Procedūra : 2015/2685(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0844/2015

Pateikti tekstai :

B8-0844/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 10/09/2015 - 8.5
CRE 10/09/2015 - 8.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0318

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 208kWORD 112k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0836/2015
7.9.2015
PE565.812v01-00
 
B8-0844/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl ES vaidmens Artimųjų Rytų taikos procese (2015/2685(RSP))


Victor Boştinaru, Richard Howitt, Eric Andrieu, Nikos Androulakis, Zigmantas Balčytis, Hugues Bayet, Brando Benifei, Goffredo Maria Bettini, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Biljana Borzan, Nicola Caputo, Andi Cristea, Miriam Dalli, Viorica Dăncilă, Monika Flašíková Beňová, Doru-Claudian Frunzulică, Eider Gardiazabal Rubial, Enrico Gasbarra, Adam Gierek, Neena Gill, Maria Grapini, Theresa Griffin, Roberto Gualtieri, Sergio Gutiérrez Prieto, Anna Hedh, Cătălin Sorin Ivan, Liisa Jaakonsaari, Afzal Khan, Jeppe Kofod, Kashetu Kyenge, Arne Lietz, Javi López, Louis-Joseph Manscour, David Martin, Marlene Mizzi, Alessia Maria Mosca, Victor Negrescu, Norbert Neuser, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Kati Piri, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Daciana Octavia Sârbu, Peter Simon, Tibor Szanyi, Claudia Tapardel, Marita Ulvskog, Elena Valenciano, Julie Ward S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES vaidmens Artimųjų Rytų taikos procese (2015/2685(RSP))  
B8-0844/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, ypač į 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Palestinos valstybingumo pripažinimo(1), į 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl Izraelio ir Palestinos po Gazos konflikto ir ES vaidmens(2) ir į 2012 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės(3),

–       atsižvelgdamas į Tarybos 2015 m. liepos 20 d. išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini 2015 m. gegužės 7 d. pareiškimą dėl naujosios Izraelio vyriausybės sudarymo ir į jos atstovo spaudai 2015 m. liepos 31 d. pranešimą dėl išpuolio, kurį tądien Vakarų Krante įvykdė padegėjai, ir 2015 m. liepos 29 d. pareiškimą dėl neseniai priimtų Izraelio sprendimų toliau plėsti savo gyvenvietes,

–       atsižvelgdamas į ES vietos lygmens 2015 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą dėl griovimo C zonoje ir skiriamosios užtvaros statybos darbų Kremisano slėnyje,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini, už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario Johanneso Hahno ir už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingo Komisijos nario Christoso Stylianideso 2015 m. rugpjūčio 19 d. bendrą pareiškimą dėl ES paramos Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizacijai (JTPDO),

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, įsteigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių laikinąjį asociacijos susitarimą dėl Europos bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO), veikiančios Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo Palestinos Administracijos labui, tarpusavio prekybos ir bendradarbiavimo,

–       atsižvelgdamas į atitinkamas JR Generalinės Asamblėjos ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas,

–       atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

–       atsižvelgdamas į diplomatinius Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimo metmenis ir veiksmus, susijusius su diplomatinių santykių pagrindo kūrimu ir teigiamo stimulo užtikrinimu siekiant susitarimo, kuriuos 2015 m. liepos 27 d. pristatė Kneseto Pirmininko Pavaduotojas Yehiel Hilik Bar,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi po to, kai buvo imtasi JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry 2013–2014 m. iniciatyvos ir Gazos Ruože įsiplieskė 2014 m. vasaros karas, Izraelio ir Palestinos santykiai įgyvendinant Artimųjų Rytų taikos procesą vėl atsidūrė aklavietėje; kadangi JT Saugumo Taryba deda pastangas, kad taikos procesas būtų atnaujintas; kadangi Kneseto Pirmininko Pavaduotojas Yehiel Hilik Bar, remiamas iškilių Izraelio pozicijos lyderių, 2015 m. liepą pristatė diplomatinius Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimo metmenis ir veiksmus, susijusius su diplomatinių santykių pagrindo kūrimu ir teigiamo stimulo užtikrinimu siekiant susitarimo;

B.     kadangi Izraelio ir Palestinos konfliktas toliau daro poveikį visiems Artimiesiems Rytams; kadangi dėl smurtinės krizės Sirijoje, vadinamosios Islamo valstybės iškilimo, augančio radikalizmo ir terorizmo plitimo Artimuosiuose Rytuose kyla didžiulė grėsmė Izraelio ir visam regiono saugumui bei dar labiau kenčia palestiniečiai, antra vertus, dėl to arabų valstybės ir Izraelis įgyja bendrų interesų, o branduolinis susitarimas su Iranu yra išskirtinis taikos proceso stimulas ir ši galimybė neturėtų būti praleista;

C.     kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė F. Mogherini, eidama šias pareigas pirmajam oficialiam vizitui į užsienį 2014 m. lapkritį pasirinkusi Izraelį ir Palestiną, parodė esanti asmeniškai įsipareigojusi atnaujinti ir sustiprinti ES dalyvavimą Artimųjų Rytų taikos procese; kadangi Fernando Gentilini paskirtas nauju ES specialiuoju įgaliotiniu Artimųjų Rytų taikos procese; kadangi ES, nepaisant jos plataus užmojo ir įsipareigojimo veikti nepriklausomai šioje srityje, tebeturi parengti visapusišką ir nuoseklią savo dalyvavimo Artimųjų Rytų taikos procese viziją, kuri turėtų atspindėti sparčiai kintantį regiono kontekstą;

D.     kadangi Europos Parlamentas ne kartą pareiškė remiąs dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, kuriuo remiantis saugias ir pripažintas sienas turintis Izraelis ir nepriklausoma suvereni artima ekonomiškai gyvybingai Palestina taikiai ir saugiai gyvuotų šalia išsaugant 1967 m. sienas, abiem šalims susitarus dėl žemės mainų ir abiejų valstybių sostine paskelbus Jeruzalę; kadangi dauguma esminių dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo kriterijų žinomi iš ankstesnių abiejų šalių derybų;

E.     kadangi Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, gyvena apie 600 000 žydų naujakurių; kadangi nenutrūkstamas palestiniečių namų griovimas ir palestiniečių šeimų perkėlimas, palestiniečių laisvės judėti ir jų prieigos prie žemės ūkio paskirties žemės ribojimai, žydų naujakurių smurtas, skiriamosios užtvaros statymas už vadinamosios žaliosios linijos ir tai, kad Izraelis, kaip okupuojančioji jėga, išnaudoja Palestinos gamtos išteklius šioje teritorijoje, aiškiai pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia didžiulę grėsmę dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui;

F.     kadangi, padėties Palestinoje stebėsenos grupės duomenimis, nuo 2004 m. žydų naujakuriai Vakarų Krante įvykdė per 11 000 išpuolių prieš palestiniečius; kadangi, Izraelio žmogaus teisių organizacijos „Yesh Din“ duomenimis, baudžiamąsias bylas pavyko iškelti tik 1,9 proc. naujakurių smurto atvejų, 2005–2014 m. pasiekusių teismą;

G.     kadangi Jeruzalės statusas tebėra esminis Artimųjų Rytų taikos proceso klausimas; kadangi ES ir tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino Izraelio vienašališkai įvykdytos Rytų Jeruzalės aneksijos; kadangi Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai toliau kenčia dėl to, kad jiems neužtikrinamas saugus teisėto gyventojo statusas, konfiskuojama jų žemė ir jie sistemingai diskriminuojami galimybės pasinaudoti viešosiomis paslaugomis, planuoti ir vykdyti statybas požiūriu, taip pat galimybės patekti į religines vietas ir objektus požiūriu – tai Izraelio vyriausybės politikos, kuria siekiama pakeisti vietovės demografinę struktūrą, rezultatas;

H.     kadangi, pasak JTPDO, Palestinos pabėgėlių skaičius – dar vienas esminis taikos proceso klausimas – šiandien siekia 5 mln., o didžioji jų dauguma yra antros arba trečios kartos pabėgėliai;

I.      kadangi Palestinos vienybė yra nepaprastai svarbi Artimųjų Rytų taikos proceso dalis ir būtina dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo prielaida; kadangi, nežiūrint į tai, grėsmę jai toliau kelia politinė įtampa Palestinos viduje, taip pat Izraelio vykdoma Gazos Ruožo blokada ir tai, kad Palestinos Administracija neturi faktinio autoriteto šioje srityje;

J.      kadangi nuo 2007 m. tęsiasi grupuotės „Hamas“ de facto kontroliuojamo Gazos Ruožo blokada; kadangi ši blokada sunaikino Gazos Ruožo ekonomiką, dėl to kilo didžiulis nedarbas ir trūksta pagrindinių prekių, be to, tai daro stiprų psichologinį poveikį gyventojams, ypač jaunimui; kadangi daugybė vaikų Gazos Ruože pergyveno jau tris karus ir kenčia dėl potrauminio jų poveikio; kadangi humanitarinė krizė Gazoje dar labiau pagilėjo kilus 2014 m. vasaros karui ir dėl to, kad į teritoriją įvežama nepakankamai rekonstrukcijai būtinų medžiagų; kadangi ES nuolat smerkė iš Gazos į Izraelio teritoriją vykdomus raketinius išpuolius ir ragino veiksmingai užkirsti kelią ginklų kontrabandai į Gazos Ruožą;

K.     kadangi Izraelio kalėjimuose laikoma ir kalinama 5 700 palestiniečių, įskaitant 160 vaikų, 26 moteris ir 400 sulaikytųjų administraciniu pagrindu; kadangi Izraelio kalėjimuose laikoma 10 Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos narių, o trys iš jų sulaikyti administraciniu pagrindu; kadangi 2015 m. liepos 30 d. Knesetas priėmė įstatymą dėl priverstinio maitinimo, pagal kurį leidžiama prievarta maitinti bado streiką paskelbusius palestiniečius kalinius;

L.     kadangi abiejų šalių – Izraelio ir Palestinos – pilietinės visuomenės veikėjai, žmogaus teisių organizacijos, kampanijų už taiką rengėjai, menininkai, rašytojai, akademinės bendruomenės nariai ir visuomenės intelektualai yra svarbi savo atitinkamų bendruomenių socialinės ir politinės struktūros dalis ir jų dalyvavimas visuomeniniuose demokratiniuose judėjimuose už taiką nepaprastai reikšmingas; kadangi nuomonių ir pasakojimų įvairovė, dinamiška pilietinė visuomenė ir įtrauki vieša diskusija gali sustiprinti abiejų šalių demokratines institucijas ir padėti priartinti taiką ir susitaikymą;

M.    kadangi JTPDO, teikianti gyvybiškai svarbias paslaugas palestiniečiams pabėgėliams ne tik okupuotojoje Palestinos teritorijoje, bet ir Jordanijoje, Libane ir Sirijoje, išgyvena didžiausią per savo istoriją finansavimo krizę; kadangi ES ir jos valstybės narės tebėra didžiausios JTPDO paramos teikėjos: jos užtikrina beveik 40 proc. visos šiai organizacijai skiriamos paramos;

1.      reiškia didžiulį susirūpinimą dėl užsitęsusios Izraelio ir Palestinos santykių aklavietės įgyvendinant Artimųjų Rytų taikos procesą ir ragina abi šalis nedelsiant įtikimai atnaujinti pastangas siekti taikos, kurios būtų pagrįstos aiškiu abiejų šalių įsipareigojimu susilaikyti nuo bet kokių tarptautinės teisės pažeidimų, kad būtų pasiekti realūs apčiuopiami rezultatai laikantis nustatyto tvarkaraščio;

2.      remia nuolatines JT Saugumo Tarybos pastangas, ypač iniciatyvą, kurios ėmėsi Prancūzija, Izraelio ir Palestinos taikos deryboms atnaujinti parengiant rezoliuciją ir joje apibrėžiant šio proceso pagrindą ir tvarkaraštį; tačiau, jei dabartinė aklavietė įgyvendinant taikos procesą užsitęstų, ragina imtis visapusiškos Europos taikos iniciatyvos: ji galėtų būto pristatyta tarptautinėje taikos konferencijoje dalyvaujant abiem šalims ir visiems susijusiems regioniniams ir tarptautiniams veikėjams; ragina sukurti tarptautinę paramos grupę, kaip pažymima Užsienio reikalų tarybos 2015 m. liepos 20 d. išvadose; atkreipia dėmesį į Kneseto Pirmininko Pavaduotojo Yehielio Hiliko Baro pristatytus diplomatinius metmenis – tai svarbus indėlis siekiant taikos;

3.      pakartoja, kad tvirtai remia dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, kuriuo remiantis saugias ir pripažintas sienas turintis Izraelis ir nepriklausoma suvereni artima ekonomiškai gyvybingai Palestina taikiai ir saugiai gyvuotų greta, tarpusavyje pripažindamos viena kitos sienas, nustatytas 1967 m., abiem šalims susitarus dėl žemės mainų ir abiejų valstybių sostine paskelbus Jeruzalę;

4.      pabrėžia, kad galimybės užtikrinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą išsaugojimas imantis konkrečių ir veiksmų ir užtikrinant visapusišką pagarbą vietos gyventojų teisėms turi būti didžiausias ES ir tarptautinės bendruomenės prioritetas; nekantriai laukia ES struktūrinio dialogo su Izraeliu dėl padėties Vakarų Krante ir dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo išsaugojimo klausimais pradžios: jo metu turėtų būti aptarta ir gyvenviečių problema;

5.      dar kartą pabrėžia, kad nesmurtinės priemonės yra vienintelis būdas taikai tarp Izraelio ir Palestinos pasiekti derybų būdu galutinai susitariant dėl statuso ir šalims atsiimant visas pretenzijas viena kitos atžvilgiu; smerkia visus smurto aktus prieš abiejų šalių civilius gyventojus ar keliančius jiems pavojų; pakartoja esąs tvirtai įsipareigojęs užtikrinti Izraelio saugumą; toliau remia Palestinos Prezidento Mahmoudo Abbaso vykdomą nesmurtinio pasipriešinimo politiką;

6.      pabrėžia, kad bet koks ilgalaikis Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimas gali būti pasiektas tik regiono kontekste, aktyviai ir nuolat remiant tarptautinei bendruomenei; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbi Arabų taikos iniciatyva, ir ragina oficialųjį Izraelį į ją atsakyti; ragina į taikos procesą įsitraukti visas susijusias regiono suinteresuotąsias šalis, ypač Arabų Lygą, taip pat Egiptą, Jordaniją ir Libaną, kurioms ypač rūpi spręsti sienų ir pabėgėlių klausimus;

7.      pabrėžia, kad dabar pats laikas ES imtis svarbaus politinio vaidmens Artimųjų Rytų taikos procese; teigiamai vertina asmeninį Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės atsidavimą ir šiuo požiūriu tvirtai remia jos pastangas; teigiamai vertina ES įsipareigojimą aktyviai dirbti, kaip pažymima Užsienio reikalų tarybos 2015 m. liepos 20 d. išvadose, kad būtų atnaujintas daugiašalis požiūris į taikos procesą, konsultuojantis su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, ir įsitraukti į bendrą darbą su regiono partneriais vadovaujantis Arabų taikos iniciatyva; tačiau pažymi, kad ES turėtų ne tik įsipareigoti, bet ir atlikti vadovaujamą vaidmenį šiame procese glaudžiai bendradarbiaudama su kitais svarbiais tarptautiniais veikėjais, t. y. vykdyti pagal platesnę strategiją numatytą aiškią ir nuoseklią politiką, siekiant pakeisti politinę tvarką Artimuosiuose Rytuose;

8.      ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę veiksmingai pasinaudoti visomis esamomis ES priemonėmis, įskaitant teigiamas ir neigiamas paskatas, kuriomis gali būti daromas poveikis Izraeliui ir Palestinai, kad būtų pasiektas dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas; pabrėžia, kad ES santykių su Izraeliu ir Palestina plėtros ateityje sąlyga turėtų būti aiškus įsipareigojimas siekti taikos ir gerbti tarptautinės teisės nuostatas bei pažanga tai darant; atsižvelgdamas į tai ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti visus reikiamus ES teisės aktus ir gaires, taip pat ES dvišalius susitarimus su abiem šalimis, įskaitant ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 2 straipsnį bei ES ir PIO laikinąjį asociacijos susitarimą;

9.      primena įsipareigojimą, kurį savo 2013 m. gruodžio 13 d. išvadose yra išdėsčiusi Užsienio reikalų taryba ir kuris dvejų pastarųjų metų laikotarpiu buvo kartojamas įvairiose ES išvadose ir pareiškimuose, t. y., kad ES, atsižvelgdama į galutinį susitarimą dėl statuso, abiem šalims parengs precedento neturinčių Europos politinės, ekonominės paramos ir paramos saugumo srityje priemonių rinkinį. Jei būtų pasiektas galutinis taikos susitarimas, Europos Sąjunga pasiūlytų Izraeliui ir būsimai Palestinos valstybei specialią privilegijuotą partnerystę, įskaitant didesnę prieigą prie Europos rinkų, glaudesnius ryšius kultūros ir mokslo srityse, palankesnes prekybos ir investicijų sąlygas bei įmonių tarpusavio ryšių skatinimą. Be to, abiem valstybėms būtų pasiūlytas sustiprintas politinis dialogas ir bendradarbiavimas saugumo srityje;

10.    pabrėžia, jog ES finansavimas, skirtas Izraelio, Europos ar kitokiems subjektams, negali būti naudojamas taip, kad būtų tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedama prie neteisėtų Izraelio gyvenviečių statymo ar plėtros Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, arba prie Izraelio veiksmų, kuriais Palestinos okupuotoje teritorijoje pažeidžiamos tarptautinė humanitarinės teisės nuostatos; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos 2013 m. birželio 19 d. gaires, skirtas nustatyti, ar Izraelio subjektai ir jų veikla teritorijose, Izraelio okupuotose nuo 1967 m. birželio mėn., atitinka kriterijus, būtinus subsidijoms, premijoms gauti ir naudotis finansinėmis priemonėmis, kurias ES finansuoja nuo 2014 m., ir ragina jas visapusiškai įgyvendinti; pabrėžia, jog atitinkamos ES institucijos atsakingos už tai, kad Palestinos žmonėms skirtos ES lėšos nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai nukreipiamos teroristinėms organizacijoms ar veiklai finansuoti;

11.    yra pasiryžęs stiprinti savo bendradarbiavimą su Izraelio ir Palestinos politinės ir pilietinės visuomenės veikėjais ir parodyti realų įsipareigojimą siekti teisingos ir ilgalaikės taikos Artimuosiuose Rytuose; primena savo sprendimą imtis iniciatyvos „Parlamento nariai už taiką“ – tai būtų forumas dialogui su demokratiškai išrinktais Kneseto ir Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos nariais stiprinti;

12.    pabrėžia, kad Izraelio arabai gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant taikos tarp Izraelio ir Palestinos, ir kartu atkreipia dėmesį į aljanso „Jungtinis sąrašas“ (angl. Joint Arab List), kaip trečios pagal dydį Kneseto politinės jėgos, už kurią balsavo ir nemažai Izraelio žydų, iškilimą; pabrėžia, kad dviejų valstybių sambūviu pagrįstu sprendimu turi būti užtikrinta visapusiška pagarba etninių ir religinių mažumų atstovų, kaip lygiaverčių savo šalies piliečių, orumui, taip pat jų individualioms ir kolektyvinėms teisėms; taigi ragina Izraelį dėti pastangas siekiant labiau integruoti arabus į viešąjį sektorių, taip pat didinti jų socialinę, ekonominę ir politinę integraciją; taip pat pabrėžia, kad per visą taikos procesą svarbu konsultuotis su abiejų šalių religiniais lyderiais;

13.    pripažįsta, kad žmonių tarpusavio dialogas piliečių lygmeniu bus neišvengiamas realios ilgalaikės Izraelio ir Palestinos taikos elementas; ragina ES imtis veiksmų siekiant stiprinti pilietinės visuomenės organizacijas, žmogaus teisių organizacijas, kampanijų už taiką rengėjus, menininkus, rašytojus, akademinės bendruomenės atstovus ir visuomenės intelektualus, kurie stengiasi skatinti dialogą, kultūros mainus, taikos kūrimą ir žmonių tarpusavio ryšius abiejose pusėse; taip pat ragina ES imtis veiksmų siekiant skatinti Izraelio ir Palestinos kultūros mainus ir žmonių tarpusavio dialogą tarp jaunimo – taip pat ir įgyvendinant švietimo projektus, sporto ir meno iniciatyvas bei jaunimo lyderystės programas;

14.    smerkia Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, Izraelio nuolat vykdomą neteisėtų gyvenviečių statybos ir plėtros veiklą ir neseniai Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu paskelbtą pranešimą apie 300 naujų būstų Beit El gyvenvietėje statybą ir 500 būstų statybą Rytų Jeruzalėje, taip pat tai, kad vien 2015 m. rugpjūtį C zonoje ir Rytų Jeruzalėje nugriauti 142 palestiniečiams priklausę namai ir kita infrastruktūra, įskaitant 16 paramos teikėjų finansuotų objektų: dėl to, pasak JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA), perkeltas 201 palestinietis, iš jų 121 vaikas; dar kartą pabrėžia, kad, vadovaujantis tarptautinės teisė nuostatomis, Izraelio gyvenviečių statyba okupuotoje Palestinos teritorijoje neteisėta, neatitinka taikos dvasios ir yra didžiulė kliūtis siekti taikos; apgailestauja, kad sunaikinti projektai, kuriuos okupuotoje Palestinos teritorijoje finansavo ES ir jos valstybės narės, ir ragina ES ir valstybes nares tinkamai išspręsti klausimą su Izraeliu dėl kompensacijos už sunaikintą ar konfiskuotą turtą, kuris buvo finansuojamas Europos mokesčių mokėtojų pinigais;

15.    teigiamai vertina ES įsipareigojimą – siekiant atskirti Izraelį ir jo veiksmus okupuotoje Palestinos teritorijoje – užtikrinti, jog visuose ES ir Izraelio susitarimuose būtų nedviprasmiškai ir aiškiai pažymima, kad jie netaikomi teritorijoms, kurias Izraelis okupavo 1967 m., kaip buvo pakartota Užsienio reikalų tarybos 2015 m. liepos 20 d. išvadose; ragina teisingai ženklinti Izraelio gyvenviečių produkciją ES rinkoje, vadovaujantis galiojančiais ES teisės aktais ir ilgalaike ES politika šiuo klausimu;

16.    prisimindamas savo 2012 m. liepos 5 d. rezoliuciją, reiškia gilų susirūpinimą dėl Vakarų Krante, ypač Rytų Jeruzalėje, toliau blogėjančios Palestinos gyventojų padėties, kurią lemia nenutrūkstama Izraelio gyvenviečių statybos ir plėtros veikla, palestiniečių laisvės judėti ribojimai, palestiniečių namų griovimas ir palestiniečių šeimų perkėlimas, žydų naujakurių smurtas, skiriamosios užtvaros už vadinamosios žaliosios linijos statyba ir tai, kad Izraelis, kaip okupuojančioji jėga, išnaudoja Palestinos gamtos išteklius – tai kelia grėsmę dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui; ragina Izraelio valdžios institucijas stabdyti priverstinį Palestinos gyventojų perkėlimą ir palestiniečių namų ir infrastruktūros griovimą – taip pat ir Abu Nawar ir Susiya kaimuose – bei užkirsti tam kelią;

17.    kuo griežčiausiai smerkia išpuolius, kuriuos prieš palestiniečius neseniai įvykdė žydų naujakuriai, ypač 18 mėnesių amžiaus palestiniečių berniuko Ali Dawabshah, taip pat jo tėvo ir motinos nužudymą Dumos kaime, ir reiškia užuojautą; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad Vakarų Krante vis dažniau susiduriama su naujakurių smurtu, kuris tiesiogiai susijęs su Izraelio vyriausybės vykdoma gyvenviečių politika; teigiamai vertina Izraelio Prezidento Reuveno Rivlino ir Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu pareiškimus, kuriuose jie pasmerkė išpuolį prieš Dawabshah šeimą ir pavadino jį teroro aktu, tačiau primena Izraeliui, kad jis visapusiškai atsakingas už Palestinos gyventojų apsaugą okupuotoje teritorijoje nuo žydų naujakurių išpuolių ir persekiojimo bei visų smurtaujančių naujakurių patraukimą baudžiamojon atsakomybėn;

18.    pakartoja, kad remia laisvo Palestinos žmonių apsisprendimo teisę; toliau remia Palestinos valstybingumo pripažinimą, kaip nepaprastai svarbų žingsnį norint išbristi iš aklavietės Artimųjų Rytų taikos procese, ir Izraelio ir Palestinos tarpusavio pripažinimą, kaip dalį galutinio susitarimo dėl statuso; teigiamai vertina Palestinos prisijungimą prie Tarptautinio baudžiamojo teismo;

19.    pakartoja savo raginimą užtikrinti tikrą Palestinos vienybę, kuri nepaprastai svarbi Artimųjų Rytų taikos procesui; apgailestauja, kad, 2015 m. liepos pabaigoje iš dalies pasikeitus nacionalinės vienybės vyriausybei, pastaruoju metu ėmė strigti Palestinos susitaikymo procesas; atkreipia dėmesį į Prezidento Mahmoudo Abbaso pareiškimą apie savo, kaip PIO vadovo, atsistatydinimą kartu su keletu PIO vykdomojo komiteto nariais; pakartoja savo raginimą surengti prezidento ir parlamento rinkimus Palestinoje – tai turėtų sustiprinti Palestinos politinės vadovybės demokratinį teisėtumą, paskatinti Palestinos vidaus susitaikymą ir sumažinti ekstremistinių jėgų, įskaitant grupuotę „Hamas“, politinę įtaką;

20.    pakartoja savo raginimą skubiai atstatyti ir atkurti Gazos Ruožą po 2014 m. vasaros karo – tai turėtų būti ES ir tarptautinės bendruomenės humanitarinės pagalbos prioritetas; atsižvelgdamas į tai, žavisi didvyrišku JTPDO darbu; ragina tarptautinius paramos teikėjus tesėti žodį, duotą per 2014 m. spalį vykusią Kairo konferenciją;

21.    ragina nedelsiant nutraukti Gazos Ruožo blokadą – kolektyvinį vietos gyventojų baudimą – ir užtikrinti ekonominį teritorijos atsigavimą, nes dabartinė padėtis netvari ir naudinga ekstremistams; pakartoja, kad Gazos stabilumas ir klestėjimas svarbus paties Izraelio interesams ir saugumui; teigiamai vertina pozityvius veiksmus, kurių Izraelis neseniai ėmėsi siekdamas sušvelninti blokadą, ragina Izraelį toliau eiti šiuo keliu, o Palestinos Administraciją – pozityviai reaguoti; pabrėžia, kad Gazos blokados nutraukimas, kartu sprendžiant teisėtą susirūpinimą Izraeliui keliančius klausimus, turėtų likti prioritetiniu ES ir Izraelio dvišalių santykių darbotvarkės klausimu;

22.    ragina Palestinos Administraciją atnaujinti savo vadžios funkcijas Gazos Ruože – tai būtų tvaraus teritorijos politinio konsolidavimo prielaida; teigiamai vertina ES įsipareigojimą, pakartotą Užsienio reikalų tarybos 2015 m. liepos 20 d. išvadose, paremti šias pastangas – taip pat ir atnaujinant bei galimai išplečiant Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafos perėjimo punktui („EU BAM Rafa“) ir Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) veiklos sritį ir mandatą;

23.    ragina nedelsiant ir galutinai nutraukti raketinius Izraelio teritorijos apšaudymus iš Gazos Ruožo ir visus kitus iš jo vykdomus teroro aktus prieš Izraelį; dar kartą pabrėžia, kad visapusiška tiek valstybinių, tiek nevalstybinių veikėjų pagarba tarptautinei žmogaus teisių ir humanitarinei teisei yra kertinis akmuo norint užtikrinti ilgalaikę taiką tarp Izraelio ir Palestinos ir jų saugumą bei taiką ir saugumą visuose Artimuosiuose Rytuose;

24.    dar kartą ragina išlaisvinti visus Palestinos politinius kalinius, ypač Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos narius; ragina visapusiškai gerbti Izraelio kalėjimuose laikomų ir kalinamų palestiniečių, įskaitant paskelbusiuosius bado streiką, teises; reiškia susirūpinimą dėl įstatymo dėl priverstinio maitinimo, kurį Knesetas priėmė 2015 m. liepos 30 d., ir pabrėžia, kad šis įstatymas turi būti įgyvendinamas griežtai laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų ir standartų;

25.    reiškia gilų susirūpinimą dėl rimtos JTPDO finansavimo krizės; ragina ES didinti finansinę paramą JTPDO, taip pat ragina visus kitus paramos teikėjus skirti šiai organizacijai daugiau lėšų, tačiau taip pat ragina spręsti ir esminį ypač svarbų palestiniečių pabėgėlių klausimą; žavisi ir didžiuojasi neeilinėmis JTPDO pastangomis, nes dėl jų palestiniečių pabėgėlių vaikai galėjo pradėti 2015–2016-uosius mokslo metus;

26.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, Knesetui, Izraelio prezidentui ir vyriausybei, Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai ir Palestinos Administracijai, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui, Egipto, Jordanijos ir Libano parlamentams ir vyriausybėms bei JTPDO generaliniam komisarui.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0103.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0029.

(3)

OL C 349 E, 2013 11 29, p. 82.

Teisinis pranešimas