Procedūra : 2018/0095M(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0049/2019

Pateikti tekstai :

A8-0049/2019

Debatai :

PV 12/02/2019 - 20
CRE 12/02/2019 - 20

Balsavimas :

PV 13/02/2019 - 8.9

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0091

PRANEŠIMAS     
PDF 169kWORD 55k
29.1.2019
PE 627.754v02-00 A8-0049/2019

su ne teisėkūros pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(07979/2018 – C8-0447/2018 – 2018/0095M(NLE))

Tarptautinės prekybos komitetas

Pranešėjas: David Martin

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO NE TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO NE TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(07979/2018 – C8-0447/2018 – 2018/0095M(NLE))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07979/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo projektą (07980/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0447/2018),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 23 d. derybinius nurodymus dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybėmis narėmis,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą vykdyti dvišales derybas dėl LPS su atskiromis ASEAN valstybėmis narėmis, pradedant nuo Singapūro,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 12 d. pradinių derybinių nurodymų pakeitimus, siekiant suteikti Komisijai įgaliojimus derėtis dėl investicijų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1219/2012, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę vykdant procedūrą 2/15(4), kurią pateikti 2015 m. liepos 10 d. paprašė Komisija pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl ES indėlio rengiant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms tarptautinio pobūdžio verslo įmonėms(5),

–  atsižvelgdamas į JT Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo taisykles,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir visų pirma į jos V antraštinę dalį dėl Sąjungos išorės veiksmų,

–  atsižvelgdamas į SESV, ypač į jos penktąją dalį, šios dalies I, II ir V antraštines dalis, visų pirma 207 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu,

–  atsižvelgdamas į ... m. ... ... d. teisėkūros rezoliuciją(6) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0049/2019),

A.  kadangi ES ir Singapūras laikosi bendrų pagrindinių vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, kultūrų ir kalbų įvairovę ir tvirtą įsipareigojimą užtikrinti taisyklėmis grindžiamą prekybą pagal daugiašalę prekybos sistemą;

B.  kadangi ES yra pagrindinė tiesioginių užsienio investicijų gavėja ir šaltinis visame pasaulyje;

C.  kadangi Singapūras yra aštuntas (o ASEAN regione – pirmas) pagal dydį ES tiesioginių užsienio investicijų tikslas;

D.  kadangi Pietryčių Azijoje Singapūras neabejotinai yra didžiausias ES partneris: jam tenka šiek tiek mažiau nei trečdalis ES ir ASEAN prekybos prekėmis ir paslaugomis ir beveik du trečdaliai visų investicijų tarp šių dviejų regionų; kadangi daugiau kaip 10 000 Europos įmonių turi savo regioninius biurus Singapūre ir įprastai veikia teisinio saugumo ir tikrumo sąlygomis;

E.  kadangi Singapūras yra svarbiausia iš Europos investicijų Azijoje vietų, o dvišalių investicijų srautai 2016 m. pasiekė 256 mlrd. EUR;

F.  kadangi šiuo metu galioja daugiau kaip 3 000 tarptautinių investicijų sutarčių, o ES valstybės narės yra apie 1 400 sutarčių šalys;

G.  kadangi šis susitarimas yra pirmasis vien tik investicijų apsaugos susitarimas, sudarytas tarp ES ir trečiosios valstybės, pasibaigus institucijų diskusijoms dėl naujos ES LPS struktūros, remiantis 2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo nuomone 2/15;

H.  kadangi, atsižvelgdamas į naują ES požiūrį į investicijų apsaugą ir jos vykdymo užtikrinimo mechanizmą – investicinių teismų sistemą, 2017 m. Singapūras pritarė tam, kad būtų persvarstytos investicijų apsaugos nuostatos, dėl kurių susitarta 2014 m., taip vėl pradėdamas derybas dėl baigto sudaryti susitarimo;

I.  kadangi susitarimas grindžiamas investicijų apsaugos nuostatomis, įtrauktomis į ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS), kurį Parlamentas ratifikavo 2017 m. vasario 15 d.;

J.  kadangi 2017 m. rugsėjo 6 d. Belgija paprašė Teisingumo Teismo pateikti nuomonę dėl IEPS nuostatų dėl investicinių teismų sistemos suderinamumo su ES sutartimis;

K.  kadangi išsivysčiusios ekonomikos šalys su tinkamai veikiančiomis teismų sistemomis laiko investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmus ne tokiais svarbiais, nors taikant šiuos mechanizmus galima užtikrinti, kad ginčai būtų išspręsti greičiau; kadangi vis dėlto nepriklausomo daugiašalio investicinių ginčų teismo įsteigimas padidintų pasitikėjimą sistema ir teisinį tikrumą;

L.  kadangi susitarimu bus pakeistos galiojančios dvišalės 13 ES valstybių narių ir Singapūro investicijų sutartys, į kurias neįtrauktas naujas ES požiūris į investicijų apsaugą ir jos vykdymo užtikrinimo mechanizmas (investicinių teismų sistema);

M.  kadangi susitarimo šalys yra įsipareigojusios siekti sukurti daugiašalį investicinių ginčų sprendimo teismą, o tai yra iniciatyva, kurią tvirtai remia Parlamentas;

N.  kadangi 2018 m. kovo 20 d. Taryba priėmė derybinius nurodymus, kuriais Komisija įgaliojama ES vardu vesti derybas dėl konvencijos, kuria įsteigiamas daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas; kadangi šie derybiniai nurodymai paskelbti viešai;

O.  kadangi ES sudarė panašų investicijų apsaugos susitarimą su Vietnamu, kurį Komisija priėmė 2018 m. spalio 17 d.;

1.  teigiamai vertina naują ES požiūrį į investicijų apsaugą ir jos vykdymo užtikrinimo mechanizmą (investicinių teismų sistemą), kuriuo pakeičiamas tiek kontraversiškas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas (angl. ISDS), pašalinant kai kuriuos jo proceso trūkumus, tiek individualūs metodai, kuriais vadovaujasi ES valstybės narės pagal galiojančias dvišales investicijų sutartis (DIS);

2.  mano, jog labai svarbu, kad susitarimu bus užtikrinta aukšto lygio investicijų apsauga, skaidrumas ir atskaitomybė, kartu užtikrinant abiejų susitarimo šalių teisę reguliuoti visais valdžios lygmenimis ir siekti teisėtų viešosios politikos tikslų, pvz., visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslų; pabrėžia, kad jeigu viena susitarimo šalis reguliuos taip, kad šis reguliavimas neigiamai paveiks investiciją arba pažeis investuotojo pelno lūkesčius, tai savaime nereikš, kad pažeidžiami investicijų apsaugos standartai, ir dėl to nereikės jokios kompensacijos; pabrėžia, kad šis susitarimas jokiu būdu neturi riboti socialinių partnerių autonomijos ir profesinių sąjungų teisių;

3.  pabrėžia, kad susitarimu užtikrinama, kad ES investuotojai Singapūre nebus diskriminuojami, palyginti su Singapūro investuotojais, taip pat jie bus tinkamai apsaugoti nuo neteisėto nusavinimo;

4.  primena, kad pagal investicinių teismų sistemą numatoma įsteigti Nuolatinę pirmosios instancijos investicinių ginčų sprendimo kolegiją ir Apeliacinę ginčų sprendimo kolegiją, kurių nariai turėtų panašią kvalifikaciją kaip Tarptautinio Teisingumo Teismo nariai, įskaitant tarptautinės viešosios teisės, o ne tik komercinės teisės, praktinę patirtį, ir turėtų atitikti griežtas nepriklausomumo, sąžiningumo ir etiško elgesio taisykles, taikant privalomą elgesio kodeksą, kuris būtų parengtas tam, kad būtų išvengta interesų konfliktų;

5.  teigiamai vertina tai, kad skaidrumo taisyklės bus taikomos kolegijų procesams, teismų bylų dokumentai bus skelbiami viešai ir teismų posėdžiai bus vieši; mano, kad didesnis skaidrumas padės užtikrinti visuomenės pasitikėjimą sistema; be to, palankiai vertina aiškumą, susijusį su priežastimis, dėl kurių investuotojas gali pateikti skundą, nes taip užtikrinamas papildomas proceso skaidrumas ir sąžiningumas;

6.  pabrėžia, kad trečiosioms šalims, pvz., darbo ir aplinkosaugos organizacijoms, nesuteiktas teisnumas kolegijos procesuose ir todėl jos negali dalyvauti kaip susijusios šalys, siekdamos užtikrinti investuotojų įsipareigojimų vykdymą, tačiau jos gali prisidėti prie investicinių teismų sistemos procesų pasitelkdamos amicus curiae pranešimus; pabrėžia, kad investicinių ginčų teismas vis dar sudaro atskirą sistemą, skirtą tik užsienio investuotojams;

7.  pabrėžia, kad palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimas turi būti neįmanomas ir kad turi būti išvengta vienu metu iškeliamų kelių bylų ir lygiagrečių teisminių nagrinėjimų;

8.  primena, kad susitarimas iš esmės grindžiamas IEPS numatytomis investicijų apsaugos nuostatomis, nes į jį jo sudarymo metu įtraukiamos nuostatos dėl buvusių teisėjų prievolių, elgesio kodekso, kad būtų išvengta interesų konfliktų, ir dėl visapusiškai veikiančios Apeliacinės ginčų sprendimo kolegijos;

9.  teigiamai vertina Singapūro įsipareigojimą įsteigti daugiašalį investicinių ginčų sprendimo teismą – viešą ir nepriklausomą tarptautinį teismą, kuriam bus suteiktos galios nagrinėti investuotojų ir valstybių, kurios pritars jo jurisdikcijai dėl savo dvišalių investicijų sutarčių, ginčus dėl investicijų ir kurio pagrindinis tikslas turi būti reformuoti ir pakeisti dabartinę nesubalansuotą, brangią ir fragmentišką investicijų apsaugos tvarką; mano, kad susitarimas yra esminis žingsnis siekiant šio tikslo; ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas siekiant padėti trečiosioms šalims kuo greičiau įsteigti daugiašalį investicinių ginčų sprendimo teismą;

10.  teigiamai vertina Tarybos sprendimą viešai paskelbti 2018 m. kovo 20 d. derybinį nurodymą dėl daugiašalio investicinių ginčų sprendimo teismo ir ragina Tarybą viešai paskelbti visus ankstesnius ir būsimus prekybos ir investicinių susitarimų derybinius nurodymus iškart kai jie patvirtinami, kad būtų galima padidinti skaidrumą ir sustiprinti visuomenės vykdomą kontrolę;

11.  pabrėžia, kad šiuo susitarimu bus pakeistos esamos 13 ES valstybių narių ir Singapūro DIS ir taip bus užtikrintas didesnis nei DIS teikiamas suderinamumas, nes DIS grindžiamos pasenusiomis investicijų apsaugos nuostatomis ir į jas įtraukta prieštaringai vertinama investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo tvarka; pabrėžia, kad šio susitarimu taip pat bus sukurtos naujos teisės, susijusios su investuotojų skundais likusiose 15 valstybių narių; pabrėžia, kad funkciniai nacionaliniai teismai yra pagrindinė investuotojų ginčų sprendimo galimybė, tačiau mano, kad susitarimas yra svarbus žingsnis siekiant reformuoti pasaulines investicijų apsaugos ir ginčų sprendimo taisykles;

12.  apgailestauja, kad trūksta nuostatų dėl investuotojų atsakomybės, ir šiomis aplinkybėmis pabrėžia įmonių socialinės atsakomybės svarbą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę priimti teisės aktus, panašius į tuos, kurie susiję su konflikto zonų naudingosiomis iškasenomis ir mediena, taip pat, pvz., drabužių pramone; pabrėžia EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų svarbą;

13.  pažymi, kad nėra visuotinio požiūrio į tai, kaip bendrovės laikosi žmogaus teisių teisės aktų, ir kad trūksta teisių gynimo priemonių; atkreipia dėmesį į Neribotos sudėties tarpvyriausybinės darbo grupės tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių klausimams, susijusiems su žmogaus teisėmis, spręsti inicijuotą darbą Jungtinėse Tautose dėl privalomos JT priemonės sukūrimo; ragina Komisiją ir ES valstybes nares konstruktyviai dalyvauti šioje iniciatyvoje;

14.  ragina Komisiją toliau tęsti savo darbą siekiant užtikrinti didesnes galimybes, visų pirma MVĮ ir mažesnėms įmonėms, pasinaudoti investicinių teismų sistema;

15.  ragina Komisiją ir Singapūrą susitarti dėl griežtesnių sankcijų, taikomų tuomet, kai kolegijų narys nesilaiko elgesio kodekso, ir užtikrinti, kad jos būtų nustatytos iš karto, kai įsigalios šis susitarimas;

16.  mano, kad patvirtinus šį susitarimą ES turės didesnį sverto poveikį derėtis dėl panašių susitarimų su kitomis ASEAN šalimis, siekiant nustatyti panašias taisykles dėl investicijų apsaugos visame regione;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Singapūro Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1)

OL CE 296, 2012 10 2, p. 34.

(2)

OL L 351, 2012 12 20, p. 40.

(3)

OL C 101, 2018 3 16, p. 30.

(4)

Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuomonė Nr. 2/15, ECLI:EU:C:2017:376.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0382.

(6)

Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(0000)0000.


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimas

Nuorodos

2018/0095M(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

6.9.2018

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

INTA

13.9.2018

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

David Martin

16.5.2018

 

 

 

Svarstymas komitete

10.7.2018

5.11.2018

3.12.2018

 

Priėmimo data

24.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

12

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, David Campbell Bannerman, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Christophe Hansen, Heidi Hautala, Yannick Jadot, France Jamet, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Kārlis Šadurskis, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, William (The Earl of) Dartmouth, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Syed Kamall, Frédérique Ries, Fernando Ruas, Paul Rübig, Pedro Silva Pereira, Ramon Tremosa i Balcells, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Blanco López, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Jozo Radoš, Jasenko Selimovic, Mihai Ţurcanu, Anna Záborská

Pateikimo data

30.1.2019


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

25

+

ALDE

Jozo Radoš, Frédérique Ries, Jasenko Selimovic, Ramon Tremosa i Balcells

ECR

David Campbell Bannerman, Syed Kamall, Joachim Starbatty, Jan Zahradil

EFDD

William (The Earl of) Dartmouth

PPE

Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Christophe Hansen, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Sorin Moisă, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Fernando Ruas, Paul Rübig, Kārlis Šadurskis, Adam Szejnfeld, Mihai Ţurcanu, Jarosław Wałęsa, Anna Záborská

S&D

Bernd Lange, David Martin, Pedro Silva Pereira

12

-

ENF

France Jamet

GUE/NGL

Eleonora Forenza, Emmanuel Maurel, Anne-Marie Mineur, Helmut Scholz

S&D

Maria Arena, José Blanco López, Karoline Graswander-Hainz, Jude Kirton-Darling, Joachim Schuster

VERTS/ALE

Heidi Hautala, Yannick Jadot

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. vasario 8 d.Teisinis pranešimas