Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0127/2014Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0127/2014

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Ukrainoje

16.9.2014 - (2014/2841(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Rebecca Harms, Tamás Meszerics, Heidi Hautala, Bas Eickhout, Indrek Tarand Verts/ALE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0118/2014

Procedūra : 2014/2841(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0127/2014
Pateikti tekstai :
B8-0127/2014
Debatai :
Priimti tekstai :

B8‑0127/2014

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Ukrainoje

(2014/2841(RSP))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos, visų pirma į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje[1], į 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą[2], į 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimo[3], ir į 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl Ukrainos[4],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 3 d. neeilinio Užsienio reikalų tarybos posėdžio dėl Ukrainos išvadas ir į 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2014 m. gegužės 12 d., 2014 m. birželio 23 d. ir 2014 m. rugpjūčio 15 d. Užsienio reikalų tarybos posėdžių išvadas,

–       atsižvelgdamas į valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimą dėl Ukrainos per 2014 m. kovo 6 d. ir 2014 m. gegužės 27 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 21 d. ir 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. liepos 16 d. ir 2014 m. rugpjūčio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Ukrainos,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi 2014 m. rugsėjo 5 d. trišalė kontaktinė grupė Minske pasiekė susitarimą dėl ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje, paremtą ESBO svetainėje paskelbtu 12 punktų protokolu, kuriame raginama nedelsiant nutraukti ugnį, išlaisvinti įkaitus ir imtis priemonių humanitarinei padėčiai pagerinti, ir apimantį nuostatas dėl valdžios decentralizavimo ir pirmalaikių rinkimų Donecko ir Luhansko regionuose;

B.     kadangi praėjusiomis savaitėmis Rusija, nuolat siųsdama ginklus, amuniciją, šarvuotas transporto priemones ir įrangą, persirengusius samdinius ir kareivius, padidino karinę ir logistinę paramą karinėms separatistų grupuotėms, nepaisydama ES raginimo dėti visas pastangas įtampai mažinti; kadangi Rusijos Federacija nuo krizės pradžios Ukrainos pasienyje telkia kariuomenę ir kaupia karinę įrangą;

C.     kadangi dabartinis ugnies nutraukimo susitarimas yra vis dar silpnas, bet kontroliuojantis, nepaisant kasdienių pranešimų apie tam tikrus pažeidimus, ypač Donecko ir Mariupolo zonose;

D.     kadangi tebesitęsiant konfliktui gyvybę prarado daugiau kaip 2600 žmonių; kadangi padėtis konflikto zonoje kelia didžiulį susirūpinimą humanitariniu ir sveikatos aspektais; kadangi iš konflikto zonos išvyko daugiau kaip milijonas žmonių, ieškodami prieglobsčio Rusijos Federacijoje ir kituose karo veiksmų neapimtuose Ukrainos regionuose;

E.     kadangi Valentina Melnikova, Karių motinų komiteto, pagrindinės Rusijos organizacijos, atstovaujančios karinių pajėgų karių šeimoms, pirmininkė teigia, jog, manoma, kad Ukrainoje įvesta maždaug 7000–8000 Rusijos karių pajėgos ir jau yra žuvę maždaug 200 Rusijos kareivių;

F.     kadangi 2014 m. rugpjūčio 28 d. Rusijos teisingumo ministras, vadovaudamasis 2012 m. įstatymu, įtraukė NVO „Sankt Peterburgo karių motinos“ į oficialų užsienio agentų sąrašą; kadangi šis sprendimas buvo paskelbtas po to, kai grupės vadovė Ella Polyakova viešai kalbėjo apie įtariamą Rusijos kareivių, kovojančių Ukrainoje prieš Ukrainos karines pajėgas, mirtį ir reikalavo atlikti šių atvejų tyrimą;

G.     kadangi Rusijos Federacijos valdžios institucijos bando išvengti viešų Rusijos kareivių, žuvusių Ukrainoje, laidotuvių; kadangi žurnalistai, kurie aprašė dviejų Rusijos desantininkų laidotuves Pskove, buvo sumušti ir sunkiai sužaloti;

H.     kadangi pastarosiose JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaro ir organizacijos „Amnesty International“ ataskaitose abi konflikto pusės kaltinamos žmogaus teisių pažeidimais, išvardijant tokius nusikaltimus, kaip pagrobimas, kankinimas, neteisminės egzekucijos ir sunkiųjų ginklų naudojimas tankiai apgyvendintose miesto vietovėse;

I.      kadangi Rusijos tiesioginė ir netiesioginė karinė intervencija į Ukrainą, įskaitant Krymo aneksiją, pažeidžia tarptautinės teisę, įskaitant JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1994 m. Budapešto susitarimą; kadangi Rusija toliau atsisako įgyvendinti Sutartį dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje;

J.      kadangi 2014 m. rugsėjo 12 d. pasibaigus ilgam ir sudėtingam sprendimų priėmimo procesui įsigaliojo naujas ES sankcijų Rusijai, kuriomis siekiama toliau suvaržyti Rusijos bankų, energetikos ir gynybos bendrovių galimybę patekti į ES kapitalo rinkas ir išplėsti ankstesnes sankcijas, rinkinys;

K.     kadangi Rusijos embargas įvairiems žemės ūkio produktams iš ES ir kitų šalių, kurį 2014 m. rugpjūčio 6 d. įvedė Rusijos ministras pirmininkas, daro didelį poveikį dideliam skaičiui ūkininkavimo sektorių ir šalių, eksportuojančių žemės ūkio produktus į Rusiją;

L.     kadangi, atsižvelgiant į didelio masto gyventojų perkėlimą ir žemiausią Europoje skiepijimo rodiklį, Ukrainai gresia užkrečiamų ligų protrūkio, ypač tarp vaikų, pavojus; kadangi, visų pirma, ypatingą susirūpinimą kelia poliomielito protrūkio grėsmė, nes 1,5 mln. jaunesniems nei 5 metų amžiaus vaikams nebuvo atlikti visi reikiami skiepai nuo poliomielito;

M.    kadangi 2014 m. rugpjūčio 26 d. po nestabilumo laikotarpio tarp vyriausybę palaikančių jėgų Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paleido Aukščiausiąją Radą ir paskelbė priešlaikinius parlamento rinkimus;

N.     kadangi 2014 m. kovo 21 d. pasirašius politines Asociacijos susitarimo nuostatas, 2014 m. birželio 27 d. ES ir Ukraina oficialiai pasirašė likusią šio Susitarimo dalį, į kurią įeina Išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas; kadangi Europos Parlamentas ir Aukščiausioji Rada ketina tuo pačiu metu ratifikuoti asociacijos susitarimą;

O.     kadangi 2014 m. birželio 27 d. Užsienio reikalų taryba patvirtino Komisijos analizę, kad Ukraina atitiko visus vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano pirmojo etapo kriterijus ir perėjo į antrąjį vizų režimo liberalizavimo proceso etapą;

P.     kadangi iki šiol nepasiekta susitarimo dėl ilgalaikio Ukrainos ir Rusijos ginčo dujų tiekimo klausimu;

1.      palankiai vertina tai, kad Minske pasirašytas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, ir ragina visas konflikto šalis dėti visas pastangas, kad jis būtų visapusiškai ir sąžiningai įgyvendintas siekiant sudaryti sąlygas tikram taikos procesui pradėti; taip pat ragina visas šalis tęsti derybas siekiant išsiaiškinti visus neišspręstus klausimus, susijusius visų pirma su Luhansko ir Donecko regionų ar jų dalių statusu vieningos Ukrainos valstybės atžvilgiu;

2.      primena savo įsipareigojimą siekti Ukrainos nepriklausomybės, suverenumo ir teritorinio vientisumo ir pabrėžia, kad tik veiksmingas politinis šios krizės sprendimas gali padėti šalims visiškai susitaikyti ir sustiprinti šalies vienybę;

3.      pabrėžia, kad sprendžiant Ukrainos krizę ESBO atlieka pagrindinį vaidmenį todėl, kad ji turi ginkluotų konfliktų ir krizių sureguliavimo patirties ir todėl, kad ir Rusijos Federacija, ir Ukraina yra šios organizacijos narės; ragina valstybes nares, Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisiją dėti visas pastangas siekiant sustiprinti ir išplėsti ESBO specialiosios stebėsenos misiją Ukrainoje personalo ir logistikos bei įrangos aspektais; pabrėžia, kad reikia neatidėliojant nusiųsti ESBO stebėtojus prie visų Ukrainos ir Rusijos sienos atkarpų, kurias šiuo metu kontroliuoja separatistai;

4.      palankiai vertina dažną Ukrainos prezidento P. Porošenko bendravimą su Rusijos prezidentu V. Putinu siekiant sumažinti įtampą ir įtvirtinti ugnies nutraukimą; vis dėlto mano, kad pirmas patikimas ir konkretus Maskvos žingsnis siekiant sumažinti įtampą ir sustabdyti konfliktą būtų neatidėliotinas separatistams remti siunčiamų Rusijos ginklų, samdinių ir kariuomenės srauto nutraukimas, taip pat ties Ukrainos siena sutelktų Rusijos karinių pajėgų išvedimas;

5.      atsižvelgdamas į tai, ragina ES valstybių ir vyriausybių vadovus visapusiškai taikyti ES stiprias nekarines priemones siekiant išvengti, kad susitarimas dėl ugnies nutraukimo nepaverstų Rytų Ukrainos kita įšaldyto konflikto zona, ir daryti spaudimą Rusijai, kol bus pastebėti esminiai ir negrįžtami krizės pagerėjimo požymiai; todėl palankiai vertina ES sankcijų pratęsimą ir išplėtimą, įskaitant sankcijas, susijusias su Rusijos svarbiausių naftos gamintojų gebėjimu kaupti kapitalą Europoje;

6.      be to, ragina Tarybą atsižvelgti į naujo tipo priemones, įskaitant Rusijos narystės G20 sustabdymą ir ES šalių ketinimą 2018 m. boikotuoti FIFA Pasaulio čempionatą;

7.      palankiai vertina paskiausią Prancūzijos prezidento F. Hollande sprendimą dėl Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu 2014 m. lapkričio mėn. sustabdyti pirmojo „Mistral“ klasės sraigtasparnešio eksportą, tačiau ragina Prancūziją visiškai atšaukti šią sutartį; primena, kad Rusija ketina antrąjį „Mistral“ klasės šarvuotlaivį pavadinti Rusijos okupuoto Ukrainos jūrų uosto vardu „Sevastopol“; ragina Jungtinę Karalystę nedelsiant panaikinti visas galiojančias ginklų eksporto į Rusiją licencijas ir taip pat ragina valstybes nares sustiprinti ES ginklų embargą Rusijai ne vien tik uždraudžiant vykdyti eksportą ateityje, bet ir panaikinant visas dabartines sutartis ir licencijas;

8.      yra susirūpinęs dėl NATO įsitraukimo į Ukrainos ir Rusijos krizę; pažymi, kad tiesioginis NATO dalyvavimas toliau militarizuotų konfliktą ir būtų parankus Rusijos propagandai; mano, kad NATO manevrų organizavimas Vakarų Europoje ir Juodojoje jūroje būtų strateginė klaida; ragina NATO vadovus persvarstyti šią idėją, nes ją įgyvendinant galėtų įvykti tyčinis ar netyčinis susidūrimas tarp NATO ir Rusijos Federacijos įprastinės ginkluotės pajėgų;

9       atkreipia dėmesį į naujausias organizacijos „Amnesty International“ ataskaitas apie žmogaus teisių pažeidimus konflikto zonose ir ryžtingai smerkia pagrobimus, negailestingą mušimą, kankinimą, žudymą, neteismines egzekucijas ir kitus rimtus žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus aktyvistų, protestuotojų, žurnalistų ir daugelio kitų piliečių, nedalyvaujančių rytų Ukrainos konflikte, atžvilgiu, kuriuos per pastaruosius tris mėnesius vykdė dažniausia ginkluoti separatistai, o kai kuriais atvejais ir vyriausybės pajėgos; remia Ukrainos vyriausybės raginimą sukurti vieną ir reguliariai atnaujinamą pagrobimų atvejų, apie kuriuos pranešama, registrą ir išsamiai ir nešališkai ištirti visus įtariamo piktnaudžiavimo jėga, netinkamo elgesio ar kankinimo atvejus;

10.    dar kartą pabrėžia, kad Rusija, įvykdžiusi Krymo aneksiją, pažeidžia savo teisinius įsipareigojimus kaip 1994 m. Budapešto memorandumą ir 1997 m. draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį pasirašiusi šalis, nes šiuose dokumentuose šalys sutarė susilaikyti nuo grasinimų ir jėgos panaudojimo siekiant pažeisti teritorinį Ukrainos vientisumą ar politinę nepriklausomybę;

11.    pabrėžia, kad svarbu, jog, nepaisant karo veiksmų rytinėje šalies dalyje ir laikantis tarptautinių demokratinių įsipareigojimų, rengiami pirmalaikiai parlamento rinkimai; ragina Ukrainos valdžios institucijas visiškai atsižvelgti į visas ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėjimo misijos neseniai vykusiuose prezidento rinkimuose pastabas ir išvadas; apgailestauja, kad Aukščiausioji Rada nesugebėjo priimti naujo rinkimų įstatymo; ragina ESBO surasti būdą, kad priešlaikiniai rinkimai galėtų vykti taip pat ir konflikto zonose;

12.    primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas pradėti atvirą, skaidrų ir įtraukų dialogą su visais Ukrainos visuomenės sluoksniais; šiomis aplinkybėmis ragina jas po to, kai naujai išrinktas parlamentas pradės darbą, neatidėlioti būtinų ir ilgai lauktų reformų konstituciniu, politiniu ir ekonominiu lygmenimis; atsižvelgdamas į tai, mano, kad konstitucinė Ukrainos reforma turėtų būti plačiu mastu išsamiai svarstoma tema, dalyvaujant visoms Ukrainos visuomenės grupėms, ir galiausiai šiuo klausimu turėtų būti surengtas referendumas;

13.    pabrėžia, kad 2014 m. birželio 27 d. pasirašytas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas yra svarbus žingsnis siekiant stiprinti abiejų šalių santykius ir įtraukti Ukrainą į Europos integracijos procesą; pabrėžia, kad svarbu numatyti atitinkamą struktūrą (specialios paskirties grupė) techninei paramai Ukrainai teikti, taip pat užtikrinti reikiamą finansinę paramą siekiant užtikrinti sėkmingą susitarimo įgyvendinimą; pažymi, kad svarbu nustatyti aiškias įgyvendinimo tam tikru būdu gaires, kad, suteikus Ukrainai galimybę patekti į ES rinką, ji kiek įmanoma greičiau galėtų gauti naudos;

14.    šiuo požiūriu pakartoja savo nuomonę, kad šis susitarimas nėra galutinis ES ir Ukrainos santykių tikslas; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį Ukraina, kaip bet kuri kita Europos valstybė, turi Europos perspektyvą ir gali pateikti paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje, jei ji vadovaujasi demokratijos principais, gerbia pagrindines laisves, taip pat žmogaus ir mažumų teises ir užtikrina teisinės valstybės principo laikymąsi; atkreipia dėmesį į tai, kad asociacijos susitarimas bei išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas su Europos Sąjunga nėra susijęs su stojimu į NATO;

15.    atkreipia dėmesį į 2014 m. rugsėjo 12 d. per trišalį ES, Ukrainos ir Rusijos dialogą pasiektą susitarimą; tikisi, kad toks dialogas galėtų būti bendrų sprendimų, pagrįstų tarptautiniais standartais ir taisyklėmis, pagrindu, tačiau apgailestauja, kad Rusija naudojosi trišaliu dialogu mėgindama pakenkti asociacijos susitarimui, užuot mėginusi konstruktyviai ieškoti įgyvendinamų sprendimų; šiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad nuspręsta atidėti laikiną išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo taikymą; pabrėžia, kad šis susitarimas ir būsimas trišalio dialogo susitikimas neturi suteikti Rusijai galimybės vėl pradėti derybas dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo; ragina Komisiją kiek įmanoma greičiau priimti naują pasiūlymą dėl reglamento dėl autonominės prekybos lengvatų išplėtimo, kuris, po to, kai jį patvirtins Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba, turėtų įsigalioti iki 2014 m. lapkričio 1 d.;

16.    apgailestauja, kad Rusija, nustatydama kelis produktų iš Ukrainos ir Moldovos importo draudimus, o vėliau atsisakydama NVS laisvosios prekybos susitarimų su Ukraina, Gruzija ir Moldova ir dėl tos priežasties vėl įvesdama didžiausio palankumo statuso muitus iš šių šalių įvežamiems produktams, prekybą naudoja kaip priemonę regionui destabilizuoti;

17     ragina Komisiją pradėti rengti trečią plačių užmojų makrofinansinės paramos Ukrainai priemonių rinkinį, taip pat imtis vadovaujančio vaidmens organizuojant paramos teikėjų Ukrainai konferenciją, kuri turi įvykti iki 2014 m. pabaigos ir kurioje dalyvaus tarptautinės organizacijos, tarptautinės finansų institucijos ir pilietinė visuomenė; pabrėžia tarptautinės bendruomenės įsipareigojimo remti Ukrainos ekonominį ir politinį stabilizavimą ir reformas svarbą, ypač atsižvelgiant į Ukrainos politinę asociaciją su ES ir ekonominę integraciją į ES, taip pat parengiant patikimą neatidėliotiną nuo konflikto nukentėjusių regionų rekonstrukcijos ir vystymo planą ir teikiant humanitarinę ir medicininę pagalbą pabėgėliams ir perkeltiems asmenims;

18.    palankiai vertina tai, kad neseniai, įgyvendinant BUSP, pradėjo darbą civilinio saugumo sektoriaus reformos misija, Europos Sąjungos patariamoji misija civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (EUAM Ukraine); pabrėžia, kad reikia iš esmės reformuoti policijos ir teisingumo sektorių ir didinti skaidrumą, atskaitomybę ir policijos demokratinę ir parlamentinę kontrolę;

19.    pažymi, jog tai, kad ES, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, ėmėsi riboto poveikio priemonių, yra susiję taip pat ir su didele ES priklausomybe nuo Rusijos Federacijos energijos tiekimo aspektu; atsižvelgdamas į tai, mano, kad nepaprastai svarbu sumažinti ES priklausomybę nuo Maskvos ir kitų autoritarinių režimų, apsvarstyti visiško boikoto galimybę ir tuo pačiu numatyti konkrečias alternatyvas siekiant padėti toms valstybėms narėms, kurių vienintelis energijos tiekėjas šiuo metu yra Rusija; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant visiškai įgyvendinti Trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį ir remti efektyvaus energijos vartojimo projektus, kadangi todėl nereikėtų papildomų dujotiekio pajėgumų, kaip antai dujotiekio linija „Pietų srautas“, ir taip pat veiksmingai įvairinti energijos šaltinius vystant atsinaujinančiuosius energijos išteklius; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų viešosios bendrovės nedalyvautų bendrai su Rusijos bendrovėmis vykdomuose projektuose, dėl kurių didinamas Europos Sąjungos pažeidžiamumas ir kuriais siekiama izoliuoti Ukrainą, pvz., „Pietų srautas“;

20.    atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad diskusijose dėl programos iki 2030 m. reikia numatyti plačių užmojų įpareigojančius tikslus siekti 40 proc. efektyviau naudoti energiją ir 45 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių tam, kad ES šiuose sektoriuose sukurtų darbo vietų, kad padidėtų tiekimo saugumas, būtų pasiekti klimato srities tikslai ir sumažėtų Europos priklausomumas nuo iškastinio kuro importo; todėl ragina per spalio mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą patvirtinti plačių užmojų ir išsamų avarijos likvidavimo priemonių būsimais mėnesiais planą, įtraukiant taip pat atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pozicijas ir Europos Parlamentą;

21.    ragina ES dujų saugojimo, jungiamųjų linijų ir grįžtamojo srauto įrangą laikyti strateginiu turtu ir todėl reglamentuoti trečiųjų šalių verslo įmonėms, kurios yra sutarties šalys, tenkančią dalį šiuose svarbiausiuose sektoriuose; be to, ragina valstybes nares atšaukti su Rusija energetikos sektoriuje planuojamus susitarimus, įskaitant dėl branduolinio kuro elementų, branduolinių technologijų atliekų gabenimo, taip pat dėl dujotiekio linijos „Pietų srautas“;

22.    palankiai vertina pradines priemones, kurias patvirtino Komisija siekdama Ukrainai sudaryti sąlygas įveikti energetikos krizę tuo atveju, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą į šią šalį, ir primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją toliau padėti Kijevui išspręsti ilgalaikį ginčą dėl dujų su Maskva ir remti Kijevą;

23.    atkreipia dėmesį į dramatišką šalies socialinę padėtį; ragina Ukrainos vyriausybę visiškai atskleisti susitarimo su TVF sąlygas ir ragina nustatyti papildomas priemones, kuriomis būtų siekiama gerinti esamą padėtį, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms; mano, kad dėl TVF sąlygų šalies viduje gali atsirasti daugiau įtampos ir greitai mažėti atlyginimai bei darbo vietos viešojo administravimo institucijose, o tai galėtų lemti šalutinį poveikį – korupcijos padidėjimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Ukrainoje didėja infekcinių ligų rizika, kadangi šiuo metu šalis susiduria su rimta vakcinos trūkumo problema dėl to, kad vėluoja valstybės viešųjų pirkimų procesas ir kad krentant vietinės valiutos kursui padidėjo kainos;

24.    atkreipia dėmesį į ekspertų, tyrusių bendrovės „Malaysia Airlines“ skrydžio MH17 avariją, negalutinę ataskaitą; ragina ekspertams suteikti visišką ir neribojamą galimybę patekti į lėktuvo sudužimo vietą, kad jie galėtų užbaigti tyrimą;

25.    ragina atlikti nepriklausomą ir nešališką 2014 m. gegužės 2 d. mirtinų įvykių Odesoje tyrimą, taip pat ištirti visus kitus nusikaltimus žmoniškumui, kurie buvo vykdomi nuo 2013 m. lapkričio mėn., įtraukiant pakankamai tarptautinių atstovų ir prižiūrint Europos Tarybai, o atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn; yra įsitikinęs, kad tik veiksmingas šių nusikaltimų tyrimas padės Ukrainos visuomenei, nukentėjusiųjų šeimoms ir draugams atgauti pasitikėjimą institucijomis;

26.    palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino Ukrainos pažangos įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą ketvirtąją ataskaitą ir Tarybos sprendimą pereiti prie antrojo etapo; primygtinai reikalauja greitai baigti įgyvendinti ES ir Ukrainos bevizį režimą – tai būtų konkretus būdas atsiliepti į Maidano aikštėje demonstracijose dalyvavusių žmonių europinį siekį; tuo tarpu pakartoja savo raginimą nedelsiant pradėti taikyti laikiną labai paprastą ir nebrangią vizų išdavimo tvarką;

27.    po to, kai Rusija paskelbė embargą ES žemės ūkio produktams, ragina Komisiją imtis būtinų skubių priemonių žemės ūkio rinkoms stabilizuoti, teikiant pirmenybę geresniam vidaus rinkų naudojimui ir, kai įmanoma, produktų perdirbimui, vengiant pašalinimo iš rinkos (sunaikinimo) ir subsidijuojamo eksporto į trečiąsias šalis, ypač besivystančias šalis; atsižvelgdamas į tai, tikisi trečiųjų šalių, glaudžiai susijusių su ES, ypač šalių kandidačių, solidarumo ir tinkamo elgesio prekybos srityje;

28.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai, ESBO ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.