Procedūra : 2018/2110(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0057/2019

Pateikti tekstai :

A8-0057/2019

Debatai :

PV 14/02/2019 - 6
CRE 14/02/2019 - 6

Balsavimas :

PV 14/02/2019 - 10.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0132

PRANEŠIMAS     
PDF 320kWORD 98k
31.1.2019
PE 630.436v02-00 A8-0057/2019

dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ES viduje ir už jos ribų įgyvendinimo ataskaitos

(2018/2110(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Pranešėjas: Jørn Dohrmann

Nuomonės referentai (*):

Karin Kadenbach, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Keith Taylor, Transporto ir turizmo komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Peticijų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ES viduje ir už jos ribų įgyvendinimo ataskaitos

(2018/2110(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos politiką Sąjunga ir valstybės narės visokeriopai atsižvelgia į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus,

–  atsižvelgdamas į ES politikos įgyvendinimo vertinimo dokumentą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atitinkamų jo priedų, kurį Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS)(2) paskelbė 2018 m. spalio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl gyvūnų apsaugos juos vežant(3),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2011 m. sausio 12 d. mokslinę nuomonę dėl transportuojamų gyvūnų gerovės(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 10 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant poveikio (COM(2011)0700),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. (COM(2012)0006),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 30 d. pareiškimą Nr. 49/2011 dėl ne daugiau kaip 8 valandų kelionės limito Europos Sąjungoje vežamiems skersti gyvūnams, nustatymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimą(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 31/2018 dėl gyvūnų gerovės ES(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0057/2019),

A.  kadangi ES, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje, gyvūnai nelaikomi tik prekėmis ar produktais ar nuosavybe, bet jusliomis būtybėmis, o tai reiškia, kad jie gali jausti malonumą ir skausmą; kadangi ES teisės aktuose ši sąvoka įtraukta nustatant priemones, kuriomis turėtų būti užtikrinama, kad gyvūnai būtų laikomi ir vežami tokiomis sąlygomis, kuriomis su jais būtų tinkamai elgiamasi, jiems nebūtų taikoma prievarta, sukeliamas skausmas ar kančia; kadangi Europos Sąjungoje gyvūnų gerovei skiriama daugiausiai dėmesio ir ji labiausiai ginama, ir tai yra pavyzdys likusiam pasauliui;

B.  kadangi kiekvienais metais milijonai gyvūnų veisimui, auginimui, tolesniam penėjimui ir skerdimui vežami tarp valstybių narių, valstybių narių viduje ir į trečiąsias šalis tolimais atstumais; kadangi gyvūnai taip pat vežami poilsiniais tikslais, pasirodymams ir kaip gyvūnai augintiniai; kadangi didėja ES piliečių susirūpinimas dėl gyvūnų gerovės standartų, visų pirma susijusių su gyvų gyvūnų vežimu, laikymosi;

C.  kadangi pagal 2008 m. Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytą apibrėžtį gyvūnų gerovė reiškia, kad gyvūnas yra sveikas, turi pakankamai erdvės, tinkamai šeriamas, saugiai jaučiasi, gali natūraliai elgtis ir nepatiria baimės, skausmo ir kančios; kadangi didžiajai daugumai atvejų gyvūnus juos vežant, visų pirma ilgais atstumais, šios sąlygos neužtikrinamos;

D.  kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant galioja visų gyvų stuburinių gyvūnų vežimui visoje Sąjungoje;

E.  kadangi valstybės narės privalo užtikrinti tinkamą šio reglamento įgyvendinimą ir įgyvendinimo užtikrinimą nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, vykdydamos oficialias patikras, o Komisija privalo užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų ES teisės aktus;

F.  kadangi valstybės narės Reglamentą Nr. 1/2005 ES įgyvendina nepakankamai griežtai ar tiksliai, o už ES ribų visai nesiekia užtikrinti jo įgyvendinimo;

G.  kadangi dėl didelio 2017 m. Komisijos Sveikatos ir maisto saugos (SANTE) generalinio direktorato kai kuriose valstybėse narėse nustatytų pažeidimų skaičiaus reikėtų pradėti atitinkamas pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

H.  kadangi vežami gyvūnai patiria stresą, nes tuo metų jiems įvairių problemų, kenkiančių jų gerovei; kadangi, kalbant apie prekybą su tam tikromis trečiosiomis šalimis, papildomos gyvūnų kančios kyla dėl labai ilgų kelionių, įskaitant ilgus laukimo laikotarpius prie sienų, kai tikrinami dokumentai, transporto priemonės ir gyvūnų tinkamumas gabenti;

I.  kadangi valstybių narių vykdomų patikrų kokybė ir dažnumas turi tiesioginį poveikį reikalavimų laikymosi lygiui; kadangi atlikus valstybių narių patikrinimų ataskaitų analizę paaiškėjo, kad valstybėse narėse patikrinimų skaičius itin skiriasi – nuo nulio iki kelių milijonų per metus, o nustatytų pažeidimų skaičius – nuo nulio iki 16,6 proc.; tai rodo, kad valstybės narės taiko skirtingus tikrinimų metodus, pvz., atsitiktinės atrankos ar rizika pagrįstas strategijas; kadangi skirtingi metodai neleidžia palyginti valstybių narių duomenų;

J.  kadangi vežamų gyvūnų gerovę pagerintų vairuotojų mokymas ir švietimas skatinant atidų vairavimą atsižvelgiant į vežamų gyvūnų rūšį(8);

K.  kadangi tinkamai dirbant su gyvūnais gali sutrumpėti jų pakrovimo ir iškrovimo trukmė, galėtų būti prarasta mažiau svorio, padaryta mažiau sužalojimų ir žaizdų bei gauta geresnės kokybės mėsa;

L.  kadangi yra išsamių tyrimų, įrodančių, kad gyvūnų gerovė turi įtakos mėsos kokybei;

M.  kadangi siekiant apsaugoti vežamų gyvūnų gerovę ir toliau pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas kokybiškam elgesiui su jais pakrovimo ir iškrovimo metu ir priežiūrai pervežimo metu;

N.  kadangi gyvūnų tinkamumas vežti yra svarbus gyvūnų gerovės juos vežant užtikrinimo veiksnys, nes sužeistų, nusilpusių arba sergančių gyvūnų, taip pat nėščių gyvūnų patelių ir nenujunkytų jauniklių gerovei kyla didesnis pavojus; kadangi gali kilti neaiškumų, susijusių su tinkamumu transportui ir gyvūnų patelių vaikingumo laikotarpiais;

O.  kadangi didžiausios procentinės dalies pažeidimų priežastis – tinkamumo transportuoti problemos, o antros pagal dydį – su dokumentais susijusios problemos;

P.  kadangi atitinkamai atsakingi asmenys dažnai nežino, ką daryti, kai gyvūnai pripažįstami netinkamais vežti;

Q.  kadangi atsakingi asmenys dažnai nežino, kokia yra gyvūnų patelių nėštumo stadija;

R.  kadangi problemų visų pirma kyla vežant nenujunkytus veršelius ir ėriukus;

S.  kadangi ūkininkas yra labiausiai suinteresuotas, kad jo gyvūnai būtų tinkami pervežti ir būtent jis patiria daugiausiai nuostolių, jei vežama nesilaikant esamų taisyklių;

T.  kadangi dažnai gyvūnai laiku pakankamai nepašeriami ir nepagirdomi bei nesilaikoma 24 valandų ramybės laikotarpio sustojus tikrinamame patikros poste;

U.  kadangi transporto priemonės dažnai būna perkrautos; kadangi didelė problema yra aukšta temperatūra ir nepakankamas vėdinimas transporto priemonėse;

V.  kadangi pastaruoju metu įvairiose valstybėse narėse kilo infekcinių gyvūnų ligų, pvz., afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo ir smulkiųjų atrajotojų bei galvijų ligų, protrūkių; kadangi vežant gyvus gyvūnus gali padidėti tokių ligų plitimo pavojus;

W.  kadangi vežti mėsą ir kitus gyvūninius produktus, taip pat spermą ir embrionus yra lengviau techniniu ir administraciniu aspektais, be to, tai gyvulių augintojams finansiškai naudingiau, negu vežti gyvus gyvūnus ketinant vėliau juos skersti ir veisti; pažymi, kad Europos veterinarijos gydytojų federacija ir Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija pabrėžia, kad gyvūnus reikėtų auginti kuo arčiau patalpų, kuriose jie gimė, ir skersti kuo arčiau gamybos vietos; kadangi skerdyklų infrastruktūros, įskaitant kilnojamuosius įrenginius, buvimas auginimo fermose ar šalia jų gali padėti sukurti pragyvenimo šaltinį kaimo vietovėse;

X.  kadangi gyvūnų skerdimas kuo arčiau jų auginimo vietos yra tinkamiausia priemonė norint užtikrinti gyvūnų gerovę;

Y.  kadangi valstybėse narėse yra nevienodas skerdyklų tankis;

Z.  kadangi siekiant užtikrinti konkurenciją rinkoje tam tikroms valstybėms narėms ir tiekimo grandinėms Sąjungoje yra svarbus gyvų gyvūnų vežimas tolesnei gamybai ar skerdimui;

Rekomendacijos

Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

1.  pažymi, kad kasmet ES viduje ir iš ES į trečiąsias šalis vežami milijonai gyvų gyvūnų (skerdimui ar veisimui); pažymi, kad tais atvejais, kai Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 buvo teisingai įgyvendinamas ir užtikrinamas jo vykdymas, buvo pastebimas teigiamas poveikis gyvūnų gerovei juos vežant; palankiai vertina Komisijos gaires šiuo klausimu, tačiau apgailestauja dėl to, kad, kaip nurodoma Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 31/2018, tų gairių ir kai kurių Komisijos planuotų veiksmų įgyvendinimas buvo atidėtas iki penkerių metų; pažymi, kad vis dar išlieka didelių su vežimu susijusių problemų ir kad reglamento vykdymo užtikrinimas yra svarbiausias jo įgyvendinimo procese dalyvaujančių subjektų rūpestis;

2.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas gauna labai daug peticijų dėl vežamų gyvūnų gerovės, kuriose dažnai smerkiama tai, kad tiek valstybės narės, tiek vežėjai sistemingai, nuolat ir sunkiai pažeidžia Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005;

3.  apgailestauja dėl to, kad valstybių narių pažangos įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir siekiant pagrindinio šio reglamento tikslo, t. y. pagerinti vežamų gyvūnų gerovę, lygis buvo nepakankamas, visų pirma kelionės žurnalų tikrinimo ir sankcijų taikymo atžvilgiu; ragina valstybes nares iš esmės pagerinti šio reglamento laikymąsi; ragina Europos Komisiją užtikrinti veiksmingą ir vienodą esamų ES teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų vežimą visose valstybėse narėse, įgyvendinimą; primygtinai ragina Komisiją imtis teisinių veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios neužtikrina teisingo reglamento įgyvendinimo, ir taikyti joms sankcijas;

4.  pabrėžia, kad, norint pasiekti pagrindinio šio reglamento tikslo – išvengti gyvūnų sužalojimo, nederamų kančių ar mirties juos vežant – nepakanka jį įgyvendinti iš dalies, todėl būtina dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią atvejams, turintiems didelės neigiamos įtakos gyvūnų gerovei, ir patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis;

5.  apgailestauja, kad dar turi būti išspręsti tam tikri su Reglamentu (EB) Nr. 1/2005 susiję klausimai, įskaitant perpildymą, nepakankamą lubų aukštį, nepakankamus sustojimus, reikalingus poilsiui, taip pat maistui ir vandeniui gauti, netinkamą vėdinimo ir girdymo įrangą, vežimą esant itin dideliam karščiui, netinkamų kelionei gyvūnų vežimą, nenujunkytų veršelių vežimą, poreikį nustatyti gyvų gyvūnų nėštumo būklę, kelionės žurnalų tikrinimo mastą, pažeidimo, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų santykį, mišrų mokymo, švietimo ir sertifikavimo poveikį ir nepakankamą kraiko kiekį, kaip nurodė Europos Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 31/2018 ir nevyriausybinės organizacijos Komisijai pateiktuose skunduose; ragina gerinti padėtį pirmiau minėtose srityse;

6.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad kelionės nuo išvykimo vietos iki atvykimo vietos būtų planuojamos ir vykdomos laikantis ES gyvūnų gerovės reikalavimų, apsvarsčius galimybę naudoti skirtingas transporto priemones ir atsižvelgus į įvairias geografines sąlygas ES ir trečiosiose šalyse;

7.  pabrėžia, kad dėl sistemingo reglamento nuostatų pažeidimų tam tikrose srityse ir valstybėse narėse atsiranda nesąžininga konkurencija, dėl kurios skirtingose valstybėse narėse ekonominės veiklos vykdytojams sudaromos nevienodos sąlygos, o tai vėlgi gali nulemti vadinamąsias lenktynes dėl žemesnių standartų, šiuo atveju – gyvūnų gerovės standartų juos vežant; atsižvelgdamas į tai, kad sankcijų lygis kai kuriose valstybėse narėse gali būti daugiau nei dešimteriopai aukštesnis nei kitose, ragina Komisiją sukurti suderintą ES sankcijų sistemą, kad, atsižvelgiant į daugkartinius pažeidimus, būtų užtikrinta, jog sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; ragina Komisiją parengti gaires, padėsiančias suderinti valstybių narių taikomas sankcijas;

8.  apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgė į 2012 m. gruodžio 12 d. Parlamento rezoliuciją, ir pabrėžia, kad nuoseklus ir suderintas vykdymo užtikrinimas taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas pagal šio reglamento 25 straipsnį itin svarbus, kad būtų pagerinta vežamų gyvūnų gerovė ir valstybės narės negalėtų apsiriboti tik rekomendacijomis ir instrukcijomis; ragina Komisiją vis dėlto atkreipti dėmesį į šioje rezoliucijoje pateiktą raginimą patikrinti reglamento suderinamumą su teisiniais reikalavimais atskirose valstybėse narėse;

9.  mano, kad dėl pakartotinių pažeidimų vežėjo kontroliuojamomis aplinkybėmis turėtų būti traukiama atsakomybėn; ragina valstybes nares traukti asmenis atsakomybėn, jei esama pakartotinių šio reglamento pažeidimų; pažymi, kad veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos turėtų apimti transporto priemonių konfiskavimą ir privalomą asmenų, atsakingų už gyvūnų gerovę ir vežimą, perkvalifikavimą, ir mano, kad šie veiksmai turėtų būti suderinti visoje Sąjungoje; mano, kad sankcijos turėtų atitikti pažeidimo žalą, apimtį, trukmę ir pasikartojimą;

10.  ragina valstybes nares veiksmingiau naudoti joms reglamentu suteiktus plačius vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, įskaitant įgaliojimą reikalauti, kad vežėjai nustatytų sistemas, sudarančias galimybę užkirsti kelią pakartotiniams pažeidimams, ir įgaliojimą sustabdyti arba panaikinti vežėjo veiklos leidimo galiojimą; ragina valstybes nares imtis tinkamų taisomųjų veiksmų ir taikyti sankcijas, kad būtų išvengta gyvūnų kančios ir užkirstas kelias tam, kad veiklos vykdytojai nesilaiko reikalavimų; ragina valstybes nares ir Komisiją siekti visiškos atitikties įgyvendinant šį reglamentą ir užtikrinant jo vykdymą;

11.  ragina Komisiją, pasikonsultavus su nacionaliniais informacijos centrais, parengti veiklos vykdytojų, įvykdžiusių pakartotinius ir sunkius reglamento pažeidimus, sąrašą, grindžiamą patikrinimų ir įgyvendinimo ataskaitomis; ragina Komisiją dažnai skelbti atnaujintą sąrašą, taip pat populiarinti geriausios patirties pavyzdžius tiek vežimo, tiek valdymo srityse;

12.  pažymi, jog dėl to, kad valstybės narės nesilaiko šio reglamento nuostatų, kyla pavojus, kad nebus pasiektas jo tikslas – užkirsti kelią infekcinėms gyvūnų ligoms ir jų plitimui, nes vežimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių greitai plinta tokios ligos, įskaitant ligas, kuriomis gali užsikrėsti žmonės; atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės dažnai neatitinka iš dalies pakeistos Direktyvos 64/432/EEB 12 straipsnio reikalavimų; mano, jog netinkamai laikomos atliekos kelia pavojų, kad išplis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir ligos; ragina Komisiją parengti suderintas laivų ir sunkvežimių patvirtinimo procedūras ir imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias gyvūnų infekcinių ligų plitimui vežimo metu tiek ES viduje, tiek iš trečiųjų šalių, skatinant biologinio saugumo priemones ir didinant gyvūnų gerovę;

13.  ragina kompetentingas institucijas glaudžiau bendradarbiauti siekiant sustiprinti vykdymo užtikrinimą naudojant technologijas, skirtas tikruoju laiku sukurti grįžtamojo ryšio ciklą tarp išvykimo valstybės narės, atvykimo valstybės narės ir visų tranzito šalių; ragina Komisiją sukurti geolokacijos sistemas, kad būtų galima sekti gyvūnų buvimo vietą ir kelionių transporto priemonėse trukmę, taip pat nustatyti bet kokį vežimo tvarkaraščių nesilaikymą; mano, kad tais atvejais, kai gyvūnai pradėjo kelionę būdami geros tinkamumo būklės ir atvyko prastos, turėtų būti atliekamas išsamus tyrimas ir, jei tokie atvejai kartojasi, atsakingiems transportavimo grandinės dalyviams turi būti nedelsiant taikomos teisės aktais numatytos sankcijos, o savininkui ūkininkui pagal nacionalinius teisės aktus turi būti kompensuojama už pajamas, kurias jis praranda dėl tokios padėties; taip pat laikosi nuomonės, kad kompetentingos institucijos turėtų griežtai bausti kelionės organizatorių ir išvykimo valstybėje narėje parengtą kelionės žurnalą patvirtinusį pareigūną, jei kelionės žurnalas buvo užpildytas neteisingai arba klaidinamai;

14.  mano, kad užtikrinti vykdymą ypač sudėtinga, kai kelionė vyksta per keletą valstybių narių ir kai įvairios vykdymo užtikrinimo užduotys (kelionės žurnalo patvirtinimas, leidimo vežėjui suteikimas, kompetencijos ir transporto priemonės patvirtinimas ir kt.) vykdomos keliose skirtingose valstybėse narėse; ragina valstybes nares, kurios sužino apie pažeidimus, apie tai pranešti visoms kitoms susijusioms valstybėms narėms, kaip to reikalaujama pagal reglamento 26 straipsnį, kad jos galėtų užkirsti kelią tokių pažeidimų pasikartojimui ir turėtų galimybę optimaliai įvertinti riziką;

15.  prašo Komisijos teikti Parlamentui nuolatines ataskaitas dėl reglamento įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, be kita ko, nurodant jose pagal valstybes nares, gyvūnų rūšis ir pažeidimų tipus išskaidytus duomenis apie pažeidimus, atsižvelgiant į gyvų gyvūnų kiekius, vežamus per atitinkamą valstybę narę;

16.  palankiai vertina atvejus, kai vyriausybės, mokslininkai, įmonės, pramonės atstovai ir kompetentingos nacionalinės institucijos bendradarbiavo apibrėždamos gerąją patirtį, kad užtikrintų atitiktį teisės aktų reikalavimams (kaip tai daroma, pvz., gyvūnų transportavimo gairių interneto svetainėje); ragina Komisiją skleisti ir propaguoti valstybėse narėse gerąją patirtį, susijusią su gyvų gyvūnų vežimu, ir remti ES gyvūnų gerovės platformą, skatinant aktyvesnį visų dalyvių dialogą ir keitimąsi gerąja patirtimi; ragina Komisiją parengti naują 2020–2024 m. gyvūnų gerovės strategiją ir remti inovacijas gyvūnų vežimo srityje;

17.  ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su Pasauline gyvūnų sveikatos organizacija, EFSA ir valstybėmis narėmis, siekiant remti Reglamento Nr. 1/2005 įgyvendinimą ir tinkamą jo vykdymo užtikrinimą, kad būtų skatinamas ir stiprinamas dialogas gyvūnų gerovės juos transportuojant klausimais, ypatingą dėmesį skiriant:

  geresniam ES taisyklių dėl gyvūnų gerovės juos vežant taikymui, šiuo tikslu keičiantis informacija ir geriausios patirties pavyzdžiais bei tiesiogiai įtraukiant suinteresuotuosius subjektus;

  vairuotojams ir transporto įmonėms skirtos mokymo veiklos rėmimui;

  geresnei gyvūnų vežimo gairių ir informacijos suvestinių, išverstų į visas ES kalbas, sklaidai;

  įmonių savanoriškai prisiimtų įsipareigojimų plėtojimui, siekiant toliau gerinti gyvūnų gerovę juos vežant;

  aktyvesniam nacionalinių valdžios institucijų keitimuisi informacija ir aktyvesniam naudojimuisi geriausios patirties pavyzdžiais, siekiant sumažinti transporto bendrovių ir vairuotojų padaromų pažeidimų skaičių;

18.  ragina Komisiją įvertinti šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo(9) nuostatų, susijusių su vairavimo trukme ir vairuotojų poilsio laikotarpiais, suderinamumą;

19.  primena, kad Komisija, kaip Sutarčių saugotoja, privalo stebėti, ar tinkamai taikomi ES teisės aktai; ragina Europos ombudsmeną ištirti, ar Komisija nuosekliai neužtikrino dabartinio Reglamento laikymosi ir ar dėl to būtų galima Komisiją laikyti atsakinga už netinkamą administravimą;

Duomenų rinkimas, patikrinimai ir stebėsena

20.  apgailestauja, kad sunku atlikti nuoseklią reglamento įgyvendinimo analizę dėl skirtingų duomenų rinkimo valstybėse narėse metodų; ragina Komisiją nustatyti bendrus minimalius visų vežimo sistemų atsekamumo standartus, kad būtų galima geriau suderinti duomenų rinkimą ir stebimų parametrų vertinimą; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir pateikti Komisijai suderintus, visapusiškus ir išsamius duomenis apie transporto patikrinimus ir pažeidimų lygius; ragina valstybes nares atlikti daugiau nepaskelbtų patikrinimų, taip pat parengti ir taikyti rizika grindžiamą strategiją, kad jų tikrinimo veikla būtų nukreipta į didelės rizikos transporto formas, siekiant kuo labiau padidinti ribotų tikrinimo išteklių veiksmingumą;

21.  pažymi, kad Komisija, remdamasi 2018 m. Audito Rūmų specialiąja ataskaita dėl gyvūnų gerovės ES, pripažino, jog valstybių narių pateikti duomenys nėra pakankamai išsamūs, nuoseklūs, patikimi arba detalūs, kad būtų galima daryti išvadas dėl atitikties ES lygmeniu;

22.  pabrėžia, kad patikrinimai turi būti atliekami vienodai visoje Sąjungoje ir proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje kasmet vežamų gyvūnų kiekiui, siekiant užtikrinti ir išlaikyti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir išvengti konkurencijos iškraipymo ES; taip pat ragina, kad Komisija padidintų iš anksto nepraneštų Maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomų gyvūnų gerovės ir gyvūnų vežimo patikrų vietoje skaičių; mano, kad dėl skirtingų duomenų rinkimo ir kontrolės mechanizmų metodų sudėtinga susidaryti tikslią nuomonę dėl to, kaip atskiros valstybės narės laikosi reikalavimų; todėl ragina Komisiją patvirtinti darnesnę atskaitomybės struktūrą ir atlikti daugiau Maisto ir veterinarijos tarnybos surinktų patikros ataskaitų duomenų ir valstybių narių rezultatų, susijusių su jų daugiamečiais nacionaliniais kontrolės planais, analizių; pripažįsta, kad Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato (SANTE GD) auditas yra svarbus informacijos šaltinis Komisijai, kad ji galėtų įvertinti, kaip įgyvendinamas dabartinis reglamentas; ragina Komisiją kiekvienais metais atlikti bent septynis nepraneštus vizitus, kaip nurodyta Audito Rūmų rekomendacijoje;

23.  ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms gaires, kaip Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema (TRACES) gali būti naudojama remiant gyvų gyvūnų vežimo patikrų rizikos analizės parengimą, kaip rekomendavo Audito Rūmai savo 2018 m. specialiojoje ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad už transporto patikrinimus atsakingos valstybių narių valdžios institucijos retai naudojosi TRACES sistemoje pateikiama informacija; ragina sukurti veiksmingesnę ir skaidresnę stebėsenos sistemą, įskaitant visuomenės galimybę susipažinti su informacija, surinkta per TRACES; be to, ragina Maisto ir veterinarijos tarnybą kasmet atlikti daugiau patikrinimų;

24.  ragina valstybes nares griežtinti kontrolę visoje gamybos grandinėje, visų pirma vykdyti veiksmingus ir sistemingus gyvūnų siuntų patikrinimus prieš juos pakraunant, kad būtų nutraukta praktika, dėl kurios pažeidžiamos šio reglamento nuostatos ir pabloginamos gyvūnų vežimo sausuma ar jūra sąlygos, pvz., kai leidžiama perpildytoms arba gyvūnams nepritaikytoms transporto priemonėms tęsti ilgą kelionę arba leidžiama toliau naudotis kontrolės punktais, kuriuose nėra tinkamų patalpų vežamiems gyvūnams ilsėtis, juos šerti ir girdyti;

25.  yra susirūpinęs dėl žemo patikrų lygio tam tikrose valstybėse narėse ir dėl to, kad nėra pranešama apie pažeidimus arba tokių pranešimų pateikiama labai mažai; abejoja tokių patikrų sistemų ir ataskaitų tikslumu; ragina valstybes nares, kurios šiuo metu atlieka mažai patikrinimų arba jų visai neatlieka, atlikti pakankamai patikrinimų ir išsamias tų patikrinimų ataskaitas pateikti Komisijai;

26.  ragina valstybes nares taip pat atlikti gyvūnų vežimo ES viduje patikrinimus, kai gyvūnai kraunami į transporto priemones, siekiant nustatyti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 reikalavimų;

27.  pritaria Komisijai, kad visų ne ES šalims skirtų siuntų tikrinimas, kurį pakrovimo metu atliktų kompetentingos institucijos, būtų geroji praktika;(10) mano, kad tam tikra procentinė dalis ES vidaus siuntų taip pat turėtų būti patikrinta pakrovimo etapu, atsižvelgiant į pažeidimų, apie kuriuos praneša nevyriausybinės organizacijos ir kuriuos nurodo Maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusi patikrinimus, skaičių; mano, kad pakrovimo metu kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar laikomasi reglamento reikalavimų dėl grindų ploto ir lubų aukščio, ar tinkamai veikia ventiliacijos ir vandens sistemos, vandens tiekimo įranga, taip pat tai, ar ta įranga tinkama vežamų gyvūnų rūšiai, kad netinkami kelionei gyvūnai nebūtų pakraunami vežti, ir ar užtikrinamas tinkamas šėrimas ir kraikas;

28.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų pakankamai prieinamų, švarių, veikiančių ir pagal gyvūnų rūšį pritaikytų girdyklų, užpildytas vandens rezervuaras ir pakankamai šviežio kraiko;

29.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad kompetentingos institucijos tikrintų, ar kelionės žurnaluose nurodyti realistiški duomenys, taigi laikytųsi reglamento 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;

30.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad transporto priemonėse būtų reikalinga minimali erdvė pagal reglamento I priedo VII skyrių ir kad esant aukštai temperatūrai gyvūnams būtų atitinkamai paliekama daugiau erdvės;

31.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad transporto priemonės būtų pakankamo minimalaus aukščio ir nebūtų plyšių tarp grindų ar transporto priemonės sienos ir pertvarų;

32.  pripažįsta, kad ES padaryta tam tikra pažanga gyvūnų vežimo srityje, tačiau yra susirūpinęs dėl pranešimų apie netinkamas transporto priemones, naudojamas gyviems gyvūnams vežti sausuma ir jūra, skaičiaus ir ragina griežtinti tokios praktikos stebėseną ir sankcijų už ją skyrimą; pripažįsta, kad dažnai nepaisoma reglamento 20 ir 21 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl vežimo laivais, skirtais gyviems gyvūnams transportuoti; ragina valstybes nares neišduoti leidimų naudoti reglamento reikalavimų neatitinkančias transporto priemonėms ir gyvūnams gabenti jūra skirtus laivus ir panaikinti jau išduotus leidimus, jei nesilaikoma reikalavimų; ragina valstybes nares griežčiau taikyti transporto priemonių sertifikavimo ir patvirtinimo procedūras ir išduoti vairuotojų kompetencijos pažymėjimus;

33.  todėl ragina nustatyti suderintus ir privalomus standartus, pagal kuriuos būtų išduodamas leidimas transporto priemones ir laivus naudoti gyvūnams vežti; tokį leidimą turėtų išduoti centrinė ES institucija; tokiai institucijai turėtų būti pavesta įvertinti transporto priemonių būklę ir įrangą (pvz., tai, ar įmontuotos atitinkamos palydovinės navigacijos sistemos) ir nustatyti, ar transporto priemonės yra tinkamos gyvūnams vežti;

34.  ragina veiklos vykdytojus užtikrinti išsamų vairuotojų ir palydovų mokymą pagal reglamento IV priedą, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį su gyvūnais;

35.  pažymi, kad nors kai kurios valstybės narės turi laivų ir uostų, kurie atitinka reikiamus standartus, tačiau pabrėžia, kad vis tik dominuoja prastos jūrų transporto sąlygos, ypač kalbant apie pakrovimą ir iškrovimą; ragina valstybes nares griežčiau laikytis laivų sertifikavimo ir tvirtinimo tvarkos, gerinti gyvūnų patikras prieš juos pakraunant ir jų tinkamumą vežti, taip pat tinkamai tikrinti pakrovimo operacijas, kaip reikalaujama pagal reglamentą; ragina valstybes nares pateikti Komisijai išsamius savo patikrinimų įrenginių planus; ragina Komisiją parengti, atnaujinti ir paskelbti uostų su tinkamais gyvūnų patikrinimo įrenginiais sąrašą; be to, ragina kompetentingas institucijas netvirtinti kelionės žurnalų, jeigu planuojama naudoti tokių įrenginių neturinčius uostus; ragina valstybes nares pritaikyti savo uostus ir užtikrinti tinkamą savo laivų priežiūrą, kad būtų pagerintos gyvūnų gerovės sąlygos gabenant juos jūrų transportu;

36.  ragina Komisiją patvirtinti naujoviškas eksporto patikrų alternatyvas pagal Reglamento 2016/429(11) 133 straipsnio 2 dalį, pvz., platformų patikras, kuriomis gerinama gyvūnų gerovė dėl mažesnio gyvūnų tankio ir nereikalaujama, kad gyvūnai būtų iškrauti, taip sutrumpinant laukimo laiką;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas turėti gyvūnų sveikatos sertifikatus jų vežimo metu valstybėse narėse yra neigiama paskata rinktis vidaus paskirties vietas, o ne arčiausias galimas paskirties vietas; ragina Komisiją pasinaudoti savo įgaliojimais pagal Reglamento 2016/429 144 straipsnio 1 dalį ir priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų numatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl gabenimo, kuris kelia mažą ligų plitimo riziką;

Kelionės laikas

38.  primygtinai reikalauja, kad visų vežamų gyvūnų kelionės laikas būtų ne ilgesnis, nei būtina, atsižvelgiant į geografinius skirtumus valstybėse narėse ir vadovaujantis reglamento 5 konstatuojamąja dalimi, kurioje teigiama, kad „gyvūnų gerovės labui būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų [...] vežimą tolimais atstumais“, ir 18 konstatuojamąja dalimi, kurioje teigiama, kad „ilgos kelionės gali labiau pakenkti gyvūnų gerovei nei trumpos“;

39.  primygtinai ragina nustatant gyvūnų vežimo laiką, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo laiką, atsižvelgti į veterinaro konsultaciją dėl konkrečių gyvūnų rūšių, nepaisant to, ar jie gabenami žemės, jūros ar oro transportu;

40.  apgailestauja dėl reglamento pažeidimų, susijusių su taisyklių dėl nenujunkytų gyvūnų, pavyzdžiui, veršelių, ėriukų, ožiukų, kumeliukų ir paršelių, kurie maitinami pienu, netaikymu arba netinkamu jų taikymu, ir ragina numatyti išsamesnes priemones siekiant užtikrinti visapusišką šių gyvūnų gerovės apsaugą juos vežant;

41.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad nenujunkyti gyvūnai būtų bent vienai valandai iškraunami, siekiant juos aprūpinti elektrolitais ar pieno pakaitalu, ir kad apskritai jie būtų vežami ne ilgiau kaip iš viso aštuonias valandas;

42.  nurodo, kad vežimo planavimo dokumentuose dažnai būna nurodytas tik vietovės pavadinimas ir nebūna nurodyti tikslūs tikrinimo, tiekimo ir surinkimo centrų adresai, dėl to gerokai sunkiau atlikti patikrinimus;

43.  ragina atsižvelgiant į Parlamento 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją kuo labiau sutrumpinti gyvūnų kelionės laiką, ypač vengti ilgo ir labai ilgo kelionės laiko ir kelionių už ES ribų, taikant alternatyvias strategijas, pvz., užtikrinant ekonomiškai perspektyvių ir tinkamai paskirstytų vietos arba kilnojamųjų skerdyklų įrengimą netoli ūkių, skatinant trumpas platinimo grandines ir tiesioginę prekybą, veislinių gyvūnų pervežimą pakeičiant sperma ar embrionais, vykdant skerdenų ir mėsos produktų vežimą, taip pat taikant valstybių narių reglamentavimu susijusias arba nesusijusias iniciatyvas siekiant palengvinti skerdimą ūkiuose; ragina Komisiją tiksliai apibrėžti trumpesnę kelionės trukmę, tinkamą transportuojant visus įvairių rūšių gyvus gyvūnus, taip pat ir vežant nenujunkytus gyvūnus;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl reikalavimų įvairovės, besikeičiančių rinkos sąlygų ir politinių sprendimų mažos skerdyklos tapo ekonominiu atžvilgiu neperspektyvios, todėl bendras jų skaičius sumažėjo; primygtinai ragina Komisiją ir valstybių narių vietos valdžios institucijas prireikus remti ir skatinti galimybes vykdyti skerdimą ūkiuose, kurti valstybėse narėse ekonomiškai perspektyvias vietos arba kilnojamąsias skerdyklas ir mėsos perdirbimo įmones, kad gyvūnai būtų skerdžiami kuo arčiau jų auginimo vietos ir būtų išlaikytas užimtumas kaimo vietovėse; ragina Tarybą ir Komisiją parengti strategiją, skirtą pereiti prie labiau regioninio gyvulininkystės produkcijos modelio, pagal kurį tais atvejais, kai tai įmanoma atsižvelgiant į geografinius skirtumus, gyvūnai gimtų, būtų penimi ir skerdžiami tame pačiame regione užuot juos gabenus didžiuliais atstumais;

45.  primygtinai ragina Komisiją tikrinti, kaip galima paskatinti ūkininkus, skerdyklas ir mėsos perdirbimo pramonę skersti gyvūnus artimiausioje skerdykloje, kad būtų išvengta ilgo gyvūnų vežimo laiko ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį; ragina Komisiją palengvinti novatoriškus sprendimus šioje srityje, pvz., susijusius su kilnojamųjų skerdyklų paslaugomis, kartu užtikrinant aukštus gyvūnų gerovės standartus;

46.  mano, kad tam tikrais atvejais leistino kelionės laiko sutrumpinimas, kaip šiuo metu nustatyta reglamento 1 priedo V skyriuje, nebūtų perspektyvus, todėl reikėtų rasti sprendimus atsižvelgiant į atvejus, kai dėl geografinių aplinkybių ir izoliacijos kaimo vietovėse reikia vežti gyvus gyvūnus sausumos ir (arba) jūrų transportu tolesniam auginimui ar skerdimui;

47.  ragina valstybes nares suteikti galimybę, nustačius gyvūno netinkamumą vežti, jį prireikus iškart paskersti veisimo ir penėjimo įmonėje, jei pirmosios pagalbos priemonių nepakanka, kad būtų išvengta nederamų gyvūno kančių;

48.  pažymi, kad socialinė ir ekonominė gyvūno vertė gali turėti įtakos jo vežimo standartui; pabrėžia, kad veislinių gyvūnų vežimo standartai arklių pramonėje yra aukštos kokybės;

49.  ragina Komisiją parengti strategiją, pagal kurią, atsižvelgiant į gyvų gyvūnų vežimo poveikį aplinkai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, būtų iš esmės užtikrinamas perėjimas nuo gyvų gyvūnų vežimo prie prekybos mėsa ir skerdiena bei genetine medžiaga; mano, kad nustatant tokią strategiją turi būti atsižvelgta į ekonominius veiksnius, turinčius įtakos sprendimui vežti gyvus gyvūnus; prašo Komisijos į šią strategiją įtraukti vežimą į trečiąsias šalis;

50.  ragina valstybes nares sudaryti galimybes skerdykloms naudoti religinio gyvūnų skerdimo programas, nes didelė dalis gyvų gyvūnų eksportuojama į Artimųjų Rytų rinkas;

51.  pripažįsta dabartinį rinkos iškraipymą, kurį lemia skirtingi tarifai, taikomi gyviems gyvūnams ir mėsai, nes jie labai skatina prekybą gyvais gyvūnais; primygtinai ragina Komisiją kartu su savo prekybos partneriais peržiūrėti šį iškraipymą siekiant sumažinti prekybą gyvais gyvūnais ir, jei reikia, pakeisti ją prekyba mėsa;

52.  primena, kad jau pagal dabartinį reglamentą, nuvažiavus maksimalų valandų skaičių, turi būti daroma pertrauka poilsiui patvirtintame patikros punkte, jei naminiai arklinių šeimos gyvūnai ir naminiai gyvūnai (galvijai, avys, ožkos ir paršeliai) vežami ilgiau nei aštuonias valandas;

Gyvūnų gerovė

53.  ragina kompetentingas valstybių narių institucijas užtikrinti, kad oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai išvykimo iš Sąjungos punktuose tikrintų, ar gyvūnai gali būti vežami toliau ir ar automobiliai ir (arba) laivai atitinka reglamento reikalavimus; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad reglamento 21 straipsnyje nurodyta, kad veterinarijos gydytojai išvykimo iš ES punktuose tikrintų, kad transporto priemonės nebūtų perpildytos, būtų pakankamo aukščio, jose būtų pakrato, būtų vežama pakankamai pašaro ir vandens ir kad tinkamai veiktų ventiliacijos ir vandens prietaisai;

54.  ragina turėti parengtus nenumatytų atvejų planus visoms kelionėms, įskaitant, pvz., pakaitinius sunkvežimius ir patalpas gyvūnams netikėtu atveju, kad vežėjas galėtų veiksmingai reaguoti į ekstremalias situacijas ir sumažinti vėlavimo ar nelaimingų atsitikimų poveikį vežamiems veisti arba skersti gyvūnams, kaip kad jau privalo daryti tolimus atstumus važiuojantys vežėjai pagal šio reglamento nuostatas;

55.  primygtinai reikalauja, kad gyvūnų gerovės teisės aktai būtų grindžiami mokslu ir naujausiomis technologijomis; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant aiškių EFSA rekomendacijų ir Parlamento prašymo, pateikto 2012 m. rezoliucijoje, Komisija neatnaujino gyvūnų vežimo taisyklių remdamasi naujausiais moksliniais įrodymais; todėl ragina Komisiją atnaujinti taisykles atsižvelgiant į specialias reikmes ir remiantis naujausiomis mokslo ir technologinėmis žiniomis, ypač kai tai susiję su tam tikrais veiksniais, įskaitant pakankamą vėdinimą, temperatūros ir drėgmės kontrolę naudojant oro kondicionavimo sistemas visose transporto priemonėse, tinkamas girdymo sistemas ir skystus pašarus, ypač nenujunkytiems gyvūnams, mažesnį gyvūnų laikymo tankį ir apibrėžtą pakankamą minimalų aukštį, taip pat reikalavimą, kad transporto priemonės būtų pritaikytos kiekvienos gyvūnų rūšies reikmėms; pabrėžia tai, kad EFSA nuomonėje daroma išvada, jog gyvūnų gerovei daro įtaką ne tik kelionės trukmė, bet ir kiti aspektai, pvz., teisingas pakrovimas ir iškrovimas, taip pat transporto priemonių konstrukcija;

56.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurių kelionių metu gyvūnai yra girdomi vartoti netinkamu užkrėstu vandeniu arba negauna vandens dėl to, kad girdyklos yra netinkamai išdėstytos arba neveikia; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad transporto priemonėse, naudojamose gyviems gyvūnams vežti, kelionės metu būtų pakankamai vandens ir kad tiekiamo vandens kiekis atitiktų konkrečius reikalavimus, susijusius su vežamų gyvūnų rūšimi ir jų skaičiumi;

57.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti gyvūnų gerovės rodiklius, kurie turėtų skatinti geresnius gyvūnų gerovės rezultatus jų vežimo metu; mano, kad Komisija turėtų nedelsdama parengti šiuos rodiklius, kad jie galėtų būti naudojami kaip dabartinių teisės aktų reikalavimų papildymas;

58.  ragina Komisiją bet kokią būsimą teisės aktų, susijusių su gyvūnų gerove juos vežant, peržiūrą grįsti objektyviais ir moksliškai pagrįstais rodikliais, kad būtų išvengta šališkų sprendimų, darančių nepateisinamą ekonominį poveikį gyvulininkystės sektoriams;

59.  primygtinai reikalauja, kad pagal ES teisę ūkininkai būtų teisiškai atsakingi pasirūpinti, kad vežami jų gyvūnai nepatirtų sužalojimo, žalos ar nepagrįstų kančių;

60.  pabrėžia, kad pažeidimai dažnai būna susiję su netinkamomis kelių transporto priemonių, kurios naudojamos gyviems gyvūnams vežti dideliais atstumais, vėdinimo sistemomis; tokiais atvejais gyvūnai laikomi mažame plote ribinėje temperatūroje, gerokai viršijančioje šilumos spektrą ir leidžiamo nuokrypio ribas, nustatytus reglamente;

61.  ragina Komisiją užtikrinti, kad apsvaiginimas būtų be išimčių atliekamas prieš ritualinį skerdimą religiniais tikslais visose valstybėse narėse;

62.  apgailestauja dėl to, kad gyvūnams skirtuose garduose ne visada yra pakankamai erdvės, kad transporto priemonių, naudojamų gyviems gyvūnams vežti, viduje būtų užtikrintas tinkamas vėdinimas, taip pat dėl to, kad varžomi gyvūnų natūralūs judesiai, todėl jie dažnai būna priversti ilgą laiką būti nenatūralioje padėtyje ir taip akivaizdžiai pažeidžiamos reglamento 6 straipsnyje ir I priedo II skyriaus 1.2 punkte nustatytos techninės specifikacijos;

63.  mano, jog būtina nustatyti privalomą reikalavimą, kad gyvuliams gabenti jūra skirtuose laivuose būtų veterinarijos gydytojai, kad būtų atsižvelgiama į kelionės metu kritusių gyvūnų skaičių ir apie jį pranešama, taip pat turi būti parengti nepaprastosios padėties planai, skirti spręsti situacijoms jūroje, galinčioms turėti neigiamą poveikį gabenamų gyvūnų gerovei;

64.  pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse ūkininkai, vežėjai ir kompetentingos institucijos skirtingai aiškina Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir skirtingai užtikrina jo įgyvendinimą, visų pirma dėl gyvūnų tinkamumo gabenti; ragina Komisiją peržiūrėti šį reglamentą, kad prireikus būtų patikslinti vežimo reikalavimai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vienodas sąlygas ir pasirūpinti, kad ateityje šis reglamentas būtų darniai ir vieningai taikomas visoje Sąjungoje, ypač dėl gyvūnų tinkamumo gabenti;

65.  ragina Komisiją parengti išsamią darbinę gyvūnų tinkamumo vežti apibrėžtį ir praktines gaires dėl gyvūnų tinkamumo vežti vertinimo; ragina valstybes nares vykdyti informuotumo didinimo ir informavimo veiklą, įskaitant išsamią, reguliarią ir privalomą mokymo, švietimo ir sertifikavimo veiklą, skirtą ūkininkams, vežėjams, prekybininkams, surinkimo centrų ir skerdyklų darbuotojams, veterinarams, pasienio pareigūnams ir bet kokiems kitiems veiklos vykdytojams, kurie susiję su gyvūnų vežimu, siekiant sumažinti aukštą tinkamumo vežti pažeidimo lygį valstybėse narėse; ragina veiklos vykdytojus užtikrinti išsamų vairuotojų ir palydovų mokymą pagal reglamento IV priedą;

66.  ragina vykdyti griežtą stebėseną siekiant užtikrinti, kad nebūtų vežami sergantys, silpni ar mažai sveriantys gyvūnai, taip pat žindančios patelės, vaikingos patelės ir patelės, kurių atžvilgiu netenkinami reikalavimai dėl nujunkymui skirto laiko;

67.  pabrėžia, kad jau pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas ilgą laiką vežami gyvūnai turi būti girdomi ir šeriami tinkamais intervalais, taip pat jiems turi būti sudaryta galimybė pailsėti priklausomai nuo jų rūšies ir amžiaus; primygtinai ragina Komisiją vykdyti veiksmingesnę stebėseną siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės visapusiškai ir vieningai laikytųsi šių teisės aktų reikalavimų;

68.  pabrėžia būtinybę valstybėms narėms užtikrinti, kad gyvūnų vežimas būtų tinkamai organizuojamas, atsižvelgiant į oro sąlygas ir transporto rūšį; ragina valstybes nares užtikrinti, kad kelionės žurnalai ir vežimo planavimo dokumentai būtų patvirtinami tik tada, kai pagal meteorologines prognozes per visą vežimo laiką numatoma ne aukštesnė kaip 30 laipsnių Celsijaus temperatūra;

69.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai gyvūnus reikia iškrauti 24 valandų poilsio laikotarpiui trečiosiose šalyse, organizatorius turi nustatyti poilsio vietą, kurioje būtų tokie patys įrenginiai, kaip ir ES kontrolės poste; ragina kompetentingas institucijas reguliariai tikrinti tokius įrenginius ir netvirtinti kelionės žurnalų, jei nepatvirtinta, kad siūlomoje poilsio vietoje esantys įrenginiai lygiaverčiai ES naudojamiems įrenginiams;

70.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad į vežimo planavimo dokumentus būtų įtraukiami įrodymai, jog kontrolės poste yra atsargų, įskaitant pašarą, vandenį ir šviežią kraiką; ragina Komisiją apibrėžti reikalavimus, taikomus poilsio vietoms ir jose esančiai įrangai;

71.  pripažįsta, kad mažesnis gyvulių laikymo tankis ir kelionės pertraukimas, leidžiant gyvūnams pailsėti, turi neigiamą ekonominį poveikį transporto veiklos vykdytojams, o tai gali turėti įtakos tinkamam elgesiui su vežamais gyvūnais; ragina Komisiją skatinti tinkamai elgtis su vežamais gyvūnais;

72.  ragina valstybes nares užtikrinti geresnę su vaikingumo laikotarpiais susijusią apskaitą įmonėse;

73.  ragina Komisiją, remiantis moksliniais duomenimis, parengti gaires dėl galimybės gauti vandens narvuose vežamiems gyvūnams ir viščiukų vežimo sąlygų, skatinančių aukštą gerovės lygį;

74.  primena, kad valstybės narės turi rasti gyvūnų gerovę atitinkančius sprendimus gyvūnams jų gyvenimo ir auginimo ciklo pabaigoje;

Ekonominė pagalba

75.  ragina plačiau taikyti kaimo plėtros priemonę „gyvūnų gerovės išmokos“ pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013(12) 33 straipsnį, pagal kurį teikiama parama aukštiems gyvūnų gerovės standartams, viršijantiems taikytinus privalomus standartus;

76.  ragina vykdant būsimą BŽŪP reformą išlaikyti ir stiprinti sąsajas tarp BŽŪP išmokų ir geresnių gyvūnų gerovės sąlygų, kurios visiškai atitiktų arba viršytų Reglamente Nr. 1/2005 nustatytus standartus;

77.  primygtinai reikalauja, kad būtų teikiama parama priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti subalansuotą skerdyklų pasiskirstymą valstybėse narėse, garantuojant, kad būtų atsižvelgiama į gyvulių skaičių tam tikrame regione;

Trečiosios šalys

78.  yra susirūpinęs dėl nuolatinių pranešimų apie gyvūnų transportavimo ir gerovės problemas tam tikrose trečiosiose šalyse; pažymi, kad skerdimas tam tikrose trečiosiose šalyse, į kurias ES siunčia gyvūnus, sukelia ekstremalias ir ilgas kančias, ir nuolat pažeidžiami Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos nustatyti tarptautiniai gyvūnų gerovės skerdimo metu standartai; pripažįsta, kad rinkos paklausa trečiosiose šalyse dažnai susijusi su gyvais gyvūnais, tačiau ragina Komisiją ir valstybes nares remti perėjimą nuo gyvų gyvūnų pervežimo į trečiąsias šalis prie mėsos ir skerdienos transportavimo, o veislinių gyvūnų pervežimą pakeisti spermos ar embrionų transportavimu;

79.  ragina Komisiją per savo dvišales prekybos derybas su trečiosiomis šalimis reikalauti laikytis ES gyvūnų gerovės taisyklių ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ginti Sąjungos nuostatų, susijusių su šiuo klausimu, taikymą tarptautiniu lygmeniu;

80.  apgailestauja dėl to, kad standartai, kurių laikosi kai kurios trečiosios šalys, nėra tokie aukšti kaip ES standartai; ragina Komisiją sugriežtinti galiojančius reikalavimus Sąjungos prekybos partnerėms, ypač kalbant apie prekybą gyvūnais ir jų vežimą, kad jie būtų bent tokio paties griežtumo lygio kaip ES standartai; ragina valstybes nares, eksportuojančias į trečiąsias šalis, bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis, siekiant pagerinti gyvūnų gerovės standartus;

81.  ragina nuosekliai ir visapusiškai laikytis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. sprendimo byloje C-424/13, kuriame Teismas nustatė, jog tam, kad vežėjas, norėdamas gauti leidimą pradėti vykdyti vežimą, apimantį ilgą gyvūnų kelionę, kuri prasideda ES teritorijoje ir tęsiasi už šios teritorijos ribų, turi pateikti kelionės žurnalą, kuris atitinka tikrovę, ypatingą dėmesį skiriant meteorologinėms prognozėms; ragina kompetentingas institucijas nepatvirtinti kelionės žurnalų, kai pagal Teismo sprendimą reikalaujama gyvūnus iškrauti 24 valandų poilsio laikotarpiui trečiosiose šalyse, jeigu organizatorius nenustato poilsio vietos, kurioje būtų įrenginiai, lygiaverčiai esantiems kontrolės poste; atsižvelgdamas į tai, taip pat primena, kad turimas tik 2009 m. gyvūnams skirtų patalpų, esančių prie maršrutų trečiosiose šalyse, sąrašas, kuriame dažnai nenurodyti tikslūs adresai, dėl to gerokai sunkiau atlikti ES teisės aktus atitinkančius ir būtinus patikrinimus; ragina užtikrinti, kad, kaip reikalaujama Reglamente Nr. 1/2005, oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai išvykimo punktuose tikrintų, ar prieš transporto priemonėms išvykstant iš ES laikomasi šio reglamento nuostatų;

82.  atsižvelgdamas į tai, taip pat primena Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218), visų pirma veterinarinių patikrinimų srityje;

83.  apgailestauja dėl dažno ilgų laukimo laikotarpių pasieniuose ir uostuose ir atkreipia dėmesį į didesnį gyvūnų skausmą bei kančias, kurias sukelia toks laukimas; ragina valstybes nares, turinčias valstybines sienas su trečiosiomis šalimis, įrengti poilsio vietas, kuriose gyvūnai gali būti iškraunami, pašeriami, pagirdomi, galėtų pailsėti ir gauti veterinarinę priežiūrą, ir atidaryti muitinėse specialias skubias vežamų gyvūnų juostas, kuriose dirbtų pakankamai darbuotojų, kad būtų sutrumpinti laukimo laikotarpiai, nepakenkiant sanitarinių ir muitinių patikrinimų pasienyje kokybei; taip pat ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti planuojant gyvūnų vežimą, siekiant išvengti pernelyg didelio skaičiaus transporto priemonių, kurios vienu metu atvyksta į pasienio kontrolės postus ir kurių patikras pasienyje reikia atlikti vienu metu;

84.  ragina Komisiją stiprinti visų valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir komunikaciją, įskaitant tolesnę savitarpio pagalbą ir keitimąsi informacija, siekiant sumažinti gyvūnų gerovės ir gyvūnų ligų problemas, kylančias dėl prasto administravimo, ir užtikrinant, kad eksportuotojai įvykdytų visus administracinius reikalavimus; prašo Komisijos skatinti gyvūnų gerovę tarptautiniu mastu ir vykdyti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti ES nepriklausančių šalių informuotumą;

85.  ragina Komisiją daryti spaudimą tranzito šalims, kurios taiko biurokratines kliūtis ir sudaro saugumo kliūtis, dėl kurių be reikalo vėluojama vežti gyvus gyvūnus;

86.  ragina valstybes nares ir Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į gyvūnų gerovės pažeidimus, daromus vandens keliais ir jūra gabenant gyvūnus į trečiąsias šalis, ir įvertinti galimus teisės aktų pažeidimus, pvz., draudžiamą nugaišusių gyvūnų metimą iš laivų į Viduržemio jūrą (neretai su išpjautais skiriamaisiais ženklais), nes paskirties uostuose dažnai nėra galimybės jų sunaikinti;

87.  atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą 2004/544/EB dėl Europos konvencijos dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu pasirašymo(13), pagal kurią vežimas gali būti bet kuris iš šių variantų: vežama iš vienos valstybės narės į kitą per ES nepriklausančios valstybės teritoriją, vežama iš valstybės narės į ES nepriklausančią valstybę arba vežama į vienos valstybės narės tiesiai į kitą;

88.  pabrėžia, kad tuo atveju, jei trečiosiose šalyse gyvūnų vežimo standartai nėra suderinti su ES gyvūnų vežimo standartais ir jų įgyvendinimas nėra pakankamas siekiant užtikrinti visišką atitiktį reglamentui, turėtų būti sudaromi dvišaliai susitarimai dėl gyvų gyvūnų vežimo į trečiąsias šalis, siekiant sumažinti minėtus skirtumus, o jei tokių susitarimų sudaryti nepavyksta, turėtų būti draudžiama į tas šalis vežti gyvus gyvūnus;

89.  primena valstybėms narėms, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą praktiką(14) jos gali nustatyti griežtesnes nacionalines vežamų gyvūnų gerovės taisykles, jei jos suderinamos su pagrindiniu Reglamento Nr. 1/2005 tikslu;

90.  prašo Komisijos skatinti keistis gerąja patirtimi ir reguliavimo lygiavertiškumo priemonėmis su trečiosiomis šalimis, kiek tai susiję su gyvų gyvūnų vežimu;

91.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams, Europos maisto saugos tarnybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

OL L 3, 2005 1 5, p. 1.

(2)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/621853/EPRS_STU(2018)621853_EN.pdf

(3)

OL C 434, 2015 12 23, p. 59.

(4)

EFSA Oficialusis leidinys, 2011:9(1):1966.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0096.

(6)

2015 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo (penktosios kolegijos) sprendimas Zuchtvieh-Export GmbH / Stadt Kempten, C-424/13, ECLI:EU:C:2015:259.

(7)

2018 m. lapkričio 14 d. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31/2018 „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas“.

(8)

https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/1966

(9)

OL L 102, 2006 4 11, p. 1.

(10)

2017 m. vasario 20–24 d. Nyderlanduose atlikto audito, siekiant įvertinti gyvūnų gerovę vežant juos į ne ES šalis, galutinė ataskaita. Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas, 2017 m.

(11)

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas).

(12)

OL L 347, 2013 12 20, p. 347.

(13)

OL L 241, 2004 7 13, p. 21.

(14)

2004 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo (pirmosios kolegijos) sprendimas Europos Bendrijų Komisija / Nyderlandų Karalystė, C-113/02, ir 2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo (trečiosios kolegijos) sprendimas Danske Svineproducenter, C-491/06.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

Šiame pranešime pateikiama informacija apie Reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant įgyvendinimo padėtį. Pateiktos kelios politikos rekomendacijos, kuriomis siekiama pagerinti jo įgyvendinimą, nes jis vis dar yra nepakankamas ir labai skiriasi įvairiose valstybėse narėse.

Pagrindiniai nustatyti faktai(1)

1.  Netinkamas įgyvendinimas

1.1.  Neišsamūs, nenuoseklūs ir nepatikimi duomenys vykdant įgyvendinimo patikrinimą

Duomenų rinkimo valstybėse narėse metodai tokie skirtingi, kad sunku atlikti nuoseklią reglamento įgyvendinimo analizę. Be to, remiantis 2018 m. Audito Rūmų specialiąja ataskaita dėl gyvūnų gerovės ES, Komisija pripažino, jog valstybių narių pateikti duomenys nėra išsamūs, nuoseklūs, patikimi arba pakankamai detalūs, kad būtų galima daryti išvadas dėl atitikties ES lygmeniu(2).

TRACES (ES interneto platforma, naudojama ES vidaus tolimojo atstumo gyvūnų judėjimui per sieną stebėti) apima informavimo ir ataskaitų teikimo priemones, kurias valdžios institucijos galėtų taikyti gyvūnų vežimo patikrinimams atlikti. Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje nurodė, kad už transporto kontrolę atsakingos valstybių narių institucijos retai naudojosi TRACES informacija patikrinimams atlikti.

Be to, atitikties tinkamumo gairėms visose valstybėse narėse duomenys tik neseniai pradėti analizuoti (viešai paskelbti tik 2014 ir 2015 m. ir 2016 m. duomenys), todėl trūksta viešų duomenų ir tinkamų rodiklių norint gerinti vežamų gyvūnų gerovę. Nuostabu, kad tik atlikus valstybių narių patikrinimų ataskaitų analizę paaiškėjo, jog valstybėse narėse patikrinimų skaičius labai skiriasi – nuo nulio iki kelių milijonų per metus, o pažeidimų skaičius – nuo nulio iki 16,6 proc. Atsižvelgiant į tai matyti, kad valstybės narės taiko skirtingus tikrinimų metodus, pvz., atsitiktinės atrankos ar rizika pagrįstas strategijas.

Akivaizdu, kad būtina nustatyti bendrus minimalius, kad būtų galima geriau suderinti duomenų rinkimą ir stebimų parametrų vertinimą.

1.2.  Daugėja vežimo tolimais ir labai tolimai atstumais

Kiekvienais metais milijonai gyvūnų veisimui ar skerdimui vežami valstybėse narėse ir į trečiąsias šalis tolimais atstumais. Vežimas kelia įtampą gyvūnams, nes dėl jo kelioms valandoms kyla įvairių problemų, kurios gali būti sumažintos ploto normos, temperatūros pokyčiai, maisto ir vandens naudojimo apribojimai ir transporto priemonių judėjimas. Vežimo metu kylantys pavojai apima įvairius klausimus, tokius kaip vairavimo kokybė, tinkamos įrangos buvimas ir netikėti kelio ar oro sąlygų pokyčiai, todėl gali būti, kad vežami gyvūnai, kurie išvykimo vietoje buvo patvirtinti tinkamais vežti, suserga ar sužeidžiami. Nepaisant to, nustatyta, kad prieš kelionę ir po jos gyvūnai tikrinami daug dažniau nei atliekami patikrinimai vežimo metu. Dauguma patikrinimų vyksta skerdyklose ir daugiausia susiję su nuvažiuotu nedideliu atstumu.

Pranešėjui kelia susirūpinimą bauginantis pranešimų apie netinkamas transporto priemones, naudojamas gyviems gyvūnams vežti sausuma ir jūra, skaičius. Visų pirma kalbant apie prekybą su trečiosiomis šalimis, papildomos gyvūnų kančios kyla dėl labai ilgų kelionių, įskaitant ilgus sustojimus prie sienų, per kuriuos tikrinami dokumentai, transporto priemonės ir gyvūnai. Dar viena susirūpinimą kelianti priežastis – prastos jūrų transporto sąlygos. Valstybės nares turėtų griežčiau laikytis laivų sertifikavimo ir tvirtinimo tvarkos, o prieš pakraunant pagerinti gyvūnų tinkamumo patikras. Pranešėjas taip pat mano, kad Komisija turėtų pateikti uostų su tinkamais gyvūnų patikrinimo įrenginiais, sąrašą.

be to reikia parengti nenumatytų atvejų planus visoms kelionėms, kad vežėjas galėtų veiksmingai reaguoti į ekstremalias situacijas ir sumažinti vėlavimo ar nelaimingų atsitikimų poveikį gyvūnams.

2.  Griežtesnio ir labiau suderinto vykdymo užtikrinimo poreikis

2.1.  Veiksmingos ir atgrasomos sankcijos

Griežtesnis ir labiau suderintas vykdymo užtikrinimas taikant veiksmingas ir atgrasomas sankcijas itin svarbus siekiant pagerinti vežamų gyvūnų gerovę. Apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgė į 2012 m. gruodžio 12 d. Parlamento rezoliuciją. Komisija taip pat nekreipė dėmesio į raginimą patikrinti, ar reglamentas atitinka teisinius reikalavimus atskirose valstybėse narėse.

Siekiant geresnio reglamento įgyvendinimo dėl pakartotinių pažeidimų turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, taikomos sankcijos, įskaitant transporto priemonių konfiskavimą, ir privalomas asmenų, atsakingų už gyvūnų gerovę ir vežimą, perkvalifikavimas.

Primenama, kad pagal reglamentą valstybėms narėms suteikti platūs vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, įskaitant įgaliojimą reikalauti, jog vežėjai nustatytų sistemas, sudarančias galimybę užkirsti kelią pakartotiniams pažeidimams ir sustabdyti arba panaikinti vežėjo veiklos leidimo galiojimą.

2.2.  Naujausios technologijos naudojimas tikrinant kelionės žurnalus

Kompetentingos institucijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti, siekdamos sustiprinti vykdymo užtikrinimą naudojant technologijas. Visų pirma, technologijos galėtų padėti tikruoju laiku sukurti grįžtamojo ryšio ciklą tarp išvykimo ir dokumentų išdavimo valstybės narės ir atvykimo valstybės narės. Tais atvejais, kai gyvūnai pradėjo kelionę geros tinkamumo būklės ir atvyko prastos, eksportuotojas turi būti nedelsiant nubaustas.

3.  Reglamentavimą atnaujinti remiantis naujausiomis mokslinėmis ir technologinėmis žiniomis

Gyvūnų gerovės teisės aktai turėtų būti grindžiami mokslu ir naujausiomis technologijomis. Deja, nepaisant aiškių EFSA rekomendacijų ir Parlamento prašymo, pateikto 2012 m. rezoliucijoje, Komisija neatnaujino gyvūnų vežimo taisyklių remdamasi naujausiais moksliniais įrodymais. Komisiją turėtų kuo greičiau atnaujinti šias taisykles, ypač kai jos susijusios su pakankamu vėdinimu ir vėsinimu visose transporto priemonėse, tinkamomis girdymo sistemomis, ypač nenujunkytiems gyvūnams, ir konkrečiu minimalių aukščiu;

3.1.  Apibrėžti tinkamumo sudėtines dalis

Gyvūnų tinkamumas vežti yra pagrindinis atrankos kriterijus siekiant užtikrinti jų gerovę vežant, nes sužeistų arba sergančių gyvūnų gerovei kyla didesnis pavojus. Būtina patikrinti visus gyvūnus prieš juos pakraunant siekiant nustatyti jų tinkamumą vežti, netinkamais gyvūnais turi būti pasirūpinta jų kilmės vietoje. Komisijos 2007–2017 m. atlikti kelių valstybių narių auditai beveik visada konstatavo tinkamumo taisyklių nesilaikymą. Didžiausios procentinės dalies pažeidimų priežastis – tinkamumo problemos (antros pagal dydį – dokumentų išdavimo problemos). Be to, kaip jau minėta, atitikties tinkamumo gairėms visose valstybėse narėse duomenys tik neseniai pradėti analizuoti, todėl trūksta viešų duomenų ir tinkamų rodiklių.

Komisiją turėtų parengti išsamią darbinę tinkamumo apibrėžtį ir rengti išsamius mokymus ūkininkams, vairuotojams ir veterinarams siekiant sumažinti aukštą tinkamumo pažeidimo lygį valstybėse narėse.

4.  Ekonominė pagalba

BŽŪP susieja ūkių mokėjimus su minimaliu gyvūnų gerovės lygmeniu, o kaimo plėtros politika skatina ūkininkus laikytis aukštesnių standartų: konkrečiai pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 33 straipsnį numatyta kaimo plėtros priemonė „gyvūnų gerovės išmokoms“, pagal kurią teikiama parama aukštiems gyvūnų gerovės standartams, viršijantiems taikytinus privalomus standartus. Tačiau 2018 m. Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl gyvūnų gerovės ES teigiama, kad įvairiose valstybėse narėse ši priemonė nebuvo pakankamai plačiai naudojama. Iš tiesų dešimt valstybių narių apskritai ja visai nepasinaudojo.

Vykdant būsimą BŽŪP reformą reikėtų išlaikyti ir stiprinti sąsajas tarp didesnių BŽŪP išmokų ir geresnių gyvūnų gerovės sąlygų, kurios visiškai atitiktų arba viršytų Reglamente (EB) Nr. 1/2005 nustatytus standartus.

5.  Gyvūnų vežimo laiko trumpinimas

Primenama, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 5 konstatuojamąją dalį teigiama, kad „gyvūnų gerovės labui būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų [...] vežimą tolimais atstumais“.

5.1.  Gyvų gyvūnų vežimo alternatyvos

Bendra nuostata – kiek galima sutrumpinti gyvūnų vežimo laiką, visų pirma tolimais ir labai tolimais atstumais. Šio tikslo geriausia būtų siekti taikant alternatyvias strategijas, pvz., ekonomiškai perspektyvias vietos skerdyklas, veislinių gyvūnų pervežimą pakeičiant sperma ar embrionais, skerdenų ir mėsos produktų vežimą, taip pat valstybių narių teisėkūros iniciatyvas siekiant palengvinti skerdimą ūkiuose;

Reikia nepamiršti, kad vežti mėsą ir kitus gyvūninius produktus techniškai yra lengviau ir etiniu požiūriu racionaliau, negu gyvus gyvūnus ketinant vėliau juos skersti. Komisiją, atsižvelgdama į tai, turėtų prireikus remti ekonomiškai perspektyvių skerdyklų statybas valstybėse narėse, kad gyvūnai būtų skerdžiami kuo arčiau jų auginimo vietos. Reikėtų parengti strategiją, pagal kurią, atsižvelgiant į gyvūnų vežimo poveikį aplinkai, gyvūnų gerovei ir maisto saugai, būtų pereinama nuo gyvų gyvūnų vežimo prie prekybos mėsa ir skerdiena.

5.2.  Trečiųjų šalių gyvūnų vežimo standartus suderinti su ES standartais

Kadangi standartai, kurių laikosi trečiosios šalys, nėra tokie aukšti kaip ES standartai, Komisija turėtų sugriežtinti galiojančius reikalavimus Sąjungos prekybos partnerėms, ypač prekybos gyvūnais srityje. Taip pat reikia stiprinti visų valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir komunikaciją, siekiant sumažinti gyvūnų gerovės problemas, kylančias dėl prasto administravimo.

Pranešimai apie itin ilgai trunkančius ir itin varginančius gyvūnų laukimo laikotarpius pasienyje yra pasibaisėtini. Siekiant pagerinti šią padėtį ragina valstybes nares, turinčias valstybines sienas su trečiosiomis šalimis, atidaryti specialias skubias vežamų gyvūnų juostas muitinėse, kad būtų sutrumpinti laukimo laikotarpiai. Be to valstybės narės ir Komisija turėtų ypatingą dėmesį skirti gyvūnų gerovės pažeidimams keliaujant jūra į trečiąsias šalis.

Reikėtų nuosekliai ir visapusiškai laikytis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. sprendimo byloje C-424/13. Teismas nustatė, kad vežant gyvūnus, kurių ilgos kelionės pradžia yra ES teritorijoje, tam, kad išvykimo vietoje būtų išduotas leidimas juos toliau vežti už ES ribų, turi būti reikalaujama, kad vežėjas pateiktų tikrą ir tikslų kelionės žurnalą, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatų.

Pranešėjas laikosi nuomonės, kad jei trečiosiose šalyse gyvūnų vežimo standartai nebus suderinti su ES gyvūnų vežimo standartais, turėtų būti uždrausta vykdyti gyvų gyvūnų vežimo į trečiąsias šalis reisus.

Išvados ir rekomendacijos

Pranešėjas mano, kad derėtų pateikti šias pagrindines rekomendacijas dėl politikos:

•  kiek galima sutrumpinti gyvūnų vežimo laiką, visų pirma tolimais ir labai tolimais atstumais; šio tikslo geriausia būtų siekti taikant alternatyvias strategijas, pvz., ekonomiškai perspektyvias vietos skerdyklas, veislinių gyvūnų pervežimą pakeičiant sperma ar embrionais, skerdenų ir mėsos produktų vežimą;

•  rekomenduojama Komisiją atnaujinti taisykles remiantis naujausiomis mokslo ir technologinėmis žiniomis;

•  Komisiją turėtų parengti išsamią darbinę tinkamumo apibrėžtį ir rengti mokymus ūkininkams, vairuotojams ir veterinarams siekiant sumažinti aukštą tinkamumo pažeidimo lygį;

•  vykdant būsimą BŽŪP reformą reikėtų išlaikyti ir stiprinti sąsajas tarp didesnių BŽŪP išmokų ir geresnių gyvūnų gerovės sąlygų, kurios visiškai atitiktų arba viršytų Reglamente (EB) Nr. 1/2005 nustatytus standartus;

•  rekomenduojama, kad jei trečiosiose šalyse gyvūnų vežimo standartai nebus suderinti su ES gyvūnų vežimo standartais, būtų uždrausta vykdyti gyvų gyvūnų vežimo į trečiąsias šalis reisus.

(1)

Faktai visų pirma pagrįsti dviem Europos Parlamento tyrimų tarnybos užsakytais tyrimais. Jie vadinasi: „Reglamento (EB) Nr. 1/2005 įgyvendinimas (2009–2015 m.), daugiausia dėmesio skiriant duomenų registravimui“ ir „Reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant I priede nustatytų techninių taisyklių dėl gyvūnų tinkamumo vežti laikymasis“.

(2)

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos įgyvendinimo (2016 m. rugsėjo 8 d. COM(2016) 558 final) ir nacionalinių informacijos centrų posėdžių dėl gyvūnų gerovės juos vežant įgyvendinimo protokolai.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (13.12.2018)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl įgyvendinimo ataskaitos dėl Reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ES viduje ir už jos ribų

(2018/2110(INI))

Nuomonės referentė (*): Karin Kadenbach

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad kasmet ES viduje ir iš ES į trečiąsias šalis vežami milijonai gyvų gyvūnų (skerdimui ar veisimui); pažymi, kad tais atvejais, kai Reglamentas (EB) Nr. 1/2005(1) buvo teisingai įgyvendinamas ir užtikrinamas jo vykdymas, buvo pastebimas teigiamas poveikis gyvūnų gerovei juos vežant; palankiai vertina Komisijos gaires šiuo klausimu, tačiau apgailestauja dėl to, kad gairių ir kai kurių Komisijos planuotų veiksmų įgyvendinimas buvo atidėtas iki penkerių metų(2); pažymi, kad vis dar išlieka didelių su vežimu susijusių problemų ir kad reglamento vykdymo užtikrinimas yra svarbiausias jo įgyvendinimo procese dalyvaujančių subjektų rūpestis;

2.  apgailestauja, kad dar turi būti išspręsti tam tikri su Reglamentu (EB) Nr. 1/2005 susiję klausimai, įskaitant perpildymą, nepakankamą lubų aukštį, nepakankamus sustojimus, reikalingus poilsiui, taip pat maistui ir vandeniui gauti, netinkamą vėdinimo ir girdymo įrangą, vežimą esant itin dideliam karščiui, netinkamų kelionei gyvūnų vežimą, nenujunkytų veršelių vežimą, poreikį nustatyti gyvų gyvūnų nėštumo būklę, kelionės žurnalų tikrinimo mastą, pažeidimo, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų santykį, mišrų mokymo, švietimo ir sertifikavimo poveikį ir nepakankamą kraiko kiekį, kaip tai nurodė ir Europos Audito Rūmai specialiojoje ataskaitoje Nr. 31/2018(3) ir nevyriausybinės organizacijos Komisijai pateiktuose skunduose; ragina gerinti padėtį pirmiau minėtose srityse;

3.  ragina valstybes nares ir vežėjus iš esmės pagerinti Reglamento (EB) Nr. 1/2005 vykdymo užtikrinimą ir jo nuostatų laikymąsi ir primygtinai ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios, kaip nustatyta, nesilaiko reikalavimų, kad būtų išsaugota gyvūnų gerovė ir užtikrinta sąžininga konkurencija;

4.  pritaria Komisijai, kad ne ES šalims skirtų visų siuntų tikrinimas, kurį pakrovimo metu atliktų kompetentingos institucijos, būtų geroji praktika(4); mano, kad tam tikra dalis siuntų ES viduje taip pat turėtų būti tikrinama pakrovimo metu; pažymi, kad pakrovimo metu kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar laikomasi reglamento reikalavimų dėl grindų ploto ir lubų aukščio, ar tinkamai veikia ventiliacijos ir vandens sistemos, vandens tiekimo įranga, taip pat tai, ar ta įranga tinkama vežamų gyvūnų rūšiai, kad netinkami kelionei gyvūnai nebūtų pakraunami vežti, ir ar užtikrinamas tinkamas šėrimas ir kraikas;

5.  yra susirūpinęs, kad dažnai gyvūnai į laivus gyvūnams transportuoti pakraunami grubiais metodais; ragina kompetentingas institucijas prieš pakrovimą atlikti išsamų gyvūnų patikrinimą, kad būtų užtikrinta, kad jie tinkamos būklės tęsti kelionę, taip pat patikrinti, ar krovimo operacijos vykdomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1/2005 20 straipsnio ir netaikant grubių metodų bei nuolat nenaudojant lazdų ir elektrinių įrankių; ragina kompetentingas institucijas nepatvirtinti kelionės žurnalų uostuose, kuriuose nėra įrangos, reikalingos tinkamai gyvūnų apžiūrai prieš pakrovimą;

6.  pabrėžia, kad gyvūnų kančios, patiriamos juos vežant, kelia didelį visuomenės nerimą ir pasipiktinimą; konstatuoja, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. Komisijai buvo įteiktas 1 milijonas parašų, surinktų remiant kampaniją „#StopTheTrucks“, kurią vykdydami Europos piliečiai prašo sustabdyti vežimą dideliais atstumais;

7.  mano, kad Reglamento (EB) Nr. 1/2005 įgyvendinimo spragos yra akivaizdus pavyzdys, rodantis, kad būtina dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią sunkiems nusižengimams, turintiems didelį poveikį gyvūnų gerovei, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos;

8.  ragina Komisiją peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1/2005, laikantis 11 konstatuojamosios dalies, kad jis būtų suderintas su dabartinėmis mokslinėmis žiniomis;

9.  primena daugybę Parlamento klausimų, taip pat laiškų ir skundų, kuriuos Europos Parlamento nariai atsiuntė Komisijai atkreipdami dėmesį į sistemingus reglamento pažeidimus ir smerkdami nepriimtinas sąlygas, kuriomis gyvi gyvūnai, vežami Sąjungos viduje ir į trečiąsias šalis, patiria stresą, skausmą, baimę ir kančias;

10.  apgailestauja dėl reglamento pažeidimų, susijusių su taisyklių, skirtų nenujunkytiems gyvūnams, pavyzdžiui, veršeliams, ėriukams, ožiukams, paršeliams ir kumeliukams, kurie vis dar maitinami pienu, netinkamu vykdymu, ir ragina numatyti išsamesnes priemones siekiant užtikrinti visapusišką šių gyvūnų gerovės apsaugą juos vežant;

11.  primygtinai ragina riboti gyvūnų vežimo laiką iki aštuonių valandų, įskaitant krovimo laiką, ir atsižvelgti į konkrečioms rūšims skirtas veterinarines rekomendacijas, nepaisant to, ar gyvūnai gabenami žemės, jūros ar oro transportu; mano, kad nenujunkyti gyvūnai neturėtų būti vežami ilgiau kaip keturias valandas;

12.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant aiškių Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijų, kai kurios reglamento dalys neatitinka dabartinių mokslo žinių gyvūnų gerovės srityje, kaip reikalaujama pačiame reglamente; todėl ragina priimti atnaujintas ir patobulintas taisykles dėl:

–  vėdinimo ir vėsinimo visose transporto priemonėse ir (arba) laivuose,

–  tinkamų girdymo sistemų, ypač nenujunkytiems gyvūnams,

–  kelionei netinkamų gyvūnų vežimo,

–  didesnio minimalaus lubų aukščio,

–  mažesnio gyvūnų laikymo tankio;

13.  pabrėžia, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas ilgą laiką vežami gyvūnai turi būti girdomi ir šeriami tinkamais intervalais bei jiems turi būti sudaryta galimybė pailsėti priklausomai nuo jų rūšies ir amžiaus; primygtinai ragina Komisiją veiksmingiau kontroliuoti, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės visapusiškai ir vieningai laikytųsi šių teisės aktų reikalavimų;

14.  apgailestauja dėl dažnai ilgo vėlavimo pasieniuose, nes, kai trūksta poilsio, vandens ir veterinarinės priežiūros įrangos, gali kilti didesnių su gyvūnų sveikata ir gerove susijusių problemų, įskaitant gyvūnų kančias ir žūtį; ragina valstybes nares užtikrinti, kad organizatoriai geriau planuotų savo keliones, ir pabrėžia, kad reikia gerinti įvairių valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų komunikaciją, kad būtų užkirstas kelias gyvūnus vežančių sunkvežimių susigrūdimui prie sienų;

15.  pažymi, kad užtikrinti reikalavimų vykdymą ypač sudėtinga, kai keliaujama per keletą valstybių narių ir kai už kelionės žurnalą, leidimo suteikimą vežėjui ir kompetencijos pažymėjimo suteikimą vairuotojui atsakingos skirtingos valstybės narės; ragina visas valstybes nares, kai jos sužino apie pažeidimus, apie tai nedelsiant pranešti kitoms susijusioms valstybėms narėms; pažymi, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 26 straipsnį valstybėms narėms suteikiami tvirti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, įskaitant teisę sustabdyti atitinkamo vežėjo leidimo galiojimą arba jį panaikinti sunkaus pažeidimo atveju, ir reikalaujama, kad atitinkamas vežėjas nustatytų sistemas, kad pažeidimai nepasikartotų, ir numatoma, kad atliekami papildomi vežėjų tikrinimai, kai, pvz., kraunant gyvūnus dalyvauja veterinarijos gydytojas; yra susirūpinęs dėl to, kad daugelyje valstybių narių šiomis teisėmis nėra tinkamai naudojamasi ir jų naudojimas nestebimas; ragina valstybes nares, gavusias pranešimą apie pažeidimą, laiku į jį reaguoti, kad būtų užkirstas kelias tokių pažeidimų pasikartojimui;

16.  apgailestauja, kad bendras nacionalinių kompetentingų institucijų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 atliktų patikrinimų skaičius sumažėjo, nors siuntų, kai vežami gyvi gyvūnai, skaičius ES padidėjo(5); ragina valstybes nares daug dažniau vykdyti gyvų gyvūnų vežimo kontrolę siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę;

17.  yra susirūpinęs dėl vežimo sąlygų trečiosiose šalyse; ragina valstybes nares ir vežėjus griežtai laikytis Teisingumo Teismo sprendimo, kuriame padaryta išvada, kad Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 turėtų būti taikomas iki galutinės paskirties vietos ir tais atvejais, kai eksportuojama į ne ES šalis(6); ragina valstybes nares atlikti papildomą kontrolę ES išvežimo punktuose ir patikrinti, ar visų gyvūnų būklė yra tinkama tolesnei kelionei už ES ribų;

18.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės padidintų ir sugriežtintų gyvų gyvūnų vežimo patikras ir išsamiai bei skaidriai praneštų išvadas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad TRACES sistema taptų viešai prieinama;

19.  pabrėžia, kad tam, kad būtų padidinta gyvūnų gerovė juos vežant, svarbu, kad būtų organizuojami mokymai vairuotojams ir kad jie gautų kompetencijos sertifikatą; ragina valstybes nares, padedant Komisijai, užtikrinti, kad susijusiems veiklos vykdytojams būtų rengiami tinkami ir suderinti mokymai;

20.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas užtikrinti, kad išvežimo iš Sąjungos punktuose būtų oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai, kuriems būtų pavesta tikrinti, ar gyvūnams vežti naudojamose transporto priemonėse yra gardai, kuriuose yra pakankamai erdvės, kad būtų išvengta perpildymo, taip pat tai, ar parūpintas vežamų gyvūnų rūšį ir skaičių atitinkantis kraiko, pašarų ir vandens kiekis, ir ar vėdinimo bei gyvūnų girdymo sistemos tinkamai veikia;

21.  primygtinai ragina Komisiją tikrinti, kaip galima paskatinti ūkininkus, skerdyklas ir mėsos perdirbimo pramonę skersti savo gyvūnus artimiausioje skerdykloje, kad būtų išvengta ilgo gyvūnų vežimo laiko ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį; ragina Komisiją palengvinti novatoriškus sprendimus šioje srityje, pvz., susijusius su mobiliosiomis skerdimo paslaugomis, kartu užtikrinant aukštus gyvūnų gerovės standartus;

22.  mano, kad mėsos, o ne gyvų gyvūnų vežimas – tai galimybė iš esmės pagerinti gyvūnų gerovę, taip pat sumažinti susijusio transporto mastą ir taip užtikrinti teigiamą poveikį aplinkai; ragina valstybes nares ir vežėjus parengti strategijas, kaip nuo gyvų gyvūnų vežimo pereiti prie mėsos ir skerdenos vežimo;

23.  ragina Komisiją nustatyti poilsio vietų ir jose esančios įrangos reikalavimus;

24.  apgailestauja, kad esama laivų ir transporto priemonių gyvūnams transportuoti, kurie neturėjo būti patvirtinti, kaip tinkami jiems gabenti; pripažįsta, kad dažnai nepaisoma Reglamento (EB) Nr. 1/2005 20 ir 21 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl vežimo laivais gyvūnams transportuoti; ragina valstybes nares nepatvirtinti arba neatnaujinti Reglamento (EB) Nr. 1/2005 reikalavimų neatitinkančių gyvūnams transportuoti skirtų transporto priemonių ir (arba) laivų leidimų ir prieš pakraunant kruopščiai vykdyti laivų gyvūnams transportuoti patikrinimus;

25.  pažymi, kad visose valstybėse narėse ūkininkai, vežėjai ir kompetentingos institucijos gali skirtingai aiškinti Reglamentą (EB) Nr. 1/2005, ypač nuostatas dėl gyvūnų tinkamumo kelionei; ragina Komisiją peržiūrėti Reglamentą ir, jei reikia, patikslinti vežimo reikalavimus;

26.  pabrėžia, jog būtina nustatyti privalomą reikalavimą, kad gyvūnams gabenti jūra naudojamuose laivuose būtų veterinarijos gydytojai ir būtų registruojamas per kelionę jūra kritusių gyvūnų skaičius ir apie jį būtų pranešama, taip pat kad būtina parengti nepaprastosios padėties planus, siekiant, kad būtų reaguojama į situacijas jūroje, kurios gali turėti neigiamą poveikį vežamų gyvūnų gerovei;

27.  apgailestauja, kad, kaip nurodo Komisija, valstybių narių pateikti duomenys ne visada tikslūs, nuoseklūs, patikimi ar pakankamai išsamūs, kad būtų galima daryti išvadas dėl ES lygmens reikalavimų laikymosi; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti patikimus rodiklius ir viešus duomenis, kad būtų galima įvertinti gyvūnų gerovę, kai vežami gyvi gyvūnai;

28.  primygtinai ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis geriau suderinti sankcijas už pažeidimus, nes kai kuriose valstybėse narėse jos gali būti daugiau nei 10 kartų griežtesnės nei kitose; primena, kad tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos; ragina Komisiją parengti gaires, padėsiančias suderinti valstybių narių taikomas sankcijas;

29.  rekomenduoja ES lygmeniu daugiau investuoti į mažesnio masto vietos gyvulininkystės plėtojimą ir paskatas propaguoti sveiką augalinę mitybą atsisakant dabartinio didelio masto gyvūninės kilmės produktų vartojimo;

30.  ragina Komisiją parengti veiklos vykdytojų, padariusių pakartotinių ir sunkių reglamento pažeidimų, juodąjį sąrašą, remiantis patikros ir įgyvendinimo ataskaitomis; ragina Komisiją dažnai atnaujinti ir skelbti šiuos juoduosius sąrašus, taip pat palengvinti valstybių narių keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais tiek transporto, tiek ir valdymo srityse;

31.  konstatuoja, kad 14 dienų sulaukę veršeliai jau gali būti vežami; mano, kad vežant neįmanoma užtikrinti labai jaunų gyvūnų poreikių, pavyzdžiui, natūralaus veršelių poreikio žįsti savo motinos spenį, todėl ragina Komisiją imtis veiksmų, kad minėta praktika būtų nutraukta;

32.  ragina Komisiją bet kokią būsimą teisės aktų, susijusių su gyvūnų gerove juos vežant, peržiūrą grįsti objektyviais ir moksliškai pagrįstais rodikliais, kad būtų išvengta šališkų sprendimų, turinčių nepateisinamą ekonominį poveikį gyvulininkystės sektoriams;

33.  ragina Komisiją įvertinti galimus Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) pažeidimus;

34.  ragina Komisiją įvertinti galimus Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), Direktyvos 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės(7) ir Reglamento (EB) Nr. 1/2005 19 straipsnio pažeidimus;

35.  apgailestauja, kad už transporto patikrinimus atsakingos valstybių narių valdžios institucijos iš dalies dėl tam tikrų naudotojo prieigos apribojimų retai naudojasi TRACES sistemoje pateikiama informacija, kad surengtų tikslinius patikrinimus ir kad būtų stebimas gyvūnų vežimas ilgais atstumais ES viduje ir tarpvalstybiniu mastu(8); ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir supaprastinti sąveikiosios paieškos priemonės naudojimą;

36.  ragina naudoti GPS sekimo sistemą nepriklausomai nuo vežimo trukmės;

37.  pažymi, kad valstybių narių valdžios institucijos paprastai vietos valdžios institucijoms perduoda atsakomybę atlikti su transporto patikrinimu susijusią rizikos analizę(9); primygtinai ragina valstybes nares sukurti sistemas, pagal kurias būtų tikrinamas vietos rizikos analizių buvimas, kokybė ir naudojimasis jomis;

38.  ragina Komisiją kasmet teikti Parlamentui ataskaitas apie savo veiksmus vežamiems gyvūnams apsaugoti;

39.  primygtinai ragina Komisiją įvertinti galimus teisės aktų pažeidimus jūra gabenant gyvūnus iš Europos į trečiąsias šalis, pvz., draudžiamą nugaišusių gyvūnų metimą iš laivų į Viduržemio jūrą (neretai su išpjautais skiriamaisiais ženklais), nes dažnai paskirties uostuose nėra galimybės jų sunaikinti.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

6.12.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

4

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Angélique Delahaye, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Pavel Poc, Julia Reid, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Caterina Chinnici, Albert Deß, Eleonora Evi, Christophe Hansen, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Jan Huitema, Norbert Lins, Ulrike Müller, James Nicholson, Sirpa Pietikäinen, Gabriele Preuß, Keith Taylor

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

ALDE

Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Ulrike Müller, Frédérique Ries

ECR

Urszula Krupa, Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Eleonora Evi, Sylvie Goddyn

GUE/NGL

Stefan Eck, Anja Hazekamp

NI

Zoltán Balczó

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Angélique Delahaye, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Julie Girling , Françoise Grossetête, Christophe Hansen, Giovanni La Via, Norbert Lins, Sirpa Pietikäinen, Adina Ioana Vălean

S&D

Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Caterina Chinnici, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Susanne Melior, Pavel Poc, Gabriele Preuß, Damiano Zoffoli

Verts/ALE

Marco Affronte, Bas Eickhout, Martin Häusling, Benedek Jávor, Davor Škrlec, Keith Taylor

4

-

PPE

Albert Deß, Elisabetta Gardini, Miroslav Mikolášik, Annie Schreijer-Pierik

3

0

ALDE

Jan Huitema

ECR

James Nicholson

EFDD

Julia Reid

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1).

(2)

2018 m. lapkričio 14 d. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31/2018 „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas“.

(3)

2018 m. lapkričio 14 d. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31/2018 „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas“.

(4)

2017 m. vasario 20–24 d. Nyderlanduose atlikto audito, siekiant įvertinti gyvūnų gerovę vežant juos į ne ES šalis, galutinė ataskaita. Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas, 2017 m.

(5)

„Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas. Įgyvendinimo Europoje vertinimas“, Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimas, 2018 m., p. 31.

(6)

2015 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Zuchtvieh-Export GmbH prieš Stadt Kempten, C-424/13, ECLI:EU:C:2015:259.

(7)

OL L 131, 2009 5 28, p. 57.

(8)

2018 m. lapkričio 14 d. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31/2018 „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas“.

(9)

2018 m. lapkričio 14 d. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31/2018 „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas“.


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (4.12.2018)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl įgyvendinimo ataskaitos dėl Reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ES viduje ir už jos ribų

(2018/2110(INI))

Nuomonės referentas (*): Keith Taylor

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  apgailestauja dėl prasto Reglamento Nr. 1/2005 įgyvendinimo, dėl ko pervežimų metu nuolat kyla sunkių gyvūnų gerovės pažeidimų; mano, kad reglamento reikalavimai nebuvo tinkamai įvykdyti; prašo Komisijos teikti Parlamentui nuolatines ataskaitas dėl šiuo metu galiojančio reglamento įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, kuriose būtų remiamasi konkrečiais duomenimis;

2.  pakartoja, kad transportavimas yra vienas iš jautriausių gyvūno gyvenimo momentų ir kad net geriausiai suplanavus pervežimą gyvūnai patiria stresą; todėl mano, kad vežamiems gyvūnams turi būti taikoma didžiausia ir griežčiausia teisinė apsauga;

3.  ragina uždrausti visas keliones, trunkančias ilgiau nei aštuonias valandas, nesvarbu, kokios rūšies transporto priemone, o pervežimo į skerdyklą trukmę apriboti iki daugiausiai keturių valandų; mano, kad nenujunkyti gyvūnai neturėtų būti vežami ilgiau kaip keturias valandas;

4.  yra už veiksmingesnę, ekonomiškesnę ir etiškesnę transporto sistemą, kurioje pirmenybė teikiama mėsos vežimui, o ne gyvūnų vežimui į skerdyklą;

5.  yra už tai, kad skerdyklos ir mėsos perdirbimo įmonės būtų kuo arčiau gyvūnų auginimo vietos, todėl ragina Komisiją skatinti steigti regionines ir (arba) mobilias skerdyklas;

6.  pažymi, kad apie 70–80 proc. kelionių yra vykdomos skersti skirtų gyvūnų pervežimo tikslu ir kad dėl prastai atlikto arba pernelyg ilgo vežimo patirti ekonominiai nuostoliai gali būti labai dideli ir gerokai sumažinti gyvūnų gerovę;

7.  pripažįsta, kad daug problemų galima nustatyti ir pašalinti, kol kelionė dar nepradėta, todėl primygtinai ragina valstybes nares tikrinti visus ne ES šalims skirtus krovinius ir bent minimalų transporto priemonių skaičių pakrovimo metu, kad patikrinimų skaičius būtų proporcingas pažeidimų, apie kuriuos pranešė NVO ir Maisto ir veterinarijos tarnyba (MVT), skaičiui; prašo užtikrinti tinkamus įrenginius, naudojamus gyvūnams į automobilius ir laivus pakrauti ir iškrauti, ir pasirūpinti tam tinkamai parengtais darbuotojais;

8.  pripažįsta dabartinį rinkos iškraipymą, kurį lemia skirtingi tarifai, taikomi gyviems gyvūnams ir mėsai, nes jie labai skatina prekybą gyvais gyvūnais; primygtinai ragina Komisiją kartu su savo prekybos partneriais peržiūrėti šį iškraipymą siekiant sumažinti prekybą gyvais gyvūnais ir, jei reikia, pakeisti ją prekyba mėsa;

9.  apgailestauja dėl sąlygų vykdant kontrolę prie trečiųjų šalių sienų, kur didelis įrenginių trūkumas lemia ilgas eiles ir perkaitimą, dėl ko daug gyvūnų patiria baisias kančias ir žūsta;

10.  primena Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą C-424/13, kuriuo remiantis ES prekiautojai privalo laikytis reglamento nuostatų iki galutinės paskirties vietos, net jei krovinys išvežtas už Sąjungos ribų; mano, kad jeigu neįmanoma užtikrinti reikalavimų laikymosi, nereikėtų leisti vežti gyvų gyvūnų; prašo Komisijos skatinti gyvūnų gerovę tarptautiniu mastu ir vykdyti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti ES nepriklausančių šalių informuotumą;

11.  pabrėžia būtinybę valstybėms narėms užtikrinti, kad gyvūnų vežimas būtų tinkamai organizuojamas, atsižvelgiant į oro sąlygas ir transporto rūšį;

12.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai gyvūnus reikia iškrauti 24 valandų poilsio laikotarpiui trečiosiose šalyse, organizatorius turi nustatyti poilsio vietą, kurioje būtų tokie patys įrenginiai, kaip ir ES kontrolės poste; ragina kompetentingas institucijas reguliariai tikrinti tokius įrenginius ir netvirtinti kelionės žurnalų, jei nepatvirtinta, kad siūlomoje poilsio vietoje esantys įrenginiai atitinka ES kontrolės posto įrenginius;

13.  ragina užtikrinti, kad oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai išvykimo iš ES punktuose tikrintų, ar gyvūnai gali būti vežami toliau ir ar automobiliai ir (arba) laivai atitinka reglamento reikalavimus;

14.  pabrėžia būtinybę gerinti jūrų transporto sąlygas, kaip nustatyta dabartiniame reglamente, todėl ragina:

  valstybės nares ir kompetentingas institucijas griežčiau laikytis laivų sertifikavimo ir tvirtinimo tvarkos ir pagerinti ir pagerinti kaskart prieš pakraunant gyvūnų atliekamus gyvūnų tinkamumo būti vežamiems patikrinimus;

  valstybes nares pateikti Komisijai išsamius savo patikrinimų įrenginių planus, prieš naudojant bet kurį uostą kaip gyvūnų išvežimo punktą; Komisiją sudaryti uostų, turinčių tinkamus gyvūnų patikrinimo įrenginius, sąrašą, remiantis valstybių narių pateikta informacija;

  kad visų kelionių jūra metu būtų veterinarijos gydytojas (ar bent jau veterinarijos technikas);

15.  pabrėžia prastas kelių transporto sąlygas ir ragina:

–  valstybes nares laikytis griežtesnės transporto priemonių sertifikavimo bei tvirtinimo ir kompetencijos pažymėjimų išdavimo vairuotojams tvarkos;

–  kompetentingas institucijas užtikrinti, kad tarp pertvaros apačios ir transporto priemonės grindų ar tarp pertvaros išorinio krašto ir transporto priemonės sienos nebūtų tarpo ir kad visą kelionę būtų pakankamai pakratų;

–  veiklos vykdytojus užtikrinti, kad vairuotojai gautų išsamius mokymus, nes jie gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti, kad, remiantis IV priedu, su gyvūnais būtų tinkamai elgiamasi;

16.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant aiškių Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijų, kai kurios reglamento dalys neatitinka dabartinių mokslo žinių; dar kartą pabrėžia savo raginimą atnaujinti taisykles, nes esama atotrūkio tarp teisės aktų ir naujausių EFSA nustatytų mokslinių duomenų; ypač pabrėžia, kad reikia:

  pakankamo vėdinimo ir tinkamo temperatūros reguliavimo visose transporto priemonėse;

  tinkamų girdymo sistemų, ypač nenujunkytiems gyvūnams;

  pakankamo ir konkretaus mažiausio laisvojo aukščio;

  mažesnio gyvūnų laikymo tankio;

17.  ragina valstybes nares iš esmės pagerinti Reglamento Nr. 1/2005 laikymąsi; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės, kurios nustato tinkamo reglamento įgyvendinimo pažeidimų, naudotųsi šio reglamento 26 straipsnyje nustatytais plačiais vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, kad tokie pažeidimai nepasikartotų; ypač ragina valstybes nares, siekiant išvengti gyvūnų kančios ir nesąžiningos konkurencijos, imtis taisomųjų veiksmų ir taikyti sankcijas, įskaitant vežėjo leidimo vykdyti veiklą galiojimo sustabdymą arba panaikinimą, ir informuoti apie tai Komisiją;

18.  ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, imtis veiksmų prieš valstybes nares, kurios sistemingai nesilaiko įpareigojimų įgyvendinti šį reglamentą ir užtikrinti jo vykdymą, ir peržiūrėti sankcijų sistemas siekiant užtikrinti, kad bausmės būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

19.  ragina Komisiją, pasikonsultavus su nacionaliniais informacijos centrais, parengti veiklos vykdytojų, įvykdžiusių pakartotinius ir sunkius reglamento pažeidimus, sąrašą, grindžiamą patikrinimų ir įgyvendinimo ataskaitomis; ragina Komisiją dažnai skelbti ir atnaujinti šį sąrašą, taip pat populiarinti geriausios patirties pavyzdžius tiek vežimo, tiek valdymo srityse;

20.  ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su Pasauline gyvūnų sveikatos organizacija (OIE), EFSA ir valstybėmis narėmis, siekiant remti Reglamento Nr. 1/2005 įgyvendinimą ir tinkamą jo vykdymo užtikrinimą, kad būtų skatinamas ir stiprinamas dialogas gyvūnų gerovės juos transportuojant klausimais, ypatingą dėmesį skiriant:

  geresniam ES taisyklių dėl gyvūnų gerovės juos vežant taikymui, šiuo tikslu keičiantis informacija ir geriausios patirties pavyzdžiais bei tiesiogiai įtraukiant suinteresuotuosius subjektus;

  vairuotojams ir transporto įmonėms skirtų mokymų veiklos rėmimui;

  geresnei gyvūnų vežimo gairių ir informacijos suvestinių, išverstų į visas ES kalbas, sklaidai;

  įmonių savanoriškai prisiimtų įsipareigojimų plėtojimui ir naudojimui, siekiant toliau gerinti gyvūnų gerovę juos vežant;

  aktyvesniam nacionalinių valdžios institucijų keitimuisi informacija ir geriausios patirties pavyzdžiais, siekiant sumažinti transporto bendrovių ir vairuotojų padaromų pažeidimų skaičių;

21.  apgailestauja dėl pernelyg retų ir nepakankamų patikrinimų ir oficialių auditų ir mano, kad metinių Maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų skaičius turėtų būti padidintas; ragina sukurti veiksmingesnę ir skaidresnę stebėsenos sistemą, įskaitant viešą prieigą prie informacijos, surinktos taikant Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistemą (TRACES); stipriai ragina Komisiją remti gyvūnų geografinės buvimo vietos nustatymo sistemų techninių galimybių ir finansinio tvarumo tyrimus, kad būtų galima nustatyti gyvūnų buvimo vietą ir kelionių transporto priemonėmis trukmę, taip pat bet kokį vežimo tvarkaraščių nesilaikymą;

22.  primygtinai ragina Europos Komisiją patvirtinti ir pateikti pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas peržiūros, siekiant sukurti tobulesnius mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta, kad valstybės narės laikytųsi taisyklių, kuriomis būtų užtikrinama gyvų gyvūnų apsauga juos vežant.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

3.12.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Innocenzo Leontini, Peter Lundgren, Gesine Meissner, Renaud Muselier, Markus Pieper, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Keith Taylor, István Ujhelyi, Marita Ulvskog, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Marie-Pierre Vieu, Janusz Zemke, Kosma Złotowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jakop Dalunde, Mark Demesmaeker, Evžen Tošenovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Lieve Wierinck

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

27

+

ALDE

Izaskun Bilbao Barandica, Gesine Meissner, Dominique Riquet, Lieve Wierinck

ECR

Peter van Dalen, Mark Demesmaeker, Peter Lundgren, Evžen Tošenovský, Kosma Złotowski

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Tania González Peñas, Merja Kyllönen, Marie-Pierre Vieu

PPE

Georges Bach, Dieter-Lebrecht Koch, Markus Pieper

S&D

Lucy Anderson, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Gabriele Preuß, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, István Ujhelyi, Marita Ulvskog, Janusz Zemke

VERTS/ALE

Michael Cramer, Jakop Dalunde, Keith Taylor

5

-

PPE

Wim van de Camp, Deirdre Clune, Andor Deli, Innocenzo Leontini, Renaud Muselier

1

0

PPE

Massimiliano Salini

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Peticijų komiteto NUOMONĖ (23.10.2018)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl įgyvendinimo ataskaitos dėl Reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ES viduje ir už jos ribų

(2018/2110(INI))

Nuomonės referentė: Ángela Vallina

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas gauna labai daug peticijų dėl vežamų gyvūnų gerovės, kuriose dažnai smerkiama tai, kad tiek valstybės narės, tiek vežėjai sistemingai, nuolat ir sunkiai pažeidžia Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005(1);

2.  apgailestauja, kad Komisija, kaip matyti iš jos vykdomų procedūrų, visiškai abejingai reaguoja į sunkius ir sistemingus Reglamento (EB) Nr. 1/2005 pažeidimus, apie kuriuos jai tiesiogiai pranešama – nuo 2007 m. Komisijai pateikta beveik 200 konkrečių ir išsamių NVO pranešimų;

3.  atkreipia dėmesį į daugybę Europos Parlamento narių pateiktų ir Komisijai adresuotų parlamentinių klausimų ir skundų, kuriuose pabrėžiama, kad daromi sistemingi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 pažeidimai, dėl kurių vežami gyvūnai patiria didelių kančių ir vargsta; griežtai kritikuoja Komisiją už jos pateiktus statistinius duomenis apie Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatų dėl gyvų gyvūnų vežimo į trečiąsias valstybes laikymąsi, nes jie parengti neatlikus jokių sistemingų gyvūnų vežimo transporto priemonių patikrų;

4.  smerkia tokią padėtį ir mano, jog nepriimtina, kad praėjus 13 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir toliau dažnai liudijama apie tai, kad gyvūnai vežami, pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas, prastomis sąlygomis netinkamomis ir perpildytomis transporto priemonėmis – dėl to gyvūnai labai kankinami ir kyla didelė grėsmė tiek gyvūnų, tiek žmonių sveikatai;

5.  pažymi, kad dažniausi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 pažeidimai yra vežimas perpildytomis ir nepakankamai vietos gyvūnams turinčiomis transporto priemonėmis – dėl to gyvūnai priversti ilgą laiką stovėti nenatūralioje padėtyje, girdymo ir šėrimo intervalų, kelionės trukmės ir gyvūnų poilsio laiko nepaisymas, ventiliacijos ir vandens įrenginių netinkamumas, vežimas esant ekstremaliai temperatūrai, netinkamų vežti gyvūnų gabenimas ir nepakankamas kraiko ir pašarų kiekis;

6.  su dideliu susirūpinimu pažymi, kad ilgų kelionių metu gyvūnams duodamas užterštas netinkamas gerti vanduo ir kad dažnai jie neturi vandens, nes vandens įrenginiai blogai veikia arba netinkamai įtaisyti, arba gauna nepakankamai vandens ir jo kiekis neatitinka vežamų gyvūnų rūšies ir dydžio;

7.  pažymi, kad pranešimuose apie Reglamento (EB) Nr. 1/2005 pažeidimus, susijusius su ilgoms kelionėms netinkamomis gyvūnų transporto priemonių ventiliacijos sistemomis, liudijama, kad temperatūra transporto priemonėse ekstremali, gerokai viršijanti leidžiamas ribas, ir sukelia gyvūnams baisias kančias; pabrėžia, kad kai kuriais atvejais nustatyta, kad temperatūrą matuojantys davikliai gyvūnų transporto priemonėse tyčia sugadinti;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, nors ir žinodama, kad kai kurios valstybės narės nepraneša apie atvejus, kai gyvūnams vežti naudojamose transporto priemonėse temperatūra viršija 35°C, oficialiai pareiškė, kad ji neatlieka sistemingų temperatūros transporto priemonėse patikrų, todėl neįmanoma susidaryti tikslaus vaizdo apie gyvūnų vežimo sąlygas;

9.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad kelionės nuo išvykimo vietos iki atvykimo vietos būtų planuojamos ir vykdomos laikantis ES gyvūnų gerovės reikalavimų, apsvarsčius galimybę naudoti skirtingas transporto priemones ir atsižvelgus į įvairias geografines sąlygas ES ir trečiosiose šalyse;

10.  ragina visas valstybes nares uždrausti visą tolimojo susisiekimo gyvūnų vežimą ekstremaliomis oro sąlygomis, ypač kai prognozuojama, kad temperatūra išvykimo ar atvykimo vietose ar maršruto vietovėse viršys 30°C; pabrėžia, kad gyvūnų gerovei svarbu ne tik kelionės trukmė, bet ir kiti aspektai, pvz., tinkamas krovimas ir iškrovimas, tinkamas šėrimas, transporto priemonių konstrukcija ir įranga, taip pat viename konteineryje vežamų gyvūnų skaičius;

11.  pabrėžia, kad krovimo metu kompetentingos institucijos, įskaitant oficialius veterinarijos gydytojus ES pasienio punktuose, turėtų patikrinti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 reikalavimų dėl gyvūnų sveikatos ir patalpų ploto ir aukščio, ar ventiliacijos ir vandens sistemos tinkamai veikia ir atitinka vežamų gyvūnų dydį bei rūšį ir ar vežama pakankamai pašarų ir kraiko; mano, kad tais atvejais, kai Reglamente (EB) Nr. 1/2005 reikalaujama, kad gyvūnai būtų iškrauti kontrolės punkte arba tam, kad būtų užtikrintas 24 valandų poilsio laikotarpis, trečiojoje šalyje, kompetentingos institucijos turėtų patvirtinti kelionės žurnalų dokumentus tik po to, kai patikrina ir gauna patvirtinimą, kad organizatorius užsakė paslaugas kontrolės punkte arba rado poilsio vietą, kurioje yra patalpos, atitinkančios kontrolės punkto sąlygas, ir kuri bet kuriuo atveju gali visapusiškai paisyti gyvūnų gerovės;

12.  labai apgailestauja dėl to, kad gyvūnų krovimas į laivus dažnai yra labai žiaurus, pvz., naudojamos elektrinės lazdos ir įnagiai, taip pat tokie krovimo įrenginiai, kuriuose neužtikrinamos visos gyvūnų gerovės garantijos;

13.  reiškia susirūpinimą dėl Reglamento (EB)Nr. 1/2005 nesilaikymo vežant nenujunkytus gyvūnus; mano, kad būtina priimti išsamesnes ir griežtesnes priemones siekiant užtikrinti, kad būtų tenkinami visi specifiniai su šios rūšies vežimu susiję poreikiai;

14.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie netinkamas transporto priemones, naudojamas gyviems gyvūnams vežti sausuma ir jūra, skaičiaus ir ragina atidžiau stebėti tokią praktiką; ragina Europos Komisiją imtis tyrimo, kaip naujos ir esamos technologijos gali būti taikomos gyvūnus gabenančiose transporto priemonėse siekiant reguliuoti, kontroliuoti ir registruoti temperatūrą ir drėgmę, nes tai esminiai dalykai norint kontroliuoti ir apsaugoti vežamų konkrečių kategorijų gyvūnų gerovę, kaip nustatyta Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijose;

15.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant aiškių EFSA rekomendacijų, kai kurios reglamento dalys neatitinka dabartinių mokslo žinių, ir ragina atnaujinti taisykles dėl: pakankamos ventiliacijos ir vėsinimo visose transporto priemonėse, atitinkamų girdymo sistemų, kurios būtų tinkamos įvairioms rūšims ir amžiui, o ypač nenujunkytiems gyvūnams, specialiųjų minimaliųjų aukščio reikalavimų;

16.  ragina mažiau gyvūnų vežti ilgą atstumą, kuo labiau trumpinti gyvūnų vežimo laiką ir kuo labiau mažinti vežimų skaičių; mano, kad daugelį sunkių problemų, susijusių su ilgu gyvų gyvūnų vežimu, ypač iš ES į trečiąsias šalis, būtų galima išspręsti pasirenkant vežti mėsą ar skerdeną užuot vežus gyvus gyvūnus;

17.  ragina uždrausti keliones, trunkančias ilgiau nei aštuonias valandas;

18.  ragina, kai įmanoma, panaudoti vietos perdirbimo išteklius ir kurti trumpesnes tiekimo grandines;

19.  labai smerkia tai, kad daugelyje valstybių narių šis reglamentas vykdomas nevienodai ir menkai ir kad jos nesugeba veiksmingai ir vienodai stebėti, kaip taikoma ES teisė, ir taikyti sankcijų už nuolatinius ES teisės pažeidimus, nes dėl to sudaromos sąlygos kai kuriems vežėjams veiklą vykdyti neteisėtai; yra labai susirūpinęs dėl to, kad daugelis valstybių narių nesugeba tinkamai ir veiksmingai naudotis pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 26 straipsnį joms suteiktais įgaliojimais, įskaitant teisę reikalauti, kad atitinkamas vežėjas imtųsi priemonių, kad būtų išvengta bet kokio nustatytų pažeidimų pasikartojimo, atlikti papildomus patikrinimus ir, visų pirma, reikalauti, kad kraunant gyvūnus dalyvautų veterinarijos gydytojas, ir sustabdyti vežėjo leidimų arba transporto priemonės tipo patvirtinimo liudijimo, susijusių su naudojama tam tikros rūšies transporto priemone, galiojimą arba juos panaikinti; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad valstybėse narėse nėra suderintų patikrinimų ir sankcijų, apsvarstyti galimybę peržiūrėti dabartines nuostatas, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1/2005, ypač jo 11 konstatuojamojoje dalyje ir 30 straipsnio 1 dalyje, siekiant užtikrinti, kad visoje ES būtų vienodai įdiegti ir taikomi veiksmingų atgrasomųjų sankcijų mechanizmai;

20.  ragina valstybes nares griežtinti kontrolę visoje gamybos grandinėje ir, visų pirma, vykdyti veiksmingus ir sistemingus gyvūnų siuntų patikrinimus prieš juos pakraunant, kad būtų nutraukta praktika, pažeidžianti Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas ir pabloginanti gyvūnų vežimo sausuma ar jūra sąlygas, pvz., kai leidžiama perpildytoms arba gyvūnams nepritaikytoms transporto priemonėms tęsti ilgą kelionę arba leidžiama toliau naudotis kontrolės punktais, kuriuose nėra tinkamų patalpų vežamiems gyvūnams ilsėtis, juos šerti ir girdyti;

21.  ragina valstybes nares gerinti esamų taisyklių laikymosi užtikrinimą: užtikrinti, kad būtų efektyviai naudojamos navigacijos sistemos, naudotinos tais atvejais, kai gyvūnai vežami daugiau negu 8 valandas – taip kompetentingos valstybių narių institucijos galėtų atidžiau kontroliuoti kelionę ir poilsio laiką tokio vežimo metu;

22.  ragina valstybes nares, nustačius Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatų pažeidimus, sistemingai pateikti išsamų pranešimą, nurodytą 26 straipsnyje; ragina valstybes nares, gavusias tokį pranešimą, efektyviai reaguoti ir nuosekliai ir laiku užkirsti tokiems pažeidimams kelią, kad jie nepasikartotų; mano, kad tais atvejais, kai įmanoma, valstybių narių kompetentingos institucijos prie pranešimo turėtų pridėti atitinkamo pažeidimo nuotraukų;

23.  pabrėžia, kad dėl neveiksmingo institucijų veiklos koordinavimo pasienio kontrolės punktuose ir veiklos struktūrų ir procedūrų netinkamumo gyvūnus vežančioms transporto priemonėms tenka nepateisinamai ilgai laukti, o tai, atsižvelgiant į ekstremalią temperatūrą ir ventiliacijos stoką transporto priemonėse, turi pražūtingą poveikį gyvūnų gerovei ir akivaizdžiai pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas;

24.  mano, jog labai svarbu, kad nacionalinės institucijos nuosekliai ir visapusiškai laikytųsi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 19 straipsnio dėl patvirtinimo liudijimų išdavimo gyvūnus gabenančių laivų atveju ir kad jos atsisakytų patvirtinti kelionės žurnalus, jei juose nurodyti uostai, neturintys reikiamų patalpų, kuriose būtų galima sistemingai tikrinti gyvūnus;

25.  mano, kad gabenant gyvūnus laivu turėtų būti privaloma, kad jame būtų kvalifikuotas ir nepriklausomas veterinarijos gydytojas, kad būtų pranešta apie visus vežamų gyvūnų nugaišimo kelionės metu atvejus ir kad jie būtų užregistruoti, ir kad būtų parengti konkretūs ir išsamūs veiksmų planai, skirti bet kokioms ekstremalioms situacijoms, kurios turi neigiamo poveikio gyvūnų gerovei;

26.  ragina Komisiją imtis priemonių, kad būtų stiprinamas visų valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir komunikacija, siekiant didinti įvairių suinteresuotųjų subjektų, susijusių su gyvų gyvūnų vežimu, informuotumą ir dalytis gerąja patirtimi, susijusia su gyvūnų gerovės aspektais;

27.  apgailestauja dėl to, kad vežant gyvūnus į už ES ribų esančias šalis vis dar labai daugeliu atvejų reglamento visiškai nesilaikoma, nepaisant Teisingumo Teismo sprendimų, pagal kuriuos reikalaujama, kad vežėjai laikytųsi šio teisės akto nuostatų per visą kelionių į vietas trečiosiose šalyse laiką; ragina suderinti į trečiąsias šalis vežamų gyvūnų registrus;

28.  ragina nuosekliai ir visapusiškai laikytis ES Teisingumo Teismo nustatytos teismų praktikos, įskaitant 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje C-424/13(2), kuriame Teismas nustatė, kad vežant gyvūnus, kurių ilgos kelionės pradžia yra ES teritorijoje, tam, kad išvykimo vietoje būtų išduotas leidimas juos toliau vežti už ES ribų, turi būti reikalaujama, kad vežėjas pateiktų tikrą ir tikslų kelionės žurnalą, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatų ES ir atitinkamų trečiųjų šalių teritorijoje; pabrėžia, kad, jeigu tų nuostatų nesilaikoma, atsakingos institucijos turi turėti įgaliojimus reikalauti pakeisti vežimo sąlygas, kad būtų užtikrinta atitiktis reglamentui per visą kelionės laiką;

29.  ragina užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų geriau laikomasi nuostatų ir kad jų laikytųsi veiklos vykdytojai, kurie veža gyvūnus už ES teritorijos ribų į šalis, kuriose gyvūnų gerovės padėtis paprastai yra daug blogesnė nei ES;

30.  apgailestauja dėl to, kad ES išorės partnerių patvirtinti standartai nėra tokie aukšti kaip Sąjungos standartai; ragina Komisiją sugriežtinti reikalavimus Sąjungos prekybos partnerėms, konkrečiai, tarptautinėms ekonominėms partnerėms, ypač kalbant apie gyvūnų importą iš trečiųjų šalių; mano, kad tais atvejais, kai išorės partnerės, taikančios žemesnius standartus, eksportuoja į ES rinką, tai turėtų daryti ekonominį poveikį;

31.  atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą 2004/544/EB(3) pasirašyti Europos konvenciją dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu, pagal kurią vežimas gali būti bet kuris iš šių variantų: vežama iš vienos valstybės narės į kitą per ES nepriklausančios valstybės teritoriją, vežama iš valstybės narės į ES nepriklausančią valstybę arba vežama į vienos valstybės narės tiesiai į kitą;

32.  apgailestauja dėl Pirmininkų sueigos sprendimo, priimto be Parlamento balsavimo plenariniame posėdyje, nesteigti parlamentinio ES ir už jos ribų vežamų gyvūnų gerovės tyrimo komiteto nepaisant to, kad tam pritaria daug EP narių iš skirtingų frakcijų; todėl rekomenduoja, kad Parlamentas įsteigtų ES ir už jos ribų vežamų gyvūnų gerovės tyrimo komitetą, kuris pradėtų veiklą prasidėjus naujai Parlamento kadencijai, kad būtų galima tinkamai ištirti ir stebėti žiaurų elgesį su gyvūnais, kai jie vežami;

33.  primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgiant į šias sistemingas vykdymo užtikrinimo problemas, sukurti veiksmingą stebėjimo, kaip laikomasi reglamento nuostatų visais lygmenimis visose valstybėse narėse, sistemą, nedelsiant pradėti būtinus galimų reglamento pažeidimų tyrimus ir pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, atsakingas už tuos pažeidimus.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

8.10.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Pál Csáky, Miriam Dalli, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Peter Jahr, Rikke-Louise Karlsson, Jude Kirton-Darling, Svetoslav Hristov Malinov, Notis Marias, Ana Miranda, Miroslavs Mitrofanovs, Marlene Mizzi, Virginie Rozière

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Urszula Krupa, Sven Schulze, László Tőkés, Ángela Vallina, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Javier Couso Permuy, Rosa D’Amato, Anja Hazekamp, Barbara Kudrycka

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24

+

ALDE

ECR

EFDD

GUE/NGL

NI

PPE

 

S&D

VERTS/ALE

Beatriz Becerra Basterrechea

Urszula Krupa, Notis Marias

Rosa D’Amato, Eleonora Evi

Javier Couso Permuy, Anja Hazekamp, Ángela Vallina

Rikke-Louise Karlsson

Pál Csáky, Rosa Estaràs Ferragut, Peter Jahr, Barbara Kudrycka, Svetoslav Hristov Malinov, Sven Schulze, László Tőkés, Rainer Wieland

Miriam Dalli, Jude Kirton-Darling, Marlene Mizzi, Virginie Rozière

Margrete Auken, Ana Miranda, Miroslavs Mitrofanovs

0

-

0

0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL L 3, 2005 1 5, p. 1.

(2)

2015 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo (penktosios kolegijos) sprendimas byloje Zuchtvieh-Export GmbH prieš Stadt Kempten, C-424/13, ECLI:EU:C:2015:259.

(3)

OL L 241, 2004 7 13, p. 21.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

24.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

12

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Daniel Buda, Jacques Colombier, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Karine Gloanec Maurin, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Esther Herranz García, Ivan Jakovčić, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Jens Rohde, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Angélique Delahaye, Stefan Eck, Fredrick Federley, Maria Heubuch, Anthea McIntyre, Momchil Nekov, Annie Schreijer-Pierik, Vladimir Urutchev, Thomas Waitz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Krzysztof Hetman, Stanisław Ożóg


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

22

+

ALDE

Fredrick Federley, Ivan Jakovčić, Ulrike Müller, Jens Rohde

ECR

Jørn Dohrmann

EFDD

Marco Zullo

ENF

Jacques Colombier, Philippe Loiseau

GUE/NGL

Stefan Eck, Luke Ming Flanagan, Anja Hazekamp, Maria Lidia Senra Rodríguez

PPE

Czesław Adam Siekierski

S&D

Eric Andrieu, Karine Gloanec Maurin, Momchil Nekov, Maria Noichl, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

VERTS/ALE

Martin Häusling, Bronis Ropė, Thomas Waitz

12

-

ENF

John Stuart Agnew

PPE

Daniel Buda, Michel Dantin, Angélique Delahaye, Albert Deß, Norbert Erdős, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Annie Schreijer-Pierik, Vladimir Urutchev

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Paolo De Castro

4

0

ECR

Anthea McIntyre, James Nicholson, Stanisław Ożóg

PPE

Herbert Dorfmann

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. vasario 6 d.Teisinis pranešimas