Procedūra : 2018/2158(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0073/2019

Pateikti tekstai :

A8-0073/2019

Debatai :

PV 11/03/2019 - 23
CRE 11/03/2019 - 23

Balsavimas :

PV 12/03/2019 - 9.23
CRE 12/03/2019 - 9.23
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0157

PRANEŠIMAS     
PDF 202kWORD 62k
8.2.2019
PE 630.526v02-00 A8-0073/2019

dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties

(2018/2158(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėja: Sandra Kalniete

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties

(2018/2158(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių padėties(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 ir 19 d. ir 2015 m. vasario 12 d.(2) Minske pasiektus susitarimus,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, ypač į 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo(3), taip pat dėl žmogaus teisių, pirmiausia Krymo totorių, padėties Kryme(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnickio byla(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Rusijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Ukrainos režisieriui Olehui Sencovui skirtą Sacharovo premiją už minties laisvę,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Rusijos, visų pirma dėl ukrainiečio politinio kalinio Oleho Sencovo atvejo(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Azovo jūroje(7),

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro galutinę ataskaitą dėl 2018 m. kovo 18 d. Rusijos Federacijos prezidento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0073/2019),

A. kadangi ES yra bendrija, grindžiama bendrų vertybių, kurios apima taiką, laisvę, demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą pagrindinėms ir žmogaus teisėms, rinkiniu;

B.  kadangi ji pripažįsta, kad JT Chartijoje, 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. ESBO Paryžiaus chartijoje įtvirtinti principai yra pamatiniai taikos Europos žemyne elementai;

C.  kadangi šios vertybės yra ES santykių su trečiosiomis šalimis pagrindas;

D.  kadangi ES santykiai su Rusija turi būti grindžiami tarptautinės teisės, pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos ir taikaus konfliktų sprendimo principais ir, Rusijai nesilaikant šių principų, ES santykiai su Rusija šiuo metu grindžiami bendradarbiavimu tam tikrose pasirinktose bendrų interesų srityse, kaip apibrėžta 2016 m. kovo 14 d. Užsienio reikalų tarybos išvadose, ir patikimomis atgrasomosiomis priemonėmis;

E.  kadangi ES tebėra atvira tvirtesniems santykiams ir juos plėtoti padedančiam dialogui ir nori atkurti bendradarbiavimu grindžiamus santykius su Rusija, kai tik Rusijos valdžios institucijos laikysis savo tarptautinių ir teisinių įsipareigojimų ir įrodys, kad Rusija išties yra įsipareigojusi atkurti sugriautą pasitikėjimą; kadangi konstruktyvūs ir prognozuojami santykiai būtų abipusiai naudingi ir geriausiu atveju tenkintų abiejų šalių interesus;

F.  kadangi Rusijos Federacija, kaip visateisė Europos Tarybos ir ESBO narė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų bei gerbti žmogaus teises; kadangi dėl nuolatinių sunkių teisinės valstybės principo pažeidimų ir per pastaruosius kelerius metus priimtų ribojamųjų įstatymų kyla vis didesnis susirūpinimas dėl to, ar Rusija laikosi savo tarptautinių ir nacionalinių prievolių; kadangi Rusija neįvykdė daugiau nei tūkstančio Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų;

G.  kadangi keliose valdžios sektoriaus ataskaitose pranešama apie pastaraisiais metais labai suaktyvėjusią priešišką Rusijos šnipinėjimo veiklą, pasiekusią nuo Šaltojo karo neregėtą mastą;

H.  kadangi visiškas Minsko susitarimų įgyvendinimas ir apskritai pagarba tarptautinei teisei ir toliau išlieka pagrindinėmis glaudesnių santykių su Rusija išankstinėmis sąlygomis; kadangi reaguodama į neteisėtą Krymo aneksiją ir hibridinį Rusijos karą prieš Ukrainą, ES nustatė įvairias ribojamąsias priemones, kurios turėtų likti tol, kol bus įgyvendinti Minsko susitarimai;

I.  kadangi nuo 2015 m. įtampa tarp ES ir Rusijos augo naujose srityse, įskaitant: Rusijos intervenciją į Siriją ir kišimąsi tokiose šalyse kaip Libija ir Centrinės Afrikos Respublika; didelio masto karines pratybas (Zapad 2017); Rusijos kišimąsi siekiant daryti poveikį rinkimams ir referendumams bei kelti įtampą Europos visuomenėse; Kremliaus paramą prieš ES kovojančioms partijoms ir kraštutinių dešiniųjų judėjimams; pagrindinių laisvių suvaržymus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, priešiškumo LGBTI asmenų atžvilgiu plitimą; susidorojimą su politine opozicija; nuolatinį žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir pilietinės visuomenės atstovų puldinėjimą Rusijoje, įskaitant šališką žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ Čečėnijos skyriaus vadovo Ojubo Titijevo sulaikymą arba organizacijos „Memorial“ Karelijos skyriaus atstovo Jurijaus Dmitrijevo atvejį; pilietinės visuomenės aktyvistų stigmatizaciją vadinant juos užsienio agentais; šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Kaukaze, visų pirma Čečėnijos Respublikoje (pagrobimai, kankinimai, neteisminės egzekucijos, baudžiamųjų bylų fabrikavimas ir kt.); totorių mažumos okupuotame Kryme diskriminavimą ir politiškai pagrįstą Aleksejaus Navalno ir daugelio kitų asmenų persekiojimą, taip pat nužudymus, iš kurių garsiausi yra Boriso Nemcovo ir Sergejaus Magnickio atvejai; kibernetinius ir hibridinius išpuolius, Rusijos žvalgybos agentų naudojant cheminį ginklą įvykdytus nužudymus Europos teritorijoje; užsienio valstybių piliečių, įskaitant 2018 m. Sacharovo premijos laureatą Olehą Sencovą ir daugelį kitų asmenų, bauginimą, areštą ir kalinimą Rusijoje pažeidžiant tarptautinę teisę; neteisėtus ir teisės aktams prieštaraujančius Donbase surengtus rinkimus; surengtus nedemokratinius prezidento rinkimus, kuriuose nebuvo jokio realaus pasirinkimo ir buvo varžomos pagrindinės teisės; dezinformacijos kampanijas, neteisėtas Kerčės tilto statybas; didelio masto militarizaciją neteisėtai okupuotame ir aneksuotame Kryme, taip pat Juodosios jūros ir Azovo jūros dalyse; tarptautinės laivybos ribojimą Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauriu, be kita ko, su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams; neteisėtą Ukrainos karo laivų užpuolimą ir konfiskavimą bei Ukrainos karių suėmimą Kerčės sąsiauryje; ginkluotės kontrolės susitarimų pažeidimus; žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos priespaudą kartu su nuolatiniais žurnalistų ir tinklaraštininkų sulaikymais; bei 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indekse Rusijai žiniasklaidos laisvės srityje iš 180 šalių tekusią 148-ą vietą;

J.  kadangi iki 2018 m. kovo 1 d. žmogaus teisių gynimo organizacija „Memorial“ užregistravo 143 politinių kalinių, iš kurių 97 buvo persekiojami dėl religinių priežasčių, atvejus; kadangi išanalizavus žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ politinių kalinių sąrašą matyti, kad iš 2017 m. pradėto persekiojimo pagal baudžiamojo kodekso straipsnius dėl kovos su ekstremizmu atvejų, 23 atvejais žmonės buvo persekiojami už su viešaisiais renginiais susijusius nusikaltimus (masinės riaušės, smurtiniai veiksmai prieš valdžios instituciją) ir 21 atveju persekiojimas buvo daugiausia susijęs su įrašų skelbimu internete;

K.  kadangi Rusija tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja kai kuriuose jos bendroje kaimynystėje – Padniestrėje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Donbase ir Kalnų Karabache – užsitęsusiuose konfliktuose, kurie labai trukdo atitinkamų kaimyninių šalių vystymuisi ir stabilumui, kenkia jų nepriklausomybei ir riboja jų laisvą suverenų pasirinkimą;

L.  kadangi konfliktas Rytų Ukrainoje tęsiasi daugiau kaip ketverius metus ir jo metu žuvo daugiau nei 10 000 asmenų, iš kurių beveik trečdalis buvo civiliai, ir dėl šio konflikto buvo sužalota tūkstančiai civilių žmonių;

M.  kadangi dabartinė besitęsianti įtampa ir konfrontacija tarp ES ir Rusijos yra nenaudinga abiem šalims; kadangi, nepaisant nusivylimą keliančių rezultatų, komunikacijos kanalai turėtų likti atviri; kadangi naujas žemyno padalijimas kenkia ir ES, ir Rusijos saugumui;

N.  kadangi šiuo metu Rusija yra svarbiausia ES išorės gamtinių dujų tiekėja; kadangi ES ir Rusijos santykiuose energetikos klausimai ir toliau atlieka pagrindinį ir strateginį vaidmenį; kadangi Rusija naudoja energetiką kaip priemonę savo užsienio politikos interesams ginti ir remti; kadangi nuo 2015 m. padidėjo ES priklausomybė nuo Rusijos tiekiamų dujų; kadangi ES atsparumas išorės poveikiui gali būti pasiektas įvairinant energijos tiekimą ir mažinant jos priklausomybę nuo Rusijos; kadangi ES savo energetinio saugumo klausimu turi laikytis vieningos pozicijos ir parodyti tvirtą vidinį solidarumą; kadangi didelė ES priklausomybė nuo iškastinio kuro trukdo plėtoti suderintą, nuoseklų ir vertybėmis pagrįstą ES požiūrį į Rusiją; kadangi ES, valstybėms narėms ir Rytų partnerystės šalims reikalinga patikimesnė ir strateginė energetikos infrastruktūra, kad būtų padidintas jų atsparumas Rusijos hibridiniams veiksmams;

O.  kadangi neatsakingi Rusijos naikintuvų veiksmai šalia ES ir NATO valstybių narių oro erdvės kelia pavojų civilinių skrydžių saugai ir galėtų kelti grėsmę Europos oro erdvės saugumui; kadangi prie pat ES sienų Rusija vykdė provokacinius didelio masto karinius manevrus;

P.  kadangi Rusija toliau nepaiso EŽTT sprendimų ir privalomų Nuolatinio arbitražo teismo sprendimų, pvz., įmonės „Naftogaz“ byloje, o tai kenkia tarptautiniams prekybos ginčų sprendimo mechanizmams;

Q.  kadangi Rusijos galių pusiausvyros policentrinis požiūris prieštarauja ES įsitikinimams, pagrįstiems daugiašališkumu ir taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka; kadangi Rusijai laikantis daugiašalės taisyklėmis grindžiamos tvarkos ir ją remiant būtų sudarytos sąlygos glaudesniems santykiams su ES;

R.  kadangi Rusijos institucijos toliau elgiasi su neteisėtai okupuotais regionais kaip su Rusijos vidaus teritorijos dalimi, leisdamos šių teritorijų atstovams dalyvauti Rusijos Federacijos teisėkūros ir vykdomųjų įstaigų veikloje, nors tai yra tarptautinės teisės pažeidimas;

S.  kadangi 2018 m. gruodžio 21 d. Taryba, įvertinusi, kaip įgyvendinami Minsko susitarimai, iki 2019 m. liepos 31 d. pratęsė ekonomines sankcijas konkretiems Rusijos ekonomikos sektoriams;

T.  kadangi Rusijos veiksmais pažeidžiama tarptautinė teisė ir įsipareigojimai bei geri kaimyniniai santykiai;

U.  kadangi strateginiuose Rusijos Federacijos dokumentuose ES ir NATO vaizduojamos kaip pagrindinės Rusijos priešininkės;

Iššūkiai ir bendri interesai

1.  pabrėžia, kad Rusijos vykdoma neteisėta Krymo, Ukrainos regiono, okupacija ir aneksija, tiesioginis ir netiesioginis dalyvavimas ginkluotuose konfliktuose rytinėje Ukrainos dalyje ir nuolatinis Gruzijos bei Moldovos teritorinio vientisumo pažeidimas yra tyčinis tarptautinės teisės, demokratinių principų ir pagrindinių vertybių pažeidimas; griežtai smerkia Rusijos atstovų okupuotose teritorijose vykdomus žmogaus teisių pažeidimus;

2.  pabrėžia, kad ES negali numatyti laipsniško grįžimo prie įprastų santykių iki Rusija visiškai įgyvendins Minsko susitarimus ir atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą; šiuo atžvilgiu ragina, kad ES pakartotinai visapusiškai kritiškai įvertintų savo santykius su Rusijos Federacija;

3.  pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis Rusija nebegali būti laikoma strategine partnere; mano, kad nebesilaikoma partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) 2 straipsnio nuostatų ir kad dėl to PBS turėtų būti persvarstytas; mano, kad bet kokia ES ir Rusijos santykių sistema turėtų būti grindžiama visapusiška pagarba tarptautinei teisei, Helsinkio ESBO principams, demokratijos principams, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei ir sudaryti sąlygas vykdyti dialogą pasaulinių problemų valdymo, pasaulinio valdymo stiprinimo ir tarptautinių taisyklių laikymosi užtikrinimo klausimais, visų pirma siekiant užtikrinti taiką Europoje ir saugumą ES kaimyninėse šalyse bei Vakarų Balkanuose;

4.  mano, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas parodytų gerą Rusijos valią padedant spręsti konfliktą Rytų Ukrainoje ir jos pajėgumą užtikrinti Europos saugumą; pabrėžia, kad būtina tęsti Normandijos formato konsultacijų procesą, be kita ko, sustiprinus ES vaidmenį; pakartoja, kad remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą;

5.  mano, kad svarbu mažinti dabartinę įtampą ir pradėti konsultacijas su Rusija siekiant sumažinti nesusipratimų, neteisingo aiškinimo ir klaidingo supratimo riziką; tačiau pripažįsta, kad ES turi būti griežta savo lūkesčių dėl Rusijos požiūriu; pabrėžia, kad svarbus ES ir Rusijos bendradarbiavimas dėl ginčytinų klausimų ir krizių tarptautinėmis taisyklėmis pagrįsta tvarka ir pozityvus dalyvavimas tarptautinėse ir daugiašalėse organizacijose, kurių narė yra Rusija, visų pirma ESBO;

6.  griežtai smerkia Rusijos sąsajas su Skripalių šeimos atveju ir dalyvavimą dezinformacijos kampanijose, taip pat Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomus kibernetinius išpuolius, kuriais siekiama destabilizuoti viešąją ir privačiąją ryšių infrastruktūrą ir didinti įtampą santykiuose su ES ir jos valstybėmis narėmis;

7.  yra labai susirūpinęs dėl Rusijos vyriausybės ryšių su ES kraštutinių dešiniųjų ir populistinėmis nacionalistinėmis partijomis ir vyriausybėmis, pvz., Vengrijos, kurie kelia pavojų pagrindinėms Sąjungos vertybėms, įskaitant pagarbą demokratijai, lygybei, teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms, įtvirtintoms Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje ir atkartotoms Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

8.  taip pat apgailestauja dėl Rusijos pastangų destabilizuoti ES šalis kandidates, visų pirma, pvz., susijusių su Maskvos teikiama parama organizacijoms ir politinėms jėgoms, nepritariančioms Prespos susitarimui, kuris turėtų padėti užbaigti ilgai trunkantį buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos ginčą dėl pavadinimo;

9.  yra įsitikinęs, kad Rusijos valstybiniai subjektai kišosi į „Brexit’o“ referendumo kampaniją taikydami viešas ir slaptas priemones, įskaitant socialinius tinklus, ir galbūt teikdami neteisėtą finansinę paramą – tai šiuo metu tiria Jungtinės Karalystės institucijos;

10.  pabrėžia, kad siekiant išvengti įtampos ateityje svarbus didesnis tarpusavio skaidrumas vykdant karinę ir sienų apsaugos veiklą; griežtai smerkia Rusijos vykdomus ES valstybių narių oro erdvės pažeidimus; ragina parengti aiškų elgesio kodeksą dėl karinių ir civilinių orlaivių naudojimosi oro erdve; šiuo atžvilgiu griežtai smerkia besikartojančius Rusijos vykdomus Baltijos jūros regiono šalių teritorinių vandenų ir oro erdvės pažeidimus; smerkia Rusijos Federaciją dėl jos atsakomybės už 2014 m. virš Rytų Ukrainos numuštą reiso MH17 lėktuvą – tai įrodė tarptautinė tyrėjų grupė, ir ragina atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

11.  apgailestauja dėl Rusijoje smarkiai pablogėjusios žmogaus teisių padėties, plačiai taikomų ir nepagrįstų žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės ribojimų ir reiškia didelį susirūpinimą dėl tebevykdomo susidorojimo su žmogaus teisių gynėjais, protestus rengiančiais aktyvistais ir kitais kritikais, priekabiavimo prie jų ir persekiojimo;

12.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Rusija taip akivaizdžiai demonstruoja savo karinę galią, grasina kitoms šalims ir realiais veiksmais parodo norą ir pasirengimą prieš kitas tautas panaudoti karinę galią, įskaitant pažangius branduolinius ginklus, kaip 2018 m. ne kartą yra pakartojęs jos prezidentas V. Putinas;

13.  smerkia nuolat valdžios vykdomą kitokios nuomonės ir žiniasklaidos laisvės slopinimą, taip pat represijas prieš aktyvistus, politinius oponentus ir atvirai valdžiai prieštaraujančius asmenis;

14.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie savavališką vyrų, kurie laikomi gėjais, sulaikymą ir kankinimą Čečėnijoje ir smerkia Čečėnijos vyriausybės pareiškimus, kuriais neigiama, kad jų šalyje yra homoseksualių asmenų, ir kuriais skatinamas smurtas prieš LGBTI asmenis;

15.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pasaulinius klimato kaitos, aplinkos, energetinio saugumo, skaitmeninimo ir algoritminio sprendimų priėmimo bei dirbtinio intelekto iššūkius, užsienio reikalų ir saugumo problemas, masinio naikinimo ginklų neplatinimo ir kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei pokyčių pažeidžiamoje Arkties aplinkoje iššūkius, reikia pasirinkti bendradarbiavimo su Rusija sritis;

16.  reiškia susirūpinimą dėl Rusijos bendrovių ir asmenų, ieškančių būdų įteisinti pajamas iš korupcijos, kiekvienais metais Europos Sąjungoje galimai išplaunamų šimtų milijardų eurų ir ragina ištirti šiuos nusikaltimus;

17.  pabrėžia, kad Rusija pinigų plovimą ir organizuotą nusikalstamą finansinę veiklą naudoja ardomaisiais politiniais tikslais ir kelia grėsmę Europos saugumui ir stabilumui; mano, kad toks šio pinigų plovimo mastas yra dalis priešiškų veiksmų, kuriais siekiama pakenkti, suklaidinti ir destabilizuoti, kartu palaikant nusikalstamą veiką ir korupciją; pažymi, kad Rusijos vykdoma pinigų plovimo veikla Europos Sąjungoje yra grėsmė visų valstybių narių, kuriose Rusija vykdo tokią veiklą, suverenitetui ir teisinės valstybės principui; teigia, kad tai yra grėsmė Europos saugumui ir stabilumui ir pagrindinis iššūkis Europos Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai;

18.  smerkia pinigų plovimą, neteisėtą finansinę veiklą ir kitas Rusijos vykdomo ekonominio karo priemones; ragina ES kompetentingas finansų institucijas kovojant su Rusijos vykdoma pinigų plovimo veikla stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis žvalgybos ir saugumo tarnybomis;

19.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad naujoms didelėms iniciatyvoms nėra vietos, erdvės ar laiko;

20.  pakartoja, kad, nors ES pozicija yra tvirta, nuosekli ir suderinta atsižvelgiant į ES sankcijas Rusijai, kurios bus tęsiamos iki Rusija liausis pažeidinėjusi tarptautinę teisę, būtina toliau koordinuoti ir derinti ES užsienio ir saugumo politiką Rusijos atžvilgiu; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares nebetaikyti „auksinių“ vizų ir „auksinių“ pasų programų, kurios yra naudingos paprastai Kremlių remiantiems Rusijos oligarchams ir gali sumažinti tarptautinių sankcijų veiksmingumą; pakartoja savo ankstesnius raginimus parengti Europos Sąjungos S. Magnitskio aktą ir ragina Tarybą nepagrįstai nedelsiant tęsti savo darbą šiuo klausimu; ragina valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti Europos lygmeniu savo politikos Rusijos atžvilgiu klausimu;

21.  pabrėžia, kad su Rytų Ukraina ir okupuotu Krymu susijusios ribojamosios tikslinės priemonės nėra nukreiptos prieš Rusijos gyventojus, o tik prieš tam tikrus su Rusijos vadovybe susijusius asmenis ir įmones;

22.  todėl pabrėžia, kad ES vidaus bei užsienio politikos suderinamumas ir geresnis pastarosios koordinavimas yra nuoseklesnės, veiksmingesnės ir sėkmingesnės ES išorės ir saugumo politikos, įskaitant Rusijos atžvilgiu vykdomą politiką, pagrindas; pabrėžia, kad tai taikoma visų pirma tokioms politikos sritims kaip Europos gynybos sąjunga, Europos energetikos sąjunga, kibernetinė gynyba ir strateginės komunikacijos priemonės;

23.  smerkia Rusiją, pažeidusią kaimyninių šalių teritorinį vientisumą ir, be kita ko, neteisėtai pagrobusią šių šalių piliečius siekiant jiems pateikti kaltinimus Rusijos teismuose; taip pat smerkia tai, kad siekdama persekioti politinius oponentus Rusija piktnaudžiauja Interpolu ir pateikia perspėjimus apie ieškomus asmenis, t. y. vadinamuosius raudonuosius perspėjimus;

24.  smerkia Rusijos veiksmus Azovo jūroje, nes jie pažeidžia tarptautinę jūrų laivininkystės teisę ir Rusijos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat be Ukrainos sutikimo vykdomas Kerčės tilto statybas ir povandeninių kabelių tiesimą į neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį; vis dar yra giliai susirūpinęs dėl Rusijos vykdomos Azovo jūros, Juodosios jūros regiono ir Kaliningrado srities militarizacijos, taip pat dėl vis pasikartojančių Europos šalių teritorinių vandenų Baltijos jūroje pažeidimų;

25.  pakartoja, kad vienareikšmiškai remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; reikalauja, kad Rusijos Federacija nutrauktų Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetija) teritorijų okupaciją ir visapusiškai gerbtų Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; pažymi, kad būtina, jog Rusijos Federacija besąlygiškai laikytųsi visų 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimo dėl ugnies nutraukimo nuostatų, visų pirma įsipareigojimo išvesti visas savo karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos;

26.  pabrėžia, kad Rusijos nepagarba tarptautinėms taisyklėms – šiuo atveju dėl laisvės naudotis jūra, dvišalių susitarimų ir neteisėtos Krymo aneksijos – kelia grėsmę Rusijos kaimynėms visose Europos dalyse, ne tik Juodosios jūros regione, bet ir Baltijos jūros bei Viduržemio jūros regione; pabrėžia, kad Rusijos atžvilgiu svarbu plėtoti visais šiais atžvilgiais tvirtą politiką;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. kovo 18 d. vykusius prezidento rinkimus stebėjo Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinė rinkimų stebėjimo misija ir ESBO parlamentinė asamblėja; pažymi, kad Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos galutinėje ataskaitoje teigiama, kad rinkimai vyko pernelyg kontroliuojamoje teisinėje ir politinėje aplinkoje, kuri pasižymėjo nuolatiniu spaudimu kritiškai pasisakantiems asmenims, pagrindinių susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvių apribojimais, taip pat kandidatų registracijos ribojimais, todėl juose nebuvo tikros konkurencijos;

28.  yra susirūpinęs dėl nuolatinės Rusijos paramos autoritariniams režimams ir šalims, pvz., Šiaurės Korėjai, Iranui, Venesuelai, Sirijai, Kubai, Nikaragvai ir kitoms, ir dėl jos tęsiamos praktikos blokuoti bet kokius tarptautinius veiksmus pasinaudojant savo veto teise JT Saugumo Taryboje (JT ST);

Bendrų interesų sritys

29.  pakartoja, jog pritaria penkiems principams, kuriais vadovaujamasi vykdant ES politiką Rusijos atžvilgiu ir ragina papildomai apibrėžti bendradarbiavimo sričių pasirinkimo principą; rekomenduoja sutelkti dėmesį į problemas, susijusias su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) bei Šiaurės ir Arkties regionu, terorizmu, smurtiniu ekstremizmu, ginklų neplatinimu, ginklų kontrole, strateginiu stabilumu kibernetinėje erdvėje, organizuotu nusikalstamumu, migracija ir klimato kaita, įskaitant bendras pastangas su Iranu įtvirtinti Bendrą visapusišką veiksmų planą (BVVP), kuriam pritarė JT ST, ir užbaigti karą Sirijoje; pakartoja, kad nors ir reikia tęsti ES ir Rusijos konsultacijas dėl kibernetinio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, būtina duoti griežtą atkirtį Rusijos nuolat keliamoms hibridinėms grėsmėms; atsižvelgdamas į tai ragina pradėti ES, Rusijos, Kinijos ir Vidurinės Azijos dialogą dėl jungčių;

30.  pabrėžia, kad ES šiuo metu yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė ir artimiausioje ateityje išlaikys savo kaip pagrindinės ekonominės partnerės poziciją, tačiau pabrėžia, kad projektas „Nord Stream II“ didina ES priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo, kelia grėsmę ES vidaus rinkai ir neatitinka ES energetikos politikos arba jos strateginių interesų, todėl jį reikia sustabdyti; pabrėžia, kad ES ir toliau laikosi savo įsipareigojimo užbaigti Europos energetikos sąjungos kūrimą ir įvairinti savo energijos išteklius; pabrėžia, kad bet kokie nauji projektai turėtų būti įgyvendinami tik prieš tai atlikus teisinį įvertinimą, ar jie atitinka ES teisę ir sutartus politikos prioritetus; apgailestauja dėl to, kad Rusija naudoja savo energijos išteklius kaip politinę priemonę politinei įtakai ir spaudimui savo suvokiamoje įtakos sferoje ir galutiniams vartotojams daryti, išlaikyti arba padidinti;

31.  pabrėžia, kad ES ir Rusijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos bei konstruktyvus bendradarbiavimas įgyvendinant Šiaurės dimensijos partnerystes ir Barenco jūros Europos Arkties regione teikia apčiuopiamą naudą pasienio regionų piliečiams ir remia tvarų šių teritorijų vystymąsi; šiuo požiūriu rekomenduoja toliau puoselėti visas šias teigiamas konstruktyvaus bendradarbiavimo sritis;

32.  pažymi žmonių tarpusavio ryšių svarbą, pavyzdžiui, švietimo ir kultūros srityje;

33.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares stiprinti savo pastangas siekiant išspręsti vadinamuosius įšaldytuosius konfliktus rytinėse kaimyninėse šalyse, kad ES Rytų šalims partnerėms būtų užtikrintas didesnis saugumas ir stabilumas;

Rekomendacijos

34.  pabrėžia, kad svarbu nuolat teikti politinę ir finansinę paramą apskritai žmonių tarpusavio ryšiams ir ypač pilietinės visuomenės aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, tinklaraštininkams, nepriklausomai žiniasklaidai, tiriamosios žurnalistikos atstovams, atvirai kalbantiems akademikams bei viešajame gyvenime aktyviai dalyvaujantiems asmenims ir NVO; ragina Komisiją pasitelkiant esamas išorės finansines priemones numatyti didesnę ir ilgalaikę finansinę, institucinę ir gebėjimų stiprinimo paramą Rusijos pilietinei visuomenei ir ragina valstybes nares papildomai prisidėti prie šios paramos; ragina valstybes nares aktyviai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, laiku teikiant veiksmingą paramą ir apsaugą žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams ir kitiems aktyvistams; ypač ragina valstybes nares išduoti ilgalaikes vizas žmogaus teisių gynėjams, kuriems gresia pavojus, ir jų šeimų nariams; remia didesnį finansavimą žurnalistų mokymui ir mainams su Europos žurnalistais, taip pat priemonėms, kuriomis propaguojamos žmogaus teisės ir demokratija, pvz., Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei (EDŽTRP) ir Europos demokratijos fondui;

35.  ragina palaikyti aktyvesnius žmonių tarpusavio ryšius, visų pirma orientuojantis į jaunimą, stipresnį ES ir Rusijos ekspertų, mokslininkų, pilietinių visuomenių ir vietos valdžios institucijų dialogą ir bendradarbiavimą, ir aktyviau vykdyti studentų, profesinę praktiką atliekančių stažuotojų ir jaunimo mainus, ypač vykdant programą „Erasmus+“; šiuo atžvilgiu pritaria tam, kad būtų padidintas naujų 2021–2027 m. programų „Erasmus+“ finansavimas; atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautiniu mastu, palyginti su kitomis šalimis partnerėmis, Rusijai daugiausiai akademinio judumo galimybių suteikia būtent ES;

36.  ragina besąlygiškai paleisti visus žmogaus teisių gynėjus ir kitus asmenis, sulaikytus dėl taikaus naudojimosi savo teisėmis į žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvę, įskaitant žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ Čečėnijos Respublikos skyriaus direktorių Ojubą Titijevą, kuris yra teisiamas dėl suklastotų kaltinimų narkotikų laikymu; primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką pagarbą jų žmogaus ir juridinėms teisėms, įskaitant galimybę gauti advokato ir sveikatos priežiūros paslaugas, fizinę neliečiamybę ir orumą, ir apsaugą nuo teisminio priekabiavimo, kriminalizavimo ir savavališko suėmimo;

37.  pažymi, jog pilietinės visuomenės organizacijos dažnai yra per silpnos, kad galėtų daryti esminę įtaką kovos su korupcija Rusijoje srityje, o NVO yra sistemingai atgrasomos aktyviai imtis bet kokių kovos su korupcija veiksmų ar skatinti visuomenės sąžiningumą; pabrėžia, kad būtina į nepriklausomą kovos su korupcija politikos efektyvumo stebėseną įtraukti pilietinę visuomenę; ragina Rusiją tinkamai įgyvendinti tarptautinius kovos su korupcija standartus, suformuluotus, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją ir EBPO konvencijoje dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjumu tarptautiniuose verslo sandoriuose (Konvencija dėl kovos su papirkinėjumu);

38.  pabrėžia, kad žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų propagavimas turi būti esminis ES bendradarbiavimo su Rusija elementas; todėl ragina ES ir valstybes nares palaikant bet kokius ryšius su Rusijos pareigūnais toliau kelti žmogaus teisių klausimus; ragina ES nuolat raginti Rusiją panaikinti arba pakeisti visus tarptautinių žmogaus teisių standartų neatitinkančius teisės aktus ir įstatymus, įskaitant nuostatas, kuriomis ribojama žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvė;

39.  smerkia Rusijos vyriausybės bandymus blokuoti interneto pranešimų mainų paslaugas ir svetaines; primygtinai ragina Rusijos vyriausybę puoselėti pagrindines teises į žodžio laisvę ir privatumą internete, taip pat realiame gyvenime;

40.  ragina ES institucijas ir valstybes nares dėti daugiau pastangų didinant atsparumą, visų pirma kibernetinį ir žiniasklaidos srityje, įskaitant mechanizmus, kuriais būtų galima nustatyti kišimąsi į rinkimus ir su juo kovoti; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ES reakcija ir atsakas į Rusijos propagandos kampaniją ir masinius tiesioginės dezinformacijos išpuolius yra nepakankami ir turėtų būti labiau sustiprinti, ypač prieš artėjančius 2019 m. gegužės mėn. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus; šiuo požiūriu pabrėžia, kad būtina iš esmės padidinti Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupei skiriamą ES finansavimą ir jos darbuotojų skaičių; ragina visos ES mastu remti Europos kibernetinio saugumo pramonę, veikiančią skaitmeninę vidaus rinką ir aktyviau dalyvauti moksliniuose tyrimuose; šiuo atžvilgiu ragina Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę rusų kalba skatinti Europos vertybes; palankiai vertina tai, kad priimtas ES kovos su dezinformacija veiksmų planas ir ragina valstybes nares ir visus susijusius ES subjektus įgyvendinti jo veiksmus ir priemones, visų pirma artėjant 2019 m. gegužės mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams; ragina didinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams bei visos ES mastu remti Europos kibernetinio saugumo pramonę ir aktyviau dalyvauti moksliniuose tyrimuose;

41.  ragina ES apsvarstyti galimybę sukurti privalomą teisinę sistemą, taikytiną tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu, siekiant kovoti su hibridiniu karu, kuri sudarytų galimybes Sąjungai duoti tvirtą atsaką kampanijoms, kurios kelia grėsmę demokratijai ar teisinei valstybei, įskaitant tikslines sankcijas, skirtas už šių kampanijų rengimą ir įgyvendinimą atsakingiems subjektams;

42.  mano, kad siekiant prasmingo dialogo būtina tvirtesnė valstybių narių tarpusavio vienybė ir aiškesnis informavimas apie principines ES nuostatas; todėl pabrėžia, kad, jei Rusija ir toliau pažeidinės tarptautinę teisę, ES turėtų būti pasirengusi nustatyti tolesnes sankcijas, įskaitant tikslines asmenines sankcijas, ir riboti prieigą prie finansų ir technologijų; tačiau pabrėžia, kad tokios priemonės yra nukreiptos ne prieš Rusijos gyventojus, o prieš konkrečius asmenis; ragina Tarybą atlikti išsamią taikomo sankcijų režimo efektyvumo ir griežtumo analizę; palankiai vertina Tarybos sprendimą taikyti ribojamąsias priemones Europos įmonėms, dalyvaujančioms neteisėtai statant Kerčės tiltą; primena, kad yra susirūpinęs dėl šių įmonių dalyvavimo, nes taip jos sąmoningai ar nesąmoningai pakenkė ES sankcijų režimui; šiuo požiūriu ragina Komisiją įvertinti ir patikrinti, kaip taikomos galiojančios ES ribojamosios priemonės, o valstybes nares – keistis informacija apie bet kokius nacionalinius muitinės ar baudžiamosios veikos tyrimus galimų pažeidimų atvejais;

43.  ragina nustatyti visos ES masto mechanizmą, kad būtų galima patikrinti politinių partijų finansavimą ir imtis atitinkamų priemonių, siekiant išvengti, kad tam tikros partijos ir judėjimai nebūtų naudojami Europos projektui iš vidaus destabilizuoti;

44.  smerkia didėjantį Rusijos karinių pratybų, kuriose Rusijos pajėgos treniruojasi vykdydamos puolamuosius scenarijus naudojant branduolinį ginklą, mastą ir skaičių;

45.  primygtinai ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nedelsiant parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES masto S. Magnitskio akto (ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas), pagal kurį būtų galima taikyti draudimus išduoti vizą ir tikslines sankcijas, pvz., blokuoti pavienių valstybės pareigūnų arba oficialias pareigas einančių asmenų, atsakingų už korupciją ar šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, turtą ir turtinius interesus ES jurisdikcijoje; pabrėžia, kad svarbu parengti neatidėliotinų sankcijų sąrašą siekiant užtikrinti veiksmingą Europos S. Magnitskio akto įgyvendinimą;

46.  ragina ES patikrinti, kaip taikomos galiojančios ES ribojamosios priemonės ir kaip dalijamasi informacija tarp valstybių narių, kad būtų užtikrinta, jog nebūtų kenkiama prieš Rusijos veiksmus nukreiptam ES sankcijų režimui, bet jis būtų taikomas proporcingai Rusijos keliamoms grėsmėms; pabrėžia, kad pavojinga silpninti sankcijas, kol Rusija ne tik žodžiais, bet ir aiškiais veiksmais neįrodo, kad gerbia Europos sienas, savo kaimyninių šalių ir kitų tautų suverenitetą, taip pat tarptautines taisykles ir susitarimus; primena, kad įprasti santykiai gali būti įmanomi tik tada, kai Rusija visiškai laikysis taisyklių ir apsiribos taikias veiksmais;

47.  primena, kad Rusija neturi veto teisės dėl Europos tautų euroatlantinių siekių;

48.  ragina Komisiją atidžiai stebėti atsakomųjų Rusijos sankcijų poveikį ekonominės veiklos vykdytojams ir prireikus apsvarstyti galimybę nustatyti kompensacines priemones;

49.  pabrėžia, kad konfliktą Rytų Ukrainoje gali padėti išspręsti tik politiniai sprendimai; ragina imtis pasitikėjimo stiprinimo priemonių Donbaso regione; pritaria įgaliojimams dislokuoti JT taikos palaikymo pajėgas šiame Rytų Ukrainos regione; pakartoja savo raginimą paskirti ES specialųjį pasiuntinį Kryme ir Donbaso regione;

50.  smerkia nepagrįstas priemones, pagal kurias draudžiama ES politikams, įskaitant dabartinius ir buvusius Europos Parlamento narius, ir ES pareigūnams atvykti į Rusijos teritoriją; ragina nedelsiant ir besąlygiškai panaikinti draudimą atvykti į šalį;

51.  ragina Rusiją nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius, įskaitant užsienio piliečius, ir žurnalistus;

52.  ragina Rusiją visapusiškai bendradarbiauti atliekant tarptautinį MH17 reiso lėktuvo numušimo (šis aktas galėtų būti laikomas karo nusikaltimu) tyrimą; smerkia bet kokias pastangas ar sprendimą atleisti nuo bausmės nustatytus atsakingus asmenis arba vilkinti jų baudžiamąjį persekiojimą, nes kaltininkai turėtų būti patraukti atsakomybėn;

53.  ragina Rusijos vyriausybę nebeblokuoti JT ST rezoliucijų dėl padėties Sirijoje, kuriomis siekiama sustabdyti nuolatinį smurtą prieš civilius asmenis, įskaitant cheminių ginklų naudojimą, šiurkščius Ženevos konvencijų pažeidimus ir visuotinių žmogaus teisių pažeidimus;

54.  pritaria sparčiam integruotos Europos energetikos sąjungos, kuri ateityje apimtų ir Rytų partneres, kūrimo užbaigimui; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių politika gali atlikti svarbų vaidmenį; griežtai smerkia Rusijos daromą spaudimą Baltarusijai siekiant iš esmės priversti šią valstybę atsisakyti nepriklausomybės; pabrėžia, kad ES turi ne tik toliau įgyvendinti ES ir Rusijos santykių strategiją, bet ir stiprinti savo įsipareigojimą ir paramą Rytų partnerystės šalims bei remti reformas jų saugumui ir stabilumui, demokratiniam valdymui ir teisinės valstybės principui stiprinti;

55.  pritaria tam, kad būtų padidintas Europos demokratijos fondo, Keitimosi naujienomis rusų kalba platformos (angl. Russian Language News Exchange) ir kitų priemonių, skirtų demokratijai ir žmogaus teisėms Rusijoje ir kitur stiprinti, finansavimas;

56.  ragina Rusijos valdžios institucijas pasmerkti komunizmą ir Sovietų režimą ir bausti už šio režimo metu įvykdytus nusikaltimus ir teisės pažeidimas atsakingus asmenis;

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1)

OL L 407, 2016 11 4, p. 35.

(2)

2014 m. rugsėjo 5 d. pasirašytas Protokolas dėl trišalės kontaktinės grupės konsultacijų rezultatų ir 2015 m. vasario 12 d. patvirtintas Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketas.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0266.

(4)

OL C 35, 2018 1 31, p. 38.

(5)

OL C 408, 2017 11 30, p. 43.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0259.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0435.


MAŽUMOS NUOMONĖ

ES ir Rusijos politinių santykių padėtis

Darbo tvarkos taisyklių 52a straipsnio 4 dalis

pateikė Helmut Scholz, Sabine Lösing

ES politikai Rusijos atžvilgiu būtina iš esmės nauja kryptis. Įtampa, ginklavimosi varžybos ir šiandieniniams Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos santykiams būdinga didėjanti politinė ir karinė konfrontacija kelia grėsmę taikai ir stabilumui Europoje. ES turėtų savo kritinį Rusijos vidaus vystymosi ir išorės politikos vertinimą papildyti kritine savo pačios vykdomos politikos analize. Rusijos Federacijai taip pat būtina kritiškai įvertinti savo požiūrį į pokyčius, susijusius su siekiu turėti 28 ES valstybes nares.

ES ir Rusija turėtų atsižvelgti į savo skirtumus be išankstinių sąlygų ir pradėti į rezultatus orientuotą dialogą. Pirmasis žingsnis siekiant įgyvendinti tokį santykių atnaujinimą turėtų būti neatidėliotinas parlamento nariams taikomų sankcijų panaikinimas, kad būtų vėl vykdomas tarpparlamentinis dialogas. ES ir Rusija turi padėti sukurti Europos taikos tvarką, kuria būtų užtikrinamas visų šalių, įskaitant bendroje kaimynystėje esančias valstybes, saugumas, siekti nusiginklavimo, stiprinti demokratiją, teisinės valstybės principų laikymąsi, užtikrinti visas žmogaus teises, palengvinti pilietinės visuomenės ryšius ir skatinti prekybą bei ekonominį bendradarbiavimą.

Reikėtų pradėti parengiamuosius darbus siekiant PBS pakeisti nauju pagrindų susitarimu. Svarbūs darbotvarkės klausimai turėtų būti su saugumu susiję klausimai, pavyzdžiui, INF ir START sutartys, pasitikėjimo stiprinimas ir nusiginklavimas, taip pat bendros pastangos kovoti su klimato kaita ir stiprinti daugiašalę prekybą. Reikėtų atnaujinti projektą Partnerystė siekiant modernizavimo ir derybas dėl vizų režimo liberalizavimo. Būtina atnaujinti bendradarbiavimą energetikos srityje. ES turėtų inicijuoti aukšto lygio dialogą bendradarbiavimo su Eurazijos ekonomine sąjunga (EAES) klausimu.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

4.2.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

4

15

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Bas Belder, Goffredo Maria Bettini, Elmar Brok, Klaus Buchner, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Michael Gahler, Iveta Grigule-Pēterse, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Dobromir Sośnierz, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Brando Benifei, Neena Gill, Takis Hadjigeorgiou, Liisa Jaakonsaari, Marek Jurek, Patricia Lalonde, Soraya Post, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Helmut Scholz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Blanco López, Santiago Fisas Ayxelà, Ingeborg Gräßle, Karin Kadenbach, Joachim Schuster, Ramón Luis Valcárcel Siso, Julie Ward, Flavio Zanonato


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

27

+

ALDE

Iveta Grigule-Pēterse, Javier Nart, Hilde Vautmans

ECR

Bas Belder, Marek Jurek, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden

PPE

Michèle Alliot-Marie, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Santiago Fisas Ayxelà, Michael Gahler, Ingeborg Gräßle, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, David McAllister, Ramona Nicole Mănescu, Francisco José Millán Mon, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jaromír Štětina, Ramón Luis Valcárcel Siso

S&D

Clare Moody

VERTS/ALE

Klaus Buchner, Barbara Lochbihler

4

-

GUE/NGL

Takis Hadjigeorgiou, Helmut Scholz

NI

Georgios Epitideios

S&D

Andrejs Mamikins

15

0

ALDE

Patricia Lalonde

NI

Dobromir Sośnierz

S&D

Brando Benifei, Goffredo Maria Bettini, José Blanco López, Neena Gill, Liisa Jaakonsaari, Karin Kadenbach, Arne Lietz, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Soraya Post, Joachim Schuster, Julie Ward, Flavio Zanonato

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. kovo 1 d.Teisinis pranešimas