Procedūra : 2018/2177(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0107/2019

Pateikti tekstai :

A8-0107/2019

Debatai :

PV 26/03/2019 - 12
CRE 26/03/2019 - 12

Balsavimas :

PV 26/03/2019 - 13.3
CRE 26/03/2019 - 13.3

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0244

PRANEŠIMAS     
PDF 258kWORD 74k
27.2.2019
PE 626.825v02-00 A8-0107/2019

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2018/2177(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Marco Valli

PAKEITIMAI
1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2018/2177(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2018)0519 – C8-0328/2018),

–  atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2018)0475),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 20 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų operacijas (05368/2019 – C8-0064/2019, 05369/2019 – C8-0065/2019, 05370/2019 – C8-0066/2019, 05371/2019 – C8-0067/2019),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018)0545),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūros ataskaita“ (COM(2017)0720) ir prie jos pridėtus tarnybų darbinius dokumentus: „Vystomojo bendradarbiavimo priemonės vertinimas“ (SWD(2017)0600) ir „Vienuoliktojo Europos plėtros fondo vertinimas“ (SWD(2017)0601),

–  atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir išorės rangovų grupės atliktą vienuoliktojo Europos plėtros fondo išorės vertinimą (galutinė 2017 m. birželio mėn. ataskaita),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašytą(3) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą(4) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (toliau – AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(5),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(6), 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(7), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(8), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 d. ir 2013 m. birželio 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis(9), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(10), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(11), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(12) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(13) 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0107/2019),

1.  patvirtina Komisijai, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymo

(2018/2177(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2018)0519 – C8-0328/2018),

–  atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2018)0475),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(14),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(15),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 20 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų operacijas (05368/2019 – C8-0064/2019, 05369/2019 – C8-0065/2019, 05370/2019 – C8-0066/2019, 05371/2019 – C8-0067/2019),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018)0545),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūros ataskaita“ (COM(2017)0720) ir prie jos pridėtus tarnybų darbinius dokumentus: „Vystomojo bendradarbiavimo priemonės vertinimas“ (SWD(2017)0600) ir „Vienuoliktojo Europos plėtros fondo vertinimas“ (SWD(2017)0601),

–  atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir išorės rangovų grupės atliktą vienuoliktojo Europos plėtros fondo išorės vertinimą (galutinė 2017 m. birželio mėn. ataskaita),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašytą(16) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą(17) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (toliau – AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(18),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(19), 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(20), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(21), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 d. ir 2013 m. birželio 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis(22), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(23), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(24), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(25) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(26) 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0107/2019),

1.  pritaria aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

(2018/2177(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0107/2019),

A.  kadangi Komisija visapusiškai pritaria Europos plėtros fondų (EPF) valdymui, turėdama galutinę atsakomybę ir už EPF operacijų teisėtumą / tvarkingumą, ir už EPF finansinių ataskaitų teikimo proceso priežiūrą;

B.  kadangi EPF parama vystymuisi veiksmingai įgyvendinama 79 šalyse, nors politinės ir socialinės bei ekonominės sąlygos dažnai yra sudėtingos, nestabilios ir susijusios su rizika;

C.  kadangi būtina užtikrinti, kad parama vystymuisi būtų naudojama laikantis jos pradinio SESV 208 straipsnyje įtvirtinto tikslo, tinkamai atsižvelgiant į paramos ir vystymosi veiksmingumo principus;

D.  kadangi toje pačioje šalyje arba šalių grupėje įgyvendinamos kelios skirtingos Sąjungos politikos priemonės, taikant skirtingus principus ir siekiant skirtingų tikslų, esama rizikos, kad jie vienas kitam prieštaraus;

E.  kadangi EPF turi nuolat siekti didesnio suderinamumo su pirminiu tikslu sumažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą, taip pat daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatams ir veiksmų matomumui;

F.  kadangi taikant EPF paramos teikimo būdus turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad skiriasi šalių partnerių išsivystymo etapai, visų pirma turint mintyje šalis partneres, kurių kaip mažas pajamas gaunančių šalių statusas pakito ir jos jau klasifikuojamos kaip vidutines pajamas gaunančios šalys;

G.  kadangi būtina darnaus vystymosi sąlyga yra skaidrus, įtraukus ir veiksmingas dalyvaujamosios politikos formavimo procesas, kurį vykdant laikomasi žmogaus teisių principų;

H.  kadangi veiksmingos išankstinės sąlygos ir reguliarūs tikrinimai yra svarbiausios sudėtinės dalys siekiant užtikrinti EPF veiksmingumą ir patikimą finansų valdymą;

I.  kadangi Parlamentas nedalyvauja numatant ir skiriant EPF išteklius, kaip yra su kitomis vystymosi priemonėmis;

Patikinimo pranešimas

Pagrindinės išvados dėl 2017 m. finansinio įgyvendinimo

1.  pažymi, kad 2017 m. pabaigoje EPF įsipareigojimai siekė 6 218 mln. EUR ir tai sudarė 95 proc. metinio tikslinio rodiklio, patikslinto 2017 m. spalio mėn. (t. y. 6 510 mln. EUR); visi EPF mokėjimai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 4 256 mln. EUR ir tai reiškia, kad įvykdyta 98,89 proc. metinio tikslinio rodiklio, patikslinto 2017 m. spalio mėn. (arba 6 510 mln. EUR); pažymi, kad papildomai prie minėtų EPF įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų 2017 m. visa Europos investicijų banko (EIB) įsipareigojimų suma siekė 667 mln. EUR, o mokėjimų suma siekė 456 mln. EUR;

2.  pažymi, kad Jungtinės Karalystės dalis sudaro 14,82 proc. dešimtojo EPF ir 14,68 proc. vienuoliktojo EPF asignavimų; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti glaudžius Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės ryšius po to, kai ji pasitrauks iš Europos Sąjungos, kiek tai susiję su EPF ir parama vystymuisi, ir atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą būsimuoju programavimo laikotarpiu 26 proc. padidinti VI išlaidų kategorijos (apima buvusias IV ir EPF kategorijas) asignavimus;

3.  palankiai vertina nuolatines Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato (DEVCO GD) pastangas sumažinti seną išankstinį finansavimą, senus nepanaudotus įsipareigojimus ir senas nustojusias galioti sutartis, laikantis tikslinio 25 proc. rodiklio; pažymi, kad tas tikslinis rodiklis viršytas, kai senas išankstinis EPF finansavimas buvo sumažintas 32,58 proc. (37,6 proc. turint mintyje visą jo atsakomybės sritį), o seni neįvykdyti EPF įsipareigojimai sumažinti 37,63 proc.; taip pat pažymi, kad senų nustojusių galioti EPF sutarčių atveju sumažinimo nepasiekta, nes atitinkamas rodiklis siekė 18,75 proc., o nustatytas tikslinis rodiklis sudarė 15 proc.; vadovaudamasis Audito Rūmų nuomone, atkreipia dėmesį į tai, kad senų nustojusių galioti EPF sutarčių užbaigimo procesas yra labai sudėtingas, taip pat į tai, kad nustatoma nauja speciali procedūra, skirta šiai pasikartojančiai problemai spręsti;

4.  ragina DEVCO GD apsvarstyti galimybes patobulinti arba net pritaikyti šiuo metu taikomus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius siekiant geriau stebėti, be kita ko, avansinių įnašų, kurie sumokėti į Sąjungos patikos fondus („Bêkou“ patikos fondą ir Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą), senėjimą;

Ataskaitų patikimumas

5.  palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo plėtros fondų 2017 m. galutinėse metinėse finansinėse ataskaitose visais pagrindiniais aspektais pateikta teisinga informacija apie EPF finansinę būklę 2017 m. gruodžio 31 d., o su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susiję jų operacijų, pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai atitinka EPF finansinio reglamento nuostatas ir tarptautiniu mastu pripažintus viešojo sektoriaus apskaitos standartus;

Finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

6.  palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kurioje nurodoma, kad 2017 m. finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

7.  reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų pareikštos neigiamos nuomonės dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų, kurie yra reikšmingai paveikti klaidų, teisėtumo ir tvarkingumo;

8.  apgailestauja dėl to, kad nuo 2012 m. kiekvienoje metinėje veiklos ataskaitoje Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas (DEVCO GD) pateikė išlygą dėl atliktų operacijų tvarkingumo, nes tai parodo didelius vidaus valdymo trūkumus;

9.  yra susirūpinęs, kad, remiantis Audito Rūmų jų metinėje ataskaitoje pateiktu įvertinimu, įvertintas aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF finansinėse ataskaitose atspindimų išlaidų klaidų lygis yra 4,5 proc., palyginti su 3,3 proc. 2016 m., 3,8 proc. 2014 ir 2015 m., 3,4 proc. 2013 m. ir 3 proc. 2012 m.;

10.  reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų atrinktų pavyzdžių, susijusių su mokėjimų operacijomis, rezultatų, pagal kuriuos 29 proc. jų buvo su klaidomis (37 iš 128 mokėjimų, kurių auditas atliktas); apgailestauja, kad 2017 m. klaidų rūšys liko tokios pačios, kokios buvo būdingos keletą ankstesnių metų, t. y., apmokėtos nepatirtos išlaidos (42 proc.), pagrindinių patvirtinamųjų dokumentų nebuvimas (29 proc.) ir rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai (12 proc.); apgailestauja, kad 33 proc. iš 30 mokėjimų operacijų, kuriose aptikta kiekybiškai įvertinamų klaidų, buvo galutinės operacijos, kurias leista atlikti po ex ante patikrinimų;

11.  apgailestauja, kad kitos susirūpinimą keliančios klaidos, kaip ir ankstesniais metais, buvo susijusios su programų sąmatomis, dotacijomis, susitarimais dėl įnašų, kurie valdomi kartu su tarptautinėmis organizacijomis ir valstybių narių bendradarbiavimo agentūromis; dar kartą pakartoja, jog yra susirūpinęs, kad sąlyginio metodo, taikomo kelių paramos teikėjų finansuojamų projektų, kuriuos įgyvendina tarptautinės organizacijos, atvejais ir paramos biudžetui veiklos atvejais ribojama Audito Rūmų audito aprėptis; tačiau palankiai vertina tai, kad Komisija 2018 m. atliko patobulinimus, be kita ko, patvirtino „Išlaidų tikrinimo reikalavimus“ ir „Kontrolės pagal programų sąmatas sustiprinimo veiksmų planą“; ragina Komisiją toliau apsvarstyti savo prielaidą, kad yra laikomasi Sąjungos tinkamumo taisyklių tuo atveju, kai bendra sutelkta suma apima pakankamai tinkamų finansuoti išlaidų, kurios padengtų Sąjungos įnašą; primena, kad Komisija turi veiksmingai šalinti trūkumus, susijusius su sutarčių valdymu, atrankos procedūromis, dokumentų tvarkymu ir viešųjų pirkimų sistema;

12.  primygtinai ragina Komisiją parengti išsamius paaiškinimus reaguojant į šias išvadas ir pateikti Parlamentui aiškų planą, kuriame būtų nurodyti būtini veiksmai siekiant ištaisyti šią didelį nerimą keliančią padėtį;

13.  yra susirūpinęs, kad 2017 m. vėl pasitaikė atvejų, susijusių su nepanaudotu išankstiniu finansavimu, kuris buvo neteisingai įrašytas kaip veiklos pajamos, susigrąžinimu, nors 2017 m. finansinių klaidų ištaisymų vertė padidėjo iki 5,1 mln. EUR lygio ( palyginti su 3,1 mln. EUR 2016 m.);

Patikinimo grandinės veiksmingumas (ir patikimumas)

Priežiūros komponentas

14.  mano, kad įvairios patikinimo sistemos sudedamosios dalys turėtų būti stiprinamos koordinuotai; pakartoja, kad reikia išlaikyti nuoseklią priežiūros strategiją, kuria būtų užtikrinama šalių partnerių atitikties nuostatų laikymosi, su veiklos rezultatais susijusių tikslų ir patikimų pridėtinės vertės kriterijų ir paramos įsisavinimo pajėgumų pusiausvyra, į kurią reikėtų tinkamai atsižvelgti valdant įvairias paramos teikimo operacijas ir būdus;

15.  pripažįsta, kad esama pasikartojančių Komisijos ex ante patikrinimų trūkumų ir primena Komisijai, kad reikia įgyvendinti priemones, siekiant išvengti tam tikrų ex ante patikrų numatomos nesėkmės; pažymi, jog Audito Rūmai pabrėžė, kad kai kurių klaidų atvejais Komisija iš savo informacinių sistemų buvo gavusi pakankamai informacijos, kad išvengtų klaidų, jas aptiktų ir ištaisytų prieš apmokėdama išlaidas, ir apskaičiuotas klaidų lygis dėl to būtų buvęs 1,8 proc. mažesnis; mano, kad nauja išlaidų patikrinimo sąvoka, kurią Komisija taiko naujuosiuose reikalavimuose, yra naudinga priemonė valdymo sistemos įgyvendinimo trūkumams pašalinti;

16.  atkreipia dėmesį į ne tokį atsargų metodą, kurį 2017 m. taikė DEVCO GD savo šeštojoje likutinio klaidų lygio analizėje, būtent apskaičiuojant ir ekstrapoliuojant klaidas, dėl to, kad labai nedaug viešųjų pirkimų procedūrų patikrinimų vietoje ir tyrimų buvo įtraukta į 2017 m. metinę apžvalgą, taigi pateikta išlyga, apsiribojant dotacijomis taikant tiesioginį valdymą (rizika susijusi su 82,96 mln. EUR); pripažįsta nuolatines pastangas, dedamas siekiant sumažinti apskaičiuotą klaidų lygį daugiau nei nustatyta 2 proc. klaidų reikšmingumo riba; vis dėlto pabrėžia, kad šio tikslo siekimas neturėtų lemti migloto operacijų tvarkingumo ir teisėtumo vaizdo, dėl kurio taip pat nebūtų galima palyginti kelerių metų rezultatų; ragina suinteresuotuosius subjektus vengti konkuruojančių apskaičiuoto klaidų lygio vertinimo metodikų, kad būtų galima pateikti patikimą padėties vaizdą ir padidinti pasitikėjimą ir sąžiningumą, susijusius su atliktu kontrolės darbu ir bendromis kontrolės sistemomis;

Rizikos valdymas

17.  primena, kad reguliari didelės rizikos veiksnių (išorės, finansinių ir operatyvinių) stebėsena ir tinkamas jų kiekybinis įvertinimas yra būtina sąlyga siekiant gero finansų valdymo ir kokybiškų išlaidų, taip pat siekiant plėtoti Sąjungos intervencijų patikimumą, tvarumą ir reputaciją; ragina DEVCO GD ir toliau tobulinti savo procesus atsižvelgiant į riziką ir finansinę vertę, taip pat pritaikyti taikomas išankstines sąlygas pagal skirtingus išsivystymo lygius, šalių rizikos profilį ir valdymo sistemas;

18.  pabrėžia, kad DEVCO GD turi reguliariai plėtoti rizikos planavimą arba matricą, susijusius su ES priemonių rinkinyje atsirandančiomis naujoviškomis paramos priemonėmis, kaip antai suderintas finansavimas, tiksliniai patikos fondai ir finansinės partnerystės su kitomis tarptautinėmis institucijomis arba daugiašaliais plėtros bankais;

Vertinimo ir ataskaitų teikimo komponentas

19.  ragina DEVCO GD gerokai pagerinti savo stebėsenos, vertinimo ir informavimo apie veiklos rezultatus tvarką, siekiant užtikrinti, kad įvairiose veiklos rezultatų sistemose nustatyti pagrindiniai rodikliai būtų sistemingai stebimi ir kad politikos formuotojams būtų laiku teikiama patikima ir išsami informacija; ragina atlikti ilgalaikį vertinimą, kuris apimtų duomenų rinkimą, tyrimus ir analizę, siekiant patobulinti pagrindinius rodiklius; mano, kad kenkimas veiklos rezultatų stebėsenai ir rezultatų vertinimui yra daro žalą viešojo sektoriaus atskaitomybei;

20.  mano, kad, susidarius kritinėms situacijoms arba joms ilgai trunkant, reikėtų aktyviai ir skubiau naudoti rezultatų stebėsenos priemonę; pabrėžia, kad reikėtų nedelsiant imtis taisomųjų priemonių ir struktūriškai įvertinti trūkumų pobūdį projektavimo lygmeniu; pabrėžia, kad būtina pateikti Parlamentui ir biudžeto kontrolės institucijai aiškią nuomonę apie tai, kiek Sąjungos pagrindinių vystymosi tikslų buvo iš tikrųjų pasiekta;

21.  mano, kad išorės pagalbos valdymo ataskaitos, kurias teikia Sąjungos delegacijos, yra naudinga bendra ataskaitų teikimo priemonė, kuria prisidedama prie kiekvienos Sąjungos delegacijos patikinimo užtikrinimo ir veiklos rezultatų matavimo; pažymi, kad įgyvendinimo problemomis pasižyminčių projektų dalis sumažėjo nuo 31,1 proc. 2016 m. (980 projektų iš 3151 vykdomų projektų) iki 23,8 proc. 2017 m. (arba 1059 projektų iš 4444 vykdomų projektų); vis dėlto yra susirūpinęs, kad 27 proc. dabartinių projektų, kuriuos įgyvendinant patiriama sunkumų, atvejais pagrindinė priežastis yra menki tikėtini pajėgumai arba įgyvendinančių partnerių veiklos rezultatai, mažas suinteresuotųjų subjektų susidomėjimas ir įsipareigojimas ar nepakankamas bendras partnerių teikiamas finansavimas – veiksniai, kurie turėtų būti nustatyti ankstyvuoju politinio dialogo ir paramos teikėjų koordinavimo etapu;

EPF paramos vystymuisi įgyvendinimas

11-ojo EPF vertinimas

22.  atkreipia dėmesį į vienuoliktojo EPF laikotarpio vidurio vertinimo pareiškimą, kuriame teigiama, kad (i) esama realaus pavojaus, jog EPF gali patekti į padėtį, kai turės vykdyti darbotvarkes, atitolinsiančias jį nuo pirminio skurdo mažinimo tikslo, kurias sunku suderinti su pagrindinėmis EPF vertybėmis ir kurios susilpnina fondo galimybę atlikti darbą gerai, taip pat, kad, (ii) nepaisant konsultacijų, į vyriausybės ir [pilietinės visuomenės organizacijų] požiūrius (išskyrus kai kurias svarbias išimtis, pvz., Ramiojo vandenyno regione) retai buvo atsižvelgiama programavimo metu priimant sprendimus ir kad vienuoliktojo EPF programavimo laikotarpiu telkimo principui buvo taikomas požiūris „iš viršaus į apačią“, tačiau Kotonu susitarimo pagrindinio partnerystės principo sąskaita; apgailestauja dėl to, kad Komisija iki šiol visiškai ignoravo šias išvadas; vis dėlto mano, kad taikos stiprinimas ir pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas yra pagrindiniai darnaus vystymosi aspektai;

23.  pažymi, kad, remiantis vienuoliktojo EPF vertinimu, iki 2017 m. balandžio mėn. iš EPF rezervo buvo išmokėta beveik 500 mln. EUR, siekiant paremti Komisijos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinį direktoratą, beveik 500 mln. EUR skirta siekiant suteikti skubią paramą atskiroms šalims ir 1,5 mln. EUR išmokėta Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui, kadangi EPF taip pat skiria lėšų naujajam Europos darnaus vystymosi fondui;

Išorės finansavimo priemonių įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra

24.  palankiai vertina tai, kad, vertinimo duomenimis, EPF tikslai jo kūrimo metu iš esmės buvo susiję su politikos prioritetais, jis iš esmės atitiko iškeltus tikslus ir buvo suderintas su darnaus vystymosi tikslų (DVT) vertybėmis ir uždaviniais;

25.  palankiai vertina tai, kad kai kurios šalys, kuriose veikia EPF geografinės programos, per pastaruosius dešimt metų pasiekė pažangos skurdo mažinimo, žmogaus socialinės raidos ir ekonominio vystymosi srityse; pažymi, kad kitose šalyse padėtis ir toliau liko kritiška; su pasitenkinimu pažymi, kad EPF prioritetai yra suderinti su DVT vertybėmis ir uždaviniais;

26.  pabrėžia, kad Sąjungos trumpalaikiai vidaus interesai neturėtų būti vienintelė jos vystymosi darbotvarkės varomoji jėga, ir kad reikia visapusiškai taikyti paramos veiksmingumo principus visų formų vystomajam bendradarbiavimui;

27.  ragina DEVCO GD, siekiant užtikrinti EPF efektyvumą, veiksmingumą ir pridėtinę vertę, apsvarstyti tokius EPF valdymo tikslus:

–  aiškiau parodyti EPF finansavimo papildomumą, suderinamumą su Sąjungos priemonių rinkiniu ir sąveiką su kitomis išorės pagalbos priemonėmis;

–  užtikrinti aukščiausio lygio tvarkingumą ir atskaitomybę dėl veiksmų, finansuojamų EPF lėšomis, rezultatų;

–  atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją geriau išaiškinti loginę sistemą, kuria grindžiamos fondo finansinės intervencijos, visų pirma siekiant didesnio tikėtino ilgalaikio EPF lėšomis finansuojamų operacijų poveikio matomumo arba tvarumo;

–  įtraukti į kitą metinę veiklos ataskaitą struktūrizuotą vienuoliktojo EPF veiklos poveikio vertinimą, didžiausią dėmesį skiriant žmogaus teisėms ir aplinkosaugos srityje pasiektiems rezultatams;

–  mano, kad vis dar esama poreikio taikyti sistemingesnį požiūrį į informavimą apie Sąjungos dotacijomis finansuojamą veiklą siekiant didinti Sąjungos matomumą ir didinti finansavimo grandinės skaidrumą ir atskaitomybę;

–  stiprinti partnerystės dvasią, tuo tikslu nustatant demokratinę atsakomybę už programą ir jos įgyvendinimą, kartu užtikrinant pagrindinių EPF vertybių ir principų paisymą;

28.  mano, jog labai svarbu, kad EPF lėšomis finansuojant su infrastruktūra susijusius projektus būtų reikalaujama atlikti nepriklausomą ex ante vertinimą, kuriame būtų atsižvelgta į projektų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, taip pat į projektų pridėtinę vertę; mano, kad sprendimas dėl finansavimo turi būti pagrįstas tinkama sąnaudų ir naudos analize ir kad turi būti finansuojami tie projektai, kurie yra tvarūs aplinkos apsaugos, finansiniu ir socialiniu požiūriais;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Audito Rūmai labai neigiamai įvertino viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes(27) (VPSP), ir į Audito Rūmų rekomendaciją „neskatinti intensyviau ir plačiau taikyti VPSP metodo“ Sąjungoje; ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į šią rekomendaciją nagrinėjant VPSP besivystančiose šalyse, kuriose VPSP sėkmingo įgyvendinimo aplinka yra dar sudėtingesnė nei Sąjungoje;

30.  reiškia didelį susirūpinimą tuo, kad 2016, 2017 ir 2018 m. visame pasaulyje didėjo badas, šiuo metu per 820 mln. žmonių patiria nuolatinį neprievalgį, o tuo pat metu Sąjungos ir jos valstybių narių oficialios paramos vystymuisi dalis, skiriama aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui, sumažėjo nuo 8 proc. 2014 m. iki 6 proc. 2016 m., taip pat 2017 m. ženkliai sumažėjo biudžeto įsipareigojimai, skirti aprūpinimo maistu saugumui pagal priemones, kurias valdo Komisija, finansuoti;

31.  pakartoja, kad turi daug abejonių dėl to, jog Komisija 2017 m. pristatė, o EPF komitetas patvirtino Eritrėjai skirtą nacionalinę orientacinę programą ir metinę veiksmų programą, nors neturėjo įtikinamų įrodymų dėl reformų ar pagerėjusios žmogaus teisių padėties Eritrėjoje; primena Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės įsipareigojimus reguliariai teikti informaciją Parlamentui šiais klausimais;

32.  ragina vystymosi srityje numatyti paskatomis grindžiamą požiūrį ir nustatyti principą „parama pagal pažangą“, atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos pavyzdį; mano, kad kuo daugiau vidaus reformų demokratinių institucijų kūrimo ir stiprinimo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo paisymo srityse vykdo šalis ir kuo greičiau ji daro pažangą jas vykdydama, tuo daugiau paramos ji turėtų gauti iš Sąjungos;

33.  pabrėžia, kad svarbu didinti skiriamas lėšas, kuriomis siekiama remti gerą valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę besivystančiose šalyse, kad būtų skatinamos atskaitingos ir skaidrios institucijos, remiamas gebėjimų stiprinimas ir skatinamas dalyvaujamasis sprendimų priėmimo procesas bei visuomenės galimybės susipažinti su informacija;

34.  atsižvelgiant į tai, kad teikiant paramą tiesioginės dotacijos pakeičiamos patikos fondais ir mišriu finansavimu, be kita ko, naudojant Europos darnaus vystymosi fondą, ragina Tarybą, Komisiją ir EIB, remiantis naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi nustatytais politikos principais, priimti tarpinstitucinį susitarimą su Parlamentu dėl skaidrumo, atskaitomybės ir parlamentinės kontrolės;

35.  griežtai primena Parlamento raginimą Tarybai ir valstybėms narėms siekti integruoti EPF į Sąjungos biudžetą, kad būtų galima sustiprinti demokratinę kontrolę; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą patenkinti Parlamento pakartotinai teikiamą prašymą įtraukti EPF į Sąjungos biudžetą; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie diskusijų dėl Kotonu susitarimo pakeitimo po 2020 m., padėtį;

36  palankiai vertina derybų dėl susitarimo baigus galioti Kotonu susitarimui procesą, kad būtų išlaikyta AKR ir ES sistema;

EPF ir naujų tarpusavio sąveikų valdymas

37.  pripažįsta, kad EPF patiria didelį spaudimą reaguoti į vis daugėjančias politines reikmes, kaip antai saugumas, migracija ir sienų valdymas, kurias sunku suderinti su pagrindinėmis EPF vertybėmis ir Sąjungos vystymosi ir bendradarbiavimo politikos principais, visų pirma skurdo panaikinimu, kaip nustatyta SESV 208 straipsnyje; mano, kad naujų tarpusavio sąveikų valdymas kelia pavojų bendrai vystymosi politikos pusiausvyrai;

38.  pažymi, kad naujų tarpusavio sąveikų valdymas susijęs su bendra vystymosi politikos pusiausvyra; mano, kad skubus reagavimas į vieną po kitos kylančias krizes turi būti vykdomas vadovaujantis holistiniu požiūriu; primena, kad, siekiant užtikrinti šalių, kurioms teikiama Europos parama vystymuisi, stabilumą, itin svarbu laikytis savo politikos suderinamumo principo;

Ne biudžeto finansinių priemonių valdymas (EPF įnašai į Sąjungos patikos fondus)

39.  pažymi, kad bendra įsipareigojimų suma pagal Sąjungos patikos fondus šiuo metu sudaro 4,09 mlrd. EUR, didžiausias iš EPF gautas įnašas sudaro 3 mlrd. EUR, o valstybių narių ir kitų paramos teikėjų įnašai sudaro 442,7 mln. EUR; pabrėžia, kad 2017 m. įsipareigojimai „Bêkou“ patikos fondui siekė beveik 240 mln. EUR, iš kurių 113 mln. EUR sudarė EPF lėšos ir 65,9 mln. EUR – valstybių narių ir kitų paramos teikėjų lėšos;

40.  primena pagrindines Audito Rūmų specialiosios ataskaitos dėl patikos fondo „Bekou“ išvadas, kuriose, be kita ko, nurodoma, kad šio fondo struktūra tinkama Centrinės Afrikos Respublikos aplinkybėms ir kad šio fondo poveikis buvo tinkamas; pabrėžia, kad šis vertinimas didžiąja dalimi patvirtintas Vystymosi komiteto ad hoc delegacijos, 2018 m. vasario mėn. vykusios į Centrinės Afrikos Respubliką, išvadose ir delegacija padarė išvadą, kad šis fondas gali tinkamai tenkinti besikeičiančias reikmes nuo atkūrimo iki pragyvenimo užtikrinimo ir ilgalaikio vystymosi; primena, kad minėtas fondas buvo įsteigtas kaip Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas, kurio veikimo trukmė turėjo būti 60 mėnesių ir jis turi nustoti veikti 2019 m. liepos mėn., bet jo pratęsimas, atrodo, būtų naudingas, tačiau tam reikalingas Europos Parlamento sutikimas;

41  atkreipia dėmesį į pavojų nukrypti nuo tradicinių vystymosi tikslų, kaip antai skurdo panaikinimas, sykiu pripažįsta tam tikras šių fondų galimybes spartinti vystymosi tikslų įgyvendinimą arba skubiai reaguoti į tarptautines krizes;

42.  atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo laimėjimus (toliau – ESPF); tačiau primena, kad ESPF finansavimas, gaunamas pagal vystymuisi skirto biudžeto eilutes, neturi būti naudojamas saugumo priemonėms, keliančioms grėsmę migrantų teisėms, remti; primena, kad pagrindiniai ES vystomojo bendradarbiavimo tikslai turi būti skurdo panaikinimas ir tvarus vystymasis; pabrėžia, kad ESPF projektuose žmogaus teisės turi būti integruojamos svarbiausiu programavimo etapu ir jais turi būti prisidedama prie žmogaus teisių užtikrinimo atitinkamose šalyse; primygtinai rekomenduoja įgyvendinant ESPF programas skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą ir pažeidžiamiausių asmenų, įskaitant vaikus ir neįgaliuosius, apsaugą;

43.  atkreipia dėmesį į daugelį susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos Europos Audito Rūmai(28) ir vienuoliktojo EPF laikotarpio vidurio vertinimo autoriai iškėlė ESPF įgyvendinimo klausimu:

–  dėl projektų įgyvendinimo, ESPF tik nedideliu mastu padėjo paspartinti procesą, palyginti su įprastomis paramos vystymuisi priemonėmis;

–  nerimą kelia galimas ESPF projektų veiksmingumas ir tvarumas ir Sąjungos gebėjimas atidžiai stebėti jų įgyvendinimą;

–  Šiaurės Afrikos ir Somalio pusiasalio programos dalys neturi dokumentais pagrįstų projektų pasiūlymų atrankos kriterijų;

–  esama rimtų rezultatų vertinimo trūkumų;

–  nėra konkrečios rizikos vertinimo sistemos;

mano, kad, atsižvelgiant į tokias išvadas, ESPF pridėtinė vertė yra labai abejotina;

44.  mano, kad, siekiant išvengti pernelyg centralizuoto veiklos būdo, pagal kurį itin didelis vaidmuo skiriamas paramos teikėjams, pagal operacijų valdymo ir politikos struktūrą turėtų būti užtikrinta pakankama vietos subjektų atsakomybė už rezultatus ir partnerių dalyvavimas, sykiu nuosekliai laikantis valdymo pagal rezultatus principo;

45.  vis dėlto pabrėžia, kad reikia tinkamai pasirūpinti sistemine problema, susijusia su paramos teikėjų koordinavimu, stebėsena ir vertinimu taikant sistemingesnį požiūrį, kad būtų gautos garantijos dėl patikos fondų veiksmingumo;

Parama šalių partnerių biudžetui

46.  pažymi, kad parama biudžetui, 2017 m. finansuota EPF lėšomis, sudarė 860,2 mln. EUR, iš kurių 703,1 mln. EUR buvo nauji įsipareigojimai (apimantys 54 šalis ir pagal 102 paramos biudžetui sutartis); pažymi, kad užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT) išmokėtos EPF lėšos 2017 m. siekė 57,7 mln. EUR (11-kai šalių ir pagal 15 paramos biudžetui sutarčių); pažymi, kad 2017 m. DEVCO GD nustojo teikti paramą biudžetui dviejose AKR valstybėse, atitinkamai dėl to, kad nepasiekta pažangos įgyvendinant viešųjų finansų valdymą (VFV), ir dėl to, kad nebūta į stabilumą orientuotos makroekonominės politikos ir skaidrumo viešųjų finansų valdymo srityje;

47.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų suderintos Bendrojo finansinio reglamento (BFR) 236 straipsnio nuostatos ir siūlomo finansinio reglamento 36 straipsnio nuostatos, taikomos vienuoliktajam EPF, kiek tai susiję su paramos biudžetui, kuri turėtų būti teikiama trečiosioms šalims, naudojimo sąlygomis; pabrėžia, kad siūlomas vienuoliktasis EPF finansinis reglamentas apima nuostatas, kurios nėra įtrauktos į BFR, būtent nuostatą, kad paramos biudžetui tikslas – stiprinti sutartimis grindžiamą partnerystę tarp Sąjungos ir AKR arba UŠT, siekiant remti, be kita ko, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir panaikinti skurdą (dėl pastarojo tikslo gali kilti EPF taisyklių taikymo sunkumų);

48.  ragina Komisiją išsamiau parengti ir išaiškinti jos lankstumo maržos tikslią aprėptį ir reikšmę arba interpretavimą vertinant, ar įvykdytos bendrosios tinkamumo išmokėti lėšas šaliai partnerei sąlygos, atsižvelgiant į vadinamąjį diferencijavimą ir dinamišką požiūrį į tinkamumą; yra susirūpinęs dėl pervestų lėšų galutinio panaudojimo ir nepakankamo atsekamumo tais atvejais, kai Sąjungos lėšos patenka į šalies partnerės biudžetą;

49.  mano, kad teikiant paramą biudžetui turėtų būti remiami konkretūs problemų sprendimai sektorių lygmeniu, prireikus tą paramą papildant susijusia technine pagalba;

50.  toliau lieka susirūpinęs dėl to, kaip galutinai panaudojamos tos pervestos lėšos, ir dėl galimo jų atsekamumo trūkumo tais atvejais, kai viešojo sektoriaus finansų valdymas yra silpnas, nestabilus ir prastas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia remti kovą su sukčiavimu ir korupcija visose valdymo srityse, kurioms taikoma Sąjungos vystymosi strategija; pabrėžia, kad išlieka didelė rizika, kad ištekliai gali būti nukreipti, ir kad korupcijos ir sukčiavimo pavojus susijęs su viešųjų finansų valdymu;

51.  primygtinai ragina Komisiją tiksliau apibrėžti ir aiškiai įvertinti vystymosi rezultatus, kurie turi būti pasiekti kiekvienu atveju, ir, visų pirma, stiprinti kontrolės mechanizmą, taikomą paramą gaunančių valstybių veiksmams korupcijos, žmogaus teisių paisymo, teisinės valstybės ir demokratijos srityse; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad parama biudžetui gali būti naudojama šalyse, kuriose trūksta demokratinės priežiūros – arba dėl to, kad neveikia parlamentinė demokratija ir nepaisoma pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos laisvės, arba dėl to, kad priežiūros įstaigos neturi atitinkamų gebėjimų;

52.  palankiai vertina Komisijos aktyvų ir nuoseklų požiūrį 2017 m. ir 2018 m. sustabdant paramą biudžetui dviejose šalyse, nes jos nebeatitiko tinkamumo kriterijų; yra įsitikinęs, kad Komisija palaikys konstruktyvų dialogą su šiomis šalimis ir suteiks galimybę atnaujinti paramą biudžetui, jei šalys įgyvendins paramos biudžetui programoje numatytas būtinas reformas;

53.  nurodo, kad reikia sustiprinti atitinkamas stebėsenos priemones, siekiant įvertinti, kaip parama biudžetui padeda geriau sutelkti vidaus pajamas ir gerinti susijusias reformas; ragina Komisiją savo paramos biudžetui ataskaitose reguliariai teikti informaciją apie paramos biudžetui sutarčių naudojimą, siekiant sutelkti vidaus pajamas; vis dėlto pakartoja, kad reikia atidžiai stebėti riziką, susijusią su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir neteisėtais finansiniais srautais;

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

54.  pažymi, kad 2017 m. EPF mokėjimai tarptautinių organizacijų įgyvendinamiems kelių paramos teikėjų projektams sudarė 812 mln. EUR;

55.  pažymi, kad 2017 m. Komisija su JT agentūromis pasirašė sutartis, kurių vertė siekia daugiau kaip 411 mln. EUR, įsipareigodama šią suma skirti iš EPF, ir didžiausi paramos gavėjai bus Jungtinių Tautų vystymosi programa (166,33 mln. EUR), Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) (152,86 mln. EUR) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) (98,44 mln. EUR), o sutarčių su Pasaulio banku vertė siekia 92 mln. EUR;

56.  pabrėžia, kad DEVDO GD nevykdo sistemingos tarptautinių finansų įstaigų veiklos rezultatų ir derinimo operacijų pagrindinių aspektų stebėsenos; ragina DEVCO GD užtikrinti geresnę tarptautinių finansų įstaigų teikiamų ataskaitų kokybę, tinkamumą ir savalaikiškumą; ragina tarptautines institucijas, visų pirma bendrai finansuojamų ir kelių paramos teikėjų finansuojamų iniciatyvų atvejais, savo rezultatų stebėsenos sistemas suderinti su Sąjungos sistemomis;

57.  pakartoja, kad, laikantis Sąjungos teisės aktų, reikia užtikrinti visišką skaidrumą ir prieigą prie duomenų apie projektus, kuriuos įgyvendino tarptautinės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, taip pat nustatyti aiškias valdymo kontrolės ir stebėsenos taisykles;

58.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 2018/35 paskelbtas rekomendacijas dėl skaidrumo didinimo nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) naudojant Sąjungos lėšas, kuriose jie, be kita ko, rekomenduoja, kad Komisija savo apskaitos sistemoje pagerintų informacijos apie NVO patikimumą ir kad Komisija patobulintų renkamą informaciją apie NVO panaudotas lėšas; taigi ragina Komisiją įgyvendinti šiuos pasiūlymus iki dabartinės kadencijos pabaigos;

Afrikos taikos priemonė

59.  apgailestauja, kad išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūra neapėmė Afrikos taikos priemonės, kuri nebuvo tinkamai vertinama nuo 2011 m.;

60.  ragina DEVCO GD atsižvelgti į savo išlygą dėl Afrikos taikos priemonės valdymo, pateiktą generalinio direktorato 2017 m. metinėje veiklos ataskaitoje, griežtai tikrinti, kad taisomosios priemonės, nustatytos siekiant sumažinti finansinę riziką ir netvarkingų bei neteisėtų mokėjimų riziką, būtų veiksmingai įgyvendintos; pakartoja savo raginimą Komisijai toliau dėti pastangas, atliekant ramsčių vertinimą, stiprinti Afrikos taikos priemonės valdymo ir veiklos stebėsenos kontrolės sistemą, kad EPF būtų apsaugotas nuo neteisėtų ir netvarkingų išlaidų;

61.  atkreipia dėmesį į neigiamas Audito Rūmų išvadas dėl dažnai iš EPF finansuojamos Sąjungos paramos Afrikos saugumui:

–  vidaus saugumo pajėgų gebėjimų stiprinimas Nigeryje ir Malyje buvo lėtas ir yra didelį susirūpinimą keliančių klausimų dėl atsakomybės ir tvarumo(29);

–  ES paramos Afrikos taikos ir saugumo struktūrai (ATSS) poveikis buvo menkas(30);

taip pat atkreipia dėmesį į rimtą pavojų, kad Sąjungos parama, pagal Afrikos taikos priemonę teikiama Afrikos Sąjungos misijoje Somalyje (AMISOM) dalyvaujantiems Burundžio kariams, netiesiogiai finansuojamas Burundžio režimas, kuriam taikomos Sąjungos sankcijos; primena, kad jau daugelį metų DEVCO GD reiškia abejones dėl išlaidų, susijusių su parama Afrikos taikos priemonei;

Europos darnaus vystymosi fondas

62.  pažymi, kad neseniai kaip Išorės investicijų plano dalis pradėta taikyti ši nauja investicijų priemonė, kuria siekiama toliau didinti finansinio sverto poveikį pritraukiant privačiojo sektoriaus investicijų į vystymosi partnerystes; mano, kad reikia skirti pakankamai dėmesio šios priemonės papildomumui ir kriterijams, taikomiems vykdant jos valdymą, siekiant išvengti vystymosi finansavimo nukreipimo privatiems investuotojams arba siekiant gauti palūkanų ar pelno;

Europos investicijų banko (EIB) AKR investicinė priemonė

63.  pripažįsta EIB prioritetų rinkinį, taikomą AKR valstybėms, tai yra – paramą DVT, klimato politiką, Europos ekonominę diplomatiją ir atsparumą; pažymi, kad 2017 m. pagal AKR investicinę priemonę pradėti 39 projektai, kurių bendra suma sudaro 1,5 mlrd. EUR, iš jų 549 mln. EUR skirta vietos privačiojo sektoriaus vystymuisi ir 952 mln. EUR – socialinei ir ekonominei infrastruktūrai;

64.  primena, kaip svarbu atlikti kruopščius ex ante ir ex post vertinimus, kad būtų galima patikinti, ar projektai yra tvarūs ir suteiks realios pridėtinės vertės ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriais; pakartoja, kad parama jokia forma negali būti teikiama projektams, susijusiems su labai taršiomis technologijomis;

65.  siūlo potencialių vietos veikėjų ir tarpininkų identifikavimo ir atrankos procedūros metu juos kruopščiai patikrinti; ragina EIB užtikrinti, kad būtų tinkamai konsultuojamasi su vietos bendruomenėmis ir gyventojais, kuriems daro poveikį EIB operacijos, ir kad šios bendruomenės bei gyventojai galėtų naudotis nepriklausoma ir veiksminga skundų nagrinėjimo procedūra;

66.  ragina išplėsti programą „Erasmus jauniems verslininkams“ ją įgyvendinant už Europos ribų, ypač besivystančiose šalyse, ir suteikti reikiamų finansinių išteklių;

67.  pabrėžia, kad labai svarbu remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, ir ypač ragina rasti vietos sprendimus siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti finansavimą ir toliau stiprinti mikrofinansavimo paskolų ir garantijų sistemą;

68.  atkreipia dėmesį į tai, kad dar nė viena šalis neišsivystė nepalaikydama tolesnių prekybos santykių su savo kaimynais ir visu kitu pasauliu; taigi ragina finansuoti pagalbos prekybai veiklą, kad ateityje besivystančios šalys galėtų aktyviau dalyvauti pasaulinėse vertės grandinėse; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į augančią skaitmeninių jungčių svarbą siekiant užtikrinti tolygesnį globalizacijos naudos paskirstymą besivystančių šalių labui;

69.  pabrėžia švaraus vandens tiekimo ir papildomų nuotekų šalinimo įrenginių statybos svarbą;

70.  atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus besivystančiose šalyse mastą ir padarinius ir į aktyvų Sąjungos dalyvavimą dedant pastangas sumažinti šį nepriteklių; pabrėžia, kad poveikį patiriančių šalių vyriausybės ir suinteresuotieji subjektai turi ryžtingai ir suderintai siekti mažinti energijos nepriteklių.

30.1.2019

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2018/2177(DEC))

Nuomonės referentas: Nirj Deva

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad ES sėkmingai pradėjo įgyvendinti Europos investicijų planą ir Europos darnaus vystymosi fondą, ir tai rodo, kad patvirtintos 28 garantijų priemonės, pagal kurias iki 2018 m. lapkričio mėn. bendra garantijų suma siekė 1,54 mlrd. EUR, taip pat tikimasi, kad šios garantijos pritrauks 17,5 mlrd. EUR bendrą investicijų sumą; pabrėžia, kad dar neatliktas joks įgyvendinimo rezultatų vertinimas ir kad būtų per anksti daryti bet kokias išvadas dėl taikymo srities ir priemonių išplėtimo; atkreipia dėmesį į vienuoliktojo Europos plėtros fondo (EPF) laikotarpio vidurio vertinimo išvadą, kad dotacijų ir paskolų derinimas tik 50 proc. atvejų padeda sutelkti papildomus išteklius; todėl apgailestauja dėl to, kad Komisija pasiūlė būsimu 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu daugiau lėšų skirti mišriam finansavimui;

2.  palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl būsimos ES kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KPTBP) EPF įtrauktas į biudžetą;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Audito Rūmai labai neigiamai įvertino viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes(31), ir į Audito Rūmų rekomendaciją neskatinti ES dažniau ir plačiau naudoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į šią rekomendaciją nagrinėjant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes besivystančiose šalyse, kuriose viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sėkmingo įgyvendinimo aplinka yra dar sudėtingesnė nei Sąjungoje;

4.  nerimauja dėl vienuoliktojo EPF laikotarpio vidurio vertinimo išvadų, kuriose teigiama, kad esama realaus pavojaus, kad EPF gali patekti į padėtį, kai bus vykdomos darbotvarkės, atitolinsiančios jį nuo pirminio skurdo mažinimo tikslo, kurias sunku suderinti su pagrindinėmis EPF vertybėmis ir kurios susilpnina fondo galimybę atlikti darbą gerai, kad, nepaisant konsultacijų, į vyriausybės ir pilietinės visuomenės organizacijų požiūrius (išskyrus kai kurias svarbias išimtis, pvz., Ramiojo vandenyno regioną) retai buvo atsižvelgiama programavimo metu priimant sprendimus ir kad vienuoliktojo EPF programavimo laikotarpiu telkimo principui buvo taikomas požiūris „iš viršaus į apačią“, tačiau Kotonu susitarimo pagrindinio partnerystės principo sąskaita; apgailestauja dėl to, kad Komisija iki šiol visiškai ignoravo šias išvadas;

5.  primena pagrindines Audito Rūmų specialiosios ataskaitos dėl patikos fondo „Bekou“ išvadas, kuriose, be kita ko, nurodoma, kad šio patikos fondo struktūra tinkama Centrinės Afrikos Respublikos aplinkybėms ir kad šio fondo poveikis buvo teigiamas; pabrėžia, kad šis vertinimas didžiąja dalimi atsispindėjo Vystymosi komiteto ad hoc delegacijos, 2018 m. vasario mėn. vykusios į Centrinės Afrikos Respubliką, išvadose ir ta delegacija nusprendė, kad šis fondas gali tinkamai atsižvelgti į besikeičiančius poreikius nuo atkūrimo iki pragyvenimo užtikrinimo ir ilgalaikio vystymosi; primena, kad minėtas fondas buvo įsteigtas kaip ES skubiosios pagalbos patikos fondas, kurio veikimo trukmė turėjo būti 60 mėnesių ir jis turėjo liautis veikęs 2019 m. liepos mėn., bet jo pratęsimas, atrodo, būtų naudingas, tačiau tam reikalingas Europos Parlamento sutikimas;

6.  atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo pasiekimus; tačiau primena, kad Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo finansavimas, gaunamas pagal vystymuisi skirto biudžeto eilutes, neturi būti naudojamas saugumo priemonėms, keliančioms grėsmę migrantų teisėms, remti; primena, kad pagrindiniai ES vystomojo bendradarbiavimo tikslai turi būti skurdo panaikinimas ir tvarus vystymasis; pabrėžia, kad Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo projektais žmogaus teisės turi būti integruojamos svarbiausiu programavimo etapu ir jais turi būti prisidedama prie žmogaus teisių užtikrinimo atitinkamose šalyse; primygtinai rekomenduoja įgyvendinant Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo programas skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą ir pažeidžiamiausių asmenų, įskaitant vaikus ir neįgaliuosius, apsaugą;

7.  atkreipia dėmesį į daugelį susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos Europos Audito Rūmai(32) ir vienuoliktojo EPF laikotarpio vidurio vertinimo autoriai iškėlė Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo įgyvendinimo klausimu:

•  kalbant apie projektų įgyvendinimą, Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas tik nedideliu mastu padėjo paspartinti procesą, palyginti su įprastomis paramos vystymuisi priemonėmis;

•  nerimą kelia galimas Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo projektų veiksmingumas ir tvarumas ir Sąjungos gebėjimas atidžiai stebėti jų įgyvendinimą;

•  Šiaurės Afrikos ir Somalio pusiasalio programos dalys neturi dokumentais pagrįstų projektų pasiūlymų atrankos kriterijų;

•  esama rimtų rezultatų vertinimo trūkumų;

•  nėra konkrečios rizikos vertinimo sistemos;

mano, kad, atsižvelgiant į tokias išvadas, Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo pridėtinė vertė yra labai abejotina;

8.  apgailestauja dėl to, kad 2017 m. į aštuntąjį, devintąjį, dešimtąjį ir vienuoliktąjį EPF įtrauktos išlaidos yra reikšmingai paveiktos klaidų ir kad klaidų lygis didėja, priešingai nei ES bendrojo biudžeto išlaidos; pabrėžia, kad daugiausia klaidų padaroma sandoriuose, susijusiuose su tarptautinių organizacijų ir valstybių narių bendradarbiavimo agentūrų įgyvendinamais projektais, ir kad tikrintose šios rūšies operacijose buvo 36 proc. kiekybiškai įvertinamų klaidų – tai yra didžiulis klaidų kiekis; primygtinai ragina Komisiją parengti išsamius paaiškinimus reaguojant į šias išvadas ir pateikti Europos Parlamentui aiškų planą, kuriame būtų nurodyti būtini veiksmai siekiant ištaisyti šią didelį nerimą keliančią padėtį;

9.  apgailestauja dėl to, kad nuo 2012 m. kiekvienoje metinėje veiklos ataskaitoje Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas (DEVCO GD) pateikė išlygą dėl atliktų operacijų tvarkingumo, nes tai parodo didelius vidaus valdymo trūkumus;

10.  atkreipia dėmesį į neigiamas Audito Rūmų išvadas, susijusias su ES parama Afrikos saugumui, kuri dažnai finansuojama iš EPF:

•  vidaus saugumo pajėgų gebėjimų stiprinimas Nigeryje ir Malyje buvo lėtas ir yra didelį susirūpinimą keliančių klausimų dėl atsakomybės ir tvarumo(33);

•  ES paramos Afrikos taikos ir saugumo struktūrai (ATSS) poveikis buvo menkas(34);

taip pat atkreipia dėmesį į rimtą pavojų, kad ES parama, pagal Afrikos taikos priemonę teikiama Afrikos Sąjungos misijoje Somalyje (AMISOM) dalyvaujantiems Burundžio kariams, netiesiogiai finansuojamas Burundžio režimas, kuriam taikomos ES sankcijos; primena, kad jau daugelį metų DEVCO GD reiškia abejones dėl išlaidų, susijusių su parama Afrikos taikos priemonei;

11.  šiuo požiūriu mano, kad vis didesnis ES dėmesys saugumo ir vystymosi sąsajai kelia rimtų patikimo finansų valdymo problemų, ir ragina Komisiją ir EIVT laikytis daug atsargesnio požiūrio į ES paramą Afrikos saugumui;

12.  reiškia didelį susirūpinimą tuo, kad 2016, 2017 ir 2018 m. visame pasaulyje didėjo badas, šiuo metu per 820 mln. žmonių patiria nuolatinį neprievalgį, o tuo pat metu ES ir jos valstybių narių oficialios paramos vystymuisi dalis, skiriama aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui, sumažėjo nuo 8 proc. 2014 m. iki 6 proc. 2016 m., taip pat 2017 m. ženkliai sumažėjo biudžeto įsipareigojimai, skirti aprūpinimo maistu saugumui pagal priemones, kurias valdo Komisija, finansuoti;

13.  pažymi, kad 2017 m. Komisija su JT agentūromis pasirašė sutartis, kurių vertė siekia daugiau kaip 411 mln. EUR, įsipareigodama šią suma skirti iš EPF, ir didžiausi naudos gavėjai bus Jungtinių Tautų vystymosi programa (166,33 mln. EUR), Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) (152,86 mln. EUR) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) (98,44 mln. EUR), taip pat sutarčių su Pasaulio banku vertė siekia 92 mln. EUR;

14.  atsižvelgdamas į svarbų Jungtinės Karalystės vaidmenį vystymosi srityje, primygtinai ragina išlaikyti Sąjungos ir Jungtinės Karalystės glaudžius ryšius po pastarosios išstojimo, siekiant kuo labiau sumažinti su tuo susijusius nuostolius;

15.  pakartoja, kad turi daug abejonių dėl to, jog Komisija 2017 m. pristatė, o EPF komitetas patvirtino Eritrėjai skirtą nacionalinę orientacinę programą ir metinę veiksmų programą, nors neturėjo įtikinamų įrodymų dėl reformų ar pagerėjusios žmogaus teisių padėties Eritrėjoje; primena Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės įsipareigojimus Parlamentui reguliariai teikti informaciją šiais klausimais;

16.  primygtinai ragina Komisiją tiksliau apibrėžti ir aiškiai įvertinti vystymosi rezultatus, kurie turi būti pasiekti kiekvienu atveju, ir, visų pirma, stiprinti kontrolės mechanizmą, taikomą paramą gaunančių valstybių veiksmams korupcijos, žmogaus teisių paisymo, teisės viršenybės ir demokratijos srityse; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad parama biudžetui gali būti naudojamasi šalyse, kuriose trūksta demokratinės priežiūros dėl to, kad neveikia parlamentinė demokratija ir nepaisoma pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos laisvės arba dėl to, kad priežiūros įstaigos neturi atitinkamų gebėjimų;

17.  atsižvelgiant į tai, kad tiesioginių dotacijų paramos teikimo būdai keičiami į patikos fondus ir mišrų finansavimą, be kita ko, pasitelkiant Europos darnaus vystymosi fondą, ragina Tarybą, Komisiją ir Europos investicijų banką, remiantis naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi nustatytais politikos principais, priimti tarpinstitucinį susitarimą su Europos Parlamentu dėl skaidrumo, atskaitomybės ir parlamentinės kontrolės;

18.  palankiai vertina derybų dėl susitarimo baigus galioti Kotonu susitarimui procesą, kad būtų išlaikyta AKR ir ES sistema;

19.  pabrėžia, kad labai svarbu remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, ir ypač ragina nustatyti vietos sprendimus, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti finansavimą, ir toliau stiprinti mikrofinansavimo paskolų ir garantijų sistemą;

20.  ragina išplėsti programą „Erasmus“ jauniems verslininkams“ ir ją įgyvendinti už Europos ribų, ypač besivystančiose šalyse, ir suteikti reikiamų finansinių išteklių;

21.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 2018/35 paskelbtas rekomendacijas dėl skaidrumo didinimo NVO naudojant ES lėšas, kuriose, be kita ko, jie rekomenduoja, kad Komisija savo apskaitos sistemoje pagerintų informacijos apie NVO patikimumą ir kad Komisija patobulintų renkamą informaciją apie NVO panaudotas lėšas; todėl ragina Komisiją įgyvendinti šiuos pasiūlymus iki dabartinės kadencijos pabaigos;

22.  ragina vystymosi srityje numatyti paskatomis grindžiamą požiūrį ir nustatyti principą „parama pagal pažangą“, atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos pavyzdį; mano, kad kuo labiau ir greičiau vykdydama vidaus reformas šalis daro pažangą demokratinių institucijų kūrimo ir stiprinimo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo paisymo srityse, tuo daugiau paramos ji turėtų gauti iš Sąjungos;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad dar nė viena šalis neužtikrino vystymosi nepalaikydama tolesnių prekybos santykių su savo kaimynais ir visu kitu pasauliu; be to, ragina finansuoti pagalbą prekybos veiklai, kad ateityje besivystančios šalys galėtų aktyviau dalyvauti pasaulinėse vertės grandinėse; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į augančią skaitmeninių jungčių svarbą siekiant užtikrinti tolygesnį globalizacijos naudos paskirstymą besivystančių šalių labui;

24.  pabrėžia, kad svarbu didinti skiriamas lėšas, kuriomis siekiama remti gerą valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę besivystančiose šalyse, kad būtų skatinamos atskaitingos ir skaidrios institucijos, remiamas gebėjimų stiprinimas, dalyvaujamasis sprendimų priėmimo procesas ir visuomenės galimybės susipažinti su informacija;

25.  pabrėžia švaraus vandens tiekimo ir papildomų nuotekų šalinimo įrenginių statybos svarbą;

26.  atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus besivystančiose šalyse mastą ir padarinius ir į Sąjungos aktyvų dalyvavimą dedant pastangas sumažinti šį nepriteklių; pabrėžia, kad susijusių šalių vyriausybės ir suinteresuotieji subjektai turi ryžtingai ir suderintai siekti sumažinti energijos nepriteklių.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

22.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mireille D’Ornano, Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Bogusław Sonik, Eleni Theocharous, Anna Záborská, Joachim Zeller, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Stefan Gehrold, Maria Noichl, Judith Sargentini

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

18

+

ECR

Eleni Theocharous

PPE

Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Stefan Gehrold, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Bogusław Sonik, Anna Záborská, Joachim Zeller, Željana Zovko

S&D

Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Linda McAvan, Norbert Neuser, Maria Noichl, Vincent Peillon, Elly Schlein

VERTS/ALE

Maria Heubuch, Judith Sargentini

0

-

 

 

3

0

EFDD

Mireille D'Ornano

GUE/NGL

Marina Albiol Guzmán, Lola Sánchez Caldentey

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

20.2.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Jean-François Jalkh, Arndt Kohn, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Bart Staes, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Julia Pitera

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Rosa D’Amato, John Flack, Czesław Hoc, Edouard Martin

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

18

+

ALDE

Nedzhmi Ali, Martina Dlabajová

EFDD

Rosa D'Amato

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan, Dennis de Jong

PPE

Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Julia Pitera, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Joachim Zeller

S&D

Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Arndt Kohn, Edouard Martin, Georgi Pirinski, Derek Vaughan

VERTS/ALE

Bart Staes

4

-

ECR

John Flack, Czesław Hoc

ENF

Jean-François Jalkh

PPE

Tomáš Zdechovský

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL C 357, 2018 10 4, p. 315.

(2)

OL C 357, 2018 10 4, p. 323.

(3)

OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(4)

OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(5)

OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(6)

OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(7)

OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(8)

OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(9)

OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(10)

OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(11)

OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(12)

OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

(13)

OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

(14)

OL C 357, 2018 10 4, p. 315.

(15)

OL C 357, 2018 10 4, p. 323.

(16)

OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(17)

OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(18)

OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(19)

OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(20)

OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(21)

OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(22)

OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(23)

OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(24)

OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(25)

OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

(26)

OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

(27)

Specialioji ataskaita Nr. 9/2018. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ES: daug trūkumų ir ribota nauda.

(28)

Specialioji ataskaita Nr. 32/2018 „Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas. Tai lanksti priemonė, tačiau reikia skirti dėmesio konkrečioms sritims“

(29)

  Specialioji ataskaita Nr. 15/2018: Vidaus saugumo pajėgų gebėjimų stiprinimas Nigeryje ir Malyje: tik nedidelė ir lėta pažanga.

(30)

  Specialioji ataskaita Nr. 20/2018: Afrikos taikos ir saugumo struktūra – ES paramą reikia skirti kitiems tikslams.

(31)

Specialioji ataskaita Nr. 9/2018. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ES: daug trūkumų ir ribota nauda.

(32)

Specialioji ataskaita Nr. 32/2018.

(33)

Specialioji ataskaita Nr. 15/2018. Vidaus saugumo pajėgų gebėjimų stiprinimas Nigeryje ir Malyje: tik nedidelė ir lėta pažanga.

(34)

Specialioji ataskaita Nr. 20/2018. Afrikos taikos ir saugumo struktūra – ES paramą reikia skirti kitiems tikslams.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 15 d.Teisinis pranešimas