Procedūra : 2019/0803(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0195/2019

Pateikti tekstai :

A8-0195/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 16/04/2019 - 8.7
CRE 16/04/2019 - 8.7

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0365

PRANEŠIMAS     
PDF 210kWORD 61k
10.4.2019
PE 636.349v03-00 A8-0195/2019

dėl siūlymo skirti Ivaną Maletić Audito Rūmų nare

(C8‑0116/2019 – 2019/0803(NLE))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Indrek Tarand

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 1 PRIEDAS. IVANOS MALETIĆ GYVENIMO APRAŠYMAS
 2 PRIEDAS. IVANOS MALETIĆ ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl siūlymo skirti Ivaną Maletić Audito Rūmų nare

(C8‑0116/2019 – 2019/0803(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0116/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0195/2019),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomos kandidatės kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2019 m. balandžio 8 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidatės, kurią Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nare, klausymas;

1.  teikia teigiamą  nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Ivaną Maletić Audito Rūmų nare;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


1 PRIEDAS. IVANOS MALETIĆ GYVENIMO APRAŠYMAS

Išsilavinimas:

2015 m. – dabar

Rijekos universiteto (Kroatija) Ekonomikos fakulteto doktorantė

2012 m.

Zagrebo universiteto (Kroatija) Verslo ir ekonomikos fakulteto apskaitos, audito ir finansų mokslų magistrė

2004–2006 m.

atestuota valstybinė apskaitininkė ir auditorė (dvejų metų studijų kursas), Diplomuotų viešųjų finansų ir apskaitos specialistų institutas (angl. The Chartered Institute of Public Finance and accountancy (CIPFA) (Jungtinė Karalystė)

1992–1997 m.

Zagrebo universiteto (Kroatija) Verslo ir ekonomikos fakulteto ekonomikos ir verslo mokslų magistrė

Profesinė patirtis:

2013 m. liepos mėn. – dabar

Europos Parlamento narė (ECON, REGI ir BUDG komitetų narė), Briuselis (Belgija)

2012 m. kovo mėn. – 2013 m. liepos mėn.

Viešojo ir ne pelno sektoriaus vystymo centro Zagrebe (Kroatija) (angl. Center for Public and Non-Profit Sector Development (TIM4PIN) vadovė

2008 m. vasario mėn. – 2011 m. gruodžio mėn.

Kroatijos finansų ministerijos valstybės sekretorė, nacionalinė leidimus suteikianti pareigūnė, derybų dėl 22 skyriaus dalyvė ir vyriausiojo derybininko pavaduotoja

2005 m. gegužės mėn. – 2008 m. vasario mėn.

Kroatijos finansų ministerijos ministro padėjėja biudžeto vykdymo klausimais ir nacionalinio leidimus suteikiančio pareigūno pavaduotoja

2004 m. rugsėjo mėn. – 2005 m. gegužės mėn.

Kroatijos finansų ministerijos Nacionalinių fondų departamento vadovė

1998 m. gruodžio mėn. – 2004 m. rugsėjo mėn.

Kroatijos finansų ministerijos Valstybės finansų apskaitos ir finansinės atskaitomybės departamento patarėja

1997 m. gruodžio mėn. – 1998 m. gruodžio mėn.

Kroatijos finansų ministerijos Valstybės finansų apskaitos ir finansinės atskaitomybės departamento stažuotoja

Profesionalus dalyvavimas projektuose:

2012 m. gegužės mėn. – 2013 m. birželio mėn.

vertinimo ir sertifikavimo projektas „Regioninis verslui palankių savivaldybių programos sertifikavimas“ (BFC SEE), Nacionalinis vietos ekonomikos plėtros aljansas (NALED), Rijekos universiteto (Kroatija) Ekonomikos fakulteto Vietos ekonomikos plėtros centras (CLER)

2013 m. vasario–kovo mėn.

projektas „Parama ES integracijos procesui Serbijos Respublikoje“, Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo bendrija (GIZ) (Serbija)

2012 m. birželio–rugsėjo mėn.

projektas „ES lėšų valdymo analizė“, Pasaulio bankas (Kroatija)

2012 m. gegužės mėn.

EK projektas „Tolesnė parama diegiant decentralizuotą įgyvendinimo sistemą“, konsultacinė įmonė „E.I. Euroconsultants“ (Serbija)

2011 m. gruodžio mėn.

EK projektas „ES finansinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos stiprinimas Juodkalnijoje“, konsultacinė įmonė „East West Consulting“ (Juodkalnija)

2010 m. lapkričio mėn.–2011 m. sausio mėn.

mokslinių tyrimų projektas „ES integracijos proceso poveikis Bosnijos ir Hercegovinos viešųjų finansų ir biudžeto valdymo procesui“, Viešųjų finansų institutas (Kroatija)

2004 m. spalio mėn. – 2005 m. spalio mėn.

projektas „Priežiūros sistema vietos ir regioninės savivaldos vienetuose“, vietos savivaldos ir viešojo sektoriaus reformos iniciatyva, Atviros visuomenės institutas (Vengrija / Kroatija)

2002–2004 m.

Slovėnijos Finansų kompetencijos centro vasaros mokyklos, susijusios su viešaisiais finansais, dėstytoja

2004 m. balandžio mėn. – 2004 m. birželio mėn.

projektas „Vietos vienetų finansavimas”, USAID (Kroatija)

2002 m. sausio mėn. – 2002 m. birželio mėn.

projektas „Mokslo finansavimas Kroatijoje”, Viešųjų finansų institutas (Kroatija)

2001 m. sausio mėn. – 2001 m. birželio mėn.

projektas „Biudžeto valdymas vietos vienetuose Kroatijoje”, Viešųjų finansų institutas (Kroatija)

Apdovanojimai ir pripažinimo ženklai:

1995 m.

rektoriaus apdovanojimas už geriausią studento tiriamąjį darbą

Leidiniai

Knygos:

1)  Maletić, I., Jakir Bajo, I., Stepić, D., A Guide to Good Governance in the Public and Non-Profit Sector, Center for Public and Non-Profit Sector Development TIM4PIN, Zagreb, 2018

2)  Maletić, I., Kosor, K., Ivanković Knežević, K. et al., My EU Project: A Manual for the Preparation and Implementation of EU Projects, Center for Public and Non-Profit Sector Development TIM4PIN, Zagreb, 2018

3)  Maletić, I., Kosor, K., Copić, M. et al., EU Projects – from Idea to Realization, Center for Public and Non-Profit Sector Development TIM4PIN, Zagreb, 2016

4)  Maletić, I., Bešlić, B., Copić, M., Kosor, K,., Kulakowski, N., Zrinušić, N., EU Project Management, Center for Public and Non-Profit Sector Development TIM4PIN, Zagreb, 2014

5)  Maletić, I. et al., Fiscal Responsibility - Completing Questionnaires, Compiling Plans and Reports, Center for Public and Non-Profit Sector Development TIM4PIN, Zagreb, 2013

6)  Maletić, I., Stepić, D., Jakir Bajo, I., Knežević, M., Kozina, D., Fiscal Responsibility and Financial Management, Center for Public and Non-Profit Sector Development TIM4PIN, Zagreb, 2012

7)  Maletić, I., Jakir-Bajo, I., Zorić, A., Fiscal Responsibility, Croatian accountants and financial officials community, Zagreb, 2011

8)  Maletić, I., Vašiček, D., Jakir-Bajo, I. et al., The Accounting of Budget and Budget Users, Croatian accountants and financial officials community, Zagreb, 2008

9)  Maletić, I., Jakir-Bajo, I., Budgetary Planning and Accounting, Centre for accounting and finance, Zagreb, 2003

10)  Maletić, I., Lončar-Galek, D., Mencer, J. et al., Application of the Budget Accounting Plan 2003/2004, Croatian accountants and financial officials community, Zagreb, 2003

11)  Maletić, I., Vašiček, V., Vašiček, D., Introduction to Budgetary Accounting 2002, Croatian accountants and financial officials community, Zagreb, 2002

12)  Maletić, I., Jakir-Bajo, I., Budgetary Accounting, Informator, Zagreb, 2001

13)  Maletić, I., Vašiček, D., Jakir-Bajo, I. et al., Budgetary system: Accounting, Finance, Audit, Taxes, Croatian accountants and financial officials community, Zagreb, 2000

Straipsniai tarptautines redaktorių kolegijas turinčiuose ir tarptautiniu mastu recenzuojamuose mokslo žurnaluose:

1)  Maletić, I., Kandžija, V., The Accession Process and IPA Funds in Bosnia and Herzegovina – an Opportunity for Restructuring Public Spending and Convergence Towards the EU, Proceedings of the International Scientific Conference „Economic system of European Union and accession of Bosnia and Herzegovina – Challenges and Policies Ahead“, Faculty of Economics, University of Mostar, ECSA – European Community Studies Association in BiH, p. 238–267, Mostar, 2017

2)  Maletić, I., Petričko, I., Vašiček, D., Comparative Analysis of Croatia's Position in the Context of International Competitiveness, in the book Competitiveness as a process, ECSA – European Community Studies Association in BiH, p. 13–42, Mostar, 2017

3)  Maletić, I, Redžepagić, S., Experience in management and absorption of the EU pre-accession funds in Croatia – lessons learned, in the book Absorption Capacity of EU pre-accession Programmes in the Western Balkan Countries, p. 311-327, Nice, 2014

4)  Maletić, I., Vašiček, D., Kandžija, J., Croatian experiences in Management and Absorption of the EU Pre-Accession Funds, Proceedings of the 9th International Conference „Economic Integration, Competition and Cooperation – Accesion of the Western Balkan Countries to the European Union“, p. 737–755, Rijeka, 2013

5)  Maletić, I., Vašiček, D., Current Trends and Requirements in Financial Management as Support for the Process of Europeanization of Public Administration, Proceedings of the 14th International Symposium „Turning to an Innovative and Creative Bosnia and Herzegovina“, p. 345–361, Sarajevo, 2013

6)  Maletić, I., Vašiček, D., Europeanisation Reforms of the Financial Management System, Institute of Public Administration, Novi Informator, p. 393–420, Zagreb, 2011

7)  Maletić, I. et al., General framework of administrative convergence provided by Croatian public administrative reforms, in the book Administrative Convergence and Reforms in South-Eastern European States – Analyses, Models and Comparative Studies, No. 2, Editura Economică, p. str. 141–188, Bucharest, 2011

8)  Maletić, I., Primorac, M., Sopek, P., The Net Fiscal Effect of Pre-Accession and Accession of Bosnia and Herzegovina to the European Union, Proceedings of the Symposium „Challenges and perspectives of integration in countries of South-Eastern Europe“, p. 269–285, Tuzla, 2011

9)  Maletić, I., Marić, Z., Rukelj, D., Analysis of Aggregate Investments and their Outlook in Croatia with Special Emphasis on the Possibility of Using the European funds, „Ekonomski pregled“ Journal, No. 1–2, p. 3–34, 2011

10)  Maletić, I., Vašiček, D., Convergence of Croatian financial and budget regulations to the framework and practices of the European Union, GAER - General Assocation of Eonomists from Romania, Theoretical and Applied Economics, XVII, p. 25–42, Bucharest, 2010

Kiti leidiniai

Paskelbė daugiau kaip 250 straipsnių nacionaliniuose žurnaluose. Kaip Europos Parlamento atstovė, pradėjo leisti ir redagavo periodinį leidinį „I’M“, kuriame paskelbė per 30 straipsnių, kartu su kitais autoriais taip pat leido specialiuosius leidinius ES lėšų naudojimo klausimais, skirtus jaunimui, verslininkams, vietos administraciniams vienetams ir pažangiesiems kaimams, taip pat specialųjį leidinį Europos strateginių investicijų fondo klausimais. Kroatijos narystės Europos Sąjungoje penkmečio proga kartu su kitais autoriais taip pat išleido penkis leidinius, paskelbtus dienraštyje „Jutarnji List“. Visus leidinius galima rasti interneto svetainėje www.ivana-maletic.com.

Konferencijos, dialogai, diskusijos, forumai, praktiniai seminarai, pristatymai ir paskaitos

Kaip lektorė dalyvavo daugybėje konferencijų, apskritojo stalo diskusijų ir seminarų savo šalyje ir užsienyje. Kaip Europos Parlamento narė surengė per 100 konferencijų įvairiuose Kroatijos miestuose ir Briuselyje (Belgija). Visa informacija apie veiklą pateikta interneto svetainėje www.ivana-maletic.com.


2 PRIEDAS. IVANOS MALETIĆ ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

Profesinė patirtis

1.  Nurodykite savo profesinę patirtį viešųjų finansų – biudžeto planavimo, vykdymo ar valdymo arba biudžeto kontrolės ar audito – srityje.

Per 14 darbo metų Kroatijos finansų ministerijoje buvau atsakinga už biudžeto procesų tobulinimą ir už tai, kad būtų priimti nauji reglamentai, kuriais nustatėme biudžetų klasifikavimo sistemą (pagal kurią biudžetai skirstomi į ekonominį, pragmatišką, funkcinį, pagal vietoves ir pagal finansavimo šaltinius sudarytus biudžetus), sukūrėme valstybės iždo sistemą ir nustatėme vienos bendros iždo sąskaitos funkcijas, patvirtinome papildomas biudžeto vykdymo proceso kontrolės ir stebėsenos priemones, susijusias su teisėtu ir teisingu lėšų naudojimu, pakeitėme apskaitos sistemą ir įdiegėme kaupimo principą, taip pat sukūrėme visiškai naują informacijos ir finansinių ataskaitų teikimo sistemą, kuri ne tik padės vadovams priimti sprendimus ir vykdyti rezultatų stebėseną, bet ir yra tinkamas pagrindas, kuriuo remiantis bus tenkinami poreikiai, susiję su statistinių ataskaitų rengimu ir teikimu pagal metodologijas, nustatytas Europos sąskaitų sistema ir valdžios sektoriaus finansų statistikos sistema.

Smarkiai pakeitėme biudžeto planavimo procesą: perėjome nuo planavimo pagal ekonominę klasifikaciją, kurį vykdant didžiausias dėmesys skiriamas sąnaudoms, prie biudžeto sudarymo programiniu principu (biudžeto planavimas pagal projektus ir veiklą), kurį vykdant dėmesys sutelkiamas į rezultatus. Mūsų tikslas buvo nustatyti veiklos rezultatais grindžiamą biudžeto sudarymo sistemą, tačiau nuo biudžeto sudarymo programiniu principu prie veiklos rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo dar nepereita.

Vadovavau Finansų ministerijos darbo grupei, įsteigtai siekiant nustatyti strateginio daugiamečio planavimo sistemą, ir 2008 m. priėmėme naują Biudžeto aktą (oficialusis leidinys Nr. 87/2008), kuriuo buvo labai patobulinti biudžeto planavimo, vykdymo, apskaitos, ataskaitų teikimo ir stebėsenos procesai.

Pasirengimo narystei ES ir derybų laikotarpiu buvau atsakinga už pasirengimo narystei pagalbos programų valdymo sistemos sukūrimą, o tai reiškia visoms įstaigoms taikytinų procedūrų ir veiklos taisyklių bei patikimo finansų valdymo ir kontrolės sistemos sukūrimą. Be visų tiesiogiai ir netiesiogiai su IPA susijusių reglamentų, tuo metu taip pat nagrinėjau finansinius reglamentus, kuriais mūsų darbas buvo grindžiamas. Tuo laikotarpiu (2005–2009 m.) taip pat buvo vykdomas darbas, susijęs su finansų valdymo ir kontrolės visame Kroatijos viešajame sektoriuje sistemos kūrimu, ir, kadangi pasirengimo narystei pagalbos programos valdymo sistema yra grindžiama būtent viešųjų finansų vidaus kontrolės principu, mano įgyta patirtis ir žinios taip pat pravertė kuriant nacionalinę sistemą, nes buvau šią užduotį vykdžiusios darbo grupės narė.

Taip pat buvau atsakinga už kovos su sukčiavimu ir pažeidimais sistemos sukūrimą ir tinkamo jos veikimo užtikrinimą. Vadovavau darbo grupei, įsteigtai siekiant parengti 2010–2012 m. nacionalinę kovos su sukčiavimu ir Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos strategiją, kurią vyriausybė patvirtino 2010 m. sausio 14 d. Eidama nacionalinės leidimus suteikiančios pareigūnės pareigas, nustačiau patikinimo pareiškimų teikimo pagal ES lėšų valdymo sistemą principus, tačiau eidama Finansų ministerijos valstybės sekretorės pareigas, dėl informuotumo apie atsakingą valdymą didinimo svarbos išplėčiau šių principų taikymo sritį, įtraukdama į ją visą nacionalinę sistemą, ir 2010 m. prižiūrėjau procesą rengiant oficialiajame valstybės leidinyje Nr. 131/10 paskelbtą Fiskalinės atsakomybės aktą, pagal kurį visų lygmenų vadovai viešajame sektoriuje privalo pateikti fiskalinės atsakomybės pareiškimą, panašų į ES fondams pateikiamą garantijos pareiškimą. Naudodamasi ES lėšų valdymo sistemos modeliu, parengiau klausimynus ir testų, kurie turi būti atlikti, kad vadovai galėtų pateikti minėtą pareiškimą, formas, o visa metodologija yra nustatyta Reglamente dėl fiskalinės atsakomybės pareiškimų ir fiskalinių taisyklių taikymo ataskaitų rengimo ir pateikimo, kuris buvo priimtas 2011 m. ir paskelbtas oficialiajame leidinyje Nr. 78/11.

Eidama finansų ministro padėjėjos pareigas, prižiūrėjau ne tik valstybės biudžeto vykdymą, bet ir biudžeto stebėseną, išsamiai peržiūrėdama ataskaitas ir nurodydama, kas turi būti toliau tobulinama ir keičiama, arba atvejus, kuriais kildavo neaiškumų.

Biudžeto stebėsenos ir valstybinių auditų rezultatai mums buvo labai svarbūs tobulinant sistemą, nes jie atskleidė trūkumus ir dažniausiai pasitaikančius pažeidimus.

Atliekant auditus nedalyvavau, bet gavau pažymėjimą ir diplomą iš Jungtinės Karalystės Diplomuotų viešųjų finansų ir apskaitos specialistų instituto (CIPFA), taip pat Zagrebo universiteto Ekonomikos fakultete įgijau magistro laipsnį būtent apskaitos, audito ir finansų srityje.

Vykdydama darbą, susijusį su pasirengimo narystei pagalbos programų valdymo sistema, peržiūrėjau daugybę įvairių akreditacijų ir auditų, teikiau atsakymus rengiant daugybę ataskaitų ir tobulinau visą sistemą, remdamasi auditų rezultatais. Tuo laikotarpiu įgyta patirtis ES lėšų valdymo srityje ir patirtis, įgyta bendradarbiaujant su ES auditoriais, padėjo labai pagerinti žinias ir suvokti vidaus kontrolės bei vidaus ir išorės auditų svarbą visoje nacionalinėje sistemoje. Vykdant pareigas, vidaus auditoriai ir visas Centrinis suderinimo skyrius tapo mano dešiniąja ranka.

Esu parašiusi daugybę ekspertinių ir mokslinių darbų biudžeto procesų, viešųjų finansų valdymo sistemos pokyčių, pasirengimo narystei pagalbos programų valdymo, finansinių ataskaitų teikimo, biudžeto skaidrumo, fiskalinės atsakomybės sistemos ir kitomis susijusiomis temomis, taip pat esu keleto knygų šioje srityje bendraautorė. Dalyvavau kaip lektorė daugybėje seminarų ir konferencijų šiomis temomis.

2.  Nurodykite svarbiausius pasiekimus per savo profesinę karjerą.

  Vienos bendros iždo sąskaitos sukūrimas ir 2008 m. priimtame naujame Biudžeto akte apibrėžtų biudžeto procesų modernizavimas.

  Didžiuojuosi tuo, kad pasirengimo narystei pagalbos programų valdymo sistema, už kurią buvau atsakinga, buvo sėkmingai akredituota ir kokybiškai veikė.

  Derybos dėl 22 skyriaus „Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas“, už kurį buvau atsakinga kaip derybininkė, buvo sėkmingai baigtos ir dėl to ypač džiaugiausi bei didžiavausi visa mūsų administracija.

  Vadovų fiskalinės atsakomybės viešajame sektoriuje principų nustatymas yra didelis ir sėkmingai įveiktas iššūkis, kuris padėjo iš esmės pakeisti darbo būdą ir mąstyseną šiame sektoriuje.

Visos šios sėkmingai įgyvendintos programos taip pat reiškė pažangą profesinėje veikloje, todėl džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dirbti Finansų ministerijoje, kurioje darbas, žinios ir kompetencija darbe yra pagrindiniai prioritetai. Profesinio augimo ministerijoje laikotarpiu nebuvau jokios partijos narė ir visus mano laimėjimus lėmė tik mano pasišventęs ir kokybiškas darbas. Būtent todėl kiekviena įveikta pakopa nuo patarėjos ir vyriausiosios patarėjos iki departamento vadovės, ministro padėjėjos ir valstybės sekretorės, už 22 skyrių atsakingos derybininkės ir vyriausiojo derybininko pavaduotojos buvo didelė sėkmė mano karjeros srityje.

3.  Kokios turite darbo tarptautinėse daugiakultūrėse ir daugiakalbėse organizacijose arba institucijose, įsikūrusiose ne Jūsų kilmės šalyje, patirties?

Dirbdama Finansų ministerijoje, dalyvavau daugybėje švietimo programų Vašingtone ir Vienoje, kurias surengė Tarptautinis valiutos fondas, ir Liublianoje, kurias surengė Finansų kompetencijos centras. Dirbdama Finansų kompetencijos centre, 2002–2004 m. dėsčiau Viešųjų finansų vasaros mokykloje. Nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2005 m. spalio mėn. dalyvavau projekte „Priežiūros sistema vietos ir regioninės savivaldos vienetuose”, organizuotą įgyvendinant Vengrijos Atviros visuomenės instituto vietos savivaldos ir viešojo sektoriaus reformos iniciatyvą.

Svarbiausią ir ypatingiausią patirtį įgijau nuo 2013 m. liepos 1 d. iki dabar būdama Europos Parlamento nare (mano kadencija baigsis 2019 m. liepos 2 d.).

4.  Ar Jums buvo suteiktas įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimas, kai ėjote ankstesnes vadovaujamas pareigas, jei tokia procedūra numatyta?

Pareigoms, kurias anksčiau ėjau, įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimo procedūra nebuvo taikoma.

5.  Nurodykite savo ankstesnes pareigas, į kurias buvote paskirta pagal politinę procedūrą.

Į valstybės sekretoriaus pareigas skiriama pagal politinę procedūrą. Į šias pareigas 2008 m. vasario mėn. mane paskyrė Kroatijos Respublikos vyriausybė, nors tuo metu nebuvau jokios politinės partijos narė.

2012 m. įstojau į Kroatijos demokratinę sąjungą, tapau Regioninės plėtros ir ES fondų komiteto pirmininkė, o 2013 m. gegužės mėn. ir dar kartą – 2014 m. gegužės mėn. buvau išrinkta Europos Parlamento nare.

6.  Nurodykite tris svarbiausius sprendimus per savo karjerą, kuriuos priimant dalyvavote.

1.  Fiskalinės atsakomybės sistemos sukūrimas Kroatijos viešajame sektoriuje.

2.  Dalyvavimas Kroatijos Respublikos stojimo į ES derybose ir sėkmingai baigtos derybos dėl 22 skyriaus.

3.  Viešojo ir ne pelno sektoriaus vystymo centro įsteigimas ir TIM4PIN žurnalo (specializuotas žurnalas, kuriame nagrinėjami apskaitos, finansiniai, ekonominiai ir teisiniai klausimai, susiję su viešojo ir ne pelno sektoriaus veikla) leidyba.

Nepriklausomumas

7.  Sutartyje nustatyta, kad Audito Rūmų nariai, eidami savo pareigas, turi būti „visiškai nepriklausomi“. Kaip Jūs vykdytumėte šį įsipareigojimą eidama savo būsimas pareigas?

Eidama Audito Rūmų narės pareigas, remčiausi savo profesinėmis žiniomis ir patirtimi, nesiekčiau gauti ir priimti jokių nurodymų iš jokios vyriausybės, ministerijos ar kitos institucijos ir visada dirbčiau vadovaudamasi geriausių ES interesų principu. Nevykdyčiau jokios veiklos, kuri yra nesuderinama su Audito Rūmų nario pareigomis.

8.  Ar Jūs arba Jūsų artimi giminaičiai (tėvai, broliai ir seserys, įteisinti partneriai ir vaikai) turi kokią nors įmonę, finansinio turto ar kitokių įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su Jūsų pareigomis ateityje?

Ne.

9.  Ar esate pasirengusi deklaruoti visus savo finansinius interesus ar kitus įsipareigojimus Audito Rūmų pirmininkui bei juos paviešinti?

Kaip EP narė esu įpareigota deklaruoti savo finansinius interesus ir esu visiškai pasirengusi atskleisti savo finansinius interesus bei kitus įsipareigojimus Audito Rūmų pirmininkui bei viešai paskelbti savo interesų deklaraciją.

10.  Ar esate šiuo metu susijusi su kokiu nors teismo procesu? Jei taip, prašome pateikti išsamesnę informaciją.

Įmonė, vykdžiusi darbus mano vyro tėvui priklausančio šeimos namo apylinkėse, iškėlė bylą man, siekdama gauti atlygį už sutartus, bet neatliktus darbus. Remiantis priežiūros institucijos nustatytais faktais, buvo atlikta mažiau nei pusė suplanuotų darbų, bet įmonė siekia išreikalauti už visus sutartus darbus, kurie taip ir nebuvo atlikti, sumą, 2,5 karto viršijančią sutartą kainą. Nors ginčo šalis yra mano vyro tėvas (mano vyras įgaliotas valdyti investiciją), įmonė iškėlė bylą man. Kol kas jokių teismo posėdžių nebuvo ir aš apskundžiau ieškinį, pateikdama jo neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

11.  Ar atliekate kokį nors aktyvų arba vykdomojo pobūdžio vaidmenį politiniame gyvenime? Jei taip, tai kokiu lygmeniu? Ar per pastaruosius 18 mėnesių ėjote kokias nors politines pareigas? Jei taip, prašome pateikti išsamesnę informaciją.

Esu aktyvi Kroatijos demokratinės sąjungos narė nuo 2012 m. ir buvau paskirta eiti partijos Regioninės plėtros ir ES fondų komiteto pirmininkės pareigas. 2016 m. buvau išrinkta partijos pirmininko pavaduotoja (yra šeši renkami partijos pirmininko pavaduotojai) ir šias pareigas einu iki šiol.

12.  Ar Jus paskyrus Audito Rūmų nare būsite pasirengusi atsisakyti visų pareigų, į kurias esate išrinkta, ir atsakingų pareigų politinėje partijoje?

Taip, jei būsiu paskirta eiti Audito Rūmų narės pareigas, atsistatydinsiu iš partijos pirmininko pavaduotojos pareigų, į kurias buvau išrinkta, ir atsisakysiu visos aktyvios veiklos, susijusios su pareigomis politinėje partijoje.

13.  Kaip spręstumėte šiurkščių pažeidimų, sukčiavimo ir (arba) korupcijos atvejus, su kuriais būtų susiję asmenys iš Jūsų kilmės valstybės narės?

Spręsčiau šiuos atvejus lygiai taip pat, kaip ir atvejus, nustatytus bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Esu visiško sukčiavimo ir korupcijos netoleravimo politikos šalininkė, nes tie reiškiniai griauna mūsų visuomenę ir mažina konkurencingumą bei riboja augimo ir plėtros galimybes. Galime suteikti kuo geresnę pagalbą savo pačių valstybei ir kitoms valstybėms būtent veiksmingai nustatydami ir šalindami tokius atvejus. Taisyklių būtina laikytis, o viešųjų lėšų naudojimo teisėtumas ir tvarkingumas yra pagrindas, nuo kurio negali būti nukrypstama.

Pareigų vykdymas

14.  Kokie turėtų būti pagrindiniai patikimo finansų valdymo kultūros bet kurioje viešojoje įstaigoje bruožai? Kaip Audito Rūmai galėtų padėti užtikrinti, kad jų būtų paisoma?

Patikimas finansų valdymas reiškia atsakingą ir skaidrų požiūrį į viešųjų lėšų naudojimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad kuo mažesnėmis sąnaudomis įgyvendinus nustatytus tikslus visuomenė gautų kuo didesnę naudą.

Pagrindiniai tinkamo, veiksmingo ir efektyvaus finansų valdymo sistemos bruožai:

–  veiklos planavimas – misijos, vizijos ir tikslų nustatymas;

–  tvarkinga organizacinė struktūra – apibrėžti įgaliojimai, pareigos ir atskaitomybės ryšiai;

–  aiški darbo tvarka su pareigybių sąrašais ir pareiginėmis instrukcijomis bei kiekvienam darbuotojui nustatytais išmatuojamais tikslais ir tikėtinais darbo rezultatais;

–  rizikos valdymas;

–  sukurti ir plėtojami tinkami kontrolės mechanizmai;

–  sukurta ir plėtojama informavimo ir komunikacijos sistema;

–  nuolatinė finansų valdymo sistemos stebėsena ir vertinimas.

Audito Rūmai vis didesnį dėmesį skiria visų šių finansinio valdymo elementų veikimo vertinimui, visų pirma atliekant atitikties ir veiklos auditus. Audito Rūmų rekomendacijos, kuriose atkreipiamas dėmesys į patikimo finansų valdymo sistemos trūkumų pašalinimo svarbą, labai padeda kurti tą kultūrą viešajame sektoriuje. Audito Rūmai dažnai atkreipia dėmesį į informacijos apie tai, kaip įgyvendinami tam tikri procesai, trūkumą, dėl kurio Audito Rūmai negali padaryti išvadų arba pateikti rekomendacijų dėl įgyvendintų programų efektyvumo ir veiksmingumo. Svarbu, kad institucijos, kuriose tokių trūkumų nustatyta, įgyvendintų pokyčius ir skaidriau organizuotų savo veiklą. Europos Parlamento nario vaidmuo yra svarbus, nes per diskusijas, kuriose Audito Rūmai pateikia savo ataskaitas, EP nariai teikia papildomą pagalbą, aiškindami institucijoms, kuriose nustatyta trūkumų ir (arba) pažeidimų, kaip svarbu nedelsiant reaguoti ir keisti savo darbo organizavimo modelius, tad EP nariai dažnai prašo pateikti papildomų duomenų, ataskaitų ir paaiškinimų.

15.  Pagal Sutartį Audito Rūmai padeda Parlamentui įgyvendinti biudžeto vykdymo kontrolės įgaliojimus. Kaip pagerintumėte Audito Rūmų ir Europos Parlamento (visų pirma, Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinta bendrų išlaidų viešoji priežiūra ir padidinta šių išlaidų teikiama ekonominė nauda?

Europos Parlamento narių veikla apima visas politikos sritis ir ES biudžeto programas bei priemones. Rengdami ir teikdami pranešimus savo iniciatyva ir rezoliucijas jie dažnai įspėja apie sistemos trūkumus ir teikia savo pasiūlymus, kuriais siekia paskatinti padidinti konkrečios programos efektyvumą, kokybę ir paspartinti jos įgyvendinimą.

Svarbu, kad Audito Rūmų atstovai dalyvautų Parlamente vykstančiose diskusijose dėl ES programų ir politikos sričių, taip pat dėl EP narių ir Europos Parlamento tyrimų tarnybos pranešimų, kad Audito Rūmai galėtų reaguoti į EP narių nurodytas problemas ir trūkumus bei parengti temines ataskaitas su rekomendacijomis, kaip patobulinti sistemą.

Remdamiesi Audito Rūmų ataskaitomis, EP nariai gali susidaryti aiškų vaizdą apie tai, kaip sistema veikia, ir padėti paspartinti rekomendacijų įgyvendinimą ir sistemos tobulinimą, teikdami pranešimus dėl pasiūlymų dėl reglamentų ir jų pakeitimus.

Biudžeto kontrolės komitetas rengia puikias diskusijas, kuriose Audito Rūmų atstovai pateikia ataskaitas, o su tomis ataskaitomis susijusių institucijų atstovai turi galimybę pateikti atsakymus EP nariams ir paaiškinti, kokius patobulinimus ketina įgyvendinti. Biudžeto kontrolės komitetas galėtų dažniau rengti bendras diskusijas su komitetais, atsakingais už konkrečią programą ar ES biudžeto priemonę, kurios atžvilgiu Audito Rūmai parengė ataskaitą, ir taip aktyviau įtraukti Parlamento atstovus, rengiančius pakeitimus ir pranešimus ta pačia tema.

Tokia medžiaga, kaip antai Europos Audito Rūmų pastabos dėl 2019 m. vasario mėn. Komisijos pasiūlymo dėl 2021–2027 m. DFP ir nuomonės bei informaciniai pranešimai dėl pasiūlymų dėl naujų programų pagal programą „Horizontas“, naujos sanglaudos politikos ir žemės ūkio politikos bei su teisine valstybe susijusių reglamentų, yra itin naudinga. Teikdami tokią medžiagą, Audito Rūmai padeda Parlamentui rengti kokybiškas diskusijas dėl naujų pasiūlymų ir priimti pagrįstą poziciją.

Jei mane pasirinks eiti Audito Rūmų narės pareigas, būsiu iniciatyvi ir teiksiu Audito Rūmų ataskaitas EP nariams. Esu pasirengusi prisidėti prie Audito Rūmų ir EP bendradarbiavimo stiprinimo, rengiant pristatymus komitetuose, dvišalius susitikimus su EP nariais, dalyvaujant EP ir EP narių rengiamuose specialiuose aptarimuose, konferencijose ir apskritojo stalo diskusijose.

16.  Kokia, Jūsų nuomone, yra veiklos audito pridėtinė vertė ir kaip į šio audito išvadas turėtų būti atsižvelgiama vykdant valdymo procedūras?

Veiklos auditas yra labai svarbus tobulinant valdymo procesus, nes jis padeda įvertinti veiklos veiksmingumą, efektyvumą ir ekonomiškumą. Šis auditas padeda nustatyti įvairius finansų valdymo sistemos trūkumus – nuo organizacinių trūkumų, trūkumų nustatytose procedūrose ir konkrečių procesų, pvz., planavimo, įgyvendinimo trūkumų (pvz., nėra nustatyti konkrečių programų tikslai, tikėtini rezultatai ir veiklos rezultatų rodikliai, programų strateginis planas nėra susietas su finansiniame plane numatytomis programomis, veikla ir projektais ir pan.), vykdymo trūkumų (pvz., planuoti tikslai nebuvo pasiekti optimaliomis sąnaudomis), kontrolės aplinkos ir veiklos trūkumų (pvz., darbo planai ir juose nustatyti tikslai nėra susieti su finansiniame plane numatytomis programomis, projektais ir veikla, nėra nustatyta asmenų ir organizacinės struktūros padalinių atsakomybė už konkrečių tikslų įgyvendinimą ir rezultatų pasiekimą; trūksta konkrečių darbo procedūrų; darbuotojams trūksta žinių apie procedūras ir jie jas taiko skirtingai, o tai lemia nevienodą galutinių lėšų gavėjų padėtį), trūkumų rizikos valdymo srityje (pvz., rizikos veiksniai nėra susiję su kasdiene veikla ir užduotys planuojamos visiems metams; nustatomi tik kasmet pasikartojantys bendro pobūdžio rizikos veiksniai, pvz., darbuotojų trūkumas, netinkamos darbo patalpos, prasta IT įranga) iki informavimo ir komunikacijos veiklos ir sistemos vertinimo bei stebėsenos trūkumų.

Remdamiesi nustatytais trūkumais, Audito Rūmai teikia rekomendacijas dėl lėšų taupymo, geresnio darbo organizavimo ir tinkamesnių darbo metodų, išteklių praradimo prevencijos ir veiksmingesnių būdų nustatytiems tikslams pasiekti.

Būtent todėl įgyvendinant rekomendacijas, pateiktas remiantis veiklos auditais, gerinama visa verslo veikla, sprendimų priėmimo procesai ir valdymo veiksmai.

17.  Kaip būtų galima pagerinti Audito Rūmų, nacionalinių audito institucijų ir Europos Parlamento (Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą atliekant ES biudžeto auditą?

Nacionalinės audito institucijos yra Europos Audito Rūmų partnerės, tad svarbu stiprinti bendradarbiavimą, siekiant ne tik užtikrinti sąveiką, bet ir supaprastinti audito procedūras. Šis klausimas ypač svarbus galutiniams lėšų gavėjams ir šioje srityje dažnai sulaukiama nusiskundimų, pvz., dėl to, kad atliekama nuo penkių iki dešimties ESI fondų lėšomis finansuojamų projektų auditų ir patikrinimų.

Planavimas ir kartu atliekami auditai, keitimasis žiniomis ir patirtimi, abipusis supažindinimas su audito rezultatais, trūkumų nustatymas ir rekomendacijų teikimas yra pagrindiniai bendradarbiavimo būdai, kuriuos svarbu tobulinti. Informacijos susiejimas ir mainai naudojantis viena bendra informacijos sistema ir automatizuojant kai kuriuos procesus padėtų dar labiau susieti audito institucijas ir paspartinti darbą.

Europos Parlamente jau rengiamos diskusijos ir keitimasis nuomonėmis su nacionaliniais parlamentais ir ši programa galėtų būti išplėsta, įtraukiant į ją teminių audito ataskaitų ir metinių audito ataskaitų aptarimą dalyvaujant audito institucijų ir Europos Audito Rūmų atstovams. EP nariai galėtų svariai prisidėti prie geresnio audito institucijų ir Europos Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimo, taigi ir prie spartesnio viešųjų finansų valdymo sistemos tobulinimo.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi EP procedūra, pagal kurią Parlamentas rengia pranešimus, grindžiamus Audito Rūmų specialiosiomis ataskaitomis, yra labai teigiamas pokytis ne tik gerinant EP ir Audito Rūmų bendradarbiavimą ir tarpusavio ryšius, bet ir didinant EP įtaką subjektams, kurių auditai buvo atlikti, raginant juos įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas.

Diskusijose ir rengiant pranešimus bei pakeitimus turėtų būti dažniau remiamasi Audito Rūmų rekomendacijomis ir išvadomis. Svarbu, kad Biudžeto kontrolės komitetas į diskusijas dėl Audito Rūmų specialiųjų teminių ataskaitų kuo didesniu mastu įtrauktų atstovus iš kitų komitetų, su kurių veiklos sritimi tos ataskaitos susijusios.

18.  Kaip patobulintumėte Audito Rūmų teikiamas ataskaitas, kad Europos Parlamentui būtų perduota visa reikiama informacija apie valstybių narių Europos Komisijai pateiktų duomenų tikslumą?

Siekiant atlikti tikslų ir kokybišką viso ES biudžeto valdymo sistemos veikimo ir ES politikos įgyvendinimo valstybėse narėse vertinimą, labai svarbu, kad duomenys būtų tikslūs. Pavyzdžiui, neužtikrinus su makroekonominiais rodikliais susijusių statistinių duomenų tikslumo, neįmanoma priimti kokybiškų sprendimų dėl makroekonominio disbalanso procedūrų, skolos ir deficito, neturint kokybiškos informacijos apie reformų įgyvendinimą, neįmanoma tinkamai įgyvendinti Europos semestro, neturint tikslių duomenų apie projektus, įgyvendinamus pagal sutartis, terminų laikymąsi, išrašytų sąskaitų faktūrų sumas ir mokėjimo terminus, sudėtinga tinkamai suplanuoti mokėjimus ESI fondų lėšomis, o mes nuolat susiduriame su prasto ES biudžeto vykdymo problema, susijusia su planuotomis mokėjimų valstybėms narėms sumomis.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija yra atsakinga už ES politikos ir reglamentų įgyvendinimo valstybėse narėse stebėseną ir už tikslių, kokybiškų ir išsamių duomenų rinkimą, Europos Audito Rūmuose galime stiprinti Komisijos darbo priežiūrą ir rengti ataskaitas dėl Komisijos darbo, susijusio su duomenų rinkimu, kokybės ir efektyvumo ir dėl surinktų duomenų tikslumo, taip pat rengti konkrečioms valstybėms narėms skirtas išvadas.

Kiti klausimai

19.  Ar atsiimtumėte savo kandidatūrą, jei Parlamentas pateiktų neigiamą nuomonę dėl Jūsų paskyrimo Audito Rūmų nariu?

Manau, kad turi būti gerbiamas Europos Parlamento autoritetas, kurį lemia demokratinis išrinktų EP narių teisėtumas, vykdomi jo sprendimai. Taigi, jei Parlamentas pateiks neigiamą nuomonę dėl mano paskyrimo, savo kandidatūrą atsiimsiu.


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Dalinis Audito Rūmų sudėties atnaujinimas. Kroatijos (HR) kandidatas

Nuorodos

07034/2019 – C8-0116/2019 – 2019/0803(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

5.3.2019

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

CONT

14.3.2019

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Indrek Tarand

11.3.2019

 

 

 

Priėmimo data

8.4.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

11

8

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Wolf Klinz, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Indrek Tarand, Marco Valli, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrey Novakov

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Maria Grapini, Dan Nica, Emilian Pavel, Răzvan Popa, Paul Rübig, Lambert van Nistelrooij, Maria Gabriela Zoană

Pateikimo data

10.4.2019

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 12 d.Teisinis pranešimas