Procedūra : 2019/2028(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0017/2019

Pateikti tekstai :

A9-0017/2019

Debatai :

PV 22/10/2019 - 14
CRE 22/10/2019 - 14

Balsavimas :

PV 23/10/2019 - 11.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0038

<Date>{15/10/2019}15.10.2019</Date>
<NoDocSe>A9-0017/2019</NoDocSe> (  <RefVer>1 dalis</RefVer>)
PDF 520kWORD 242k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(11734/2019 – C9-0119/2019 – 2019/2028(BUD))</DocRef>

1 dalis. Pasiūlymas dėl rezoliucijos


<Commission>{BUDG}Biudžeto komitetas</Commission>

Pranešėjos:  <Depute>Monika Hohlmeier (III skirsnis – Komisija)</Depute>

 <Depute>Eider Gardiazabal Rubial (kiti skirsniai)</Depute>

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užsienio reikalų KOMITETO NUOMONĖ
 Vystymosi KOMITETO NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės KOMITETO NUOMONĖ
 Ekonomikos ir pinigų politikos KOMITETO NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų KOMITETO NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos KOMITETO NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos KOMITETO NUOMONĖ
 VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo KOMITETO NUOMONĖ
 Regioninės plėtros KOMITETO NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros KOMITETO NUOMONĖ
 Žuvininkystės KOMITETO NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo KOMITETO NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų KOMITETO NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų KOMITETO NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės KOMITETO NUOMONĖ
 Tarptautinės prekybos KOMITETO LAIŠKAS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(11734/2019 – C9-0119/2019 – 2019/2028(BUD))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

 atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos[1],

 atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[2],

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[3] (toliau – DFP reglamentas),

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[4],

 atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl 2020 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija[5],

 atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 28 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2020 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos[6],

 atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 5 d. Komisijos priimtą Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą (COM(2019)0400),

 atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 3 d. Tarybos priimtą poziciją dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba 2019 m. rugsėjo 13 d. perdavė Europos Parlamentui (11734/2019 – C9-0119/2019),

 atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimo, kurį 2016 m. spalio 5 d. ratifikavo Europos Sąjunga, 2 straipsnio 1 dalies c punktą,

 atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų paskelbtą padėties apžvalgą „ES veiksmai energetikos ir klimato kaitos srityje“ (2017),

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį,

 atsižvelgdamas į kitų suinteresuotų komitetų nuomones,

 atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9–0017/2019),

III skirsnis

Bendroji apžvalga

1. primena, kad savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijoje dėl 2020 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių Parlamentas nustatė aiškius politinius 2020 m. biudžeto, kuris turėtų būti tiltas į būsimą Europą ir užtikrinti Europos pridėtinę vertę, prioritetus; dar kartą patvirtina, jog yra tvirtai pasiryžęs siekti šių prioritetų, ir išdėsto toliau nurodytą poziciją siekdamas užtikrinti tinkamą prioritetų finansavimo lygį tam, kad šie prioritetai būtų įgyvendinti;

2. pakartoja Parlamento nuomonę, kad 2020 m. Sąjungos biudžetas turėtų sudaryti sąlygas parengti 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir suteikti tvirtą pagrindą tam, kad būtų pradėtos įgyvendinti naujos kartos Sąjungos programos ir politika; be to, primena, kad 2020 m. yra paskutiniai dabartinės DFP metai, taigi ir paskutinė galimybė Sąjungai padaryti pažangą vykdant šiam laikotarpiui nustatytus politinius įsipareigojimus, be kita ko, siekiant ES klimato srities tikslo, JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad, sudarant Sąjungos biudžetą, turi būti visapusiškai įvertintas ES lyčių lygybės politikos priemonių poveikis ir į jį atsižvelgta (biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą), taip siekiant skatinti lyčių aspekto integravimą ir lygias galimybes;

3. atkreipia dėmesį į Tarybos poziciją dėl biudžeto projekto, pagal kurią 1,51 mlrd. EUR sumažinti įsipareigojimų asignavimai, palyginti su Komisijos pasiūlymu; mano, kad Tarybos atliktas asignavimų sumažinimas visiškai nesuderinamas su Sąjungos prioritetais, nėra pagrįstas gebėjimu panaudoti lėšas ir reiškia, kad bus panaikinti visi specialūs Parlamento ankstesniais biudžetiniais metais prašyti ir užtikrinti lėšų padidinimai; todėl nusprendžia apskritai į visas eilutes, kurių lėšas Taryba sumažino, vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus asignavimus, kalbant ir apie veiklos, ir administracines išlaidas, ir rengdamas savo poziciją biudžeto projektu vadovautis kaip atskaitos tašku;

4. yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina spręsti klimato kaitos problemą ir saugoti aplinką taip, kad būtų skatinamas užimtumas, kuriamos naujos darbo vietos, stiprinamas konkurencingumas, darnus vystymasis ir užtikrinama socialinė gerovė; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo itin svarbų vaidmenį atlieka naujos ir besiformuojančios technologijos; pabrėžia, kad Sąjunga turi rodyti pavyzdį ir įkvėpti kitas šalis visame pasaulyje toliau investuoti bei daugiau lėšų panaudoti su klimatu susijusioms reikmėms; palankiai vertina tai, kad neseniai vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais ES vadovai energingai ragino imtis veiksmų ir kad kelios valstybės narės neseniai įsipareigojo padidinti išlaidas tokiose srityse, kaip antai, energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančioji energija, tvarus transportas ir energetikos infrastruktūra; mano, kad tokius pareiškimus turėtų lydėti konkretūs valstybių narių veiksmai, taip pat tuomet, kai klausimai svarstomi Taryboje;

5.  primena Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir Sąjungos įsipareigojimą siekti tikslo, kad 2014–2020 m. su klimato kaita susijusios Sąjungos išlaidos siektų 20 proc.; pažymi, kad 21,0 proc. įsipareigojimų asignavimų, siūlomų 2020 m. biudžeto projekte, yra susiję su klimatu ir kad reikėtų papildomai skirti mažiausiai 3,5 mlrd. EUR su klimatu susijusioms išlaidoms padengti norint, kad būtų pasiektas 20 proc. tikslas; apgailestauja, kad pagal dabartinę DFP Sąjungos biudžetas turi ribotas priemones klimato kaitos problemai spręsti, ir atkreipia dėmesį į daug didesnius investicijų šioje srityje poreikius, nes, Komisija vertinimu, reikalinga suma siekia nuo 175 iki 290 mlrd. EUR per metus;

6.  pabrėžia, kad 2020 m. biudžetas turėtų Sąjungai padėti pasirengti pagal 2021–2027 m. DFP numatyti dar platesnio užmojo klimato ir biologinės įvairovės aspektų integravimo tikslą, siekiant pateisinti Europos piliečių lūkesčius; reikalauja taikyti skaidresnę, griežtesnę ir visapusiškesnę metodiką, parengtą pagal tarptautiniu mastu nustatytas metodikas, ir, be kita ko, atnaujintus veiklos rezultatų rodiklius, kuriais remiantis būtų galima nustatyti ir stebėti su klimatu ir biologine įvairove susijusias išlaidas; laukia konkretaus pasiūlymo dėl Europos žaliojo kurso, kaip nurodyta būsimos išrinktosios Komisijos pirmininkės politinėse gairėse; atsižvelgdamas į tai, primena savo tvirtą įsipareigojimą reformuoti Sąjungos nuosavų išteklių sistemas ir, be kita ko, sukurti naujų nuosavų išteklių krepšelį, kad šios sistemos būtų geriau suderintos su pagrindiniais Sąjungos politikos prioritetais, įskaitant kovą su klimato kaita;

7. todėl siūlo parengti tokį 2020 m. biudžetą, kuris svariai prisidėtų sprendžiant su aplinkos apsauga ir klimato kaita susijusias problemas ir kiek įmanoma padėtų kompensuoti esamą vėlavimą siekiant 20 proc. su klimato kaita susijusių Sąjungos išlaidų tikslo 2014–2020 m. laikotarpiu; siūlo gerokai, t. y. daugiau kaip 2 mlrd. EUR, viršijant biudžeto projekte numatytas sumas, padidinti į įvairių išlaidų kategorijų biudžeto eilutes, visų pirma, į 1a išlaidų pakategorę įrašytus asignavimus, nes taip bus žymiai prisidėta siekiant su klimato kaita susijusių išlaidų tikslo; ypatingą dėmesį skiria tam, kad būtų padidinti asignavimai eilutėse, pagal kurias lėšų panaudojimo lygis ir galimybės 2020 m. panaudoti papildomus asignavimus yra labai geri;

8. pabrėžia, kad jaunimas išlieka svarbiausias Sąjungos biudžeto prioritetas; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant teigiamų jaunimo nedarbo lygio Sąjungoje mažėjimo tendencijų, esama didelių skirtumų tarp valstybių narių ir regionų ir tam tikrose Sąjungos dalyse jaunimas stokoja ateities galimybių, ir tai yra reali socialinė nepaprastoji padėtis; todėl nusprendžia Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirti didesnį, negu siūlo Komisija, finansavimą, be kita ko, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) pagal kitą DFP;

9. taip pat padidina finansinius išteklius, kad būtų patenkinti būsimi programos „Erasmus+“ – pagrindinės švietimo ir mokymo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, jaunimą ir sportą Europoje, programos – poreikiai; pabrėžia, kad programa „Erasmus +“ yra pagrindinė Sąjungos pavyzdinė programa, kuri plačiai žinoma jos piliečiams ir davė apčiuopiamų rezultatų, turinčių aiškią Europos pridėtinę vertę; primena savo įsipareigojimą patrigubinti šios programos finansavimą pagal 2021–2027 m. DFP; pabrėžia, kad reikia tęsti ir toliau stiprinti „DiscoverEU“ parengiamuosius veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad juos suplanuota integruoti į 2021–2027 m. programą „Erasmus +“; ragina ypatingą dėmesį skirti su judumu susijusiems veiksmams suaugusiųjų ir, visų pirma, vyresnio amžiaus gyventojų švietimo srityje pagal programą „Erasmus +“ ;

10. siūlo toliau tikslingai didinti lėšas kitose biudžeto eilutėse, susijusiose su Parlamento prioritetais tokiose srityse, kaip antai, MVĮ, skaitmeninimas, dirbtinis intelektas, vėžio tyrimai, bendradarbiavimas saugumo ir teisingumo srityse, muitinė, migracija ir išorės politika, įskaitant vystymosi ir humanitarinę pagalbą;

11. iš esmės pritaria Komisijos pateiktoms decentralizuotų agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; todėl mano, kad bet koks Tarybos siūlomas lėšų sumažinimas keltų pavojų tinkamam agentūrų veikimui ir nesudarytų galimybių joms atlikti savo užduočių; siūlo tikslingai didinti asignavimus agentūroms, kurios vykdys papildomas užduotis arba dėl kylančių iššūkių susiduria su padidėjusiu darbo krūviu;

12. daro išvadą, kad siekiant tinkamai finansuoti pirmiau nurodytus neatidėliotinus prioritetus ir atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. tam tikrų išlaidų kategorijų maržos bus labai mažos arba jų nebus, reikės visapusiškai pasinaudoti lankstumo priemone ir bendrąją įsipareigojimų marža, taip pat mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervą taip, kad dalimi jo lėšų būtų galima pasinaudoti ir nenumatytiems atvejams kitais metais; taip pat primena, kad šio laikotarpio pabaigoje nustos galioti DFP reglamente išdėstytos lankstumo galimybės;

13.  pabrėžia, kad būtina visiškai išnaudoti galimybę pakartotinai panaudoti panaikintus asignavimus moksliniams tyrimams, kaip nustatyta Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalyje; labai apgailestauja, kad Taryba vėl atmeta galimybę taikyti teisės akto nuostatą, kurią Komisija pasiūlė iš dalies pradėti taikyti biudžeto projekte; pareiškia, kad ketina tvirtai laikytis savo pozicijos, nes ji atspindi Finansinio reglamento turinį ir principus; ketina spręsti šį klausimą per šių metų taikinimo biudžeto klausimais procedūrą; siūlo visiškai vėl panaudoti minėtus panaikintus asignavimus siekiant padidinti keturių programos „Horizontas 2020“biudžeto eilučių, pagal kurias numatyta daugiausiai su klimatu susijusios mokslinių tyrimų veiklos, lėšas;

14. nustato bendrą 2020 m. biudžeto (visi skirsniai) asignavimų sumą – 170 971 519 973 EUR įsipareigojimų asignavimų, t. y. 2 699 813 994 EUR daugiau, palyginti su biudžeto projektu; nusprendžia skirti papildomą 280 700 000 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą be panaikintų asignavimų pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį; nustato bendrą 2020 m. biudžeto (visi skirsniai) asignavimų sumą – 159 146 168 195 EUR mokėjimų asignavimų;

1a išlaidų pakategorė. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

15. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal programą „Horizontas 2020“ sukuriama labai didelė Europos pridėtinė vertė, žymiai prisidedama prie žaliųjų technologijų kūrimo ir klimatui bei aplinkai palankių inovacijų plėtros ir kad taip dedami nuo iškastinio kuro nepriklausomos ateities pamatai ir remiamas perėjimas prie labiau žiedinės ekonomikos; be to, pabrėžia šios programos vertingumą kitose svarbiose Europos mokslinių tyrimų srityse, pvz., skaitmeninimas ir vėžio tyrimai; todėl gerokai, t. y. dar 737,8 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų padidina programai „Horizontas 2020“ biudžeto projekte numatytą asignavimų sumą; taip pat pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį į glaudžiausiai su klimato srities mokslinių tyrimų projektais susijusias programos „Horizontas 2020“ biudžeto eilutes įrašo 280,7 mln. EUR, t. y. visą dėl neįvykdytų mokslinių tyrimų projektų 2018 m. panaikintų įsipareigojimų asignavimų sumą, ir prašo Komisijos skirti ypatingam dėmesį tam, kad būtų užtikrintas sąžiningas šių lėšų geografinis paskirstymas;

16. yra įsitikinęs, kad kova su vėžiu turėtų būti absoliutus Sąjungos prioritetas ir kad šioje srityje reikia dėti daug daugiau pastangų; pabrėžia, kad vėžio tyrimai yra svarbi šio proceso dalis; todėl patvirtina didesnius finansinius išteklius vėžio tyrimams pagal atitinkamas programos „Horizontas 2020“ biudžeto eilutes, kurioms taip pat būdingas aukštas biudžeto vykdymo lygis; pabrėžia, kad šios srities mokslinius tyrimus reikia nedelsiant spartinti, be kita ko, atsižvelgiant į kitoje DFP numatytas didesnes investicijas;

17. primena, kad Europos, kaip pagrindinės informacinių ir ryšių technologijų (IRT) teikėjos, pozicija priklauso nuo to, ar skiriami ištekliai naujų IRT technologijų kūrimui ir bandymui ir remiamos naujai įsteigtos įmonės ir technologijų įmonės, siekiant padidinti rinkoje svarbius pajėgumus; todėl pakartoja, kad reikia teikti papildomą finansavimą Europos mokslinių tyrimų įstaigoms ir MVĮ įmonėms, daugiausia dėmesio skiriant tokių technologijų, kaip antai, paieškos sistemos, vertimo raštu paslaugos bei panašios naujoviškos technologijos, kūrimui ir plėtojimui;

18. atkreipia dėmesį į itin svarbų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vaidmenį skatinant didelio efektyvumo, tvaraus ir susieto, kalbant apie transporto (ypatingas dėmesys skirtinas geležinkelio tinklui, įskaitant naktinius traukinius) energetikos bei informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros sritis, transeuropinio tinklo, kuris labai padėtų pereiti prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės, strateginę plėtrą; todėl siūlo padidinti programoms „EITP – Transportas“ ir „EITP – Energetika“ skiriamą finansavimą iš viso 545 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, palyginti su biudžeto projekte numatytais asignavimais;

19. mano, kad taip pat būtina skirti daugiau lėšų kitiems svarbiems šios pakategorės prioritetams; ryšium su tuo atkreipia dėmesį į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kurios yra nepaprastai svarbi Sąjungos ekonomikos dalis ir atlieka esminį vaidmenį užtikrinant aukštos kokybės investicijas ir kuriant darbo vietas visose valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai, tvirtina lėšų programai COSME padidinimą, kad būtų galima dar labiau sustiprinti programos potencialą skatinant verslumą, įskaitant moterų verslumą, didinant Sąjungos įmonių konkurencingumą ir galimybes patekti į rinkas, ir ragina dėmesį sutelkti į skaitmeninę MVĮ transformaciją; primena, kad biudžeto projekte pasiūlyti asignavimai COSME programai buvo dar mažesni, nei numatyti finansinio programavimo dokumente, ir patvirtina įsipareigojimų asignavimų padidinimą 50 mln. EUR, palyginti su biudžeto projekte numatytais asignavimais;

20. pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ tebėra labai vertinama ir itin populiari programa, pagal kurią teikiamų paraiškų skaičius gerokai viršija turimas lėšas, ir kad ji padeda puoselėti tvirtą bendros Europos tapatybės jausmą; todėl patvirtina 123,4 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų padidinimą, palyginti su biudžeto projekte numatyta suma, kad būtų galima pagerinti žemus sėkmingumo rodiklius ir sudaryti sąlygas didesniam skaičiui žmonių pasinaudoti šia programa;

21.  siūlo tikslingai padidinti Europos darbo institucijos (EDI), Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros, Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros asignavimus (ENISA), taip pat padidinti Europos GNSS agentūros, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) asignavimus ir darbuotojų skaičių;

22. todėl padidina 1a išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų sumą 1 503 766 221 EUR daugiau, negu numatyta biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant esamą maržą ir mobilizuojant specialias priemones; šiai išlaidų pakategorei skiria papildomą 280 700 000 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą be panaikintų asignavimų pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį;

1b išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

23. primena, kad tvarus ekonomikos augimas ir tikslinės investicijos yra itin svarbūs veiksniai kuriant kokybiškas darbo vietas ir didinant visų gerovę, todėl būtina struktūrinių fondų lėšas ir investicijas veiksmingiau nukreipti, kad būtų skatinamas integracinis augimas, mažinama nelygybė ir skatinama socialinė konvergencija;

24. apgailestauja, kad jaunimo nedarbo lygis, kuris, kaip įvertinta, 2019 m. balandžio mėn., siekė14,2 proc., vis dar yra nepriimtinai aukštas ir išlieka itin didelis kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse ir regionuose; pabrėžia, kad svarbu didinti jaunimo įsidarbinimo galimybes ir verslumo gebėjimus bei kartu kovoti su nelygybe; yra įsitikinęs, kad kovai su nedarbu reikia didelių finansinių lėšų; yra pasiryžęs paskutiniais dabartinės DFP metais užtikrinti papildomą Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą; pabrėžia, kad reikia paspartinti šios programos įgyvendinimą ir toliau didinti jos veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad ją vykdant būtų užtikrinta didesnė Europos pridėtinė vertė nacionalinės užimtumo politikos srityje; todėl siūlo Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirti daugiau, nei numatyta biudžeto projekte, t. y. padidinti finansavimą 363,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma;

25. padidina techninės pagalbos finansavimą, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl projektų valdymo procedūrų sudėtingumo, nuo paraiškų rengimo iki finansų valdymo ir poveikio stebėsenos, kuris yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių geriau pasinaudoti struktūrinių fondų lėšomis;

26. padidina 1b išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų sumą 373 278 264 EUR daugiau negu numatyta biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus) ir siūlo šį padidinimą finansuoti mobilizuojant specialių priemonių lėšas;

2 išlaidų kategorija. Tvarus augimas: gamtos ištekliai

27. susirūpinęs pažymi, kad vėl tik 8,3 proc. visų įsipareigojimų asignavimų yra susiję su biologinės įvairovės nykimo stabdymo veiksmais, o tai yra žemiausia procentinė dalis nuo 2015 m., nors pastebimas precedento neturintis rūšių nykimo, kuris greitėja, lygis; ragina skirti pakankamai padidintų ir atsekamų išteklių siekiant užtikrinti ilgalaikę ir nuoseklią biologinės įvairovės apsaugą visoje Sąjungoje; atsižvelgdamas į bendrą prioritetą kovoti su klimato kaita, numato ypač padidinti į 7 ir 34 antraštines dalis įrašytų biudžeto eilučių, susijusių su programa LIFE+, įsipareigojimų asignavimus, t. y. – 233 mln. EUR suma; tikisi, kad Komisija užtikrins būtinus įsisavinimo pajėgumus, kad šie papildomi ištekliai būtų veiksmingai panaudoti, ir užtikrins teisingesnį tokių aplinką tausojančių lėšų geografinį paskirstymą, kaip numatyta pagal kitos DFP programas;

28. siūlo būtinai padidinti į tam tikras biudžeto eilutes įrašytų lėšų kiekį, ypač siekiant finansuoti priemones, skirtas afrikinio kiaulių maro poveikio problemai keliose valstybėse narėse spręsti; atkreipia dėmesį į nuo 2019 m. pradžios užregistruotų protrūkių didelį skaičių ir sunkius padarinius, kai buvo paskersta dešimtys tūkstančių gyvūnų; pažymi, kad trečiosios šalys investavo į mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sukurti vakciną nuo afrikinio kiaulių maro, ir kad Sąjunga turėtų investuoti į vakcinos mokslinius tyrimus ir kūrimą, nes ji padėtų per trumpiausią laiką sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą ir jį išnaikinti;

29. primena, kad Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) asignavimų lygį vis tiek reikės patikslinti, atsižvelgiant į asignuotąsias pajamas, kurias tikimasi gauti 2020 m., kaip nurodyta Komisijos taisomajame rašte;

30.  siūlo tikslingai padidinti Europos aplinkos agentūrai numatytų asignavimų lygį ir darbuotojų skaičių;

31. apibendrinant padidina 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 267,3 mln. EUR (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), šis padidinimas turėtų būti finansuojamas panaudojant esamą maržą pagal viršutinę ribą; pabrėžia, kad žemės ūkio biudžetas neturėtų būti daugiau mažinamas, nes žemės ūkio sektorius dažnai patiria krizes, kurias reikia spręsti biudžetinėmis priemonėmis;

3 išlaidų kategorija. Saugumas ir pilietybė

32. atsižvelgdamas į tai, kad nuo dabartinės DFP pradžios nustatyta nerealistiškai žema viršutinė riba, padidina Parlamento prioritetų finansavimą vidaus saugumo, migracijos, pagrindinių teisių ir pagarbos teisinės valstybės principui, taip pat nediskriminavimo bei lygybės skatinimo ir kovos su smurtu dėl lyties srityse; tvirtai prieštarauja tam, kad Taryba sumažintų Vidaus saugumo fondui (VSF) ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) skiriamas lėšas ir atmeta Tarybos pasiūlymą 400 mln. EUR PMIF numatytų įsipareigojimų asignavimų perkelti į rezervą, laukiant pažangos Reglamento „Dublinas III“ reformos srityje[7], nes dėl to pirmosios su migrantų antplūdžiu susiduriančios valstybės narės negalėtų gauti paramos, kurios reikia siekiant humaniškai valdyti migracijos spaudimą;

33. pabrėžia, kad nepaprastai svarbu investuoti į tinkamą visų agentūrų, vykdančių veiklą migracijos, saugumo, sienų kontrolės ir pagrindinių teisių srityse, ypač Europolo, Eurojusto, Europos prokuratūros, FRONTEX ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) finansavimą bei darbuotojų skaičių; pabrėžia, kad Europos prokuratūrai turi būti suteikta reikiamų priemonių, kad ji galėtų nuodugniai tirti tarpvalstybines nusikalstamas veikas ir patraukti už jas baudžiamojon atsakomybėn;

34. ragina Komisiją nedelsiant sukurti fondą, kurio tikslas būtų remti paieškos ir gelbėjimo operacijas, kad Viduržemio jūroje būtų užtikrinta tvirta paieškos ir gelbėjimo veikla;

35.  dar kartą pakartoja, kad yra pasirengęs naudoti Sąjungos biudžeto lėšas kaip veiksmingos kovos su esama nelygybe ir lyčių lygybės skatinimo priemonę, visų pirma padidinant išteklius, numatytus konkrečiam programos „Daphne“ tikslui pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą ir žmogaus socialinei raidai pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamą finansavimą siekiant kovoti su smurtu dėl lyties ir prieš pabėgėles moteris bei mergaites ir kitas pažeidžiamas grupes, pvz., LGBTIQ+ asmenis, nukreiptu smurtu;

36. siūlo 10 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimų, skirtų programos „Kūrybiška Europa“ paprogramėms MEDIA ir „Kultūra“, kiekį siekiant spręsti jų nuolatinio nepakankamo finansavimo ir prasto paraiškų sėkmės rodiklio problemą; taip pat padidina asignavimų sumą, skiriamą daugialypės terpės veiksmams, kurie yra labai svarbūs kovojant su dezinformacija ir skatinant nepriklausomą žurnalistiką;

37.  taip pat siūlo tikslingai padidinti Sąjungos įnašą į Europos vaistų agentūrą;

38. todėl padidina 3 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 121 799 746 EUR daugiau negu numatyta biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), šis padidinimas turi būti finansuojamas mobilizuojant daugiau specialių priemonių lėšų;

4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

39. pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis turi būti labiau remiamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės, taip pat klimato diplomatija šalyse, kurioms taikoma vystomojo bendradarbiavimo priemonė ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmas; atkreipia dėmesį į galimybę Sąjungos biudžeto lėšomis teikti finansinę paramą siekiant nelaimių rizikos mažinimo ir mobilizuoti novatoriškų finansinių priemonių, įskaitant ES išorės investicijų planą, lėšas siekiant remti su klimatu susijusių vystymosi projektų Afrikoje rengimą ir finansavimą;

40. siūlo labai padidinti Vakarų Balkanų šalių finansavimą pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę, ypač veikiančių demokratinių institucijų, teisinės valstybės, gero valdymo ir viešojo administravimo srityse; atsižvelgdamas į daugybę iššūkių, kuriuos Sąjunga ir valstybės narės turės atremti Europos kaimynystėje, atkreipia dėmesį į prasmingo finansavimo svarbą siekiant remti politines reformas ir derinti teisės aktus su acquis Vakarų Balkanuose;

41. primena, kad, atsižvelgiant į nuolatinę grėsmę saugumui ir blogėjančią saugumo aplinką prie Sąjungos rytinių sienų, taip pat į sudėtingas reformas, kurias turi vykdyti Rytų Europos partnerės, svarbu teikti pakankamą finansavimą, kad būtų remiama krizių ir konfliktų prevencija, stabilumas, demokratija ir pasitikėjimo stiprinimas, ir labiau stengtis remti skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą regione; taip pat primena, kad pietinėms kaimyninėms šalims reikia papildomos finansinės paramos, nes jos patiria didžiulį spaudimą, įskaitant konfliktus Sirijoje ir Libijoje, ekstremizmo stiprėjimą ir su tuo susijusį pabėgėlių ir migrantų judėjimą;

42. mano, kad būtina padidinti Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutės asignavimus, kad būtų ryžtingai prisidėta prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos, norinčių persikelti maronitų ir visų asmenų, gyvenančių izoliuotose vietovėse, gerovės, kaip susitarta 3-iame Vienos susitarime, ir būtų paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

43. pabrėžia Sąjungos atsakomybę remti Arkties apsaugą; pabrėžia, kad svarbu investuoti į labiau suderintą ES Arkties politiką;

44. ragina skirti daugiau lėšų projektams, kuriais siekiama remti pabėgėlius iš Venesuelos, pabėgusius į kaimynines šalis, įskaitant valstybių narių teritorijas Karibų jūros regione;

45. mano, kad, atsižvelgiant į dideles ir nuolatines Turkijos pastangas kelti pavojų regiono stabilumui agresyviai elgiantis valstybių narių atžvilgiu, taip pat jos trūkumus demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityse, yra pagrįsta toliau mažinti Turkijai pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę skiriamus asignavimus; todėl priima sprendimą neatkurti Tarybos sumažintų Turkijai skiriamų sumų, sumažinti šį finansavimą dar 5 mln. EUR ir 100 mln. EUR sumą įrašyti į rezervą;

46. apgailestauja dėl riboto Parlamento vaidmens prižiūrint ir valdant ES patikos fondus; mano, jog nepaprastai svarbu, kad Parlamentas galėtų stebėti veiklos komiteto veiklą, ir ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie tame komitete priimamus sprendimus ir užtikrinti, kad Parlamentui būtų atstovaujama per jo posėdžius;

47. padidina 4 išlaidų kategorijos bendrą sumą 257 217 394 EUR daugiau negu numatyta biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), šis padidinimas turi būti finansuojamas mobilizuojant daugiau specialių priemonių lėšų;

5 išlaidų kategorija. Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos. Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

48. vėl įrašo biudžeto projekte numatytas administracinių išlaidų, įskaitant 1–4 išlaidų kategorijų administracines ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas, eilučių sumas; siūlo skirti 5,5 mln. EUR daugiau negu numatyta biudžeto projekte įsipareigojimų asignavimų, susijusių su konferencija dėl Europos demokratijos / Europos ateities; pažymi, kad konferencija turėtų būti pajėgi vykdyti veiklą, pagrįstą tam tikro masto savarankiškumu, o Parlamentas joje turėtų dalyvauti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitos ES institucijos; be to, pabrėžia, kad galimybę dalyvauti konferencijoje ir domėtis su ja susijusia veikla turėtų turėti įvairioms grupėms atstovaujantys piliečiai, įskaitant jaunimą;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

49. primena bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės, padedančios formuluoti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios turi galimybių tapti nuolatiniais Sąjungos veiksmais ir programomis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, turint mintyje tuos projektus ir veiksmus, kuriais sukuriamas pagrindas naujoms dabartinio Komisijos pirmininko ir Parlamento remiamoms programoms, pvz., Teisingos pertvarkos fondui, Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį siekdama juos įgyvendinti tokiu būdu, kurį paremtų didžiausia Parlamento dalis; atidžiai išnagrinėjęs visus pateiktus pasiūlymus ir visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą jų teisinių reikalavimų laikymosi ir įgyvendinamumo vertinimą, priima suderintą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketą, kuris atspindi Parlamento politinius prioritetus; ragina Komisiją greitai įgyvendinti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir teikti grįžtamąją informaciją apie jų veiksmingumą ir vietoje pasiektus rezultatus;

Mokėjimai

50. atkreipia dėmesį į precedento neturinčią 20 067,6 mln. EUR maržą, kuri pagal biudžeto projekte numatytą viršutinę mokėjimų ribą susidarė dėl to, kad labai vėlai pradėtos įgyvendinti 2014–2020 m. programos ir atitinkamai susikaupė nepanaudotų mokėjimų, ypač 1b išlaidų pakategorėje; pabrėžia būtinybę vengti didelio mokėjimų prašymų susikaupimo kitos DFP laikotarpio pradžioje, dėl kurio Sąjungos biudžete gali kilti dar viena mokėjimų krizė, kaip buvo dabartiniu laikotarpiu, ir tai gali trukdyti tvarkingai pradėti įgyvendinti 2021–2027 m. laikotarpio naujos kartos programas;

51. todėl bendra 3 mlrd. EUR suma padidina Europos struktūrinių ir investicijų fondų mokėjimus remdamasis lūkesčiais, kad paskutiniais dabartinės DFP metais valstybės narės toliau spartins savo veiklos programų įgyvendinimą ir geriau laikysis savo pačių prognozių; 948 mln. EUR suma padidina ESIF garantijų fondo atidėjinius siekdamas nedarant poveikio biudžetui paankstinti ir į 2020 m. perkelti tas metines dalis, kurios iki šiol buvo suplanuotos atlikti 2021–2023 m., t. y. tuo metu, kai numatoma, kad įtampa mokėjimų srityje bus didesnė; galiausiai padidina mokėjimų asignavimų sumą tose eilutėse, kuriose padidinti įsipareigojimų asignavimai;

Kiti skirsniai

I skirsnis. Europos Parlamentas

52. vėl įrašo sąmatose numatytus asignavimus, jos sudarytos remiantis išsamia ir atsakinga Parlamento poreikių 2020 m. analize ir patvirtintos plenariniame posėdyje didžiąja balsų dauguma minėtoje 2019 m. kovo 28 d. Parlamento rezoliucijoje; žino, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį Komisijai leidžiama patikslinti kitų institucijų sąmatų projektus; vis dėlto išreiškia savo nuostabą ir didelį susirūpinimą dėl to, kad Komisija sumažino Parlamento biudžetą ir taip nutraukė gero abiejų institucijų bendradarbiavimo tradiciją;

53. įrašo daugiau lėšų negu numatyta biudžeto projekte į dvi biudžeto eilutes dėl naujų veiksnių, kurių poveikio 2020 m. biudžeto pereinamojo laikotarpio pašalpoms nebuvo įmanoma išvengti: į Europos Parlamentą nebuvo perrinkta daugiau narių (63 proc., tuo tarpu apskaičiavimo bazės vidurkis buvo 50 proc.) ir iki 2019 m. spalio 31 d. atidėtas „Brexit’as“; taip pat padidina į Europos politiniams fondams skirtą eilutę įrašytų lėšų kiekį, nes šių fondų darbas yra labai svarbus skatinant demokratiją ir kovojant su melagingomis naujienomis bei dezinformacija;

54. atsižvelgdamas į Parlamento patvirtintas sąmatas:

 prašo Biuro parengti techninį sprendimą, kad Parlamento nariai galėtų įgyvendinti savo teisę balsuoti, kai jie naudojasi motinystės, tėvystės ar ilgalaikėmis laikinojo nedarbingumo atostogomis;

 pakartoja savo raginimą užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje; todėl nepritaria nuolat taikomai praktikai, kai metų pabaigoje atliekamas kaupiamasis perkėlimas siekiant paremti dabartinius pastatų projektus, kuris sistemingai vykdomas tuose pačiuose skyriuose, antraštinėse dalyse ir dažnai tiksliai tose pačiose biudžeto eilutėse; mano, kad pastatų politika turėtų būti skaidriai finansuojama iš jai skirtų biudžeto eilučių;

 primena savo prašymą Biurui imtis veiksmų, siekiant nuo 2020 m. sausio 1 d. visiškai suderinti išmokų, mokamų pareigūnams, kitiems tarnautojams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams dėl tarnybinių kelionių tarp trijų Parlamento darbo vietų, normas;

 pakartoja savo raginimą Pirmininkų sueigai ir Biurui persvarstyti Delegacijų darbą ir misijas už Europos Sąjungos ribų reglamentuojančias įgyvendinimo nuostatas; pabrėžia tai, kad atliekant tokį persvarstymą turėtų būti atsižvelgiama į galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams laikantis tam tikrų sąlygų lydėti Parlamento narius į oficialias Parlamento delegacijas ir misijas;

 prašo generalinio sekretoriaus skubiai pateikti įgyvendinimo taisykles siekiant užtikrinti akredituotų Parlamento narių padėjėjų teisės aktuose numatytas teises, kad būtų išvengta aiškinimo savo nuožiūra ir dabartinės nelygybės, dėl kurių jie negali pilnavertiškai vykdyti savo pareigų, kaip nustatyta Parlamento narių ir padėjėjų statutuose;

 prašo visapusiškai įgyvendinti priemones, kaip rekomenduojama Parlamento 2017 m. spalio 26 d. rezoliucijoje dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta Europos Sąjungoje[8], t. y. visiems darbuotojams ir Parlamento nariams rengti kovos su priekabiavimu mokymo kursus, atlikti abiejų esamų kovos su priekabiavimu komitetų išorės auditą, taip pat du esamus komitetus pertvarkyti į vieną nepriklausomą komitetą, kurio nuolatiniai nariai būtų gydytojai ir teisininkai; prašo toliau teikti paramą siekiant padengti papildomų darbuotojų, kompetentingų valdyti priekabiavimo atvejus Parlamente, sąnaudas įsteigiant specialią tarnybą, kurioje dirbtų asmenys, turintys patirties medicinos, psichologijos, teisės ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityse, ir pagal Tarnybos nuostatų 24 straipsnį padengti priekabiavimo aukų teismines ir medicinines išlaidas;

 pakartoja savo prašymą generaliniam sekretoriui pateikti SPAAK pastato parengiamųjų techninių darbų išsamias sąmatas ir išlaidų paskirstymą, atsižvelgiant į renovaciją, kurios numatomos išlaidos – 12,4 mln. EUR;

 dar kartą ragina, siekiant saugoti aplinką ir taupyti išteklius, labiau naudotis vaizdo konferencijomis ir kitomis technologijomis, visų pirma mažinti darbuotojų keliones tarp trijų darbo vietų;

Kiti skirsniai (IV–X skirsniai)

55.  pažymi, kad biudžeto projektas daugiausia atspindi įvairių institucijų, kurios patenka į kitus biudžeto skirsnius, sąmatas ir todėl su kai kuriomis išimtimis atitinka jų finansinius poreikius; todėl mano, kad Tarybos siūlomas lėšų mažinimas turėtų žalingą poveikį susijusių institucijų darbui ir atitinkamai jų labai svarbiam indėliui į Sąjungos veikimą; atsižvelgdamas į tai, siūlo beveik visais atvejais vėl įrašyti biudžeto projekte numatytas sumas, be kita ko, atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir Europos išorės veiksmų tarnybos etatų planus; laikydamasis džentelmeniško susitarimo, nekeičia Tarybos svarstymo, susijusio su Taryba ir Europos Vadovų Taryba;

56. mano, kad nedaugeliu atvejų ir atsižvelgiant į institucijų sąmatas būtina padidinti biudžeto eilučių sumas, palyginti su biudžeto projektu, ir patarti steigti papildomus etatus; todėl siūlo:

a) Teisingumo Teismui dėl jo didėjančio darbo krūvio vėl įrašyti Teismo sąmatoje pasiūlytus 11 etatų (7 AD ir 4 AST etatai), kurių Komisija neįtraukė į biudžeto projektą, ir numatyti darbo užmokesčiui ir išmokoms būtinus asignavimus;

b) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui skirti daugiau asignavimų į kelias eilutes, nei numatyta biudžeto projekte, kad būtų išlaikytas panašus į praėjusių metų asignavimų lygis;

c) Europos ombudsmenui įrašyti dar du AD etatus, palyginti su biudžeto projektu, ir šiek tiek sumažinti lėšas pagal tris biudžeto eilutes siekiant subalansuoti sumas, vėl įrašytas į kitas dvi eilutes;

o

o o

57. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

 

 

Užsienio reikalų KOMITETO NUOMONĖ (1.10.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Michael Gahler</Depute>

 

 

 

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. susirūpinęs pažymi, kad 4 išlaidų kategorijoje („Europos vaidmuo pasaulyje“) daugiau nei 1 mlrd. EUR sumažinus įsipareigojimų asignavimus išorės veiksmų biudžetas būtų mažesnis nei bet kuriais trejais pastaraisiais metais; mano, kad dabartinėmis tarptautinėmis aplinkybėmis ES, bendradarbiaudama su savo valstybėmis narėmis, turi prisiimti daugiau, o ne mažiau atsakomybės ir kad, atsižvelgiant į daugybę problemų Europos kaimynystėje ir už jos ribų, ES turi būti numatyti būtini finansiniai ištekliai; ragina 4 išlaidų kategorijoje numatyti virš 200 mln. EUR maržą, be kita ko, reagavimo į krizes, konfliktų prevencijos, taikos kūrimo ir pasirengimo krizėms tikslais;

2. mano, kad reikia toliau didinti Vakarų Balkanų šalių finansavimą pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP II), ypač demokratinių institucijų veikimo, teisinės valstybės, gero valdymo ir viešojo administravimo srityse; pažymi, kad Komisija rekomendavo pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija; pabrėžia, kad svarbu laikytis šio pažado ir jau 2019 m. pradėti stojimo derybas; šiuo požiūriu nepritaria pasiūlymui sumažinti lėšas, skirtas politinėms reformoms ir suderinimui su acquis Vakarų Balkanuose remti, ir ragina iš esmės padidinti lėšas;

3. pažymi, kad Turkijai skiriami asignavimai ir toliau yra mažesni bei mano, kad šį sumažinimą galima pagrįsti dideliais ir nuolatiniais Turkijos trūkumais demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityse; ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį ir prireikus pakoreguoti finansinę paramą tuo pačiu metu išlaikant ryšius su Turkijos piliečiais; teigiamai vertina didesnį dėmesį, skiriamą pilietinės visuomenės paramai, ypač demokratijos ir teisinės valstybės srityje, ir toliau vykdomą perėjimą prie tiesioginio valdymo ir ragina Komisiją toliau spartinti šį perbalansavimą;

4. pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę rytinių ir pietinių ES kaimyninių šalių stabilumui; ypač pabrėžia, kad reikia remti tokias pagrindines šalis, kaip Ukraina, Moldova, Tunisas ir Gruzija, kurios visos padarė didelę pažangą, kurią reikėtų pripažinti ir remti; primena, kad svarbu išlaikyti aukštą ES paramos ir aktyvumo lygį siekiant stabilios Europos kaimynystės, kartu atsižvelgiant į šalių partnerių įsipareigojimą užtikrinti išsamią reformų darbotvarkę, ypač demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse; taip pat primena, kad, atsižvelgiant į nuolatinę grėsmę saugumui ir blogėjančią saugumo aplinką prie ES rytinių sienų, svarbu ir toliau stiprinti Rytų partnerių pasitikėjimą ir teikti pakankamą finansavimą, kad būtų remiamas regiono stabilumas ir demokratijos kūrimas, ypač turinti mintyje Ukrainą ir nuolatinį Rusijos sukeltą konfliktą Rytų Ukrainoje; pritaria tam, kad būtų sustiprintas ir labiau matomas ES stebėsenos misijos Gruzijoje vaidmuo, atsižvelgiant į išaugusią Rusijos agresiją prieš Gruziją; pabrėžia, kad Moldovos atveju ES turėtų pasinaudoti politiniu postūmiu ir užtikrinti tvirtą finansinę paramą, kad būtų vykdomos būtinos demokratinės, ekonominės ir socialinės reformos;

5. ragina skirti daugiau lėšų siekiant kovoti su dezinformacijos kampanijomis, kurios kelia grėsmę demokratiniams procesams Sąjungos kaimynystėje;

6. primena, kad pietinės kaimyninės šalys patiria didžiulį spaudimą dėl neramumų regione, įskaitant konfliktus Sirijoje ir Libijoje, ekstremizmo stiprėjimą ir su tuo susijusį pabėgėlių ir migrantų judėjimą, ir mano, kad siekiant spręsti dabartines problemas reikėtų dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau lėšų pasitikėjimo stiprinimo priemonėms; ragina vėl įrašyti pietinėms kaimyninėms šalims pagal Europos kaimynystės priemonę skirtas biudžeto sumas, kurias siūloma sumažinti; pakartoja, kad įnašai iš Europos kaimynystės priemonės į įsipareigojimą dėl Sirijos ir ES patikos fondą Afrikai neturi būti skirti pagrindinių Europos kaimynystės priemonės prioritetų sąskaita, ir ragina šiuos papildomus įsipareigojimus visapusiškai kompensuoti padidinant lėšas;

7. teigiamai vertina įsipareigojimus, prisiimtus 3-ojoje Briuselio konferencijoje „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“, ir pabrėžia, kad, neatsižvelgiant į skirtus 560 mln. EUR, ES privalo įsipareigoti ilguoju laikotarpiu stabiliai bendradarbiauti su šiuo regionu; atkreipia dėmesį į organizacijų, kurios renka įrodymus Sirijoje, pastangas ir ragina siekti pagrindinio prioriteto – išsaugoti visų konflikto šalių įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymus;

8. ragina stiprinti ES paramą dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinamumui, Palestinos Administracijai, pilietinei visuomenei Izraelyje bei Palestinoje ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA); susirūpinęs atkreipia dėmesį į naujausius įtarimus dėl UNRWA vadovybės piktnaudžiavimo įgaliojimais ir tikisi, kad bus atliktas visapusiškas ir skaidrus šių klausimų tyrimas ir išorės tikrinimas; ir toliau yra susirūpinęs dėl to, kad Vakarų Krante nuolat naikinama ir konfiskuojama ES finansuojama humanitarinė pagalba;

9. ragina atkurti ES specialiojo įgaliotinio pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims įgaliojimus, kad jis vadovautų ES bendradarbiavimui su regionu ir užtikrintų didesnį ES matomumą;

10. prašo skirti didesnį finansavimą Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei (EDŽTRP); pakartoja, kad tvirtai remia žmogaus teisių gynėjus, ypač tuos, kuriems kyla didžiausias pavojus, taip pat ir pasitelkdamas ES žmogaus teisių gynėjų mechanizmą (ProtectDefenders.eu);

11. pabrėžia, kad reikia remti ir apsaugoti LGBTI+ bendruomenę visame pasaulyje; ragina skirti ES lėšų LGBTI+ bendruomenėms remti tose šalyse, kuriose kyla grėsmė jų teisėms;

12. pabrėžia svarbų ES rinkimų stebėjimo misijų vaidmenį siekiant stiprinti demokratines institucijas ir skatinti visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesu, taip skatinant stabilumą ir remiant kitus užsienio politikos tikslus, įskaitant taikos kūrimą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu stiprinti rinkimų stebėjimo misijas ir didinti jų finansavimą; pažymi, kad lėšas siūloma padidinti pirmiausia siekiant stiprinti vietos rinkimų stebėjimo organizacijas, kurios remiasi pilietinės visuomenės veikla, o iki 25 proc. viso EDŽTRP biudžeto turėtų būti skirta rinkimų stebėjimo misijoms finansuoti; ragina Komisiją skatinti didesnę paslaugų teikėjų konkurenciją, kad būtų padidintas veiksmingumas ir efektyvumas;

13. pabrėžia ES bendros gynybos politikos nuoseklaus formavimo svarbą ir poreikį remti tolesnį finansavimą, kad būtų užtikrintas jos įgyvendinimas; pakartoja, kad tvirtai remia Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP) ir palankiai vertina tai, kad biudžeto projekte jai skirta 255 mln. EUR; primena, kad Europos gynybos fondas (EGF) turi atlikti svarbų vaidmenį būsimuose biudžetuose, visų pirma kitoje daugiametėje finansinėje programoje; ragina valstybes nares vis aktyviau pasinaudoti šiomis finansavimo galimybėmis;

14. pakartoja savo nuomonę, kad Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo administracinių ir veiklos išlaidų finansavimas iš Sąjungos biudžeto yra vienintelė Sutartyse numatyta galimybė;

15. mano, kad turėtų būti skirta daugiau lėšų civilinių konfliktų prevencijai, tarpininkavimui ir susitaikymo pastangoms, ypač ES pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse;

16. atkreipia dėmesį į būsimas klimato kaitos pasekmes ES išorės veiksmams; pabrėžia, kad būtina reaguoti į kritinę padėtį klimato srityje ir labai padidinti fondų, skirtų klimato tikslams ir klimato diplomatijai, skaičių;

17. pabrėžia ES atsakomybę remti Arkties apsaugą; pabrėžia, kad svarbu investuoti į labiau suderintą ES Arkties politiką;

18. pabrėžia būtinybę panaikinti seksualinę prievartą ir smurtą dėl lyties, kovojant su tuo, kad jie plačiai ir sistemingai naudojami kaip karo ginklas; ragina naudoti ES lėšas siekiant visame pasaulyje remti smurto dėl lyties aukas ir moterų teises į saugaus ir teisėto aborto galimybę;

19. ragina skirti daugiau lėšų projektams, kuriais ypač siekiama remti pabėgėlius iš Venesuelos, kurie pabėgo į kaimynines šalis, įskaitant valstybių narių teritorijas Karibų jūros regione;

20. yra sunerimęs dėl mažos moterų, einančių vidurinės grandies vadovų ir vyresniųjų vadovų pareigas Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT), procentinės dalies (atitinkamai 25 proc. ir 13 proc.); ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai raštu įsipareigoti dėl moterų vadovų pareigose, įskaitant tikslą, kad iki 2024 m. 50 proc. delegacijų vadovų būtų moterys;

21. atkreipia dėmesį į tai, kad nenumatytų krizių atvejais reikia biudžeto lankstumo ir veiksmų laisvės, ir dėl to primena būtinybę prireikus būti pasirengusiems ir galėti greitai ir veiksmingai veikti;

22. primena, kad dabartinis pasiūlymas dėl biudžeto yra pagrįstas biudžetu, į kurį per visus 2020 m. Jungtinė Karalystė moka visus įnašus.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

1.10.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

12

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Phil Bennion, Lars Patrick Berg, Anna Bonfrisco, Reinhard Bütikofer, Fabio Massimo Castaldo, Włodzimierz Cimoszewicz, Tanja Fajon, Michael Gahler, Giorgos Georgiou, Nathan Gill, Raphaël Glucksmann, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Sandra Kalniete, Stelios Kouloglou, David Lega, Nathalie Loiseau, Antonio López-Istúriz White, Jaak Madison, Claudiu Manda, Thierry Mariani, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Giuliano Pisapia, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Sergei Stanishev, Hermann Tertsch, Idoia Villanueva Ruiz, Viola Von Cramon-Taubadel, Irina Von Wiese, Isabel Wiseler-Lima, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Attila Ara-Kovács, Vladimír Bilčík, Loucas Fourlas, Neena Gill, Markéta Gregorová, Roman Haider, Sergey Lagodinsky, Hannah Neumann, Bert-Jan Ruissen, Tineke Strik, Mick Wallace

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Michael Bloss, Liudas Mažylis, Philippe Olivier

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

42

+

ECR

Hermann Tertsch

NI

Fabio Massimo Castaldo

PPE

Traian Băsescu, Vladimír Bilčík, Loucas Fourlas, Michael Gahler, Sandra Kalniete, David Lega, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Liudas Mažylis, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Isabel Wiseler-Lima, Željana Zovko

RENEW

Petras Auštrevičius, Phil Bennion, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Irina Von Wiese

S&D

Attila Ara-Kovács, Maria Arena, Włodzimierz Cimoszewicz, Tanja Fajon, Neena Gill, Raphaël Glucksmann, Claudiu Manda, Sven Mikser, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Giuliano Pisapia, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos

VERTS/ALE

Michael Bloss, Reinhard Bütikofer, Markéta Gregorová, Sergey Lagodinsky, Hannah Neumann, Tineke Strik, Viola Von Cramon-Taubadel

 

12

-

ECR

Bert-Jan Ruissen

GUE/NGL

Giorgos Georgiou, Stelios Kouloglou, Idoia Villanueva Ruiz, Mick Wallace

ID

Lars Patrick Berg, Anna Bonfrisco, Roman Haider, Jaak Madison, Thierry Mariani, Philippe Olivier

NI

Nathan Gill

 

1

0

S&D

Sergei Stanishev

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

 

 

Vystymosi KOMITETO NUOMONĖ (9.10.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto </Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Charles Goerens</Depute>

 

 

 

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad Europos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis turi būti deramai prisidedama siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus (DVT), taip pat tikslą panaikinti skurdą, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 3 ir 21 straipsniuose ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje; pabrėžia, kad DVT turi būti strateginis prioritetas ir kad jų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas visose Europos Sąjungos vidaus ir išorės politikos srityse; primena, kad Jungtinės Tautos nurodo, kad, norint pasiekti DVT, reikės nuo 5 iki 7 trln. JAV dolerių per metus (iš šios sumos nuo 2,5 iki 3 trln. reikia skirti besivystančiose šalyse) ; pabrėžia, kad norėdama tapti patikima pasaulinio masto veikėja Europos Sąjunga turi imtis vadovaujamojo vaidmens siekiant darnaus vystymosi tikslų ir stiprinti savo politikos suderinamumą vystymosi labui; pabrėžia, koks svarbus yra dialogas, įtraukus vietos lygmens veikėjų dalyvavimas ir atsakomybė, taip pat svarbu, kad ES pagalba pasiektų žmones; pabrėžia, kad darnaus vystymosi tikslai yra susiję ir nedalomi, tačiau pažymi, kad 3-asis DVT dėl sveikatos, 4-asis DVT dėl švietimo, 5-asis DVT dėl lyčių lygybės, 13-asis DVT dėl kovos su klimato kaita ir 16-asis DVT dėl taikos, teisingumo ir stiprių institucijų turi būti aiškiau atspindėti Europos Sąjungos 2020 m. bendrajame biudžete;

2. pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės privalo laikytis 2015 m. pakartotinai patvirtinto bendro įsipareigojimo iki 2030 m. padidinti savo oficialios paramos vystymuisi (OPV) lygį iki 0,7 % jų bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj); ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti privalomus laipsniško paramos didinimo šiuo tikslu terminus; primena kolektyvinį Sąjungos įsipareigojimą teikti mažiausiai išsivysčiusioms šalims 0,20 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų siekiančią sumą kaip OPV; primena Komisijos prisiimtą įsipareigojimą – bent 20 % visos savo OPV skirti žmogaus socialinei raidai ir socialinei įtraukčiai skatinti; pabrėžia, kad reikia skatinti ir ginti seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises;

3. pakartoja, jog yra susirūpinęs dėl plėtros fondų lėšų naudojimo su plėtra nesusijusiems tikslams, ir pabrėžia, kad finansavimas, kai oficialios paramos vystymuisi kriterijai netenkinami, turi būti skiriamas iš kitų priemonių, o ne iš vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP); pabrėžia, kad svarbu užtikrinti žmogaus teisių standartus vykdant bet kokį bendradarbiavimą pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę, ir primygtinai pabrėžia, kad siekdama ilguoju laikotarpiu sėkmingai kovoti su skurdu ES privalo šalinti skurdo ir nelygybės priežastis; dar kartą patvirtina, kad pritaria Europos plėtros fondo (EPF) įtraukimui į biudžetą, ir reikalauja užtikrinti pakankamą Europos Sąjungos vystymuisi skiriamo finansavimo parlamentinę kontrolę;

4.  ragina vadovautis rezultatais, užtikrinti ataskaitų teikimo mechanizmų vykdymą, veiksmingumą ir ES paramai vystymuisi skirtų lėšų stebėseną;

5. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kaip naudojamas Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas; atkreipia ypatingą dėmesį tai, kad prioritetas teikiamas migracijos ir sienų valdymo finansavimui, o ne skurdo mažinimo ir pagrindinių migracijos priežasčių šalinimo tikslams, ir kad tai gali turėti neigiamų pasekmių; laikosi nuomonės, kad netinkama, pavyzdžiui, naudojant šią priemonę finansuoti Libijos pakrančių apsaugos pajėgas ir neatsižvelgti į Libijoje vykdomus labai sunkius žmogaus teisių pažeidimus;

6. atkreipia dėmesį į teisėmis grindžiamą požiūrį vystymosi procese ir principą, kad niekas negali būti paliktas nuošalyje; primygtinai pabrėžia, kad įgyvendinant Sąjungos politiką ir programas turi būti užtikrinami žmogaus teisių standartai ir padedama kovoti su pasaulyje tebeegzistuojančia nelygybe ir diskriminacija dėl tokių veiksnių, kaip antai, pajamos, etninė kilmė, lytis, amžius, negalia, religija ar įsitikinimai, seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė; pabrėžia, kad reikia remti nediskriminavimą ir žmogaus teisių gynėjų apsaugą;

7. apgailestauja dėl riboto Europos Parlamento vaidmens prižiūrint ir valdant ES patikos fondus; mano, jog itin svarbu, kad Europos Parlamentas galėtų stebėti veiklos komiteto veiklą, ir ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie tame komitete priimamus sprendimus ir užtikrinti, kad Europos Parlamentui būtų atstovaujama per jo posėdžius;

8. primygtinai ragina siekti pažangos įgyvendinant 5-ąjį DVT dėl lyčių lygybės ir ragina imtis konkretesnių Sąjungos išorės politikos veiksmų, įskaitant tikslinius veiksmus ir priemones lyčių lygybės srityje; primygtinai pabrėžia, kad reikia kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites ir skatinti galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis;

9. atkreipia dėmesį į 16-ąjį DVT ir paramą demokratijai, geram valdymui ir teisinei valstybei; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu remti dialogą, įtraukią vietos lygmens atsakomybę ir sukurti palankias sąlygas piliečių dalyvavimui; pabrėžia jaunimo ir moterų – pagrindinių pokyčių skatintojų – svarbą; pabrėžia, kad svarbu įtraukti moteris į taikos kūrimo ir konfliktų sprendimo procesus;

10. pabrėžia, kaip svarbu remti civilius gyventojus konfliktų zonose ir atkurti visuomenes, besivaduojančias iš konfliktinės padėties; atkreipia dėmesį į kurdų, jazidų, krikščionių ir kitų etninių ir religinių mažumų grupių padėtį Artimuosiuose Rytuose; pabrėžia, kad svarbu, jog Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose galėtų dirbti ir gautų pakankamą paramą tuo metu, kai sumažinama parama iš kitų pasaulio veikėjų;

11. remia Komisijos ketinimą paaiškinti, kokias taikys nuostatas dėl vystomojo bendradarbiavimo toms valstybėms narėms, kurios laužo esminius Europos Sąjungos išorės politikos principus;

12. laikosi nuomonės, kad 2020 m. vystymosi biudžete turėtų būti nuosekliau atspindėtas ES skiriamas dėmesys šalims, mažiausiai išsivysčiusios švietimo ir jaunimo užimtumo srityse, taip pat dėmesys mergaitėms ir moterims, patiriančioms smurtą dėl lyties, ir visuotinės prieigos prie vandens užtikrinimui;

13. ragina Komisiją užtikrinti, kad prisitaikymo prie klimato kaitos ir kitos su klimatu susijusios veiklos finansavimas trečiosiose šalyse papildytų veiklos, susijusios su vystomojo bendradarbiavimo priemonėmis, finansavimą; pažymi, kad klimato kaita gali smarkiau paveikti tuos, kurie jau ir taip yra labiau pažeidžiami, ir galėtų lemti pažangos, daromos šiandien kovojant su skurdu ir badu, stabdymą; yra susirūpinęs, kad dėl klimato kaitos gali padaugėti neigiamų padarinių, dėl kurių kyla daugiau humanitarinių krizių, pvz., vis daugėja konfliktų ir karų;

14. pabrėžia, kad svarbu skatinti kurti daugiau deramų ir žaliųjų darbo vietų, vadovaujantis 8-uoju DVT; atkreipia dėmesį į prekybos ir vystymosi sąsajas, ragina Sąjungą labiau padėti šalims dalyvauti tarptautinėje prekyboje ir visapusiškai pasinaudoti jos teikiama nauda; pabrėžia, kad svarbu skatinti socialinių partnerių dialogą šiuo klausimu, atkreipia dėmesį į tokias iniciatyvas kaip pasaulinis susitarimas dėl deramo darbo ir integracinio augimo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti darbo teises pasaulinėse vertės grandinėse ir skatinti deramą darbą, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos darbo standartais;

15. mano, kad reikia imtis veiksmų siekiant įveikti humanitarines krizes, ypač daug dėmesio skiriant prevencijai, atsparumo didinimui ir bendradarbiavimui su suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų rastas visuotinio humanitarinių veiksmų finansavimo trūkumo problemos sprendimas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų stiprinti vyriausybių, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą; pakartoja, kad reikia gerokai padidinti skiriamus asignavimus pagal biudžeto humanitarinės pagalbos eilutes, kad būtų galima pasirengti naujoms nelaimėms ir katastrofoms, o ne tik padengti paramos, skiriamos vykstančioms krizėms įveikti, išlaidas, ir kad sykiu būtų galima užtikrinti pakankamą finansavimą ilgalaikiam vystomajam bendradarbiavimui siekiant tvirtos, atsparios ir įtraukios visuomenės; pabrėžia, kad krizių nemažės ir kad jos užsitęs vis ilgiau; pažymi, kad svarbu užtikrinti gerą sąsają tarp humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo;

16. pabrėžia, kad svarbu išlaikyti humanitarinės pagalbos skyriaus mokėjimų asignavimus bent tokio paties lygio, kaip įsipareigojimų asignavimai, siekiant išvengti mokėjimų vėlavimų, nes dėl jų žmonėms ir įgyvendinantiesiems partneriams gali tekti patirti didžiulį neigiamą poveikį;

17. pakartoja, kad Sąjunga, kaip daugiašališkumo ir visuotinio bendradarbiavimo varomoji jėga, negali trauktis atgal, ir ragina pagal naująją daugiametę finansinę programą numatyti pakankamai lėšų vystomajam bendradarbiavimui ir humanitarinei pagalbai.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

8.10.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Hildegard Bentele, Udo Bullmann, Ryszard Czarnecki, Gianna Gancia, Mónica Silvana González, Pierrette Herzberger-Fofana, György Hölvényi, Martin Horwood, Rasa Juknevičienė, Pierfrancesco Majorino, Lukas Mandl, Marc Tarabella, Tomas Tobé, Chrysoula Zacharopoulou

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Manon Aubry, Stéphane Bijoux, Ellie Chowns, Ewa Kopacz, María Soraya Rodríguez Ramos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Sándor Rónai

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

20

+

ECR

Ryszard Czarnecki

GUE/NGL

Manon Aubry

ID

Gianna Gancia

PPE

Hildegard Bentele, György Hölvényi, Rasa Juknevičienė, Ewa Kopacz, Lukas Mandl, Tomas Tobé

Renew

Stéphane Bijoux, Martin Horwood, María Soraya Rodríguez Ramos, Chrysoula Zacharopoulou

S&D

Udo Bullmann, Mónica Silvana González, Pierfrancesco Majorino, Sándor Rónai, Marc Tarabella

Verts/ALE

Ellie Chowns, Pierrette Herzberger-Fofana

 

2

-

NI

Louis Stedman-Bryce, James Wells

 

2

0

ID

Dominique Bilde, Bernhard Zimniok

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 


 

Biudžeto kontrolės KOMITETO NUOMONĖ (26.9.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Corina Crețu</Depute>

 

 

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Finansų valdymas

1. primena, kad Finansinio reglamento 247 straipsnio 1 dalies c punkte nustatoma Komisijos prievolė kasmet liepos 31 d. pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai integruotą finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį, įskaitant kitų penkerių metų ilgalaikę būsimų gaunamų ir išmokamų pinigų srautų prognozę;

2. primygtinai teigia, kad šiose ataskaitose turi būti analizuojamas konkrečios daugiametės finansinės programos (DFP) įsipareigojimų poveikis mokėjimų vėlavimų dydžiui;

Su biudžetu pateikiamos programų veiklos išlaidų suvestinės

3. palankiai vertina su Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendruoju biudžetu (2020 m. biudžetas) pateikiamas programų veiklos išlaidų suvestines, kuriose pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies h punktą pateikiama informacija apie kiekvieną išlaidų programą;

4. palankiai vertina tai, jog 2020 m. programų suvestinėse nurodoma, kad bus pasiekti horizontalieji politikos tikslai, susiję su kova su klimato kaita ir biologinės įvairovės aspekto integravimu; džiaugiasi, kad Komisija taip pat pateikia atitinkamas išlaidų programas, kuriomis padedama įgyvendinti programos „Europa 2020“ prioritetus, ir atkreipia dėmesį į naujausias susijusias iniciatyvas, kuriomis, nors daugeliu atvejų netiesiogiai ir kiekybiškai neišmatuojamu būdu, padedama siekti darnaus vystymosi tikslų bendradarbiavimo ir vystymosi politikos srityje;

5. ragina Biudžeto komitetą, derinant veiklą su šio Parlamento sektorių komitetais, skatinti faktinę orientavimosi į rezultatus kultūrą, kuria siekiama optimizuoti lėšų panaudojimą, analizuoti priežastis, lemiančias prastus programų veiklos rezultatus, ir skatinti imtis priemonių, siekiant pagerinti lėšų panaudojimą ir veiklos rezultatus;

Rezultatų ataskaitos

6. primena, kad programų ataskaitose nurodyta dabartinė programų veiklos rezultatų sistema apima per 700 rodiklių, kuriais remiantis vertinami veiklos rezultatai, susiję su daugiau nei 60 bendrųjų tikslų ir daugiau nei 220 konkrečių tikslų;

7. stebisi, kodėl Komisija, matuodama finansų valdymo rezultatus, naudoja du tikslų ir rodiklių rinkinius: viena vertus, Komisijos generaliniai direktoriai savo metinėse veiklos ataskaitose įvertina, ar pasiekti jų valdymo plane pagal uždavinius ir rodiklius nustatyti tikslai, ir, kita vertus, Komisija prie biudžeto projekto pridėtose programų veiklos išlaidų ataskaitose įvertina lėšų panaudojimo programų rezultatus; ragina Komisiją savo ataskaitas teikti pagal vieną tikslų ir rodiklių rinkinį;

8. apgailestauja, kad Komisija savo veiklos rezultatų ataskaitose nepaaiškino, kaip ji panaudojo veiklos rezultatų informaciją savo sprendimų priėmimo procese;

9. ragina Komisiją:

a) supaprastinti ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą:

 toliau mažinant tikslų ir rodiklių, kuriuos ji naudoja įvairiose veiklos rezultatų ataskaitose, skaičių ir sutelkiant dėmesį į tuos, kuriais geriausiai matuojami Sąjungos biudžeto veiklos rezultatai;

 pateikiant finansinę informaciją taip, kad ją būtų galima palyginti su veiklos rezultatų informacija ir kad būtų aiški sąsaja tarp išlaidų ir veiklos rezultatų;

b) nurodant, kaip su Sąjungos biudžetu susijusi informacija apie veiksmingumą buvo panaudota jos sprendimų priėmimo procese;

c) parengiant dideliems iš veiklos rezultatų ataskaitų gautiems duomenų kiekiams skirtus duomenų tvarkymo metodus, siekiant laiku susidaryti teisingą ir tikrą vaizdą apie rezultatus; primygtinai teigia, kad veiklos rezultatų ataskaitos turėtų būti naudojamos korekciniams veiksmams, kai nepasiekiami programose numatyti tikslai;

d) geriau derinant ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą, aiškiai pristatant informaciją apie pagrindines problemas, kurias dar reikės įveikti;

Savalaikis lėšų panaudojimas

10. ragina Komisiją pagerinti mokėjimų prognozės tikslumą ir pasinaudoti ankstesniu programavimo laikotarpiu įgyta patirtimi, kad būtų galima spręsti vėluojančių mokėjimų susikaupimo problemą ir išvengti neigiamo jos poveikio kitai DFP, bei pateikti veiksmų planą, kaip sumažinti mokėjimų vėlavimą įgyvendinant 2021–2027 m. DFP;

11. prašo Komisijos numatyti pakankamą finansavimą siekiant užtikrinti techninę pagalbą valstybių narių valdžios institucijoms, kad jos galėtų panaudoti skirtas lėšas;

12. pabrėžia, kad neleidžiama sudaryti deficitinio Sąjungos biudžeto, o vėluojančių mokėjimų daugėjimas iš tikrųjų reiškia finansinę skolą;

Klimato kaita

13. primena apie Europos Sąjungos įsipareigojimą 20 proc. biudžeto skirti kovai su klimato kaita; ragina Komisiją skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, kad būtų pasiektas šis 20 proc. tikslas;

Migracija, sienų apsauga ir žmogaus teisės

14. ragina Komisiją valdymo ir ataskaitų teikimo tikslais, taip pat būsimos Sąjungos migracijos srautų valdymo ir integracijos politikos tikslais nustatyti tokį Sąjungos biudžeto išlaidų įrašymo į apskaitą būdą, kuris suteiktų galimybę pranešti apie visą finansavimą, susijusį su pabėgėlių ir migracijos klausimais;

„Horizontas 2020“

15. primena apie valstybių narių politinę paramą programai „Horizontas 2020“; pažymi, kad moksliniai tyrimai – tai tiesioginė investicija į pažangų, tvarų ir įtraukų augimą, skatinanti darbo vietų kūrimą; mano, kad tik patvirtindama plačių užmojų biudžetą Sąjunga galės užsitikrinti lyderės poziciją mokslo srityje, pasirengdama įveikti visuomenei kylančius iššūkius, susijusius su užimtumu, energetikos pertvarka, skaitmeninimu ir medicinos bei farmacijos moksliniais tyrimais;

16. primena, kad kiekviena migracijos krizė yra susijusi su humanitarinėmis problemomis, taigi, tai reiškia, kad reikės imtis neatidėliotinų priemonių; ragina Komisiją rasti greitų reagavimo į migracijos krizes ir jų sukeltas humanitarines problemas būdų;

17. siekiant veiksmingiau reaguoti į migracijos krizės problemą, ragina Komisiją suteikti daugiau išteklių valstybėms narėms, kurios pirmosios susiduria su migracijos ir pabėgėlių krize;

18. pakartoja savo raginimą numatyti atskirą biudžeto eilutę, skirtą konkrečiam programos „Daphne“ tikslui, kuris taip pat yra Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos dalis, siekiant parodyti Sąjungos įsipareigojimą kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites; ragina pagal šią biudžeto eilutę numatyti daugiau išteklių ir kompensuoti programos „Daphne“ tikslui 2014–2020 m. laikotarpiu skiriamų lėšų sumažinimą; siūlo kitoje DFP padidinti naujam Teisingumo, teisių ir vertybių fondui skirtą biudžetą, šis fondas apims ir Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą; ragina nuolat stengtis didinti informuotumą apie dotacijas, įtrauktas į konkretų programos „Daphne“ tikslą, ir priemones, kuriomis siekiama, kad su tuo susijusios administracinės procedūros būtų patogesnės naudoti;

Saugumas ir gynyba

19. ragina Komisiją nustatyti atskirą saugumui ir gynybai skirtą išlaidų kategoriją, taip siekiant užtikrinti skaidresnę priežiūrą;

20. atkreipia dėmesį į didelę biudžetui ir organizacinei sistemai dėl didelio agentūrų plėtimosi (kaip pasiūlyta dėl 2021–2027 m. DFP FRONTEX agentūros atveju) keliamą riziką; kad ši rizika būtų valdoma, primygtinai ragina parengti išsamią, etapais suskirstytos plėtros programą, apie ją pranešti ir vykdyti jos priežiūrą, laikantis teisinio pagrindo, kuris patvirtintas kitai DFP, iš kurios bus skiriamas finansavimas per ateinančius metus ir pagal kurią bus atsiskaitoma;

Finansinės priemonės ir patikos fondai

21. kartu su Audito Rūmais primygtinai pakartoja, kad reikia teikti išsamesnes ataskaitas dėl finansinių priemonių, ir ragina Komisiją užbaigus programas pateikti tikslią ir išsamią informaciją apie pasidalijamojo valdymo finansines priemones, nurodant į Sąjungos biudžetą grąžintas sumas ir sumas, likusias valstybėse narėse;

22. nurodo, kad teikiant pagalbą trečiosioms valstybėms vis dažniau naudojami alternatyvūs finansavimo modeliai, kaip antai patikos fondai ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė, o tai didina esamų finansinių struktūrų sudėtingumą;

23. pažymi, kad, sutelkiant išteklius iš Europos plėtros fondo, Sąjungos biudžeto ir kitų donorų į patikos fondus, neturėtų nutikti taip, kad vystymosi ir bendradarbiavimo politikai skirti pinigai nebūtų naudojami pirminiams tikslams, pvz., skurdo panaikinimui ir pagrindinių teisių rėmimui;

24. pažymi, kad patikos fondai turėtų būti steigiami tik tais atvejais, kai jų naudojimas yra pagrįstas ir reikalingų veiksmų neįmanoma imtis naudojant kitus esamus finansavimo kanalus; be to, atsižvelgdamas į biudžeto vieningumo principą, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustoti naudoti patikos fondus, kurie negali pritraukti įnašų iš kitų donorų arba kuriais nesukuriama pridėtinė vertė, palyginti su įprastomis Sąjungos išorės priemonėmis;

25. mano, kad Sąjungos patikos fondų veikimas ir atskaitomybė geriausiai užtikrinami, jei jie yra skaidriai valdomi kaip Sąjungos bendrojo biudžeto dalis;

Europos prokuratūra

26. primygtinai pabrėžia, kad Europos prokuratūra turi būti tinkamai finansuojama ir turėti pakankamai darbuotojų; pažymi, kad Europos prokuratūra turi pradėti veikti jau nuo 2020 m. lapkričio mėn.; pabrėžia, kad svarbu aiškiai atskirti Europos prokuratūros ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) užduotis ir užtikrinti gerą jų veiklos koordinavimą;

27. primena apie Jaunimo užimtumo iniciatyvos svarbą skatinant aktyvų jaunų žmonių dalyvavimą darbo rinkoje ir integraciją į ją;

28. atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. biudžeto projekte numatytas Sąjungos įnašas iš viso sudaro 8 372 000 EUR;

29. primena, kad svarbu skirti pakankamai išteklių ir darbuotojų OLAF, Europolui ir Eurojustui, siekiant užtikrinti jų galimybę veiksmingai bendradarbiauti su Europos prokuratūra ir vykdyti savo bendrą uždavinį – ginti Sąjungos finansinius interesus; šiuo atveju pareiškia, kad yra susirūpinęs dėl darbuotojų skaičiaus sumažėjimo, apie kurį OLAF pranešė savo metinėje 2018 m. ataskaitoje, nors šios tarnybos darbo krūvis struktūriškai didėja.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

25.9.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Matteo Adinolfi, Olivier Chastel, Caterina Chinnici, Lefteris Christoforou, Corina Crețu, Tamás Deutsch, Raffaele Fitto, Daniel Freund, Isabel García Muñoz, Cristian Ghinea, Michael Heaver, Monika Hohlmeier, Joachim Kuhs, Claudiu Manda, Tsvetelina Penkova, Markus Pieper, Sabrina Pignedoli, Petri Sarvamaa, Angelika Winzig, Lara Wolters, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Katalin Cseh, Derk Jan Eppink, Mikuláš Peksa, Ramona Strugariu, Viola Von Cramon-Taubadel, Lucia Vuolo

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24

+

ID

NI

EPP

Renew

S&D

Verts/ALE

Matteo Adinolfi, Joachim Kuhs, Lucia Vuolo

Sabrina Pignedoli

Lefteris Christoforou, Tamás Deutsch, Monika Hohlmeier, Markus Pieper, Petri Sarvamaa, Angelika Winzig, Tomáš Zdechovský

Olivier Chastel, Katalin Cseh, Cristian Ghinea, Ramona Strugariu

Caterina Chinnici, Corina Crețu, Isabel García Muñoz, Claudiu Manda, Tsvetelina Penkova, Lara Wolters

Daniel Freund, Mikuláš Peksa, Viola Von Cramon-Taubadel

 

2

-

ECR

NI

Derk Jan Eppink

Michael Heaver

 

1

0

ECR

Raffaele Fitto

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 


 

 

Ekonomikos ir pinigų politikos KOMITETO NUOMONĖ (6.9.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Siegfried Mureşan</Depute>

 

 

 

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. ragina 2020 m. biudžeto lėšomis prisidėti prie prioritetų, numatytų pagal Europos semestrą, įgyvendinimo, t. y. užtikrinti aukštos kokybės privačias ir viešas investicijas į, pvz., startuolius ir MVĮ, ir įvykdyti reformas, kuriomis būtų padidintas konkurencingumas ir įtraukus bei darnus augimas, kartu atsižvelgiant į įgyvendinamą Stabilumo ir augimo paktą bei jo lankstumo nuostatas; primena, kad svarbu toliau užtikrinti makrofinansinį stabilumą ir patikimus viešuosius finansus, įgyvendinti subalansuotas struktūrines reformas, gilinti ir stiprinti bendrąją rinką, įskaitant skaitmeninį komponentą, bei baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS);

2. mano, jog ES biudžeto lėšomis toliau turėtų būti remiamas ekonomikos atsigavimas Europos Sąjungoje ir skiriama pakankamai išteklių tokiems tarpvalstybiniams iššūkiams, kaip klimato kaita ir migracija, atremti;

3. pabrėžia, jog svarbu skirti pakankamai išteklių makroekonominei politikai, kovai su finansiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu koordinuoti ir stebėti, taip pat užtikrinti, kad būtų paisoma ekonomikos valdymo sistemos ir įgyvendinama skaidri komunikacija, o ES piliečiai būtų informuojami apie taikomas priemones; primena, jog būtina nuolat gerinti internete pateikiamos informacijos kokybę ir kalbėjimo būdą, pasirenkamą jai pristatyti, kad ji labiau atspindėtų klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda piliečiai;

4. pabrėžia, kad būtina skatinti socialiniu požiūriu subalansuotą, darnų ekonomikos vystymąsi ir augimą, sykiu atsižvelgiant į klimato kaitą ir tvarumą vykdant struktūrines reformas, skirtas Europos ekonomikai modernizuoti, bei sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą MVĮ, įskaitant susijusių biudžeto prioritetų įgyvendinimą;

5. be to, ragina biudžeto lėšomis prisidėti prie politikos prioritetų, susijusių su kapitalo rinkų sąjunga, įgyvendinimo, įskaitant investicijų aplinkos, kurioje rinkos dalyviai – visų pirma MVĮ ir startuoliai – naudotųsi geresnėmis galimybėmis gauti finansavimą, puoselėjimą;

6. ragina skirti pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius Europos priežiūros institucijoms (EPI), atsižvelgiant į naujus uždavinius ir įgaliojimus, joms priskirtus priėmus peržiūrėtą reglamentą, kuriuo įsteigiamos EPI (2017/0230(COD)); pabrėžia, kad EPI turėtų toliau didinti savo veiksmingumą – taip pat ir kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bei šešėlinio bankų sektoriaus veiklos stebėsenos srityse – neleisdamos nukentėti savo darbo kokybei ir ypatingą dėmesį skirdamos nuolatiniam pakartotiniam darbo metodų ir veiksmingo bei skaidraus žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimo vertinimui; akcentuoja, kad svarbu skatinti lyčių pusiausvyrą, visų pirma EPI vadovybės lygmeniu; pabrėžia, kad, siekdamos apdairiai naudoti savo biudžetą, EPI ir toliau turi visuomet vadovautis uždaviniais ir įgaliojimais, kuriuos joms yra suteikusi ES teisėkūros institucija, ir visapusiškai atsižvelgti į, be kita ko, proporcingumo ir subsidiarumo principus vykdydamos savo kasdienę veiklą; pabrėžia, jog EPI turi būti deramai pasirengusios, kad galėtų greitai reaguoti į galimus netikėtumus įvykus griežtajam „Brexit’ui“;

7. pabrėžia, kad toliau turėtų būti finansuojami apskaitos subjektai ir mokesčių institucijos, pirmiausia siekiant padėti jiems kovoti su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu, taip pat kad šie subjektai turėtų atsiskaityti Europos Parlamentui; todėl nerimauja dėl Tarybos pasiūlymo mažinti personalo išlaidas Europos generaliniame direktorate, sprendžiančiame su mokesčiais susijusius klausimus, nepaisant to, kad turi būti vykdoma neseniai priimtų teisės aktų įgyvendinimo stebėsena, o Didžiojo dvidešimtuko valstybių ir įtraukios sistemos lygmenimis yra vykdoma nauja tarptautinė mokesčių reforma; pabrėžia, kad būtina deramai finansuoti pačios Europos Komisijos atliekamą vertinimą, kaip kovos su pinigų plovimu standartų laikomasi valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse;

8. atkreipia ypatingą dėmesį į finansavimą gaunančių institucijų atskaitomybės ir skaidrumo svarbą.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

4.9.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

12

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gunnar Beck, Stefan Berger, Gilles Boyer, Cristian-Silviu Buşoi, Derk Jan Eppink, Engin Eroglu, Markus Ferber, Jonás Fernández, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Luis Garicano, Sven Giegold, Neena Gill, José Gusmão, Enikő Győri, Eero Heinäluoma, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, Herve Juvin, Othmar Karas, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Aušra Maldeikienė, Costas Mavrides, Csaba Molnár, Luděk Niedermayer, Dimitrios Papadimoulis, Piernicola Pedicini, Lídia Pereira, Dragoş Pîslaru, Luisa Porritt, Jake Pugh, Evelyn Regner, Antonio Maria Rinaldi, Alfred Sant, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira, Ernest Urtasun, Inese Vaidere, Johan Van Overtveldt, Stéphanie Yon-Courtin, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gerolf Annemans, Manon Aubry, Carmen Avram, Niels Fuglsang, Eugen Jurzyca, Margarida Marques, Siegfried Mureşan, Ville Niinistö, Irene Tinagli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Alice Kuhnke

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

39

+

PPE

Stefan Berger, Cristian-Silviu Buşoi, Markus Ferber, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Danuta Maria Hübner, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Aušra Maldeikienė, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Lídia Pereira, Inese Vaidere

RENEW

Gilles Boyer, Engin Eroglu, Luis Garicano, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Dragoş Pîslaru, Luisa Porritt, Stéphanie Yon-Courtin

S&D

Carmen Avram, Jonás Fernández, Niels Fuglsang, Neena Gill, Eero Heinäluoma, Margarida Marques, Costas Mavrides, Csaba Molnár, Evelyn Regner, Alfred Sant, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira, Irene Tinagli

VERTS/ALE

Sven Giegold, Stasys Jakeliūnas, Alice Kuhnke, Ville Niinistö, Ernest Urtasun

 

12

-

ECR

Derk Jan Eppink, Eugen Jurzyca

GUE/NGL

Manon Aubry, José Gusmão, Dimitrios Papadimoulis

ID

Gerolf Annemans, Gunnar Beck, Herve Juvin, Antonio Maria Rinaldi, Marco Zanni

NI

Jake Pugh

PPE

Enikő Győri

 

2

0

ECR

Johan Van Overtveldt

NI

Piernicola Pedicini

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 


 

 

 

Užimtumo ir socialinių reikalų KOMITETO NUOMONĖ (27.9.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Lucia Ďuriš Nicholsonová</Depute>

 

 

 

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad pagal veiksmingą ir kruopščiai apsvarstytą socialinę ir užimtumo politiką turi būti atsižvelgiama į socialines ir ekonomines, demografines ir automatizacijos problemas, taip pat į uždavinius, kuriuos lemia Sąjungos įsipareigojimai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje, ir kad ši politika turi būti papildyta aiškių tikslinių investicijų strategijomis, taip pat ji ir toliau turėtų būti labai svarbi tvaraus ekonomikos augimo, kuris yra itin svarbus kokybišką užimtumą, nelygybės mažinimą ir socialinės konvergencijos didėjimo skatinimą bei sanglaudą lemiantis veiksnys, išankstinė sąlyga;

2. palankiai vertina politikos pokyčius užimtumo ir socialinių reikalų srityje per aštuntąją EP kadenciją, tačiau pabrėžia, jog politinėms iniciatyvoms reikalingas tinkamas, atitinkantis poreikius ir laiku teikiamas finansavimas, kad jos veiktų;

3. pabrėžia, kad 2020 m. biudžetas turėtų padėti pasiekti strategijos „Europa 2020“ socialinius ir užimtumo srities tikslus, kuriuos, atrodo, bus lengva pasiekti, turint mintyje užimtumo lygio tikslinį rodiklį, tačiau ir toliau bus labai sunku pasiekti, turint mintyje žmonių, patiriančių skurdo ir socialinės atskirties rizika, mažinimo tikslinį rodiklį, nes visų pirma vis daugiau dirbančių žmonių patiria skurdo riziką;

4.  taip pat pabrėžia, kad reikia palaipsniui suderinti strategines Sąjungos politikos kryptis ir programas su darnaus vystymosi tikslais (DVT) ir socialiniais principais, nustatytais pagal Europos socialinių teisių ramstį (ESTR), kurie turėtų būti visapusiškai įtraukti į Sąjungos finansavimo programų nuostatas ir Europos semestrą;

5.  todėl pabrėžia, kad reikalingos visapusės politikos reformos ir integruoti metodai, kuriais būtų didinama socialinė įtrauktis bei kovojama su jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu ir sprendžiamas dažnai pamirštamas vyresnio amžiaus ir neįgalių asmenų įsidarbinimo galimybių klausimas;

6. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) tinkamai finansuoti programas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti integracinį augimą, kovoti su nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi, mažinti nelygybę ir skatinti socialinės konvergencijos didėjimą, ir visų pirma programas ir iniciatyvas, skirtas nepalankiausioje padėtyje esantiems visuomenės nariams;

7. pabrėžia būtinybę, kad šios programos ir iniciatyvos būtų tinkamai finansuojamos 2020 m. ir iki kito DFP programavimo etapo įsigaliojimo;

8. todėl nepritaria jokiems pasiūlymams sumažinti pagal 04 01 01, 04 01 02 01, 04 01 03, 04 03 02 01, 04 03 12, 04 03 13, 08 02 03 06 ir 13 08 01 eilutes planuojamas biudžeto sumas;

9. taip pat primena, kad būtina nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų tam, kad šios programos ir iniciatyvos galėtų išnaudoti visą savo potencialą;

10. pabrėžia, kad darbuotojų dalyvavimas sprendžiant įmonės klausimus ir įtrauktis į šią veiklą daro itin teigiamą poveikį darbuotojų darbo našumui, sveikatai ir gerovei, darbo vietų kokybei ir darbo užmokesčio lygiui; be to, pabrėžia, kad biudžeto eilutės, pagal kurias remiamas socialinis dialogas Sąjungoje, yra ypač svarbios siekiant stiprinti socialinių partnerių dalyvavimą, pavyzdžiui, įgyvendinant Europos semestrą ir Europos socialinių teisių ramstį (ESTR); todėl ragina padidinti asignavimus, susijusius su darbo santykiais ir socialiniu dialogu;

11. pabrėžia biudžetinės atskaitomybės ir prioritetų nustatymo svarbą siekiant tikrai turimomis lėšomis užtikrinti kuo didesnę naudą Sąjungos piliečiams, įskaitant didesnį dėmesį įrodymais grindžiamos politikos formavimui ir ypatingą dėmesį socialiniams, regioniniams ir teritoriniams skirtumams;

12. mano, kad Europos pridėtinės vertės principas turėtų būti visų būsimų išlaidų pagrindas; pabrėžia, kad Sąjungos finansavimas turėtų atspindėti rezultatais grindžiamo viešojo biudžeto sudarymo modelį, pagal kurį prie kiekvienos biudžeto eilutės būtų pateikiami išmatuojami tikslai ir rezultatai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Sąjungos finansavimą gaunančių institucijų atskaitomybės ir skaidrumo svarbą;

13. pripažįsta itin svarbų vaidmenį, kurį atlieka Europos socialinis fondas (ESF), Jaunimo užimtumo iniciatyva (angl. YEI), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF), taip pat primena, kad pagal šiuos fondus turėtų būti sukurta sąveika, kuri padėtų mažinti socialinius skirtumus ir nelygybę, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant minėtus fondus nė viena tikslinė grupė neliktų nuošalyje; įspėja, kad kiek nors sumažinus šioms sritims skiriamas biudžeto lėšas gali būti tik sunkiau veiksmingai vykdyti veiklą šiose politikos srityse ir pasiekti atitinkamus tikslus;

14. šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į mažų valstybių narių ir atokių regionų (įskaitant atokiausius regionus, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje) realijas; ypač pabrėžia, kad užjūrio šalims ir teritorijoms (kurios dėl savo ypatingo statuso ir dydžio turi ribotus administracinius išteklius ir patirtį) turi būti suteikta daugiau galimybių gauti finansavimą; visų pirma mano, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) turi atspindėti mažų darbo rinkų ir mažų valstybių narių rinkų tikrovę, ypač tais atvejais, kai teikiamos su MVĮ susijusios paraiškos ir kai darbuotojų atleidimas ir darbuotojų perkėlimas daro didelį poveikį užimtumo lygiui ir vietos ar regiono ekonomikai;

15. pabrėžia, kad pagal šiuos fondus ir programas įgyvendinamų veiksmų rezultatas visada turėtų būti strateginės priemonės, kuriomis siekiama aiškiai apibrėžtų tikslų ir tikslinių rodiklių, ir kad veiksmingas ir rezultatyvus lėšų panaudojimas yra toks pats svarbus aspektas kaip ir bendros viršutinės biudžeto ribos; todėl pabrėžia faktinės „orientavimosi į rezultatus“ kultūros, kuria siekiama optimizuoti lėšų panaudojimą, analizuoti priežastis, lemiančias prastus programų veiklos rezultatus, ir skatinti imtis priemonių, kuriomis reikėtų gerinti padėtį, svarbą;

16.  atsižvelgdamas į tai, pripažįsta pastangas užtikrinti, kad 2020 m. biudžete numatytos procedūros būtų skaidresnės ir labiau prieinamos;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti reikiamą lankstumą įgyvendinant 2020 m. Sąjungos programas, visų pirma EGF, kad būtų atsižvelgta į Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikį valstybėse narėse dirbantiems darbuotojams ir įsisteigusiems subjektams; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti dabartinės EGF programos taikymo sritį, kad būtų galima teikti paramą darbuotojams, perkeltiems dėl trikdžių, kuriuos lėmė Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos;

18. atkreipia dėmesį į būsimą ESF, Jaunimo užimtumo iniciatyvos, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), EaSI ir Europos sveikatos programos integraciją į ESF+, vyksiančią nuo 2021 m.; pakartoja savo poziciją, kad pagal 2021–2027 m. DFP reikia padidinti ESF+ finansavimą iki 120 457 000 000 EUR dabartinėmis kainomis; ragina Komisiją pateikti finansinę informaciją ir biudžeto asignavimus taip, kad būtų galima palyginti ESF+ sumas ir šių programų subkategorijas su dabartiniais finansiniais paketais; nepritaria Tarybos pasiūlymui 2020 m. biudžete reikšmingai sumažinti (5 mln. EUR) EaSI programos krypčiai „Progress“ skiriamas sumas ir siūlo, kad jos biudžeto asignavimai būtų bent jau lygūs Komisijos pasiūlymui; todėl pabrėžia, kad visi teisės aktų ir biudžeto persvarstymai turėtų būti grindžiami įrodymais ir supratimu, kokį jie turi poveikį, turėtų atitikti geresnio reglamentavimo darbotvarkę, pagal juos turėtų būti reikalaujama kiekybiškai apibrėžiamų ir palyginamų rezultatų vertinimo, o ne paprasto rezultatų apskaičiavimo, taip pat turėtų būti grindžiami visomis susijusiomis Europos Audito Rūmų rekomendacijomis;

19. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į esamus biudžeto apribojimus, bus labai svarbu kuo geriau panaudoti 2020 m. bendrąjį biudžetą, ypač kai tai susiję su politikos priemonėmis, kuriomis galima remti tvarų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, pvz., būsimų įgūdžių politikos, profesinio rengimo ir mokymo (PRM), kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo politikos ir priemonių, kuriomis siekiama remti gerai veikiančias darbo rinkas ir geriau prisitaikyti prie demografinių pokyčių, visų pirma gerinant pažeidžiamų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių, kaip antai vyresnio amžiaus asmenys ir neįgalieji, integraciją į darbo rinką ir įgyvendinant integracijos ir skurdo mažinimo priemones; pažymi, kad Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pasiūlė kelis bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, skirtus socialiai atskirtoms bendruomenėms;

20. labai skatina visas investicijas į naujų technologijų diegimą visuose ekonomikos ir pramonės gamybos sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant specialiosioms programoms, kuriomis siekiama paspartinti savalaikę darbo jėgos pertvarką ir apriboti galimą žalingą šalutinį tokios pertvarkos poveikį, pvz., struktūrinį nedarbą, didėjančią pajamų nelygybę arba regioninius ir teritorinius skirtumus; todėl pabrėžia Sąjungos priemonių svarbą remiant įmonių ir darbuotojų perėjimą prie skaitmeninės ir ekologiškesnės ekonomikos;

21. pakartoja, koks svarbus yra profesinis rengimas ir mokymas skaitmeniniame amžiuje; ragina Komisiją toliau ieškoti galimybių remti profesinio rengimo ir mokymo programas, ypač programinės įrangos kūrimo ir informacinių technologijų srityse;

22. pabrėžia, kad nepaisant teigiamų tendencijų, pagal kurias jaunimo nedarbo lygis Sąjungoje mažėja, jaunimo ateities galimybių stoka yra labai reali socialinė nepaprastoji padėtis kai kuriuose Sąjungos regionuose (nors įvairiose valstybėse narėse šios problemos mastas labai skiriasi) ir jaunimui vis dar gresia didesnė skurdo ir socialinės bei ekonominės atskirties rizika; pabrėžia, jog šioje srityje reikalingi novatoriški ir tiksliniai greitai įgyvendinami sprendimai, kad būtų pasiekta konkrečios pažangos artimiausiu laikotarpiu; todėl tikisi, kad Komisija ir valstybės narės pirmenybę teiks kovai su jaunimo nedarbu, ir tai turėtų atsispindėti 2020 m. biudžete;

23. atsižvelgdamas į tai pakartoja, kokie svarbūs yra fondai ir kitos priemonės, kuriais skatinamos kovai su nelygybe ir jaunimo įsidarbinimo galimybėms skirtos priemonės, o būtent Jaunimo garantijų iniciatyva, Jaunimo užimtumo iniciatyva, ESF ir programa „Erasmus+“;

24. ypač pabrėžia Jaunimo užimtumo iniciatyvos vaidmenį sprendžiant jaunimo nedarbo problemą ir atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą 2020 m padidinti jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtus asignavimus 116 mln. EUR; vis dėlto mano, kad ši suma yra nepakankama; todėl ragina padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos įsipareigojimų asignavimus 600 mln. EUR;

25. taip pat palankiai vertina paskirtosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen politinėse gairėse išreikštą įsipareigojimą stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą paverčiant ją nuolatine priemone, kuriai skirtas didesnis biudžetas ir numatytas reguliarus ataskaitų teikimas;

26. apgailestauja, kad daugiau kaip ketvirtadaliui visų Sąjungos vaikų gresia skurdas arba socialinė atskirtis;

27. laukia, kada bus paskelbta galimybių studija dėl Vaiko garantijų iniciatyvos, kuria turėtų būti grindžiamas tolesnių veiksmų įgyvendinimas, tačiau ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į pasiūlymus dėl 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. metiniuose biudžetuose patvirtintos Vaiko garantijų iniciatyvos parengiamųjų veiksmų, kurių finansavimas bus pakankamas, kad būtų galima įgyvendinti tinkamą bandomąjį Vaiko garantijų iniciatyvos etapą kitu, t. y. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, įgyvendinimo;

28. atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina paskirtosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen politinėse gairėse išreikštą įsipareigojimą sukurti Europos vaiko garantijų sistemą siekiant padėti užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Sąjungoje, kuriam gresia skurdas arba socialinė atskirtis, turėtų prieigą prie pagrindinių teisių, pvz., sveikatos priežiūros ir švietimo;

29. pabrėžia, kad reikia skatinti nepalankioje padėtyje esančių vaikų įtrauktį ir ypač panaikinti romų vaikų socialinę atskirtį, visų pirma užtikrinant jiems galimybes lankyti mokyklą; pažymi, kad bandomasis projektas būtų tinkama priemonė minėtai problemai spręsti;

30. atkreipia dėmesį į svarbų agentūrų vaidmenį sprendžiant įvairiausias užimtumo ir socialines problemas ir renkant duomenis; pabrėžia, kad agentūrų užduotys vis platesnio masto ir jų vis daugėja, todėl joms turi būti suteikiami šioms užduotims atlikti būtini ištekliai ir turi būti užtikrinti kuo geresni rezultatai remiant Sąjungos teisėkūros ir politikos tikslus; taigi ragina nuodugniai įvertinti agentūroms paskirtas naujas užduotis ir bendrus agentūrų veiklos rezultatus, siekiant užtikrinti, kad biudžeto lėšos visada būtų skiriamos atitinkamai ir veiksmingai;

31. atkreipia dėmesį į Europos darbo institucijos (EDI), kuri turėtų pradėti veikti 2019 m., sukūrimą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad būtų atidėta pakankamai finansinių išteklių jai sukurti; primygtinai pakartoja, kad minėtas finansavimas negali būti teikiamas perskirstant kitų užimtumo ir socialinių reikalų agentūrų ir biudžeto eilučių asignavimus ir kad siekiant užtikrinti sklandų EDI, kuri yra nauja institucija, darbą jai turi būti skiriami nauji ištekliai; ypač pabrėžia, kad įsteigus Europos darbo instituciją (EDI) neturėtų būti mažinami EURES, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį palengvinant Sąjungos piliečių judumą darbo rinkoje ir teikia paslaugas bei siūlo partnerystes darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams, valstybinėms užimtumo tarnyboms (VUT), socialiniams partneriams ir vietos valdžios institucijoms, ištekliai ir pajėgumai; todėl pabrėžia, kad reikia išlaikyti aiškias ir atskiras biudžeto eilutes, skirtas ir EDI, ir EURES;

32. pakartoja, kad kruopščiai parengti bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai yra labai vertingos priemonės naujai veiklai ir politikai užimtumo, visų pirma didinant jaunimo užimtumą, bei socialinės įtraukties srityse inicijuoti ir kad jais galėtų būti naudojamasi duomenims ir įrodymams rinkti, siekiant ateityje pagerinti Sąjungos užimtumo politiką; atkreipia dėmesį į tai, kad kelios Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto idėjos anksčiau buvo sėkmingai įgyvendintos kaip bandomieji projektai ar parengiamieji veiksmai; ragina biudžeto valdymo instituciją į 2020 m. biudžetą įtraukti aštuonis šio komiteto pasiūlytus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kurie susiję su itin pažeidžiamų grupių (romų, visų pirma romų vaikų, nepalankioje padėtyje esančio jaunimo, mažas pajamas gaunančių namų ūkių, vyresnio amžiaus asmenų) socialine įtrauktimi, jaunimo nedarbu, darbuotojų sauga ir sveikata bei minimaliu darbo užmokesčiu; ragina visapusiškai pasinaudoti maržomis pagal kiekvieną išlaidų kategoriją;

33. pažymi, jog labai svarbu, kad Parlamentui būtų reguliariai teikiama naujausia informacija apie įvairius Komisijos bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įgyvendinimo etapus, įskaitant tinkamą rezultatų ir šių projektų bei veiksmų pridėtinės vertės Sąjungos piliečiams vertinimą; pabrėžia skaidraus Komisijos požiūrio vertinant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus svarbą.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.9.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

9

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Jane Brophy, Sylvie Brunet, David Casa, Leila Chaibi, Estrella Durá Ferrandis, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Nicolaus Fest, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Chiara Gemma, Helmut Geuking, Elisabetta Gualmini, Alicia Homs Ginel, France Jamet, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Katrin Langensiepen, Elena Lizzi, Radka Maxová, Lefteris Nikolaou-Alavanos, Matthew Patten, Sandra Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Alexandra Louise Rosenfield Phillips, Dragoş Pîslaru, Manuel Pizarro, Dennis Radtke, Elżbieta Rafalska, Guido Reil, Daniela Rondinelli, Mounir Satouri, Monica Semedo, Beata Szydło, Eugen Tomac, Romana Tomc, Yana Toom, Nikolaj Villumsen, Marianne Vind, Maria Walsh, Tatjana Ždanoka, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Alex Agius Saliba, José Gusmão, Jeroen Lenaers, Pierfrancesco Majorino, Anne Sander, Birgit Sippel

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

42

+

ECR

Lucia Ďuriš Nicholsonová, Helmut Geuking, Elżbieta Rafalska, Beata Szydło

NI

Chiara Gemma, Daniela Rondinelli

PPE

David Casa, Rosa Estaràs Ferragut, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Jeroen Lenaers, Dennis Radtke, Anne Sander, Eugen Tomac, Romana Tomc, Maria Walsh, Tomáš Zdechovský

RENEW

Abir Al-Sahlani, Atidzhe Alieva-Veli, Jane Brophy, Sylvie Brunet, Radka Maxová, Dragoş Pîslaru, Monica Semedo, Yana Toom

S&D

Alex Agius Saliba, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Estrella Durá Ferrandis, Elisabetta Gualmini, Alicia Homs Ginel, Pierfrancesco Majorino, Manuel Pizarro, Birgit Sippel, Marianne Vind

VERTS/ALE

Katrin Langensiepen, Kira Marie Peter-Hansen, Alexandra Louise Rosenfield Phillips, Mounir Satouri, Tatjana Ždanoka

 

9

-

GUE/NGL

Leila Chaibi, José Gusmão, Sandra Pereira, Nikolaj Villumsen

ID

Nicolaus Fest, France Jamet, Elena Lizzi, Guido Reil

NI

Lefteris Nikolaou-Alavanos

 

1

0

NI

Matthew Patten

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 


 

 

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos KOMITETO NUOMONĖ (5.9.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt> 


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Pascal Canfin</Depute>

 

 

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad 21,0 % visų 2020 m. biudžeto projekte (2020 m. BP) numatytų įsipareigojimų yra susiję su klimato politika; apgailestauja dėl to, kad, atsižvelgiant į Sąjungos biudžeto tendenciją, dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu bus įvykdyta tik 19,7 %, nors pagal tikslą, dėl kurio susitarta prieš 2014 m., 2014–2020 m. laikotarpiu numatyta įvykdyti bent 20 %; pabrėžia, kad, anot Komisijos, norint pasiekti 20 % tikslą 2020 m. biudžete reikės numatyti papildomų 3,5 mlrd. EUR su klimatu susijusių išlaidų; pabrėžia, kad reikia dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad bendras Sąjungos biudžeto tikslas būtų pasiektas iki 2020 m. pabaigos; pakartoja savo raginimą kitu DFP laikotarpiu vykdyti platesnio užmojo klimato aspekto integravimą ir nustatyti 40 % tikslą, pažymėdamas, kad Parlamentas savo 2018 m. lapkričio mėn. rezoliucijoje ragino nustatyti 30 % tikslą, taikyti patobulintus klimato politikos veiksmų stebėjimo metodus ir labiau didinti atsparumą klimato kaitai ir suderinti šiuos veiksmus su Paryžiaus susitarimu bei Sąjungos klimato politikos tikslais; primygtinai ragina kitoje DFP remtis patikimais metodais, parengtais laikantis tarptautiniu mastu nustatytų metodų, siekiant sekti klimato politikos veiksmų finansavimą ir išvengti klimato politikos veiksmų pervertinimo rizikos; mano, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į ekologijos aspektą kitoje DFP yra nepaprastai svarbus siekiant mūsų klimato politikos tikslų;

2. susirūpinęs pažymi, kad vėl tik 8,3 % visų įsipareigojimų asignavimų yra susiję su biologinės įvairovės nykimo stabdymo veiksmais, o tai yra žemiausia procentinė dalis nuo 2015 m., nors pastebimas precedento neturintis rūšių nykimo, kuris greitėja, lygis; ragina skirti pakankamai padidintų ir atsekamų išteklių siekiant užtikrinti ilgalaikę ir nuoseklią biologinės įvairovės apsaugą visoje Sąjungoje; primygtinai ragina kitoje DFP remtis patikimais metodais, parengtais laikantis tarptautiniu mastu nustatytų metodų, siekiant sekti biologinės įvairovės veiksmus ir išvengti biologinę įvairovę skatinančių veiksmų pervertinimo rizikos;

3. mano, kad ypač paskutiniais DFP metais reikia numatyti plataus užmojo biudžetą su klimato politikos veiksmais susijusioms programoms ir biologinės įvairovės apsaugai, kad būtų sustiprintas ryšys su būsima DFP, kuri, kaip tikimasi, pradžioje, kol visos naujos programos nebus įgyvendinamos visu pajėgumu, bus vykdoma lėtai;

4. ragina Sąjungą skirti pakankamą finansavimą siekiant visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti būsimą Europos žaliąjį kursą (angl. Green Deal);

5. pabrėžia, kad, be to, atsižvelgiant į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires, kurias pateikė išrinktoji Komisijos pirmininkė, absoliučiai būtina greičiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį;

6. atsižvelgdamas į Darbotvarkę iki 2030 m. ir Sąjungos bei jos valstybių narių įsipareigojimus, prisiimtus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, pabrėžia, kad 2020 m. biudžete reikia užtikrinti pakankamus išteklius darnaus vystymosi tikslams pasiekti;

7. pažymi, kad programai LIFE skiriami įsipareigojimų asignavimai padidinti 21,5 mln. EUR (+ 3,9 %); yra įsitikinęs, kad 2020 m. programos LIFE biudžetas yra nepakankamas (529,6 mln. EUR); ragina gerokai padidinti 2020 m. lėšas, kad būtų pasirengta ir laikomasi Parlamento reikalavimų padvigubinti programos LIFE lėšas laikotarpiu po 2020 m. DFP; labai apgailestauja dėl to, kad programa LIFE sudaro tik 0,3 % 2020 m. BP lėšų;

8. teigiamai vertina tai, kad naujai programai „rescEU“ bus skirta 156,2 mln. EUR siekiant užtikrinti, kad ją įgyvendinant būtų geriau sprendžiamos žemės drebėjimų, greitai plintančių gaisrų, miškų gaisrų ir kitų gaivalinių nelaimių problemos; pabrėžia, jog reikia, kad tokiomis priemonėmis, kaip Sąjungos civilinės saugos mechanizmas ir Solidarumo fondas, būtų aprėptos ekologinės katastrofos ir įvertinta žala aplinkai;

9. atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatai siūloma skirti 69,7 mln. EUR įsipareigojimų (+ 2,0 %) ir 64,2 mln. EUR mokėjimų (+ 4,7 %) asignavimų; apgailestauja dėl to, kad ši suma sudaro tik 0,04 % 2020 m. BP lėšų ir 1,9 % 3 išlaidų kategorijai numatytos (įsipareigojimų asignavimų) sumos;

10. pabrėžia, kad biudžete turėtų būti skirta pakankamai išteklių siekiant detaliau parengti ir įgyvendinti būsimą Europos kovos su vėžiu planą; pabrėžia, kad šis planas yra nepaprastai svarbus siekiant skatinti ir gerinti prevenciją, mokslinius tyrimus, galimybes pasinaudoti inovacijomis ir reintegraciją;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad maistui ir pašarams siūloma skirti 280,0 mln. EUR įsipareigojimų (− 3,3 %) ir 244,7 mln. EUR mokėjimų (2,3 %) asignavimų; apgailestauja dėl to, kad ši suma sudaro tik 0,17 % 2020 m. BP lėšų ir 7,5 % 3 išlaidų kategorijai numatytos (įsipareigojimų asignavimų) sumos;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmui, kuris sudaro Sąjungos solidarumo pagrindą, siūloma skirti 156,2 mln. EUR įsipareigojimų (+ 4,4 %) ir 77,0 mln. EUR mokėjimų (− 5,7 %) asignavimų;

13. pažymi, kad nuolatiniai ir laikini etatai, numatyti pagal 2020 m. BP, lieka nepakitę, palyginti su 2019 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos vaistų agentūros (EMA) biudžetu, tačiau didesnis šių etatų skaičius numatomas Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) (+ 34 po maisto srities teisės aktų bendrųjų principų persvarstymo), Europos aplinkos agentūrai (EAA) (+ 1) ir Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) (+ 2); pabrėžia, kad prireikus šioms agentūroms turi būti skiriama daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir užduotis ir siekiant Sąjungoje propaguoti mokslu pagrįstą požiūrį; pabrėžia, kad geriau koordinuojant agentūrų veiklą būtų optimizuotas jų darbas ir viešųjų lėšų panaudojimas;

14. ragina Komisiją greitai įgyvendinti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus;

15. primena, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai turėtų būti suderinti su klimato tikslais ir tvirtai finansuojami visą jų gyvavimo ciklą, kad būtų panaudotas visas jų potencialas ir parengtas pagrindas būsimų priemonių patvirtinimui.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

4.9.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

60

10

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bartosz Arłukowicz, Margrete Auken, Simona Baldassarre, Marek Paweł Balt, Aurelia Beigneux, Monika Beňová, Malin Björk, Delara Burkhardt, Cristian-Silviu Buşoi, Pascal Canfin, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Nathalie Colin-Oesterlé, Miriam Dalli, Seb Dance, Esther de Lange, Marco Dreosto, Eleonora Evi, Agnès Evren, Fredrick Federley, Pietro Fiocchi, James Alexander Glancy, Andreas Glück, Catherine Griset, Jytte Guteland, Teuvo Hakkarainen, Pär Holmgren, Jan Huitema, Yannick Jadot, Petros Kokkalis, Athanasios Konstantinou, Ewa Kopacz, Joanna Kopcińska, Peter Liese, Sylvia Limmer, Javi López, César Luena, Liudas Mažylis, Anthea McIntyre, Aileen McLeod, Tilly Metz, Silvia Modig, Alessandra Moretti, Ljudmila Novak, Grace O’Sullivan, Rory Palmer, Jutta Paulus, Rovana Plumb, Jessica Polfjärd, Frédérique Ries, Sándor Rónai, Rob Rooken, Silvia Sardone, Christine Schneider, Günther Sidl, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Edina Tóth, Véronique Trillet-Lenoir, Caroline Voaden, Alexandr Vondra, Mick Wallace, Michal Wiezik, Anna Zalewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michael Bloss, Christophe Hansen, Lídia Pereira, Susana Solís Pérez, Nikolaj Villumsen

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

60

+

ECR

Pietro Fiocchi, Joanna Kopcińska, Alexandr Vondra, Anna Zalewska

GUE/NGL

Malin Björk, Petros Kokkalis, Silvia Modig, Nikolaj Villumsen, Mick Wallace

NI

Eleonora Evi, Athanasios Konstantinou

PPE

Bartosz Arłukowicz, Cristian-Silviu Buşoi, Nathalie Colin-Oesterlé, Agnès Evren, Christophe Hansen, Ewa Kopacz, Esther de Lange, Peter Liese, Liudas Mažylis, Ljudmila Novak, Lídia Pereira, Jessica Polfjärd, Christine Schneider, Edina Tóth, Michal Wiezik

RENEW

Pascal Canfin, Catherine Chabaud, Fredrick Federley, Andreas Glück, Jan Huitema, Frédérique Ries, Susana Solís Pérez, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Véronique Trillet-Lenoir, Caroline Voaden

S&D

Marek Paweł Balt, Monika Beňová, Delara Burkhardt, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Miriam Dalli, Seb Dance, Jytte Guteland, Javi López, César Luena, Alessandra Moretti, Rory Palmer, Rovana Plumb, Sándor Rónai, Günther Sidl

VERTS/ALE

Margrete Auken, Michael Bloss, Pär Holmgren, Yannick Jadot, Aileen McLeod, Tilly Metz, Grace O'Sullivan, Jutta Paulus

 

10

-

ECR

Anthea McIntyre, Rob Rooken

ID

Simona Baldassarre, Aurelia Beigneux, Marco Dreosto, Catherine Griset, Teuvo Hakkarainen, Sylvia Limmer, Silvia Sardone

NI

James Alexander Glancy

 

0

0

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 


 

 

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos KOMITETO NUOMONĖ (26.9.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Adina-Ioana Vălean</Depute>

 

 

 

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. apgailestauja, kad Komisijos pasiūlytas biudžetas yra 474,6 mln. EUR mažesnis nei 1a išlaidų kategorijos viršutinė riba, nors pagal atitinkamas programas pateikta pernelyg daug paraiškų ir papildomos lėšos būtų lengvai panaudotos; atkreipia dėmesį į itin didelę 1a išlaidų kategorijos programų svarbą skatinant inovacijomis grindžiamą ekonomikos augimą ir padedant pereiti prie klimato atžvilgiu neutralios visuomenės, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime;

2. pabrėžia, kad siekiant Sąjungos politinių tikslų svarbu plėtoti lyderystę inovacijų srityje, taip pat vykdyti vis daugiau ardomojo pobūdžio mokslinių tyrimų pažangiųjų technologijų srityje, todėl nesutinka, kad Taryba 1a išlaidų kategorijoje sumažintų lėšas bendra 747,4 mln. EUR suma, įskaitant 424,9 mln. EUR sumažintas lėšas, skiriamas bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai, visų pirma atitinkamose biudžeto eilutėse dėl mokslinių tyrimų ateities ir besiformuojančių technologijų srityje stiprinimo, Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, be kita ko, e. infrastruktūros ir lyderystės informacinių ir ryšių technologijų srityje, stiprinimo, taip pat įskaitant 28 mln. EUR sumažintas lėšas, skiriamas Europos infrastruktūros tinklų priemonės IRT krypčiai, ir 20 mln. EUR – Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programai (COSME), nes dėl to gali būti pakenkta Sąjungos pastangoms skatinti tvarų ekonomikos augimą ir kurti kokybiškas darbo vietas, taip pat Sąjungos pastangoms pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus ir sukurti visiškai šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančią ekonomiką iki 2050 m., nieko nepaliekant nuošalyje;

3. mano, kad ypač paskutiniais daugiametės finansinės programos (DFP) įgyvendinimo metais reikia numatyti plataus užmojo 1a išlaidų kategorijos biudžetą, siekiant sustiprinti ryšį su būsima DFP, nes prireiks laiko, kol pagal ją numatytos visos naujos programos bus įgyvendinamos visu pajėgumu, kad būtų užtikrintas visapusiškas šių programų veikimas ir kad jomis būtų toliau prisidedama prie Sąjungos politinių prioritetų įgyvendinimo;

4. todėl ragina numatyti įsipareigojimų asignavimų lygį, kuris siektų 1a išlaidų kategorijos viršutinę ribą, ir, be to, panaudoti visas galimas DFP reglamente numatytas lankstumo priemones, taip pat specialią nuostatą dėl nepanaudotų lėšų pakartotinio panaudojimo mokslinių tyrimų projektams, numatytą Finansiniame reglamente, siekiant 2020 m. biudžete užtikrinti kuo didesnį įsipareigojimų asignavimų lygį;

5. primena mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą siekiant spręsti visuomenės problemas ir prisidėti prie darnaus vystymosi, atkreipia dėmesį į pernelyg didelį paraiškų skaičių pagal įvairias programas, pvz., „Horizontas 2020“ ir COSME, kuris lemia mažesnį paraiškų pagal programą „Horizontas 2020“ sėkmingumo lygį, palyginti su ankstesniu DFP laikotarpiu, o tai reiškia, kad galėtų būti finansuojama daug daugiau kokybiškų mokslinių tyrimų ir inovacijų srities projektų, jei būtų skirtas pakankamas Sąjungos finansavimas; pabrėžia, kad šį klausimą reikia spręsti numatant didesnio užmojo 2020 m. biudžetą, taip pat didinant papildomumą su kitais Sąjungos fondais, finansinėmis priemonėmis, nacionalinėmis programomis ir privačiomis investicijomis; mano, kad Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimu turėtų būti ypač remiamos sritys, kuriose susiduriama su rimtomis rinkos nepakankamumo ir nesprendžiamomis visuomenės problemomis; todėl mano, kad nepanaudotos lėšos turėtų būti vėl skiriamos pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį; primena savo poziciją, kad kitoje DFP programai „Europos horizontas“ reikia skirti bent 120 mln. EUR 2018 m. kainomis;

6. pabrėžia, kad MVĮ yra labai svarbi Sąjungos ekonomikos dalis, nes jos sukuria daug darbo vietų Sąjungoje; mano, kad būtina sukurti MVĮ palankią verslo aplinką ir remti MVĮ branduolius ir tinklus; todėl palankiai vertina tai, kad padidintas MVĮ priemonės finansavimas; susirūpinęs pažymi, kad Taryba sumažino lėšas, skirtas inovacijoms MVĮ didinti, o tai Sąjungos įmonėms siunčia prieštaringą signalą;

7. pabrėžia, kaip svarbu siekti bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų – didinti Sąjungos skaitmeninimą ir skaitmeninę Sąjungos ekonomikos, viešojo sektoriaus ir piliečių įtrauktį; šiuo atžvilgiu pripažįsta tokių iniciatyvų kaip „WiFi4EU“ svarbą; apgailestauja, kad Taryba pasiūlė sumažinti lėšas, skiriamas šiai iniciatyvai;

8. pabrėžia, kad reikia reformuoti Sąjungos judumo sektorių, kad Sąjungoje būtų užtikrintas tvarus, švarus ir konkurencingas transportas, kad Sąjungos automobilių pramonė būtų pritaikyta ateities poreikiams ir kad būtų pasiekti klimato kaitos tikslai; todėl pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų toms programoms, kuriomis remiami šie tikslai, pvz., programoms „Horizontas“, „EITP – Transportas“ ir 2 kuro elementų ir vandenilio (2 KEV) bendrajai įmonei; todėl yra susirūpinęs dėl Tarybos siūlomo lėšų mažinimo poveikio siekiui sukurti efektyviai išteklius naudojančią, aplinkai nekenksmingą, saugią ir integruotą Sąjungos transporto sistemą;

9. labai apgailestauja, kad Komisijos pasiūlytas biudžetas ir vėl yra daug mažesnis nei Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) prašytas biudžetas ir kad dėl to gali būti pakenkta ACER veikimui ir jos gebėjimui atlikti stebėsenos ir rinkos skaidrumo užduotis, net neminint papildomų naujausiais teisės aktais jai patikėtų užduočių;

10. pakartoja, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas turi būti didinamos siekiant gerinti prieigą prie žinių, skatinti socialinį vystymąsi ir kelti gyvenimo lygio kokybę;

11. atsižvelgdamas į visas jo įgaliojimų sričiai priklausančias agentūras (ACER, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC), Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Europos GNSS agentūra (GSA)), ragina numatyti tokį asignavimų ir darbuotojų lygį, kokio prašė šios agentūros; primygtinai ragina didinti finansinius ir personalo išteklius atsižvelgiant į atitinkamų agentūrų užduočių išplėtimą ir rengiantis naujų teisės aktų įgyvendinimui, taip pat atsižvelgiant į poreikį planuoti būsimas funkcijas ir atsakomybę; pažymi, kad GSA susiduria su naujais iššūkiais, susijusiais su saugumu ir kitomis jautriomis sritimis, kuriose užsakomosios paslaugos gali sumažinti saugumą ir išlaidų veiksmingumą ir gali lemti ekspertinių žinių praradimą; todėl būtina įdarbinti ir išlaikyti aukštos specializacijos ekspertus;

12. primena Parlamento, Tarybos ir Komisijos įsipareigojimą, prisiimtą prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1953 pridėtame bendrame pareiškime[9], kuriuo siekiama užtikrinti bendrą 120 mln. EUR finansavimą interneto ryšio vietos bendruomenėse rėmimui trejų metų laikotarpiu siekiant, kad iniciatyva būtų tikros europinės sėkmės teikiant naudą vietos bendruomenėms ir piliečiams pavyzdys; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad paskelbus du kvietimus teikti paraiškas daugiau kaip 23 000 savivaldybių iš visos Sąjungos užsiregistravo „WiFi4EU“ portale ir kad 6 200 savivaldybių jau suteikti „WiFi4EU“ čekiai, parodant, kad iniciatyva įgyvendinama sėkmingai;

13. ragina skirti papildomų lėšų siekiant paspartinti švaresnių technologijų plėtojimą ir diegimą, taip pat skirti papildomų lėšų siekiant palengvinti teisingą intensyviai anglis naudojančių ir daugiau anglies dioksido išmetančių regionų perėjimą ir taip padėti vykdyti įsipareigojimus, kuriuos Sąjunga prisiėmė pagal Paryžiaus susitarimą, be kita ko, toliau įgyvendinant esamus ir pradedant įgyvendinti naujus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus; pakartoja Europos Parlamento pasiūlymą kitoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje sukurti Teisingo perėjimo fondą, siekiant švelninti visuomeninį, socialinį ir ekonominį poveikį bei su aplinka susijusį poveikį darbuotojams ir bendruomenėms, kurie nukenčia vykdant perėjimą nuo anglių ir atsisakant priklausomybės nuo anglies dioksidą išmetančių technologijų; pabrėžia, kad reikia ir toliau remti Sąjungos intensyviai anglis naudojančius ir daugiau anglies dioksido išmetančius regionus, kad jie būtų pasirengę pasinaudoti nauju Teisingo perėjimo fondu;

14. pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindiniai darnaus vystymosi veiksniai, ir primena Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą siekti darnaus vystymosi tikslų; palankiai vertina Komisijos vertinimą, kad su klimato kaita susijusios išlaidos sudarys 21 proc. 2020 m. biudžeto, ir primena, kad šias pastangas reikia padidinti; apgailestauja dėl to, kad pagal siūlomą programos „Horizontas 2020“ biudžetą, taigi ir visu DFP laikotarpiu, turbūt bus nepasiekti jos nustatyti su klimatu ir tvarumu susijusių išlaidų tikslai; pabrėžia savo poziciją, kad, laikantis Sąjungos įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą, su klimatu susijusios išlaidos turėtų būti atitinkamai padidintos; atsižvelgdamas į tai, primena priimtą principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir Sąjungos tikslą pirmauti atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje;

15. ragina skirti papildomų asignavimų Europos infrastruktūros tinklų priemonei, visų pirma jos tvariosios energetikos ir IRT kryptims, siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta energetikos sąjunga, sujungtos izoliuotos rinkos, pašalintos likusios kliūtys ir sukurtas ir ateityje atsparus ES energetikos tinklas;

16. yra labai susirūpinęs dėl tebesitęsiančio netikrumo, susijusio su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos; pabrėžia, kad reikia imtis finansinių atsargumo priemonių tuo atveju, jei JK visiškai arba iš dalies neprisidėtų prie 2020 m. biudžeto, todėl ragina visas kitas valstybes nares prisidėti ir visiškai kompensuoti JK įnašą, nes visos programos yra galutiniame etape ir Sąjungos lėšų gavėjams reikia tikrumo, kad Sąjunga vykdys savo įsipareigojimus;

17. pabrėžia, kad dėl neįvykdytų Sąjungos teisinių ir politinių įsipareigojimų dėl mokėjimų asignavimų galėtų būti padaryta labai didelė žala Sąjungos patikimumui ir padarytas didelis neigiamas poveikis pasitikėjimui Sąjungos institucijų gebėjimu atlikti savo užduotis; pabrėžia, jog šis klausimas ypač svarbus dėl to, kad Sąjunga baigia įgyvendinti dabartinę DFP ir kad todėl reikia paspartinti daugiamečių programų įgyvendinimą.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

25.9.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

54

6

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Nicola Beer, François-Xavier Bellamy, Michael Bloss, Manuel Bompard, Paolo Borchia, Marc Botenga, Markus Buchheit, Klaus Buchner, Carlo Calenda, Andrea Caroppo, Maria Da Graça Carvalho, Katalin Cseh, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Pilar del Castillo Vera, Martina Dlabajová, Christian Ehler, Valter Flego, Niels Fuglsang, Jens Geier, Nicolás González Casares, Christophe Grudler, András Gyürk, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Ivars Ijabs, Eva Kaili, Seán Kelly, Łukasz Kohut, Andrius Kubilius, Miapetra Kumpula-Natri, Thierry Mariani, Marisa Matias, Eva Maydell, Joëlle Mélin, Iskra Mihaylova, Dan Nica, Ville Niinistö, Mauri Pekkarinen, Markus Pieper, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Jessica Stegrud, John David Edward Tennant, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Isabella Tovaglieri, Adina-Ioana Vălean, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Rasmus Andresen, Marco Dreosto, Giorgos Georgiou, Klemen Grošelj, Alicia Homs Ginel, Adam Jarubas, Janusz Lewandowski, Jutta Paulus, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Edina Tóth

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Hannes Heide

 

 


 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

54

+

ECR

Evžen Tošenovský

ID

Thierry Mariani, Joëlle Mélin

PPE

François-Xavier Bellamy, Maria Da Graça Carvalho, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, András Gyürk, Adam Jarubas, Seán Kelly, Andrius Kubilius, Janusz Lewandowski, Eva Maydell, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Edina Tóth, Adina-Ioana Vălean, Henna Virkkunen, Pernille Weiss

RENEW

Nicola Beer, Katalin Cseh, Martina Dlabajová, Valter Flego, Klemen Grošelj, Christophe Grudler, Ivars Ijabs, Iskra Mihaylova, Mauri Pekkarinen, Dominique Riquet

S&D

Carlo Calenda, Josianne Cutajar, Niels Fuglsang, Jens Geier, Nicolás González Casares, Robert Hajšel, Hannes Heide, Alicia Homs Ginel, Ivo Hristov, Eva Kaili, Łukasz Kohut, Miapetra Kumpula-Natri, Dan Nica, Patrizia Toia, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

François Alfonsi, Rasmus Andresen, Michael Bloss, Klaus Buchner, Ciarán Cuffe, Henrike Hahn, Ville Niinistö, Jutta Paulus

 

6

-

ECR

Jessica Stegrud

ID

Paolo Borchia, Andrea Caroppo, Marco Dreosto, Isabella Tovaglieri

NI

John David Edward Tennant

 

6

0

ECR

Grzegorz Tobiszowski

GUE/NGL

Manuel Bompard, Marc Botenga, Giorgos Georgiou, Marisa Matias

ID

Markus Buchheit

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

 

 

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (3.9.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Svenja Hahn</Depute>

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad vykdant biudžeto procedūrą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetui tenka atsakomybė už biudžeto eilutes, įrašytas į 2 („Vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ“), 14 („Mokesčiai ir muitų sąjunga“) ir 33 („Teisingumas ir vartotojų reikalai“) antraštines dalis;

2. pabrėžia, kad vidaus rinka ir toliau yra vienas iš didžiausių ir labiausiai apčiuopiamų Sąjungos laimėjimų, nešančių naudą įmonėms, įskaitant labai mažas ir mažąsias įmones, vartotojams ir piliečiams visoje Europoje; 2020 m. biudžete turėtų būti teikiama pirmenybė tolesniam bendrosios rinkos stiprinimui, biurokratinės naštos, kuri trukdo laisvam prekių, kapitalo, paslaugų ir darbo jėgos judėjimui, mažinimui ir bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimui, kad Sąjungos įmonės ir toliau būtų konkurencingos ir visoje Sąjungoje būtų apsaugoti vartotojai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog svarbu sistemingai stebėti pažangą šioje srityje, kad būtų nustatyti kylantys sunkumai ir pateiktos politikos rekomendacijos siekiant tolesnio bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo;

3. pabrėžia paslaugų vidaus rinkos svarbą; ragina Sąjungą skirti papildomą finansavimą siekiant baigti kurti paslaugų vidaus rinką ir paskatinti naujų ir novatoriškų paslaugų vystymą;

4. ragina, kad 2020 m. biudžetu būtų prisidedama įgyvendinant Europos semestre apibrėžtus prioritetus, visų pirma, vykdyti kokybiškas investicijas ir reformas, kuriomis būtų didinamas įmonių, įskaitant labai mažas ir mažąsias įmones, konkurencingumas bei produktyvumas, toliau tvirtinti bendrąją rinką ir toliau kurti bendrąją skaitmeninę rinką;

5. palankiai vertina tai, kad savo biudžeto projekte Komisija skyrė tinkamą biudžetą daugumai IMCO komiteto pagrindinių prioritetų, įskaitant prekių ir paslaugų vidaus rinką, paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), vartotojų apsaugą ir konkurencingumą, ir ragina Tarybą bei Parlamentą susitarti dėl šių asignavimų 2020 m. biudžete;

6. palankiai vertina tai, kad padidinti asignavimai, skirti „prekių ir paslaugų vidaus rinkos veikimui ir vystymui“ (biudžeto eilutė 02 03 01), rinkos priežiūros ir ES gaminių atitikties tinklo sukūrimo tikslais, taip pat „MVĮ galimybių gauti finansavimą didinimui“ (biudžeto eilutė 02 02 02) ir „COSME rėmimo išlaidoms“ (biudžeto eilutė 02 01 04 01), nes šie trys veiksmai yra itin svarbūs siekiant skatinti ekonomikos augimą Sąjungoje; labai apgailestauja dėl to, kad Taryba sumažino biudžeto eilučių 02 03 01 ir 02 02 02 asignavimus;

7. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad MVĮ yra nepaprastai svarbi Sąjungos ekonomikos dalis ir atlieka esminį vaidmenį kuriant darbo vietas visoje Sąjungoje, ir mano, kad reikia sukurti ir toliau skatinti MVĮ palankią verslo aplinką; todėl pabrėžia, kad MVĮ galimybių gauti finansavimą didinimas ir toliau yra pagrindinis IMCO komiteto prioritetas 2020 m. biudžete;

8. pabrėžia, kad Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) yra nepaprastai svarbi priemonė skatinant verslumo kultūrą, remiant esamas MVĮ ir užtikrinant konkurencingumą, tvarumą ir augimą; ypač ragina stiprinti Europos inovacijų tarybos programą „Accelerator“ (MVĮ priemonė), nes ja suteikiama esminė parama MVĮ, formuojančioms visiškai naujas idėjas ir kuriančioms tinkamus parduoti novatoriškus sprendimus; mano, kad Sąjungos biudžetas ir galimybės gauti finansavimą jo lėšomis yra pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti didesnį startuolių, labai mažų įmonių ir MVĮ konkurencingumą bei novatoriškumą ir taip Sąjungoje skatinamas verslumas;

9. pabrėžia, kokia svarbi tvirta ir veiksmingai įgyvendinama vartotojų politika, pagal kurią vartotojams užtikrinama apsauga ir nuspėjamumas bei kovojama su nesąžiningos prekybos praktika internete ir realiame gyvenime, o įmonėms suteikiama pasitikėjimo teikti savo prekes ir paslaugas visoje vidaus rinkoje, ir pagal kurią užtikrinama rinkos atitiktis ES ir nacionalinei teisei, taip pat šios teisės vykdymo užtikrinimas tuo pačiu metu siekiant, kad MVĮ tenkanti biurokratinė našta būtų kuo mažesnė; pabrėžia, kad vis dar kyla su vartotojų apsauga susijusių problemų skaitmeninėje ir fizinėje erdvėse ir todėl nepaprastai svarbu labiau stengtis šviesti vartotojus ir piliečius bei didinti jų informuotumą;

10. palankiai vertina mokėjimų asignavimų, skirtų „vartotojų interesų apsaugai ir jų saugos bei informavimo gerinimui“ (biudžeto eilutė 33 04 01) padidinimą, nes vartotojų teisių gerinimas ir informuotumo apie vartotojų teises skatinimas yra svarbus vartotojų pasitikėjimo vidaus rinka ir Sąjungos pajėgumu pasiekti apčiuopiamos naudos didinimo būdas;

11. pabrėžia, kaip svarbu tinkamai finansuoti perėjimą prie visiškai automatizuoto muitinės darbo siekiant didesnio Europos įmonių efektyvumo, sąžiningos konkurencijos ir supaprastintos vartotojų apsaugos; šiuo tikslu nepaprastai svarbu padidinti programai „Muitinė 2020“ skiriamas lėšas, nes pagal šią programą numatyti bendradarbiavimo mechanizmai, kuriais sudaromos sąlygos muitinėms ir pareigūnams keistis bei dalytis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais visoje Sąjungoje, ir taip pat labai svarbu užtikrinti finansavimą siekiant įsigyti ir prižiūrėti modernią bei veiksmingą muitinio tikrinimo įrangą;

12. primena, kad Komisija ir valstybės narės jau vėluoja įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą pagal nustatytą tvarkaraštį, ir todėl labai apgailestauja, kad sumažinti biudžeto asignavimai, skirti „muitų sąjungos veikimo ir modernizavimo rėmimui“ (biudžeto eilutė 14 02 01), nes tai galėtų lemti tolesnius vėlavimus, pakenkti muitinio tikrinimo veiksmingumo didinimo veiksmams visoje Sąjungoje ir trukdyti vidaus rinkos veikimui; primena, kad visapusiškas ir vienodas kodekso įgyvendinimas yra nepaprastai svarbus siekiant geriau apsaugoti piliečius bei Sąjungos finansinius interesus ir kad e. muitinė yra prioritetinė politikos sritis siekiant užtikrinti geresnį vidaus rinkos veikimą;

13. primena, kad 2020 m. yra paskutiniai dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) metai, ir todėl ragina Komisiją 2020 m. biudžete visapusiškai panaudoti turimas DFP maržas tose politikos srityse, už kurias atsakingas IMCO komitetas;

14. pabrėžia, kad svarbu, jog Komisija visapusiškai laikytųsi Europos Audito Rūmų rekomendacijų, siekiant veiksmingesnio biudžeto ir didesnės naudos Europos piliečiams;

15. ragina Komisiją finansuoti visus IMCO komiteto patvirtintus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

3.9.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alex Agius Saliba, Andrus Ansip, Pablo Arias Echeverría, Alessandra Basso, Adam Bielan, Hynek Blaško, Vlad-Marius Botoş, Markus Buchheit, Dita Charanzová, David Cormand, Petra De Sutter, Dinesh Dhamija, Carlo Fidanza, Alexandra Geese, Svenja Hahn, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Arba Kokalari, Marcel Kolaja, Andrey Kovatchev, Maria Manuel Leitão Marques, Morten Løkkegaard, Adriana Maldonado López, Antonius Manders, Beata Mazurek, Leszek Miller, Brian Monteith, Dan-Ştefan Motreanu, Kris Peeters, Anne-Sophie Pelletier, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Kim Van Sparrentak, Marion Walsmann, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Clara Aguilera, Claudia Gamon, Lucy Elizabeth Harris, John Howarth

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Delara Burkhardt, Predrag Fred Matić

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

38

+

ECR

Adam Bielan, Carlo Fidanza, Eugen Jurzyca, Beata Mazurek

GUE/NGL

Anne-Sophie Pelletier

NI

Marco Zullo

PPE

Pablo Arias Echeverría, Arba Kokalari, Andrey Kovatchev, Antonius Manders, Dan-Ştefan Motreanu, Kris Peeters, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Marion Walsmann

RENEW

Andrus Ansip, Vlad-Marius Botoş, Dita Charanzová, Dinesh Dhamija, Claudia Gamon, Svenja Hahn, Morten Løkkegaard

S&D

Alex Agius Saliba, Clara Aguilera, Delara Burkhardt, John Howarth, Maria Manuel Leitão Marques, Adriana Maldonado López, Predrag Fred Matić, Leszek Miller, Christel Schaldemose

VERTS/ALE

David Cormand, Petra De Sutter, Alexandra Geese, Marcel Kolaja, Kim Van Sparrentak

 

6

-

ID

Alessandra Basso, Hynek Blaško, Markus Buchheit, Virginie Joron

NI

Lucy Elizabeth Harris, Brian Monteith

 

0

0

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

 

Transporto ir turizmo KOMITETO NUOMONĖ (26.9.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Daniel Freund</Depute>

 

 

 

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlytą transporto srities biudžeto projektą; apgailestauja dėl to, kad Taryba reikalauja mažinimų nedarant skirtumų; reikalauja, kad ES transporto sektoriui būtų numatytas plataus užmojo biudžetas, kuriame būtų atsižvelgiama į naujus iššūkius ir dabartinius politinius prioritetus, susijusius su ES transporto politika;

2. mano, kad atėjo laikas labiau iš esmės performuoti ES transporto finansavimą siekiant sukurti nulinio išmetamųjų teršalų kiekio transporto sektorių iki 2050 m. ir užtikrinti visišką Paryžiaus susitarimo nuostatų laikymąsi ir darnaus vystymosi tikslus; pabrėžia, kad labai svarbu, jog programos „Horizontas 2020“ transporto portfeliui, programoms ir bendrosioms įmonėms, kuriomis įgyvendinami šie tikslai, būtų skiriamas pakankamas finansavimas; pabrėžia priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir skaitmeninimo sričių projektų ir programų svarbą bei prašo jiems skirti tinkamą finansavimą ir ragina jiems teikti pirmenybę; ragina Komisiją skatinti skaitmeninimą logistikos srityje; mano, kad vykdant šią reformą būtina visapusiškai atsižvelgti į pažeidžiamų socialinių grupių ir regionų poreikius siekiant, kad perėjimas būtų sąžiningas ir įtraukus; pabrėžia, kad teikiant finansavimą turi būti užtikrintos geresnės transporto jungtys ir veiksmingumas;

3. pakartoja, kad ES transporto politika itin svarbi ekonominiam, socialiniam ir aplinkos tvarumui, todėl pirmenybę reikėtų teikti bendrai finansuojamų projektų kokybei ir tvarumui, atsižvelgiant į jų naudą piliečiams ir verslui, o ne jų kiekybei ar dydžiui; pabrėžia, kad ES transporto politikai reikalingas tinkamas ir pakankamas finansavimas siekiant užtikrinti Europos ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą, be kita ko, atokesnėse geografinėse vietovėse, daugiau investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei socialinę ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad siekiant didesnio efektyvumo įgyvendinant stambius infrastruktūros projektus reikalinga stiprinti politinių, finansinių ir administracinių procedūrų aprėptį;

4. atkreipia dėmesį į svarbų ES transporto politikos ir investicijų vaidmenį skatinant ir stiprinant teritorinę, socialinę ir ekonominę ES sanglaudą ir užtikrinant visų Sąjungos regionų, įskaitant nutolusius, atokiausius, salų, periferijos, kalnų ir pasienio regionus, ištuštėjusias ir retai gyvenamas vietoves, teritorijų prieinamumą ir tarpusavio susisiekimą;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad viešosios investicijos į kelių, geležinkelių, oro ir jūrų transportą daro teigiamą poveikį vidaus rinkai ir Europos ekonomikai, kuri turi tapti pasauline lydere;

6. pabrėžia, kad formuojant ES transporto infrastruktūros politiką turi būti labiau atsižvelgiama į šiuos tris aspektus:

– prioritetas turi būti teikiamas koridorių ir visuotinio tinklo jungtims bei tarpvalstybinėms jungtims,

– sprendžiant dėl projektų svarbiausiu aspektu turėtų būti laikomas intermodalumas, taip pat

– sąveikumas turi būti transporto projektų bendro finansavimo sąlyga;

7. pakartoja, kad į preliminarų susitarimą dėl programą „InvestEU“[10] nustatančio reglamento įtrauktos bendrosios nuostatos (taikomos visam su transportu susijusiam finansavimui), kuriomis užtikrinama, jog „projektai, kurie nesuderinami su siekiamais klimato politikos tikslais, nelaikomi tinkamais gauti paramą“, ir kad finansavimo bei investavimo operacijos būtų tikrinamos siekiant nustatyti, ar jomis „daromas poveikis aplinkai ir klimatui arba socialinis poveikis, ir tokiu atveju atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas“; primena, kad „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas, kuriomis prisidedama prie didesnės ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos Sąjungoje, ir kad, siekiant kuo didesnio ES paramos finansavimo poveikio ir papildomos naudos, reikėtų kuo labiau padidinti atitinkamų Sąjungos programų sąveiką tokiose srityse kaip transportas, energetika ir skaitmeninimas;

8. pabrėžia, kad papildomai prie pagrindinio vaidmens, kurį Europos investicijų bankas (EIB) atlieka įgyvendinant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) ir programą „InvestEU“, būtina, kad EIB transporto politikos peržiūra, kurią numatyta atlikti 2020 m., sudarytų sąlygas labiau esminei EIB teikiamo transporto finansavimo reformai; primena, kad 2007–2018 m. laikotarpiu EIB suteikė maždaug 140 mlrd. EUR paskolų transporto projektams, iš kurių maždaug 80 % yra susiję su kelių infrastruktūra[11]; ragina EIB laiku teikti Parlamentui visų savo transporto politikos peržiūros etapų ataskaitas;

9. pabrėžia esminį Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vaidmenį skatinant didelio efektyvumo, darnaus ir sujungto transeuropinio tinklo (TEN-T) plėtrą transporto infrastruktūros, energetikos ir skaitmeninių paslaugų srityse; pakartoja, kad sparčiai sukūrus išbaigtą TEN-T būtų labai prisidėta prie Sąjungos socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos, taip pat prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų įgyvendinimo; pabrėžia, kad EITP programa yra itin svarbi siekiant investuoti į ilgalaikį tvarų augimą, inovacijas, sanglaudą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje;

10. mano, kad EITP išlaidas transporto srityje galima pagerinti toliau didinant finansavimo dalį, skiriamą netaršioms transporto rūšims; primena, kad EITP yra itin reikšminga ir gyvybiškai svarbi finansinė priemonė transporto sektoriuje, o trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu planuojant išlaidas turėtų būti atsižvelgiama į rezultatais paremtą požiūrį ir siekiama kurti ES pridėtinę vertę, ypač susijusią su TEN-T pagrindinių ir visapusiškų tinklų kūrimu bei užbaigimu; palankiai vertina Komisijos ketinimą taip pat bendrai finansuoti išardytų ar apleistų regioninių tarpvalstybinių geležinkelio jungčių atkūrimą[12] ir ragina valstybes nares, tarpvalstybinius regionus ir Komisiją toliau intensyviau vykdyti tuos pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomus projektus, kurie padeda vėl atverti ES vidaus sienas ten, kur tų sienų vis dar esama; ragina Komisiją EITP biudžeto eilutėje bendram finansavimui skirtą rezervuotą sumą ženkliai padidinti, kad būtų atstatytos išmontuotos arba apleistos trūkstamos regioninių geležinkelių jungtys, atsižvelgiant į tai, kad pirmenybė būtų teikiama vietovėms, kurių geografinė padėtis nepalanki; ragina Komisiją atsižvelgti į vis dar didelius skirtumus, susijusius su transporto infrastruktūra visoje ES; būtina intensyviau vykdyti tolesnį geležinkelių infrastruktūros elektrifikavimą, taip pat reikia sparčiau diegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS); pagal EITP biudžetą taip pat turėtų būti atsižvelgta į geležinkeliais vežamo krovinio keliamo triukšmo mažinimo priemones, kad būtų užtikrinta tvari ir veiksminga krovinių vežimo sistema; laikosi nuomonės, kad EITP turėtų geriau integruoti ir skatinti jūrų transportą; ragina išsaugoti finansavimą, skirtą Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), kai bus skirstomos lėšos transportui;

11. prašo Komisijos iki 2019 m. pabaigos pateikti visų pagal sutartis sudarytų projektų įgyvendinimo vertinimą, įskaitant projektų ir pasiūlymų, kuriais būtų galima pasiekti 100 % lėšų panaudojimo lygį, įskaitant lėšų perkėlimą, įgyvendinimo padėtį ir prognozes;

12. primena, kad sanglaudos politikos lėšomis, skirtomis transporto infrastruktūrai, turėtų būti siekiama įgyvendinti Sutartimis grindžiamą ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslą; pabrėžia, kad decentralizuoti metodai yra svarbūs, o susisiekimas kaimo vietovėse ir jų prieinamumas tebėra problema, kurią reikia skubiai spręsti; reiškia susirūpinimą dėl to, kad mažai dėmesio skiriama perėjimui prie kitų transporto rūšių panaudojant Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Sanglaudos fondą; pabrėžia, kad būtina mažinti ES fondų priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje; rekomenduoja padidinti investicijas į dviračių ir pėsčiųjų eismą; pakartoja savo seną reikalavimą dėl ES finansavimo, visų pirma pasidalijamojo valdymo išteklių, skaidrumo transporto sektoriuje; ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie transporto projektus, kurie buvo finansuojami iš ERPF ir Sanglaudos fondo;

13. prašo Komisijos iki metų pabaigos pateikti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų panaudojimo transporto projektams vertinimą, įskaitant partnerystės susitarimuose nustatytų transporto strategijų ir ex ante sąlygų laikymosi lygį;

14. prašo Komisijos iki 2019 m. pabaigos pateikti padėties, susijusios su finansinėms priemonėms skirtų lėšų panaudojimu, vertinimą, prognozes dėl galutinio įsisavinimo lygio ir pasiūlymus, kurie turi būti taikomi siekiant 100 % lygio, įskaitant nukreipimą į kitas EITP biudžeto eilutes;

15. prašo Komisijos pateikti SESAR diegimo, esamos padėties, būsimų veiksmų ir iš šių lėšų finansuojamų projektų indėlio į SESAR diegimą valstybėse narėse vertinimą;

16. ragina Komisiją atgaivinti patogius Europos naktinius traukinius, kaip įmanomą ir tvarią alternatyvą trumpiesiems skrydžiams ir ilgoms kelionėms automobiliu; ragina Komisiją išnagrinėti „EuroVelo“ tinklo bendro finansavimo derinimo su kompleksiniu geležinkelių tinklu galimybes;

17. laikosi nuomonės, kad vandens transportas yra alternatyva požiūriui „viskas vežama keliais“; mano, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/802[13] nuostatos, kuriomis nustatomos sieros kiekio jūriniame kure ribos, padidins šios transporto rūšies tvarumą, taip pat mano, kad dar yra daug erdvės toliau mažinti šios transporto šakos priklausomybę nuo iškastinio kuro; pažymi, kad Europos uostai yra daugiarūšio transporto centrai ir kad per juos įvežama daugiau kaip 90 % į ES importuojamų prekių; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų remiant ir finansuojant šios rūšies transportą;

18. pabrėžia, kad dėl transporto skaitmeninimo Sąjungos transportas gali tapti įtraukesnis, novatoriškesnis, labiau susietas ir darnesnis; pakartoja Komisijai, kad svarbu parengti naują Europos Sąjungos strategiją, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama perėjimui laikantis teisingumo principo ir darbuotojų, kurių darbo vietos dėl transporto sektoriaus skaitmeninimo panaikinamos, perkvalifikavimui;

19. atsižvelgiant į vis dar didelį žūčių ir sužeidimų per eismo įvykius skaičių ir naująją direktyvą dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo, kurioje įtvirtintos nuostatos, kad „valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į pažeidžiamų eismo dalyvių poreikius, pakartoja, kad Komisija ir valstybės narės turėtų toliau teikti pirmenybę skirtingų keleivinio transporto rūšių saugumo finansavimui ir turėtų daugiausia dėmesio skirti pažeidžiamų kelių eismo dalyvių, kaip antai pėstieji, neįgalieji, dviratininkai ir besinaudojantieji kitomis transporto priemonėmis, priskiriamomis mikromobilumo kategorijai, saugumui užtikrinti bei perėjimui prie kitų saugesnio ir ekologiškesnio transporto rūšių, pvz. geležinkelių transporto; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms reikiamą techninę ir administracinę pagalbą, susijusią su atitinkamomis esamų kelių priežiūros priemonėmis, numatytomis jų atitinkamuose visapusiškuose transporto planuose, kad būtų pagerinta kelių kokybė ir saugumas;

20. mano, kad, siekiant paskatinti judumo mieste pokyčius, būtina labiau susieti transporto finansavimą su tvaraus judumo mieste planais (angl. SUMPS); ragina, kad šie judumo mieste planai skatintų daugiarūšį įvairių darnių rūšių transportą, taikant socialinės ir ekonominės pusiausvyros formules, kuriomis būtų užtikrinamas ES piliečių nediskriminavimas;

21. judumas mieste turėtų padėti sutrumpinti kelionės į darbą ir namus laiką, užtikrinti sąveikumą, didinti viešojo transporto patrauklumą gyventojams ir mažinti privataus transporto įsigalėjimą, tokiu būdu prisidedant prie aplinkos ir klimato tvarumo ir visuomenės vystymosi; mano, kad, atsižvelgiant į ES didmiesčių vietovių viešojo transporto rūšių įvairovę (kai kuriais atvejais transporto sistemos pakrikos, bilietų pardavimo sistema chaotiška, dėl to jas naudoti brangiau), 2020 m. biudžete turėtų būti siekiama atsižvelgti į realijas – į tai, kad viešojo transporto bilietų pardavimo sistema sudėtinga, ir, atsižvelgiant į šias realijas, remti veiksmų plano įgyvendinimą siekiant įdiegti vieną daugiarūšio transporto bilietų pardavimo sistemą;

22. ragina užtikrinti visiškai skaidrią finansavimo sistemą ir skaidresnį projektų vertinimą, ypatingą dėmesį skiriant piliečių, pilietinės visuomenės ir NVO dalyvavimui skaidriai priimant sprendimus ir vykdant didelių projektų, kurių bendra investicijų apimtis viršija 1 mlrd. EUR, plėtros stebėseną; mano, kad finansavimas turėtų būti grindžiamas tikslais, kuriais valstybėms narėms užtikrinama reali nauda, ypač socialiniu ir aplinkosauginiu lygmenimis;

23. primena, kad viešųjų investicijų į infrastruktūrą atvejais itin dažnai susiduriama su korupcija; pabrėžia, kaip svarbus užtikrinti skaidrų ir rungtyniavimu grindžiamą konkurso procesą ES finansuojamų didelio masto transporto infrastruktūros projektų atvejais; pakartoja, kad perkančiosios organizacijos ir besivaržantieji konkursuose dėl šių didelio masto projektų privalo sudaryti sąžiningumo paktus, pagal kuriuos trečiosios šalys vykdo stebėsena, kaip laikomasi įsipareigojimų dėl vadovavimosi geriausia praktika ir skaidrumo; primena, kad valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už valdymo sistemos, kuria siekiama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų investicinių projektų įgyvendinimą, sukūrimą, ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti reikiamą administracinę ir techninę paramą siekiant palengvinti jų įgyvendinimą; pažymi, kad vykdant viešąjį pirkimą taip pat svarbu atsižvelgti į darbuotojų socialines sąlygas; pabrėžia, kad šiuo metu visas transporto sektorius susiduria su problemomis ieškant naujų darbuotojų; norint išspręsti darbuotojų klausimą būtina pagerinti darbo sąlygas;

24. mano, kad naudos ir sąnaudų analizės transporto projektų atvejais negali toliau būti sutelktos ties trumpalaike ekonomine analize, o turi būti sutelktos ties išsamiu visų trumpalaikių ir ilgalaikių išorės sąnaudų supratimu, vadovaujantis Komisijos užsakytu išorės sąnaudų ir sąnaudų internalizavimo tyrimu, kurį atliekant atskleista, kad apskaičiuotos visos transporto išorės sąnaudos kasmet siekia beveik 1 000 mlrd. EUR[14];

25. ragina Komisiją vadovautis labiau į rezultatus orientuotu požiūriu, siekti ES pridėtinės vertės ir daugiau dėmesio skirti politiniams tikslams, kartu nustatant bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų atrankos kriterijus, ir primena, kad svarbu juos tinkamai įgyvendinti;

26. pakartoja, kad reikia stiprios Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA), kuriai būtų skirtas tinkamas finansavimas, siekiant visame pasaulyje užtikrinti ES piliečių saugumą (dėl, pvz. naujų technologijų, kibernetinių grėsmių, GNSS trukdymo), taip pat oro transporto sektoriaus aplinkos tvarumą, mažinant jo poveikį aplinkai (mažiau triukšmo ir išmetamųjų teršalų, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, žiedinė ekonomika), skatinant aplinkos apsaugą (poveikio mažinimo priemonės) kuriant novatoriškas ir tvarias technologijas (dronai, elektra varomi ir hibridiniai orlaiviai, tvarus aviacinis kuras), ekologinio ženklo programą ir daugiarūšį judumą (t. y. sujungimą su geležinkelio ir oro uosto infrastruktūra bei tarp jų);

27. apgailestauja, kad 2020 m. biudžete nebuvo atsižvelgta į išplėstas ES su transportu susijusių agentūrų – Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA), Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (EGA) – užduotis, o siekiant užtikrinti, kad jų užduotys būtų visapusiškai vykdomos, reikėtų atsižvelgti į padidėjusį finansinių ir žmogiškųjų išteklių poreikį; primena, kad vadovaujantis Audito rūmų parengta nuomone, Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (EGA) galėtų turėti vieną būstinę ir tai padėtų sumažinti ES biudžeto išlaidas;

28. pabrėžia projektų, kuriais skatinamas turizmas – labai prisidedantis prie valstybių narių BVP ir darantis ekonominį poveikį augimui, konkurencingumui, užimtumui ir socialiniam vystymuisi sektorius, svarbą; apgailestauja, kad biudžetas neapima turizmo kaip atskiros politikos srities, ir pakartoja savo raginimą, kad pagal kitą daugiametę finansinę programą būtų nustatytas specialus tikslinis finansavimas pagal atskirą biudžeto eilutę, skirtą tik turizmui; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės susiduria su bendrais iššūkiais turizmo sektoriuje, įskaitant krizių valdymą, trečiųjų šalių konkurenciją, turizmo veiklos tvarumą, vietos ir izoliuotų bendruomenių stiprinimą ir perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, ir į tai, kad todėl bendra Europos politika suteikia didelės pridėtinės vertės.


 

PRIEDAS. NUOMONĖS REFERENTUI INFORMACIJĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

 

 

 

 

Subjektas ir (arba) asmuo

Europos Transporto ir Aplinkos federacija – 58744833263-19

 

 

Europos geležinkelių ir infrastruktūros įmonių bendrija – 7574621118-27

 

 

 

 

 


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.9.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

6

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Marco Campomenosi, Ciarán Cuffe, Johan Danielsson, Andor Deli, Anna Deparnay-Grunenberg, Ismail Ertug, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, Mario Furore, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Kateřina Konečná, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Tilly Metz, Caroline Nagtegaal, Bill Newton Dunn, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Tomasz Piotr Poręba, Dominique Riquet, Sven Schulze, Vera Tax, Cristian Terheş, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Petar Vitanov, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Paolo Borchia, Gina Dowding, Ilhan Kyuchyuk, Ljudmila Novak, Andrey Novakov, Anne-Sophie Pelletier, Catherine Rowett

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35

+

GUE/NGL

Kateřina Konečná, Elena Kountoura, Anne-Sophie Pelletier

NI

Mario Furore

PPE

Andor Deli, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Ljudmila Novak, Andrey Novakov, Sven Schulze, Barbara Thaler

RENEW

José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Ilhan Kyuchyuk, Caroline Nagtegaal, Bill Newton Dunn, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet

S&D

Andris Ameriks, Johan Danielsson, Ismail Ertug, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Bogusław Liberadzki, Vera Tax, Cristian Terheş, István Ujhelyi, Petar Vitanov

VERTS/ALE

Ciarán Cuffe, Anna Deparnay-Grunenberg, Gina Dowding, Tilly Metz, Catherine Rowett

 

6

-

ECR

Peter Lundgren

ID

Paolo Borchia, Marco Campomenosi, Julie Lechanteux, Philippe Olivier, Lucia Vuolo

 

3

0

ECR

Tomasz Piotr Poręba, Roberts Zīle, Kosma Złotowski

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė 

 


 

 

Regioninės plėtros KOMITETO NUOMONĖ (7.10.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Younous Omarjee</Depute>

 

 

 

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad sanglauda yra vienas iš Sąjungos tikslų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje, yra apibrėžta SESV 174 straipsnyje ir priklauso Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamajai kompetencijai; pabrėžia, kad sanglaudos politika yra viena svarbiausių Sąjungos politikos sričių ir jos pagrindinė viešųjų investicijų politika, kad 2014–2020 m. DFP jai numatytas 351,8 mlrd. EUR dydžio biudžetas sudaro trečdalį DFP, kad rengiant kitą DFP jis turėtų likti toks pat ir nebebūti mažinamas, taip pat kad naujoms Sąjungos iniciatyvoms turėtų būti skiriami nauji ir pakankamai finansiniai ištekliai ir kad jos turėtų būti įgyvendinamos pagal bendro sprendimo procedūrą;

2. pabrėžia, kad sanglaudos politika grindžiama solidarumo politika, kad pagal ją siekiama Sutartyse iškelto tikslo skatinti ir remti bendrą darnų valstybių narių ir regionų vystymąsi, skatinamas regionų bendradarbiavimas ir siekiama mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus tarp Sąjungos regionų ir juose bei užtikrinti, kad – atsižvelgiant į demografinius iššūkius – nuošalyje neliktų nė vienas regionas; mano, kad sanglauda skatina augimą ir darbo vietų kūrimą visoje Sąjungoje bei pagrindinių Sąjungos tikslų ir prioritetų, įskaitant jos tikslus klimato ir energetikos bei pažangaus, tvaraus ir įtraukaus ekonomikos augimo srityse, įgyvendinimą; pažymi, kad papildomumas gali padėti užtikrinti subalansuotą naudojimąsi struktūriniais fondais ir visais prieinamais šaltiniais, įskaitant finansines priemones;

3. teigiamai vertina tai, kad užtikrinti 2007–2013 m. mokėjimų poreikiai ir kad itin sparčiai gerinamas mokėjimų vykdymas bei didinamas projektų atrankos rodiklis, taip pat kad projektų atrankos tempas vietoje galiausiai pasivijo ankstesnio programavimo laikotarpio lygį ir jį viršijo bei 2019 m. rugsėjo mėn. siekė 83 proc.; vis dėlto, pažymi, kad skirtingose valstybėse narėse šis lygis ženkliai skiriasi, ir ragina Komisiją toliau padėti atsiliekančioms valstybėms narėms gerinti savo rezultatus;

4. pažymi, kad, palyginti su 2019 m. ES biudžetu, 2020 m. biudžeto projekto 1b išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimai padidėjo 2,5 proc., o bendra mokėjimų asignavimų suma padidėjo 6,4 proc.;

5. ragina Tarybą ir Komisiją atsižvelgti į šio programavimo laikotarpio patirtį ir vengti bet kokių kitų mokėjimo krizių bei mokėjimų atidėjimo ateityje; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vėlavimo pradėti ir įgyvendinti programas prisikaupė mokėjimo prašymų;

6. pabrėžia, jog SESV 349 straipsnyje minimi atokiausi regionai naudojasi specialiomis priemonėmis – visų pirma sanglaudos politikos kontekste – susijusiomis su sąlygomis norint gauti labai reikalingą ir itin svarbų finansavimą darniam vystymuisi skatinti ir, savo ruožtu, darnaus vystymosi tikslams siekti, atsižvelgiant į jų ekonominę ir socialinę padėtį, didelį jų geografinio atokumo struktūrinį poveikį ir į tai, kad jie patiria ypač didelį poveikį, siejamą su klimato kaita;

7. primena, kad sanglaudos politika yra viena svarbiausių priemonių Komisijos 2020 m. biudžeto projekte nustatytų prioritetų klausimui spręsti; atkreipia ypatingą dėmesį į sanglaudos politikos investicijų grąžą, nes kiekvienas investuotas euras duoda 2,74 EUR grąžą augimo ir darbo vietų kūrimo požiūriu;

8. pakartoja, kad, norint pasiekti sanglaudos politikos tikslus, regioninės, vietos, miestų ir kitos valdžios institucijos turi bendradarbiauti ir užmegzti dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant universitetus, aplinkos apsaugos organizacijas bei įvairias etnines ir religines, įvairaus amžiaus asmenų, neįgaliųjų, tam tikros seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės atstovų grupes;

9. primena, kad sanglaudos politika yra naudinga pagalbos priimant ir integruojant migrantus priemonė, ir primygtinai ragina 2020 m. ES biudžeto lėšomis prisidėti prie solidaraus uždavinių, susijusių su migracija, sprendimo;

10. ragina perprogramuoti Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą vadovaujantis susitarimu, pasiektu per 2019 m. biudžeto procedūrą, siekiant ženkliai padidinti įsipareigojimų asignavimus; primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina finansuoti specialias priemones, kuriomis būtų siekiama stabdyti jaunimo išsikėlimą iš mažiau išsivysčiusių regionų;

11. nerimauja dėl galimo „Brexit’o“ be susitarimo padarinių, ypač dėl potencialiai neigiamo poveikio sanglaudos politikai ir tarpvalstybiniams regionams; akcentuoja derybų dėl kitos DFP svarbą ir šiame kontekste primygtinai ragina kuo labiau mažinti „Brexit’o“ poveikį sanglaudos politikos biudžetui;

12. pakartoja, kad svarbu stiprinti administracinį vietos ir regioninių valdžios institucijų pajėgumą, nes tai esminis elementas norint teisingai parengti ir įgyvendinti projektus vietoje;

13. pažymi, jog 2020-ieji biudžetiniai metai yra paskutiniai dabartinio DFP laikotarpio metai, todėl pabrėžia, kad svarbu pasirengti naujajam finansiniam laikotarpiui ir sklandžiai prie jo prisitaikyti;

14. reiškia susirūpinimą dėl to, kad nebus pasiektas tikslas 20 proc. ES biudžeto 2014–2020 m. DFP laikotarpiu skirti išlaidoms kovai su klimato kaita padengti, ir ragina Komisiją 2020 m. gerokai padidinti kovos su klimato kaita išlaidų procentinę dalį; ragina valstybes nares ir regionus deramai atsižvelgti į svarų sanglaudos politikos indėlį investuojant į klimato apsaugą ir siekiant Sąjungos tikslo išlaidų kovai su klimato kaita srityje, sykiu daugiau dėmesio skiriant būtinybei užpildyti 3,5 mlrd. EUR, reikalingų kovai su klimato kaita, biudžeto spragą ir būtinybei vengti naudoti viešąsias lėšas iškastiniam kurui, kad dėmesys būtų dar labiau sutelktas į kovą su klimato kaita ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai;

15. mano, kad turėtų būti pakankamai remiami veiksmai, kuriais ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos ir aplinkos aspektui, ir kad tai irgi galėtų būti grindžiama reikalavimais, susijusiais su energetikos pertvarka, pvz., su branduolinių elektrinių išmontavimu; primena, jog būtina sumažinti 41 regiono priklausomybę nuo iškastinio kuro perkvalifikuojant anglių pramonės darbuotojus ir pakeliant jų kvalifikaciją bei užtikrinti teisingą perėjimą prie darnios ekonomikos sukuriant Teisingos pertvarkos fondą ir skiriant pakankamus biudžeto išteklius, kad iki 2050 m. būtų užtikrintas tinkamas ir teisingas perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos;

16. pažymi, kad lėšų perkėlimo Europos infrastruktūros tinklų priemonei požiūriu 2020-ieji, bus antrieji metai, kuriais bus galima prašyti papildomo išankstinio finansavimo veiksmams, pradėtiems 2014, 2015 ar 2016 m., ir paskutiniai metai nepanaudotiems ištekliams perskirti;

17. pabrėžia, kad sanglaudos politikos atveju neturėtų būti numatoma jokių perkėlimų, dėl kurių būtų pakenkta struktūrinių ir investicijų fondų pajėgumui pasiekti savo tikslus;

18. pažymi, kad struktūrinių reformų rėmimo programos finansavimas bus vykdomas naudojantis bendrąja įsipareigojimų marža; įspėja, kad finansavimas neturėtų būti didinamas sanglaudos politikos sąskaita; primena, kad naujos Sąjungos iniciatyvos turėtų būti finansuojamos iš naujų papildomų išteklių, o ne ilgalaikės Sąjungos politikos sąskaita; pažymi, kad sanglaudos politika ir ekonominis valdymas galėtų būti grindžiami skirtingais tikslais ir kad įgyvendinant reformas turėtų būti deramai atsižvelgiama į teritorinį poveikį;

19. apgailestauja, kad, palyginti su ankstesniuoju programavimo laikotarpiu, buvo sumažinti Sanglaudos fondo asignavimai, ir atkreipia dėmesį į vystymosi atotrūkio didėjimo riziką, susijusią su bazine – pirmiausia transporto – infrastruktūra; ragina numatyti lankstesnius biudžeto mechanizmus, kuriuos taikant būtų lengviau perskirti finansavimą papildomoms investicijoms į bazinę infrastruktūrą, visų pirma į TEN-T infrastruktūrą, kaip ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungos lygmeniu varomąją jėgą tose valstybėse narėse, kuriose vystymasis aiškiai atsilieka;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti skaidrų, teisingą ir atsakingą Sąjungos išteklių naudojimą.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

2.10.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mathilde Androuët, Pascal Arimont, Adrian-Dragoş Benea, Isabel Benjumea Benjumea, Tom Berendsen, Stéphane Bijoux, Franc Bogovič, Andrea Cozzolino, Corina Crețu, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Francesca Donato, Jill Evans, Raffaele Fitto, Cristian Ghinea, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Manolis Kefalogiannis, Ondřej Knotek, Constanze Krehl, Elżbieta Kruk, Naomi Long, Cristina Maestre Martín De Almagro, Pedro Marques, Martina Michels, Andżelika Anna Możdżanowska, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Alessandro Panza, Tsvetelina Penkova, Caroline Roose, André Rougé, Susana Solís Pérez, Monika Vana, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ciarán Cuffe, Barbara Ann Gibson, Tomislav Sokol, Maria Spyraki

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

38

+

ECR

Raffaele Fitto, Elżbieta Kruk, Andżelika Anna Możdżanowska

GUE/NGL

Martina Michels, Younous Omarjee

ID

Mathilde Androuët, Francesca Donato, Alessandro Panza, André Rougé

NI

Rosa D'Amato

PPE

Pascal Arimont, Isabel Benjumea Benjumea, Tom Berendsen, Franc Bogovič, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Manolis Kefalogiannis, Andrey Novakov, Tomislav Sokol, Maria Spyraki

RENEW

Stéphane Bijoux, Cristian Ghinea, Barbara Ann Gibson, Ondřej Knotek, Naomi Long, Susana Solís Pérez

S&D

Adrian-Dragoş Benea, Andrea Cozzolino, Corina Crețu, Constanze Krehl, Cristina Maestre Martín De Almagro, Pedro Marques, Tsvetelina Penkova, Julie Ward

VERTS/ALE

Ciarán Cuffe, Jill Evans, Caroline Roose, Monika Vana

 

0

-

 

 

 

1

0

PPE

Tamás Deutsch

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 


 

 

Žemės ūkio ir kaimo plėtros KOMITETO NUOMONĖ (6.9.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Paolo De Castro</Depute>

 

 

 

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija 2020 m. biudžeto projekte siūlo pagal 2 išlaidų kategoriją skirti 59 994,9 mln. EUR įsipareigojimų ir 58 014,3 mln. EUR mokėjimų asignavimų, šiek tiek padidinant įsipareigojimų (iki 43 531,8 mln. EUR, + 0,8 %) ir mokėjimų (iki 43 501,7 mln. EUR, + 0,9 %) asignavimus, skiriamus Europos žemės ūkio garantijų fondui, palyginti su 2019 m. biudžetu; labai apgailestauja dėl to, kad asignavimai, skiriami Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP), sumažinti iki 14 708,7 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (− 0,1 %) ir 13 141,2 mln. EUR mokėjimų asignavimų (− 0,1 %), palyginti su 2019 m. biudžetu, visų pirma dėl EŽŪFKP nominaliosios vertės stagnacijos ir didelio rėmimo išlaidų sumažėjimo;

2. primygtinai reikalauja, kad bet kokios Sąjungos biudžeto pajamos, gaunamos iš bet kokių asignuotųjų pajamų arba iš dėl pažeidimų žemės ūkio sektoriuje ankstesniais metais susigrąžintų lėšų, liktų 2 išlaidų kategorijoje;

3. primygtinai teigia, kad žemės ūkio biudžetas neturėtų būti daugiau mažinamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio sektoriui dažnai poveikį daro krizės, kurias reikia spręsti biudžetinėmis priemonėmis;

4. pažymi, kad 2020 biudžetiniai metai yra paskutiniai dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio metai, todėl pabrėžia, koks svarbus yra pasirengimas ir sklandus prisitaikymas prie naujojo finansinio laikotarpio, kuriuo turi būti užtikrintas tinkamas ūkininkų gyvenimo lygis;

5. yra labai susirūpinęs dėl „Brexit’o“ be susitarimo poveikio biudžetui ir griežtai nepritaria bet kokiam nenumatytam bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) asignavimų mažinimui 2020 m., jei Sąjunga ir Jungtinė Karalystė nesudarytų susitarimo, kadangi ūkininkams reikia iš anksto planuoti savo veiklą;

6. pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi būti suderintas su Paryžiaus susitarimo, priimto 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, tikslais;

7. atmeta Komisijos siūlomą asignavimų, skiriamų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms, mažinimą (− 14,6 mln. EUR), nes dėl to gali būti daromas neigiamas poveikis jų didėjančiam indėliui siekiant iš naujo subalansuoti derybines galias maisto tiekimo grandinėje, kadangi tiesiogiai bus paveikti ūkininkai; todėl mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad mokėjimai šiam sektoriui nebūtų mažinami; apgailestauja dėl to, kad nenumatyta asignavimų paukštienos sektoriui ir siūlo skirti lėšų pagal skirsnį „Kitos kiaulienos, paukštienos, kiaušinių, bitininkystės ir kitų gyvūninės kilmės produktų priemonės“, siekiant paremti paukštienos sektorių, nes jame nesąžiningai iškraipoma prekyba su Ukraina;

8. apgailestauja dėl to, kad nenumatyta kompensacijos už Komisijos siūlomą asignavimų, skiriamų Sąjungos vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojams, mažinimą – minėtas sektorius patiria sunkią krizę dėl fitofaginių ar patologinių ligos sukėlėjų, kaip antai apelsinams kenkiančio Tristeza viruso, citrinoms kenkiančios Mal secco ligos, pomidorams kenkiančio organizmo Tuta absoluta ir alyvmedžiams kenkiančios bakterijos Xylella fastidiosa; todėl ragina, nepaisant sumažintų asignavimų, numatyti citrusinių vaisių finansavimo planą esamų citrinmedžių ir alyvmedžių giraičių, kuriose auginamos atsparesnės tų pačių augalų veislės, žemės pertvarkymo išlaidoms padengti, kad šį sektorių būtų galima iš esmės atgaivinti;

9. teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą skirti 50 mln. EUR pagal punktą „Kitos jautienos ir veršienos priemonės“, siekiant paremti jautienos sektorių Airijoje rinkos sunkumų, susijusių su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos, atveju; pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos taip pat turės didelį neigiamą poveikį keliems Sąjungos žemės ūkio sektoriams; ragina Komisiją pasiūlyti paramos visiems Sąjungos žemės ūkio sektoriams, kuriems įtakos gali turėti Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos, planą, grindžiamą tinkamu poveikio vertinimu kiekviename sektoriuje ir kiekvienoje valstybėje narėje, ir išplėsti šio plano taikymą įtraukiant paveiktas valstybes nares, atsižvelgiant į joms daromo poveikio laipsnį; mano, jog norint, kad šis planas būtų veiksmingas, jame turi būti numatytos struktūrinės priemonės minėtų sektorių organizavimui stiprinti ir prekybos srautų įvairinimui skatinti;

10. mano, kad Sąjungos ir MERCOSUR prekybos susitarimu bus sukelta papildomų sunkumų minėtiems žemės ūkio sektoriams, ir todėl prašo Komisijos iki 2019 m. pabaigos išsamiai išdėstyti 2019 m. birželio 28 d. paskelbto 1 mlrd. EUR vertės Sąjungos paramos plano, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas jautriems Sąjungos žemės ūkio sektoriams susidoroti su galimu neigiamu šio prekybos susitarimo poveikiu tuo atveju, jei jis bus ratifikuotas, turinį;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto parama jautriems sektoriams yra neveiksminga, bet tuo pačiu metu jie atveriami tolesnei konkurencijai ir kyla rinkos nestabilumo rizika, visų pirma sudarant dvišalius laisvosios prekybos susitarimus; atkreipia dėmesį ir į tai, kad tradiciniai nuosavi ištekliai Sąjungos biudžete ilgą laiką mažėja, visų pirma dėl to, kad dėl laisvosios prekybos susitarimų sumažėjo muitai;

12. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą padėti ūkininkams ir skirti 1 mlrd. EUR vertės finansinės paramos paketą, jei dėl Sąjungos prekybos susitarimo su MERCOSUR būtų sutrikdyta rinka; primygtinai ragina šių lėšų nepaimti iš jokios esamos žemės ūkio biudžeto eilutės;

13. yra susirūpinęs dėl dabartinės krizės cukraus sektoriuje, kilusios po to, kai buvo panaikinta kvotų sistema ir neseniai paskelbta apie aštuonių gamyklų uždarymą Sąjungoje; apgailestauja dėl to, kad neskirta asignavimų sektoriui; mano, kad, nesikišant valdžios institucijoms, privatiems subjektams turi būti leista imtis privačių priemonių reguliuoti gamybą savanorišku pagrindu; šiame kontekste siūlo Komisijai, atsižvelgiant į naują auginimo sezoną, įvertinti galimybę pradėti taikyti biudžeto požiūriu neutralias priemones, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013[15] 222 straipsnyje, kuriomis ūkininkams, jų organizacijoms ir pripažintoms tarpšakinėms organizacijoms leidžiama sudaryti kolektyvines sutartis, kad produkciją pašalintų iš rinkos, sandėliuotų ar mažintų suderintu būdu;

14. palankiai vertina tai, kad Komisija siūlo padidinti finansavimą skatinimo priemonėms, kuriuo patvirtinamas patobulinimų, atliktų vykdant pastarąją reformą, veiksmingumas; mano, kad Komisija turėtų ir toliau stiprinti skatinimo kampanijas, skirtas naujoms rinkoms atverti kokybiškiems gaminiams, nes skatinimo priemonės yra labai svarbios siekiant didinti Sąjungos eksporto dalį viso pasaulio rinkose;

15. apgailestauja dėl to, kad nenumatyta pagalbos priemonių ūkininkams, ypač pieno ir pieno produktų sektoriuje, kuriame susiduriama su nuolatiniais rinkos sunkumais dėl Rusijos importo draudimo, taikomo įvairiems Sąjungos žemės ūkio produktams (Rusijos embargo);

16. primena, kad pastaruosius penkerius metus Sąjungos žemės ūkio sektorius kentėjo nuo Rusijos embargo padarinių; pabrėžia, kad bet koks papildomas poveikis žemės ūkio prekybos srautams, susijęs su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos, gali sukelti papildomų trikdžių, ir prašo prireikus skirti papildomų asignavimų išskirtinėms priemonėms;

17. laikosi nuomonės, kad Sąjunga gali labai prisidėti skatinant sveikos mitybos įpročius, visų pirma atsižvelgiant į vaikus, ir todėl mano, kad nepaprastai svarbu visapusiškai pasinaudoti viršutinėmis ribomis, numatytomis pagal Sąjungos mokykloms skirtas programas, ir dabartiniame reglamente plėtoti papildomas tvaraus vartojimo programas; todėl ragina valstybes nares rengiant mažiau biurokratiškas programas stiprinti savo nacionalines programas, kad būtų užtikrintas visiškas didžiausios turimų asignavimų sumos (250 mln. EUR) panaudojimas;

18. teigiamai vertina didesnę paramą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurių tikslas – saugių ir kokybiškų maisto produktų tiekimas ir aprūpinimas maistu; pabrėžia, jog būtina, kad moksliniams tyrimams žemės ūkio maisto produktų sektoriuje skirtos lėšos, ypač lėšos iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto, ir toliau būtų visiškai prieinamos siekiant žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose skatinti inovacijas ir pažangius sprendimus, visų pirma atliekant žemės ūkio ekologijos tyrimus, laikantis į visą žemės ūkio ekosistemą orientuoto požiūrio; atkreipia dėmesį į praktinio rezultatų taikymo ūkių lygmeniu svarbą ir mokslinių žinių sklaidos ūkininkams vaidmenį; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant mokslinių tyrimų politiką turėtų būti laikomasi aplinkos, klimato, biologinės įvairovės, sveikatos ir gerovės politikos tikslų ir skatinamos bei remiamos iniciatyvos, pritaikytos prie smulkiųjų ūkių, neturinčių masto ekonomijos, poreikių, kad jie galėtų naudotis naujausių technologijų teikiamomis galimybėmis; pabrėžia, kad reikia stipriau susieti tyrimus ir praktiką, įtraukiant pirminės produkcijos gamintojus ir skleidžiant žinias bei geriausią patirtį;

19. ragina Komisiją suteikti pakankamą finansinę paramą tolesniam pažangių ir novatoriškų sprendimų diegimui žemės ūkio sektoriuje, atsižvelgiant į jų įrodytą naudą aplinkai ir poreikį didinti žemės ūkio sektoriaus efektyvumą; mano, kad toliau reikėtų analizuoti ir skatinti tikslųjį ūkininkavimą ir skaitmeninių technologijų naudojimą;

20. atsižvelgdamas į tai, kad Sąjunga išlieka pažeidžiama gyvūnų ir augalų ligų protrūkių atžvilgiu, apgailestauja dėl to, kad fondo asignavimai neatidėliotinoms priemonėms, susijusioms su gyvūnų ir augalų sveikata, sumažinti 60 proc.;

21. su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į sunkius afrikinio kiaulių maro, išplitusio keliose valstybėse narėse, padarinius ir didelį nuo 2019 m. pradžios užregistruotų protrūkių skaičių; yra susirūpinęs dėl to, kad dideliuose kiaulių ūkiuose buvo paskersta dešimtys tūkstančių gyvulių; todėl apgailestauja dėl to, kad nenumatyta asignavimų afrikinio kiaulių maro prevencijai ir kovai su juo, ir pabrėžia, kad 2019 m. Sąjungos biudžete šiam tikslui buvo skirta 28 mln. EUR; pabrėžia, kad bent panaši suma turėtų būti įrašyta į 2020 m. Sąjungos biudžetą; atkreipia dėmesį į tai, kad trečiosios šalys investavo į mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sukurti vakciną nuo afrikinio kiaulių maro; laikosi nuomonės, kad Sąjunga turėtų investuoti į vakcinos mokslinius tyrimus ir kūrimą, nes ji padėtų per trumpiausią laiką sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą ir jį išnaikinti;

22. ragina valstybes nares didinti paramą jaunų ūkininkų įsisteigimui, laikantis tikslo labiau prisidėti prie Sąjungos ūkininkų kartų kaitos;

23. pabrėžia, kokie svarbūs įsipareigojimai kaimo plėtros programoms ir išlaidos žemės ūkio ir aplinkosaugos priemonėms, taip pat kaimo ekonominė plėtra, ypač kokios svarbios iniciatyvos, skirtos jauniems ūkininkams ir jų paramai;

24. palankiai vertina naujų bandomųjų projektų, būtinų siekiant apsvarstyti BŽŪP ateitį, finansavimą, visų pirma tų projektų, kuriais siekiama sukurti integruotosios kenkėjų kontrolės priemonių rinkinį ūkininkams, remti pažangiuosius kaimus ir parengti veiksmų programą gyvulininkystės sektoriuje;

25. prašo išlaikyti Sąjungos teisės aktuose nustatytą maksimalų POSEI programų asignavimų lygį, pabrėžiant šių programų svarbą žemės ūkio produktų gamintojų atsparumui, ir atkreipia dėmesį į nestabilią ekonominę atokiausių regionų, kurie vis dar labai kenčia nuo krizės, padėtį.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

4.9.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mazaly Aguilar, Álvaro Amaro, Eric Andrieu, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Benoît Biteau, Mara Bizzotto, Daniel Buda, Matt Carthy, Asger Christensen, Dacian Cioloș, Ivan David, Paolo De Castro, Jérémy Decerle, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Dino Giarrusso, Martin Häusling, Martin Hlaváček, Krzysztof Jurgiel, Jarosław Kalinowski, Elsi Katainen, Gilles Lebreton, Norbert Lins, Marlene Mortler, Ulrike Müller, Juozas Olekas, Sheila Ritchie, Bronis Ropė, Bert-Jan Ruissen, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Annie Schreijer-Pierik, Veronika Vrecionová, Sarah Wiener, Juan Ignacio Zoido Álvarez

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Atidzhe Alieva-Veli, Franc Bogovič, Lena Düpont, Estrella Dura Ferrandis, Ivo Hristov, Jan Huitema, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Tilly Metz, Daniela Rondinelli, Christine Schneider, Marc Tarabella, Irène Tolleret

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

39

+

ECR

Mazaly Aguilar, Krzysztof Jurgiel, Anthea McIntyre, Veronika Vrecionová

GUE/NGL

Matt Carthy, Luke Ming Flanagan

ID

Mara Bizzotto, Gilles Lebreton, Joëlle Mélin

NI

Diane Dodds, Dino Giarrusso

PPE

Álvaro Amaro, Franc Bogovič, Daniel Buda, Herbert Dorfmann, Lena Düpont, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Marlene Mortler, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Annie Schreijer-Pierik, Juan Ignacio Zoido Álvarez

Renew

Asger Christensen, Dacian Cioloș, Jérémy Decerle, Martin Hlaváček, Elsi Katainen, Ulrike Müller, Sheila Ritchie

S&D

Eric Andrieu, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Paolo De Castro, Estrella Dura Ferrandis, Ivo Hristov, Juozas Olekas, Marc Tarabella

 

5

-

Verts/ALE

Benoît Biteau, Martin Häusling, Tilly Metz, Bronis Ropė, Sarah Wiener

 

1

0

ID

Ivan David

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

 

Žuvininkystės KOMITETO NUOMONĖ (5.9.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Chris Davies</Depute>

 

 

 

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, jog reikia atitinkamų finansinių priemonių, kad būtų užtikrintas perspektyvus žuvininkystės sektorius; pažymi, kad norint pasiekti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus itin svarbu turėti pakankamai biudžeto lėšų; pabrėžia, kad ypač daug biudžeto lėšų sutelkta III skirsnyje ir 11-toje antraštinėje dalyje „Jūrų reikalai ir žuvininkystė“; primena, kad didžiausią biudžeto dalį sudaro Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir privalomi įnašai regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms bei tausios žuvininkystės susitarimams;

2. pabrėžia, kad reikia užtikrinti aplinkos apsaugos prioritetų ir socialinio bei ekonominio stabilumo pusiausvyrą siekiant darnios mėlynosios ekonomikos, ypač nuo mažos apimties priekrantės žvejybos priklausomose bendruomenėse;

3. pabrėžia, kad pagrindiniai BŽP tikslai turėtų padėti subalansuoti Europos Sąjungai strategiškai svarbaus sektoriaus gyvybingumą ir būtinybę išsaugoti jūrų ekosistemas vystant ekonominiu ir aplinkos požiūriu darnią žuvininkystę;

4. mano, kad įdėta daug pastangų siekiant padidinti patikimas jūrų biologinių išteklių mokslo žinias; nors žinių turime daugiau, tačiau vis dar toli gražu ne optimalų jų kiekį, kad būtų galima atlikti tinkamą vertinimą; todėl mano, kad Sąjungos lėšų tiek tarptautinėms, tiek valstybių narių mokslinių tyrimų organizacijoms turi būti skiriama daugiau, siekiant toliau gerinti išteklių vertinimą ir siekiant gerinti žinias apie jūrų aplinką, taip pat tirti klimato kaitos ir taršos poveikį žuvų ištekliams; žvelgiant plačiau, mano, kad būtina skatinti žvejų indėlį į žinias apie jūros aplinką ir šiuo tikslu turėtų būti teikiamas finansavimas laivuose montuojamiems matavimo prietaisams įsigyti;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip pusė Sąjungai tiekiamų žuvininkystės produktų sugaunama tarptautiniuose vandenyse ir trečiųjų šalių išskirtinėse ekonominėse zonose; pabrėžia, kad ES vykdomas tausios žvejybos skatinimas trečiųjų šalių vandenyse yra labai svarbus ES laivynui ir ES bei trečiųjų šalių pakrančių bendruomenių klestėjimui, žvejybos išteklių ir jūrų aplinkos išsaugojimui, vietos sektorių plėtrai, žvejybos, perdirbimo ir prekybos užtikrinamam užimtumui ir žvejybos indėliui į apsirūpinimo maistu saugumą; primena strateginę tausios žvejybos partnerystės susitarimų ir apskritai BŽP išorės aspekto svarbą; mano, kad, siekiant laikytis tarptautiniuose žuvininkystės susitarimuose nustatytų įsipareigojimų ir užtikrinti Sąjungos dalyvavimą regioninių žvejybos valdymo organizacijų veikloje, 2020 m. metiniame biudžete reikia numatyti atitinkamas ir patikimas biudžeto lėšas ir kad dabartinis biudžetas neturėtų būti mažinamas;

6. primena, kad ES yra sudariusi tarptautinius susitarimus, tokius kaip Paryžiaus susitarimas ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų susitarimas, įskaitant 14-ąjį vandenynų, jūrų ir jūrų išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo siekiant darnaus vystymosi tikslą, ir privalo laikytis įsipareigojimų plėtodama savo politiką, įskaitant bendrą žuvininkystės politiką;

7. primena, kad vienas iš BŽP tikslų yra prisidėti prie apsirūpinimo maistu saugumo ES užtikrinimo; primena, kad didelė dalis ES suvartojamų žuvininkystės produktų yra importuojami produktai; pabrėžia, kad akvakultūra tampa vis svarbesnė norint pasiekti šį tikslą ir mažina ES priklausomybę nuo žuvininkystės produktų importo;

8. pabrėžia, kad 2020 m. biudžete turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys finansiniams ištekliams, kurie, kaip numatyta, reikalingi siekiant paremti žvejybos sektorių, kai įgyvendinamos įpareigojimo iškrauti laimikį priemonės;

9. primena priekrantės ir smulkiosios žvejybos laivyno svarbą; pabrėžia, kad sektoriui tenka beveik 75 proc. visų Sąjungoje įregistruotų žvejybos laivų ir beveik pusė visų žuvininkystės sektoriaus darbo vietų, todėl daugelyje pakrančių bendruomenių jis yra svarbus veiksnys ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu požiūriu; pažymi, kad mažos apimties priekrantės žvejybos veiklos vykdytojai priklauso nuo geros būklės žuvų išteklių, kaip pagrindinio pajamų šaltinio;

10. pabrėžia, kad socialiniai ir ekonominiai žvejybos aspektai yra labai svarbūs vietos bendruomenėms ir kai kuriems jūrų, pvz., pakrančių ir salų, regionams, kurie ypač priklauso nuo žvejybos; primena, kad šių regionų žvejybos įmonės dažnai susiduria su sunkumais dėl papildomų išlaidų ir nuolatinių gamtinių kliūčių ir todėl jas reikėtų remti skiriant papildomų išteklių;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares padėti bendruomenėms, kurios yra priklausomos nuo žvejybos, įvairinti savo ekonomiką ir vykdyti kitą jūrinę veiklą, pvz., turizmą, jūrų apsaugą, duomenų rinkimą ir mokslinius tyrimus, bei padėti joms suteikti daugiau vertės žvejybos veiklai, pavyzdžiui, numatant reikiamas paskatas;

12. pažymi, kad tvirtinant dabartinius daugiamečius planus ir įgyvendinant naujas technines priemones, kuriomis būtų siekiama prisidėti prie tausios žvejybos, reikalinga tvirta kontrolės politika, kuriai būtų skiriama pakankamai lėšų;

13. primena, kad nepaprastai svarbu, jog drauge su valdymo sprendimais apriboti žvejybos veiklą būtų taikomos socialinės ir ekonominės priemonės, kad būtų išlaikytas pakankamas veiklos tvarumo lygis;

14. primena, kad Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EFCA) atlieka itin svarbų vaidmenį koordinuojant ir įgyvendinant BŽP ir kad todėl reikėtų išlaikyti dabartinį finansavimo lygį;

15. pabrėžia į jūrą išmetamų plastiko šiukšlių problemą; mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų ir skirti pakankamai išteklių siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintos atitinkamos plastiko gaminių poveikio jūroms mažinimo taisyklės;

16. atkreipia dėmesį į dabartinį Jungtinės Karalystės ketinimą išstoti iš Sąjungos, kuris turės poveikį 2014–2020 m. EJRŽF įgyvendinimui; pažymi, kad dėl „Brexit’o“ itin daug dėmesio reikėtų skirti naujos 2021–2027 m. laikotarpio finansinės biudžeto sistemos nustatymui; mano, kad, siekiant prisitaikyti prie tokios padėties, būtinas didesnis papildomas Sąjungos biudžeto lankstumas; pažymi, kad dėl „Brexit'o“ jokiu būdu negali sumažėti dabartinio EJRŽF lėšos (2014–2027 m.); priešingai, prašo padidinti 2021–2027 m. biudžetą, kad veiklos vykdytojai galėtų susidoroti su sunkiomis „Brexit’o“ pasekmėmis;

17. pabrėžia, kad praėjus šešeriems metams po dabartinio fondo patvirtinimo, 2014–2020 m. EJRŽF įgyvendinimo lygis yra labai žemas ir jog Komisija ir valstybės narės turi paspartinti valdymo bei kontrolės procesus ir sumažinti administracinę naštą, kad šiam sektoriui būtų laiku užtikrinta tinkama nauda;

18. pabrėžia, kad reikia didinti finansinius išteklius patariamosioms taryboms, atsižvelgiant į platesnį jų įsipareigojimą laikytis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnyje nurodytos regionalizavimo politikos, kuri vis labiau ryškėja taikant daugiamečius valdymo planus ir naująjį reglamentą dėl techninių priemonių;

19. primena žvejų atliekamą „jūros sergėtojų“ vaidmenį ir ragina Komisiją skirti pakankamą finansavimą priemonėms, kuriomis skatinama derinti žvejybos ir aplinkos išsaugojimo veiklą, pvz., rinkti plastiką jūroje, imti vandens mėginius ar priimti mokslinius tyrėjus į laivą, tokiu būdu toliau mažinant poveikį ištekliams.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

4.9.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Aguilera, Christian Allard, Pietro Bartolo, Izaskun Bilbao Barandica, Rosanna Conte, Richard Corbett, Rosa D’Amato, Chris Davies, Filip De Man, Diane Dodds, João Ferreira, Søren Gade, Niclas Herbst, France Jamet, Predrag Fred Matić, Francisco José Millán Mon, Nosheena Mobarik, Grace O’Sullivan, Annie Schreijer-Pierik, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Theodoros Zagorakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Catherine Chabaud, Nicolás Gonzalez Casares, Ivo Hristov, Brian Monteith, June Alison Mummery, Manuel Pizarro, Caroline Roose, Raffaele Stancanelli, Maria Walsh

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

25

+

ECR

Nosheena Mobarik, Ruža Tomašić

ID

Filip De Man, France Jamet

NI

Rosa D'Amato, Diane Dodds

PPE

Peter van Dalen, Niclas Herbst, Francisco José Millán Mon, Annie Schreijer-Pierik, Maria Walsh, Theodoros Zagorakis

RENEW

Izaskun Bilbao Barandica, Catherine Chabaud, Chris Davies, Søren Gade

S&D

Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Richard Corbett, Nicolás Gonzalez Casares, Ivo Hristov, Predrag Fred Matić

VERTS/ALE

Christian Allard, Grace O'Sullivan, Caroline Roose

 

0

-

 

 

 

1

0

GUE/NGL

João Ferreira

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

 

Kultūros ir švietimo KOMITETO NUOMONĖ (2.10.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto </Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Petra Kammerevert</Depute>

 

 

 

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad programa „Erasmus+“ yra strateginė investicija, visų pirma į Europos jaunąją kartą, kuria remiamos švietimo ir mokymo galimybės visoje Europoje, padedama didinti socialinę sanglaudą ir stiprinti priklausymo Europai jausmą, ir todėl – tai nepaprastai svarbi investicija į Sąjungos ateitį; pabrėžia tai, kad, nors programos „Erasmus+“ biudžetas yra palyginti nedidelis – 1,8 proc. dabartinės DFP, ši programa yra viena iš populiariausių Sąjungos programų; dar kartą tvirtina, kad nepaprastai svarbu iš esmės padidinti programos „Erasmus+“ biudžetą, siekiant jį geriau pritaikyti atsižvelgiant į didelę programos paklausą, kaip matyti iš gautų paraiškų skaičiaus, kuris gerokai viršija turimas lėšas; todėl ragina 2020 m. biudžeto projekte numatytas lėšas padidinti 10 proc. visose programos „Erasmus+“ biudžeto eilutėse, kad būtų padidintas žemas paraiškų sėkmės rodiklis ir daugiau žmonių galėtų pasinaudoti šia programa; pakartoja, jog Parlamentas remia tai, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) programos „Erasmus+“ biudžetas būtų padidintas tris kartus, ir savo ketinimą kovoti už šį padidinimą;

2. griežtai prieštarauja Tarybos pasiūlytam lėšų, skiriamų programai „Kūrybiška Europa“, sumažinimui, dėl kurio toliau būtų pakenkta jos tikslui remti Sąjungos kultūros ir kūrybos sektorius ir taip skatinti priklausymo Europai jausmą, socialinę sanglaudą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą; primygtinai tvirtina, kad finansavimo lygiai turėtų atitikti programos užmojus, ir primena, kad programai nuolat skiriama per mažai lėšų; todėl, prieštaraudamas biudžeto mažinimui, prašo, kad programos „Kūrybiška Europa“ biudžeto eilučių sumos būtų padidintos 10 proc., palyginti su 2020 m. biudžeto projekte numatytomis sumomis, siekiant dėti daugiau pastangų stiprinant kūrybos ir kultūros sektorius; pakartoja, jog Parlamentas pritaria tam, kad kitoje DFP programos „Kūrybiška Europa“ biudžetas būtų padidintas du kartus, ir savo ketinimą kovoti už šį padidinimą; ragina Komisiją toliau remti daugiakalbę kokybiškų Europos kultūros TV programų pasiūlą visoje Europoje pagal programą „Kūrybiška Europa“;

3. pripažįsta, kad buvo laikomasi tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos solidarumo korpuso finansavimo ir skirta pakankamai biudžeto lėšų programos veikimui užtikrinti; pripažįsta, kad šios programos savanoriškai veiklai skirta dalis sužadino didelį dalyvių ir organizacijų susidomėjimą;

4. atkreipia dėmesį į programos „Europa piliečiams“ vertę didinant piliečių supratimą apie Sąjungą ir ugdant pilietiškumo jausmą; todėl apgailestauja dėl Tarybos pasiūlyto biudžeto sumažinimo; prašo vėl įrašyti ir padidinti susijusių biudžeto eilučių sumas, siekiant skatinti piliečių ir demokratinį dalyvavimą; pabrėžia, kad kitoje 2021–2027 m. laikotarpio DFP kitai programai „Europa piliečiams“, jau pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, reikia numatyti tinkamą finansavimą; mano, kad reikėtų toliau stiprinti Europos ir pasaulinį pilietinį ugdymą, siekiant suteikti informacijos, kurios reikia norint suprasti Sąjungos institucinę struktūrą ir paskatinti piliečius aktyviai dalyvauti atremiant pasaulinius iššūkius ir dabartines tarptautines socialines ir politines permainas;

5. ragina Komisiją panaudoti Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) pritrauktą dėmesį ir parengti nuoseklią ir tvarią ilgalaikę kultūros paveldo skatinimo ir išsaugojimo Europoje strategiją, be kita ko, vykdant mokslinius tyrimus, ir šiam tikslui 2020 m. bei vėliau skirti reikiamų lėšų; todėl ragina skirti tikslinius asignavimus pagal atitinkamas DFP programas;

6. palankiai vertina tai, kad su kultūra ir švietimu susiję projektai ir infrastruktūra yra remiami pagal įvairias Sąjungos programas bei priemones, visų pirma Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšomis ir įgyvendinant programą „Horizontas 2020“; dar kartą ragina Komisiją skatinti darnią įvairių Sąjungos programų, pvz., „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos „Erasmus+“, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) programos, programos „Kūrybiška Europa“ ir Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME), ESIF bei ESI fondų, sąveiką, siekiant padidinti paramą projektams švietimo, jaunimo ir sporto, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriuose; primygtinai reikalauja, kad nebūtų interpretuojama, jog Parlamentas, skatindamas sąveiką, pritaria bet kokiam lėšų perskirstymui ar biudžeto mažinimui;

7. turėdamas mintyje tai, kad įgyvendinant programos „Erasmus+“ sporto dalį gauta gerų rezultatų, ragina Komisiją atsižvelgti ir į valstybių narių užjūrio teritorijas, kuriose gyvena daugiau kaip penki milijonai ES piliečių; atsižvelgiant į tai, 2021–2027 m. DFP sporto skyriuje reikia numatyti realistiškas ir pritaikytas biudžeto eilutes, be kita ko, susijusias su tarpvalstybiniais susitikimais pagal „Erasmus+“ sporto programą;

8. ragina Komisiją pagerinti savo išorės komunikacijos ir piliečių informavimo veiklą, kad būtų galima kovoti su melagingomis naujienomis ir dezinformacija ir geriau informuoti apie Sąjungos veiklą; pripažįsta, kad, siekiant skatinti bendrą Europos viešąją erdvę ir daugiakalbystę, svarbūs yra daugialypės terpės srities veiksmai; pripažįsta, kad Europos visuomenei reikia stiprios ir nepriklausomos žurnalistikos, kuri teiktų jai informaciją žvelgiant iš europinės perspektyvos; todėl primygtinai ragina Komisiją išlaikyti ir padidinti lėšas, 2020 m. biudžeto projekte numatytas daugialypės terpės veiksmams; atsižvelgdamas į tai, ragina 2020 m. biudžeto projekte numatytas daugialypės terpės biudžeto eilutės lėšas padidinti 5 proc., siekiant likusiu DFP laikotarpiu užtikrinti „Euranet Plus“ veiklą; tuo pačiu metu primygtinai ragina Komisiją padidinti skaidrumą ir atskaitomybę naudojant daugialypės terpės veiksmams skirto biudžeto lėšas, visų pirma sukuriant konkrečias biudžeto eilutes, susijusias su įvairiais veiksmais, taip pat atlikti visapusišką daugialypės terpės veiksmams skirto biudžeto peržiūrą;

9. yra sunerimęs dėl išvadų, pateiktų Europos Audito Rūmų skubioje atvejo apžvalgoje dėl kanalo „Euronews“, kuriose pabrėžiama, kad šiuo metu 85 proc. kanalo „Euronews“ priklauso privatiems investuotojams ir tik 15 proc. – Sąjungos ir ne Sąjungos transliuotojams bei vietos valdžios institucijoms, kad Sąjungos finansinė parama kanalui „Euronews“ teikiama neužtikrinant pakankamai skaidrumo ir atskaitomybės, kad stebėjimo ir vertinimo mechanizmai yra neišsamūs ir kad dauguma Sąjungos piliečių neturi prieigos prie šio kanalo; yra ypač sunerimęs dėl išvados, kad, 2018 m. peržiūrėjus Finansinį reglamentą, iš kurio buvo išbraukta nuoroda į institucijų, siekiančių kokių nors bendrų Sąjungos interesų, sąvoką, dotacijos kanalui „Euronews“ teikiamos pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio pirmos pastraipos c ir f punktus (įstaigos, turinčios de facto monopoliją / specifinę techninę kompetenciją), o ne pagal 180 straipsnį (veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti Sąjungos politikos tikslą / įstaigos, sudarančios kurios nors Sąjungos politikos dalį arba remiančios jos įgyvendinimą), o tai reiškia, kad kanalas „Euronews“ nebesiekia bendro Sąjungos intereso; atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus svarstymus, primygtinai ragina Komisiją pateikti atsakymus į visus rūpimus klausimus, kuriuos Audito Rūmai iškėlė vykdydami kanalui „Euronews“ suteiktų lėšų stebėseną, ir iš naujo įvertinti savo bendradarbiavimo su kanalu „Euronews“ metodą; be to, tuo atveju, jei preliminarioji sutartis su kanalu „Euronews“ bus pratęsta ir po 2020 m., prašo, kad sutarties trukmė neviršytų dvejų metų; be to, ragina Komisiją apsvarstyti naujus nepriklausomos ir išsamios informacijos apie Sąjungos reikalus teikimo Europos žiūrovams būdus, atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą ir vartotojų įpročių pokyčius; todėl ragina Komisiją investuoti į įvairių informavimo priemonių derinį, į kurį galėtų būti įtrauktas ir kanalas „Euronews“;

10. atkreipia dėmesį į bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų teikiamas galimybes; mano, kad Komisija, atlikdama išankstinį bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų vertinimą, palieka labai mažai laiko nuomonę teikiantiems Europos Parlamento komitetams, kad šie galėtų reaguoti į vertinimus ir pastabas; be to, apgailestauja, kad kai kuriais atvejais Komisijos pateikti vertinimai ir pastabos nėra visiškai objektyvūs ir, atrodo, kad jiems įtakos turėjo instituciniai arba asmeniniai prioritetai; primena, jog žemas vertinimo balas negali būti grindžiamas tuo, kad bandomojo projekto ar parengiamųjų veiksmų nepavyko patvirtinti Komisijoje; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti išankstinio vertinimo procedūrą, siekiant suteikti komitetui pakankamai laiko reaguoti į Komisijos išankstinio vertinimo rezultatus; be to, ragina Komisiją pateikti grįžtamąją informaciją apie komitetų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įgyvendinimą, ypač atkreipiant dėmesį į sėkmingus ir nesėkmingus projektus.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

1.10.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Isabella Adinolfi, Christine Anderson, Andrea Bocskor, Judith Bunting, Gianantonio Da Re, Laurence Farreng, Claire Fox, Romeo Franz, Catherine Griset, Irena Joveva, Petra Kammerevert, Niyazi Kizilyürek, Ryszard Antoni Legutko, Predrag Fred Matić, Dace Melbārde, Shaffaq Mohammed, Niklas Nienaß, Peter Pollák, Domènec Ruiz Devesa, Andrey Slabakov, Massimiliano Smeriglio, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Julie Ward, Salima Yenbou, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Isabel Benjumea Benjumea, Ibán García Del Blanco, Iuliu Winkler

 

 


 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

25

+

ECR

Ryszard Antoni Legutko, Dace Melbārde, Andrey Slabakov

GUE/NGL

Niyazi Kizilyürek

NI

Isabella Adinolfi

PPE

Asim Ademov, Isabel Benjumea Benjumea, Andrea Bocskor, Peter Pollák, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Iuliu Winkler, Milan Zver

RENEW

Judith Bunting, Laurence Farreng, Irena Joveva, Shaffaq Mohammed

S&D

Ibán García Del Blanco, Petra Kammerevert, Predrag Fred Matić, Massimiliano Smeriglio, Julie Ward

VERTS/ALE

Romeo Franz, Niklas Nienaß, Salima Yenbou

 

4

-

ID

Christine Anderson, Gianantonio Da Re, Catherine Griset

NI

Claire Fox

 

1

0

S&D

Domènec Ruiz Devesa

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 


 

 

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų KOMITETO NUOMONĖ (9.9.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto</Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef> 

Nuomonės referentė: <Depute>Gwendoline Delbos-Corfield</Depute>

 

 

 

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. atkreipia dėmesį į bendrą Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) numatytų įsipareigojimų asignavimų sumažinimą 15,4 % (t. y. 172 mln. EUR), palyginti su 2019 m.; apgailestauja dėl to, kad, palyginti su 2019 m., 29,5 % sumažinti įsipareigojimų asignavimai, kuriais siekiama stiprinti ir kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS) ir didinti valstybių narių atsakomybės pasidalijimą; tačiau pripažįsta, kad įsipareigojimų asignavimai toliau yra daug aukštesnio lygio nei 2018 m. biudžete nustatytas lygis, ir supranta, kad lėšų sumažinimas bent iš dalies susijęs su tuo, kad dėl politinio neveiklumo Taryboje buvo sustabdyta Dublino reglamento reforma; primena, kad svarbu Sąjungoje užtikrinti aukštus prieglobsčio standartus ir numatyti tinkamus finansavimo pajėgumus, kuriais būtų remiamas prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimas, apgyvendinimas ir integracija valstybėse narėse, veiksmingos grąžinimo strategijos, perkėlimo programos, prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo veiksmingumas, sprendimų dėl prašymų suteikti prieglobstį vykdymo užtikrinimas, taip pat reaguojama į valstybių narių, kurios priima daug prieglobsčio prašytojų, ir (arba) valstybių narių, į kurias atvykstama pirmiausia, skubios pagalbos poreikius; pažymi, kad į PMIF biudžetą neįtrauktas tam tikras finansų rezervas, skirtas reformuotam Dublino teisės aktui ir naujoms Sąjungos perkėlimo į ES sistemoms finansuoti tuo atveju, jei šis teisės aktas būtų patvirtintas 2020 m.; siūlo rezerve numatyti lėšas, skirtas laikinoms išlaipinimo Sąjungoje priemonėms ir Viduržemio jūroje išgelbėtų žmonių perkėlimui; siekdamas atlaisvinti finansinius išteklius rekomenduoja, kad ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas ir Šiaurės Afrikai skirtos regioninės plėtros ir apsaugos programos, kuriais visų pirma remiama Sąjungos išorės politika, būtų finansuojami naudojant Sąjungos biudžeto IV išlaidų kategorijos („Europos vaidmuo pasaulyje“) lėšas, o ne PMIF lėšas pagal III išlaidų kategoriją („Saugumas ir pilietybė“); primena, kad reikia užtikrinti veiksmų, vykdomų pagal III ir IV išlaidų kategorijas, nuoseklumą;

2. ragina Komisiją padidinti PMIF numatytų biudžeto eilučių skaičių, kad būtų užtikrinta daugiau skaidrumo skirstant fondo finansinius išteklius įvairiems šio fondo tikslams; visų pirma ragina aiškiai atskirti išlaidas, skirtas teisingoms grąžinimo strategijoms stiprinti, nuo išlaidų, skirtų teisėtai migracijai ir veiksmingai trečiųjų šalių piliečių integracijai skatinti;

3. primena, kad reikia skirti pakankamai Sąjungos biudžeto išteklių siekiant sustiprinti migracijos išorės aspektą ir užtikrinti tinkamą Sąjungos išorės sienų apsaugą;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad Vidaus saugumo fondo (VSF) lėšomis teikiamai pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju numatyta nedidelė suma (8,5 mln. EUR); prašo, kad Komisija atidžiai ir realistiškiau dar kartą įvertintų šią sumą, atsižvelgdama į galimus valstybių narių pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju poreikius, susijusius su VSF, pvz., valdant su saugumu susijusius incidentus;

5. ragina skirti daugiau lėšų programai „Europa piliečiams“, atsižvelgiant į jos esminį vaidmenį stiprinant Europos demokratinę visuomenę ir pilietiškumą;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2019 m. biudžetu, padidinti teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūrų, pvz., Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) (41,5 %), Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (EBCG) (34,6 %), ES teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) (14 %), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) (7,7 %), ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) (5,4 %), Eurojusto (5,2 %) ir Europolo (2,1 %), įsipareigojimų asignavimai; teigiamai vertina tai, kad apskritai padidintos pagal Teisingumo programą naudojamos lėšos; tačiau apgailestauja dėl to, kad 23,6 % sumažinti įsipareigojimų asignavimai pagal dalį „Palankesnių sąlygų teismų bendradarbiavimui civilinėse ir baudžiamosiose bylose sudarymas ir jo rėmimas“;

7. atkreipia dėmesį į tai, kad, patvirtinus EBCG naujus įgaliojimus, 2020 m. EBCG biudžetas padidintas 34,8 % (t. y. 108 mln. EUR), o tai yra neabejotinai didžiausias padidinimas atsižvelgiant į visas teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūras; primena, kad vykdant 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Audito Rūmai nustatė, jog 2017 m. valstybės narės pervertino EBCG finansinius poreikius; atkreipia dėmesį į tikslą suteikti EBCG daugiau žmogiškųjų išteklių (10 000 sienos apsaugos pareigūnų iki 2027 m.) ir į tai, kad jūroje žūstančių žmonių skaičius vis didėja, atsižvelgiant į tai, kad Viduržemio jūroje nėra paieškos ir gelbėjimo išteklių; siūlo, kad tokie padidinti ištekliai taip pat turėtų būti naudojami gyvybėms jūroje gelbėti; ragina Komisiją nedelsiant sukurti fondą, kurio tikslas būtų remti paieškos ir gelbėjimo operacijas, kad Viduržemio jūroje būtų užtikrinta tvirta paieškos ir gelbėjimo veikla; apgailestauja dėl didžiulio 2020 m. EBCG skirtų įsipareigojimų asignavimų (420 mln. EUR) ir EASO skirtos sumos (133 mln. EUR) skirtumo; ragina pertvarkyti EASO, kad ji taptų visaverte decentralizuota Sąjungos agentūra ir jai būtų numatyti daug platesni įgaliojimai, ir mano, jog reikia didinti EASO biudžetą ir darbuotojų skaičių, kad agentūra galėtų tinkamai vykdyti jai patikėtas užduotis; atkreipia dėmesį į VSF numatytų įsipareigojimų asignavimų sumažinimą 6,1 % (t. y. 32,6 mln. EUR), palyginti su 2019 m.; primena, kad reikia teikti paramą policijos ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose;

8. palankiai vertina tai, kad padidinti Europos prokuratūrai numatyti įsipareigojimų asignavimai (70,5 %); primena svarbų Europos prokuratūros vaidmenį tiriant su Sąjungos lėšomis susijusio sukčiavimo atvejus ir traukiant baudžiamojon atsakomybėn už jį, taip pat būtinybę skirti pakankamai finansinių išteklių, kad iki 2020 m. gruodžio mėn. prokuratūra pradėtų veikti visu pajėgumu; prašo Komisijos toliau nagrinėti finansinius poreikius, susijusius su Europos prokuratūros vaidmens išplėtimu, siekiant aprėpti tarpvalstybinį terorizmą, laikantis jos 2018 m. rugsėjo 12 d. komunikato;

9. apgailestauja dėl to, kad Komisija neatsižvelgė į Europolo ir Eurojusto prašymą dėl biudžeto ir pasiūlė 2020 m. sumažinti Europolui skiriamas lėšas 33,5 mln. EUR ir Eurojustui skiriamas lėšas sumažinti 3,7 mln. EUR, palyginti su jų finansiniais tikslais; pabrėžia, kad dėl tokio sumažinimo gali būti daromas poveikis abiejų agentūrų operatyvinei veiklai; pažymi, kad Europolo parama yra nepaprastai svarbi vykdant bendrus tyrimus visoje Sąjungoje ir kad jis atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su organizuotu nusikalstamumu; pritaria tam, kad būtų įgyvendinama Europolo strategija „2020+“, kuria siekiama stiprinti Europolo operatyvinę paramą ir analitinius pajėgumus siekiant padėti valstybėms narėms, ir siūlo vykdyti naujas investicijas svarbiose nusikalstamumo srityse, pvz., kovos su prekyba narkotikais ir finansiniais nusikaltimais; pažymi, kad eu-LISA įsipareigojimų asignavimų sumažinimas 18,7 % (t. y. 55 mln. EUR) susijęs su tuo, kad baigta kurti atvykimo ir išvykimo sistema; pakartoja, kad reikia užtikrinti pakankamą finansinę paramą, pakankamai darbuotojų ir darbuotojų mokymą teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūroms, kad jos veiksmingai ir visiškai skaidriai vykdytų joms pavestas užduotis ir kovotų su tarpvalstybiniais sunkiais nusikaltimais, visapusiškai laikydamosi pagrindinių teisių;

10. palankiai vertina Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (EDAPP) skiriamą sumą (19 mln. EUR); pažymi, kad daugiau nei 30 % šios sumos naudojama EDAPP sekretoriato kūrimo tikslais; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamus EDAPP biudžeto ir personalo išteklius, kad jis galėtų atlikti papildomas užduotis, susijusias su visiškai nepriklausomu naujos Sąjungos duomenų apsaugos sistemos (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) įgyvendinimu; todėl pabrėžia, kad skirtas biudžetas yra minimalaus lygio;

11. reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisijos pateiktas CEPOL biudžeto projektas (finansavimo trūkumas – 1,5 mln. EUR) nesudaro sąlygų CEPOL tinkamai tenkinti valstybių narių poreikio, susijusio su teisėsaugos bendruomenių švietimu ir mokymu Sąjungoje ir jos kaimyninėse šalyse; apgailestauja dėl to, kad CEPOL neskiriama pakankamai lėšų naujiems iššūkiams atremti, atsižvelgiant į tokias naujas informacines sistemas kaip antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II), ir kad ji negali rengti mokymų teisėsaugos pareigūnams tokiose srityse kaip korupcija ir sukčiavimas akcizų srityje, nors ES strateginiame mokymo poreikių vertinime tokie mokymai nurodomi kaip būtini siekiant užtikrinti teisėsaugą Sąjungos lygmeniu; vietoj to agentūra dėl biudžeto apribojimų turėjo atmesti 54 pagrįstus ir teisėtus valstybių narių prašymus dėl mokymo lyderystės teisėsaugos srityje, neteisėtos imigracijos, neapykantos nusikaltimų ir pinigų plovimo temomis; tvirtina, kad CEPOL prašyme dėl 2020 m. biudžeto nurodytų lėšų (12 mln. EUR) reikia siekiant tenkinti dažnėjančius valstybių narių prašymus, visų pirma kibernetinių nusikaltimų ir skaitmeninimo srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad pasitikėjimą, tinklus ir informacijos mainus tarp valstybių teisėsaugos bendruomenių galima būtų toliau stiprinti dabartinę CEPOL mainų programą papildant nauju vieno mėnesio komponentu ir siūlant pažintinius vizitus į Europolą bei valstybių narių operatyvinių pareigūnų ir Europolo darbuotojų mainų programas; tačiau pažymi, kad šiuo tikslu CEPOL reikėtų numatyti tinkamų papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių;

12. pažymi, kad Sąjungos agentūrose vis dažniau įdarbinami laikinieji darbuotojai, o ne sutartininkai; laikosi nuomonės, kad dėl informacijos, kuri prieinama teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūrų darbuotojams, slaptumo reikia laikytis griežtos konfidencialumo politikos, ypač atsižvelgiant į darbuotojų įdarbinimą ir valdymą;

13. ragina Komisiją aktyviau tikslinėmis lėšomis remti tiriamąją žurnalistiką, įskaitant tarpvalstybinę tiriamąją žurnalistiką, taip pat žiniasklaidos laisvę, kuriomis, be kita ko, prisidedama prie nusikaltimų atskleidimo ir kovos su jais, taip pat prie Sąjungos piliečių informuotumo didinimo;

14. primena, kad remia kovą su diskriminacine praktika, smurtu dėl lyties ir neapykantos nusikaltimais, taip pat programas, kuriomis skatinamas visapusiškas naudojimasis teisėmis, lygybe ir teisingumu; pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka asignavimai, kurie naudojami nediskriminavimo priemonėms ir lygybės rėmimo programoms įgyvendinti, siekiant užtikrinti mažumų teises, ypač daug dėmesio skiriant moterų, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų ir LGBTQI+ asmenų teisėms;

15. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares įgyvendinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą visose viešųjų išlaidų srityse, visų pirma planuojant kitą daugiametę finansinę programą (DFP), derantis dėl jos, ją įgyvendinant ir vertinant; pažymi, kad vykdant 2020 m. biudžeto procedūrą nepaprastai svarbus yra įsipareigojimas užtikrinti lyčių lygybės ir moterų bei mergaičių teisių propagavimą ir apsaugą; taigi biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principas turėtų būti integruotas į visas biudžeto eilutes, taip pat užtikrinant: 1) atskaitomybės ir skaidrumo fiskalinio planavimo srityje skatinimą, 2) konstruktyvaus lyčių klausimu dalyvavimo biudžeto procese didinimą ir 3) pažangą lyčių lygybės ir moterų teisių srityje;

16. ragina numatyti tvarų ir tinkamą finansavimą veiksmams, kuriais būtų veiksmingai įgyvendinama Stambulo konvencija ir Nusikaltimų aukų teisių direktyva, nes šie teisės aktai yra esminiai siekiant kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje, taip pat teikti tinkamą paramą nusikaltimų aukoms, sukurti išsamią kovos su smurtu dėl lyties teisinę sistemą ir metodą, rengti informuotumo didinimo kampanijas ir kurti tinkamą valstybės infrastruktūrą siekiant kovoti su tokiu smurtu;

17. apgailestauja dėl to, kad nuo 2015 m. nepadaryta pastebimos pažangos toliau vykdant Sąjungos aukšto lygio politinius ir teisinius įsipareigojimus dėl lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo į biudžeto procesą ir išlaidų sprendimus, – tai matyti ir iš to, kad nei vykdant 2014–2020 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, nei Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. nebuvo atsižvelgta į lyčių lygybę.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

5.9.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

46

10

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Malik Azmani, Katarina Barley, Pernando Barrena Arza, Pietro Bartolo, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Saskia Bricmont, Jorge Buxadé Villalba, Damien Carême, Caterina Chinnici, Clare Daly, Anna Júlia Donáth, Lena Düpont, Cornelia Ernst, Sylvie Guillaume, Balázs Hidvéghi, Antony Hook, Evin Incir, Sophia in ‘t Veld, Marina Kaljurand, Fabienne Keller, Peter Kofod, Moritz Körner, Alice Kuhnke, Jeroen Lenaers, Juan Fernando López Aguilar, Magid Magid, Roberta Metsola, Claude Moraes, Nadine Morano, Javier Moreno Sánchez, Maite Pagazaurtundúa, Kostas Papadakis, Nicola Procaccini, Paulo Rangel, Terry Reintke, Ralf Seekatz, Michal Šimečka, Birgit Sippel, Sylwia Spurek, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Annalisa Tardino, Dragoş Tudorache, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Bettina Vollath, Jadwiga Wiśniewska, Javier Zarzalejos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bartosz Arłukowicz, Gwendoline Delbos-Corfield, Claire Fox, Raphaël Glucksmann, Lívia Járóka, Kris Peeters, Anne-Sophie Pelletier, Sabrina Pignedoli, Loránt Vincze, Maria Walsh, Juan Ignacio Zoido Álvarez

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

46

+

NI

Sabrina Pignedoli

PPE

Bartosz Arłukowicz, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Lena Düpont, Balázs Hidvéghi, Lívia Járóka, Jeroen Lenaers, Roberta Metsola, Kris Peeters, Paulo Rangel, Ralf Seekatz, Loránt Vincze, Maria Walsh, Javier Zarzalejos, Juan Ignacio Zoido Álvarez

RENEW

Malik Azmani, Anna Júlia Donáth, Antony Hook, Sophia in 't Veld, Fabienne Keller, Moritz Körner, Maite Pagazaurtundúa, Michal Šimečka, Ramona Strugariu, Dragoş Tudorache

S&D

Katarina Barley, Pietro Bartolo, Caterina Chinnici, Raphaël Glucksmann, Sylvie Guillaume, Evin Incir, Marina Kaljurand, Juan Fernando López Aguilar, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Birgit Sippel, Sylwia Spurek, Bettina Vollath

VERTS/ALE

Saskia Bricmont, Damien Carême, Gwendoline Delbos-Corfield, Alice Kuhnke, Magid Magid, Terry Reintke, Tineke Strik

 

10

-

GUE/NGL

Pernando Barrena Arza, Clare Daly, Cornelia Ernst, Anne-Sophie Pelletier

ID

Peter Kofod, Annalisa Tardino, Tom Vandendriessche

NI

Claire Fox, Kostas Papadakis, Milan Uhrík

 

4

0

ECR

Jorge Buxadé Villalba, Nicola Procaccini, Jadwiga Wiśniewska

PPE

Nadine Morano

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

 

Konstitucinių reikalų KOMITETO NUOMONĖ (4.9.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto </Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Antonio Tajani</Depute>

 

 

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palankiai vertina pasiūlymą skirti didesnį finansavimą veiklai komunikacijos srityje, įsipareigojimų asignavimus padidinant 1,9 proc., o mokėjimų asignavimus – 2,2 proc., palyginti su 2019 m. biudžetu. Komunikacija su piliečiais turėtų būti skatinama siekiant užtikrinti išsamius viešus debatus ir piliečių dalyvavimą diskusijoje dėl Europos ateities; primena, kad ES valstybėse narėse jau organizuoti panašūs diskusijų su piliečiais renginiai pasirodė esą naudingi;

2. todėl palankiai vertina pasiūlymą padidinti finansavimą Komisijos atstovybių komunikacijos, piliečių dialogo ir partnerysčių veiklai, skiriant 8,8 proc. daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 7,9 proc. mokėjimų asignavimų; tačiau apgailestauja dėl Tarybos pozicijos sumažinti finansavimą komunikacijos veiklai;

3. pabrėžia, kad būtinos tolesnės pastangos siekiant kovoti su melagingomis naujienomis ir dezinformacija, numatant tinkamo dydžio finansavimą šiai veiklai ir sykiu užtikrinant deramą tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

4. teigiamai vertina pasiūlymą 3,1 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimus, tačiau apgailestauja, kad 3,8 proc. sumažinti mokėjimų asignavimai programai „Europa piliečiams“ (biudžeto eilutė 18 04 01 01); neigiamai vertina Tarybos poziciją šiuo tikslu 4,4 proc. sumažinti įsipareigojimų asignavimus, atsižvelgdamas į didžiulę šios programos institucinę svarbą puoselėjant demokratišką Sąjungą; palankiai vertina tai, kad 5,3 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimai ir kad 21,3 proc. padidinti mokėjimų asignavimai programai „Teisės, lygybė ir pilietybė“ (biudžeto eilutė 33 02 01), tačiau apgailestauja dėl Tarybos pozicijos 3,5 proc. sumažinti įsipareigojimų asignavimus; teigiamai vertina tai, kad speciali suma skirta Europos piliečių iniciatyvos (EPI) biudžeto eilutei;

5. akcentuoja būtinybę skirti pakankamus ir deramus administracinius ir finansinius išteklius Skaidrumo registro jungtiniam sekretoriatui, kad jis galėtų dirbti savo darbą, nes jis atlieka esminį vaidmenį užtikrinant sąžiningą ir skaidrią interesų grupių atstovų veiklą;

6. ragina Komisiją pateikti reikiamus pasiūlymus, susijusius su siūlomos konferencijos dėl Europos ateities finansavimu; pažymi, kad konferencija turėtų būti pajėgi vykdyti veiklą, pagrįstą tam tikro masto savarankiškumu, o Europos Parlamentas joje turėtų dalyvauti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir Taryba; be to, pabrėžia, kad galimybę dalyvauti konferencijoje ir domėtis su ja susijusia veikla turėtų turėti įvairioms grupėms atstovaujantys piliečiai, įskaitant jaunimą;

7. mano, kad ES turi gilinti piliečių žinias apie ES biudžetą ir jo pridėtinę vertę bei ugdyti jų pasitikėjimą juo parengdama kiekvienos naujos programos ir naujos užduoties biudžeto analizę, kurioje būtų nurodoma, kiek lėšų sutaupoma nacionaliniu lygmeniu ir kokia pridėtinė vertė sukuriama ES lygmeniu; mano, kad tai darydami galime pelnyti ES piliečių ir valstybių narių paramą, pakeisti mąstyseną įnašų į ES biudžetą klausimu bei prisidėti prie Europos projekto tęstinumo.

 


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

3.9.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Martina Anderson, Gerolf Annemans, Catherine Bearder, Gabriele Bischoff, Damian Boeselager, Richard Corbett, Pascal Durand, Daniel Freund, Charles Goerens, Maria Grapini, Brice Hortefeux, Laura Huhtasaari, Giuliano Pisapia, Paulo Rangel, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Antonio Tajani, László Trócsányi, Guy Verhofstadt, Loránt Vincze

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Vladimír Bilčík, Gwendoline Delbos-Corfield, Othmar Karas, Miapetra Kumpula-Natri

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

21

+

GUE/NGL

Martina Anderson

PPE

Vladimír Bilčík, Brice Hortefeux, Othmar Karas, Paulo Rangel, Antonio Tajani, László Trócsányi, Loránt Vincze

RENEW

Catherine Bearder, Pascal Durand, Charles Goerens, Guy Verhofstadt

S&D

Gabriele Bischoff, Richard Corbett, Maria Grapini, Miapetra Kumpula Natri, Giuliano Pisapia, Domènec Ruiz Devesa

VERTS/ALE

Damian Boeselager, Gwendoline Delbos-Corfield, Daniel Freund

 

3

-

ID

Gerolf Annemans, Laura Huhtasaari, Antonio Maria Rinaldi

 

0

0

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 


 

 

Moterų teisių ir lyčių lygybės KOMITETO NUOMONĖ (2.10.2019)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto </Titre>

<DocRef>(2019/2028(BUD))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Frances Fitzgerald</Depute>

 

 

 

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi Sąjunga yra grindžiama, be kita ko, vyrų ir moterų lygybės vertybe ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje nurodoma, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę, ir todėl reikalaujama lyčių lygybės aspektą įtraukti į visas politikos kryptis ir jo paisyti visais biudžeto proceso lygmenimis, integruojant lyčių aspektą ir sudarant biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą; kadangi norit, kad Parlamentas ir kitos Sąjungos institucijos būtų laikomos patikimomis, labai svarbu užtikrinti jų vidaus biudžeto bei jo įvykdymo patvirtinimo procedūrų ir išorės veiksmų, kurių imamasi lyčių lygybės skatinimo srityje, darną;

B. kadangi biudžetai nėra neutralūs lyčių požiūriu ir todėl turi būti parengti siekiant aiškaus kovos su diskriminacija tikslo ir vienodos naudos abiem lytims; 

C. kadangi Sąjunga įsipareigojo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, įskaitant 5-ą tikslą dėl lyčių lygybės;

D. kadangi Parlamentas ne kartą ragino skirti pakankamą finansavimą Teisių, lygybės ir pilietiškumo programai ir užtikrinti, kad kuo daugiau dėmesio būtų skiriama jos konkrečiam „Daphne“ programos tikslui; kadangi Parlamentas ragino ir toliau vykdyti visus su kova su smurtu prieš moteris susijusius veiksmus ir 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) pagal Teisių ir vertybių programą šiam tikslui taip pat skirti atskiras biudžeto lėšas;

E. kadangi moterims vis dar nepakankamai atstovaujama darbo rinkoje, taip pat visuomeniniame ir politiniame gyvenime, jos neproporcingai daugiau nei vyrai laiko skiria atlikdamos nemokamus namų ruošos ir priežiūros darbus;

F. kadangi pasiūlymu dėl Europos Sąjungos 2020 m. bendrojo biudžeto projekto siekiama toliau remti strategines investicijas ir tvarų augimą, kad būtų padidinta ekonominė sanglauda ir kuriamos darbo vietos, visų pirma jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems; kadangi šiuo požiūriu taip pat svarbu skirti dėmesį augančiam moterų, įskaitant LGBTI priklausančias moteris, dalyvavimui darbo rinkoje, taip pat ir užimant vadovaujamas pareigas, be kita ko, investuojant į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, kuriomis būtų remiama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir sukuriama daugiau galimybių visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant skaitmeninę ekonomiką, informacines ir ryšių technologijas (IRT) ir mokslą, technologijas, inžineriją ir matematiką, bei mažinti vyrų ir moterų užimtumo ir darbo užmokesčio skirtumą;

G. kadangi skaitmeninimas turi didelį poveikį darbo rinkai, taip pat kuriant naujas darbo vietas bei sudarant lankstesnes darbo sąlygas, pvz., nuotolinio darbo, kuris galėtų būti geresnio vyrų ir moterų profesinių ir namų ūkio pareigų derinimo priemone;

H. kadangi lyčių lygybė yra pagrindinis Sąjungos tikslas, tačiau jam ir toliau labai trūksta finansavimo. 2019 m. Europos lyčių lygybės institutas nustatė, kad 2020 m. Sąjungos biudžete lyčių lygybei skatinti numatyta tik 1 proc. Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų. Tačiau lyčių nelygybė ir diskriminacija labai brangiai kainuoja tiek moterims, tiek visuomenei. Pasaulio banko duomenimis, dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo prarandama maždaug 145 trilijonų EUR vertės žmogiškojo kapitalo turto. Kaip teigiama organizacijos JT Moterys 2016 m. ataskaitoje, vien Anglijoje ir Velse smurtas šeimoje kainuoja beveik 33 mlrd. dolerių per metus;

1. pakartoja savo primygtinį prašymą skatinti moterų ir vyrų lygybę remiant lyčių aspekto integravimą bei biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą visais biudžeto procedūros lygmenimis, be kita ko, ir baigiant derybas dėl kitos DFP, taip pat naudoti biudžeto išlaidas kaip veiksmingą priemonę kovai su esama nelygybe ir lyčių lygybei, taip pat LGBTI priklausančių moterų ir vyrų, skatinti; primena, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra metodas, kurį būtina taikyti visoms Sąjungos biudžeto eilutėms; primena, kad norint pasiekti esminės pažangos svarbu skirti daugiau išteklių lyčių lygybei užtikrinti ir kad Sąjungos šios srities finansavimą reikia geriau nukreipti ir stebėti, ypač tuo atveju, kai valstybės narės pažeidžia teisinės valstybės principą ir patiria priešišką reakciją į moterų teises;

2. pabrėžia, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą turi tapti neatskiriama biudžeto procedūros dalimi pagal visas biudžeto eilutes, o ne vien įgyvendinant programas, kuriose poveikis lytims yra akivaizdžiausias, siekiant, kad biudžeto išlaidos taptų veiksminga lyčių lygybės skatinimo priemone;

3. primena, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra tik vienas platesnės lyčių aspekto integravimo strategijos aspektas, ir pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti lyčių aspekto integravimą visais politikos ciklo etapais;

4. primena, kad vienas iš reikalavimų įgyvendinant biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą yra reikalavimas numatyti atskiras biudžeto eilutes, skirtas tiksliniams veiksmams, susijusiems su lyčių lygybės tikslais; todėl pakartoja reikalavimą taip pat skirti atskirą biudžeto eilutę Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos tikslui, skirtam lyčių lygybei skatinti ir geresniam lyčių aspekto integravimui;

5. apgailestauja dėl pastarųjų metų tendencijos mažinti Sąjungos lėšas, skirtas kovai su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites, ir dar kartą patvirtina savo prašymą padidinti išteklius, skirtus konkrečiam „Daphne“ programos tikslui dabartinėje Teisių, lygybės ir pilietiškumo programoje, ir išlaikyti tokias pačias padidintas lėšas Teisių ir vertybių programoje; ragina užtikrinti, kad būtų skirtas pakankamas finansavimas veiksmams, kuriais siekiama kovoti ir su smurtu prieš moteris bei mergaites, įskaitant moterų lyties organų žalojimą, ir su prekyba žmonėmis, visų pirma seksualinio išnaudojimo tikslais, veiksmingai įgyvendinant Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo; ragina Komisiją remti programas ir priemones, kuriomis siekiama konkrečiai kovoti su priekabiavimu, įskaitant seksualinį priekabiavimą;

6. ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, ypač atsižvelgiant į Konvencijos vaidmenį apsaugant moteris ir mergaites nuo smurto ir į dėl to atsirandantį ekonominį poveikį aukoms ir visuomenei; ragina atitinkamas Sąjungos lėšas naudoti siekiant valstybėms narėms padėti pasirengti Stambulo konvencijos įgyvendinimui ar nuolat dėti pastangas siekiant ją įgyvendinti;

7. pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti visus veiksmus, kuriais didžiausias dėmesys skiriamas visų formų smurto prieš moteris prevencijai ir kovai su juo, įgyvendinant programą, kuri kitu DFP laikotarpiu pakeis Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, skiriant atskirus biudžeto asignavimus kovai su smurtu prieš moteris dėl lyties ir ypatingą dėmesį teikiant kovai su prekyba žmonėmis ir seksualiniu išnaudojimu, taip pat vadinamąja garbės kultūra bei su garbe susijusiu smurtu;

8. pabrėžia, kad būtina skirti konkretų finansavimą siekiant teikti paramą pažeidžiamiausioms moterims ir mergaitėms mūsų visuomenėje, visų pirma, neįgalioms moterims, pabėgėlėms ir prekybos žmonėmis bei prievartos aukoms; atsižvelgdamas į tai, remia didesnius įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus pagal abi Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos paprogrames;

9. pabrėžia, kad reikia didinti biudžeto asignavimus, kuriais būtų remiamos moterų galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis bei teisėmis tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų, nes šiai galimybei vis labiau gresia pavojus;

10. ragina Sąjungą remti moterų teisių organizacijas ir aktyvistus bei jų veiklą, taip pat didinti atstovavimą jiems Europos sprendimų priėmimo procesuose;

11. dar kartą patvirtina savo prašymą iš Sąjungos struktūrinių fondų daugiau išteklių skirti moterų ekonominių ir socialinių teisių rėmimui, ypač taikant priemones, kuriomis siekiama didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, ir investuoti į aukštos kokybės viešas priežiūros paslaugas;

12. pabrėžia, kad svarbu naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus, t. y. Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Europos socialinį fondą (ESF), moterų užimtumui skatinti, be kita ko, finansuojant aukštos kokybės ir įperkamas priežiūros paslaugas;

13. ragina skirti biudžeto asignavimų siekiant remti moterų verslumą ir moterų ekonominę nepriklausomybę ir užtikrinti bei skatinti moterų galimybes dalyvauti specialiuose profesiniuose mokymuose, gauti paskolas už prieinamą kainą ir nuosavo kapitalo finansavimą pagal Sąjungos programas ir fondus, pvz., COSME, „Horizontas 2020“ bei ESF, kad būtų kuo labiau išplėtotas moterų, ypač vienišų motinų, globėjų ir moterų, grįžtančių į darbo rinką po ilgos pertraukos, dalyvavimas darbo rinkoje, siekiant padidinti jų įsidarbinimo galimybes ir remti jų prisitaikymą prie darbo rinkos; kalbant apie šiuos fondus, kuriems turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, ragina remti lyčių lygybės skatinimą švietimo ir sveikatos priežiūros priemonėmis ir labiau integruoti lyčių aspektą, taip pat siekti lyčių lygybės tikslo įgyvendinant kiekvieną programą;

14. susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad nedaug studenčių studijuoja su IRT susijusius dalykus, ir pakartoja, kad reikia atkurti Komisijos šioje srityje pasiūlytą biudžetą; taip pat siekiant panaikinti lyčių skaitmeninę takoskyrą reikia skirti pakankamai finansavimo, kad būtų pagerintas švietimas, remiamos verslininkės skaitmeniniame sektoriuje ir vykdoma daugiau informuotumo didinimo kampanijų;

15. pabrėžia, kad reikia panaikinti moterų ir vyrų skaitmeninę atskirtį, kuri lemia didelius darbo rinkos skirtumus, skiriant lėšas švietimui ir mokymui, taip pat remiant savarankiškai dirbančias moteris;

16. pabrėžia, kad reikia skirti išteklių siekiant skatinti moterų domėjimąsi skaitmenine ekonomika ir sektoriais, pvz., IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriais, taip pat remti jų veiklą šioje srityje;

17. pabrėžia, kad siekiant kovoti su itin dideliu jaunimo nedarbu svarbu numatyti pakankamą Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą; ragina užtikrinti vienodas mergaičių ir jaunų moterų dalyvavimo galimybes įgyvendinant priemones, kurias apima minėta iniciatyva, ir ypatingą dėmesį teikti joms skirtiems kokybiškiems mokymo ir užimtumo pasiūlymams, visų pirma, skaitmeninės ekonomikos, IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose, kuriuose moterims labai menkai atstovaujama tiek švietimo ir mokymo, tiek užimtumo požiūriu, ir tai lemia moterų ir vyrų skaitmeninę takoskyrą; laikosi nuomonės, kad tokios priemonės kaip Jaunimo užimtumo iniciatyva turėtų ne tik padėti jaunimui integruotis į darbo rinką, bet ir skatinti kokybišką užimtumą; patvirtina, kad ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas kokybiško mokymo, susijusio su tokiais klausimais, kaip seksizmas, seksualinis priekabiavimas, bauginimas ir neapykantą kurstančios kalbos, finansavimui skatinant lygų mergaičių, jaunų moterų, taip pat berniukų ir jaunų vyrų dalyvavimą;

18. primena, kad labai daug į Sąjungą atvykstančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų yra moterys ir vaikai; pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas yra ir vienas iš principų, kuriais grindžiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF), ir pakartoja savo raginimą vykdant migracijos ir prieglobsčio politiką taip pat atsižvelgti į lyčių aspektą numatant konkrečias lėšas, skirtas užtikrinti smurto dėl lyties prevencijai ir galimybei naudotis sveikatos priežiūros ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir teisėmis;

19. pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą biudžetą, skirtą žmogaus socialinei raidai, norint įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT), įskaitant 5-ąjį DVT; primena Sąjungos įsipareigojimą 20 proc. oficialios paramos vystymuisi investuoti į žmogaus socialinę raidą ir ragina skirti atitinkamus asignavimus žmogaus socialinei raidai, kad būtų remiamos priemonės ir projektai, kuriais siekiama panaikinti moterų ir vaikų skurdą, geresnės integracijos į darbo rinką, panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, kovoti su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą bei pagal Visuotinių viešųjų gėrybių ir uždavinių programą gerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, švietimo, lyčių lygybės ir socialinės apsaugos paslaugomis ir teikti šias paslaugas;

20. ragina vykdant išorės veiksmų programas, įskaitant vystomojo bendradarbiavimo priemonę, toliau skirti biudžetą kovai su moterų lyties organų žalojimu;

21. pabrėžia, kad pastarąjį dešimtmetį prasidėjus ekonomikos ir finansų krizei padidėjo ekonominė, socialinė, lyčių nelygybė ir nelygybė darbo rinkoje valstybėse narėse ir tarp jų; primena svarbų Europos lyčių lygybės instituto vaidmenį didinant informuotumą apie lyčių nelygybės mastą ir priežastis Sąjungoje ir ragina užtikrinti, kad Instituto biudžetui, etatų planui ir nepriklausomumui būtų numatyt atitinkami ištekliai, nes tai padės užtikrinti sklandžią Instituto veiklą ir įgyvendinti plataus užmojo projektus; taip pat ragina skirti daugiau išteklių biudžeto eilutei „nediskriminavimo ir lygybės skatinimas“;

22. pažymi, kad Europos lyčių lygybės institutas 2019 m. nustatė, jog lyčių aspekto integravimas laikomas tema, kuri turi mažai įtakos faktiniam finansavimo programų turiniui; todėl ragina imtis patikimų ir visapusiškų priemonių, kuriomis būtų siekiama pagerinti lyčių aspekto integravimo pastangas, be kita ko, vėl sutelkti dėmesį į atskaitomybės ir skaidrumo fiskalinio planavimo srityje skatinimą ir labiau atsižvelgti į lyčių aspektą biudžeto procese;

23. visų pirma rekomenduoja pasitelkiant atitinkamas programas didinti finansavimą, skirtą motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugai skatinti; todėl ragina ES 2020 m. biudžete ypatingą dėmesį skirti motinų ir vaikų sveikatai; be to, rekomenduoja užtikrinti lėšas maitinimo krūtimi apsaugai, skatinimui ir rėmimui, taip prisidedant prie pastangų siekti Pasaulio sveikatos organizacijos tikslo, kad iki 2025 m. 50 proc. viso pasaulio kūdikių pirmuosius šešis mėnesius būtų maitinami tik krūtimi, o tam kartu su kitomis priemonėmis, reikėtų užtikrinti, kad motinystės ir tėvystės atostogos būtų pakankamai ilgos ir už jas būtų pakankamai atlyginama;

24. ragina biudžeto asignavimus skirti konkretiems poreikiams įvairių moterų, susiduriančių su skirtingais ekonominiais iššūkiais, grupių, įskaitant (tačiau tuo neapsiribojant): jaunų mergaičių patiriamą su menstruacijomis susijusį skurdą, vienišų pensininkių ekonominį nepriteklių ir vyrų bei moterų pensijų skirtumą, nemokamas priežiūros pareigas ir laiką, kurio neužtenka motinoms ir moterims prižiūrėtojoms, taip pat socialinę bei ekonominę atskirtį ir juodaodžių, azijiečių ir etninėms mažumoms priklausančių moterų patiriamą diskriminaciją užimtumo srityje.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

30.9.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Christine Anderson, Annika Bruna, Belinda De Lucy, Frances Fitzgerald, Jackie Jones, Sandra Pereira, Pina Picierno, Samira Rafaela, Elżbieta Rafalska, Evelyn Regner, María Soraya Rodríguez Ramos, Christine Schneider, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Isabella Adinolfi, Lena Düpont, Lina Gálvez Muñoz, Marina Kaljurand, Elena Kountoura, Alessandra Moretti, Alexandra Louise Rosenfield Phillips, Pernille Weiss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Mazaly Aguilar, Enikő Győri, Pär Holmgren, Kathleen Van Brempt

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19

+

PPE

Lena Düpont, Frances Fitzgerald, Christine Schneider, Pernille Weiss, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

S&D

Lina Gálvez Muñoz, Jackie Jones, Marina Kaljurand, Alessandra Moretti, Pina Picierno, Evelyn Regner, Kathleen Van Brempt

RE

Samira Rafaela, María Soraya Rodríguez Ramos

GREENS/EFA

Pär Holmgren, Alexandra Louise Rosenfield Phillip

GUE/NGL

Elena Kountoura, Sandra Pereira

NI

Isabella Adinolfi

 

5

-

ID

Christine Anderson, Annika Bruna

ECR

Mazaly Aguilar, Elżbieta Rafalska

NI

Belinda De Lucy

 

1

0

PPE

Enikő Győri

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 


 

 

Tarptautinės prekybos KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto (visų skirsnių)</Titre> <DocRef>COM(2019)0400 – C9-0000/2019 – 2019/2028(BUD) </DocRef>

Gerb. Pirmininke,

vykdant nurodytą procedūrą Tarptautinės prekybos komitetas nusprendė pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2019 m. rugsėjo 24 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Per minėtą posėdį Tarptautinės prekybos komitetas apsvarstė šį klausimą ir nusprendė paraginti atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.

 

Pagarbiai

Bernd Lange

PASIŪLYMAI

1. Atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos plataus užmojo prekybos darbotvarkei įgyvendinti reikalingi pakankami ištekliai; todėl pabrėžia, kad Prekybos GD (TRADE) turėtų būti skiriamas tinkamas finansavimas, siekiant užtikrinti sparčias derybas dėl prekybos susitarimų ir greitą šių susitarimų sudarymą, taip pat tinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su sudarytų prekybos susitarimų ir prekybos srities teisės aktų įgyvendinimu, sykiu užtikrinat pakankamą finansavimą, kad būtų sudarytos galimybės naujajam už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingam vyriausiajam pareigūnui veiksmingai vykdyti šias naujas funkcijas; pritaria tam, kad TRADE GD gautų būtinus biudžeto asignavimus, skirtus Reglamento dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo įgyvendinimui nuo šio reglamento įsigaliojimo 2020 m. spalio mėn.;

 

2. pabrėžia, kad, visų pirma, prekybos politika buvo siekiama abipusiai naudingo ekonomikos augimo ir darnaus vystymosi skatinimo, be kita ko, užtikrinant geresnes galimybes patekti į rinką ir sukuriant tarptautines investicijų taisykles, tačiau sykiu ši politika yra svarbiausia Sąjungos užsienio politikos priemonė, galinti padėti diegti ES vertybes tarptautiniu mastu, visų pirma pagarbą žmogaus teisėms, lyčių lygybei, klimato apsaugai, teisinei valstybei ir padėti įgyvendinti tarptautinius darbo standartus, taip pat galinti padėti užtikrinti, kad būtų pasiekti DVT pasaulio mastu, tuo pačiu metu skatinant mūsų prekybos partnerius pagal jų ekonominę politiką didžiausią dėmesį skirti socialinėms teisėms ir tvarumui; todėl ragina skirti pakankamą finansavimą, kad būtų galima užtikrinti tinkamą stebėseną, tarpinius ir ex post vertinimus, pateikiant pagal lytį suskirstytus duomenis, taip pat kad būtų galima užtikrinti trečiųjų valstybių prisiimtų įsipareigojimų vykdymą;

 

3. pabrėžia, kad, siekiant ES prekybos politikos pripažinimo, reikalingas aktyvus bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene; todėl pažymi, kad turėtų būti teikiama daugiau išteklių informavimui apie prekybos politiką, piliečių dialogams, pagalbos tarnyboms ir pagalbai MVĮ bei vartotojams, taip pat vietos patarėjų grupėms, kurios yra svarbiausi veiksniai, padedantys pasiekti veiksmingo pilietinės visuomenės dalyvavimo prekybos susitarimų prekybos tvarumo skyrių vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos veikloje, nes šie skyriai yra svarbiausia prekybos struktūros dalis;

 

4. ragina visapusiškai pasinaudoti suteiktomis lėšomis siekiant remti MVĮ tarptautinimą, daugiausia dėmesio skiriant toms valstybėms narėms, kurios šiuo metu atsilieka, ir leisti toms valstybėms dalyvauti priimant sprendimus dėl prekybos politikos;

 

5. atkreipia dėmesį į itin svarbų parlamentų vaidmenį diskusijose dėl pasaulinės prekybos politikos; pažymi, kad PPO parlamentinė konferencija šiomis aplinkybėmis yra vertinga priemonė, kuriai reikia skirti pakankamą finansavimą, kad būtų galima visapusiškai panaudoti jos potencialą; todėl pabrėžia, kad, kaip ir 2019 m., reikėtų skirti pakankamai išteklių, kad EP galėtų dalyvauti šiame forume ir kad būtų galima užtikrinti tinkamą infrastruktūrą minėtos konferencijos veiklai.

 

 


 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

14.10.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Rasmus Andresen, Clotilde Armand, Anna Bonfrisco, Jonathan Bullock, Olivier Chastel, Lefteris Christoforou, David Cormand, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Valentino Grant, Valerie Hayer, Monika Hohlmeier, John Howarth, Moritz Körner, Joachim Kuhs, Zbigniew Kuźmiuk, Ioannis Lagos, Hélène Laporte, Pierre Larrouturou, Janusz Lewandowski, Margarida Marques, Jan Olbrycht, Henrik Overgaard Nielsen, Karlo Ressler, Nils Torvalds, Nils Ušakovs

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Eero Heinäluoma, Fabienne Keller, Aušra Maldeikienė, Jake Pugh

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Agnes Jongerius, Anne-Sophie Pelletier, Viola Von Cramon-Taubadel, Javier Zarzalejos

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

26

+

ECR

Zbigniew Kuźmiuk

NI

Ioannis Lagos

PPE

Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Monika Hohlmeier, Janusz Lewandowski, Ausra Maldeikiene, Jan Olbrycht, Karlo Ressler, Javier Zarzalejos

RENEW

Clotilde Armand, Olivier Chastel, Valerie Hayer, Fabienne Keller, Moritz Körner, Nils Torvalds

S&D

Eider Gardiazabal Rubial, Eero Heinäluoma, John Howarth, Agnes Jongerius, Pierre Larrouturou, Margarida Marques, Nils Ušakovs

VERTS/ALES

Rasmus Andresen, David Cormand, Viola Von Cramon-Taubadel

 

8

-

GUE/NGL

Anne-Sophie Pelletier

ID

Anna Bonfrisco, Valentino Grant, Joachim Kuhs, Hélène Laporte

NI

Jonathan Bullock, Henrik Overgaard Nielsen, Jake Pugh

 

0

0

 

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

[1]  OL L 168, 2014 6 7, p. 105.

[2]  OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

[3] OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

[4] OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

[5] Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2019)0210.

[6] Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2019)0326.

[7] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).

[8] Priimti tekstai, P8_TA(2017)0417.

[9] 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1953, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014, kiek tai susiję su interneto ryšio vietos bendruomenėse skatinimu (OL L 286, 2017 11 1, p. 1).

[10] 2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“ sukūrimo (COM(2018)0439 – C8-0257/2018 – 2018/0229(COD)).

[11] Europos Audito Rūmai. Audito peržiūra „Roads connecting European regions“ (Kelių tinklai Europos regionuose), p. 9, https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/AP19_08/AP_CONNECTING_ROADS_EN.pdf.

[12] Comprehensive analysis of the existing cross-border rail transport connections and missing links on the internal EU borders (Komisijos išsami esamų tarpvalstybinių geležinkelių transporto jungčių ir trūkstamų jungčių prie ES vidaus sienų analizė) (https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/studies/pdf/cb_rail_connections_en.pdf).

[13] 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (OL L 132, 2016 5 21, p. 58).

[14] Study on Sustainable Transport Infrastructure Charging and Internalisation of Transport Externalities (Tvaraus transporto infrastruktūros apmokestinimo ir transporto išorės sąnaudų internalizavimo tyrimas)(https://ec.europa.eu/transport/themes/sustainable-transport/internalisation-transport-external-costs_en).

[15] 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

Atnaujinta: 2019 m. spalio 21 d.Teisinis pranešimas