Procedūra : 2015/3034(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0051/2016

Pateikti tekstai :

B8-0051/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 21/01/2016 - 8.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0019

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 418kWORD 82k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0043/2016
14.1.2016
PE575.953v01-00
 
B8-0051/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo (2015/3034(RSP))


Ioan Mircea Paşcu, Knut Fleckenstein, Richard Howitt, Victor Boştinaru, Gilles Pargneaux, Vincent Peillon, Ana Gomes, Afzal Khan, Tonino Picula, Neena Gill, Liisa Jaakonsaari, Sorin Moisă, Victor Negrescu, Boris Zala S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo (2015/3034(RSP))  
B8-0051/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ESS) V antraštinę dalį ir ypač į jos 42 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliuciją „ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos: politinis ir operatyvinis aspektai“(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją, visų pirma į jos VII skyriaus ir 51 straipsnio nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos prezidento Prancūzijos Parlamento kongrese 2015 m. lapkričio 16 d. pateiktą pareiškimą, kad Prancūzija atsidūrė kare,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19–20 d. ir 2015 m. birželio 25–26 d. priimtas Europos Tarybos išvadas dėl gynybos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 17 d. įvykusio Užsienio reikalų tarybos (Gynybos ministrų) posėdžio rezultatą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi per Paryžiuje 2015 m. lapkričio 13 d. įvykusius kelis teroristinius išpuolius žuvo mažiausiai 130 (daugiau nei 26 tautybių) asmenų;

B.  kadangi po 2015 m. lapkričio 13 d. teroristinių išpuolių Paryžiuje Prancūzijos vyriausybė oficialiai pasinaudojo Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalyje numatyta tarpusavio gynybos sąlyga;

C.  kadangi Prancūzija pasinaudojo tarpusavio gynybos sąlyga, tai valstybės narės, vadovaudamosi Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsniu, Prancūzijos atžvilgiu yra įpareigotos jai teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą;

D.  kadangi ES ar jos valstybėms narėms naudoti jėgą leistina tik tuo atveju, kai tai teisiškai pagrįsta remiantis JT Chartija; atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad pagal JT Chartijos 51 straipsnį galioja prigimtinė teisė į individualią ar kolektyvinę savigyną; pažymėtina, kad geriau užkirsti kelią konfliktams ir išpuoliams, negu šalinti jų padarinius;

E.  kadangi valstybių narių solidarumas, parama ir savitarpio pagalba, užtikrinami ir naudojantis ES lygmens priemonėmis, yra pamatinės Europos Sąjungos vertybės; kadangi valstybių narių saugumas nedalomas ir visi Europos Sąjungos piliečiai turėtų turėti vienodas saugumo garantijas ir vienodo lygmens apsaugą nuo tradicinių ir netradicinių grėsmių, įskaitant terorizmą ir tiek valstybinio, tiek nevalstybinio lygmens subjektų išpuolius;

F.  kadangi kova su tarptautiniu terorizmu laikytina ES prioritetu ir, vadovaujantis solidarumo principu, reikia imtis veiksmų, laikantis tarptautinės teisės, ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje; kadangi vidiniai ir išoriniai ES saugumo aspektai turi būti glaudžiai susiję;

G.  kadangi sutartyse numatyta saugumo ir gynybos sistema dar nėra visiškai įgyvendinta; kadangi pagal Lisabonos sutartį numatytas glaudesnis bendradarbiavimas bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityje, įskaitant konkrečių uždavinių ir misijų skyrimą valstybių grupėms, taip pat parengta nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo kariniais klausimais koncepcija; kadangi valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų pasiekta pažanga Sąjungos saugumo ir gynybos srityje;

H.  kadangi ES sutarties 42 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo turėtų pradėti taikyti glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje norinčios valstybės narės;

I.  kadangi ES turi stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) siekdama užtikrinti, kad abiejų organizacijų numatyta saugumo ir gynybos politika būtų kuo labiau suderinta, visų pirma tais atvejais, kai valstybė narė patiria karinę agresiją savo teritorijoje, įskaitant teroristinius išpuolius;

J.  kadangi ES institucijos turėtų aktyviau veikti saugumo ir gynybos politikos srityje ir skatinti įgyvendinti visas sutartyse įtvirtintas saugumo ir gynybos politikos nuostatas, įskaitant nuostatas dėl ypatingo NATO vaidmens Europos ir transatlantinio saugumo ir gynybos klausimais; kadangi ES ir NATO strateginė partnerystė turėtų būti stiprinama; kadangi ES institucijos turi remti visas valstybes nares, kurios deda pastangas siekdamos visapusiškai įgyvendinti šias nuostatas;

1.  labai džiaugiasi visų valstybių narių Prancūzijai suteikta vieninga ir visapusiška parama; ypač palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės yra pasirengusios suteikti visą reikalingą pagalbą ir paramą;

2  pabrėžia, kad jėgos panaudojimas visais atvejais turi atitikti JT Chartijos, tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas;

3.  primena, kad tarpusavio gynybos sąlyga buvo taikoma pirmą kartą; mano, kad šis atvejis pasitarnaus kaip tarpusavio gynybos sąlygos taikymo ateityje precedentas ir taip pat turėtų padėti stiprinti Europos saugumą ir gynybą;

4.  itin džiaugdamasis pažymi, kad po to, kai Prancūzija pasinaudojo tarpusavio gynybos sąlyga, kovai su terorizmu skirta papildomų išteklių; ragina visas valstybes nares ir toliau skirti šiuos išteklius, kol tai bus būtina; palankiai vertina tai, kad dedant šias bendras pastangas Prancūzija veikia kaip katalizatorius; ragina kompetentingas ES institucijas paskirti ir toliau nuolat teikti reikiamą paramą;

5.  mano, kad sutartyse numatytų tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygų taikymas visų pirma yra politinis klausimas; atkreipia dėmesį į tai, kad tuomet, kai pasinaudojama šiomis sąlygomis, ir Europos Vadovų Taryboje, ir Europos Parlamente vyksta politinės diskusijos;

6.  primena savo ankstesnėse rezoliucijose išsakytą prašymą Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlyti praktinę tvarką ir gaires, kaip užtikrinti veiksmingą atsaką, kai valstybė narė pasinaudoja tarpusavio gynybos sąlyga, ir pateikti ES institucijų vaidmens analizę atveju, jei ši sąlyga būtų taikoma; visgi apgailestauja, kad nepateikta jokios analizės ir gairių, kai pirmą kartą buvo pasinaudota tarpusavio gynybos sąlyga, todėl šiuo metu susidarė padėtis, kai reikia vykdyti ad hoc priemones, ad hoc valdymą ir ad hoc bendradarbiavimą;

7.  mano, kad praktinės tvarkos ir gairių, kaip ateityje taikyti tarpusavio gynybos sąlygą, nustatymas išlieka neatidėliotinu prioritetu; pabrėžia, kad rengiant šias gaires turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, įgytą 42 straipsnio 7 dalies nuostatomis pasinaudojus pirmą kartą; pakartoja savo nuomonę, kad atsižvelgiant į pareigą suteikti pagalbą ir paramą, reiškiančią politinį valstybių narių solidarumą, turėtų būti užtikrintas greitas sprendimo dėl paramos išpuolį patyrusiai valstybei narei priėmimas Taryboje; mano, kad siekiant šio tikslo būtų naudinga rengti konsultacijas laikantis ES sutarties 32 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir nepažeidžiant kiekvienos valstybės narės teisės numatyti savigynos priemonių;

8.  išreiškia susirūpinimą, kad valdyti pagalbos ir paramos remiantis tarpusavio gynybos sąlyga dvišaliu pagrindu, kaip yra šiuo atveju, visos valstybės narės negalės, todėl ragina Europos Vadovų Tarybą numatyti papildomų paskatų toliau plėtoti tarpusavio gynybos sąlygą ir stiprinti atitinkamų ES institucijų, kaip tarpininkių, vaidmenį;

9.  ragina stebėti su ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies taikymu susijusius įvykius, pavyzdžiui, taikant tam tikrą priemonę, kaip antai rengiant bendrus konsultacinius posėdžius;

10.  pažymi, kad pagal SESV 222 straipsnyje numatytą solidarumo sąlygą būtų galima suteikti galimybę Prancūzijai ir kitoms valstybėms narėms, tiesiogiai dalyvaujančioms kovoje su terorizmu, pasinaudoti visomis atitinkamomis ES priemonėmis;

11.  ragina geriau koordinuoti sienų valdymo, policijos ir kitų teisėsaugos ir žvalgybos agentūrų veiklą, ir ragina užtikrinti veiksmingesnį ir labiau struktūrizuotą jų keitimąsi informacija; pabrėžia, kad reikia sukurti mechanizmą, skirtą valstybių narių veiklos koordinavimui ir abipusei pagalbai vykdant ypač didelio masto policijos operacijas;

12.  ragina parengti bendrą ES užsienio politiką ateities Sirijoje ir platesniame Artimųjų Rytų regione klausimais vykdant koordinavimą su visais atitinkamais subjektais; mano, kad ši politika turėtų būti neatsiejama būsimos ES visuotinės strategijos dalis; pažymi, kad iki šiol valstybių narių, prisidedančių prie kovos su terorizmu šiame regione, vykdomas koordinavimas turėtų būti patobulintas; pažymi, kad teikiant karinę paramą, skiriamą kovoti su grupuotės „Da'esh“ (ISIS) Irake, Sirijoje ir Libijoje išpuoliais bandančiai koalicijai, dėl nepakankamo organizavimo ir koordinavimo neišnaudotos su integruotu europiniu požiūriu susijusios galimybės;

13.  mano, kad dabartinis 42 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymas turėtų pasitarnauti kaip katalizatorius pasinaudoti visomis galimybėmis, numatytomis su saugumu ir gynyba susijusiose Sutarties nuostatose, kurios taip pat turėtų būti taikomos; atsižvelgdamas į tai primena, kaip svarbu visapusiškai ir teisingai taikyti gynybos dokumentų rinkinį, apimantį Direktyvą 2009/81/EB dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje ir Direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje;

14.  ragina visapusiškai taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 258/2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais 10 straipsnis ir kuris skirtas civilinio naudojimo šaunamųjų ginklų perdavimo veiksmingai kontrolei užtikrinti; palankiai vertina ES teisės aktų dėl šaunamųjų ginklų, įskaitant teisės aktus dėl deaktyvavimo, administracinių sankcijų ir signalinių ginklų, persvarstymą ir ketinimą stiprinti policijos bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ginklų kontrabandos srityje; todėl ragina Komisiją stiprinti Europolo pajėgumus šioje srityje;

15.  mano, jog dėl to, kad pradėta taikyti tarpusavio gynybos sąlygą, visų pirma atsižvelgiant į terorizmo grėsmes, su kuriomis susiduria valstybės narės, ir konfliktų mastą kaimyninėse šalyse, taip pat parodoma, kad ES turi turėti galimybę pareikšti nuomonę JT Saugumo Taryboje; mano, jog ES turėtų dėti visas pastangas JT Saugumo Taryboje, kad paskatintų naują tarptautinės humanitarinės teisės supratimą, kad būtų atsižvelgta į šiuolaikines netradicines dėl ginklų atsirandančias grėsmes ir grėsmes, kurias kelia nevalstybiniai subjektai, pavyzdžiui, teroristų grupuotės, kad taip būtų užtikrinta, kad į šias grėsmes bus tinkamai atsižvelgta taikomoje tarptautinėje teisėje; mano, kad ES turėtų skatinti atsakomybę užtikrinti apsaugą, kalbant apie tarptautinį saugumą ir žmogaus teisių normą, kai skubiai imamasi humanitarinių prevencijos priemonių ir veiksmų, laikantis tarptautinės teisės;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Europos Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui ir JAV valstybės sekretoriui, atsakingam už gynybą.

 

(1)

OL C 419, 2015 12 16, p. 138.

Teisinis pranešimas