Procedūra : 2015/2530(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0125/2015

Pateikti tekstai :

B8-0125/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 11/02/2015 - 9.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0032

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 152kWORD 77k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0122/2015
4.2.2015
PE547.530v01-00
 
B8-0125/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl kovos su terorizmu priemonių (2015/2530(RSP))


Laura Ferrara, Ignazio Corrao, Tiziana Beghin, Fabio Massimo Castaldo, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su terorizmu priemonių (2015/2530(RSP))  
B8‑0125/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–      atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3 ir 6 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) atitinkamus straipsnius,

–       atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją 2178 (2014) dėl teroro aktų keliamos grėsmės taikai ir saugumui,

–       atsižvelgdamas į 2005 m. Europos Sąjungos kovos su terorizmu strategiją(1),

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl ES kovos su terorizmu politikos: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai(2),

–       atsižvelgdamas į peržiūrėtą Europos Sąjungos strategiją dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai(3),

–       atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis,

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(4),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)(5),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(6),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(7),

–       atsižvelgdamas į ES vidaus saugumo strategiją,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi daugelis europiečių 2015 m. sausio 7 d. žiaurų išpuolį prieš satyrinį laikraštį „Charlie Hebdo“ laiko išpuoliu prieš jų vertybes ir gyvenimo būdą ir kadangi šis išpuolis turėjo didelį poveikį ES piliečių bendro saugumo jausmui;

B.     kadangi terorizmas kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai, saugumui ir demokratijai ir jo tikslas – pakenkti pliuralistinėms piliečių visuomenėms;

C.     kadangi rasizmas ir ksenofobija tiesiogiai pažeidžia laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principus, t. y., principus, kuriais grindžiama ES ir kurie yra bendri valstybėms narėms;

D.     kadangi kova su terorizmu iš esmės priklauso nacionalinei kompetencijai ir atitinkami kovos su terorizmu teisės aktai ir susijusios priemonės jau priimti visose valstybėse narėse;

E.     kadangi nėra būtinybės nustatyti naujų kovos su terorizmu priemonių, o verčiau reikėtų geriau panaudoti galiojančias taisykles, mechanizmus ir priemones; kadangi teisėsaugos institucijos turi maksimaliai išnaudoti turimas galimybes ir stiprinti savo bendradarbiavimą, be kita ko, stiprinant teisminį ir policijos bendradarbiavimą įsteigiant jungtines tyrimų grupes ir naudojantis ES agentūrų, pvz., Europolo, Eurojusto ir Europos policijos koledžo (CEPOL), pagalba;

F.     kadangi pagarba pagrindinėms teisėms yra esminė veiksmingos kovos su terorizmu politikos dalis; kadangi priimant visas kovos su terorizmu priemones būtinai turi būti gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bei teisinės valstybės principai ir jokiu būdu piliečiai neturi netekti savo pilietinių teisių ir teisės į demokratinę kontrolę;

G.     kadangi pirminis kovos su terorizmu politikos priemonių ir veiksmų tikslas turi būti apsaugoti ir sustiprinti bet kokios demokratinės visuomenės struktūrą stiprinant pilietines laisves ir demokratinę kontrolę, užtikrinant piliečių saugumą ir saugą, nustatant subjektus, kurie atsakingi už teroro aktus ir patraukiant juos baudžiamojon atsakomybėn, atsakant į teroristinių išpuolių padarinius ir didžiausią dėmesį skiriant smurtinio ekstremizmo ir eskalavimo prevencijai;

H.     kadangi išsami kovos su terorizmu strategija turėtų apimti priemones, kuriomis siekiama stiprinti socialinę įtrauktį, pasmerkti bet kokį elgesį, kuriuo skatinamas smurtas ar neapykanta, ir už jį nubausti, kurti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią radikalizacijai ir su ja kovoti, stiprinti tarpvalstybinį teisminį ir policijos bendradarbiavimą ir nustatyti vienodą teisinę „profiliavimo“ sąvokos apibrėžtį remiantis atitinkamomis pagrindinėmis teisėmis ir duomenų apsaugos standartais;

I.      kadangi kovos su terorizmu politikos veiksmingumas turėtų būti vertinamas pagal tai, kaip sekasi įgyvendinti šias užduotis;

1.      reiškia užuojautą neseniai Paryžiuje įvykusių teroristinių išpuolių aukoms ir jų šeimoms bei viso pasaulio terorizmo aukoms;

2.      ragina visas valstybes nares tinkamai įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

3.      dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą puoselėti saviraiškos laisvę, pagrindines teises, demokratiją, toleranciją ir teisinės valstybės principus;

4.      pakartoja, kad veiksmingos kovos su terorizmu priemonės ir žmogaus teisių laikymasis vienas kitam neprieštarauja, priešingai – jie yra vienas kitą papildantys ir sutvirtinantys tikslai;

5.      pabrėžia, kad ES, jos valstybėms narėms ir šalims partnerėms reikia pagrįsti savo kovos su tarptautiniu terorizmu strategiją teisinės valstybės principais ir pagrindinių teisių laikymusi; be to, pabrėžia, kad kovos su tarptautiniu terorizmu srityje Sąjungos išorės veiksmais visų pirma turėtų būti siekiama prevencijos, ir pažymi, kad būtina skatinti skirtingų kultūrų ir religijų dialogą, toleranciją ir tarpusavio supratimą;

6.      nurodo, kad, kaip ir ankstesnių išpuolių atveju, išpuolių Paryžiuje vykdytojai jau buvo žinomi saugumo tarnyboms ir buvo tyrimų bei priežiūros priemonių objektai; primygtinai teigia, kad tai rodo, jog saugumo ir teisėsaugos institucijos turėtų sustiprinti savo bendradarbiavimą aktyviau keisdamosi savo turimais duomenimis ir informacija, veiksmingai naudodamosi ES duomenų bazėmis ir bendradarbiaudamos su ES agentūromis;

7.      ragina Komisiją ir Tarybą, pasinaudojant SESV 70 straipsnyje numatyta procedūra, atlikti išsamų ES kovos su terorizmu ir susijusių priemonių vertinimą, visų pirma, susijusį su jų įgyvendinimu valstybių narių teisėje ir praktikoje ir tuo, kaip valstybės narės šioje srityje bendradarbiauja su ES agentūromis, ypač Europolu ir Eurojustu, taip pat įvertinti likusias spragas ir paskelbti vertinimą kartu su Europos saugumo darbotvarke;

8.      ragina sukurti demokratinės ir teisminės priežiūros sistemą, susijusią su kovos su terorizmu politika, ir pabrėžia, kad priemonės, kurios, žvelgiant atgal, buvo nereikalingos, neveiksmingos ir neproporcingos, turėtų būti panaikintos; taip pat pabrėžia, kad reikia ištirti pagrindinių teisių pažeidimus bei atlyginti dėl jų kilusią žalą ir sukurti naujas demokratinės kontrolės formas remiantis Lisabonos sutartimi Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams suteiktomis galiomis;

Visapusiškas požiūris į kovą su radikalizacija ir terorizmu

9.      ragina didžiausią dėmesį skirti socialinės sanglaudos poveikiui vykdant asmenų dalyvavimo teroristiniuose tinkluose prevenciją, ištirti ir tinkamai spręsti socialinių, psichologinių ir ekonominių veiksnių, kurie prisideda prie socialinės atskirties ir marginalizacijos, klausimą;

10.    ragina valstybes nares investuoti į švietimo politikos priemones ir sistemas, kuriomis būtų užtikrintos lygios galimybės, ir sumažinti socialinę diskriminaciją pradedant jau nuo ankstyvo mokyklinio amžiaus, įskaitant mokytojų mokymą socialiniais ir įvairovės klausimais;

11.    įspėja, kad ilgalaikių perspektyvų trūkumas dėl skurdo ir nedarbo gali lemti tai, kad asmenys jausis neturintys galių ir net imtis destruktyvių, save įgalinančių veiksmų įstodami į džihadistų organizacijas ar dalyvaudami kraštutinių dešiniųjų pažiūrų judėjimuose;

12.    ragina valstybes nares padidinti skurdo mažinimo pastangas užtikrinant minimalias pajamas, suteikiant užimtumo perspektyvas, asmenims suteikiant galių ir juos gerbiant, mažinant užimtumo kliūtis ir sprendžiant diskriminacijos darbo vietoje klausimus;

13.    pabrėžia, kad diskriminacija sustiprina radikalizaciją ir prievartos modelius; pabrėžia, kad lygybės ir nediskriminavimo standartus turėtų papildyti konkrečios politikos strategijos, kad būtų kovojama su visų formų rasizmu, įskaitant antisemitizmą ir islamofobiją;

14.    reiškia paramą programoms, kurios įgalina etnines ir religines mažumas prisidėti prie savo atitinkamų bendruomenių socialinio ir ekonominio statuso gerinimo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

15.    mano, kad kova su neteisėta ginklų prekyba turėtų būti prioritetinė sritis ES kovojant su rimtu organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu; mano, kad visų pirma reikia stiprinti bendradarbiavimą keitimosi informacija mechanizmų ir draudžiamų ginklų atsekamumo ir sunaikinimo srityse; be to, pabrėžia, kad valstybės narės turėtų griežtai laikytis bendrosios pozicijos, kuria nustatomos bendros karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę reglamentuojančios taisyklės;

16.    ragina skubiai įgyvendinti neseniai suderintą Kovos su pinigų plovimu direktyvą ir svarbias priemones, pvz., ES finansinės žvalgybos skyrių tinklą ir ES ir JAV Terorizmo finansavimo sekimo programą;

17.    primygtinai reikalauja, kad valstybės narės visapusiškai ir aktyviau naudotųsi esamomis Šengeno sistemos priemonėmis ir skirtų reikiamus išteklius agentūrai „Frontex“, kad būtų užtikrintas veiksmingo ES išorės sienų valdymo įgyvendinimas;

18.    ragina Komisiją, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime dėl Duomenų saugojimo direktyvos nustatytus kriterijus, peržiūrėti pasiūlymą dėl ES keleivio duomenų įrašų (angl. PNR);

19.    pabrėžia, kad priemonės, ribojančios pagrindines teises internete kovos su terorizmu tikslais, turi būti reikalingos ir proporcingos ir visų pirma pagrįstos tinkama terorizmo apibrėžtimi, kuri šiuo metu nėra nustatyta; taip pat pabrėžia, kad kriminalinį turinį reikėtų šalinti gavus teisminės institucijos leidimą, o ne vadovaujantis privačia interneto paslaugų teikėjų politika, nes, priešingu atveju, bus linkstama užblokuoti daugybę kitų išraiškos formų, kurios visiškai neturi nieko bendra su terorizmu; nurodo, kad diktatoriški režimai trečiosiose šalyse tikrai sieks nukopijuoti ES požiūrį;

20.    ragina skubiai priimti duomenų apsaugos teisės aktų rinkinį, Taryboje taip pat nustatant bendrą požiūrį, kuris atitiktų būtinuosius Direktyvoje 95/46/ES nustatytus standartus;

21.    ragina valstybes nares, naudojantis turimomis ES priemonėmis, pvz., Europos nuosprendžių registrų informacine sistema (ECRIS), Europos arešto orderiu ir Europos tyrimo orderiu, padidinti tarpusavio teisminį bendradarbiavimą, sykiu laikantis proporcingumo principo ir paisant pagrindinių teisių; ragina valstybes nares skubiai pritarti visoms pasiūlytoms priemonėms pagal procesinių teisių veiksmų planą ir vėliau priimti sprendimus dėl kardomojo kalinimo ir kalinimo sąlygų;

22.    pabrėžia, kad mūsų baudžiamojo teisingumo sistemos tikslas turėtų būti reabilituoti asmenis ir juos vėl integruoti į visuomenę; ragina valstybes nares sukurti politikos priemones, kuriomis būtų siekiama suteikti nuteistiesiems techninius gebėjimus, kad jie lengviau susirastų darbą, ir taip jiems bus lengviau vėl integruotis į visuomenę;

Išorės aspektas

23.    įspėja dėl polinkio grįžti prie ankstesnės, trumparegiškos ir neveiksmingos slaptų susitarimų su autoritarinių režimų valstybėmis praktikos saugumo, stabilumo ir kovos su ekstremizmu vardan;

24.    ragina aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypač pietų kaimynystės šalimis, saugumo srityje; primygtinai teigia, kad bendradarbiavimas – nuo keitimosi žvalgybine informacija iki teisinės valstybės principų, teismų reformos ir baudžiamojo teisingumo programų – turėtų griežtai atitikti tarptautinę teisę ir ne būti viršesnis už kitus išorės politikos tikslus, visų pirma žmogaus teisių, teisinės valstybės principų ir demokratizavimo propagavimą;

25.    ragina ES peržiūrėti savo pietų Viduržemio jūros strategiją (šiuo metu peržiūrint Europos kaimynystės politiką) ir didžiausią dėmesį skirti paramai tiems, kurie iš tiesų įsipareigoję saugoti bendras vertybes ir vykdyti reformas;

26.    ragina ES spręsti pagrindines ekstremizmo priežastis, ne skatinti ir ne remti represines tendencijas, o didinti savo pastangas remti įtraukias, pliuralistines ir veikiančias valstybes, kurios galėtų užtikrinti teisingumą ir saugumą savo piliečiams bei spręsti religinio ekstremizmo problemą taip, kad būtų paisoma žmogaus teisių teisės;

27.    ragina užtikrinti daugiau skaidrumo, atskaitomybės ir teisėtumo priimant užsienio politikos sprendimus, susijusius su kova su terorizmu;

28.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

Tarybos dokumentas Nr. 14469/4/2005.

(2)

OL C 168 E, 2013 6 14, p. 45.

(3)

Tarybos dokumentas Nr. 15175/2008.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0418.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0173.

(6)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230.

(7)

OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

Teisinis pranešimas