Procedūra : 2015/2833(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0837/2015

Pateikti tekstai :

B8-0837/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 10/09/2015 - 8.4
CRE 10/09/2015 - 8.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0317

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 196kWORD 109k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0832/2015
7.9.2015
PE565.805v01-00
 
B8-0837/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje (2015/2833(RSP))


Judith Sargentini, Ska Keller, Jean Lambert, Ulrike Lunacek, Benedek Jávor, Bart Staes, Michel Reimon Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje (2015/2833(RSP))  
B8-0837/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–       atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–       atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos papildomą protokolą,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir valstybių narių priemonių siekiant spręsti klausimą dėl pabėgėlių srauto, kurį lėmė konfliktas Sirijoje(1),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(2),

–       atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos(3),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos pateiktą Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015)0240),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 20 d. bendro Užsienio reikalų tarybos ir Vidaus reikalų tarybos posėdžio metu pateiktą dešimties migracijos iniciatyvų veiksmų planą,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos neeilinio susitikimo dėl Viduržemio jūros pabėgėlių krizės išvadas,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio mėn. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pranešimą „Žmonių žūtis Viduržemio jūroje“,

–       atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais ataskaitas, visų pirma į 2015 m. gegužės mėn. paskelbtą ataskaitą „Galimybės pasinaudoti judumo teikiamais privalumais žvelgiant iš vienos kartos perspektyvos. Tolesnės priemonės atsižvelgiant į regioninį tyrimą dėl Europos Sąjungos išorės sienų valdymo ir jo poveikio migrantų žmogaus teisėms“,

–       atsižvelgdamas į Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) metinę ataskaitą dėl prieglobsčio padėties Europos Sąjungoje (2014 m.),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi dėl pasaulinės pabėgėlių krizės precedento neturintis asmenų skaičius ieško apsaugos ES; kadangi pabėgėlių skaičius ir toliau augs dėl vis didėjančio nestabilumo prie Europos sienų, kylančio dėl konfliktų, kuriuos papildo akivaizdūs žmogaus teisių pažeidimai, smarkiai išaugęs smurto bei teroristinių atvejų skaičius, taip pat pražūtingi klimato kaitos padariniai, ir kadangi tai dar kartą įrodo, kad skubiai reikia daryti viską, kas tik įmanoma, kad būtų išgelbėtos žmonių, kurie bėga iš savo šalių ir kuriems gresia pavojus, gyvybės ir kad valstybės narės turėtų tvirtai laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant gelbėjimo jūroje įsipareigojimus;

B.     kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, 2015 m. pranešama apie 2 800 moterų, vyrų ir vaikų, kurie žuvo arba dingo be žinios bandydami pasiekti saugų prieglobstį Europoje; kadangi organizacija „Gydytojai be sienų“ savo 2015 m. rugpjūčio 5 d. paskelbtame pareiškime atkreipė dėmesį į itin didelį tinkamų paieškos ir gelbėjimo operacijų trūkumą; kadangi pabėgėliai ir migrantai žūsta keliaudami taip pat ir Europoje; kadangi praėjusį mėnesį sunkvežimyje rasti 71 negyvi žmonės – moterys, vyrai, vaikai, keliavę iš Vengrijos į Austriją;

C.     kadangi ES ir jos valstybės narės, statydamos užtvaras ir užverdamos savo išorės sienas nelegaliai atvykstantiems migrantams, tačiau nesudarydamos galimybių atvykti teisėtai, faktiškai verčia pabėgėlius ir migrantus naudotis žmonių kontrabanda užsiimančių nusikaltėlių paslaugomis;

D.     kadangi, remiantis UNHCR duomenimis, 2015 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais į Graikiją jūra ir sausuma atvyko 229 460 žmonių, o į Italiją 2015 m. sausio–liepos mėnesiais jūra atkeliavo 115 500 žmonių; kadangi, remiantis FRONTEX duomenimis, į Vengriją 2015 m. sausio–liepos mėnesiais atvyko 150 000 žmonių;

E.     kadangi 2015 m. liepos mėn. ES šalyse ir Norvegijoje bei Šveicarijoje buvo pateikti 123 294 tarptautinės apsaugos prašymai, t. y. pirmą kartą viršyta 100 000 prašymų skaičiaus riba ir palyginti su 2015 m. birželio mėn. prašymų skaičius iš viso padidėjo 28 proc.;

F.     kadangi, remiantis FRONTEX duomenimis, 2015 m. daugiausia prieglobsčio prašytojų yra kilę iš Sirijos, Afganistano, Eritrėjos ir Irako; kadangi apsauga suteikiama didžiajai daugumai iš šių šalių į Europą bėgančių asmenų;

G.     kadangi per pastarąjį 2015 m. birželio 25 d. ir 26 d. vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą ir vėliau 2015 m. liepos 20 d. vykusį Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį nepavyko susitarti dėl privalomo asmenų perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į ES perskirstymo mechanizmo; vietoje to, buvo susitarta dėl savanoriško mechanizmo; kadangi valstybėms narėms nepavyko susitarti dėl 40 000 apgyvendinimo vietų siekiant perkelti pabėgėlius iš Graikijos ir Italijos; vietoje to, buvo įsipareigota suteikti tik 32 256 apgyvendinimo vietų;

H.     kadangi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas François Hollande 2015 m. rugsėjo 3 d. pritarė tam, kad būtina sukurti nuolatinį ir privalomą pabėgėlių paskirstymo visoms valstybėms narėms mechanizmą;

I.      kadangi Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donald Tusk 2015 m. rugsėjo 3 d. paragino perskirstyti bent 100 000 pabėgėlių;

J.      kadangi, remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos atlikta apklausa, nurodoma, kad vadinamiesiems nelegaliai atvykstantiems migrantams Europa yra pavojingiausias kelionės tikslas pasaulyje, ir dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtina daryti viską, kas įmanoma siekiant išgelbėti žmonių, kuriems gresia pavojus, gyvybes, ir kad valstybės narės turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti tarptautinę apsaugą;

K.     kadangi daugelis piliečių demonstruoja beprecedenčio lygio solidarumą su pabėgėliais, juos šiltai priima ir teikia jiems itin didelę paramą; kadangi tokiu būdu Europos Sąjungos piliečiai parodo, kad apsaugos užtikrinimas tiems, kuriems jos reikia, ir užuojauta išlieka tikrosios Europos vertybės;

L.     kadangi dabartinė padėtis rodo apmaudų vyriausybių solidarumo prieglobsčio prašytojų atžvilgiu trūkumą, taip pat nepakankamai koordinuojamus ir nesuderintus jų veiksmus; kadangi dėl šios padėties kyla chaosas ir pažeidžiamos žmogaus teisės;

M.    kadangi kai kurios valstybės narės ir jų vadovai ėmėsi iniciatyvos ir pademonstravo pasirengimą ir gerą valią priimti pabėgėlius; kadangi kitos valstybės narės turėtų sekti šiuo geru pavyzdžiu;

N.     kadangi atskirų valstybių narių prisiimtos skirtingos pozicijos ir toliau rodo tai, kad ES migracijos politiką sudaro 28 fragmentuotos kryptys; kadangi dėl to, jog valstybėse narėse trūksta vieningos prieglobsčio procedūrų ir standartų sistemos, teikiamos apsaugos lygis yra nevienodas, o tam tikrais atvejais prieglobsčio prašytojams net nesuteikiamos pakankamos garantijos;

O.     kadangi kai kurių valstybių narių vadovai ir kraštutinės dešiniosios pakraipos partijos naudojasi dabartine padėtimi siekdami kurstyti priešišką požiūrį į migraciją ir kaltindami ES dėl krizės ir kadangi tokiu būdu prisidedama prie didėjančio smurtinių veiksmų prieš migrantus skaičiaus;

P.     kadangi pagal 1951 m. Ženevos konvenciją asmenys, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies, gali ieškoti prieglobsčio kitoje šalyje, jei jie visiškai pagrįstai bijo būti persekiojami dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų;

1.      reiškia didelį susirūpinimą ir apgailestavimą dėl dabartinės pabėgėlių situacijos ir dėl valstybių narių solidarumo ir atsakomybės trūkumo; mano, kad dėl ES ir valstybių narių vykdomos ribojamojo pobūdžio prieglobsčio ir migracijos politikos žūsta žmonės; atsižvelgdamas į tai, ragina nedelsiant pakeisti migracijos ir prieglobsčio politiką siekiant užkirsti kelią tolesnėms žūtims;

2.      giria pilietinės visuomenės grupes ir pavienius asmenis visoje Europoje, kurie mobilizuojasi sutelkdami didelį žmonių skaičių, kad pasveikintų atvykstančius pabėgėlius ir migrantus ir suteiktų jiems pagalbą; palankiai vertina didelę visuomenės paramą, įskaitant religinių organizacijų, NVO ir pavienių asmenų reiškiamą paramą, kuri vis labiau skatina vyriausybes keisti savo politiką ir retoriką; ragina Europos Sąjungos piliečius ir toliau teikti paramą ir dalyvauti įgyvendinant humanitarines atsakomąsias priemones, susijusias su pabėgėlių krize; mano, jog tokie veiksmai rodo, kad Europos vertybių iš tikrųjų laikomasi, ir jog jie yra vilties ženklas Europos ateičiai;

3.      mano, kad padėtis yra netvari atsižvelgiant į didėjančius netolygumus tarp valstybių narių tiek pabėgėlių ir migrantų atvykimo, tiek ir galutinės paskirties valstybių narių aspektais; apgailestauja, kad Europos Vadovų Tarybai nepavyko pasiekti susitarimo dėl privalomo mechanizmo siekiant iš Graikijos ir Italijos į kitas valstybes nares skubiai perkelti 40 000 pabėgėlių ir reiškia didelį nusivylimą, kad valstybės narės, nepaisydamos aiškių Europos Vadovų Tarybos gairių, iki šiol įsipareigojo per dvejų metų laikotarpį suteikti tik 32 256 apgyvendinimo vietų, kai tuo tarpu vien į Graikiją per savaitę atvyksta 23 000 žmonių; palankiai vertina Austrijos ir Vokietijos sprendimą priimti tūkstančius pabėgėlių ir migrantų, netoleruotinomis sąlygomis įstrigusių Vengrijoje, ir ragina visas valstybes nares sekti šiuo humanitarinėmis vertybėmis grindžiamo politinio vadovavimo pavyzdžiu;

4.      palankiai vertina naujas Komisijos iniciatyvas keturgubai padidinti perkėlimo ES viduje vietų skaičių siekiant sušvelninti padėtį Vengrijoje ir teikti tolesnę paramą Graikijai ir Italijai; vis dėlto laikosi nuomonės, kad esant nepaprastajai padėčiai priimami ad hoc sprendimai gali turėti tik riboto poveikio; atsižvelgdamas į tai, pritaria papildomam Komisijos pasiūlymui dėl nuolatinio perkėlimo ES viduje mechanizmo, kuris būtų aktyvuojamas susidarius nepaprastajai padėčiai; primygtinai ragina Tarybą greitai ir nedelsiant patvirtinti abi šias priemones; yra pasirengęs naują skubaus perkėlimo ES viduje sistemą svarstyti skubos tvarka ir pareiškia, kad ketina paspartinti visų kitų Komisijos paraleliai siūlomų priemonių priėmimą siekdamas užtikrinti, kad valstybės narės nevilkintų nuolatinės perkėlimo ES viduje sistemos patvirtinimo; apgailestauja dėl nepakankamo Tarybos bendradarbiavimo svarstant ankstesnę skubaus perkėlimo ES viduje priemonę, nes galiausiai Taryba neatsižvelgė į Parlamento pasiūlymus, pateiktus taikant konsultavimosi procedūrą; primena Tarybai, kad Parlamentas tvirtai pritaria privalomam perkėlimo ES viduje mechanizmui, kurį taikant, kiek įmanoma, atsižvelgiama į pabėgėlių pageidavimus ir pagal kurį iš esmės būtina gauti pabėgėlio sutikimą, kad būtų galima jį perkelti; primygtinai ragina Tarybą tvirtinant naują skubaus perkėlimo ES viduje priemonę atsižvelgti į šį pasiūlymą; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad bet kokios šios srities iniciatyvos būtų siūlomos ir priimamos pagal bendro sprendimo procedūrą kaip teisiškai privalomi aktai nenumatant galimybės nedalyvauti juos taikant; ragina valstybes nares tokius aktus įgyvendinti greitai ir sąžiningai;

5.      pabrėžia, kad laisvas asmenų judėjimas Šengeno erdvėje yra vienas didžiausių Europos integracijos pasiekimų, kad Šengeno erdvė turi teigiamo poveikio šimtams tūkstančių ES piliečių, nes nekyla sunkumų kirsti sienas ir skatinamas ekonomikos augimas, taip pat tai, kad judėjimo laisvė yra viena iš pagrindinių teisių ir vienas iš ES pilietybės ramsčių; smerkia bandymus pakenkti Šengeno erdvės veikimui;

6.      palankiai vertina operatyvinę pagalbą, kurią Komisija teiks valstybėms narėms, pirmiausia susiduriančioms su pabėgėlių problema, pvz., Graikijai, Italijai ir Vengrijai, įrengdama vadinamuosius karštuosius taškus, kuriuose bus sutelkti ekspertai iš tokių ES agentūrų kaip FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) ir Europos policijos biuro (Europolo), siekiant padėti valstybėms narėms registruoti atvykstančius žmones; primena valstybėms narėms, kad sėkminga tokių registracijos centrų veikla priklauso nuo jų pasirengimo perkelti pabėgėlius iš minėtųjų karštųjų taškų į savo teritoriją; primena, kad asmenų, kurie neatitinka apsaugos kriterijų, grąžinimo procedūros turi būti vykdomos visiškai laikantis žmogaus teisių standartų ir kad pirmenybė turėtų būti teikiama savanoriškam grįžimui, o ne priverstiniam grąžinimui;

7.      ragina Komisiją skirti nemažų biudžeto išteklių ir pagal 2016 m. biudžetą ir daugiametę finansinę programą (DFP) numatyti galimybes greičiau suteikti didesnę paramą EASO ir valstybėms narėms, dalyvaujančioms pabėgėlių priėmimo ir integracijos veikloje, įskaitant veiklą, vykdomą taikant perkėlimo ES viduje sistemas;

8.      ragina pabėgėlių tranzito šalyse (Viduržemio jūros regione ir Vakarų Balkanuose) sudaryti humanitarinius koridorius, kad būtų galima teikti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti, kad būtų patenkinti patys būtiniausi pabėgėlių poreikiai ir gerbiamos jų žmogaus teisės;

9.      ragina skubiai persvarstyti Dublino reglamentą ir nustatyti nuolatinę ES masto teisiškai privalomą prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp valstybių narių sistemą, grindžiamą sąžiningo ir privalomo paskirstymo principu, tuo pat metu atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojų poreikius ir pageidavimus; teigia, kad sistema, pagal kurią prieglobsčio prašytojai galėtų kreiptis dėl prieglobsčio į valstybę narę, kurioje jie jau turi šeimos narių, bendruomenės ryšių ar geresnes įdarbinimo galimybes, labai pagerintų jų integracijos galimybes; be to, mano, kad tokia sistema labai sumažintų nelegalaus antrinio judėjimo ES galimybes, taip pat prievartos priemonių, pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojų sulaikymo siekiant juo grąžinti į atsakingą valstybę narę, poreikį; taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, pagal kuriuos būtų numatytas teigiamų prieglobsčio suteikimo sprendimų tarpusavio pripažinimas, tarptautinės apsaugos gavėjų statuso perkėlimas ES viduje ir bendros Europos prieglobsčio tarnybos sukūrimas; primygtinai ragina valstybes nares tuo tarpu naudotis Dublino reglamento nuostatomis neaiškinant jų siaurai, vadovaujantis solidarumo principu ir užtikrinant pagrindines teises, pavyzdžiui, taikyti nuostatas, susijusias su nelydimais vaikais, šeimos susijungimu ir diskrecinėmis išlygomis; palankiai vertina tai, kad Vokietija pabėgėliams iš Sirijos taiko Dublino reglamente numatytą suverenumo išlygą, kuria vadovaujantis jie gali likti Vokietijoje ir nereikia jų grąžinti į atvykimo valstybę narę; ragina kitas valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu;

10.    atkreipia dėmesį į trigubai padidintus finansinius išteklius Viduržemio jūroje vykdomoms FRONTEX operacijoms „Tritonas“ ir „Poseidonas“ ir į šių operacijų indėlį gelbstint gyvybes jūroje; mano, kad turėtų būti sukurta nuolatinė humanitarinė Europos paieškos ir gelbėjimo sistema;

11.    primena, kad žmonių, kuriems reikia apsaugos, galimybės teisėtai atvykti į ES yra labai ribotos, ir apgailestauja dėl to, kad jie priversti naudotis žmonių kontrabanda užsiimančių nusikaltėlių paslaugomis ir leistis į pavojingas keliones ieškodami apsaugos Europoje; atsižvelgdamas į tai, mano, jog itin svarbu, kad ES ir jos valstybės narės numatytų saugias ir teisėtas pabėgėlių atvykimo galimybes; ragina Komisiją pasiūlyti daug ambicingesnę Europos masto perkėlimo į ES programą, iš esmės padidinant iki šiol planuotą 20 000 perkėlimo vietų skaičių, ir ragina valstybes nares pasirūpinti, kad būtų suteiktos reikiamos vietos; primena, kad UNHCR pabėgėliams iš Sirijos ieško 230 000 perkėlimo vietų; ragina valstybes nares sukurti privataus rėmimo programas, kurias taikant NVO ir kitos grupės, pvz., religinės organizacijos, galėtų remti pabėgėlių perkėlimo į ES veiksmus; ragina valstybes nares skatinti šeimų susijungimą, įveikti teisines ir praktines kliūtis, trukdančias greičiau priimti sprendimus dėl šeimų susijungimo, ir vadovautis Komisijos gairių dėl Šeimos susijungimo direktyvos taikymo nuostatomis ir principais; mano, kad Vizų kodeksas turėtų būti iš dalies pakeistas įtraukiant konkretesnes bendrąsias nuostatas dėl humanitarinių vizų; ragina valstybes nares visiškai išnaudoti jau esamas galimybes humanitarines vizas išduoti jų ambasadose ir konsulinėse atstovybėse, kad asmenys, kuriems reikia apsaugos, galėtų į ES patekti saugiai keltu arba lėktuvu, vietoje to, kad rizikuotų savo gyvybėmis netinkamuose plaukioti kontrabandininkų laivuose; prašo valstybių narių sudaryti galimybes pateikti prieglobsčio prašymus jų ambasadose ir konsulinėse atstovybėse; ragina Komisiją nustatyti bevizį režimą Sirijai, kad pabėgėliams iš Sirijos, norintiems patekti į Šengeno erdvę, nebereikėtų vizos;

12.    reiškia susirūpinimą dėl Komisijos pasiūlymo paskelbti, kad narystės ES siekiančios šalys ir potencialios šalys kandidatės, besirengiančios narystei ES, įskaitant Vakarų Balkanų šalis ir Turkiją, prieglobsčio aspektu yra saugios kilmės šalys; mano, kad vykdant prieglobsčio procedūrą dėl to būtų gerokai apribotos tų šalių piliečių procesinės teisės; atkreipia dėmesį į tai, kad taikant metodą, grindžiamą „saugių šalių“ koncepcija, daromas neigiamas poveikis žmogaus teisėms, visų pirma kalbant apie pažeidžiamoms grupėms, pvz., mažumoms ar lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) bendruomenei, priklausančius asmenis; primena, kad 2014 m. vidutinis prieglobsčio suteikimo Vakarų Balkanų šalių piliečiams rodiklis beveik siekė 5 proc., o kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Suomijoje ir Italijoje, toks prieglobsčio suteikimo rodiklis siekė 50 proc.; pabrėžia, kad žmogaus teisių ir pilietinių laisvių padėtis narystės ES siekiančiose šalyse Komisijai dažnai nėra prioritetinis klausimas ir kad prielaida, esą šiose valstybėse narėse nebepažeidžiamos žmogaus teisės, būtų klaidinanti;

13.    pabrėžia, kad ES taip pat turėtų numatyti teisėtas galimybes atvykti ir pasilikti asmenims, norintiems patekti į Europą; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniai darbo migrantai iš esmės neturi jokių kitų galimybių teisėtai atvykti į ES, išskyrus galimybę prašyti prieglobsčio; ragina, kad šalims kandidatėms, siekiančioms narystės ES, būtų sukurti darbo imigracijos koridoriai, tokiu būdu suteikiant tų šalių piliečiams galimybę lengviau patekti į Europos darbo rinką; primena, kad atsižvelgiant į visuomenės senėjimą Europoje būtina imtis ryžtingų veiksmų, taip pat ir migracijos srityje; mano, kad dabartiniai nesuderinti ES ir jos valstybių narių metodai siekiant reguliuoti migraciją turėtų būti pakeisti ES migracijos kodeksu; ragina valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;

14.    smerkia nežmoniško bei žeminančio elgesio su migrantais ir pabėgėliais atvejus visoje Europoje, įskaitant neapykantą kurstančias kalbas ir tam tikrų teisėsaugos institucijų ir ekstremistų grupuočių smurto veiksmus; ragina valstybes nares ir Komisiją skubiai imtis veiksmų kovojant su prieš pabėgėlius ir migrantus nukreiptais smurtiniais veiksmais ir neapykantos kurstymu; taip pat ragina ES ir jos valstybių narių vadovus laikytis aiškios pozicijos, kuria būtų remiamas Europos solidarumas, pagarba pabėgėlių bei migrantų žmogaus orumui ir teisėms;

15.    smerkia tai, kad migrantai sulaikomi ir kad kriminalizuojami jų veiksmai, pvz., nelegalus sienos kirtimas; mano, kad laikantis tokio požiūrio kuriamas migrantų, kaip nusikaltėlių ir asmenų, keliančių grėsmę viešajai tvarkai, įvaizdis; primena, kad valstybės narės negali nepaisyti savo įsipareigojimų pagal žmogaus teisių ir prieglobsčio teisę, prisidengdamos pretekstu, kad atitinkami asmenys pažeidė esamas taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai padaromi labai sunkūs nusikaltimai; ragina nutraukti šių asmenų sulaikymo praktiką; pabrėžia, kad sąlygos priėmimo centruose turi atitikti pagrindinių teisių standartus ir ES teisę; ragina valstybes nares netaikyti sankcijų asmenims, kurie vedami humanitarinių paskatų savanoriškai padeda migrantams, įskaitant vežėjus;

16.    prieštarauja tam, kad būtų vykdoma Europos Sąjungos karinė operacija Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED), nukreipta prieš žmonių kontrabandininkus ir prekiautojus žmonėmis Viduržemio jūros regione; nepritaria Vyriausiosios įgaliotinės iniciatyvai pradėti antrąjį šios operacijos etapą, nes vykdant šiuos veiksmus prieš neginkluotus migrantus ir pabėgėlius netyčia gali būti panaudoti mirtį nešantys ginklai; pakartoja savo raginimą susilaikyti nuo bet kokių pagal tarptautinę teisę nenumatytų veiksmų; apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės, bandydamos išspręsti pabėgėlių krizę, pernelyg naudojasi karinėmis pajėgomis; mano, kad didžiausią dėmesį skiriant karinių pajėgų kovai su žmonių kontrabandininkais, jų laivų sunaikinimui, sustiprintam patruliavimui ir sienų bei užtvarų statybai prie išorės sienų, kils dar didesnis pavojus žmonėms, bėgantiems iš karo zonų, siekiantiems išvengti persekiojimo ir dėl to bandantiems pasiekti Europą, ir privers juos netgi dar daugiau naudotis žmonių kontrabandininkų paslaugomis; be to, mano, kad tokiu būdu siunčiamas netinkamas signalas, t. y. kad prieglobsčio prašytojai yra grėsmė saugumui, su kuria galima kovoti karinėmis priemonėmis; pabrėžia, kad valstybės narės įpareigotos užtikrinti galimybę patekti į ES teritoriją asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos;

17.    ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant sustabdyti bet kokį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Eritrėja ir Egiptu, kuriuo siekiama užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir pagerinti sienų kontrolę, nes vykdant tokią sienų kontrolę faktiškai grąžinami pabėgėliai, ir laikinai nutraukti finansinės pagalbos teikimą tokiems režimams atsižvelgiant į JT ir NVO ataskaitas apie žmogaus teisų pažeidimus; atmeta valstybių narių pasiūlymus įsteigti prieglobsčio centrus trečiosiose šalyse ir į Europos paieškos ir gelbėjimo operacijas įtraukti Šiaurės Afrikos šalis ir Turkiją, kad pabėgėliai būtų perimami ir grąžinami į Afriką ir Turkijos teritoriją; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti Parlamentui vertinimą, ar šie pasiūlymai atitinka tarptautinę prieglobsčio teisę, ir įvertinti visas kitas praktines ir teisines jų įgyvendinimo kliūtis; ragina Chartumo procesą pakeisti procesu, pagrįstu visiška pagarba žmogaus teisėms ir sutelktu į tai, kad būtų gerinamos gyvenimo sąlygos siekiant pašalinti migracijos priežastis; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą ypatingą dėmesį skirti lapkričio mėn. vyksiančiam Valetos aukščiausiojo lygio susitikimui migracijos priežasčių, tokių kaip skurdas, nelygybė, neteisybė, klimato kaita, korupcija, netinkamas valdymas ir ginkluoti konfliktai, klausimais; atmeta planus, kuriais siekiama pagalbą vystymuisi susieti su trečiųjų šalių vykdoma griežtesne sienų kontrole arba readmisijos susitarimais su šiomis šalimis; prašo ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę atlikti savo politikos peržiūrą, kad vykdant žemės ūkio, prekybos, užsienio, taikos palaikymo ir kitų sričių politiką nebūtų prisidedama prie skurdo ir konfliktų; primygtinai ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę stiprinti savo vaidmenį konfliktų sprendimo srityje ir visų pirma padėti rasti tvarius politinius sprendimus tose šalyse, kuriose vyksta konfliktai, kaip antai Irakas, Sirija ir Libija, taip pat stiprinti politinį dialogą, be kita ko, su regioninėmis organizacijomis, į jį įtraukiant visus žmogaus teisių aspektus, kad būtų remiamos įtraukios ir demokratinės institucijos, didinamas vietos bendruomenių atsparumas ir skatinamas socialinis bei demokratinis kilmės šalių ir jų gyventojų vystymasis;

18.    primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją padidinti finansavimą ir išteklius, numatytus panaudoti reaguojant į humanitarinę krizę Europos Sąjungoje ir už jos ribų; pabrėžia, kad humanitarinės atsakomosios priemonės reaguojant į pabėgėlių krizę turėtų būti dalis ilgesniam laikotarpiui numatyto plano, kuris apimtų humanitarinę paramą pabėgėlių kilmės šalių kaimyninėms šalims ir priemones, kuriomis būtų siekiama didinti spartaus šalių atgaivinimo ir apsaugos pajėgumus, stiprinti JT agentūrų vaidmenį, taip pat gerinti žmogaus teisių ir ekonominę padėtį kilmės ir tranzito šalyse;

19.    ragina, kad visos bendroje Europos prieglobsčio sistemoje dalyvaujančios valstybės narės greitai ir visapusiškai perkeltų šią sistemą į nacionalinę teisę ir ją veiksmingai įgyvendintų, tokiu būdu užtikrindamos bendrus Europos standartus pagal galiojančius teisės aktus; prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų tinkamai stebimi šių taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo procesai;

20.    primena, kad už šiuos klausimus atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas šiuo metu rengia pranešimą, kuriame atsispindės Parlamento teikiamos vidutinio ir ilgesnio laikotarpio politikos gairės migracijos klausimu;

21.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0414.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0105.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0176.

Teisinis pranešimas