Procedūra : 2015/2543(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0357/2015

Pateikti tekstai :

B8-0357/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 29/04/2015 - 10.65
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0174

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 165kWORD 102k
22.4.2015
PE555.115v01-00
 
B8-0357/2015

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8‑0108/2015

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl alkoholio strategijos (2015/2543(RSP))


Alberto Cirio PPE frakcijos vardu
Glenis Willmott S&D frakcijos vardu
Marcus Pretzell ECR frakcijos vardu
José Inácio Faria ALDE frakcijos vardu
Younous Omarjee GUE/NGL frakcijos vardu
Bas Eickhout Verts/ALE frakcijos vardu
Piernicola Pedicini EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl alkoholio strategijos (2015/2543(RSP))  
B8‑0357/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl ES alkoholio strategijos (O-000008/2015 – B8-0108/2015),

–       atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 168 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 282/2014, kuriuo nustatoma trečioji daugiametė Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1350/2020/EB(1),

–       atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES(2),

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Sąjunga tik papildo valstybių narių veiklą visuomenės sveikatos srityje,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. ES veiksmų dėl mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos platformos metinę ataskaitą,

–       atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos strategijos remti valstybes nares mažinant alkoholio žalą(3),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1–2 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio išvadas „Sveikatos skirtumų panaikinimas ES imantis bendrų sveikos gyvensenos skatinimo veiksmų“,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi piktnaudžiavimas alkoholiu yra antra dažniausia su gyvenimo būdu susijusių susirgimų priežastis kai kuriose valstybėse narėse, o priklausomybė nuo alkoholio sukelia riziką susirgti daugiau nei 60 lėtinių ligų, įskaitant alkoholio sukeltą kepenų ligą, alkoholio sukeltą lėtinį pankreatitą ir beveik visas kitas virškinimo sistemos ligas, vėžį, diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, nutukimą, vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimus ir neuropsichiatrinius sutrikimus, pvz., priklausomybę nuo alkoholio;

B.     kadangi kompetentingos institucijos valstybėse narėse yra geriausiai pasirengusios parengti konkrečiam atvejui pritaikytas politines prevencijos priemones, skirtas žmonėms atbaidyti nuo piktnaudžiavimo alkoholiu;

C.     kadangi priežastinis ryšys sieja piktnaudžiavimą alkoholiu ir visą eilę psichikos ir elgesio sutrikimų bei kitas neužkrečiamas ligas ir traumas;

D.     kadangi 2010 m. Europoje tiesiogiai ar netiesiogiai su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusios socialinės išlaidos siekė 155,8 mlrd. EUR, didžioji šios sumos dalis (82,9 mlrd. EUR) buvo išleista už sveikatos priežiūros sistemos ribų;

E.     kadangi dėl piktnaudžiavimo alkoholiu kasmet miršta 3,3 mln. žmonių, tai sudaro 5,9 proc. visų mirties atvejų; kadangi amžiaus grupėje nuo 25 iki 20 m. 39 proc. visų mirties atvejų susiję su piktnaudžiavimu alkoholiu; kadangi šie mirties atvejai dažnai įvyksta po avarijų, smurto veiksmų arba dėl kepenų ligos;

F.     kadangi apie 5–9 milijonų vaikų gyvena šeimose, kurioms alkoholio vartojimas daro neigiamą poveikį;

G.     kadangi ne visi alkoholio vartojimo būdai sukelia vienodas pasekmes, nes daug kas priklauso nuo alkoholio vartojimo modelio, įskaitant, kas ir kaip vartojama; kadangi alkoholio vartojimo modeliai ir tendencijos labai skiriasi Europos Sąjungos regionuose, per visą ES taip pat aiškiai pastebimi subregioniniai alkoholio vartojimo modeliai ir su žalingu alkoholio vartojimu susijęs poveikis sveikatai; kadangi atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius, geografinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių būtinai reikia diferencijuoti skirtingus alkoholio vartojimo modelius ir tendencijas;

H.     kadangi parengus pagal vietos ir regionų savybes pritaikytą politiką, skirtą su alkoholiu susijusiai žalai mažinti ir atsakingam alkoholio vartojimui remti, sumažėtų išlaidos sveikatos priežiūros srityje ir socialinės išlaidos, susijusios su tiesioginiu ir netiesioginiu alkoholio daromos žalos poveikiu, pvz., priklausomybe nuo alkoholio, lėtinėmis ligomis, mirtingumu ir smurtu šeimoje bei kitos su alkoholiu susijusios išlaidos; kadangi alkoholio žalos mažinimo politika turėtų apimti ne tik sveikatos sektorių, bet ir visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant asociacijas, kurios remia nuo alkoholizmo kenčiančius žmones, ir turėtų būti visiškai suderinama su subsidiarumo principu bei sveikatos principu visose politikos srityse, kartu užtikrinant reikšmingus patobulinimus visuomenės sveikatos srityje;

I.      kadangi piktnaudžiavimas alkoholiu ir žalingas alkoholio vartojimas gali lemti priklausomybę nuo alkoholio, kuriai gydyti reikia skirti daugiau dėmesio ir paramos valstybių narių sveikatos priežiūros sistemose;

J.      kadangi reikėtų pabrėžti, kad kai kurios gyventojų grupės, pvz., jauni žmonės, yra labiau linkusios netinkamai elgtis dėl alkoholio vartojimo; kadangi su alkoholiu susiję mirties atvejai sudaro apie 25 proc. visų jaunų vyrų (nuo 15 iki 29 m.) mirties atvejų, o jaunų moterų atvejų tai kas dešimta mirtis; kadangi alkoholio vartojimas labai dideliais kiekiais – tai vis plačiau tarp jaunimo valstybėse narėse plintanti praktika, apimanti specifinius vartojimo būdus, pvz., besaikes išgertuves; kadangi paprastai vyro kepenys skaido alkoholį kelis kartus greičiau, nei moters kepenys, tai reiškia, kad moterys žymiai greičiau, nei vyrai, gali tapti chroninėmis alkoholikėmis net ir vartodamos mažesnius alkoholio kiekius;

K.     kadangi su alkoholiu susijusi žala paprastai susijusi su daugybe veiksnių, pvz., socialiniu ir ekonominiu statusu, kultūrine aplinka ir alkoholio vartojimo modeliais, tėvų ir bendraamžių įtaka, taip pat tinkamų politinių priemonių šioje srityje įgyvendinimo ir jų vykdymo užtikrinimo mastu bei lygiu; kadangi polinkiai vienos visuomenės viduje gali būti tokie pat skirtingi, kaip ir skirtingų visuomenių polinkiai;

L.     kadangi kai kuriuose Europos regionuose nepramoninė alkoholinių gėrimų gamyba sudaro vietos turizmo pagrindą;

M.    kadangi reklama ir rinkodara daro įtaką alkoholio vartojimo lygiui, ypač tarp jaunimo; kadangi visapusiškas Direktyvos 2010/13/ES dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų įgyvendinimas yra būtinas užtikrinant veiksmingą vaikų ir nepilnamečių fizinio, protinio ir dorovinio vystymosi apsaugą; kadangi alkoholio vartojimą nuo ankstyvo amžiaus ir tikimybę, kad suaugęs žmogus turės problemų su alkoholiu, sieja glaudus ryšys; kadangi veiksmingiausios jaunimo per didelio alkoholio vartojimo prevencijos priemonės yra švietimas, informavimas ir prevencijos kampanijos; kadangi Komisija turėtų nedelsdama pradėti rengti naują Europos alkoholio strategiją, kuri padės mažinti per didelį alkoholio vartojimą, o visuomenę reikėtų informuoti rengiant informuotumo didinimo kampaniją apie neigiamą alkoholio vartojimo poveikį sveikatai;

N.     kadangi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, jog reikia gilinti žinias šiose srityse: alkoholio vartojimo poveikis negimusiam vaikui, alkoholio poveikis vyresnio amžiaus žmonėms, jo pasekmės nepalankioje socialinėje padėtyje esantiems asmenims ir socialinė atskirtis, susijusi su piktnaudžiavimu alkoholiu, ir imtis atitinkamų veiksmų;

O.     kadangi skirtingi socialiniai, kultūriniai, geografiniai ir ekonominiai veiksniai Europos Sąjungoje formuoja netgi vietos lygmeniu skirtingus alkoholio vartojimo įpročius ir tendencijas, o dėl to susiformuoja skirtingo požiūriai į alkoholio gėrimą;

P.     kadangi reikia aiškios takoskyros tarp atsakingo ir žalingo alkoholio vartojimo; kadangi atsakingas alkoholio vartojimas yra suderinamas su sveiku gyvenimo būdu;

Q.     kadangi maždaug vieną eismo įvykį iš keturių galima susieti su vairavimu išgėrus ir mažiausiai 5 200 asmenų kiekvienais metais žūsta su alkoholiu susijusiose kelių eismo įvykiuose ES; kadangi vairavimas išgėrus yra antra didžiausia žūčių ES keliuose priežastis;

R.     kadangi daug ES piliečių, visų pirma jauni žmonės, nepakankamai informuoti apie žalingo alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio pavojų sveikatai, todėl prevencija ir informuotumo didinimas yra labai svarbūs naujoje ES alkoholio strategijoje; kadangi pasirodė, kad ankstyvas asmenų, turinčių žalingų alkoholio vartojimo modelių, nustatymas ir jų konsultavimas yra veiksmingos priemonės; kadangi galima patobulinti labai daug dalykų, susijusių su nepilnamečių apsauga nuo alkoholio reklamos;

S.     kadangi 2008 m. sausio 28 d. Reglamente (EB) Nr. 178/2002(4) nurodyta, kad maistas laikomas nesaugiu, jei manoma, kad jis kenkia sveikatai;

T.     kadangi skirtingo amžiaus grupių asmenys turi skirtingus gėrimo modelius, kurie iki šiol atitinkamai nėra tirti;

U.     kadangi 2011 m. spalio 25 d. Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams(5) nustatyti du reikalavimai, t. y. reikalavimas teikti sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją, netaikomi gėrimams, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais didesnė kaip 1,2 %; kadangi, atsižvelgiant į alkoholio keliamo pavojaus pobūdį, išsami informacija apie alkoholinius gėrimus vis dėlto yra būtina;

V.     kadangi pagal Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 Komisija turėjo iki 2014 m. gruodžio mėn. parengti ataskaitą, kurioje turėjo įvertinti, ar ateityje alkoholiniams gėrimams reikėtų taikyti reikalavimą skelbti informaciją apie energetinę vertę ir nurodyti priežastis, pateisinančias galimas išimtis, esant reikalui ji taip pat privalėjo parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nustatančio sudedamųjų dalių sąrašui ar privalomai tų produktų maistingumo deklaracijai taikytinas taisykles;

W.    kadangi ES alkoholio strategija sėkmingai prisidėjo prie valstybių narių veiksmų, kuriais siekiama sumažinti alkoholio daromą žalą, visų pirma dėl to, kad buvo keičiamasi geriausia patirtimi, pvz., jaunų žmonių apsaugos, su alkoholiu susijusių kelių eismo įvykių mažinimo ir informuotumo didinimo, švietimo apie alkoholio vartojimą srityse, sukurta bendra duomenų bazė ir vykdoma stebėsena ES lygmeniu, taip pat padėjo geriau koordinuoti Komisijos ir valstybių narių veiksmus, todėl galiausiai Nacionalinės alkoholio politikos ir veiksmų komitetas (angl. CNAPA) parengė veiksmų planą dėl jaunimo girtavimo ir nesaikingo epizodinio girtavimo (2014–2016 m.) (angl. „Action Plan on Youth Drinking and Heavy Episodic Drinking (2014-2016)“);

X.     kadangi įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas Europos alkoholio ir sveikatos forume ir kituose renginiuose paskatino parengti konkrečius ir išmatuojamus veiksmus, kuriais mažinama su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusi žala vietos lygmeniu visoje Europos Sąjungoje;

Y.     kadangi trečiąja daugiamete Sąjungos veiksmų programa sveikatos srityje (2014–2020 m.) skatinama įsisavinti patvirtintą geriausią patirtį dėl ekonomiškai efektyvių prevencijos priemonių, sutelktų į pagrindinius rizikos veiksnius, įskaitant piktnaudžiavimą alkoholiu;

Z.     kadangi 2012 m. atliktas Strategijos išorės vertinimas patvirtino, kad dabartinės Strategijos metodai ir jos prioritetinės temos yra aktualios ir naudingos;

1.      atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. spalio 22 d. Nacionalinės alkoholio politikos ir veiksmų komiteto (angl. CNAPA) posėdžio metu Komisija paskelbė apie savo ketinimą parengti Europos veiksmų planą siekiant mažinti žalą, susijusią su alkoholio vartojimu glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis; pažymi, kad 2014 m. rugsėjo mėn. buvo patvirtintas veiksmų planas dėl jaunimo girtavimo ir nesaikingo epizodinio girtavimo (2014–2016 m.) (angl. „Action Plan on Youth Drinking and Heavy Episodic Drinking (2014-2016) ir ragina Komisiją stebėti jo įgyvendinimą valstybėse narėse;

2.      ragina Komisiją pateikti gaires dėl kovos su alkoholio žala ir tęsti savo darbą remiant valstybių narių kompetentingas institucijas, kai tai turi pridėtinę vertę, kartu laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

3.      pabrėžia, kad norint sumažinti sveikatos, saugumo ir socialines bei ekonomines problemas, kurias lemia alkoholis, reikalingi veiksmai, susiję su alkoholio vartojimo mastu, įpročiais ir aplinkybėmis, taip pat su kitais platesnio masto socialiniais veiksniais, pvz., pasitelkiant švietimą ir informavimo kampanijas;

4.      ragina Komisiją nedelsiant pradėti darbą dėl naujos ES alkoholio strategijos (2016–2022 m.) laikantis tų pačių tikslų, atnaujinti reglamentavimo sistemą siekiant padėti nacionalinėms vyriausybėms mažinti su alkoholiu susijusią žalą, remti stebėseną ir patikimų duomenų rinkimą, skatinti prevenciją, sveikatos ugdymą bei švietimą, ankstyvąją diagnostiką, geresnes gydymosi galimybes, teikti nuolatinę paramą priklausomiems asmenims ir jų šeimoms, įskaitant psichologinių konsultacijų programas, bei mažinti su alkoholio vartojimu susijusių kelių eismo įvykių skaičių ir geriau diferencijuoti alkoholio vartojimo įpročius, elgesio būdus ir požiūrius į alkoholio vartojimą;

5.      mano, kad dabartinė ES strategija, skirta padėti valstybėms narėms mažinti su alkoholiu susijusią žalą, turėtų būti atnaujinta išlaikant iš esmės tą patį formatą ir tuos pačius tikslus, t. y. mažinti su alkoholiu susijusią žalą valstybių narių lygmeniu, laikytis į veiksmus orientuoto požiūrio ir stiprinti daugelio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

6.      primygtinai ragina Komisiją skubiai parengti Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 numatytą ataskaitą, kuri turėjo būti parengta iki 2014 m. gruodžio mėn. ir kurioje būtų pateiktas vertinimas, ar ateityje alkoholiniams gėrimams turėtų būti taikomas reikalavimas skelbti informaciją apie alkoholinių gėrimų sudedamąsias dalis ir maistinę sudėtį; mano, kad vartotojai turėtų būti informuojami apie sudedamąsias dalis ir maistinę sudėtį;

7.      ragina Komisiją skubiai paprašyti Europos maisto saugos tarnybą (EFSA) iš naujo įvertinti acetaldehido naudojimą kaip kvapiąją medžiagą alkoholiniuose ir nealkoholiniuose gėrimuose;

8.      pabrėžia, kad būtina kuo skubiau pradėti aiškiai etiketėse nurodyti bent alkoholinių gėrimų energinę vertę, ir ragina Komisiją ne vėliau kaip 2016 m. pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

9.      ragina Komisiją nedelsiant pradėti darbą dėl naujos ES alkoholio strategijos 2016–2022 m. laikotarpiui atsižvelgiant į Nacionalinės alkoholio politikos ir veiksmų komiteto (angl. CNAPA) veiksmų planą ir į ES strategijos dėl alkoholio daromos žalos nepriklausomo vertinimo išvadas, kad būtų užtikrintas ilgalaikis iki šios gautų rezultatų poveikis, ir toliau remti nacionalines vyriausybes mažinant alkoholio daromą žalą ilguoju laikotarpiu;

10.    pabrėžia, jog teisės aktų ir elgesio kodeksų, susijusių su nepilnamečių apsauga nuo neigiamų pavojingo alkoholio vartojimo pasekmių, tarpusavio papildomumas yra būtinas, kad būtų užtikrinta veiksminga nepilnamečių apsauga; ragina valstybes nares griežtai laikytis galiojančių nacionalinių teisės aktų nuostatų dėl alkoholio vartojimo amžiaus apribojimų ir įvertinti poreikį taikyti tolesnius teisiškai privalomus reikalavimus siekiant užtikrinti veiksmingą nepilnamečių apsaugą;

11.    ragina valstybes nares savo sveikatos priežiūros sistemose taikyti politiką ir gydymą, mažinančius asmenų priklausomybę nuo alkoholio;

12.    ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų plačiosios visuomenės, visų pirma nėščiųjų ir nepilnamečių, informavimui apie žalingą alkoholio vartojimo poveikį ir prireikus priimti atitinkamus teisės aktus;

13.    pripažįsta alkoholio vartojimo modelių skirtumus valstybėse narėse ir kultūrinius atsakingo alkoholio vartojimo aspektus;

14.    pabrėžia, jog reikia visoje ES įvesti ženklinimą, kuriuo nėščios moterys būtų įspėjamos nevartoti alkoholio, ir ragina Komisiją ne vėliau kaip 2016 m. pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

15.    ragina valstybes nares, kurioms pirmiausiai tenka atsakomybė šioje srityje, parengti, įgyvendinti ir įvertinti visuomenės sveikatos politiką, kuria būtų siekiama sumažinti žalingą alkoholio vartojimą ir įvesti griežtas alkoholinių gėrimų reklamos ir pardavimo, visų pirma nepilnamečiams, taisykles;

16.    ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant informuoti piliečius apie atsakingo alkoholio vartojimo kultūrinę vertę, teigiamą saikingo alkoholio vartojimo poveikį sveikatai ir jo suderinamumą su sveika ir subalansuota gyvensena;

17.    ragina Komisiją apsvarstyti galimybę visoje ES įvesti ženklinimą, kuriuo vartotojai būtų įspėjami apie vairavimo išgėrus pavojus;

18.    ragina Komisiją įvertinti ir prireikus pertvarkyti Europos alkoholio ir sveikatos forumo veikimą ir jo vaidmenį, siekiant užtikrinti, kad jo narių sudėtyje tikrai būtų visų susijusių suinteresuotųjų šalių atstovų ir išlaikyta jų pusiausvyra ir kad taip pat būtų tinkamai atstovaujama ekonominės veiklos vykdytojams ir NVO, ir dėti pastangas siekiant skatinti ir remti jų dalyvavimą forume bei remti jų įsipareigojimą parengti konkrečius ir efektyvius veiksmus siekiant mažinti su alkoholiu susijusią žalą ir remti tikslingus nacionalinio, regionų ir vietos lygmens veiksmus;

19.    ragina Komisiją toliau gerinti dabartinio ES strategijos įgyvendinimo veiklą, pvz., suteikiant narystę Europos alkoholio ir sveikatos forume visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams; pagerinti sąveiką su CNAPA ES lygmeniu; skatinti geriausią įsipareigojimų kūrimo, stebėsenos ir vertinimo praktiką; parinkti geresnius rodiklius, iš kurių galima susidaryti objektyvų, naujausią ir tikrovišką alkoholio vartojimo tendencijų ir su juo susijusios žalos vaizdą ir remti tikslingus vietos lygmeniu svarbius veiksmus remiantis visapusišku esminių ES sutarties nuostatų laikymusi;

20.    pabrėžia, kad naujojoje ES alkoholio strategijoje neturėtų būti nustatyti nauji tikslai, o verčiau pritarta tikslams, kuriuos sutarta įtraukti į PSO Europos veiksmų planą siekiant mažinti žalingą alkoholio vartojimą 2012‒2020 m.;

21.    pažymi, kad naujoji ES strategija gali būti vertinga pasiūlydama valstybėms narėms informacija pagrįstas veiksmų alternatyvas, kadangi nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos pačios sprendžia, kokio tinkamiausio požiūrio laikytis mažinant alkoholio žalą; ragina Komisiją toliau atlikti svarbų vaidmenį skatinant gerus mokslinius tyrimus ir dalijantis žiniomis;

22.    pakartoja, kad yra svarbu, jog Komisija, Parlamentas, Taryba ir valstybės narės prisiimtų rimtus politinius įsipareigojimus dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią alkoholio daromai žalai ir parengti tinkamą, įrodymais pagrįstą politinį atsaką, kuris atspindėtų stiprų ir įvairiapusį su alkoholiu susijusios žalos poveikį sveikatai, socialinį bei ekonominį poveikį ir jų sąsają su kitais rizikos veiksniais;

23.    primena, kad svarbu nustatyti matuojamus griežtus politikos tikslus ir tinkamus ilgalaikius mechanizmus, skirtus pažangai stebėti, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės veiksmingai įgyvendintų šią strategiją; pabrėžia poreikį stebėti nacionalinių teisės aktų dėl alkoholio įgyvendinimą;

24.    ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti rodiklių tobulinimą, patikimų duomenų rinkimą, jų palyginamumą ir laiku atliekamus alkoholio vartojimo ir jo poveikio sveikatai bei socialinių pasekmių tyrimus, skirti tinkamus išteklius siekiant sumažinti su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusią naštą ir tiesiogines bei netiesiogines visuomenės išlaidas dėl su alkoholiu susijusios žalos ir skatinti veiksmingą atitinkamų duomenų įtraukimą į ES ir nacionalinę politiką alkoholio klausimu, remiantis bendra įrodymų baze;

25.    ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti jaunimą nuo su alkoholiu susijusios žalos, būtent padidinant esamus amžiaus apribojimus bent iki 18 metų ir užtikrinant atsakingą reklamą;

26.    ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į švietimą siekiant pabrėžti žalingo alkoholio vartojimo pasekmes sveikatai ir visuomenei ir kartu skatinti saikingą ir atsakingą požiūrį į alkoholinių gėrimų vartojimą;

27.    pabrėžia, kad viešosios lėšos niekada neturėtų būti naudojamos alkoholio vartojimui skatinti;

28.    pabrėžia, kad valstybės narės turi apriboti alkoholio pardavimą asmenims, kurie nepasiekė teisės aktuose nustatyto leistino amžiaus alkoholiui įsigyti, reguliariai atlikti kontrolės priemones, visų pirma netoli mokyklų; ragina Komisiją tinkamai spręsti tarpvalstybinio alkoholio pardavimo internetu klausimą; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti kampanijas, skirtas informuoti apie besaikių išgertuvių pavojus, ypač nepilnamečiams, ir dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti eismo įvykių, susijusių su vairavimu išgėrus, skaičių;

29.    primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2010/13/ES dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, ir apsvarstyti jos peržiūrą, turint omenyje alkoholio rinkodarą jaunimo atžvilgiu ir alkoholio gamintojų kaip rėmėjų veiklą, kad jaunimas mažiau susidurtų su alkoholinių gėrimų rinkodara;

30.    ragina valstybes nares, Komisiją ir visus kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus peržiūrėti ir sustiprinti informuotumo didinimo kampanijas, skirtas išaiškinti žalingą alkoholio vartojimo poveikį, visų pirma nėščioms moterims, ir alkoholio poveikį negimusiam vaikui;

31.    ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti konkrečias priemones alkoholio vartojimui riboti, visų pirma taikytinas nepilnamečiams ir rimtų sutrikimų turintiems, lėtinėmis ligomis sergantiems ar didelę priklausomybę alkoholiui turintiems asmenims;

32.    ragina Komisiją išlaikyti jos strategijoje pagal naują Sveikatos srities programą ir programą „Horizontas 2020“ numatytą finansinę paramą, skirtą veiksmingiems ir moksliškai pagrįstiems projektams, susijusiems su piktnaudžiavimo alkoholiu žalos mažinimu ir esminių piktnaudžiavimo alkoholiu priežasčių suvokimu; ragina Komisiją užtikrinti, kad jos finansinė parama būtų skiriama tik objektyvių vykdytojų projektams su moksliškai pagrįsta metodologija;

33.    ragina valstybes nares, Komisiją ir kitus suinteresuotuosius subjektus įvairinti informacines kampanijas, susijusias su alkoholio vartojimo pavojumi įvairaus amžiaus grupėms, taip pat su vairuotojų elgesiu ir vairavimo išgėrus pasekmėmis, pritaikyti tokias kampanijas įvairaus amžiaus grupėms ir aktyviau jas vykdyti;

34.    ragina valstybes nares kaip piktnaudžiavimo prevencijos strategijų dalį įgyvendinti informuotumo didinimo ir švietimo priemones, skirtas jaunimui, ir skleisti geriausią patirtį;

35.    ragina valstybes nares remtis PSO alkoholio strategija ir gerinti ankstyvą žalingo alkoholio vartojimo nustatymą pirminės priežiūros srityje, skatinant atrankinę patikrą ir užtikrinant tinkamas paramos paslaugas, skirtas alkoholio vartojimo sutrikimams ir su tuo susijusiems lėtiniams susirgimams gydyti;

36.    pabrėžia, kad valstybių narių atitinkamų valdžios institucijų taikomomis taisyklėmis turi būti didinamas informuotumas apie piktnaudžiavimo alkoholiu padarinius, o tiems, kas kenčia nuo sutrikimų, susijusių su per didelio alkoholio kiekio vartojimu, reikėtų sudaryti gydymo galimybes prieinamomis kainomis, parengti patikros programas ir trumpalaikes intervencijas žalingo ir pavojingo alkoholio vartojimo atvejais; ragina valstybes nares bendradarbiauti siekiant rasti sprendimų, kaip padėti kenčiantiems nuo sutrikimų, sergantiems lėtinėmis ligomis ar visiškai priklausomiems nuo alkoholio vartojimo, kaip padėti jiems rūpintis savimi ir nugalėti priklausomybę;

37.    apgailestauja, kad tam tikros valstybės narės sumažino svarbiausias paslaugas, teikiamas priklausomybės nuo alkoholio atveju;

38.    ragina valstybes nares ir visus kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus tęsti, stiprinti ir (arba) plėtoti politines priemones ir veiksmus, kuriais skatinami sveikos gyvensenos pavyzdžiai, įskaitant tinkamą mitybą, sportą ir sveiką laisvalaikio veiklą, kartu pripažįstant, kad saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas yra svarbus kultūrinio gyvenimo elementas daugelyje valstybės narių ir nebūtinai prieštarauja sveikam gyvenimo būdui;

39.    ragina valstybes nares išsamiai apsvarstyti galimybę pradėti taikyti nacionalinę politiką, kuria būtų siekiama uždrausti labai pigaus alkoholio pardavimą, su sąlyga, kad šiomis priemonėmis užtikrinama veiksminga sveikatos apsauga ir tinkamai atsižvelgiama į proporcingumo ir subsidiarumo principus ir į rengiamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę dėl Škotijos vyriausybės minimalios kainos nustatymo politikos suderinamumo su ES teisės nuostatomis;

40.    primygtinai ragina valstybes nares išnagrinėti savo galiojančius teisės aktus ir dabartines iniciatyvas, susijusias su vartotojams teikiama informacija ir tinkama alkoholio vartojimo kultūra, siekiant šviesti ir didinti informuotumą apie žalingo alkoholio vartojimo padarinius ir mažinti su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusią žalą; visų pirma rekomenduoja valstybėms narėms stebėti alkoholio reklamą, jos poveikį jaunimui ir imtis atitinkamų veiksmų siekiant jį sumažinti;

41.    ragina Komisiją įvertinti galiojančius ES teisės aktus atsižvelgiant į poreikį geriau informuoti vartotojus apie alkoholį, užtikrinant, kad vartotojai žinotų apie alkoholį sudėtyje ir energinę vertę, nesudarant kliūčių bendrajai rinkai; pabrėžia aiškios, glaustos ir veiksmingos informacijos apie alkoholio vartojimo poveikį ir jo keliamą grėsmę sveikatai svarbą; ragina Komisiją apsvarstyti ES lygmens ženklo su įspėjimu vartotojams apie piktnaudžiavimo stipriais alkoholiniais gėrimais pavojus nėštumo metu ar vairuojant naudojimą;

42.    ragina Komisiją ir valstybes nares parengti tinkamas strategijas ir stiprinti kontrolę siekiant spręsti padirbto alkoholio problemą, taip pat kovoti su neteisėta prekyba alkoholiu ir alkoholio pardavimu juodojoje rinkoje – tai daro ypač neigiamą poveikį sunkiausiai gyvenantiems visuomenės sluoksniams ir jaunimui, ir apsaugoti geografinės kilmės nuorodas visoje Sąjungoje ir pasauliniu mastu sudarant tarptautinius prekybos susitarimus;

43.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

 

 

(1)

OL L 86, 2014 3 21, p. 1.

(2)

OL C 199E, 2012 7 7, p. 25.

(3)

OL C 187E, 2008 7 24, p. 160.

(4)

OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(5)

OL L 304, 2011 11 22, p. 18.

Teisinis pranešimas