Procedūra : 2018/2109(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0059/2019

Pateikti tekstai :

A8-0059/2019

Debatai :

PV 14/02/2019 - 7
CRE 14/02/2019 - 7

Balsavimas :

PV 14/02/2019 - 10.19

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0133

PRANEŠIMAS     
PDF 205kWORD 57k
4.2.2019
PE 629.492v02-00 A8-0059/2019

dėl vidaus rinkos konkurencingumo stiprinimo tobulinant Europos Sąjungos muitų sąjungą ir jos valdymą

(2018/2109(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėja: Virginie Rozière

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl vidaus rinkos konkurencingumo stiprinimo tobulinant Europos Sąjungos muitų sąjungą ir jos valdymą

(2018/2109(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (SMK)(1), ir susijusį deleguotąjį aktą (2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446)(2), įgyvendinimo aktą (2015 m. lapkričio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447(3)), pereinamojo laikotarpio deleguotąjį aktą (2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341)(4) ir darbo programą (2016 m. balandžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/578(5)),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl priemonių, kurios nėra Sąjungos muitinės kodekse numatytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, taikymo pereinamuoju laikotarpiu pratęsimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (COM(2018)0085),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimas“ (COM(2016)0813),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Pirmoji kas dvejus metus teikiama ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimo pažangos ataskaita“ (COM(2018)0524),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Antroji ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (COM(2018)0549),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl muitinės IT strategijos (COM(2018)0178),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento poziciją per pirmąjį svarstymą dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos (COM(2013)0884),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos(6),

  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 1 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl su ES muitinės kodekso įgyvendinimu susijusių problemų sprendimo(7),

  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo ir naudojimosi įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus pagal jo 284 straipsnį (COM(2018)0039),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?“,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ataskaitą 11760/2017 dėl kovos su sukčiavimu akcizų srityje pažangos,

–  atsižvelgdamas į Europolo ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos ataskaitą dėl klastojimo ir piratavimo ES,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8–0059/2019),

A.  kadangi ES muitų sąjunga – vienas didžiausių prekybos blokų pasaulyje – šiemet švenčianti 50 metų sukaktį, yra Europos Sąjungos kertinis akmuo ir kadangi muitų sąjungos visavertis funkcionavimas yra ypatingai svarbus, kad galėtų sklandžiai veikti bendroji rinka ir sklandžiai vyktų prekyba Europos Sąjungoje, ir kadangi tai esminė bendros prekybos politikos, skirtos trečiosioms šalims, dalis, tarnaujanti tiek įmonių, tiek piliečių interesams, taip pat siekiant išlaikyti pasitikėjimą Europos Sąjunga, kuri dėl muitų sąjungos turi stiprią poziciją derybose dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis;

B.  kadangi muitinės valdžios institucijos turi užtikrinti reikiamą pusiausvyrą tarp teisėtos prekybos palengvinimo, muitinių tikrinimų, skirtų Sąjungos ir jos piliečių saugumui užtikrinti ir finansiniams bei komerciniams interesams apsaugoti, vartotojų pasitikėjimo prekėmis, tiekiamomis bendrajai rinkai, ir Sąjungos finansinių bei komercinių interesų, ir kadangi jos atsakingos ne tik už muitinių teisinės sistemos, bet ir už daugiau nei 60 teisės aktų įgyvendinimą, taip pat už kovą su neteisėta prekyba ir kontrabanda ir įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimą;

C.  kadangi muitinės informacijos ir procesų standartizavimas yra esminis veiksnys siekiant suvienodinti kontrolę, ypač kai tai susiję su tokiais reiškiniais kaip netinkamas importuojamų prekių klasifikavimas ir jų nuvertinimas, taip pat neteisingas prekių kilmės nurodymas, kuris kenkia visiems ekonominės veiklos vykdytojams, bet ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

D.  kadangi Europos Sąjungos importas ir eksportas 2017 m. siekė 3 700 mlrd. EUR ir surinkti muitai sudaro 15 proc. Sąjungos biudžeto;

E.  kadangi, atsižvelgiant į tai, Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimas būtinas norint apsaugoti Sąjungos nuosavus išteklius, ypač muitus, ir nacionalinius mokestinius interesus, taip pat užtikrinti Europos vartotojų saugumą ir sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje;

F.  kadangi Sąjungos muitinės kodekse nustatyta, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės būti įdiegtos reikiamos elektroninės sistemos; kadangi muitinės procedūrų skaitmeninimas pradėtas jau 2003 m. ir numatytas taikyti 2008 m., priėmus 2008 m. balandžio 23 d. Reglamentą (EB) Nr. 450/2008, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas)(8) ir 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (E. muitinės sprendimas);

G.  kadangi vykdomas muitinės procedūrų skaitmeninimas, daugiau kaip 98 proc. muitinės deklaracijų šiandien yra elektroninės, o toliau nurodytose srityse muitinės procedūroms atlikti naudojamos elektroninės sistemos: tranzito (NCTS), eksporto kontrolės (ECS), duomenų saugumo (ICS), rizikos valdymo (CRMS), ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodo (EORI), leidimų (CDS), įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO), privalomosios tarifinės informacijos (EBTI), kvotų ir muitų tarifų (QUOTA), autonominių muitų tarifo taikymo sustabdymų, kombinuotosios nomenklatūros (TARIC), prekių importo ir eksporto priežiūros (SURV2) ir registruotųjų eksportuotojų sistema (REX);

H.  kadangi programos „Muitinė“, siūlomos pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, tikslas – remti valstybių narių muitinių veiklą ir skatinti jų bendradarbiavimą;

I.  kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES yra iššūkis tinkamam muitų sąjungos veikimui;

J.  kadangi pagrindinių elektroninių sistemų, reikalingų visiškam Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimui, diegimas vėluos ir bus atidėtas iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

K.  kadangi vertinant muitų sąjungos veikimą naudojama muitų sąjungos veiklos rezultatų vertinimo priemonė, remiantis įvairių sričių, pvz., finansinių interesų apsaugos, ES piliečių saugos ir saugumo užtikrinimo, taip pat muitinės svarbos prisidedant prie ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo vertinimo, pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais;

L.  kadangi Komisija, valstybės narės ir komerciniams interesams atstovaujantys subjektai kartu valdo programą „Muitinė 2020“, taigi, ir su IT susijusį muitinės darbą, naudodami daugelį sprendimų priėmimo struktūrų, kurių daugėjimas turi ilgalaikį neigiamą poveikį jos veiksmingumui ir IT projektų valdymui;

M.  kadangi, užbaigus šiuo metu įgyvendinamą programą „Muitinė 2020“ ir atlikus įvairių galimų variantų sąnaudų ir naudos vertinimą, reikės nuodugniai peržiūrėti su muitine susijusių programų valdymą;

1.  atkreipia dėmesį į kasdieninį darbą, kurį atlieka valstybių narių muitinės institucijos ir Komisijos tarnybos, siekdamos apsaugoti vidaus rinką nuo dėl padirbinėjimo ir dempingo kaina parduodamų produktų susidariusios nesąžiningos konkurencijos, palengvinti prekybą ir sumažinti biurokratizmą, rinkdamos pajamas į nacionalinius biudžetus ir Sąjungos biudžetą ir saugodamos visuomenę nuo terorizmo grėsmės, grėsmės sveikatai ir aplinkai bei kitų pavojų;

2.  primena, kad muitų sąjunga yra vienas pirmųjų ES laimėjimų ir gali būti laikoma vienu pagrindinių jos sėkmės pavyzdžių, nes ji sudarė sąlygas Sąjungoje įsteigtoms bendrovėms parduoti savo prekes ir investuoti visoje Sąjungoje, tačiau taip pat sudarė sąlygas ES pašalinti vidaus sienas ir konkuruoti su visomis kitomis pasaulio šalimis; pabrėžia, kad ES bendroji rinka negalėtų veikti be muitų sąjunga sukurtos bemuitės aplinkos ir be muitų sąjungos atliekamo vaidmens prižiūrint importą ir eksportą;

3.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ES patikimumą, tvirtumą ir jos poziciją derybose dėl naujų prekybos susitarimų sudarymo, svarbiausias dalykas yra visapusiškai veikianti muitų sąjunga; pabrėžia, kad veiksminga ES muitų sąjunga padeda palengvinti teisėtą prekybą ir sumažinti teisėtą prekybą vykdančių subjektų administracinę naštą, o tai svarbu siekiant plėtoti konkurencingas įmones; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą kontrolę, inter alia, skatinant bendradarbiavimą su trečiųjų šalių muitinės institucijomis, ir vengti bet kokių nereikalingų kliūčių teisėtai prekybai;

4.  pabrėžia, kad ypač svarbu visoje Sąjungoje sukurti sklandžius muitinės procesus, pertvarkant IT infrastruktūrą; mano, kad skaitmeninimas gali prisidėti prie to, kad keitimasis informacija ir muitų mokėjimas taptų skaidresni ir lengviau įgyvendinami, ypač trečiųjų šalių VMĮ ir ekonominės veiklos vykdytojams, ir kad jis suteikia galimybių supaprastinti muitų taisykles ir procedūras;

5.  pažymi, kad dėl esamų kontrolės, muitinės procedūrų ir sankcijų politikos lygio ir kokybės skirtumų ES įvežimo į muitų sąjungą punktuose dažnai iškreipiami prekybos srautai ir kyla palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo problema bei atsiranda rizika bendrosios rinkos vientisumui; todėl labai ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti šią problemą;

6.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų kuriant vieno langelio principu veikiančią Sąjungos integruotą elektroninę muitinės aplinką, sudarant įmonėms galimybę vienoje vietoje pateikti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, kad būtų laikomasi visų norminių prekių importo, eksporto ir tranzito reikalavimų;

7.  primena, kad Jungtinė Karalystė po išstojimo iš ES taps trečiąja šalimi ir dėl to pasikeis ES išorinės sienos, ir pabrėžia, kad „Brexit“ procesas neturėtų daryti neigiamo poveikio ES muitinės plėtrai ir valdymui;

Muitinės procedūrų skaitmeninimas

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti veiksmingesnį, ekonomiškesnį ir racionalizuotą muitinių IT sistemų valdymo metodą; ypač ragina tiksliau ir realistiškiau įvertinti laiką ir išteklius, kurių reikės, ir atskirų IT projektų, kurie padės suskaitmeninti muitinės procedūras, mastą;

9.  apgailestauja dėl to, kad vėluojama įgyvendinti naujas muitų sąjungos IT sistemas, todėl Komisija pateikė Parlamentui ir Tarybai prašymą pratęsti Sąjungos muitinės kodekse nustatytą pereinamojo laikotarpio terminą po 2020 m.; taip pat apgailestauja, kad Komisija pateikė neišsamią informaciją, pagrįsdama dar vieną pratęsimą, ypač atsižvelgiant į jos ir valstybių narių atsakomybę, ir dėl to Parlamentas negali tinkamai vykdyti biudžeto ir politinės kontrolės;

10.  pabrėžia, kad, nors iki 2020 m. gruodžio mėnesio turėtų būti paruošta įgyvendinti 75 proc. Europos IT sistemų komponentų, kurie yra būtini, siekiant įgyvendinti SMK, tai nereiškia, kad iki šios datos bus paruošta 75 proc. IT sistemų, nes 25 proc. tų sistemų sudaro nacionaliniai komponentai, už kuriuos yra atsakingos valstybės narės ir kurie pastebimai vėluoja;

11.  mano, kad Komisija ir Taryba privalo skirti didžiausią prioritetą tam, kad per naujai nustatytą laikotarpį muitinės kodeksas būtų įgyvendintas ir muitinės procedūros suskaitmenintos; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares daryti viską, ką gali, kad išvengtų kitų termino nukėlimų; šiomis aplinkybėmis, siekiant įgyvendinti IT architektūrą, reikia sukurti ir įdiegti septyniolika IT priemonių, kurios turi didelį finansinį poveikį ir poveikį darbuotojams; todėl mano, kad valstybės narės ir Komisija, vykdydamos IT projektus, privalo vengti išteklių dubliavimo;

12.  ragina Komisiją atnaujinti savo SMK darbo programos įgyvendinimo grafiką, atsižvelgiant į Komisijos Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtinti pasiūlytą pereinamojo laikotarpio pratęsimą(9); kviečia Parlamentą ir Tarybą siekti skubiai priimti sprendimą dėl šio pratęsimo, tuo pat metu sudarant būtinas sąlygas sėkmingai įdiegti muitinės IT architektūrą, nedarant poveikio išsamiems diegiamų sistemų saugumo bandymams, kad jokie galimi trūkumai nepakenktų griežtiems valstybių narių muitinių atliekamų prekių kontrolės reikalavimams; pritaria Europos Audito Rūmų nuomonei ir nurodo, kad, kadangi tos pačios priežastys lemia tas pačias pasekmes, 2017 m. daugiamečio strateginio plano atnaujinimo procesas, kuriame koncentruojamasi į šešių IT priemonių įdiegimą tais pačiais metais, yra didelis uždavinys ir kyla pavojus, kad iki nukelto termino nebus spėta to atlikti, todėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo terminas gali būti dar kartą pratęstas po 2025 m.;

13.  ragina Komisiją atnaujinti daugiametį strateginį planą, projektų įgyvendinimą paskirstant per visą pereinamąjį laikotarpį, taip siekiant kuo labiau išvengti įgyvendinimo veiksmų sutelkimo laikotarpio pabaigoje, taip pat nustatant privalomus etapus, įskaitant skirtus valstybėms narėms;

14.  ragina Komisiją nekeisti teisinių ir techninių specifikacijų, kurios yra patvirtintos 17 IT priemonių, kadangi numatomų vykdyti projektų apimtis ir laikas, kurio reikia jiems įgyvendinti, yra nesuderinami nei su nuolatiniu naudojamų technologijų vystymusi, nei su neišvengiamais teisės aktų ir reglamentavimo pakeitimais, kurie įvyks per susijusį laikotarpį;

15.  primena, kad, remiantis Europos Audito Rūmų nuomone, Komisija žinojo apie vėlavimus, tačiau nusprendė neįtraukti šios informacijos į savo oficialias ataskaitas, todėl suinteresuotieji subjektai (pvz., Europos Parlamentas, kitos ES institucijos, kurioms neatstovaujama programos „Muitinė 2020“ valdymo struktūroje, taip pat suinteresuotos bendrovės ir piliečiai) nebuvo visapusiškai informuoti apie vėlavimų pavojų realiuoju laiku; todėl ragina Komisiją reguliariai ir skaidriai teikti ataskaitas apie daugiamečio strateginio darbo plano vykdymą ir muitinės elektroninių sistemų diegimą, kad nebūtų kartojamos ankstesniojo programavimo laikotarpio klaidos, ir pranešti apie bet kokį galimą vėlavimą ateityje laiku, o ne likus visai nedaug laiko ar neatlikus tinkamų taisomųjų veiksmų;

16.  ragina Komisiją nuolat vertinti, kaip įgyvendinama programa „Muitinė 2020“, ir reaguoti į nustatytus trūkumus, visų pirma, nepakankamą pagal šią programą įsteigtų ekspertų grupių naudojimą, ir sudaryti sąlygas sustiprinti muitinės tarnybų bendradarbiavimą;

17.  pabrėžia, kad nuolatinė politikos stebėsena, analizė ir galimo poveikio vertinimas yra esminės muitų sąjungos valdymo dalys; pažymi ir palankiai vertina Komisijos darbą kuriant muitų sąjungos veiklos rezultatams vertinti skirtą priemonę, kuri galiausiai leis juos vertinti sistemingai, lyginant su efektyvumo, veiksmingumo ir vienodumo tikslais; ragina valstybes nares remti tolesnio šios priemonės plėtojimo darbą;

18.  siūlo Komisijai, kad naudojant šią priemonę taip pat būtų vertinami muitinio tikrinimo veiklos rezultatai, susiję su skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis ir duomenų srautais, siekiant sukurti dar veiksmingesnę, rizika grindžiamą kontrolę, kartu optimizuojant muitinės valdžios institucijoms tenkančią naštą;

Muitinės programos valdymas, ataskaitų teikimas ir finansavimas

19.  atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių ėmėsi Komisija ir valstybės narės, siekdamos užtikrinti muitinės kodekso nuoseklų ir darnų įgyvendinimą, ypač kiek tai susiję su mokymu ir gairių patvirtinimu; tačiau ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas ir didinti naudojamus išteklius, siekiant užtikrinti visapusišką 2013 m. priimto muitinės kodekso ir vieningų muitinės procedūrų taikymą visoje ES teritorijoje; kviečia Komisiją pateikti veiksmų planą, kuris galėtų būti naudingai pagrįstas valstybių narių muitinės praktikos apžvalga, keitimusi gerosios praktikos pavyzdžiais, glaudesniu bendradarbiavimu tarp muitinės administracijų ir pakankamais ištekliais aprūpinta mokymo programa;

20.  primena, kad Komisija kuria ES muitinės vieno langelio aplinką, kurioje ekonominės veiklos vykdytojas galėtų pateikti įvairiais reguliavimo tikslais (pvz., veterinarijos, sanitarijos, aplinkos apsaugos ir pan.) reikalaujamus duomenis standartizuotu formatu, keliems gavėjams ir per suderintus prieigos punktus; ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti šį svarbų darbą;

21.  atkreipia dėmesį į geresnį finansavimą iš ES biudžeto, padidinant asignavimus naujai muitinės programai 2021–2027 m. laikotarpiu iki 842 844 000 EUR 2018 m. kainomis; ragina valstybes nares skirti reikiamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius nacionalinių komponentų įdiegimui, nes tai esminiai elementai, nuo kurių priklauso Europos elektroninės muitinės sistemos įdiegimas, ir ragina Komisiją laiku pateikti Europos Parlamentui ataskaitą apie ES komponentų bei apie valstybių narių sukurtų ne ES komponentų įdiegimą;

22.  pabrėžia, kad šiais laikais muitinei tenka tvarkyti neįtikėtinai išaugusį internetu ne ES įsigytų prekių kiekį, kalbant apie jų tikrinimą ir taikomų muitų rinkimą, visų pirma kadangi į ES importuojamų mažos vertės prekių kiekis kasmet padidėja 10–15 proc.; ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti savo pastangas siekiant geriau spręsti šią problemą;

23.  ragina Komisiją, užbaigus ir tik užbaigus įgyvendinti 17-ka pagal programą „Muitinė 2020“ numatytų, su Sąjungos muitinės kodeksu susijusių sistemų, pasiūlyti veiksmingesnę muitinės IT projektų ir jų atnaujinimo vykdymo valdymo struktūrą; pabrėžia, kad atsižvelgiant į ekonomines, fiskalines ir saugumo problemas, kylančias taikant muitinės IT sistemą, itin svarbu, kad priimtas sprendimas visapusiškai apsaugotų Europos suverenumą;

24.  pabrėžia, kad pagal programą „Muitinė 2021–2027 m.“ teikiama parama valstybių narių muitinėms bus ne tik prisidedama prie ES biudžeto pajamų didinimo, bet ir užtikrinama gaminių sauga, Europos vartotojų apsauga ir vienodos veiklos sąlygos Sąjungos įmonėms;

Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos

25.  pabrėžia, kad su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES susijęs netikrumas yra rimtas iššūkis Europos įmonėms; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai ir išsamiai informuoti suinteresuotuosius subjektus apie JK išstojimo pasekmes, susijusias su muitais ir atitinkamais netiesioginių mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų) aspektais;

26.  yra tvirtai įsitikinęs, kad muitinės sistemoje, taip pat prie ES išorės sienų po JK išstojimo neturi atsirasti jokių spragų, sudarančių sąlygas vykdyti neteisėtą prekybą arba išvengti ES teisės aktais numatytų civilinių teisinių įsipareigojimų;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šį pranešimą Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 269, 2013 10 10, p. 1.

(2)

OL L 343, 2015 12 29, p. 1.

(3)

OL L 343, 2015 12 29, p. 558.

(4)

OL L 69, 2016 3 15, p. 1.

(5)

OL L 99, 2016 4 15, p. 6.

(6)

OL L 23, 2008 1 26, p. 21.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0011.

(8)

OL L 145, 2008 6 4, p. 1.

(9)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl priemonių, kurios nėra Sąjungos muitinės kodekse numatytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, taikymo pereinamuoju laikotarpiu pratęsimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (COM(2018)0085).


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (28.1.2019)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl vidaus rinkos konkurencingumo stiprinimo plėtojant ES muitų sąjungą ir jos valdymą

(2018/2109(INI))

Nuomonės referentas: Nicola Danti

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  itin palankiai vertina ES prekybos lengvinimo susitarimo ratifikavimą, nes tai – pirmasis daugiašalis susitarimas, sudarytas nuo PPO įsteigimo 1995 m., ir primena jo visiško įgyvendinimo visose PPO šalyse svarbą, siekiant supaprastinti ir modernizuoti eksporto bei importo procesus ir pasaulio mastu didinti prekybos srautus; ragina Komisiją dalytis PPO PLS komitete sukaupta geriausia patirtimi, taip siekiant skatinti su ES prekybos partneriais suderintą modernių ir skaidrių procedūrų vykdymą; ragina Komisiją toliau glaudžiai bendradarbiauti su EBPO ir Pasaulio muitinių organizacija (PMO) mažinant esamus muitų kontrolės sistemų trūkumus;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad globalizacija vis labiau padeda užmegzti ryšius skirtingų šalių ekonominės veiklos vykdytojams ir didinti vertės grandinių sudėtingumą; pabrėžia, kad, siekiant garantuoti ES patikimumą ir stiprumą derybose dėl prekybos susitarimų, svarbiausias dalykas yra visapusiškai veikianti muitų sąjunga; taip pat, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad veiksminga muitų sąjunga turėtų palengvinti prekybą ir sumažinti administracinę naštą teisėtiems prekybininkams, ypač MVĮ, bei užtikrinti veiksmingą kontrolę, užtikrinti, kad į bendrąją rinką patenkantys produktai visapusiškai atitiktų taisykles ir ES standartus, inter alia, skatinant bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinės valdžios institucijų; ragina Komisiją pagerinti ir sustiprinti vidaus koordinavimą muitinės veiklos srityje;

3.  pabrėžia, kad ypač svarbus yra sklandžių muitinės procesų visoje Sąjungoje sukūrimas, pertvarkant Sąjungos muitinės kodekso IT infrastruktūrą, įskaitant suderinimą su PMO duomenų modeliu; ragina visas šalis greitai ir ne vėliau kaip iki pratęsto 2025 m. termino pradėti taikyti naujas IT sistemas ir, siekiant šio tikslo, užtikrinti išteklių prieinamumą; mano, kad skaitmeninimas gali prisidėti prie to, kad pasikeitimas informacija ir muitų mokėjimas taptų skaidresniais ir geriau pasiekiamais, ypač trečiųjų šalių veiklos vykdytojams; pabrėžia, kad muitinės operacijų skaitmeninimas taip pat gali būti galinga kovos su korupcija pasienyje priemonė;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kokia reikšminga yra muitų sąjunga, kaip vienas svarbiausių Sąjungos finansinio pajėgumo šaltinių; pažymi, kad dėl esančių kontrolės ir jos kokybės bei sankcijų politikos lygių skirtumų įvežimo į muitų sąjungą punktuose dažnai iškreipiami tarptautinės prekybos srautai ir todėl kyla palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo problema bei atsiranda rizika bendrosios rinkos vientisumui; todėl, atsižvelgdamas į PLS 23 straipsnį, ypatingai skatina perkelti atsakomybę iš nacionalinių muitinės valdžios institucijų į ES lygmenį;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai, koordinuotai, vienodai ir veiksmingai įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą, kad būtų užtikrinta, jog visos į ES įvežamos prekės būtų traktuojamos ir tvarkomos vienodai, nes tai, pavyzdžiui, padidins vartotojų saugumą; ragina Komisiją nustatyti tikslus ir parengti veiklos rodiklius muitinėms ir pabrėžia, kad reikia toliau vienodinti muitinių pareigūnų mokymus;

6.  mano, kad, įgyvendinant Rytų partnerystės politiką, ES asocijuotosios šalys, padariusios reikšmingą pažangą įgyvendinant su asociacijos susitarimais ir (arba) išsamiais ir visapusiškais laisvosios prekybos susitarimais susijusias reformas, galiausiai galėtų prisijungti prie muitų sąjungos, nes tai palengvintų prekybą tarp Rytų partnerystės asocijuotųjų šalių ir ES, sumažintų administracines išlaidas ir paskatintų ekonomikos augimą;

7.  mano, kad būtina geriau koordinuoti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), muitinių ir rinkos priežiūros institucijų veiklą siekiant ne tik spręsti su kontrabanda ir nesąžininga konkurencija susijusius klausimus, bet ir pažaboti prekybą nelegaliais produktais, kuria ES pažeidžiami intelektinės nuosavybės teisės aktai;

8.  primena, kad Jungtinė Karalystė po išstojimo iš ES taps trečiąja šalimi ir dėl to pasikeis ES išorinės sienos; taip pat primena, kad pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė ir toliau priklausys muitų sąjungai; pabrėžia, kad „Brexit’o“ procesas neturėtų neigiamai paveikti muitų sąjungos valdymo ar išteklių, skirtų IT infrastruktūros plėtrai.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

5

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, David Campbell Bannerman, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Christophe Hansen, Heidi Hautala, Yannick Jadot, France Jamet, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, William (The Earl of) Dartmouth, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Syed Kamall, Frédérique Ries, Fernando Ruas, Paul Rübig, Pedro Silva Pereira, Ramon Tremosa i Balcells, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Blanco López, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Jozo Radoš, Kārlis Šadurskis, Jasenko Selimovic, Mihai Ţurcanu, Anna Záborská

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

29

+

ALDE

Jozo Radoš, Frédérique Ries, Jasenko Selimovic, Ramon Tremosa i Balcells

ECR

Jan Zahradil

EFDD

William (The Earl of) Dartmouth

PPE

Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Christophe Hansen, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Sorin Moisă, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Fernando Ruas, Paul Rübig, Kārlis Šadurskis, Adam Szejnfeld, Mihai Ţurcanu, Jarosław Wałęsa, Anna Záborská

S&D

Maria Arena, José Blanco López, Karoline Graswander-Hainz, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, David Martin, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira

VERTS/ALE

Heidi Hautala, Yannick Jadot

5

-

ECR

David Campbell Bannerman, Syed Kamall, Joachim Starbatty

ENF

France Jamet

GUE/NGL

Anne-Marie Mineur

3

0

GUE/NGL

Eleonora Forenza, Emmanuel Maurel, Helmut Scholz

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

29.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Anna Maria Corazza Bildt, Nicola Danti, Pascal Durand, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Nosheena Mobarik, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nadja Hirsch, Arndt Kohn, Adam Szejnfeld, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

28

+

ALDE

Nadja Hirsch, Matthijs van Miltenburg, Jasenko Selimovic

ECR

Nosheena Mobarik, Anneleen Van Bossuyt

EFDD

Marco Zullo

ENF

Marcus Pretzell

PPE

Pascal Arimont, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Philippe Juvin, Lambert van Nistelrooij, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Adam Szejnfeld, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein

S&D

Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Liisa Jaakonsaari, Arndt Kohn, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová

VERTS/ALE

Pascal Durand, Igor Šoltes

1

-

ENF

John Stuart Agnew

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. vasario 7 d.Teisinis pranešimas