Procedūra : 2018/0168(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0035/2019

Pateikti tekstai :

A8-0035/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 13/02/2019 - 16.8
CRE 13/02/2019 - 16.8

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0110

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 366kWORD 121k
28.1.2019
PE 629.546v02-00 A8-0035/2019

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo

(COM(2018)0336 – C8-0211/2018 – 2018/0168(COD))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėja: Dita Charanzová

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo

(COM(2018)0336 – C8-0211/2018 – 2018/0168(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0336),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0211/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0035/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (toliau – transporto priemonių draudimas) yra ypač svarbus Europos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra draudėjai, ar galimi įvykio metu nukentėję asmenys. Jis taip pat labai svarbus draudimo įmonėms, nes sudaro svarbų ne gyvybės draudimo veiklos Sąjungoje segmentą. Transporto priemonių draudimas taip pat daro įtaką laisvam asmenų, prekių ir transporto priemonių judėjimui. Todėl transporto priemonių draudimo vidaus rinkos stiprinimas ir konsolidavimas turėtų būti svarbiausias Sąjungos veiksmų finansinių paslaugų srityje tikslas;

(1)  motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (toliau – transporto priemonių draudimas) yra ypač svarbus Europos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra draudėjai, ar gali potencialiai būti dėl eismo įvykio nukentėjusios šalys. Jis taip pat labai svarbus draudimo įmonėms, nes sudaro svarbų ne gyvybės draudimo veiklos Sąjungoje segmentą. Transporto priemonių draudimas taip pat daro didelę įtaką laisvam asmenų, prekių ir transporto priemonių judėjimui, taigi ir vidaus rinkai bei Šengeno erdvei. Todėl transporto priemonių draudimo vidaus rinkos stiprinimas ir konsolidavimas turėtų būti svarbiausias Sąjungos veiksmų finansinių paslaugų srityje tikslas;

 

(Jei šis pakeitimas bus priimtas, į šio iš dalies keičiančio teisės akto konstatuojamąsias dalis reikėtų įrašyti kitus atitinkamus pakeitimus.)

Pagrindimas

Šiais pakeitimais siekiama užpildyti per neapsižiūrėjimą paliktas spragas, kai 2009 m. buvo sujungtos visos motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos. Kai kuriuose straipsniuose vartojamas terminas „auka“, kuris apima tik tiesiogines avarijos aukas, o kituose straipsniuose vartojamas terminas „nukentėjusioji šalis“, kuris apima ir tiesiogines, ir netiesiogines aukas (pvz., avarijoje žuvusio asmens šeimos narius). Siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti visi galimi reikalavimai, visame tekste turėtų būti vartojamas terminas „nukentėjusioji šalis / nukentėjusiosios šalys“. Reikėtų pažymėti, kad terminas „auka“ nėra apibrėžta, o sąvoka „nukentėjusioji šalis“ apibrėžta 1 straipsnyje.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Komisija atliko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB15 veikimo, įskaitant jos veiksmingumą ir suderinamumą su kitomis Sąjungos politikos sritimis, vertinimą. Vertinimo išvada tokia, kad iš esmės Direktyva 2009/103/EB veikia gerai ir daugeliu aspektų pakeitimai nereikalingi. Tačiau buvo nustatytos keturios sritys, kuriuose derėtų padaryti tikslinius pakeitimus: žalos atlyginimas eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims draudimo įmonės nemokumo atvejais, mažiausios privalomojo draudimo sumos, valstybių narių vykdomi transporto priemonių draudimo patikrinimai ir draudėjo draudžiamųjų įvykių pažymų naudojimas sudarant sutartį su nauja draudimo įmone;

(2)  Komisija atliko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB15 veikimo, įskaitant jos veiksmingumą ir suderinamumą su kitomis Sąjungos politikos sritimis, vertinimą. Vertinimo išvada tokia, kad iš esmės Direktyva 2009/103/EB veikia gerai ir daugeliu aspektų pakeitimai nereikalingi. Tačiau buvo nustatytos keturios sritys, kuriuose derėtų padaryti tikslinius pakeitimus: žalos atlyginimas eismo įvykiuose nukentėjusioms šalims draudimo įmonės nemokumo atvejais, mažiausios privalomojo draudimo sumos, valstybių narių vykdomi transporto priemonių draudimo patikrinimai ir draudėjo draudžiamųjų įvykių pažymų naudojimas sudarant sutartį su nauja draudimo įmone. Be šių keturių sričių, siekiant geriau apsaugoti nukentėjusiąsias šalis, reikėtų nustatyti naujas atsakomybės taisykles, jei eismo įvykyje dalyvavo variklio varomos transporto priemonės tempiama priekaba;

__________________

__________________

15 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (OL L 263, 2009 10 7, p. 11).

15 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (OL L 263, 2009 10 7, p. 11).

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a)  kai kurios motorinės transporto priemonės, pavyzdžiui, elektriniai dviračiai ir riedžiai, yra mažesnės, todėl mažiau tikėtina, kad jos sukels didelę žalą asmenims ar turtui. Būtų neproporcinga ir neperspektyvu jas įtraukti į Direktyvos 2009/103/EB taikymo sritį, nes taip būtų nustatytas įpareigojimas toms transporto priemonėms įsigyti brangų ir pernelyg didelės apimties draudimą. Tokia padėtis taip pat stabdytų šių transporto priemonių populiarėjimą ir atgrasytų nuo inovacijų, nors nėra pakankamai įrodymų, kad šios transporto priemonės tokiu pat mastu kaip kitos transporto priemonės (pvz., lengvieji automobiliai ar sunkvežimiai) galėtų sukelti eismo įvykius, kuriuose būtų nukentėjusiųjų šalių. Laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, Sąjungos lygmens reikalavimus reikėtų taikyti toms transporto priemonėms, kurios gali sukelti didelę žalą tarpvalstybinėmis aplinkybėmis. Todėl būtina Direktyvą 2009/103/EB taikyti tik toms transporto priemonėms, kurioms, Sąjungos nuomone, turi būti taikomi saugos ir saugumo reikalavimai prieš jas pateikiant rinkai, t. y. transporto priemonėms, kurioms taikomas ES tipo patvirtinimas;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3b)  tačiau svarbu valstybėms narėms leisti nacionaliniu lygmeniu nuspręsti, kokio lygio apsaugą numatyti šalims, kurios gali nukentėti nuo kitų transporto priemonių nei transporto priemonės, kurioms taikomas ES tipo patvirtinimas. Todėl svarbu valstybėms narėms leisti išlaikyti arba nustatyti naujas privalomas nuostatas dėl šių kitų tipų transporto priemonių naudotojų apsaugos, kad eismo įvykio atveju būtų apsaugotos galimos nukentėjusiosios šalys. Kai valstybė narė pasirenka reikalauti tokio draudimo kaip privalomo, ji turėtų atsižvelgti į tikimybę, kad transporto priemonė galėtų būti naudojama tarpvalstybinėje situacijoje, ir į poreikį apsaugoti galimas nukentėjusiąsias šalis kitoje valstybėje narėje;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3c)  taip pat tikslinga Direktyvos 2009/103/EB netaikyti specialiai sporto renginiams skirtoms transporto priemonėms, nes jos paprastai draudžiamos kitų formų civilinės atsakomybės draudimu ir joms nereikalaujama privalomojo motorinių transporto priemonių draudimo, jeigu jos naudojamos vien tik varžybose. Kadangi tokios transporto priemonės eksploatuojamos tik kontroliuojamoje trasoje ar plote, eismo įvykio, į kurį patektų pašaliniai automobiliai ar asmenys, tikimybė taip pat yra maža. Vis dėlto svarbu valstybėms narėms leisti išlaikyti arba nustatyti naujas privalomas nuostatas sporto renginiuose dalyvaujančioms transporto priemonėms apdrausti;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3d)  šia direktyva išlaikoma tinkama pusiausvyra tarp viešojo intereso ir galimų viešojo sektoriaus institucijų, draudikų ir draudėjų išlaidų, siekiant užtikrinti, kad siūlomos priemonės būtų ekonomiškai efektyvios;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3e)  transporto priemonės naudojimas eisme turėtų apimti transporto priemonės eksploatavimą važiuojant viešais ir privačiais keliais. Tai galėtų apimti visą važiuojamąją kelio dalį, automobilių stovėjimo aikšteles arba kitas joms prilygstančias teritorijas privačioje valdoje, kuri yra prieinama plačiajai visuomenei. Transporto priemonės naudojimas uždaroje teritorijoje, kuri nėra prieinama plačiajai visuomenei, neturėtų būti laikomas transporto priemonės naudojimu eisme. Vis dėlto, kai kurioje nors vietoje transporto priemonė naudojama eisme ir todėl turi būti apdrausta privalomuoju draudimu, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad transporto priemonė būtų apdrausta draudimo liudijimu, kuris sutarties galiojimo laikotarpiu apima galimas nukentėjusiąsias šalis, nepriklausomai nuo to, ar per eismo įvykį transporto priemonė naudojama eisme ar ne, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė naudojama sporto renginyje. Valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę apriboti šį su eismu nesusijusį draudimą, kai pagrįstai negalima tikėtis atsakomybės, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai į eismo įvykį patenka traktorius, kurio pagrindinė funkcija per eismo įvykį buvo ne būti transporto priemone, bet, kaip darbinei mašinai, generuoti funkcijai būtiną traukiamąją galią;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3f)  iš Direktyvos 2009/103/EB taikymo srities tikslinga išbraukti visas transporto priemones, kurios nenaudojamos eisme. Be to, valstybės narės neturėtų reikalauti apdrausti transporto priemonių, kurios yra laikinai arba visam laikui išregistruotos dėl to, kad jų negalima naudoti kaip transporto priemonių, kadangi jos, pavyzdžiui, yra muziejuje, vykdoma jų restauracija arba jos ilgą laiką nenaudojamos dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, naudojamos tik sezono metu;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  valstybės narės šiuo metu neturėtų tikrinti transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, ir transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra trečiojoje valstybėje, tačiau kuriomis atvykstama iš kitos valstybės narės teritorijos, draudimo dokumentų. Tačiau naujos technologijos leidžia patikrinti transporto priemonių draudimą jų nestabdant, taigi netrukdant laisvam asmenų judėjimui. Todėl derėtų leisti tikrinti transporto priemonių draudimą tik jei tokie patikrinimai yra nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi, sudaro bendros patikrų sistemos šalies teritorijoje dalį ir nereikalauja sustabdyti transporto priemonės;

(4)  valstybės narės šiuo metu netikrina transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, ir transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra trečiojoje valstybėje, tačiau kuriomis atvykstama iš kitos valstybės narės teritorijos, draudimo dokumentų. Tačiau naujos technologijos, kaip antai automatinio automobilio registracijos numerio identifikavimo technologija, leidžia diskretiškai patikrinti transporto priemonių draudimą jų nestabdant, taigi netrukdant laisvam asmenų judėjimui. Todėl derėtų leisti tikrinti transporto priemonių draudimą tik jei tokie patikrinimai yra nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi, sudaro bendros patikrų sistemos šalies teritorijoje, kurioje tikrinamos ir patikrinimą vykdančios valstybės narės teritorijoje esančios transporto priemonės, nereikalauja sustabdyti transporto priemonės ir yra atliekami visapusiškai laikantis teisių, laisvių ir teisėtų susijusio asmens interesų;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a)  siekiant užtikrinti tokios sistemos veikimą, valstybės narės turėtų keistis informacija, kad būtų galima patikrinti, ar motorinė transporto priemonė apdrausta, net jeigu ji registruota kitoje valstybėje narėje. Šis EUCARIS sistema (Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinė sistema) pagrįstas keitimasis informacija turėtų vykti nediskriminuojant, nes visoms transporto priemonėms turėtų būti taikoma tokia pati patikra. Šia direktyva nustatyti pakeitimai viešojo administravimo institucijoms turės ribotą poveikį, nes ši keitimosi sistema jau veikia ir naudojama aiškinantis eismo taisyklių pažeidimus;

Pagrindimas

Dabartinė keitimosi informacija sistema EUCARIS turėtų būti naudojama draudimo patikrų reikmėms.

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4b)  vairavimas neapsidraudus, t. y. transporto priemonės naudojimas neturint privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, yra vis didėjanti problema Sąjungoje. Apskaičiuota, kad dėl vairavimo neapsidraudus 2011 m. žalos atlyginimo išlaidos visoje Sąjungoje sudarė 870 mln. EUR. Reikėtų pabrėžti, kad vairavimas neapsidraudus turi neigiamos įtakos įvairioms suinteresuotosioms šalims, įskaitant eismo įvykiuose nukentėjusius asmenis, draudikus, garantijų fondus ir motorinių transporto priemonių draudėjus;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a)  laikydamosi tų principų valstybės narės neturėtų saugoti duomenų ilgiau, negu reikia siekiant patikrinti, ar transporto priemonė turi galiojančią draudimo apsaugą. Nustačius, kad transporto priemonė apdrausta, visi su patikra susiję duomenys turėtų būti ištrinti. Kai patikros sistemoje nepavyksta nustatyti, ar transporto priemonė yra apdrausta, tie duomenys turėtų būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų arba kol įrodoma, kad transporto priemonė turi galiojančią draudimo apsaugą, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis yra trumpesnis. Pagrįsta reikalauti, kad transporto priemonių, kurios, kaip nustatyta, neturi galiojančios draudimo apsaugos, duomenys būtų saugomi tol, kol baigsis visi administraciniai ar teisminiai procesai ir transporto priemonė įgis galiojančią draudimo apsaugą;

Pagrindimas

Transporto priemonių skenavimas sudarys sąlygas valdžios institucijoms stebėti asmenų judėjimą. Taip gali būti pažeistas jų privatumas. Teisė į privatumą turėtų būti panaikinta tik dėl teisėtų priežasčių. Viena tokių priežasčių galėtų būti tada, kai nustatoma, kad transporto priemonė nėra, kaip reikalaujama, apdrausta. O tų motorinių transporto priemonių, kurios, kaip paaiškėja, apdraustos, tie duomenys neturėtų būti naudojami jokioms kitoms reikmėms ir turėtų būti per pagrįstą laiką ištrinti. Šis saugojimo laikas turėtų būti ribotas ir nustatytas teisės aktais, remiantis kitais ES teisės aktais, pavyzdžiui, E. iškvietos direktyva.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  kad eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsauga būtų veiksminga, reikia, kad tiems nukentėjusiems asmenims visada būtų atlygintajiems arba jų turtui padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, ar atsakingos šalies draudimo įmonė yra moki, ar ne. Todėl valstybės narės turėtų įsteigti arba paskirti įstaigą, kuri išmokėtų pradinę kompensaciją jos teritorijoje nuolat gyvenančioms nekentėjusioms šalims ir kuri turėtų teisę susigrąžinti tą kompensaciją iš atsakingosios šalies transporto priemonės draudimo liudijimą išdavusios draudimo įmonės įsisteigimo valstybės narės tuo tikslu įsteigtos arba paskirtos įstaigos. Tačiau siekiant išvengti kelių reikalavimų pateikimo vienu metu, eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims turėtų būti neleidžiama pateikti reikalavimo atlyginti žalą tai įstaigai, jei jie jau yra pateikę reikalavimą arba ėmęsi teisinių veiksmų prieš atitinkamą draudimo įmonę ir tas reikalavimas vis dar nagrinėjamas arba teisiniai veiksmai tebevykdomi;

(7)  kad dėl eismo įvykių nukentėjusių šalių apsauga būtų veiksminga, reikia, kad toms nukentėjusioms šalims visada būtų atlygintos nustatytos sumosjoms arba jų turtui padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, ar atsakingos šalies draudimo įmonė yra moki, ar ne. Todėl valstybės narės turėtų įsteigti arba paskirti įstaigą, kuri nedelsdama išmokėtų pradinę kompensaciją bent iki Direktyvos 2009/103/EB 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų privalomojo draudimo ribų arba valstybių narių nustatytų garantijų ribų, jeigu jos yra didesnės jos teritorijoje nuolat gyvenančioms nekentėjusioms šalims ir kuri turėtų teisę susigrąžinti tą kompensaciją iš atsakingosios šalies transporto priemonės draudimo liudijimą išdavusios draudimo įmonės įsisteigimo valstybės narės tuo tikslu įsteigtos arba paskirtos įstaigos. Tačiau siekiant išvengti kelių reikalavimų pateikimo vienu metu, eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims turėtų būti neleidžiama pateikti reikalavimo atlyginti žalą tai įstaigai, jei jie jau yra pateikę reikalavimą ir tas reikalavimas vis dar nagrinėjamas;

Pagrindimas

Individualiam asmeniui neturėtų būti leista reikalauti atlyginti žalos iš skirtingų žalos atlyginimo įstaigų, tačiau nėra pagrindo užkirsti kelio tiems reikalavimams, jeigu jie keliami nemokiai bendrovei. Asmuo gali turėtų daug priežasčių iškelti bylą nemokiai bendrovei – ne vien dėl atsakomybės, susijusios su minimaliu motorinių transporto priemonių draudimu. Kita vertus, nemokumo bylos gali užtrukti daug metų, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Todėl nereikėtų reikalauti, kad eismo įvykio auka lauktų kompensacijos. Valstybės narės, suprantama, gali siekti susigrąžinti tą žalos atlyginimo sumą, pasinaudodamos teismo sprendimo paskirta suma.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  draudėjų, kurie siekia sudaryti naujas draudimo sutartis su draudimo įmonėmis, draudžiamųjų įvykių pažymų autentiškumas turėtų būti lengvai nustatomas, siekiant palengvinti tokių draudžiamųjų įvykių pažymų pripažinimą išduodant naują draudimo liudijimą. Siekiant supaprastinti draudžiamųjų įvykių pažymų patikrinimą ir autentiškumo nustatymą, svarbu, kad tokių pažymų turinys ir formatas būtų vienodi visose valstybėse narėse. Be to, draudimo įmonės, kurios nustatydamos transporto priemonių draudimo įmokas atsižvelgia į draudžiamųjų įvykių pažymas, neturėtų diskriminuoti pagal pilietybę ar pagal ankstesnę draudėjo gyvenamosios vietos valstybę narę. Kad valstybės narės galėtų patikrinti, kaip draudimo įmonės elgiasi su draudžiamųjų įvykių pažymomis, draudimo įmonės turėtų viešai skelbti savo draudžiamųjų įvykių pažymų naudojimo apskaičiuojant įmokas politiką;

(8)  draudėjų, kurie siekia sudaryti naujas draudimo sutartis su draudimo įmonėmis, draudžiamųjų įvykių pažymų autentiškumas turėtų būti lengvai nustatomas, siekiant palengvinti tokių draudžiamųjų įvykių pažymų pripažinimą išduodant naują draudimo liudijimą. Siekiant supaprastinti draudžiamųjų įvykių pažymų patikrinimą ir autentiškumo nustatymą, svarbu, kad tokių pažymų turinys ir formatas būtų vienodi visose valstybėse narėse. Be to, draudimo įmonės, kurios nustatydamos transporto priemonių draudimo įmokas atsižvelgia į draudžiamųjų įvykių pažymas, neturėtų diskriminuoti pagal pilietybę ar pagal ankstesnę draudėjo gyvenamosios vietos valstybę narę. Taip pat draudimo įmonės turėtų kitoje valstybėje išduotą pažymą laikyti lygiaverte savo šalies pažymai ir taikyti visas nuolaidas, kurias gali gauti kitais aspektais tapatus potencialus klientas ir kurių reikalaujama valstybės narės nacionalinės teisės aktais. Valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė priimti nacionalinės teisės aktus dėl bonus-malus sistemų, nes tokios sistemos savo pobūdžiu yra nacionalinės, neturinčios jokio tarpvalstybinio aspekto, todėl, laikantis subsidiarumo principo, sprendimus dėl šių sistemų turėtų toliau priimti valstybės narės. Kad valstybės narės galėtų patikrinti, kaip draudimo įmonės elgiasi su draudžiamųjų įvykių pažymomis, draudimo įmonės turėtų viešai skelbti savo draudžiamųjų įvykių pažymų naudojimo apskaičiuojant įmokas politiką;

Pagrindimas

Draudikai ne tik turėtų nediskriminuoti ir nenustatyti didesnių kainų užsieniečiams ir iš kitur grįžtantiems piliečiams, bet ir pažymą laikyti lygiaverte savo šalies pažymai ir taikyti visas nuolaidas, kurias gali gauti kitais aspektais tapatus potencialus klientas ir kurių reikalauja valstybės narės nacionalinės teisės aktai. Jei valstybė narė nori priimti nacionalinės teisės aktus dėl bonus-malus sistemų, jos sprendimas ir toliau turi priklausyti nacionalinei kompetencijai. Tokios sistemos yra savo pobūdžiu nacionalinės ir neturi jokio tarpvalstybinio aspekto, išskyrus tai, kad jos turi būti vienodai taikomos visiems toje pačioje teritorijoje.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su draudžiamųjų įvykių pažymų turiniu ir forma. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201120;

Išbraukta.

__________________

 

20 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

 

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a)  siekdamos, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas naudojant draudžiamųjų įvykių pažymas apskaičiuojant įmokas, valstybės narės turėtų skatinti draudimo įmones dalyvauti taikant skaidrias kainų palyginimo priemones;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  siekiant užtikrinti, kad mažiausios sumos atitiktų kintančią ekonominę tikrovę (ir laikui bėgant nenuvertėtų), Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų atnaujintos tos mažiausios vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sumos, kad jos atitiktų kintančią ekonominę padėtį, taip pat nustatyti įstaigų, įsteigtų žalai atlyginti arba įgaliotų atlyginti žalą pagal 10a straipsnį, procedūrines užduotis ir pareigas, susijusias su kompensacija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(10)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai nustatyti draudžiamųjų įvykių pažymų turinį ir formą. Siekiant užtikrinti, kad mažiausios vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sumos atitiktų kintančią ekonominę tikrovę (ir laikui bėgant nenuvertėtų), Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų atnaujintos tos mažiausios sumos, kad jos atitiktų kintančią ekonominę padėtį, taip pat nustatyti įstaigų, įsteigtų žalai atlyginti arba įgaliotų atlyginti žalą pagal Direktyvos 2009/103/EB 10a straipsnį, procedūrines užduotis ir pareigas, susijusias su kompensacija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros1a nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

 

__________________

 

1a OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  vertindama direktyvos veikimą Europos Komisija turėtų stebėti direktyvos taikymą, atsižvelgdama į nukentėjusių asmenų skaičių, dėl mokėjimo vėlavimo, susijusio su tarpvalstybinėmis nemokumo bylomis, nepatenkintų reikalavimų skaičių, mažiausias draudimo sumas valstybėse narėse, reikalavimų dėl vairavimo neapsidraudus, susijusių su tarpvalstybiniu eismu, sumą ir su draudžiamųjų įvykių pažymomis susijusių skundų skaičių;

(11)  vertindama Direktyvos 2009/103/EB veikimą Europos Komisija turėtų stebėti tos direktyvos taikymą, atsižvelgdama į nukentėjusiųjų šalių skaičių, dėl mokėjimo vėlavimo, susijusio su tarpvalstybinėmis nemokumo bylomis, nepatenkintų reikalavimų skaičių, mažiausias draudimo sumas valstybėse narėse, reikalavimų dėl vairavimo neapsidraudus, susijusių su tarpvalstybiniu eismu, sumą ir su draudžiamųjų įvykių pažymomis susijusių skundų skaičių. Komisija taip pat turėtų stebėti ir persvarstyti Direktyvą 2009/103/EB, atsižvelgdama į technologinę plėtrą, įskaitant platesnį autonominių ir pusiau autonominių transporto priemonių naudojimą, siekdama užtikrinti, kad direktyva ir toliau atitiktų savo paskirtį – apsaugoti galimas nukentėjusiąsias šalis nuo eismo įvykių, kuriuose dalyvauja motorinės transporto priemonės. Joje taip pat turėtų būti analizuojama greitųjų lengvųjų transporto priemonių atsakomybės sistema ir galimas visos Sąjungos sprendimas dėl bonus-malus sistemos;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  kadangi šios direktyvos tikslų, visų pirma užtikrinti vienodą minimalią eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugą visoje Sąjungoje ir užtikrinti nukentėjusių asmenų apsaugą draudimo įmonių nemokumo atveju, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(12)  kadangi šios direktyvos tikslų, visų pirma užtikrinti vienodą minimalią eismo įvykiuose nukentėjusių šalių apsaugą visoje Sąjungoje, užtikrinti apsaugą draudimo įmonių nemokumo atveju ir užtikrinti vienodą požiūrį, kai draudikai nustato draudžiamųjų įvykių pažymų, pateiktų potencialių draudėjų, kurie kerta vidines Sąjungos sienas, autentiškumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a)  siekdamos skatinti nuoseklų metodą dėl eismo įvykiuose nukentėjusių šalių tais atvejais, kai motorinė transporto priemonė naudojama kaip ginklas siekiant įvykdyti smurtinį nusikaltimą arba teroro aktą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų žalos atlyginimo įstaiga, kuri įsteigta arba kuriai suteiktas leidimas pagal Direktyvos 2009/103/EB 10 straipsnį, tvarkytų visus ieškinius, pateiktus dėl tokio nusikaltimo ar akto;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos -1 punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-1)  Visoje direktyvoje žodžiai „nukentėjęs asmuo“ pakeičiamas žodžiais „nukentėjusioji šalis“, o žodžiai „nukentėjusieji asmenys“ pakeičiami žodžiais „nukentėjusiosios šalys“.

 

(Tiksli galutinė posakio „nukentėjusioji šalis“ forma turėtų būti sudaryta kiekvienu atveju atskirai, laikantis gramatikos taisyklių, taigi priėmus šį pakeitimą iš dalies keičiamoje direktyvoje atsirastų daugiau atitinkamų pakeitimų.)

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama užpildyti per neapsižiūrėjimą paliktas spragas, kai 2009 m. buvo sujungtos visos motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos. Kai kuriuose straipsniuose vartojamas terminas „auka“, kuris apima tik tiesiogines avarijos aukas, o kituose straipsniuose vartojamas terminas „nukentėjusioji šalis“, kuris apima ir tiesiogines, ir netiesiogines aukas (pvz., avarijoje žuvusio asmens šeimos narius). Siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti visi galimi reikalavimai, visame tekste turėtų būti vartojamas terminas „nukentėjusioji šalis / nukentėjusiosios šalys“. Reikėtų pažymėti, kad terminas „auka“ nėra apibrėžta, o sąvoka „nukentėjusioji šalis“ apibrėžta 1 straipsnyje.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas

Direktyva 2009/103/EB

1 straipsnio 1 pastraipos 1a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a.  transporto priemonės naudojimas – transporto priemonės, paprastai skirtos naudoti kaip transporto priemonė, naudojimas, atitinkantis įprastą tos transporto priemonės funkciją, nepriklausomai nuo jos charakteristikų ir vietovės, kurioje naudojama, ir nuo to, ar ji stovi vietoje, ar juda;

1a.  transporto priemonės naudojimas – transporto priemonės naudojimas eisme, eismo įvykio metu atitinkantis jos, kaip motorinės transporto priemonės, funkciją, nepriklausomai nuo jos charakteristikų ir vietovės, kurioje naudojama, ir nuo to, ar ji stovi vietoje, ar juda;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

2 straipsnio 1 a ir 1 b dalys (naujos)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a)  2 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

 

„Ši direktyva taikoma tik transporto priemonėms, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2018/858*, Reglamentas (ES) 167/2013** arba Reglamentas (ES) 168/2013***.

 

Ši direktyva netaikoma transporto priemonėms, kurios skirtos naudoti tik sporto varžybų dalyviams arba susijusiai sportinei veiklai uždarame plote.

 

__________________

 

* 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).

 

** 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 1).

 

*** 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 52).“

Pagrindimas

While the inclusion of non-type approved vehicles might increase insurance coverage, it will also dissuade the uptake of alternative vehicles, like e-bikes, which are better for the environment. Moreover, most non-type approved vehicles are small in size and therefore the chance of significant damage to persons or property is limited. Other forms of liability insurance than Motor Insurance should cover these non-type approved vehicles. Motor Sports are generally covered by other forms of insurance. The addition of MID requirements would only add an additional cost. Insurance companies might also shift the risks of sporting events into the premiums of normal vehicle users. This would have a negative effect on consumers, while bring limited benefits in terms of potential accident victims. The exclusion should not prevent from individuality requiring equivalent insurance coverage at Member State level.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 1 b punktas (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

3 straipsnio 4 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b)  3 straipsnis papildomas šia pastraipa:

 

„Valstybės narės užtikrina, kad, kai pagal 1 dalį reikalaujama, kad transporto priemonė būtų apdrausta, draudimas taip pat galiotų eismo įvykiams ir per juos nukentėjusioms šalims, įvykusiems:

 

a) transporto priemonei esant eisme, bet naudojamai ne pagal savo pirminę funkciją; taip pat

 

b) naudojant transporto priemonę ne eisme.

 

Valstybės narės gali nustatyti draudimo apsaugos apribojimus, kai transporto priemonė naudojama ne eisme, kaip nurodyta 5 dalies b punkte. Ši nuostata taikoma kaip išimtis ir tik prireikus, kai valstybės narės mano, kad toks atsakomybės draudimas viršytų tai, ko būtų galima pagrįstai tikėtis iš motorinės transporto priemonės draudimo. Ši nuostata negali būti taikoma siekiant apeiti šioje direktyvoje nustatytus principus ir taisykles.“

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Direktyva 2009/103/EB

4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tačiau jos gali atlikti tokius draudimo patikrinimus, jeigu jie yra nediskriminuojantys , būtini ir proporcingi siekiamam tikslui ir

Tačiau jos gali atlikti tokius draudimo patikrinimus, jeigu jie yra nediskriminuojantys, būtini ir proporcingi siekiamam tikslui, juos vykdant paisoma susijusių asmenų teisių, laisvių ir teisėtų interesų, taip pat

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Direktyva 2009/103/EB

4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  yra bendros patikrinimų sistemos šalies teritorijoje dalis ir nereikalauja sustabdyti transporto priemonės.

b)  yra bendros patikrinimų, kurie vykdomi ir paprastai patikrinimą vykdančios atitinkamos valstybės narės teritorijoje esančių transporto priemonių atžvilgiu, sistemos šalies teritorijoje dalis ir nereikalauja sustabdyti transporto priemonės.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Direktyva 2009/103/EB

4 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Draudimo patikrų, numatytų 1 dalyje, tikslais valstybė narė kitoms valstybėms narėms suteikia galimybę gauti šiuos nacionalinius transporto priemonių registracijos duomenis su įgaliojimais atlikti automatinę jų paiešką:

 

a)  duomenis, ar transporto priemonė apdrausta privalomuoju draudimu;

 

b)  duomenis, susijusius su transporto priemonių savininkais arba valdytojais, kurie būtini jų civilinės atsakomybės draudimui pagal 3 straipsnį.

 

Galimybė susipažinti su šiais duomenimis turėtų būti suteikiama per valstybių narių nacionalines ryšių palaikymo institucijas, paskirtas pagal Direktyvos (ES) 2015/413* 4 straipsnio 2 dalį.

 

__________________

 

* 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (OL L 68, 2015 3 13, p. 9).

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Direktyva 2009/103/EB

4 straipsnio 1 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b.  Vykdydama paiešką, atliekamą išsiunčiant prašymą, atsakomybės draudimo patikrą atliekanti valstybės narės nacionalinė ryšių palaikymo institucija naudoja visą registracijos numerį. Paieškos atliekamos laikantis Sprendimo 2008/616/TVR* priedo 3 skyriuje nustatytų procedūrų. Draudimo patikrą atliekanti valstybė narė gautus duomenis naudoja tam, kad nustatytų, ar transporto priemonė apdrausta galiojančiu privalomuoju draudimu, kuriam taikomas šios direktyvos 3 straipsnis.

 

__________________

 

* 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo (OL L 210, 2008 8 6, p. 12).

Pagrindimas

Keistis draudimo duomenimis būtina siekiant pagrindinio šios direktyvos tikslo, be kita ko, palengvinti laisvą transporto priemonių judėjimą tarp valstybių narių ir pašalinti integruotos motorinių transporto priemonių draudimo rinkos veikimo kliūtis. Be to, turėtume naudotis esama EUCARIS sistema, kuri numatyta Tarybos sprendime 2008/616/TVR, siekdami užtikrinti, kad šie informacijos mainai galėtų realiai vykti.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Direktyva 2009/103/EB

4 straipsnio 1 c dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1c.  Valstybės narės užtikrina perduodamų duomenų saugumą ir apsaugą, kiek galima naudodamos esamas programinės įrangos taikomąsias programas, pavyzdžiui, nurodytąją Sprendimo 2008/616/TVR 15 straipsnyje, ir pakeistas tų taikomųjų programų versijas, laikydamosi Sprendimo 2008/616/TVR priedo 3 skyriaus nuostatų. Naudojant pakeistas programinės įrangos taikomųjų programų versijas sudaromos sąlygos keistis internetu tiek tikralaikiais duomenimis, tiek duomenų paketais, t. y. vienu siuntimu perduoti daug prašymų ar atsakymų.

Pagrindimas

Keistis draudimo duomenimis būtina siekiant pagrindinio šios direktyvos tikslo, be kita ko, palengvinti laisvą transporto priemonių judėjimą tarp valstybių narių ir pašalinti integruotos motorinių transporto priemonių draudimo rinkos veikimo kliūtis. Be to, turėtume naudotis esama EUCARIS sistema, kuri numatyta Tarybos sprendime 2008/616/TVR, siekdami užtikrinti, kad šie informacijos mainai galėtų realiai vykti.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Direktyva 2009/103/EB

4 straipsnio 2 dalies 1 a, 1 b ir 1 c pastraipos (naujos)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės visų pirma nurodo konkretų tikslą ir atitinkamą teisinį pagrindą, laikosi susijusių saugumo reikalavimų ir būtinumo, proporcingumo bei tikslo ribojimo principų ir nustato proporcingą duomenų saugojimo laikotarpį.

 

Pagal šį straipsnį tvarkomi asmens duomenys nėra saugomi ilgiau, nei tai būtina siekiant atlikti atsakomybės draudimo patikrą. Kai tik tie duomenys šiam tikslui nebereikalingi, jie yra visiškai ištrinami. Kai atlikus atsakomybės draudimo patikrą matyti, kad transporto priemonė apdrausta 3 straipsnyje numatytu privalomuoju atsakomybės draudimu, duomenų valdytojas nedelsdamas tuos duomenis ištrina. Kai pagal patikrą neįmanoma nustatyti, ar transporto priemonė apdrausta 3 straipsnyje numatytu privalomuoju atsakomybės draudimu, duomenys saugomi proporcingą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 30 dienų, arba kol nustatoma, kad atsakomybės draudimas egzistuoja, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis yra trumpesnis.

 

Kai valstybė narė nustato, kad transporto priemone keliaujama be 3 straipsnyje numatyto privalomojo draudimo, ji gali skirti nuobaudas, kurios numatytos pagal 27 straipsnį.

Pagrindimas

Transporto priemonių skenavimas sudarys sąlygas valdžios institucijoms stebėti asmenų judėjimą. Taip gali būti pažeistas jų privatumas. Teisė į privatumą turėtų būti panaikinta tik dėl teisėtų priežasčių. Viena tokių priežasčių galėtų būti tada, kai nustatoma, kad transporto priemonė nėra, kaip reikalaujama, apdrausta. O tų motorinių transporto priemonių, kurios, kaip paaiškėja, apdraustos, tie duomenys neturėtų būti naudojami jokioms kitoms reikmėms ir turėtų būti per pagrįstą laiką ištrinti. Šis saugojimo laikas turėtų būti ribotas ir nustatytas teisės aktais, laikantis kitų ES teisės aktų, tokių kaip E. iškvietos direktyva.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Direktyva 2009/103/EB

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  žalos asmeniui atveju – 6 070 000 EUR kiekvienam įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus, arba 1 220 000 EUR kiekvienam nukentėjusiam asmeniui;

a)  žalos asmeniui atveju – 6 070 000 EUR kiekvienam įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų šalių skaičiaus, arba 1 220 000 EUR kiekvienai nukentėjusiajai šaliai;

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Direktyva 2009/103/EB

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  žalos turtui atveju – 1 220 000 EUR kiekvienam įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus.

b)  žalos turtui atveju – 1 220 000 EUR kiekvienam eismo įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų šalių skaičiaus.

Pagrindimas

Siekiant išvengti netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę, terminas „kiekvienam įvykiui“, kuris išverstas turi skirtingas reikšmes, turėtų būti pakeistas terminu „kiekvienam eismo įvykiui“, dėl kurio atsiras bendresnis supratimas.

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 3 a punktas (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

3a)  10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

Kiekviena valstybė narė įsteigia arba įgalioja įstaigą, kurios užduotis – atlyginti, bent pagal privalomojo draudimo ribas, žalą, padarytą turtui arba asmeniui nenustatyta transporto priemone arba tokia transporto priemone, kurios atžvilgiu neįvykdyta 3 straipsnyje numatyta pareiga apdrausti.

Kiekviena valstybė narė įsteigia arba įgalioja įstaigą, kurios užduotis – atlyginti, bent pagal privalomojo draudimo ribas, kaip numatyta 9 straipsnio 1 dalyje, arba pagal valstybių narių nustatytų garantijų ribas, jei jos didesnės, žalą, padarytą turtui arba asmeniui nenustatyta transporto priemone arba tokia transporto priemone, kurios atžvilgiu neįvykdyta 3 straipsnyje numatyta pareiga apdrausti, įskaitant atvejus, susijusius su eismo įvykiais, kurių metu motorinė transporto priemonė naudojama kaip ginklas smurtiniam nusikaltimui arba teroro aktui įvykdyti.

Pagrindimas

Šis pakeitimas būtinas, nes yra neatsiejamai susijęs su 10a straipsnio dėl nukentėjusiųjų šalių apsaugos draudimo įmonės nemokumo arba jos nebendradarbiavimo atveju nuostatų pakeitimu.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas

Direktyva 2009/103/EB

10a straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10a straipsnis

10a straipsnis

Nukentėjusiųjų šalių apsauga draudimo įmonės nemokumo arba jos nebendradarbiavimo atveju

Nukentėjusiųjų šalių apsauga draudimo įmonės nemokumo atveju

 

-1.  Valstybės narės imasi visų priemonių, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad nukentėjusiosios šalys turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą bent iki 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų privalomojo atsakomybės draudimo ribų arba valstybių narių nustatytų garantijų ribų, jei jos didesnės, susijusių su žala asmeniui arba turtui, kurią padarė draudimo įmonės apdrausta transporto priemonė, bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų:

 

a)  draudimo įmonei iškelta bankroto byla; arba

 

b)  pradėta draudimo įmonės likvidavimo procedūra, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB* 268 straipsnio d punkte.

1.  Valstybės narės įsteigia arba įgalioja įstaigą atlyginti jos teritorijoje nuolat gyvenančioms nukentėjusioms šalims bent iki 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų privalomojo draudimo ribų draudimo įmonės apdrausta transporto priemone padarytą žalą asmeniui arba materialinę žalą bet kurioje iš toliau nurodytų situacijų:

1.  Kiekviena valstybė narė įsteigia arba įgalioja įstaigą atlyginti žalą jos teritorijoje nuolat gyvenančioms nukentėjusioms šalims -1 dalyje nurodytais atvejais.

a)  draudimo įmonei iškelta bankroto byla;

 

b)  pradėta draudimo įmonės likvidavimo procedūra, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB*** 268 straipsnio d punkte;

 

c)  draudimo įmonė arba jos atstovas žalos sureguliavimo reikalams nepateikė pagrįsto atsakymo reikalavime atlyginti žalą išdėstytais klausimais per tris mėnesius nuo tos dienos, kada nukentėjusioji šalis tai draudimo įmonei pateikė savo reikalavimą.

 

2.  Nukentėjusiosios šalys negali pateikti reikalavimo 1 dalyje nurodytai įstaigai, jeigu jos yra pateikusios reikalavimą tiesiogiai draudimo įmonei arba ėmusios teisinių veiksmų tiesiogiai prieš draudimo įmonę ir tas reikalavimas vis dar nagrinėjamas arba teisiniai veiksmai tebevykdomi.

 

3.  1 dalyje nurodyta įstaiga per du mėnesius nuo tos dienos, kada nukentėjusioji šalis pateikė savo reikalavimą atlyginti žalą, pateikia atsakymą.

3.  Nukentėjusioji šalis gali kreiptis dėl žalos atlyginimo į 1 dalyje nurodytą įstaigą. Remdamasi nukentėjusiosios šalies prašymu pateikta informacija, ta įstaiga per tris mėnesius nuo nukentėjusiosios šalies prašymo dėl kompensacijos pateikimo pateikia nukentėjusiajai šaliai pagrįstą atsakymą dėl žalos atlyginimo išmokėjimo.

 

Kai skiriama kompensacija, 1 dalyje nurodyta įstaiga per tris mėnesius nuo savo atsakymo pateikimo sumoka visą kompensaciją nukentėjusiajai šaliai arba, kai kompensacija pagal susitarimą mokama periodinėmis įmokomis, pradeda jas mokėti.

 

Kai nukentėjusioji šalis pateikia reikalavimą draudimo įmonei arba jos atstovui žalos sureguliavimo klausimais, kuriam iki reikalavimo pateikimo arba pateikimo metu pradėta taikyti -1 dalyje numatyta tvarka, ir kai tai nukentėjusiajai šaliai dar nebuvo pateiktas tos draudimo įmonės arba jos atstovo pagrįstas atsakymas, nukentėjusiajai šaliai turi būti suteikta galimybė persiųsti savo reikalavimą dėl kompensacijos 1 dalyje nurodytai įstaigai.

4.  Kai nukentėjusioji šalis gyvena kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje įsteigta 1 dalyje nurodyta draudimo įmonė, 1 dalyje nurodyta įstaiga, kuri atlygino žalą tai nukentėjusiajai šaliai jos gyvenamosios vietos valstybėje narėje, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą kompensacijos sumą jai atlygintų valstybės narės, kurioje įsteigta draudimo liudijimą atsakingajai šaliai išdavusi draudimo įmonė, 1 dalyje nurodyta įstaiga.

4.  Kai draudimo įmonė pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį gavo leidimą kitoje valstybėje narėje negu valstybė narė, kurioje yra kompetentinga 1 dalyje nurodyta įstaiga, ta įstaiga turi teisę reikalauti, kad 1 dalyje nurodyta valstybės narės, kurioje draudimo įmonė gavo leidimą, įstaiga jai atlygintų išmokėtą kompensacijos sumą.

5.  Šio straipsnio 1–4 dalys neturi poveikio:

5.  Šio straipsnio -1–4 dalys neturi poveikio:

a)  valstybių narių teisei laikyti 1 dalyje nurodytos įstaigos sumokėtą žalos atlyginimą subsidiariniu ar nesubsidiariniu;

a)  valstybių narių teisei laikyti 1 dalyje nurodytos įstaigos sumokėtą žalos atlyginimą subsidiariniu ar nesubsidiariniu;

b)  valstybių narių teisei reglamentuoti to paties įvykio sukeltos žalos sureguliavimą tarp:

b)  valstybių narių teisei reglamentuoti to paties įvykio sukeltos žalos sureguliavimą tarp:

i)  1 dalyje nurodytos įstaigos;

i)  1 dalyje nurodytos įstaigos;

ii)  už eismo įvykį atsakingo asmens arba asmenų;

ii)  už eismo įvykį atsakingo asmens arba asmenų;

iii)  kitų draudimo įmonių arba socialinio draudimo įstaigų, privalančių atlyginti žalą nukentėjusiajai šaliai.

iii)  kitų draudimo įmonių arba socialinio draudimo įstaigų, privalančių atlyginti žalą nukentėjusiajai šaliai.

6.  Valstybės narės neleidžia 1 dalyje nurodytai įstaigai kelti kitų nei šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų dėl žalos atlyginimo, ypač reikalauti, kad nukentėjusioji šalis įrodytų, kad už žalos atlyginimą atsakinga šalis negali mokėti arba atsisako tą daryti.

6.  Valstybės narės neleidžia 1 dalyje nurodytai įstaigai kelti kitų nei šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai dėl žalos atlyginimo ar jos sumažinti. Visų pirma valstybės narės neleidžia 1 dalyje nurodytai įstaigai kelti reikalavimo, kad nukentėjusioji šalis įrodytų, jog už žalos atlyginimą atsakinga šalis arba draudimo įmonė negali mokėti arba atsisako tą daryti.

7.  Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis 28b straipsnyje nustatytos tvarkos priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti pagal 10a straipsnį įsteigtų arba įgaliotų įstaigų procedūrines užduotis ir pareigas, susijusias su kompensacija.

7.  Šis straipsnis įsigalioja:

 

a)  po to, kai bus sudarytas valstybių narių įsteigtų arba įgaliotų 1 dalyje nurodytų patvirtintų įstaigų susitarimas dėl jų funkcijų, pareigų ir kompensacijos tvarkos;

 

b)  nuo datos, kurią turi nustatyti Komisija, kai, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įsitikina, kad a punkte nurodytas susitarimas yra sudarytas.“

 

7a.  20 straipsnio 1 dalyje nurodytos nukentėjusiosios šalys gali -1 dalyje nurodytais atvejais kreiptis dėl žalos atlyginimo į 24 straipsnyje nurodytą žalos atlyginimo įstaigą savo gyvenamojoje valstybėje narėje.

 

7b.  Nukentėjusioji šalis gali tiesiogiai žalos atlyginimo įstaigos reikalauti atlyginti žalą, o ši, remdamasi pagal jos prašymą nukentėjusiosios šalies pateikta informacija, privalo jai pateikti pagrįstą atsakymą per tris mėnesius nuo tos dienos, kai nukentėjusioji šalis kreipėsi dėl žalos atlyginimo.

 

Gavusi reikalavimą atlyginti žalą, žalos atlyginimo įstaiga apie gautą nukentėjusiosios šalies reikalavimą praneša šiems asmenims arba įstaigoms:

 

a)  draudimo įmonei, kuriai taikoma bankroto arba likvidavimo procedūra;

 

b)  tai draudimo įmonei paskirtam likvidatoriui, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 268 straipsnio f dalyje;

 

c)  žalos atlyginimo įstaigai valstybėje narėje, kurioje įvyko eismo įvykis; taip pat

 

d)  žalos atlyginimo įstaigai valstybėje narėje, kurioje draudimo įmonė gavo leidimą pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį, jei tai ne ta valstybė narė, kurioje įvyko eismo įvykis.

 

7c.  Gavusi 7b dalyje nurodytą informaciją, žalos atlyginimo įstaiga valstybėje narėje, kurioje įvyko eismo įvykis, praneša nukentėjusiosios šalies gyvenamosios vietos valstybės narės žalos atlyginimo įstaigai, ar 1 dalyje nurodytas įstaigos žalos atlyginimas laikytinas subsidiariniu ar nesubsidiariniu. Nukentėjusiosios šalies gyvenamosios vietos valstybės narės žalos atlyginimo įstaiga atsižvelgia į tą informaciją, atlygindama žalą.

 

7d.  Žalos atlyginimo įstaiga, kuri nukentėjusiajai šaliai atlygino žalą jos gyvenamosios vietos valstybėje narėje, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą žalos atlyginimo sumą jai kompensuotų valstybės narės, kurioje draudimo įmonė gavo leidimą pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį, žalos atlyginimo įstaiga.

 

7e.  Pastaroji įstaiga perima nukentėjusiosios šalies teises 1 dalyje nurodytos įstaigos, įsteigtos valstybėje narėje, kurioje draudimo įmonė gavo leidimą pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį, atžvilgiu, jeigu nukentėjusiosios šalies gyvenamosios vietos valstybės narės žalos atlyginimo įstaiga išmokėjo atlyginimą už asmens patirtą ar turtui padarytą žalą.

 

Kiekviena valstybė narė privalo pripažinti tokį kitos valstybės narės numatytą teisių perėmimą.

 

7f.  24 straipsnio 3 dalyje nurodytame žalos atlyginimo įstaigų susitarime turi būti nuostatų, susijusių su žalos atlyginimo įstaigų funkcijomis ir pareigomis ir pagal šį straipsnį vykdomos kompensacijos tvarka.

 

7g.  Nesant 7 dalies a punkte nurodyto susitarimo arba susitarimo pakeitimo pagal 7f dalį iki [dveji metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos], Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 28b straipsnyje nurodytą procedūrą, pagal kurią nustatomos pagal šį straipsnį įsteigtų arba pagal šį straipsnį įgaliotų įstaigų procedūrinės užduotys ir procedūriniai įpareigojimai, kiek tai susiję su žalos atlyginimu arba daliniu susitarimo keitimu pagal 24 straipsnio 3 dalį, arba, prireikus, abiem.

 

__________________

 

* 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

*** 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

 

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 4 a punktas (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

15 straipsnis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

4a)  15 straipsnis pakeičiamas taip:

15 straipsnis

15 straipsnis

Transporto priemonės, išsiųstos iš vienos valstybės narės į kitą

Transporto priemonės, išsiųstos iš vienos valstybės narės į kitą

1.  Nukrypstant nuo Direktyvos 88/357/EEB 2 straipsnio d punkto antros įtraukos, jei transporto priemonė išsiunčiama iš vienos valstybės narės į kitą, valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, laikoma paskirties valstybe nare iš karto po to, kai pirkėjas patvirtina, kad transporto priemonė pristatyta, per trisdešimt dienų laikotarpį, net jeigu ši transporto priemonė paskirties valstybėje narėje nebuvo oficialiai įregistruota.

1.  Nukrypstant nuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB* 13 straipsnio 13 punkto b papunkčio, jei transporto priemonė išsiunčiama iš vienos valstybės narės į kitą, valstybe nare, kurioje yra draudimo rizika, laikoma arba ta valstybė narė, kurioje transporto priemonė registruota, arba paskirties valstybė narė trisdešimt dienų laikotarpiu iš karto po to, kai pirkėjas patvirtina, kad transporto priemonė pristatyta, net jeigu ši transporto priemonė paskirties valstybėje narėje nebuvo oficialiai įregistruota.

2.  Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu transporto priemonė, būdama neapdrausta, patenka į įvykį, 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstaiga paskirties valstybėje narėje atsako už 9 straipsnyje numatytą žalos atlyginimą.

2.  Valstybės narės imasi visų priemonių, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad draudimo įmonės praneštų valstybės narės, kurioje registruota transporto priemonė, informacijos centrui, kad jos išdavė draudimo liudijimą dėl tos transporto priemonės naudojimo.

 

__________________

 

* 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).“

Pagrindimas

Article 15 on dispatched vehicles was created in order to make it easier for a consumer to buy a vehicle from another Member State without having to seek an insurer from that other Member State. In practice, it does not currently work. Despite this, to delete it would only cancel past attempts to solve this problem without offering a solution. This amendment seeks to address this by giving more options to the consumer, by allowing them to seek insurance either in their home Member State or in the Member State of sale of the vehicle. They will be able to find a solution which works for them for the limited period of time it takes to move the vehicle from one Member State to the Member State of residence of the owner of the vehicle.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 4 b punktas (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

15 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4b)  Įterpiamas šis straipsnis:

 

„15a straipsnis

 

Atsakomybė, kai eismo įvykyje dalyvavo variklio varomos transporto priemonės tempiama priekaba

 

Jei eismo įvykį sukėlė keletas transporto priemonių, susidedančių iš variklio varomos transporto priemonės tempiamos priekabos, nukentėjusiajai šaliai žalą atlygina priekabą apdraudusioji įmonė, kai:

 

– civilinė atsakomybė apdrausta atskirai; taip pat kai

 

– priekaba gali būti identifikuota, tačiau neįmanoma identifikuoti ją tempusios variklio varomos transporto priemonės.

 

Šiuo atveju žalą nukentėjusiajai šaliai atlyginusi įmonė turi kreiptis į tempusią variklio varomą transporto priemonę apdraudusią įmonę, jei tai numatyta nacionalinės teisės aktuose.“

Pagrindimas

The recognition of a license plate can be an issue in accident with a truck or vehicle with a trailer, where the license plate of the main vehicle is not clearly visible from behind. This can lead to situations where it is impossible to identify the driver. For commercial transport, it is also often the case that the powered vehicle is of a different ownership, and sometimes national registration, than the trailer that is being towered and is subject to individual, unrelated, insurance policies. Therefore, in case of accidents involving a motorized towing vehicle and a trailer and the motorized towing vehicle and the trailer have distinct insurers, the insurer of the trailer should compensate injured parties if the towing vehicle cannot be identified. Nevertheless, the insurer of the trailer has recourse against the insurer of the towing vehicle. This change should bring better protection to injured parties.

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 punkto b papunktis

Direktyva 2009/103/EB

16 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad antroje pastraipoje nurodytos draudimo įmonės arba įstaigos, vertindamos kitų antroje pastraipoje nurodytų draudimo įmonių arba įstaigų išduotas draudžiamųjų įvykių pažymas, nediskriminuotų draudėjų ir nereikalautų padidintų įmokų dėl jų pilietybės ar vien dėl jų ankstesnės gyvenamosios vietos valstybės narės.

Valstybės narės užtikrina, kad antroje pastraipoje nurodytos draudimo įmonės ir įstaigos, vertindamos kitų antroje pastraipoje nurodytų draudimo įmonių arba įstaigų išduotas draudžiamųjų įvykių pažymas, nediskriminuotų draudėjų ir nereikalautų padidintų įmokų dėl jų pilietybės ar vien dėl jų ankstesnės gyvenamosios vietos valstybės narės.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 punkto b papunktis

Direktyva 2009/103/EB

16 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės užtikrina, kad, kai nustatydamos įmokas draudimo įmonės atsižvelgia į draudžiamųjų įvykių pažymas, jos atsižvelgtų ir į kitose valstybėse narėse įsisteigusių draudimo įmonių išduotas draudžiamųjų įmonių pažymas kaip į lygiavertes toms, kurias išdavė draudimo įmonės toje pačioje valstybėje narėje, ir pagal nacionalinės teisės aktus taikytų visus teisės aktuose nustatytus su įmokomis susijusius reikalavimus.

Pagrindimas

Draudikai ne tik turėtų nediskriminuoti ir nenustatyti didesnių kainų užsieniečiams ir iš kitur grįžtantiems piliečiams, bet ir pažymą laikyti lygiaverte savo šalies pažymai ir taikyti visas nuolaidas, kurias gali gauti kitais aspektais tapatus potencialus klientas ir kurių reikalauja valstybės narės nacionalinės teisės aktai. Jei valstybė narė nori priimti nacionalinės teisės aktus dėl bonus-malus sistemų, jos sprendimas ir toliau turi priklausyti nacionalinei kompetencijai. Tokios sistemos yra savo pobūdžiu nacionalinės ir neturi jokio tarpvalstybinio aspekto, išskyrus tai, kad jos turi būti vienodai taikomos visiems toje pačioje teritorijoje.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 punkto b papunktis

Direktyva 2009/103/EB

16 straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo įmonės viešai skelbtų savo taikomą draudžiamųjų įvykių pažymos naudojimo apskaičiuojant draudimo įmokas politiką.

Nedarydamos poveikio draudimo įmonių kainodaros politikai, valstybės narės užtikrina, kad draudimo įmonės viešai skelbtų savo taikomą draudžiamųjų įvykių pažymos naudojimo apskaičiuojant draudimo įmokas politiką.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 punkto b papunktis

Direktyva 2009/103/EB

16 straipsnio 5 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal 28a straipsnio 2 dalį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatomas antroje pastraipoje nurodytos draudžiamųjų įvykių pažymos turinys ir forma. Toje pažymoje pateikiama visa toliau nurodyta informacija:

Pagal 28b straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiamas antroje dalyje nurodytos draudžiamųjų įvykių pažymos turinys ir forma. Toje pažymoje pateikiama bent tokia toliau nurodyta informacija:

a)  draudžiamųjų įvykių pažymą išduodančios draudimo įmonės identifikavimo duomenys;

a)  draudžiamųjų įvykių pažymą išduodančios draudimo įmonės identifikavimo duomenys;

b)  draudėjo tapatybė;

b)  draudėjo tapatybė, įskaitant gimimo datą, kontaktinį adresą ir, jei taikoma, vairuotojo pažymėjimo numerį ir išdavimo datą;

c)  apdrausta transporto priemonė;

c)  apdrausta transporto priemonė ir jos identifikavimo numeris;

d)  transporto priemonės draudimo laikotarpis;

d)  transporto priemonės draudimo pradžios ir pabaigos data;

e)  pateiktų civilinės atsakomybės reikalavimų skaičius ir vertė laikotarpiu, už kurį teikiama draudžiamųjų įvykių pažyma.

e)  pateiktų civilinės atsakomybės reikalavimų skaičius laikotarpiu, už kurį teikiama draudžiamųjų įvykių, kuriuose draudėjas buvo kaltas, pažyma, įskaitant kiekvieno įvykio datą, informaciją apie padarytą žalą turtui arba asmeniui, ir ar jo žala jau sureguliuota, ar dar ne.

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 punkto b papunktis

Direktyva 2009/103/EB

16 straipsnio 5 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija konsultuojasi su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir siekia suinteresuotųjų subjektų tarpusavio susitarimo dėl draudžiamųjų įvykių pažymos turinio ir formos.

Pagrindimas

Pažymos naudingos tik tada, kai atitinka paskirtį, ir kai jose yra informacijos, kuri svarbi nustatant galimo draudėjo riziką, Siekdama suprasti, kas yra svarbu, Komisija priimdama įgyvendinimo aktą turėtų konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 a punktas (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

16 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a)  Įterpiamas šis straipsnis:

 

„16a straipsnis

 

Kainų palyginimo priemonė

 

1.  Valstybės narės užtikrina, kad vartotojai galėtų nemokamai naudotis bent viena nepriklausoma palyginimo priemone, kuri jiems leistų palyginti ir įvertinti bendras 3 straipsnyje numatyto privalomojo draudimo paslaugų teikėjų kainas ir tarifus remiantis vartotojų pateikta informacija.

 

2.  Privalomojo draudimo paslaugų teikėjai kompetentingoms institucijoms suteikia visą tokios priemonės reikmėms prašomą informaciją ir užtikrina, kad ji būtų tiksli ir, siekiant šio tikslumo, prireikus atnaujinama. Tokia priemonė taip pat gali apimti motorinių transporto priemonių draudimo apsaugos galimybes, papildančias 3 straipsnyje numatytą privalomąjį draudimą.

 

3.  Palyginimo priemonė turi:

 

a)  veikti nepriklausomai nuo paslaugų teikėjų – ja turi būti užtikrinama, kad paslaugų teikėjams būtų taikomos vienodos paieškos rezultatų sąlygos;

 

b)  aiškiai atskleisti palyginimo priemonės savininkus ir operatorius;

 

c)  atskleisti aiškius ir objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamas palyginimas;

 

d)  teikti informaciją paprasta ir nedviprasmiška kalba;

 

e) teikti tikslią ir naujausią informaciją ir nurodyti, kada priemonė paskutinį kartą atnaujinta;

 

f)  būti atvira kiekvienam privalomojo draudimo paslaugų teikėjui, kuris pateikia atitinkamą informaciją, ir aprėpti įvairius pasiūlymus, apimančius didelę rinkos dalį, ir, jei pateikiama informacija nėra išsami rinkos apžvalga, tai turi būti aiškiai nurodoma prieš pateikiant rezultatus;

 

g)  užtikrinti veiksmingą pranešimo apie neteisingą informaciją procedūrą;

 

h)  parodyti pareiškimą, kad kainos yra pagrįstos draudimo paslaugų teikėjų pateikta informacija ir nėra privalomos.

 

4.  Palyginimo priemonės teikėjui paprašius kompetentingos institucijos sertifikuoja priemones, atitinkančias 3 dalies a–h punktų reikalavimus.

 

5.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 28b straipsnyje nurodytą procedūrą priimti deleguotąjį aktą, kuriuo ši direktyva papildoma nustatant tokios palyginimo priemonės formą ir funkcijas ir informacijos, kurią, atsižvelgdami į individualų draudimo liudijimų pobūdį, turi pateikti draudimo paslaugų teikėjai, kategorijas.

 

6.  Nedarant poveikio kitiems Sąjungos teisės aktams ir laikydamosi 27 straipsnio, valstybės narės gali nustatyti sankcijas, įskaitant baudas, palyginimo priemonių operatoriams, kurie suklaidino vartotojus arba neaiškiai atskleidė, kas jų savininkai ir ar jie gavo atlygį iš kurio nors draudimo paslaugų teikėjo.“

Pagrindimas

Kaip ir daugumoje kitų finansų sektorių, vartotojai vis dažniau transporto priemonių draudimo paslaugų ieško internete. Todėl atsirado daug palyginimo svetainių, kurios gali būti arba nebūti sąžiningos arba klaidinti vartotojus. Kaip reikalaujama kituose teisės aktuose, kiekviena valstybė narė turėtų siekti, kad joje veiktų bent viena interneto svetainė, kurioje galima palyginti pasiūlymus. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė bausti interneto svetaines, jeigu jose aiškiai nenurodyta, kas jų savininkai ir ar jos gauna atlygį iš draudimo įmonių.

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 b punktas (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

18 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5b)  Įterpiamas šis straipsnis:

 

„18a straipsnis

 

Galimybė susipažinti su eismo įvykių ataskaitomis

 

Valstybės narės užtikrina nukentėjusiosios šalies teisę iš kompetentingų institucijų laiku gauti eismo įvykio ataskaitos kopiją. Jei valstybė narė neturi galimybių iš karto pateikti eismo įvykio ataskaitos, ji pagal nacionalinės teisės aktus nukentėjusiajai šaliai pateikia santrauką, kol bus parengta išsami ataskaita. Tekstą trumpinti galima tik tiek, kiek būtina ir privaloma siekiant laikytis Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų.“

Pagrindimas

Svarbu, kad po eismo įvykio nukentėjusioji šalis galėtų gauti policijos parengtą eismo įvykio ataskaitą. Šiuo metu taip būna ne visada, ir esamas 26 straipsnis problemos neišsprendė. Todėl turėtų būti aišku, kad eismo įvykio ataskaita, net ir sutrumpinta, turėtų tapti prieinama kuo greičiau, kad nukentėjusioji šalis galėtų reikalauti kompensacijos.

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 c punkto (naujo) a papunktis (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

23 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5c)  23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

 

a)  įterpiama ši dalis:

 

„1a.  Valstybės narės užtikrina, kad draudimo įmonės turėtų pateikti visą 1 dalies a punkte nurodytam registrui reikalingą informaciją, įskaitant visus registracijos numerius, kurie nurodyti įmonės išduotuose draudimo liudijimuose. Valstybės narės taip pat reikalauja draudimo įmonių informuoti informacijos centrą, jei draudimo liudijimas nustoja galioti prieš jo galiojimo terminą arba dėl kitos priežasties nebegalioja transporto priemonės registracijos numeriui.“;

Pagrindimas

Under Article 23, there is an existing requirement that Member States keep a record of all registered vehicles and the insurance policy covering those vehicles. Insurance companies are not however require to declare this information to the information centres. While this information may be available via other government authorities (e.g. Departments of Motor vehicle registration), this may not be the case. More importantly, there is no requirement to declare when a policy insurance is no longer valid for a registered vehicle. There is no evidence that vehicles owners systematic inform authorities when their insurances lapses. Therefore, insurance companies should inform this information directly to Member States and to the national information centre.

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 c punkto (naujo) b papunktis (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

23 straipsnio 5 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

b)  įterpiama ši dalis:

 

„5a.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalies a punkte nurodytas registras būtų prižiūrimas, atnaujinamas, visiškai integruotas į transporto priemonių registracijos duomenų bazes ir prieinamas Direktyvoje (ES) 2015/413 numatytoms nacionalinėms ryšių palaikymo institucijoms.“;

Pagrindimas

Patikrinti draudimo informaciją įmanoma tik tada, kad transporto priemones tikrinančios institucijos turi prieigą prie transporto priemonių registracijos ir draudimo informacijos. 21 straipsnyje jau numatyta duomenų bazė, tačiau nėra reikalavimo jos prižiūrėti ar suteikti prieigos prie jos transporto priemonės duomenis tikrinantiems pareigūnams. Šiuo pakeitimu problema išsprendžiama.

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 c punkto (naujo) c papunktis (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

23 straipsnio 6 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

c)  6 dalis pakeičiama taip:

6.  Asmens duomenys, gauti pagal šio straipsnio 1–5 dalis, tvarkomi, laikantis nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Direktyvą 95/46/EB.

„6.   Asmens duomenys, gauti pagal 1–5a dalis, tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679.“.

Pagrindimas

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas pakeitė Duomenų apsaugos direktyvą po to, kai buvo priimtas 2009 m. Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos peržiūros teisės aktas, todėl nuorodą reikėtų pataisyti.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 d punktas (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

26 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5d)  Įterpiamas 26a straipsnis:

 

„26a straipsnis

 

Žalos atlyginimo įstaigos

 

1.  Valstybės narės siekia užtikrinti, kad 10, 10a ir 24 straipsniuose nurodytos žalos atlyginimo įstaigos būtų administruojamos kaip vienas administracinis vienetas, vykdantis visas skirtingų šioje direktyvoje numatytų žalos atlyginimo įstaigų funkcijas.

 

2.  Jei valstybė narė šių įstaigų neadministruoja kaip vieno administracinio vieneto, ji apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir nurodo savo sprendimo priežastis.“

Pagrindimas

Siekiant, kad administravimo institucijoms, draudikams ir nukentėjusiosioms šalims būtų kaip galima paprasčiau ir lengviau siekti žalos atlyginimo, reikėtų paraginti valstybes nares sukurti vieną už visas šioje direktyvoje numatytas skirtingų žalos atlyginimo įstaigų funkcijas atsakingą įstaigą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti kitaip, tačiau jos turėtų pranešti Komisijai, kodėl, jų manymu, taip reikia.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 e punktas (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

26 b straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5e)  Įterpiamas šis straipsnis:

 

„26b straipsnis

 

Senaties terminas

 

1.  Valstybės narės užtikrina, kad teikiant ieškinius, kuriems taikomi 19 straipsnis ir 20 straipsnio 1 dalis, dėl žalos atlyginimo asmens sužalojimo ir materialinės žalos atveju dėl tarpvalstybinių kelių eismo įvykio galiotų mažiausiai ketverių metų senaties terminas. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo pagrįstą pagrindą sužinoti apie sužalojimo, nuostolių ar žalos mastą, jų priežastis, įvykį sukėlusio asmens tapatybę ir įvykį sukėlusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo įmonę arba atstovą žalos sureguliavimo reikalams, arba žalos atlyginimo įstaigą, atsakingą už žalos atlyginimą, kai ieškinys teikiamas prieš atitinkamą asmenį.

 

2.  Valstybės narės užtikrina, kad atvejais, kai remiantis galiojančia nacionaline teise, pagal kurią teikiamas ieškinys, numatomas ilgesnis nei ketverių metų senaties terminas, taikomas toks ilgesnis senaties terminas.

 

3.  Valstybės narės teikia Komisijai naujausią informaciją apie jose galiojančias nacionalines senaties, teikiant reikalavimus dėl per eismo įvykius padarytos žalos atlyginimo, taisykles. Komisija visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis viešai skelbia ir padaro prieinamą šios valstybių narių teikiamos informacijos santrauką.“;

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 f punktas (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

26 c straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5f)  Įterpiamas šis straipsnis:

 

„26c straipsnis

 

Senaties sustabdymas

 

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 26a straipsnyje numatyta senatis būtų sustabdoma laikotarpiu, kuris prasideda, kai ieškovas pateikia savo ieškinį:

 

a)  įvykį sukėlusio asmens draudimo įmonei arba jos atstovui žalos sureguliavimo reikalams, nurodytiems šios direktyvos 21 ir 22 straipsniuose, arba

 

b)  šios direktyvos 24 ir 25 straipsniuose nurodytai žalos atlyginimo įstaigai, ir baigiasi, kai atsakovas atmeta ieškinį.

 

2.  Tuo atveju, kai senaties sustabdymas baigiasi, o likusi senaties termino dalis yra trumpesnė nei šeši mėnesiai, valstybės narės užtikrina, kad ieškovui būtų suteiktas papildomas bent šešių mėnesių laikotarpis teismo procesui pradėti.

 

3.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba jose minimos šventės dieną, jis pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos pabaigos.“;

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 5 g punktas (naujas)

Direktyva 2009/103/EB

26 d straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5g)  Įterpiamas šis straipsnis:

 

„26d straipsnis

 

Laikotarpių apskaičiavimas

 

Valstybės narės užtikrina, kad bet koks šioje direktyvoje nurodytas laikotarpis būtų apskaičiuojamas taip:

 

a)  skaičiuoti pradedama nuo kitos dienos po atitinkamo įvykio;

 

b)  kai laikotarpis išreiškiamas metais, jis baigiasi kitų metų to paties pavadinimo mėnesį ir to paties mėnesio dieną, kaip mėnuo ir diena, kurią tas įvykis įvyko. Jei atitinkamas kitas mėnuo neturi to paties skaičiaus dienos, laikotarpis baigiasi paskutinę to mėnesio dieną;

 

c)  laikotarpiai nenutraukiami per teismo atostogas.“;

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas

Direktyva 2009/103/EB

28a straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

28a straipsnis

Išbraukta.

Komiteto procedūra

 

1.  Komisijai padeda Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2004/9/EB ****.Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*****.

 

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

 

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas

Direktyva 2009/103/EB

28b straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  9 straipsnio 2 dalyje ir 10a straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 30 straipsnyje nurodytos datos.

2.  9 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo diena]. 10a straipsnio 7g dalyje, 16 straipsnio penktoje pastraipoje ir 16a straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo diena].

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas

Direktyva 2009/103/EB

28b straipsnio 5 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Pagal 9 straipsnio 2 dalį ir 10a straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

5.  Pagal 9 straipsnio 2 dalį, 10a straipsnio 7g dalį, 16 straipsnio penktą pastraipą ir 16a straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas

Direktyva 2009/103/EB

28c straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

28c straipsnis

28c straipsnis

Vertinimas

Vertinimas ir peržiūra

Ne vėliau kaip praėjus septyneriems metams nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos atliekamas šios direktyvos vertinimas. Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą, kurioje vertinamas šios direktyvos įgyvendinimas, visų pirma atsižvelgiant į:

 

a)  jos taikymą technologinių pokyčių aspektu, visų pirma – pokyčių, susijusių su autonominėmis ir pusiau autonominėmis transporto priemonėmis, aspektu;

 

b)  jos taikymo srities tinkamumą atsižvelgiant į skirtingų motorinių transporto priemonių keliamą riziką, galimus pokyčius rinkoje, visų pirma susijusius su greitosiomis lengvosiomis transporto priemonėmis, kurios patenka į Reglamento (ES) Nr. 168/2013 2 straipsnio 2 dalies h, i, j ir k punktuose nurodytas transporto priemonių kategorijas, t. y. elektriniais dviračiais, riedžiais arba elektriniais motoroleriais, ir ar direktyva teikiama atsakomybės sistema gali atitikti būsimus poreikius;

 

c)  paskatas draudimo įmonėms draudimo sutartyse taikyti bonus-malus sistemą, įskaitant nuolaidas, taikomas pritaikant nuolaidą dėl draudžiamųjų įvykių nebuvimo, pagal kurią įmokos nustatomos atsižvelgiant į draudėjo draudžiamųjų įvykių pažymas.

 

Kartu su ataskaita pateikiamos Komisijos pastabos ir, kai tinkama, pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

(1)

OL C 440, 2018 12 6, p. 85.


AIŠKINAMOJI DALIS

Komisijos pateiktu pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvą (2009/103/EB) penkiose konkrečiose srityse, susijusiose su: i) draudiko nemokumu; ii) draudžiamųjų įvykių pažymomis; iii) vairavimo neapsidraudus rizika; iv) mažiausiomis draudimo sumomis; ir v) direktyvos taikymo sritimi. Pranešėja sutinka, kad Motorinių transporto priemonių draudimo direktyva apskritai toliau atitinka paskirtį, nors kai kurias sritis galima patobulinti.

Kalbant apie direktyvos taikymo sritį, kuri galbūt galėtų būti laikoma labiausiai ginčijama pasiūlymo dalimi, pranešėja pažymi, kad Teisingumo Teismui priėmus sprendimus (bylose Vnuk C-162/13, Rodrigues de Andrade C-514/16 ir Torreiro C-334/16), valstybėse narėse kilo neaiškumų, kokioms transporto priemonėms direktyva taikoma. Klausimų ypač kyla dėl tokių transporto priemonių, kaip elektriniai dviračiai, riedžiai ar elektriniai motoroleriai, taip pat, pvz., dėl automobilių sporte naudojamų transporto priemonių. Pranešėja mano, kad direktyva iš esmės neturėtų būti taikoma tokioms transporto priemonėms, nes reikalavimas apsidrausti motorinių transporto priemonių draudimu gali stabdyti, pavyzdžiui, elektrinių dviračių populiarėjimą arba gali nepagrįstai lemti visų transporto priemonių draudimo įmokų padidėjimą.

Todėl pranešėja pasiūlė, kad direktyva būtų taikoma tik toms transporto priemonėms, kurioms keliami tipo patvirtinimo reikalavimai. Tačiau valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę reikalauti (jeigu, jų manymu, tai būtina), kad ir kitos transporto priemonės būtų apdraustos privalomuoju draudimu. Dėl „transporto priemonės naudojimo“ apibrėžties pranešėja yra įsitikinusi, kad svarbu paaiškinti, kad ji apima eisme (tiek viešuose, tiek privačiuose keliuose) eksploatuojamą transporto priemonę, tačiau ne atvejus, kai transporto priemonė eksploatuojama tik uždarame plote, į kurį negali patekti plačioji visuomenė. Tačiau jeigu tokia transporto priemonė, kuri naudojama ir uždaruose plotuose, ir eisme (taigi kuri turi būti apdrausta motorinės transporto priemonės draudimu), uždarame plote patenka į eismo įvykį, transporto priemonės draudikas vis dėlto turėtų būti laikomas atsakingu nukentėjusiųjų šalių atžvilgiu.

Antra, pranešėja mano, kad procedūros, kaip valstybės narės institucija gali patikrinti, ar kitoje valstybėje narėje registruota transporto priemonė yra apdrausta, nuostatose dėl draudimo patikrų (4 straipsnis) vis dar pernelyg neaiškios. Pranešėja nurodo, kad jau galima naudotis taikomąja programa EUCARIS (Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinė sistema), kuri valstybėms narėms leidžia sparčiai, saugiai ir konfidencialiai keistis konkrečiais transporto priemonių registracijos duomenimis. Šis programa, be kita ko, naudojama valstybėms narėms pagal Direktyvą (ES) 2015/413 tarpusavyje keičiantis informacija apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su kelių eismo saugumu. Todėl tikslinga EUCARIS programą naudoti ir tikrinant, ar kitoje valstybėje narėje registruota transporto priemonė yra apdrausta privalomuoju draudimu. Suprantama, reikia nustatyti duomenų apsaugos priemones, visų pirma dėl duomenų saugojimo, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento.

Draudiko nemokumo klausimu (naujas 10a straipsnis) pranešėjai kelia susirūpinimą nuostata (2 dalis), pagal kurią nukentėjusiosios šalys negali pateikti reikalavimo žalos atlyginimo įstaigai, jeigu jos iškėlė bylą nemokiai draudimo įmonei ir ji dar neišspręsta. Pranešėjos nuomone, šia apribojimas pernelyg nenaudingas nukentėjusiajai šaliai ir nepagrįstas, ypač turint omenyje, kiek gali užtrukti draudikui iškeltos bylos nagrinėjimas.

Be to, direktyvoje yra 15 straipsnis dėl išsiųstų transporto priemonių, kuris, praktikų nuomone, neatspindi padėties vietoje. Todėl pranešėja mano, kad šis straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad vartotojas galėtų rinktis, kur draustis: valstybėje narėje, kurioje jis gyvena (paskirties valstybėje narėje), ar valstybėje narėje, kurioje transporto priemonė parduota. Taip būtų rastas sprendimas trumpam laikui, kurio reikia norint išsiųsti transporto priemonę iš vienos valstybės narės į kitą ir ją užregistruoti toje valstybėje narėje, kurioje gyvena savininkas.

Pranešėja taip pat siūlo priimti sprendimą dėl specifinės su atsakomybe susijusios situacijos, kai eismo įvykyje dalyvauja variklio varomos transporto priemonės tempiama priekaba (naujas 15a straipsnis). Tokiuose eismo įvykiuose (kai įvyksta galinis susidūrimas) kartais gali būti neįmanoma įžiūrėti pagrindinės transporto priemonės valstybinio numerio ženklo. Be to, vilkikai ir velkančiosios transporto priemonės gali būti registruotos ne to paties savininko vardu, gali turėti skirtingus draudimo liudijimus ar net būti registruotos skirtingose valstybėse narėse. Kai neįmanoma nustatyti velkančiosios transporto priemonės, žalą nukentėjusiajai šaliai turėtų atlyginti vilkiko draudikas, kuris po to gali dėl kompensacijos kreiptis į velkamosios transporto priemonės draudiką.

Draudžiamųjų įvykių pažymų klausimu pranešėja siekia paaiškinti, kad, siekdami nustatyti įmokos dydį, draudimo paslaugų teikėjai kitoje valstybėje narėje išduotas draudžiamųjų įvykių pažymas paprastai turėtų vertinti taip pat, kaip ir jų šalyje išduotas tokias pažymas, ir taikyti nuolaidas, kuriomis gali pasinaudoti kitais aspektais tapatus klientas ar valstybės narės teisės aktuose numatyti asmenys. Taip pat įrašyta keletas naujų nuostatų dėl informacijos, kuri turi būti nurodyta draudžiamųjų įvykių pažymoje. Be to, dabar tekste numatyta nepriklausomo kainų palyginimo priemonė, padėsianti vartotojams palyginti privalomojo draudimo paslaugas teikiančių įmonių kainas.

Kad nukentėjusiosios šalys galėtų siekti žalos atlyginimo, direktyvoje valstybės narės įpareigojamos įsteigti informacijos centrus (23 straipsnis), kurie, be kita ko, turėtų jų teritorijoje registruotų motorinių transporto priemonių registracijos numerių ir tų transporto priemonių atsakomybės draudimo liudijimų numerių registrus. Tačiau pranešėja su nerimu atkreipia dėmesį, kad šiuo metu draudikai neprivalo pranešti tiems informacijos centrams apie nustojusius galioti transporto priemonių draudimo liudijimus, todėl registre saugomi duomenys gali būti klaidingi. Todėl registras turi būti nuolat atnaujinamas ir visapusiškai susietas su transporto priemonių registracijos duomenų bazėmis, kad jame saugoma informacija būtų kuo tikslesnė.

Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvoje taip pat išvardytos įvairios žalos atlyginimo įstaigos, kurių kompetencija skiriasi priklausomai nuo to, ar eismo įvykis turi tarpvalstybinį aspektą (20–26 straipsniai) ar ne (10 straipsnis ir naujas 10a straipsnis). Pranešėja mano, kad tokia sistema turėtų būti supaprastinta viešosios valdžios institucijų, draudikų ir žalos atlyginimo siekiančių nukentėjusiųjų šalių labui, ir tos įstaigos turėtų būti administruojamos kaip vienas administracinis vienetas, kuriam pavestos visos skirtingų žalos atlyginimo įstaigų funkcijos. Jei valstybė narė nori, kad tos įstaigos liktų atskiros, ji turėtų apie tai pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir pagrįsti savo sprendimą.

Be to, pranešėja taip pat pažymi, kad po 2009 m., kai buvo konsoliduotos penkios anksčiau galiojusios direktyvos, dabar Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvoje yra ir terminas „nukentėjęs asmuo“, ir „nukentėjusioji šalis“, tačiau joje apibrėžtas tik pastarasis. Terminas „nukentėjusioji šalis“ suprantamas kaip apimantis tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusius asmenis, pvz., šeimos narius po mirtimi pasibaigusio eismo įvykio. Todėl reikėtų suderinti formuluotes ir terminą „nukentėjusioji šalis“ vartoti visose teksto nuostatose.

Galiausiai pranešėja mano, kad svarbu įtraukti nuostatą dėl peržiūros, kad ne vėliau kaip per penkerius metus po perkėlimo į nacionalinę teisę datos būtų įvertinta, ar direktyva ir toliau atitinka savo paskirtį, visų pirma atsižvelgiant į technologinius pokyčius, susijusius su autonominėmis ir pusiau autonominėmis transporto priemonėmis. Prireikus prie to vertinimo reikėtų pridėti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Baigdama pranešėja mano, kad išvardytieji pakeitimai pagerina aktualiausius tobulintinus Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos aspektus siekiant užtikrinti eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų aukšto lygio apsaugą ir palengvinti motorinių transporto priemonių laisvą judėjimą tarp valstybių narių.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (20.12.2018)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo

(COM(2018)0336 – C8-0211/2018 – 2018/0168(COD))

Nuomonės referentė: Joëlle Bergeron

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pirmoji ES direktyva dėl motorinių transporto priemonių draudimo buvo priimta 1972 m. Siekiant sustiprinti ir papildyti šią direktyvą nuo to laiko palaipsniui buvo priimtos dar penkios direktyvos, kodifikuotos Direktyva 2009/103/EB.

2016 m. Komisijos darbo programoje buvo numatyta atlikti šios direktyvos vertinimą. Atlikus vertinimą paaiškėjo, kad, siekiant pirminio šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti nuo tarpvalstybinių eismo įvykių nukentėjusių asmenų apsaugą, reikėjo atlikti kelis pakeitimus ir pataisymus. Galima paminėti šiuos penkis naujus klausimus: draudiko nemokumo atvejį, draudžiamųjų įvykių pažymų pripažinimą, draudimo patikrinimus siekiant kovoti su vairavimu neapsidraudus, mažiausių draudimo sumų suderinimą ir direktyvos taikymo sritį.

Nuomonės referentė mano, kad šiuo pasiūlymu dėl direktyvos tinkamai įvykdyti nauji reikalavimai užtikrinti kelių eismo įvykiuose kitoje ES valstybėje narėje nei gyvenamosios vietos valstybė narė nukentėjusių asmenų ir vairuotojo iš kitos valstybės narės sukeltame eismo įvykyje nukentėjusių asmenų apsaugą.

Draudikų nemokumo atvejų, ypač tarpvalstybiniame kontekste, pasitaiko vis dažniau, o kai kuriose ES šalyse kartais taikomos ilgos ir sudėtingos kompensavimo procedūros, taigi nuomonės referentė mano, kad galimybė sukurti greito ir tinkamo atlyginimo nukentėjusiesiems mechanizmą būtų žingsnis į priekį. Pasiūlyme numatyta, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų įsteigtas kompensacijų fondas, kurį finansuotų nacionaliniai draudikai ir kuris būtų perleidžiamas nemokiam draudikui. Tarpvalstybiniais atvejais nukentėję asmenys gautų kompensaciją tiesiogiai iš nacionalinio tos valstybės, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, kol dar negavo kompensacijos iš valstybės, kurioje įsisteigęs nemokus draudikas, kompensacijų fondo. Daugelyje valstybių narių jau taikoma garantijų fondų sistema, taigi, nuomonės referentės manymu, šios sistemos taikymo galimybės savanoriškų susitarimų forma visose ES valstybėse narėse svarstymas yra tikra pažanga.

Komisijos projekte taip pat numatyta, kad draudimo įmonės taikys vienodą požiūrį į visas ES išduotas draudžiamųjų įvykių pažymas. Nuomonės referentė teigiamai vertina Komisijos pastangas suderinti draudžiamųjų įvykių pažymas ir kartu reikalauti vienodo tokių pažymų traktavimo, nepriklausomai nuo draudėjo kilmės valstybės narės. Šia priemone prisidedama prie didesnės draudėjų lygybės, kai draudikai taiko vienodą požiūrį į visas Europoje išduodamas draudžiamųjų įvykių pažymas. Tikslas – sumažinti sukčiavimo draudimo sutarčių srityje atvejų skaičių ir suteikti daugiau skaidrumo patvirtinant draudžiamųjų įvykių pažymų autentiškumą.

Kalbant apie draudimo kontrolę, nuomonės referentė mano, kad būtina apriboti jų dabartinį draudimą ir leisti valstybėms narėms savanoriškai vykdyti netrukdžiuosius patikrinimus. Patikrinimai būtų laikomi netrukdžiaisiais, jeigu dėl taikomų metodų transporto priemonės neverčiamos sustoti, jie nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi. Nuomonės referentė mano, kad suteikti valstybėms narėms galimybę naudoti automobilio registracijos numerio skaitmeninio identifikavimo priemones yra gera iniciatyva. Bet kokios naujos nuostatos, kuriomis siekiama sumažinti vairavimą neapsidraudus, turėtų būti skatinamos.

Šiame pasiūlyme dėl direktyvos taip pat numatyta užtikrinti mažiausias sumas kūno sužalojimo ir materialinės žalos atveju, nepriklausomai nuo transporto priemonės kategorijos. Nuomonės referentė visiškai pritaria šiai naujai nuostatai su sąlyga, kad valstybės galėtų nustatyti didesnes sumas nei šios minimalios sumos ir kad tai nebūtų draudimo kainų suderinimo klausimas, nes šiuo metu, atsižvelgiant į esamus skirtingų ES šalių ekonominius skirtumus, tai būtų neįmanoma.

Kalbant apie direktyvos taikymo sritį, nuomonės referentė pritaria Komisijos ketinimui kodifikuoti Teisingumo Teismo praktiką apibrėžiant sąvoką „transporto priemonės eksploatavimas“. Tačiau nuomonės referentė mano, kad priimta apibrėžtis tebėra pernelyg siaura ir gali neapimti tam tikrų transporto priemonių, kurios „paprastai neskirtos naudoti transporto tikslais“, bet jos vis dėlto sukelia avarijas su kūno sužalojimais ar materialine žala. Nuomonės referentė mano, kad transporto priemonės naudojimas transporto tikslais stricto sensu neturėtų būti lemiamas veiksnys taikant šią direktyvą. Būtent dėl transporto priemonių, naudojamų statybos sektoriuje vykdant tarpvalstybinę veiklą, gali įvykti nelaimingų atsitikimų. Nuomonės referentė mano, kad transporto priemonių eksploatavimo apibrėžtis turėtų būti kuo platesnė, kad būtų užtikrinta kuo didesnė eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsauga. Šiuo klausimu pateikiamas vienas pakeitimas.

PAKEITIMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (toliau – transporto priemonių draudimas) yra ypač svarbus Europos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra draudėjai, ar galimi įvykio metu nukentėję asmenys. Jis taip pat labai svarbus draudimo įmonėms, nes sudaro svarbų ne gyvybės draudimo veiklos Sąjungoje segmentą. Transporto priemonių draudimas taip pat daro įtaką laisvam asmenų, prekių ir transporto priemonių judėjimui. Todėl transporto priemonių draudimo vidaus rinkos stiprinimas ir konsolidavimas turėtų būti svarbiausias Sąjungos veiksmų finansinių paslaugų srityje tikslas;

(1)  motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (toliau – transporto priemonių draudimas) yra ypač svarbus Europos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra draudėjai, ar galimi įvykio metu nukentėję asmenys. Jis taip pat labai svarbus draudimo įmonėms, nes sudaro svarbų ne gyvybės draudimo veiklos Sąjungoje segmentą. Transporto priemonių draudimas taip pat daro didelę įtaką laisvam asmenų, prekių ir transporto priemonių judėjimui, taigi ir vidaus rinkai bei Šengeno erdvei. Todėl transporto priemonių draudimo vidaus rinkos stiprinimas ir konsolidavimas turėtų būti svarbiausias Sąjungos veiksmų finansinių paslaugų srityje tikslas;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Komisija atliko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB15 veikimo, įskaitant jos veiksmingumą ir suderinamumą su kitomis Sąjungos politikos sritimis, vertinimą. Vertinimo išvada tokia, kad iš esmės Direktyva 2009/103/EB veikia gerai ir daugeliu aspektų pakeitimai nereikalingi. Tačiau buvo nustatytos keturios sritys, kuriuose derėtų padaryti tikslinius pakeitimus: žalos atlyginimas eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims draudimo įmonės nemokumo atvejais, mažiausios privalomojo draudimo sumos, valstybių narių vykdomi transporto priemonių draudimo patikrinimai ir draudėjo draudžiamųjų įvykių pažymų naudojimas sudarant sutartį su nauja draudimo įmone;

(2)  Komisija atliko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB15 veikimo, įskaitant jos veiksmingumą ir suderinamumą su kitomis Sąjungos politikos sritimis, vertinimą. Vertinimo išvada tokia, kad iš esmės Direktyva 2009/103/EB veikia gerai ir daugeliu aspektų pakeitimai nereikalingi. Tačiau buvo nustatytos keturios sritys, kuriuose derėtų padaryti tikslinius pakeitimus: žalos atlyginimas eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims draudimo įmonės nemokumo atvejais, mažiausios privalomojo draudimo sumos, valstybių narių vykdomi transporto priemonių draudimo patikrinimai ir draudėjo draudžiamųjų įvykių pažymų naudojimas sudarant sutartį su nauja draudimo įmone; taip pat būtina įdiegti privalomą bonus-malus sistemą, kurią turi taikyti draudimo įmonės, skaičiuodamos draudimo įmokas pagal draudžiamųjų įvykių pažymas. Tokia sistema būtų paskata saugiai vairuoti ir taip didinti kelių eismo saugumą. Be to, dėl jos būtų sąžiningiau nustatomos vartotojų draudimo įmokos;

_________________

_________________

152009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (OL L 263, 2009 10 7, p. 11).

152009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (OL L 263, 2009 10 7, p. 11).

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a)  pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką iš esmės visos esamos ir naujos transporto priemonės patenka į Direktyvos 2009/103/EB taikymo sritį. Vis dėlto į ją visiškai nebūtina įtraukti naujo tipo transporto priemonių, tokių kaip elektriniai dviračiai, elektriniai motoroleriai ar riedžiai. Jos gerokai mažesnės ir jų didžiausias greitis yra mažesnis, todėl jų keliamos žalos (sužalojimo) potencialas yra ne toks didelis. Būtent siekiant skatinti naujų alternatyvių transporto priemonių, kurios užima mažiau viešųjų kelių erdvės ir mažiau kenkia aplinkai, kūrimą, nediferencijuotas draudimo prievolės taikymas atrodo neproporcingas. Todėl ši direktyva turėtų būti taikoma tik toms transporto priemonėms, kurios pagal Sąjungos teisę turi atitikti saugumo reikalavimus, kad būtų patvirtintos. Vis dėlto net ir naudojant šias transporto priemones gali įvykti eismo įvykių, todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nacionaliniu lygiu priimti ar palikti galioti teisės aktus, kuriuose civilinės atsakomybės draudimas numatytas ir toms transporto priemonėms, kurioms nebūtina gauti tipo patvirtinimo. Šioje direktyvoje keliami bendri tikslai, susiję su kelių eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų aukšto lygio apsaugos užtikrinimu ir laisvo asmenų ir transporto priemonių judėjimo visoje Sąjungoje supaprastinimu, todėl ji padės padidinti pasitikėjimą bendrąja motorinių transporto priemonių draudimo rinka – bus didinamas teisinis tikrumas, susijęs su tarpvalstybiniu motorinių transporto priemonių draudimo pardavimu pasinaudojant laisve teikti paslaugas, o rizika, kuri galėtų kilti vykstant žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims procesui, bus mažinama;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3b)  šia direktyva išlaikoma tinkama pusiausvyra tarp viešojo intereso ir galimų viešojo sektoriaus institucijų, draudikų ir draudėjų išlaidų, siekiant užtikrinti, kad siūlomos priemonės būtų ekonomiškai efektyvios;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  valstybės narės šiuo metu neturėtų tikrinti transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, ir transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra trečiojoje valstybėje, tačiau kuriomis atvykstama iš kitos valstybės narės teritorijos, draudimo dokumentų. Tačiau naujos technologijos leidžia patikrinti transporto priemonių draudimą jų nestabdant, taigi netrukdant laisvam asmenų judėjimui. Todėl derėtų leisti tikrinti transporto priemonių draudimą tik jei tokie patikrinimai yra nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi, sudaro bendros patikrų sistemos šalies teritorijoje dalį ir nereikalauja sustabdyti transporto priemonės;

(4)  valstybės narės šiuo metu netikrina transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, ir transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra trečiojoje valstybėje, tačiau kuriomis atvykstama iš kitos valstybės narės teritorijos, draudimo dokumentų. Tačiau naujos technologijos, kaip antai automobilio registracijos numerio identifikavimo technologija, leidžia diskretiškai patikrinti transporto priemonių draudimą jų nestabdant, taigi netrukdant laisvam asmenų judėjimui. Todėl derėtų leisti tikrinti transporto priemonių draudimą tik jei tokie patikrinimai yra nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi, sudaro bendros patikrų sistemos šalies teritorijoje dalį ir nereikalauja sustabdyti transporto priemonės, taip pat jeigu juos vykdant užtikrinamos atitinkamų asmenų teisės, laisvės ir teisėti interesai;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a)  vairavimas neapsidraudus, eksploatuojant transporto priemonę be privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, yra vis didėjanti problema Sąjungoje. Apskaičiuota, kad 2011 m. žalos atlyginimo išlaidos visoje Sąjungoje sudarė 870 mln. EUR. Reikėtų pabrėžti, kad vairavimas neapsidraudus turi neigiamos įtakos įvairioms suinteresuotosioms šalims, įskaitant eismo įvykiuose nukentėjusius asmenis, draudikus, garantijų fondus ir motorinių transporto priemonių draudėjus;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  kad eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsauga būtų veiksminga, reikia, kad tiems nukentėjusiems asmenims visada būtų atlyginta už jiems arba jų turtui padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, ar atsakingos šalies draudimo įmonė yra moki, ar ne. Todėl valstybės narės turėtų įsteigti arba paskirti įstaigą, kuri išmokėtų pradinę kompensaciją jos teritorijoje nuolat gyvenančioms nekentėjusioms šalims ir kuri turėtų teisę susigrąžinti tą kompensaciją iš atsakingosios šalies transporto priemonės draudimo liudijimą išdavusios draudimo įmonės įsisteigimo valstybės narės tuo tikslu įsteigtos arba paskirtos įstaigos. Tačiau siekiant išvengti kelių reikalavimų pateikimo vienu metu, eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims turėtų būti neleidžiama pateikti reikalavimo atlyginti žalą tai įstaigai, jei jie jau yra pateikę reikalavimą arba ėmęsi teisinių veiksmų prieš atitinkamą draudimo įmonę ir tas reikalavimas vis dar nagrinėjamas arba teisiniai veiksmai tebevykdomi;

(7)  kad eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsauga būtų veiksminga, reikia, kad tiems nukentėjusiems asmenims visada būtų atlyginta už jiems arba jų turtui padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, ar atsakingos šalies draudimo įmonė yra moki, ar ne. Todėl valstybės narės turėtų įsteigti arba paskirti įstaigą, kuri nedelsdama išmokėtų pradinę kompensaciją jos teritorijoje nuolat gyvenančioms nekentėjusioms šalims ir kuri turėtų teisę susigrąžinti tą kompensaciją iš atsakingosios šalies transporto priemonės draudimo liudijimą išdavusios draudimo įmonės įsisteigimo valstybės narės tuo tikslu įsteigtos arba paskirtos įstaigos. Tačiau siekiant išvengti kelių reikalavimų pateikimo vienu metu, eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims turėtų būti neleidžiama pateikti reikalavimo atlyginti žalą tai įstaigai, jei jie jau yra pateikę reikalavimą arba ėmęsi teisinių veiksmų prieš atitinkamą draudimo įmonę ir tas reikalavimas vis dar nagrinėjamas arba teisiniai veiksmai tebevykdomi;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  draudėjų, kurie siekia sudaryti naujas draudimo sutartis su draudimo įmonėmis, draudžiamųjų įvykių pažymų autentiškumas turėtų būti lengvai nustatomas, siekiant palengvinti tokių draudžiamųjų įvykių pažymų pripažinimą išduodant naują draudimo liudijimą. Siekiant supaprastinti draudžiamųjų įvykių pažymų patikrinimą ir autentiškumo nustatymą, svarbu, kad tokių pažymų turinys ir formatas būtų vienodi visose valstybėse narėse. Be to, draudimo įmonės, kurios nustatydamos transporto priemonių draudimo įmokas atsižvelgia į draudžiamųjų įvykių pažymas, neturėtų diskriminuoti pagal pilietybę ar pagal ankstesnę draudėjo gyvenamosios vietos valstybę narę. Kad valstybės narės galėtų patikrinti, kaip draudimo įmonės elgiasi su draudžiamųjų įvykių pažymomis, draudimo įmonės turėtų viešai skelbti savo draudžiamųjų įvykių pažymų naudojimo apskaičiuojant įmokas politiką;

(8)  draudėjų, kurie siekia sudaryti naujas draudimo sutartis su draudimo įmonėmis, draudžiamųjų įvykių pažymų autentiškumas turėtų būti lengvai nustatomas, siekiant palengvinti tokių draudžiamųjų įvykių pažymų pripažinimą išduodant naują draudimo liudijimą. Siekiant supaprastinti draudžiamųjų įvykių pažymų patikrinimą ir autentiškumo nustatymą, svarbu, kad tokių pažymų turinys ir formatas būtų vienodi visose valstybėse narėse. Be to, draudimo įmonės, nustatydamos transporto priemonių draudimo įmokas, turėtų taikyti privalomą bonus-malus sistemą. Turėtų būti atsižvelgiama į draudžiamųjų įvykių pažymas. Neturėtų būti diskriminuojama pagal pilietybę ar pagal ankstesnę draudėjo gyvenamosios vietos valstybę narę. Kad valstybės narės galėtų patikrinti, kaip draudimo įmonės elgiasi su draudžiamųjų įvykių pažymomis, draudimo įmonės turėtų viešai skelbti savo draudžiamųjų įvykių pažymų naudojimo apskaičiuojant įmokas politiką;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  vertindama direktyvos veikimą Europos Komisija turėtų stebėti direktyvos taikymą, atsižvelgdama į nukentėjusių asmenų skaičių, dėl mokėjimo vėlavimo, susijusio su tarpvalstybinėmis nemokumo bylomis, nepatenkintų reikalavimų skaičių, mažiausias draudimo sumas valstybėse narėse, reikalavimų dėl vairavimo neapsidraudus, susijusių su tarpvalstybiniu eismu, sumą ir su draudžiamųjų įvykių pažymomis susijusių skundų skaičių;

(11)  vertindama direktyvos veikimą Europos Komisija turėtų stebėti direktyvos taikymą, atsižvelgdama į nukentėjusių asmenų skaičių, dėl mokėjimo vėlavimo, susijusio su tarpvalstybinėmis nemokumo bylomis, nepatenkintų reikalavimų skaičių, mažiausias draudimo sumas valstybėse narėse, reikalavimų dėl vairavimo neapsidraudus, susijusių su tarpvalstybiniu eismu, sumą ir su draudžiamųjų įvykių pažymomis susijusių skundų skaičių; Komisija, vertindama Direktyvos 2009/103/EB veikimą, taip pat turėtų ištirti ir įvertinti, ar, atsižvelgiant į technologinę pažangą, įskaitant augantį autonominių ir pusiau autonominių transporto priemonių naudojimą, ji vis dar atitinka savo paskirtį – apsaugoti transporto priemonių sukeltuose eismo įvykiuose nukentėjusius asmenis nuo draudikų nemokumo; Kartu tokia stebėsena turėtų būti perspektyvi ir ją vykdant turėtų būti siekiama užtikrinti, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai, susiję su naujų technologijų plėtra tokiose srityse kaip elektrinės transporto priemonės ir autonominės bei pusiau autonominės transporto priemonės;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  kadangi šios direktyvos tikslų, visų pirma užtikrinti vienodą minimalią eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugą visoje Sąjungoje ir užtikrinti nukentėjusių asmenų apsaugą draudimo įmonių nemokumo atveju, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(12)  kadangi šios direktyvos tikslų, visų pirma užtikrinti vienodą minimalią eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugą visoje Sąjungoje, užtikrinti nukentėjusių asmenų apsaugą draudimo įmonių nemokumo atveju ir užtikrinti vienodą požiūrį, kai draudikai nustato draudžiamųjų įvykių pažymų, pateiktų potencialių draudėjų, kurie kerta vidines Sąjungos sienas, autentiškumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  2 straipsnis papildomas nauja dalimi:

 

„Ši direktyva taikoma tik transporto priemonėms, apibrėžtoms Reglamente (ES) 2018/858*, Reglamente (ES) 167/2013** ar Reglamente (ES) 168/2013***.

 

* 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).

 

** 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 1).

 

*** 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 52).“

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punktas

Direktyva 2009/103/EB

4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tačiau jos gali atlikti tokius draudimo patikrinimus, jeigu jie yra nediskriminuojantys, būtini ir proporcingi siekiamam tikslui ir

Tačiau jos gali atlikti tokius draudimo patikrinimus, jeigu jie yra nediskriminuojantys, būtini ir proporcingi siekiamam tikslui ir juos vykdant užtikrinamos susijusių asmenų teisės, laisvės ir teisėti interesai ir

 

(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.)

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis

Direktyva 2009/103/EB

16 straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad antroje pastraipoje nurodytos draudimo įmonės arba įstaigos, vertindamos kitų antroje pastraipoje nurodytų draudimo įmonių arba įstaigų išduotas draudžiamųjų įvykių pažymas, nediskriminuotų draudėjų ir nereikalautų padidintų įmokų dėl jų pilietybės ar vien dėl jų ankstesnės gyvenamosios vietos valstybės narės.

Valstybės narės užtikrina, kad antroje pastraipoje nurodytos draudimo įmonės ir įstaigos, vertindamos kitų antroje pastraipoje nurodytų draudimo įmonių arba įstaigų išduotas draudžiamųjų įvykių pažymas, nediskriminuotų draudėjų ir nereikalautų padidintų įmokų dėl jų pilietybės ar vien dėl jų ankstesnės gyvenamosios vietos valstybės narės.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis

Direktyva 2009/103/EB

16 straipsnio 2 a a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės užtikrina, kad antroje pastraipoje nurodytos draudimo įmonės ir įstaigos į savo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutartis integruotų privalomą bonus-malus sistemą, pagal kurią būtų skaičiuojamas kiekvieno draudėjo draudimo įmokų dydis, atsižvelgiant į draudžiamųjų įvykių pažymas.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis

Direktyva 2009/103/EB

16 straipsnio 2 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo įmonės viešai skelbtų savo taikomą draudžiamųjų įvykių pažymos naudojimo apskaičiuojant draudimo įmokas politiką.

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo įmonės viešai skelbtų savo taikomą draudžiamųjų įvykių pažymos naudojimo apskaičiuojant draudimo įmokas politiką, ypač susijusią su taikoma bonus-malus sistema.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Direktyva 2009/103/EB

28 c straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ne vėliau kaip praėjus septyneriems metams nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos atliekamas šios direktyvos vertinimas. Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos atliekamas šios direktyvos vertinimas. Visų pirma vertinamas šios direktyvos tikslingumas, atsižvelgiant į technologinę plėtrą, susijusią su autonominėmis ir pusiau autonominėmis transporto priemonėmis, ir nagrinėjama, ar šios direktyvos nuostatos dėl atsakomybės atitinka naujas technologines sąlygas arba ar nereikėtų pradėti vartoti naujos sąvokos – pažeidimas, dėl kurio atsiranda atsakomybė be kaltės –, kuri būtų siejama tik su pavojaus šaltiniu – autonominėmis transporto priemonėmis – ir dėl kurios nekiltų pernelyg didelės atsakomybės rizika, kad nebūtų trukdoma naudoti naujų technologijų. Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir, kai būtina, kartu su jomis pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

(Techninė klaida: aptariama direktyva yra pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/103/EB.)

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas ir privalomasis tokios atsakomybės draudimo patikrinimas

Nuorodos

COM(2018)0336 – C8-0211/2018 – 2018/0168(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

11.6.2018

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

11.6.2018

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Joëlle Bergeron

9.7.2018

Svarstymas komitete

11.10.2018

20.11.2018

 

 

Priėmimo data

10.12.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Joëlle Bergeron, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Mady Delvaux, Mary Honeyball, Sajjad Karim, Sylvia-Yvonne Kaufmann, António Marinho e Pinto, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, Axel Voss, Francis Zammit Dimech, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sergio Gaetano Cofferati, Luis de Grandes Pascual, Tiemo Wölken, Kosma Złotowski

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

18

+

ALDE

Jean-Marie Cavada, António Marinho e Pinto

ECR

Kosma Złotowski

EFDD

Joëlle Bergeron

GUE/NGL

Kostas Chrysogonos

PPE

Daniel Buda, Luis de Grandes Pascual, Pavel Svoboda, Axel Voss, Francis Zammit Dimech, Tadeusz Zwiefka

S&D

Sergio Gaetano Cofferati, Mady Delvaux, Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Evelyn Regner, Tiemo Wölken

VERTS/ALE

Julia Reda

0

-

 

 

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas ir privalomasis tokios atsakomybės draudimo patikrinimas

Nuorodos

COM(2018)0336 – C8-0211/2018 – 2018/0168(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

24.5.2018

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

11.6.2018

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

11.6.2018

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Dita Charanzová

19.6.2018

 

 

 

Svarstymas komitete

10.10.2018

21.11.2018

21.1.2019

 

Priėmimo data

22.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Pascal Arimont, Dita Charanzová, Carlos Coelho, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Philippe Juvin, Morten Løkkegaard, Eva Maydell, Marlene Mizzi, Nosheena Mobarik, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Edward Czesak, Martin Schirdewan, Adam Szejnfeld, Josef Weidenholzer

Pateikimo data

28.1.2019


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

34

+

ALDE

ECR

EFDD

ENF

GUE/NGL

PPE

 

 

S&D

 

Verts/ALE

Dita Charanzová, Morten Løkkegaard, Jasenko Selimovic

Edward Czesak, Daniel Dalton, Nosheena Mobarik, Anneleen Van Bossuyt

Marco Zullo

Mylène Troszczynski

Dennis de Jong, Martin Schirdewan

Pascal Arimont, Carlos Coelho, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Philippe Juvin, Eva Maydell, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Adam Szejnfeld, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mihai Ţurcanu

Biljana Borzan, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Josef Weidenholzer

Pascal Durand, Igor Šoltes

1

-

ENF

John Stuart Agnew

2

0

EFDD

S&D

Robert Jarosław Iwaszkiewicz

Marlene Mizzi

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. vasario 8 d.Teisinis pranešimas