti naudą ir sumažinti riziką bei užtikrinti saugų ir nešališką dirbtinio intelekto vystymą;

C.  kadangi dirbtinio intelekto rinkos branda etiniu ir moraliniu požiūriu yra didžiausia revoliucija nuo garo variklio ir kompiuterio išradimo laikų, todėl apie tai reikia išsamiai diskutuoti socialiniu lygiu;

D.  kadangi dirbtinis intelektas yra pagrindinė priemonė pramonėje ir paslaugų, susijusių su aukštosiomis technologijomis, srityje, ir kuri, pasinaudojant naujausiomis technologijomis augimui Europoje skatinti, ypač sveikatos technologijų, sveikatos priežiūros paslaugų ir programų, vaistų atradimo, robotizuotų chirurginių operacijų ir visiškai arba iš dalies robotizuotos chirurgijos, lėtinių ligų gydymo, medicininio vizualizavimo ir įrašų srityse, padėtų Europai tapti „startuolių žemynu“ ir taip pat užtikrintų tvarią aplinką ir saugią maisto gamybą; kadangi šiuo metu Europa atsilieka nuo Šiaurės Amerikos ir Azijos kalbant apie mokslinius tyrimus ir patentus dirbtinio intelekto srityje;

E.  kadangi dėl dirbtinio intelekto technologijų vystymo sveikatos technologijos taps tikslesnės ir veiksmingesnės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tai gali padėti gerinti žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, ir neįgaliųjų gyvenimą ir spręsti socialines problemas, kaip antai visuomenės senėjimas;

F.  kadangi yra platus galimo dirbtinio intelekto ir robotikos panaudojimo spektras medicininės priežiūros srityje, pavyzdžiui: tvarkyti medicininius įrašus ir duomenis, atlikti pasikartojančius darbus (tyrimų, rentgeno tyrimų, kompiuterinės tomografijos tyrimų analizė, duomenų įvestys), parengti gydymo planus, vykdyti skaitmenines konsultacijas (pvz., gydytojo konsultacijos, pagrįstos asmens ligos istorija ir bendromis medicinos žiniomis), virtualių slaugytojų, gydymo vaistais valdymo, vaistų kūrimo, tiksliosios medicinos (kai genetikoje ir genomikoje iš DNR informacijos ieškoma ligų mutacijų ir sąsajų), sveikatos tikrinimus, sveikatos priežiūros sistemos analizes ir t. t.;

G.  kadangi prieinamumas nebūtinai reiškia tas pačias paslaugas ir prietaisus visiems; kadangi galimybės naudotis dirbtiniu intelektu ir robotika yra pagrįstos įtraukiu planavimu ir projektavimu; kadangi naudotojo poreikiai, pageidavimai ir patirtis turėtų tapti išeities tašku projektuojant;

H.  kadangi robotų, kurie aiškiai neturi empatijos, autonomiškumas ir jų poveikis gydytojo ir pacientų santykiams kelia didelį susirūpinimą dėl etinių, psichologinių ir teisinių aspektų, kurie dar nebuvo tinkamai išnagrinėti ES lygmeniu, ypač kalbant apie pacientų asmens duomenų apsaugą, atsakomybę ir naujus ekonominius ir darbo santykius, kurie dėl to susiformuos; kadangi visiškas autonomiškumas gali būti būdingas tik žmonėms; kadangi reikia sukurti tvirtą teisinę ir etišką dirbtinio intelekto sistemą;

I.  kadangi dirbtinio intelekto įdiegimas, ypač sveikatos srityje turi visada būti grindžiamas atsakomybės principu „žmogus valdo mašinas“;

J.  kadangi dirbtinio intelekto keliama rizika nebuvo pakankamai nagrinėta;

1.  pabrėžia, kad bet kokia revoliucinė technologijos pažanga, ypač dirbtinio intelekto ir robotikos srityje, turėtų tarnauti žmonių gerovei;

2.  pabrėžia, kad dirbtinio intelekto sistemos ir robotai yra naujoviškos technologinės priemonės, kuriomis siekiama pagerinti žmonių gyvenimą, skatinti ekonomikos augimą ir spręsti daugelį problemų, susijusių, be daugelio kitų, su sveikatos, aplinkos, klimato kaitos ir maisto saugos aspektais, kai už jų naudojimą visada atsako juos valdantis žmogus;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti išsamų ES veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama sukurti Europos „dirbtinio intelekto ekosistemą“ siekiant visapusiškai išnaudoti atsiveriančias socialinės ir ekonominės plėtros galimybes, kartu nuodugniai išnagrinėjant klausimus, susijusius su sauga, saugumu, žalos prevencija ir rizikos mažinimu, žmonių moraline atsakomybe, dirbtinio intelekto ir robotų valdymu ir reguliavimu, aplinkosauginiu tvarumu ir dirbtinio intelekto prietaisų šalinimu(1); pabrėžia, kad ši „ekosistema“ turėtų būti atvira labai mažų įmonių (LMĮ), mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir kartu su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, ypač pacientų grupėmis, įsteigtų įmonių poreikiams, taip pat atsižvelgiant į kitoms grupėms, pvz., socialinės gerovės asociacijoms, bažnyčioms ir filosofijos fakultetams, susirūpinimą keliančius klausimus;

4.  ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas didžiųjų duomenų naudojimui sveikatos srityje siekiant kuo labiau padidinti jų teikiamas galimybes, kaip antai gerinti pavienių pacientų sveikatą, taip pat gerinti valstybių narių visuomenės sveikatos sistemų veikimą, nemažinant etikos standartų ir nekeliant pavojaus piliečių privatumui ar saugai;

5.  griežtai prieštarauja bandymams įrengti mašinose, kuriose naudojamas dirbtinis intelektas, tam tikros rūšies „asmenybę“, taip atleidžiant nuo atsakomybės gamintojus ir žmones, valdančius mašinas;

6.  tačiau pabrėžia, kad esama medicinos prietaisų patvirtinimo sistema gali netikti dirbtinio intelekto technologijoms; ragina Komisiją atidžiai stebėti šių technologijų pažangą ir prireikus siūlyti reglamentavimo sistemos pakeitimus, kad būtų galima sukurti sistemą, pagal kurią nustatomas atitinkamas civilinės atsakomybės paskirstymas tarp naudotojo (gydytojo ar specialisto), technologinio sprendimo gamintojo ir sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios gydymo paslaugas; atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie dirbtinio intelekto naudojimą sveikatos sektoriuje, teisinė atsakomybė už žalą yra centrinė problema; taigi pabrėžia, kad būtina užtikrinti, kad naudotojai nebūtų visada priversti priimti diagnostikos sprendimą ar gydymą, kurį pasiūlo technologinė priemonė, bijodami susidurti su civiline atsakomybe, jeigu jų išvados, padarytos remiantis žiniomis pagrįstu profesiniu vertinimu, bent iš dalies nuo to skirtųsi;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti didesnį finansavimą moksliniams tyrimams dirbtinio intelekto ir robotikos srityje ir skatinti dirbtinio intelekto ekspertus ir Europos bei ne Europos įmones kurti naujoviškas darbo vietas vykdant daugiau visuomenės sveikatos problemų mokslinių tyrimų; tačiau tvirtina, kad bendra užimtumo strategija turi būti suderinta su dirbtinio intelekto pažanga profesinės sveikatos priežiūros srityje;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti talentus dirbtinio intelekto ir robotikos srityse imantis praktinių priemonių (pavyzdžiui, steigiant inkubatorius ir remiant startuolius), kad būtų padidintas kvalifikuotų darbuotojų skaičius, ypač daug dėmesio skiriant moterų dalyvavimui ir pritraukiant studentus iš kitų sričių;

9.  ragina Tarybą ir Komisiją imtis visų būtinų teisinių priemonių, kad būtų uždrausti eutanazijos ir selekcijos metodai daugiau naudojantis žmogaus ir mašinos sąsajų optimizacija žmogaus kūne;

10.  ragina Komisiją suteikti prieigą prie dotacijų pagal ES bendrąsias programas ir kitų rūšių dirbtinio intelekto moksliniams tyrimams skirtų dotacijų;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares paruošti didelio masto planus, kuriais būtų siekiama pritraukti suinteresuotuosius subjektus ir pagrindinius IT, matematikos, fizikos, medicinos informacinių technologijų, klinikinės psichologijos, bioinžinerijos ir farmacijos sričių dalyvius, kad visoje Europoje būtų atidaryti dirbtinio intelekto biomedicinos ir bionikos mokslinių tyrimų centrai; ragina Komisiją ir valstybes nares rimtai atsižvelgti į dirbtinio intelekto keliamą riziką (pvz., jo poveikį gydytojo ir paciento santykiams ir iškylančiu pavojumi nužmoginti medicininę priežiūrą) ir remti su dirbtiniu intelektu susijusios rizikos ir susirūpinimą keliančių etikos aspektų mokslinius tyrimus, nes tai galėtų padėti nustatyti, ar tam tikras technologinis sprendimas ir kokiomis sąlygomis jis galėtų būti laikomas tinkamu, ir laikantis pagrindinių žmogaus orumo ir lygybės principų jam naudoti galėtų būti suteiktas leidimas;

12.  ragina valstybes nares ir Komisiją padidinti su sveikata susijusių dirbtinio intelekto technologijų finansavimą viešajame ir privačiajame sektoriuose; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina deklaraciją dėl bendradarbiavimo, pasirašytą 24 ES valstybių narių ir Norvegijos, kuria siekiama padidinti investicijų į dirbtinio intelekto sritį poveikį Europos lygmeniu; ragina valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti, ar turėtų būti atnaujintos ir visos Europos mastu standartizuotos sveikatos ir sveikatos priežiūros personalo mokymo programos, kad būtų užtikrintas aukštas žinių lygis ir vienodos sąlygos valstybėse narėse, kiek tai susiję su pažangiausių technologinių priemonių robotizuotoje chirurgijoje, biomedicinoje ir dirbtiniu intelektu pagrįstose biomedicinos vizualizavimo priemonėse žiniomis ir naudojimu.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

20.11.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Paul Brannen, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Seb Dance, Mark Demesmaeker, Bas Eickhout, Francesc Gambús, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Bolesław G. Piecha, John Procter, Julia Reid, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Cristian-Silviu Buşoi, Nicola Caputo, Michel Dantin, Martin Häusling, Esther Herranz García, Gesine Meissner, Tilly Metz, Ulrike Müller, Sirpa Pietikäinen, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Mercedes Bresso, Innocenzo Leontini, Olle Ludvigsson, Ana Miranda

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

48

+

ALDE

Catherine Bearder, Gerben Jan Gerbrandy, Valentinas Mazuronis, Gesine Meissner, Ulrike Müller, Frédérique Ries

ECR 

Mark Demesmaeker, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, John Procter, Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Sylvie Goddyn

NI

Zoltán Balczó

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Cristian-Silviu Buşoi, Birgit Collin-Langen, Michel Dantin, Francesc Gambús, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Esther Herranz García, Giovanni La Via, Innocenzo Leontini, Peter Liese, Miroslav Mikolášik, Sirpa Pietikäinen, Annie Schreijer-Pierik, Adina-Ioana Vălean

S&D

Biljana Borzan, Paul Brannen, Mercedes Bresso, Nicola Caputo, Nessa Childers, Seb Dance, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Olle Ludvigsson, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Marco Affronte, Bas Eickhout, Martin Häusling, Benedek Jávor, Tilly Metz, Ana Miranda

2

-

EFDD

Julia Reid

PPE

Julie Girling

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Žr. visų pirma 2018 m. kovo mėn. Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės paskelbtą pareiškimą dėl Dirbtinio intelekto, robotikos ir autonominių sistemų.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

14.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bendt Bendtsen, Jonathan Bullock, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Fredrick Federley, Ashley Fox, Igor Gräzin, Theresa Griffin, András Gyürk, Rebecca Harms, Eva Kaili, Barbara Kappel, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Christelle Lechevalier, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Tilly Metz, Angelika Mlinar, Csaba Molnár, Nadine Morano, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Carolina Punset, Julia Reda, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Sven Schulze, Neoklis Sylikiotis, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pilar Ayuso, Michał Boni, Gunnar Hökmark, Rupert Matthews, Clare Moody, Caroline Nagtegaal, Răzvan Popa, Dennis Radtke, Giancarlo Scottà, Davor Škrlec


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

49

+

ALDE

Fredrick Federley, Igor Gräzin, Angelika Mlinar, Caroline Nagtegaal, Morten Helveg Petersen, Carolina Punset

ECR

Edward Czesak, Ashley Fox, Zdzisław Krasnodębski, Rupert Matthews, Evžen Tošenovský

ENF

Barbara Kappel, Christelle Lechevalier, Giancarlo Scottà

PPE

Pilar Ayuso, Bendt Bendtsen, Michał Boni, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, András Gyürk, Gunnar Hökmark, Seán Kelly, Nadine Morano, Angelika Niebler, Dennis Radtke, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Sven Schulze, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen

S&D

Theresa Griffin, Eva Kaili, Jeppe Kofod, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Csaba Molnár, Clare Moody, Miroslav Poche, Răzvan Popa, Patrizia Toia, Kathleen Van Brempt, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Jakop Dalunde, Rebecca Harms, Tilly Metz, Julia Reda, Davor Škrlec

1

-

EFDD

Jonathan Bullock

4

0

GUE/NGL

Jaromír Kohlíček, Paloma López Bermejo, Neoklis Sylikiotis

S&D

Edouard Martin

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. vasario 8 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika