Procedūra : 2015/3035(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0050/2016

Pateikti tekstai :

B8-0050/2016

Debatai :

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0020

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 455kWORD 126k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0050/2016
14.1.2016
PE575.952v01-00
 
B8-0050/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl ES prioritetų 2016 m. JT žmogaus teisių tarybos sesijose (2015/3035(RSP))


Andrzej Grzyb, Cristian Dan Preda, Therese Comodini Cachia, Mariya Gabriel, László Tőkés, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Davor Ivo Stier, Bogdan Brunon Wenta, Fernando Ruas, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Theodoros Zagorakis, Ramón Luis Valcárcel Siso PPE frakcijos vardu

EP rezoliucija dėl ES prioritetų 2016 m. JT žmogaus teisių tarybos sesijose (2015/3035(RSP))  
B8-0050/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT žmogaus teisių konvencijas bei susijusius fakultatyvinius protokolus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl JT ŽTT,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo rezoliucijas dėl diskusijų klausimais, susijusiais su žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo pažeidimo atvejais (pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnį),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. JT ŽTT metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių, taikos ir saugumo užtikrinimo požiūriu 2015-ieji ir 2016-ieji – svarbių sukakčių metai: minimos 70-osios Jungtinių Tautų sukūrimo, 50-osios Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, atitinkamai 30-osios ir 20-osios JT deklaracijos dėl teisės į vystymąsi (1986) ir Pekino deklaracijos ir veiksmų programos (1995), taip pat 15-osios kertinės JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo (2000) ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų (2000) metinės;

B.  kadangi visos valstybės įpareigotos užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms nepaisant rasės, kilmės, religijos, lyties ar spalvos, kadangi jis pakartoja tvirtai tikįs žmogaus teisių (pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ar kultūrinių), kurios tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos priklausomos, nedalumu ir kadangi vienos iš šių teisių atėmimas daro poveikį kitoms; kadangi visos valstybės privalo gerbti pagrindines savo gyventojų teises ir turi pareigą imtis konkrečių veiksmų, kad pagarba šioms teisėms būtų skatinama nacionaliniu lygmeniu bei bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, siekiant pašalinti žmogaus teisių įgyvendinimo visose srityse kliūtis;

C.  kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir apsauga yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis bei vienas iš Europos vienybės ir nedalumo kertinių akmenų;

D.  kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis šalimis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu, kuriame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalumas, taip pat numatyta pagarba žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo bei JT chartijos ir tarptautinės teisės principai;

E.  kadangi pagarbos žmogaus teisėms aspektas turėtų būti integruotas į visas politikos sritis, susijusias su taika ir saugumu, vystomuoju bendradarbiavimu, prekyba ir investicijomis, humanitarinėmis operacijomis, klimato kaita ir kova su terorizmu, nes šių klausimų neįmanoma spręsti neatsižvelgiant į pagarbą žmogaus teisėms;

F.  kadangi JT valstybės narės yra patvirtinusios ir įsipareigojusios vykdyti Darbotvarkę iki 2030 m.: joje kalbama apie pasaulį, kuriame būtų užtikrinama visuotinė pagarba žmogaus teisėms ir žmogaus orumui, teisinės valstybės principo laikymasis, teisingumas, lygybė ir užkirstas kelias diskriminacijai;

G.  kadangi reguliarios JT ŽTT sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, pagal specialiąsias procedūras įgalioti pareigūnai, sprendžiantys arba su konkrečios šalies padėtimi susijusius, arba teminius klausimus – visa tai padeda skatinti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;

H.  kadangi informacija apie žmogaus teisių padėtį kai kuriose dabartinėse JT ŽTT narėse kelia klausimų – taip pat ir dėl bendradarbiavimo su pareigūnais, įgaliotais pagal JT specialiąsias procedūras, bei reikalavimų atsiskaityti organams, įsteigtiems pagal JT žmogaus teisių sutartis, laikymosi;

JT žmogaus teisių taryba

1.  teigiamai vertina ambasadoriaus Choi Kyong-limo paskyrimą JT ŽTT pirmininku 2016 m. laikotarpiu;

2.  teigiamai vertina JT ŽTT metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai, apimančią jos 28-ąją, 29-ąją ir 30-ąją sesijas;

3.  pakartoja savo poziciją, kad JT ŽTT narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios gerbia žmogaus teises, teisinės valstybės principą ir demokratiją, tarpo, ir primena JT valstybėms narėms, kad bet kurios valstybės, kurią ketinama išrinkti JT ŽTT nare, atžvilgiu, be kita ko, turėtų būti skatinama taikyti rezultatais žmogaus teisių srityje grindžiamus kriterijus; ragina sukurti privalomas procedūras, pagal kurias būtų vertinama atitiktis narystės JT ŽTT kriterijams; reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties kai kuriose naujai išrinktose JT ŽTT valstybėse narėse ir pabrėžia, jog svarbu ginti JT ŽTT savarankiškumą, siekiant užtikrinti, kad ji toliau veiksmingai ir nešališkai vykdytų savo įgaliojimus;

4.  pakartoja remiąs pagal specialiąsias procedūras įgaliotų pareigūnų veiklą ir nepriklausomą įgaliojimų turėtojų statusą – taip jie gali visiškai nešališkai atlikti savo funkciją – ir ragina visas valstybes bendradarbiauti su pareigūnais, įgaliotais pagal šias procedūras;

5.  pakartoja, kad, norint visapusiškai suprasti žmogaus teisių padėtį visose JT valstybėse narėse, svarbus visuotinio periodinio vertinimo visuotinumas, ir pakartoja remiąs antrąjį šio vertinimo ciklą, kurio metu ypatingas dėmesys skiriamas per pirmąjį ciklą priimtų rekomendacijų įgyvendinimui; visgi dar kartą ragina persvarstyti rekomendacijas, kurių valstybės nepriėmė per pirmąjį ciklą, tęsiant visuotinio periodinio vertinimo procesą;

6.  pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad visuotinio periodinio vertinimo procese visapusiškai dalyvautų įvairiausios suinteresuotosios šalys, ypač pilietinė visuomenė, ir kad šiuo požiūriu būtų vengiama bet kokių apribojimų;

7.  ragina ES ir Komisiją toliau kelti klausimus dėl visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų per ES politikos dialogus su atitinkamomis šalimis, siekiant analizuoti rekomendacijų įgyvendinimo būdus ir priemones naudojantis šalies ir regioninėmis strategijomis;

8.  teigiamai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pradėtą Iniciatyvą siekiant pokyčių, kurios tikslas – gerinti ir stiprinti JT žmogaus teisių biurų veiklą pasaulyje sukuriant aštuonis regioninius centrus, kurie, tiesiogiai bendradarbiaudami su partneriais, stebėtų ir skatintų pagarbą žmogaus teisėms bei užtikrintų, kad rekomendacijos, parengtos taikant žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus, virstų realiais pokyčiais vietoje;

Pilietinės ir politinės teisės

9.  reiškia susirūpinimą dėl konstitucinių pataisų, kai kuriose šalyse priimtų siekiant pakeisti nustatytą prezidento kadencijos trukmės apribojimą – tai problema, kai kuriais atvejais nuvedusi į smurtą dėl rinkimų; pakartoja, kad pagarba pilietinėms ir politinėms teisėms, įskaitant asmeninę ir kolektyvinę žodžio laisvę bei susirinkimų ir asociacijų laisvę, yra demokratiškos, tolerantiškos ir pliuralistinės visuomenės rodikliai;

10.  pakartoja, kad tikri laisvi rinkimai, periodiškai rengiami remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, yra pagrindinė teisė, kuri, vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija (21 straipsnio 3 dalimi) ir Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu (25 straipsniu), turėtų būti užtikrinama visiems piliečiams; pakartoja, kad žodžio laisvės ir dinamiškų nepriklausomai pliuralistinei pilietinei visuomenei palankių sąlygų buvimas yra prielaida norint skatinti pagarbą žmogaus teisėms;

11.  primena, kad minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, pripažinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir užtikrinama pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios šalys iki šiol nesilaiko JT standartų ir, pažeisdamos religijos ar tikėjimo laisvę, naudoja valstybines represijas, kurios gali apimti fizines bausmes, įkalinimą, nepaprastai dideles baudas ir netgi mirties bausmę; reiškia susirūpinimą dėl padažnėjusio religinių ar tam tikrą tikėjimą išpažįstančių mažumų, įskaitant krikščionių bendruomenes, persekiojimo, taip pat dėl neteisėto jų rinkimosi vietų griovimo; remia JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais ataskaitą dėl smurto, įvykdyto vardan religijos; ragina ES įgyvendinti savo rekomendacijas dėl religijų dialogo iniciatyvų;

12.  teigiamai vertina ES įsipareigojimą skatinti religijos ar tikėjimo laisvę tarptautiniuose forumuose – taip pat ir paremiant JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus; visapusiškai remia ES praktiką imtis iniciatyvos JT ŽTT ir JT Generalinėje Asamblėjoje siekiant rengti temines rezoliucijas šiuo klausimu; prašo imtis konkrečių veiksmų ir priemonių siekiant veiksmingai įgyvendinti ir tobulinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires; mano, kad veiksmų tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose turėtų būti imamasi palaikant atvirą, skaidrų ir reguliarų dialogą su religinėmis asociacijomis ir bendruomenėmis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 straipsnyje;

13.  smerkia tai, kad vyriausybės pajėgos ne vienoje trečiojoje šalyje toliau persekioja ir sulaiko žmogaus teisių gynėjus ir opozicijos veikėjus; reiškia susirūpinimą dėl neteisingų ir varžomų teisės aktų, įskaitant užsienio finansavimo suvaržymus, dėl kurių ribojama pilietinės visuomenės veikla; ragina visas vyriausybes skatinti ir remti žiniasklaidos laisvę, pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjų veiklą bei leisti jiems veikti nejaučiant baimės, represijų ar bauginimo grėsmės;

14.  pakartoja savo ilgalaikį nusistatymą prieš mirties bausmę, kankinimą, taip pat žiaurų, nežmonišką ir žeminamą elgesį bei baudimą visais atvejais ir visomis aplinkybėmis; dar kartą pabrėžia, kad mirties bausmės panaikinimas padeda stiprinti žmogaus orumą, ir pakartoja tvirtai tikįs kiekvieno asmens teise į gyvybę ir žmogaus orumą;

15.  džiaugiasi iki šiol padaryta didele pažanga, t. y. tuo, kad daugelis šalių sustabdė mirties bausmės taikymą, o kitos ėmėsi teisinių priemonių mirties bausmei panaikinti; nežiūrint į tai apgailestauja, kad per keletą pastarųjų metų kai kuriose šalyse buvo atnaujintas egzekucijų vykdymas; ragina šalis, kurios yra panaikinusios mirties bausmę arba taiko ilgalaikį mirties bausmės moratoriumą, vykdyti savo įsipareigojimus;

16.  laikosi nuomonės, kad šiuolaikinės skaitmeninės technologijos ir suteikia tam tikrų pranašumų, ir kelia tam tikrų sunkumų, susijusių su teisės į privatumą apsauga, naudojimusi žodžio laisve internete visame pasaulyje ir saugumu, kadangi šiuolaikinės skaitmeninės technologijos neretai tampa ekstremistinės ir teroristinės propagandos priemonėmis bei verbavimo kanalais; todėl teigiamai vertina tai, kad paskirtas JT specialusis pranešėjas teisės į privatumą skaitmeniniame amžiuje klausimais, kurio įgaliojimai apima sekimo ir privatumo problemas, darančias žmonėms poveikį internete ir tradicinėje aplinkoje;

Socialinės ir ekonominės teisės

17.  pripažįsta JT ŽTT pastangas užtikrinti, kad į visas žmogaus teises būtų žiūrima vienodai ir kad jos visos būtų vienodai svarbios, paskiriant įgaliojimų, susijusių su ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, pagal specialiąsias procedūras turėtojus;

18.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl ypač didelio skurdo augimo, nes tai kelia grėsmę galimybei visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis; šiuo požiūriu teigiamai vertina JT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių (A/HRC/29/31) ir pritaria jo pasiūlymams dėl ypač didelio skurdo panaikinimo; mano, kad, norint kovoti su skurdu apskritai, svarbu spręsti nelygybės problemą ir propaguoti socialines ir ekonomines teises padedant gauti maisto, vandens, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas bei būstą;

19.  laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės nebuvimas kelia grėsmę vienodoms galimybėms naudotis žmogaus teisėmis ir kenkia demokratiniams procesams, pvz., teisinės valstybės principo laikymuisi ir tinkamam teisingumo administravimui; mano, kad pagarbos žmogaus teisėms, pirmiausia teisėms į informaciją, žodžio ir susirinkimų laisvę, į nepriklausomas teismines institucijas ir demokratinį dalyvavimą viešojoje veikloje, užtikrinimo veiksmai yra kovos su korupcija priemonė;

Verslas ir žmogaus teisės

20.  remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą tiek ES, tiek už jos ribų – taip pat ir parengiant nacionalinius veiksmų planus; pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užpildytos veiksmingo šių JT pagrindinių principų įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusias su galimybe kreiptis į teismą ir pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

21.  ragina JT ir ES spręsti klausimą dėl teisės į žemę gynėjų, kurie tampa represijų, įskaitant grasinimus, persekiojimą, savavališką suėmimą, užpuolimus ir žmogžudystes, aukomis; ragina užtikrinti, kad žmogaus teisių projektai, įgyvendinami pagal JT mechanizmus ir ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, apimtų teisės į žemę gynėjus;

22.  teigiamai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro iniciatyvą stiprinti atskaitomybės ir teisių gynimo priemonių projektą siekiant prisidėti prie teisingos ir veiksmingesnės nacionalinėje teisėje numatytų teisių gynimo priemonių sistemos, ypač rimtų žmogaus teisių pažeidimų verslo sektoriuje atvejais; ragina visas vyriausybes vykdyti savo pareigas, susijusias su pagarbos žmogaus teisėms ir galimybės kreiptis į teismą užtikrinimu aukoms, kurios, mėgindamos pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, susiduria ir su praktiniais, ir su teisiniais iššūkiais;

23.  pažymi, kad 2015 m. liepos mėn. pirmąją sesiją surengė pagal 2014 m. birželio 26 d. JT ŽTT rezoliuciją sukurta atvira tarpvyriausybinė darbo grupė tarptautinės teisiškai privalomos priemonės, žmogaus teisių požiūriu taikytinos tarptautinėms korporacijoms ir kitoms verslo įmonėms, parengimo klausimu; ragina ES ir jos valstybes nares stebėti diskusiją dėl minėtosios tarptautinės priemonės;

Migracija

24.  reiškia susirūpinimą dėl rimčiausios po II pasaulinio karo migracijos krizės, kurią sukėlė tai, kad vis daugiau žmonių priversti palikti savo namus dėl persekiojimo, ginkluotų konfliktų ir smurto apskritai, taip pat dėl siekio apsisaugoti ir susikurti geresnį gyvenimą – jie tai daro rizikuodami savo gyvybe ir leisdamiesi į pavojingą kelionę;

25.  ragina visas valstybes vadovautis žmogaus teisėmis pagrįstu požiūriu į migraciją, ypatingą dėmesį skiriant marginalizuotų ir palankių sąlygų neturinčių migrantų grupių, pvz., moterų ir vaikų, padėčiai; ragina visas valstybes spręsti smurto dėl lyties prieš moteris ir mergaites problemą ir pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgiant į jų konkrečias reikmes, migracijos politiką svarbu formuoti atsižvelgiant į lyties aspektą;

26.  pabrėžia, kad atsakomybę už dabartinės precedento neturinčios migracijos krizės priežastis ir priemones, reikalingas jai spręsti, turi prisiimti tarptautinė bendruomenė; ragina visas JT valstybes nares įsitraukti ir prisidėti sprendžiant tiek migracijos krizės ištakų, tiek jos poveikio klausimą; primena, kad visos valstybės turi pareigą gerbti ir saugoti visų jų jurisdikcijoje esančių asmenų žmogaus teises neatsižvelgiant į jų pilietybę ar kilmę; primena, kad visi susitarimai dėl bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos su ES nepriklausančiomis valstybėmis atitinka tarptautinės teisės principus;

27.  ragina ES ir jos valstybes nares didinti paramą kovai su prekyba žmonėmis įgyvendinant išorės politiką, ypatingą dėmesį skiriant aukų, ypač nepilnamečių vaikų, apsaugai; mano, kad ES turėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kitais susijusiais subjektais, siekiant keistis gerąja praktika ir padėti ardyti tarptautinius prekybos žmonėmis tinklus; teigiamai vertina Specialiojo pranešėjo prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais 2015 m. rugpjūčio 3 d. ataskaitą;

28.  ragina tarptautinę bendruomenę imtis visų būtinų veiksmų ir užkirsti kelią bet kokiam tolesniam spaudimui dėl migracijos sustiprinant atitinkamas agentūras, pvz., JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą ir agentūrą FRONTEX;

Klimato kaita ir žmogaus teisės

29.  teigiamai vertina pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) sudarytą Paryžiaus susitarimą, kuris apima prisitaikymo prie klimato kaitos, jos švelninimo, technologijų kūrimo ir perdavimo bei kompetencijos ugdymo priemones; ragina visas šalis signatares vykdyti savo įsipareigojimus;

30.  primena, kad neigiamas klimato kaitos poveikis visame pasaulyje kelia tiesioginį ir potencialiai neatitaisomą pavojų galimybei visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir kad šis poveikis pažeidžiamoms grupėms, kurių padėtis teisių požiūriu ir taip nesaugi, didžiulis; susirūpinęs pažymi, jog tikėtina, kad su klimato kaita susiję incidentai, pvz., jūros lygio kilimas ir ekstremalūs oro pokyčiai, sukeliantys sausrą ir potvynius, pasiglemš dar daugiau gyvybių, paskatins gyventojų persikėlimą bei nulems maisto ir vandens nepriteklių;

Moterų teisės

31.  teigiamai vertina JT Saugumo Tarybos neseniai parengtą rezoliuciją Nr. 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo, kurioje pažymima, kad moterys yra pagrindinis visų pastangų atremti pasaulinius iššūkius, įskaitant susijusius su stiprėjančiu smurtiniu ekstremizmu, klimato kaita, migracija, tvariu vystymusi, taika ir saugumu, komponentas; teigiamai vertina JT visuotinio tyrimo išvadas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo klausimu, kuriose atkreipiamas dėmesys į moterų lyderystės ir dalyvavimo sprendžiant konfliktus bei kuriant taiką svarbą ir į tai, kad dėl jų dalyvavimo pagerėjo humanitarinės pagalbos teikimas, sustiprėjo taikdarių pastangos, buvo paskatinta vaisinga taikos derybų pabaiga ir buvo prisidėta prie kovos su smurtiniu ekstremizmu;

32.  reiškia nusiminimą dėl to, kad, iškilus tokioms smurtinėms ekstremistinėms grupuotėms, kaip „Da'esh“ Sirijoje ir Irake bei „Boko Haram“ Vakarų Afrikoje, smurtas prieš moteris pasiekė naują mastą, o seksualinė prievarta tapo neatskiriama ekstremistinių grupuočių tikslų, ideologijos ir pajamų šaltinio dalimi, o tai naujas pavojingas iššūkis tarptautinei bendruomenei; ragina visas vyriausybes ir JT institucijas prisiimti didesnius įsipareigojimus kovoti su šiais nusikaltimais ir grąžinti moterims orumą, kad joms galėtų siekti teisingumo, gauti kompensaciją ir paramą;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti moterų savarankiškumą išsprendžiant esminę moterų ir vyrų nelygybės, dėl kurios moterys ir mergaitės tampa pažeidžiamomis konflikto metu, problemą, ir ragina JT ir visas jos valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti moterų savarankiškumą ir prasmingą jų įtraukimą į konfliktų prevenciją ir sprendimą, taip pat į taikos derybų ir taikos kūrimo procesą užtikrinant didesnį jų atstovavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis, įskaitant nacionalines, regionines ir tarptautines institucijas bei mechanizmus;

Vaiko teisės

34.  primena, kad Konvencijoje dėl vaiko teisių, kuri buvo patvirtinta 1989 m. ir yra plačiausiai ratifikuota tarptautinė žmogaus teisių sutartis, apibrėžta nemažai vaiko teisių, įskaitant teisę į gyvybę, sveikatą, švietimą ir teisę žaisti, taip pat teisę į šeimos gyvenimą, apsaugą nuo smurto ir diskriminacijos bei teisę būti išklausytam; ragina visas šios sutarties signatares vykdyti savo įsipareigojimus;

35.  palankiai vertina planuojamą pasaulinio masto tyrimą, kurį JT ketina inicijuoti tam, kad, pasitelkusios stebėseną ir vertinimo analizę, nustatytų, kaip esami tarptautiniai teisės aktai ir standartai įgyvendinami vietoje, ir įvertintų konkrečias valstybių galimybes gerinti savo politiką ir atsakomuosius veiksmus; ragina visas valstybes paremti šį tyrimą ir aktyviai jame dalyvauti;

Kova su terorizmu

36.  teigiamai vertina kovos su terorizmu gairių dokumentą, kurį Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija parengė siekdamos užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms planuojant ir įgyvendinant pagalbos kovoje su terorizmu projektus su trečiosiomis šalimis; atsižvelgdamas į tai primena, kad pagarba pagrindinėms teisėms ir laisvėms yra sėkmingos kovos su terorizmu politikos, įskaitant skaitmeninių sekimo technologijų naudojimą, pagrindas; pabrėžia, kad būtina kurti veiksmingas komunikacijos strategijas, pritaikytas prie šiuolaikinių skaitmeninių technologijų, siekiant kovoti su teroristų ir ekstremistų propaganda bei verbavimo metodais; remia tarptautines pastangas užkirsti kelią „Islamo valstybės“ / „Da'esh“ vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams;

Demokratizacija

37.  rekomenduoja ES dėti daugiau pastangų siekiant formuoti visapusiškesnį požiūrį į demokratizacijos procesus – laisvi ir teisingi rinkimai yra tik vienas jų aspektas – ir naudingai prisidėti prie demokratinių institucijų stiprinimo; mano, kad dalijimasis geriausia pereinamojo laikotarpio praktika įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką turėtų būti naudojamas kitiems demokratizacijos procesams visame pasaulyje paremti ir stiprinti;

Žmogaus teisių aspekto integravimas ES

38.  ragina ES skatinti žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalumą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 21 straipsnyje ir bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;

39.  pakartoja savo raginimą ES laikytis teisėmis pagrįsto požiūrio ir pagarbą žmogaus teisėms integruoti į prekybos, investicijų politikos, viešųjų paslaugų ir vystomojo bendradarbiavimo sritis, taip pat į bendrą saugumo ir gynybos politiką; taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant ES žmogaus teisių politiką turėtų būti užtikrintas jos vidaus ir išorės politikos suderinamumas, laikantis įpareigojimų ES sutartyje;

40.  atkreipia dėmesį į svarbą, kurią ES teikia Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslui (DVT) Nr. 16 siekti taikos ir teisingumo – tai turėtų būti visų išorės ir vidaus veiksmų prioritetas, ypač kalbant apie vystomojo bendradarbiavimo finansavimą;

Šalys, kurioms taikomas visuotinis periodinis vertinimas

Gruzija

41.  teigiamai vertina Gruzijos narystę JT ŽTT ir naujausią Gruzijos visuotinį periodinį vertinimą; atkreipia dėmesį į svarbias teisėkūros reformas, kurias įgyvendinus padaryta tam tikra pažanga ir pagerėjo padėtis teisingumo ir teisėsaugos sektoriuje, prokuratūroje, kovoje su netinkamu elgesiu, vaiko teisių, taip pat privatumo ir asmens duomenų apsaugos bei šalies viduje perkeltų asmenų apsaugos srityse;

42.  ragina Gruzijos valdžios institucijas užkirsti kelią bet kokiam netinkamam elgesiui, ypač kalbant apie kardomąjį ankstesnės vyriausybės pareigūnų kalinimą ir sankcijas jų atžvilgiu, priešingu atveju tai gali būti palaikyta selektyvaus teisingumo atvejais; reiškia didelį susirūpinimą dėl naudojimosi teismų sistema kovai su politiniais oponentais; tebėra susirūpinęs dėl žodžio laisvės, žiniasklaidos pliuralizmo ir kliūčių stebėtojams patekti į okupuotus Abchazijos regionus ir Cchinvalio regioną Pietų Osetijoje, kur vis dar plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai, ir ragina Gruzijos vyriausybę imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į rekomendacijas, parengtas atliekant visuotinį periodinį vertinimą;

Libanas

43.  teigiamai vertina Libano atvirų sienų ir priėmimo politiką, kurią jis ne vienus metus įgyvendino Palestinos, Irako ir Sirijos pabėgėlių atžvilgiu, pabrėžia, kad šioje šalyje pabėgėlių skaičius vienam gyventojui didžiausias pasaulyje – vienas iš keturių asmenų čia yra pabėgėlis – ir ragina ES skirti daugiau išteklių bei artimai bendradarbiauti su Libano valdžios institucijomis, siekiant padėti šaliai užtikrinti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsaugą; atsižvelgdamas į tai reiškia susirūpinimą dėl informacijos apie didelį vaikų ir (arba) priverstinių santuokų skaičių tarp Sirijos pabėgėlių; ragina Libano vyriausybę svarstyti galimybę reformuoti įstatymą, kuriuo reglamentuojamas atvykimas į Libaną, buvimas jame ir išvykimas iš jo;

44.  remia JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas, kuriose raginama imtis priemonių siekiant skatinti moterų migrančių namų ūkio darbuotojų informavimą apie jų žmogaus teises pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurios šalis yra ir Libanas; ypač pabrėžia tai, jog būtina panaikinti kafalos sistemą ir užtikrinti, kad moterys migrantės namų ūkio darbuotojos galėtų be kliūčių kreiptis į teismą – taip pat ir užtikrinant jų saugumą bei suteikiant leidimą gyventi vykstant teisinėms ir administracinėms procedūroms dėl jų statuso;

Mauritanija

45.  pabrėžia, jog, nors Mauritanijos vyriausybė yra pažengusi teisinių kovos su bet kokiomis vergovės apraiškomis ir vergovei prilygstančia praktika priemonių taikymo požiūriu, neveiksmingas įgyvendinimas lemia tai, kad su šia praktika tebesusiduriama; ragina valdžios institucijas priimti vergovės draudimo įstatymą, šalies mastu inicijuoti sistemingą ir reguliarų suskirstytų duomenų apie visas vergovės apraiškas rinkimą ir parengti nuodugnų įrodymais pagrįstą vergovės istorijos ir pobūdžio tyrimą, siekiant panaikinti šią praktiką;

46.  primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas leisti naudotis žodžio ir susirinkimų laisve, vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis ir pačios Mauritanijos nacionaline teise; taip pat ragina išlaisvinti Biramą Dah Abeidą, Bilalį Ramdane ir Djiby Sową, kad jie galėtų tęsti savo nesmurtinę kampaniją prieš užsitęsusią vergovę nesibaimindami dėl persekiojimo ar bauginimo;

Mianmaras

47.  teigiamai vertina 2015 m. lapkričio 15 d. surengtus rinkimus, per kuriuos varžėsi keletas kandidatų – tai svarbi šalies perėjimo prie demokratijos gairė; teigiamai vertina Mianmaro rinkėjų įsipareigojimą siekti tolesnės šalies demokratizacijos; tačiau tebėra susirūpinęs dėl konstitucinės šių rinkimų sistemos, pagal kurią 25 proc. vietų parlamente skirti kariškiams; pripažįsta pažangą, iki šiol padarytą žmogaus teisių srityje, kartu pažymėdamas, kad susirūpinimą tebekelia nemažai sričių, įskaitant mažumų teises bei žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę; remia Mianmare šiuo metu vykstantį politinį perėjimą prie demokratijos, taikos, stabilumo ir ekonominio vystymosi;

48.  smerkia rohinjų diskriminaciją: padėtį blogina tai, kad ši bendruomenė neturi teisinio statuso, ir stiprėjanti neapykantą prieš nebudistus kurstanti kalba; ragina visapusiškai, skaidriai ir nepriklausomai ištirti visus pranešimus apie rohinjų žmogaus teisių pažeidimus ir mano, kad keturi parlamento 2015 m. priimti įstatymai, kuriais siekiama apsaugoti rasę ir religiją, apima diskriminacijos dėl lyties aspektus; pakartoja savo prašymą leisti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui įsteigti biurą šioje šalyje; teigia, kad prieš baigiant derybas dėl ES ir Mianmaro investicijų susitarimo būtina atlikti visapusišką poveikio tvarumui vertinimą;

Nepalas

49.  teigiamai vertina tai, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. įsigaliojo naujoji Nepalo konstitucija, kuri turėtų būti šalies politinio stabilumo ir ekonominio vystymosi ateityje pagrindas; tikisi, kad artimiausiu metu bus išspręsti likę susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su politiniu mažumų, įskaitant dalitus, atstovavimu ir pilietybės įstatymais;

50.  apgailestauja dėl paplitusio atskaitomybės už žmogaus teisių pažeidimus, kurių vykstant pilietiniam karui yra padariusios abi šalys, nebuvimo nepaisant to, kad 2014 m. gegužės mėn. buvo priimtas Aktas dėl tiesos, susitaikymo ir dingusių asmenų; ragina Nepalo vyriausybę prisijungti prie Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo; smerkia nustatytus Tibeto pabėgėlių pagrindinių laisvių apribojimus; ragina Indiją nutraukti savo vykdomą neoficialią Nepalo ekonomikos blokadą: dėl jos ir milžiniško 2015 m. balandžio mėn. žemės drebėjimo kyla humanitarinė krizė ir į skurdo aklavietę stumiamas kone dar milijonas nepaliečių;

Omanas

51.  teigiamai vertina Omaną už vyriausybinės Nacionalinės žmogaus teisių komisijos sukūrimą ir kvietimą, 2014 m. rugsėjo mėn. leidusį surengti istorinį JT specialiojo pranešėjo teisės į taikius susirinkimus klausimu vizitą; reiškia viltį, kad šie konstruktyvūs veiksmai lems aktyvesnį Omano bendradarbiavimą su JT žmogaus teisių atstovais ir nepriklausomomis žmogaus teisių organizacijomis;

52.  ragina Omaną imtis reikiamų veiksmų siekiant sušvelninti padėtį, kurią JT specialusis pranešėjas pavadino šalyje įsigalėjusia baimės ir bauginimo atmosfera, pažymėdamas, kad žmonės bijo sakyti tai, ką galvoja, kalbėtis telefonu ir susitikti; tebėra susirūpinęs dėl visų politinių partijų draudimo ir 2014 m. rugpjūčio mėn. priimto naujojo pilietybės įstatymo, kuriame numatyta, kad piliečiai, prisijungiantys prie grupių, kurios laikomos žalingomis nacionaliniams interesams, gali netekti pilietybės, ir atsižvelgdamas į tai ragina vyriausybę juos persvarstyti; ragina ES institucijas ir valstybes nares pasiūlyti techninę ir teisinę pagalbą siekiant padėti Omanui sukurti pilietinės visuomenės organizacijoms saugias ir palankias sąlygas;

Ruanda

53.  reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Ruandoje, įskaitant žodžio ir asociacijų laisvės apribojimus, demokratinės erdvės politinėms opozicijos partijoms ir nepriklausomai pilietinės visuomenės veiklai mažėjimą bei palankių sąlygų nepriklausomoms teisminėms institucijoms nebuvimo; ragina Ruandos vyriausybę atverti demokratinę erdvę, kad visų visuomenės segmentų atstovai galėtų veikti nevaržomi;

54.  reiškia susirūpinimą dėl pasiūlytų konstitucinių pataisų, kurių tikslas – leisti pareigas einančiam prezidentui kandidatuoti trečiajai kadencijai; ragina Ruandos vyriausybę laikytis Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartijos, kurios 5 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi visų reikiamų priemonių konstituciniam valdymui – ypač konstituciniam valdžios perdavimui – užtikrinti, o 23 straipsnyje pažymima, kad bet koks dalinis konstitucijos keitimas pažeidžia demokratinės valdžios kaitos principą;

Venesuela

55.  reiškia susirūpinimą dėl prastos žmogaus teisių padėties šalyje pastaraisiais metais pablogėjus ekonominėms, politinėms ir socialinėms sąlygoms; pakartoja, kad žodžio laisvė, nepriklausomos teisminės institucijos ir teisinės valstybės principas yra gyvybiškai svarbūs bet kurios demokratinės visuomenės komponentai; atsižvelgdamas į tai ragina Venesuelos valdžios institucijas užkirsti kelią bet kokiems spaudos laisvės ir teisės į informaciją suvaržymams, laikytis tarptautinės teisės nuostatų per bet kurį teismo procesą ir nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius; teigiamai vertina 2015 m. gruodžio 6 d. rinkimų rezultatus ir naujosios nacionalinės asamblėjos sudėtį; smerkia bet kokius mėginimus pakenkti visapusiškam rinkimų rezultatų įgyvendinimui, pvz., kai kurių demokratiškai išrinktų narių nušalinimą; ragina išrinktuosius narius įsitraukti į konstruktyvų dialogą, siekiant atremti ekonominius, politinius ir saugumo iššūkius, su kuriais susiduria Venesuela;

Baltarusija

56.  teigiamai vertina tai, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. išlaisvinti likę politiniai kaliniai, ir ragina Baltarusijos vyriausybę reabilituoti išlaisvintuosius politinius kalinius bei atkurti visas jų pilietines ir politines teises; atkreipia dėmesį į trūkumus, kuriuos per 2015 m. prezidento rinkimus užfiksavo nepriklausomi tarptautiniai stebėtojai, ir ragina Baltarusiją surengti artėjančius parlamento rinkimus laikantis tarptautiniu mastu pripažintų standartų; ragina Baltarusiją, vienintelę Europos šalį, kurioje tebetaikoma mirties bausmė, prisijungti prie visuotinio mirties bausmės vykdymo moratoriumo – tai būtų pirmas žingsnis į visišką jos panaikinimą;

o

o  o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui.

 

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.

Teisinis pranešimas