PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Komisijos 2016 m. darbo programos
1.7.2015 - (2015/2729(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių
Bas Eickhout, Igor Šoltes Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0656/2015
B8‑0659/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos 2016 m. darbo programos
(2015/2729(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2015 m. Komisijos darbo programos (COM(2014) 0910),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai“ (COM(2015) 0215),
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. vadinamąją penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,
– atsižvelgdamas į galiojantį Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, ypač į jo 4 priedą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,
A. kadangi, atsižvelgiant į dabartinę krizę, Europos Sąjungai reikia ryžtingų pasiūlymų didesniam politiniam teisėtumui, piliečių pasitikėjimui ir glaudesniam bendradarbiavimui socialinės, ekonominės ir pinigų politikos klausimais užtikrinti;
B. kadangi Komisijos pirmininkas teisingai pastebėjo, jog iš pastarųjų Europos Parlamento rinkimų rezultatų matyti, kad piliečiai reikalauja pokyčių ir kad reikalinga nauja pradžia;
C. kadangi komunikatas dėl 2015 m. Komisijos darbo programos buvo parengtas kaip tikra politinė programa, kuria siekiama kelių konkrečių politinių tikslų, ir tai iš tiesų padeda suprasti Europos politikos formavimo procesą ir geriau įvertinti Komisijos veiksmus politiniu požiūriu;
D. kadangi iš šios programos ir Komisijos narių kolegijos veiksmų pirmaisiais jos metais aiškiai matyti, kad daugelyje pagrindinių politikos sričių (prekybos, užimtumo, žemės ūkio ir kt.) vadovaujamasi tvirtu neoliberaliu požiūriu net ir tais atvejais, kai siūloma imtis tam tikrų vertingų pirmųjų veiksmų prioritetinėse ir svarbiose srityse (interesų grupių atstovų registras, apmokestinimas, efektyvus išteklių naudojimas ir kt.);
E. kadangi nustatant Komisijos prioritetų struktūrą, pavadinimus ir formuluotes nepaisoma pragaištingo griežtos taupymo politikos poveikio, o socialinės ir aplinkosaugos problemos akivaizdžiai nuvertinamos ir laikomos antraeilėmis, visus šiuos aspektus susiejant su spėjamu ekonomikos augimo atkūrimu ir neatsižvelgiant į didėjančios nelygybės ir aplinkos krizės visuomenei ir piliečiams padarytą žalą;
F. kadangi taip daugiausia dėmesio skiriant beveik vien tik pasenusiai politikai ir su pasiūla susijusiai ekonomikai net neužsimenama apie socialinį teisingumą ir nelygybę, visuomenės sveikatą, švietimą, kultūrą ir daugelį kitų sričių, kurios itin svarbios siekiant atnaujinti veiklą, nes jos yra Europos Sąjungos visuomenės esmė ir pagrindas;
G. kadangi Komisija yra ES sutarčių, kuriose įtvirtinti darnaus vystymosi, socialinio teisingumo ir solidarumo principai ir pagrindinės Europos Sąjungos piliečių teisės į švarią aplinką ir aukšto lygio aplinkos apsaugą, sergėtoja;
H. kadangi, turint omenyje Komisijos, ypač pirmojo Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso, poziciją, susirūpinimas dėl Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkės krypties, ypač kiek tai sietina su pagrindiniais aplinkos apsaugos ir socialinės teisės aktais, yra pagrįstas;
I. kadangi siekiui mažinti teisės aktų naštą tais atvejais, kai teisės aktai yra nereikalingi arba pasenę, plačiai pritaria daug suinteresuotųjų subjektų, bet iš keleto rekomendacijų aiškiai matyti, kad siekiama panaikinti reguliavimą, sunaikinant svarbias Europos Sąjungos teises ir (arba) standartus;
J. kadangi bendrų verslo reglamentavimo sąnaudų negalima mažinti mažinant šiais reglamentais Europos Sąjungos piliečiams, darbuotojams ir vartotojams užtikrinamą sveikatos apsaugą, saugą ir aplinkos apsaugą;
2016 m. prioritetai: tvarumas, socialinis ir ekonominis teisingumas, pagrindinės ir piliečių teisės ir geresnės priemonės imtis ES veiksmų
1. pritaria Komisijos susirūpinimui dėl sudėtingos dabartinės Sąjungos padėties ir būtinybės skubiai imtis veiksmų, siekiant įveikti dabartinį sąstingį; vis dėlto apgailestauja, kad Komisijos vadinamoji nauja pradžia iš esmės atspindi Europos Sąjungos laikotarpio prieš krizę prioritetus, nes ji nutarė taikyti tradicinę ekonominės politikos sistemą, dėl kurios ir kilo krizė, ir visiškai nepripažįsta realių XXI-ojo amžiaus Europos poreikių ir faktinių Europos gyventojų reikalavimų; šiomis aplinkybėmis pabrėžia būtinybę įgyvendinti naują pramonės strategiją, pavyzdžiui, strategiją „Pramonės renesansas kuriant tvarią Europą“ (angl. RISE), pagal kurią, be kita ko, efektyviai naudojant energiją ir išteklius, būtų derinamas tvarumas ir konkurencingumas;
Tvarumas
2. primygtinai ragina Komisiją tvarumą laikyti bet kokios patikimos, į ateitį orientuotos ir krizę įveikti padedančios ekonominės politikos pagrindu ir užtikrinti, kad į tai būtų atsižvelgiama šioje ir būsimoje darbo programose numatant specialią išlaidų kategoriją visapusiškam ir greitam 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimui ir pasirengimui priimti naują ES darnaus vystymosi strategiją finansuoti; mano, kad įgyvendinant iš garantijų fondo, kuriuo grindžiamas vadinamasis J.-C. Junckerio planas, finansuoti atrinktus projektus turi būti siekiama šių prioritetų; pabrėžia, kad reikalinga nauja, plataus užmojo, išsami ir tvari pramonės strategija, nes šiai labai svarbiai politikos sričiai buvo skirta pernelyg mažai dėmesio, ypač kiek tai sietina su žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkiniu; tvirtina, kad vykdant viešąsias investicijas daugiausia dėmesio turi būti skiriama energetikos sektoriaus pertvarkymui, ekologinių inovacijų veiklą vykdančioms MVĮ, moksliniams tyrimams ir švietimui; nepritaria pasiūlymui ES programoms pavyzdžiui, Mokslinių tyrimų ir inovacijų fondo programai „Horizontas 2020“, jau paskirstytas lėšas nukreipti prastesnės kokybės arba netvariems projektams įgyvendinti;
3. tikisi, kad Komisija 2015 m. pagal įprastą teisėkūros procedūrą pasiūlys teisės aktus, skirtus 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijai įgyvendinti, ir ragina Komisiją šiuos teisės aktus pateikti kaip rinkinį, įtraukiant pasiūlymus dėl ATLPS, Sprendimo dėl pastangų pasidalijimo, Degalų kokybės direktyvos ir dėl teisės aktų, taikytinų žemės ūkyje, miškų sektoriuje ir kitaip naudojant žemę išmetamiems teršalams; pakartoja, kad būtina patikslinti įvairiais būdais naudojant miško biomasę energijai gaminti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį, nustatyti, kurie naudojimo būdai politikos požiūriu svarbiais laikotarpiais gali labiausiai padėti švelninti klimato kaitą, ir pateikti pasiūlymus dėl biomasės naudojimo energijai gaminti tvarumo kriterijų;
4. tikisi, kad Komisija laiku pagal įprastą teisėkūros procedūrą pateiks pasiūlymus dėl teisės aktų siekiant sukurti energetikos sąjungą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją; pakartoja, kad nepritaria iškastinio ir branduolinio kuro finansavimui;
5. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinama Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva 2009/28/EB, taip pat pasiūlymai dėl veiksmingo reguliavimo, įskaitant Parlamento pateiktus pasiūlymus, kad būtų galima pasiekti 2030 m. nustatytus plataus užmojo ir privalomus atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus;
6. ragina Komisiją, laikantis 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytų įpareigojimų, pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima išplėsti patikros reikalavimus ir privalomus veiksmingos valstybių narių atliekamos patikros ir priežiūros kriterijus ir juos taikyti didesnei Sąjungos aplinkos teisės aktų daliai, taip pat užtikrinti veiksmingą galimybę kreiptis į teismą dėl aplinkos klausimų tam, kad būtų visapusiškai įgyvendinamos Orhuso konvencijos nuostatos;
7. ragina kuo greičiau atlikti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos ir Pastatų energinio naudingumo direktyvos (angl. EPBD) vertinimą tam, kad Komisija galėtų užtikrinti visapusį šių teisės aktų įgyvendinimą ir iki 2016 m. pabaigos pagal įprastą teisėkūros procedūrą pateikti pasiūlymus dėl dalinio jų pakeitimo; šiomis aplinkybėmis primena Pirmininko J.-C. Junckerio duotą pažadą 2030 metams nustatyti minimalų privalomą 30 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą, ir primygtinai ragina Komisiją persvarstant šias direktyvas visapusiškai atsižvelgti į Parlamento poziciją šiuo klausimu ir į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;
8. ragina Komisiją kuo skubiau pasiūlyti konkrečią programą, skirtą transporto poveikio klimato kaitai problemai spręsti; ragina Komisiją užbaigti atliekamą lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekio reglamento peržiūrą ir pateikti plataus užmojo pasiūlymą, kuriame būtų nustatytas 2025 m. tikslas; be to, ragina Komisiją spręsti sunkiųjų krovininių automobilių išmetamų teršalų problemą;
9. tikisi, kad Komisija, remdamasi savo 2015 m. konsultacijoms skirtu komunikatu, pagal įprastą teisėkūros procedūrą 2016 m. pateiks pasiūlymų dėl naujų teisės aktų dėl bendro energijos rinkos modelio, mažmeninės rinkos ir vartojimo savo reikmėms;
10. yra labai nusivylęs 2015 m. balandžio 22 d. pateiktu pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, kuriame, nors Komisijos 2015 m. darbo programoje buvo numatyta peržiūrėti sprendimų dėl GMO leidimų išdavimo priėmimo procedūras, nenagrinėjama pripažinta problema, kad GMO leidimų išdavimo procedūra nepakankamai demokratiška; tikisi, kad Komisija dalykiškai bendradarbiaus su teisės aktų leidėjais tam, kad užtikrintų tikrą leidimų išdavimo procedūrų, įskaitant paraiškas dėl auginti skirtų GMO, demokratinimą;
11. tikisi, kad Komisija dalykiškai bendradarbiaus su Parlamentu 2013 m. gruodžio mėn. pateikto pasiūlymo dėl klonavimo klausimu tam, kad būtų pasiektas susitarimas, kuriame būtų atsižvelgiama į vartotojų lūkesčius ir gyvūnų gerovės klausimus ir taip nustatomos griežtos klonuotų gyvūnų palikuonių kilmės maisto produktų reglamentavimo taisyklės;
12. ragina, siekiant didinti efektyvų išteklių naudojimą gaminio būvio cikle, gaminių reglamentavimo teisės aktuose stiprinti ir plėsti ekologinio projektavimo reikalavimus, kaip naujo ir platesnio užmojo pasiūlymo dėl žiedinės ekonomikos dalį;
Socialinis ir ekonominis teisingumas
13. palankiai vertina tai, kad dėmesio skiriama žaliosioms darbo vietoms, ekologinėms inovacijoms, ekologiškoms pramonės šakoms, darbo jėgos judumo teisės aktų rinkiniui ir galimybių įsidarbinti dokumentų rinkiniui, kartu su tolesniais veiksmais Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti, tačiau atitinkamai reikalauja imtis konkrečių veiksmų; yra susirūpinęs dėl to, kad viešai paskelbtas darbo vietų kūrimo prioritetas nepriskirtas Užimtumo generalinio direktorato kompetencijos sričiai ir jį plėtoja Komisijos veikėjai, neturintys patirties užimtumo ir darbo vietų kūrimo srityse, nors darbo vietų kūrimas iš tiesų yra užimtumo politikos pagrindas; todėl abejoja Komisijos įsipareigojimu kurti kokybiškas darbo vietas ir iš tiesų duoti naudos piliečiams, ir baiminasi, kad bus aktyviai investuojama neužtikrinant galimybių kurti darbo vietas;
14. apgailestauja, kad ir toliau nepateikiama konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima spręsti didėjančios nelygybės ir skubias socialines problemas, atsiradusias dėl įgyvendinamos griežtos taupymo politikos, ypač šalyse, kuriose taikomos trejeto programos; ragina Komisiją siekti nustatyti minimalią socialinę apsaugą tam, kad būtų užtikrinama, jog Europos piliečiai visą savo gyvenimą galėtų naudotis minimalia socialine apsauga (įsigyti būstą už prieinamą kainą, naudotis tinkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir teise į vaikų priežiūrą, užsitikrinti minimalias pajamas, įskaitant pensiją, arba lygiavertę minimalią socialinę apsaugą ir kt.);
15. atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl stipresnės ir teisingesnės EPS; vis dėlto tikisi, kad bus pateikti platesnio užmojo ir daugiau aspektų aprėpiantys pasiūlymai, įskaitant prasmingo ir anticiklinėmis priemonėmis grindžiamo EPS fiskalinio pajėgumo užtikrinimo veiksmų planą, kuriame taip pat turėtų būti skiriama dėmesio asimetrinio pobūdžio sukrėtimams, taip pat kiti pasiūlymai, kuriais būtų siekiama padaryti Europos aplinkos apsaugos ir socialinius tikslus privalomais, persvarstomais ir tvariais investicijoms palankiais biudžeto tikslais;
16. pažymi, kad Europos Centrinis Bankas ir Finansinio stabilumo taryba vis daugiau dėmesio skiria anglies dioksido burbulo sampratai; ragina Komisiją įtraukti šį klausimą į savo kapitalo rinkų sąjungą ir apgailestauja, kad jis nebuvo įtrauktas į atitinkamą žaliąją knygą; ragina Komisiją nustatyti, pavyzdžiui, Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvoje, finansinių investicijų anglies pėdsako skaidrumo reikalavimus;
17. palankiai vertina pirmąjį žingsnį didesnio mokesčių teisingumo užtikrinimo linkme griežčiau įpareigojant valstybes nares keistis informacija apie sprendimus dėl mokesčių, siekiant kovoti su nuolatiniu agresyviu mokesčių planavimu, dėl kurio Europos Sąjunga praranda savo teisėtus ir reikalingus biudžeto išteklius; vis dėlto mano, kad, siekiant panaikinti esamas spragas, labai svarbu pateikti pasiūlymus dėl Patronuojančiųjų ir patronuojamųjų įmonių direktyvos ir Palūkanų ir autorinio atlyginimo mokėjimo direktyvos pakeitimų;
18. palankiai vertina tai, kad atkurta bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB), pirmiausia skubiai panaikinant didžiausias Patronuojančiųjų ir patronuojamųjų įmonių direktyvos ir Palūkanų ir autorinio atlyginimo mokėjimo direktyvos spragas;
19. prašo Komisijos pasinaudoti ES bendrovių teisės aktais ir nustatyti visoms daugiašalėms įmonėms taikytinus mokesčių skaidrumo reikalavimus, taip pat taikyti griežtus reikalavimus priedangos bendrovėms, siekiant jas veiksmingai uždrausti;
20. laukia, kol galės prisidėti prie prekių ir paslaugų bendrosios rinkos atnaujinto ir integruoto požiūrio strategijos, kuri visų pirma orientuota į daugiausia ekonominių galimybių teikiančius sektorius; prašo Komisijos šios strategijos pagrindu laikyti aukšto lygio saugą, saugumą ir vartotojų apsaugą ir užtikrinti, kad galiojantys teisės aktai būtų laiku perkeliami į nacionalinę teisę ir tinkamai įgyvendinami, taip pat per anksti nesiūlyti naujų arba persvarstytų teisės aktų;
21. laukia, kol Komisija imsis tolesnių veiksmų dėl pažadų, pateiktų Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje, visų pirma dėl autorių teisių reformų, geografinio blokavimo ir Universaliųjų paslaugų direktyvos bei E. privatumo direktyvos persvarstymo; įspėja, kad dėl pastangų mažinti siuntų pristatymo išlaidas kyla pavojus socialinėms ir darbo sąlygoms, ir primena, kad teikiant ekonomiškai efektyvias pristatymo paslaugas kokybė turėtų būti užtikrinama ir tokių paslaugų teikėjams, ir paslaugų gavėjams; pabrėžia, kad kovojant su neteisėtu interneto turiniu būtina užtikrinti saviraiškos laisvės ir teisminės priežiūros bei atsakomybės pusiausvyrą, o užtikrinant nuostatų vykdymą – taikyti lėšų sekimo principu grindžiamą modelį;
22. ragina Komisiją rimčiau apsvarstyti, kaip skaitmeninimas galėtų padėti paskatinti ekologinę ir socialinę ekonomikos pertvarką ir jos padarinius;
23. yra labai susirūpinęs dėl to, kad nuo krizės pradžios Europoje didėja regionų skirtumai, todėl apgailestauja, kad nuo investicijų skirtumų ir didelio nedarbo labiausiai nukentėjusiems ES regionams nebus skiriama ESIF lėšų; tikisi, kad Komisija paaiškins savo poziciją dėl miestų aspekto ateities ir dėl teritorinės darbotvarkės ir (arba) teritorinės sanglaudos, taip pat tikisi, kad ji išnagrinės ESIF ir sanglaudos politikos tarpusavio ryšį ankstyvuoju etapu įvertindama ES garantijų veikimą ir naudojimąsi jomis;
Pagrindinės teisės ir piliečių dalyvavimas
24. palankiai vertina 2015 m. gegužės 13 d. patvirtintą Europos migracijos darbotvarkę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama įvairioms iniciatyvoms sukurti labiau holistinį požiūrį į migraciją; itin nepritaria abejotinam ir klaidinamam migracijos ir saugumo klausimų siejimui, kaip tai padaryta vyriausiosios įgaliotinės iniciatyvoje, siekiant imtis karinių veiksmų kovojant su neteisėtu žmonių įvežimu;
25. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl pabėgėlių perkėlimo iš Italijos ir Graikijos, tačiau primygtinai ragina Komisiją toliau plėtoti privalomas priemones žmogaus teisėmis grindžiamam požiūriui įgyvendinti, kai sprendžiami žmonių, Europos Sąjungoje siekiančių apsisaugoti nuo karo ir persekiojimo, šiuo tikslu kuriant veiksmingus teisėto pabėgėlių atvykimo būdus; ragina Komisiją skatinti valstybes nares dalytis tenkančia našta, taip pat jų tarpusavio solidarumą; ragina Komisiją kuo skubiau, kaip Europos migracijos darbotvarkės dalį, pristatyti ir teisėtų darbo jėgos migracijos maršrutų kūrimo planą;
26. pažymi, kad 2014 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlyto teisinės valstybės mechanizmo nepakanka teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių pažeidimų valstybėse narėse problemai spręsti; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl veiksmingo ES mechanizmo, skirto demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms užtikrinti, sukūrimo, remiantis bendrais ir objektyviais rodikliais kasmet atlikti po nešališką padėties visose valstybėse narėse vertinimą, įtraukiant ES pagrindinių teisių agentūros vertinimą, ir kartu taikyti atitinkamas privalomas ir taisomąsias priemones, pavyzdžiui, pradėti pažeidimų nagrinėjimo ir ES sutarties 7 straipsnyje nustatytas procedūras, siekiant panaikinti esamas spragas ir sudaryti sąlygas automatiškai ir nuosekliai reaguoti į teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių pažeidimus valstybių narių lygmeniu;
27. ragina Komisiją imtis teisėkūros iniciatyvų dėl kovos su visų rūšių smurtu prieš moteris ir smurtu dėl lyties; ragina Komisiją pradėti ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijos) procedūras, kaip jau ne kartą ragino padaryti Parlamentas;
28. tvirtai remia iniciatyvą sudaryti privalomą skaidrumo registrą, bet reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad jis būtų grindžiamas tarpinstituciniu susitarimu ir kad į tokį registrą nebūtų privaloma traukti lobistų atstovų, taigi jis nebūtų neprivalomas; todėl pakartoja savo reikalavimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; ragina Komisiją toliau stiprinti savo veiksmus kovos su korupcija srityje, o tiksliau – daugiausia dėmesio skirti ES viešųjų lėšų pasisavinimo ir mokestinio sukčiavimo Sąjungoje problemoms spręsti;
29. palankiai vertina Komisijos skaidrumo iniciatyvą, pagal kurią, be kita ko, skelbiama informacija apie Komisijos narių, kabinetų narių, generalinių direktorių ir lobistų atstovų ryšius; yra susirūpinęs dėl to, kad šiai taisyklei dėl informacijos skelbimo numatyta daug išimčių; siūlo Komisijai pradėti skelbti informaciją apie šiuos susitikimus ne 89-iose atskirose interneto svetainėse, o vienoje vietoje;
30. mano, kad reikia skubiai persvarstyti Europos piliečių iniciatyvos taisykles siekiant palengvinti administracinius ir techninius reikalavimus, pertvarkyti internetines parašų rinkimo sistemas, kad jos būtų patogios ir prieinamos neįgaliesiems, suderinti paramos tikrinimo mechanizmus kiekvienoje valstybėje narėje, užtikrinti piliečių komitetams didesnę teisinę apsaugą, apsvarstyti galimybę finansuoti Europos piliečių iniciatyvas ES biudžeto lėšomis, sudaryti sąlygas imtis tinkamų tolesnių veiksmų sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų atvejais ir suteikti galimybę nuolatiniams ES valstybių narių gyventojams užsieniečiams pasirašyti iniciatyvas priimančioje šalyje, nes administracinės procedūros tampa tokios sudėtingos ir paslaptingos, kad dėl jų tik didėja priešiškumas Europos projektui;
31. palankiai vertina Komisijos paramą 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje susitikusių valstybių narių švietimo ministrų iniciatyvai dėl dalijimosi švietimo, pilietiškumo ir radikalėjimo prevencijos sričių gerosios patirties pavyzdžiais; primygtinai ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ir būtinų priemonių šiai deklaracijai įgyvendinti stebint veiksmus, kurių imamasi valstybių narių lygmeniu, ir itin daug dėmesio skiriant programos „Erasmus+“, kurią naujojoje programoje iki šiol pamiršta paminėti, Europos mokyklų projektams;
32. primygtinai ragina Komisiją geriau remti programą „Europa piliečiams“ ir jai skirti daugiau priemonių, nes ji yra vienintelė programa, padedanti palaikyti tiesioginius ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis ir piliečiais, dalyvaujančiais sprendžiant ES visuomenės problemas ir klausimus;
Geresnės priemonės imtis ES veiksmų
33. reikalauja atlikti ne vien tik techninę, bet visavertę porinkiminę DFP peržiūrą, kaip būdą ES biudžeto lėšoms sutelkti, ir taip prisidėti prie Europos Sąjungos ekonomikos atkūrimo, užtikrinant sėkmingą strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą, palaikant Europos Sąjungos laikotarpiu po 2015 m. prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir struktūriškai sprendžiant didėjančių mokėjimų problemą;
34. primygtinai ragina Komisiją patvirtinti visas 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio veiksmų programas, o tais atvejais, kai programos dar nepatvirtintos, – sutelkti visus savo išteklius ir padėti atitinkamoms valstybėms narėms;
Atsiėmimas, programa REFIT ir geresnio reglamentavimo darbotvarkė
35. reiškia didelį susirūpinimą dėl programos REFIT apskritai, nes reglamentavimo supaprastinimo veikla naudojamasi kaip dingstimi klausimų, kurie itin svarbūs darbuotojų ir vartotojų saugos ir gerovės požiūriu, arba aplinkos apsaugos užmojo mastui mažinti; mano, kad supaprastinimas turi būti siejamas su kokybe, ir nepritaria jokiems kiekybiniams šios srities tikslams;
36. mano, kad politiniai sprendimai niekada neturėtų būti pakeičiami poveikio vertinimais ir kad dėl poveikio vertinimų neturėtų būti vilkinamas teisėkūros procesas, taip pat mano, kad atliekant poveikio vertinimus reikėtų sutelkti dėmesį ne tik į sąnaudų ir kainos konkurencingumą ir galimus pralaimėtojus rinkoje, bet ir į naudą visuomenei, inovacijas, galimus laimėtojus rinkoje ir pagrindines teises;
37. griežtai nepritaria tam, kad vykdant teisėkūrą pirmenybė būtų teikiama teisės aktų supaprastinimui ir reguliavimo naštos mažinimui, nes prioritetais reikėtų laikyti teisės aktus, kuriais siekiama stiprinti piliečių politines ir socialines teises ir gerinti sveikatą bei aplinkos būklę;
38. pažymi, kad Paukščių ir Buveinių direktyvos įtrauktos į tinkamumo patikrą, kuri turi būti baigta 2016 m.; apskritai pabrėžia, kad šiuo procesu neturi būti naudojamasi kaip dingstimi klausimų, kurie itin svarbūs aplinkos apsaugos požiūriu, užmojo mastui mažinti, taip pat kad, visų pirma, šios direktyvos yra Europos pastangų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir atkurti nualintas ekosistemas pagrindas, kad jose nustatytos reglamentavimo sistemos yra lanksčios ir šiuolaikinės ir kad šiomis direktyvomis sukuriama sistema, prie kurios verslo subjektai gali prisitaikyti ir kurioje jie gali sėkmingai vykdyti veiklą; todėl nepritaria pasiūlymui pradėti persvarstyti šias direktyvas;
39. palankiai vertina Komisijos pasirengimą apsvarstyti 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinio poveikį Direktyvai dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (angl. NEC); vis dėlto mano, kad nebūtina pateikti iš dalies pakeistą pasiūlymą, tačiau klimato kaitos ir energetikos politikos derinimo klausimą reikėtų spręsti per būsimas tarpinstitucines derybas; primena, kad Direktyvą dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų vėluojama persvarstyti jau daugiau kaip dešimt metų ir kad dėl bet kokio tolesnio delsimo bus tik mažinamas piliečių ir aplinkos apsaugos lygis;
40. ragina kuo greičiau užbaigti Degalų kokybės direktyvos ir Reglamento dėl lengvųjų krovininių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo vertinimus, kad Komisija 2015 m. galėtų pateikti pasiūlymus dėl dalinio jų pakeitimo; ragina Komisiją geriau integruoti ES klimato apsaugos ir energijos suvartojimo tikslus į savo transporto politiką, visų pirma į kelių, oro ir jūrų transporto sektorius;
41. ragina Komisiją aktyviau dirbti rengiant geresnius teisės aktus keleivių teisių srityje ir užtikrinant jų vykdymą remiantis sąžininga įvairių transporto rūšių paslaugų teikėjų konkurencija, įtraukti į savo pasiūlymus dėl kelių transporto dokumentų rinkinio nuoseklią teisingų kainų nustatymo ir išorės sąnaudų internalizavimo kriterijų sistemą ir stiprinti savo priemones, kuriomis siekiama mažinti mirčių ir sunkių sužalojimų skaičių pagal ES kelių eismo saugumo tikslus; prašo Komisijos, rengiant savo Transporto baltosios knygos apžvalgą, įvertinti savo darbą atsižvelgiant į 2011 m. baltojoje knygoje išdėstytus tikslus ir 40 iniciatyvų;
42. itin kritiškai vertina Komisijos pranešimą, kad ji atsiims savo pasiūlymą dėl Direktyvos 92/85/EEB dėl nėščių darbuotojų ir nėštumo ir gimdymo atostogų persvarstymo, ir jos ketinimą paklusti verslo subjektų reikalavimams; pabrėžia būtinybę persvarstyti Tarybos direktyvą 92/85/EEB siekiant nustatyti atitinkamus ES lygmeniu taikytinus būtiniausius teisių į nėštumo ir gimdymo atostogas ir tėvystės atostogas standartus ir taip užtikrinti geresnę nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sveikatą ir saugą, taip išsprendžiant demografines problemas ir kartu mažinant vyrų ir moterų nelygybę; atkreipia dėmesį į 2015 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-409/13 dėl Komisijos teisės atsiimti pasiūlymą, kuriame dar kartą patvirtinamos konkrečios sąlygos, kurias turi įvykdyti Komisija, be kita ko, įvykdydama įsipareigojimus nurodyti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymo atsiėmimo priežastis ir tvirtai laikytis ES sutartyje nustatytų įgaliojimų pasidalijimo, institucinės pusiausvyros ir lojalaus bendradarbiavimo principų; atsižvelgdamas į tai, numato, kad Parlamentas imsis veiksmų prieš Tarybą ir Komisiją dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį;
43. tvirtai palaiko Komisijos tikslą persvarstyti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 248/2009 dėl dvejopo naudojimo technologijų eksporto; palankiai vertina nuolatinį Komisijos darbą ir jos ketinimą pirmąjį 2016 m. pusmetį pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; primena, kad reikia skubiai sukurti dvejopo naudojimo technologijų eksporto komerciniais tikslais reglamentavimo nuostatas ir spręsti galimo žalingo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) produktų ir paslaugų eksporto į trečiąsias šalis problemą; ragina Komisiją nustatyti veiksmingas apsaugos priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad šios eksporto kontrolės priemonės nepakenktų moksliniams tyrimams, įskaitant informacinių technologijų saugumo mokslinius tyrimus be nusikalstamų paskatų;
44. mano, kad, kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas neseniai patvirtino A. Záborskos parengtame pranešime, jau pasiektos 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo ribos ir kad ją reikia atnaujinti; ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų pakeisti neveiksmingi ir neįgyvendinami galiojantys teisės aktai, nes, nepaisant nesuskaičiuojamų pastaraisiais metais vykdytų kampanijų, užsibrėžtų tikslų ir taikytų priemonių, niekaip nepavyksta sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo;
45. reikalauja atsiimti pasiūlymą dėl komercinių paslapčių, dėl kurio šiuo metu vyksta diskusijos Teisės reikalų komitete, nes neišnagrinėtas jo poveikis pagrindinėms teisėms, taip pat galimas neigiamas poveikis konkurencijai, ypač kiek tai sietina su MVĮ; be to, pabrėžia, kad dėl dabartinio pasiūlymo atsiranda teisinis netikrumas teisės susipažinti su informacija ir darbuotojų judumo srityse ir kad jo spragomis ir neapibrėžtumu būtų galima pasinaudoti siekiant perdėtai saugoti komercinę informaciją, o tai prieštarautų bendram interesui;
46. mano, kad atliekant išsamią ES prekybos politikos strategijos peržiūrą reikėtų atsižvelgti į faktines bendras jos galimybes padėti kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą, taip pat didinti jos suderinamumą su ES vystymosi ir klimato kaitos tikslais, aplinkos apsaugos prioritetais ir žmogaus teisių standartais; be to, primygtinai ragina Komisiją pakeisti taikomą praktiką ir demokratiškai atskleisti visus derybų proceso dokumentus;
47. palankiai vertina paskatomis grindžiamą požiūrį į EKP šalis, kuris pagrįstas laimėjimais ir diferencijavimu, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją sukurti principo „parama pagal pažangą“, kuris taip pat reiškia, kad šalys, nerodančios noro dalykiškai bendradarbiauti su ES, gaus mažiau paramos, įgyvendinimo mechanizmus, taip pat aiškiai apibrėžti atitinkamus lyginamuosius standartus, rodiklius ir kriterijus;
48. apgailestauja dėl to, kad Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker pritarė idėjai kitus penkerius metus nevykdyti tolesnės plėtros; mano, kad dėl tokio pareiškimo galėtų sumažėti ES patikimumas Vakarų Balkanų regione, atsirasti pavojingas precedentas ir strategiškai susilpnėti Sąjungos įvaizdis vis labiau nestabiliose rytinėse kaimyninėse šalyse; primena 2003 m. Salonikuose vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES valstybių ar vyriausybių vadovų priimtą sprendimą, kuriame teigiama, kad visos Vakarų Balkanų šalys turi nuolatinę galimybę tapti ES valstybėmis narėmis; primena, kad tik tokia galimybė gali paskatinti atitinkamas šalis, kurios geografiniu požiūriu yra apsuptos ES valstybių narių, vykdyti būtinas reformas ir jas suderinti su ES acquis;
49. ragina Komisiją sparčiau teikti pagalbą Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai ir stiprinti jų veiksmų koordinavimą, stebėseną ir tarpusavio keitimąsi patyrimu bei gerosios patirties pavyzdžiais, siekiant paspartinti veiksmingą asociacijos susitarimų nuostatų įgyvendinimą ir stiprinti šių šalių integraciją į ES politiką;
50. ragina Komisiją neleisti naudoti ES biudžeto lėšų gynybos arba dvejopos paskirties mokslinių tyrimų tikslais, kaip šiuo metu planuojama daryti įgyvendinant su BSGP susijusių mokslinių tyrimų bandomąjį projektą; primygtinai ragina Komisiją apsaugoti vien tik civilinę atitinkamų ES fondų, pavyzdžiui, programos „Horizontas 2020“ fondo ir socialinių, regioninių ir struktūrinių fondų, paskirtį; primena, kad būtina gerokai sumažinti Europos Sąjungos valstybių narių gynybos sektorių perteklinius pajėgumus, netinkamo valdymo ir korupcijos atvejų skaičių ir susiskaidymą, taip pat pagerinti žemą skaidrumo lygį; ragina Komisiją daryti spaudimą valstybėms narėms, kad jos tinkamai įgyvendintų Direktyvos 2009/81/EB dėl viešųjų pirkimų nuostatas, taip pat ragina imtis tolesnių priemonių griežtoms vidaus rinkos taisyklėms nustatyti;
Trūkstamos iniciatyvos
51. atkreipia dėmesį į tai, kad nėra aiškiai apibrėžto komunikato dėl 2016 m. darbo programos; vis dėlto reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad tokiu atveju būtų pamirštos kelios pagrindinės sritys ir svarbios iniciatyvos; todėl ragina Komisiją persvarstyti programą ir į ją įtraukti šiuos pasiūlymus:
– nustatyti socialinio veto teisę arba bet kokį kitą mechanizmą, kuris galėtų užkirsti kelią ES teisės aktų įsigaliojimui tais atvejais, kai dėl jų poveikio būtų daroma žala skurdžiausiems asmenims, padidėtų nelygybė arba būtų apibojamos socialinės teisės;
– persvarstyti Darbo laiko direktyvą, siekiant pašalinti galimybę netaikyti vidutinės 48 valandų darbo savaitės reikalavimo;
– pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija valstybėse narėse;
– pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl informacinių technologijų produktų ir paslaugų ES rinkoje saugumo;
– pakoreguoti ES viešųjų pirkimų taisykles, kad atitinkamoms institucijoms būtų prieinami kiekvieno informacinių technologijų produkto ar paslaugos šaltinio kodai;
– pateikti pasiūlymą dėl bankų sąjungos sukūrimo ir bendros indėlių garantijų sistemos sukūrimo veiksmų planą;
– pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl efektyvaus išteklių naudojimo ir vieneto investicinių sąnaudų įtraukimo į simetriškesnę ir veiksmingesnę sustiprintą ir persvarstytą makroekonominio disbalanso procedūrą;
– persvarstyti Audito direktyvą, kad audito įmonės negalėtų teikti konsultacijų mokesčių klausimais;
– persvarstyti Apskaitos direktyvą ir išplėsti įmonėms taikytinas mokesčių prievoles pagal šalis visuose sektoriuose, be to, įpareigoti įmones skelbti sprendimus dėl mokesčių, kuriuos dėl jų priėmė valstybės narės ir trečiosios šalys;
– pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl teisės kreiptis į teismą dėl aplinkos klausimų, kad Sąjungoje būtų užtikrinamas Orhuso konvencijos nuostatų įgyvendinimas;
– pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl aplinkosauginio tikrinimo, kaip pagrindinės priemonės, padėsiančios Sąjungoje visapusiškai įgyvendinti aplinkosaugos teisės aktus;
– imtis tolesnių veiksmų po atitinkamų Komisijos rekomendacijų įvertinimo ir nustatyti suderintą ir privalomą netradicinių rūšių kuro paieškos ir gavybos hidraulinio ardymo metodu teisinę sistemą;
– pateikti komunikatą „Tvarios Europos maisto sistemos sukūrimas“, kaip 2014 m. balandžio mėn. susitarė už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, aplinką ir sveikatą ir maisto saugą atsakingi Komisijos nariai;
– nustatyti moksliniais tyrimais pagrįstus horizontalius endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų kriterijus ir taip nedelsiant įgyvendinti uždelstus Komisijos teisinius įsipareigojimus;
– pasiūlyti naują pagrindų teisės aktą dėl gyvūnų gerovės, kuriuo ES gerovės standartai būtų nustatyti visų kategorijų gyvūnams;
– pateikti ES veiksmų planą dėl važinėjimo dviračiais kartu su paramos ir skatinimo priemonėmis;
– pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įvairių rūšių atostogų (tėvystės, įvaikinimo, slaugos ir šeimos narių priežiūros atostogų), siekiant pagerinti profesinio, šeimos ir privataus gyvenimo derinimą, nes tai taip pat galėtų padėti išjudinti Taryboje blokuojamos Nėštumo ir gimdymo atostogų direktyvos klausimą;
– persvarstyti galiojančius teisės aktus dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio, nes jie neveiksmingi ir neįgyvendinami – nepaisant nesuskaičiuojamų pastaraisiais metais vykdytų kampanijų, užsibrėžtų tikslų ir taikytų priemonių, niekaip nepavyksta sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo;
– pateikti išsamų ES atsaką į LGBTI asmenų problemas, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, parengiant ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės strategiją ir (arba) veiksmų planą, kaip to jau ne kartą reikalavo Parlamentas ir valstybės narės;
– pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo trečiosiose šalyse veiklą vykdančioms ES įmonėms būtų nustatomos privalomos atsakingo verslo taisyklės, taip siekiant užtikrinti visapusį tiekimo grandinių skaidrumą, daugiausia dėmesio skiriant tekstilės sektoriui;
– imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) veiksmų planas ir toliau būtų aktualus dokumentas ir padėtų kovoti su naujomis neteisėtos medienos ruošos paskatomis, atsirandančiomis dėl miškų pakeitimo žemės ūkio plantacijomis, taip pat pateikti pasiūlymą dėl ES kovos su miškų naikinimu veiksmų plano;
– pertvarkyti Europos gero administracinio elgesio kodeksą į privalomą reglamentą, siekiant Europos Sąjungoje stiprinti pagrindinę teisę į tinkamą jos institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose teikiamų viešųjų paslaugų administravimą;
– imtis iniciatyvos nustatyti derybų dėl 23 ir 24 skyrių pradžios kriterijus, siekiant pasirengti per stojimo derybas su Turkija pradėti derybas dėl šių skyrių;
– pateikti pasiūlymą dėl bendrosios pozicijos dėl greito Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto Kampalos pakeitimų, kuriais visose valstybėse narėse apibrėžiami agresijos nusikaltimai, ratifikavimo;
– pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl visoje Europoje galiojančios apsaugos suteikimo informatoriams, pranešusiems apie Europos Sąjungos teisės aktams ir (arba) piliečiams įtakos turinčius pažeidimus;
Pastabos dėl darbo metodo
52. primygtinai ragina Komisiją aiškiai nurodyti, kad ji ketina paisyti vienodo abiejų ES teisės aktų leidybos įgaliojimus turinčių institucijų statuso, ypač atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas padeda mažinti naujų teisės aktų naštą, kaip buvo pasiūlymo dėl augalų dauginamosios medžiagos (COM(2013) 0262, 2013/0137 (COD)) atveju; pataria Komisijai nemėginti naudotis blokavimo priemonėmis, kuriomis gali naudotis Taryba, siekiant apeiti Parlamento poziciją;
53. pabrėžia, kad nepritaria jokiam naujam tarpinstituciniam susitarimui, jeigu taikant jo nuostatas kiltų pavojus Parlamento pagal Sutartį atliekamam vaidmeniui, Komisijos darbotvarkė būtų primetama Parlamentui ir Tarybai, teisės aktų leidėjai visais etapais turėtų paklusti vadinamųjų ekspertų vertinimui, o demokratiškai priimti politiniai sprendimai būtų aukojami dėl kitų prioritetų, pavyzdžiui, dėl administracinio supaprastinimo arba reguliavimo naštos mažinimo;
54. mano, kad Komisijos politinės gairės negali būti vienintelis pagrindas daugiamečiams prioritetams nustatyti, nes tokiu atveju teisės aktų leidėjai manytų, kad jų darbotvarkę sudaro tik Komisijos narių kolegija;
55. primygtinai ragina Komisiją aktyviau stengtis stebėti, kaip valstybės narės perkelia ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir jų laikosi, ypač įgyvendinant sutrumpintą teisėkūros darbotvarkę; ragina aktyviau ir sistemingiau įtraukti nacionalinius parlamentus;
56. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.