Procedūra : 2018/2113(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0033/2019

Pateikti tekstai :

A8-0033/2019

Debatai :

PV 11/02/2019 - 16
CRE 11/02/2019 - 16

Balsavimas :

PV 12/02/2019 - 9.17

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0078

PRANEŠIMAS     
PDF 247kWORD 75k
28.1.2019
PE 629.657v02-00 A8-0033/2019

dėl Sutarties nuostatų dėl Parlamento įgaliojimų vykdyti politinę Komisijos kontrolę įgyvendinimo

(2018/2113(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėja: Mercedes Bresso

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Procedūra ir šaltiniai

2018 m. gegužės 31 d. pranešėjai buvo patikėta užduotis parengti pranešimą dėl Sutarties nuostatų dėl Parlamento įgaliojimų vykdyti politinę Komisijos kontrolę įgyvendinimo.

Nuo to laiko, kai buvo paskirta, pranešėja rinko informaciją ir rėmėsi, be kitų, šiais šaltiniais:

  Konstitucinių reikalų komitete 2018 m. spalio 10 d. vykusiu klausymu;

  Europos Parlamento tyrimų tarnybos atlikta ex post poveikio vertinimo ataskaita „Europos Komisijos parlamentinė kontrolė. Sutarties nuostatų įgyvendinimas“.

Tyrimų rezultatai

Parlamentinė priežiūra yra būtina demokratinio teisėtumo sąlyga. Dėl pastarojo meto pokyčių teisėkūros procese ir sustiprėjusio vykdomosios valdžios institucijų vaidmens teisėkūroje atsirado poreikis stiprinti parlamentinės kontrolės procedūras. Šis reiškinys atitinka Sąjungos institucinę struktūrą: deleguotaisiais aktais Komisijai suteikiami teisėkūros įgaliojimai, ji tampa vis „politiškesnė“ ir didėja būtinybė sustiprinti teisės aktus, kad teisėkūra taptų veiksmingesnė. Todėl šiame pranešime bus siekiama iš naujo įvertinti Parlamento atliekamą Komisijos kontrolės vaidmenį ir atnaujinti jį atsižvelgiant į šiuos naujus institucinius pokyčius.

Esamos Komisijos parlamentinės kontrolės priemonės

Kaip institucija, Komisija atskaitinga Europos Parlamentui (ES sutarties 17 straipsnis). Parlamento įgaliojimai prižiūrėti Komisiją numatyti Sutartyse, bet taip pat ir antrinės teisės šaltiniuose ir tarpinstituciniuose susitarimuose, kaip antai Pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių ir Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros.

Parlamentinės kontrolės priemonės gali būti priskirtos vienai iš šių kategorijų:

–  Komisijos pirmininko rinkimai ir įgaliojimų jai suteikimas

Komisijos pirmininko rinkimai (ES sutarties 14 ir 17 straipsniai)

Remiantis Sutartimi, ES valstybių vadovai siūlo kandidatą į Komisijos pirmininkus, atsižvelgdami į Europos Parlamento rinkimų rezultatus (ES sutarties 17 straipsnis). Kandidatą išrenka Parlamentas (ES sutarties 14 straipsnis).

Pagrindinių kandidatų (vok. Spitzenkandidaten) procesas, kurį Parlamentas pradėjo 2014 m., sustiprino Parlamento ir Komisijos ryšius, ir šis procesas, kartu su nusistovėjusia paskirtųjų Komisijos narių klausymų praktika, įtvirtino tam tikrą Parlamento orientacinės priežiūros formą. Pagrindinių kandidatų procesas nėra oficialus Sutarties reikalavimas, o 2014 m. Parlamento sukurtas politinis procesas, po kurio pagrindinis PPE frakcijos kandidatas J.-C. Juncker buvo paskirtas Komisijos pirmininku.

Dar neaišku, kokią formą, atsižvelgiant į rekomendacijas, pateikiamas Europos Parlamento 2018 m. vasario 7 d. sprendime dėl pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros, pagrindinių kandidatų procesas įgis 2019 m. rinkimuose. Šis procesas yra svarbus žingsnis stiprinant Parlamento ir Komisijos ryšius ir jį reikėtų dar labiau sustiprinti nustatant išsamesnes jo taikymo sąlygas.

Įgaliojimų suteikimas Komisijai (ES sutarties 14 ir 17 straipsniai)

Nuo 1995 m. reikalaujama, kad paskirtieji Komisijos nariai atvyktų į Parlamento rengiamus viešuosius klausymus su atitinkamais komitetais – tai Parlamento įtvirtinta praktika, įforminta jo Darbo tvarkos taisyklėse, nors tai nėra Sutartyse numatyta procedūra. Vėliau Parlamentas turi balsuodamas pritarti visai Komisijos kolegijai. Buvo trys atvejai, kai paskirtieji Komisijos nariai atsiėmė savo kandidatūras po to, kai jų klausymai Parlamente baigėsi neigiamai (Rocco Buttoglione 2004 m., Rumiana Jeleva 2010 m. ir Alenka Bratušek 2014 m.).

Jei Komisijos nario atsakomybės sritis kadencijos metu iš esmės pasikeičia arba jei iš esmės pasikeičia Komisijos sudėtis, atitinkami Komisijos nariai dar kartą kviečiami į viešąjį klausymą Parlamente. 2010–2018 m. buvo penki papildomi paskirtųjų Komisijos narių klausymai.

–  Komisijos atskaitomybės pareikalavimo priemonės

Siūlymas pareikšti nepasitikėjimą (ES sutarties 17 straipsnis ir SESV 234 straipsnis)

Parlamentas turi įgaliojimus pareikšti nepasitikėjimą Komisija. Šių įgaliojimų išraiška yra balsavimas dėl nepasitikėjimo vykdomuoju organu. Parlamentas turi teisę pareikšti nepasitikėjimą Komisija dviem trečdaliais atiduotų balsų, sudarančiais visų Europos Parlamento narių daugumą. Remiantis Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis (119 straipsniu), tokį pasiūlymą gali pateikti viena dešimtoji Europos Parlamento narių.

Iki šiol nebuvo priimtas nė vienas iš aštuonių pasiūlymų Parlamentui pareikšti nepasitikėjimą, daugiausia dėl to, kad reikalaujama labai didelės atiduotų balsų dalies (dviejų trečdalių daugumos). 1999 m. J. Santero vadovaujama Komisija atsistatydino Parlamentui dar nepareikalavus jos atsistatydinimo. Tai atsitiko po to, kai Parlamentas atsisakė patvirtinti Komisijos 1996 m. biudžeto įvykdymą.

Nepasitikėjimo atskiru Komisijos nariu pareiškimas

Sutartyse nenumatyta individualių Komisijos narių atsakomybė, bet Komisija laikoma atsakinga Parlamentui kaip institucija. Tačiau remiantis Pagrindų susitarimu dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, Parlamentas gali paprašyti Komisijos pirmininko pareikšti nepasitikėjimą atskiru Komisijos nariu. Komisijos pirmininkas turi paaiškinti Parlamentui savo atsisakymą tai padaryti. Ši nuostata iki šiol dar nebuvo pritaikyta.

Tyrimo teisė (SESV 226 straipsnis)

Remiantis SESV 226 straipsniu, Parlamentas gali sudaryti laikinąjį Tyrimo komitetą, kuris tirtų įtariamus pažeidimus ar netinkamą administravimą įgyvendinant Sąjungos teisę. Tame pačiame straipsnyje Parlamentui suteikiama iniciatyvos teisė pasiūlyti reglamentą dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų, kuris priimamas gavus Tarybos ir Komisijos pritarimą.

Visi iki šiol Parlamento tyrimo komitetų atlikti tyrimai parodė, kad esama teisinė sistema(1) yra pernelyg ribojanti galimybių pasikviesti individualius liudytojus, paprašyti susipažinti su dokumentais ir taikyti sankcijas, siekiant įtvirtinti Parlamento tyrimo įgaliojimus, požiūriu. Parlamento pasiūlyme dėl reglamento dėl tyrimo teisės(2), dėl kurio vis dar deramasi su Taryba ir Komisija, siekiama padidinti Parlamento galias šiose srityse.

Nuo 2009 m. Parlamentas įsteigė du tyrimo komitetus – dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje (EMIS) ir dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo (PANA).

Nors pagal dabartines teisines nuostatas negalima teikti privalomų rekomendacijų, atrodo, kad Komisija į jas rimtai atsižvelgia – kaip ji rimtai atsižvelgė į EMIS komiteto darbą. Tai lėmė stipresni politiniai Parlamento ir Komisijos ryšiai, ypač po 2014 m. rinkimų.

Parlamento vykdomas deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų tikrinimas

Deleguotaisiais aktais Komisija gali priimti visuotinai taikomas normas, o įgyvendinimo aktai yra su teisėkūra nesusijusio pobūdžio ir jais siekiama užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą visose ES valstybėse narėse. Atsižvelgiant į pobūdžio skirtumus, deleguotiesiems ir įgyvendinimo aktams taikomo tikrinimo galimybės skiriasi.

Parlamentas turi teisę vetuoti ir atšaukti deleguotuosius aktus, tačiau jis neturi įgaliojimų užblokuoti įgyvendinimo aktų. Įgyvendinimo aktų atveju tikrinimo įgaliojimai perkeliami į nacionalinį lygmenį: valstybės narės, taikydamos patariamąsias ir nagrinėjimo procedūras, turi galimybę formuoti įgyvendinimo akto turinį. Tačiau šiuose organuose valstybėms narėms atstovauja jų vyriausybės ir, priklausomai nuo valstybėse narėse nustatytos institucinės struktūros, kai kuriose valstybėse narėse šioms priemonėms gali būti taikoma nepakankama parlamentinė priežiūra. Todėl siekiant, kad būtų kontroliuojama vykdomosios valdžios veikla šioje srityje, svarbu, kad ir nacionaliniu lygmeniu būtų užtikrinta parlamentinė priežiūra.

Iki 2018 m. birželio mėn. Parlamentas nė karto neatšaukė deleguotojo akto ir tik aštuonis kartus paprieštaravo Komisijos priimtam deleguotajam aktui. Be to, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, pagrindiniame teisės akte nustatomas laikotarpis, kuriam Komisijai yra suteikiami įgaliojimai. Įgaliojimai gali būti suteikti: 1) neapibrėžtam laikotarpiui, 2) apibrėžtam laikotarpiui su savaiminio pratęsimo galimybe ir 3) apibrėžtam laikotarpiui, kuris negali būti pratęstas. Remiantis statistiniais duomenimis, neapibrėžtas laikotarpis buvo nustatytas tik 13 atvejų, 158 atvejais – apibrėžtas laikotarpis su savaiminio pratęsimo galimybe ir 41 atveju – apibrėžtas laikotarpis, kuris negali būti pratęstas.

Kadangi pastaraisiais metais įgyvendinimo aktų skaičius didėjo ir kadangi tai, kaip Komisija taiko įgyvendinimo aktus, kontroliuoja valstybių narių vykdomosios valdžios institucijos, turėtų būti sustiprintas Parlamento dalyvavimas vykdant parlamentinę kontrolę ir turėtų būti nustatyti aiškūs įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų skiriamąją ribą apibrėžiantys kriterijai.

Klausimai, į kuriuos atsakoma žodžiu, ir klausimai, į kuriuos atsakoma raštu (SESV 230 straipsnio 2 dalis)

Remiantis SESV 230 straipsnio 2 dalimi, Parlamentas gali teikti klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, ir klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, tačiau tik Komisijai, ne Tarybai, nors ir Taryba, ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas sutiko atsakyti į Parlamento klausimus savanoriškai. Todėl klausimus galima laikyti tiesiog neprivaloma priemone, kuria galima pasinaudoti, norint atkreipti dėmesį į problemas arba prašyti suteikti daugiau informacijos. Vis dėlto iš statistinių duomenų matyti, kad Komisija atsako į visus Parlamento klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, nors galbūt ne visada laikosi nustatytų terminų. To paties negalima pasakyti apie klausimams, į kuriuos atsakoma žodžiu, nes jų atveju dėl to, ar šiuos klausimus įtraukti į darbotvarkės projektą, sprendžia Pirmininkų sueiga.

Parlamento darbo tvarkos taisyklėse (129 straipsnyje) numatyta galimybė surengti klausimų Komisijai valandą – tai įprasta kontrolės priemonė parlamentinėse demokratijose. Tačiau klausimų Komisijai valandos nebeorganizuojamos, galbūt dėl to, jog manoma, kad jos dubliuotųsi su plenariniuose posėdžiuose Komisijai skiriamu laiku atsakyti į klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu.

Teismo procesai

Sutartyje Parlamentui suteikta teisė pradėti teismo procesą prieš Komisiją ir paprašyti Teismo patikrinti Komisijos akto teisėtumą (SESV 263 straipsnis). SESV 265 straipsnyje Parlamentui suteikiama teisė pradėti teismo procesą prieš Komisiją dėl neveikimo. Nors Parlamento pradėtų teismo procesų prieš Komisiją yra palyginti nedaug (10 prašymų nuo 2009 m.; dėl 5 iš jų buvo imtasi veiksmų), atrodo, kad Parlamentas naudojasi šiais įgaliojimais kaip paskutine priemone, kai nepasiteisina jokie kiti veiksmai.

–  Orientacinės priežiūros priemonės

Be priemonių, kuriomis reikalaujama Komisijos atskaitomybės, orientacinės priežiūros priemonės sudaro sąlygas Parlamentui iniciatyviai ir veiksmingai formuoti ES politikos ir teisėkūros darbotvarkę.

Komisijos pareiga teikti ataskaitas

SESV 249 straipsnyje nustatyta Komisijos prievolė kasmet paskelbti bendrą pranešimą apie Sąjungos veiklą, o, remiantis SESV 233 straipsniu, Parlamentas viešajame posėdyje apsvarsto Komisijos jam pateiktą bendrą metų pranešimą.

Kas trejus metus Komisija, atsižvelgdama į Sąjungos raidą, atsiskaito Parlamentui nediskriminavimo ir Sąjungos pilietybės klausimais (SESV 25 straipsnis).

Be to, Parlamentui turi būti pateikiami ekonominės politikos daugiašalės priežiūros rezultatai (SESV 121 straipsnio 5 dalis).

Dar vienas pranešimas, kuris turi būti perduodamas Parlamentui, yra metinis pranešimas, apibūdinantis pažangą, padarytą įgyvendinat 151 straipsnio (socialinės politikos) tikslus (SESV 159 straipsnis), ir metinis pranešimas dėl socialinių pokyčių Sąjungoje (SESV 161 straipsnis).

SESV 175 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų pranešimą apie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos linkme padarytą pažangą ir apie tai, kaip įvairios šiame straipsnyje numatytos priemonės padėjo jos siekti. Toks pranešimas teikiamas kas trejus metus.

Pranešime, kurį Komisija turėtų atsiųsti pagal SESV 190 straipsnį, turėtų būti pateikiama informacija apie mokslinius tyrimus ir technologijų plėtros veiklą bei rezultatų sklaidą praėjusiais metais.

Komisija, vesdama derybas su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis, pagal SESV 207 straipsnį privalo teikti Parlamentui reguliarias ataskaitas apie derybų eigą.

Kitas pranešimas, kurį Komisija turi kasmet pateikti Parlamentui, yra SESV 325 straipsnyje numatytas metinis pranešimas dėl ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu.

Aktyvus darbotvarkės kūrimas

Kiekvienų metų pradžioje Komisija turi atsiųsti Parlamentui pranešimą, į kurį įtraukiama jos einamųjų metų darbo programa (SESV 190 straipsnis). Pagrindų susitarime pateiktas išsamus šios procedūros kalendorius.

Pirmąjį kiekvienų metų pusmetį vyksta reguliarus Komisijos narių ir atitinkamų parlamento komitetų dialogas, po kurio Komitetų pirmininkų sueigai parengiama šio dialogo rezultatų ataskaita, o Komitetų pirmininkų sueiga ir Komisijos pirmininko pavaduotojai reguliariai keičiasi nuomonėmis. Naudodamasis šia platforma, Parlamentas išdėsto savo prioritetus, susijusius su Komisijos darbo programa, į kuriuos, vadovaujantis Pagrindų susitarimu dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, tuomet turi atsižvelgti Komisija.

Kasmet birželio mėn.   Komitetų pirmininkų sueiga Pirmininkų sueigai pateikia ataskaitą, kurioje išdėstomi Komisijos darbo programos įgyvendinimo patikros rezultatai, Parlamento prioritetai, susiję su būsimąja Komisijos darbo programa, ir įvertinami vykstančio dvišalio dialogo su Komisija rezultatai. Per liepos mėnesinę sesiją priimama rezoliucija, kurioje išdėstoma Parlamento pozicija dėl teisėkūros prioritetų.

Diskusija dėl Sąjungos padėties surengiama per rugsėjo mėnesinę sesiją Strasbūre. Taip Sąjungos politiniai prioritetai tampa skaidresni, be to, jiems taikoma ex ante parlamentinė kontrolė.

Rugsėjo mėn. laikotarpiu Parlamento komitetai rengia pasikeitimus nuomonėmis su atitinkamais Komisijos nariais dėl būsimų prioritetų, susijusių su kiekviena politikos sritimi, tuomet įvyksta Komitetų pirmininkų sueigos ir Komisijos narių kolegijos, o prireikus – Pirmininkų sueigos ir Komisijos pirmininko posėdžiai.

Ateinančių metų Komisijos darbo programa tvirtinama spalio mėn. Ją Parlamentui pristato Komisijos pirmininkas. Gruodžio mėnesinės sesijos metu Parlamentas surengia diskusiją ir balsuoja dėl rezoliucijos.

Teisėkūros iniciatyva

Pagal Sutartį Parlamentui suteikiama ne tik teisė dalyvauti rengiant teisėkūros darbotvarkę, bet ir dalinės teisėkūros iniciatyvos teisė. Vadovaujantis SESV 225 straipsniu, Parlamentas gali prašyti Komisijos pateikti pasiūlymą, susijusį su klausimais, kuriais, jo nuomone, būtina imtis Sąjungos lygmens veiksmų, arba su siekiu įgyvendinti Sutartis. Komisija tokio pasiūlymo teikti neprivalo, tačiau, jeigu ji nesiima veiksmų Parlamento iniciatyvai įgyvendinti, ji turi pateikti Parlamentui savo priežastis. Nuo 2009 m. Parlamentas 225 straipsniu pasinaudojo 24 kartus; 7 iš jų buvo bent iš dalies sėkmingi, t. y. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba buvo imtasi kitų reikiamų veiksmų.

Politinių prioritetų ir teisėkūros planavimo stebėsena bei įgyvendinimas

Parlamento darbo tvarkos taisyklių VI priedo 6 straipsnyje išsamiai paaiškinta procedūra, pagal kurią Parlamentas peržiūri įsipareigojimus ir prioritetus, kuriuos Komisijos paskirtieji nariai prisiėmė ir kuriais vadovautis žadėjo per klausymus, rengtus prieš juos paskiriant.

Biudžeto procedūra ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Tai, kad Parlamentas yra viena iš teisėkūros institucijų, sprendžiančių biudžeto klausimus, suteikia jam svertą tam tikru mastu kontroliuoti Komisiją, kadangi, finansinių metų pradžioje nepriėmus biudžeto, mėnesinės biudžeto išlaidos ribojamos iki laikinųjų dvyliktųjų dalių, o tai gali paveikti Komisijos galimybes įgyvendinti daugiametes programas. Nuo tada, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, Parlamentas šia galimybe nėra pasinaudojęs, tačiau taip yra atsitikę anksčiau – 1979 m. ir 1984 m.

Kalbant apie biudžeto išlaidas, Parlamentas atlieka jų panaudojimo kontrolę, nes, remiantis SESV 319 straipsniu, jis gali suteikti Komisijai biudžeto įvykdymo patvirtinimą – taip jis įvertina tai, kaip Komisija įgyvendina Sąjungos biudžetą. Nuo 2009 m. Parlamentas nėra uždelsęs biudžeto įvykdymo patvirtinimo ar atsisakęs jį suteikti – galimai dėl to, kad Komisija neretai atsižvelgia į Parlamento rekomendacijas, pateiktas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu.

Užsienio politika

Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pareigos Parlamento atžvilgiu yra daugiausia konsultacinio ir informacinio pobūdžio (ES sutarties 36 straipsnis ir SESV 218 bei 328 straipsniai). Tačiau, nustačius reikalavimą gauti Parlamento pritarimą sudarant tarptautinius susitarimus (SESV 218 straipsnis), Parlamento vaidmuo išorės santykių srityje tapo svaresnis, o Komisija yra įpareigota visapusiškai ir laiku jį informuoti apie derybų dėl tokių susitarimų eigą.

Įgyvendinimo ataskaitos ir vertinimas

Įgyvendinimo ataskaitos yra dar viena nauja parlamentinės kontrolės, kuri atliekama vykdomosios institucijos atžvilgiu, priemonė, kadangi jose pateikiamos rekomendacijos ir būsimosios politikos gairės, grindžiamos ligšiolinio įgyvendinimo analize.

Pagrindinės išvados ir rekomendacijos

Apskritai atrodytų, kad Parlamentas disponuoja galingomis priemonėmis Komisijos politinei kontrolei vykdyti. Tačiau panašu, kad būtina gerinti tai, kaip jos įgyvendinamos, ir labiau jas pritaikyti ES institucinei struktūrai būdingiems iššūkiams.

Pagrindiniai iššūkiai, susiję su parlamentine vykdomosios institucijos priežiūra ES

1.  Sutartyse nepateikta aiški vykdomosios institucijos apibrėžtis. Europos Sąjungoje vykdomosios institucijos struktūra skirtingų politikos sričių atveju skiriasi, kadangi nėra išsamaus politikos sričių, kurių atžvilgiu Komisija naudotųsi vykdomaisiais įgaliojimais, sąrašo. Dėl to kyla nemenkų iššūkių parlamentinės priežiūros požiūriu.

2.  Vykdomoji institucija yra daugiasluoksnė, apima ES, nacionalinį ir kai kada regioninį lygmenis, o dėl to tikrą demokratinę kontrolę turi vykdyti išrinkti kiekvieno iš šių skirtingų lygmenų organai.

3.  Skirtingų sričių politikos atvejais tai gali būti vis kita institucija: išimtinės kompetencijos atveju – Komisija, bendrai administruojamos politikos atveju – Komisija ir valstybės narės, bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) atveju – Taryba ir Europos Vadovų Taryba.

4.  Europos Vadovų Tarybai peržengiant funkcijas, kurios jai nustatytos Sutartimis, ir imantis teisėkūros, Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai de facto netenka bet kokių galimybių kontroliuoti vykdomąją instituciją (taip, pvz., yra Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir fiskalinio susitarimo atvejais).

5.  Dar viena veiksmingos parlamentinės kontrolės problema – labai aukšta riba, kurią reikia pasiekti norint taikyti kai kuriuos kontrolės mechanizmus (pvz., norint pasiūlyti pareikšti nepasitikėjimą Komisija).

6.  Neatliekamas nuolatinis atskirų Komisijos narių darbo vertinimas.

7.  Iš Komisijos reikalaujama kolektyvinės atsakomybės, tačiau nesama jokio mechanizmo, kurį taikant būtų galima pareikalauti asmeninės Komisijos nario atsakomybės.

8.  Nesama jokio parlamentinės kontrolės mechanizmo Komisijos administracinėms procedūroms, susijusioms su Komisijos generalinio sekretoriaus ir generalinių direktorių skyrimu, tikrinti.

9.  Kadangi ES politinę darbotvarkę daugiausia formuoja Europos Vadovų Taryba, ribojamos Parlamento galimybės kontroliuoti iniciatyvas.

10.  Nors trišalis dialogas – svarbi parlamentinės demokratijos priemonė, tai iššūkis veiksmingam Parlamento naudojimuisi kontrolės funkcijomis. Kadangi sprendimų priėmimas ES grindžiamas bendru sutarimu, Parlamentui sunku veiksmingai vykdyti politinę kontrolę.

11.  Kadangi Komisija yra linkusi depolitizuoti problemas – kurti agentūras ir siūlyti, regis, techninius politinių problemų sprendimus – mažiau tikėtina, kad Parlamentui pavyktų veiksmingai pasinaudoti savo kontrolės įgaliojimais tokių problemų atvejais.

Galimas atsakas į esamus iššūkius

1.  Kadangi ES vykdomoji institucija daugiasluoksnė, nacionaliniai parlamentai turi vykdyti nacionalinių vyriausybių veiklos sprendžiant ES klausimus kontrolę taip pat, kaip Sąjungos lygmeniu Komisijos veiklos kontrolę vykdo Parlamentas.

2.  ES vykdomosios institucijos struktūra turėtų būti supaprastinta ir apibrėžta; pagrindine vykdomąja institucija turėtų tapti Komisija.

3.   Kadangi ES vykdomoji institucija daugiasluoksnė, ES viduje turėtų būti stiprinamas ir tapti prasmingesniu bei esmingesniu nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento dialogas, neperžengiant jų atitinkamų konstitucinių kompetencijų ribų, kad būtų galima aprėpti ir Europos Vadovų Tarybos bei Europos Sąjungos Tarybos veiklą, kai šios institucijos atlieka vykdomąją funkciją.

4.  Būtina užtikrinti, konsoliduoti ir sustiprinti Parlamento teisėkūros įgaliojimus ir kontrolės teises. Tuo pačiu Parlamentas galėtų svarstyti galimybę reformuoti savo darbo metodus, kad būtų sustiprintas jo politinės kontrolės, vykdomos Komisijos atžvilgiu, funkcijų vykdymas.

5.  Tai reikštų ir Komisijos vykdomųjų įgaliojimų stiprinimą sprendžiant ekonominės ir pinigų politikos klausimus.

6.  Įgyvendinant priežiūros priemones – ypač tas, kurios naudojamos reikalaujant Komisijos atskaitomybės – turėtų būti nuodugniai analizuojama, kas ir kodėl nepavyko.

7.  Įvairių priežiūros priemonių, susijusių tiek su atskaitomybe, tiek su iniciatyvomis, derinys galėtų duoti geresnių parlamentinės priežiūros Europos Sąjungoje rezultatų.

8.  Esama priemonių, kurios praktiškai netaikomos (pvz., siūlymas pareikšti nepasitikėjimą Komisija). Dėl tvirto Parlamento ir Komisijos ryšio, kurį lėmė Spitzenkandidaten procesas, ir dėl to, kad Komisijos nariai tapatinasi su Parlamento frakcijomis, ateityje jomis pasinaudoti gali būti dar sunkiau.

9.  Komisija turėtų rimčiau atsižvelgti į teisėkūros iniciatyvas, kurių vadovaudamasis SESV 225 straipsniu imasi Parlamentas.

10.  Turėtų būti stiprinamas nacionalinių parlamentų keitimasis geriausia praktika parlamentinės kontrolės srityje, pvz., rengiamos reguliarios atitinkamų ministrų ir nacionalinių parlamentų specialiųjų komitetų diskusijos prieš Tarybos posėdžius ir po jų, o tinkamomis aplinkybėmis ir tinkamu laiku – ir su Komisijos nariais, be to, galėtų būti rengiami nacionalinių parlamentų susitikimai diskusijoms su EP nariais.

11.  Ateityje keičiant Sutartį, būtina iš dalies pakeisti nuostatas dėl siūlymo pareikšti nepasitikėjimą Komisija, kad būtų nuleista reikalaujama riba ir įvestos procedūros, pagal kurias Parlamentas galėtų reikalauti atskirų Komisijos narių atskaitomybės jų kadencijos laikotarpiu.

12.  Turėtų būti greitai priimtas Parlamento pasiūlymas dėl reglamento dėl tyrimo teisės, kad Parlamentui būtų patikėti veiksmingi įgaliojimai ir jis galėtų naudoti šią pagrindinę parlamentinę priemonę reikalaudamas vykdomosios institucijos atskaitomybės.

13.  Būtinos aiškios taisyklės ribai tarp įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų nubrėžti, siekiant užtikrinti deramą parlamentinę kontrolę.

14.  Komisija turėtų peržiūrėti administracines savo generalinio sekretoriaus, generalinių direktorių ir direktorių procedūras. Atsižvelgiant į tolesnį Sąjungos institucinės struktūros „parlamentarėjimą“, galėtų būti numatyti ir aukštų Sąjungos vykdomosios institucijos pareigūnų klausymai.

(1)

1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimas dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (OL L 113, 1995 5 19, p. 1).

(2)

P7_TA(2014)0429 ir P7_TA(2012)0219.


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Sutarties nuostatų dėl Parlamento įgaliojimų vykdyti politinę Komisijos kontrolę įgyvendinimo

(2018/2113(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties nuostatas dėl Europos Parlamento vykdomos Europos Komisijos priežiūros, visų pirma į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 14, 17 ir 25 straipsnius bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121, 159, 161, 175, 190, 225, 226, 230, 233, 234, 249, 290, 291, 319 ir 325 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 17 straipsnį, pagal kurį Komisija įgaliojama remti bendruosius Sąjungos interesus ir jai suteikiama išskirtinė teisė imtis atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu,

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir į 2013 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą dėl Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros, ypač į jo 2 ir 8 dalis, kuriose dar kartą patvirtinama, kad Spitzenkandidaten procesas grindžiamas sėkminga konstitucine ir politine praktika, atspindinčia Sutartyse numatytą tarpinstitucinę pusiausvyrą(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, EAPB, Euratomas panaikinimo(4), taip pat į vykstančias tarpinstitucines derybas,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno ataskaitą dėl posėdžių ir dokumentų tikrinimo nagrinėjant sujungtus skundus 488/2018/KR ir 514/2018/KR dėl naujojo Komisijos generalinio sekretoriaus paskyrimo, taip pat Ombudsmeno rekomendaciją dėl šių bylų,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisykles, įskaitant 52 straipsnį, ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8–0033/2019),

A.  kadangi pagal Sutartyse įtvirtintą Sąjungos institucinę struktūrą Parlamentui, kaip Sąjungos teisėkūros institucijai, suteikiama atsakomybė vykdyti Komisijos politinę priežiūrą;

B.  kadangi yra įvairių priemonių, kuriomis Parlamentas gali naudotis siekdamas Komisijos atskaitomybės, pavyzdžiui, siūlymas pareikšti nepasitikėjimą (ES sutarties 17 straipsnis ir SESV 234 straipsnis), galimybė prašyti Komisijos pirmininko pareikšti nepasitikėjimą Komisijos nariu (Parlamento darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnio dalis), tyrimo teisė (SESV 226 straipsnis), deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų priežiūros kompetencija (SESV 290 ir 291 straipsniai), teisė pateikti klausimų, į kuriuos atsakoma žodžiu arba raštu (SESV 230 straipsnio 2 dalis) ir Parlamento teisė iškelti bylą prieš Komisiją teisėtumo klausimu (SESV 263 straipsnis) arba Komisijos neveikimo atveju;

C.  kadangi be šių priemonių Parlamentas turi dar daug valdymo priežiūros priemonių, kuriomis jis gali aktyviai formuoti Europos politinę darbotvarkę;

D.  kadangi biudžetas yra svarbiausia Europos Sąjungos priemonė siekiant įgyvendinti jos tikslus ir strategijas ir todėl biudžeto kontrolė yra nepaprastai svarbi;

E.  kadangi pagrindinių kandidatų (vok. Spitzenkandidaten) procesas atspindi Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinę pusiausvyrą ir todėl iš esmės konsolidavo ir sustiprino šių institucijų ryšį, todėl Komisija buvo labiau politizuota ir dėl to turi padidėti parlamentinė jos vykdomųjų funkcijų priežiūra;

F.  kadangi ES sutarties 17 straipsnyje nustatyta, kad Komisijos pirmininką renka Parlamentas, remdamasis ES valstybių ir vyriausybių vadovų pasiūlymu ir atsižvelgdamas į Europos Parlamento rinkimų rezultatus bei konsultacijas su Parlamentu; kadangi ES sutarties 17 straipsnyje taip pat nustatyta, kad ta pati procedūra turėtų būti taikoma ir tuo atveju, jei Parlamentas atmeta pasiūlytą kandidatą, įskaitant Parlamento konsultaciją;

G.  kadangi visi paskirtieji Komisijos nariai išklausomi prieš įgaliojimų suteikimą Komisijos narių kolegijai ir kadangi per savo kadenciją Parlamentas gali peržiūrėti paskirtųjų Komisijos narių per jų klausymus prieš paskyrimą išreikštus įsipareigojimus ir prioritetus, įskaitant vertinimą, ar dėl savo asmeninės patirties jie yra tinkami vykdyti reikalavimus, nustatytus vykdantiems atitinkamas pareigas;

H.  kadangi pagal Sutartis Parlamentui suteikiama teisė balsuoti dėl siūlymo pareikšti nepasitikėjimą visa Komisija, tačiau jis negali balsuoti, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas vienu Komisijos nariu;

I.  kadangi, nepaisant bendros Komisijos narių kolegijos atsakomybės, Parlamentas turėtų užtikrinti veiksmingą politinę kiekvieno Komisijos nario darbo priežiūrą;

J.  kadangi neseniai paskyrus naująjį Komisijos generalinį sekretorių buvo išreikštas rimtas susirūpinimas dėl vyresniųjų Komisijos pareigūnų vaidmens ir politinės įtakos;

K.  kadangi turėtų būti atlikta nauja, atitinkanti taisykles, Komisijos generalinio sekretoriaus paskyrimo procedūra, kai 2019 m. bus paskirti naujas Komisijos pirmininkas ir nauji Komisijos nariai;

L.  kadangi Komisija pagal Sutartis įpareigota teikti Parlamentui reguliarius pranešimus: kasmet – apie bendrą Sąjungos veiklą (SESV 249 straipsnis); kas trejus metus – apie nediskriminavimo ir Sąjungos pilietybės nuostatos taikymą (SESV 25 straipsnis); apie ekonominės politikos daugiašalės priežiūros rezultatus (SESV 121 straipsnio 5 dalis); kas trejus metus – apie socialinės politikos srityje padarytą pažangą (SESV 159 ir 161 straipsniai); kas trejus metus – apie pažangą, padarytą siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos (SESV 175 straipsnis); kasmet – apie Sąjungos mokslinių tyrimų veiklą (SESV 190 straipsnis); kasmet – apie kovą su sukčiavimu (SESV 325 straipsnis) ir vedant derybas su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis (SESV 207 straipsnis);

M.  be to, kadangi dėl antrinių teisės aktų Komisija įpareigota peržiūrėti ir vertinti įvairias direktyvas ir reglamentus bei pateikti savo išvadas;

N.  kadangi, priėmus Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, Parlamentas įgijo daugiau svorio formuojant teisėkūros darbotvarkę, kurią Komisija kiekvienais metais siūlo Komisijos darbo programoje;

O.  kadangi nuo tada, kai buvo priimta Lisabonos sutartis, Parlamentas tapo tikra teisėkūros institucija biudžeto srityje ir jo užduotis yra tvirtinti, kad Komisija įvykdė Sąjungos biudžetą;

P.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas sustiprino savo įtaką ES išorės politikos kontrolės srityje – jis įgijo teisę duoti pritarimą dėl tarptautinių susitarimų sudarymo, taigi, teisę būti iš karto išsamiai Komisijos informuotam visais derybų dėl tokių susitarimų etapais (SESV 218 straipsnis, ES sutarties 50 straipsnis);

Q.  kadangi sąlygos, kuriomis vyksta derybos su Jungtine Karalyste dėl jos išstojimo iš Europos Sąjungos yra pavyzdinės jų skaidrumo ir Parlamento dalyvavimo aspektais;

R.  kadangi Parlamento kontrolės teisių mastas labai skiriasi atsižvelgiant į tai, ar kontroliuojami deleguotieji aktai, ar įgyvendinimo aktai; kadangi Parlamentas turi teisę vetuoti deleguotąjį aktą ir (arba) atšaukti delegavimą, tačiau priimant įgyvendinimo aktus jis dalyvauja daug mažiau;

S.  kadangi dėl dabartinės Sąjungos institucinės struktūros ir dėl to, kad Sutartyse nėra tikslios vykdomosios valdžios apibrėžties, ES vykdomosios valdžios sąvoka yra sudėtinga ir išsklaidyta Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

T.  kadangi glaudesnis Europos Parlamento ir nacionalinių bei regioninių parlamentų bendradarbiavimas, atsižvelgiant į jų atitinkamą konstitucinę kompetenciją ir laikantis ES sutarties 10 straipsnio 2 dalies, yra būtinas siekiant spręsti vykdomųjų funkcijų parlamentinės kontrolės klausimą, susijusį su Europos teisės aktų įgyvendinimu;

U.  kadangi skaidrumas ir aktyvus Parlamento dalyvavimas derybose su Jungtine Karalyste darė teigiamą poveikį jų rezultatui, nes buvo sukurta pasitikėjimo ir vienybės atmosfera, todėl jos turi būti pavyzdys rengiant būsimas tarptautines derybas;

Pagrindinės išvados

1.  primena, kad ES institucijų tikrinimas yra Europos Parlamento vienas iš pagrindinių vaidmenų ir kad Komisijos atskaitomybė Parlamentui yra pagrindinis ES veikimo ir vidinės demokratinės kontrolės principas;

2.  mano, kad dėl įvairių priežasčių, kurių vienos yra susijusios su Sąjungos institucine struktūra, kitas, pavyzdžiui, lemia kintanti tarpinstitucinė dinamika, dėl kurios kai kurias priemones tapo sunku taikyti arba jos nėra pakankamai veiksmingos, Parlamentas ne visiškai naudojasi visomis savo politinės vykdomosios valdžios kontrolės priemonėmis;

3.  pripažįsta Spitzenkandidaten proceso potencialą ir jo sėkmingą įgyvendinimą, nes jis leido Europos piliečiams tiesiogiai pasisakyti dėl Komisijos pirmininko pasirinkimo balsuojant dėl sąrašo, kuriame pirmasis įrašytas kandidatas, kuriam jie teikia pirmenybę; todėl tvirtai pritaria tam, kad ši praktika būtų tęsiama per būsimus Europos parlamento rinkimus ir ragina visas politines jėgas dalyvauti šiame procese;

4.  yra įsitikinęs, kad pagrindiniai kandidatai (Spitzenkandidaten) turėtų būti įrašyti pirmieji Europos politinių partijų sąrašuose per Europos Parlamento rinkimus;

5.  primena, kad dėl stipresnio politinis ryšių, kuris tarp Parlamento ir Komisijos užsimezgė dėl Spitzenkandidaten proceso, Parlamentas neturėtų vykdyti silpnesnės Komisijos parlamentinės priežiūros;

6.  primena, jog Sutartyse nustatyta siūlymo pareikšti nepasitikėjimą riba buvo siekiama, kad ši priemonė ir toliau būtų veiksmingai taikoma rimtais atvejais; pripažįsta, kad, kaip ir daugumos parlamentinių demokratijų atveju, galimybė pareikšti nepasitikėjimą dažniausiai veikia kaip atgrasomoji priemonė; vis dėlto siūlo ateityje keičiant Sutartį ištirti arba išnagrinėti galimybes išmatuojamai nuleisti reikalaujamą ribą, kartu išlaikant institucinę pusiausvyrą, įtvirtintą Sutartyse;

7.  pabrėžia, kad Komisijos politizavimas yra tiesioginė Lisabonos sutartimi įtvirtintų pakeitimų pasekmė; pažymi, kad šiais pakeitimais nebuvo priimtos nuostatos, kurios sudarytų galimybę atskiriems Komisijos nariams taikyti atskaitomybės principą;

8.  labai apgailestauja, kad, kaip teigė ombudsmenas, Komisija, paskirdama savo generalinį sekretorių, nesilaikė atitinkamų taisyklių turinio ir principų;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyse nepateikiama aiški ES vykdomosios valdžios apibrėžtis ir kad skirtingose politikos srityse yra skirtingos atsakingos institucijos – tai priklauso nuo to, ar politikos sritys priskiriamos bendrai Sąjungos kompetencijai, ar išskirtinei Sąjungos kompetencijai;

10.  mano, kad būtina sukurti tikrą dvinarę teisėkūros sistemą, kurioje dalyvautų Taryba ir Parlamentas, o vykdomoji valdžia tektų Komisijai;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai parlamentai turėtų turėti kompetenciją, susijusią su jų vykdomąja valdžia, kai sprendžiami Europos reikalai, panašią į Parlamento atliekamos vykdomosios valdžios priežiūros vaidmenį; laikosi nuomonės, kad toks atskaitingumas yra nacionalinių parlamento rūmų vaidmens Europos Sąjungoje pagrindas;

12.  mano, kad Parlamento vykdoma vykdomosios valdžios priežiūra pagal ES sutarties 14 straipsnį tapo sudėtinga (o kartais ir neįmanoma) dėl to, kad nėra aiškiai įvardytos Sąjungos kompetencijos bei politikos ir kad kompetencijos paskirstomos keliais lygmenimis – Europos, nacionalinėms ir regionų vykdomosioms valdžioms;

13.  primena, kad Sutartys Europos Vadovų Tarybai nesuteikia jokių teisėkūros funkcijų ar teisės imtis teisėkūros iniciatyvos; yra susirūpinęs tuo, kad pastaraisiais metais Europos Vadovų Taryba, nepaisydama Sutarčių nuostatų ir dvasios, priėmė keletą svarbių politinių sprendimų, kurie nepatenka į Sutarties nuostatų taikymo sritį, todėl de facto Parlamentas nebegali vykdyti tų sprendimų priežiūros ir taip kenkiama demokratinei atskaitomybei, kuri yra būtina atsižvelgiant į tokias Europos politikos sritis;

14.  primena, kad pagal Sutartį Parlamentui suteikiami nemenki politinės kontrolės įgaliojimai vykdant metines biudžeto ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras;

15.  primena, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimas – tai metinė politinė procedūra, pagal kurią Komisija, savo atsakomybe ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Europos Sąjungos biudžeto vykdymo ex post demokratinę kontrolę;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pasirodė esanti veiksminga priemonė, kuri turėjo įtakos teigiamai ES biudžeto sistemos raidai, finansų valdymui, darbotvarkės formavimui ir ES politikos priemonių apibrėžimui bei įgyvendinimui, tuo pačiu metu ja prisidėta prie Parlamento politinės įtakos didinimo;

17.  pabrėžia, kad pagal SESV 318 straipsnį biudžeto įvykdymo patvirtinimo priemonių rinkinys papildomas nauja priemone – Sąjungos finansų įvertinimu, pagrįstu pasiektais rezultatais;

18.  susirūpinęs pažymi, kad nėra numatyta jokios realios teisinės sankcijos tuo atveju, jei Parlamentas nuspręstų Komisijai nesuteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimo; vis dėlto mano, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo nesuteikimas yra svarbus politinis ženklas, nes tai reiškia, jog Parlamentas nepakankamai pasitiki Komisijos atskaitomybe ir todėl Komisija turi į tai reaguoti ir atsakyti konkrečiais tolesniais veiksmais, kuriais siekiama ištaisyti padėtį;

19.  apgailestauja, kad Taryba nebendradarbiauja lojaliai, todėl negalima tikrinti Tarybos biudžeto taikant Parlamento vykdomą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir tokia padėtis rodo, kad nesilaikoma įsipareigojimo pagal Sutartį, kurioje įtvirtinta, kad Parlamentas tikrina visą Sąjungos biudžetą;

20.  siekiant išplėsti Parlamento įgaliojimus vykdyti biudžeto kontrolę viso Sąjungos biudžeto atžvilgiu, siūlo, kad būtų pradėtos Tarybos, Komisijos ir Parlamento derybos, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas turėtų teisę tiesiogiai arba per Komisiją naudotis informacija apie tai, kaip Taryba įgyvendina savo biudžetą, ir kad Taryba atsakytų raštu į Parlamento klausimus ir dalyvautų klausymuose ir diskusijose dėl Tarybos biudžeto įgyvendinimo; mano, kad, jei šios derybos nebūtų sėkmingos, Parlamentas turėtų suteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą tik Komisijai ir bendrą biudžeto įvykdymo patvirtinimo dokumentą įtraukti atskiras rezoliucijas, susijusias su įvairiomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis ir taip užtikrinti, kad nė vienas ES biudžeto skirsnis nėra įgyvendintas be tinkamo tikrinimo;

21.  primena, kad nors dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros padidėjo deleguotųjų aktų procedūros skaidrumas, vis dėlto institucijos dar neįvykdė savo įsipareigojimo nustatyti deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų naudojimo atskyrimo kriterijus;

22.  primena, kad pagal Finansinio reglamento 247 straipsnį iki kitų finansinių metų liepos 31 d. Komisija privalo pateikti Parlamentui integruotą finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį, įskaitant visų pirma galutines konsoliduotąsias ataskaitas, metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą ir Sąjungos finansų vertinimą pagal pasiektus rezultatus, kaip nurodyta SESV 318 straipsnyje;

Rekomendacijos

23.  siūlo, kad priemonės, kuriomis Komisija būtų raginama atsiskaityti, ir kontrolės valdymo priemonės būtų derinamos siekiant, kad jų veiksmingumas būtų kuo didesnis;

24.  primygtinai prašo užtikrinti, įtvirtinti ir stiprinti Parlamento teisėkūros įgaliojimus ir priežiūros teises, be kita ko, priimant tarpinstitucinius susitarimus, ir Komisijai naudojantis atitinkamu teisiniu pagrindu;

25.  mano, kad būtina, jog Parlamentas reformuotų savo darbo metodus, kad būtų sustiprintas jo politinės kontrolės, vykdomos Komisijos atžvilgiu, funkcijų vykdymas;

26.  ragina Komisiją rimčiau atsižvelgti į teisėkūros iniciatyvas, kurių vadovaudamasis SESV 225 straipsniu imasi Parlamentas; ragina būsimos Komisijos pirmininką įsipareigoti įgyvendinti šį tikslą ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina atitinkamus pagrindinių kandidatų (Spitzenkandidaten) pareiškimus; pageidauja, kad po iniciatyvų būtų pateikta daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; primena, kad pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 10 straipsnį, Komisija privalo greitai ir išsamiai apsvarstyti prašymus pateikti pasiūlymus dėl Sąjungos teisės aktų;

27.  palankiai vertina tai, kad Komisija teigiamai atsižvelgė į Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis;

28.  mano, kad, nors Parlamentas neturi oficialios teisėkūros iniciatyvos teisės pagal galiojančias Sutartis, ateityje keičiant Sutartį reikėtų rimtai apsvarstyti galimybę suteikti jam teisėkūros iniciatyvos teisę;

29.  ragina nacionalinius parlamentus keistis geriausia patirtimi parlamentinės kontrolės srityje, pvz., rengiant reguliarias atitinkamų ministrų ir specializuotų nacionalinių parlamentų komitetų diskusijas prieš Tarybos susitikimus ir po jų, taip pat deramu laiku ir deramomis aplinkybėmis dalyvaujant Europos Komisijos nariams, taip pat rengiant Europos Parlemento ir nacionalinių parlamentų susitikimus; ragina, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, Europos regionų komitetas ir valstybių narių regionai, turintys teisėkūros įgaliojimus, vykdytų reguliarius administracijos ir politinių frakcijų darbuotojų mainus;

30.  mano, kad kasmet rengiant Europos savaitę Europos Parlamento ir Komisijos nariai, visų pirma, pirmininkų pavaduotojai, atsakingi už grupes, kartu su EP nariais ir pilietinės visuomenės atstovais, galėtų susitikti su nacionalinėmis parlamentinėmis asamblėjomis, aptarti ir paaiškinti Europos darbotvarkę; mano, kad ši iniciatyva galėtų sustiprinti Komisijos demokratinė atskaitomybę, kurios reikalaujama pagal Lisabonos sutartį;

31.  ragina Parlamentą stiprinti savo gebėjimus tikrinti deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų rengimą ir įgyvendinimą;

32.  palankiai vertina pastangas, kurias šiuo metu deda trys institucijos, siekdamos nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kaip turėtų būti naudojami deleguotieji ir įgyvendinimo aktai; ragina kuo skubiau taikyti šiuos kriterijus;

33.  ragina nacionalinius parlamentus ir, atitinkamais atvejais, regioninius parlamentus didinti savo pajėgumus tikrinti jų vykdomąją valdžią priimant sprendimus ar siūlant reglamentus, kad būtų galima įgyvendinti arba deleguoti ES teisės aktus;

34.  mano, kad ateityje keičiant Sutartį būtina patobulinti priemones, pagal kurias atskiri Komisijos nariai būtų atskaitingi Parlamentui jų kadencijos laikotarpiu, remiantis jau galiojančiomis ribotomis nuostatomis, išdėstytomis Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių;

35.  ragina Komisiją ir Tarybą, vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, pradėti politinį dialogą dėl Parlamento pasiūlymo dėl reglamento dėl tyrimo teisės siekiant Parlamentui suteikti veiksmingus įgaliojimus, kad jis galėtų naudotis šia pagrindine Parlamento priemone vykdomajai valdžiai kontroliuoti, ne tai yra būtina priemonė, taikoma viso pasaulio parlamentinėse sistemose;

36.  yra įsitikinęs, kad parlamentiniai klausimai yra naudinga priežiūros priemonė; todėl mano, kad būtina atlikti išsamų Komisijos atsakymų į Parlamento narių klausimus kokybės vertinimą, taip pat EP narių pateiktų klausimų kiekybės ir kokybės vertinimą;

37.  mano, kad klausimų valanda yra svarbus vykdomosios valdžios parlamentinės priežiūros elementas; prašo, kad Pirmininkų sueiga, vadovaudamasi Darbo tvarkos taisyklių 129 straipsniu, į plenarinės sesijos darbotvarkę vėl įtrauktų klausimų valandą;

38.  dar kartą ragina Komisiją persvarstyti savo generalinio sekretoriaus, generalinių direktorių ir direktorių skyrimo administracines procedūras, siekiant visapusiškai užtikrinti, kad būtų atrinkti geriausi kandidatai laikantis didžiausio skaidrumo ir lygių galimybių principo;

°

°  °

39.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių nacionaliniams parlamentams bei Europos regionų komitetui.

(1)

OL C 252, 2018 7 18, p. 215.

(2)

OL C 252, 2018 7 18, p. 201.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0030.

(4)

OL C 443, 2017 12 22, p. 39.


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (8.1.2019)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Sutarties nuostatų dėl Parlamento įgaliojimų vykdyti politinę Komisijos kontrolę įgyvendinimo

(2018/2113(INI))

Pranešėjas: Tomáš Zdechovský

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Parlamentas įgaliotas užtikrinti demokratinę Komisijos kontrolę, kuri yra politinio pobūdžio, tačiau apima įvairius aspektus ir procedūras;

B.  kadangi biudžetas yra svarbiausia Europos Sąjungos priemonė siekiant įgyvendinti jos tikslus ir strategijas ir todėl biudžeto kontrolė yra nepaprastai svarbi;

C.  kadangi, nepaisant Komisijos įsipareigojimo dėl veiklos rezultatų, veikla grindžiamas biudžeto sudarymas, deja, tebėra pagrindinis Sąjungos biudžeto sudarymo principas;

D.  kadangi rezultatų vertinimas ir veiklos rezultatų auditas pagrįsti tikslais, nustatytais pradiniu etapu programavimo lygmeniu;

E.  kadangi vertinimas yra priemonė, kuria siekiama nustatyti ir suprasti proceso rezultatus ir poveikį, taip pat nustatyti alternatyvas, kuriomis būtų galima gerinti sprendimų priėmimo procesą ir atitinkamai toliau šį procesą tobulinti;

1.  primena, kad ES institucijų tikrinimas yra Europos Parlamento veiklos prasmė ir kad Komisijos atskaitomybė Parlamentui yra pagrindinis ES veikimo ir vidinės demokratinės kontrolės principas;

2.  primena, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimas – tai metinė politinė procedūra, pagal kurią Komisija, savo atsakomybe ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Europos Sąjungos biudžeto vykdymo ex post demokratinę kontrolę;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pasirodė esanti veiksminga priemonė, kuri turėjo įtakos teigiamai ES biudžeto sistemos raidai, finansų valdymui, darbotvarkės formavimui ir ES politikos priemonių apibrėžimui bei įgyvendinimui, tuo pačiu metu ja prisidėta prie Parlamento politinės įtakos didinimo;

4.  pabrėžia, kad vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą visų pirma siekiama patikrinti, ar Sąjungos lėšos valdytos tinkamai, ir kasmet įsitikinti, kad balanse nurodytos visos Sąjungos pajamos ir išlaidos, galutinis balansas ir Sąjungos turtas bei įsipareigojimai;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento sprendimas biudžeto įvykdymą patvirtinti, atidėti arba atsisakyti patvirtinti pirmiausia grindžiamas Europos Audito Rūmų, tikrinančių sąskaitų patikimumą ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumą bei tvarkingumą, auditu (bet ne tik juo);

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 straipsnį Audito Rūmai turi tikrinti, ar visos pajamos buvo gautos ir visos išlaidos padarytos teisėtai bei tvarkingai, taip pat ar finansų valdymas buvo patikimas; atlikdami šį darbą, jie visų pirma turi pranešti apie neatitikimus; pajamų auditas turi būti atliktas atsižvelgiant į Sąjungai mokėtinas ir faktiškai sumokėtas sumas; taip pat išlaidų auditas turi būti atliktas atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus ir atliktus mokėjimus;

7.  primena, kad, patvirtindamas biudžeto įvykdymą, Parlamentas turi vertinti ne tik tvarkingumą, bet ir finansų valdymo Europos Sąjungoje rezultatus;

8.  pažymi, kad Parlamentas savo sprendimą taip pat grindžia įrodymais dėl išlaidų vykdymo arba finansų kontrolės sistemų veikimo, kuriuos paprašyta teikia Komisija;

9.  pažymi, kad Komisija privalo atsižvelgti į sprendimuose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktas pastabas ir Parlamento pastabas, susijusias su išlaidų vykdymu, ir privalo pranešti apie priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į jo rekomendacijas ir pastabas;

10.  primena, kad Parlamentas taip pat nagrinėja Audito Rūmų priimtas specialiąsias ataskaitas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama įvairių sektorių ar politikos priemonių patikimam valdymui;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiose ataskaitose aptariamas ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų laikymasis, todėl dėl jų dažnai kyla diskusijos, ar Europos politikos veikėjai turi priemonių tikslams, kuriuos apibrėžė Sąjungos politinės įstaigos, pasiekti;

12.  pabrėžia, kad pagal SESV 318 straipsnį biudžeto įvykdymo patvirtinimo priemonių rinkinys papildomas nauja priemone – Sąjungos finansų įvertinimu, pagrįstu pasiektais rezultatais;

13.  ypač palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į dėmesį, skiriamą finansiniams veiklos rezultatams, SESV 318 straipsnyje numatytas įvertinimo pranešimas papildo Europos Audito Rūmų metinėje ataskaitoje suformuotą atitikties metodą ir suteikia Europos Parlamentui galimybę įvertinti politikos laimėjimus;

14.  susirūpinęs pažymi, kad nėra numatyta jokios realios teisinės sankcijos tuo atveju, jei Parlamentas nuspręstų Komisijai nesuteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimo; vis dėlto mano, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo nesuteikimas yra svarbus politinis ženklas, nes tai reiškia, jog Parlamentas nepakankamai pasitiki Komisijos atskaitomybe ir todėl Komisija turi į tai reaguoti ir atsakyti konkrečiais tolesniais veiksmais, kuriais siekiama ištaisyti padėtį;

15.  primena, kad pagal R. Prodi ir N. Kinnocko reformas buvo pradėti įgyvendinti veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir veikla grindžiamo valdymo principai(1) ir reikalaujama, kad įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai kasmet pasirašytų veiklos ataskaitas, taip pat buvo įgyvendinta vidaus audito veiklos reforma ir pradėta taikyti kaupiamoji apskaita;

16.  pabrėžia, kad šių reformų politinis tikslas buvo sukurti aiškią hierarchiją nuo politinių tikslų ir specialių išteklių veiklai, kuria siekiama juos įgyvendinti, iki veiklos rodiklių, kuriuos taikant siekiama patikrinti šiuos pasiekimus;

17.  susirūpinęs pažymi, kad tikroji padėtis visiškai kitokia:

a)  nors Komisija apibrėžė biudžetą pagal veiklos kryptis, ši apibrėžtis iš esmės atitiko organizacinę administravimo struktūrą ir pagal ją buvo išlaikytas didelis skaičius biudžeto eilučių;

b)  veiklos tikslai vis dar nėra iš tikrųjų įtraukti į diskusijas dėl biudžeto, tačiau pateikiami atskiruose veiklos pranešimuose, pridėtuose prie biudžeto;

c)  dabartinė biudžeto struktūra ne iki galo suderinta su daugiamete finansine programa (DFP); kiekviena DFP išlaidų kategorija apima įvairias veiklos rūšis ir daug atskirų veiklos rūšių paskirstytos keliose DFP išlaidų kategorijose;

18.  apgailestauja dėl to, kad Parlamento ir Tarybos derybose dėl biudžeto daugiausia svarstomos DFP išlaidų kategorijų maržos ir nelabai dažnai svarstomi veikla grindžiamo biudžeto sudarymo tikslai, veiklos rodikliai arba išmatuoti rezultatai;

19.  palankiai vertina tai, kad Komisija savo pasiūlymuose dėl naujos DFP atnaujino savo įsipareigojimą dėl veiklos rezultatų ir rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo, ir primygtinai tvirtina, kad ES biudžete daugiau dėmesio turėtų būti skiriama stabilumui, paprastumui, veiksmingesnėms išlaidoms, mažoms veiklos išlaidoms, efektyviam išteklių paskirstymui, pagrindinių politikos prioritetų įgyvendinimui, Europos pridėtinei vertei, rezultatams, poveikiui ir didesnei atskaitomybei bei skaidrumui;

20.  pabrėžia, kad ES biudžetas turi būti grindžiamas ilgalaikiais politiniais tikslais ir bendra ES vizija; pakartoja savo raginimą Komisijai pristatyti tokią ilgalaikę viziją ir tikslus, siekiant užtikrinti didžiausią išlaidų veiksmingumą;

21.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kad naujos DFP programos būtų sugrupuotos pagal politikos sritis ir tai atsispindėtų metinio biudžeto antraštinėse dalyse; išreiškia viltį, kad dėl to taps aiškiau, kaip jomis bus padėta siekti politikos tikslų;

22.  palankiai vertina tai, kad nuo 2021 m. Komisija ketina suderinti politikos sričių koncepciją su programų grupėmis ir kad šis suderinimas sudarys galimybes lengviau suderinti metinį biudžetą su DFP išlaidų kategorijomis;

23.  primena, kad Parlamentas daug kartų prašė Komisijos pateikti Sąjungos biudžetą pagal Parlamento priimtus DFP politinius tikslus; laikosi nuomonės, kad tai sudarytų sąlygas biudžeto valdymo institucijai lengviau tikrinti ir stebėti biudžeto rengimą ir vykdymą;

24.  stebisi, kodėl Komisija, matuodama finansų valdymo rezultatus, naudoja du tikslų ir rodiklių rinkinius: viena vertus, Komisijos generaliniai direktoriai savo metinėse veiklos ataskaitose įvertina, ar pasiekti jų valdymo planuose nustatyti tikslai, ir, kita vertus, Komisija prie biudžeto projekto pridėtose programų veiklos išlaidų ataskaitose įvertina lėšų panaudojimo programų rezultatus;

25.  primena, kad programų veiklos išlaidų ataskaitose nurodyta dabartinė programų veiklos rezultatų sistema apima 716 įvairių rūšių rodiklių, kuriais remiantis vertinami veiklos rezultatai, susiję su 61 bendruoju tikslu ir 228 konkrečiais tikslais;

26.  džiaugiasi Komisijos pasiūlymu trečdaliu sumažinti lėšų panaudojimo programų skaičių ir nustatyti nuoseklesnes taisykles; pabrėžia, kad, siekiant faktinio supaprastinimo naudos gavėjams, turėtų būti panaikintos visos nereikalingos taisyklės, reikalavimai ir procedūros, tačiau neturi kilti pavojaus atspindimų operacijų teisėtumui ir tvarkingumui;

27.  pakartoja savo raginimą Komisijai:

a)  supaprastinti ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą:

–  toliau mažinant tikslų ir rodiklių, kuriuos ji naudoja įvairiose veiklos rezultatų ataskaitose, skaičių ir sutelkiant dėmesį į tuos, kuriais geriausiai matuojami Sąjungos biudžeto veiklos rezultatai, siekiant supaprastinimo, skaidrumo ir geresnės kontrolės;

–  plačiau taikant kokybinį metodą ir įtraukiant aplinkosaugos ir socialinius rodiklius, kad būtų galima įvertinti ES politikos poveikį aplinkos ir socialinei politikai;

–  pateikiant finansinę informaciją taip, kad ją būtų galima palyginti su veiklos rezultatų informacija ir kad būtų aiški sąsaja tarp išlaidų ir veiklos rezultatų;

b)  geriau suderinti ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą ir aiškiai pristatyti informaciją apie pagrindines ES problemas, kurias dar reikės įveikti;

c)  pateikti perduotų veiklos rezultatų duomenų kokybės deklaraciją;

28.  primena, kad pagal Finansinio reglamento 247 straipsnį iki kitų finansinių metų liepos 31 d. Komisija privalo pateikti Parlamentui integruotą finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį, įskaitant visų pirma galutines konsoliduotąsias ataskaitas, metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą ir Sąjungos finansų vertinimą pagal pasiektus rezultatus, kaip nurodyta SESV 318 straipsnyje;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad priimdama metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą, kuri pateikiama kartu su galutinėmis konsoliduotosiomis ataskaitomis, Komisija prisiima politinę atsakomybę už savo paslaugų finansų valdymą;

30.  primygtinai tvirtina, kad į metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą reikėtų įtraukti ne tik klaidų lygio Sąjungos išlaidose įvertinimą, informaciją apie prevencinius ir taisomuosius veiksmus, apimančius biudžetą, ir informaciją apie Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos įgyvendinimą, bet ir metinę valdymo ir vidaus kontrolės ataskaitą, visų pirma apimančią:

a)  Komisijos vidaus valdymo priemonių aprašymą,

b)  su veiklos ir strategine rizika susijusių veiksmų, kurių buvo imamasi per metus, įvertinimą, taip pat laikotarpio vidurio ir ilgalaikę fiskalinio tvarumo ataskaitą;

c)  įvertinti visas prevencines ir korekcines priemones, kurių imamasi prieš korupcinį ar su interesų konfliktais susijusį finansavimą;

31.  pakartoja savo raginimą Komisijai paspartinti Sąjungos sąskaitų rengimą, užtikrinti, kad patikima valstybių narių informacija apie pasidalijamojo valdymo išlaidas būtų gaunama labiau laiku, ir paskelbti vadovybės poziciją dėl Sąjungos išlaidų anksčiau ir kartu su sąskaitomis, siekiant priimti įvykdymo patvirtinimo sprendimą n + 1 metais, kartu užtikrinant aukštos kokybės duomenis ir patikimą finansų valdymą;

32.  dar kartą primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad Sąjungos finansavimo susitarimai, skirti Sąjungos biudžetui įvykdyti, kurie šiuo metu apima įvairias priemones ir jų derinius, pavyzdžiui, programas, struktūrinius ir investicijų fondus, patikos fondus, strateginių investicijų fondus, garantijų fondus, paslaugas, finansines priemones, makrofinansinės paramos priemones ir kt., būtų aiškesni, paprastesni, nuoseklesni ir geriau parengti, kad užtikrintų pakankamą skaidrumą, atskaitomybę ir veiklos rezultatus ir sudarytų sąlygas visuomenei geriau suprasti, kaip yra finansuojama Sąjungos politika ir kokią ji duoda naudą;

33.  primena, kad 80 proc. ES finansavimo valdoma kartu su valstybėmis narėmis ir kad todėl Parlamentas taip pat turi tikrinti nacionalines institucijas; vis dėlto apgailestauja, kad nacionalinės institucijos dažnai nenoriai laikosi biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos rekomendacijų ar leidžia atlikti tyrimus;

34.  primena, kad neseniai numačius pagrindinių kandidatų (vok. Spitzenkandidaten) sistemą buvo sustiprinti glaudūs politiniai Parlamento ir Komisijos ryšiai; teigiamai vertina šį bandymą spręsti ES demokratijos trūkumo problemą ir sustiprinti jos teisėtumą bei ES piliečių pasitikėjimą; tačiau primena apie riziką, susijusią su partijų finansavimu, ir ragina Komisiją pašalinti dabartinio politinių partijų finansavimo modelio trūkumus, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui ir užtikrinta, kad rinkimų kampanijų finansavimas būtų visiškai skaidrus.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

7.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

8

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dennis de Jong, Ingeborg Gräßle, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Bart Staes

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Karin Kadenbach

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Howarth, Jude Kirton-Darling

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

8

+

GUE/NGL

Dennis de Jong

PPE

Ingeborg Gräßle, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra

S&D

John Howarth, Karin Kadenbach, Jude Kirton-Darling, Georgi Pirinski

VERTS/ALE

Bart Staes

0

-

 

 

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Pagal apibrėžtį veikla grindžiamas biudžeto sudarymas yra biudžeto sudarymo atsižvelgiant į veiklą metodas, kurį taikant biudžeto sudarymo ir grįžtamosios informacijos apie nuokrypius procesuose remiamasi sąnaudų veiksnių duomenimis. Šiuo atžvilgiu labai svarbi veikla, nes ji lemia sąnaudas. Jei galime kontroliuoti sąnaudų priežastis (veiksnius), sąnaudos turėtų būti geriau valdomos ir suprantamos.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

22.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Mercedes Bresso, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Jo Leinen, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, Helmut Scholz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pervenche Berès, Ashley Fox, Sylvia-Yvonne Kaufmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Michael Gahler, Jarosław Wałęsa


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

18

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz

NI

Kazimierz Michał Ujazdowski

PPE

Michael Gahler, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Markus Pieper, Paulo Rangel, György Schöpflin, Jarosław Wałęsa

S&D

Pervenche Berès, Mercedes Bresso, Ramón Jáuregui Atondo, Sylvia Yvonne Kaufmann, Jo Leinen, Pedro Silva Pereira

VERTS/ALE

Pascal Durand, Josep Maria Terricabras

0

-

4

0

ECR

Ashley Fox

ENF

Gerolf Annemans

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. vasario 6 d.Teisinis pranešimas