Procedūra : 2015/2655(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0453/2015

Pateikti tekstai :

B8-0453/2015

Debatai :

PV 19/05/2015 - 15
CRE 19/05/2015 - 15

Balsavimas :

PV 20/05/2015 - 10.10
CRE 20/05/2015 - 10.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0207

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 117kWORD 59k
13.5.2015
PE555.231v01-00
 
B8-0453/2015

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B8‑0119/2015 ir B8‑0120/2015

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl motinystės atostogų (2015/2655(RSP))


Maria Arena, Iratxe García Pérez Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu
PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl motinystės atostogų (2015/2655(RSP))  
B8‑0453/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 294 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo(1) (toliau – Motinystės atostogų direktyva),

–       atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą (COM(2008)0637),

–       atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/.../ES, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą, priėmimo(2),

–       atsižvelgdamas į savo ne kartą padarytus pareiškimus, įskaitant 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(3),

–       atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(4) ir būsimą susitarimą ta pačia tema,

–       atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl motinystės atostogų (O-0000/2015 – B8‑0000/2015 ir O-0000/2015 – B8‑0000/2015),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas reiškia, kad neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, taip pat diskriminacijos dėl motinystės, tėvystės ir dėl to, kad turima šeiminių pareigų;

B.     kadangi Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatyti plataus užmojo tikslai, pvz., iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumo lygį ir bent 20 mln. sumažinti asmenų, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį ar kuriems iškilusi tokia grėsmė, skaičių;

C.     kadangi daugiau moterų (ypač vyresnio amžiaus moterys, kurių pensija vidutiniškai 39 proc. mažesnė už vyrų pensiją, ir vienišos motinos) nei vyrų gyvena skurde ir atskirtyje; kadangi moterys dažniau negu vyrai dirba ne visą darbo dieną, pagal terminuotas ar laikinąsias darbo sutartis ir kadangi moterų skurdą didele dalimi lemia mažų garantijų darbas;

D.     kadangi dėl krizės dar labiau sumažėjo gimstamumas ES, nes nedarbas, mažai garantijų teikiančios sąlygos ir netikrumas dėl ateities, taip pat ekonomika lėmė tai, kad poros, visų pirma jaunesnio amžiaus moterys, atidėlioja sprendimą turėti vaikų, todėl visoje ES toliau įsitvirtina demografinio senėjimo tendencija;

E.     kadangi moterys kiekvieną savaitę tris kartus daugiau laiko už vyrus praleidžia atlikdamos namų ruošos darbus (pvz., besirūpindamos vaikais, vyresnio amžiaus asmenimis ir neįgaliaisiais, taip pat dirbdamos namų ūkio darbus); kadangi nustatomas mažesnis moterų nedarbo lygis, nes daug moterų neužregistruojamos kaip bedarbės, visų pirma tos moterys, kurios pasišvenčia tik namų ruošai ir vaikų priežiūrai;

F.     kadangi siekiant įtvirtinti lyčių lygybę būtina moterims ir vyrams dalintis atsakomybe už šeimą ir namų ūkį; kadangi ketvirtadalyje valstybių narių tėvystės atostogų nėra;

G.     kadangi Taryba vis dar nepateikė oficialaus atsakymo į 2010 m. spalio 20 d. Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą;

1.      smerkia tai, kad procedūra dėl Motinystės atostogų direktyvos Taryboje atsidūrė aklavietėje; primygtinai ragina valstybes nares atnaujinti derybas;

2.      smerkia tarpinstitucinį nestabilumą, atsiradusį dėl to, kad Taryba nesiima veiksmų, nes Parlamentas sprendimą priėmė per pirmąjį svarstymą, o diskusijos Taryboje sustojo ir taip iškilo pavojus visai teisėkūros procedūrai;

3.      pakartoja, kad yra pasirengęs padėti išeiti iš aklavietės, ir ragina Komisiją prisiimti sąžiningos tarpininkės vaidmenį ir konstruktyviai bendradarbiauti su teisėkūros institucijomis siekiant suderinti Parlamento ir Tarybos pozicijas, tinkamai atsižvelgiant į pusiausvyrą tarp šių institucijų ir Sutartyse nustatytą jų vaidmenį;

4.      smerkia tai, kad Europos Komisija, pasinaudodama Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT), gali nepritarti siūlymui peržiūrėti direktyvą, ir, jei taip galiausiai atsitiks, ragina Liuksemburgo pirmininkavimo Tarybai metu nedelsiant imtis kitų veiksmų, t. y. pradėti teisėkūros iniciatyvą peržiūrėti Tarybos direktyvą 92/85/EEB, siekiant pagerinti nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų saugą ir sveikatą, taip sprendžiant demografines problemas, sykiu sumažinant lyčių nelygybę;

5.      pakartoja, kad yra pasirengęs parengti atskirą direktyvą, nustatančią mokamas bent dešimties darbo dienų trukmės tėvystės atostogas ir skatinančią priimti teisės aktus ir kitas priemones, dėl kurių vyrai, visų pirma tėvai, galėtų naudotis savo teise į darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

6.      laukia galutinio Tarybos direktyvos 2010/18/ES dėl vaiko priežiūros atostogų įvertinimo ir, atsižvelgdamas į turimus preliminarius tyrimus, ragina peržiūrėti šią direktyvą, nes ji nepadeda siekti tikslų – derinti asmeninį ir šeimos gyvenimą, kad būtų galima užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą motinoms ir tėvams, ypač moterims, kurios jaučia vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijos ir skurdo skirtumus;

7.      paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 

(1)

OL L 348, 1992 11 28, p. 1.

(2)

OL C 70 E, 2012 3 8, p. 163.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0050.

(4)

OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

Teisinis pranešimas