Procedūra : 2019/0817(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0049/2019

Pateikti tekstai :

A9-0049/2019

Debatai :

PV 16/12/2019 - 16
CRE 16/12/2019 - 16

Balsavimas :

PV 17/12/2019 - 4.10
CRE 17/12/2019 - 4.11

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0093

<Date>{06/12/2019}6.12.2019</Date>
<NoDocSe>A9-0049/2019</NoDocSe>
PDF 477kWORD 116k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario skyrimo</Titre>

<DocRef>(C9‑0149/2019 – 2019/0817(NLE))</DocRef>


<Commission>{ECON}Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas</Commission>

Pranešėja: <Depute>Irene Tinagli</Depute>

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 1 PRIEDAS. Fabio Panettos GYVENIMO APRAŠYMAS
 2 PRIEDAS. Fabio Panettos ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario skyrimo

(C9‑0149/2019 – 2019/0817(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. Tarybos rekomendaciją (12451/2019)[1],

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0149/2019),

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes[2],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 130 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0049/2019),

A. kadangi 2019 m. spalio 16 d. raštu Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu dėl Fabio Panettą skyrimo Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų kadencijai nuo 2020 m. sausio 1 d.;

B. kadangi Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir į visiško ECB nepriklausomumo reikalavimą pagal Sutarties 130 straipsnį; kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo kandidato gyvenimo aprašymą ir jo atsakymus į jam raštu pateiktus klausimus;

C. kadangi vėliau, 2019 m. gruodžio 3 d., komitetas surengė kandidato klausymą, kurio metu kandidatas pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių užduotus klausimus;

D. kadangi Europos Centrinio Banko valdančiąją tarybą sudaro Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariai ir devyniolika nacionalinių centrinių bankų valdytojų iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro; kadangi iki šiol visi valdytojai buvo vyrai;

E. kadangi Parlamentas ne kartą išreiškė nepasitenkinimą dėl Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūros ir ragino patobulinti su tuo susijusias procedūras; kadangi Parlamentas prašė, kad jam būtų laiku pateikiamas lyčių požiūriu proporcingas trumpasis sąrašas, į kurį būtų įtraukti ne mažiau kaip du asmenys;

F. kadangi 2019 m. rugsėjo 17 d. Parlamentas priėmė teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos paskirti Christine Lagarde Europos Centrinio Banko pirmininke – pirmąją moterį į šias pareigas;

G. kadangi Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje vis dar per mažai moterų; kadangi Parlamentas apgailestauja dėl to, kad valstybės narės iš tikrųjų neatsižvelgė į šį prašymą, ir ragina nacionalines ir ES institucijas, teikiant kitas kandidatūras ateityje, aktyviai siekti lyčių pusiausvyros;

H. kadangi visos ES ir nacionalinės institucijos ir įstaigos turėtų įgyvendinti konkrečias priemones lyčių pusiausvyrai užtikrinti;

1. teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Fabio Panettą Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu;

2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms.

 


 

1 PRIEDAS. Fabio Panettos GYVENIMO APRAŠYMAS

Fabio Panetta

KONTAKTINĖ INFORMACIJA

Italijos bankas (Banca d’Italia)

Via Nazionale 91 — 00184, Roma, Italija

El. paštas: fabio.panetta@bancaditalia.it

 

 

 

1959 m. rugpjūčio 1 d. gimė Romoje. Vedęs, turi tris vaikus.

AKADEMINĖS KVALIFIKACIJOS

1996

1984

1982

 

Ekonomikos ir finansų daktaro laipsnis (London Business School).

Monetarinės ekonomikos magistro laipsnis (London School of Economics).

Ekonomikos diplomas su pagyrimu (LUISS universitetas, Roma)

 

PROFESINĖ PATIRTIS IR SVARBIAUSIOS PAREIGOS

Dabartinės pareigos:

 

 

 

 

 

 

 

 

Ankstesnės pareigos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Italijos Banko valdytojo vyriausiasis pavaduotojas. Jis eina valdytojo pareigas, kai šio nėra arba jis negali dalyvauti.

Italijos draudimo priežiūros institucijos (IVASS) pirmininkas. Eidamas šias pareigas jis yra Europos sisteminės rizikos valdybos bendrosios valdybos narys. 

Jis yra Tarptautinių atsiskaitymų banko direktorių valdybos narį valdytoją pavaduojantis narys.

Italijos pavaduojantys narys Didžiojo septyneto šalių (G 7) ir Dvidešimties šalių grupės (G 20) susitikimuose.

EBPO darbo grupės Nr. 3 narys. 

Ženevos Tarptautinio valiutos ir bankininkystės tyrimų centro (International Center for Monetary and Banking Studies, ICMB) direktorių valdybos ir Einaudi ekonomikos ir finansų instituto (Einaudi Institute for Economics and Finance, EIEF) valdančiosios tarybos narys.

Už nuopelnus jam skirtas Italijos Respublikos didžiojo kavalieriaus ordino garbės titulas.

 

2004–2017 m. Italijos banko valdytojo lydintysis asmuo ir pavaduojantis narys Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje (valdytojai: Antonio Fazio, Mario Draghi, Ignazio Visco).

2014–2019 m. liepos mėn. Europos Centrinio Banko BPM priežiūros valdybos narys.

2012–2019 m. gegužės mėn. Italijos banko valdančiosios tarybos narys ir valdytojo pavaduotojas.

Tarptautinių atsiskaitymų banko direktorių valdybos narys (2013 m. ir 2015–2018 m.).

2003–2019 m. birželio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko Pasaulinės finansų sistemos komiteto narys.

Nuo 2013 m. Draudimo priežiūros institucijos (IVASS) valdybos narys.

 

1985 m. jis prisijungė prie Italijos banko Mokslinių tyrimų skyriaus. Jis tapo administratoriumi (2000 m.), pagrindiniu administratoriumi ir Pinigų ir finansų skyriaus vadovu (2004 m.), vyriausiuoju administratoriumi ir Ekonominės perspektyvos ir pinigų politikos departamento vadovu (2007 m.), ir Eurosistemos ir finansinio stabilumo reikalų vykdomuoju direktoriumi (2011 m.).

Romos Tor Vergata universitete Europos ekonomikos ir tarptautinių finansų magistrantams vedė paskaitų ciklą „Europos finansų sistemos konkurencija ir rezultatai“ (2004–2005 m.).

Romos Tor Vergata universitete Ekonomikos fakultete doktorantams vedė paskaitų kursą „Finansų rinkų teorija ir praktika“ (1995–1996 m.).

Ekonometrijos mokslinių tyrimų asistentas Romos LUISS universitete (1982–1983 m.).

 

KITOS PAREIGOS

2010–2012 m.

2005–2011 m.

 

1999–2007 m.

 

2010–2011 m.

 

 

2005–2006 m.

 

 

2000–2001 m.

 

 

 

1999–2002 m.

 

1998–2000 m.

Italijos banko Finansinio stabilumo ataskaitos vyriausiasis redaktorius.

Tarptautinio centrinių bankų žurnalo direktorių valdybos narys.

Italijos banko metinės ataskaitos ir ekonomikos biuletenio skyrių apie pinigus, kreditą ir finansus redaktorius.

Valstybinės rizikos ir bankų finansavimo sąlygų darbo grupės, teikiančios ataskaitas Pasaulinės finansų sistemos komitetui (Tarptautinių atsiskaitymų bankui), pirmininkas.

Finansų rinkos kintamumo tyrimų grupės, teikiančios ataskaitas Pasaulinės finansų sistemos komitetui (Tarptautinių atsiskaitymų bankui), pirmininkas.

Našumo, konkurencijos ir kredito srautų darbo grupės, atliekančios G 10 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų apklausą dėl bankų ir finansų sektoriaus konsolidavimo proceso, pirmininkas.

Italijos banko atstovas EBPO aukšto lygio pinigų politikos ekspertų grupėje (Paryžius).

Nuosavybės vertybinių popierių rinkų darbo grupės, kurią įkūrė G 10 šalių centrinių bankų valdytojai, narys.

Jis vedė seminarus ekonomikos ir finansų temomis, kuriuose dalyvavo šios įstaigos: American Economic Association, Federalinio rezervo sistemos valdančioji taryba, Federal Reserve Bank of Chicago, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, De Nederlandsche Bank, Federal Deposit Insurance Commission, Borsa di Milano, Associazione Bancaria Italiana, Italijos ekonomikos ir finansų ministerija, Consob, Europos universitetinis institutas (Florencija), London Business School, London School of Economics, Università Bocconi, Kanados Bankas, Sapienza University, Tor Vergata University, Tarptautinių studijų centras, Istituto per la Ricerca sociale, Center for Economic Policy Research (CEPR), Monte Titoli S.p.A., Università di Pavia, Anglijos Bankas, Associazione per gli Studi di Banca e Borsa, LUISS universitetas, Università Cattolica di Milano, Università di Ancona, Università di Sassari, Università di Verona, Autorità Garante per la Concorrenza, Associazione Prometeia, Frankfurt Institute for Law and Finance, Banque Centrale du Luxembourg.

Jis yra Italijos ekonomikos asociacijos, Amerikos finansų asociacijos ir Amerikos ekonomikos asociacijos narys. Jo bankininkystės ir finansų tyrimai paskelbti įvairiuose Italijos ir užsienio žurnaluose (žr. pridėtą sąrašą).

Jis recenzuoja straipsnius Italijos ir užsienio žurnaluose, pvz., American Economic Review, Quarterly Journal of Economics, Journal of Money, Credit and Banking, Review of Economics and Statistics, Journal of Financial Intermediation, Journal of Banking and Finance, Journal of Development Economics, Journal of the European Economic Association (JEEA), Open Economies Review, Journal of Development Economics, International Review of Economic and Finance, Economic Modelling, Economic Notes, Rivista di Politica Economica, Moneta e Credito, and Politica Economica.

LAIMĖJIMAI IR STIPENDIJOS

2006

 

1985

 

1983

 

Apdovanotas premija „Premio Giornalistico Internazionale Santa Margherita Ligure per l’Economia“ kaip geriausias rašytojas ekonomikos srityje.

Apdovanotas Italijos banko skirta Paolo Andreini stipendija ekonomikos studijoms užsienyje.

Apdovanotas Švietimo ministerijos skirta stipendija politinės ekonomikos studijoms užsienyje.

SVARBIAUSIOS PUBLIKACIJOS

 

SVARBIAUSI STRAIPSNIAI TARPTAUTINIUOSE ŽURNALUOSE

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KNYGOS IR MONOGRAFIJOS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KITI STRAIPSNIAI IR KALBOS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Darbo straipsniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

„Are Mergers Beneficial to Consumers? Evidence from the Market for Bank Deposits“, drauge su D. Focarelli, The American Economic Review, 93 t., Nr. 4, 2003 m. rugsėjo mėn. (taip pat paskelbta Banca d’Italia leidinyje Temi di Discussione (darbo straipsniai) Nr. 448, 2002 m. liepos mėn.).

„The Interaction between Capital Requirements and Monetary Policy“ (2014 m.), drauge su Paolo Angelini ir Stefano Neri, Journal of Money, Credit and Banking, 46 t., Nr. 6, 2014 m. rugsėjo mėn.

„Do Mergers Improve Information? Evidence From the Loan Market“, drauge su Fabiano Schivardi ir Matthew Shum, The Journal of Money, Credit and Banking, 41 t., Nr. 4, p. 673–709, 2009 m. (taip pat paskelbta kaip darbo straipsnis Nr. 4961, CEPR, Londonas).

„Why do companies go public? An Empirical Analysis“, drauge su M. Pagano ir L. Zingales, Journal of Finance, LIII t., Nr. 1, 1998 m.

„The Coordination of Micro and Macro-Prudential Policy in Europe (2015 m.), drauge su Piergiorgio Alessandri, European Economy, 2015 m. kovo mėn.

„Consolidation and Efficiency in the Financial Sector: A Review of the International Evidence“, drauge su D. Amel, C. Barnes ir C. Salleo, Journal of Banking and Finance, 28 t., Nr. 10, 2004 m. (taip pat paskelbta kaip valdytojų tarybos darbo dokumentas Nr. 2002-47, Federalinė rezervų sistema).

„The Stability of the Relation between the Stock Market and Macroeconomic Forces“, Economic Notes, 2002 m., Nr. 3, (taip pat paskelbta Banca d’Italia leidinyje Temi di Discussione (darbo straipsniai) Nr. 393, 2003 m.).

„Will A Common European Monetary Policy Have Asymmetric Effects?“, drauge su L. Guiso, A. Kashyap ir D. Terlizzese, Economic Perspectives, Čikagos federalinis rezervų bankas, Nr. 56, 2000 m. (taip pat paskelbta Banca d’Italia leidinyje Temi di Discussione (darbo straipsniai) Nr. 325, 2000 m.).

„Why do Banks Merge?“, drauge su D. Focarelli ir C. Salleo, Journal of Money, Credit and Banking, 34 t., Nr. 4, 2002 m. lapkričio mėn. (taip pat paskelbta Banca d’Italia leidinyje Temi di Discussione (darbo straipsniai) Nr. 361, 1999 m.).

„The Performance of Italian Equity Funds“, drauge su Riccardo Cesari, Journal of Banking and Finance, Nr. 26, 2002 m. (taip pat paskelbta Banca d’Italia leidinyje Temi di Discussione (darbo straipsniai) Nr. 325, 1998 m.).

„The stock market as a source of capital: some lessons from initial public offerings in Italy“, drauge su M. Pagano ir L. Zingales, European Economic Review, Nr. 40, 1996 m.

 „Les interactions négatives entre banques et états“, drauge su Paolo Angelini ir Giuseppe Grande, Revue d’économie financière Nr. 111, 2013 m. rugsėjo mėn.

  Supplementary pension schemes in Italy: Features, development and opportunities for workers“, drauge su Riccardo Cesari ir Giuseppe Grande, Giornale degli economisti e annali di economia, 67 t., Nr. 1, p. 21–40, 2008 m.

 

 

„The impact of sovereign credit risk on bank funding conditions“ (2011 m.),paskelbta CGFS Papers Nr. 43, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Bazelis (Pasaulinės finansų sistemos komiteto valstybinės rizikos ir bankų finansavimo sąlygų darbo grupės ataskaita)

 

„Financial Sector Pro-cyclicality: Lessons from the Crisis“ (2009 m.), koordinatorius (drauge su Paolo Angelini), Banca d’Italia, Questioni di Economia e Finanza (vienkartiniai leidiniai) Nr. 44, balandžio mėn.

 

„Geneva Reports on the World Economy, Nr. 9: International Financial Stability,“ (2007 m.), (drauge su Roger Ferguson, Phillip Hartman ir Richard Portes), paskelbė Tarptautinis valiutos ir bankininkystės tyrimų centras ir CEPR.

„Il sistema finanziario e il Mezzogiorno. Squilibri reali e divari finanziari“ (2006 m.),redaktorius, drauge su Luigi Cannari, Cacucci Editore, Baris.

„Il sistema bancario italiano negli anni novanta. Gli effetti di una trasformazione“ (2004 m.), Il Mulino, Bolonija.

„La previdenza complementare in Italia: caratteristiche, sviluppo e opportunità per i lavoratori“, drauge su Riccardo Cesari ir Giuseppe Grande, Banca d’Italia, Questioni di Economia e Finanza (vienkartiniai straipsniai) Nr. 8, 2008 m. gegužės mėn.

„The Recent Behaviour of Financial Market Volatility , Tarptautinių atsiskaitymų bankas, BIS Economic Papers Nr. 29, 2006 m. rugpjūčio mėn., (Pasaulinės finansų sistemos komiteto tyrimų grupės ataskaita). 

„Le nuove regole sulla liquidità e la politica monetaria“(2014 m.), paskelbta Liquidità e nuove regole sulle banche: calibrazione e impatti, (ARIME serija), Franco Angeli, Milanas.

 

 

„Central banking in the XXI century: never say never“ (kalba konferencijoje „Central banking and monetary policy: Which will be the new normal?“), Università Cattolica, Milanas, 2016 m. balandžio mėn.

„21st Century cash: Central banking, Technological innovation and digital currencies“, paskelbta leidinyje Do we need Central Bank Digital Currency? Economics, Technology and Institutions, Larcier, SUERF konferencijos pranešimai, 2018 m.

„Why do banks securitize their assets? Bank-level evidence from over one hundred countries in the pre-crisis period“, drauge su A. F. Pozzolo, Banca d’Italia, Tema di discussione (darbo straipsniai) Nr. 1183, 2018 m.

„The Distributional Consequences of Monetary Policy“, 18-oji metinė DNB mokslinių tyrimų konferencija „Distributional implications of the crisis and policy responses“, Amsterdamas, 2015 m. lapkričio 20 d.

„On the special role of macroprudential policy in the euro area“, paskelbta leidinyje Putting Macroprudential Policy to Work, DNB Occasional Studies, 12-7 t. (2014 m.).

„Finanza, rischi e crescita economica “(kalba Bocconi universiteto konferencijoje „Benchmarking the UK market: A way to create an efficient and effective capital market in Italy?“), Milanas, 2016 m. sausio mėn.

„Prudential policy at times of stagnation: a view from the trenches“, drauge su P. Alessandri, Questioni di Economia e Finanza della Banca d’Italia (vienkartiniai leidiniai), Nr. 300, 2015 m. gruodžio mėn.

 „Why banks and supervisors must act now“, drauge su Mark Carney, Financial Times, 2011 m. liepos 11 d.

„La transizione verso un sistema finanziario più stabile“, Quaderni dell’Associazione per lo Sviluppo degli Studi di Banca e Borsa“, Nr. 287, 2015 m. kovo mėn.

„The European Banking and Capital Markets Unions: Challenges and Risks“, kalba Europos pažangiųjų tyrimų fondo ir Fondazione Italianieuropei tarptautinėje konferencijoje, Roma, 2015 m. vasario 6 d.

„Crescita economica e finanziamento delle imprese“, Rivista AIAF online, 2015 m., Nr. 94.

„La nuova vigilanza bancaria europea e l’Italia“ kalba konferencijoje Le Banche Popolari dal XX al XXI Secolo, Roma, 2014 m. birželio 19 d.

„Imprese: una finanza diversa è possibile“, SACE MAG, Nr. 2, 2014 m.

„The negative feedback loop between banks and sovereigns“, drauge su P. Angelini ir G. Grande, Questioni di Economia e Finanza della Banca d’Italia, (vienkartiniai leidiniai) Nr. 213, 2014 m. sausio mėn.

„Un sistema finanziario per la crescita“, pranešimas konferencijoje„Il risparmio degli italiani è al sostegno della crescita?“, The Adam Smith Society, Milanas, 2014 m. sausio 27 d.

„Il credito e il finanziamento delle imprese“, kalba konferencijoje „Reload Banking. La banca del domani per un nuovo sviluppo dell’Italia“, Federazione delle Banche di Credito Cooperativo Lazio Umbria Sardegna, Roma, 2013 m. birželio 21 d.

„Macroprudential tools: where do we stand?“, kalba2013 m. Liuksemburgo centrinio banko finansinio stabilumo peržiūros pristatyme, 2013 m. gegužės 14 d.

„Banche, Finanza, Crescita, Quaderni dell’Associazione per lo Sviluppo degli Studi di Banca e Borsa“, Nr. 273, 2013 m. kovo mėn.

„Pro-cyclicality of capital regulation: is it a problem? How to fix it?“, drauge su P. Angelini, A. Enria, S. Neri ir M. Quagliariello, Questioni di Economia e Finanza della Banca d’Italia (vienkartiniai straipsniai), Nr. 74, 2010 m. spalio mėn.

„Domanda e Offerta di Credito in Italia durante la crisi finanziaria“, su Federico Maria Signoretti, Banca d’Italia, Questioni di Economia e Finanza (vienkartiniai straipsniai) Nr. 63, 2010 m. balandžio mėn.

„An assessment of financial sector rescue programmes“, drauge su T. Faeh, G. Grande, C. Ho, M. King, A. Levy, F. M. Signoretti, M. Taboga ir A. Zaghini, Questioni di Economia e Finanza della Banca d’Italia (vienkartiniai straipsniai), Nr. 47, 2009 m. liepos mėn.

„Evoluzione del sistema bancario e finanziamento dell’economia nel Mezzogiorno“, Moneta e Credito, LVI dalis, Nr. 222, 2003 m. birželio mėn. (taip pat paskelbta Banca d’Italia leidinyje Temi di Discussione (darbo straipsniai) Nr. 467, 2003 m. kovo mėn.).

„La trasformazione del sistema bancario italiano e i suoi effetti sulle imprese e sui risparmiatori“, drauge su D. Focarelli, (konferencijoje „Quarant’anni di Economia a Verona“ skaitytas pranešimas), Banche e Banchieri, Nr. 4, 2002 m.

„Il sistema bancario italiano nell’area dell’euro“, drauge su L. Gambacorta ir G. Gobbi, Bancaria, 57 t., Nr. 3, 2001 m.

„Determinanti e conseguenze delle acquisizioni e fusioni bancarie“, drauge su D. Focarelli ir C. Salleo, Banca Impresa Società, Nr. 1, 1999 m.

„La congiuntura creditizia in Italia“(konferencijoje Convegno Sadiba 26 skaitytas pranešimas) Quaderni dell’Associazione per lo Sviluppo degli Studi di Banca e Borsa, Nr. 198, 2003 m. kovo mėn.

„Le banche e i servizi finanziari alle imprese“ (konferencijoje Convegno Sadiba 25 skaitytas pranešimas), Quaderni dell’Associazione per lo Sviluppo degli Studi di Banca e Borsa, Nr. 185, 2002 m. kovo mėn.

„Is There an Equity Premium Puzzle in Italy? A Look at Asset Returns, Consumption and Financial Structure over the Last Century“, drauge su Roberto Violi, Banca d’Italia, Temi di Discussione (darbo straipsniai) Nr. 339, 1999 m.

„Portafogli gestiti e tassi di rendimento: alcune considerazioni“, drauge su Riccardo Cesari, Bancaria, Nr. 1, 1998 m.

„Innovazioni strutturali nel mercato azionario: gli effetti della contrattazione continua“, drauge su C. Impenna ir P. Maggio, Rapporto IRS sul mercato azionario, Istituto per la Ricerca Sociale, Milanas (taip pat paskelbta Banca d’Italia leidinyje Temi di Discussione (darbo straipsniai) Nr. 248, 1995 m.).

„La volatilità dei corsi dei CCT e i coefficienti patrimoniali del Comitato di Basilea“, drauge su F. Drudi, il Risparmio, Nr. 3, 1994 m.

„I tassi d'interesse reali: l'esperienza degli ultimi trent'anni (1960–1992)“, drauge su A. Levy, leidinyje L'alto prezzo del danaro, P. Ciocca ir G. Nardozzi (red.), Laterca, Baris, 1993 m. (taip pat paskelbta leidinyje Bancaria, Nr. 4, 1994 m.).

„Spunti da una ricognizione comparata dei casi inglese e francese“, drauge su S. Chiri, Banca d’Italia, Temi di Discussione (darbo dokumentai) Nr. 197, 1993 m.

„Rischio di tasso d'interesse e coefficienti patrimoniali: un'applicazione di modelli multifattoriali“, drauge su F. Drudi, Finanza, Imprese e Mercati, il Mulino, Nr. 3, 1992 m.

„Rischio di tasso d'interesse e coefficienti patrimoniali: un'analisi dei regolamenti SIM“, drauge su F. Drudi, Banca d’Italia, Temi di Discussione (darbo straipsniai) Nr. 180, 1992 m.

„Il mercato finanziario italiano nel processo di integrazione economica europea“, Il Risparmio, Nr. 5, 1992 m. rugsėjo–spalio mėn.

„Gli effetti della quotazione internazionale: il caso delle azioni italiane a Londra“, Finanza, Imprese e Mercati, Il Mulino, Nr. 3, 1991 m. gruodžio mėn. (taip pat paskelbta Banca d’Italia leidinyje Temi di Discussione (darbo straipsniai) Nr. 156, 1991 m.

„La struttura fattoriale del mercato azionario italiano“, paskelbta leidinyje Ricerche applicate e modelli per la politica economica, Banca d'Italia, II t., 1991 m.

„Evoluzione e performance dei fondi comuni mobiliari italiani“, drauge su E. Zautzik, Il rischio azionario e la Borsa, redaguota Centro Baffi dell'Università Bocconi (taip pat paskelbta Banca d’Italia leidinyje Temi di Discussione (darbo straipsniai) Nr. 142, 1990 m.).

„Organizzazione ed efficienza del mercato azionario“, Economia, società e istituzioni, 1989 m. spalio mėn.

„Evoluzione recente del sistema finanziario italiano: effetti sull'allocazione del risparmio e sulla struttura dell'intermediazione finanziaria“, Atti del Convegno „I gruppi plurifunzionali nelle strategie di mercato delle banche e delle assicurazioni“, Triestas, 1989 m. lapkričio mėn.

„Recent Changes in the Organization and Regulation of Capital Markets in Italy“, drauge su C. Caranza ir R. Pepe, paskelbta Tarptautinių atsiskaitymų banko leidinyje Changes in the Organization and Regulation of Capital Markets, 1987 m. balandžio mėn.

 

 

„Monetary Policy and Macroprudential Policy“, drauge su Paolo Angelini ir Stefano Neri, Banca d’Italia, Temi di Discussione (darbo straipsniai) Nr. 801, 2011 m. kovo mėn. Taip pat paskelbta Europos Centrinio Banko leidinyje, darbo dokumentas Nr. 1448, 2012 m. liepos mėn.

„Why Do Banks Securitize their Assets?“, drauge su Alberto Pozzolo, Mimeo, Italijos bankas.

„The Causes and Consequences of Going Public“, drauge su Andrea Generale ir Federico Signoretti, mašinraštis, Banca d’Italia.

„How Interest Sensitive is Investment? Very (when the data are well measured)“, drauge su Luigi Guiso, Anil Kashyap ir Daniele Terlizzese, mašinraštis, Banca d’Italia.

 


 

2 PRIEDAS. Fabio Panettos ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

Kandidatui į Europos Centrinio Banko

vykdomosios valdybos nario poziciją skirtas klausimynas

(Fabio Panetta)

 

 

A. Biografija ir profesinis pasirengimas

 

1. Nurodykite svarbiausius savo profesinių įgūdžių pinigų politikos, finansų ir verslo srityse aspektus, taip pat pagrindinius savo europinės ir tarptautinės patirties aspektus

Centriniame banke dirbu nuo savo profesinio gyvenimo pradžios. 1985 m. prisijungiau prie Italijos banko ir 2012 m. tapau valdybos nariu bei valdytojo pavaduotoju. Šiuo metu esu vyriausiasis valdytojo pavaduotojas. Taip pat esu Italijos draudimo priežiūros institucijos (IVASS) pirmininkas ir, eidamas šias pareigas, esu Europos sisteminės rizikos valdybos bendrosios valdybos narys.

Būdamas vyriausiuoju valdytojo pavaduotoju, kartu su kitais Italijos banko valdančiosios tarybos nariais esu atsakingas už kasdienės veiklos valdymą ir įstaigos strateginės krypties nustatymą sprendžiant įvairius klausimus. Italijos bankas, be kita ko, atsakingas už sprendimų dėl euro zonos pinigų politikos priėmimą ir jų įgyvendinimą Italijoje, bankinių ir nebankinių tarpininkų priežiūrą (taikant bendrą priežiūros mechanizmą), Italijos valstybės vertybinių popierių rinkų ir Italijos rinkos infrastruktūrų priežiūrą, sklandaus Italijos mokėjimo sistemos veikimo priežiūrą ir užtikrinimą ir mokėjimo paslaugų euro zonai teikimą (valdome TIPS, Target2 ir Target2 Securities sistemas)[3], taip pat makrolygio rizikos ribojimo politikos tvirtinimą. Italijos bankas taip pat atsakingas už kovą su pinigų plovimu ir pasipriešinimą terorizmo finansavimui[4].

Per savo karjerą įgijau visapusiškos patirties įvykdant įvairią centrinio banko veiklą ir ėmiausi lyderio vaidmens sprendžiant naujas problemas. 1985 m. prisijungiau prie Italijos banko mokslinių tyrimų departamento, 2007 m. tapau Ekonomikos perspektyvų ir pinigų politikos direktorato vadovu. 2011 m. buvau paskirtas vykdančiuoju direktoriumi, mano užduotis buvo koordinuoti banko veiklą, susijusią su Eurosistema ir finansiniu stabilumu. Valdančiojoje taryboje, be kita ko, ilgą laiką buvau atsakingas už pinigų politikos operacijas ir bankų priežiūrą.

Nuo 2004 m. dalyvavau ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose, iš pradžių kaip lydintysis asmuo, vėliau – kaip pakaitinis narys. Tai man suteikė galimybę įgyti patirties pirmaisiais svarbiais bendros pinigų politikos vykdymo metais. Taip pat dalyvavau vykdant politikos formavimo procesą sudėtingu finansų ir valstybės krizių laikotarpiu. Kaip Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) valdybos narys, kuriuo buvau nuo jo sukūrimo 2014 m. iki 2019 m. liepos mėn., aktyviai prisidėjau prie bankų sąjungos kūrimo.

Dalyvavimas tarptautiniuose forumuose man suteikė galimybę tiesiogiai pamatyti, koks svarbus tarptautinis bendradarbiavimas. Be kita ko, esu Tarptautinių atsiskaitymų banko Pasaulinės finansų sistemos komiteto, ECB makroprudencinio forumo (kaip Priežiūros valdybos narys), Tarptautinių atsiskaitymų banko direktorių valdybos (šiuo metu esu vienas iš pakaitinių narių) narys. Esu Italijos pakaitinis narys Didžiojo septyneto šalių (G 7) ir Dvidešimties šalių grupės (G 20) finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimuose.

Esu Ženevos Tarptautinio valiutos ir bankininkystės tyrimų centro (ICBN) direktorių valdybos narys.

Be to, kad turiu ilgos ir įvairios patirties sprendžiant politinius klausimus, turiu akademinės patirties, o mano straipsniai pinigų politikos ir bankininkystės klausimais buvo paskelbti tarptautiniuose žurnaluose.

 

2. Ar turite verslo, finansinio turto ar kitokių įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su numatomomis Jūsų pareigomis? Ar yra kokių nors svarbių kitų asmeninių arba kitokių veiksnių, į kuriuos Parlamentui būtina atsižvelgti svarstant Jūsų kandidatūrą?

 

Ne. Būdamas Italijos banko valdančiosios tarybos nariu, laikausi griežtų reikalavimų, susijusių su tokiais klausimais, kaip interesų konfliktai, konfidencialumas, išorės įgaliojimai, dovanų ir kitokios naudos priėmimo politika ir finansinės investicijos, atitinkančios banko pagrindines vertybes: nepriklausomumą, nešališkumą, sąžiningumą ir diskreciją. Kaip buvęs Priežiūros valdybos narys, pasirašiau etikos kodeksą, skaidrumo reikalavimus ir investicijų apribojimus, taikomus ECB sprendimų priėmimo organams, ir jų laikausi. Būdamas Italijos draudimo priežiūros institucijos pirmininku, laikausi IVASS elgesio kodekso ir skaidrumo reikalavimų.

Neturiu jokių ryšių su privačiomis organizacijomis. Nesu investavęs į jokią finansų ar nefinansų įmonę ir nedalyvauju jokios tokios įmonės veikloje.

 

3. Kokių pagrindinių tikslų sieksite per savo kadenciją Europos Centriniame Banke?

 

Didžiausias ECB indėlis, kuriuo jis gali prisidėti kuriant stipresnę, atsparesnę, labiau klestinčią ir teisingesnę Europą – tvirtai vykdyti įgaliojimą užtikrinti kainų stabilumą. Pagrindinis visų Vykdomosios valdybos narių darbo principas yra ir bus užtikrinti, kad ECB įgyvendintų savo įgaliojimą, vadovaujantis ES sutartimis.

Kartu ECB turi nuolat atidžiai stebėti galimas nenumatytas ECB politikos pasekmes finansų sistemos stabilumui, ypač kai naudojamos naujos priemonės. Šiomis aplinkybėmis reikia didelio budrumo, siekiant kuo anksčiau nustatyti bet kokį tokį poveikį; reikia nuolat visais aspektais tikrinti visas ekonomines ir finansines sąlygas, netaikant jokių išlygų ir neturint jokių nusistatymų. 

Kalbant apie ECB vidaus veiklą, organizacijos kultūra, kuria skatinama visais institucijos lygmenimis laikytis pragmatiško, duomenimis pagrįsto ir atviro požiūrio, yra tas veiksnys, kuris padeda geriausiai užtikrinti, kad bus sėkmingai siekiama tų tikslų. Jeigu būsiu paskirtas Vykdomosios valdybos nariu, nuolat sieksiu toliau propaguoti tokią kultūrą.

Tolesniuose atsakymuose aiškiau išdėstysiu, kad, jeigu būsiu paskirtas Vykdomosios valdybos nariu, taip pat sieksiu toliau plėtoti tvirtesnę įgalėjimo ir lygių galimybių, neatsižvelgiant į lytį, tautybę ar kitus aspektus, kultūrą.

 

B. ECB pinigų politika

 

4. Kaip, Jūsų nuomone, dabartinėmis makroekonominėmis sąlygomis ECB turėtų vykdyti savo pinigų politiką? Kaip vertinate ECB veiklos rezultatus siekiant pagrindinio tikslo – užtikrinti kainų stabilumą?

 

ECB veiksmai ir toliau turi būti sutelkti į pagrindinį tikslą užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje. Šiuo atžvilgiu iš naujausių duomenų matyti, kad infliacijos perspektyva, regis, neatitinka Valdančiosios tarybos tikslo, kad infliacijos lygis būtų artimas 2 proc. dydžiui, bet jo neviršytų, todėl ragina vykdyti skatinamąją pinigų politiką; gaunama informacija (tiek faktiniai duomenys, tiek kokybiniai duomenys) rodo, kad dėl vis dar silpnos tarptautinės prekybos ir pasauliniu mastu tebesitęsiančio netikrumo, kurie itin veikia gamybą ir įmonių pasitikėjimą bei jų polinkį investuoti apskritai, ekonomikos augimo sulėtėjimas užsitęsė gerokai ilgiau nei tikėtasi vos prieš keletą mėnesių. Iš ankstesnės patirties nuosekliai matyti, kad užsitęsęs gamybos sektoriaus sulėtėjimas daro šalutinį poveikį kitoms ekonomikos sritims, pvz., paslaugų sektoriui.

Lėtėjančio ekonomikos augimo sąlygomis dabartinis ir prognozuojamas infliacijos lygis tebėra sumažėjęs ir neatitinka ECB valdančiosios tarybos tikslo. Dar svarbiau, kad dėl to kyla pavojus, jog sumažės namų ūkių ir įmonių tikėtina infliacija, ir dėl to gali būti sunkiau užtikrinti stabilumą, jeigu tam nebus pasipriešinta. Tai reiškia, kad reikia paramos pinigų politikos priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad finansavimo sąlygos išliktų palankios, siekiant stiprinti investicijas, pasitikėjimą, užimtumą ir kartu darbo užmokesčio ir kainų didėjimą.

 

Manau, kad ECB iš esmės sėkmingai siekia svarbiausio savo tikslo. Kainų kilimas visą laiką buvo kontroliuojamas. Per krizę euro zona susidūrė su precedento neturinčiu defliacijos pavojumi ir ECB turėjo išplėsti savo standartinių politikos priemonių rinkinį. Įgyvendinant ECB pinigų politiką išspręstos dėl tokios padėties kilusios problemos, ja užkirstas kelias defliacijos rizikos pasireiškimui ir sustabdytas prognozuotos infliacijos mažėjimas, remiant ekonomikos augimą ir užimtumą. Ekonominė analizė ir ankstesnė kitų šalių patirtis rodo, kad defliacija – pražūtingas reiškinys, kurį sudėtinga panaikinti ir kuris gali įsukti ekonomiką į užburtą mažesnės paklausos, lėtesnės ekonominės veiklos, didesnio nedarbo ir finansinio nestabilumo ratą, ypač kai ekonomikai būdingos didelės skolos.

 

5. Ką manote apie rugsėjo 12 d. ECB valdančiosios tarybos priimtą paskatų rinkinį ir sprendimą dėl išankstinių gairių? Kaip vertinate tai, kaip priimtas šis sprendimas, ypač atsižvelgiant į viešai išreikštą kai kurių ECB valdančiosios tarybos narių nepritarimą po to, kai sprendimas buvo priimtas? Apskritai, kaip vertinate tai, kaip sprendimai dėl pinigų politikos buvo priimami praeityje, ir ar manote, kad tai reikėtų pakeisti? Jei taip, kaip?

 

Rugsėjo mėn. ECB valdančiosios tarybos priimtas priemonių rinkinys buvo proporcingas ir tinkamas atsakas į mano ankstesniame atsakyme aprašytą susidariusią makroekonominę padėtį. Vadovaujantis pagrindiniu ECB įgaliojimu užtikrinti kainų stabilumą, šiuo sprendimu siekta kovoti su pavojumi, kad dėl ilgalaikio žemo infliacijos lygio, kurį lemia silpna ekonomika, visam laikui sumažės numatoma infliacija arba netgi vėl kils defliacijos grėsmė. Valdančiosios tarybos priimtu politikos priemonių rinkiniu ekonominei veiklai ir infliacijai bus užtikrinta reikiama parama.

Remdamasis, be kita ko, viešais debatais, susidariau nuomonę, kad Valdančiosios tarybos nuomonė dėl skatinamosios pinigų politikos pozicijos tinkamumo priimta vieningai. Kartu buvo išreikšta įvairių nuomonių dėl konkrečių pinigų politikos priemonių, kurios labiau tiktų užtikrinti, kad ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyvai būtų teikiama reikiama parama. Tai nestebina, nes įprasta, kad šiuo etapu netikrumas dėl atitinkamų pavienių nestandartinių priemonių poveikio yra didelis ir plačiai paplitęs. Mano manymu, tai – atvirų ir konstruktyvių diskusijų ženklas.

Iš savo patirties žinau, kad Valdančiosios tarybos sprendimai dėl pinigų politikos visada priimami remiantis išsamia vietos ir pasaulinių ekonominių ir finansinių sąlygų bei skirtingų galimybių privalumų ir trūkumų analize. Taip visiems tarybos nariams suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę ir, kai įmanoma, stengtis siekti konsensuso. Kai kyla nesutarimų, sprendimą priimti galima taikant atitinkamas nuostatas. Mano manymu, didelėje sprendimus priimančioje institucijoje neišvengiama ir netgi naudinga turėti skirtingas nuomones. Taikant tokią valdymo formą, užtikrinama, kad visada būtų įmanoma rengti sąžiningas diskusijas, tačiau taip pat užtikrinama, kad Valdančioji taryba visada galėtų priimti su veikla susijusias išvadas. Apibendrinant, remiantis empirinėmis analizėmis, ECB valdančiosios tarybos iki šiol vykdytomis priemonėmis buvo veiksmingai prisidedama prie vidaus paklausos ir infliacijos.

 

6. Kaip vertinate žemų palūkanų normų poveikį?

 

Remiantis man žinomais įrodymais, žemos ir netgi neigiamos palūkanų normos ekonomikai padarė didelį ir teigiamą poveikį. ECB žemų ar netgi neigiamų palūkanų normų perkėlimas į įmonių ir namų ūkių finansavimo sąlygas įvyko sėkmingai, jį dar sustiprino poveikio signalas, duotas paskelbiant numatomą palūkanų normą.

Vis dėlto, jeigu žemos ar neigiamos palūkanų normos išlieka ilgą laiką, tebekyla šalutinio poveikio pavojus. Nerimaujama, kad viršijus tam tikras normas neigiamos politikos normos gali turėti nepageidaujamos įtakos namų ūkių santaupoms ir vartojimo įpročiams, bankams, skolinimo politikai ir finansų tarpininkų pelningumui. Rugsėjo mėn. Valdančiosios tarybos priimta pakopų sistema siekiama sušvelninti tokias problemas (padėti bankams pakelti neigiamų palūkanų perteklinio likvidumo turto laikymo jų centrinio banko sąskaitose išlaidas), siekiant išsaugoti pinigų politikos poveikio mechanizmą.

Mažų palūkanų normų sąlygomis remiama ekonominė veikla, nes jomis taip pat skatinama imtis ekonominės rizikos. Vis dėlto taip pat kyla susirūpinimas, kad tam tikruose rinkos segmentuose didesnė prisiimama rizika gali kelti pavojų finansiniam stabilumui. Svarbu, kad ECB nuolat stebėtų šį pavojų. Vis dėlto daugeliu atveju tokio pavojaus problemas geriausia spręsti pasitelkiant kitus politikos svertus, ypač kai pavojus būdingas konkrečioms šalims arba rinkoms. Makrolygio rizikos ribojimo politika, kurią galima pritaikyti prie atskirų šalių ar sektorių (pvz., nekilnojamojo turto) aplinkybių, galima geriausiai spręsti bet kokio turto kainų dinamikos kraštutinumų problemas.

Dabartinėmis aplinkybėmis ECB priemonių, įskaitant neigiamas palūkanų normas, nauda vis dar viršija galimą šalutinį poveikį. Vis dėlto reikia vykdyti nuolatinę stebėseną, siekiant užtikrinti, kad šis teiginys vis dar būtų teisingas. Ateityje Valdančioji taryba gali peržiūrėti priimtas priemones ir nuspręsti priimti papildomas skatinamąsias priemones, jeigu bus nustatyta, kad kai kurių iš jų grynoji nauda menksta.

 

7. Ar manote, kad praėjus dvidešimčiai metų nuo euro įvedimo atėjo laikas peržiūrėti ECB pinigų politikos sistemą?

 

Žinau, kad pirmininkė C. Lagarde tiek savo atsakymuose Europos Parlamentui, tiek neseniai sakytoje kalboje, jau nurodė, kad netrukus bus pradėta vykdyti strateginė peržiūra.

Manau, kad dabartinė sistema iš esmės buvo sėkminga. Vis dėlto sprendimas vykdyti peržiūrą yra tinkamas ir reikalingas daugeliu aspektų, atsižvelgiant į tai, kad makroekonominė aplinka pasikeitė nuo to laiko, kai sukurta ekonominė ir pinigų sąjunga (ne tik euro zonoje, bet ir pasauliniu mastu), ir svarbu padaryti išvadas, remiantis per finansų krizę gauta patirtimi. Kiti centriniai bankai reguliariai atlieka politikos peržiūras; ankstesnė ECB peržiūra vykdyta 2003 m., taigi atėjo laikas kitai.

Išsami peržiūra padės užtikrinti, kad ECB pinigų politikos sistema ir toliau atitiktų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytus ECB įgaliojimus. Jeigu būsiu paskirtas Vykdomosios valdybos nariu, būsiu atviras šioms diskusijoms, kaip ir pati pirmininkė. Siūlyčiau per diskusijas atsižvelgti į naujausias nuomones apie pinigų politiką ir į per šiuos tiek Europoje, tiek užsienyje svarbius metus įgytą patirtį. Esu tikras, kad visi tarybos nariai, padedant darbuotojams, konstruktyviai, ryžtingai ir entuziastingai prisidėtų prie peržiūros remdamiesi savo patirtimi, kaip visada būdavo anksčiau.

 

8. Kaip užtikrinsite turto pirkimo programos įgyvendinimo skaidrumą? Ar sutinkate, kad būtų galima užtikrinti daugiau skaidrumo, susijusio su turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa (ABSPP) ir trečiąja padengtų obligacijų pirkimo programa (CBPP3)?

ECB, kaip viešoji institucija, atsakinga už tai, kad jos veikla būtų kuo skaidresnė. Skaidrumas, įskaitant pinigų politikos įgyvendinimo aspektus, padeda visuomenei suprasti ECB pinigų politiką. Savo ruožtu dėl geresnio visuomenės supratimo politiniai sprendimai tampa patikimesni ir veiksmingesni ir jais padidinama ECB atskaitomybė. Tai ypač taikytina išimtinėmis aplinkybėmis, kai reikia, aiškiai ir nuolat pabrėžiant įgaliojimą užtikrinti kainų stabilumą, visuomenei išaiškinti netradicines politines priemones.

Kalbant apie turto pirkimo programą (APP), manau, kad jos skaidrumo lygis jau gana aukštas. ECB savo svetainėje skelbia išsamią informaciją apie mėnesio pirkimus, bendrą turimą turtą ir numatomus išpirkimus pagal kiekvieną APP paprogramę ir skaidriai nurodo, kokiais principais vadovaujamasi vykdant pirkimus. Pvz., turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programos atveju ECB taip pat praneša, kurie emisijos segmentai (pirmaeilės skolos, tarpinio finansavimo ar kapitalo) gali būti įsigyti, taip pat didžiausią likusio segmento dalį, kurią galima įsigyti, kokias priemones galima įtraukti į pagrindinio turto grupę.

Kita vertus, manau, kad centrinių bankų skaidrumas neturėtų būti pernelyg didelis, nes tam tikrais atvejais per didelis skaidrumas galėtų pakenkti pinigų politikos priemonių efektyvumui. Pavyzdžiui, esama pagrįstų priežasčių, dėl kurių ECB nederėtų skelbti tam tikrų pirkimo programų ir tikslaus valdomo atskirų vertybinių popierių turto ir dėl kurių jis neturėtų leisti savo sandorio šalims atskleisti jo įsigytų vertybinių popierių kiekio ir rūšies. Iš tiesų tokia informacija galėtų suteikti galimybę rinkos dalyviams mėginti aplenkti banką ir dėl to galėtų kilti galimai dideli su tam tikrų vertybinių popierių kainomis susiję sutrikdymai ir galėtų sumažėti programos efektyvumas. Pasiūlymus, kuriais skaidrumas būtų didinamas nesukeliant tokio neigiamo šalutinio poveikio, vertinčiau palankiai ir, jeigu būsiu paskirtas į ECB vykdomąją valdybą, įsipareigočiau atidžiai juos įvertinti.

 

9. Koks Jūsų požiūris į riziką, siejamą su bendrovių sektoriaus pirkimo programa? Kaip vertinate dabar pirminėje rinkoje didėjančią bendrovių sektoriaus pirkimo programai tekančią dalį ir kartu dabar antrinėje rinkoje mažėjančią viešojo sektoriaus pirkimo programai tenkančią dalį?

 

ECB pirminėje ir antrinėje rinkoje pagal bendrovių sektoriaus pirkimo programą perka įmonių obligacijas, vadovaudamasis iš anksto nustatytais tinkamumo kriterijais ir apribojimais, susijusiais su emisijomis ir emitentais, pagal kuriuos atsižvelgiama į su konkrečiais sektoriais siejamus pavojus. Be šių taisyklių taip pat ex ante kruopščiai vykdomas išsamus patikrinimas, o po pirkimo vykdoma nuolatinė priežiūra, siekiant apriboti riziką. Netinkamas rizikos valdymas galėtų neigiamai paveikti centrinio banko patikimumą ir reputaciją.

Eurosistemoje pagal bendrovių sektoriaus pirkimo programą vykdomi pirkimai pritaikomi prie rinkos sąlygų, atsižvelgiant į antrinių rinkų likvidumą. Vykdant pirkimus taip pat atsižvelgiama į sezoninius emisijos modelius ir jiems taikomi tam tikri švelninamieji mechanizmai. Vykdant pirkimus taikomas koeficientas proporcingai atspindi visus kitus atitinkamus klausimus. Taigi, koeficientas apima kiekvienai emisijos jurisdikcijai dėl rinkos kapitalizacijos priskiriamą svorį.

Bendrovių sektoriaus pirkimo programa veiksmingai pagerintos euro zonos nefinansų įmonių finansavimo sąlygos. Nors įmonių obligacijų pirkimo rizika šiek tiek didesnė už kitą centrinio banko paprastai valdomą turtą, patvirtinta, kad bendrovių sektoriaus pirkimo programa veiksmingai sprendžiamas rizikos klausimas, jeigu įvertinama prisiimama rizika, palyginti su indėliu siekiant politikos tikslų. Be turtu užtikrintų vertybinių popierių ir padengtųjų obligacijų pirkimo, bendrovių sektoriaus pirkimo programa gali būti maksimaliai padidintas tiesioginis turto pirkimo programos poveikis realiajai ekonomikai.

Atsižvelgiant į valstybių valdomų obligacijų apribojimus ir su tuo susijusius viešojo sektoriaus pirkimo programos galimybių apribojimus, dėl palyginti didesnio privačiojo sektoriaus komponento indėlio padidėja bendras turto pirkimo programos lankstumas (ir galima aprėptis). Tai taip pat padeda apriboti galimus viešojo sektoriaus pirkimo programos vertybinių popierių nukrypimus nuo kapitalo taisyklės (koeficientų, taikomų paskirstant pirkimus pagal viešojo sektoriaus pirkimo programą skirtingoms valstybėms).

Bet kokiu atveju vyriausybės obligacijų pirkimas antrinėje rinkoje tebėra svarbiausia turto pirkimo programos dalis.

 

10. Kaip, Jūsų nuomone, ECB galėtų padėti skatinti ekonomikos augimą, ekologinę pertvarką ir visišką užimtumą, sykiu visapusiškai laikydamasis savo pagrindinio tikslo užtikrinti kainų stabilumą? Ar, Jūsų nuomone, galimos papildomos pinigų politikos priemonės, kuriomis būtų didinamas teigiamas poveikis realiajai ekonomikai?

 

Sutartyje nurodyta, kad, nedarant poveikio pagrindiniam tikslui užtikrinti kainų stabilumą, ECB taip pat remia Europos Sąjungos bendrąją ekonominę politiką, kad padėtų įgyvendinti Sąjungos tikslus. Tarp šių tikslų – darnus ekonomikos augimas, visiškas užimtumas ir aplinkos kokybės apsauga ir gerinimas.

Per paskutinius penkerius metus įgyta patirtimi patvirtinta, kad ECB, užtikrindamas kainų stabilumą, prisideda prie euro zonos klestėjimo. Rizika infliacijos perspektyvai nebuvo pavienė, ji buvo tiesiogiai susijusi su menku ekonomikos augimu, žemu užimtumo lygiu ir nekylančiais atlyginimais, didėjančia nelygybe ir grėsmėmis finansiniam stabilumui. Taikant skatinamąją pinigų politiką, ECB priemonėmis remiamos vartotojų išlaidos ir verslo investicijos, taip remiant ekonomikos augimą ir užimtumą euro zonoje ir kartu gerinant infliacijos perspektyvą. ECB priemonės padėjo sustiprinti euro zonos šalių darbo rinką, kurioje nuo 2013 m. vidurio sukurta maždaug vienuolika milijonų darbo vietų ir kuri tebėra atspari.

Visai planetai labai svarbu, kaip kovoti su klimato kaita, kuri kelia grėsmę ekonomikos augimui ir gerovei bei finansų sistemos stabilumui, ir kaip prisidėti prie tausesnio turimų gamtos išteklių naudojimo. Nors centriniai bankai nėra tiesiogiai aplinkos politikos veiksmus vykdančios institucijos, jie gali ir privalo prie to prisidėti (taip pat žr. atsakymą į kitą klausimą).

Italijos banke siekiame imtis tokių veiksmų. Būdamas Investicijų komiteto pirmininku, pasiekiau, kad mūsų investavimo į pensijų fondą politika būtų orientuota į šių susirūpinimą keliančių klausimų įtraukimą skirstant mūsų lėšas, neįtraukiant sektoriuose veiklą vykdančių įmonių, kurios neatitinka Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo kriterijų, ir teikiant pirmenybę įmonėms, kurių aplinkos apsaugos, socialiniai ir valdymo vertinimai yra geriausi. Apskritai kalbant, dėl naujų kriterijų pagerės Italijos banko kapitalo portfelio aplinkosauginis pėdsakas, susijęs su bendru išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu (23 proc., t. y. 0,76 milijono tonų, mažiau), energijos vartojimu (30 proc., t. y. 7,67 milijono gigadžaulių, mažiau) ir vandens vartojimu (17 proc., t. y. 6,95 milijono kubinių metrų mažiau). Šis kapitalo portfelio aplinkosauginio pėdsako gerinimas atitinka maždaug 140 tūkstančių namų ūkių per metus suvartojamos energijos ir daugiau kaip 123 tūkstančių namų ūkių suvartojamo vandens kiekio sutaupymą. Taip pat smarkiai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis: jo sumažinimas atitinka 185 tūkstančių namų ūkių metinio išmetamo kiekio sutaupymą. Žvelgiant iš finansinės perspektyvos, šis požiūris nelėmė mažesnės grąžos ar didesnės rizikos.

Italijos bankas, kaip ir ECB, aktyviai dalyvauja Finansų sistemos žalinimo tinklo, kurio tikslas – padėti didinti centrinių bankų bendruomenės informuotumą klimato kaitos pavojų klausimu, veikloje ir nacionalinių bei tarptautinių su klimatu susijusius klausimus sprendžiančių techninių grupių veikloje.

Centriniai bankai taip pat turėtų skatinti finansų tarpininkus į savo sprendimų priėmimo procesus įtraukti su klimatu susijusią ir socialinę riziką, siekiant pagerinti tokios rizikos įkainojimą ir finansinius išteklius paskirstyti taip, kad būtų labiau atsižvelgiama į šiuos klausimus.

Kalbant apie papildomas realiosios ekonomikos gerinimo priemones, rugsėjo mėn. priimtais ECB sprendimais prisidėta ir prisidedama prie to, kad įmonėms ir namų ūkiams būtų užtikrintos palankios finansinės sąlygos, būtų remiamos investicijos, vartojimas, užimtumas ir darbo užmokesčio didėjimas. Svarbu, kad pinigų politika ir toliau tinkamai veiktų. Šiomis priemonėmis prisidėta prie darbo vietų kūrimo euro zonoje (2013–2019 m. sukurta daugiau kaip 13 milijonų darbo vietų). ECB ir nacionalinių centrinių bankų atliktos empirinės analizės rodo, kad dėl bendro šios politikos poveikio sumažėjo pajamų paskirstymo nelygybė (kadangi nedarbas – pagrindinė skirtumų priežastis). 

 

11. Kokių, Jūsų nuomone, reikia veiksmų finansuojant Europos žaliąjį kursą?  Kokia Jūsų nuomonė apie ECB politikos poveikį klimato kaitai? Ar, Jūsų nuomone, ECB turėtų stengtis, kad turto pirkimas atitiktų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus klimato susitarimą? Ar ECB turto pirkimo programos turėtų atitikti ES taksonomijos sistemą? Kokį vaidmenį ECB atliktų Finansų sistemos žalinimo tinkle?

 

Klimato kaitos padarinių problemos sprendimas ir perėjimas prie mažaanglės sistemos yra labai svarbi užduotis, kurią vykdyti reikia bendromis pastangomis. Šiuo atžvilgiu galiu tik palankiai įvertinti tai, kad naujoji Europos Komisija teikia pirmenybę šiam neatidėliotinam klausimui, nuo kurio priklausys dabartinių ir būsimų Europos piliečių gerovė.

Kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarime nustatyti tikslai, turime teisingai įkainoti anglingos veiklos riziką, siekiant paskatinti reikiamus gamybos ir vartojimo modelių pokyčius. Siekiant šio tikslo, svarbiausia politikos priemonė – anglies dioksido įkainojimas, kuria ne tik bus pakeistos susijusios kainos, bet ir bus skatinamas didesnis energijos vartojimo efektyvumas. Šis pokytis turi būti vykdomas užtikrinant teisingą su juo susijusios naštos paskirstymą ir atsižvelgiant į šios politikos socialinius padarinius, platesniu mastu skatinant Jungtinių Tautų nustatytus darnaus vystymosi tikslus ir apsaugant pažeidžiamiausius asmenis.

Visų pirma, vyriausybės atsakingos už tai, kad būtų nustatytos tinkamos šių tikslų įgyvendinimo priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita yra pasaulinio masto išorės veiksnys, reikia palankiai vertinti tarptautinį tokios politikos koordinavimą šioje srityje.

Siekiant įvykdyti reikiamą energijos pertvarką, kad būtų sumažintas išmetamas teršalų kiekis, kad jis atitiktų ES tikslų užmojus, prireiks didelių investicijų į fizinę infrastruktūrą ir nematerialų kapitalą (įskaitant MTP). ES biudžetui ir ypač EIB tenka svarbus vaidmuo, tačiau taip pat reikia sutelkti privačius finansinius išteklius. Šiuo atžvilgiu ES gali toliau didinti savo pastangas ir stiprinti įgyvendinant tvarių finansų veiksmų planą jau pradėtus veiksmus.

ECB pirmininkė nurodė, kad vienas iš jos kadencijos prioritetų – apsvarstyti, kaip ECB gali prisidėti sprendžiant klimato kaitos klausimą. Klimato kaita gali kelti pavojų ekonomikos augimui ir finansų sistemos stabilumui ir taip ji gali daryti poveikį aplinkai, kurioje vykdoma pinigų politika. Todėl svarbu, kad ECB, laikydamasis savo įgaliojimų, geriau suprastų kanalus, kuriais su klimato kaita susiję pavojai daro įtaką ekonomikos ir finansų sistemai, nustatytų su trumpalaike ir vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos perspektyva susijusius galimus sukrėtimus, ir galimas pasekmes pinigų politikos poveikiui ir prireikus imtųsi veiksmų. 

Finansų sistemos žalinimo tinklo (Network for Greening the Financial System, NGFS) sukūrimas – svarbus žingsnis apibūdinant ir skatinant geriausią centrinių bankų ir priežiūros institucijų patirtį. Pagrindiniai centriniai bankai, įskaitant ECB ir Italijos banką, aktyviai prisideda prie tinklo veiklos imdamiesi veiksmų dėl NGFS ataskaitose iki šiol pateiktų rekomendacijų. ECB gali svariai prisidėti apsvarstydamas geriausius būdus, kaip į centrinių bankų veiklą įtraukti grėsmes aplinkai ir klimatui, taip pat nagrinėdamas, kaip į savo mikro ir makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą įtraukti šias grėsmes.

Šioje srityje Italijos bankas bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucija nagrinėjant riziką, kurią tvarumo veiksniai kelia finansiniam stabilumui, parengiant šios rizikos vertinimo metodiką ir nustatant tinkamus rizikos ribojimo atsakus.

Kalbant apie ECB balansą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad dabartine skatinamosios pinigų politikos pozicija jau užtikrinamos labai naudingos finansavimo sąlygos, kuriomis vyriausybės gali finansuoti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Be to, vykdydamas turto pirkimo programą ECB įsigijo didelį kiekį žaliųjų obligacijų ir taip prisidėjo prie rinkos plėtros. Kai tvarių investicijų galimybės ir tvarūs finansiniai produktai labiau paplis, tvaraus turto (pvz., žaliųjų obligacijų) dalis ECB turto pirkimo programoje taip pat padidės.

Šioje srityje ES aplinkos atžvilgiu tvarių veiksmų ir žaliųjų obligacijų standartų taksonomija bus svarbi investuotojams suteikiant aiškumo ir skaidrumo ir skatinant tvarių finansų augimą.

Vertėtų apsvarstyti tai, ar rizika grindžiama taksonomija galėtų papildyti dabartinį požiūrį ir galėtų labiau padėti valdžios institucijoms, įskaitant centrinius bankus, nustatyti, kuriam turtui kyla didžiausia fizinė rizika ir rizika dėl pertvarkos. Iš tiesų apskritai šiuo metu finansinio turto kainos netinkamai atspindi tokią riziką; kai ateityje bus taikomos ES taisyklės dėl atskleidimo, labiau suderintu būdu bus teikiama daugiau informacijos apie tvarumo profilius ir tai pagerins sąžiningą rinkos dalyvių atliekamą vertinimą.

 

12. Ar, Jūsų asmeniniu požiūriu, ECB turėtų įsigyti daugiau EIB obligacijų, kad būtų lengviau finansuoti Europos investicijas, laikantis ECB pagrindinių ir antrinių tikslų?

 

ECB, vykdydamas savo viešojo sektoriaus pirkimo programą, jau įsigijo daugiau kaip 230 mlrd. EUR vertės EIB ir kitų viršvalstybinių institucijų obligacijų. Kadangi EIB – viešojo sektoriaus subjektas, jo obligacijas galima įsigyti tik antrinėje rinkoje, o bendram valdomam turtui nustatyta didžiausio kiekio riba. 2016 m. Valdančioji taryba padidino ES viršvalstybinių obligacijų ribą nuo 33 iki 50 proc. apimties., t. y. daugiau nei atitinkama vyriausybės obligacijų riba. Vykdant naują viešojo sektoriaus pirkimo programos grynųjų pirkimų etapą, lapkričio mėn. atnaujinti grynieji viršvalstybinių obligacijų pirkimai.

Svarbu, kad daugiau kaip prieš dešimt metų EIB pirmasis išleido žaliąsias obligacijas ir šiuo metu vis dar aktyviai dalyvauja žaliųjų obligacijų rinkoje. Eurosistema įsigijo EIB žaliųjų obligacijų kartu su kitomis žaliosiomis emisijomis euro zonoje ir taip prisidėjo prie klimato politikos veiksmų projektų finansavimo.

 

13. Ką manote apie skubios paramos likvidumui padidinti teikimą? Kaip būtų galima patobulinti sprendimų dėl skubios paramos likvidumui padidinti teikimo priėmimo procesą?

 

Skubios paramos likvidumui padidinti (ELA) operacijomis siekiama teikti paramą mokiems bankams, patiriantiems laikinų likvidumo problemų. Remiantis ECBS statutu, valstybės narės atsakingos už skubios paramos likvidumui padidinti teikimą. Dėl to sprendimą dėl skubios paramos likvidumui padidinti teikimo priima nacionaliniai centriniai bankai, kurie patiria tokių operacijų išlaidas ir riziką. Pagrindinė išankstinė sąlyga – banko mokumas arba, jeigu bankas pažeidžia KRR reikalavimus dėl nuosavų lėšų, patikimo rekapitalizavimo plano turėjimas, taip pat pakankamo atitinkamam nacionaliniam centriniam bankui priimtino užstato turėjimas.

Pastaraisiais metais Eurosistemoje pasiekta svarbi pažanga siekiant suderinti skirtingų nacionalinių centrinių bankų skubios paramos likvidumui padidinti sistemas, patvirtinus visapusišką skubios paramos likvidumui padidinti sistemą ir susitarimą dėl skubios paramos likvidumui padidinti, apie kurį ECB svetainėje pranešta 2017 m. gegužės mėn. Siekiant užkirsti kelią bet kokiam galimam bendros pinigų politikos vykdymo sutrikdymui, susitarime apibrėžtas pareigų paskirstymas ir nacionalinių centrinių bankų ir ECB dalijimosi informacija procesas. Valdančioji taryba taip pat gali dalyvauti sprendimų priėmimo procese priklausomai nuo operacijos masto ir trukmės.

 

Pastaraisiais metais keletą kartų asmeniškai dalyvavau teikiant skubią paramą likvidumui padidinti. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dabartinėmis procedūromis iš esmės veiksmingai apsaugomas finansinis stabilumas ir pažabojama išplitimo rizika. Net ir svarbių įstaigų, kurios tiesiogiai prižiūrimos pagal Bendrą priežiūros mechanizmą, atvejais nacionaliniai centriniai bankai galėjo tiksliai įvertinti aspektus, kurių reikia sklandiems ir veiksmingiems veiksmams vykdyti laiku. Dėl to visada buvo išsaugota bendra Eurosistemos pinigų politika, kaip reikalaujama Sutartyje.

 

14. Koks vaidmuo, Jūsų nuomone, turėtų tekti ECB sprendžiant su virtualiosiomis valiutomis susijusius klausimus? Kokias su virtualiuoju turtu susijusias galimybes ir riziką įžvelgiate? Kokią virtualiųjų valiutų (visų pirma vadinamųjų stabilizuotųjų kriptovaliutų) reguliavimo sistemą laikytumėte tinkama?

 

Pastarojo meto technologinių inovacijų banga iš pagrindų keičia finansinių paslaugų teikimą ir jas teikiančių subjektų pobūdį. Blokų grandinės technologija ir virtualusis turtas yra šios revoliucijos dalis. Jie gali tapti efektyvesniu pinigų pervedimo (ypač tarpvalstybinio) būdu, tačiau su jais siejama reikšminga rizika.

ECB, kaip ir kiti centriniai bankai, atidžiai stebi šias permainas. Dėl kelių virtualiajam turtui ir stabilizuotosioms kriptovaliutoms būdingų aspektų svarbu, kad koordinuojamų veiksmų imtųsi ne tik centriniai bankai, bet ir tokios viešojo sektoriaus institucijos kaip, pavyzdžiui, kovos su pinigų plovimu institucijos, mokesčių administratoriai, standartizacijos institucijos ir kt. Vis dėlto, kai virtualiuoju turtu ir ypač stabilizuotosiomis kriptovaliutomis siekiama tikslo, kad būtų lengviau turėti pinigų ir juos pervesti, su jais atliekamoms operacijoms taikoma Eurosistemos mokėjimo sistemų arba mokėjimo schemų priežiūros tvarka.

Nors kompetenciją spręsti, ar leisti virtualiojo turto emisiją ir apyvartą, ar ne, turi ne centriniai bankai, o vyriausybės ir parlamentai, ECB atlieka svarbią reguliavimo ir priežiūros funkciją, kad nekiltų grėsmių finansiniam stabilumui ir būtų užtikrintas tolesnis euro zonos mokėjimo sistemų saugumas, efektyvumas, novatoriškumas ir pajėgumas tenkinti didėjančius piliečių lūkesčius dėl spartos ir naudotojų sąsajų patogumo.

Dėl privačioms stabilizuotosioms kriptovaliutoms būdingo rizikingumo jos galbūt nėra tinkamas sprendimas siekiant teikti saugias, efektyvias ir inovacines mažmenines mokėjimo paslaugas. Dėl jų iš tiesų kyla daug sunkiai išsprendžiamų problemų, kurias nustatė tarptautinė centrinių bankų bendruomenė; pavyzdžiui, Didžiojo septyneto atstovų darbo grupės (kurios narys buvau ir aš) neseniai pateiktoje ataskaitoje dėl globalių stabilizuotųjų kriptovaliutų (GSC) pažymima, kad joms dažnai trūksta aiškaus valdymo ir teisinio reglamentavimo sistemos, todėl reguliavimo institucijos negali aiškiai identifikuoti subjekto, kurį reikėtų laikyti atsakingu, siekiant apsaugoti vartotojus ir investuotojus. Dėl stabilizuotųjų kriptovaliutų kyla ir su operaciniu atsparumu, kibernetiniu saugumu, duomenų apsauga, pinigų plovimu bei mokestinių prievolių vykdymu susijusi rizika.

Virtualiojo turto ir stabilizuotųjų kriptovaliutų reguliavimo bendrasis principas turėtų būti neutralumas technologijų atžvilgiu ir proporcingumas, vadovaujantis principu „tas pats verslas, tos pačios taisyklės“. Reguliavimo institucijos turėtų skirti dėmesį naujiems verslo modeliams ir rizikai, kylančiai dėl naujų technologijų, į kurią nebuvo atsižvelgta nustatant dabartines taisykles.

Tačiau šios reguliavimo institucijų užduoties sudėtingumą didina informacijos apie konkrečius projektus trūkumas ir tai, kad reikšmingi tokių projektų aspektai dažnai yra tik preliminariai nustatyti ir nevisiškai aiškūs. Tai viena iš priežasčių, kodėl reguliavimo priemonių gali nepakakti šio etapo rizikai suvaldyti.

Stabilizuotųjų kriptovaliutų iniciatyvos, gebančios daryti pasaulinį poveikį, gali sukelti platesnio masto problemų, o kai stabilizuotąsias kriptovaliutas remia didžiųjų technologijų pramonės gigantai, globalus jų pėdsakas yra ne abstrakti hipotezė, o realybė. Kad ir kaip gerai būtų sukurtas privatus stabilizavimo mechanizmas, dėl jo kyla rinkos rizika, kredito rizika arba likvidumo rizika. Ta rizika gali pakirsti pasitikėjimą ir paskatinti kriptovaliutų vertės šuolius, nes nėra paskutinės išeities kreditoriaus.

Kaip matyti iš Didžiojo septyneto atstovų darbo grupės (kurios narys buvau ir aš) neseniai paskelbtos ataskaitos dėl globalių stabilizuotųjų kriptovaliutų, pinigų politikos poveikio kanalai taip pat gali būti paveikti tiek, kad plačiai naudojama stabilizuotoji kriptovaliuta galėtų sumažinti vartojimo ir investicijų jautrumą oficialių palūkanų normų pokyčiams. Silpnesnėse valstybėse, kurių valiuta neįeina į valiutų stabilizavimo paketą, tai gali lemti net ir visišką ekonomikos perėjimą prie dolerio.

Globalių stabilizuotųjų kriptovaliutų projektų atsiradimas yra įspėjamasis signalas valdžios institucijoms ir centriniams bankams, ir šio klausimo neįmanoma spręsti vien tinkamu reguliavimu, nes reguliavimo gali nepakakti visai vieno tokio sėkmingo projekto rizikai suvaldyti. Negalime ir neturėtume drausti keisti mūsų finansų sistemos naujomis technologijomis, didinant jos efektyvumą ir įtraukumą, tačiau turime suvokti šių inovacijų plataus masto padarinius ir jas valdyti, jei reikia, ir tiesioginėmis intervencijomis į naujas jų kuriamas ekosistemas, kad nekiltų pavojaus finansiniam stabilumui ir pinigų politikos veiksmingumui.

 

15. Kaip vertinate mokėjimo sistemų ir pinigų politikos sąsajas? Koks turėtų būti ECB, emisijos centrinio banko, vaidmuo vykdant pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos centrų priežiūrą?

Eurosistemos užduotis – skatinti, kad sklandžiai veiktų mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos, kurios yra reikalingos siekiant išlaikyti finansų rinkų stabilumą ir sklandžiai įgyvendinti pinigų politiką. Kai mokėjimo sistemos neveikia tinkamai ir neįmanoma tvarkingai pervesti lėšų tarp sandorio šalių, gali labai sutrikti tiek kapitalo, tiek pinigų rinkos kainodaros procesas ir pinigų politikos poveikio mechanizmo veikimas.

Mokėjimų sistemos reikšmė, žvelgiant iš pinigų politikos perspektyvos, yra ypač didelė atliekant didelės vertės tarpbankines operacijas. Dėl šios priežasties Eurosistema turi ir valdo euro zonos Realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemą TARGET2. Ši sistema, kurioje atsiskaitoma pagal tarpbankinius ir komercinius sandorius ir kuri naudojama vykdant pinigines operacijas, padėjo euro zonoje sukurti bendrą pinigų rinką, kaip būtiną sąlygą siekiant vienodo pinigų politikos signalų poveikio visose valstybėse narėse.

Dar viena priežastis, kodėl ECB yra suinteresuotas finansiniu ir operaciniu pagrindinių sandorio šalių atsparumu, yra mokėjimo sistemos sklandaus veikimo svarba pinigų politikos įgyvendinimui. Pagrindinės sandorio šalys įsiterpia tarp neatidėliotinų sandorių rinkose ir atpirkimo rinkose besiderančių tarpininkų; vykdant tokią veiklą dienos likvidumo srautai yra dideli. Tai reiškia, kad, esant nepalankioms rinkos sąlygoms, tarpininkų likvidumo ar vertybinių popierių trūkumą gali lemti arba perduoti pagrindinės sandorio šalys, ir tai gali turėti ardomąjį poveikį. Tokiu atveju ECB gali būti prašoma suteikti skubią likvidumo paramą pagrindinėms sandorio šalims arba pagrindinių sandorio šalių bankams, ir tai yra dar viena priežastis, kodėl reikia atidžiai stebėti galimą su šia rinkos infrastruktūra susijusią riziką.

Šie klausimai tapo dar aktualesni po finansų krizės, nes dėl centrinės tarpuskaitos augimo padidėjo pagrindinių sandorio šalių sisteminė svarba didžiosioms jurisdikcijoms. Tokiomis aplinkybėmis būsimas peržiūrėtos reglamentavimo sistemos (ERIR 2) įgyvendinimas yra teigiamas pokytis, nes taip ES sustiprina trečiųjų valstybių sisteminių pagrindinių sandorio šalių, atliekančių didelių kiekių finansinių priemonių eurais tarpuskaitą, priežiūrą ir užtikrinamas emisijos centrinių bankų dalyvavimas vykdant šią priežiūrą.

 

16. Koks vaidmuo, palyginti su skaitmeninėmis operacijomis, Jūsų nuomone, ateityje teks grynųjų pinigų operacijoms?

Grynieji pinigai tebėra pagrindinė mažmeninių mokėjimų priemonė keliose ES šalyse. Jie yra saugus, piliečiams tiesiogiai prieinamas turtas ir turi išskirtinių savybių, nes garantuoja anonimiškumą ir gali būti naudojami neelektroniniams mokėjimams. Manau, kad dėl šių priežasčių grynieji pinigai tebebus svarbūs netolimoje ateityje, todėl centriniai bankai turi toliau užtikrinti didelį šių mokėjimo priemonių gamybos efektyvumą ir cirkuliavimą. 

Vis dėlto euro zonoje, kaip ir kitos jurisdikcijos teritorijose, vyksta dramatiški mokėjimo paslaugų paklausos ir jų teikimo pokyčiai, kuriuos skatina skaitmeninės ekosistemos inovacijos. Tokiomis naujomis aplinkos sąlygomis vis labiau populiarėja elektroniniai mokėjimai, kurie galiausiai gali tapti svarbesni už grynuosius pinigus. Naujų technologijų naudojimas teikiant mokėjimo paslaugas turi būti skatinamas, jei paslaugos dėl to tampa pigesnės, greičiau gaunamos ir saugesnės ir tai didina konkurenciją, finansinę įtrauktį ir žmonių gerovę.

17. Koks Jūsų požiūris į didelio nominalo euro banknotus?

Eurosistema turi euro zonos piliečiams garantuoti kokybiškų euro banknotų prieinamumą mažomis sąnaudomis. Ji turi užtikrinti įvairaus nominalo banknotų subalansuotą tiekimą, atsižvelgiant į tai, kad mažo nominalo banknotai naudojami daugiausia nedidelės vertės mažmeninių mokėjimų operacijoms.

Didelio nominalo banknotai daugiausia naudojami visiškai teisėtais tikslais, pavyzdžiui, įsigyjant brangias prekes ar paslaugas, arba kaip vertės kaupimo priemonė. Kaip vertės kaupimo priemonė paprastai naudojamos tos valiutos, kurios laikomos atsargų turtu, pvz., euras ir doleris. ECB įvertino, kad nemaža likusių euro banknotų atsargų dalis (maždaug trečdalis) priklauso ne euro zonos subjektams; vertės kaupimas tikriausiai yra svarbi tų euro atsargų laikymo priežastis, nors tiksliai tai įvertinti sunku.

Tačiau kilęs susirūpinimas, kad didelio nominalo banknotų paklausą gali skatinti ir neteisėta veikla, paskatino Eurosistemą pirmiausia sustabdyti 500 EUR banknotų gamybą (2016 m. gegužės mėn.) ir vėliau nutraukti jų emisiją (2019 m. sausio mėn., o Vokietijoje ir Austrijoje emisija nutraukta 2019 m. balandžio mėn.). Dėl šios priežasties ilgainiui mažės apyvartoje esančių 500 EUR banknotų, tačiau visi 500 EUR banknotai, esantys apyvartoje, išlaikys savo vertę, galės būti pakartotinai išleidžiami į apyvartą ir tebebus teisėta mokėjimo priemonė.

18. Kokia Jūsų nuomonė apie euro zonos pinigų politikos sąlygų ir galimybių naudotis kredito paslaugomis euro zonoje nevienalytiškumą ir jo poveikį bendrai ECB pinigų politikai?

 

ECB per praėjusį dešimtmetį patvirtintos pinigų politikos priemonės tapo itin svarbios mažinant pinigų politikos sąlygų ir galimybių naudotis kredito paslaugomis nevienalytiškumą euro zonos šalyse. Per finansų ir valstybių skolų krizes susidaręs nemažas kredito kainos ir galimybių gauti kreditą skirtumas kėlė grėsmę ECB pinigų politikos vientisumui ir jos poveikio mechanizmo veikimui. Drąsus ir beprecedentis ECB atsakas ir jo noras ryžtingai veikti pagal savo įgaliojimus, siekiant išsaugoti eurą, ypač padėjo išsklaidyti baimes dėl galimo euro zonos suirimo, atkurti finansų rinkų sklandų veikimą ir pagerinti pinigų politikos signalų poveikį visose euro zonos šalyse.

Nuo tada ECB toliau vykdo savo įgaliojimus ir į prastėjančias makroekonomines perspektyvas reaguoja esminėmis skatinamosiomis priemonėmis, įskaitant tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas. Šiais sprendimais pavyko sumažinti įmonių ir namų ūkių skolinimosi palūkanų normas ir toliau mažinama euro zonos pinigų ir kredito rinkų fragmentacija. Šios didesnį skatinamąjį poveikį turinčios ir vienodesnės pinigų politikos sąlygos turėjo lemiamą reikšmę bankų skolinimo veiklos atsigavimui pastaraisiais metais ir ypač padėjo remti privačias investicijas ir vartojimą.

 

19. Kelios ES valstybės narės rengiasi prisijungti prie euro zonos. Kaip tikitės per ateinantį dešimtmetį išvengti dar didesnių skirtumų tarp euro zonos valstybių narių, atsižvelgiant į šalių kandidačių ekonomikos sąlygas? Koks būtų tinkamiausias ekonominis euro zonos plėtros scenarijus?

 

Visos ES valstybės narės (išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę, kurioms taikoma atsisakymo dalyvauti nuostata) yra įsipareigojusios prisijungti prie ekonominės ir pinigų sąjungos, t. y. galiausiai įsivesti eurą. Tačiau nėra konkrečių terminų, iki kada reikėtų tai padaryti, ir bendrosios valiutos įvedimo laikas priklausys nuo kiekvienos valstybės narės pasirengimo ir noro. Kiekvienos valstybės narės pasirengimą prisijungti prie euro zonos lems jos ekonominė, finansų ir institucinė politika.

ECB ir Komisija savo atitinkamose konvergencijos ataskaitose reguliariai vertina kiekvienos euro zonai nepriklausančios valstybės narės pažangą siekiant atitikti Mastrichto kriterijus ir jos konvergencijos tvarumą.

2014 m. lapkričio 4 d. pradėjo veikti Bendras priežiūros mechanizmas (BPM), pagal kurį prižiūrimi visi euro zonos bankai, todėl dabar dalyvavimas BPM taip pat yra viena iš euro įvedimo sąlygų. Tai nelengva užduotis, todėl valstybės narės, kurios rengiasi netrukus įsivesti eurą, turėtų pradėti glaudžiai bendradarbiauti su ECB bankų priežiūros organais. Dėl to gali reikėti prisiimti konkrečius reformų įsipareigojimus.

Konkretūs šio pobūdžio įpareigojimai, skirti kiekvienai šaliai, atrodo tinkamiausi siekiant užtikrinti sklandų dalyvavimą taikant valiutų kurso mechanizmą ir, galiausiai, bendrosios valiutos įvedimą.

 

20. Kokia yra didžiausia rizika ir (arba) galimybės, susijusios su euru?

 

Neseniai buvo paminėtas euro dvidešimtmetis. Šiuo metu eurui pritaria kaip niekada daug (76 proc.) euro zonos valstybių narių piliečių. Auga nauja karta, kuriai euras yra vienintelė per visą gyvenimą turėta valiuta, ir apskritai europiečiams jis yra akivaizdžiausias Europos vienybės simbolis. Parama bendrajai valiutai išliko didelė ir per krizę, ir tuo paremtas politinis įsipareigojimas išsaugoti euro zonos vientisumą.

Euras davė didelės naudos visiems piliečiams, visų pirma užtikrindamas jų perkamąją galią. Po euro įvedimo vidutinė metinė infliacija yra 1,7 proc., taigi kur kas mažesnė negu vidutinė infliacija iki euro įvedimo, net ir tose valstybėse narėse, kurios turėjo labai gerus kainų stabilumo rodiklius. Euras teikia galimybę išnaudoti visą bendrosios rinkos teikiamą naudą. Panaikindamas valiutos kurso riziką ir konkurencinio valiutos nuvertinimo tarp atitinkamų valstybių galimybę, jis labai sumažino sandorių sąnaudas ir palengvino prekybos integraciją; vartotojams tai naudinga dėl mažesnių kainų, o įmonėms (įskaitant MVĮ) – dėl tvirtesnių vertės grandinių. Euras yra plačiai priimama valiuta per finansines operacijas visame pasaulyje, ir tai palengvina tarptautinę euro zonos įmonių prekybą. Be to, drauge susibūrusios visos euro zonos valstybės gali turėti daugiau įtakos tarptautinėje ekonomikoje ir finansų srityje tokiais klausimais kaip tarptautinių finansų rinkų reguliavimas. Dalį euro teikiamos naudos gauna ir euro zonai nepriklausančios valstybės narės, kurių valiutos kursas glaudžiai susietas su bendrosios valiutos verte.

Šią pažangą gali palaikyti ir didinti stipresnė ir išbaigtesnė ekonominė ir pinigų sąjunga, apimanti tiek kapitalo rinkų, tiek bankų sąjungą, ir patikima ekonominė politika. Valstybių narių tarpusavio ir vidaus ekonominė konvergencija yra būtina siekiant užtikrinti, kad ta nauda, kurią teikia euras, būtų dalijamasi visoje euro zonoje ir visuose visuomenės sluoksniuose.

Be to, iš tiesų kyla naujų ir reikšmingų iššūkių eurui, susijusių su skaitmeninimu ir kriptoturtu, kibernetiniu saugumu ir pinigų plovimu. ECB pagal savo įgaliojimus padeda atsakyti į šiuos iššūkius, priimti pokyčius ir naujoves, pavyzdžiui, aktyviai dalyvauja ir atlieka skatintojo vaidmenį kuriant saugesnę, novatoriškesnę ir labiau integruotą mokėjimo sistemą euro zonoje. 

 

21. Kokie didžiausi pavojai ir iššūkiai, Jūsų nuomone, laukia ECB?

 

Žvelgiant į ateitį, galima numatyti, kad centriniai bankai turės rinktis tinkamą pinigų politikos sistemą, siekdami prisitaikyti prie pasaulinio makroekonominio scenarijaus, pagal kurį nauji iššūkiai (tokie kaip protekcionizmas, geopolitinė rizika ir senėjanti išsivysčiusios ekonomikos šalių visuomenė) gali lemti nuolat mažą ekonomikos augimą, mažą infliaciją ir žemas palūkanų normas. Ateityje taip pat tikriausiai daugės ekonominio netikrumo.

Svarbu prisiminti, kad netradicinės priemonės, kurias per praėjusį dešimtmetį pradėjo taikyti keli centriniai bankai, yra atsakas į dabartinį scenarijų, o ne jo atsiradimo priežastis, ir kad daugybė tyrimų rodo, jog be tų priemonių padėtis būtų daug blogesnė, ypač realiojoje ekonomikoje. Jei nebus pripažinti esami iššūkiai ir nebus veikiama laiku, proporcingai ir, kai būtina, novatoriškomis priemonėmis sprendžiant tokias problemas, galiausiai gali reikėti dar radikalesnio atsako ateityje.

Kartu, kaip jau teigiau atsakyme į pirmesnį klausimą, tebebus itin svarbu nuolat stebėti netradicinių priemonių šalutinį poveikį ir grynąją jų naudą: pavyzdžiui, neigiamos oficialios palūkanų normos nuo tam tikros ribos gali pradėti neigiamai veikti bankų skolinimą ir finansų tarpininkų pelningumą (o mažesnis pelningumas gali turėti poveikį bankų skolinimo politikai, taigi ir pinigų politikos poveikiui).

Kai kuriuose rinkos segmentuose per didelė investuotojų ir finansų tarpininkų prisiimama rizika gali kelti pavojų finansiniam stabilumui ir ši problema, jei reikės, turės būti nedelsiant sprendžiama aktyviau naudojant makrolygio rizikos ribojimo priemones.

Atsižvelgiant į didėjantį finansinės sferos sudėtingumą ir į jos politikos priemonių raidą, ECB gali reikėti keisti savo komunikaciją, kad tinkamai išaiškintų savo politiką plačiajai visuomenei. Piliečiai (darbuotojai, santaupų turintys asmenys, investuotojai, pensininkai) gali turėti pagrįstų lūkesčių dėl savo šalies centrinio banko veiklos ir gali planuoti savo ateitį tik tada, kai supranta centrinio banko vaidmenį, tikslus ir politiką. Tai padės nustatyti pageidaujamą bendrą ekonominės politikos priemonių derinį ir būsimą euro zonos ekonomikos kursą.

Kaip jau minėjau, ECB taip pat turės dalyvauti platesnėje diskusijoje dėl to, kaip jis galėtų geriausiai prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas.

Dar vienas iššūkis siejamas su vykstančios skaitmeninės pertvarkos poveikiu ekonomikos ir finansų sistemai. Teikiant finansines paslaugas naujų technologijų („FinTech“) integracija turi būti skatinama, jei paslaugos dėl to tampa pigesnės, greičiau gaunamos ir saugesnės ir tai didina konkurenciją, žmonių gerovę ir nepalankiausioje padėtyje esančių visuomenės grupių finansinę įtrauktį. Tačiau dėl mažiau reguliuojamų paslaugų lengvesnio prieinamumo kyla ir naujų iššūkių. Nors kai kurie iš jų (pavyzdžiui, susiję su vartotojų apsauga) neįeina į ECB įgaliojimus, centriniai bankai neabejotinai atlieka pagrindinį vaidmenį lengvinant sklandų perėjimą prie ateities mokėjimo sistemų.

Naujas technologijas diegia ir patys centriniai bankai; Italijos bankas jau prieš daugelį metų pradėjo naudoti mašinų savimokos ir didelių duomenų rinkinių technologijas. Dabar jos naudojamos siekiant, be kita ko, gerinti makroekonominį prognozavimą, nustatyti anomalius sandorius kovojant su pinigų plovimu ir apskaičiuoti tikralaikius finansinės rizikos rodiklius.

Naujų didelių finansų sektoriaus dalyvių iškilimas ir galimas globalių skaitmeninių valiutų (GDC) naudojimas kelia iššūkių bankams, taip pat iššūkių, susijusių su mokestinių prievolių vykdymu, vartotojų ir privatumo apsauga, kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kibernetine rizika. Gali kilti grėsmių pinigų politikai ir finansiniam stabilumui.

Šie procesai turi būti valdomi stiprinant valdžios institucijų bendradarbiavimą pasauliniu lygmeniu. Centriniai bankai skiria daug išteklių rizikos stebėsenai, kainų stabilumo ir finansinio stabilumo užtikrinimui. Didžiojo septyneto atstovų darbo grupės (kurios narys buvau ir aš) ataskaitoje dėl globalių stabilizuotųjų kriptovaliutų pateikiama išsami analizė ir ateities veiksmų gairės.

 

22. Kokia su „Brexit’u“ siejama rizika kyla finansiniam stabilumui? Koks, Jūsų manymu, turi būti ECB vaidmuo valdant šią riziką?

 

Europos Vadovų Tarybos patvirtintas Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES termino pratęsimas iki 2020 m. sausio 31 d. tik atitolino „Brexit’o“ be susitarimo riziką, tačiau jos nesumažino. Tebėra politinio netikrumo, ir ši rizika gali vėl kilti dabartinio pratęsto laikotarpio pabaigoje. Baigtis be susitarimo gali labai brangiai kainuoti ir lemti didelio finansų rinkų nestabilumo laikotarpius.

ECB ir nacionalinės institucijos yra tam gerai pasirengusios. ECB ir Anglijos bankas susitarė dėl valiutos apsikeitimo sandorio, pagal kurį kiekvienas centrinis bankas galės suteikti bankų sektoriui daugiau likvidumo, susijusio su kitos susitarimo šalies valiuta. Tai turėtų padėti palaikyti tvarkingą rinkų veikimą ir išvengti neigiamų padarinių namų ūkiams ir įmonėms. ECB taip pat palaiko palankias likvidumo sąlygas ir pakankamą skatinamąją pinigų politiką. Jei euro zonoje pablogėtų finansavimo ir likvidumo sąlygos, jis galėtų imtis tinkamų veiksmų finansiniam stabilumui apsaugoti.

Ir valdžios institucijos, ir privatusis sektorius pasirengė „Brexit’o“ be susitarimo scenarijui. ES ir nacionaliniu lygmenimis imtasi priemonių siekiant, jei reikės, reaguoti į galimus sutrikimus, ypač tarpvalstybinių finansinių paslaugų srityje (pvz., susijusius su centrine tarpuskaita, MREL priemonių tinkamumu, sutarčių ir bankų veiklos bei finansinių licencijų galiojimo tęstinumu).

Kaip ne kartą pabrėžė ECB ir nacionalinės institucijos, nepaprastai svarbu, kad rinkos dalyviai toliau rengtųsi „Brexit’ui“ ir imtųsi visų būtinų priemonių atsižvelgdami į su juo susijusią riziką. Visų pirma, bankai turėtų baigti įgyvendinti atsarginių priemonių planus, ir į „Brexit’o“ padarinius turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama pagal gaivinimo planus ir pertvarkymo strategijas.

Staigaus lūžio rizika gali kilti net ir ratifikavus susitarimą dėl išstojimo. Po ratifikavimo pereinamasis laikotarpis truks iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir galės būti pratęstas dar vieniems ar dvejiems metams. Jungtinėje Karalystėje pereinamuoju laikotarpiu tebebus taikoma ES teisė, kol ES su Jungtine Karalyste derėsis dėl susitarimo dėl būsimų santykių. Jei nebus pasirašytas susitarimas, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus grįžta prie dvišalių santykių pagal tarptautinės teisės nustatytas standartines sąlygas, pvz., GATT (Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos) bus taikomas prekybai prekėmis, o GATS (Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis) bus taikomas prekybai paslaugomis. Tokiu atveju patekimas į finansinių paslaugų rinką bus reglamentuojamas pagal ES lygiavertiškumo sistemą, kurios taikymo sritis kur kas siauresnė negu bendrojo paso.

 

23. Ar manote, kad dabartinė ekonomikos valdymo sistema skatina prociklišką fiskalinę politiką? Ar ja sukuriamos teigiamos paskatos viešosioms investicijoms? Kokios šios sistemos reformos, Jūsų nuomone, būtų reikalingos? Koks Jūsų požiūris į tolesnį derinimo procesą Europoje pelno mokesčių srityje?

Fiskalinė politika yra pagrindinė bet kurios valstybės stabilizavimo priemonė, ir ji yra dar svarbesnė bendrą valiutą turinčioms šalims, nes pinigų politika derinama pagal visos bendrų pinigų erdvės ekonomines sąlygas ir nėra pajėgi suvaldyti asimetrinių sukrėtimų. Siekiant išlaikyti pakankamą fiskalinio manevravimo galimybę, kiekviena šalis turi siekti vidutinės trukmės biudžeto tikslų, nustatytų atsižvelgiant į jos ekonomikos augimo potencialą ir skolos dydį.

Pagal dabartinį Stabilumo ir augimo paktą pasiekti su tuo susiję rezultatai yra nevienareikšmiai. 2018 m. bendras ES ir euro zonos deficitas sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2000 m., ir atitinkami bendri skolos ir BVP santykiai mažėja. Tačiau kai kurios šalys nepadarė didelės pažangos mažindamos valstybės skolą ir deficito dydį, todėl fiskalinio manevravimo galimybė valstybėse narėse nėra vienoda, o kai kuriais atvejais jos beveik visai nėra.

Laikytis fiskalinio atsargumo yra pirmiausia valstybių narių pareiga, tačiau gali būti, kad fiskalinėmis taisyklėmis nesuteikta pakankamai paskatų visoms šalims tai daryti. Europos fiskalinė valdyba ir kiti akcentuoja per didelį taisyklių sudėtingumą ir tai, kad jos per daug grindžiamos nestebimais kintamaisiais, tokiais kaip gamybos deficitas. Susirūpinimą kelia ir tai, kad Stabilumo ir augimo pakte nenustatyta visos euro zonos fiskalinių krypčių valdymo taisyklių ar priemonių, ir tai, kad, nepriklausomai nuo pasirinktų fiskalinių krypčių, nepadaryta didelės pažangos gerinant viešųjų finansų kokybę.

Kartu su šiais susirūpinimą keliančiais dalykais ir su faktu, jog taisyklėmis neužtikrinta, kad ekonomikos klestėjimo laikotarpiu būtų visuotinai pasiekta patikima fiskalinė būklė, problemas didino fiskalinio manevravimo galimybių trūkumas, ypač per 2012–2013 m. nuosmukį, lėmęs prociklišką fiskalinės politikos griežtinimą ir nepalankų euro zonos makroekonominės politikos priemonių derinį. Be to, ES ir euro zonoje, nors ir ne kiekvienoje šalyje, nuo 2009 m. labai sumažėjo viešosios investicijos, kaip BVP dalis (bendras sumažėjimas viršijo 20 proc.).

Dėl šių trūkumų gali reikėti peržiūrėti Europos fiskalinio valdymo sistemą. Viena siūloma su tuo susijusi galimybė – patvirtinti vieną ilgalaikį skolos tikslą kartu su viena veiklos priemone, tokia kaip išlaidų taisyklė. Supaprastinimą atlikti būtina, tačiau svarbu išvengti situacijos, kai dėl per didelio atotrūkio tarp ilgalaikio tikslo ir taikomos veiklos priemonės šalys negautų reikiamų paskatų laikytis fiskalinio atsargumo principo. Vyriausybės turėtų ne tik kontroliuoti viešųjų išlaidų didinimą, bet ir gerinti savo išlaidų kokybę, kad didesnę jų išlaidų paketų dalį sudarytų našumą didinančios investicijos.

Pažymėtina, kad taisyklių peržiūra gali būti tik viena iš šio uždavinio sprendimo sudedamųjų dalių. Krizė išryškino faktą, kad vien patikima nacionalinė fiskalinė politika gali būti ne visada pakankama, nes gilūs ir užsitęsę ekonominiai sukrėtimai gali užgožti nacionalinės politikos erdvę ir sukelti nepageidaujamas neigiamas privačiųjų ir viešųjų išlaidų mažinimo grandinines reakcijas. Dėl to aišku, kad reikalingas bendras euro zonos fiskalinis pajėgumas, derinamas su paskatomis ir pakankamai didelis, kad būtų pasiektas makroekonominis stabilizavimas.

Vien nacionalinės politikos koordinavimas negali atlikti šios funkcijos. Fiskalinio manevravimo galimybės ir makroekonominės sąlygos įvairiose šalyse skiriasi, ir fiskalinis manevravimas ne visada yra įmanomas ten, kur jo labiausiai reikia. Nacionalinė politika vykdoma atsižvelgiant visų pirma į nacionalines sąlygas, o ne į euro zonos padėties raidą. Net jeigu nacionalinė politika apimtų tai, kas reikalinga euro zonai, jos tarpusavio poveikis tarp valstybių būtų gana ribotas, todėl reikalingas pakankamai didelis bendras fiskalinis pajėgumas kartu su veiksmingomis fiskalinėmis taisyklėmis.

Tolesnis pelno mokesčio bazių derinimas gali padėti gerinti bendrosios rinkos, bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos veikimą. Agresyvi mokesčių praktika gali kliudyti konkurencijai ir siaurinti mokestines pajamas, o piliečiai gali ją laikyti nesąžininga. Ji gali kenkti valstybių narių sanglaudai, būtinai siekiant sukurti geresnę Europą.

 

24. Ar manote, kad euro zonai būtų reikalingas Europos saugus turtas ne tik tam, kad padėtų stabilizuoti finansų rinkas ir sudarytų bankams sąlygas sumažinti savo pozicijas, susijusias su valstybės skola, bet ir kaip priemonė, sudaranti sąlygas pinigų politikos poveikio mechanizmui? Kaip būtų galima tai pasiekti?

Saugus turtas yra esminis bet kokios finansų sistemos elementas, naudojamas kaip lyginamoji priemonė efektyviai įkainojant rizikingą turtą. Dėl šių priežasčių jis yra itin svarbus bankų tarpininkavimui.

Manoma, kad dabartinėmis aplinkybėmis saugaus turto trūksta, ir jo trūkumas daro poveikį finansų rinkoms ir bankų sektoriui, pinigų politikos įgyvendinimui ir ekonomikos augimui. Investuotojai dėl finansų krizės labiau teikia pirmenybę saugumui, ir tai iš esmės mažina saugaus turto pasiūlą. Tuo pat metu keli veiksniai (pvz., naujos reguliavimo iniciatyvos, demografiniai pokyčiai išsivysčiusios ekonomikos šalyse) didina saugaus turto paklausą. Euro zona yra pinigų sąjunga, unikali tuo, kad neturi bendro saugaus turto.

Tikėtina, kad Europos saugaus turto sukūrimas būtų lemiama pažanga baigiant kurti bankų ir kapitalo rinkų sąjungas. Taip pat būtų lengviau vykdyti netradicinę pinigų politiką ir dėl jos kiltų mažiau prieštaravimų, jei ji galėtų būti grindžiama euro zonos bendru saugiu turtu. Sumažėtų rinkos fragmentacijos rizika, taigi ECB pinigų politikos poveikis būtų vienodesnis valstybėms narėms. Galiausiai, saugus turtas, kuriam nedaro poveikio atskirų valstybių narių patiriama valstybės rizika, palengvintų tarpvalstybinę finansinę integraciją; jis taip pat padėtų išsivaduoti iš neigiamo užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, ir išvengti per didelio saugumo siekių, išryškėjusių per krizę.

Saugus turtas gali būti labai įvairių pavidalų turtas. Kai kurie su tokiu turtu susiję sprendimai gali daryti poveikį ne tik finansų sričiai, pavyzdžiui, jei jais galėtų būti naudojamasi kaip veiklos priemone bendram fiskaliniam pajėgumui didinti. Šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių ir e. obligacijų, tačiau reikia įdėti daugiau darbo ieškant būdų kurti potencialų euro zonos saugų turtą.

Saugaus turto kūrimas yra euro zonai labai svarbus klausimas, tačiau neįeina į ECB įgaliojimus.

 

25. Koks Jūsų požiūris į vykstančius debatus dėl nuolat aukšto euro zonos valstybių ir privačiojo sektoriaus skolos lygio? Ką manote apie Europos Komisijos numatomą galimybę įkurti euro zonos iždą, skirtą iždo narių prieigai prie finansų rinkų, iš kurio būtų finansuojama dalis jų nuolatinių refinansavimo poreikių?

Bet kokių su skolos persipildymu susijusių problemų sprendimas yra visų pirma nacionalinių institucijų pareiga. Būtina dėl to imtis ryžtingų politikos veiksmų, nes, kaip įsitikinta per krizę, didelė privačiojo sektoriaus ir valstybės skola, keičiantis ekonominio ciklo fazei, gali būti svarbi pažeidžiamumo priežastis. Per krizę tai didino finansinę įtampą, prisidėjo prie ekonomikos krizės gilėjimo ir apsunkino pinigų politikos vykdymą. 

Žvelgiant į padėtį euro zonoje, matyti, kad privačiojo sektoriaus skolos ir BVP santykis per praėjusius penkerius metus sumažėjo apie 10 procentinių punktų BVP, iki dabartinio lygio, kuris yra maždaug 137 proc. Visos euro zonos bendras valstybių skolos ir BVP santykis sumažėjo nuo beveik 95 proc. 2014 m. iki maždaug 87 proc. BVP 2018 m. Apskritai, palyginti su kitais ekonomiškai pajėgiausiais regionais, įsiskolinimo dydžiai yra gana geri.

Vis dėlto šie geros bendros padėties duomenys neparodo didelių skirtumų atskirų valstybių narių lygmeniu, kurie nustatyti per Europos semestrą ir makroekonominio disbalanso procedūrą. Privačiojo sektoriaus skola tebėra didelė kai kuriose šalyse. Valstybės skola tebėra didelė ir neatitinka Europos fiskalinės sistemos reikalavimų kai kuriose valstybėse narėse.

Dabartinės mažų palūkanų normų sąlygos teikia galimybę spartinti valstybės skolos ir BVP santykio mažinimą patikima fiskaline politika ir augimui palankesne viešųjų finansų struktūra, perskirstant išteklius ir daugiau jų skiriant viešosioms investicijoms. Sumažinus valstybės skolą, taip pat sumažėtų iškraipymų dėl didelio fiskalinio spaudimo, ir būtų galima atnaujinti investicijas į materialųjį ir žmogiškąjį kapitalą. Be to, euro zonos valstybių ekonomikos modernizavimo reformų įgyvendinimas gali labai padėti didinti ekonomikos augimo potencialą ir suteikti daugiau fiskalinio manevravimo galimybių ateityje. 

Privačiajame sektoriuje makrolygio rizikos ribojimo politika turėtų būti skatinama laipsniškai perbalansuoti skolų pozicijas. Kartu šioje gana naujoje politikos srityje turėtume labiau nei kitose srityse atsižvelgti į tai, kad joks sprendimas nėra akivaizdžiai teisingas ar akivaizdžiai klaidingas; todėl turėtume svarstyti ir kitas priemones, galinčias padėti privačiojo sektoriaus dalyviams mažinti finansinį įsiskolinimą. Pavyzdžiui, būtų svarbu leisti privatiems subjektams daryti pažangą perleidžiant blogą turtą arba gerinti teismų darbo efektyvumą sprendžiant susikaupusias blogų paskolų bylas.

Europos lygmeniu galima teikti paramą abiem atžvilgiais. Trumpuoju laikotarpiu patikimą nacionalinę politiką galima remti ir skatinti veiksmingomis Europos fiskalinėmis ir ekonomikos taisyklėmis. Be to, bendrosios rinkos stiprinimas, įskaitant bankų ir kapitalo rinkų sąjungų gilinimą, tebėra viena veiksmingiausių augimo ir konvergencijos didinimo priemonių. Ilgesniu laikotarpiu euro zonos iždo institucijos įsteigimas galėtų toliau padėti atlikti kai kurias iš minėtų Europos funkcijų. Ar reikia tokios integracijos, ir kaip ir kada ją vykdyti, turės nuspręsti renkamos Europos valdžios organai, tačiau tai yra būtinas žingsnis siekiant euro zonos plėtros ir gerovės.

Iždo institucijos įsteigimas padėtų nustatyti ir įvykdyti makroekonominį euro zonos stabilizavimą. Euro zonos makroekonominio stabilizavimo funkcija padėtų sušvelninti didelius sukrėtimus atskirose valstybėse, todėl ekonominė ir pinigų sąjunga taptų atsparesnė. Sukūrus tokią priemonę taip pat būtų lengviau kurti saugų euro zonos turtą. Euro zonos fiskalinės priemonės naudojimas šiuo tikslu būtų privalumas, nes neišnyktų ribos tarp skolos vertybinių popierių emisijos, vykdomos valstybių ir Europos lygmeniu.

 

26. Ką manote apie kritiką, kad ECB užstato sistema nėra pakankamai laipsniška ir per daug pasitikima išorės kredito reitingų agentūrų vertinimais?

Eurosistemos kredito rizikos vertinimo sistema, kurioje tikrinamas užtikrinimo priemonių (užstato) tinkamumas, teikia galimybę bankams sutelkti daug įvairaus turto naudojant vieną bendrą rizikos valdymo sistemą. Tokia sistema siekiama apsaugoti ECB balansą ir kartu užtikrinti pakankamą ir diversifikuotą reikalavimus atitinkančio turto prieinamumą euro zonos bankams.

Skolų vertės mažinimas kreditoriams tikslinamas taip, kad būtų vienodai vertinamas įvairių rinkos segmentų ir kredito rizikos kategorijų turtas, taigi būtų galima detaliai nustatyti turto vertę. Bankai plačiai naudojasi užstatu ECB; dabartinių užstatų bendra vertė yra apie 1,5 trln. EUR, taigi daugiau kaip du kartus didesnė už visą Eurosistemos suteiktų kreditų sumą. Tai įrodo šios sistemos atsargumą ir veiksmingumą ir didelį užstato prieinamumą; abu šie dalykai padeda sklandžiai įgyvendinti pinigų politiką.

Kartu su išorės reitingais kiti tinkami kredito kokybės vertinimo ištekliai yra nacionalinių centrinių bankų kredito rizikos vertinimo vidaus sistemos ir sandorių šalių vidaus reitingais pagrįstos sistemos. Pavyzdžiui, Italijos bankas sukūrė savo kredito rizikos vertinimo vidaus sistemą, skirtą paskolų, kurios naudojamos kaip užstatas per Eurosistemos pinigų politikos operacijas, kredito rizikai vertinti. Ja siekiama riboti Eurosistemos finansinę riziką ir kartu suteikti galimybę sandorio šalims, negalinčioms naudotis alternatyviomis vertinimo sistemomis, suteikti didesnį užstatą.

Siekiant užtikrinti suderinimą su Eurosistemos aukštos kredito kokybės reikalavimais ir įvairių kredito rizikos vertinimo išteklių palyginamumą, atliekamas kiekvienos (išorės ar Eurosistemos vidaus) kredito rizikos vertinimo sistemos veiklos rezultatų metinės stebėsenos procesas.

Kredito reitingų agentūroms alternatyvių kredito rizikos vertinimo sistemų vaidmens svarbą galima visiškai įvertinti atsižvelgiant į tai, kad jos yra ypač svarbios įkeičiamiems kredito reikalavimams, kurie po tinkamai patikslintų skolos vertės sumažinimų kreditoriams sudaro maždaug ketvirtadalį naudojamo užstato vertės.

Toks požiūris atitinka Finansinio stabilumo tarybos rekomendacijas dėl mechaniško kliovimosi kredito reitingų agentūromis mažinimo. Remiantis keliais šaltiniais, išties galima lanksčiai ir nepriklausomai nustatyti, ar tam tikra finansinė priemonė turėtų būti tinkama refinansavimo operacijoms. Vis dėlto Eurosistema pasilieka teisę taikyti tokias rizikos kontrolės priemones kaip papildomi atskirų finansinių priemonių vertės sumažinimai arba konkretūs bet kokios kredito rizikos vertinimo sistemos taikymo apribojimai. Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų naudojama patikima informacija, Eurosistemoje pripažinti kredito rizikos vertinimo ištekliai yra reguliariai peržiūrimi.

Visi tinkami kredito šaltiniai dėl šio proceso ilgainiui tapo dar patikimesni ir skaidresni, ir tai padeda ECB sklandžiai vykdyti pinigų politiką ir užtikrinti savo balanso apsaugą.

 

27. Kaip vertinate pastarojo meto euro ir JAV dolerio keitimo kurso pokyčius? Kokiu mastu prekybos aspektai turėtų daryti įtaką vykdant pinigų politiką?

 

Valiutos kurso pokyčiai turi poveikį importuojamų prekių ir paslaugų kainoms ir visuminei paklausai, todėl gali paveikti šalies vidaus veiklą ir infliaciją. Dėl šios priežasties ECB turėtų stebėti valiutos kurso pokyčius ir iš tiesų atidžiai juos stebi. Vis dėlto, kaip susitarta tarptautiniu lygmeniu, ECB neturėtų keisti valiutos kurso ir jo nekeičia. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir skatinti tarptautinę prekybą, išorinę euro vertę turėtų lemti rinkos, laikantis pagrindinių ekonomikos principų. Bet koks bandymas kištis į tokio mechanizmo veikimą keltų grėsmę, kad gali kilti brangiai kainuojantys valiutų karai, ir galiausiai būtų nesėkmingas.

 

28. Kaip vertinate G 20 laimėjimus? Koks jūsų požiūris į dabartinį pagrindinių centrinių bankų koordinavimo lygį?

Didysis dvidešimtukas (G 20) atliko pagrindinį vaidmenį skatindamas bendrą ekonominės politikos atsaką į pasaulinę finansų krizę 2008 ir 2009 m. Jis taip pat padėjo pagrindus rengiant tarptautinės finansų sistemos didelio užmojo reformų darbotvarkę, ir Finansinio stabilumo taryba stebi pažangą ir teikia rekomendacijas bendradarbiaudama su kitomis standartus nustatančiomis institucijomis.

Atrodo, kad, įveikus krizės sukeltą kritinę padėtį, sumažėjo politinio ryžto koordinuotai bendradarbiaujant spręsti bendras problemas. Kai kuriose šalyse daugėja skepticizmo dėl daugiašališkumo ir taisyklėmis grindžiamos sistemos, o kai kurios daugiašalės iniciatyvos ir institucijos patyrė rimtų smūgių; du gerai žinomi pavyzdžiai – JAV pasitraukimas iš Paryžiaus klimato susitarimo ir tai, kad nuo gruodžio 11 d. tikriausiai nebegalės dirbti Pasaulio prekybos organizacijos Apeliacinis komitetas.

Todėl nestebina tai, kad didžiausią neigiamą riziką pasaulio ir euro zonos ekonomikos perspektyvoms šiuo metu kelia išorės veiksniai, tokie kaip prekybos santykių ir geopolitinė įtampa, kuri neigiamai veikia augimą ir investicijas, nes tiesiogiai mažina paklausą ir netiesiogiai pakerta pasitikėjimą ir didina neapibrėžtumą.

Todėl dabar, labiau nei bet kada anksčiau, daugiašalės institucijos ir forumai yra itin svarbūs tolesniam atviram dialogui ir padeda išlaikyti ekonominį ir finansinį stabilumą visame pasaulyje. Glaudus tarptautinis bendradarbiavimas yra reikalingas siekiant mažinti pažeidžiamumą, kurti pasaulines saugumą didinančias sistemas, mažinti geopolitinį netikrumą ir padėti mūsų ekonomikai pasirengti iššūkiams ir struktūriniams pokyčiams dėl demografinių permainų, skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto. Tokiomis aplinkybėmis Didysis dvidešimtukas dabar yra toks pat svarbus kaip ir anksčiau. G 20 kartu su kitais forumais, tokiais kaip G 7, ir tokiomis institucijomis kaip Tarptautinis valiutos fondas ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas, taip pat skatina palaikyti ryšius tarp pinigų ir finansų institucijų, kad jos galėtų atvirai keistis nuomonėmis dėl to, kaip reikėtų spręsti bendras joms kylančias problemas.

 

29. Ar ECB turėtų imtis konkrečių veiksmų, kad sustiprėtų euro kaip tarptautinės valiutos vaidmuo? Jei taip, kokias priemones numatote taikyti?

 

Euras jau yra plačiai naudojamas tarptautinėse rinkose. Šis faktas, kartu turint omenyje euro zonos ekonomikos dydį, tikriausiai rodo, kad rinkos dalyviai suvokia, jog euras yra palaikomas tvirtų ir patikimų politikos sistemų ir gerai veikiančių finansų rinkų. ECB jau prisideda prie to savo pinigų politika, orientuota į stabilumą, ir padėdamas vystyti stabilias, gilias ir efektyvias euro zonos finansų rinkas. Ši politika, įeinanti į ECB įgaliojimus, turi ir tokios papildomos naudos, kad ja remiamas tarptautinis euro vaidmuo. ECB reguliariai stebi tarptautinį euro vaidmenį ir dėl to skelbia metines ataskaitas.

ECB neseniai atlikti tyrimai rodo, kad euro zonos ekonomikai gali būti naudingas didesnis jos valiutos įtakingumas tarptautiniu lygmeniu. Padidintas tarptautinis euro vaidmuo, pavyzdžiui, palengvintų pinigų politikos vykdymą, nes valiutos kursas mažiau pereitų į infliaciją ir būtų didesnis pinigų politikos signalų poveikis. Tai gali padėti mažinti ir valstybių finansavimo išlaidas. Be to, dėl didesnio tarptautinio euro vaidmens labiau subalansuota tarptautinė pinigų sistema būtų naudinga euro zonai ir viso pasaulio ekonomikai.

Bet kokiu atveju, tarptautinį euro vaidmenį įmanoma plėsti tik vystant rinkas, kurių plėtrą skatina investuotojų paklausa. Politika galima padėti tam sudaryti palankias sąlygas. Labiau išbaigta ekonominė ir pinigų sąjunga, apimanti gilias ir įvairias kapitalo rinkas ir išbaigtą bankų sąjungą, remiama euro zonos valstybių narių patikima ekonomine politika, padidintų euro zonos ekonomikos atsparumą, taigi ir euro patrauklumą tarptautiniams investuotojams.

 

30. Kokius matote pagrindinius centrinio banko komunikacijos uždavinius ir galimybes artimiausiu laikotarpiu?

 

Skaidrios komunikacijos strategijos patvirtinimas yra labai svarbi šiuolaikinių centrinių bankų veiklos dalis. Visų pirma, demokratinėje visuomenėje būtina atsvara centrinių bankų nepriklausomumui yra tai, kad jie turi būti visiškai atskaitingi išrinktiems organams (euro zonoje – Europos Parlamentui). Aiški ir skaidri komunikacija prisideda ir prie pačių politikos priemonių didesnio veiksmingumo, nes padeda daryti kryptingą poveikį rinkų ir žmonių lūkesčiams ir elgsenai.

Tai dar svarbiau išskirtiniu metu, kai imamasi beprecedenčių ir sudėtingų priemonių, nes būtina gerai išaiškinti tų priemonių taikymo priežastis, galimą šalutinį jų poveikį ir jų naudą realiajai ekonomikai bei kainų stabilumui. Be to, kai oficiali palūkanų norma siekia ar beveik siekia faktinę apatinę ribą, ir pinigų politikos poziciją lemia kelios kartu įgyvendinamos priemonės (kaip yra dabar), yra dar svarbiau pateikti išankstinių gairių; tokiomis aplinkybėmis pati komunikacija tampa pinigų politikos priemone.

ECB pirmasis patvirtino skaidrią komunikacijos programą jau nuo savo įsteigimo; ši programa, metams bėgant, visą laiką tikslinama, prisitaikant prie nuolat kintančios aplinkos.

Kaip jau minėjau atsakymuose į pirmesnius klausimus, ECB įvairiai palaiko ryšius su Europos Parlamentu, be kita ko, kas metų ketvirtį organizuojami klausymai Ekonomikos ir pinigų politikos komitete dalyvaujant ECB pirmininkui.

Kalbat apie komunikaciją su platesne rinkos dalyvių auditorija ir plačiąja visuomene, reikia paminėti, kad pinigų politikos sprendimai pristatomi ir apsvarstomi i) per ECB pirmininko ir jo pavaduotojo spaudos konferencijas, reguliariai rengiamas kas šešios savaitės, ii) ECB leidiniuose (pvz., ECB ekonomikos biuletenyje), iii) jo vykdomosios valdybos narių pranešimuose. Be to, prieš keletą metų ECB pradėjo skelbti išsamias savo pinigų politikos posėdžių ataskaitas, kuriose teikiama išsami informacija apie diskusijas Valdančiojoje taryboje ir analizes, kuriomis grindžiami jos sprendimai. Pastaraisiais metais centriniai bankai, tarp jų ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai, taip pat sustiprino pastangas tiesiogiai pasiekti vis didesnę auditoriją, stengdamiesi paprasčiau paaiškinti savo veiksmus paprastesniais žodžiais ir naudodami naujus komunikacijos kanalus, siekdami galutinio tikslo parodyti, kaip pinigų politikos veiksmai padeda keisti kasdienį žmonių gyvenimą.

Prie šių pastangų prisideda Italijos bankas. Nuo krizės pradžios sustiprinome ryšius su parlamentu ir atskaitomybę jam; nuo 2014 m. valdyba dalyvavo 38 klausymuose. Be to, siekdami gerinti savo komunikaciją su visuomene, pradėjome plataus masto programą, kad pasiektume visas visuomenės dalis. Aš pats dalyvavau susitikimuose su žmonėmis įvairiuose Italijos miestuose, siekdamas išaiškinti mūsų politiką ir Eurosistemos politiką. Tai padėjo žmonėms geriau suprasti šią politiką ir ja pasitikėti.

Taip pat dalyvavau Italijos televizijos programose, per kurias paprastais visuomenei suprantamais žodžiais aiškinau kriptoturto (ypač bitkoinų) savybes ir, visų pirma, reikšmingą su juo siejamą riziką.

 

31. Kaip Jūs vertintumėte pinigų politikos, ypač JAV vykdomos politikos, šalutinį poveikį vykdant pinigų politiką euro zonoje?

 

Didėjant ekonominei ir finansinei pasaulio ekonomikos integracijai, nustatant ir įgyvendinant savo vidaus politiką, svarbu atsižvelgti į kitų didžiausios ekonomikos regionų šalutinį poveikį. Šiuo atžvilgiu ypač svarbūs JAV pinigų politikos sprendimai, darantys poveikį JAV ir pasaulio finansų ir užsienio valiutų rinkoms.

ECB reguliariai atsižvelgia į šį šalutinį poveikį atlikdamas savo analizes. Stebimi pokyčiai kitų regionų ekonomikoje, analizuojamas jų politikos priemonių vidaus poveikis, taip pat į jų reikšmę euro zonos kainų stabilumo perspektyvoms atsižvelgiama formuojant euro zonos pinigų politiką. Šios analizės išsamiai pristatomos ir aptariamos visuose Valdančiosios tarybos posėdžiuose dėl pinigų politikos.

Tačiau, kaip jau minėjau atsakyme į 27 klausimą, tai nereiškia, kad ECB turėtų stengtis kaip nors paveikti valiutos kursą. ECB pinigų politikos sritis turi apsiriboti vien vidaus politika.

 

C. Finansinis stabilumas ir priežiūra

 

32. Koks Jūsų požiūris į poreikį užtikrinti, kad pinigų politika ir bankų priežiūra būtų griežtai atskirtos, ir kokios, Jūsų nuomone, reformos būtų palankios šiam atskyrimui ir jį sustiprintų?

Manau, kad buvo rimtų priežasčių priskirti bankų priežiūros atsakomybę ECB, pavyzdžiui, užtikrinti centrinių bankų vaidmens, atliekant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą (kuria siekiama išsaugoti visos finansų sistemos stabilumą) ir atskirų bankų mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, sąveiką. Kitos reformos buvo labiau institucinio pobūdžio, kaip antai poreikis sukurti Europos priežiūros sistemą pagal galiojančias Sutartis. Tokia sąranga taip pat suteikė galimybę BPM nedelsiant pradėti veikti naudojantis infrastruktūra (pvz., technologijomis ir administracine organizacija), kurią laikui bėgant sukūrė ECB ir nacionaliniai centriniai bankai.

Tačiau kyla ir tam tikra rizika – rizika reputacijai, jei nesėkminga priežiūra neigiamai paveiks centrinio banko reputaciją, o tada ir pinigų politikos patikimumą, arba galimi interesų konfliktai priimant pinigų politikos ir priežiūros sprendimus.

Remdamasis savo dalyvavimo BPM priežiūros valdybos ir ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose patirtimi, manau, kad dabartinė BPM struktūra, ypač atskyrimo principas, sukuria tinkamą pusiausvyrą ir suteikia tinkamas apsaugos priemones stengiantis kuo labiau sumažinti šią riziką. Pavyzdžiui, kalbu apie procedūrines taisykles ir apsaugos priemones, kaip antai darbo jėgos funkcinį atskyrimą, „būtinybės žinoti“ sistemą, skirtą dalytis informacija, taip pat diferencijuotus sprendimų priėmimo procesus, kurie vykdomi atskirais momentais ir turi būti griežtai motyvuoti. „Neprieštaravimo“ sistema taip pat labai svarbi.

Europos Parlamentas stebi BPM veikimą, o Komisija kas trejus metus peržiūri BPM reglamento veikimą, įskaitant atskyrimo principo taikymą. Vertindamas, ar mums reikia pakeisti dabartinę tvarką, neturiu išankstinio nusistatymo. Atrodo, kad iki šiol atskyrimo principas veikė gerai, tačiau, plėtojantis finansų sektoriui ir plėtojant europinę struktūrą, kitokia sąranga galėtų padėti geriau siekti atskirų, bet susijusių tikslų – kainų stabilumo, finansinio stabilumo ir bankų sistemos saugumo bei patikimumo. 

 

33. Koks Jūsų požiūris į esamą institucinę Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) struktūrą, įsteigtą ECB patalpose, vertinant pagal jos konkrečius makrolygio rizikos ribojimo priežiūros srities laimėjimus?  

ESRV buvo svarbus Europos reakcijos į didelę finansų krizę komponentas. Pastaraisiais metais institucija parodė savo naudingumą visapusiškai stebint ES finansinio stabilumo riziką. ESRV įspėjimai ir rekomendacijos paskatino kurti ir įgyvendinti makrolygio rizikos ribojimo politikos sistemas ES. Pavyzdžiui, ji laiku nustatė kylančią nekilnojamojo turto riziką ir suteikė galimybę nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms imtis tikslinių priemonių.

Sėkmingas ESRV darbas priklauso nuo jos gebėjimo laiku analizuoti labai išsamią informaciją apie Europos ekonomikos ir finansų sektoriaus būklę. ECB teikia svarų indėlį kaip remianti institucija, nes leidžia ESRV pasinaudoti savo žiniomis, technologine ir administracine infrastruktūra, taip pat aukštos kvalifikacijos darbuotojais. Jei finansų sektorius sparčiai vystysis nuo į bankus orientuoto į labiau diversifikuotą ekosistemą, ESRV tarpsektorinė misija taps svarbesnė. Tokiame pasaulyje reikės platesnės Europos finansų priežiūros sistemos žinių bazės.

Instituciniu požiūriu ES teisės aktų leidėjai pateikė aiškią valdymo struktūrą, leidžiančią ESRV pasinaudoti ECB kompetencija, kartu užtikrinant tinkamą ESRV sprendimų priėmimo procedūrų ir organų atskyrimą ir nepriklausomumą (ECB pirmininkas pirmininkauja generalinei valdybai vadovaudamasis institucijos interesais, ECB atstovas yra pirmininko pavaduotojas).

 

34. Kaip galėtume spręsti didelio kiekio neveiksnių paskolų klausimą ir kaip galėtume susidoroti su neveiksnių paskolų srauto rizika? Kaip vertinate neveiksnių paskolų problemą vidutinių ir mažų kredito įstaigų balansuose? Kaip Jūs vertinate ECB / BPM vaidmenį sprendžiant šią problemą?

ECB perėmė Europos bankų priežiūrą kritinėmis aplinkybėmis. Valstybės skolos krizė jau baigėsi, tačiau, kaip įprasta, jos poveikis pasireiškė pavėluotai. Neveiksnių paskolų lygis 2015 m. pasiekė beveik 1 trln. EUR svarbiose įstaigose, atsižvelgiant į bendrą balansinę vertę. Nuo tada ši suma iš esmės sumažėjo perpus (560 mlrd. EUR). Bendras neveiksnių paskolų santykis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 8 proc. iki mažiau nei 4 proc. ir nesiekia EBI nustatytos 5 proc. ribos.

ECB darbas buvo lemiamas siekiant šio patobulinimo, nuo pat pirmosios dienos laikant neveiksnių paskolų klausimą prioritetu. Buvo nustatyti aiškūs kokybiniai ir kiekybiniai lūkesčiai, kaip bankai turėtų spręsti neveiksnių paskolų klausimą. Be to, ES Parlamentas neseniai patvirtino reglamentą dėl vadinamųjų kalendorinių atidėjinių (vadinamojo 1-ojo ramsčio finansinio stabilumo stiprinimo priemonės persvarstytame Kapitalo reikalavimų reglamente (KRR), siekiant užtikrinti adekvačias lėšų atsargas naujoms neveiksnioms paskoloms), kuris turbūt yra griežčiausias pasaulyje. Bankai laikėsi šios politikos: neveiksnios paskolos buvo parduotos, įsteigti ar patobulinti restruktūrizavimo padaliniai, didėjo grąžinimo normos. Statistika, kurią pacitavau pirmiau, yra geras suminis pasiektos pažangos rodiklis.

Neveiksnių paskolų santykis vis dar viršija iki krizės buvusį lygį, o kai kuriose šalyse vis dar yra pažeidžiamų sričių. Taigi svarbu, kad ir toliau būtų stengiamasi toliau mažinti neveiksnių paskolų skaičių. Tačiau, kaip minėta anksčiau, manau, kad neveiksnių paskolų skaičius turėtų būti mažinamas „kuo greičiau, bet ne per greit“. Viršijus spartumo ribą, bankai gali būti priversti skubiai parduoti neveiksnias paskolas antrinėse rinkose tokioms priemonėms, kurios kai kuriose šalyse vis dar yra nelikvidžios, neskaidrios ir oligopolinės.

Neveiksnių paskolų mažinimas turi būti platesnio masto priežiūros institucijų pastangų dalis mažinant visą banko riziką, įskaitant riziką, susijusią su pinigų plovimu, veiklos riziką, rinkos riziką, kibernetinę riziką; į šių rūšių riziką atsižvelgiama atliekant metinį BPM prižiūrimų bankų rizikos vertinimą (vadinamąjį priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP).

Bet, mano nuomone, pagrindinis Europos bankų sektoriaus trūkumas – mažas pelningumas, kurio neįmanoma pašalinti vien tik rizikos mažinimo politika.

Dėl neveiksnių paskolų srauto EBI neseniai paskelbė paskolų išdavimo gaires, kurios turėtų padėti pagerinti naujų paskolų kokybę ir taip ateityje sumažinti naujų neveiksnių paskolų srautą. Taigi, atsakydamas į pirmąjį klausimą, pabrėžiu, kad daugeliu atžvilgių iš esmės sprendėme su neveiksniomis paskolomis susijusias problemas.

Teigčiau, kad tas pats pasakytina ir apie mažiau svarbias įstaigas. Nors šie bankai nėra tiesiogiai prižiūrimi ECB, jiems taikomos EBI neveiksnių paskolų gairės (kurios buvo parengtos po ECB neveiksnių paskolų gairių, skirtų svarbioms įstaigoms, ir yra į jas labai panašios) bei vadinamų kalendorinių atidėjinių mechanizmas. Kaip minėjau, šiuo metu įgyvendiname neveiksnių paskolų politiką visiems bankams, įskaitant mažiau svarbias įstaigas. Atlikto darbo vaisiai yra aiškiai matomi, ir mes turėtume toliau tęsti šį darbą, kol problema bus išspręsta.

Baigdamas norėčiau pažymėti, kad poreikis stiprinti bankų sistemą ir mažinti neveiksnių paskolų skaičių buvo ypač ryškus Italijoje po finansų krizės ir pakartotinės recesijos, užklupusios Italijos ekonomiką. Italijos bankas atliko pagrindinį vaidmenį BPM, skatindamas bankus mažinti neveiksnių paskolų skaičių dideliu, bet tvariu greičiu ir stiprinti savo kapitalo poziciją. Italija – tai šalis, kurioje bankų balansų pagerėjimas buvo vienas ryškiausių: nepaisant vidutiniško ekonomikos atsigavimo pastaraisiais metais, metinis naujų neveiksnių paskolų srautas šiuo metu yra mažesnis nei prieš finansų krizę (maždaug 1 proc.). Grynųjų neveiksnių paskolų kiekis (t. y. neveiksnios paskolos atėmus atidėjinius) taip pat labai sumažėjo; šiuo metu tokios paskolos sudaro 4,0 proc. visų paskolų, o tai yra gerokai mažiau nei pusė tokių paskolų 2015 m., kai jų buvo daugiausia.

 

35. Kaip vertinate tai, kad daugelio bankų balansuose yra daug 2 ir 3 lygio turto? Ar į tą turtą deramai atsižvelgiama pagal dabartinę priežiūros sistemą?

Remiantis apskaitos sąvokomis, 3 lygio priemonės reiškia finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kuriuos sunku įvertinti dėl stebimos informacijos apie jų kainodarai reikalingus parametrus trūkumo, kategoriją. 2 lygio turtą ir įsipareigojimus yra palyginti lengviau įkainoti, tačiau jiems įvertinti taip pat trūksta kotiruojamų kainų.

2019 m. antrąjį ketvirtį BPM bankų 3 lygio turto balansinė vertė siekė 194 mlrd. EUR, o 2 lygio turto vertė sudarė 3 174 mlrd. EUR. Šios vertės sudaro atitinkamai 0,86 proc. ir 14,01 proc. viso bankų turto. BPM bankai taip pat turi panašias 3 ir 2 lygio įsipareigojimų sumas. Tai svarbu pabrėžti, nes rizika, atsirandanti dėl šių priemonių (turto ir įsipareigojimų), nebūtinai yra atsveriama (ir paprastai nėra atsveriama).

Priemonių priskyrimas prie 2 arba 3 lygio byloja apie jų sudėtingumą, tačiau nereiškia, kad jos yra žalingos ar neveiksnios. Be to, 2 ir 3 lygio turtas ir įsipareigojimai yra naudingos priemonės bankų klientams, kurie jas naudoja siekdami apsidrausti nuo rizikos, kuri kitaip neigiamai paveiktų jų veiklą, taigi ir realiąją ekonomiką.

 

Tačiau šios priemonės gali kelti vertinimo riziką. Taip gali būti dėl nepakankamos informacijos (apskaitos, rizikos ribojimo ir rinkos duomenų); modelių, naudojamų įkainojant šias priemones, trūkumų; bankams suteiktos diskrecijos klasifikuoti šias priemones pagal apskaitos ir rizikos ribojimo normatyvus (bankai turi akivaizdžių paskatų naudotis šia diskrecija savo naudai). Apskritai, dėl šių faktų sunku gauti išsamų ir patikimą rizikos, susijusios su šiais sudėtingais, specialiais produktais, vertinimą. Dėl šių priežasčių BPM atidžiai stebi bankų pozicijas, susijusias su 2 ir 3 lygio priemonėmis, ir sustiprino jų priežiūrą. Šiuo atžvilgiu palankiai vertinu tai, kad prekybos rizika ir turto vertinimas ir toliau bus BPM priežiūros prioritetas 2020 m., be kita ko, vykdant pritaikytas misijas vietoje.

 

36. Ką manote apie šešėlinės bankininkystės subjektų reguliavimą? Kokias, Jūsų nuomone, reguliavimo ir priežiūros spragas teisėkūros institucijos turėtų pašalinti trumpuoju laikotarpiu?

 

Įvairinant įmonių finansavimo šaltinius bendrovės labiau apsisaugo nuo bankininkystės sektoriuje kylančių sukrėtimų. Didesnė rinkos sektoriaus finansavimo dalis taip pat gali padėti realiajai ekonomikai. Kita vertus, MVĮ ir namų ūkiai, kurie sudaro didelę paskolų gavėjų dalį, yra įprasti bankų klientai. Todėl turime užtikrinti, kad tiek bankai, tiek nebankinės finansų įstaigos vystytųsi tokioje aplinkoje, kurioje finansinis stabilumas ir individualūs klientai yra tinkamai apsaugoti. 

Be to, turėtume nepamiršti, kad euro zonoje didelę dalį investicinių fondų valdo bankai ir draudimo bendrovės. Vykdant priežiūrą reikėtų užkirsti kelią galimybei investicinių fondų sektoriuje kilusiems neramumams išplisti į patronuojančiąsias įmones. Kartu vartotojų apsaugos ir priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad patronuojančiosios įmonės netrukdytų savo valdomiems investiciniams fondams paskirstyti santaupas. 

Taigi svarbu atidžiai stebėti galimą riziką, atsirandančią dėl šio persikėlimo į nebankines finansų įstaigas. Visų pirma svarbu atidžiai stebėti finansinio sverto ir likvidumo lygius bei dinamiką ne bankų finansų sektoriuje ir nuolat vertinti visos finansų sistemos procikliškumą ir tarpusavio ryšį. Mano nuomone, turėtume atidžiai apsvarstyti, ar turime pakankamai informacijos apie nebankines finansų įstaigas, ir ar nėra reglamentavimo sistemos spragų, kad būtų galima pašalinti riziką tiek mikrolygio, tiek makrolygio rizikos ribojimo lygmenimis. Galbūt vertėtų apsvarstyti, ar nereikėtų apibrėžti patikimo valdymo principų, kad rinkos dalyviai neturėtų paskatų prisiimti pernelyg didelės rizikos.

 

37. Koks Jūsų požiūris į veiksmus, kuriais siekiama sukurti išbaigtą bankų sąjungą įdiegiant Europos indėlių garantijų sistemą ir nustatant finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, įskaitant būtiną esamų bankų sąjungos teisės aktų įgyvendinimą?

Manau, kad norint papildyti kitus du esamus bankų sąjungos ramsčius ir sustiprinti Europos finansų sistemą, Europos indėlių garantijų sistema (EIGS) yra būtina. Diskusijos dėl EIGS daugelį metų buvo nesėkmingos, ir labai džiaugiuosi, kad atsirado postūmis, kuris yra, regis, paremtas konkrečiomis veiksmų gairėmis, sukurti tikrai europinę indėlių draudimo sistemą. Į tokias veiksmų gaires, kaip ilgalaikis tikslas, taip pat turėtų būti įtrauktas viešosios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, skirtos EIGS, sukūrimas (kaip šiuo metu nustatyta Bendro pertvarkymo fondo priemonė).

Pažanga šioje srityje turėtų būti daroma lygiagrečiai įgyvendinant bankų sąjungos teisės aktuose nustatytas rizikos mažinimo priemones, susijusias su seniai įsigytu turtu (pvz., neveiksniomis pozicijomis) ir įsipareigojimų, kuriems gali būti lengvai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, rezervais (minimalūs nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai (MREL), ir šios pažangos turi būti siekiama plataus užmojo, bet realiu tempu. Pagal tokį požiūrį pripažįstama, kad rizikos mažinimas ir rizikos pasidalijimas yra vienas kitą papildantys ir sustiprinantys tikslai, todėl jų turėtų būti siekiama kartu: paskirstant riziką padidėja tvarumas visiems. Be to, turėtume pasinaudoti šia galimybe spręsdami problemas, kurios iki šiol nebuvo pakankamai sprendžiamos.

Mano manymu, vienas iš pagrindinių prioritetų – krizių valdymo sistemos persvarstymas, kad bet kokio dydžio bankai galėtų pasitraukti iš rinkos nenaudodami mokesčių mokėtojų pinigų, bet taip pat nedestabilizuodami valstybių narių finansų sistemos. Remiantis dabartine ES teisine sistema, norint, kad banko krizė būtų valdoma taikant pertvarkymo režimą, bankas privalo išlaikyti vadinamąjį viešojo intereso testą, kurį parengė Bendra pertvarkymo valdyba. Tai reiškia, kad euro zonoje pertvarkymas yra prieinamas tik mažiau nei 100 iš visų maždaug 3 000 bankų. Likusių 2 900 bankų krizė turi būti įveikta taikant nacionalines nemokumo procedūras, panašias į tas, kurios taikomos ne finansų įmonėms. Kaip jau anksčiau minėjau, manau, kad JAV Federalinės indėlių draudimo korporacijos (Federal Deposit Insurance Corporation, FDIC) modelis yra tinkama gairė ES šiuo klausimu.

 

Be to, turėtume apsvarstyti, kaip skatinti mažmeninės bankininkystės rinkų grupių tarpvalstybinę integraciją. Tam gali reikėti pagerinti valdžios institucijų bendradarbiavimą ir tarpusavio pasitikėjimą bei pašalinti kliūtis tarpvalstybiniams susijungimams.

 

 

38. Kokią riziką, susijusią su finansinio sverto paskolomis, matote kaip keliančią grėsmę finansiniam stabilumui, ir kaip reikėtų spręsti šią problemą?

Finansinio sverto paskolos turi didelę kredito riziką, nes jos teikiamos labai įsiskolinusiems paskolų gavėjams. Finansinio sverto paskolų skaičius pastaraisiais metais didėja, ypač JAV, dėl žemų palūkanų normų ir investuotojų ieškomų pajamų. 18 aktyviausių rinkos bankų, kuriuos prižiūri ECB, 2018 m. pabaigoje turėjo daugiau nei 300 mlrd. EUR pozicijų. Tai palyginti maža dalis jų paskolų portfelyje, tačiau didelė remiantis absoliučiu lygiu.

Pagal BPM dar 2017 m. buvo paskelbtos finansinio sverto paskolų gairės, siekiant užtikrinti, kad bankai skirtų pakankamai dėmesio ir tinkamą rezervą tokioms rizikingoms pozicijoms. Sverto finansų klausimas bus sprendžiamas BPM, laikantis 2020 m. priežiūros prioritetų, kurie apima specialius patikrinimus vietoje.

Be bankų lygmens rizikos, finansinio sverto paskolos gali kelti potencialią sisteminę riziką dėl aukšto šioje rinkoje esančių investuotojų tarpusavio ryšio laipsnio (pvz., dėl netiesioginio poveikio per įvairius kanalus). Taigi visiškai pritariu FST įgyvendinamoms iniciatyvoms stebėti finansinio stabilumo riziką, kylančią dėl finansinio sverto paskolų. Pritarčiau tarptautinėms pastangoms mažinti tokią riziką, bent jau paskelbiant bendruosius pagrindinius principus.

 

39. Kaip vertinate ECB kylančius uždavinius, jeigu Europos stabilumo mechanizmas (ESM) būtų transformuotas į Europos valiutos fondą (EVF)? Kokį vaidmenį priskiriate finansų rinkos drausmei nustatant valstybių skolos riziką?  

Reikalinga apdairi ir pagrįsta fiskalinė politika, kad nacionalinės vyriausybės turėtų pakankamai fiskalinių galimybių reaguoti į ekonomikos nuosmukius. Finansų rinkos atlieka svarbų vaidmenį nustatant riziką, tačiau jų signalai gali būti per lėti ir silpni arba per staigūs ir trikdantys. Taigi euro zonos stabilumui reikia fiskalinio valdymo sistemos, kuria būtų galima užkirsti kelią fiskalinio disbalanso susidarymui, taip pat veiksmingos krizių valdymo sistemos.

Europos stabilumo mechanizmas (ESM) atliko pagrindinį vaidmenį reaguojant į euro zonos valstybių skolų krizę. ESM priemonės, procedūros ir programos jau yra panašios į TVF priemones. Tačiau ESM neturi pinigų politikos funkcijos, ir reikėtų vengti vadinti jį „Europos valiutos fondu“, nes tai klaidintų ir tinkamai neatspindėtų ESM vaidmens ir veikimo.

Nors ESM sugebėjo vykdyti savo įgaliojimus, šiuo metu aptariamoje reformoje apžvelgiamas jo vaidmuo ir priemonių rinkinys, pavyzdžiui, vertinant galimybę teikti prevencines kredito linijas (kurios iki šiol niekada nebuvo naudojamos). Be to, ESM reforma bus Bendro pertvarkymo fondo stiprinimo priemonė, taip prisidedant prie pažangos kuriant išbaigtą bankų sąjungą. Taigi teigiamas sprendimas dėl ESM reformos 2019 m. gruodžio mėn. būtų palankiai vertintinas žingsnis į priekį.

Naujojoje ESM sutartyje numatyta, kad atlikdamas savo vaidmenį ESM turėtų gerbti įgaliojimus, kurie ES teisės aktuose priskiriami Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, įskaitant ECB. Pritardamas šiam tikslui, manyčiau, kad pagrįstas tolesnis žingsnis būtų integruoti ESM į ES teisinę sistemą ir padaryti jį atskaitingu Europos Parlamentui.

40. Kaip vertinate tai, kad ECB dalyvauja įgyvendinant finansinės pagalbos programas? Kaip, Jūsų nuomone, ateityje keisis galimas ECB dalyvavimas finansinės pagalbos programose ir priežiūra po programos įgyvendinimo?

Kai valstybės narės, o vėliau ir teisės aktų leidėjai, paprašė ECB pasidalyti savo patirtimi įgyvendinant finansinės paramos programas, euro zonoje buvo susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės, nes buvo kuriamos reikalingos institucijos ir kartu susidurta su didele krize. Esant tokiai kritinei padėčiai buvo nuspręsta suvienyti pajėgas ir papildyti Komisijos kompetencijas.

ESM sutartyje ir dviejų dokumentų rinkinio reglamente ECB buvo raginamas prisidėti kaip patarėjas vykdant Komisijos užduotis, visų pirma: i) įvertinti valstybės skolos tvarumą; ii) vesti derybas dėl susitarimo memorandumo; ir iii) stebėti, ar laikomasi sąlygų, susijusių su finansinės paramos paketu.

Tuo pat metu ECB oficialiai nedalyvavo sprendimų dėl veiksmų priėmimo procese ir priimant su programa susijusius sprendimus, taip pat nepasirašė susitarimo memorandumų.

Laikui bėgant, ECB vis labiau apribojo savo veiklos sritį ir susitelkė į kritinius makrolygio klausimus ir finansų sektoriaus dokumentų rinkinius. Tai suteikė galimybę ECB geriausiai panaudoti savo kompetenciją ir susitelkti į finansų sektoriaus problemas programose dalyvaujančiose šalyse, taip palengvinant pinigų politikos vykdymą.

Dalyvaudamas priežiūroje po programų įgyvendinimo, kaip numatyta ir ES teisės aktuose, ECB gali tinkamai įvertinti savo užduočių poveikį ir panaudoti savo žinias visų suinteresuotųjų subjektų naudai.

 

41. Kaip vertinate bankų pertvarkymo mechanizmo įgyvendinimą ES? Ką manote apie „pernelyg dideles, kad sužlugtų“ ar „pernelyg susijusias, kad sužlugtų“ institucijas, taupomuosius ir kooperatinius bankus, ir apskritai apie bendrą ES bankų sektoriaus pelningumo problemą, ir kokia Jūsų nuomonė apie tolesnį jos sprendimą siekiant patenkinti realiosios ekonomikos ir ilgalaikio finansavimo poreikius?

Mokesčių mokėtojų apsauga nuo bankų krizės išlaidų, kartu išsaugant finansinį stabilumą, buvo pagrindinis tikslas kuriant Europos pertvarkymo sistemą, ir dabar neturėtų būti tuo abejojama.

Nors sistema pradėjo veikti 2016 m., ji dar nėra visapusiškai išbandyta. Pavyzdžiui, nebuvo matytas sudėtingas bankų pertvarkymas; taip pat negebėjome įvertinti MREL atsargų veiksmingumo užtikrinant sisteminio banko stabilumą. Panašiai ir Bendro pertvarkymo fondo naudojimas liko nepatikrintas.

Remdamasis savo ankstesne patirtimi, manau, kad turime atidžiai apsvarstyti, kaip galėtume sukurti sistemą, leidžiančią bet kokio dydžio bankams pasitraukti iš rinkos net ir sudėtingomis sąlygomis (pvz., nesant pertvarkomo / likviduojamo banko pirkėjo) nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų, bet ir nekeliant pavojaus finansiniam stabilumui. Kaip minėjau atsakyme į klausimą Nr. 37, JAV Federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC) galėtų būti vertingas pavyzdys šiuo klausimu.

Aptariant klausimą „pernelyg dideli, kad sužlugtų“, pritariu FST darbui siekiant sumažinti sisteminių finansų įstaigų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę ir padarinius. Manau, kad papildomų kapitalo rezervų kaupimas ir didesni sisteminės svarbos bankų nuostolių sumažinimo pajėgumai padeda spręsti šią problemą.

Kartu manau, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant išsaugoti bankų sistemos įvairinimą, ieškant būdų kuo labiau sumažinti mažųjų ir vidutinių bankų, kurie atlieka svarbų vaidmenį euro zonoje, kurioje MVĮ yra svarbi realiosios ekonomikos ir užimtumo dalis, išnykimo riziką.

Manau, kad mažas bankų pelningumas šiuo metu yra svarbiausia Europos bankų sektoriaus problema tiek priežiūros, tiek finansinio stabilumo požiūriu. Deja, šiuo klausimu nėra stebuklingo sprendimo. Tam reikės atlikti koregavimus keliose srityse.

Pertekliniai pajėgumai turės būti absorbuoti. Susijungimų ir įsigijimų operacijos – svarbi priemonė šiam tikslui pasiekti; deja, šioms operacijoms trukdo įvairūs veiksniai, įskaitant neišbaigtą bankų sąjungą. Taigi plačių užmojų požiūris siekiant sukurti išbaigtą bankų sąjungą ir pasiekti realios pažangos kapitalo rinkų sąjungoje būtų svarbus signalas visuomenei ir rinkoms, kad Europa gali sukurti atsparesnę, labiau integruotą ir apskritai geresnę sistemą, kuria teikiama parama realiajai ekonomikai.

Bankai taip pat turi plėsti savo investicijas į skaitmeninimą, kad galėtų pasiūlyti platesnį produktų rinkinį, generuoti tvarias pajamas ir vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikyti stabilų išlaidų ir pajamų santykį.

Valdymo ir administravimo kokybė taip pat labai svarbi. BPM darbas rodo, kad gerai valdomų ir tinkamai administruojamų bankų pelningumas yra vidutiniškai didesnis. Tai taip pat rodo, kad pelningų bankų galima rasti visų rūšių verslo modeliuose ir daugelyje šalių.  

 

42. Kaip būtų galima veiksmingiau kovoti su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir teroristų finansavimu visoje bankų sąjungoje? Kaip turėtų būti atsižvelgiama į pinigų plovimo riziką, kai ECB vertina bankų finansinį stabilumą? Ar reikia centralizuoti kovos su pinigų plovimu priežiūrą vienoje ES agentūroje ar mechanizme?  

 

Paskutiniai atvejai rodo, kad dalyvavimas pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikloje gali kelti didelę riziką bankams ir netgi kelti grėsmę jų gyvybingumui. Todėl Europos lygmeniu buvo imtasi ir imamasi daugybės iniciatyvų, siekiant užtikrinti griežtesnę reglamentavimo sistemą, veiksmingesnę kovos su pinigų plovimu priežiūrą, geresnį kovos su pinigų plovimu institucijų ir rizikos ribojimo priežiūros institucijų koordinavimą. Taryba, Komisija, Parlamentas, EBI ir BPM, taip pat nacionalinės valdžios institucijos, yra įsipareigojusios siekti šių svarbių tikslų.

Kaip bankų priežiūros institucijai, labai svarbu, kad ECB ir toliau tobulintų savo gebėjimus vertinti rizikos ribojimo pasekmes įstaigoms, kuriose kyla pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Iš tikrųjų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo nusikaltimai – tai vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, nustatytų BPM priežiūros prioritetuose 2020 m. Darbas vyksta įvairiose srityse, kad ECB galėtų geriau suprasti ir nustatyti šią riziką atlikdamas savo priežiūros funkcijas, taip pat išduodamas leidimus įstaigoms ar vertindamas siūlomus kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimus bei vykdydamas nuolatinę priežiūrą, taip pat priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procese (SREP). Atidesnė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos ir institucijų valdymo ir vidaus kontrolės, verslo modelių ir pelningumo, likvidumo bei operacinės rizikos sąsajų analizė iš tiesų ganėtinai svarbi.

Kita svarbi sritis yra dalijimasis informacija ir bendradarbiavimas su kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijomis: kadangi kova su pinigų plovimu nepriklauso ECB kompetencijai, labai svarbu, kad ECB (ir nacionalinės kompetentingos institucijos) gautų ir pateiktų visą reikiamą informaciją apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir reikalavimų nesilaikymą, kurį galėjo nustatyti nacionalinės valdžios institucijos. Siekiant supaprastinti ir pagerinti keitimąsi informacija, neseniai buvo pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai tarp ECB ir nacionalinių kovos su pinigų plovimu institucijų. Itin palankiai vertinu tokį rezultatą.

Ateityje, manau, bus reikalingas labiau centralizuotas ir vienodesnis Europos požiūris į kovą su pinigų plovimu. Pirma, dėl to, kad pinigų plovimas dažnai yra tarpvalstybinis reiškinys, todėl jis yra toks pat efektyvus kaip ir silpniausias jo komponentas. Antra, Europos požiūris supaprastintų procesą ir padarytų jį veiksmingesnį. 

Pirmasis žingsnis buvo žengtas neseniai paskelbus EPI peržiūros dokumentų rinkinį, kuriame sustiprintas EBI vaidmuo pinigų plovimo ir kovos su terorizmu klausimais. Nuo 2020 m. sausio mėn. EBI bus atsakingos už naujas svarbias užduotis, pvz.: stebėti nacionalinės kovos su pinigų plovimu priežiūros kokybę; skatinti imtis priežiūros veiksmų, kai yra požymių, kad padaryta esminių kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimų; rinkti ir centralizuotai kaupti informaciją apie esminius trūkumus, kurie gali būti svarbūs kovos su pinigų plovimu tikslais tiek rizikos ribojimo, tiek pinigų plovimo prevencijos institucijoms; supaprastinti bendradarbiavimą su ne ES šalių priežiūros institucijomis tarpvalstybiniais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atvejais. 

Šiuo metu svarstomi pasiūlymai, kaip toliau tobulinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą ES; tvirtai jiems pritariu. Būtinais patobulinimais apimama: i) geresnis suderinimas kovos su pinigų plovimu reglamentavimo srityje: palankiai vertintinas kai kurių kovos su pinigų plovimu direktyvos dalių pakeitimas į tiesiogiai ir vienodai taikomą reglamentą; ii) kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros praktikos aukštų kokybės standartų suderinimas; ir iii) naujos Europos institucijos, atsakingos už kovą su pinigų plovimu, įsteigimas ES lygmeniu.

Apskritai, siekiant apsaugoti Europos bankininkystės ir finansų rinkos vientisumą, būtina stiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Kaip parodė paskutiniai atvejai, pinigų plovimas ir teroristų finansavimas gali turėti didelį neigiamą poveikį institucijos saugumui ir patikimumui. Pažanga šioje srityje turėtų būti padaryta kuo greičiau.

 

43. Ar manote, kad euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms turėtų būti taikomos papildomos sąlygos prieš prisijungiant prie euro zonos ir atitinkamai bankų sąjungos, pavyzdžiui, reikalavimas veiksmingai kontroliuoti pinigų plovimo riziką, užtikrinti palyginti stabilias nekilnojamojo turto rinkas, veiksmingai kontroliuoti korupciją?

 

Kiekvienos ne euro zonos šalies pažangą siekiant Mastrichto kriterijų ir konvergencijos tvarumą reguliariai vertina ECB ir Komisija specialiose konvergencijos ataskaitose. Mastrichto kriterijų konvergencijos atžvilgiu pinigų plovimas ir korupcija bei būsto kainų pokyčiai jau yra papildomo rinkos integracijos reikalavimo dalis. Priežastis yra ta, kad nusikalstama veikla, kaip antai pinigų plovimas ir korupcija, gali pakenkti vienodoms konkurencijos sąlygoms ir atitinkamai paveikti galimą ekonomikos augimą, o būsto kainų burbulai gali sukelti makroekonominį disbalansą ir pakenkti finansiniam stabilumui.

2014 m. lapkričio mėn. BPM tapo atsakingas už bankų priežiūrą euro zonoje. Taigi įvedant eurą dabar taip pat reikia dalyvauti BPM. Tai nėra lengva užduotis, todėl valstybės narės, artėjančios prie euro įvedimo, taip pat prisijungia prie bankų sąjungos per vadinamąjį glaudų ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiavimą. Dėl to gali reikėti prisiimti konkrečius reformų įsipareigojimus.

Norint prisijungti prie bankų sąjungos, reikia įvertinti nacionalinės teisinės sistemos suderinamumą, kad būtų galima užtikrinti, jog ECB galėtų vykdyti savo priežiūros užduotis, ir išsamų bankų, kuriuos prižiūri ECB, vertinimą.

Be to, atviras visų suinteresuotųjų subjektų dialogas galėtų padėti, pavyzdžiui, pašalinti kitas galimas veiksmingos priežiūros kliūtis bei kitus galimus nacionalinės sistemos trūkumus, kurie gali būti susiję su rizikos ribojimo priežiūra, pavyzdžiui, įskaitant galimus kovos su pinigų plovimu trūkumus.

 

44. Ar didesnė finansinė integracija visuomet dera su finansinio stabilumo tikslu? Ar manote, kad galimi tarpvalstybiniai bankų susijungimai sustiprina problemą, susijusią su bankais, kurie laikomi pernelyg dideliais, kad žlugtų? Kokie turėtų būti kapitalo rinkų sąjungos tikslai?

Aukštesnis finansinės integracijos lygis ir veiksmingesnis Europos finansų sistemos veikimas yra labai svarbūs ECB vykdant savo uždavinius. Pirma, finansinė integracija yra būtina sklandaus ECB pinigų politikos poveikio visoje euro zonoje sąlyga. Be to, labiau integruoti bankų sektoriai, kuriuose daugiau užsienio įstaigų, sumažina bankų ir valstybių skolos tarpusavio ryšio riziką. Antra, tai padeda siekti Eurosistemos tikslo sukurti tvarkingą mokėjimo sistemą euro zonoje. Trečia, dėl finansinės integracijos veiksmingesnis išteklių paskirstymas padidina euro zonos ekonomikos augimo potencialą. Galiausiai rizikos diversifikavimas sustiprina finansų sistemos atsparumą ir stabilumą.

Kartu krizės metu pastebėjome, kad itin finansiškai integruotoje rinkoje rizika plinta labai sparčiai ir perduoda finansinį pažeidžiamumą. Tai, savo ruožtu, padidina sisteminės krizės tikimybę.

Per krizę įgyta patirtis parodė, kad būtina valdyti šį kompromisą sukuriant tinkamą finansinio reguliavimo ir veiksmingos priežiūros sistemą.

Šiuo atžvilgiu kapitalo rinkų sąjunga – pagrindinė iniciatyva siekiant skatinti finansinę integraciją ir plėtrą Europoje. Kai bus veiksmingai įgyvendinta kapitalo rinkų sąjunga, gerokai sustiprės finansinė integracija ir Ekonominė ir pinigų sąjunga. Tai, savo ruožtu, padės remti ECB uždavinius, suteikiant galimybę sklandžiau ir nuosekliau užtikrinti pinigų politikos poveikį. Kapitalo rinkų sąjunga taip pat pagerintų finansų sistemos atsparumą, ją įvairindama, mažindama bankų vaidmenį ir skatindama alternatyvių finansavimo šaltinių atsiradimą. Galiausiai išbaigtos kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas yra būtina sąlyga, siekiant pagerinti privačios rizikos pasidalijimą ir euro zonos ekonomikos atsparumą neigiamiems realiems ir finansiniams sukrėtimams.

Norint pasiekti šiuos tikslus, svarbu parengti plataus užmojo kapitalo rinkų sąjungos darbotvarkę. Mes jau pasiekėme tam tikrą pažangą, bet reikia padaryti daugiau. Tai apima bendro ES kapitalo rinkų taisyklių rinkinio papildymą sustiprinta priežiūros konvergencija, taip pat mokesčių ir nemokumo teisės aktų tobulinimą, pašalinant trūkumus ir sumažinant nevienalytiškumą įvairiose šalyse.

Bankų sąjunga – dar vienas būdas pasiekti didesnę integraciją ir didesnį finansinį stabilumą Europoje. Bankų priežiūros ir pertvarkymo perkėlimas į Europos lygmenį atveria kelią tikrajai integracijai Europos bankų rinkoje, tačiau kartu supaprastina galimą tarpvalstybinių bankų krizių valdymą.  Be to, bankų sąjunga sumažins susirūpinimą dėl bankų, kurie yra pernelyg dideli , kad žlugtų, ir santykinį nacionalinių galiūnų svorį. Ateityje uždavinys bus didinti veiksmingumą stiprinant tarpvalstybinius susijungimus.

45. Nemažai svarbių privačiojo ir viešojo sektoriaus obligacijų Europoje pasižymi neigiamu pelningumu. Ar tai turi įtakos finansiniam stabilumui ir, jei taip, kaip tai turėtų būti sprendžiama?

Turimi duomenys rodo, kad iki šiol žemos palūkanų normos turėjo reikšmingą ekspansinį poveikį ir kad poveikis vidutiniam euro zonos bankų pelnui buvo tik vos teigiamas, jei iš viso teigiamas. Nors grynųjų palūkanų maržos sumažėjimas neabejotinai sumažino kai kurias įplaukas, dėl pagerėjusios ekonominės veiklos padidėjo skolinimas, turto vertė ir sumažėjo atidėjiniai paskolų nuostoliams padengti.

Poveikis draudikams ir pensijų fondams galėjo būti ryškesnis, nes kai kuriose šalyse šios įmonės praeityje dažnai pardavinėjo gyvybės draudimo produktus ir nustatytų išmokų schemas su dosniomis garantijomis. Esant žemoms arba neigiamoms palūkanų normoms, joms gali kilti sunkumų gauti pakankamai didelę grąžą, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Be to, mažėjant rinkos kursams, didėja ir turto, ir įsipareigojimų dabartinė grynoji vertė. Tačiau daugeliu atvejų grynasis poveikis (turto sumažėjimas atėmus įsipareigojimų sumažėjimą) yra neigiamas, nes įsipareigojimai paprastai turi ilgesnį mokėjimo terminą nei turtas (tai vadinamasis neigiamas trukmės atotrūkis).

Tarpininkams ir investuotojams strategija, kaip kovoti su žemomis palūkanų normomis, yra ieškoti pelningumo naudojant rizikingesnį ir nelikvidų turtą. Tam tikru mastu tai palankiai vertintinas ir numatomas skatinamosios pinigų politikos apribojimo rezultatas, nes tai padeda supaprastinti finansavimo sąlygas, ypač nefinansinėms korporacijoms. Tačiau ši tendencija taip pat didina finansinio stabilumo riziką ir pažeidžiamumą, kurie geriausiai šalinami tikslingai, prireikus, taikant makrolygio rizikos ribojimo priemones, ypač kai disbalansas pasireiškia nacionaliniu ar sektorių lygmeniu. Ateityje ECB turės toliau stebėti šių pokyčių poveikį, nes oficialių kursų mažinimo iki neigiamų verčių – tikrai vienos iš netradicinių priemonių, kurias iki šiol taikė Valdančioji taryba – poveikis yra apgaubtas netikrumo.

 

46. Kokia Jūsų nuomonė apie dabartinę ECB politiką, susijusią su interesų konfliktų prevencija ECB? Ar reikia ką nors keisti?

Bėgant metams, ECB visais lygmenimis periodiškai svarstė ir griežtino savo etinius standartus bei taisykles, t. y. susijusius su jo sprendimus priimančiais organais (Valdančiąja taryba ir Vykdomąja valdyba) ir ECB darbuotojais. Valdančioji taryba taip pat nustatė bendras Eurosistemos taisykles ir BPM etikos sistemą. Šiuo atžvilgiu ECB neseniai priėmė bendrą elgesio kodeksą, kuriame nustatomi tokio paties lygio etiniai standartai Valdančiosios tarybos, Vykdomosios valdybos ir Stebėtojų tarybos nariams.

Kaip ECB stebėtojų tarybos narys ir pakaitinis Valdančiosios tarybos narys, pasirašiau šį elgesio kodeksą. Todėl mano mėnesinis kalendorius buvo paskelbtas Italijos banko interneto svetainėje, ir jame nurodyti susitikimai, konkrečiai susiję su mano vaidmeniu aukšto lygio ECB organuose. Kalendoriuose pateikiama informacija apie datą, dalyvių / organizatorių vardus, temas ir susitikimo / renginio vietą. Be to, kaip nurodyta mano atsakyme į klausimą Nr. 2, man taip pat galioja Italijos banko elgesio kodeksas (taip pat Italijos draudimo priežiūros institucijos (IVASS) elgesio kodeksas), susijęs su tokiais klausimais kaip interesų konfliktai, konfidencialumas, išoriniai įgaliojimai, dovanų ir kitos finansinės naudos priėmimo politika bei finansinės investicijos, atitinkančios pagrindines banko vertybes: nepriklausomumą, nešališkumą, sąžiningumą ir apdairumą. Man šie elgesio kodeksai visada buvo labai svarbūs; tai buvo aiškus ir matomas sąžiningumo bei nešališkumo signalas, kuris sudarė mano veiklos ir institucijos, kurioje dirbau, veikimo pagrindą.

ECB sukurta sistema siekiama užtikrinti, kad ECB, Eurosistema ir BPM laikytųsi aukščiausių vientisumo standartų. Šiuo tikslu Europos Parlamento, Europos ombudsmeno ir kitų kompetentingų suinteresuotųjų subjektų, pvz., „Transparency International“, įnašas visada buvo tinkamai vertinamas, ir į jį buvo atsižvelgta.

ECB etikos sistema turi būti nuolat persvarstoma, kad atspindėtų naujausius pokyčius ir geriausią patirtį. Aptariant konkrečiai interesų konfliktų prevenciją, manau, kad dabartinės taisyklės yra tinkamos.

 

D. ECB veikimas ir demokratinis atskaitingumas bei skaidrumas

 

47. Koks bus Jūsų asmeninis požiūris į socialinį dialogą Europos Centriniame Banke?

Mano patirtis rodo, kad atviras ir konstruktyvus personalo ir valdybos dialogas yra esminis veiksnys užtikrinant efektyvų bet kurios institucijos darbą. Patenkinti darbuotojai sukuria našią darbo vietą ir priima aukštos kokybės sprendimus bei juos įgyvendina. Italijos banke vyksta nuolatinis dialogas su profesinėmis sąjungomis visais su darbuotojų gerove susijusiais klausimais.

Pavyzdžiui, reguliuojant darbo laiką Italijos banke siekiama rasti tinkamą pusiausvyrą tarp didesnio darbuotojų pasitenkinimo ir aukštesnio organizacinio veiksmingumo. Darbuotojai gali lanksčiai paskirstyti savo valandas per savaitę įvairiais būdais (lankstus darbo pradžios laikas ir pietų valanda), jei tai suderinama su jų darbo įsipareigojimais.

Suprantu, kad pastaraisiais metais ECB ėmėsi svarbių priemonių savo darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai pagerinti. Norėčiau, kad ECB pabrėžtų, jog darbas grindžiamas tikslais, kurių siekdami darbuotojai turi turėti tam tikrą lankstumą.

Pasinaudodamas savo ankstesne patirtimi, taip pat norėčiau prisidėti kuriant stipresnę įgalėjimo ir lygių galimybių, nepriklausomai nuo lyties, tautybės ar kitų skirtumų, kultūrą. Svarbu atlikti reguliarias darbuotojų apklausas, kurių metu darbuotojai pateikia savo nuomonę, kaip pagerinti darbo aplinką.

 

48. Europos Parlamentas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ECB atskaitomybę. Prie kokių išvadų prieinate, lygindamas su kitomis jurisdikcijomis (pvz., JAV Kongresą / JAV federalinį rezervą su Europos Parlamentu, ECB su JK parlamentu / Anglijos banku)? Kokiomis priemonėmis ir būsimomis reformomis galima būtų padidinti ECB atskaitomybę Europos Parlamentui?

Atskaitomybė – šiuolaikinės centrinės bankininkystės pagrindas. Centrinis bankas turi būti nepriklausomas, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus dėl kainų stabilumo. Tačiau ši nepriklausomybė lemia pareigą paaiškinti ir pagrįsti savo politinius sprendimus piliečiams ir jų išrinktiems atstovams. Todėl atskaitomybė yra svarbus nepriklausomų centrinių bankų teisėtumo ir veiksmingumo vykdant savo įgaliojimus pagrindas.

Dėl institucinių sistemų, centrinių bankų įgaliojimų, valdymo ypatumų ir teisinių pagrindų skirtumų yra labai sunku palyginti centrinių bankų atskaitomybę skirtingose jurisdikcijose. Atliekant centrinių bankų de jure atskaitomybės analizę neaptikta didelių ECB, Anglijos banko (BoE) ir JAV federalinio rezervo (Fed) atskaitomybės skirtumų, susijusių su parlamentiniais informacijos mainais. Tačiau de facto atskaitomybės praktika ir tai, kaip ji keitėsi bėgant laikui, yra kitas klausimas.

Kaip ir JAV federalinis rezervas ir Anglijos bankas, ECB teikia ataskaitas Europos Parlamentui reguliarių kas ketvirtį rengiamų viešų klausymų kompetentingame komitete metu. Be to, skirtingai nei JAV federalinis rezervas ir Anglijos bankas, ECB pirmininkas dalyvauja plenariniame posėdyje, kuriame aptariamos ECB metinės ataskaitos. Daugeliu atvejų Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetas kvietė Vykdomosios valdybos narius pasisakyti konkrečiomis temomis; pirmininko pavaduotojas pristato ECB metinę ataskaitą Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetui.

Europos Parlamento ir ECB vadovybės sąveika tikriausiai laikui bėgant stiprės, atsižvelgiant į didesnį Europos ir pasaulio finansų sistemos sudėtingumą ir kylančius uždavinius pinigų ir finansinio stabilumo srityje. Jei būčiau paskirtas į ECB vykdomąją valdybą, man būtų labai malonu užmegzti atvirą ir konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu.

Atsižvelgdami į atidesnės priežiūros poreikį, ECB ir Europos Parlamentas sukūrė naujus atskaitomybės kanalus. ECB viešai skelbia atsakymus į Europos Parlamento narių klausimus raštu ir atsakymus dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl ECB metinės ataskaitos.

ECB taip pat laikosi atskaitomybės tvarkos vykdydamas bankų priežiūros pareigas. Pavyzdžiui, Stebėtojų tarybos pirmininkas reguliariai dalyvauja Europos Parlamento posėdžiuose, o apie vykstančius Stebėtojų tarybos posėdžius reguliariai pranešama Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetui.

Panaši tendencija išryškėjo pastaraisiais metais Italijoje. Nuo krizės pradžios Italijos bankas sustiprino savo ryšius su parlamentu ir atskaitomybę jam; nuo 2014 m. iki 2019 m. vidurio valdybos nariai dalyvavo 38 posėdžiuose. Be to, atitinkami darbuotojai papildomai keitėsi informacija techniniu lygmeniu, siekdami, pavyzdžiui, užtikrinti, kad būtų prieinami tinkami duomenys ir analizės.

Siekdami pagerinti savo bendravimą su visuomene, taip pat įsitraukėme į plačią programą, skirtą glaudesniems ryšiams palaikyti su visomis visuomenės sritimis. Aš pats dalyvavau susitikimuose su žmonėmis įvairiuose Italijos miestuose, siekdamas išaiškinti mūsų politiką ir Eurosistemos politiką. Tai padėjo žmonėms geriau suprasti šią politiką ir ja pasitikėti.

 

49. Kokių konkrečių veiksmų turės imtis ECB, kad ateityje būtų sudarytos sąlygos lyčių pusiausvyra paremtai atrankai į aukščiausias ECB pareigybes ir apskritai padidėtų lyčių įvairovė ECB, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tik du iš 25 ECB valdančiosios tarybos narių yra moterys? Kaip asmeniškai ketinate pagerinti lyčių pusiausvyrą ECB? Kada tikitės sulaukti pirmų rezultatų šioje srityje?

Lyčių pusiausvyra turėtų būti visos centrinės bankininkystės bendruomenės ir visų ekonomikos profesijos atstovų tikslas. Per pastaruosius mėnesius dviem moterims buvo pasiūlyta pirmininkauti ir būti vykdomosios valdybos narėmis – tikiuosi, tai paskatins nacionalinius centrinius bankus veikti ryžtingiau skiriant aukštesnio rango pareigūnus.

Atsižvelgiant į pradines sąlygas, formuojant lyčių požiūriu suderintą ECB vadovybę reikia konkrečių, į ateitį orientuotų iniciatyvų. Šiuo atžvilgiu palankiai vertinu neseniai pradėtą įgyvendinti ECB iniciatyvą skirti stipendiją moterims, dirbančioms ekonomikos srityje, nes tai padėtų sudaryti būtinas sąlygas siekti geresnės lyčių pusiausvyros. 

Turėtume žinoti, kad lyčių lygybės problemos sprendimas yra vidutinės trukmės projektas, ir tam nėra trumpiausio kelio. Kad pagerintume lyčių pusiausvyrą, turime nuo pat pradžių remti moterų karjerą centrinėje bankininkystėje ir apskritai ekonomikos srityje. Tam reikia įdiegti įvairias priemones, susijusias, pavyzdžiui, su tikslų nustatymu, taip pat priemones, kuriomis centrinės bankininkystės aplinka tampa palankesnė moterims, kuriama geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, siūlomi pozityvūs vaidmenų pavyzdžiai.

Italijos bankas jau prieš kelerius metus pradėjo spręsti lyčių klausimus. Dabartinė valdyba suteikė postūmį šiam procesui, priimdama daugiametį strateginį planą, nustatydama tikslus ir sukurdama įvairovės vadovą, atsakingą už integracijos politikos skatinimą ir moterų profesinio tobulėjimo palaikymą. Mūsų vidaus politika vis labiau siekiama užtikrinti lyčių lygybę visais lygmenimis. Įdiegus platų intelektualių darbo galimybių rinkinį ir užtikrinus vaikų priežiūros struktūrų prieinamumą, buvo užtikrinta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, visų pirma moterims, tačiau ne tik joms; mentorystės programų vykdymas, lyčių atžvilgiu suderinta paaukštinimo grupių sudėtis, valdytojų pareigybių tikslų nustatymas padėjo sumažinti netiesioginę diskriminaciją. 

Šios politikos rezultatai yra apčiuopiami: Šiuo metu 30 proc. vadovų yra moterys, palyginti su puse šio rodiklio vos prieš kelerius metus; beveik pasiekėme tikslą, kuris yra 35 proc. iki 2022 m., ir toliau tobulėsime (Italijos draudimo priežiūros institucijoje, kurios pirmininku esu paskirtas, moterų dalis vadovaujančiose pareigose yra 50 proc.).

 

Atlikome nuodugnią lyčių klausimų analizę. 2012 m. atlikome (ir vėliau paskelbėme) plataus masto tyrimų projektą, kuriame tyrėme lyčių nelygybę Italijos ekonomikoje, įvairinimo naudą tiek mikrolygmeniu (pvz., bendrovių valdymui, kai kuriems bankų veiklos aspektams), tiek makrolygmeniu (pvz., didesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje poveikiui BVP), lyčių lygybės Italijos ekonomikoje užtikrinimo kliūtis (pvz., profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros klausimai, netiesioginė diskriminacija, kultūriniai veiksniai). Tyrimu reikšmingai prisidėta prie Italijos diskusijų dėl politikos priemonių.

Suprantu, kad ECB pastaruosius metus dirbo lyčių lygybės klausimais, ir visiškai pritarčiau tolesniems pokyčiams, pradedant nuo vidaus ir išorės sistemų tobulinimo ir galiausiai suteikiant moterims daugiau galimybių vykdyti daugybę subtilių ir labai sudėtingų užduočių, kurias atlieka centrinis bankas: ECB turėtų apsvarstyti strateginį prioritetą, kuriuo siekiama pritraukti ir ugdyti gabias moteris visais lygmenimis.

Galiausiai, ECB taip pat apskritai turėtų skatinti minčių įvairovę. Pasaulyje, kuris yra įvairus ir glaudžiai susijęs, tyrimai rodo, kad iš įvairių narių sudarytos komandos ir įtraukus elgesys suteikia galimybę organizacijoms pasiekti geresnių rezultatų. Iš įvairių narių sudarytos komandos yra atsparesnės siekiant išvengti grupinio mąstymo ir yra veiksmingesnės vykdant patikimus sprendimų priėmimo procesus.

 

50. Kaip, Jūsų nuomone, reikėtų pagerinti ECB atskaitomybę Europos Audito Rūmams, kad šie galėtų veiksmingiau dirbti? Kur, Jūsų nuomone, turėtų baigtis Audito Rūmų įgaliojimai?

Europos Audito Rūmai (ECA) atlieka labai svarbų vaidmenį ECB, kaip numatyta ES sutartyse ir ypač ECBS ir ECB statuto 27 straipsnio 2 dalyje. Nepriklausomas ECB valdymo efektyvumo vertinimas labai prisideda prie ECB įgaliojimų vykdymo. Todėl ECB turėtų ir toliau remti ECA darbą, visų pirma suteikdamas visišką prieigą prie visų dokumentų, reikalingų jų užduotims atlikti.

Kartu ECA, priimdami savarankiškus sprendimus dėl savo užduočių, turėtų žinoti apie savo funkcijų ribas ir gerbti ECB prerogatyvas. 

 

51. Ar, Jūsų nuomone, ECB turėtų būti taikomi naujojoje direktyvoje dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos nustatyti standartai? Kada planuojate ECB nustatyti konkrečias informatorių apsaugos procedūras?  

Patikima informavimo apie pažeidimus sistema, t. y. tinkami pranešimo kanalai ir informatorių apsauga, padeda palaikyti institucijos moralumą ir pasitikėjimą ja. Todėl ECB, kaip viešoji įstaiga, turėtų skirti didelę reikšmę šios srities priemonių tinkamumui. Be to, informavimo apie pažeidimus priemonės yra gyvybiškai svarbios tiek rizikos valdymo, tiek darbo kultūros požiūriu. Vadovaudamasis savo gairėmis dėl etikos sistemos, ECB taip pat paprašė Eurosistemos NCB ir BPM nacionalinių kompetentingų institucijų patvirtinti informavimo apie pažeidimus taisykles ir procedūras pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. 

Italijos banke sukūrėme interneto svetainę, kurioje Italijos banko prižiūrimų tarpininkų darbuotojai ir konsultantai ar kiti asmenys gali pranešti apie teisės aktų pažeidimus ar netinkamą vadovybės elgesį laikydamiesi kelių paprastų taisyklių. Italijos bankas garantuoja informatorių asmens duomenų konfidencialumą, taip pat siekdamas apsaugoti juos nuo galimų atsakomųjų veiksmų. Panaši procedūra, paremta skirtingais kanalais, suteikia galimybę Italijos banko darbuotojams ir konsultantams informuoti apie pažeidimus ir netinkamą elgesį, kurį padarė jų kolegos ar vadovai.

Naujoji informatorių apsaugos direktyva kartu su kitų institucijų geriausia patirtimi, politika ir procesais yra tinkamos gairės ECB tobulinant savo informavimo apie pažeidimus sistemą. Tai ECB vykdomosios valdybos prioritetas, kuriam visiškai pritariu. 

52. Ką manote apie tai, kad Taryba anksčiau jau yra nepaisiusi Europos Parlamento nuomonės dėl ECB vykdomosios valdybos nario skyrimo? Ar sutiktumėte būti paskirtas į ECB pareigas, jei Europos Parlamentas balsuotų prieš?

 

Europos Parlamento atliekama priežiūra yra atskaitomybės pagrindas, o atskaitomybė kartu su nepriklausomybe yra labai svarbi ECB veiksmingumui ir teisėtumui užtikrinti. Todėl nekantriai laukiu, kai galėsiu bendradarbiauti su Europos Parlamento nariais Ekonomikos ir pinigų reikalų komitete. Labai vertinu Europos Parlamento nuomonę, susijusią su skyrimo procesu, ir tikiuosi, kad tai bus pagrindas atviriems ir patikimiems santykiams užmegzti ateinančiais metais.

Tačiau aptarti atitinkamas Tarybos ir Parlamento funkcijas ir kompetenciją, nustatytus ES teisės aktuose, susijusiuose su skyrimo sistema, nėra mano užduotis. Tikiu, kad abi institucijos gali susitarti, kokį geriausią kelią pasirinkti Europos Sąjungos labui. 

53. Ar manote, kad Jums arba kitiems ECB aukščiausiosios vadovybės darbuotojams tinkama būti tarptautinės centrinių bankų ir finansų sektoriaus vadovų organizacijos „Group of Thirty“ ar panašių grupių ar asociacijų nariais?  

Kaip nurodyta mano atsakyme į klausimą Nr. 46, visi Vykdomosios valdybos nariai ir darbuotojai laikosi griežtų skaidrumo, etinių ir valdymo standartų, kuriuos nustato ECB. Kartu svarbu, kad jie nuolat ir atvirai bendrautų su įvairiais tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais. Tai suteiktų jiems galimybę įgyti svarbios informacijos apie pagrindinius ekonominius ir finansinius pokyčius.

Neturiu privačios informacijos apie organizaciją „Group of Thirty“. Jos interneto svetainėje nurodyta, kad narius sudaro vyresnieji centrinių bankų pareigūnai ir labai gerbiami mokslininkai, bet šiuo metu – nė vienas ECB narys. Šis klausimas anksčiau buvo keliamas Parlamente. Ateityje norėčiau žinoti, koks Jūsų požiūris šiuo svarbiu valdymo klausimu.

2019 m. ECB patvirtintame bendrame elgesio kodekse nustatytos specialios santykių su interesų grupėmis taisyklės, siekiant išvengti galimų interesų konfliktų ir nesusipratimų galimybės. Vykdomosios valdybos nariai, ypač bendraudami su interesų grupėmis, turėtų atsižvelgti į savo nepriklausomumą ir profesinės paslapties įsipareigojimus. Be to, pagrindiniai ECB apibrėžti išorės komunikacijos principai apima specialias taisykles, kaip bendrauti su privačiojo sektoriaus, akademinės bendruomenės, interesų grupių, asociacijų ir pilietinės visuomenės atstovais.

Manau, ši sistema gerai tarnauja ECB ir sukuria tinkamą pusiausvyrą tarp institucijos vertybių ir pareigų bei poreikio užmegzti ryšius su privačiojo sektoriaus partneriais. Palankiai vertinčiau Jūsų indėlį, jei manote, kad šią pusiausvyrą reikia pakoreguoti.

 

54. Praeityje ECB ėmėsi tokių iniciatyvų, kaip „AnaCredit“ ir Europos skolų paskirstymo iniciatyva (ESPI), kurios neįėjo į svarbiausius ECB įgaliojimus. Kaip vertinate ECB vaidmenį įgyvendinant tokias iniciatyvas ir kaip, Jūsų nuomone, turėtų būti atskirtos teisės aktų leidėjo prerogatyvos?

Sutartyje ir ECBS statute ECB ir Eurosistemai priskiriami aiškūs įgaliojimai dėl finansų rinkos infrastruktūros. Be to, ECB yra iš esmės suinteresuotas gauti visus reikalingus duomenis, kad galėtų paremti ir taip geriausiai atlikti savo užduotis, kaip nustatyta Sutartyje. Šiuo atžvilgiu pagal ECBS ir ECB statuto 5 straipsnį ECB, bendradarbiaudamas su nacionaliniais centriniais bankais, turi rinkti visą statistinę informaciją, reikalingą tinkamai atlikti šias užduotis. Taigi tiek ECB teisiniai įgaliojimai, tiek konkretūs teisės aktų reikalavimai suteikia galimybę ECB imtis reglamentavimo iniciatyvų konkrečiose srityse, tokiose kaip kredito statistika ir mokėjimo sistemos.

Eurosistemos centriniai bankai, vykdydami savo užduotis, turi turėti prieigą prie aukštos kokybės duomenų apie euro zonos ekonomiką ir finansų rinkas. Tačiau suvestiniai duomenys ne visada tiksliai apibūdina pagrindinius pokyčius, nes jie gali parodyti vidutiniškas nevienalytes, tačiau galimai informatyvias konkrečių šalių, sektorių ir (arba) įmonių lygmens tendencijas. Todėl apibendrinti duomenys kartais gali būti klaidinantys ir pateikti netikslią informaciją apie sprendimų priėmimo procesą. Šis aspektas tapo vis akivaizdesnis prasidėjus pasaulinei krizei, kuri parodė, kad gali būti nepaprastai naudinga atsižvelgti į išsamumą atliekant Eurosistemos ekonominę ir pinigų analizę tiek pinigų politikos formavimo, tiek priežiūros tikslais.

Iniciatyva „AnaCredit“ apima labai išsamių kredito duomenų, kurie suteikia naudingos informacijos apie euro zonos ekonomikos ir finansų rinkų sudėtingumą ir tarpusavio ryšį, tvarkymą, todėl ateityje gali būti priimami labiau informacija pagrįsti ir veiksmingesni politiniai sprendimai.

Šiose statistikos iniciatyvose turi būti visapusiškai atsižvelgiama ir į ES teisės aktus, ir į atskaitingiems subjektams tenkančią naštą. Aptariant pirmąjį aspektą, būtinas glaudus ir nuolatinis ECB ir Eurostato bendradarbiavimas. Šis bendradarbiavimas iki šiol padėjo veiksmingai supaprastinti darbo pasidalijimą tarp dviejų institucijų, išvengiant neefektyvaus sutapimo ar duomenų spragų. Aptariant antrąjį aspektą, manau, kad ECB turėtų tęsti savo vaisingą praktiką rengiant viešas konsultacijas, susijusias su reglamentais dėl Europos statistikos, kurie suteikia piliečiams, rinkos dalyviams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams galimybę pareikšti savo nuomonę.

Galiausiai, kaip minėta pirmesniuose atsakymuose, Sutartyje ECB ir Eurosistemai taip pat nustatyti aiškūs įgaliojimai, susiję su mokėjimo sistemomis. Tai suteikia galimybę imtis reglamentavimo iniciatyvų, susijusių su mokėjimo sistemomis, taip pat veikia kaip pokyčių skatinimo priemonė. Vienas iš tikslų yra toliau plėtoti suderintus standartus, taisykles ir procesus. Todėl ECB šiuo metu – įgyvendindamas Europos skolų paskirstymo priemonių projektą – tiria galimybę remti suderintą euro skolos priemonių išleidimą ir platinimą ES. 2019 m. gegužės 22 d. ECB pradėjo rinkos konsultacijas, kviesdamas tarpininkus ir kitus suinteresuotuosius subjektus pateikti savo atsiliepimus apie projektą, visų pirma apie vaidmenį, kurį jame galėtų atlikti Eurosistema. Apibrėžiant tolesnius veiksmus, iš tikrųjų svarbu, kad ECB, vadovaudamasis savo įgaliojimais, tinkamai atsižvelgtų į rinkos konsultacijų grįžtamąjį ryšį, kad galėtų įvertinti, ar – ir kokiu mastu – projektas atitiktų privačių asmenų interesus.

 

 


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario skyrimas

Nuorodos

12451/2019 – C9-0149/2019 – 2019/0817(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

17.10.2019

 

 

 

Atsakingas komitetas

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

24.10.2019

 

 

 

Pranešėjai

 Paskyrimo data

Irene Tinagli

16.10.2019

 

 

 

Svarstymas komitete

3.12.2019

 

 

 

Priėmimo data

3.12.2019

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

51

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gunnar Beck, Marek Belka, Stefan Berger, Gilles Boyer, Cristian-Silviu Buşoi, Derk Jan Eppink, Engin Eroglu, Markus Ferber, Jonás Fernández, Raffaele Fitto, Frances Fitzgerald, Luis Garicano, Valentino Grant, José Gusmão, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, Othmar Karas, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Philippe Lamberts, Aušra Maldeikienė, Jörg Meuthen, Csaba Molnár, Luděk Niedermayer, Dimitrios Papadimoulis, Piernicola Pedicini, Lídia Pereira, Jake Pugh, Evelyn Regner, Antonio Maria Rinaldi, Robert Rowland, Martin Schirdewan, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli, Inese Vaidere, Johan Van Overtveldt, Stéphanie Yon-Courtin, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Carmen Avram, Gabriele Bischoff, Damien Carême, Fabio Massimo Castaldo, Richard Corbett, Eugen Jurzyca, Pedro Marques, Fulvio Martusciello, Ville Niinistö, Stéphane Séjourné, Monica Semedo, Antonio Tajani, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Rosa D’Amato, Anna Deparnay-Grunenberg, Agnès Evren, Dino Giarrusso, Enikő Győri

Pateikimo data

9.12.2019

 

 

[1] OL C ... / Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

[2] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0211.

[3]  TIPS (TARGET momentinių mokėjimų vykdymo) sistema suteikia galimybę mokėjimo paslaugų teikėjams siūlyti lėšų pervedimo euro zonoje paslaugą tikruoju laiku ir visą parą. Italijos bankas kartu su Vokietijos banku (Bundesbank), Prancūzijos banku ir Ispanijos banku valdo Target 2 ir Target 2 Securities sistemas.

[4]  Italijos finansinės žvalgybos padalinys yra Italijos banko dalis.

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 16 d.Teisinis pranešimas