Procedūra : 2018/2114(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0055/2019

Pateikti tekstai :

A8-0055/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/02/2019 - 10.20
CRE 14/02/2019 - 10.20

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0134

PRANEŠIMAS     
PDF 357kWORD 102k
30.1.2019
PE 630.622v02-00 A8-0055/2019

dėl teisės nuostatų ir bendro pareiškimo, kuriais užtikrinama parlamentinė decentralizuotų agentūrų kontrolė, įgyvendinimo

(2018/2114(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjas: György Schöpflin

PAKEITIMAI
AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Procedūra ir šaltiniai

2018 m. gegužės 31 d. Pirmininkų sueiga suteikė leidimą rengti šią įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitos tikslas – išnagrinėti ir įvertinti, kaip įgyvendinamos institucinės priemonės, užtikrinančios demokratinę decentralizuotų agentūrų kontrolę.

Rengdamas šį įgyvendinimo pranešimą, pranešėjas rinko informaciją ir, be kitų, rėmėsi šiais šaltiniais:

̶techniniais susitikimais su Komisija ir ES agentūrų tinklu;

̶prof. Ellen Vos tyrimu „ES agentūros, bendras požiūris ir parlamentinė kontrolė“(1), kuris 2018 m. lapkričio 27 d. buvo pristatytas Konstitucinių reikalų komitete;

̶atsakymais į komitetų sekretoriatams nusiųstą klausimyną, skirtą šiai ataskaitai parengti;

̶keitimusi nuomonėmis su Komisija ir trimis susijusiais komitetais (BUDG, ECON, ENVI) spalio 22 d. vykusiame Konstitucinių reikalų komiteto posėdyje;

̶faktų nustatymo misija į Pagrindinių teisių agentūrą (FRA) Vienoje;

̶faktų nustatymo misija į Europos teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL) Budapešte ir Europos GNSS agentūrą (GSA) Prahoje.

Tyrimų rezultatai

Sutarčių nuostatos dėl agentūrų

Sutartyse nėra decentralizuotų agentūrų apibrėžties. Komisija savo agentūroms ir kitoms ES įstaigoms skirtame tinklalapyje(2) nurodo, kad „ES agentūros veikia atskirai nuo ES institucijų – tai atskiri juridiniai subjektai, įsteigti konkrečioms užduotims pagal ES teisę atlikti“ ir išskiria decentralizuotas agentūras, agentūras, kurioms taikoma bendra saugumo ir gynybos politika, vykdomąsias agentūras, Euratomo agentūras ir įstaigas bei kitas organizacijas.

Pasak Komisijos, „decentralizuotos agentūros padeda įgyvendinti ES politiką“. Jos taip pat padeda bendradarbiauti ES institucijoms ir valstybių narių vyriausybėms, iš ES ir nacionalinių institucijų rinkdamos ir telkdamos technines ir specialiąsias žinias. Decentralizuotos agentūros įsteigiamos neribotam laikui, jų būstinės įsikūrusios įvairiose ES šalyse.“ Komisija savo tinklalapyje išvardija 33 decentralizuotas agentūras(3). Priėmus pasiūlymą dėl naujos Europos darbo institucijos (ELA)(4), bendras skaičius pasiekia 34.

Savo tyrime prof. Ellen Vos decentralizuotas agentūras apibūdina kaip įstaigas, kurių veiklą reglamentuoja Europos viešoji teisė ir kurios instituciškai atskirtos nuo ES institucijų, turi teisinį subjektiškumą ir tam tikro laipsnio administracinį bei finansinį savarankiškumą, taip pat aiškiai apibrėžtas užduotis. Ji išvardija 36 decentralizuotas agentūras(5) (įskaičiuojant ELA – 37) ir į jos sąrašą taip pat įtraukiama Europos prokuratūra, Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija (APPF) ir Europos duomenų apsaugos valdyba (EDPB). Ji pažymi, kad funkciniu požiūriu agentūros gali būti klasifikuojamos pagal šešias pagrindines joms pavestas užduotis(6):

1) mokslinė/techninė patirtis (EASA, EASO, ECHA, EFA, EMA);

2) informacija ir bendradarbiavimas (BEREC CEDEFOP, CEPOL, EASO, ECDC, EEA, EFCA,

EIGE, EIOPA, ELA, EMCDDA, EMSA, ENISA, ERA, ETF, EU-OSHA Eurofound, Eurojustas, Europolas, FRA, GSA);

3) paslaugos (registravimo ir sertifikavimo) (APPF, CPVO, EASA, ECHA, EUIPO);

priežiūra, tikrinimas ir vykdymo užtikrinimas (ACER, EBI, EDPB, EFCA, EIOPA, ELA, EMSA, ERA, ESMA, SRB);

5) pagalba ir parama, taip pat 6) ES programų vykdymas (CdT, EASO, EFCA, EPPO, EU-LISA, Eurojustas, Europolas, FRONTEX);

Kai kurios agentūros vykdo keletą minėtų funkcijų (EASA, EASO, ECHA, EAA, EFCA, EIOPA, ELA, EMSA, ERA, Eurojustas ir Europolas). Kai kurios agentūros, vykdydamos savo funkcijas, gali priimti teisiškai privalomus aktus (CER, APPF, CPVO, EASA, EBI, ECHA, EIOPA, EPPO, ERA, ESMA, EUIPO, Eurojustas, SRB)(7).

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad nėra vieno aiškaus modelio, pagal kurį būtų galima klasifikuoti agentūras. Be to, sunku aiškiai atskirti agentūrų tipą ar tipologiją(8).

Nepaisant to, kad nėra bendros agentūrų apibrėžties, kaip Sąjungos įstaigos, jos turi laikytis suteikimo principo (ES sutarties 5 straipsnis). Agentūros yra aiškiai minimos keliuose sutarčių straipsniuose, pvz., ES sutarties 9 straipsnyje (pilietybė), SESV 15 straipsnyje (skaidrumo principas), SESV 16 straipsnyje (duomenų apsauga), SESV 71 straipsnyje (vidaus saugumas), SESV 123, 124, 127, 130 ir 282 straipsniuose (finansinės priemonės ir ECB nepriklausomumas), SESV 228 straipsnyje (ombudsmenas), SESV 263 straipsnyje (teisės aktų teisėtumo prižiūrėjimas), SESV 265 straipsnyje (neveikimas), 267 straipsnyje (prejudiciniai sprendimai), SESV 277 straipsnyje (aktų netaikytinumas), SESV 287 straipsnyje (Europos Audito Rūmai), 298 straipsnyje (Europos administracija), SESV 325 straipsnyje (kova su sukčiavimu), taip pat kelete šių Sutarčių protokolų ir ES pagrindinių teisių chartijoje (41 straipsnis dėl teisės į gerą administravimą, 42 straipsnis dėl teisės susipažinti su dokumentais, 43 straipsnis dėl Europos ombudsmeno, 51 straipsnis dėl Chartijos taikymo srities ir 52 straipsnis dėl teisių ir principų taikymo srities ir aiškinimo). Todėl agentūros, kaip ES institucijos ir kitos įstaigos, turi laikytis ES vertybių ir principų, o jų veiksmams taikoma teisminė peržiūra ir kiti atskaitomybės mechanizmai, numatyti Sutartyse.

Sutartyse nėra aiškaus teisinio pagrindo steigti agentūras. Agentūros įsteigtos remiantis tuo, kas dabar yra SESV 352 straipsnis arba remiantis atitinkamu atitinkamos politikos srities Sutarties straipsniu(9). Be to, kalbant apie klausimą, kurie įgaliojimai gali būti perduoti agentūroms, ESMA byloje (taip pat vadinama „Meroni“ 2.0 byla)(10) Europos Teisingumo Teismas buvo paragintas priimti sprendimą dėl to, ar ESV sutarties autoriai SESV 290 ir 291 straipsniuose siekė nustatyti vienintelį teisinį pagrindą, kuriuo remiantis tam tikrus deleguotuosius ir vykdymo įgaliojimus būtų galima suteikti tik Komisijai, ar Sąjungos teisės aktų leidėjas gali numatyti kitas tokių įgaliojimų delegavimo kitiems Sąjungos organams, įstaigoms ar agentūroms sistemas. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas pažymėjo: „Tiesa, jog Sutartyse nėra jokios nuostatos, kurioje būtų numatytas kompetencijos suteikimas Sąjungos organams arba įstaigoms, tačiau iš kelių ESV sutarties nuostatų galima daryti prielaidą, kad tokia galimybė yra“. Jo nuomone, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įgaliojimai priimti neatidėliotinas priemones valstybių narių finansų rinkose, siekiant reguliuoti arba uždrausti skolintų vertybinių popierių pardavimą, yra suderinami su ES teise; įvairiomis sąlygomis ir kriterijais, kurie riboja šios institucijos veiksmų laisvę, ribojamas naudojimasis įgaliojimais, Teisingumo Teismo nuomone, nepažeidžia taisyklių, kuriomis reglamentuojamas įgaliojimų delegavimas, nustatytas ES sutartyje(11).

2012 m. bendras pareiškimas ir bendras požiūris

2012 m. bendras pareiškimas ir bendras požiūris(12) yra Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos Tarpinstitucinės darbo grupės reguliavimo agentūrų klausimais darbo rezultatas po to, kai 2005 m. Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl reguliavimo agentūrų(13) negavo reikiamos Tarybos ir Parlamento paramos. Šioje darbo grupėje buvo atstovaujama BUDG ir CONT komitetams. Nors bendras pareiškimas ir bendras požiūris yra teisiškai neprivalomi, institucijos, priimdamos sprendimus dėl decentralizuotų agentūrų, įsipareigoja atsižvelgti į bendrą požiūrį, nors ir su išlyga dėl atskiros kiekvieno atvejo analizės. Bendrame požiūryje yra nuostatų dėl agentūrų steigimo (inter alia, poveikio vertinimų reikalavimas) ir dėl agentūrų (laikino galiojimo arba peržiūros sąlygos, galimas sujungimas), agentūrų būstinės nustatymo (kriterijai) ir priimančiosios šalies vaidmens (susitarimai dėl būstinės), agentūrų struktūros ir valdymo (nuostatos dėl valdančiųjų tarybų, vykdomųjų direktorių ir kitų vidaus organų), agentūrų veiklos (duomenų apsauga, tarptautiniai santykiai, ryšiai, dalijimasis paslaugomis) veiklos ir išteklių (metinės ir daugiametės darbo programos, žmogiškieji ištekliai, biudžetas) ir atskaitomybės bei kontrolės (nuostatos dėl, inter alia, metinės veiklos ataskaitos, audito ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo, perspėjimo / įspėjimo sistemos, vertinimo, skaidrumo ir santykių su suinteresuotaisiais subjektais).

Imdamasi tiesioginių tolesnių veiksmų, susijusių su bendro pareiškimo ir bendro požiūrio priėmimu, 2012 m. gruodžio 19 d. Komisija priėmė „Bendro požiūrio įgyvendinimo veiksmų planą“, į kurį įtrauktos iniciatyvos, kurių turi imtis Komisija, agentūros, Taryba, valstybės narės ir Europos Parlamentas. 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. Komisija pateikė Bendro požiūrio įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Be to, Komisija patvirtino gaires su standartinėmis nuostatomis dėl susitarimų dėl būstinės, komunikacijos vadovą ir gaires dėl decentralizuotų agentūrų interesų konfliktų prevencijos ir valdymo(14). 2015 m. pažangos ataskaitoje dėl šiuo metu vykstančių tarpinstitucinių diskusijų dėl tam tikrų agentūrų steigimo aktų peržiūros Komisija apgailestauja dėl to, kad trūksta politinio įsipareigojimo užtikrinti, kad būtų laikomasi bendro požiūrio dėl ES decentralizuotų agentūrų, visų pirma dėl agentūrų valdymo struktūrų vaidmens ar sudėties. Komisijos pažangos ataskaitos yra gana trumpos ir jose nenagrinėjamas agentūrų parlamentinės kontrolės klausimas.

Prof. E. Vos analizėje dėl atsižvelgimo į bendrą požiūrį agentūrų steigimo aktuose pateikiamas nevienalytis agentūrų reglamentų atitikties bendram požiūriui vaizdas(15). Ji pažymi, kad biudžeto sudarymo procedūros ir metinių ataskaitų atveju atitikties lygis yra gana aukštas, o valdančiosios tarybos sudėtis ir vykdomojo direktoriaus skyrimas, regis, labai priklauso nuo agentūros užduočių. Ji mano, kad daugiausia atitikties problemų kyla agentūrų darbo programose, kuriose paprastai nesilaikoma reikalavimo, kad su Parlamentu turi būti konsultuojamasi dėl daugiametės programos. Be to, ji pažymi, kad atitikties rodikliai beveik nesiskiria tarp reglamentų, priimtų iki bendro požiūrio priėmimo, ir reglamentų, kurie buvo priimti ar persvarstyti priėmus bendrą požiūrį.

Atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus dėl dviejų Jungtinėje Karalystėje įsteigtų agentūrų būstinių perkėlimo, bendrą požiūrį išsamiau išnagrinėjo Parlamentas(16). Parlamentas laikėsi nuomonės, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į jo, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, vaidmenį, nes jis nebuvo įtrauktas į naujų agentūrų būstinių parinkimo procedūrą. Europos Parlamentas primena, kad bendras požiūris, pridėtas prie 2012 m. pasirašyto Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų, nėra teisiškai privalomas – tai pripažįstama ir pačiame pareiškime – ir kad dėl jo susitarta nedarant poveikio institucijų teisėkūros įgaliojimams. Todėl Parlamentas primygtinai reikalavo, kad procedūra, taikoma renkant naują agentūrų būstinių vietą, būtų persvarstyta ir kad ateityje šia forma nebebūtų naudojama(17).

Taryba šiuo klausimu atkreipė dėmesį į Europos Parlamento prašymą kuo greičiau patikslinti 2012 m. bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį dėl decentralizuotų agentūrų. Pirmiausia ji prašo Komisijos ne vėliau kaip 2019 m. balandžio mėn. pateikti išsamią bendro pareiškimo ir bendro požiūrio įgyvendinimo decentralizuotų agentūrų būstinių vietos parinkimo atžvilgiu analizę. Remiantis šios analizės rezultatais būtų įvertinta, kaip reikėtų pradėti tokios peržiūros procesą.

Decentralizuotų agentūrų parlamentinė kontrolė

Parlamentas gali prižiūri decentralizuotas agentūras skirtingais būdais:

–  kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų – priimant sprendimus agentūroms iš ES biudžeto skiriamų lėšų;

–  kaip biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija;

–  skiriant agentūrų valdančiųjų tarybų narius;

–  per vykdomojo direktoriaus skyrimo (ar atleidimo iš pareigų) procedūrą;

–  konsultuodamas dėl darbo programų;

–  teikdamas metines ataskaitas;

–  kitais būdais (delegacijų vizitai, ryšių grupės ar asmenys, keitimaisi nuomonėmis, klausymai, informaciniai pranešimai, ekspertinių žinių teikimas);

Savo tyrime prof. E. Vos nagrinėja agentūrų steigimo reglamentų nuostatas, susijusias su parlamentinės kontrolės mechanizmais(18):

–    kalbant apie Parlamento dalyvavimą valdančiosiose tarybose(19), ji pažymi, kad trijose Europos agentūrose yra EP atstovų (EMA, EUIPO, GSA), o 7 agentūrose (ECHA, EEA, EFSA, EMCDDA, ETF, ACER, ECDC) yra Europos Parlamento narių paskirtų narių (ekspertų arba suinteresuotųjų šalių); tačiau, daugeliu atvejų nėra nė vieno Europos Parlamento paskirto nario;

–    kalbant apie vykdomųjų direktorių skyrimą(20), ji pažymi, kad trijų priežiūros institucijų, priklausančių ECON komiteto kompetencijai (EBI, EIOPA, ESMA), atveju reikalingas Parlamento patvirtinimas, 15 atvejų kandidatas kviečiamas į EP (BEREC, EASA, EASO, ECDC, ECHA, EFSA, EIGE, EMA, EMCDDA, ENISA, ETF, FRA, FRONTEX ir EU-LISA), o 6 atvejais kandidatas gali būti pakviestas. 11 atvejų į šią veiklą Europos Parlamentas nėra įtrauktas;

–    kalbant apie darbo programas(21), su Parlamentu konsultuojamasi dėl 8 agentūrų (CEPOL, EASA, ERA, Europolo, FRA, FRONTEX, GSA, OHIM) ir jis informuojamas apie 6 agentūrų (EBI, ECHA, EIOPA, ELA, EMCDDA, ESMA) daugiametes darbo programas; nors Parlamentas nedalyvauja rengiant šių agentūrų daugiametes darbo programas, su Parlamentu konsultuojamasi dėl 2 agentūrų (ENISA, Eurofound) metinių darbo programų ir jis yra informuojamas apie 9 agentūrų (ACER, BEREC, EASO, EFCA, EFSA, EMA, EMSA, EU-LISA, SRB) metines darbo programas; EP visiškai nedalyvauja 8 agentūrų (CdT, Cedefop, ECDC, EEA, EIGE, EU-OSHA, EPPO, ETF) darbo programose, o dvi agentūros neturi nuostatų dėl darbo programų (CPVO, Eurojustas);

–    visų agentūrų įgaliojimuose numatyta, kad metinės veiklos ataskaitos bus teikiamos Europos Parlamentui, Audito Rūmams, Tarybai ir Komisijai. Dviejų agentūrų vykdomieji direktoriai privalo teikti metines ataskaitas Europos Parlamentui arba jo kompetentingiems komitetams;

–    trimis atvejais numatyta, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimą atlieka vidaus organai (tai taikoma visą savo veiklą finansuojančiomis agentūroms EUIPO, SRB ir CPVO)(22)

Parlamentinė kontrolė Europos Parlamente vykdoma visų pirma Parlamento komitetų lygmeniu – tiek komitetų, kurių specializacija yra atitinkamų agentūrų veiklos sritis, tiek Biudžeto (BUDG) ir Biudžeto kontrolės (CONT) komitetų, kurie tikrina visas agentūras, jei jos finansuojamos iš ES biudžeto ir joms taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

Pranešėjas komitetų sekretoriatams nusiuntė klausimyną, klausdamas jų:

1)    apie tai, kaip komitetai dalyvauja teisėkūros procese (užduotys, kompetencija, veikla, tikslai, struktūra, atskaitomybės mechanizmai, perkėlimas), taip pat šios kadencijos biudžeto ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrose, taip pat kaip buvo vykdoma decentralizuotų agentūrų politinė kontrolė;

2)  kaip jie atsižvelgė į 2012 m. bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį šioje veikloje (poveikio vertinimai, laikino galiojimo arba peržiūros sąlygos, agentūrų būstinės, agentūrų struktūra ir valdymas, t. y. valdančiosios tarybos, vykdomasis direktorius, moksliniai komitetai ir kitos įstaigos, agentūrų veikla, t. y. Komisijos paslaugos, agentūrų sujungimas, keitimasis paslaugomis tarp agentūrų, įslaptintos informacijos tvarkymas, tarptautiniai santykiai, komunikacija, veiklos programavimas, agentūrų ištekliai ir su tuo susijusios procedūros, atskaitomybė ir kontrolė, t. y. metinė ataskaita, auditas, vertinimas ir skaidrumas bei ryšiai su suinteresuotaisiais subjektais);

3)  (politiniai sprendimai) ar svarstant agentūrų darbą komitetai nagrinėja politikos formuotojo ketinimus ir tai, ar jie tinkamai įgyvendinami;

4)  (veiklos rezultatai) ar komitetai, atsižvelgdami į numanomus rezultatus, įvertina agentūrų darbą jų kompetencijos srityje;

5)  (sudėtingumas) ar komitetai tiria dubliavimąsi arba spragas agentūrų veikloje ir ar yra atvejų, kai komitetai mano, kad agentūros viršijo kompetenciją arba nepakankamai ja pasinaudojo.

Tuo metu, kai buvo rengiamas pranešimas, Biudžeto (BUDG) komiteto, Biudžeto kontrolės (CONT) komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komiteto, Transporto ir turizmo (TRAN) komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komiteto, Kultūros ir švietimo (CULT) komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės (FEMM) komiteto sekretoriatai gavo atsakymus į klausimus, o Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetas (kuris turi daugiausia agentūrų, priklausančių jo kompetencijai) nurodė, kad atsakymus savo baigs rengti netrukus.

BUDG komitetas nurodė, kad:

1)    jis pateikė nuomones teisėkūros procedūrose dėl tam tikrų agentūrų (EBI, EIOPA, ESMA, ENISA, ACER, EU-OSHA, Eurofound, Cedefop, EASO ir CEPOL) steigimo reglamentų, kuriose nagrinėjami visi reglamentų aspektai; be to, prireikus agentūros aptariamos trišaliuose dialoguose biudžeto klausimais (Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės 31 punktas); BUDG komitetas buvo pagrindinis komitetas, atstovaujantis Parlamentui Tarpinstitucinėje darbo grupėje dėl decentralizuotų agentūrų išteklių ir savo tolesnius veiksmus grindė jos išvadomis; BUDG ir CONT yra pagrindiniai komitetai, kurie stebi Finansinio pagrindų reglamento persvarstymą, susijusį su Finansinio reglamento peržiūra, kuri buvo atlikta anksčiau šiais metais; BUDG komitetas yra pagrindinis komitetas metinėse biudžeto procedūrose, susijusiose su visomis decentralizuotomis ES agentūromis; Nuolatinis BUDG komiteto pranešėjas ES agentūrų klausimais yra Jens Geier (S&D); pagal metinę biudžeto procedūrą BUDG komitetas reguliariai keičiasi informacija su ES agentūrų tinklu ir atskiromis ES agentūromis ir prašo jų pateikti informaciją; BUDG komitetas ragina ES agentūrų tinklą kasmet aptarti klausimus, susijusius su biudžeto projekto aspektais, prieš pasibaigiant biudžeto pakeitimų teikimo terminui;

2)    jis nagrinėjo įvairius bendro pareiškimo ir bendro požiūrio aspektus, susijusius su jo nuomonėmis ir kasmetinėmis biudžeto procedūromis, išskyrus tuos, kurie priklauso specializuotų komitetų kompetencijai, kaip antai darbo programos ir metinių atskirų agentūrų ataskaitos; jis paprašė parengti tyrimą dėl įplaukų, kurias būtų galima gauti išplėtus ES agentūrų taikomus mokesčius (angl. Potential revenue from the extension of charging fees by EU Agencies), o jo (ir CONT komiteto) prašymu D teminis skyrius 2017 m. gegužės 4 d. surengė seminarą tema „Iš dalies finansuojamų ir visą savo veiklą finansuojančių agentūrų priežiūra ir ištekliai“ (angl. Workshop on Oversight and Resources of Partially and Fully Self-Financed Agencies);

3)    jis taip pat teigiamai atsakė į tris klausimus, susijusius su politikos sprendimais, rezultatais ir sudėtingumu.

CONT komitetas atsakė, kad:

1)    jis pateikė nuomonę pakeitimų forma (Darbo tvarkos taisyklių 53 straipsnio 4 dalis) dėl Europos vaistų agentūros būstinės perkėlimo; jis dalyvavo Tarpinstitucinės darbo grupės dėl decentralizuotų agentūrų išteklių ir Finansinio pagrindų reglamento peržiūros veikloje; jis rengia 1 ataskaitą dėl kiekvienos decentralizuotos agentūros + 1 horizontaliąją ataskaitą, susijusią su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra; Vykdydamas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, CONT komitetas kasmet gruodžio / sausio mėn. surengia klausymą su 4–6 vykdomaisiais direktoriais, kuriame taip pat aptariamos metinės veiklos ataskaitos, tačiau prieš juos paskiriant CONT komitetas klausymų nerengia; jis organizavo komandiruotes į Europolą ir Europos inovacijos ir technologijos institutą;

2)    jame aptariami įvairūs bendro požiūrio aspektai, susiję su biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitomis, įskaitant, jei reikia, mokesčių nustatymą ir supaprastinimą. Kaip ir BUDG komitetas, jis (CONT) nenagrinėja klausimų, kurie patenka į specializuotų komitetų kompetencijos sritį, pvz., darbo programų;

3)    jis taip pat atsakė, kad per metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą įvertina tris klausimus, susijusius su politikos sprendimais, veiklos rezultatais ir sudėtingumu.

ECON komitetas nurodė, kad:

1)    jis dalyvauja Europos priežiūros institucijų (EBI, EIOPA, ESMA) vykdomoje peržiūroje, taip pat nagrinėja visas šioms agentūroms skirtas direktyvas ir reglamentus; buvo pasiektas susitarimas tarp Europos Parlamento ir Bendros pertvarkymo valdybos dėl demokratinės atskaitomybės vykdymo ir Bendrai pertvarkymo valdybai pavestų uždavinių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą; ECON komitetas priėmė pranešimą dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 nuostatos dėl Europos bankininkystės institucijos būstinės vietos; Jis rengia metines nuomones dėl bendrojo biudžeto projekto ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo (EBI, EIOPA, ESMA); dėl valdančiosios tarybos narių ir (arba) kitų agentūrų organų skyrimo įgaliojimų jis parengė pranešimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl Bendros pertvarkymo valdybos nario skyrimo ir pareiškė nuomonę dėl trijų priežiūros institucijų pirmininkų kadencijos pratęsimo po jų klausymų; kasmet kartu su EBI, EIOPA, ESMA ir SRB pirmininkais jis keičiasi nuomonėmis dėl darbo programų ir metinių ataskaitų; jis nuolat keičiasi nuomonėmis su agentūromis ir taip pat nuolat naudojasi jų darbo rezultatais; jis reguliariai prašo pateikti informacinius pranešimus arba nuomones; jam numatytas specialus priežiūros klausimams skirtas laikas komitetų posėdžiuose, ir Europos priežiūros institucijos (EPI) nuolat keičiasi su pranešėjais ir (arba) šešėliniais pranešėjais įvairiais dokumentais;

2)    jis atsižvelgė į bendro požiūrio nuostatas savo pranešime dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 nuostatos dėl Europos bankininkystės institucijos būstinės vietos (išnagrinėjo su būstinėmis susijusią tvarką ir įvairius su agentūrų veikla susijusius aspektus); jis apžvelgė nuostatas dėl agentūrų struktūros ir jų veiklos programavimo vykstant Europos priežiūros institucijų (EBI, EIOPA, EPI) peržiūrai; jis stebi Europos Parlamento ir Bendros pertvarkymo valdybos susitarimą dėl demokratinės atskaitomybės vykdymo ir Bendrai pertvarkymo valdybai pavestų uždavinių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų įgyvendinant bendrą pertvarkymo mechanizmą;

3)    visi techniniai reguliavimo standartai, kuriais įgyvendinami techniniai standartai, siunčiami ECON komiteto nariams; atrinkti klausimai aptariami ECON komiteto posėdžiuose per priežiūros klausimams skirtą laiką;

4)    atsižvelgiant į numanomus rezultatus, ECON komitetas nevertina agentūrų, kurios patenka į jo kompetencijos sritį, darbo;

5)    nuomonės skiriasi dėl to, ar EIOPA viršija savo įgaliojimus, ir ar ESMA bei EBI visapusiškai vykdo savo įgaliojimus.

ENVI komitetas praneša, kad:

1)    jis dalyvavo teisėkūros procedūrose, susijusiose su EMA steigimo reglamentu, taip pat svarstant pasiūlymus dėl papildomų (papildomų lėšų reikalaujančių) Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA), EEA ir EFSA uždavinių; jis parengė pranešimą dėl EMA būstinės vietos (preliminarus susitarimas, dėl kurio balsuota per 2018 m. spalio mėn. plenarinę sesiją); jis rengia nuomones dėl penkių agentūrų, priklausančių ENVI komiteto kompetencijos sričiai, metinių biudžetų (biudžeto pakeitimai, įskaitant dėl personalo planų, biudžeto projekto atkūrimas, biudžeto didinimas), taip pat nuomones dėl penkių agentūrų, kurios priklauso ENVI komiteto kompetencijos sričiai, biudžeto įvykdymo patvirtinimo; vadovaujantis agentūrų, priklausančių ENVI komiteto kompetencijos sričiai, steigiamaisiais reglamentais, Parlamentas skiria (ECDC, ECHA, EEA, EMA atveju) tam tikrą skaičių valdančiosios tarybos narių – EP atstovų, taip pat mokslinių ekspertų – arba pateikia nuomonę dėl jų skyrimo Tarybai (EFSA atveju). Su Parlamentu taip pat konsultuojamasi dėl pacientų ir gydytojų atstovų skyrimo valdančiosios tarybos nariais (EMA). Su Parlamentu konsultuojamasi dėl pacientų ir gydytojų atstovų skyrimo įvairiuose EMA moksliniuose komitetuose(23); be to, pagal EEA valdančiosios tarybos ir biuro darbo tvarkos taisyklių 2 straipsnį reikalaujama, kad vienas iš EP narių valdančiojoje taryboje būtų paskirtas biuro nariu; prieš paskyrimą jis sistemingai rengia paskirtųjų vykdomųjų direktorių klausymus; jis skiria kontaktinį asmenį kiekvienai agentūrai; ENVI komitetas kasmet keičiasi nuomonėmis su kiekvienos agentūros vykdomuoju direktoriumi, kuriame aptariamos darbo programos, veiklos ataskaitos ir t. t.; kiekvienais metais du Parlamento paskirti EEA valdančiosios tarybos nariai pateikia pastabų dėl EEA metinės darbo programos projekto, dėl kurių vėliau galutinai susitaria ENVI komiteto koordinatoriai ir pateikia agentūrai; du kartus per metus vyksta vizitai į kiekvieną agentūrą; kalbant apie ekspertinių žinių prašymus arba panaudojimą, EFSA buvo paprašyta pateikti mokslinę nuomonę dėl bičių ir apdulkinimo (2018 m.); rengiant pranešimą savo iniciatyva dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, EEA, EMA ir EFSA buvo paprašyta parengti ataskaitas ir buvo surengti posėdžiai su pranešėju; EEA ataskaitos reguliariai naudojamos vykdomoms teisėkūros ir įgyvendinimo ataskaitoms rengti; keitimosi nuomonėmis komitete pavyzdžiai susiję su ECDC(24) ir EFSA(25); komitetas taip pat gali pakviesti ECHA, EMA arba EEA atstovų dalyvauti keičiantis nuomonėmis dėl konkrečių sektorių politikos dokumentų; pranešėjui pateikta informacinių pranešimų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir naujų maisto produktų klausimais;

2)    ENVI komiteto kompetencijos sričiai priklausančios agentūros buvo įsteigtos prieš parengiant 2012 m. bendrą pareiškimą, tačiau po to, kai Taryba pasirinko naują EMA būstinę burtų keliu, ENVI komitetas pasmerkė bendrą pareiškimą ir prie jo pridėtą bendrą požiūrį ir paragino Europos Parlamentą aktyviai dalyvauti sprendimų dėl agentūrų ir įstaigų vietos nustatymo ir perkėlimo procese, atsižvelgiant į jo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą (šiai pozicijai pritarta per 2018 m. kovo mėn. plenarinę sesiją); atsižvelgdamas į tai, Parlamentas paragino į susitarimą dėl būstinės įtraukti išsamią agentūros įkūrimo sistemą, siekiant sumažinti netikrumą ir užtikrinti aiškumą darbuotojams siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą; pasiūlyme dėl ES rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo iš esmės keičiama valdančiosios tarybos sudėtis ir jos kadencijos trukmė; pasiūlymu dėl ES rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo (2018/0088 (COD)) taip pat iš dalies keičiama mokslinių grupių ekspertų skyrimo procedūra;

3)    dėl klausimų, susijusių su politiniais sprendimais ir 4) veiklos rezultatais ENVI komitetas išnagrinėjo įgyvendinimą pasiūlymų dėl rezoliucijų, du kartus per metus rengiamų delegacijų vizitų, įgyvendinimo ataskaitų arba tam tikrų programų laikotarpio vidurio peržiūrų kontekste; ENVI komitetas nesinaudoja nesėkmės ir (arba) sėkmės kriterijais. Kalbant apie sudėtingumą (5), ENVI komitetas nagrinėja, kaip būtų galima pagerinti agentūrų veiklos koordinavimą, pavyzdžiui, cheminių duomenų srityje.

ITRE komitetas informavo, kad:

1)    dalyvauja persvarstant ACER, GNNS (kad agentūrai būtų paskirtos naujos užduotys ir suteikta tvirtesnė pozicija), ENISA (užduotys, trukmė, valdymas), BEREC (struktūra) steigimo reglamentus; jis neteikia nuomonių vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, tačiau vykstant metinėms biudžeto procedūroms ITRE komitetas ne kartą kartus prašė suteikti pakankamai išteklių ACER; dalyvauja skiriant EP atstovus į administracinę valdybą; prieš paskiriant vykdomuosius direktorius nerengiami specialūs klausymai, tačiau nuolat palaikomi ryšiai su agentūros atstovais ir šie atstovai dalyvauja ITRE komiteto posėdžiuose; nuolatinių pranešėjų nėra, tačiau kadencijos pradžioje buvo įsteigta neoficiali ryšių su ACER grupė, kurią sudaro Parlamento nariai iš kelių frakcijų; nuolat keičiamasi informacija apie ACER atliekamą darbą ir kylančius sunkumus; su agentūromis keičiamasi nuomonėmis dėl darbo programų; informacija apie veiklos ataskaitas teikiama koordinatoriams, informacija apie agentūras taip pat pateikiama ITRE komiteto naujienlaiškiuose; kas dvejus metus apsilankoma centrinėse būstinėse; ITRE komitetas naudojasi agentūrų ataskaitomis, tyrimais ir mokslinėmis nuomonėmis, o agentūrų atstovų prašoma dalyvauti su agentūrų kompetencija susijusiuose klausymuose (pvz., ACER kasmetiniai energijos rinkos stebėsenos ataskaitų pristatymai);

2)    ITRE komitetas nagrinėja visus bendro požiūrio aspektus atliekant (tebevykstančią) naujų reglamentų peržiūrą. Komitetas reguliariai rengia pristatymus ir klausymus daugiamečių darbo programų tema, o metinės ataskaitos siunčiamos koordinatoriams;

3)    priimant politinius sprendimus nuolat palaikomi ryšiai su agentūros atstovais, šie atstovai atvyksta į ITRE komiteto posėdžius;

4)    veiklos rezultatų klausimu pasakytina, kad nuolat palaikomi ryšiai su agentūros atstovais ir jie atvyksta į ITRE komiteto posėdžius; šie klausimai svarstomi atliekant (tebevykstančią) naujų reglamentų peržiūrą;

5)    sudėtingumo klausimai svarstomi atliekant (tebevykstančią) naujų reglamentų peržiūrą;

TRAN komitetas pateikė tris atskirus atsakymus apie tris agentūras, priklausančias jo kompetencijai:

1)

–    2016 m. buvo persvarstytas EMSA steigimo reglamentas; 2015 ir 2018 m. surengti vizitai į šią agentūrą; pastaraisiais metais buvo nuolat keičiamasi nuomonėmis su vykdomuoju direktoriumi, jų metu buvo aptariamos ir metinės darbo programos;

–    ERA: agentūros vaidmuo buvo išplėstas priėmus 4-ąjį geležinkelių dokumentų rinkinį; taip pat įsteigta valdančioji taryba ir vykdomoji taryba. ITRE komitetas teikia nuomonę dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; 2018 m. surengtas vizitas į agentūrą; atskiri pranešėjai ir (arba) darbuotojai rengia ad hoc konsultacijas norėdami susipažinti su agentūros ekspertine medžiaga; 2015 m. buvo pasikeista nuomonėmis su ERA vykdomuoju direktoriumi;

–    EASA: 2002 m. steigiamasis reglamentas buvo peržiūrėtas 2018 m.: iš esmės peržiūrėta ankstesnių reglamentų struktūra, pagrįsta įgaliojimais (deleguotieji ir įgyvendinimo aktai) ir papildoma kompetencija; nuolatinio pranešėjo nėra; 2015 ir 2018 m. surengti vizitai į agentūrą; atskiri pranešėjai ir (arba) darbuotojai rengia ad hoc konsultacijas norėdami susipažinti su agentūros ekspertine medžiaga; 2015 ir 2016 m. surengti keitimaisi nuomonėmis su EASA vykdomuoju direktoriumi dėl konkrečių aviacijos saugos klausimų;

2)

–    EMSA: pagal daugiametę programą Taryba ir Parlamentas priėmė reglamentą dėl daugiamečio Europos jūrų saugumo agentūros veiksmų reaguojant į laivų ir naftos bei dujų įrenginių keliamą jūrų taršą finansavimo;

–    ERA: TRAN komitetas per keitimąsi nuomonėmis su vykdomuoju direktoriumi aptaria metines darbo programas; finansinių ir žmogiškųjų išteklių susiejimo klausimu vykdomasis direktorius iškėlė nepakankamo finansavimo problemą;

–    EASA: naujajame EASA reglamente yra konkreti nuostata dėl susitarimo dėl būstinės.

AGRI komitetas pranešė, kad:

1)    Komisijai priėmus įgyvendinimo sprendimą, susijusį su 2014 m. priimtu reglamentu dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, išplėsta Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos kompetencija; vykstant reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo priėmimo procedūrai AGRI komitetas parengė nuomonę , susijusią su EFSA vykdoma veikla (informavimas apie riziką, tyrimų skaidrumas) ir valdymo struktūromis, tačiau komitetas ją atmetė; AGRI komitetas nuolat balsuoja dėl biudžeto pakeitimų, siekdamas, kad būtų padidintos Tarybos pasiūlymu sumažintos biudžeto lėšos AGRI komiteto kompetencijos sričiai priklausančioms agentūroms (pvz., EFSA, Chafea); AGRI komitetas paprašė, kad EFSA pateiktų dvi mokslines nuomones dėl Europoje mėsos gamybai laikomų triušių sveikatos ir gerovės (šiuo metu rengiama); keitimaisi nuomonėmis komitete: 2016 m. Bendrijos augalų veislių tarnybos pirmininkas pristatė šios agentūros darbą, 2015 m. EFSA atstovas skaitė pranešimą tema „Gyvūnų klonavimas ūkiniais tikslais“ (bendras klausymas su ENVI komitetu dalyvaujant ENVI komiteto pasiūlytam ekspertui), 2017 m. EFSA ir ECHA skaitė pranešimus per klausymą „„Monsanto“ dokumentai ir glifosatas“ (bendras klausymas su ENVI komitetu dalyvaujant ENVI komiteto pasiūlytiems ekspertams);

CULT komitetas nurodė, kad:

1)   vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą teikia nuomonę dėl CdT; jis keičiasi informacija ir nuomonėmis komitete su CdT dėl jo veiklos;

2)   CULT komitetas savo nuomonėse dėl biudžeto įvykdymo atsižvelgia į Komisijos atliekamą vidaus auditą ir tam tikru mastu – į jos vertinimus;

CULT komitetas taip pat paminėjo savo su EACEA (vykdomąja įstaiga) susijusią veiklą ir šiuo klausimu pranešė, kad su atitinkamais Komisijos generaliniais direktoratais keičiasi informacija apie metines darbo programas ir lankėsi EACEA dėl veiklos, susijusios su programos „Kūrybiška Europa“ įgyvendinimu 2016 m., pristatymo. Programos „Kūrybiška Europa“ pranešėjas dalyvavo posėdžiuose su EACEA dėl veiklos rezultatų rodiklių; jis taip pat pateikė rekomendacijų EACEA įgyvendinimo ataskaitoje dėl programos „Kūrybiška Europa“ skaidrumo ir santykių su suinteresuotaisiais subjektais; kalbant apie rezultatus, jis praneša, kad EACEA darbas įgyvendinant programą „Kūrybiška Europa“ iš dalies buvo įvertintas įgyvendinimo ataskaitoje ir kai kuriose rekomendacijose.

FEMM komitetas informavo, kad:

1)   dalyvauja vykdant metines biudžeto ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras; skiria du EIGE ekspertų forumo narius ir du pakaitinius narius; rengia keitimusis nuomonėmis dėl darbo programų; 2015 m. ir 2018 m. surengė vizitus į agentūrą; naudoja agentūros ekspertinę medžiagą, prašo jos pateikti informacinius pranešimus ar nuomones ir keičiasi nuomonėmis komitete;

2)   su juo konsultuojamasi dėl daugiamečių darbo programų, taip pat rengiami metinių darbo programų pristatymai;

3)   atsakydamas į 5 klausimą dėl sudėtingumo, FEMM komitetas teigia, jog jam svarbu, kad EIGE kompetencijos sritis būtų atskirta nuo FRA kompetencijos srities. FEMM komitetas mano, jog svarbu, kad viena agentūra veiktų tik moterų teisių ir lyčių lygybės srityje.

Pagrindiniai nustatyti faktai

·Nors nėra bendros ES agentūrų apibrėžties, o jų kompetencija ir užduotys nėra aiškiai nustatytos, instituciniu požiūriu agentūros gali būti vertinamos kaip tarpininkės tarp Komisijos ir valstybių narių. Jos tenkina poreikį užtikrinti, kad ES valstybės narės vienodžiau įgyvendintų ES politiką – ES lygmeniu taikomas labiau tiesioginio administravimo modelis, o ES vykdomoji valdžia tampa labiau pliuralistinė(26).

·Tai, kad nei ES sutarties 13 straipsnyje, nei SESV 291 ir 290 straipsniuose nustatytoje delegavimo sistemoje nėra aiškaus teisinio pagrindo agentūroms steigti ar bendros agentūrų, jų kompetencijos bei užduočių apibrėžties ar apibūdinimo, gali būti dėl to, kad nesama bendro požiūrio į ES vykdomosios valdžios institucijas, arba dėl to, kad agentūros atlieka labai įvairias funkcijas. Vis dėlto agentūros neveikia teisiniame vakuume. ES teisės aktų leidėjas jas įsteigė sąmoningai laikydamasis įgaliojimų suteikimo principo, remdamasis įvairiomis Sutarčių nuostatomis. Lisabonos sutartimi oficialiai pripažintas agentūrų vaidmuo atliekant ES vykdomosios valdžios funkcijas oficialiai į Sutartis įtraukus ES agentūras(27). Įgaliojimų delegavimas agentūroms nėra neribotas, deleguojant reikia laikytis Sutartyse nustatytų teisinių garantijų, gerbti institucinę pusiausvyrą ir ginti asmens interesus ES. Vis dėlto būtų galima apsvarstyti galimybę geriau atskirti ir suskirstyti į kategorijas įvairias agentūras ir jų atskaitomybės mechanizmus. Be to, tuomet, kai bus keičiama Sutartis (jei ji bus keičiama), būtų galima apsvarstyti, kaip labiau įtvirtinti agentūras Sutartyse (atsižvelgiant į ES sutarties 13 straipsnį ir SESV 291 ir 290 straipsnius).

·Mechanizmai, kuriais užtikrinama agentūrų atskaitomybė, nustatyti Sutartyse (pvz., skaidrumas, teisminė peržiūra), steigimo reglamentuose, Teismo praktikoje (visų pirma Meroni doktrinoje) ir bendrame pareiškime bei bendrame požiūryje. Dauguma atvejų jų biudžetas priimamas gavus biudžeto valdymo institucijos pritarimą, o agentūrų biudžeto įvykdymą paprastai tvirtina Europos Parlamentas (išskyrus visą savo veiklą finansuojančias agentūras). Šios taisyklės ir nuostatai, nors ir nėra tokie išsamūs, kokie galėtų būti, suteikia Europos Parlamentui pagrindą vykdyti priežiūros užduotis. Parlamento komitetai aktyviai vykdė savo kontrolės užduotis, nepaisant nuostatų įvairovės. Specializuotieji komitetai prižiūri jų kompetencijos sritį atitinkančias agentūras, o BUDG ir CONT komitetai prižiūri visas agentūras. Be to, jie įgyja patirties ir susidaro bendrą vaizdą apie agentūras per savo darbą Tarpinstitucinėje darbo grupėje. Jie pirmieji reikalauja iš agentūrų atskaitomybės, susijusios su įvairia jų veikla ir valdymo struktūromis. Ateityje būtų galima apsvarstyti idėją Europos Parlamente surengti metines diskusijas apie agentūrų veikimą ir valdymą.

·2012 m. bendras pareiškimas ir bendras požiūris suteikia agentūroms neprivalomą pagrindą – jo įgyvendinimas įvairuoja. Tai gali būti susiję su labai skirtingomis agentūrų užduotimis ir funkcijomis, dėl ko yra sunku joms pritaikyti vieną modelį. Tačiau galėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant supaprastinti tam tikras steigimo reglamentų nuostatas, atsižvelgiant į įvairius šiuo metu egzistuojančius agentūrų tipus, sugrupuojant agentūras pagal pobūdį ir užduotis. Šiuo požiūriu galėtų būti naudinga atlikti nuodugnų bendro požiūrio įgyvendinimo įvairiais aspektais vertinimą, su kuriuo būtų pateikti išsamūs analitiniai dokumentai, panašūs į parengtus 2010 m.

·Agentūrose dirba daugiau kaip 9000 žmonių. ES agentūrų tinklas, kuris turi savo potinklius, darbo grupes ir kuriame vyksta teminis bendradarbiavimas grupėse, yra forumas, kuris padeda užtikrinti koordinavimą, keistis informacija, susitarti dėl bendrų pozicijų bendro intereso klausimais, išvengti dubliavimosi, skatinti gerą valdymą ir dalijimąsi paslaugomis ir padeda priartinti agentūras prie ES piliečių.

·Agentūros turi turėti pakankamai lėšų, kad galėtų vykdyti savo vis besiplečiančias užduotis ir pritraukti reikiamą kvalifikuotą personalą kiekvienoje priimančiojoje šalyje, kurioje jos yra įsikūrusios.

(1)

Nuoroda į tyrimą

(2)

https://europa.eu/european-union/about-eu/agencies_lt#type-of-agencies

(3)

Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) biuras, Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT), Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), Bendrijos augalų veislių tarnyba (CPVO), Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos aplinkos agentūra (EEA), Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EFCA), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), Europos vaistų agentūra (EMA), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA), Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (ERA), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), Europos mokymo fondas (ETF), Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (EU-LISA), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound), Eurojustas, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europol), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), Europos GNSS agentūra (GSA) ir Bendra pertvarkymo valdyba (BPV).

Atkreipkite dėmesį į tai, kad EASO yra minimas žemėlapyje, bet neįtrauktas į sąrašą šiame tinklalapyje.

(4)

COM(2018)131 final.

(5)

ES agentūrų tinklui priklauso 37 decentralizuotos agentūros ir 8 bendrosios įmonės, esančios 23 valstybėse narėse

(6)

Tyrimo p. 15–16 ir 1 priedas (išvardijimo tvarka pakeista); kai kurios agentūros vykdo daugiau nei vienos kategorijos užduotis.

(7)

Tyrimo 1 priedas.

(8)

Pavyzdžiui, GSA, kuri laikoma decentralizuota agentūra, anksčiau buvo bendroji įmonė GALILEO (GJU), kurią 2002 m. gegužės mėn. įsteigė Europos bendrija ir Europos kosmoso agentūra GALILEO programos kūrimo etapui valdyti, ir galima manyti, kad dalis GSA biudžeto ir su ja susijusių užduočių patenka į vykdomosios agentūros kompetencijos sritį. ITRE komitetas pažymėjo, kad pateiktas naujas pasiūlymas dėl Europos kibernetinio saugumo pramonės technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centro ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklo, kuris paskelbtas 2018 m. pranešime apie Sąjungos padėtį, kuris aiškiai neatitinka nustatytos decentralizuotų agentūrų, vykdomųjų agentūrų ir bendrųjų įmonių struktūros, tačiau turi visų trijų elementų. BEREC institucija yra dar vienas dvilypės struktūros agentūros pavyzdys. CEPOL dalį savo biudžeto lėšų jo įgaliojimuose aprašytoms užduotims vykdyti gauna dalyvaudamas kvietimuose teikti pasiūlymus pagal Sąjungos biudžeto operatyvinę dalį.

(9)

Žr. tyrimo 2 priedą. Be SESV 352 straipsnio, gana dažnai buvo naudojamas ir SESV 114 straipsnis.

(10)

Byla C-270/12, Jungtinė Karalystė prieš Tarybą ir Europos Parlamentą, OL C 273, 2012 9 8, p. 3–3.

(11)

Žr. 2014 m. sausio 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Liuksemburgas, pranešimas spaudai Nr. 7/14.

Sprendimas byloje C-270/12 Jungtinė Karalystė prieš Parlamentą ir Tarybą.

(12)

https://europa.eu/european-union/sites/europaeu/files/docs/body/joint_statement_and_common_approach_2012_lt.pdf.

(13)

COM(2005)59

(14)

https://europa.eu/european-union/about-eu/agencies/overhaul_lt

(15)

Žr. tyrimo 12 skyrių.

(16)

COM(2017)0735 ir COM(2017)734.

(17)

Žr. Europos Parlamento 2018 m. spalio 25 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004 nuostatos dėl Europos vaistų agentūros būstinės vietos (P8_TA (2018)0427).

(18)

11 skyrius, 41 ir tolesni puslapiai, 5 priedas

(19)

Bendrame požiūryje (10 dalis) nustatyta, kad be vieno atstovo iš kiekvienos valstybės narės ir dviejų Komisijos atstovų, kai tinkama, gali būti papildomų Europos Parlamento paskirtų narių ir suinteresuotųjų šalių atstovų.

(20)

Bendrame požiūryje nenumatyta Europos Parlamento vaidmens šioje srityje. Vis dėlto Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarime numatyta, kad kandidatai turėtų atvykti į Parlamento komitetų klausymus.

(21)

Bendrame požiūryje numatyta, kad su Parlamentu turėtų būti konsultuojamasi dėl daugiamečių darbo programų ir jis turėtų būti informuojamas apie metinę darbo programą.

(22)

Bendrame požiūryje (58 dalis) numatyta, kad visą savo veiklą finansuojančioms agentūroms, nors joms ir netaikomas biudžeto įvykdymo patvirtinimas, kaip apibrėžta SESV, reikėtų ieškoti sprendimų, t. y. pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai metinę ataskaitą ir atsižvelgti į jų rekomendacijas.

(23)

Pvz., Pažangiosios terapijos komitetas, Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas, Pediatrijos komitetas.

(24)

Dėl Laimo ligos 2018 m. vasario 1 d. ir dėl Zikos viruso 2017 m. balandžio 25 d.

(25)

EFSA dalyvavo 2017 m. spalio 11–12 d. surengtuose viešuosiuose klausymuose dėl glifosato; 2017 m. spalio 11 d. su EFSA buvo pasikeista nuomonėmis dėl GMO rizikos aplinkai vertinimo, o 2017 m. gegužės 4 d. su EFSA buvo pasikeista nuomonėmis dėl aliejaus;

(26)

Žr. tyrimo 2 skyrių.

(27)

Žr. tyrimo 5, 7 ir 8 skyrius.


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl teisės nuostatų ir bendro pareiškimo, kuriais užtikrinama parlamentinė decentralizuotų agentūrų kontrolė, įgyvendinimo

(2018/2114(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarčių nuostatas, susijusias su agentūromis, ir ypač į Europos Sąjungos sutarties 5 ir 9 straipsnius, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 16, 71, 123, 124, 127, 130, 228, 263, 265, 267, 277, 282, 287, 290, 291, 298 ir 325 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 41, 42, 43, 51 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridėtą bendrą požiūrį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto, Biudžeto kontrolės, Ekonomikos ir pinigų politikos, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų nuomones (A8-0055/2019),

A.  kadangi agentūros atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant ES politiką Europos ir nacionaliniu lygmenimis, vykdydamos įvairiausias užduotis, kuriomis prisidedama prie ES politikos įgyvendinimo, pvz., kuria tinklus arba remia ES ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą; kadangi geras ES agentūrų ir valstybių narių bendradarbiavimas padeda padidinti agentūrų darbo veiksmingumą ir efektyvumą; kadangi agentūros taip pat pradėjo bendradarbiauti tarpusavyje per Europos Sąjungos agentūrų tinklą;

B.  kadangi įvairių agentūrų ir Parlamento komitetų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas iš esmės yra geras; kadangi Europolas yra vienintelė agentūra, kurią kartu su nacionaliniais parlamentais per Jungtinę parlamentinės kontrolės grupę prižiūri Parlamentas;

C.  kadangi agentūros buvo steigiamos ir vystėsi laikui bėgant – kiekviena skirtingai; kadangi Lisabonos sutartyje oficialiai pripažintas agentūrų vaidmuo vykdant ES vykdomąją valdžią oficialiai į Sutartis įtraukiant ES agentūras;

D.  kadangi agentūros visų pirma yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai, o jie privalo užtikrinti, kad šias agentūras reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų numatyti tinkami tikrinimo mechanizmai ir kad šie mechanizmai būtų tinkamai įgyvendinti; kadangi tai, jog vykdant ES vykdomąją valdžią dalyvauja agentūros, neturėtų susilpninti Parlamento vykdomos vykdomosios valdžios kontrolės, kaip numatyta ES sutarties 14 straipsnyje;

E.  kadangi Sutartyse nėra nei bendros decentralizuotų agentūrų apibrėžties, nei bendro įgaliojimų, kurie gali būti suteikti agentūroms, apibūdinimo;

F.  kadangi daugelio agentūrų teisinis pagrindas yra SESV 352 straipsnis, o kitos steigiamos remiantis konkretaus sektoriaus teisiniu pagrindu;

G.  kadangi 2012 m. bendras pareiškimas ir bendras požiūris yra Tarpinstitucinės darbo grupės reguliavimo agentūrų klausimais darbo rezultatas; šią darbo grupę Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba įsteigė tam, kad įvertintų agentūrų veiklos nuoseklumą, veiksmingumą, atskaitomybę ir skaidrumą po to, kai 2005 m. Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl reguliavimo agentūrų negavo reikiamos Tarybos ir Parlamento paramos;

H.  kadangi bendrame požiūryje pateikiamos nuostatos dėl agentūrų struktūros ir valdymo, taip pat dėl jų veikimo, veiklos programavimo, finansavimo, biudžeto išteklių valdymo, biudžeto procedūrų, atskaitomybės, kontrolės ir skaidrumo, kurios padeda užtikrinti parlamentinę decentralizuotų agentų priežiūrą;

I.  kadangi, nepaisant iš esmės teigiamo vertinimo, agentūros keletu atvejų susidūrė su nepasitikėjimu jų mokslinėmis ir techninėmis nuomonėmis;

Pagrindinės pastabos

1.  pažymi, kad mechanizmai, kuriais užtikrinama agentūrų atskaitomybė, įtraukti į Sutartis, agentūrų steigimo reglamentus, Europos Teisingumo Teismo praktiką, bendrą pareiškimą bei bendrą požiūrį; pabrėžia, kad įgaliojimų suteikimo pagrindu Parlamentas turi įgaliojimus tikrinti decentralizuotas agentūras, kurie vis dėlto nėra išsamiai išdėstyti Sutartyse; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad bendras pareiškimas ir bendras požiūris yra neprivalomo pobūdžio; tačiau apgailestauja, kad institucijos dar nesusitarė dėl privalomos reglamentavimo sistemos;

2.  pažymi, kad Parlamentas prižiūri agentūras skirtingais būdais:

–  kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų –priimant sprendimus dėl agentūroms iš ES biudžeto skiriamų lėšų;

–  kaip biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija;

–  skiriant agentūrų valdančiųjų tarybų narius;

–  per vykdomojo direktoriaus skyrimo (ar atleidimo iš pareigų) procedūrą;

–  konsultuodamas dėl darbo programų;

–  teikdamas metines ataskaitas;

–   kitais metodais (delegacijų vizitai, ryšių grupės ar asmenys, keitimaisi nuomonėmis, klausymai, informaciniai pranešimai, ekspertinių žinių teikimas);

3.  pažymi, kad steigiamųjų reglamentų nuostatos įvairiu mastu skiriasi nuo atskaitomybės ir parlamentinės kontrolės mechanizmų, nustatytų bendrame požiūryje – tai gali būti susiję su tuo, kad agentūros vykdo labai skirtingas užduotis ir funkcijas;

4.  pažymi, kad parlamento komitetai aktyviai vykdė savo kontrolės užduotis, nepaisant steigimo reglamentuose pateikiamų nuostatų įvairovės;

5.  pripažįsta, kad Sąjungos agentūros įgyvendina bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį bei jo veiksmų gaires; ypač atkreipia dėmesį į Tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais rekomendacijas, kurioms Pirmininkų sueiga pritarė 2018 m. sausio 18 d.; pažymi, jog, 2018 m. liepos 12 d. surengus tolesnei veiklą skirtą posėdį, buvo nuspręsta, kad Tarpinstitucinės darbo grupės darbas įvykdytas;

Rekomendacijos

6.  mano, kad galėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant supaprastinti tam tikras agentūrų steigimo reglamentų nuostatas, susijusias su jų valdymo ir atskaitomybės mechanizmais, atsižvelgiant į įvairius šiuo metu egzistuojančius agentūrų tipus ir apibrėžiant bendruosius principus, taikomus ES institucijų ir agentūrų santykiams; atkreipia dėmesį, kad šie klausimai taip pat turėtų būti nagrinėjami poveikio vertinimuose, kai tik pasiūloma įsteigti agentūrą; pabrėžia, kad agentūros turi turėti tam tikrą organizacinį lankstumą, kad galėtų geriau prisitaikyti prie numatytų užduočių ir poreikių, kylančių vykdant savo pareigas; palankiai vertina vidinę panašių sričių agentūrų grupinę ir tarpgrupinę organizaciją;

7.  todėl ragina nuodugniai įvertinti bendro požiūrio įgyvendinimą visais aspektais, pateikiant išsamius analitinius dokumentus, panašius į tuos, kurie buvo parengti 2010 m., daugiausia dėmesio skiriant su valdymu susijusiems aspektams, visų pirma peržiūrint įtrauktų nuostatų suderinamumą su Parlamento bendro sprendimo ir priežiūros įgaliojimais, kartu atsižvelgiant į poreikį suteikti lankstumo atsižvelgiant į decentralizuotų agentūrų įvairovę;

8.  apgailestauja, kad Parlamentas, kaip pirmutinis pagarbos demokratijos principui ES garantas, nebuvo visapusiškai įtrauktas į naujos EMA ir EBI būstinės išrinkimo procedūrą; atsižvelgdamas į tai, primena savo prašymą kuo greičiau peržiūrėti 2012 m. bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį ir primena Tarybos įsipareigojimą dalyvauti juos peržiūrint; ragina Komisiją iki 2019 m. balandžio mėn. pateikti išsamią bendro pareiškimo ir bendro požiūrio įgyvendinimo decentralizuotų agentūrų būstinių vietos parinkimo požiūriu analizę;

9.  pabrėžia, kad agentūros būstinės vieta neturėtų turėti įtakos jos įgaliojimų ir užduočių vykdymui, valdymo struktūrai, jos pagrindinės struktūros veikimui arba pagrindiniam jos veiklos finansavimui;

10.  tikisi, kad priimant būsimus sprendimus dėl agentūrų būstinės vietos ar jos keitimo bus visapusiškai gerbiamos abiejų teisėkūros institucijų – Parlamento ir Tarybos – prerogatyvos; mano, kad skaidriai apibrėžiant visų Sąjungos įstaigų ir agentūrų vietos nustatymo kriterijus ir vertinant jų lyginamąjį svorį Parlamentas turėtų sistemiškai dalyvauti visą teisėkūros procesą vienodomis sąlygomis su Komisija ir Taryba; primena, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros įsipareigojo lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti ir kad susitarime primenamas teisėkūros institucijų lygybės principas, įtvirtintas Sutartyse; pažymi, kad svarbu daugiau keistis informacija nuo pat būsimų procesų, susijusių su agentūrų būstinės vietos parinkimu, pradžios, nes anksti pradėjus tokius mainus šioms trims institucijoms būtų lengviau naudotis savo teisėmis ir prerogatyvomis;

11.  mano, kad sprendimas dėl agentūros vietos yra labai svarbus, ir mano, kad siekdamos priimti geriausią įmanomą sprendimą Sąjungos institucijos turi atsižvelgti į objektyvius kriterijus, tokius kaip prieinamumas, administracinė sąveika ir artumas suinteresuotiesiems subjektams;

12.  prašo Komisijos, atsižvelgiant į Tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų išteklių klausimais rekomendacijas, skubiai pateikti kelias būstines turinčių agentūrų vertinimą, taikant nuoseklų metodą, pagal kurį atsižvelgiant į patirtas išlaidas būtų galima įvertinti jų pridėtinę vertę; ragina, remiantis šio vertinimo rezultatais, imtis svarbių priemonių siekiant, jei ir kai tikslinga, sumažinti tokių atvejų, kai agentūra turi kelias būstines, skaičių;

13.  siūlo, atsižvelgiant į bendro požiūrio peržiūrą, iš naujo apsvarstyti tarpinstitucinio susitarimo dėl agentūrų sudarymą ir kad į tokį susitarimą būtų įtrauktos nuostatos dėl kas penkerius metus atliekamo agentūrų steigimą ir veikimą reglamentuojančių principų persvarstymo, remiantis pripažintų ekspertų grupės žiniomis;

14.  mano, kad šiame tarpinstituciniame susitarime turėtų būti atsižvelgiama į Europos Parlamento įgaliojimus bendro sprendimo procedūrose, be to, jis turėtų apimti agentūros ir valstybės narės, kurioje ji įsikūrusi, institucijų ryšius, taip pat skaidrumo priemones, procedūras, kuriomis siekiama išvengti interesų konflikto bei užtikrinti lyčių pusiausvyrą tarp valdymo ir patariamųjų organų narių, ir lyčių aspekto integravimą į visą agentūrų veiklą;

15.  mano, kad rengiant tokį tarpinstitucinį susitarimą taip pat reikėtų atsižvelgti į keletą konkrečių pasiūlymų, kaip sustiprinti demokratinę priežiūrą, pagerinti Sąjungos agentūrų atskaitomybę ir sustiprinti pranešimo Parlamentui sistemą, pvz.:

– nustatyti agentūroms terminą, per kurį turi atsakyti į Europos Parlamento arba Tarybos joms pateiktus klausimus;

– nustatyti dalijimosi neskelbtina ir konfidencialia informacija ir konsultavimosi su Parlamento komitetais, kai to reikalaujama, tvarką;

– apsvarstyti, ar reikėtų nustatyti tam tikrą agentūrų valdybų narių, kuriuos skirtų Parlamentas, skaičių;

– apsvarstyti Parlamento atstovų / stebėtojų dalyvavimo prižiūrėtojų valdybų ir agentūrų suinteresuotųjų subjektų grupių posėdžiuose pridėtinę vertę;

– racionalizuoti Parlamento dalyvavimą agentūrų metinėse ir daugiametėse darbo programose;

– racionalizuoti ir suderinti ataskaitų teikimo prievoles, ypač susijusias su metine veiklos ataskaita, biudžeto ir finansų valdymo ataskaita bei galutinėmis sąskaitomis;

–  – išsamiai informuoti Parlamentą apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos rekomendacijas (tolesnės veiklos ataskaitos) ir Audito Rūmų rekomendacijas;

16.  be to, mano, kad Parlamento vaidmuo prižiūrint decentralizuotų agentūrų valdymo aspektą galėtų būti labai pagerintas įsteigiant specializuotą Parlamento padalinį, kuriam būtų patikėta vykdyti tęstinę horizontaliąją šių agentūrų valdymo priežiūrą, remiantis lojaliu ir abipusiu dalijimusi informacija, bendradarbiavimu ir vertybėmis; be to, siūlo sustiprinti bendradarbiavimą su Jungtine parlamentinės kontrolės grupe ir peržiūrėti komandiruočių į agentūras taisykles, kad Parlamento komitetai ir jų kompetencijos sričiai priklausančios agentūros galėtų geriau palaikyti reguliarius ryšius;

17.  siūlo, kad atsižvelgdamas į kas penkerius metus atliekamą peržiūrą, remdamasis Parlamento komitetų vykdoma jų kompetencijos sričiai priklausančių agentūrų priežiūros veikla ir ją papildydamas, Konstitucinių reikalų komitetas kasmet rengtų diskusijas dėl agentūrų veiklos ir valdymo, po kurių, jei tikslinga ir (arba) reikalinga, būtų surengiamos diskusijos per plenarinį posėdį, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos stipresnei ir labiau struktūrizuotai agentūrų veiklos priežiūros sistemai Parlamente; be to, siūlo, atsižvelgiant į agentūrų, kaip tarpininkių tarp ES ir valstybių narių, vaidmenį, nustatyti konsultacijų su nacionaliniais parlamentais laikotarpį, kad jie galėtų išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu;

18.  mano, kad Sąjungos agentūros turėtų taikyti gero valdymo ir geresnės teisėkūros taisykles ir principus, be kita ko, rengti atviras viešas konsultacijas dėl savo pasiūlymų dėl antrinės ir tretinės teisės aktų projektų, jei tai leidžia agentūros veiklos sritis; siūlo, kad agentūroms būtų taikomos tokios pat skaidrumo taisyklės kaip Komisijai, įskaitant su interesų grupių atstovais susijusias taisykles ir prievoles;

19.  pabrėžia, kad užtikrindamos, jog visi uždaviniai, susiję su reglamentavimo sistema, būtų įgyvendinti visapusiškai ir laiku, Sąjungos agentūros turėtų griežtai laikytis savo užduočių ir laikytis joms Parlamento ir Tarybos suteiktų įgaliojimų; mano, kad Sąjungos agentūros, vykdydamos savo įgaliojimus, privalo laikytis skaidrumo principo;

20.  siūlo, kad visoms agentūroms būtų suteikta galimybė teikti neprivalomas su jų kompetencijos sritimi susijusias nuomones aktualiais klausimais;

21.  be to, mano, kad dalinio Sutarčių keitimo atveju ateityje reikėtų apsvarstyti, kaip agentūras būtų galima dar labiau įtvirtinti Sutartyse, ypač atsižvelgiant į ES sutarties 13 ir 14 straipsnius ir SESV 290 ir 291 straipsnius, įtraukiant aiškią įvairių agentūrų tipų, įgaliojimų, kurie joms gali būti suteikti, ir bendrųjų principų, kuriais užtikrinama jų parlamentinė kontrolė, apibrėžtį;

Biudžeto klausimai

22.  pažymi, kad šiuo metu agentūrų mokestinis finansavimas kiekvienais metais iš viso siekia apie 1 mlrd. EUR – jis gali sumažinti spaudimą ES biudžetui ir būti veiksmingas agentūros veiklos finansavimo būdas tais atvejais, kai tai įmanoma atsižvelgiant į verslo modelį; tačiau reiškia susirūpinimą dėl galimų interesų konfliktų, kurie gali kilti, jei agentūroms tektų pasikliauti narystės rinkliavomis kaip pagrindiniu pajamų šaltiniu; primygtinai tvirtina, kad siekiant išvengti bet kokio interesų konflikto turi būti nustatytos apsaugos priemonės;

23.  pabrėžia, kad kitoje DFP reikia atsižvelgti į naujus klimato, tvarumo bei aplinkos apsaugos prioritetus ir į atskiroms agentūroms skirtas užduotis, susijusias su DFP įgyvendinimu;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors decentralizuotos agentūros turi daug su biudžeto valdymu susijusių panašumų, įrodyta, kad vienas bendras visoms agentūroms taikomas metodas yra žalingas veiksmingam ir efektyviam tam tikrų agentūrų valdymui; mano, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 proc. tikslas ir etatų perskirstymo tarp agentūrų rezervas yra vienkartinis sprendimas; pakartoja savo ketinimą ateityje prieštarauti tokiems metodams;

25.  su susirūpinimu pažymi, kad kai kurioms agentūroms dėl nepalankių įdarbinimo sąlygų sunku pritraukti kvalifikuotų darbuotojų; mano, kad Sąjungos įstaigos turi turėti galimybę pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, kad galėtų veiksmingai ir efektyviai atlikti savo užduotis; todėl ragina imtis konkrečių veiksmų, kad šie tiksliai būtų pasiekti;

26.  pažymi, kad glaudesnis agentūrų bendradarbiavimas dalijantis paslaugomis, pvz., bendro viešųjų pirkimų portalo sukūrimas, padėjo sutaupyti lėšų; ragina toliau tirti galimybes dalytis paslaugomis tarpusavyje tarp pačių agentūrų arba tarp Komisijos ir agentūrų siekiant sukurti naujas ir optimizuoti esamas sinergijas; mano, kad, kai taikytina, dar didesnio biudžeto veiksmingumo būtų galima pasiekti, jei netoli viena nuo kitos įsikūrusios Sąjungos įstaigos ir agentūros glaudžiai bendradarbiautų administracinės paramos ir infrastruktūros administravimo paslaugų srityje;

27.  pažymi, kad agentūrų biudžetas turėtų būti rengiamas taikant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą, atsižvelgiant į agentūrų tikslus ir numatomus jų veiklos rezultatus; ragina sudarant decentralizuotų agentūrų biudžetą vadovautis teminiu požiūriu, kad būtų galima geriau nustatyti agentūrų užduočių prioritetus, paskatinti bendradarbiavimą ir išvengti veiklos dubliavimosi, ypač toje pačioje politikos srityje veikiančių agentūrų atveju;

28.  su susirūpinimu pažymi, kad daug administracinių reikalavimų yra neproporcingi tam tikro dydžio nepasiekusioms agentūroms; tikisi, kad Komisija ir Taryba užtikrins, jog taikomi administraciniai reikalavimai atitiktų visų agentūrų finansinius ir žmogiškuosius išteklius;

29.  primena, kad pagal teisėkūros procedūrą atliekami pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimai; su susirūpinimu pažymi, kad paprastai su atnaujintomis finansinėmis ataskaitomis galima susipažinti tik teisėkūros procedūros pabaigoje, jei apskritai tai galima padaryti; primena, kad Parlamentas ir Taryba, kaip teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijos, atlieka du susijusius vaidmenis;

30.  teigiamai vertina Komisijos parengtą peržiūrėto Finansinio pagrindų reglamento dėl decentralizuotų agentūrų teksto projektą, ir ypač jame numatytą šių agentūrų valdymo stiprinimą;

31.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad tebesama įvairių neišspręstų klausimų, ir primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pateikti keletą būstinių turinčių agentūrų vertinimą, kaip yra rekomendavusi Tarpinstitucinė darbo grupė, taip pat pasiūlymus dėl galimo sujungimo, uždarymo ir (arba) užduočių perdavimo Komisijai, remiantis atidžia ir išsamia analize ir taikant aiškius bei skaidrius kriterijus, kaip buvo numatyta pagal Tarpinstitucinės darbo grupės įgaliojimus, tačiau realiai taip ir nebuvo išnagrinėta, nes Komisija šiuo klausimu nepateikė pasiūlymų;

32.  pažymi, kad už decentralizuotų agentūrų auditą ir toliau visapusiškai atsakingi [Audito Rūmai], kurie vadovauja visoms reikiamoms administracinėms ir viešųjų pirkimų procedūroms bei jas finansuoja; pakartoja, kad kai auditą vykdo privačiojo sektoriaus auditoriai, agentūroms gerokai padidėja administracinė našta, taip pat dėl laiko, skiriamo audito sutarčių viešiesiems pirkimams ir administravimui, susidaro papildomų išlaidų, taigi taip dar labiau senka ir taip mažėjantys agentūrų ištekliai; pabrėžia, jog nepaprastai svarbu, kad, peržiūrint Finansinį pagrindų reglamentą, šis klausimas būtų išspręstas vadovaujantis bendru požiūriu; ragina visas šalis, dalyvaujančias atliekant šią peržiūrą, nedelsiant užtikrinti aiškumą šiuo klausimu, kad būtų iš esmės sumažinta pernelyg didelė administracinė našta;

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams ir ES decentralizuotoms agentūroms.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (11.12.2018)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl teisės nuostatų ir bendro pareiškimo, kuriais užtikrinama parlamentinė decentralizuotų agentūrų kontrolė, įgyvendinimo

(2018/2114(INI))

Nuomonės referentas: Jens Geier

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad šiuo metu agentūrų mokestinis finansavimas kiekvienais metais iš viso siekia apie 1 mlrd. EUR, ir dėl to labai sumažėja spaudimas ES biudžetui; mano, kad mokestinis finansavimas yra veiksmingas agentūros veiklos finansavimo būdas tais atvejais, kai tai įmanoma atsižvelgiant į verslo modelį; tačiau pažymi, kad siekiant išvengti bet kokio interesų konflikto turi būti nustatytos apsaugos priemonės;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors decentralizuotos agentūros turi keletą su biudžeto valdymu susijusių panašumų, įrodyta, kad vienas visiems tinkamas metodas yra žalingas veiksmingam ir efektyviam tam tikrų agentūrų valdymui; mano, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 proc. tikslas ir etatų perskirstymo tarp agentūrų rezervas yra vienkartinis veiksmas; pakartoja savo ketinimą ateityje prieštarauti tokiems metodams;

3.   mano, kad sprendimas dėl agentūros vietos yra labai svarbus, ir mano, kad siekdamos priimti geriausią įmanomą sprendimą Sąjungos institucijos turi atsižvelgti į objektyvius kriterijus, tokius kaip prieinamumas, administracinė sąveika ir artumas suinteresuotiesiems subjektams; tikisi, kad priimant būsimus sprendimus dėl agentūrų vietos bus visapusiškai gerbiamos abiejų Sąjungos teisėkūros institucijų – Parlamento ir Tarybos prerogatyvos;

4.  prašo Komisijos, atsižvelgiant į Tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų išteklių klausimais rekomendacijas, skubiai pateikti keliose vietose veikiančių agentūrų vertinimą taikant nuoseklų metodą, pagal kurį atsižvelgiant į patirtas išlaidas būtų galima įvertinti jų pridėtinę vertę; ragina remiantis šio vertinimo rezultatais imtis svarbių priemonių siekiant, jei reikia, ir tam tikrais atvejais sumažinti daugelio vietų skaičių;

5.  su susirūpinimu pažymi, kad kai kurioms agentūroms dėl nepalankių darbo sąlygų ir apribojimų, kuriuos lemia darbo užmokesčio koeficientas, sunku pritraukti kvalifikuotų darbuotojų; mano, kad Sąjungos įstaigos turi turėti galimybę pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, kad galėtų veiksmingai ir efektyviai atlikti savo užduotis; todėl ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant ištaisyti atlyginimų koeficientus, kad būtų geriau atspindėtos realios išlaidos;

6.  pažymi, kad sustiprintas agentūrų bendradarbiavimas dalijantis paslaugomis padėjo sutaupyti lėšų, pavyzdžiui, sukūrus bendrą viešųjų pirkimų portalą; ragina toliau tirti galimybes dalytis paslaugomis tarpusavyje tarp pačių agentūrų arba tarp Komisijos ir agentūrų siekiant sukurti naujas ir optimizuoti esamas sinergijas; mano, kad, jei reikia, tolesnis biudžeto veiksmingumas galėtų būti pasiektas glaudžiai bendradarbiaujant netoli viena nuo kitos įsikūrusių Sąjungos įstaigų ir agentūrų administracinės paramos ir infrastruktūros administravimo paslaugų srityje;

7.  mano, kad demokratinę priežiūrą galima sustiprinti užtikrinant, kad Parlamento paskirti atstovai dalyvautų valdybos posėdžiuose; mano, kad svarbus šio sprendimų priėmimo proceso veiksnys turėtų būti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo užtikrinimas Europos Sąjungos piliečiams, kuriems atstovauja Parlamentas; pažymi, kad Sąjungos institucijos daugeliu atvejų atsisakė pasinaudoti šia pagal bendrą požiūrį numatyta galimybe;

8.  pažymi, kad agentūrų biudžetas turėtų būti parengtas taikant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą, atsižvelgiant į agentūrų tikslus ir tikėtinus jų veiklos rezultatus; ragina sudarant decentralizuotų agentūrų biudžetą vadovautis teminiu požiūriu, kad būtų galima geriau nustatyti agentūrų užduočių prioritetus, paskatinti bendradarbiavimą ir išvengti dubliavimosi, ypač toje pačioje politikos srityje veikiančiose agentūrose;

9.  su susirūpinimu pažymi, kad keletas administracinių reikalavimų yra neproporcingi tam tikro dydžio nepasiekusioms agentūroms; tikisi, kad Komisija ir Taryba užtikrins, jog taikytini administraciniai reikalavimai atitiktų visų agentūrų finansinius ir žmogiškuosius išteklius;

10.  primena, kad dėl teisėkūros procedūros atliekami pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimai; su susirūpinimu pažymi, kad paprastai su atnaujintomis finansinėmis ataskaitomis galima susipažinti tik teisėkūros procedūros pabaigoje, jei apskritai tai galima padaryti; primena, kad Parlamentas ir Taryba, kaip teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijos, atlieka dvejopą vaidmenį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

10.12.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean Arthuis, Richard Ashworth, Lefteris Christoforou, Manuel dos Santos, André Elissen, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, John Howarth, Siegfried Mureşan, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Pina Picierno, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Jordi Solé, Patricija Šulin, Indrek Tarand, Monika Vana, Daniele Viotti, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Xabier Benito Ziluaga, Karine Gloanec Maurin, Marco Valli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Clara Eugenia Aguilera García, Claudia Schmidt

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24

+

ALDE

Jean Arthuis

GUE/NGL

Xabier Benito Ziluaga, Liadh Ní Riada

PPE

Richard Ashworth, Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Ingeborg Gräßle, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Patricija Šulin

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Karine Gloanec Maurin, John Howarth, Pina Picierno, Manuel dos Santos, Daniele Viotti

VERTS/ALE

Jordi Solé, Indrek Tarand, Monika Vana

1

-

ENF

André Elissen

2

0

EFDD

Marco Valli

ENF

Marco Zanni

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (8.1.2019)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl teisės nuostatų ir bendro pareiškimo, kuriais užtikrinama parlamentinė decentralizuotų agentūrų kontrolė, įgyvendinimo

(2018/2114(INI))

Nuomonės referentas: Dennis de Jong

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad Sąjungos agentūros įgyvendina bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį bei jo veiksmų gaires; ypač atkreipia dėmesį į Tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais rekomendacijas, kurioms Pirmininkų sueiga pritarė 2018 m. sausio 18 d.; pažymi, jog, 2018 m. liepos 12 d. surengus tolesnei veiklą skirtą susitikimą, buvo nuspręsta, kad Tarpinstitucinės darbo grupės darbas įvykdytas;

2.  teigiamai vertina Komisijos parengtą peržiūrėto Finansinio pagrindų reglamento dėl decentralizuotų agentūrų teksto projektą, ir ypač jame numatytą šių agentūrų valdymo stiprinimą;

3.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad tebesama įvairių neišspręstų klausimų, ir primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pateikti agentūrų, įsikūrusių įvairiose vietose, įvertinimą, kaip yra rekomendavusi Tarpinstitucinė darbo grupė, taip pat pasiūlymus dėl galimų susijungimų, uždarymo ir (arba) užduočių perdavimo Komisijai, remiantis atidžia ir išsamia analize ir taikant aiškius bei skaidrius kriterijus, kaip buvo numatyta pagal Tarpinstitucinės darbo grupės įgaliojimus, tačiau realiai taip ir nebuvo išnagrinėta, nes Komisija šiuo klausimu nepateikė pasiūlymų;

4.  primena Pirmininko 2018 m. kovo 28 d. laiškus Komisijos Pirmininkui ir tuo metu Tarybai pirmininkavusiai valstybei narei – juose buvo apgailestaujama, kad Parlamentas nebuvo įtrauktas į procedūrą, kurios metu buvo išrinkta naujoji Europos vaistų agentūros darbo vieta – primindamas Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvas, ir prašydamas atitinkamai peržiūrėti bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį; ragina Komisiją parengti reikiamus pasiūlymus remiantis išsamia bendro pareiškimo ir bendro požiūrio įgyvendinimo analize, kaip savo atsakyme į minėtąjį laišką buvo prašiusi Taryba;

5.  pažymi, kad agentūrų biudžetas turėtų būti parengtas taikant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą, atsižvelgiant į agentūrų tikslus ir tikėtinus jų veiklos rezultatus; ragina decentralizuotose agentūrose sudarant biudžetą vadovautis teminiu požiūriu, kad būtų galima geriau nustatyti agentūrų užduočių prioritetus, stiprinti bendradarbiavimą ir išvengti dubliavimosi, ypač agentūrose, veikiančiose tose pačiose politikos srityse;

6.  reiškia susirūpinimą dėl galimų interesų konfliktų, kurie gali kilti, jei agentūroms tektų pasikliauti narystės rinkliavomis kaip pagrindiniu pajamų šaltiniu; pakartoja, kad agentūros suvokia šią grėsmę, susijusią su reputacija, ir pirmenybę teiktų stabiliam bei nuspėjamam pajamų iš ES biudžeto srautui (šis aspektas yra taip pat nepaprastai svarbus planuojant), o ne situacijai, kai tenka pasikliauti rinkliavomis, kurios yra neprognozuojamos ir skirtingais metais skiriasi; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, pagal kurį rinkliavas tiesiogiai gautų Komisija, o agentūroms mainais būtų skirtos reguliarios ES biudžeto subsidijos;

7.  ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant pakoreguoti atlyginimų koeficientus, kad būtų geriau atspindėtos realios išlaidos;

8.  pakartoja savo raginimą nustatyti supaprastintus ir suderintus atskaitų teikimo įpareigojimus, ypač kai jie susiję su metine veiklos ataskaita, biudžeto ir finansų valdymo ataskaita bei galutinėmis sąskaitomis;

9.  ragina agentūras išsamiai informuoti Parlamentą apie priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos ir Audito Rūmų rekomendacijas (tolesnės veiklos ataskaitas);

10.  pažymi, kad agentūros, siekdamos tinkamai vykdyti naujas užduotis, garantuoti nuolatinį veiksmingumą, greitai ir veiksmingai užpildyti laisvus etatus ir didinti savo gebėjimus pritraukti ekspertus, turėtų nuolat stebėti ir vertinti savo darbuotojų skaičių ir papildomų žmogiškųjų bei finansinių išteklių poreikius ir prireikus teikti atitinkamus prašymus, kad galėtų užtikrinti tinkamą savo užduočių ir pareigų vykdymą;

11.  pažymi, kad už decentralizuotų agentūrų auditą ir toliau visapusiškai atsakingi [Audito Rūmai], kurie vadovauja visoms reikiamoms administracinėms ir viešųjų pirkimų procedūroms bei jas finansuoja; pakartoja, kad vykdant auditą, kai įtraukiami privačiojo sektoriaus auditoriai, agentūroms gerokai padidėja administracinė našta, taip pat audito sutartims pirkti ir administruoti reikia skirti papildomai laiko, todėl susidaro papildomų išlaidų, taigi taip dar labiau senka ir taip mažėjantys agentūrų ištekliai; pabrėžia, jog nepaprastai svarbu, kad, peržiūrint Finansinį pagrindų reglamentą, šis klausimas būtų sprendžiamas vadovaujantis bendru požiūriu; ragina visas šalis, dalyvaujančias atliekant šią peržiūrą, nedelsiant užtikrinti aiškumą šiuo klausimu, kad būtų iš esmės sumažinta perteklinė administracinė našta.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

7.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

8

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dennis de Jong, Ingeborg Gräßle, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Bart Staes

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Karin Kadenbach, Andrey Novakov

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pervenche Berès, John Howarth, Jude Kirton-Darling

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

8

+

GUE/NGL

Dennis de Jong

PPE

Ingeborg Gräßle

S&D

Pervenche Berès, John Howarth, Karin Kadenbach, Jude Kirton-Darling, Georgi Pirinski

VERTS/ALE

Bart Staes

0

-

 

 

2

0

PPE

Andrey Novakov, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (11.12.2018)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl teisės nuostatų ir bendro pareiškimo, kuriais užtikrinama parlamentinė decentralizuotų agentūrų kontrolė, įgyvendinimo

(2018/2114(INI))

Nuomonės referentas: Peter Simon

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad užtikrindamos, jog visi uždaviniai, susiję su reglamentavimo sistema, būtų įgyvendinti visapusiškai ir laiku, Sąjungos agentūros turėtų griežtai laikytis savo užduočių ir laikytis joms Parlamento ir Tarybos suteiktų įgaliojimų; mano, kad Sąjungos agentūros, vykdydamos savo įgaliojimus, privalo laikytis skaidrumo principo;

2.  prašo, kad Sąjungos agentūros, siekdamos pagerinti savo atskaitomybės lygį, turėtų atsakyti į Parlamento arba Tarybos jiems pateiktus klausimus ne vėliau kaip per penkias savaites nuo jų gavimo; be to, siūlo, kad Sąjungos agentūros pirmininkas, gavęs prašymą, surengtų konfidencialias diskusijas žodžiu už uždarų durų su Parlamento kompetentingo komiteto pirmininku, pirmininko pavaduotoju ir koordinatoriais;

3.  mano, kad Sąjungos agentūros turėtų siekti reguliariai įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir taikyti geresnio reglamentavimo principus, įskaitant atvirų viešų konsultacijų dėl savo pasiūlymų dėl antrinės ir tretinės teisės aktų rengimą;

4.  mano, kad Parlamento atstovams dalyvaujant prižiūrėtojų valdybų ir agentūros suinteresuotųjų subjektų grupių posėdžiuose, lygiai taip pat kaip dalyvaujant Komisijos ekspertų grupių posėdžiuose, būtų sudarytos sąlygos abipusiam Parlamento, valstybių narių ir Komisijos tarpusavio supratimui aptariant tam tikrus klausimus;

5.  pabrėžia, kad visada turėtų būti paisoma Parlamento prerogatyvų; mano, kad Parlamentas su Komisija ir Taryba turėtų sistemingai ir vienodomis sąlygomis dalyvauti nustatant visų Sąjungos įstaigų ir agentūrų būstinių vietos kriterijus ir jų lyginamąjį svorį; atsižvelgdamas į tai, primena Tarybos įsipareigojimą pradėti 2012 m. liepos 19 d. bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų peržiūrą siekiant užtikrinti bendrą ir išsamų visų ES institucijų dalyvavimą; mano, kad svarbus šio sprendimų priėmimo proceso veiksnys turėtų būti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo užtikrinimas Europos Sąjungos piliečiams, kuriems atstovauja Parlamentas;

6.  ragina Komisiją, atliekant išsamią 2012 m. liepos 19 d. bendro pareiškimo ir bendro požiūrio įgyvendinimo analizę, iki 2019 m. balandžio mėn. įvertinti priemones, kurios turėtų būti persvarstytos ir vykdomos siekiant užtikrinti, kad Parlamentas vykdytų tinkamą tikrinimą, ir tai, kokiu mastu nuostatos atspindi decentralizuotų agentūrų teisinės ir institucinės struktūros tikrovę, ypač kiek tai susiję su struktūra ir valdymo aspektais, ir ar jos suteikia pakankamą lankstumą, kad būtų atsižvelgta į įvairaus pobūdžio agentūrų veiklą;

7.  primena savo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvą ir primygtinai ragina visapusiškai laikytis įprastos teisėkūros procedūros, susijusios su sprendimais dėl savo organų ir agentūrų būstinių vietos nustatymo;

8.  pažymi, kad pastaraisiais metais išaugo agentūrų skaičius ir joms skirti ištekliai; ragina ES institucijas aiškiai ir vienodai suprasti agentūrų vaidmenį;

9.  pabrėžia, kad agentūros būstinės vieta neturėtų turėti įtakos jos įgaliojimų ir užduočių vykdymui, valdymo struktūrai, jos pagrindinės struktūros veikimui arba pagrindiniam jos veiklos finansavimui; vis dėlto pabrėžia, kad dėl agentūros buvimo vietos turėtų būti užtikrintas didesnis biudžeto veiksmingumas įgyvendinant bendras Sąjungos agentūrų, visų pirma bendrų patalpų, paslaugas, nes bendra infrastruktūra, administracinės paramos ir priemonių valdymo paslaugos užtikrina didelį veiksmingumą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

10.12.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Hugues Bayet, Pervenche Berès, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Stefan Gehrold, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Barbara Kappel, Othmar Karas, Wolf Klinz, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Gabriel Mato, Bernard Monot, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Ralph Packet, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Martin Schirdewan, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Matt Carthy, Ashley Fox, Sophia in ‘t Veld, Ramón Jáuregui Atondo, Syed Kamall, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Romana Tomc, Lieve Wierinck, Roberts Zīle

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

48

+

ALDE

Sophia in 't Veld, Wolf Klinz, Caroline Nagtegaal, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck

ECR

Ashley Fox, Syed Kamall, Bernd Lucke, Ralph Packet, Kay Swinburne, Roberts Zīle

EFDD

Bernard Monot, Marco Valli

ENF

Barbara Kappel

GUE/NGL

Matt Carthy, Paloma López Bermejo, Martin Schirdewan, Miguel Viegas

PPE

Stefan Gehrold, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Thomas Mann, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Theodor Dumitru Stolojan, Romana Tomc, Tom Vandenkendelaere

S&D

Hugues Bayet, Pervenche Berès, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Ramón Jáuregui Atondo, Olle Ludvigsson, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker

VERTS/ALE

Sven Giegold, Philippe Lamberts, Molly Scott Cato

0

-

 

 

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (22.1.2019)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

Teisės nuostatų ir bendro pareiškimo, kuriais užtikrinama parlamentinė decentralizuotų agentūrų kontrolė, įgyvendinimas

(2018/2114(INI))

Nuomonės referentas: Ivo Belet

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi bendras pareiškimas ir bendras požiūris yra teisiškai neįpareigojantys ir dėl jų buvo susitarta nepažeidžiant institucijų teisėkūros įgaliojimų;

1.  mano, kad Parlamento paskirti atstovai valdančiosios tarybos posėdžiuose atlieka svarbų vaidmenį, nes jie sustiprina teisėtą Parlamento atliekamą demokratinės priežiūros vaidmenį, atstovaudami Sąjungos piliečiams, ir užtikrina skaidresnį valdymą; laikosi nuomonės, kad bendrame pareiškime neturėtų būti nurodyta, kiek narių Parlamentas turėtų galėti skirti; mano, kad Parlamentas turėtų skirti atstovus ir į EFSA valdančiąją tarybą;

2.  pažymi, kad bendras pareiškimas ir bendras požiūris yra teisiškai neįpareigojantys;

3.  apgailestauja, kad Parlamentas, kaip pirmutinis pagarbos demokratijos principui ES garantas, nebuvo visapusiškai įtrauktas į naujosios Europos vaistų agentūros (EMA) būstinės vietos išrinkimo procedūrą – galiausiai ši procedūra, nepaisant sprendimo svarbos, baigta vietą išrinkus burtų keliu; pažymi, kad sprendimai dėl decentralizuotų agentūrų vietos turi būti priimami visapusiškai paisant Europos Parlamento prerogatyvų pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kurią taikant Parlamentas ir Taryba veikia kaip lygiavertės teisėkūros institucijos; primygtinai pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Tarybos įsipareigojimus šiuo klausimu(1), Europos vaistų agentūros – itin svarbios agentūros, kurios veiklos trikdžiai turėjo būti sumažinti iki minimumo – naujos būstinės vietos išrinkimo procedūra buvo pritaikyta atsižvelgiant į specifinę situaciją, ji nesukuria precedento ir neturi pasikartoti;

4.  tikisi, kad priimant būsimus sprendimus dėl agentūrų būstinės vietos nustatymo ar keitimo bus visapusiškai gerbiamos abiejų teisėkūros institucijų – Parlamento ir Tarybos – prerogatyvos; mano, kad skaidriai apibrėžiant visų Sąjungos įstaigų ir agentūrų vietos nustatymo kriterijus ir jų lyginamąjį svorį Parlamentas turėtų sistemiškai dalyvauti visą teisėkūros procesą vienodomis sąlygomis su Komisija ir Taryba; pažymi, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(2) įsipareigojo lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti ir kad susitarime pabrėžiamas abiejų teisėkūros institucijų lygybės principas, įtvirtintas Sutartyse; pažymi, kad svarbu daugiau keistis informacija nuo pat būsimų procesų, susijusių su agentūrų vietos parinkimu, pradžios, pabrėždamas, kad anksti pradėjus keistis informacija šioms trims institucijoms būtų lengviau naudotis savo teisėmis ir prerogatyvomis;

5.  ragina Komisiją ne vėliau kaip 2019 m. balandžio mėn. pateikti išsamią bendro pareiškimo ir bendro požiūrio įgyvendinimo analizę, visų pirma susijusią su decentralizuotų agentūrų būstinių vietos parinkimu ir skaidrumo valdant šias agentūras didinimu, kad peržiūra būtų pradėta ėmus dirbti kitos kadencijos Parlamentui;

6.  pažymi, kad bendras pareiškimas gali būti naudinga priemonė siekiant stiprinti ir racionalizuoti priemones interesų konfliktams spręsti, visų pirma iš mokesčių finansuojamų agentūrų atveju; pabrėžia, jog Sąjungos agentūros, užtikrindamos, kad visi su reglamentavimo sistema susiję uždaviniai būtų visapusiškai ir laiku įgyvendinti, turėtų griežtai laikytis savo užduočių ir neviršyti joms Parlamento ir Tarybos suteiktų įgaliojimų;

7.  pabrėžia, kad priimant sprendimus dėl decentralizuotų agentūrų biudžeto ir personalo, reikia atsižvelgti į agentūros specifiką, papildomas užduotis ir darbo krūvį, ir kad galimas biudžeto ir darbuotojų skaičiaus mažinimas negali būti vykdomas visais atvejais laikantis vienodo modelio; be to, pabrėžia, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) reikia atsižvelgti į naujus klimato, tvarumo bei aplinkos apsaugos prioritetus ir į konkrečioms agentūroms numatytas užduotis, susijusias su jos įgyvendinimu, taip pat į agentūrų, kuriose vyksta įvykiai ir procesai, galintys sutrikdyti jų veiklą, kaip antai būstinės vietos keitimas, poreikius;

8.  pažymi, kad renkant naują EMA ir EBA būstinės vietą nebuvo laikomasi bendrame pareiškime nustatytų principų: kad skirstant agentūrų būstinių vietas būtų užtikrinama geografinė pusiausvyra ir kad pirmenybė būtų teikiama naujosioms valstybėms narėms;

9.  pažymi, jog bendrame pareiškime nurodyta, kad teisėkūros institucijai nusprendus agentūroms skirti papildomų užduočių, palyginti su pirminiu Komisijos pasiūlymu, jos veiklos prioritetų peržiūrėjimas visada turėtų būti laikomas papildomų išteklių suteikimo alternatyva(3); mano, kad, jei tik įmanoma, reikėtų vengti peržiūrėti veiklos, patenkančios į Europos vaistų agentūros kompetencijos sritį, prioritetus, nes pagrindinė agentūros misija – saugoti visuomenės sveikatą ES.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

22.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Pilar Ayuso, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Peter Liese, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Rory Palmer, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, John Procter, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Ivica Tolić, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nikos Androulakis, Cristian-Silviu Buşoi, Christophe Hansen, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Jan Huitema, Tilly Metz, Bart Staes, Tiemo Wölken

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Olle Ludvigsson

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

50

+

ALDE

Catherine Bearder, Jan Huitema, Anneli Jäätteenmäki, Valentinas Mazuronis, Frédérique Ries, Nils Torvalds

EFDD

Sylvie Goddyn

ENF

Jean-François Jalkh

GUE/NGL

Stefan Eck, Anja Hazekamp, Kateřina Konečná

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Cristian-Silviu Buşoi, Birgit Collin-Langen, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Christophe Hansen, Peter Liese, Miroslav Mikolášik, Annie Schreijer-Pierik, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

S&D

Nikos Androulakis, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Jytte Guteland, Olle Ludvigsson, Susanne Melior, Rory Palmer, Pavel Poc, Daciana Octavia Sârbu, Tiemo Wölken, Damiano Zoffoli

VERTS/ALE

Margrete Auken, Bas Eickhout, Martin Häusling, Benedek Jávor, Tilly Metz, Bart Staes

4

-

ECR

Arne Gericke, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska

2

0

ECR

Mark Demesmaeker, John Procter

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Tarybos deklaracija, įtraukta į teisėkūros rezoliucijos, pateiktos priimant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004 nuostatos dėl Europos vaistų agentūros būstinės vietos, priedą.

(2)

OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(3)

Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų 43 straipsnis.


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (24.1.2019)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl teisės nuostatų ir bendro pareiškimo, kuriais užtikrinama parlamentinė decentralizuotų agentūrų kontrolė, įgyvendinimo

(2018/2114(INI))

Nuomonės referentė: Maria Grapini

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad ES agentūras konkrečioms užduotims pagal Sąjungos teisę įgyvendinti, pavyzdžiui, prisidėti prie ES politikos įgyvendinimo arba remti ES ir nacionalinių vyriausybių bendradarbiavimą, įsteigia teisėkūros institucijos; todėl mano, kad agentūros visų pirma yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai, o jie privalo užtikrinti, kad šias agentūras reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų numatyti tinkami tikrinimo mechanizmai ir kad šie mechanizmai būtų tinkamai įgyvendinti; atkreipia dėmesį, kad tam tikroms politikos sritims įgyvendinti reikalingas glaudus nacionalinių parlamentų dalyvavimas tikrinant agentūras (pavyzdžiui, jungtinė parlamentinės kontrolės grupė Europolo priežiūrai);

2.  pažymi, kad mechanizmai, kuriais užtikrinama agentūrų atskaitomybė, įtraukti į Sutartis, agentūrų steigimo reglamentus, Europos Teisingumo Teismo praktiką ir bendrą pareiškimą bei bendrą požiūrį;

3.  mano, kad bendras požiūris į decentralizuotas agentūras, pagal kurį nustatomi bendri ES agentūrų steigimo ir veikimo principai, galėtų būti atnaujintas siekiant atsižvelgti į tai, kad, viena vertus, reikia bendrų taisyklių, reglamentuojančių ES agentūras, ir, kita vertus, esama agentūrų skirtumų, susijusių su darbuotojų skaičiumi, biudžetu ir veiklos atsakomybe; mano, kad procesas, vedantis link tokio atnaujinimo, turi apimti visus susijusius veikėjus ir turi būti vykdomas laikantis lojalaus bendradarbiavimo ir skaidrumo principų;

4.  mano, kad ES agentūros turi laikytis aukščiausių skaidrumo standartų plačiosios visuomenės atžvilgiu ir taip palengvinti jų veiklos tikrinimą;

5.  mano, kad tikrinimo mechanizmų pobūdis gali skirtis priklausomai nuo agentūros faktinio vaidmens ir veiklos poveikio, įskaitant tokius veiksnius kaip agentūros misija, biudžetas ir darbuotojų skaičius bei politinis jos veiklos jautrumas; mano, kad agentūroms, kurioms suteikta didesnė kompetencija, didesnis biudžetas ir daugiau darbuotojų, turi būti taikomi griežtesni demokratinės priežiūros ir tikrinimo mechanizmai, visų pirma kai jos veikia politiškai opiose srityse; todėl ragina į šiuos veiksnius atsižvelgti supaprastinant valdymo ir atskaitomybės mechanizmus;

6.  mano, kad būtina toliau gerinti operatyvinių ES agentūrų ir valstybių narių santykius, siekiant padėti padidinti ir agentūros darbo, ir nacionalinės politikos veiksmingumą ir efektyvumą;

7.  pažymi, kad priimant ar iš dalies keičiant agentūrų steigimo aktus ne visada laikomasi bendro požiūrio; todėl mano, kad reikėtų apsvarstyti privalomo susitarimo dėl agentūrų steigimo ir veikimo galimybę;

8.  mano, kad dabartinės komandiruočių į agentūras taisyklės (trys Parlamento nariai kas dvejus metus ir komandiruotės griežtai vyksta tik žalsvosiomis savaitėmis ir tik į agentūros būstinės vietą) yra pernelyg nelanksčios, kad būtų galima palaikyti reguliarius politinius Parlamento ir agentūros ryšius, o tai yra išankstinė sąlyga, kad Parlamentas galėtų sėkmingai vykdyti tikrinimą; siūlo, kad komitetams būtų suteikta daugiau lankstumo organizuojant tikrinimo ar informacijos rinkimo vizitus į agentūras, visų pirma lankantis vietose, kuriose agentūra vykdo operatyvinę veiklą; siūlo, kad tokiose misijose galėtų dalyvauti bent po vieną narį iš kiekvienos frakcijos;

9.  mano, kad reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su jungtine parlamentinės kontrolės grupe Europolo priežiūrai; siūlo, kad vienas iš pirmininkų arba kiti susiję grupės nariai prireikus būtų kviečiami dalyvauti Parlamento komandiruotėse į Europolą ir kitas agentūras;

10.  siūlo, kad, atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susiduriama siekiant iš agentūrų gauti pakankamą, svarbią ir savalaikę informaciją, Parlamentas paprastai turėtų turėti teisę siųsti stebėtoją į operatyvinių agentūrų valdybų posėdžius; pabrėžia, jog šiuo pasiūlymu neneigiama, kad agentūros turi turėti pakankamai biudžeto išteklių ir kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

23.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

54

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Martina Anderson, Monika Beňová, Malin Björk, Caterina Chinnici, Daniel Dalton, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Tanja Fajon, Kinga Gál, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Monika Hohlmeier, Sophia in ‘t Veld, Eva Joly, Dietmar Köster, Barbara Kudrycka, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Roberta Metsola, Claude Moraes, Alessandra Mussolini, József Nagy, Judith Sargentini, Giancarlo Scottà, Csaba Sógor, Sergei Stanishev, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Carlos Coelho, Ignazio Corrao, Pál Csáky, Miriam Dalli, Gérard Deprez, Maria Grapini, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Jean Lambert, Gilles Lebreton, Jeroen Lenaers, Innocenzo Leontini, Angelika Mlinar, Emilian Pavel, Barbara Spinelli, Geoffrey Van Orden

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Wajid Khan, Anthea McIntyre, Mylène Troszczynski

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

54

+

ALDE

Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck, Sophia in ‘t Veld, Angelika Mlinar, Cecilia Wikström

ECR

Daniel Dalton, Innocenzo Leontini, Anthea McIntyre, Monica Macovei, Helga Stevens, Geoffrey Van Orden, Kristina Winberg

EFDD

Ignazio Corrao

ENF

Gilles Lebreton, Giancarlo Scottà, Mylène Troszczynski

GUE/NGL

Martina Anderson, Malin Björk, Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat

PPE

Asim Ademov, Carlos Coelho, Pál Csáky, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Kinga Gál, Monika Hohlmeier, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Barbara Kudrycka, Jeroen Lenaers, Roberta Metsola, Alessandra Mussolini, József Nagy, Csaba Sógor, Traian Ungureanu, Tomáš Zdechovský

S&D

Monika Beňová, Caterina Chinnici, Miriam Dalli, Tanja Fajon, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Wajid Khan, Dietmar Köster, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Claude Moraes, Emilian Pavel, Sergei Stanishev

VERTS/ALE

Eva Joly, Jean Lambert, Judith Sargentini, Bodil Valero

0

-

 

 

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

29.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Mercedes Bresso, Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Jo Leinen, Markus Pieper, Paulo Rangel, Helmut Scholz, György Schöpflin, Barbara Spinelli, Claudia Țapardel, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ashley Fox, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Howarth, Verónica Lope Fontagné, Renate Weber


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

21

+

ALDE

Renate Weber

ECR

Ashley Fox

EFDD

Fabio Massimo Castaldo

ENF

Gerolf Annemans

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

NI

Kazimierz Michał Ujazdowski

PPE

Elmar Brok, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Verónica Lope Fontagné, Markus Pieper, Paulo Rangel, György Schöpflin, Rainer Wieland

S&D

Mercedes Bresso, John Howarth, Ramón Jáuregui Atondo, Sylvia Yvonne Kaufmann, Jo Leinen, Claudia Țapardel

0

-

 

 

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. vasario 8 d.Teisinis pranešimas