Procedūra : 2019/0802(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0194/2019

Pateikti tekstai :

A8-0194/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 16/04/2019 - 8.6
CRE 16/04/2019 - 8.6

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0364

PRANEŠIMAS     
PDF 216kWORD 66k
10.4.2019
PE 636.163v02-00 A8-0194/2019

dėl siūlymo skirti Viorelį Ştefaną Audito Rūmų nariu

(C8‑0049/2019 – 2019/0802(NLE))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Indrek Tarand

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 1 PRIEDAS. Viorelio Ştefano GYVENIMO APRAŠYMAS
 2 PRIEDAS. Viorelio Ştefano ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl siūlymo skirti Viorelį Ştefaną Audito Rūmų nariu

(C8‑0049/2019 – 2019/0802(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0049/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0194/2019),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2019 m. balandžio 8 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia neigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Viorelį Ştefaną Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


1 PRIEDAS. Viorelio Ştefano GYVENIMO APRAŠYMAS

Studijos ir specializacija

  2002 m., ekonomikos mokslų daktaras, Galacio Žemutinio Dunojaus universitetas

  1980 m., Jasų Al. I. Kuzos universiteto Ekonomikos mokslų fakulteto absolventas

Profesinė veikla

  Nuo 2018 m. vasario mėn. – ministro pirmininko pavaduotojas

  2017 m. birželio mėn. – 2018 m. sausio mėn. – Deputatų Rūmų narys, Biudžeto, finansų ir bankų komiteto pirmininkas ir narys

  2017 m. sausio mėn.–2017 m. birželio mėn. – viešųjų finansų ministras

  Nuo 2016 m. – Deputatų Rūmų narys

  2012–2016 m. – Deputatų Rūmų narys

  2008–2016 m. – Deputatų Rūmų narys

  1996–2008 m. – Senato narys

  1996–2002 m. – Galacio upių laivybos įmonės NAVROM SA prezidentas

  1991–1996 m. – Galacio upių laivybos įmonės NAVROM SA vykdomasis direktorius

  1987–1991 m. – Rumunijos upių laivybos įmonės „NAVROM SA Galati“ tarnybos vadovas

  1980–1987 m. – Rumunijos upių laivybos įmonės „NAVROM SA Galati“ ekonomistas

Veikla ir pareigos politinėje partijoje

Nuo 1993 m. – Socialdemokratų partijos narys

  1996–2015 m. – „PSD Galati“ organizacijos pirmininko pavaduotojas

  2015–2018 m. – Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas

Veikla ir pareigos profesinėse sąjungose, darbdavių organizacijose ir pan.

  1992–1998 m. – Vandens transporto darbdavių asociacijos pirmininkas

Ankstesnė parlamentinė veikla ir pareigos

  2017 m. liepos mėn. – 2018 m. sausio mėn. – Deputatų Rūmų Biudžeto, Finansų ir bankų komiteto pirmininkas

  2017 m. sausio mėn. – 2017 m. birželio mėn. – viešųjų finansų ministras

  2016 m. – 2017 m. sausio mėn. – Deputatų Rūmų Biudžeto, Finansų ir bankų komiteto pirmininkas

Teisėkūros iniciatyvos: 1

Aktyvumas per plenarines sesijas:

kalbos: 3 (per dvi sesijas)

  2012–2016 m.

Deputatų Rūmų narys, Biudžeto, finansų ir bankų komiteto pirmininkas;

Deputatų Rūmų ir Senato jungtinio specialiojo komiteto įstatymo projektui dėl tam tikrų priemonių, susijusių su aukso ir sidabro rūdos kasyba Rosia Montana kaimo teritorijoje, kuriomis skatinama ir lengvinama kasybos veikla Rumunijoje, patvirtinti narys;

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Rusijos Federacija pirmininkas;

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Brazilijos Respublika sekretorius.

Teisėkūros iniciatyvos: 42, iš jų 11 – paskelbti įstatymai;

Aktyvumas per plenarines sesijas:

kalbos: 110 (per 51 sesiją)

Pateikti sprendimų projektai: 1

Pasiūlymai: 2

  2008–2012 m.

Deputatų Rūmų narys, Biudžeto, finansų ir bankų komiteto pirmininkas;

Jungtinio specialiojo komiteto teisingumo sistemos veikimo krizei nagrinėti narys

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Japonija pirmininkas;

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Graikijos Respublika narys;

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Izraelio Valstybe narys.

Teisėkūros iniciatyvos: 14, iš jų 2 – paskelbti įstatymai

Aktyvumas per plenarines sesijas:

kalbos: 50 (per 35 sesijas)

Klausimai ir interpeliacijos: 10

Pasiūlymai: 10

  2004–2008 m.

Senato narys, Biudžeto, finansų, bankininkystės ir kapitalo rinkos komiteto pirmininko pavaduotojas;

Deputatų Rūmų ir Senato jungtinio specialiojo nuolatinio komiteto Audito Rūmų (2003 m.) biudžeto vykdymo kontrolės klausimais narys;

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Armėnijos Respublika narys;

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Islandija narys;

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Graikijos Respublika narys.

Teisėkūros iniciatyvos: 16, iš jų 3 – paskelbti įstatymai

Aktyvumas per plenarines sesijas:

kalbos: 287 (per 156 sesijas)

Politiniai pareiškimai: 1

Pasiūlymai: 13

  2000–2004 m.

Senato narys, Biudžeto, finansų, bankininkystės ir kapitalo rinkos komiteto pirmininkas;

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Sirijos Arabų Respublika narys;

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Graikijos Respublika narys;

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Izraelio Valstybe narys.

Teisėkūros iniciatyvos: 4, iš jų 1 – paskelbtas įstatymas

Aktyvumas per plenarines sesijas:

kalbos: 276 (per 94 sesijas)

8 tarpininkavimo komitetų narys

  1996–2000 m.

Senato narys, Biudžeto, finansų, bankininkystės ir kapitalo rinkos komiteto narys;

Deputatų Rūmų ir Senato jungtinio specialiojo nuolatinio komiteto Audito Rūmų biudžeto kontrolės klausimais narys;

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Prancūzijos Respublika narys;

Parlamentinės grupės draugiškiems ryšiams su Austrijos Respublika narys.

Veikla ir pareigos kitose nacionalinėse organizacijose

-  1995–2001 m. – Rumunijos laivų savininkų ir upių uostų operatorių asociacijos (AAOPFR) pirmininkas

Ordinai, pasižymėjimo ženklai

Nacionalinio ordino „Už nuopelnus“ riterio titulas


2 PRIEDAS. Viorelio Ştefano ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

Profesinė patirtis

1.  Nurodykite savo profesinę patirtį viešųjų finansų – biudžeto planavimo, vykdymo ar valdymo arba biudžeto kontrolės ar audito – srityje.

Savo profesinę patirtį viešųjų finansų srityje, įskaitant biudžeto planavimą, vykdymą ir valdymą, biudžeto kontrolę ir auditą, įgijau ilgiau nei 22 metus būdamas Rumunijos parlamento nariu, 2017 m. eidamas viešųjų finansų ministro pareigas, o nuo 2018 m. – Rumunijos vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojo pareigas.

Parlamente nuolat dalyvavau abejų rūmų dviejų specialiųjų komitetų (12 metų – Senato Biudžeto, finansų, bankų ir kapitalo rinkos komiteto ir 10 metų – Deputatų Rūmų Biudžeto, finansų ir bankų komiteto) veikloje.

Per tą laikotarpį 10 metų ėjau komiteto pirmininko pareigas ir šešerius metus buvau pirmininko pavaduotojas.

Eidamas komiteto pirmininko pareigas, buvau atsakingas už parlamento procedūrų, susijusių su vyriausybės biudžetų ir socialinio saugumo biudžetų, taip pat abejų rūmų bei parlamentui atskaitingų ar su parlamentu bendradarbiaujančių įstaigų ir valdžios institucijų, įskaitant Rumunijos Audito Rūmus, biudžetų tvirtinimu, valdymą.

Kiekvienais biudžetiniais metais buvau atsakingas už leidimus suteikiančių pareigūnų vykdomos lėšų valdymo veiklos parlamentinės priežiūros koordinavimą, susijusį su specialiomis procedūromis, tokiomis kaip klausymai, analizės ar tyrimai. Kiekvienų metų pabaigoje turėjau vertinti ir aptarti specialias biudžeto vykdymo ataskaitas ir patekti jas abejiems rūmams.

Biudžeto vykdymas buvo vertinamas ir ekspertų ataskaitos tvirtinamos vykstant nuolatiniam instituciniam dialogui su Rumunijos Audito Rūmų atstovais, remiantis audito darbo grupių ataskaitomis, išvadomis ir nuomonėmis. Bendradarbiavimas su šia institucija suteikė man galimybę suprasti gero audito principus ir mechanizmus ir pirmiausia suvokti jo svarbą užtikrinant tinkamą viešųjų lėšų valdymą.

22 metai tiesioginio ir nuolatinio dalyvavimo tų specialiųjų parlamentinių komitetų veikloje padėjo man suprasti, kaip formuojama ir įgyvendinama nacionalinio lygmens viešoji politika įvairiose ekonomikos ir finansų srityse, įskaitant apmokestinimą, finansų rinkas (bankininkystė, vertybiniai popieriai, draudimas, privačios pensijos), pinigų politiką ir viešojo skolinimosi ar investavimo politiką, ir aktyviai šioje veikloje dalyvauti.

Mano paskyrimas eiti viešųjų finansų ministro pareigas man buvo ne tik su karjera susijęs iššūkis, bet ir galimybė parodyti savo gebėjimą valdyti viešuosius finansus. Kadangi mano ankstesnė veikla daugiausia buvo susijusi su teisėkūra ir kontrole, naujos pareigos suteikė man galimybę praktiškai pritaikyti savo gebėjimus ir giliau susipažinti su viešųjų finansų sritimi vadovavimo požiūriu. Taip galėjau įgyti daug patirties fiskalinės ir biudžetinės strategijos rengimo, biudžeto planavimo, valstybės pajamų, valstybės iždo ir valstybės skolos administravimo, muitų politikos ir teisės aktų, viešųjų įstaigų vidaus auditų organizavimo ir atlikimo, ryšių su tarptautinėmis finansų įstaigomis koordinavimo, viešųjų pirkimų rėmimo ir vykdymo, valstybės pagalbos schemų administravimo, centralizuoto viešojo inventoriaus valdymo ir geresnio viešųjų investicijų valdymo bei daugelyje kitų sričių.

Mano patirtis einant viešųjų finansų ministro pareigas ir parlamentinė veikla padėjo man pasirengti eiti ministro pirmininko pavaduotojo pareigas.

Mano naujos pareigos iš esmės yra ekonomikos politikos ir strategijos koordinavimas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo suderinimas ir optimizavimas, didžiausią dėmesį skiriant valdymo gerinimui, administracinių išlaidų mažinimui, darbo dubliavimosi panaikinimui, sistemų restruktūrizavimui ir viešųjų paslaugų kompiuterizavimo ir skaitmeninimo proceso paspartinimui.

Šiuos tikslus, žinoma, galima pasiekti tik vykdant nuolatinę leidimus suteikiančių pareigūnų biudžeto administravimo veiklos priežiūrą.

2.  Nurodykite svarbiausius savo pasiekimus per profesinę karjerą.

Savo karjerą galiu padalyti į du nuoseklius etapus, kurie abu padėjo man suprasti veiksnius, lemiančius mikroekonominius ir makroekonominius pokyčius.

Baigęs mokslus, pasirinkau karjerą verslo srityje, kurioje, pradėjęs kaip jaunesnysis stažuotojas, o vėliau pakilęs karjeros laiptais ir eidamas generalinio direktoriaus, vadovo, vykdomojo direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas, sėkmingai įgijau visus reikiamus įgūdžius.

Visa tai vyko sudėtingu Rumunijos perėjimo prie rinkos ekonomikos laikotarpiu, kai buvo būtina įgyvendinti esminę restruktūrizaciją, įdiegti šiuolaikinius valdymo metodus, prisiderinti prie naujų nebereguliuojamų rinkų ir naujos vidaus, regioninių ir tarptautinių prekybos srautų konfigūracijos.

Savo pirmuoju karjeros laimėjimu laikau nelanksčios ir prastai veikusios valstybės įmonės, kurioje, kaip nurodyta pirmiau, dirbau, restruktūrizavimą ir privatizavimą, paverčiant ją privačia biržine bendrove, pasiekusia puikių ekonominių rezultatų ir tebesiūlančia tūkstančiais skaičiuojamų darbo vietų Rumunijoje.

Remdamasis šiuo laikotarpiu įgyta patirtimi, parašiau daktaro disertaciją, kuri iš tikrųjų buvo šio mano karjeros etapo kulminacija.

Antrasis etapas prasidėjo prieš 22 metus, kai nusprendžiau imtis veiklos viešajame sektoriuje ir tapau Rumunijos Senato nariu. Tuo metu stengiausi įgyti naujų įgūdžių, kurių man reikėjo sprendžiant kylančius makroekonominius klausimus, ir, grįžęs į Rumunijos Senatą antrai kadencijai, kolegų Senato narių vienbalsiu sprendimu buvau paskirtas Biudžeto, finansų, bankininkystės ir kapitalo rinkų komiteto pirmininku. Laikau tai vienu iš didžiausių laimėjimų per savo parlamentinę karjerą. Skyriau visą savo laiką veiklai išskirtinai šioje srityje ir mano profesiniai gebėjimai sulaukė visų Rumunijos parlamento frakcijų ir atitinkamų jo organų bei plačiosios visuomenės pripažinimo. Iš esmės būtent dėl šios priežasties visų frakcijų pritarimu buvau išrinktas visą laiką parlamente eiti specialiųjų komitetų vadovo pareigas.

Paskyrimas viešųjų finansų ministru taip pat buvo svarbus mano karjeros etapas.

Taip pat gavau didžiulį pasitenkinimą dirbdamas su puikia ekspertų grupe, kurios veiklą koordinavau, užtikrindamas teigiamą ir konstruktyvią darbo aplinką, tinkamų principų laikymąsi, tarpusavio pagarbą ir kiekvieno darbuotojo įgūdžių ir gebėjimų bei mūsų pirmtakų darbo pripažinimą, taip pat poreikio užtikrinti nuoseklumą ir tęstinumą fiskalinės ir biudžeto politikos ir strategijos srityje suvokimą.

Geras ir konstruktyvus bendradarbiavimas šioje srityje su kitomis institucijomis (Nacionaliniu Rumunijos banku, Finansų priežiūros institucija, Konkurencijos taryba, Audito Rūmais ir kt.) taip pat davė svarbių rezultatų, kurie atsispindi mano profesiniuose gebėjimuose.

Paskyrimas ministro pirmininko pavaduotoju buvo mano karjeros kulminacija ir ketinu išlikti vertas šios man suteiktos didelės garbės bei vykdyti pareigas laikantis sąžiningumo ir profesionalumo principų iki paskutinės savo dienos šiose pareigose.

3.  Kokios turite darbo tarptautinėse daugiakultūrėse ir daugiakalbėse organizacijose arba institucijose, įsikūrusiose ne Jūsų kilmės šalyje, patirties?

Nors nėjau apmokamų pareigų jokioje tarptautinėje institucijoje ar organizacijoje, per savo politinę karjerą įgijau tarptautinės, daugiakultūrės ir daugiakalbės patirties, vykdydamas veiklą parlamentinėse grupėse draugiškiems ryšiams su šiomis šalimis: Japonija (grupės pirmininkas), Rusijos Federacija (grupės pirmininkas), Brazilijos Federacine Respublika (grupės sekretorius), Šveicarijos Konfederacija, Izraelio Valstybe, Graikijos Respublika, Islandija, Armėnijos Respublika, Sirijos Arabų Respublika, Austrijos Respublika ir Prancūzijos Respublika.

Ši veikla suteikė man galimybę bendrauti su šių šalių parlamentų nariais. Parlamentinių grupių draugiškiems ryšiams veikla skatinamas dvišalis bendradarbiavimas visose bendro intereso srityse, o jų veiklos sritys yra itin įvairios ir apima politinį ir parlamentinį dialogą bei dvišalius santykius ekonomikos, kultūros ir mokslo srityse.

Eidamas viešųjų finansų ministro pareigas, atstovavau Rumunijai Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko valdytojų taryboje, Tarptautiniame rekonstrukcijos ir plėtros banke ir Europos investicijų banke. Tai mane išmokė, kaip veiksmingiau dirbti tarptautinėje, daugiakultūrėje ir daugiakalbėje aplinkoje. Einant šias pareigas, man taip pat buvo pavesta koordinuoti Rumunijos valdžios institucijų ir Tarptautinio valiutos fondo bei Pasaulio banko atstovų dialogą.

4.  Ar Jums buvo suteiktas įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimas, kai ėjote ankstesnes vadovaujamąsias pareigas, jei tokia procedūra numatyta?

Tokia procedūra nebuvo numatyta.

5.  Nurodykite savo ankstesnes pareigas, į kurias buvote paskirtas pagal politinę procedūrą.

Kaip nurodžiau atsakyme į antrą klausimą, mano karjerą galima padalyti į du skirtingus etapus. Pirmame etape padariau karjerą verslo srityje nuo naujoko iki valdybos pirmininko, kuri nėra priskiriama jokiai politinei įtakai. Nereikia nė sakyti, kad paaukštinimo pareigose privačioje biržinėje bendrovėje kriterijai yra susiję tik su veiklos rezultatais.

Antrasis karjeros etapas buvo veikla parlamente, kuri iš esmės yra susijusi su politiniais veikėjais, kuriems taikomi demokratiniai principai. Džiaugiausi politine parama, kurios sulaukiau pradėjęs veiklą parlamente, ir parama mano paskyrimui eiti finansų ministro ir ministro pirmininko pavaduotojo pareigas.

Vis dėlto norėčiau tarti keletą žodžių apie mano paskyrimą eiti specialiųjų parlamentinių komitetų vadovo pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad kandidatai visada renkami pagal profesionalumo kriterijus ir atsižvelgiant į konkrečius įgūdžius, kiekviena proga sugebėjau užsitikrinti visų frakcijų paramą, neatsižvelgiant į tai, ar jos buvo vyriausybės sudėtyje, ar opozicijoje.

6.  Nurodykite tris svarbiausius sprendimus per savo karjerą, kuriuos priimant dalyvavote.

Per savo karjerą turėjau galimybę aktyviai dalyvauti priimant daug svarbių sprendimų, kurie lėmė Rumunijos perėjimą prie veikiančios rinkos ekonomikos po jos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą.

Norėčiau paminėti tik tris svarbius sprendimus, padėjusius modernizuoti Rumunijos Audito Rūmus ir suderinti šalies konstitucinį ir teisinį profilį su Europos ir tarptautiniais modeliais bei gerąja patirtimi.

1)  2003 m. atlikta Konstitucijos peržiūra padėjo sustiprinti Audito Rūmų nepriklausomumą ir suteikti papildomų šios institucijos stabilumo garantijų. Buvo sukurta nauja pakartotinės atrankos per plenarinį posėdį tvarka, kuria pašalinama pernelyg didelio ar neapgalvoto politikų kišimosi galimybė. Buvo iš naujo nustatyta jos taikymo sritis, sukuriant konstitucinį pagrindą steigti specialius teismus. Persekiojimo už finansinius nusikaltimus tarnyba buvo panaikinta, o jos prokurorai buvo perkelti į prokuratūrą.

Eidamas Senato Biudžeto, finansų, bankininkystės ir kapitalo rinkos komiteto pirmininko pareigas aktyviai dalyvavau vertinant, pagrindžiant ir rengiant galutinį šio Konstitucijos skyriaus pakeitimų projektą.

2)  2005 m., eidamas Senato Biudžeto, finansų, bankininkystės ir kapitalo rinkos komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, parengiau ir per plenarinį posėdį pateikiau pranešimą dėl įstatymo, kuriuo įsteigiama Audito institucija, t. y. nepriklausomas operatyvinis Audito Rūmų organas,

kurio užduotis – atlikti Europos finansavimo auditus, laikantis bendrųjų valdymo ir kontrolės principų, priėmimo.

3)  2008 m., eidamas Senato specialiojo komiteto pirmininko pareigas, koordinavau sudėtingą įstatymo dėl Audito Rūmų organizavimo ir veikimo keitimo ir papildymo procesą. Drauge su Audito Rūmų darbuotojais parengiau pranešimą ir pateikiau jį per Senato plenarinį posėdį. Įstatymas Nr. 217/2008 buvo priimtas remiantis būtent šiuo pranešimu.

Naujosios nuostatos labai svariai prisidėjo derinant Audito Rūmų darbo tvarkos taisykles su ES nuostatomis, kaip atspirties tašku remiantis 2007 m. Meksiko deklaracijoje dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo įtvirtintais principais.

Buvo nustatytos naujos taisyklės dėl Audito Rūmų auditorių ir viešųjų išorės auditorių nepriklausomumo. Buvo sustiprintas finansinis institucijos nepriklausomumas. Buvo nustatytos Audito Rūmų ataskaitų teikimo teisės ir prievolės, taip pat institucijos teisė pačiai spręsti dėl ataskaitų turinio, skelbimo ir platinimo. Buvo užtikrinta nevaržoma galimybė susipažinti su informacija.

Priėmus šias taisykles, Rumunijos Audito Rūmai įgijo galimybę atlikti labai svarbų vaidmenį įgyvendinant viešojo sektoriaus reformą, didinant jo atskaitomybę už viešųjų lėšų, įskaitant finansavimą iš Europos ar kitų tarptautinių finansų įstaigų, naudojimą ir valdymą.

Nepriklausomumas

7.  Sutartyje nustatyta, kad Audito Rūmų nariai, eidami savo pareigas, turi būti „visiškai nepriklausomi“. Kaip Jūs vykdytumėte šį įsipareigojimą eidamas savo būsimas pareigas?

Nepriklausomumas yra vienas iš pagrindinių viešojo išorės audito principų ir svarbiausias aukščiausiųjų audito institucijų principas, kaip nurodoma Limos deklaracijoje, visame pasaulyje laikomoje pagrindiniu viešojo audito dokumentu, kuriuo veiksmingai užtikrinamas šių institucijų nepriklausomumas.

Labai svarbus nepriklausomumo principas buvo tvirtai nustatytas Meksiko deklaracijoje ir dar labiau sustiprintas neseniai priimtomis Jungtinių Tautų rezoliucijomis.

Limos deklaracijoje, priimtoje 1977 m., nevienareikšmiškai tvirtinama, kad aukščiausiosios audito institucijos gali objektyviai ir veiksmingai atlikti savo užduotis, tik jei jos yra nepriklausomos nuo subjekto, kurio auditą atlieka, ir nuo bet kokios išorės įtakos.

Taip pat esu susipažinęs su Europos Sąjungos sutarties nuostatomis, pagal kurias aiškiai reikalaujama, kad Europos Audito Rūmų nariai, vykdydami Europos Sąjungos bendrus interesus tenkinančias pareigas, būtų visiškai nepriklausomi, ir kuriose nurodoma, kad jie neturėtų siekti gauti ir priimti jokios vyriausybės ar kurios kitos organizacijos nurodymų.

Jei būčiau paskirtas eiti labai svarbias Europos Audito Rūmų nario pareigas, visapusiškai pripažinčiau būtinybę griežtai laikytis nepriklausomumo principo, taigi vykdydamas pareigas būčiau visiškai nepriklausomas ir užtikrinčiau, kad jokie veiksniai negalėtų daryti įtakos mano nepriklausomumui, sąžiningumui, nešališkumui, objektyvumui ir profesionalumui.

Taip pat gerbčiau ir laikyčiausi vertybių ir Europos Audito Rūmų darbo tvarkos taisyklių, Tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais nustatyto elgesio kodekso, Europos šalių audito rūmų etikos standartų, Europos Audito Rūmų elgesio kodekso ir visų kitų susijusių nuostatų.

Tvirtai manau, kad Audito Rūmų narys privalo išlikti nepriklausomas nuo bet kokio pobūdžio ES valstybių narių ar jų institucijų, politinių partijų, interesų grupių ar privačių bendrovių ir bet kokių kitų viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektų interesų, jų daromo spaudimo ir pan.

Šiuo atžvilgiu norėčiau pridurti, kad per visą savo karjerą, kai ėjau svarbias pareigas Rumunijos parlamente ir vyriausybėje, buvau Biudžeto, finansų ir bankininkystės komiteto pirmininkas, viešųjų finansų ministras ir ministro pirmininko pavaduotojas, visada laikiau nepriklausomumo principą labai svarbiu ir skrupulingai jo laikiausi vykdydamas savo pareigas.

8.  Ar Jūs arba Jūsų artimi giminaičiai (tėvai, broliai ir seserys, įteisinti partneriai ir vaikai) turi kokią nors įmonę, finansinio turto ar kitokių įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su Jūsų pareigomis ateityje?

Nei aš, nei mano artimi giminaičiai (tėvai, broliai ir seserys, įteisinta partnerė ir vaikai) nedalyvauja jokioje verslo veikloje, nėra susaistyti jokių įsipareigojimų ir neturi jokių įmonių akcijų, kurie galėtų būti nesuderinami su mano būsimomis pareigomis.

Mano turimos akcijos yra smulkaus akcininko portfelis, kuris nesuteikia man teisės daryti įtaką įmonės valdymui ar jos reikalams ir sandoriams ir juose dalyvauti.

Nuo 2003 m. pagal atitinkamus Rumunijos teisės aktus viešai deklaruoju savo turtą ir interesus abejų rūmų interneto svetainėse, kuriose bet kuris asmuo gali bet kuriuo metu su šia informacija susipažinti.

9.  Ar esate pasirengęs deklaruoti visus savo finansinius interesus ar kitus įsipareigojimus Audito Rūmų pirmininkui bei juos paviešinti?

Informuosiu Audito Rūmų pirmininką apie visus savo finansinius interesus ir įsipareigojimus ir juos paviešinsiu.

10.  Ar esate šiuo metu susijęs su kokiu nors teismo procesu? Jei taip, prašome pateikti išsamesnę informaciją.

Nesu susijęs su jokiu teismo procesu.

11.  Ar atliekate kokį nors aktyvų arba vykdomojo pobūdžio vaidmenį politiniame gyvenime? Jei taip, kokiu lygmeniu? Ar per pastaruosius 18 mėnesių ėjote kokias nors politines pareigas? Jei taip, prašome pateikti išsamesnę informaciją.

Esu Socialdemokratų partijos narys ir Galacio SDP skyriaus pirmininko pavaduotojas.

2015 m. spalio mėn. – 2018 m. kovo mėn. ėjau Rumunijos SDP pirmininko pavaduotojo pareigas. 2018 m. kovo 10 d. iš šių pareigų atsistatydinau.

12.  Ar Jus paskyrus Audito Rūmų nariu būsite pasirengęs atsisakyti visų pareigų, į kurias esate išrinktas, ir atsakingų pareigų politinėje partijoje?

Jei būsiu paskirtas Europos Audito Rūmų nariu, atsistatydinsiu iš pareigų Rumunijos parlamente ir atsisakysiu visų postų ir pareigų partijoje.

13.  Kaip spręstumėte šiurkščių pažeidimų, sukčiavimo ir (arba) korupcijos atvejus, su kuriais būtų susiję asmenys iš Jūsų kilmės valstybės narės?

Manau, kad, nepriklausomai nuo su šiurkščių pažeidimų, sukčiavimo ar korupcijos atvejais susijusios valstybės narės ar asmens, visi Europos Audito Rūmų nariai privalo būti ne tik nepriklausomi, bet ir nešališki, taigi jie privalo vertinti tokius atvejus vienodai griežtai bei imtis atitinkamų veiksmų.

Eidamas Europos Audito Rūmų nario pareigas nagrinėsiu tokius atvejus visiškai nešališkai ir objektyviai, nes, nepriklausomai nuo asmenų, susijusių su šiurkščių pažeidimų, sukčiavimo ar korupcijos atvejais, kilmės valstybės narės, jie turėtų būti vertinami vienodai, taip pat vienodai ir teisingai turėtų būti taikomos atitinkamos priemonės.

Susidūręs su tokiu atveju, pagal Europos Audito Rūmų procedūras nedelsdamas apie jį informuočiau Europos Audito Rūmų pirmininką ir OLAF.

Skirtingą su asmenimis iš mano valstybės narės susijusių šiurkščių pažeidimų, įtarimų, sukčiavimo ar korupcijos atvejų vertinimą ir subjektyvių kriterijų taikymą laikyčiau visiškai nepriimtinu dalyku, nes mano, kaip Europos Audito Rūmų nario, pareiga būtų saugoti visų ES valstybių narių finansinius interesus Europos mokesčių mokėtojų labui. Todėl neabejotinai nebūčiau šališkas vertindamas tokius atvejus.

Be to, per savo karjerą visomis aplinkybėmis ir visais atvejais laikiausi nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo, sąžiningumo ir profesionalumo principų ir jais vadovavausi.

Pareigų vykdymas

14.  Kokie turėtų būti pagrindiniai patikimo finansų valdymo kultūros bet kurioje viešojoje įstaigoje bruožai? Kaip Audito Rūmai galėtų padėti užtikrinti, kad jų būtų paisoma?

Visuotiniu mastu pripažįstama, kad patikimas finansų valdymas bet kurioje institucijoje ar viešojoje įstaigoje grindžiamas ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais. Ekonomiškumo principas reiškia būtinybę skubiai ir ekonomiškumo požiūriu kuo efektyviau užtikrinti atitinkamą reikiamų išteklių kiekį, o veiksmingumas reiškia optimalų šių išteklių naudojimą siekiant geriausio galimo rezultato. Efektyvumas reiškia mastą, kuriuo veiklos rezultatai atitinka nustatytus tikslus.

Šie trys principai yra ne tik patikimo finansų valdymo viešajame sektoriuje, bet ir gero ekonominio valdymo verslo pasaulyje pagrindas.

Atsižvelgiant į tai, kad patikimas finansų valdymas grindžiamas šiais ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, kurie dar vadinami 3E principu (angl. economy, efficiency and effectiveness), akivaizdu, kad viešojo sektoriaus institucijos turi tinkamai nustatyti kiekybinius tikslus, veiklos rezultatų rodiklius, sistemų kontrolės ir vidaus audito procedūras, kad būtų užtikrintas griežtas tikslų laikymasis ir jų įgyvendinimas.

Skaidriomis ir atskaitingomis institucijomis, gebančiomis veiksmingai ir efektyviai valdyti viešuosius finansus ir pasiekti pagrindinį tikslą užtikrinti gerą valdymą valstybių narių piliečių labui, akcininkai ir mokesčių mokėtojai laiko tik tas institucijas, kurios yra įdiegusios tokią su patikimu viešųjų finansų valdymu susijusią kultūrą.

Manau, kad Europos Audito Rūmai atlieka labai svarbų vaidmenį ne tik skatinant ir remiant praktinį patikimo finansų valdymo kultūros diegimą, bet ir padedant užtikrinti ilgalaikį tokios kultūros tvarumą visose viešojo sektoriaus institucijose. Pagrindiniai būdai tam pasiekti yra, viena vertus, Europos Audito Rūmų audito ataskaitose teikiamos rekomendacijos, kurios padeda gerinti ir racionalizuoti Audito Rūmų tikrinamus tikslus, ir, kita vertus, šių rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena.

Europos Audito Rūmai prireikus taip pat svariai prisideda prie teisės aktų sistemos nuostatų ir administracinių procedūrų supaprastinimo patikimo finansų valdymo tikslais, taip pat susijusio su pastangomis reformuoti ir supaprastinti taisykles, kuriomis reglamentuojamas finansų valdymas.

15.  Pagal Sutartį Audito Rūmai padeda Parlamentui įgyvendinti biudžeto vykdymo kontrolės įgaliojimus. Kaip pagerintumėte Audito Rūmų ir Europos Parlamento (visų pirma Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinta bendrų išlaidų viešoji priežiūra ir padidinta šių išlaidų teikiama ekonominė nauda?

Po ilgos 22 metus trukusios karjeros Rumunijos parlamente, kurios laikotarpiu ėjau įvairias svarbias pareigas, pvz., Biudžeto, finansų ir bankų komiteto pirmininko, esu įsitikinęs, kad parlamentinė viešojo biudžeto vykdymo priežiūra, nesvarbu, ar ji būtų vykdoma valstybių narių, ar Europos lygmeniu, labai būtina, nes ji padeda pateikti visuomenei įrodymų, kad lėšos naudojamos teisėtai ir efektyviai, laikantis nustatytų tikslų.

Tai neabejotinai padeda stiprinti demokratinį dialogą ir galiausiai pasiekti didesnę sanglaudą Europos Sąjungoje.

Europos Audito Rūmai svariai prisideda, nes yra atsakingi už patikimos ir tinkamai dokumentais pagrįstos informacijos apie Europos lėšų naudojimą teikimą. Ši informacija pateikiama metinėje ataskaitoje, kuri iš esmės yra susijusi su klausimais, kylančiais atlikus finansinius ir atitikties auditus, ir specialiosiose ataskaitose, kurios daugiausia yra susijusios su veiklos auditais.

Tačiau Europos Audito Rūmų atsakomybė neapsiriboja tik savo ataskaitų teikimu Europos Parlamentui. Manau, kad tvirtas tarptautinis bendradarbiavimas, grindžiamas lojalumo, tarpusavio pasitikėjimo ir kiekvienos institucijos pareigų ir prerogatyvų paisymo principais, tebėra labai svarbus ir kad reikėtų stengtis kuo skubiau pateikti atitinkamą informaciją Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui.

Esu visiškai įsitikinęs, kad Europos Audito Rūmai laiko Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą savo svarbiausiu partneriu ir pagrindiniu savo darbo rezultatų dalininku. Taigi Audito Rūmai ir toliau palaiko glaudų ryšį su komitetu, kad galėtų teikti nuoseklią paramą jo nariams biudžeto kontrolės tikslais.

Kalbant apie konkrečius būdus pagerinti Europos Audito Rūmų ir Biudžeto kontrolės komiteto bendradarbiavimą, sėkmės receptu būtų nuolatinis veiksmingas dialogas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Audito Rūmai žinotų apie EP narių lūkesčius ir atitinkamai veiktų, laikydamiesi nepriklausomumo principų.

Tai būtų naudinga abiem institucijoms ir netiesiogiai padėtų patenkinti Europos mokesčių mokėtojų lūkesčius. Be to, veiksmingesni ryšiai ir naujoviški ataskaitose nustatytų faktų ir išvadų pateikimo būdai turėtų būti nuolatinis Audito Rūmų prioritetas, užtikrinant, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Europos Parlamento ir visų pirma jo Biudžeto kontrolės komiteto lūkesčius.

16.  Kokia, Jūsų nuomone, yra veiklos audito pridėtinė vertė ir kaip į šio audito išvadas turėtų būti atsižvelgiama vykdant valdymo procedūras?

Finansinis, atitikties ir veiklos auditai nėra tarpusavyje nesuderinami. Priešingai, jie vienas kitą papildo, pateikdami išsamų vaizdą, kuris gali būti labai naudingas priimant svarbius sprendimus. Todėl tvirtai manau, kad ir finansinis, ir veiklos auditas yra ypač vertingi Parlamentui ir visai visuomenei.

Per beveik 22 veiklos parlamente metus išnagrinėjau daugybę Rumunijos Audito Rūmų ataskaitų, kurias laikiau itin naudingomis. Įvairiomis progomis taip pat ieškojau informacijos Europos Audito Rūmų ir kitų nacionalinių aukščiausiųjų audito institucijų paskelbtose ataskaitose, siekdamas susidaryti kuo išsamesnį vaizdą.

Taip ilgainiui išsiaiškinau, kad didesnis dėmesys skiriamas veiklos auditui, kuris padidina tradicinio finansinio audito vertę. Ši tendencija visų pirma atspindi pagrindinių audito ataskaitų gavėjų, t. y. Parlamento ir visuomenės, lūkesčius, kad svarbūs klausimai būtų tiksliai išnagrinėti ir kad būtų pateiktos rekomendacijos, kaip pašalinti bet kokius trūkumus ar patobulinti prastai tebeveikiančias sistemas ir mechanizmus.

Todėl man aišku, kad nepakanka žinoti, ar ES biudžeto vykdymas yra teisėtas ir tvarkingas. Taip pat privalome užtikrinti, kad lėšos Europos lygmeniu būtų naudojamos ekonomiškai, veiksmingai ir efektyviai, o tai reiškia ES finansų valdymo gerinimą.

Visiems Europos piliečiams svarbu, kad Europos lėšos būtų naudojamos veiksmingai, o tai reiškia, kad Europos Audito Rūmai, atlikdami tinkamus ir kruopščiai pasirinktus veiklos auditus ir taikydami atitinkamas rizikos analizės procedūras, kurios suteikia svarbios pridėtinės vertės, atlieka labai svarbų vaidmenį.

17.  Kaip būtų galima pagerinti Audito Rūmų, nacionalinių audito institucijų ir Europos Parlamento (Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą atliekant ES biudžeto auditą?

Eidamas Biudžeto, finansų ir bankininkystės komiteto pirmininko pareigas, domėjausi, kaip aukščiausiosios audito institucijos tarptautiniu mastu bendradarbiauja su nacionaliniais parlamentais, ir ypač tuo, kaip Europos lygmeniu bendradarbiaujama, pvz., Europos Parlamente ir Europos Audito Rūmuose. Esu tvirtai įsitikinęs, kad bendras tokio bendradarbiavimo rezultatas turi būti didesnis bendro intereso sričių supratimas ir nustatyti veiksmingiausi parlamentų ir aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimo būdai.

Žinau, kad aukščiausiosios audito institucijos ir Europos Audito Rūmai ilgą laiką bendradarbiauja bendrame forume, vadinamame ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų vadovų ir Europos Audito Rūmų ryšių komitetu, rengdami metinius susitikimus, per kuriuos aptaria aktualius klausimus, susijusius su Europos fondų auditais ir Bendrijos interesų apsauga. Taip pat žinau, kad Europos Parlamentas ir visų pirma Biudžeto kontrolės komitetas įdėmiai stebi šio bendradarbiavimo rezultatus, ir pritariu glaudesniems ryšiams Europos visuomenės labui.

Žinau ir tai, kad pirmiau minėtas Ryšių komitetas neseniai inicijavo plataus masto reformas, kuriomis siekiama nustatyti glaudesnius ryšius bendradarbiavimo Europos lygmeniu tikslais, kad būtų kuo greičiau patenkinti Parlamento lūkesčiai. Taip pat norėčiau pažymėti, kad Rumunijos aukščiausioji audito institucija, t. y. Rumunijos Audito Rūmai, sėkmingai dalyvauja šiame Ryšių komiteto pertvarkos procese ir remia Europos Audito Rūmų vykdomas audito misijas Rumunijoje bei ieško naujų būdų sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, pvz., keičiantis patirtimi išorės audito ir visų pirma veiklos audito srityje.

Aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų bendradarbiavimas energingai tęsiamas ir yra bandoma veiksminga priemonė jam pagerinti. Gali būti bendrai atliekamos rizikos analizės, siekiant nustatyti didelės rizikos sritis, į kurias gali būti nukreipta nacionalinė ir Europos lygmens audito veikla, nes taip užtikrinamas veiksmingesnis išteklių paskirstymas, atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniu lygmeniu padarytas išvadas galima ekstrapoliuoti Europos lygmeniu.

Jei būsiu paskirtas eiti Europos Audito Rūmų nario pareigas, tvirtai remsiu aukščiausiųjų audito institucijų, Europos Audito Rūmų ir Europos Parlamento bendradarbiavimo stiprinimą ir plėtojimą, atsižvelgiant į tai, kad Europos Audito Rūmai yra loginė grandis tarp nacionalinių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Parlamento.

18.  Kaip patobulintumėte ES ataskaitų teikimo procedūrą, kad Europos Parlamentui būtų perduota visa reikiama informacija apie valstybių narių Europos Komisijai pateiktų duomenų tikslumą?

Manau, kad visos reikiamos informacijos apie valstybių narių pateiktų duomenų tikslumą teikimas Europos Parlamentui yra vienas iš pagrindinių Europos Audito Rūmų ataskaitų teikimo procedūros tikslų.

Ši informacija taip pat apima valstybių narių valdžios institucijų pateiktus duomenis, todėl manau, kad šioje srityje nacionalinės aukščiausiosios audito institucijos ir Europos Audito Rūmai gali vaisingai bendradarbiauti. Kiek man žinoma, bendradarbiavimas šioje srityje Ryšių komiteto lygmeniu jau vyksta, įtraukiant aukščiausiąsias audito institucijas į statistinių duomenų tikrinimo procesą. Jau įsteigta bendra darbo grupė, į kurią įtraukti nacionaliniai statistikos institutai ir kuri užtikrina, kad visi pataisymai galutinėse biudžeto vykdymo audito ataskaitose būtų tiksliai atspindėti galutiniuose statistiniuose duomenyse.

Bet kuriuo atveju visapusiškai pritariu būtinybei užtikrinti, kad valstybių narių pateikti duomenys būtų tikslūs ir atitiktų tikrovę, ir įsipareigoju aktyviai remti pastangas nustatyti svertus, kurių reikia siekiant pagerinti Audito Rūmų ataskaitų teikimo procedūrą šioje srityje.

Kiti klausimai

19.  Ar atsiimtumėte savo kandidatūrą, jeigu Parlamentas pateiktų neigiamą nuomonę dėl Jūsų paskyrimo Audito Rūmų nariu?

Kandidatu į Europos Audito Rūmų narius mane iškėlė Rumunijos vyriausybė.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatyta, kad Taryba priima sprendimą pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Jeigu Europos Parlamento nuomonė bus nepalanki, Taryba turės priimti atitinkamą sprendimą, remdamasi visais atitinkamais susijusiais elementais ir jos turima informacija.


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Dalinis Audito Rūmų sudėties atnaujinimas. Rumunijos kandidatas

Nuorodos

06341/2019 – C8-0049/2019 – 2019/0802(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

14.2.2019

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

CONT

11.3.2019

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Indrek Tarand

1.3.2019

 

 

 

Priėmimo data

8.4.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

8

12

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Wolf Klinz, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Indrek Tarand, Marco Valli, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrey Novakov

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Maria Grapini, Dan Nica, Emilian Pavel, Răzvan Popa, Paul Rübig, Lambert van Nistelrooij, Maria Gabriela Zoană

Pateikimo data

10.4.2019

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 12 d.Teisinis pranešimas