Procedūra : 2018/2119(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0159/2019

Pateikti tekstai :

A8-0159/2019

Debatai :

PV 13/03/2019 - 17
CRE 13/03/2019 - 17

Balsavimas :

PV 13/03/2019 - 19.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0201

PRANEŠIMAS     
PDF 257kWORD 83k
4.3.2019
PE 631.920v02-00 A8-0159/2019

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2019 m. metinė augimo apžvalga

(2018/2119(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Tom Vandenkendelaere

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
  Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2019 m. metinė augimo apžvalga

(2018/2119(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį, 126 ir 136 straipsnius ir Protokolą Nr. 12,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatą „2019 m. metinė augimo apžvalga. Stipresnė Europa pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis“ (COM(2018)0770) ir į 2019 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą (COM(2018)0758),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. paskelbtą Europos fiskalinės valdybos metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos Europos ekonominę prognozę (2018 m. rudens ir 2019 m. žiemos),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013(9),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 25 d. Komisijos paskelbtą 2018 m. visuomenės senėjimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2018)0759),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimo, 2017 m. kovo 1 d. Komisijos Baltąją knygą dėl Europos ateities ir 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos svarstymų dokumentą dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. Euro grupės ataskaitą dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 14 d. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Regionų komiteto rezoliuciją dėl euro zonos ekonominės politikos ir į 2019 m. metinę augimo apžvalgą(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto nuomones bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0159/2019),

A.  kadangi jau šešerius metus Europos ekonomika nenutrūkstamai auga; kadangi euro zonos ir ES BVP augimo rodikliai buvo pakoreguoti juos sumažinant ir numatoma, kad 2019 m. augimas atitinkamai sieks 1,3 % ir 1,5 %, o 2020 m. – 1,6 % ir 1,8 % (ES-27); kadangi tikimasi, jog augimo tempas toliau bus nedidelis, iš dalies dėl didėjančio susirūpinimo dėl pasaulinės augimo perspektyvos; kadangi valstybių narių rezultatai ekonomikos ir užimtumo srityse ir toliau skiriasi;

B.  kadangi nedarbo lygis euro zonoje ir Europos Sąjungoje 2018 m. gruodžio mėn. siekė atitinkamai 7,9 % ir 6,6 %; kadangi nedarbo lygis daugelyje valstybių narių ir toliau yra didesnis negu prieš krizę, visų pirma ilgalaikio nedarbo atveju, ir daugelyje valstybių narių jaunimo nedarbo lygis išlieka aukštas;

C.  kadangi užimtumo lygis Europos Sąjungoje didėja, nors ir nevienodai valstybėse narėse; kadangi dirbančių asmenų skaičius pasiekė aukščiausią kada nors buvusį lygį euro zonoje – 2018 m. trečiąjį ketvirtį jis siekė 146 mln.; kadangi daugelis naujai sukurtų darbo vietų yra darbas ne visą darbo laiką;

D.  kadangi dėl nuolatinės geopolitinės įtampos, kuri daro poveikį pasaulinei prekybai, ir tebesitęsiančio netikrumo dėl būsimų Sąjungos santykių su Jungtine Karalyste ekonomikos augimas ir toliau nėra tvirtas ir jo lygis įvairiose valstybėse narėse skiriasi;

E.  kadangi Europoje vis dar esama investicijų trūkumo, nors jai jau daugelį metų yra naudingos itin žemos palūkanų normos, o finansavimo sąlygos tebėra palankios;

F.  kadangi, anot Eurostato, prognozuojama, kad senėjimo indeksas Europos Sąjungoje nuo 29,3 % 2016 m. išaugs iki 52,3 % iki 2080 m., o tai reiškia, kad kiekvienam pagyvenusiam žmogui teks mažiau nei du darbingo amžiaus žmonės; kadangi šiuo atžvilgiu tarp valstybių narių esama daug skirtumų;

G.  kadangi per pastaruosius du dešimtmečius bendras gamybos veiksnių našumas euro zonoje buvo mažesnis nei ekonominiu požiūriu įtakingiausių pasaulio šalių;

H.  kadangi numatoma, kad euro zonos skolos santykis su BVP pastaraisiais metais toliau mažės ir 2018 m. sumažės nuo maždaug 87 % iki maždaug 85 % 2019 m.; kadangi vis dėlto pagal Komisijos prognozę numatoma, kad 2019 m. dešimties valstybių narių skolos ir BVP santykis bus didesnis nei 60 %, o septyniose valstybėse narėse šis santykis išliks didesnis kaip 90 %; kadangi kai kuriose valstybėse narėse skolos mažinimo priemonės įgyvendinamos lėtai; kadangi prognozuojama, kad 2019 m. penkios euro zonos valstybės narės, kuriose yra didelis skolos ir BVP santykis, patirs didelį struktūrinį deficitą;

I.  kadangi prognozuojama, kad 2019 m. nė vienos iš euro zonai priklausančių valstybių narių deficitas neviršys 3 % BVP ribos, o bendras nominalus euro zonos deficitas 2018 m. sumažės iki 0,6 % BVP, ir 2019 m. šiek tiek padidės iki 0,8 % BVP;

J.  kadangi ilgalaikis valstybių narių viešųjų finansų tvarumas yra nerimą keliantis kartų tarpusavio teisingumo klausimas;

K.  kadangi einamosios sąskaitos perteklius pasiekė aukščiausią tašką 2017 m. ir, kaip nustatyta, turėtų šiek tiek sumažėti, ir euro zonoje nusistovėti maždaug 3,6 % BVP, o 2019 ir 2020 m. – 2,3 % BVP, ir todėl jis yra vienas didžiausių pasaulyje;

1.  palankiai vertina Komisijos 2019 m. metinę augimo apžvalgą, kurioje dar kartą patvirtinama, kad svarbu: 1) vis aukštesnės kokybės investicijos; 2) reformos, kuriomis didinamas našumo augimas, įtraukumas ir institucinė kokybė; ir 3) makrofinansinis stabilumas bei patikimi viešieji finansai;

2.  ragina ES ir jos valstybes nares imtis ryžtingų ir suderintų veiksmų, kad būtų pasiektas integracinio ir tvaraus augimo tikslas, prisiimti atsakomybę už ateities kartas ir užtikrinti kartų tarpusavio teisingumą, užtikrinant viešųjų finansų ir mūsų socialinės apsaugos sistemų tvarumą ir tinkamumą, ir taip užtikrinti mūsų gerovės valstybių ateitį;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Komisijos 2018 m. visuomenės senėjimo ataskaitos, numatoma, kad, jeigu politika nepasikeis, per ateinančius dešimtmečius fiskalinės išlaidos, susijusios su pensijomis, sveikatos priežiūra ir ilgalaike priežiūra, didės, nes Europos visuomenė ir toliau sparčiai sensta;

4.  primygtinai ragina valstybes nares pasirengti minėtiems demografiniams pokyčiams šiais būdais: 1) įgyvendinant socialiai subalansuotas struktūrines reformas siekiant sumažinti šias išlaidas; 2) didinant našumo augimą, nes tai labai svarbu siekiant ateityje užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir 3) didinant fiskalinius rezervus, kad būtų apsisaugota augančių fiskalinių išlaidų atveju;

5.  džiaugiasi, kad užimtumo lygis Europos Sąjungoje didėja, nors ir ne visose valstybėse narėse vienodai; pažymi, kad ilgalaikis nedarbas ir jaunimo nedarbas kai kuriose valstybėse narėse tebėra dideli, todėl būtina tęsti reformas ir investicijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams patekti į darbo rinką;

6.  primygtinai ragina Komisiją toliau skatinti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimą pagal sutartą veiksmų planą;

7.  ragina Komisiją savo darbotvarkėje didžiausią dėmesį skirti bendrosios rinkos sukūrimui;

Aukštos kokybės investicijų užtikrinimas

8.  pabrėžia, kad, siekdamos užtikrinti kartų tarpusavio teisingumą, valstybės narės turi didinti našumą, pasinaudodamos produktyviomis investicijomis, pvz., į augimą didinančius infrastruktūros projektus, derančius su JT nustatytais darnaus vystymosi tikslais (DVT), kad būtų skatinamas labai reikalingas potencialus ekonomikos augimas;

9.  palankiai vertina teigiamą Investicijų plano Europai indėlį siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo; pabrėžia, kad Parlamentas jau priėmė savo derybinę poziciją dėl programos „InvestEU“, ir ragina kuo greičiau pasiekti tarpinstitucinį politinį susitarimą; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų pasiūlymą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) remiamų investicijų geografinio pasiskirstymo gerinimo;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant teigiamų Investicijų plano Europai rezultatų, tebejaučiamas investicijų trūkumas euro zonoje; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinėmis ekonomikos nuosmukio ir kylančios išorės rizikos ir iššūkių sąlygomis viešosios ir privačiosios investicijos atlieka svarbų vaidmenį skatinant augimą ir konvergenciją Europos lygmeniu;

11.  primena, kad valstybės narės, naudodamos biudžeto lėšas, turi ilgalaikes veiksmingas viešąsias investicijas skirti nuo einamųjų išlaidų;

12.  pabrėžia, kad didėjant našumo augimui reikia investuoti į įgūdžius, inovacijas, automatizavimą, skaitmeninimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, tvarų judumą ir infrastruktūrą, laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų; pabrėžia, kad reikia investuoti tiek į fizinį, tiek į žmogiškąjį kapitalą, todėl ragina valstybes nares užtikrinti vienodas galimybes mokytis visą gyvenimą, kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

13.  mano, kad reformomis, kuriomis būtų pašalinta neproporcingai didelė biurokratinė našta investicijoms, būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonominei veiklai ir sudarytos sąlygos ilgalaikiam augimui;

14.  pabrėžia, kad dėl Europos vidaus tiesioginių užsienio investicijų gali augti ir investuojančių įmonių, ir vietos įmonių priimančiosiose regionuose našumas ir Europoje padedama užtikrinti ekonominę konvergenciją; mano, kad aiškios nuspėjamos taisyklės, vienodos sąlygos ir mažesnės reikalavimų laikymosi išlaidos yra pagrindiniai investicijų pritraukimo veiksniai;

15.  pabrėžia, kad reikia skubiai sukurti visavertę kapitalo rinkų sąjungą, nes geriau integruotos finansų rinkos galėtų užtikrinti tolesnius rizikos pasidalijimo ir rizikos mažinimo mechanizmus, palengvinti tarpvalstybines investicijas ir realiosios ekonomikos galimybes gauti finansavimą, taip pat skatinti tvarias privačias investicijas;

Pastangų vykdyti reformas nukreipimas į našumo didinimą, įtraukumą ir institucinę kokybę

16.  primena, kad, jeigu niekas nesikeis, per ateinančius kelis dešimtmečius darbo jėgos senėjimas gali labai riboti produktyvumo augimą Europoje; tebėra susirūpinęs dėl mažo ES konkurencingumo ir našumo augimo ir todėl ragina valstybes nares įgyvendinti produktyvumą didinančias ir socialiai subalansuotas struktūrines reformas;

17.  pabrėžia, kad būtina skubiai persvarstyti valstybinių pensijų sistemų tinkamumą ir ilgalaikį finansinį tvarumą; pabrėžia, kad reikia reformuoti pensijų sistemas atitinkamose valstybėse narėse, kad būtų užtikrintas ilgalaikis tvarumas;

18.  pritaria Komisijos nuomonei, kad svarbus nacionalinių reformų tikslas turėtų būti didesnis našumo augimas ir įtrauktis;

19.  pabrėžia, kad svarbu didinti darbo jėgos aktyvumo lygį, kad, be kita ko, socialinės apsaugos sistemos išliktų tvarios, ypač atsižvelgiant į didėjantį priklausomumo koeficientą; todėl ragina valstybes nares priimti priemones, kuriomis būtų skatinama nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (NEET) ir pabėgėlių integracija į darbo rinką;

20.  pažymi, kad pernelyg didelis apmokestinimas gali trukdyti investuoti ir kurti darbo vietas; ragina vykdyti mokesčių perkėlimą mažinant didelių mokesčių naštą darbo jėgai Europoje; be to, mano, kad sumažinus mokesčių naštą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, galima tikėtis padidinti paklausą ir paskatinti augimą; pabrėžia, kad reikia gerinti mokesčių surinkimą ir geriau koordinuoti administracinę praktiką apmokestinimo srityje, ir palankiai vertina šias reformas įgyvendinančių valstybių narių pastangas;

21.  pabrėžia, kad skaitmeninimas, globalizacija, dirbtinis intelektas, automatizavimas ir technologiniai pokyčiai suteikia didelį augimo potencialą, radikaliai keičia mūsų darbo rinkas ir daro poveikį Europos ekonomikos augimo dinamikai;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint sutelkti darbingo amžiaus gyventojus, kurių vis mažėja, reikės įvairesnių kvalifikuotų darbuotojų, dinamiškesnių darbo rinkų, aktyvios darbo rinkos politikos, darbo jėgos mokymosi visą gyvenimą ir mokymo bei kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, taip pat tvirtesnių švietimo ir mokymo sistemų bei verslo ryšių su prieinamomis socialinės apsaugos sistemomis; primygtinai reikalauja tinkamai atsižvelgti į šiuos principus siekiant remti įtraukias ir gerai veikiančias darbo rinkas ir skatinti darbo vietų kokybę, kaip nurodyta Europos socialinių teisių ramstyje;

23.  pabrėžia, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurios yra svarbus užimtumo užtikrinimo veiksnys, dėl įstatyminių ir administracinių kliūčių negali visapusiškai pasinaudoti Europos bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis; primygtinai ragina Komisiją mažinti šias kliūtis; be to, primygtinai ragina Komisiją spręsti MVĮ ir tarptautinių korporacijų nesąžiningos konkurencijos ir apmokestinimo problemą; pabrėžia, kad svarbu toliau kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu;

24.  primena verslui palankios administracinės ir reglamentavimo aplinkos svarbą, kartu atsižvelgiant į pakankamą vartotojų apsaugą, kad įmonėms būtų lengviau gauti finansavimą ir gauti lėšų tarpvalstybiniu mastu; palankiai vertina tai, kad metinėje augimo apžvalgoje pabrėžiamas poreikis gerinti viešojo administravimo veiksmingumą, kuris turėtų apimti visus valdžios lygmenis; primygtinai ragina valstybes nares pašalinti nereikalingas kliūtis privačioms ir viešosioms investicijoms vietos ir regionų lygmeniu;

25.  pabrėžia, kad norint įveikti galimus sukrėtimus ateityje, reikia daryti pažangą stiprinant ekonominę ir pinigų sąjungą; primena, kad norint stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą reikės tvirto politinio įsipareigojimo, veiksmingo valdymo ir demokratinės atskaitomybės; primena atsparaus bankų sektoriaus ir jo veiksmingo bei tinkamo reguliavimo svarbą siekiant užtikrinti finansinį stabilumą; ragina palaipsniui baigti kurti bankų sąjungą, numatant patikimą Europos indėlių garantijų sistemą ir toliau stengtis mažinti neveiksnias paskolas; atkreipia dėmesį į euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime Euro grupei suteiktą įgaliojimą parengti biudžeto priemonę, skirtą konvergencijai ir konkurencingumui;

Makroekonominio stabilumo ir patikimų viešųjų finansų užtikrinimas

26.   atkreipia dėmesį į tai, kad makrofinansinis stabilumas ir patikimi viešieji finansai ir toliau yra svarbi tvaraus augimo sąlyga;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad didesnė vyresnio amžiaus asmenų dalis reiškia didesnes su sveikatos priežiūra, vyresnio amžiaus asmenų priežiūra ir pensijomis susijusias išlaidas; taip pat pažymi, kad senėjančioje visuomenėje, jeigu visos kitos sąlygos išlieka tokios pačios, darbingo amžiaus žmonių dalis, palyginti su vyresnio amžiaus žmonių dalimi, mažėja, o tai reiškia, kad vienam vyresnio amžiaus asmeniui tenka vis mažiau darbingo amžiaus asmenų; pabrėžia, kad dėl šios priežasties valstybių narių, kurios neįgyvendino būtinų reformų, finansai patiria didžiulę naštą ir apsunkinamas jų tvarumas;

28.  ragina didelį deficitą ir valstybės skolą turinčias valstybes nares nuolat dėti pastangas siekiant juos sumažinti; pripažįsta kai kurių valstybių narių pastangas konsoliduoti savo viešuosius finansus, tačiau apgailestauja dėl to, kad kai kurios iš jų nepasinaudojo galimybe vykdyti būtinas reformas; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės, turinčios gerą fiskalinę erdvę, ją dar labiau konsolidavo, taip prisidėdamos prie euro zonos einamosios sąskaitos pertekliaus;

29.  palankiai vertina Komisijos pastangas skatinti valstybes nares, turinčias einamosios sąskaitos deficitą arba didelę išorės skolą, didinti savo konkurencingumą, taip pat pastangas raginti valstybes nares, kuriose fiksuojamas didelis einamosios sąskaitos perteklius, skatinti paklausą didinant darbo užmokesčio augimą atsižvelgiant į našumo augimą ir remti našumo augimą skatinant investicijas;

30.  primygtinai ragina valstybes nares kurti fiskalinius rezervus dabarties ir ateities kartoms; ragina nuosekliai įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą ir jo laikytis, įskaitant jo lankstumo sąlygas, kad būtų užtikrinti atsakingi viešieji finansai; primena, kad svarbu nuosekliai įgyvendinti fiskalines taisykles siekiant užtikrinti pasitikėjimą finansų rinkomis, nes tai labai svarbu siekiant pritraukti investicijas;

31.  palankiai vertina Europos fiskalinės valdybos pasiūlymą iš esmės supaprastinti biudžeto taisykles, kad būtų pašalinti dabartinės ES fiskalinės sistemos trūkumai; pabrėžia, kad Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse numatytas lankstumas turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp tikslo garantuoti apdairią fiskalinę politiką ir tikslo sudaryti sąlygas gamybinėms investicijoms; ragina Komisiją savo skolos tvarumo analizėje atsižvelgti į visus konkrečiai šaliai būdingus veiksnius;

Nacionalinė atsakomybė

32.  primena, kad konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo lygis yra per žemas; mano, kad Europos semestro metu pagrindinis dėmesys turėtų būti sutelktas į nacionalinę atsakomybę; primygtinai ragina nacionalinius ir regionų parlamentus aptarti šalims skirtas ataskaitas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir pradėti veiksmus su susijusiais veikėjais; atkreipia dėmesį į tai, kad labiau supaprastintas ir labiau orientuotas Europos semestras galėtų padidinti atsakomybę;

°

°  °

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 306, 2011 11 23, p. 12.

(2)

OL L 306, 2011 11 23, p. 41.

(3)

OL L 306, 2011 11 23, p. 8.

(4)

OL L 306, 2011 11 23, p. 33.

(5)

OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(6)

OL L 306, 2011 11 23, p. 1.

(7)

OL L 140, 2013 5 27, p. 11.

(8)

OL L 140, 2013 5 27, p. 1.

(9)

OL L 129, 2017 5 19, p. 1.

(10)

OL C 252, 2018 7 18, p. 215.

(11)

OL C 461, 2018 12 21, p. 1.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (31.1.2019)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro. 2019 m. metinė augimo apžvalga

(2018/2119(INI))

Nuomonės referentas: Andrey Kovatchev

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina Komisiją Europos semestro procesą pritaikyti prie naujos ilgalaikės strateginės programos, grindžiamos darnaus vystymosi tikslais (DVT), siekiant padėti valstybėms narėms siekti ekologiškai tvaraus ir socialiniu požiūriu integracinio augimo; dar kartą tvirtina, kad svarbu stebėti, kaip įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis, siekiant užtikrinti reikšmingą pažangą įgyvendinant pagrindinius jo principus, visų pirma teisę gauti visiems įperkamas aukštos kokybės profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugas;

2.  pabrėžia, kad be ekonominių aspektų socialinė ir klimato bei aplinkos politika turėtų atlikti visavertį vaidmenį Europos semestro procese; ragina įtraukti į tvarumo ir gerovės vertinimą orientuotus rodiklius;

3.  pabrėžia, kad norint laikytis pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtų įsipareigojimų ir pasiekti ES 2030 m. klimato ir energetikos tikslus, reikia toliau stengtis atsieti energijos ir išteklių naudojimą nuo ekonomikos augimo;

4.  ragina Komisiją į Europos semestrą įtraukti tikslą sukurti klimato požiūriu neutralią ekonomiką; primena ES įsipareigojimą socialiai teisingo perėjimo būdu ir ekonomiškai efektyviai pasiekti, kad iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų lygus nuliui;

5.  pabrėžia, kad ES ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas paskatins dideles papildomas investicijas; primena, kad šiandien beveik 2 proc. ES BVP investuojama į jos energetikos sistemą ir susijusią infrastruktūrą; pažymi, kad, siekiant sukurti visiškai šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetančią ekonomiką, ši dalis turėtų padidėti iki 2,8 proc., o tam reikia didelių papildomų investicijų, palyginti su pradiniu rodikliu;

6.  primena, kad ES finansavimo įsipareigojimus reikia suderinti su Paryžiaus klimato tikslais, be kita ko, įvertinant, ar investicijos remia klimato politikos tikslus arba yra su jais suderinamos, didinant kovos su klimato kaita finansavimą ir visapusiškai integruojant poveikio klimatui ataskaitas į finansinius srautus;

7.  pabrėžia, kad klimato ir energetikos tikslus, kuriuos valstybės narės nustatė įgyvendindamos reglamentą dėl energetikos sąjungos ir kovos su klimato kaita veiksmų valdymo(1), būtina integruoti į Europos semestrą;

8.  pabrėžia, kad ekologiškesnė ekonomika ir investicijos į veiksmingesnes sveikatos priežiūros sistemas padidins Europos pajėgumą didinti savo piliečių gerovę; pažymi, kad reikėtų atsižvelgti į trumpalaikes struktūrinių reformų fiskalines pasekmes ir į jų ilgalaikį aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį poveikį;

9.  mano, kad svarbu pasinaudoti Europos semestru siekiant paspartinti perėjimą prie tausiai išteklius naudojančios žiedinės, nulinės taršos, efektyviai energiją vartojančios ir atsinaujinančiąja energija grindžiamos ekonomikos, prisidedančios prie darnaus vystymosi ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo; pakartoja, jog svarbu, kad ES teiktų finansinę paramą intensyviai anglį naudojantiems ir daug anglies dioksido išskiriantiems regionams, siekiant užtikrinti teisingą energetikos perėjimą prie netaršių technologijų ir efektyvaus energijos vartojimo sprendimų, kartu kuriant tvarias darbo vietas;

10.  mano, kad Europos semestras yra labai svarbi priemonė, be kurios nebūtų pasiekti ES biologinės įvairovės tikslai ir atitinkama socialinė bei ekonominė nauda;

11.  palankiai vertina siūlomą ES lėšų skyrimą kitam programavimo laikotarpiui, siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti rekomendacijas ir struktūrines reformas, tačiau pabrėžia, kad toks susiejimas neturėtų būti užtikrinamas taikant konkrečias sąlygas; ragina vadovautis ilgalaike reformų pažangos stebėjimo ir vertinimo perspektyva;

12.  palankiai vertina tai, kad Europos semestre pripažįstama, jog valstybės narės ypač daug dėmesio turėtų skirti darbuotojų gebėjimui prisitaikyti, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų tinkamų įgūdžių, atitinkančių technologijų pažangą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog būtina laikytis teisingo perėjimo koncepcijos, užtikrinant visų susijusių subjektų įtrauktį ir dalyvavimą, taip pat remiant darbuotojus ir užtikrinant deramą darbą bei kokybiškas darbo vietas;

13.  palankiai vertina tai, kad sveikatos priežiūros srityje įgyvendinant Europos semestro procesą dėmesys sutelktas ne į išlaidų mažinimą, o į sveikatos sistemos veiklos rezultatus, pripažįstant sveikatos rezultatų svarbą ir galimybę naudotis visiems įperkamos aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina parengti bendrus rodiklius ir metodikas, kad būtų galima įvertinti sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą siekiant sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus; remia pastangas siekiant parengti bendrus rodiklius ir metodikas, kad būtų galima įvertinti sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo skirtumus ir spragas;

14.  pabrėžia, kad veiksmingos investicijos į sveikatos priežiūrą, įskaitant sveikatos tyrimus ir ligų prevenciją, yra būtinos siekiant suteikti piliečiams vienodas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; pabrėžia sveikatos priežiūros sektoriaus tvarumo svarbą;

15.  pabrėžia struktūrinio ir sistemingo dialogo su pilietine visuomene nacionaliniu lygmeniu svarbą siekiant padidinti atsakomybę; mano, kad Komisija turėtų rinkti informaciją iš įvairių suinteresuotųjų šalių ir užtikrinti didesnį konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų bei šalių pateiktų ataskaitų viešumą, taip pat rengdama daugiau diskusijų aukštesniu politiniu lygmeniu;

16.  ragina Komisiją Europos semestrui suteikti teritorinį matmenį tiek analitiniu, tiek veiklos lygmeniu; taip pat mano, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą struktūrinės politikos valdymą, regioninės ir vietos valdžios institucijos turi dalyvauti rengiant šias priemones ir priimant dėl jų sprendimus, pasitelkiant mišraus planavimo procesą pagal principą „iš viršaus į apačią“ ir atvirkščiai;

17.  ragina vykstant Europos semestro procesui užtikrinti struktūrinį pilietinės visuomenės ir aplinkos apsaugos organizacijų dalyvavimą, taip pat aktyvesnį aplinkos ministrų dalyvavimą Europos semestro procese Tarybos lygmeniu;

18.  ragina užtikrinti didesnį nuoseklumą su kitomis ES politikos kryptimis, pvz., susijusiomis su klimato kaita ir netvariu gamtos išteklių naudojimu;

19.  pabrėžia, kad reikia didinti bendrą Europos reagavimo į tokias nelaimes, kaip, pvz., sausras Europos pietinėse šalyse, katastrofines pasekmes turinčius potvynius, miškų gaisrus ir žemės drebėjimus, pajėgumą; pabrėžia, kad būtina skatinti glaudesnį bendradarbiavimą Europos reagavimo į nelaimes operacijų pažangaus planavimo srityje, be kitų priemonių, identifikuojant valstybių narių išteklius, rengiant nenumatytų atvejų planus ir užtikrinant geresnį rizikos valdymo planavimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

29.1.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

8

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Mark Demesmaeker, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Rory Palmer, Massimo Paolucci, Bolesław G. Piecha, John Procter, Julia Reid, Michèle Rivasi, Davor Škrlec, Renate Sommer, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Herbert Dorfmann, Fredrick Federley, Christophe Hansen, Babette Winter, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Blanco López, Andor Deli

(1)

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir kovos su klimato kaita veiksmų valdymo (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (18.2.2019)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2019 m. metinė augimo apžvalga

(2018/2119(INI))

Nuomonės referentė: Iskra Mihaylova

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad ES ekonomika ir toliau auga, išaugo užimtumas, o dėl krizės atsiradęs investicijų trūkumas sumažėjo, tačiau viešosios investicijos dar nesiekia iki krizės buvusio lygio, o keliose nuo krizės labiausiai nukentėjusiose šalyse juntamas didžiulis jų stygius; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidžiamumas išlieka, augimu ne visi vienodai pasinaudojo, nedarbo lygis kai kuriose valstybėse narėse vis dar nevienodas, ekonominiai, socialiniai, regioniniai ir teritoriniai skirtumai vis dar yra pagrindinis susirūpinimą keliantis klausimas; pažymi, kad nors ir investicijos padidėjo, tačiau jų poveikis produktyvumui buvo nepakankamas, todėl būtina geriau nukreipti sanglaudos politikos investicijas ir užtikrinti jų papildomumą su kitomis Sąjungos programomis, taip pat viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis, siekiant padidinti produktyvumą ir sumažinti skirtumus, esančius tarp valstybių narių; pažymi, kad Stabilumo ir augimo paktu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama socialinių aspektų tobulinimui ir tvaraus augimo siekimui;

2.  pabrėžia, kad ES turėtų remti skelbiamą ekonomikos atsigavimą ekonominės politikos priemonėmis, kuriomis apsaugomos viešosios paslaugos ir gerinama visuotinės svarbos paslaugų kokybė ir prieinamumas;

3.  primena, kad 2017 m. viešosios investicijos, išreikštos BVP procentine dalimi ES (2,7 proc.) ir euro zonoje (2,6 proc.), buvo gerokai mažesnės už pastarųjų 10 metų vidurkį (atitinkamai 3,2 proc. ir 3,0 proc.); pažymi, kad dėl šios priežasties reikia labai padidinti viešąsias investicijas, siekiant kompensuoti dėl finansų krizės patirtus nuosmukio metus ir patenkinti neatidėliotiną poreikį investuoti į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas; pažymi, kad viešosios investicijos išlieka prioritetu ir joms neturėtų kenkti pastangos skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę;

4.  pažymi, kad, Europos investicijų banko (EIB) duomenimis, ES investicijos į infrastruktūrą vis dar yra 20 proc. mažesnės nei prieš krizę, 34 proc. savivaldybių nurodė, kad nevykdo savo reikalavimų, o ES reikia bent 335 mlrd. EUR investicijų į infrastruktūrą per metus;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Europos semestrą būtina nuosekliai prisidėti prie įvairių ES regionų nelygybės ir skirtumų, visų pirma socialinio, ekonominio ir teritorinio pobūdžio, panaikinimo; pabrėžia, kad nuolatinis geografinis EIB investicijų disbalansas yra nepriimtinas ir atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. pusė valstybių narių gavo 80 proc. visų EIB investicijų Europos Sąjungoje, o kitos 14 valstybių narių – tik 10 procentų;

6.  pažymi, kad į piliečių susirūpinimą geriausiai būtų reaguojama remiant realių pajamų didėjimą ir siekiant daugiau investicijų, kad būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, didinama vidaus paklausa ir užtikrinamas teisingesnis sukurto turto paskirstymas; mano, kad ES turėtų prisidėti prie Stabilumo ir augimo pakto lankstumo sukurdama fiskalinio manevravimo galimybę įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Europos semestrą visų pirma turėtų būti prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo ir stebimas jo 20 pagrindinių principų taikymas, ypatingą dėmesį skiriant vienodo požiūrio į vyrus ir moteris ir jų lygių galimybių užtikrinimui, socialinei apsaugai, galimybei naudotis visomis būtiniausiomis paslaugomis, teisei į vienodą darbo užmokestį už vienodos vertės darbą ir teisei į kokybiškas priežiūros paslaugas už prieinamą kainą;

8.  primena, kad įgyvendinant Europos semestrą daug dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad svarbu stiprinti kovos su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu priemones, taip sukuriant viešųjų investicijų finansavimo ir papildomų išteklių, kad būtų įgyvendintas Europos socialinių teisių ramstis;

9.  pažymi, kad įgyvendinant Europos semestrą turėtų būti atsižvelgiama į galimybių pasinaudoti veiksminga socialine apsauga skatinimą, laikantis atitinkamų Europos socialinių teisių ramsčio principų, kad valstybės narės turi būti skatinamos imtis būtinų priemonių, kad būtų pašalintos kliūtys naudotis socialinės apsaugos teisėmis ir sukurtos visapusiškos socialinės apsaugos sistemos, ir kad todėl įgyvendinant Europos semestrą turėtų būti stebima valstybių narių pažanga priimant teisės aktus ir kuriant sistemas, kuriais užtikrinamos galimybės visiems pasinaudoti socialine apsauga;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Europos semestrą svarbu ir toliau daug dėmesio skirti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo užtikrinimo siekiui, labiau koordinuojant nacionalinę ir ES politiką, kad būtų sukurta daugiau kokybiškų darbo vietų ES ir sumažinti darbo užmokesčio bei pensijų skirtumai;

11.  pabrėžia, kad įgyvendinant Europos semestrą dėmesys turėtų būti skiriamas produktyvumo didinimui daugiau investuojant į infrastruktūrą, švietimą ir mokymą, sveikatos priežiūrą ir mokslinius tyrimus bei inovacijas ir kad didesnis produktyvumas turėtų būti atspindėtas didesniame darbo užmokestyje;

12.  pabrėžia, kad mažas darbo užmokestis Europoje tebėra problema, kad mažiausius darbo užmokesčius gaunančių darbuotojų koncentracija ir didelis skurdo lygis yra aiškus darbo užmokesčio nustatymo politikos ženklas, o vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas kartu su mažų garantijų darbu, ypač tarp jaunimo, išlieka rimta problema, kurią reikia skubiai išspręsti;

13.  ragina į Europos semestrą, kaip vieną iš jo prioritetų, įtraukti skurdo panaikinimą, kaip nurodyta darnaus vystymosi tiksluose (DVT);

14.  pabrėžia, kad visuomenės senėjimas turėtų paskatinti vyriausybes daugiau investuoti į vyresnio amžiaus žmonių apsaugą, o ne mažiau, kaip siūloma Stabilumo ir augimo pakte, ir kad viešosios investicijos į sveikatos apsaugą turėtų būti proporcingos poreikiui; sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas turėtų būti nuolat vertinamas, atsižvelgiant į vidutines individualias disponuojamąsias pajamas ir poveikį namų ūkiams, ir kad reikia imtis priemonių siekiant skatinti ir stebėti investicijas į profilaktinę sveikatos priežiūrą, kuri itin svarbi senėjančioje visuomenėje;

15.  ragina įgyvendinant Europos semestrą aktyviai prisidėti siekiant darniai spręsti demografijos (senėjimo, gyventojų skaičiaus mažėjimo, demografinio spaudimo, negebėjimo pritraukti ar išlaikyti pakankamo žmogiškojo kapitalo) problemas, kurios daro skirtingą poveikį Europos regionams; visų pirma pabrėžia, kad būtina teikti tinkamą paramą tam tikroms teritorijoms, pvz., keliems atokiausiems regionams;

16.  pabrėžia, kad Europos semestras turėtų apimti išsamią vidutinio ir ilgojo laikotarpio technologinių pokyčių poveikio darbo rinkai analizę; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors technologiniai pokyčiai gali atverti naujų ar geresnių darbo vietų kūrimo ir saugesnių darbo vietų galimybių, šiandien jie dažnai siejami su darbo vietų panaikinimu arba mažų garantijų darbo vietų kūrimu;

17.  pabrėžia, kad ES socialinis ir ekonominis vystymasis priklauso nuo mūsų pagrindinių vertybių laikymosi;

18.  pabrėžia, kad vienas iš Europos semestro prioritetų turi būti gyventojų ir teritorijų, patiriančių neigiamą globalizacijos poveikį (pvz., perkėlimas, darbo vietų praradimas), apsauga ir parama jiems;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą ir imtis tolesnių priemonių siekiant pritraukti privačiojo ir viešojo sektorių investicijų ir sudaryti daugiau partnerysčių, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos, visapusiškai maksimaliai padidinti sanglaudos politikos fondų pridėtinę vertę ir jų papildomumą bei sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir finansinėmis priemonėmis;

20.  pabrėžia, kad socialinių partnerių dalyvavimo nacionaliniu lygmeniu lygis vis dar žemas ir kad Komisija bei valstybių narių valdžios institucijos turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos užtikrinti, kad su jais būtų konsultuojamasi;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares, be kitų svarbių klausimų, įgyvendinti nuodugnią ir visapusišką visų būsto valdų stebėseną, taip pat atlikti tyrimus ir analizę bei geografiniu požiūriu atskirti mažos paklausos sritis ir įkaitusias būsto rinkas, siekiant pagerinti analitinį būsto vertinimo pagrindą šalių ataskaitose ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.

22.  pritaria nuomonei, kad investicijos, inovacijos, žinios ir struktūrinės reformos yra svarbios siekiant, kad Europa taptų stipresnė ir darnesnė; todėl pažymi, kad investicijos pagal sanglaudos politiką, kurių vaidmuo nepaprastai svarbus ir kurios negali būti pakeistos kitomis priemonėmis, teikia didžiausią ES finansinę paramą, kurios suma 2014–2020 m. laikotarpiu yra 638 mlrd. EUR kartu su nacionaliniu bendru finansavimu, ir kuria Europos pridėtinę vertę prisidedant prie ekonomikos augimo, socialinės įtraukties, inovacijų ir aplinkos apsaugos, sprendžiant naujus uždavinius, pvz., saugumo, migrantų ir pabėgėlių, kuriems taikoma tarptautinė apsauga integracijos srityse, taip pat prisidedant prie viešųjų ir privačiųjų investicijų, kartu su tinkamomis reformomis atlieka svarbų vaidmenį skatinant tvarų ekonomikos augimą, įtraukumą ir institucinius bei administracinius pajėgumus;

23.  primygtinai ragina įvertinti mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos poveikį valstybių narių vystymuisi ir ekonominiam bei socialiniam augimui;

24.  palankiai vertina pasiūlymus dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) ir tvirtesnes sanglaudos politikos ir Europos semestro proceso sąsajas siekiant tvaraus ir integracinio augimo, ypač daug dėmesio skiriant atokiausiems, atokiems, mažiausiai išsivysčiusiems ir nepakankamai apgyvendintiems regionams; vis dėlto apgailestauja, kad sumažėjo sanglaudos politikai siūlomi ištekliai, ir reikalauja, kad finansavimas turėtų būti išlaikytas dabartiniu lygmeniu; ragina greitai ir laiku priimti DFP dokumentų rinkinį ir sanglaudos politikos reglamentus, kad būtų išvengta bet kokio galimo įgyvendinimo vėlavimo; palankiai vertina reikalavimą, kad ketvirtadalis išlaidų pagal naują DFP būtų skiriamas kovos su klimato kaita tikslams, atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita yra svarbus ilgalaikis klausimas;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. Europos semestre daugiau dėmesio skiriama investicijų poreikiui, kuriuo būtų pagrindžiami priimami 2021–2027 m. programavimo sprendimai, ir numatytam naujam 2019 m. šalių ataskaitų priedui, kuriame bus nustatyti investicijų poreikiai, susiję su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), „Europos socialiniu fondu +“ (ESF +) ir Sanglaudos fondu (SF) 2021–2027 m. laikotarpiu; mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti kovai su nelygybe, taip pat panaudojant sanglaudos politikos finansavimą, įgyvendinant veiksmingas priemones ir nukreipiant išteklius šiuo tikslu;

26.  pabrėžia, kad svarbu tęsti ir didinti ESF+ paramą Jaunimo garantijų iniciatyvai, Jaunimo užimtumo iniciatyvai ir Europos solidarumo korpusui, atsižvelgiant į jų vaidmenį sprendžiant užimtumo, ekonomikos augimo, socialinės įtraukties, mokymosi ir profesinio mokymo problemas;

27.  mano, kad reikia dar labiau supaprastinti Sąjungos fondus, programas ir priemones ir padidinti jų lankstumą, kad ES finansavimas strateginių investicijų projektams taptų paprastesnis, veiksmingesnis ir subalansuotas geografiniu požiūriu. pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas regionams, kurių vystymasis atsilieka;

28.  pažymi, kad sanglaudos politika turi būti siekiama skatinti darnų ir subalansuotą visos Sąjungos ir jos regionų vystymąsi ir ją vykdant stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, vadovaujantis solidarumo principu ir siekiant skatinti tvarų augimą, užimtumą, socialinę įtrauktį ir mažinti skirtumus tarp regionų ir jų viduje, taip pat padėti įveikti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų nepaankamą išsivystymą;

29.  pažymi, kad Septintojoje sanglaudos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į didelę regionų ir teritorijų, įskaitant tuos, priklausančius esamoms kategorijoms, įvairovę dėl jų specifinių sąlygų (labai didelis atokumas, mažas gyventojų tankumas, mažos pajamos, menkas augimas ir pan.), todėl būtinas atitinkamas teritorinis požiūris;

30.  pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į SESV 349 straipsnio nuostatas dėl konkrečių priemonių siekiant įveikti sunkumus, su kuriais susiduria atokiausi regionai dėl jų geografinio atokumo, izoliuotumo, mažumo, sudėtingų topografinių ir klimato sąlygų bei ekonominės priklausomybės nuo keleto produktų;

31.  ragina įgyvendinant Europos semestrą remti Europos teritorinį bendradarbiavimą visais jo aspektais (tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, tiek Sąjungos viduje, tiek už jos ribų) taip užtikrinant veiksmus, kuriais būtų siekiama bendrų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų, ir padedant užtikrinti solidarumą;

32.  dar kartą primena apie makroregioninių strategijų įgyvendinimo svarbą siekiant sanglaudos politikos tikslų;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie Europos regionai ypač susiduria su „Brexit“ poveikiu, o Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES gali turėti neigiamą poveikį visai sanglaudos politikai; pabrėžia, kad „Brexit'o“ neigiamo poveikio įvairiuose Europos regionuose kuo didesnis sumažinimas turėtų būti vienas iš Europos semestro tikslų ir juo turėtų būti aktyviai prisidedama gaivinant ES ekonomiką, skatinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą.INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

14.2.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, John Flack, Iratxe García Pérez, Krzysztof Hetman, Sławomir Kłosowski, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Martina Anderson, Elsi Katainen, Ivana Maletić, Bronis Ropė, Davor Škrlec


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA (4.12.2018)

pateiktas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2019 m. metinė augimo apžvalga

(2018/2119(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu: Ernest Urtasun (nuomonės referentas)

Pozicija

PAKEITIMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas teikia atsakingam Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

kadangi lyčių lygybės principas yra viena iš pagrindinių ES vertybių; kadangi SESV 8 ir 10 straipsniuose nustatyta lyčių aspekto integravimo prievolė, pagal kurią ES privalo šalinti lyčių skirtumus, skatinti lyčių lygybę ir kovoti prieš diskriminaciją dėl lyties visose ES politikos ir veiklos srityse;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

kadangi ES išlieka dideli skirtumai tarp lyčių, pavyzdžiui, 18,2 proc. skirtumas tarp vyrų ir moterų užimtumo galimybių, 16,2 proc. skirtumas tarp vyrams ir moterims mokamo darbo užmokesčio ir 36,5 proc. skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijos dydžio, taip pat skirtumai sprendimų priėmimo procesuose; kadangi reikia skubiai imtis veiksmų šioms spragoms pašalinti, nes tai bene pagrindinė kliūtis siekiant lyčių lygybės ir nepriimtina diskriminacijos dėl lyties forma;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

kadangi nepaprastai svarbu panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumus (jie ES vidutiniškai siekia 40 proc. ir yra įmokų skirtumų, susikaupusių per visą moterų gyvenimą ir laikotarpius, kai jos nedalyvavo darbo rinkoje, rezultatas); kadangi priežiūros paslaugų teikimas padeda veiksmingai spręsti moterų darbo jėgos trūkumo problemą;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

kadangi nepakankamai finansuojamos viešosios paslaugos ir socialinės paslaugos, įskaitant sveikatos priežiūrą, švietimą, vaikų priežiūrą ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, daro neproporcingai didelį poveikį moterims, nes jos dažnai atlieka priežiūros, auklėjimo ir kitus paramos šeimai darbus, paprastai už tai negaudamos atlygio, ir taip įtvirtinama neproporcingai didelė moterų atsakomybė už priežiūrą;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

kadangi priežiūros paslaugų kokybė valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, taip pat tarp privačiojo ir viešojo sektorių, miesto ir kaimo vietovių bei amžiaus grupių labai skiriasi;

 

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

kadangi labai mažai moterų studijuoja IRT srityje ir skaitmeninėje srityje paprastai dirba žemos kvalifikacijos reikalaujančius darbus; kadangi skaitmeninių technologijų prieinamumo ir jų taikymo srityje esama lyčių skirtumų; kadangi įtraukus daugiau moterų į skaitmeninę ekonomiką galėtų gerokai padidėti ekonomikos augimas;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja konstatuojamoji dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

kadangi įgyvendinant Europos semestrą turėtų būti prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo ir 20 pagrindinių principų taikymo kontrolės, ypatingą dėmesį skiriant vienodo požiūrio į vyrus ir moteris ir jų galimybių užtikrinimui, teisei į vienodą darbo užmokestį už vienodos vertės darbą ir teisei į kokybiškas priežiūros paslaugas už prieinamą kainą; kadangi įgyvendinant ES ekonomikos valdymą dėmesys nuo siauro tikslo skatinti BVP augimą turėtų būti nukreiptas į gerovę ir konvergenciją, įskaitant aukštus minimaliuosius lyčių lygybės standartus;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

dar kartą išreiškia apgailestavimą, kad į strategiją „Europa 2020“ neintegruotas lyčių aspektas, ir ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti į strategiją lyčių lygybės ramstį ir iškelti visa apimantį lyčių lygybės siekį;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio ir lyčių lygybės rodiklių trūkumo įgyvendinant Europos semestrą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų veiksmingiau įtrauktas rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, stabilumo ir konvergencijos programas bei nacionalinių reformų programas, nustatant kokybiškus tikslus ir priemones, kuriomis būtų sprendžiamos lyčių nelygybės problemos, ir sistemingai taikyti biudžeto sudarymo principą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

pakartoja savo raginimą Komisijai sudaryti palankesnes sąlygas užimtumo ir pagrindinių skurdo mažinimo tikslų bei reformų poveikio laikui bėgant stebėsenai vykdyti reikalaujant, kad valstybės narės naudotų pagal lytį suskirstytus duomenis ir apibrėžtų papildomus atitinkamai lyčiai būdingus rodiklius; prašo papildyti makroekonominio disbalanso suvestinę socialiniais rodikliais, įskaitant lyčių nelygybės rodiklius – jiems turi būti skiriama tiek pat dėmesio, kiek ir ekonominiams rodikliams;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

ragina Komisiją ir valstybes nares stebėsenos procese, jei tik įmanoma, naudoti pagal lytį suskirstytus duomenis, ypač susijusius su moterų dalyvavimu darbo rinkoje;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta kokybiškų, įperkamų ir prieinamų vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms ir negalią turintiems arba lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, o tai yra viena iš nepakankamo moterų dalyvavimo darbo rinkoje priežasčių; pabrėžia, kad pirmenybę būtina teikti veiksmams, kuriais būtų sprendžiamos nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties problemos, su kuriomis labiausiai susiduria moterys, ypač iš nepalankios aplinkos, ypatingą dėmesį skiriant tvariam užimtumui ir kokybiškoms darbo vietoms, kuriomis užtikrinamos teisės ir kokybiškos viešosios paslaugos, kuriomis užtikrinama socialinė įtrauktis, ypač tokiose srityse, kaip švietimas, sveikatos priežiūra, vaikų priežiūra, žmonių, kuriems reikia pagalbos, priežiūra, viešojo transporto ir socialinės paslaugos; ragina valstybes nares didinti valstybės investicijas į priežiūros paslaugas ir stebėti, kad jos būtų kokybiškos, įperkamos ir prieinamos;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

pabrėžia, kad nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis kelia didžiulį susirūpinimą, visų pirma moterims; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Europos semestrą ir toliau svarbu daug dėmesio skirti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo siekiui, labiau koordinuojant nacionalinę ir ES politiką, kad būtų sukurta daugiau kokybiškų darbo vietų ES ir taip sprendžiamos lyčių nelygybės užimtumo ir darbo užmokesčio bei pensijų srityse problemos;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

yra susirūpinęs dėl vertikaliosios ir horizontaliosios darbo rinkos segregacijos ES, vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų ir mažo moterų, dalyvaujančių sprendimų priėmimo procese, skaičiaus; pabrėžia, kad moterų užimtumo lygis vis dar mažesnis už vyrų; pabrėžia, kad atotrūkis užimtumo srityje ypač didelis motinų ir priežiūros pareigas atliekančių moterų atvejais;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti moterų dalyvavimą darbo rinkoje vertinant dirbtų valandų skaičių per savaitę, sutarčių tipus ir moterų finansinį nepriklausomumą, ir remiantis tais duomenimis kovoti su moterų skurdu; ragina padidinti minimalų darbo užmokestį iki tokio lygio, kad už jį būtų galima normaliai pragyventi, nustatyti privalomas atlyginimų nustatymo skaidrumą užtikrinančias priemones ir įmonių lygmeniu vykdyti darbo užmokesčio auditus, kad būtų užtikrintas vienodo užmokesčio už vienodą darbą ir vienodos vertės darbą principo laikymasis; be to, ragina valstybes nares nebeblokuoti Direktyvos dėl moterų įmonių valdybose; primygtinai ragina Tarybą greitai susitarti dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, įskaitant nuostatas dėl vienodų ir prieinamų vaikų priežiūros ir gyvenimo ciklo priežiūros paslaugų dirbantiems tėvams ir prižiūrintiems asmenims, kad jie galėtų geriau derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

atkreipia dėmesį į tai, kad, be kitų papildomų rodiklių, svarbu stebėti 15–24 m. amžiaus gyventojų, kurie nesimoko ir nedirba (NEET jaunuoliai), procentinę dalį, ir pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jaunoms moterims ir mergaitėms, nes šioje amžiaus grupėje NEET jaunuolių dalys lyčių požiūriu labai skiriasi;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų gerinant skaitmeninius įgūdžius, kurių piliečiams reikia darbo rinkoje, ypač daug dėmesio skiriant lyčių nelygybės šioje srityje mažinimui; pabrėžia, kad būtina skubiai gerinti moterų švietimą ir užimtumą IRT sektoriuose ir sudaryti joms palankesnes sąlygas užimti aukštas pareigas;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

ragina vykdyti politiką, kuria remiamas moterų verslumas, sudaromos geresnės sąlygos moterims gauti finansavimą ir geresnės verslo galimybės, rengiami konkretiems poreikiams pritaikyti mokymai ir nustatomos profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo priemonės;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

ragina Komisiją atlikti iki šiol įgyvendintų struktūrinių reformų poveikio lyčių aspektui vertinimą ir siūlo labiau įtraukti Europos lyčių lygybės institutą visais Europos semestro etapais;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Nauja dalis

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

dar kartą ragina atsakingą (-us) Komisijos narį (-ius) kiekvienais metais aptarti metinės augimo apžvalgos lyčių aspektus su Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu.

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

28

+

ALDE

Elsi Katainen, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

ECR

John Flack, Sławomir Kłosowski, Mirosław Piotrowski, Ruža Tomašić

PPE

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Tamás Deutsch, Krzysztof Hetman, Ivana Maletić, Lambert van Nistelrooij, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Ramón Luis Valcárcel Siso

S&D

Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Iratxe García Pérez, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Derek Vaughan

VERTS/ALE

Bronis Ropė, Davor Škrlec

3

-

EFDD

Rosa D’Amato

GUE/NGL

Martina Anderson, Martina Michels

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

26.2.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

9

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pervenche Berès, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Sven Giegold, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Othmar Karas, Wolf Klinz, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Gabriel Mato, Alex Mayer, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Ralph Packet, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Babette Winter, Sotirios Zarianopoulos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Eric Andrieu, Nessa Childers, Bas Eickhout, Sophia in ‘t Veld, Jeppe Kofod, Aleksejs Loskutovs, Thomas Mann, Lieve Wierinck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ole Christensen, Danilo Oscar Lancini


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

35

+

ALDE

Sophia in 't Veld, Petr Ježek, Wolf Klinz, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck

NI

Cătălin Sorin Ivan

PPE

Markus Ferber, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Othmar Karas, Esther de Lange, Werner Langen, Aleksejs Loskutovs, Ivana Maletić, Thomas Mann, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Dariusz Rosati, Anne Sander, Theodor Dumitru Stolojan, Tom Vandenkendelaere

S&D

Eric Andrieu, Pervenche Berès, Nessa Childers, Ole Christensen, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Roberto Gualtieri, Jeppe Kofod, Olle Ludvigsson, Alex Mayer, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Babette Winter

9

-

ECR

Bernd Lucke

EFDD

Bernard Monot, Marco Valli

ENF

Danilo Oscar Lancini

NI

Sotirios Zarianopoulos

VERTS/ALE

Bas Eickhout, Sven Giegold, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun

3

0

ECR

Stanisław Ożóg, Ralph Packet, Pirkko Ruohonen-Lerner

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2019 m. kovo 7 d.Teisinis pranešimas