PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos Parlamento prioritetų, susijusių su 2016 m. Komisijos darbo programa
1.7.2015 - (2015/2729(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių
Martina Michels, Inês Cristina Zuber, Merja Kyllönen, Pablo Iglesias, Fabio De Masi, Neoklis Sylikiotis, Marina Albiol Guzmán, Paloma López Bermejo, Lidia Senra Rodríguez, Javier Couso Permuy, Ángela Vallina, Takis Hadjigeorgiou, Stefan Eck, Tania González Peñas, Marisa Matias GUE/NGL frakcijos vardu
B8;0664/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento prioritetų, susijusių su 2016 m. Komisijos darbo programa
(2015/2729(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ (COM(2014) 0910),
– atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių[1], ypač į jo IV priedą,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015) 0215),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,
A. kadangi ES ir jos valstybės narės toliau kovoja su didžiausia ekonomikos ir socialine krize per visą ES istoriją; kadangi dėl sustingusios ekonomikos, didelio nedarbo, silpnėjančių socialinių ir darbo teisių ir didėjančios socialinės ir ekonominės nelygybės būtina iš esmės pakeisti dabartinę Komisijos įgyvendinamą politiką ir pereiti prie politikos, kuri padėtų stiprinti Europos Sąjungos ir valstybių narių pastangas siekti tvaraus ekonomikos augimo ir visiško užimtumo, ir kovoti su skurdu, socialine atskirtimi ir darbo užmokesčio skirtumais;
B. kadangi Europos Komisija nesugebėjo tinkamai įvertinti esminių dabartinės krizės priežasčių, įskaitant ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) struktūrinius trūkumus ir tikslus; kadangi dėl šių trūkumų atsiradusi skolos našta tapo neproporcingai didelė, o kai kurių šalių ekonomika vis dar auga, kai tuo tarpu kitos šalys pateko į gilią ekonomikos duobę; kadangi Komisija toliau įgyvendina neoliberalią ir į griežtą taupymą orientuotą politiką; kadangi dėl tokios politikos pradėjo didėti nedarbas, skurdas, pastebimai mažėja atlyginimai, ilginamas darbingas amžius ir mažiau skiriama viešųjų lėšų tokioms sritims kaip švietimas, kultūra ir sveikata; kadangi dėl šios politikos toliau didės poreikis įgyvendinti radikalią privatizavimo programą ir tam bus sudarytos palankios sąlygos;
C. kadangi dėl Europos Komisijos reakcijos į ekonomikos, socialinę ir demokratijos krizę, pvz., ekonomikos valdymo sistemos, suverenios ir demokratiškai išrinktos vyriausybės ir nacionaliniai parlamentai ilgainiui neteko politinio apsisprendimo teisės, be to, Europos gyventojams užkertamas kelias vykdyti demokratinę kontrolę ir sudaromos sąlygos nuolatinėms griežtas taupymo priemonėms;
D. kadangi, atsižvelgiant į Europos politinių diskusijų nesuderinamumą, atsiradusį po visuotinių rinkimų Graikijoje, nepaisoma fakto, kad gyventojai demokratiniu būdu atmetė trejeto memorandumą; kadangi Europos institucijos, nesiimdamos jokių nepriimtino šantažo priemonių, turėtų gerbti Graikijos gyventojų apsisprendimą siekti vystymosi, augimo ir socialinės sanglaudos ir užbaigti trejeto memorandume nustatytą neproduktyvią ir socialiniu požiūriu pražūtingą griežtą taupymo politiką;
E. kadangi penkių pirmininkų ataskaitoje pristatomos koordinuotos pastangos toliau institucionalizuoti griežtą taupymo politiką ES ir valstybėse narėse;
F. kadangi Komisijos reakcija į vadinamąjį „Lux Leaks“ skandalą yra visiškai neadekvati; kadangi vis dar reikia spręsti svarbų socialinio teisingumo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad Europos gyventojai kenčia nuo griežto taupymo programų ir neoliberalių struktūrinių reformų, slaptų mokestinių susitarimų, pasaulinio mokesčių slėpimo, o pelno pervedimas į mokesčio rojų išlieka visiškai teisėta praktika;
G. kadangi sukurtos mokesčių sistemos yra palankios didelėms įmonėms, o ne paprastiems piliečiams; kadangi dėl griežto taupymo ir griežtos fiskalinės drausmės priemonių, įskaitant didelius vyriausybių pajamų nuostolius, atsirandančius dėl mokesčių slėpimo ir vengimo, toliau didėja spaudimas valstybių narių biudžetams ir taip pažeidžiami Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų ir darbuotojų interesai;
H. kadangi per pastaruosius dvidešimt metų, bandydami pasiekti Europos pakrantes, jūroje žuvo daugiau nei 30 000 žmonių; kadangi ES ir jos valstybės narės, statydamos tvoras ir savo išorės sienas vis labiau saugodamos nuo migrantų ir pabėgėlių, nesuteikdamos galimybių saugiai ir teisėtai atvykti į ES, prisideda prie nusikalstamos ir pavojingos neteisėto žmonių gabenimo veiklos vykdymo;
I. kadangi klimato krizė toliau kelia grėsmę viso pasaulio visuomenių stabilumui, sveikatai ir pragyvenimui, taip pat gyvūnų gerovei ir biologinei įvairovei; kadangi ES įnašas į naują tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, sudarytą per 21-ąją Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją, nėra pakankamas; kadangi nesprendžiamas poreikio realiai pakeisti gamybos sistemą klausimas;
J. kadangi ES reikalinga plataus užmojo darbo programa, kurią įgyvendindama ji galėtų kurti tvarią ir įtraukią ekonomiką ir kuri padėtų kurti socialinėmis ir darbo teisėmis pagrįstą užimtumo politiką, sudarančią sąlygas spręsti daugybės Europos Sąjungos bedarbių arba ne visu pajėgumu dirbančių žmonių problemą, ir teikti aukšto lygio aplinkai nekenksmingas viešąsias paslaugas;
K. kadangi ES priimti sprendimai dėl biudžeto neatspindi prioritetų, kurių reikia laikytis siekiant skatinti tvarų, kokybišką ir socialiniu požiūriu subalansuotą augimą;
L. kadangi griežtos taupymo politikos priemonės sulaukia didelio visuotinio pasipriešinimo, o ES sprendimų priėmimo procesui ir ES institucijoms trūksta demokratiškumo; kadangi, užuot paisius žmonių reikalavimų iš esmės atsisakyti neoliberalizmo politikos, Komisija suvienija politines jėgas ir toliau valstybėms narėms taiko griežtas taupymo priemones;
M. kadangi būtina užtikrinti didesnį skaidrumą, atvirumą ir demokratiją, įskaitant aktyvesnį piliečių dalyvavimą;
1 DALIS
PAGRINDINIAI PRIORITETAI
1. ragina Komisiją pristatyti darbo programą, kurioje būtų aptarti pagrindiniai uždaviniai, su kuriais šiandien susiduria ES, pvz., sustingusi ekonomika, defliacijos grėsmė, didelis nedarbas, silpnėjančios socialinės ir darbo teisės, didėjanti socialinė ir ekonominė nelygybė ir socialinė atskirtis, didelė valstybės ir išorės skola, taip pat klimato krizė; labai nerimauja dėl to, kad Komisija tęsia finansinio konsolidavimo politiką, struktūrinę reformą ir reguliavimo panaikinimą; mano, kad ekonomikos, socialinę, klimato ir politinę krizę galima įveikti tik įgyvendinant radikalią naują politiką, kurioje svarbiausią vietą užimtų ne su finansų rinkomis susiję interesai, o žmonės ir aplinka, įskaitant gyvūnų gerovę;
2. pabrėžia, kad valstybės ir išorės skolos lygis ES pakraščio šalyse yra vienas didžiausių pasaulyje ir tai yra asimetrinio integracijos proceso pasekmė; primena, kad ši skola buvo pretekstas taikyti griežtas taupymo priemones, kurių tikrieji padariniai yra padidėjęs skurdas ir skola; mano, kad, siekiant paprasčiausio teisingumo, būtina skubiai pripažinti skolos naštą, iš naujo derėtis dėl skolos (restruktūrizavimo ir esminio sumažinimo) ir užtikrinti tvarų jos lygį;
3. griežtai nepritaria penkių pirmininkų ataskaitai, nes joje nenurodyta, kaip išvengti dominuojančių griežtų taupymo priemonių, bet vietoj to siūloma stiprinti dabartinę politiką, įskaitant didesnį konkurencingumą ir struktūrinę konvergenciją taikant griežtą fiskalinę politiką ir taupymo priemones; mano, kad pasiūlymai dėl socialinės sanglaudos ir socialinių rodiklių, taip pat demokratinės atskaitomybės ir skaidrumo paprasčiausiai naudojami kaip pretekstas toliau priversti valstybes nares laikytis vieno ekonomikos ir fiskalinės politikos modelio;
4. mano, kad Stabilumo paktas, Stabilumo sutartis, EPS koordinavimas ir valdymas ir ekonomikos valdymą reglamentuojantys teisės aktai, pvz., šešių dokumentų rinkinys, dviejų dokumentų rinkinys ir paktas „Euro plius“, turi būti panaikinti; ragina Komisiją imtis iniciatyvos iš esmės pakeisti makroekonominę politiką siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę, skaidrumą ir valstybių narių gebėjimą įgyvendinti politiką, kuri tenkintų jų atitinkamus poreikius, įskaitant socialiniu požiūriu subalansuotas fiskalinio skatinimo priemones;
5. teigiamai vertina įsipareigojimą prisijungti prie atnaujintos Europos socialinės chartijos; ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl prisijungimo prie Chartijos, kuris reikštų pirmąjį žingsnį siekiant geresnių socialinių ir darbo teisių;
6. labai apgailestauja dėl nuolatinių ES institucijų bandymų taikyti Graikijai privalomas griežtas taupymo priemones, kurios prieštarauja Graikijos žmonių valiai, pareikštai per 2015 m. sausio mėnesio rinkimus; primygtinai prašo Europos institucijų gerbti Graikijos žmonių sprendimą siekti vystymosi, augimo ir socialinės sanglaudos ir užbaigti trejeto memorandume nustatytą neproduktyvią ir socialiniu požiūriu pražūtingą griežtą taupymo politiką;
7. nepritaria Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) susitarimui, nes juo siekiama viešosiomis lėšomis finansuoti privatųjį sektorių, dėl jo privatizuojamas pelnas ir suvisuomeninama rizika, be to, jame trūksta demokratinės kontrolės; išreiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad ESIF sudarys sąlygas toliau privatizuoti visuotinės svarbos paslaugas; pabrėžia, kad ESIF turėtų pakeisti išsami Europos darnaus vystymosi, užimtumo ir socialinės įtraukties investicijų programa (kurią galima kontroliuoti demokratinėmis priemonėmis), kuri padėtų skatinti kokybišką ir socialiniu požiūriu subalansuotą augimą, pagrįstą sąžiningesniu turto padalijimu; pabrėžia, kad nė viena investicijų programa negali pakeisti socialiniu, ekologiniu ir teritoriniu požiūriu subalansuotos sanglaudos politikos, padedančios didinti regiono galimybes ir skatinti tvarius struktūriniu pokyčius;
8. labai nerimauja, kad Komisijos pasiūlyme dėl kapitalo rinkų sąjungos, be kita ko, raginama atkurti prekybą MVĮ vertybiniais popieriais; pabrėžia, kad reguliavimo panaikinimas finansų rinkose yra viena pagrindinių ekonomikos krizės priežasčių; dar kartą atkreipia dėmesį į poreikį stiprinti viešojo finansų sektoriaus vaidmenį, įskaitant nacionalizaciją; primygtinai ragina bankų sektorių skatinti ekonomikos vystymąsi, visų pirma, teikti produktyvias ir darbo vietas kuriančias investicijas, ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinį ir bendradarbiavimo sektorių;
9. mano, kad būtina gerinti ES priimamų įstatymų kokybę; tačiau primygtinai prašo atkreipti dėmesį į tai, kad geresnio reglamentavimo darbotvarkė ir programa REFIT, kuriomis gali būti trukdoma įgyvendinti Europos Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjo, teises, neturėtų pažeisti demokratinio proceso arba būti naudojamos kaip pretekstas naikinti reguliavimą, dėl kurio silpnėja socialinė apsauga, vartotojų apsauga, aplinkosaugos standartai, gyvūnų gerovės standartai ir socialinis dialogas; todėl nepritaria siūlomo ekspertų komiteto sudarymui;
10. vietoj to ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl visų būsimų teisės aktų būtų atliekamas poveikio socialinėms ir pagrindinėms teisėms vertinimas ir įtraukti laikinojo galiojimo sąlygas siekiant užtikrinti reguliarią ES teisės aktų peržiūrą;
11. primygtinai ragina, kad Komisija ir valstybės narės pademonstruotų tikrą politinį įsipareigojimą apmokestinant tikruosius turto savininkus ir parengtų išsamią strategiją, įskaitant konkrečias ir veiksmingas teisėkūros priemones, pvz., mokesčio rojaus ir laisvų uostų uždraudimas, Europos ir pasaulinio turto registro sukūrimas, ekonominiam turiniui keliamų reikalavimų sugriežtinimas, pelno apmokestinimas jo gavimo vietoje, bankų, kurie toliau lengvina mokesčių slėpimą, licencijų panaikinimas ir valstybinių mokesčių administravimo institucijų pajėgumų atkūrimas;
12. apgailestauja, kad Komisijos paskelbtas atsakas į „Lux Leaks“ skandalą nėra pakankamas; ragina Komisiją bent jau į savo mokesčių dokumentų rinkinį įtraukti įsipareigojimą viešai skelbti su mokesčiais susijusius sprendimus siekiant užtikrinti skaidrumą ir priežiūrą, taip pat įvairių šalių ataskaitas, teikiamas pagal bankams taikomas Kapitalo reikalavimų direktyvos IV taisykles; apgailestauja, kad Komisija Komercinių paslapčių direktyvoje toliau silpnina pranešėjų apie pažeidimus ir darbuotojų apsaugą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pranešėjai apie pažeidimus būtų teisiškai ir materialiai apsaugoti, kai galima pagrįstai manyti, kad jie saugo visuomenės interesus;
13. ragina Komisiją laikytis tikro holistinio požiūrio į migracijos politiką ir pasiūlyti visiškai naują migracijos politiką, kurioje būtų numatyti saugūs teisiniai būdai patekti į ES visoms moterims, vyrams ir vaikams, kuriems reikia apsaugos, arba kurie siekia vėl gyventi su šeima, ir nekvalifikuotiems darbuotojams migrantams, kuriuos gina Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (JTVPK); atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl prieglobsčio prašytojų paskirstymo ir perkėlimo, kurie yra sudedamoji Europos migracijos darbotvarkės dalis; tačiau ragina priimti platesnio užmojo pasiūlymą, kuriame būtų numatyta galimybė skubiai išduoti humanitarines vizas prieglobsčio prašytojams valstybių narių ambasadose ir konsulinėse įstaigose, taip pat vietoj dabartinės savanoriškos pabėgėlių perkėlimo programos, parengti privalomą ES lygmens pabėgėlių perkėlimo programą;
14. prieštarauja Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimui (TPIP), išsamiam ekonomikos ir prekybos susitarimui (angl. CETA) ir prekybos paslaugomis susitarimui (angl. TISA) ir rimtai abejoja dėl bendros Komisijos vykdomos ES tarptautinės prekybos politikos orientacijos, visų pirma dėl jos nenuoseklumo atsižvelgiant į pagrindinius tikslus, susijusius su darbo vietų kūrimu, kova su skurdu, tvarios ekonomikos užtikrinimu, spekuliacijos kontrole (visų pirma spekuliacija maisto produktais), visuomenės sveikatos apsauga, gyvūnų sveikata ir gerove, tvariu žemės ūkiu ir aplinka, ir kultūrinės įvairovės užtikrinimu;
15. teigiamai vertina Komisijos siekį tapti skaitmeninės revoliucijos lydere; tačiau pabrėžia, kad internetas nėra vien priemonė bendrosios rinkos strategijai įgyvendinti; atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimas pakeitė visą visuomenę (kaip ji veikia, bendrauja, gyvena ir valdo) ir visus sektorius nuo pažangiųjų elektros energijos tinklų sistemų iki sveikatos priežiūros sistemos; pabrėžia, kad skaitmeninė revoliucija taip pat yra kultūrinis ir politinis klausimas, susijęs su tuo, kaip skaitmeninimas, užuot jį siejus su ekonomikos infrastruktūra, galia ir manipuliavimu, gali padėti sukurti naują dalijimusi žiniomis ir dalyvavimu pagrįstą demokratijos modelį; tvirtai mano, kad tinklo neutralumas, duomenų apsauga ir bendroji autorių teisių ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga turėtų būti pagrindiniais atspirties taškais siekiant, kad skaitmeninė revoliucija būtų ir demokratijos revoliucija;
16. galiausiai pažymi, kad dabartinę ekonomikos ir socialinę krizę, be kita ko, sukėlė Komisijos neoliberali politika, kuria vadovaujantis skatinama naikinti finansų rinkų reguliavimą, liberalizuoti produktų ir paslaugų rinkas ir didinti finansų rinkų vaidmenį ekonomikoje, mažinti viešąsias investicijas ir naikinti darbo rinkos reguliavimą; pabrėžia būtinybę sukurti alternatyvią socialinę ir ekonominę politiką, kuri sudarytų sąlygas patiems žmonėms priimti su vystymusi susijusius sprendimus;
2 DALIS
2016 M. KOMISIJOS DARBO PROGRAMOS POLITIKOS POZICIJOS, SUSIJUSIOS SU KONKREČIAIS SEKTORIAIS
Socialiniu požiūriu subalansuota darbo vietų, augimo ir investicijų politika
17. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos darnaus vystymosi, užimtumo ir socialinės įtraukties investicijų programos, kuri gali padėti atkurti tvarią ir įtraukią ekonomiką ir kuria būtų siekiama įgyvendinti socialinėmis ir darbo teisėmis pagrįstą užimtumo politiką ir spręsti daugybės ES bedarbių arba ne visu pajėgumu dirbančių žmonių problemas;
18. šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją nedelsiant pateikti nacionalinėmis investicijų programomis pagrįstą teisės aktą, kuris sudarytų sąlygas kasmet papildomai investuoti ES ne mažiau kaip 2 proc. BVP;
19. apgailestauja dėl Komisijos trumpalaikio ir visapusiškai neįvertinto požiūrio, kuriuo ji vadovaujasi spręsdama jaunimo nedarbo problemą; ragina Komisiją taikyti ilgalaikes jaunimo užimtumą skatinančias priemones, ypatingą dėmesį skiriant ilgalaikių darbo vietų jaunimui kūrimui, įskaitant šiuo tikslu taikomą tvirtą teisėmis pagrįstą požiūrį;
20. ragina Komisiją peržiūrėti valstybės pagalbos taisykles siekiant sudaryti sąlygas valstybės intervenciniams veiksmams, kad būtų skatinami socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu naudingi projektai, ir padėti sunkumus patiriančioms MVĮ ir pramonės įmonėms pertvarkyti dėl krizės iš esmės sumažėjusius jų gamybos pajėgumus;
21. pabrėžia, kad regioninė politika yra neišvengiama ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonė, o pagrindiniai jos uždaviniai yra susiję su skirtumų regionuose mažinimu, visų pirma skurdesniuose ir atokiausiuose regionuose, tikros konvergencijos skatinimu ir augimo ir užimtumo skatinimu; nepritaria Komisijos požiūriui, pagal kurį sanglaudos politika prijungiama prie Europos ekonomikos valdymo, taip pat makroekonominių sąlygų naudojimui Stabilumo ir augimo pakte, kurias būtina įvykdyti norint gauti sanglaudos politikos ir regioninės plėtros fondų finansavimą; primygtinai prašo nenaudoti sanglaudos politikos kaip finansinės nuobaudos priemonės, jeigu regionas ar valstybė narė atsisako įgyvendinti reguliavimo panaikinimo ir privatizavimo politiką;
22. reikalauja, kad pagal investicijų programą „Horizontas 2020“ nebūtų finansuojamas ESIF įgyvendinimas;
Skaitmeninė politika, kuria užtikrinama piliečių interesų ir teisių apsauga
23. pabrėžia, kad internetas priklauso viešajai sričiai ir kad tinklo neutralumo principo užtikrinimas turi būti pagrindiniu ES politikos aspektu;
24. atkreipia dėmesį į tai, kad piliečių pasitikėjimas internetu yra labai svarbus siekiant užtikrinti sėkmingą skaitmeninę visuomenę ir ekonomiką; mano, kad kibernetinis saugumas yra svarbus, tačiau laisvė nuo įtarimų piliečiams yra vienodai svarbi; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad privatumas ir privatūs duomenys internete būtų vienodai saugomi tiek nuo viešosios teisės subjektų, tiek nuo privačių įstaigų;
25. mano, kad, atsižvelgiant į vis pavojingesnes darbo skaitmeninėje ekonomikoje sąlygas, Skaitmeninės sąjungos strategiją reikia papildyti apsaugos priemonėmis, kad šiame sektoriuje būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos; mano, kad programinės įrangos produktų (pvz., žaidimų ir taikomosios programinės įrangos) ženklinimas „sąžiningo darbo“ etikete galėtų būti pradine iniciatyva siekiant šio tikslo;
Nauja tvari klimato politika ir socialiai teisinga energetikos sąjunga
26. mano, kad klimato krizė kilo dėl ydingos intensyviai energiją vartojančios gamybos sistemos ir kad klimato kaitos problemos negalima palikti spręsti rinkai, tačiau reikalauja iš esmės keisti gamybos metodus ir vartojimo įpročius; ragina Komisiją iš naujo persvarstyti savo klimato kaitos politiką ir integruoti klimato kaitos klausimus į visas savo politikos sritis;
27. apgailestauja dėl užmojų stokos atsižvelgiant į Komisijos iki šiol pristatytus privalomus tikslus, visų pirma susijusius su Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje nustatytais tikslais; mano, kad klimato srityje būtina skubiai siekti platesnio užmojo tikslų, kad Europos Sąjunga išliktų lydere derantis dėl klimato kaitos, atsinaujinančiosios energijos naudojimo srityje, skatinant kurti ekologiškas darbo vietas ir tinkamai prisidedant prie pasaulinių pastangų mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
28. atkreipia dėmesį į pažadą iki 2015 m. pabaigos pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirtus 2030 m. klimato ir energetikos dokumentų rinkiniui įgyvendinti; primena apie pirmininko J.-C. Junkerio įsipareigojimą 40 proc. sumažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių duju kiekį ir užtikrinti, kad 30 proc. energijos rūšių derinio sudarytų atsinaujinančioji energija;
29. prašo Komisijos pateikti privalomus energijos naudojimo ir biomasės tvarumo kriterijus; taip pat prašo Komisijos pateikti pasiūlymus dėl intensyvios gyvulininkystės ūkiuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio problemos sprendimo, nes šiuose ūkiuose išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos turi daug didesnį poveikį klimato kaitai nei kituose sektoriuose išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos;
30. pakartoja, kad prieštarauja pasiūlymui dėl energetikos sąjungos, nes tokia sąjunga sudarys palankias sąlygas privatizacijai ir didins nelygybę; mano, kad energija turėtų būti vieša gerybe, o viešoji kontrolė yra pagrindinė priemonė, padėsianti užtikrinti ekologinę revoliuciją energetikos sektoriuje;
31. atkreipia dėmesį į pažadą iki 2015 m. pabaigos pateikti platesnio užmojo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio;
32. pabrėžia Buveinių ir Paukščių direktyvų svarbą ir nepritaria jokiems bandymams pakenkti šioms direktyvoms; taip pat pabrėžia, kad bet kokia galiojančių teisės aktų peržiūra turėtų būti siekiama atnaujinti ir sustiprinti teisės aktą, o ne jį susilpninti;
Darbuotojų teisių apsauga socialiniu ir ekonominiu požiūriu subalansuotoje vidaus rinkoje
33. ragina Komisiją pasinaudoti būsima tiksline Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūra, nes ji suteikia galimybę stiprinti darbuotojų teisių apsaugą nuo socialinio dempingo;
34. mano, kad judumas turėtų būti pasirenkamas, o ne priverstinis; pakartoja, kad Komisija, užuot didinusi judumo mastą, turėtų daugiau dėmesio skirti kokybiškų darbo vietų kūrimui žmonių gyvenamojoje vietoje ir kad šiose darbo vietose turėtų būti užtikrinamos socialinės ir darbo teisės; primygtinai prašo, kad būsimame judumo dokumentų rinkinyje būtų užtikrinta visų darbuotojų socialinių ir darbo teisių apsauga;
35. smerkia Komisijos ketinimą panaikinti Motinystės atostogų direktyvą; labai apgailestauja dėl Komisijos sprendimo sustabdyti socialinių partnerių susitarimo dėl kirpėjų saugos ir sveikatos sudarymą, nes tai pažeidžia ES socialinio dialogo principus; ragina Komisiją nedelsiant pateikti šiuos pasiūlymus ir atnaujinti su darbuotojų sauga ir sveikata susijusius teisės aktus;
36. atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu teikti didesnę paramą kooperatyvams ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, siekiant padidinti jų užimtumą stabilioje verslo aplinkoje, kuo labiau sumažinti didelių įmonių ir konglomeratų dominuojančios padėties rinkoje atvejų skaičių ir padėti steigti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones ir kooperatyvus bei skatinti jų augimą;
37. ragina laikytis subalansuoto regioninio požiūrio į pramonės politiką siekiant sukurti įvairialypį pramoninį pagrindą visose valstybėse narėse ir regionuose, nes tai yra labai svarbu užtikrinant aukšto lygio užimtumą ir aktyvumą visoje ES;
Demokratinė ekonomikos ir pinigų politika
38. tvirtai mano, kad ekonomikos valdymo ir EPS struktūra yra neaiški ir nedemokratiška; primygtinai prašo Stabilumo ir augimo paktą pakeisti tikru Užimtumo ir vystymosi paktu, pagrįstu visiems ES žmonėms naudingais socialiniais ir aplinkos apsaugos kriterijais; toliau ragina rengti tarpvyriausybinę konferenciją siekiant panaikinti fiskalinį susitarimą ir pataria nedelsiant sustabdyti jo taikymą iki įvyks ši konferencija;
39. mano, kad bankų sąjungos teisės aktais ginami tik ES stambaus kapitalo bendrovių interesai ir pažeidžiami pagrindiniai demokratijos principai; sutinka, kad turi būti panaikinti bankų sąjungos teisės aktai ir pritaria, kad būtina užtikrinti demokratinę visuomeninę bankų sistemos kontrolę;
40. reikalauja iš esmės pakeisti Europos Centrinio Banko (ECB) statutą ir įgaliojimus siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vienodomis sąlygomis galėtų vykdyti jo politinę ir demokratinę kontrolę; mano, kad labai svarbu valstybėms narėms suteikti įgaliojimus priimti sprendimus dėl esminės ekonominės politikos, pvz., pinigų politikos; taip pat mano, kad būtina, jog ECB taptų pagrindiniu skolintoju, kuris gali veikti kaip įprastas centrinis bankas ir taip skatinti ekonomiką defliacijos ir nuosmukio atveju; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina, kad ECB ir Europos investicijų bankas (EIB) tiesiogiai finansuotų valstybės investicijas ir remtų realiąją ekonomiką, o ne naujus turto kainų burbulus;
41. pakartoja savo raginimą nedelsiant panaikinti trejeto sistemą šalyse, kurioje ji vis dar galioja, nes šiai sistemai trūksta teisėtumo; reikalauja, kad Komisija įsipareigotų išsamiai ir skaidriai įvertinti įvairias ekonomikos valdymo priemones, įskaitant trejeto nustatytas makroekonominio prisitaikymo programas, ir, atliekant tokį vertinimą, atsižvelgti į autoritetingų ekonomistų ir pačių trejeto narių išsakytą kritiką;
42. apgailestauja dėl nesąžiningos mokesčių politikos, įskaitant neteisingus ir atgaline data galiojančius vandens mokesčius, kuriuos valstybės narės nustato įgyvendindamos fiskalinio koregavimo programas, be to, šia politika pažeidžiamas proporcingos mokestinės naštos ir progresyvumo principas, nes mažas pajamas gaunantys namų ūkiai ypač kenčia dėl neproporcingų priemonių, taip pat ragina nedelsiant nutraukti tokią nesąžiningą mokesčių politiką;
Nauja sąžininga prekybos politika
43. išreiškia rimtas abejones dėl bendros Komisijos vykdomos ES tarptautinės prekybos politikos orientacijos, visų pirma dėl jos nenuoseklumo atsižvelgiant į pagrindinius tikslus, susijusius su darbo vietų kūrimu, kova su skurdu, tvarios ekonomikos užtikrinimu, spekuliacijos kontrole (visų pirma spekuliacija maisto produktais), visuomenės sveikatos apsauga, gyvūnų sveikata ir gerove, tvariu žemės ūkiu ir aplinka ir kultūrinės įvairovės užtikrinimu;
44. prieštarauja įgaliojimams, kuriuos Taryba suteikė Komisijai derantis dėl visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų (LPS), pvz., Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas (TPIP), išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (angl. CETA) ir prekybos paslaugomis susitarimas (angl. TISA), kurie, be kita ko, kelia didelę grėsmę aprūpinimo maistu saugumui ir į kuriuos numatyta įtraukti investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo tvarką (angl. ISDS); ragina Komisiją sustabdyti šias tarptautines derybas dėl prekybos;
45. primena, kad Komisijos užsakytuose poveikio tyrimuose, visų pirma susijusiuose su TPIP, TISA ir CETA, kuriais visiems žadamos darbo vietos ir gerovė, yra didelių trūkumų ir jie nėra visiškai patikimi, nes naudojami ekonominiai modeliai yra pasenę; ragina Komisiją naudoti patikimesnius ekonominius modelius, patikrinti jau įsigaliojusių LPS įgyvendinimo rezultatus ir palyginti juos su tyrimų ir poveikio vertinimų rezultatais;
46. pabrėžia, kad bet koks prekybos susitarimas turi būti sudaromas užtikrinant dabartinio lygio darbo reglamentavimo, aplinkos ir socialinių teisių apsaugą ir viešųjų pirkimų ir visuomeninės svarbos viešųjų paslaugų teikimo saugiklius, įskaitant valstybių teisę ateityje šioje srityje nustatyti griežtesnius standartus; primygtinai prašo, kad į derybas dėl prekybos susitarimo nebūtų įtraukiami jokios formos ISDS, kad būtų išlaikoma demokratinė minėtų reglamentų kontrolė;
47. prieštarauja tarptautinės prekybos derybų slaptumui ir ragina Komisiją viešai paskelbti visus derybų dokumentus, kad su jais galėtų susipažinti parlamento nariai ir visi suinteresuoti piliečiai; ragina surengti viešas ir demokratines diskusijas su visais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma profesinėmis sąjungomis ir pilietinės visuomenės atstovais siekiant užtikrinti tinkamą Komisijos laisvosios prekybos darbotvarkės padarinių stebėseną;
48. mano, kas spartinant naujų laisvosios prekybos susitarimų sudarymą siekiama išvengti tikrų būdų, padedančių išspręsti krizę, paieškų, pvz., ekonominės nelygybės mažinimas ES viduje, tarptautinių bendrovių ir investuotojų galimybių piktnaudžiauti ribojimas, auditas ir valstybės skolos mažinimas, ir būtina kova su mokesčių vengimu ir slėpimu;
49. primena, kad, atsižvelgdama į valstybių narių ir Europos Parlamento poziciją, Komisija pritarė JT konvencijoje dėl kultūros įvairovės nustatytam „kultūros išimties“ principui, pagal kurį kultūra turėtų būti vertinama kitaip nei kiti komerciniai produktai, o su žemės ūkio produktais ir paslaugomis susiję klausimai iš esmės neturėtų būti įtraukti į derybas; mano, kad šiam principui reikėtų priskirti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas (AVMS) ir pagrindinius su Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyva susijusius klausimus, valstybės subsidijas, transliuotojų finansinius įsipareigojimus (visų pirma paramą Europos filmų gamybai ir platinimui), bendros gamybos susitarimus, kalbos politikos priemones, televizijos kanalų, į kuriuos investavo valstybė, veikimą, akcijų televizijos kanaluose ir tinkluose kiekio ribų nustatymą, intelektinės nuosavybės teises kultūros, žurnalistikos ir mokslo srityse ir konkrečias socialinės apsaugos sistemas;
Tikra teisingumo ir pagrindinių teisių politika
50. ragina Komisiją atlikti aktyvų vaidmenį skatinant priimti horizontaliąją kovos su diskriminavimu direktyvą, kuri atitiktų Europos Parlamento poziciją, ir kovoti su diskriminacija, įskaitant išpuolius prieš romus, migrantus, prieglobsčio prašytojus ir kitas pažeidžiamas grupes;
51. prašo Komisijos įvertinti romų integracijos nacionalinių strategijų (angl. NRIS) įgyvendinimą ir Tarybos rekomendacijas dėl veiksmingos romų integracijos valstybėse narėse priemonių ir prireikus pasiūlyti papildomas priemones, skirtas veiksmingai romų įtraukčiai užtikrinti;
52. ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms skirtą veiksmų planą, kuris padėtų gerinti sulaikymo sąlygas, ypač atsižvelgiant į plačiai paplitusį ikiteisminį sulaikymą, įskaitant bylas, kuriose išduotas Europos arešto orderis (angl. EAW); ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su kalinimo sąlygomis;
53. yra labai nusivylęs dėl Komisijos neveiklumo atsižvelgiant į savo iniciatyva pateiktą teisėkūros pranešimą dėl Europos arešto orderio peržiūros; ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgiama į Europos Parlamento pranešimą šiuo klausimu, visų pirma į proporcingumo vertinimo klausimą;
54. apgailestauja dėl to, kad Komisija į savo naujas iniciatyvas neįtraukė atnaujinto naujausio pasiūlymo dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriame atsispindi Europos Parlamento pirmojo svarstymo, įvykusio 2011 m., metu pasiektas susitarimas;
55. yra labai nusivylęs naujausia Komisijos parengta Europos saugumo darbotvarke, kurioje ir vėl daugiausia dėmesio vienareikšmiškai skiriama represinei politikai ir ES teisėsaugos agentūrų tinklo didinimui;
56. ragina Komisiją reaguoti į Europos Parlamento prašymus, kuriuos jis pateikia savo rezoliucijose dėl įtarimų, kad CŽV veža ir neteisėtai laiko kalinius Europos šalyse, visų pirma po to, kai buvo paskelbta JAV Senato ataskaita dėl CŽV įvykdytų kankinimų;
57. teigiamai vertina atnaujintą įsipareigojimą prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), tačiau mano, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nuomonė dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie EŽTK yra pagrindinė kliūtis žmogaus teisėms;
58. ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į 2014 m. balandžio 8 d. ESTT sprendimą sujungtose bylose C 293/12 ir C 594/12; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją susilaikyti nuo siūlymų nustatyti bet kokias papildomas bendrųjų duomenų saugojimu pagrįstas priemones;
59. mano, kad ESTT sprendimas dėl duomenų saugojimo yra svarbus renkant keleivio duomenų įrašus (angl. PNR) teisėsaugos tikslais; todėl ragina Komisiją atsisakyti pasiūlymo dėl ES PNR; primygtinai prašo Komisijos pateikti Europos Parlamentui Teismo sprendimo poveikio visiems teisiniams pasiūlymams, susijusiems su masiniu asmens duomenų rinkimu ir saugojimu, vertinimą;
60. ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad piliečiai būtų apsaugoti nuo vis intensyvesnės valstybių vykdomos sekimo veiklos;
Žmogaus teisėmis pagrįsta migracijos politika
61. ragina Komisiją 2015 m. parengti plataus užmojo pasiūlymus dėl saugių teisinių būdų, kuriais naudodamosi visos ES moterys, vyrai ir vaikai, kuriems reikia apsaugos, galėtų ją gauti, kad keliaudami į Europą žmonės nebebūtų priversti rizikuoti savo gyvybėmis Viduržemio jūroje arba dykumose;
62. teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą taikyti laikinas tarptautinės apsaugos priemones Italijai ir Graikijai, kuris žymi pirmą žingsnį; tačiau ragina Europos Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti platesnio užmojo pasiūlymą, kuriame atsispindėtų didesnis atvykėlių į Graikiją ir Italiją 2015 m. skaičius; primena, kad paskyrimo šalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į pabėgėlio šeimą, kalbą ir kultūrinius ryšius; ragina sustabdyti Dublino reglamento galiojimą;
63. apgailestauja, kad Komisija savo Europos migracijos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiria neteisėtos migracijos prevencijai ir slopinimui, įskaitant sulaikymą, ir visiškai nepaiso didėjančio prieglobsčio prašytojų, atvykstančių dėl karo, persekiojimo ir klimato nelaimių, skaičiaus; todėl griežtai smerkia daugybę Europos Komisijos 2014 m. pateiktų represinių pasiūlymų, pvz., EUNAVFOR MED operaciją, kurios tikslas – sunaikinti kontrabandininkų laivus, didinamą FRONTEX biudžetą, greitėjantį migrantų grąžinimą ir skatinimą naudoti prievartos ir sulaikymo priemones siekiant užtikrinti migrantų pirštų atspaudų paėmimą; ragina Europos Komisiją nukreipti šį finansavimą į mokslinių tyrimų ir gelbėjimo veiklą, atvirų priėmimo centrų steigimą, migrantų perkėlimo ir paskyrimo programas ir integraciją;
Taikus pasaulinis veikėjas
64. ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti ES ryšius su strateginiais partneriais atitinkamose teritorijose, įskaitant Viduržemio jūros regioną, Rusiją, Kiniją ir naujus pasaulinius ir regioninius besiformuojančios rinkos ekonomikos veikėjus;
65. nepritaria visapusiškai su NATO ir transatlantiniais ryšiais suderinamai bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) ir bendrai saugumo ir gynybos politikai (BSGP), kuriomis dar labiau militarizuojami tarptautiniai santykiai, palaikomi intervenciniai veiksmai ir aktyviai remiami kariniai ir pramonės kompleksai; ragina gerbti tarptautinę teisę ir grįžti prie politinių ir diplomatinių konfliktų sprendimo priemonių;
66. mano, kad vykdant taikią ir civilizuotą užsienio politiką, atitinkančią tarptautinę teisę ir taikomą be jokios diskriminacijos, ir imantis vadovaujančio vaidmens diplomatiškai ir taikiai sprendžiant konfliktus, įskaitant tarpininkavimo iniciatyvas ir nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos (angl. DDR) programas pagal Jungtinių Tautų Chartiją, prioritetą reikia skirti taikos ir stabilumo ir pagrindinių ir žmogaus teisių palaikymui; pabrėžia pastangų stiprinti ir griežtinti tarptautinį (Sutartis dėl prekybos ginklais, ATT) ir ES ginklų eksporto kontrolės režimą svarbą siekiant remti Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (angl. NPT) ir branduolinį nusiginklavimą, ir skurdo mažinimo priemonių, humanitarinės pagalbos, tvaraus ekonomikos ir socialinio vystymosi ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų svarbą, kurie yra naudingi užtikrinant subalansuotus ekonominius ryšius, sąžiningą prekybą ir sąžiningą išteklių ir turto paskirstymą ES kaimynystėje ir pasaulyje;
67. pabrėžia, kad svarbu laiku peržiūrėti Europos kaimynystės politiką (EKP); pabrėžia, kad peržiūrėta EKP turėtų sudaryti sąlygas greitai ir tinkamai reaguoti į vietoje susidariusią padėtį ir tuo pat metu joje reikia nustatyti ilgalaikę santykių vystymo su kaimyninėmis šalimis viziją bei atsižvelgti į nevienodą šalių padėtį; mano, kad reikia sukurti naują santykių su EKP šalimis ir regionais sistemą, pagrįstą įsipareigojimu griežtai laikytis tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos, nesikišti į jų vidaus reikalus ir gerbti jų suverenitetą, siekiant remti kaimyninių regionų vystymąsi ir skatinti užimtumą ir švietimą, o ne sudaryti asociacijos susitarimus, skirtus tik nustatyti laisvosios prekybos zonas, kurios kenkia EKP valstybių žmonėms ir yra naudingos tik Europos įmonių interesams ir EKP šalių elitui;
68. nepritaria planams kuo greičiau priimti civilinių misijų finansavimo nuostatas ir planams supaprastinti sprendimų priėmimo procedūrą ir įgyvendinimą, nes civiliniai ir kariniai aspektai vis dažniau susimaišo ir supanašėja, visų pirma saugumo sektoriaus reformos (angl. SSR) ir mokymo misijų srityje, todėl išimtinai civilinis tokių misijų pobūdis yra abejotinas;
69. atkreipia dėmesį į parlamentinės kontrolės stoką ir Europos ir tarptautinių BSGP misijų išlygas; pažymi, kad demokratijos deficitas didėja dėl „telkimo ir dalijimosi“ koncepcijos ir vadinamojo išsamaus požiūrio, be to, šį deficitą didina glaudus ES, NATO, mechanizmo ATHENA bendradarbiavimas ir ES kovinių grupių dislokavimas;
70. nepritaria BSGP mokslinių tyrimų bandomojo projekto įgyvendinimui, kurio ėmėsi Komisija ir Europos gynybos agentūra (EGA), kuris inter alia apima nuotoliniu būdu pilotuojamas orlaivių sistemas (angl. RPAS); tvirtai prieštarauja bet kokiam finansavimo skyrimui iš programos „Horizontas 2020“ arba bendrojo ES biudžeto, kuris naudojamas kariniams, civiliniams ir kariniams arba saugumo moksliniams tyrimams apskritai ir RPAS tobulinimui konkrečiai;
Piliečių teisių stiprinimas
71. ragina Komisiją pateikti žadėtąjį tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo visose ES institucijose pasiūlymą; dar kartą patvirtina poreikį skatinti atstovavimu ir dalyvavimu pagrįstą demokratiją įgyvendinant Lisabonos sutarties 9–12 straipsnius;
72. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos piliečių iniciatyvos peržiūros, pagrįstą būsimos Europos Parlamento įgyvendinimo ataskaitos išvadomis;
73. ragina Komisiją išnagrinėti piliečių socialinio veto teisę, kurią įgyvendinant galima užkirsti kelią įsigalioti ES teisės aktams, dėl kurių būtų daroma žala neturtingiausiems, padidėtų nelygybė arba sumažėtų socialinės teisės;
Kiti politiniai prioritetai
Žuvininkystės politika
74. ragina parengti decentralizuotą bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), kuria būtų skatinama modernizacija ir tvarus žuvininkystės sektoriaus vystymasis, užtikrinti jos socialinį ir ekonominį gyvybingumą, išteklių tvarumą, išsaugoti ir kurti darbo vietas ir gerinti žuvininkystės sektoriaus darbuotojų gyvenimo sąlygas;
75. ragina imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamos pirminio žuvų pardavimo kainos ir didinamos žuvininkystės sektoriaus darbuotojų pajamos, nustatyti subsidijų ar kompensavimo priemones, skirtas žuvininkystės sektoriaus darbuotojams, patyrusiems gaivinimo planų, daugiamečio valdymo ir ekosistemų apsaugos priemonių ekonomines ir socialines pasekmes;
76. ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti nacionalinio suvereniteto teisę į valstybių narių išskirtines ekonomines zonas ir jų žuvų išteklius, sudarant sąlygas artimajam valdymui; mano, kad dvylikos mylių zona turėtų būti laikoma išimtine prieigos zona valstybės narės nacionaliniam laivynui ir siūlo apsvarstyti galimybę praplėsti šią zoną gretimoms teritorijoms, besiribojančioms su kontinentiniais šelfais;
77. ragina saugoti jūros aplinkos biologinę įvairovę, užtikrinant palankias veisimosi sąlygas žuvų populiacijoms; šiuo atžvilgiu pritaria tinkamai, tvariai ir naujausiomis mokslinėmis žiniomis pagrįstai valdymo praktikai, kurią taikant vietovėse, kuriose žvejybos ištekliams ir biologinei įvairovei gresia pavojus, būtų galima sukurti nežvejojimo zonas;
78. dar kartą patvirtina, kad BŽP turi būti pripažinti specifiniai smulkiųjų ir pakrančių žvejybos įmonių ypatumai ir išnagrinėta, kokiu mastu esamos priemonės atitinka sektoriaus poreikius, ir jas atitinkamai pakoreguoti;
79. ragina, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšomis būtų remiama mažos apimties žvejyba, visapusiškai spręsti specifines šio sektoriaus problemas ir teikti pirmenybę artimajam valdymui, tausiai žuvininkystei ir pakrantės bendruomenių vystymuisi;
80. apgailestauja, kad BŽP ir bendro rinkų organizavimo (BRO) įgyvendinimas gerokai prasilenkia su tikraisiais žuvininkystės sektoriaus poreikiais ir ragina kuo greičiau peržiūrėti šiuos du reglamentus;
81. kritiškai vertina pasekmes, kurias sektoriui, pragyvenimui ir kaimo bendruomenėms gali sukelti pernelyg drastiškas su bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu (BLSK) susijusių išmokų sumažinimas, ir prašo Komisijos dėti visas pastangas, kad tai nepasikartotų ateityje;
Žemės ūkio politika
82. mano, kad žemės ūkis yra vienas iš tų sektorių, kuriame gali būti užtikrinama tam tikra pridėtinė vertė, nepaisant krizės padarinių; tačiau pažymi, kad trūksta ūkininkų, visų pirma jaunų ūkininkų ir ūkininkių moterų; ragina ES atlikti išsamią tokios padėties veiksnių analizę siekiant įgyvendinti naudingas kovos su ūkininkų trūkumu priemones; apgailestauja, kad dėl šio reiškinio kyla pavojus pasaulinės svarbos žemės ūkio ir kaimo tėvonijų išlikimui, kai tuo pat metu stambios žemės ūkio bendrovės didina savo veiklos mastą ir priverstinai primeta savo pasaulinės maisto sistemos modelį, kuris sukelia pražūtingus padarinius aplinkai; pabrėžia, kad ES žemės ūkio ir maisto politikos pagrindą turi sudaryti ne didelės įmonės, o ūkininkai, siekiant skatinti tikrą augimą ir darbo vietų kūrimą visuose ES regionuose; apgailestauja, kad dėl dabartinės politikos visoje ES mažėja tradicinių šeimos ūkių skaičius, todėl žemės ūkio regionuose mažėja socialinė ir ekonominė veikla;
83. pabrėžia, kad ES privalo dirbti siekdama gamintojams sąžiningai paskirstyti teisę auginti ir kurti valstybines priemones, padedančias prisitaikyti prie pasiūlos ir paklausos, siekiant išlaikyti ūkininkų pajamų ir maisto gamybos lygį ir apsaugoti ūkininkus nuo kainų svyravimo; todėl ragina atlikti sudėtingą laikotarpio vidurio peržiūrą, kuri gali būti veiksminga ieškant ilgalaikių BŽŪP būdingų problemų sprendimo būdų;
84. pabrėžia, kad ES privalo teikti prioritetą savo žemės ūkio paskirties žemės apsaugai ir sąlygų ja naudotis sudarymui, ir užkirsti kelią žemės grobimui, nes tai yra pasaulinės svarbos klausimas siekiant ginti ūkininkus, apsaugoti dirvožemį ir aplinką;
85. pabrėžia, kad siekiant ilgalaikiu laikotarpiu apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę, reikia visoje Europoje pradėti įgyvendinti veiksmingas klimato kaitos prevencijos ir klimato kaitos švelninimo strategijas, kad būtų mažinama žemės ūkio sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro ir tuo pat metu būtų siekiama užtikrinti Europos ūkių našumą;
86. ragina ES uždrausti leidimus auginti GMO, GMO auginimą ir pateikimą rinkai ir tvirtai įsipareigoti skatinti Europos ekologinio ūkininkavimo sektorių, t. y. vienintelį pastaraisiais metais augusį sektorių;
87. prašo Komisijos panaikinti pasiūlymus dėl klonavimo ir pateikti naujus pasiūlymus, kuriuose atsispindėtų Europos Parlamento pozicija, ir sudaryti sąlygas taikyti įprastą teisėkūros procedūrą; prieštarauja sprendimui direktyvai dėl produktų iš gyvūnų klonų teikimo rinkai taikyti pritarimo procedūrą, nes Europos Parlamentas tokiu atveju netektų teisės iš dalies keisti pasiūlymą;
88. ragina Europos Sąjungą uždrausti visas sėklų patentavimo formas, kad ūkininkai būtų apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos ir nereikalingos biurokratijos, ir saugoti vietos veisles / biologinę įvairovę ir mūsų genetinį ir kultūrinį paveldą;
89. apgailestauja, kad Europos gyvulių ūkiuose šiuo metu ne iki galo laikomasi gyvūnų gerovės standartų ir prašo Komisijos užtikrinti, kad galiojantys teisės aktai būtų tinkamai vykdomi visose valstybėse narėse ir tuo pat metu atsižvelgti į išlaidas, kurias ūkininkai, visų pirma smulkūs ūkininkai, kurių ūkiuose nėra masto ekonomijos, patiria dėl reikalavimų laikymosi; be to, ragina Komisiją sugriežtinti galiojančiuose ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose ekologinį ūkininkavimą, nustatytas gyvūnų gerovės taisykles ir panaikinti visas gyvūnų gerovės taisyklių išimtis, pvz., netinkamų veislių naudojimas, gyvulių pririšimas ir nereikalinga kastracija;
90. teigiamai vertina naujausią Nyderlandų, Vokietijos ir Danijos iniciatyvą riboti maksimalų gyvų gyvūnų vežimo laiką iki aštuonių valandų; ragina Komisiją skubiai peržiūrėti 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir atitinkamai sutrumpinti maksimalų gyvų gyvūnų vežimo laiką;
91. ragina Komisiją paskelbti savo ataskaitą apie kuriamą tvarią Europos maisto sistemą, kurią jau patvirtino trys buvę Komisijos nariai, ir parengti veiksmų planą, kuriame būtų atsižvelgiama į šios ataskaitos išvadas; šiuo atžvilgiu pritaria perėjimui nuo intensyvių galvijų ūkių prie sąžiningos ir tvarios augalinės formos baltymų gamybos ES žemės ūkyje ir džiaugiasi, kad Komisija remia ir skatina vietos rinkas ir vietos, sezoninių ir ekologiškų produktų vartojimą; taip pat prašo peržiūrėti ekologiškos sodininkystės sektoriaus padėtį valstybėse narėse ir jį skatinti siekiant užtikrinti būtinąsias maistingų maisto produktų grandines;
92. prašo pradėti diskusijas siekiant parengti naują ES žemės ūkio ir maisto politiką, kuri atitiktų visos visuomenės interesą; šiomis aplinkybėmis prašo surengti viešas konsultacijas dėl aprūpinimo maistu savarankiškumo ir atsakingo vartojimo;
93. griežtai kritikuoja bet kokios rūšies nuolatines žemės ūkio produktų eksporto kompensacijas; ragina jas nedelsiant panaikinti;
Vystymosi politika
94. ragina Komisiją parengti išsamią strategiją ir veiksmų planą, įskaitant griežtas rekomendacijas, siekiant spręsti neteisėto kapitalo srautų ir mokesčių slėpimo ir vengimo problemą, pagerinti bendradarbiavimą mokesčių srityje bei didinti finansinį skaidrumą, kad tarptautinės įmonės negalėtų slėpti ir vengti mokesčių tarpvalstybiniu lygmeniu, ir didinti vidaus išteklius, kurie būtų naudojami kaip patikimas besivystančių šalių finansavimo vystymuisi šaltinis;
95. ragina Komisiją parengti komunikatą, kuriame būtų nustatytas vieningų ES veiksmų pagrindas, ir taip remti šiuo metu JT vadovaujant rengiamą privalomą dokumentą dėl tarptautinių korporacijų ir sukurti veiksmingas aukų teisių gynimo priemones, kurios būtų naudojamos tais atvejais, kai vidaus jurisdikcijos institucijos akivaizdžiai negali veiksmingai patraukti atsakomybėn tarptautinių bendrovių;
96. ragina Komisiją bendradarbiaujant su „JT moterys“ visuose savo pasiūlymuose ypatingą dėmesį skirti moterų ir vyrų lygybei ir galių moterims suteikimui ir pripažinti, kad moterų ir vyrų lygybė yra būtina mažinant skurdą ir užtikrinant darnų vystymąsi;
97. ragina, kad politikos sritys, kurios daro poveikį vystymuisi, įskaitant prekybos, migracijos, energetikos, aplinkos ir klimato kaitos, žemės ūkio ir žuvininkystės politiką, atitiktų politikos suderinamumo vystymosi labui principą ir derėtų su vystymosi uždaviniais;
98. pabrėžia, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) išlieka pagrindine vystymosi finansavimo priemone; ragina ES ir jos valstybes nares nedelsiant iš naujo įsipareigoti skirti OPV 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir šiuo tikslu pateikti daugiamečio biudžeto planus, iš kurių būtų matyti, kaip šis lygis bus pasiektas iki 2020 m. ir parengti aiškų tvarkaraštį, kad būtų įgyvendinti jų įsipareigojimai, susiję su vystymosi veiksmingumu, įskaitant pagalbos lėšų atlaisvinimą ir didesnę šalių partnerių atsakomybę, įsipareigojimų suderinimą su šalių partnerių vystymosi strategijomis, abipusę atskaitomybę ir donorų veiksmų suderinimą šiuo tikslu mažinant pagalbos fragmentaciją ir užtikrinant geresnį skirtingų pagalbos mechanizmų ir donorų veiksmų koordinavimą;
99. ragina, kad skolos tvarumas būtų pagrįstas į žmonių poreikius orientuotu požiūriu šiuo tikslu nustatant privalomų atsakingą skolinimą ir skolinimąsi, skolos auditą ir sąžiningą skolos grąžinimo mechanizmą apibūdinančių standartų rinkinį, kuriuo vadovaujantis būtų galima įvertinti šalių skolos naštos teisėtumą ir tvarumą ir galimą netvarių ir neteisingų skolų panaikinimą; ragina ES pradėti su JT konstruktyvias derybas siekiant nustatyti daugiašalę valstybių skolų restruktūrizavimo procesų teisinę sistemą, kad būtų palengvinta skolų našta; taip pat ragina, kad ES skatintų paskolų gavėjus ir skolintojus įgyvendinti Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) principus, susijusius su atsakingais valstybės skolos sandoriais;
100. pakartoja, kad mokėjimai iš vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (angl. DCI) ir Europos plėtros fondo (EPF) negali būti naudojami karinėms ir saugumo programoms, policijos bendradarbiavimui ir kariuomenės reformai; pabrėžia, kad visi humanitariniai veiksmai turi būti tik civilinio pobūdžio;
Moterų teisės ir lyčių lygybė
101. ragina Komisiją ir Tarybą pateikti pasiūlymą dėl išsamios ES smurto prieš moteris strategijos, įskaitant teisės aktus dėl būtinųjų smurto prieš moteris standartų, mano, kad reikėtų rengti ne atskirą veiksmų planą dėl, pvz., moterų lyties organų žalojimo, smurto šeimoje ar seksualinio smurto, bet visas skirtingas smurto prieš moteris formas įtraukti į bendrą ir veiksmingą strategiją, pagrįstą lyčių lygybės aspektu, įskaitant siekį prisijungti prie 2011 m. pasirašytos Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją 2016 m. paskelbti Europos smurto prieš moteris pabaigos metais ir skirti nemažai lėšų informuotumo didinimui ir veiksmų rėmimui visais lygmenimis, visų pirma remiant moterų teisių NVO; ragina Komisiją priimti ir įgyvendinti 2015–2020 m. ES moterų ir vyrų lygybės strategiją;
102. smerkia Komisijos ketinimą įgyvendinant programą REFIT panaikinti Motinystės atostogų direktyvą; ragina imtis teisėkūros iniciatyvos siekiant peržiūrėti Tarybos direktyvą 92/85/EEB, kuria suteikiamas toks pat apsaugos lygis, kuris buvo patvirtintas 2008 m. Europos Parlamento rezoliucijoje, kad būtų nedelsiant imtasi veiksmų nėščių darbuotojų arba darbuotojų, kurios neseniai pagimdė kūdikį arba maitina krūtimi, saugai ir sveikatai gerinti; ragina tobulinti ES lygmens nuostatas dėl tėvų atostogų, įskaitant konkrečias nuostatas dėl tėvystės atostogų;
103. ragina Komisiją atlikti savo paramos vystymuisi programos auditą siekiant užtikrinti, kad ES finansavimui nebūtų taikomi kitų donorų partnerių nustatyti apribojimai, susiję su būtinu medicininiu gydymu, įskaitant galimybę moterims ir mergaitėms, kurios tapo išžaginimo aukomis ginkluotų konfliktų metu, saugiai nutraukti nėštumą, kuris užtikrinamas Ženevos konvencijų bendruoju 3 straipsniu, garantuojančiu būtinąją medicininę priežiūrą, kurios reikia sužeistiems ir sergantiems asmenims; taip pat ragina Komisiją užtikrinti ir numatyti visuotinę prieigą prie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros ir su tuo susijusias teises visose ES politikos srityse ir ne tik;
104. ragina Komisiją užtikrinti, kad lyčių lygybė ir moterų teisės būtų pagrindiniais jos vystymosi politikos klausimais; yra įsitikinęs, kad lyčių lygybė ir galių moterims ir mergaitėms suteikimas yra esminės svarbos siekiant tarptautinių vystymosi tikslų; ragina kurti feministinę, antimilitaristinę ir į taiką orientuotą ES vystymosi politiką;
_____________________
105. ragina Komisiją peržiūrėti savo darbo programą atsižvelgiant į Europos Parlamento rezoliuciją, įskaitant šios rezoliucijos 2 dalyje išdėstytas pozicijas dėl konkrečių sektorių;
106. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] OL L 304, 2010 11 20, p. 47.