Procedūra : 2015/2685(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0839/2015

Pateikti tekstai :

B8-0839/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 10/09/2015 - 8.5
CRE 10/09/2015 - 8.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0318

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 164kWORD 107k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0836/2015
7.9.2015
PE565.807v01-00
 
B8-0839/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl ES vaidmens Artimųjų Rytų taikos procese (2015/2685(RSP))


Tamás Meszerics, Margrete Auken, Bodil Valero, Molly Scott Cato, Alyn Smith, Igor Šoltes, Bart Staes, Pascal Durand, Karima Delli, Klaus Buchner, Judith Sargentini, Ernest Maragall, Jordi Sebastià Verts/ALE frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao, Eleonora Evi, Laura Ferrara, Laura Agea, Tiziana Beghin, Daniela Aiuto, Piernicola Pedicini, Dario Tamburrano, Rosa D’Amato savo vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES vaidmens Artimųjų Rytų taikos procese (2015/2685(RSP))  
B8-0839/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Izraelio ir Palestinos konflikto,

–       atsižvelgdamas į ES Užsienio reikalų tarybos 2015 m. liepos 20 d. išvadas dėl Artimųjų Rytų,

–       atsižvelgdamas į ES gaires dėl tarptautinės humanitarinės teisės,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje,

–       atsižvelgdamas į Švedijos vyriausybės 2014 m. spalio 30 d. sprendimą pripažinti Palestinos Valstybę,

–       atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. birželio mėn. Palestiną pripažino Vatikanas,

–       atsižvelgdamas į 16 ES ministrų 2015 m. balandžio 13 d. pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei nusiųstą laišką, kuriuo raginama visoje ES nustatyti teisingo produktų iš gyvenviečių ženklinimo gaires,

–       atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Izraelio ir Palestinos konflikto,

–       atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių konvencijas, kurių susitariančiosios šalys yra Izraelis ir Palestina,

–       atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2012 m. lapkričio 29 d. balsavimą siekiant pripažinti Palestinai narės statuso neturinčios valstybės stebėtojos statusą,

–       atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl atskaitingumo ir teisingumo už visus tarptautinės teisės pažeidimus Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, užtikrinimo, kuri buvo patvirtinta 2015 m. liepos 3 d. vienbalsiai remiant ES,

–       atsižvelgdamas į Arabų Valstybių Lygos Tarybos 2002 m. kovo mėn. priimtą Arabų taikos iniciatyvą,

–       atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2015 m. birželio 25 d. tyrimą „Teritorijos okupacija ir aneksija. Tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių laikymasis ir nuosekli ES politika“,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi JAV vadovaujamos derybos dėl visapusiško Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimo buvo sustabdytos 2014 m. balandžio mėn. ir, esant dabartinei vadinamojo Artimųjų Rytų taikos proceso padėčiai, nėra trumpalaikių ar vidutinės trukmės perspektyvų, kad derybos bus reikšmingai atnaujintos;

B.     kadangi pirmieji Izraelio koalicijos vyriausybės teisėkūros veiksmai, kurių imtasi nuo 2015 m. gegužės mėn., patvirtino jos nacionalistinius, gyvenvietes palaikančius ir kraštutinės dešiniosios ideologines tendencijas, kaip matyti iš priimto priverstinio maitinimo įstatymo, sugriežtintų sankcijų akmenų mėtytojams ir pasiūlymo išplėsti mirties bausmės taikymą; kadangi rengiami įstatymų projektai, kurių tikslas – apriboti aukščiausiojo teismo galias ir sumažinti viešąją erdvę pilietinės visuomenės veikėjams; kadangi Izraelio vyriausybė paskelbė, kad statomos šimtai naujų gyvenviečių Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante ir vėl pradėtos skiriamosios sienos statybos, nepaisant to, kad 2004 m. Tarptautinio Teisingumo Teismas ją paskelbė neteisėta;

C.     kadangi akivaizdžiai pažeidinėjamos Palestinos gyventojų Vakarų Krante, visų pirma C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, teisės, įskaitant naujakurių smurtą, vandens nukreipimą, didelius laisvo judėjimo apribojimus, namų griovimą ir priverstinius iškeldinimus; kadangi Izraelio kalėjimuose kalinama 5 700 palestiniečių, įskaitant 160 vaikų, 26 moteris ir 400 sulaikytųjų administraciniu pagrindu; kadangi priverstinis okupuotosios teritorijos gyventojų perkėlimas yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas; kadangi planavimo politika naudojama kaip priemonė iškeldinti palestiniečius ir išplėsti gyvenviečių avanpostus; kadangi karinių mokymų pratybos taip pat naudojamos kaip priemonė prievarta perkelti šimtus palestiniečių, visų pirma Jordano upės slėnyje; kadangi, JT duomenimis, nuo 2015 m. pradžios Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante Izraelio naujakuriai įvykdė mažiausiai 120 palestiniečių užpuolių; kadangi, remiantis Izraelio NVO „B’Tselem“, per pirmąjį 2015 m. pusmetį Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje Izraelio saugumo pajėgos nužudė mažiausiai 13 palestiniečių, o palestiniečiai nužudė 3 Izraelio civilius;

D.     kadangi, remiantis Humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (OCHA), 2015 m. rugpjūčio mėn. C zonoje ir Rytų Jeruzalėje nugriauti 142 palestiniečiams priklausę namai, įskaitant 16 paramos teikėjų finansuotų objektų; kadangi dėl šio nugriovimo buvo perkeltas 201 žmogus, įskaitant 121 vaiką, ir tai turėjo kitokios įtakos 426 žmonėms, įskaitant 233 vaikus; kadangi tai didžiausias nugriovimas, užregistruotas šiose vietose nuo 2013 m. sausio mėn.;

E.     kadangi praėjus vieneriems metams po Izraelio prieš Gazą nukreiptos karinės operacijos „Apsaugos uola“ (angl. Operation Protective Edge), kurios metu žuvo daugiau nei 2100 palestiniečių ir 66 Izraelio gyventojai (įskaitant atitinkamai 1462 ir 5 civilius), šalys nesilaikė savo pareigos atlikti tikrus tyrimus dėl įtariamų pažeidimų ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; kadangi JT šios operacijos tyrimo komisija 2015 m. birželio mėn. padarė išvadas, kad ir Izraelis, ir grupuotė „Hamas“ įvykdė karo nusikaltimus ir kad tai buvo beprecedentis teritorijos suniokojimas; kadangi Izraelis atsisakė bendradarbiauti su šia komisija ir neleido jai patekti į Gazą;

F.     kadangi 2014 m. rugpjūčio 26 d. pasiektas ugnies nutraukimo susitarimas nebuvo įgyvendintas, ypač kiek tai susiję su blokados panaikinimu; kadangi nei vienas iš 19 000 visiškai sugriautų namų nebuvo atstatytas dėl griežtų statybinių medžiagų patekimo apribojimų; kadangi 100 000 žmonių vis dar perkelti; kadangi 95 proc. vandens yra nesaugus gerti; kadangi nuolatinis Gazos uždarymas daro niokojančią įtaką 1,8 mln. Gazoje gyvenančių žmonių; kadangi, remiantis Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu, Gazos uždarymas – tai kolektyvinė bausmė, taikoma akivaizdžiai pažeidžiant Izraelio įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę; kadangi 2015 m. rugsėjo 1 d. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) pranešime daroma išvada, kad dėl blokados staigiai sustojo Gazos vystymasis ir iki 2020 m. Gaza gali tapti regionu, kuriame neįmanoma gyventi;

G.     kadangi nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. ugnies nutraukimo susitarimo keletą kartų iš Gazos buvo paleistos raketos; kadangi atsakomybę už šiuos išpuolius prisiėmė salafistų organizacijos ar kiti judėjimai, konkuruojantys su valdančiąja grupuote „Hamas“; kadangi po šių išpuolių nepranešta apie Izraelio sužeistuosius ar žuvusius;

H.     kadangi 2014 m. balandžio mėn. suformuota Palestinos vienybės vyriausybė, kurią parėmė grupuotės „Hamas“ ir „Fatah“, kuri laikosi Ketverto nustatytų smurto netoleravimo, ankstesnių susitarimų ir Izraelio pripažinimo principų ir kurią rėmė JAV ir ES; kadangi, vis dėlto, pastangos pasiekti Palestinos susitaikymą nepadarė apčiuopiamos pažangos; kadangi vyriausybė nesugebėjo pasinaudoti savo įgaliojimais, susijusiais su Gazos Ruožu; kadangi Palestinos vadovybė toliau vėlėsi į vidaus kovas dėl valdžios – neseniai Palestinos Administracijos prezidentas Mahmoud Abbas atsistatydino iš Palestinos išsivadavimo organizacijos vykdomojo komiteto ir sušaukė skubų susitikimą su Palestinos nacionaline taryba; kadangi Palestinos Administracija vis dažniau kaltinama patronavimu, autoritarizmu ir kritikų suėmimu, korupcija bei piktnaudžiavimu valstybės lėšomis;

I.      kadangi prezidentas M. Abbas pažymėjo ketinąs (padedant JT) nustatyti tvarkaraštį, kad Izraelio vykdoma Palestinos teritorijos okupacija per trejus metus būtų nutraukta; kadangi Arabų lyga parėmė šį veiksmų planą ir paragino surengti tarptautinę konferenciją siekiant galutinai išspręsti šią problemą remiantis Arabų taikos iniciatyva; kadangi tuo pačiu metu JT Saugumo Taryba Prancūzijos iniciatyva deda pastangas;

J.      kadangi nuo Oslo principų deklaracijos pasirašymo 1993 m. paramos teikėjų bendruomenė į pagalbą taikai ir vystymuisi Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje investavo daugiau nei 23 mlrd. eurų; kadangi tuo pačiu laikotarpiu nelygybės, nedarbo ir skurdu lygis Palestinoje palaipsniui didėjo;

K.     kadangi 2014 m. gegužės mėn. Komisijos vardu atliktame ES bendradarbiavimo su Okupuotąja Palestinos Teritorija ir paramos Palestinos gyventojams vertinime padaryta išvada, kad dabartinė bendradarbiavimo paradigma yra nepakankama, nes trūksta lygiagretaus ES politinio proceso siekiant panaikinti dėl Izraelio okupacijos ir gyvenviečių politikos atsiradusias kliūtis ir politinį Vakarų Kranto ir Gazos susiskaldymą;

L.     kadangi pagal tarptautinę teisę bet kuri trečioji šalis, įskaitant valstybes nares, turi pareigą nepripažinti gyvenviečių ir joms neteikti paramos ir pagalbos, taip pat pareigą veiksmingai joms priešintis;

M.    kadangi buvusioji Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė įsipareigojo iki 2013 m. liepos mėn. priimti ES masto teisingo produktų iš gyvenviečių, kurių kilmė už Izraelio iki 1967 m. buvusių sienų, ženklinimo gaires; kadangi 2015 m. balandžio mėn. aiški ES valstybių narių dauguma laiške išreiškė savo nepasitenkinimą, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė nuolat atideda šių gairių priėmimą, ir paragino ją imtis veiksmų; kadangi ES valstybės narės – JK, Danija ir Belgija – savarankiškai priėmė savo nacionalines gaires;

1.      ragina ES atsikratyti savo iliuzijų dėl jau nebeegzistuojančio Vidurio Rytų taikos proceso, kuris toks, kaip buvo vykdomas, pasirodė esąs daug kainuojanti nesėkmė; ragina ES priimti naują požiūrį, kuriuo iš tiesų būtų siekiama Palestinos ir Izraelio žmonių taikos ir saugumo;

2.      ragina ES liautis slėptis už JAV vadovų pečių, nes tai parodė, kad nepavyksta ryžtingai sudaryti sąlygų patikimam derybų procesui, pagrįstam šalių lygybe ir pagarba tarptautinei teisei;

3.      ragina ES vykdyti savo, kaip įtakingos veikėjos, įsipareigojimus ir priimti drąsią ir išsamią taikos iniciatyvą regione, visų pirma remiantis Arabų taikos iniciatyva; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į planus sukurti tarptautinę paramos grupę, kaip buvo skelbiama ES Užsienio reikalų tarybos 2015 m. liepos 20 d. išvadose; pabrėžia, kad bet kuri iniciatyva, kurią jis palaikytų, turėtų būti grindžiama Tarybos 2014 m. liepos mėn. išvadose suformuluotais parametrais ir nedviprasmišku šalių įsipareigojimu laikytis tarptautinės teisės ir šiose derybose dalyvauti be jokių išankstinių sąlygų ir gera valia;

4.      dar kartą pabrėžia, kad nesmurtinės priemonės yra vienintelis būdas taikai tarp Izraelio ir Palestinos pasiekti suderant galutinį susitarimą dėl statuso ir nutraukiant visas tarpusavio pretenzijas; smerkia visus smurto aktus, nukreiptus prieš abiejų šalių civilius gyventojus ir keliančius jiems pavojų; pakartoja esąs tvirtai įsipareigojęs užtikrinti Izraelio saugumą; ir toliau remia Palestinos pilietinės visuomenės ir Palestinos prezidento Mahmoudo Abbaso vykdomą nesmurtinio pasipriešinimo politiką;

5.      tvirtai smerkia nuolatinį Izraelio gyvenviečių plėtimąsi, kuris prieštarauja tarptautinei teisei, kursto Palestinos pasipiktinimą ir kenkia dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinamumui ir perspektyvoms; ragina Izraelio valdžios institucijas nedelsiant nustoti taikyti savo gyvenviečių plėtros politiką ir grįžti prie ankstesnės politikos;

6.      reiškia savo didelį susirūpinimą dėl Izraelio naudojamų Palestinos gamtinių išteklių ir priverstinio gyventojų perkėlimo paplitimo, visų pirma C zonoje, nes tai yra sunkus tarptautinės teisės pažeidimas; ypač smerkia neseniai priimtus Izraelio teismo sprendimus, kuriais patvirtintas Vakarų Kranto beduinų bendruomenių namų nugriovimas ir priverstinis jų perkėlimas tam, kad toje vietoje būtų pastatytos žydų gyvenvietės; ragina Izraelio valdžios institucijas visapusiškai gerbti beduinų teises ir nedelsiant panaikinti įsakymus nugriauti ir iškeldinti Susya ir Abu Nwar bendruomenių kaimus;

7.      reiškia didelį nerimą dėl vis didėjančios nesustabdomo naujakurių smurto tendencijos, įskaitant neseniai įvykdytą 18 mėn. palestiniečio kūdikio nužudymą per padegėjų išpuolį Palestinos Doumos kaime 2015 m. liepos 28 d.; palankiai vertina tai, kad šį nusikaltimą Izraelio vadovai plačiai pasmerkė, nors jie ir nepripažino vietovei būdingo naujakurių smurto, kuriam sąlygas sudarė ilgus dešimtmečius trukęs nebaudžiamumas ir kurstymas;

8.      mano, kad Izraelio koalicijos vyriausybės sudėtis ir jos darbotvarkė, įskaitant pagreitintą gyvenviečių plėtimą, besitęsiantis nebaudžiamumas už nusikaltimus okupuotoje teritorijoje ir priverstinis palestiniečių perkėlimas yra pagrindinė kliūtis dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui priimti ir pabrėžia būtinybę ES imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti jo įgyvendinamumą; ragina ES iškelti klausimą dėl dabartinės Izraelio vyriausybės valios ir paskatų nebuvimo vesti derybas, kad būtų išspręstas konfliktas;

9.      ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti jų teisinio nepripažinimo reikalavimo įgyvendinimą ir taikyti veiksmingą ir visapusišką ES Izraelio ir jo gyvenviečių atskyrimo politiką, pagrįstą griežtu tarptautinės teisės ir ES principų laikymusi;

10.    įsitikinęs, kad tokia atskyrimo politika yra būtina norint sukurti teigiamą dinamiką siekiant tikrų taikos derybų; mano, kad toks požiūris prisidėtų prie paskatų, kuriomis remiama Izraelio gyvenviečių politika, struktūros pakeitimo ir mestų iššūkį Izraelio visuomenės ir politikos elito išlaidų ir naudos skaičiavimams, susijusiems su okupacija;

11.    ragina ES, įgyvendinant šią atskyrimo politiką, imtis šių priemonių:

a)   padidinti savo viešosios diplomatijos pastangas duodant atsaką gyvenviečių politikai ir aiškiai išdėstyti Izraelio visuomenei, kad tokia politika kyla iš ES ir Izraelio ryšių intensyvumo, masto ir gylio ir yra pagrįsta teisiniu įsipareigojimu;

b)   Okupuotajai Palestinos Teritorijai griežtai netaikyti ES ir Izraelio susitarimų;

c)   priimti ES teisingo produktų iš gyvenviečių ženklinimo gaires, kurios turėtų apimti visą tiekimo grandinę;

d)   sukurti tvirtesnę ES stebėsenos ir laikymosi sistemą, susijusią su laisvąja prekyba, siekiant neleisti Izraelio prekėms, kurių sudėtyje yra neperdirbtų medžiagų, kurių kilmė – Izraelio gyvenvietės, taikyti lengvatinių prekybos mokesčių pagal ES ir Izraelio laisvosios prekybos susitarimą;

e)   remtis sklandžiu ir veiksmingu ES draudimo dėl produktų iš Krymo pavyzdžiu ir neleisti Izraelio gyvenviečių produktams patekti į ES vidaus rinką;

f)    sudaryti Europos bendrovių, kurių veikla susijusi su gyvenvietėmis, sąrašą;

g)   paskelbti ES masto rekomendacijas ES piliečiams ir bendrovėms skatinant juos nesudaryti ekonominių susitarimų su bendrovėmis, kurių veikla prisidedama prie neteisėtų gyvenviečių ar jos išlaikomos ir kitaip pažeidžiama tarptautinė teisė Okupuotoje Palestinos Teritorijoje, bei skatinti nutraukti esamus verslo ryšius laikantis JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų;

h)   imtis konkrečių priemonių naujakurių atžvilgiu, įskaitant nebendravimo politiką ir vizų neišdavimą asmenims, kurie dalyvauja smurto veiksmuose;

i)    parengti Europos ir Izraelio subjektų finansinio bendradarbiavimo gaires, kuriomis būtų užtikrinama, kad ES investiciniai fondai ar bankai neremtų bendrovių ar fondų, kurie veikia gyvenvietėse;

j)    nepriimti Izraelio gyvenviečių išduotų teisinių dokumentų, pvz., nuosavybės aktų ar švietimo diplomų;

k)   paprašyti Komisijos ir EIVT nuolat vertinti ES ir valstybių narių bendravimą su Izraeliu ir užtikrinti, kad nuosekliai būtų taikoma atskyrimo politika;

l)    peržiūrėti ES ir Izraelio ryšius atsižvelgiant į asociacijos susitarimo 2 straipsnį;

12.    ragina visas valstybes nares besąlygiškai pripažinti Palestinos Valstybę su 1967 m. sienomis; tvirtai įsitikinęs, kad Palestinos Valstybę pripažinus visoje Europoje bus padaryta pažanga siekiant taikos ir skatinamos pastangos, įskaitant Izraelio pilietinę visuomenę, siekiant užtikrinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą;

13.    reiškia nerimą dėl padažnėjusių humanitarinės pagalbos ir įrangos sunaikinimo, sulaikymo ir konfiskavimo atvejų C zonoje ir ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie savo pastangas prašyti kompensacijų ir garantijų, kad Izraelio valdžios institucijos to nebekartos, kad būtų ir toliau investuojama į C zoną ir ten teikiama ES humanitarinė pagalba ir pagalba vystymuisi; todėl atkreipia dėmesį į ES iniciatyvą pradėti struktūrizuotą dialogą su Izraeliu dėl padėties Vakarų Krante, tačiau apgailestauja, kad į ją neįtrauktas gyvenviečių klausimas; pakartoja, kad kompensacijų už ES finansuotos infrastruktūros sunaikinimą reikalavimai yra teisėti ir neturėtų priklausyti nuo struktūrinio dialogo rezultatų;

14.    prašo Komisijos paviešinti ES finansuojamų projektų, kuriems žalą padarė Izraelio karinės pajėgos per 2014 m. konfliktą Gazoje, sąrašą ir prašo EIVT informuoti Parlamentą apie iki šiol Izraelio valdžios institucijų atžvilgiu taikytas diplomatines priemones siekiant gauti finansinę kompensaciją; visų pirma prašo informacijos apie Šiaurės Gazos nuotekų valymo stotį, kurią bendrai finansavo ES, Prancūzija, Belgija ir Švedija ir kuri konflikto metu buvo smarkiai apgadinta;

15.    ragina Europos Komisiją drastiškai pakeisti savo pagalbos palestiniečiams paradigmą siekiant užtikrinti, kad ES pagalba visapusiškai apimtų politinį okupacijos aspektą ir veiksmingai būtų remiamas Palestinos apsisprendimas kaip priešprieša pasidavimui Izraelio okupacijai ir Palestinos priklausomybės nuo paramos teikėjų skatinimui; pabrėžia, kad šiuo požiūriu itin svarbu remti palestiniečių teisę naudotis savo gamtos ištekliais, visų pirma vandeniu; skatina ES padidinti savo paramą Palestinos pilietinei visuomenei, taip pat vyriausybės atskaitingumo ir kovos su korupcija srityse;

16.    ragina visas konflikto šalis veiksmingai įgyvendinti sąlygas, dėl kurių susitarta pagal 2014 m. rugpjūčio mėn. ugnies nutraukimo susitarimą; visų pirma ragina Izraelio valdžios institucijas nedelsiant, besąlygiškai ir visapusiškai panaikinti neteisėtą Gazos Ruožo blokadą; ragina ES imtis konkrečių veiksmų darant Izraeliui spaudimą, kad jis panaikintų blokadą, pirmiausia nustatant tvarkaraštį; apgailestauja dėl nuolat Izraelio taikomų apribojimų dėl statybinių medžiagų patekimo į Gazą; ragina Izraelio vyriausybę sustabdyti šį savavališką ir neskaidrų medžiagų įtraukimo į dvejopo naudojimo medžiagų sąrašą procesą ir šiam sąrašui pritaikyti tarptautinius standartus, visų pirma iš jo išbraukti medieną, užpildus, plieno vamzdžius ir cementą;

17.    smerkia neseniai kovotojų grupuočių įvykdytą apšaudymą raketomis iš Gazos Ruožo, nes tokie veiksmai didina naujo smurto protrūkio pavojų; primygtinai reikalauja visas šalis įsipareigoti nesiimti smurto veiksmų;

18.    džiaugiasi vienbalsiu ES valstybių narių balsavimu už liepos 3 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl atskaitingumo ir teisingumo už visus tarptautinės teisės pažeidimus Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, užtikrinimo ir ragina ES užtikrinti visišką rekomendacijų, išdėstytų JT Nepriklausomos tyrimų komisijos pranešime, įskaitant jos rekomendacijas aktyviai remti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo darbą, susijusį su Okupuotąja Palestinos Teritorija, įgyvendinimą;

19.    dar kartą džiaugiasi, kad Palestina ratifikavo Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statutą; apgailestauja, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė atsisakė net pripažinti šį svarbų žingsnį link atskaitomybės už visų šalių padarytus būsimus pažeidimus; mano, kad toks elgesys akivaizdžiai kelia grėsmę ES žmogaus teisių politikos ir jos pareiškimų dėl atsakomybės ir tarptautinio teisingumo patikimumui;

20.    reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie blogėjančias Izraelio NVO sąlygas ir dažnėjančius dabartinės vyriausybės mėginimus slopinti nepritarimą ir nepriklausomą meną, įskaitant priimamus teisės aktų projektus, kuriais siekiama griežtai apriboti NVO darbą; ragina ES diplomatines misijas su Izraelio valdžios institucijomis aptarti šį skubų klausimą ir toliau remti žmogaus teisių veikėjus šalyje;

21.    atkreipia dėmesį į Palestinos izraeliečių pastangas susivienyti sudarant bendrą sąrašą ir užtikrinti stiprius rezultatus per paskutinius parlamento rinkimus; ragina EIVT ir Europos Komisiją reikšmingai padidinti savo paramą ir įsipareigojimus mažumoms Izraelyje bei remti jų pastangas siekti didesnio dalyvavimo politikoje, ekonomikoje ir socialinėje srityje;

22.    apgailestauja dėl nuolatinio Palestinos susiskaldymo ir ragina visas Palestino pajėgas atnaujinti pastangas susitaikyti, visų pirma surengiant ilgai lauktus prezidento ir parlamento rinkimus; smerkia pastangas pakenkti šiam galimai istoriniam procesui ir ragina Izraelio valdžios institucijas paleisti visus 12 šiuo metu kalinamų Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos narių bei visus kitus Palestinos politinius kalinius ir tuos, kurie sulaikyti administraciniu pagrindu nepateikus kaltinimų; ragina ES imtis konkrečių veiksmų siekiant propaguoti susitaikymą ir remti Palestinos vienybės vyriausybę;

23.    nusprendžia parengti pranešimą dėl prekybos ginklais ir kita apsaugos įranga tarp ES valstybių narių ir Izraelio ir (arba) Palestinos, ir dėl tokios prekybos suderinamumo su ES bendrąja pozicija; ragina visoms konflikto šalims regione taikyti visapusišką JT ginklų embargą, kad būtų užkirstas kelias tolesniems tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimams; primygtinai reikalauja, kad jokiomis ES bendrosios mokslinių tyrimų programos lėšomis nebūtų finansuojamos Izraelio bendrovės, kurių tikslas – gaminti bepiločius orlaivius;

24.    mano, kad Tony Blairo paskyrimas specialiuoju Artimųjų Rytų Ketverto atstovu buvo nelemtas sprendimas ir reiškia palengvėjimą, kad jo įgaliojimai baigėsi; laikosi bendresnės nuomonės, kad ES turėtų naudos skirdama pasiuntinius, turinčius akivaizdžių žinių apie regioną, politinę įtaką ir nepriekaištingą etikos reputaciją;

25.    primena savo sprendimą pradėti įgyvendinti iniciatyvą „Parlamento nariai už taiką“, kuria siekiama suburti Europos, Izraelio ir Palestinos parlamentų narius, kad būtų padedama įgyvendinti taikos darbotvarkę, ir kuria būtų papildomos ES diplomatinės pastangos;

26.    reiškia pasipiktinimą dėl nuolatinio ir nepagrįsto Izraelio valdžios institucijų kliudymo oficialiems Europos Parlamento organų atstovams lankytis Gazoje; įspėja, kad jei iki 2015 m. lapkričio 1 d. padėtis nepasitaisys, bus imtasi priemonių;

27.    nusprendžia siųsti ad hoc delegaciją į Gazos Ruožą / Palestiną ir į Izraelį tam, kad vietoje įvertintų padėtį vietoje, susijusią su ES finansuotų projektų sunaikinimu C zonoje ir Gazoje, ir tvaraus konflikto sprendimo galimybę;

28.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, Ketvertui, Izraelio vyriausybei, Knesetui, Palestinos Administracijos Prezidentui, Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai bei Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos organams.

 

Teisinis pranešimas