Procedūra : 2018/2169(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0098/2019

Pateikti tekstai :

A8-0098/2019

Debatai :

PV 26/03/2019 - 12
CRE 26/03/2019 - 12

Balsavimas :

PV 26/03/2019 - 13.6

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0247

PRANEŠIMAS     
PDF 190kWORD 64k
27.2.2019
PE 626.818v02-00 A8-0098/2019

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas

(2018/2169(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Arndt Kohn

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas

(2018/2169(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)0521 – C8-0321/2018)(2),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo metinę 2017 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(6), ypač į jo 59, 118, 260, 261 ir 262 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0098/2019),

1.  patvirtina Teisingumo Teismo kancleriui, kad Teisingumo Teismo 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, dalį

(2018/2169(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0098/2019),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija norėtų pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  su džiaugsmu pažymi, jog Audito Rūmai savo 2017 m. metinėje ataskaitoje pažymėjo, kad atlikus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų auditą didelių trūkumų nenustatyta;

2.  džiaugiasi tuo, kad remdamiesi auditu Audito Rūmai padarė išvadą, jog per 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant visus mokėjimus, susijusius su Teisingumo Teismo administracinėmis ir kitomis išlaidomis, reikšmingų klaidų nepadaryta;

3.  pažymi, kad 2017 m. asignavimai sudarė 399 344 000 EUR (2016 m. – 380 002 000 EUR) ir įgyvendinimo lygis siekė 98,69 proc. (98,23 proc. 2016 m.); atkreipia dėmesį į 1 antraštinės dalies (Institucijoje dirbantys asmenys) ir 2 antraštinės dalies (Pastatai, baldai, įranga ir kitos veiklos sąnaudos) aukštą biudžeto vykdymo rodiklį, siekiantį 98,6 proc. ir 99,1 proc., palyginti su 98,1 proc. ir 98,6 proc. 2016 m.;

4.  atkreipia dėmesį, kad iš 2016 m. į 2017 m. perkelti asignavimai sudarė 22 240 120,22 EUR, iš kurių 86,26 proc. (19 188 159,20 EUR) buvo panaudota 2017 m., palyginti su 90 proc. 2016 m.;

5.  pažymi, kad 2017 finansinių metų nustatytos teisės į gautinas sumas sudarė 51 677 001 EUR ir buvo 3,6 proc. mažesnės nei numatytos įplaukos, viršijančios 53 595 000,00 EUR; pažymi, kad šį skirtumą daugiausia lemia tai, jog vykstant Teisingumo Teismo reformai trys iš devyniolikos naujų teisėjų buvo paskirti vėlai, dėl to išlaidos darbuotojams buvo mažesnės nei tikėtasi;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Teisingumo Teismas skyrė 850 000 EUR atlyginti žalai, kurią priteisė padengti Bendrasis Teismas remdamasis tuo, jog trijose 2011 ir 2013 m. Bendrojo Teismo baigtose nagrinėti bylose nesugebėta priimti sprendimo per pagrįstą laikotarpį;

7.  pažymi, kad Teisingumo Teismas nustatė per didelius įsipareigojimus pagal įvairias 14 skyriaus „Kiti darbuotojai ir išorės veikla“ biudžeto eilutes, be kita ko, komandiruotėms (biudžeto eilutė 162), ir 2017 m. įsipareigojo 342 000 EUR, o mokėjimai sudarė tik 204 795,27 EUR, ir nustatė didesnius įsipareigojimus tęstiniam kvalifikacijos kėlimui (biudžeto eilutė 1612), jie sudarė 1 457 644,07 EUR, o mokėjimai siekė tik 579 000,04 EUR; pažymi, kad Teisingumo Teismas, rengdamas savo 2019 m. sąmatą ir reaguodamas į Parlamento pastabą, pateiktą pranešime dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, iki 299 750 EUR sumažino savo prašomus asignavimus narių komandiruotėms; ragina Teisingumo Teismą toliau stengtis užtikrinti patikimą finansų valdymą, kad būtų galima išvengti didelių skirtumų tarp įsipareigojimų ir mokėjimų;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad galutinių asignavimų iš skyriaus, susijusio su 2017 m. posėdžiais ir konferencijomis, panaudojimo lygis buvo 81,40 proc., o 2016 m. – 95,5 proc.; ragina Teisingumo Teismą ir toliau dirbti šiuo klausimu, kad būtų vėl pasiektas bent toks pat galutinių asignavimų pagal šį skyrių panaudojimo lygis kaip 2016 m.;

9.  pažymi, kad, kai susidarė biudžeto perteklius, 8,72 mln. EUR buvo perkelti į biudžeto eilutę 2001 (Išperkamoji nuoma ir (arba) pirkimas) penktajam Teisingumo Teismo pastatų plėtros etapui finansuoti; pažymi, kad apie asignavimų perkėlimą pranešta biudžeto valdymo institucijai, kaip nustatyta Finansinio reglamento 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse; pažymi, kad išankstiniai mokėjimai, nuo 2007 m. iki šiol atliekami pritariant biudžeto valdymo institucijai ir siekiantys 57,3 mln. EUR, suteikė galimybę reikšmingai sumažinti išperkamosios nuomos ir (arba) pirkimo mokėjimų poveikį biudžetui iki 2026 m.;

10.  pažymi, kad beveik 75 proc. Teisingumo Teismo biudžeto buvo skirta narių ir darbuotojų išlaidoms (1 antraštinė dalis) ir beveik 25 proc. – infrastruktūros išlaidoms (2 antraštinė dalis) padengti, ypač pastatams ir informacinėms technologijoms finansuoti; palankiai vertina Teisingumo Teismo įsipareigojimą atitinkamoms savo biudžeto dalims taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo metodą; ragina Teisingumo Teismą toliau informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pasiekimus, susijusius su rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principų taikymu;

11.  pabrėžia, kad rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principas turėtų būti taikomas ne tik Teisingumo Teismo biudžetui apskritai, bet turėtų apimti konkrečių, išmatuojamų, pasiekiamų, aktualių, per nustatytą laiką įvykdytinų tikslų, taikytinų atskiriems departamentams, skyriams ir personalo metiniams planams, nustatymą, taip pat atitinkamų institucijos sąmatoms sudaryti reikiamų rodiklių nustatymą; todėl ragina Teisingumo Teismą vykdant savo veiklą plačiau taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą;

12.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, priešingai nei susijusios teisėtumo, reagavimo ar skaidrumo sąvokos, atskaitomybė iki šiol nebuvo labai svarbi formuluojant Teisingumo Teismo įgaliojimus;

13.  teigiamai vertina Teisingumo Teismo ketinimą suderinti savo procedūras, siekiant paskelbti metinės veiklos ataskaitas iki 2019 m. kovo 31 d., kad būtų optimizuota ir pagreitinta biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

14.  palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas pradėjo dirbti kuriant integruotą bylų valdymo sistemą, pakeisiančią per pastaruosius 25 metus sukurtų procedūrų rinkinį ir apimsiančią veiklos rodiklių ir pranešimo priemonių kompiuterizavimo komponentą;

15.  teigiamai vertina Audito Rūmų rekomendaciją, kad Teisingumo Teismas turėtų apsvarstyti galimybę taikyti aktyvesnio bylų valdymo procedūras, grindžiamas individualiu požiūriu ir realiais terminais, tuo pačiu metu atidžiai stebėti, kaip panaudojama darbo jėga, ir taikyti papildomus administracinių procedūrų supaprastinimo metodus;

16.  pažymi, kad tik 4,8 proc. viso Teisingumo Teismo biudžeto buvo skirta informacinėms technologijoms (IT) ir telekomunikacijoms; pabrėžia, kad svarbu įdiegti bepopierius informacijos ir dokumentų srautus siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą komunikaciją, ir ragina Teisingumo Teismą toliau taikyti reikalingas priemones šiam tikslui pasiekti; šiuo atveju palankiai vertina dažnesnį naudojimąsi taikomąja programa „e-Curia“ ir ragina Teisingumo Teismą siekti artimoje ateityje užtikrinti neribotą galimybę visus procesinius dokumentus pateikti naudojantis šia taikomąja programa; palankiai vertina tai, kad nuo 2016 m. visos valstybės narės naudojasi taikomąja programa „e-Curia“, o tai parodo, jog veiksmingai padidėjo visuomenės informuotumas apie tai, kad esama tokios taikomosios programos, ir apie jos teikiamus privalumus;

17.  pažymi, kad bendras Teisingumo Teisme iškeltų bylų skaičius 2017 m. (1656 bylos) buvo didesnis už 2016 m. iškeltų bylų skaičių (1604 bylos) ir kad 2017 m. baigtų nagrinėti bylų skaičius išliko aukštas (1594 bylos, lyginant su 1628 bylomis 2016 m.); pažymi, kad teismo proceso trukmės vidurkis nuo 16,7 mėnesio 2016 m. sutrumpėjo iki 16,3 mėnesio 2017 m.; palankiai vertina efektyvumo didinimo priemones, dėl kurių metinis baigtų nagrinėti bylų skaičius per 2010–2017 m. laikotarpį padidėjo 29,6 proc., o naujų bylų skaičius nuolat augo;

18.  daro išvadą, kad Teisingumo Teismas galėtų toliau gerinti šiuos teigiamus rezultatus ir šiuo tikslu apsvarstyti galimybę pereiti prie aktyvesnio individualaus bylų valdymo, taikyti konkrečius terminus ir stebėti, kaip faktiškai naudojami pasamdyti žmogiškieji ištekliai; pabrėžia, kad veiklos rezultatų vertinimas remiantis šiuo pagrindu, užuot naudojus orientacinius terminus, kurių paprastai turi būti paisoma, padėtų gauti vadovybei informacijos apie problematiškas bylas ir geros praktikos aspektus; pabrėžia, kad ši informacija taip pat galėtų būti naudojama siekiant gerinti atsiskaitymą už veiklos rezultatus, kad būtų sustiprinta atskaitomybė, suteikiamos įžvalgos apie tinkamą Teisingumo Teismo veikimą ir apie jo turimų išteklių naudojimą;

19.  pripažįsta Teisingumo Teismo pastangas padidinti veiksmingumą nagrinėjant bylas, kaip nurodyta Audito Rūmų rekomendacijose, pateiktose atliekant Teisingumo Teismo bylų valdymo veiksmingumo peržiūrą(7); palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas sukūrė laikotarpių ir stebėjimo priemones, pritaikytas prie tam tikrų rūšių procedūrų ypatybių; pažymi, kad teismo proceso trukmė yra vienas iš daugelio veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant teismų sistemą; ragina Teisingumo Teismą toliau gerinti savo veiksmingumą, kaip nurodyta Audito Rūmų rekomendacijose, bet nemažinti savo sprendimų kokybės, efektyvumo ir nepriklausomumo;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismas turi užtikrinti nepriekaištingos kokybės teisingumo vykdymą ir tai daryti per pagrįstą laiką, be to, veikdamas kaip Sąjungos institucija, Teisingumo Teismas taip pat turi užtikrinti kuo efektyvesnį ir veiksmingesnį turimų viešųjų lėšų panaudojimą pagal patikimo finansų valdymo principus;

21.   atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo paaiškinimus, pateiktus savo ataskaitoje dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, kad teismų atostogų negalima prilyginti teisminės veiklos nutraukimo laikotarpiui; pažymi, kad teisėjai ir jų darbuotojai baltąsias savaites laiko atskiru laiku darbui su savo bylomis, t. y. bylomis, kuriose jie atlieka teisėjo pranešėjo pareigas;

22.  palankiai vertina iniciatyvą sukurti Europos Sąjungos teisminį tinklą, apimantį valstybių narių konstitucinius ir aukščiausiuosius teismus, kad būtų galima populiarinti Sąjungos teismų praktiką ir valstybių narių teismų praktiką;

23.  palankiai vertina Teisingumo Teismo laimėjimus įgyvendinant veiklą komunikacijos srityje siekiant didesnio matomumo ir žiniasklaidos dėmesio, įskaitant aktyvesnę informavimo veiklą socialinėje žiniasklaidoje ir informacinių seminarų žurnalistams rengimą; ragina Teisingumo Teismą toliau stengtis kuo geriau panaudoti įvairius komunikacijos kanalus siekiant didinti piliečių informuotumą apie jo veiklą;

24.  pažymi, kad 2013–2017 m. laikotarpiu darbuotojų skaičių pavyko sumažinti 5 proc., kaip numatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(8), – iš viso panaikintos 98 pareigybės; pažymi, kad šiuo metu, atsižvelgiant į padidėjusį teisėjų ir generalinių advokatų skaičių, sukurta 130 naujų pareigybių, taip pat septynios naujos pareigybės saugumo užtikrinimo priemonėms įgyvendinti, 63 naujos pareigybės dėl Kroatijos įstojimo į Europos Sąjungą ir devynios pareigybės dėl vertimo raštu į airių kalbą;

25.  pažymi, kad mažinant darbuotojų skaičių daromas didelis spaudimas tam tikroms paramos tarnyboms; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad kalbos tarnybose panaikintos 64 pareigybės, o tai sudaro apie 60 proc. viso sumažintų pareigybių skaičiaus; pažymi, kad panaikinus pareigybes sumažėjo vidaus kalbiniai vertimo pajėgumai ir padidėjo bendradarbiavimo su laisvai samdomais vertėjais mastas;

26.  palankiai vertina tarpinstitucinį bendradarbiavimą, vykdomą grąžinant pagalbinių vertėjų žodžiu paslaugas, kurių reikėjo atsisakyti dėl Teisingumo Teismo požiūrio į vertimą žodžiu pokyčių;

27.  džiaugiasi dėl aukšto pareigybių užimtumo visose tarnybose (beveik 98 proc.); vis dėlto pažymi, kad žemas pagrindinio darbo užmokesčio pradedančiųjų kategorijų darbuotojams lygis ir ribotos karjeros plėtojimo galimybės Liuksemburge (dėl mažo ten įsikūrusių institucijų skaičiaus) daro tiesioginį poveikį Teisingumo Teismo įdarbinimo procedūroms; palankiai vertina tai, kad 2017 m. lapkričio mėn. sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri parengė 24 rekomendacijas dėl geresnių karjeros perspektyvų ir įdarbinimo lankstumo, geresnio priėmimo ir įsikūrimo sąlygų šalyje, taip pat geresnės institucijos darbuotojų integracijos į vietos visuomenę ir geresnio bendravimo;

28.  pažymi, kad lankstesnis esamų teisės referentų paskirstymas galėtų daryti teigiamą poveikį bendram Teisingumo Teismo efektyvumui;

29.  pažymi, kad šiek tiek padaugėjo vadovaujamas pareigas užimančių moterų – 2017 m. šis skaičius siekė 36 proc., palyginti su 35 proc. 2016 m.; ragina Teisingumo Teismą toliau gerinti lyčių pusiausvyrą einant aukščiausios vadovybės ir vadovaujamas pareigas; palankiai vertina bandomąjį projektą, skirtą vadovavimo ir valdymo įgūdžiams plėtoti, kuriuo siekiama, visų pirma, paskatinti moteris dalyvauti konkursuose į vadovaujamas pareigas; ragina Teisingumo Teismą skatinti taikyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą užtikrinančias priemones, skirtas visų lyčių darbuotojams;

30.  palankiai vertina informaciją, teikiamą visiems darbuotojams pradedant dirbti, taip pat informaciją, pateikiamą vadove darbuotojams, siekiant juos informuoti apie esamą lanksčią darbo tvarką; palankiai vertina skaidrumą, kurio Teisingumo Teismas laikosi darbuotojų perdegimo sindromo atvejais, ir ragina Teisingumo Teismą įvertinti darbo krūvio pasiskirstymą organizacijoje ir patikrinti, ar užduotys atitinka išteklius;

31.  pažymi, kad 2016 m. pradėta drausminė procedūra, siekiant ištirti skundą dėl priekabiavimo, buvo baigta nagrinėti 2017 m.; palankiai vertina tai, kad paskirtas konfidencialių patarėjų tinklas, su kuriais galima susisiekti prašant konsultacijų ar pagalbos psichologinio arba seksualinio priekabiavimo atveju; ragina Teisingumo Teismą atidžiai stebėti šios srities politikos veiksmingumą, toliau didinant informuotumą apie priekabiavimą darbo vietoje ir skatinti visiško priekabiavimo netoleravimo kultūrą;

32.  pakartoja, kad reikėtų atidžiai stebėti, ar užtikrinama geografinė pusiausvyra, t. y. darbuotojų pasiskirstymas pagal pilietybę remiantis tam tikros valstybės narės gyventojų skaičiaus dalimi, proporcinga visam Sąjungos gyventojų skaičiui, ypač einant vadovaujamas pareigas; pakartoja, jog yra susirūpinęs, kad tik 15 Teisingumo Teismo skyrių vadovų iš 56 ir 2 direktoriai iš 13 yra iš tų valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą nuo 2004 m. gegužės mėn.; taip pat pažymi, kad 31 proc. Teisingumo Teismo darbuotojų yra iš tų valstybių narių; ragina Teisingumo Teismą parengti politiką siekiant pagerinti geografinę pusiausvyrą ir pranešti apie tai biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

33.  palankiai vertina tai, kad apmokamų stažuočių vietų Teisingumo Teisme skaičius buvo padidintas nuo 57-ių vietų 2016 m. iki 82-ų vietų 2017 m.; be to, palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas 2019 m. biudžete paprašė papildomos 550 000 EUR sumos; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad 215 stažuotojų, paskirtų į narių kabinetus 2017 m., vis dar negavo atlyginimo; ragina Teisingumo Teismą užtikrinti deramas visiems stažuotojams mokamas išmokas, kad už stažuotojų veiklą būtų galima mokėti pakankamą atlyginimą ir nedidinti diskriminacijos dėl ekonominių priežasčių;

34.  pažymi, kad Teisingumo Teismo nariai gali naudotis oficialiais automobiliais tada, kai nevykdo savo pareigų, ir kad visas dėl tokio naudojimosi patiriamas išlaidas padengia pats naudotojas; pažymi, kad vieno nario išlaidos, patiriamos naudojantis automobiliais tada, kai jis nevykdo savo pareigų, 2017 m. apytikriai siekė 440 EUR, ir visos šios išlaidos buvo išskaičiuotos iš narių tarnybinių pajamų;

35.  pažymi, kad vairuotojai 26 kartus važiavo į Teisingumo Teismo narių gimtąsias šalis be paties nario automobilyje ir kad vairuotojams buvo kompensuotos 53 naktys, susijusios su šiomis kelionėmis; vis dėlto, pažymi, kad vairuotojams buvo numatyti 22 skrydžiai, penkios kelionės traukiniu ir viena kelionė laivu, kad vairuotojas galėtų vykti į tarnybinę komandiruotę su nariu šio gimtojoje šalyje; pabrėžia, kad vairuotojai turėtų lydėti narius gimtojoje šalyje tik tinkamai pagrįstais atvejais;

36.  pažymi, kad Teisingumo Teismo interneto svetainėje buvo paskelbtas Teisingumo Teismo narių išorės veiklos sąrašas; apgailestauja dėl to, kad šiame sąraše nenurodomi išvardytų atvejų tikslas, data, vieta ir kelionės bei pragyvenimo išlaidos ir tai, ar šias keliones apmokėjo Teisingumo Teismas, ar trečioji šalis; ragina Teisingumo Teismą toliau skelbti savo narių išorės veiklos sąrašą ir pateikti daugiau informacijos apie minėtuosius aspektus;

37  dar kartą ragina Teisingumo Teismą savo interneto svetainėje paskelbti visų savo narių gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas; pažymi, kad trumpos visų narių biografijos skelbiamos interneto svetainėje, bet jose nepateikiama informacija apie narystę kitose organizacijose; pažymi, kad, laikantis naujo Narių elgesio kodekso, narių prašoma pradėjus eiti pareigas pateikti finansinių interesų deklaracijas teismo, kurio nariai jie yra, pirmininkui; ragina Teisingumo Teismą savo interneto svetainėje paskelbti tas deklaracijas;

38.  džiaugiasi, kad peržiūrėtas Narių elgesio kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d., ir kad jame numatytos naujos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams ir užtikrinti narių nepriklausomumą;

39.  pažymi, kad Teisingumo Teismo administracija rengia naujas taisykles dėl su darbuotojais susijusio „sukamųjų durų“ reiškinio; dar kartą ragina Teisingumo Teismą sparčiai nustatyti ir įgyvendinti griežtas atitinkamas prievoles;

40.  prašo Teisingumo Teismo nustatyti aiškias ir griežtas rėmimo taisykles, kuriomis būtų užtikrintas vienodas požiūris į renginius po to, kai buvo pažymėta, kad Teisingumo Teismas neigė teikiantis paramą veiklai, nors jis 2018 m. gegužės mėn. Portugalijoje vykusiam 18-ajam Tarptautinės Europos teisės federacijos (FIDE) kongresui parūpino 12 vertėjų žodžiu, kurių išlaidos siekė 10 859,05 EUR;

41.  pažymi, kad 2017 m. apie jokius informavimo apie pažeidimą atvejus pranešta nebuvo; palankiai vertina tai, kad 2017 m. buvo priimtos naujos vidaus taisyklės dėl informatorių apsaugos; ragina Teisingumo Teismą užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų tinkamai informuojami apie savo teises, pvz., atvykus naujiems darbuotojams per jų įvadinį laikotarpį;

42.  palankiai vertina Teisingumo Teismo įsipareigojimą siekti plataus užmojo aplinkos srities tikslų, visų pirma susijusių su vykdomu statybų projektu, ir ragina Teisingumo Teismą laiku pasiekti šiuos tikslus; palankiai vertina tai, kad 2017 m. buvo viršytas tikslas sumažinti didelį poveikį aplinkai darančių viešųjų pirkimų skaičių; be to, palankiai vertina tai, kad buvo sukurta tarpinstitucinė Žaliųjų viešųjų pirkimų pagalbos tarnyba; ragina Teisingumo Teismą toliau gerinti savo atliekų tvarkymą, didinti savo energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį;

43.  pažymi, kad, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai iš Jungtinės Karalystės nustos eiti savo pareigas; pažymi, kad atsižvelgiant teisines problemas, kurių gali kilti dėl išstojimo iš ES susitarimo ir atitinkamų Jungtinės Karalystės teisės nuostatų, bylų skaičius trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu gali padidėti;

44.  pažymi, kad vienas buvęs Tarnautojų Teismo narys šiuo metu dirba Teisingumo Teisme specialiuoju patarėju, visų pirma klausimais, susijusiais su Jungtinės Karalystės sprendimu išstoti iš Europos Sąjungos; pažymi, kad šis asmuo paskirtas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 123 straipsnio 2 dalį;

45.  pažymi, kad 2017 m. Teisingumo Teisme dirbo 63 darbuotojai iš Jungtinės Karalystės, tarp kurių buvo 36 pareigūnai, 24 laikinieji darbuotojai ir trys sutartininkai; džiaugiasi Teisingumo Teismo ketinimu, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, įvertinti kiekvieną konkretų atvejį priimant sprendimus dėl britų laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų sutarčių pratęsimo; ragina Teisingumo Teismą sparčiai sukurti nuoseklią strategiją, kad atitinkamiems asmenims būtų užtikrintas tikrumas.

11.12.2018

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas

(2018/2169(DEC))

Nuomonės referentas: Pavel Svoboda

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad 2017 finansiniais metais vykdant biudžetą panaudota labai didelė galutinė asignavimų suma (98,69 proc.), didesnė kaip 2016 m. (98,23 proc.);

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) turi užtikrinti nepriekaištingos kokybės teisingumo vykdymą ir tai daryti per pagrįstą laiką, be to, veikdamas kaip ES institucija, ESTT taip pat turi užtikrinti kuo efektyvesnį ir veiksmingesnį turimų viešųjų lėšų panaudojimą pagal patikimo finansų valdymo principus;

3.  pabrėžia, kad ESTT biudžetą sudaro tik administracinės išlaidos, t. y. apytiksliai 75 proc. biudžeto skiriama institucijos darbuotojams, o likusios lėšos skiriamos pastatų, baldų, informacinių technologijų ir įvairioms veiklos išlaidoms;

4.  pabrėžia, kad rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principas turėtų būti taikomas ne tik Teisingumo Teismo biudžetui apskritai, bet turėtų apimti konkrečių, išmatuojamų, pasiekiamų, aktualių, per nustatytą laiką įvykdytinų tikslų, taikytinų atskiriems departamentams, skyriams ir personalo metiniams planams, nustatymą, taip pat atitinkamų institucijos sąmatoms sudaryti reikiamų rodiklių nustatymą; todėl ragina Teisingumo Teismą vykdant savo veiklą plačiau taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą;

5.  pažymi, kad savo 2017 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nepateikė pastabų, susijusių su ESTT, o jų būdavo nuo 2010 m.;

6.  pažymi, kad savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 14/2017 „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų valdymo veiksmingumo peržiūra“, paskelbtoje 2017 m. rugsėjo mėn., Audito Rūmai pripažino svarbius organizacinius ir procedūrinius veiksmus, kurių ėmėsi Teisingumo Teismas, kad padidintų veiksmingą bylų nagrinėjimą;

7.  pažymi, kad Audito Rūmai taip pat pasiūlė tolesnio tobulinimo būdus, visų pirma įdiegti integruotą bylų valdymo sistemą;

8.  teigiamai vertina Audito Rūmų rekomendaciją, kad ESTT turėtų apsvarstyti galimybę taikyti aktyvesnio bylų valdymo procedūras, grindžiamas individualiu požiūriu ir realiais terminais, tuo pačiu metu atidžiai stebėti, kaip panaudojama darbo jėga, ir taikyti papildomus administracinių procedūrų supaprastinimo metodus;

9.  pažymi, kad lankstesnis esamų teisės referentų paskirstymas galėtų daryti teigiamą poveikį bendram Teisingumo Teismo efektyvumui;

10.  pažymi, kad abiejų teismų, sudarančių ES Teisingumo Teismą, 2017 m. statistika patvirtino pastaraisiais metais pastebimą tendenciją, susijusią su vidutiniška bylos nagrinėjimo trukme, kuri išlieka patenkinama tiek Bendrajame Teisme, kuriame dėl didesnių pastangų siekti efektyvumo atsirado galimybių dar labiau sumažinti šią trukmę (ji vidutiniškai sutrumpėjo 2,4 mėnesio, palyginti su 2016 m., ir 10,6 mėnesio, palyginti su 2013 m.), tiek Teisingumo Teisme, kuriame vidutiniška bylos nagrinėjimo trukmė, susijusi su prašymais priimti prejudicinį sprendimą, išliko trumpesnė kaip 16 mėnesių (2017 m. ji siekė 15,7 mėnesio) ir ši trukmė tik šiek tiek padidėjo, palyginti su 2016 m. (0,7 mėnesio), dėl to, kad buvo pateikti paaiškinti kai kurie itin sudėtingi teisės aktai;

11.  teigiamai vertina Audito Rūmų rekomendaciją, kad terminai turėtų būti toliau tikslinami atsižvelgiant į kiekvienos rūšies procedūros konkretų pobūdį ir bylų sudėtingumą;

12.  palankiai vertina tai, kad bendrai minėti du teismai, sudarantys ESTT, 2017 m. baigė nagrinėti 1594 bylas ir patvirtino bendrą labai didelio teisminio aktyvumo padidėjimo tendenciją 2010–2017 m. laikotarpiu, taip pat pabrėžia šios tendencijos, kuri, tikėtina, tęsis ir ateityje, svarbą;

13.  daro išvadą, kad ESTT galėtų toliau gerinti šiuos teigiamus rezultatus ir šiuo tikslu apsvarstyti galimybę pereiti prie aktyvesnio individualaus bylų valdymo, taikyti konkrečius terminus ir stebėti, kaip faktiškai naudojami pasamdyti žmogiškieji ištekliai; pabrėžia, kad veiklos rezultatų vertinimas remiantis šiuo pagrindu, užuot naudojus orientacinius terminus, kurių paprastai turi būti paisoma, padėtų gauti vadovybei informacijos apie problematiškas bylas ir geros praktikos aspektus; pabrėžia, kad ši informacija taip pat galėtų būti naudojama siekiant gerinti atsiskaitymą už veiklos rezultatus, kad būtų sustiprinta atskaitomybė, suteikiamos įžvalgos apie tinkamą ESTT veikimą ir apie jo turimų išteklių naudojimą;

14.  palankiai vertina tai, kad nuolat daugėja prieigų prie taikomosios programos „e-Curia“ (prieigos prie paskyros skaičiai – 4354 2017 m., palyginti su 3599 2016 m.), ir tai, kad nuo 2016 m. visos valstybės narės naudojasi taikomąja programa „e-Curia“, o tai parodo, jog veiksmingai padidėjo visuomenės informuotumas apie tai, kad esama tokios taikomosios programos, ir apie jos teikiamus privalumus; vis dėlto sutinka su pastabomis, kurias pareiškė Audito Rūmai, kad, galbūt, įdiegus visiškai integruotą IT sistemą, galėtų padidėti bylų valdymo veiksmingumas;

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, priešingai nei susijusios teisėtumo, reagavimo ar skaidrumo sąvokos, atskaitomybė iki šiol nebuvo labai svarbi formuluojant Teisingumo Teismo įgaliojimus;

16.  palankiai vertina tai, kad sukurtas Europos Sąjungos teisminis tinklas, apimantis valstybių narių konstitucinius ir aukščiausiuosius teismus, ir Teisingumo Teismas vykdo jo koordinavimą;

17.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad Sąjungos institucijos atstovautų ES piliečiams, ir atitinkamai atkreipia dėmesį į Parlamento ir Tarybos nustatyto tikslo užtikrinti tolygų vyrų ir moterų atstovavimą skiriant Bendrojo Teismo teisėjus svarbą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

10.12.2018

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Joëlle Bergeron, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Mady Delvaux, Mary Honeyball, Sajjad Karim, Sylvia-Yvonne Kaufmann, António Marinho e Pinto, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, Axel Voss, Francis Zammit Dimech, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sergio Gaetano Cofferati, Luis de Grandes Pascual, Tiemo Wölken, Kosma Złotowski

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

18

+

ALDE

Jean-Marie Cavada, António Marinho e Pinto

ECR

Kosma Złotowski

EFDD

Joëlle Bergeron

GUE/NGL

Kostas Chrysogonos

PPE

Daniel Buda, Luis de Grandes Pascual, Pavel Svoboda, Axel Voss, Francis Zammit Dimech, Tadeusz Zwiefka

S&D

Sergio Gaetano Cofferati, Mady Delvaux, Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Evelyn Regner, Tiemo Wölken

VERTS/ALE

Julia Reda

0

-

 

 

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

20.2.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Ingeborg Gräßle, Jean-François Jalkh, Wolf Klinz, Arndt Kohn, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Marco Valli, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Karin Kadenbach, Marian-Jean Marinescu

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

18

+

ALDE

Nedzhmi Ali, Martina Dlabajová, Wolf Klinz

GUE/NGL

Dennis de Jong

PPE

Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Marian-Jean Marinescu, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Tomáš Zdechovský

S&D

Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Karin Kadenbach, Arndt Kohn, Georgi Pirinski, Derek Vaughan

VERTS/ALE

Bart Staes

0

-

 

 

2

0

EFDD

Marco Valli

ENF

Jean-François Jalkh

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL L 51, 2017 2 28.

(2)

OL C 348, 2018 9 28, p. 1.

(3)

OL C 357, 2018 10 4, p. 1.

(4)

OL C 357, 2018 10 4, p. 9.

(5)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(6)

OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(7)

Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2017: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų valdymo veiksmingumo peržiūra.

(8)

OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 14 d.Teisinis pranešimas