PRANEŠIMAS dėl ES pajėgumų konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje stiprinimo

11.2.2019 - (2018/2159(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėja: Soraya Post

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES pajėgumų konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje stiprinimo

(2018/2159(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į JT Chartijos principus ir tikslus,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą ir visus jo principus, kaip pagrindinį Europos ir platesnės regioninės saugumo tvarkos dokumentą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo, taip pat dėl moterų, taikos ir saugumo bei dėl jaunimo, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. lapkričio 10 d. ES tarpininkavimo ir dialogo gebėjimų stiprinimo koncepciją (15779/09),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė) Federicos Mogherini pristatytą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, taip pat į 2017 m. birželio 18 d. paskelbtą pirmąją jos įgyvendinimo ataskaitą „Nuo bendros vizijos prie bendrų veiksmų: Visuotinės ES strategijos įgyvendinimas“ (angl. From Shared Vision to Common Action: Implementing the EU Global Strategy),

– atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui[1],

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 27 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 73-iosios sesijos[2],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/2306, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos[3],

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 13 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė (HR(2018)94),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0075/2019),

A.  kadangi tarptautinės taikos ir saugumo skatinimas yra ES egzistavimo esmė, kuri buvo pripažinta 2012 m. skiriant Nobelio taikos premiją ir kuri yra svarbiausias Lisabonos sutarties aspektas;

B.  kadangi ES yra įsipareigojusi įgyvendinti Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 ir vėlesnių atnaujinimų ir Jaunimo, taikos ir saugumo darbotvarkę laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2250 ir vėlesnių atnaujinimų;

C.  kadangi ES yra viena iš didžiausių paramos teikėjų konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo srityje – tam ji naudoja savo išorės pagalbos priemones;

D.  kadangi ES, kaip pagrindinė tarptautinių organizacijų rėmėja, svarbiausia paramos teikėja ir didžiausia pasaulio prekybos partnerė, turėtų imtis vadovaujamojo vaidmens kuriant visuotinę taiką, užkertant kelią konfliktams ir stiprinant tarptautinį saugumą; kadangi konfliktų prevencija ir tarpininkavimas turėtų būti įtvirtinti kaip visapusiško požiūrio, apimančio saugumą, diplomatiją ir vystymąsi, dalis;

E.  kadangi būtina bendradarbiauti su regioninėmis organizacijomis, pvz., ESBO, kuri savo 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte, be kita ko, nustato jėgos nenaudojimo, valstybių teritorinio vientisumo, tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principus, ir kadangi šios organizacijos atlieka pagrindinį vaidmenį konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje;

F.  kadangi smurtinio konflikto prevencija yra nepaprastai svarbi siekiant spręsti saugumo uždavinius, su kuriais susiduria Europa ir jos kaimyninės šalys, bei pažangos politinėje ir socialinėje srityse; kadangi ji taip pat yra svarbus veiksmingo daugiašališkumo elementas ir yra būtina siekiant DVT, visų pirma 16-o tikslo dėl taikios ir įtraukios visuomenės, teisės kreiptis į teismą visiems ir veiksmingų, atskaitingų ir įtraukių institucijų visais lygmenimis;

G.  kadangi nuolatinė ES parama trečiųjų šalių civiliniams ir kariniams subjektams yra svarbus veiksnys siekiant užkirsti kelią pasikartojančiam smurtiniam konfliktui; kadangi tvari ir ilgalaikė taika bei saugumas yra neatsiejami nuo tvaraus vystymosi;

H.  kadangi konfliktų prevencija ir tarpininkavimas turėtų užtikrinti stabilumą ir vystymąsi tose valstybėse ir geografinėse vietovėse, dėl kurių padėties Sąjungos saugumui kyla tiesioginis pavojus;

I.  kadangi prevencija yra strateginė funkcija, kuria siekiama užtikrinti efektyvius veiksmus prieš krizę; kadangi tarpininkavimas yra dar viena diplomatijos priemonė, kuri gali būti naudojama siekiant užkirsti kelią konfliktui, jį sustabdyti ar išspręsti;

J.  kadangi vidaus ir išorės saugumas yra vis labiau neatsiejamai susiję dalykai ir dėl sudėtingo pasaulinių iššūkių pobūdžio būtina užtikrinti visapusišką ir integruotą ES požiūrį į išorės konfliktus ir krizes;

K.  kadangi reikia numatyti tvirtesnį tarpinstitucinį požiūrį, kad būtų užtikrintas ES gebėjimas plėtoti ir visapusiškai įgyvendinti savo pajėgumus;

L.  kadangi Visuotinė ES strategija, politiniai pareiškimai ir instituciniai pokyčiai – tai teigiami pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės įsipareigojimo prioritetą teikti konfliktų prevencijai ir tarpininkavimui ženklai;

M.  kadangi išorės finansavimo priemonėmis svariai prisidedama remiant konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą;

N.  kadangi teisingumas pereinamuoju laikotarpiu yra svarbus atskaitomybės už praeities nusižengimus, taip pat tvarios, teisingos ir taikios ateities sukūrimo teisminių ir neteisminių mechanizmų rinkinys;

O.  kadangi Parlamentas, remdamasis savo įtvirtinta dialogo ir konsensuso siekimo kultūra, atlieka svarbų vaidmenį vykdant parlamentinę diplomatiją, įskaitant tarpininkavimo ir dialogo procesus;

P.  kadangi smurtinis konfliktas ir karas daro neproporcingai didelį poveikį civiliams, ypač moterims ir vaikams, ir moterims kyla didesnė rizika nei vyrams patirti ekonominį ir seksualinį išnaudojimą, dirbti priverstinį darbą, būti perkeltoms, sulaikytoms bei patirti seksualinį smurtą, pvz., išžaginimą, kuris naudojamas kaip karo taktika; kadangi aktyvus moterų ir jaunimo dalyvavimas yra svarbus siekiant konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo, taip pat visų formų smurto, įskaitant seksualinę prievartą ir smurtą dėl lyties, prevencijai;

Q.  kadangi labai svarbu numatyti ir remti aktyvų ir prasmingą civilinių bei karinių vietos subjektų ir pilietinės visuomenės, įskaitant moteris, mažumas, čiabuvių tautas ir jaunimą, dalyvavimą skatinant pajėgumus ir pasitikėjimo stiprinimą tarpininkavimo, dialogo ir susitaikymo srityje ir sudarant jiems palankesnes sąlygas;

R.  kadangi, nepaisant ES lygmens politinių įsipareigojimų, konfliktų prevencija, taikos kūrimas ir taikos palaikymas dažnai yra nepakankamai finansuojami, o tai turi grandininį poveikį gebėjimui skatinti veiksmus šiose srityse ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas;

1.  ragina Sąjungą toliau teikti pirmenybę konfliktų prevencijai ir tarpininkavimui naudojantis jau sutartais derybų formatais ir principais arba juos remiant; pabrėžia, kad šis požiūris sukuria didelę ES pridėtinę vertę politinio, socialinio, ekonominio ir žmogiškojo saugumo požiūriais visame pasaulyje; primena, kad konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiksmais prisidedama prie Sąjungos buvimo ir patikimumo tarptautinėje arenoje įtvirtinimo;

2.  pripažįsta bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) civilinių ir karinių misijų vaidmenį išlaikant taiką, užsiimant konfliktų prevencija ir stiprinant tarptautinį saugumą;

3.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, Komisijos pirmininką ir Europos Parlamento pirmininką nustatyti bendrus ilgalaikius prioritetus konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje – tai turėtų būti reguliaraus strateginio programavimo dalis;

4.  ragina užtikrinti ilgalaikį taikos kūrimą, kurio metu būtų šalinamos pagrindinės konflikto priežastys;

5.  ragina stiprinti esamą toliau nurodytų ES prioritetų rėmimo struktūrą;

6.  ragina vadovautis atsižvelgimo į konflikto ypatumus ir į žmones orientuotu požiūriais, pagal kuriuos žmogiškasis saugumas laikomas esminiu ES veiksmų aspektu siekiant teigiamų ir tvarių rezultatų vietoje;

7.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisijos tarnybas, kurios yra susijusios su išorės veiksmais, teikti Parlamentui metinę pažangos, padarytos įgyvendinant ES politinius įsipareigojimus konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje, ataskaitą;

Dėl ES institucinių pajėgumų, susijusių su konfliktų prevencija ir tarpininkavimu, stiprinimo

8.  remia nuosekliau ir holistiškiau vykdomus ES veiksmus išorės konfliktų ir krizių atveju, mano, kad integruotas požiūris į išorės konfliktus ir krizes sukuria pridėtinę Sąjungos išorės veiksmų vertę ir kad kuo greičiau turi būti imtasi visų priemonių siekiant aiškiai išdėstyti ES atsaką kiekvienu konflikto etapu ir užtikrinti, kad šis integruotas požiūris būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis; šiuo požiūriu primena tarptautinės teisės normas ir principus ir JT Chartiją ir reiškia paramą esamoms derybų programoms, metodams ir principams; pakartoja, kad kiekvienas konfliktas turėtų būti vertinamas atskirai;

9.  pabrėžia, kad šis pajėgumų stiprinimas turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę nustatyti prioritetines geografines sritis, kuriose būtų vykdomi konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiksmai, ir palengvinti dvišalį Europos šalių bendradarbiavimą;

10.  ragina įsteigti ES aukšto lygio patariamąją tarybą konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo klausimais, kuriai vadovautų pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė, siekiant sukurti visapusišką patyrusių vyresniųjų politinių tarpininkų ir konfliktų prevencijos ekspertų grupę, kuri per trumpą laiką teiktų politines ir technines žinias; mano, kad taip pat reikia sukurti ekspertų grupę susitaikymo ir pereinamojo laikotarpio teisingumo klausimais;

11.  ragina paskirti ES specialųjį pasiuntinį taikos klausimais, kuris pirmininkautų ES aukšto lygio patariamajai tarybai, kad būtų skatinamas nuoseklumas ir koordinavimas tarp institucijų, įskaitant jų bendradarbiavimą su pilietine visuomene, siekiant pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti didesnį bei ankstyvesnį veikimą;

12.  ragina sukurti kitus tarpinstitucinius mechanizmus, pavyzdžiui, darbo grupes, skirtas konkrečioms konfliktų prevencijos situacijoms valdyti;

13.  ragina sukurti specialią Tarybos darbo grupę konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo klausimais pabrėžiant tvirtą ES įsipareigojimą siekti taikos ir stabilumo kaimyniniuose regionuose;

Dėl Europos išorės veiksmų tarnybos

14.  teigiamai vertina tai, kad įsteigtas specialus EIVT skyrius „Konfliktų prevencija, taikos kūrimas ir tarpininkavimas“ ir plėtojamos tokios priemonės, kaip ankstyvojo perspėjimo sistema ir perspektyvų vertinimas; ragina skirti investicijų, kad tokios priemonės būtų toliau plėtojamos;

15.  ragina sistemingiau rinkti, valdyti ir skleisti atitinkamas žinias formatais, kurie būtų prieinami, praktiški ir veiklos požiūriu aktualūs ES institucijų darbuotojams;

16.  ragina toliau stiprinti vidaus darbuotojų, tarpininkų ir kitų ekspertų, taip pat trečiųjų šalių gebėjimus lyčiai atžvalgios konflikto analizės, ankstyvojo perspėjimo, susitaikymo ir konfliktų prevencijos srityse, bendradarbiaujant su EIVT ir įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas;

Dėl Europos Komisijos

17.  primena, kad konfliktų prevencijos priemonių vis labiau reikia siekiant šalinti pagrindines konfliktų priežastis ir įgyvendinti DVT, daug dėmesio skiriant demokratijai ir žmogaus teisėms, teisinei valstybei, teismų reformai ir paramai pilietinei visuomenei;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad visos ES intervencijos į smurto krečiamus ir nuo konfliktų nukentėjusius regionus turi būti atžvalgios konfliktui ir lyčiai; ragina nedelsiant imtis veiksmų siekiant įtraukti šiuos aspektus į visas susijusias politikos priemones, strategijas, veiksmus ir operacijas ir taip daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų išvengta žalos, ir kartu kuo labiau padidinti ES indėlį siekiant ilgalaikių konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo tikslų;

Dėl Europos Parlamento

19.  atkreipia dėmesį į Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės vaidmenį ir į tai, kad pagrindiniai jos EP nariai yra veikiantis tarpininkavimo ir dialogo iniciatyvų koordinavimo organas, ir palankiai vertina naujas iniciatyvas, pvz., Jeano Monnet dialogą taikos ir demokratijos klausimais (pasinaudojant istoriniu Jeano Monnet namu Bazoches miestelyje (Prancūzija)), veiksmus su rinkimais susijusio smurto klausimu, šalių tarpusavio dialogą ir susitarimo paiešką, taip pat Jaunųjų politikos lyderių programą, ir rekomenduoja jas toliau plėtoti kaip pagrindines Europos Parlamento priemones tarpininkavimo, palankesnių sąlygų sudarymo ir dialogo srityje; palankiai vertina Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės sprendimą remiantis Jeano Monnet dialogo proceso su Makedonijos parlamentu (maked. Sobranie) sėkme išplėsti Jeano Monnet dialogo metodiką visose Vakarų Balkanų šalyse;

20.  palankiai vertina partnerystę su Ukrainos Aukščiausiaja Rada Jeano Monnet dialogų forma, kuria siekiama sutarimo tarp Aukščiausiosios Rados politinių frakcijų ir partijų ir, svarbiausia, pertvarkyti politinę kultūrą į šiuolaikinį europinį parlamentinį požiūrį, grindžiamą demokratiniu dialogu ir bendro sutarimo paieškomis;

21.  palankiai vertina penktojo Jeano Monnet dialogo, kuris vyko 2018 m. spalio 11–13 d., išvadas, kai buvo imtasi veiksmų, susijusių su parama asociacijos susitarimo įgyvendinimui; pripažįsta prašymą Europos Parlamentui bendradarbiauti su Komisija siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dialogui su pagrindiniais Aukščiausiosios Rados ir Ukrainos Vyriausybės suinteresuotaisiais subjektais Aukščiausiosios Rados veiksmingumo įgyvendinant asociacijos susitarimą padidinimo klausimu;

22.  palankiai vertina naują trišalę Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos parlamentų pirmininkų iniciatyvą, kuria siekiama įsteigti regioninę parlamentinę asamblėją – svarbią regioninio dialogo strateginiais klausimais platformą, įskaitant asociacijos susitarimų įgyvendinimą ir reagavimą į pagrindinius saugumo iššūkius, be kita ko, hibridinį karą ir dezinformaciją; mano, kad Parlamento parama šiam regioniniam parlamentiniam dialogui yra svarbus jo įsipareigojimo regionui ženklas sprendžiant bendrus regioninio saugumo uždavinius;

23.  pripažįsta savo didėjantį vaidmenį politinio tarpininkavimo procesuose; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia bendrą Komisijos nario, atsakingo už Europos kaimynystės politiką ir derybas dėl plėtros, ir trijų Europos Parlamento tarpininkų E. Kukano, I. Vajgl ir K. Fleckensteino iniciatyvą remti buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos partijų lyderius siekiant įveikti politinę krizę priimant 2015 m. Pržino susitarimą; patvirtina savo pasirengimą remtis šiuo glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo su Komisija ir EIVT pavyzdžiu ir didinti savo įsipareigojimą stiprinti politinį dialogą ir susitaikymą visuose Vakarų Balkanuose ir platesnėje kaimynystėje;

24.  ragina toliau plėtoti Jaunųjų politikos lyderių programą pagal Jaunimo, taikos ir saugumo darbotvarkę, grindžiamą JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2250, taip pat tęsti puikų bendradarbiavimą su pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Viduržemio jūros regionine iniciatyva pagal programą „Jaunieji Viduržemio jūros regiono balsai“;

25.  mano, kad aukšto lygio jaunimo dialogas „Atotrūkio sumažinimas“ suteikia erdvės dialogui tarp jaunimo atstovų ir jaunų Vakarų Balkanų šalių parlamentų narių, nes tai svarbu siekiant remti įvairių partijų dialogo ir susitaikymo kultūrą, taip pat stiprinant šio regiono šalių europinę perspektyvą;

26.  rekomenduoja toliau plėtoti Europos Parlamento nariams, ypač tarpininkais ar vyriausiaisiais stebėtojais paskirtiems EP nariams, skirtas esamas Parlamento mokymo ir ugdomojo vadovavimo programas, taip pat trečiųjų šalių parlamentų nariams, politinėms partijoms ir darbuotojams skirtas mokymo programas, įskaitant programas lyčių ir jaunimo aspektų klausimais, taip pat koordinuojant jas su valstybių narių, turinčių šios srities ekspertinių žinių, struktūromis;

27.  laikosi nuomonės, kad Parlamento pajėgumus būtų galima toliau plėtoti paskiriant pirmininko pavaduotoją, atsakingą už tarpininkavimo ir palankesnių sąlygų dialogui sudarymo veiklos koordinavimą, kuris veiktų glaudžiai bendradarbiaudamas su Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupe;

28.  pabrėžia Europos Parlamento Sacharovo premijos vaidmenį didinant informuotumą apie konfliktus visame pasaulyje; ragina per kitą Parlamento kadenciją padidinti su premija skiriamą pinigų sumą;

29.  pripažįsta, jog reikia, kad Parlamentas, remdamas bendras ES pastangas, institucionalizuotų savo tarpininkavimo procedūras; ragina stiprinti parlamentinę diplomatiją ir keitimosi veiklą, taip pat vykdant parlamentinių delegacijų veiklą;

30.  atkreipia dėmesį į ilgalaikį glaudų Parlamento ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro bendradarbiavimą rinkimų ir paramos demokratijai srityje; ragina šį bendradarbiavimą išplėsti aprėpiant tarpininkavimo ir dialogo sritį;

Dėl moterų, taikos ir saugumo. Lyčių lygybės pajėgumų stiprinimas ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje

31.  ragina vykdant ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiklą užtikrinti visapusišką lyčių lygybę ir dėti ypatingas pastangas siekiant užtikrinti moterų, mergaičių ir jaunimo dalyvavimą ir jų teisių apsaugą visais su konfliktu susijusiais etapais – nuo konfliktų prevencijos iki atstatymo po konflikto;

32.  ragina visas bendradarbiavimo, mokymo ir intervencijos priemones taikyti atsižvelgiant į lyčių aspektą; šiuo požiūriu palankiai vertina ES iniciatyvas ir jos aktyvų indėlį rengiant kitą Lyčių lygybės veiksmų planą ir naują ES strateginį požiūrį į moteris, taiką ir saugumą;

33.  ragina į visus konfliktų prevencijos, tarpininkavimo ir taikos kūrimo proceso etapus įtraukti ekspertines žinias apie lytį, įskaitant smurtą dėl lyties ir su konfliktu susijusią seksualinę prievartą;

34.  ragina ES imtis vadovaujamojo vaidmens įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl jaunimo, taikos ir saugumo ir įtraukti jose įtvirtintus principus į ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiklą;

35.  ragina vykdant visus bendradarbiavimo, mokymo ir intervencijos veiksmus atsižvelgti į jaunų moterų ir jaunų vyrų poreikius ir siekius ir rinkti informaciją apie šiuos poreikius ir siekius, atsižvelgiant į skirtingus smurtinio konflikto poveikio jų gyvenimui ir ateičiai būdus, taip pat į vertingą jų indėlį siekiant užkirsti kelią smurtiniams konfliktams ir juos išspręsti;

Dėl pilietinės visuomenės organizacijų vaidmens ir pajėgumų stiprinimo laikantis ES požiūrio į konfliktų prevenciją ir tarpininkavimą

36.  mano, kad reikėtų atsižvelgti į pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį laikantis ES bendro požiūrio ir jos pajėgumų stiprinimo prioritetų;

37.  pabrėžia pasitikėjimo stiprinimo priemonių ir žmonių tarpusavio ryšių svarbą konfliktų prevencijos ir sprendimo srityse;

38.  ragina formuojant ir įgyvendinant ES programas ir politiką taikos, saugumo ir tarpininkavimo srityse rengti konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis, ypač tomis, kurios specializuojasi moterų teisių ir mažumų žmogaus teisių srityje;

Dėl finansinių ir biudžeto išteklių, skiriamų ES konfliktų prevencijai ir tarpininkavimui

39.  laikosi nuomonės, kad dėl didėjančių iššūkių reikia numatyti daugiau asignavimų konfliktų prevencijai, taip pat specialius personalo pajėgumus;

40.  pabrėžia, kad pagal kitą daugiametę finansinę programą (2021–2027 m.) reikia skirti pakankamai finansinių išteklių, numatytų būtent ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiksmams;

41.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę suteikti Parlamentui naujausią informaciją apie EIVT biudžeto eilutę, skirtą konflikto analizei ir apdairiam konflikto traktavimui, ankstyvajam perspėjimui bei tarpininkavimui remti, ir apie būsimus šios srities prioritetus;

°

°  °

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos ir Tarybos pirmininkams, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, EIVT, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Komisijai, ESBO, JT generaliniam sekretoriui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

• [1]  OL C 356, 2018 10 4, p. 130.
• [2]  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0312.
• [3]  OL L 335, 2017 12 15, p. 6.

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Sąjunga visų pirma yra taikos projektas, todėl natūralu, kad konfliktų prevencija ir taikos kūrimas yra pagrindiniai jos užsienio politikos elementai. Remiantis Lisabonos sutartimi, ES siekia skatinti taiką (I antraštinė dalis, 1–3 straipsniai) ir jos taikos suvokimas grindžiamas jos pačios vertybėmis ir principais.

Šie principai performuluojami į užsienio politikos tikslus, pagrįstus išsamia taikos apibrėžtimi, kuri apima ne tik saugumą ir stabilumą (t. y. ginkluoto smurto nebuvimą), bet, skatinant demokratiją, gerą valdymą, žmogaus teises, darnų vystymąsi ir žmogiškąjį saugumą, ja taip pat šalinamos pagrindinės konflikto priežastys. Iš esmės šia apibrėžtimi teigiama, kad taika neatsiejama nuo kiekvieno žmogaus gyvybės ir gerovės apsaugos kiekvienu jo gyvenimo aspektu, o šio tikslo siekiama užtikrinant saugumą, pagrįstą žmogaus teisėmis ir žmogiškuoju saugumu, o ne militarizavimu.

JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) komiteto 30 bendroji pastaba mums primena, kad siekiant numatyti konfliktą į moterų patirtį dažnai neatsižvelgiama, ją laikant nesvarbia, kad moterų dalyvavimas konfliktų prevencijos veikloje yra nedidelis, taip pat nedaug moterų dirba institucijose, veikiančiose prevencinės diplomatijos srityje. Be to, ES pripažįsta, kad „moterų nepakankamas atstovavimas tarpininkavimo procesuose ir taikos derybose, taip pat tai, kad tarpininkavimo grupėse trūksta žinių lyčių aspektu, smarkiai apriboja, kokiu mastu į moterų konflikto patirtį, susijusius teisingumo ir atsigavimo poreikius bus atsižvelgta šiuose procesuose“ (2009 m. ES tarpininkavimo ir dialogo palaikymo koncepcija).

Kai moterys ir mažumų atstovai neįtraukiami į darbą konfliktų prevencijos srityje, šiam darbui trūks nepaprastai svarbios informacijos ir aspektų. Tik užtikrinus įtraukų moterų atstovavimą ir atliekant konflikto analizę atsižvelgiant į lytį bus galima parengti tikslius atsakomuosius veiksmus ir užtikrinti tvarią taiką. Moterų dalyvavimas, balsas ir pajėgumai, taip pat tarpsektorinė lyčių aspekto analizė yra nepaprastai svarbūs palaikant dialogus, mums siekiant parengti geresnes politikos priemones ir sudaryti teisingus taikos susitarimus. Tai matėme įvairiomis aplinkybėmis, pvz., Libijoje, Jemene, Nigerijoje ir Kolumbijoje. Tiesą sakant, tai pastebima visose kitose pasaulio šalyse.

Kaip nurodo Tarptautinė moterų lyga už taiką ir laisvę: „Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkė gali paskatinti pokyčius. Ji – veiksminga priemonė pereinant nuo privilegijuoto prie demokratinio sprendimų priėmimo proceso, nuo lyčių nelygybės prie teisingumo lyčių srityje ir nuo konflikto bei smurto prie tvarios taikos“.

Šiuo metu Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkė pripažįstama tarptautiniu mastu, tačiau vis dar kyla didelių sunkumų ją įgyvendinant. EIVT pripažįsta, kad sprendžiant lyčių klausimus konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje reikia turėti žinių ir kompetencijos lyčių klausimais tiek konkrečiais klausimais, tiek atsižvelgiant į visą taikos procesą (informacijos suvestinė, EIVT tarpininkavimo rėmimo projektas moterų dalyvavimo ir lyčių srityje). Žinoma, dar vienas labai svarbus klausimas yra tai, kad įsipareigojimai turi tapti realiais veiksmais ir turi būti remiami skiriant tuo tikslu numatytų lėšų ir išteklių. Šioje srityje ES gali imtis tvirto ir vadovaujamojo vaidmens įgyvendindama Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę, o tai taip pat reiškia vadovaujamąjį vaidmenį skatinant pasaulinę taiką.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	4.2.2019
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 4 16
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Michèle Alliot-Marie, Bas Belder, Goffredo Maria Bettini, Elmar Brok, Klaus Buchner, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Michael Gahler, Iveta Grigule-Pēterse, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Dobromir Sośnierz, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Brando Benifei, Neena Gill, Liisa Jaakonsaari, Marek Jurek, Soraya Post, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Helmut Scholz
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	José Blanco López, Santiago Fisas Ayxelà, Karin Kadenbach, Ramón Luis Valcárcel Siso, Julie Ward, Flavio Zanonato

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

20	+
ALDE	Iveta Grigule-Pēterse, Javier Nart
ECR	Charles Tannock, Geoffrey Van Orden
S&D	Brando Benifei, Goffredo Maria Bettini, José Blanco López, Neena Gill, Liisa Jaakonsaari, Karin Kadenbach, Arne Lietz, Andrejs Mamikins, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Soraya Post, Julie Ward, Flavio Zanonato
VERTS/ALE	Klaus Buchner, Barbara Lochbihler

4	-
ECR	Bas Belder, Marek Jurek
NI	Georgios Epitideios, Dobromir Sośnierz

16	0
GUE/NGL	Helmut Scholz
PPE	Michèle Alliot-Marie, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Santiago Fisas Ayxelà, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, David McAllister, Ramona Nicole Mănescu, Francisco José Millán Mon, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Ramón Luis Valcárcel Siso

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė