Procedūra : 2015/3035(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0066/2016

Pateikti tekstai :

B8-0066/2016

Debatai :

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0020

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 471kWORD 148k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0050/2016
14.1.2016
PE575.968v01-00
 
B8-0066/2016/rev.

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl ES prioritetų 2016 m. JT žmogaus teisių tarybos sesijose (2015/3035(RSP))


Elena Valenciano, Pier Antonio Panzeri, Soraya Post, Liisa Jaakonsaari, Tibor Szanyi, Doru-Claudian Frunzulică S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų 2016 m. JT žmogaus teisių tarybos sesijose (2015/3035(RSP))  
B8-0066/2016/rev.

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat į JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m.,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo skubias rezoliucijas šiais klausimais,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(1),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. Durbano pasaulinės konferencijos prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į JT ŽTT specialiojo pranešėjo naujausią ataskaitą ir išvadas dėl šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į JT ŽTT 2015 m. metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių, taikos ir saugumo užtikrinimo požiūriu 2015-ieji ir 2016-ieji – svarbių sukakčių metai: minimos 70-osios Jungtinių Tautų sukūrimo, 50-osios Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, atitinkamai 30-osios ir 20-osios JT deklaracijos dėl teisės į vystymąsi (1986 m.) ir Pekino deklaracijos ir veiksmų programos (1995 m.), taip pat 15-osios kertinės JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl moterų, taikos ir saugumo (2000 m.) ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų (2000 m.) metinės;

B.  kadangi pagarbos žmogaus teisėms, nepaisant rasės, kilmės, lyties ar odos spalvos, puoselėjimas – tai visų valstybių prievolė; pakartodamas, kad tvirtai pasisako už žmogaus teisių – nepaisant to, ar jos yra pilietinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės – nedalumą, nes šios teisės yra tarpusavyje susijusios ir priklauso viena nuo kitos; kadangi neužtikrinus bet kurios iš šių teisių daromas tiesioginis neigiamas poveikis kitoms teisėms; kadangi visos valstybės privalo užtikrinti pagrindines savo gyventojų teises, imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti šias teises nacionaliniu lygmeniu, ir bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekdamos panaikinti kliūtis žmogaus teisių užtikrinimui visose srityse;

C.  kadangi žmogaus teisių visuotinumo paisymas, jo skatinimas ir apsauga yra dalis Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis bei vienas Europos vienybės ir nedalumo pagrindų;

D.  kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis šalimis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu, kuriame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalumas bei įtvirtinta pagarba žmogiškajam orumui, lygybės ir solidarumo principų, taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymasis;

E.  kadangi pagarbos žmogaus teisėms aspektas turėtų būti integruotas į visas politikos sritis, susijusias su taika ir saugumu, vystomuoju bendradarbiavimu, migracija, prekyba ir investicijomis, humanitarinėmis operacijomis, klimato kaita ir kova su terorizmu, nes šių klausimų neįmanoma spręsti neatsižvelgiant į pagarbą žmogaus teisėms;

F.  kadangi JT žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) eilinės sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys su konkrečių šalių padėtimi susijusiems arba teminiams klausimams spręsti – visa tai padeda remti ir užtikrinti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;

G.  kadangi kai kurios Žmogaus teisių tarybos narės, deja, pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai bendradarbiaujant su pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotais asmenimis ir laikantis ataskaitų teikimo pagal JT žmogaus teisių sutartis įsteigtiems organams reikalavimų yra prasti;

JT žmogaus teisių taryba

1.  teigiamai vertina ambasadoriaus Choi Kyong-limo paskyrimą JT ŽTT pirmininku 2016 m. laikotarpiu;

2.  teigiamai vertina UNHRC metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai, apimančią 28-ąją, 29-ąją ir 30-ąją sesijas;

3.  pakartoja savo poziciją, kad JT ŽTT narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios paiso žmogaus teisių, laikosi teisinės valstybės principo ir demokratijos, tarpo, ir primena JT valstybėms narėms, kad bet kurios valstybės, kurią ketinama išrinkti JT ŽTT nare, atžvilgiu jos turėtų stengtis kaip sąlygą taikyti rezultatais žmogaus teisių srityje grindžiamus kriterijus; reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų kai kuriose naujai išrinktose JT ŽTT valstybėse narėse, tokiose kaip Saudo Arabija, ir pabrėžia, jog svarbu ginti JT ŽTT nepriklausomumą, siekiant užtikrinti, kad ji toliau veiksmingai ir nešališkai vykdytų savo įgaliojimus; labai apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių parodyto nenoro bendradarbiauti;

4.  pakartoja remiąs JT specialiąsias procedūras ir nepriklausomą įgaliojimų turėtojų, tokių kaip specialieji pranešėjai, statusą, kuris jiems reikalingas savo funkcijoms visiškai nešališkai atlikti, ir kviečia visas valstybes bendradarbiauti taikant šias procedūras;

5.  pakartoja, kad, norint visapusiškai suprasti žmogaus teisių padėtį visose JT valstybėse narėse, svarbus visuotinio periodinio vertinimo visuotinumas, ir pakartoja remiąs antrąjį šio vertinimo ciklą, kurio metu ypatingas dėmesys skiriamas per pirmąjį ciklą priimtų rekomendacijų įgyvendinimui; visgi dar kartą ragina persvarstyti rekomendacijas, kurių valstybės nepriėmė per pirmąjį ciklą, tęsiant visuotinio periodinio vertinimo procesą;

6.  pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad visuotinio periodinio vertinimo procese visapusiškai dalyvautų įvairiausios suinteresuotosios šalys, ypač pilietinė visuomenė, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl itin griežtų apribojimų suvaržomas pilietinės visuomenės dalyvavimas visuotinio periodinio vertinimo procese;

7.  ragina ES imtis tolesnių veiksmų dėl visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų per visus ES politinius dialogus su atitinkamomis valstybėmis siekiant išnagrinėti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis šios rekomendacijos gali būti įgyvendintos taikant šalims ir regionams skirtas strategijas;

8.  teigiamai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro iniciatyvą siekiant pokyčių, kurios tikslas – gerinti ir stiprinti JT žmogaus teisių biurų veiklą pasaulyje sukuriant aštuonis regioninius centrus, kurie, tiesiogiai bendradarbiaudami su partneriais, stebėtų ir skatintų paisyti žmogaus teisių bei užtikrintų, kad rekomendacijos, parengtos taikant žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus, virstų realiais pokyčiais vietoje;

Pilietinės ir politinės teisės

9.  reiškia susirūpinimą dėl konstitucinių pataisų, kai kuriose šalyse priimtų siekiant pakeisti nustatytą prezidento kadencijos trukmės apribojimą – tai problema, kai kuriais atvejais nuvedusi į smurtą dėl rinkimų; pakartoja, jog tai, kaip paisoma pilietinių ir politinių teisių, įskaitant asmeninę ir kolektyvinę žodžio laisvę bei susirinkimų ir asociacijų laisvę, yra pagrindiniai demokratiškos, tolerantiškos ir pliuralistinės visuomenės rodikliai;

10.  pakartoja, kad laisvi ir nesuklastoti politinių lyderių rinkimai, periodiškai rengiami remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, yra pagrindinė teisė, kuri vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija (21 straipsnio 3 dalimi) ir Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu (25 straipsniu) turėtų būti užtikrinama visiems piliečiams; dar kartą patvirtina, kad žodžio laisvė ir dinamiška aplinka, palanki nepriklausomai pliuralistinei pilietinei visuomenei, yra būtinos norint skatinti paisyti žmogaus teisių;

11.  smerkia tai, kad kai kuriose trečiosiose šalyse valdžios pajėgos ir toliau persekioja ir sulaiko žmogaus teisių gynėjus ir opozicijos veikėjus; reiškia susirūpinimą dėl neteisingų ir ribojamųjų teisės aktų, įskaitant iš užsienio gaunamam finansavimui taikomus apribojimus, nes dėl tokių aktų mažėja erdvė pilietinės visuomenės veiklai; ragina visas vyriausybes skatinti ir remti žiniasklaidos laisvę, pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjų veiklą bei leisti jiems veikti nejaučiant baimės, represijų ar bauginimo grėsmės;

12.  laikosi nuomonės, kad šiuolaikinės skaitmeninės technologijos turi privalumų ir tuo pačiu kelia sunkumų siekiant viso pasaulio internetinėje erdvėje užtikrinti teisės į privatų gyvenimą apsaugą ir galimybę naudotis žodžio laisve; todėl teigiamai vertina tai, kad paskirtas JT specialusis pranešėjas teisės į privatų gyvenimą skaitmeniniame amžiuje klausimais, kurio įgaliojimai apima sekimo ir privatumo problemas, darančias žmonėms poveikį internete ir tradicinėje aplinkoje;

13.  pakartoja ES visiško mirties bausmės netoleravimo poziciją ir primena savo ilgalaikį nusistatymą prieš kankinimą, žiaurų, nežmonišką ir žeminamą elgesį bei baudimą visais atvejais ir visomis aplinkybėmis; pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir toliau siektų mirties bausmės moratoriumo, nes tai būtų pirmas žingsnis siekiant mirties panaikinimo, ir dar kartą akcentuoja, kad mirties bausmės panaikinimas prisideda prie žmogaus orumo stiprinimo;

14.  džiaugiasi iki šiol padaryta didele pažanga, t. y. tuo, kad daugelis šalių sustabdė mirties bausmės taikymą, o kitos ėmėsi teisėkūros priemonių mirties bausmei panaikinti; vis dėlto apgailestauja, kad per keletą pastarųjų metų kai kuriose šalyse buvo atnaujintas mirties bausmės vykdymas; ragina šalis, kurios yra panaikinusios mirties bausmę arba kurios taiko ilgalaikį mirties bausmės moratoriumą, nepradėti jos vėl taikyti;

15.  ragina ES ir valstybes nares vykdyti JT specialiojo pranešėjo rekomendacijas įgyvendinant savo vidaus politiką, siekiant kovoti su rasinės, etninės neapykantos, taip pat neapykantos ksenofobijos pagrindu plitimu ir kurstymu internetu ir socialinės žiniasklaidos tinklais, imantis reikiamų teisės priemonių ir visapusiškai gerbiant kitas pagrindines teises, pvz., žodžio ir nuomonės laisves;

Socialinės ir ekonominės teisės

16.  apgailestauja dėl to, kad, praėjus daugiau nei 20 metų nuo Vienos deklaracijos dėl visų žmogaus teisių visuotinumo, nedalumo, tarpusavio priklausomybės ir sąveikos patvirtinimo, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas nelaikomas tokiu pat svarbiu ir jam neskiriama tiek pat dėmesio kaip Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui; pripažįsta JT ŽTT pastangas užtikrinti, kad visos žmogaus teisės būtų vertinamos vienodai ir kad joms visoms būtų skiriama tiek pat dėmesio, paskiriant įgaliojimų, susijusių su ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, pagal specialiąsias procedūras turėtojus;

17.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl ypač didelio skurdo didėjimo, nes tai kelia grėsmę galimybei visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis; šiuo atveju teigiamai vertina JT ŽTT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių (A/HRC/29/31) ir pritaria jo siūlymams dėl ypač didelio skurdo panaikinimo, t. y.: ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms suteikti tokią pačią reikšmę ir prioritetą kaip ir pilietinėms bei politinėms teisėms, pripažinti teisę į socialinę apsaugą, įgyvendinti fiskalinės politikos priemones, konkrečiai skirtas nelygybei mažinti, suteikti naują postūmį ir svarbą teisei į lygybę ir išteklių perskirstymo klausimus diskusijose dėl žmogaus teisių kelti kaip pagrindinius; atsižvelgdamas į tai, kad daugumą skurdžiausių pasaulio gyventojų sudaro moterys ir moterys iš moterų valdomų namų ūkių, pabrėžia, kad svarbu moterims ir vyrams užtikrinti vienodą prieigą prie išteklių ir užimtumo;

18.  mano, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės stoka skatina piliečių teisių pažeidinėjimą, nes netenkama lėšų, reikalingų investuoti į tokias nepaprastai svarbias viešąsias paslaugas, kaip švietimas, pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kita socialinė infrastruktūra; mano, kad pagarbos žmogaus teisėms, pirmiausia teisėms į informaciją, žodžio ir susirinkimų laisvę, į nepriklausomas teismines institucijas ir demokratinį dalyvavimą viešojoje veikloje, užtikrinimo veiksmai yra labai svarbi kovos su korupcija priemonė;

19.  pabrėžia, kad trečiųjų šalių mažumų bendruomenės turi specifinių poreikių ir kad reikėtų propaguoti visišką jų lygybę visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

Verslas ir žmogaus teisės

20.  tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą ES ir už jos ribų ir primygtinai rekomenduoja ES valstybėms narėms parengti ir įgyvendinti nacionalinius veiksmų planus; be to, dar kartą tvirtina, kad ES svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, taip pat svarbu, kad Europos įmonės atliktų vadovaujantį vaidmenį propaguodamos tarptautinius verslo ir žmogaus teisių standartus; ragina JT ir ES, bendraujant su tarptautinėmis ir Europos įmonėmis, kelti klausimą dėl teisių į žemę gynėjų, kurie dėl to, kad kritikuoja žemės įsigijimą dideliu mastu, darantį neigiamą poveikį trečiųjų šalių kaimo gyventojų teisėms į žemę ir maistą, nukenčia nuo atsakomųjų veiksmų, įskaitant grasinimus, persekiojimą, savavališką suėmimą, užpuolimus ir žmogžudystes; ragina, kad į žmogaus teisių projektus, vykdomus pagal JT mechanizmus ir ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, būtų sistemingai įtraukiami teisių į žemę gynėjai;

21.  teigiamai vertina JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro iniciatyvą stiprinti atskaitomybės ir teisių gynimo priemonių projektą siekiant prisidėti prie teisingos ir veiksmingesnės nacionalinėje teisėje numatytų teisių gynimo priemonių sistemos, ypač didelių žmogaus teisių pažeidimų verslo sektoriuje atvejais; ragina visas vyriausybes vykdyti savo pareigas siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, nukentėjusiųjų galimybę kreiptis į teismą, nes šie nukentėję asmenys susiduria ir su praktiniais, ir su teisiniais iššūkiais mėgindami pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis tuomet, kai pažeidžiamos su verslo sritimi susijusios žmogaus teisės;

22.  pažymi, kad 2015 m. liepos mėn. pirmąją sesiją surengė pagal 2014 m. birželio 26 d. JT ŽTT rezoliuciją sukurta atvira tarpvyriausybinė darbo grupė tarptautinės teisiškai privalomos priemonės, žmogaus teisių požiūriu taikytinos tarptautinėms korporacijoms ir kitoms verslo įmonėms, parengimo klausimu; be to, ragina ES remti pastangas, kuriomis siekiama suderinti jos politiką su EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, ir rekomenduoja ES ir valstybėms narėms aktyviai dalyvauti diskusijose dėl teisiškai įpareigojančio tarptautinio dokumento dėl verslo ir žmogaus teisių pagal JT sistemą;

Migracija

23.  reiškia susirūpinimą dėl sunkiausios nuo II-ojo pasaulinio karo laikų humanitarinės krizės, kurią sukėlė tai, kad vis daugiau žmonių priversti palikti savo namus dėl persekiojimo, ginkluoto konflikto, smurto apskritai ir klimato kaitos, taip pat dėl siekio apsisaugoti ir susikurti geresnį gyvenimą – jie tai daro rizikuodami savo gyvybe ir leisdamiesi į pavojingą kelionę;

24.  primygtinai siūlo su pabėgėliais susijusių humanitarinių krizių keliamus iššūkius laikyti problemomis, kurias reikia spręsti visapusiškai, vadovaujantis ES solidarumo dvasia ir glaudžiai bendradarbiaujant su JT ir jos agentūromis; ragina visas šalis vadovautis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu į migraciją, pagal kurį nustatant migracijos politiką ir valdymą migrantų teisėms skiriamas pagrindinis dėmesys, ypatingą dėmesį skiriant marginalizuotų ir palankių sąlygų neturinčių migrantų grupių, pvz., moterų ir vaikų, padėčiai; ragina visas valstybes spręsti smurto dėl lyties prieš moteris ir mergaites problemą ir pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgti į jų konkrečias reikmes, migracijos politiką svarbu formuoti atsižvelgiant į lyties aspektą;

25.  primena, kad visos valstybės turi pareigą gerbti ir saugoti visų jų jurisdikcijoje esančių asmenų žmogaus teises, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar kilmę ir jų imigracijos statusą; primena, kad bendra migracijos strategija glaudžiai susijusi su vystymosi ir humanitarine politika, įskaitant humanitarinių koridorių steigimą ir humanitarinių vizų išdavimą, taip pat kitomis išorės politikos sritimis; primena, kad migrantų grąžinimas turėtų būti vykdomas tik visapusiškai užtikrinant migrantų teises, remiantis laisvais ir informacija pagrįstais sprendimais ir tik tuomet, jei jų šalyje užtikrinama jų teisių apsauga; ragina vyriausybes nutraukti savavališką migrantų suėmimą ir sulaikymą;

26.  reiškia susirūpinimą dėl nenutrūkstamos plačiai paplitusios migrantų, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, diskriminacijos ir jų teisių pažeidimų; ragina ES ir valstybes nares remti JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais veiklą, taip pat įgyvendinti jo rekomendacijas; ragina vyriausybes gerbti migrantų teisę į prieglobstį, žmogaus teises ir prigimtinį orumą ir bet kokiomis aplinkybėmis laikytis negrąžinimo principo; jei valstybės narės dar nėra parengusios sistemų ir procedūrų, kuriomis būtų užtikrinama, kad įgyvendinant visas jų programas ir visoms jų institucijoms vykdant veiklą migracijos srityje būtų visapusiškai vykdomi jų įsipareigojimai tarptautinės žmogaus teisių teisės srityje, ragina jas tai padaryti;

Klimato kaita ir žmogaus teisės

27.  teigiamai vertina pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) sudarytą Paryžiaus susitarimą, kuris apima prisitaikymo prie klimato kaitos, jos švelninimo, technologijų kūrimo ir perdavimo bei kompetencijos ugdymo priemones; primygtinai teigia, kad klimato kaitos aspektas turėtų būti integruotas į visas ekonominės politikos sritis; primygtinai ragina visas šį susitarimą pasirašiusias šalis priimti neatidėliotinas ir plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, įtraukiant klimato kaitos aspektą į visas politikos sritis;

28.  primena, kad neigiamas klimato kaitos poveikis visame pasaulyje kelia tiesioginį ir potencialiai neatitaisomą pavojų galimybei visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir kad šis poveikis pažeidžiamoms grupėms, kurių padėtis teisių požiūriu ir taip nesaugi, didžiulis; susirūpinęs pažymi, jog tikėtina, kad su klimato kaita susiję reiškiniai, pvz., jūros lygio kilimas ir ekstremalūs oro pokyčiai, sukeliantys sausrą ir potvynius, pasiglemš dar daugiau gyvybių, paskatins gyventojų persikėlimą bei nulems maisto ir vandens nepriteklių;

29.  ragina tarptautinę bendruomenę užpildyti teisės spragas, susijusias su terminu „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant šio termino apibrėžtį tarptautinės teisės aktuose arba kiekviename teisiškai įpareigojančiame tarptautiniame susitarime;

Moterų teisės

30.  pabrėžia, kad svarbu nesusiaurinti Pekino veiksmų platformos teisyno, susijusio su galimybėmis gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra pagrindinė žmogaus teisė, ir su lytinių bei reprodukcinių teisių gynimu; pažymi, kad visuotine pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms bei galimybe gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas prisidedama mažinant vaikų ir gimdyvių mirtingumą; pabrėžia, kad šeimos planavimas, gimdyvių sveikata, lengvesnės galimybės naudoti kontracepcijos priemones ir saugiai nutraukti nėštumą yra svarbūs elementai siekiant išsaugoti moterų gyvybes ir padėti joms iš naujo susikurti gyvenimą, jei jos buvo išžaginimo aukos; atkreipia dėmesį į tai, kad šių sričių politiką būtina laikyti vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pagrindu;

31.  pabrėžia, kad priemonės, kuriomis stiprinamas moterų vadovavimas ir dalyvavimas visais sprendimų priėmimų lygmenimis, yra svarbus; ragina valstybes užtikrinti vienodą moterų atstovavimą valstybės institucijose ir viešajame gyvenime, taip pat skiriant ypatingą dėmesį mažumų moterų įtraukčiai;

32.  palankiai vertina neseniai priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo, kurioje nurodoma, kad moterims tenka itin svarbus vaidmuo dedant bet kokias pastangas spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant smurtinio ekstremizmo stiprėjimą, klimato kaitą, migraciją, tvarų vystymąsi, taiką ir saugumą; teigiamai vertina JT visuotinio tyrimo išvadas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo klausimu, kuriose atkreipiamas dėmesys į moterų lyderystės ir dalyvavimo sprendžiant konfliktus bei kuriant taiką svarbą ir į tai, kad dėl jų dalyvavimo pagerėjo humanitarinės pagalbos teikimas, sustiprėjo taikdarių pastangos, buvo paskatinta vaisinga taikos derybų pabaiga ir buvo prisidėta prie kovos su smurtiniu ekstremizmu; ragina JT ir visas jos valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti moterų savarankiškumą, prasmingai įtraukti jas į konfliktų prevenciją ir sprendimą, taip pat į taikos derybų ir taikos kūrimo procesą, didinant jų atstovavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis, įskaitant nacionalines, regionines ir tarptautines institucijas ir mechanizmus;

33.  reiškia savo nerimą dėl to, kad pradėjus veikti tokioms smurtinėms ekstremistinėms grupuotėms, kaip „Da'esh“ Sirijoje ir Irake ar „Boko Haram“ Vakarų Afrikoje, smurtas prieš moteris pasiekė iki šiol neregėtą bauginantį mastą, o seksualinė prievarta tapo sudėtine ekstremistinių grupuočių tikslų ir ideologijos dalimi bei jų pajamų šaltiniu; kadangi dėl to tarptautinė bendruomenė susiduria su nauju ypatingos svarbos iššūkiu; ragina visas vyriausybes ir JT institucijas prisiimti didesnius įsipareigojimus siekiant kovoti su šiais pasibjaurėtinais nusikaltimais ir atkurti moterų orumą, kad joms būtų užtikrintas teisingumas, žalos atlyginimas ir parama;

34.  mano, kad vienas iš būdų kovoti su ekstremizmu – užtikrinti moterų savarankiškumą, šalinant esamą moterų ir vyrų nelygybę, dėl kurios moterys ir mergaitės tampa pažeidžiamos konfliktų metu; pabrėžia, kad pabėgėlių stovyklose, konfliktų zonose ir srityse, kurios yra paveiktos ypač didelio skurdo ir ypač didelių gaivalinių nelaimių, pvz., sausros ir potvynių, reikia toliau teikti švietimo paslaugas mergaitėms;

35.  ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją toliau skatinti moterims ir mergaitėms suteikti politines ir ekonomines galias, lyčių lygybės aspektą įtraukiant į visas išorės politikos kryptis ir programas, taip pat vedant struktūrinius dialogus su trečiosiomis šalimis, į viešumą keliant lyties klausimus ir užtikrinant pakankamų išteklių šiam tikslui siekti;

Vaikų teisės

36.  primena, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, kuri buvo priimta 1989 m. ir yra plačiausiai ratifikuota tarptautinė žmogaus teisių srities sutartis, yra nustatyta nemažai vaikų teisių, įskaitant teisę į gyvybę, sveikatą, švietimą ir teisę žaisti, taip pat teisę į šeimos gyvenimą, apsaugą nuo smurto ir diskriminacijos ir teisę būti išklausytam; ragina visas šią sutartį pasirašiusias šalis vykdyti savo įsipareigojimus;

37.  palankiai vertina planuojamą pasaulinio masto tyrimą, kurį JT ketina pradėti tam, kad, pasitelkusios stebėseną ir vertinimo analizę, nustatytų, kaip esami tarptautiniai teisės aktai ir standartai įgyvendinami vietoje, ir įvertintų konkrečias valstybių galimybes gerinti savo politiką ir atsakomuosius veiksmus; primygtinai ragina visas valstybes paremti šį tyrimą ir aktyviai jame dalyvauti;

38.  dar kartą prašo Komisijos, kad ji pasiūlytų išsamią vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą ateinančių penkerių metų laikotarpiui, siekiant vaiko teisėms suteikti prioritetą ES išorės politikoje, remti ES pastangas propaguoti vaiko teises, ypač padėti užtikrinti vaikų prieigą prie vandens, jų sanitarines sąlygas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, užtikrinti į ginkluotas grupuotes įtrauktų vaikų reabilitaciją ir reintegraciją, panaikinti vaikų darbą, kankinimus, vaikų kaltinimą raganavimu, prekybą jais, vaikų santuokas ir seksualinį išnaudojimą, taip pat padėti vaikams ginkluotų konfliktų metu, o konflikto zonose bei pabėgėlių stovyklose užtikrinti vaikų galimybes mokytis;

LGBTI asmenų teisės

39.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad įvairiose šalyse vis dar esama diskriminacinių teisės aktų ir praktikos, taip pat dėl vykdomų smurtinių išpuolių prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; ragina atidžiai stebėti LGBTI asmenų padėtį šalyse, kuriose dėl neseniai priimtų prieš LGBTI asmenis nukreiptų įstatymų gresia pavojus seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų gyvybei; reiškia didelį susirūpinimą dėl žodžio ir susirinkimų laisvę ribojančių vadinamųjų kovos su propaganda įstatymų, priimtų, be kita ko, Europos žemyno šalyse;

40.  remia nenutrūkstamą JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro darbą kovojant su šiais diskriminaciniais įstatymais, pirmiausia rengiant pareiškimus, ataskaitas ir įgyvendinant kampaniją „Laisvi ir lygūs“ (angl. Free & Equal), taip pat kitų JT organų veiklą; yra susirūpinęs dėl to, kad apribojamos pagrindinės LGBTI asmenų žmogaus teisių gynėjų laisvės, ir ragina ES aktyviau juos remti; pažymi, kad pagrindinės LGBTI asmenų teisės galbūt būtų labiau gerbiamos tuo atveju, jei šie asmenys galėtų pasirinkti teisinį institutą, galbūt registruodami partnerystę ar santuoką;

Žmogaus teisių gynėjai

41.  ragina visas vyriausybes populiarinti ir remti pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat leisti jiems nebijant, nesiimant represijų ar be bauginimo, bendradarbiauti su JT ŽTT ir visuotinio periodinio vertinimo mechanizmu ir užtikrinti, kad šalys, vykdžiusios represijas prieš žmogaus teisių aktyvistus, būtų patrauktos atsakomybėn;

mano, kad nuolatinis žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos veikėjų bauginimas ir sulaikymas įvairiose JT ŽTT narėse verčia abejoti JT ŽTT patikimumu; primygtinai ragina ES ir valstybes nares populiarinti iniciatyvą JT lygmeniu rasti būdą, kaip nuosekliai ir visapusiškai spęsti pagrindines problemas, su kuriomis visame pasaulyje susiduria žmogaus teisių gynėjai, vykdantys veiklą moterų teisių, aplinkos srities teisių, teisių į žemę ir čiabuvių tautų teisių gynimo, kovos su korupcija ir nebaudžiamumu srityje, žurnalistai ir kiti žmogaus teisių gynėjai, naudojantys žiniasklaidą, įskaitant internetą ir socialinę žiniasklaidą, ir visada pasmerkti jų žudymo atvejus;

 

Kova su nebaudžiamumu ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT)

42.  pakartoja, kad visapusiškai remia TBT veiklą siekiant panaikinti sunkiausių nusikaltimų, keliančių susirūpinimą tarptautinei bendruomenei, vykdytojų nebaudžiamumą ir užtikrinti teisingumą karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido aukoms; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus pakenkti šio teismo veiklos teisėtumui ir nepriklausomumui; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su šiuo teismu ir jam teikti tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat Jungtinėse Tautose; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai remti TBT, jo sprendimų vykdymą ir kovą su nebaudžiamumu už Romos statute nurodytus nusikaltimus, visų pirma stiprinant ir plėtojant šio teismo ryšius su Saugumo Taryba ir užtikrinant, kad ES valstybės narės greitai ratifikuotų Kampaloje priimtus Romos statuto pakeitimus, kuriais apibrėžiami agresijos nusikaltimai;

Bepiločiai orlaiviai ir autonominiai ginklai

43.  pakartoja savo raginimą ES Tarybai parengti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, ypatingą reikšmę teikiant žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi ir sprendžiant tokius klausimus kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių gyventojų apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti gaminti, kurti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteikia galimybę vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; primygtinai ragina įtraukti žmogaus teisių aspektą į bet kokius dialogus su trečiosiomis valstybėmis kovos su terorizmu klausimais;

ES dalyvavimas

44.  be to, primena, jog svarbu, kad ES nuolat aktyviai dalyvautų visuose JT žmogaus teisių mechanizmuose, visų pirma Trečiojo komiteto, Generalinės Asamblėjos ir JT ŽTT veikloje; pripažįsta EIVT, ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir ES valstybių narių pastangas didinti ES žmogaus teisių srities veiksmų nuoseklumą JT lygmeniu laiku vykdant esmines konsultacijas ir pateikti vieningą žinią; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant, kad jos nuomonė būtų išgirsta, be kita ko, stiprinant vis dažniau naudojamą tarpregioninių iniciatyvų praktiką ir bendrai remiant rezoliucijas bei vadovaujant jų rengimui; dar kartą ragina užtikrinti didesnį ES veiksmų matomumą visuose daugiašaliuose forumuose;

45.  ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais toliau didinti ES žmogaus teisių politikos efektyvumą, nuoseklumą ir matomumą JT ŽTT ir toliau plėtoti glaudų bendradarbiavimą su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir pagal specialiąsias procedūras įgaliotais asmenimis;

46.  atkreipia ypatingą dėmesį į Tarybos žmogaus teisių darbo grupės (COHOM) vaidmenį siekiant patobulinti ES pozicijos JT ŽTT sesijose rengimo ir derinimo procesą ir sprendžiant ES žmogaus teisių išorės ir vidaus politikos nuoseklumo klausimą; primena, kaip svarbu laikytis įsigalėjusios praktikos siųsti parlamentines delegacijas į JT ŽTT ir JT Generalinės Asamblėjos sesijas;

Žmogaus teisių aspekto integravimas ES

47.  ragina ES skatinti žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalomumą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 21 straipsnyje ir bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;

48.  pakartoja savo raginimą ES laikytis teisėmis grindžiamo požiūrio ir žmogaus teisių laikymosi reikalavimą integruoti į prekybos, investicijų politikos, viešųjų paslaugų ir vystomojo bendradarbiavimo sritis, taip pat į savo bendrą saugumo ir gynybos politiką; taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant ES žmogaus teisių politiką turėtų būti užtikrintas jos vidaus ir išorės politikos suderinamumas, laikantis ES sutartyje nustatytų įpareigojimų;

49.  pabrėžia, kad lyčių klausimai turėtų būti sistemingai įtraukiami kaip neatskiriama visų ES ir trečiųjų valstybių dialogų žmogaus teisių klausimais dalis; ragina EIVT vykdant dialogus su trečiosiomis valstybėmis žmogaus teisių klausimais pradėti vykdyti taip pat ir dialogus lyčių klausimais;

Šalys, kurioms taikomas visuotinis periodinis vertinimas

Burundis

50.  reiškia didelį susirūpinimą dėl humanitarinio krizės poveikio šios šalies ir viso regiono civiliams gyventojams; prašo ES ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Rytų Afrikos bendrija ir Afrikos Sąjunga siekiant rasti bendru vyriausybės ir opozicijos sutarimu grindžiamą išeitį, kad būtų atkurta įtrauki ir demokratiška politinė sistema;

Gruzija

51.  teigiamai vertina Gruzijos narystę JT ŽTT ir naujausią Gruzijos visuotinį periodinį vertinimą; atkreipia dėmesį į svarbias teisėkūros reformas, lėmusias tam tikrą pažangą ir patobulinimus, susijusius su teisingumo ir teisėsaugos sektoriumi, prokuratūra, kova su netinkamu elgesiu, vaikų teisėmis, privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsauga bei šalies viduje perkeltų asmenų apsauga;

52.  vis dėlto pažymi, kad būtina dėti tolesnes pastangas siekiant kovoti su netinkamu elgesiu, ypač kiek tai susiję su kardomuoju kalinimu ir aukų reabilitacija; tebėra susirūpinęs dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės ir nepakankamų galimybių stebėtojams patekti į okupuotus Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionus, kur žmogaus teisių pažeidimai vis dar yra plačiai paplitę; taigi ragina Gruzijos vyriausybę imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų toliau įgyvendinamos visuotinio periodinio vertinimo metu pateiktos rekomendacijos;

Izraelis ir Palestina

53.  itin apgailestauja, kad Izraelis neleido JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Palestinos teritorijose klausimu Makarimui Wibisono nuvykti į tas teritorijas ir kad jis turėjo atsisakyti šių pareigų, nes negalėjo visiškai nepriklausomai atlikti jam pavestų užduočių;

Libanas

54.  palankiai vertina atvirų sienų ir priėmimo politiką, kurią Libanas jau daugelį metų taikė pabėgėlių iš Palestinos, Irako ir Sirijos atžvilgiu, ir ragina Europos Sąjungą skirti daugiau išteklių ir glaudžiai bendradarbiauti su Libano valdžios institucijomis siekiant padėti šiai šaliai užtikrinti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsaugą; šiuo aspektu reiškia susirūpinimą dėl to, kad pranešama apie daug santuokų su vaikais ir (arba) priverstinių santuokų atvejų tarp pabėgėlių iš Sirijos; ragina Libano vyriausybę apsvarstyti galimybę atlikti teisės akto, reglamentuojančio atvykimą į Libaną, buvimą šioje šalyje ir išvykimą iš jos, reformą, nes šiuo aktu nedaroma skirtumo tarp, viena vertus, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių ir, kita vertus, migrantų;

55.  remia JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas, kuriose raginama imtis priemonių siekiant skatinti moterų migrančių namų ūkio darbuotojų informavimą apie jų žmogaus teises pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurios šalis yra ir Libanas; ypač pabrėžia tai, jog būtina panaikinti kafalos sistemą ir užtikrinti, kad moterys migrantės namų ūkio darbuotojos galėtų be kliūčių kreiptis į teismą – taip pat ir užtikrinant jų saugumą bei suteikiant leidimą gyventi vykstant teisinėms ir administracinėms procedūroms dėl jų statuso;

Mauritanija

56.  pabrėžia, kad, nors Mauritanijos vyriausybė padarė pažangą imdamasi teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama kovoti su bet kokios formos vergija ir į vergiją panašia praktika, trūksta veiksmingų įgyvendinimo priemonių, todėl tokia praktika tebeegzistuoja; ragina valdžios institucijas priimti vergovės draudimo įstatymą, šalies mastu inicijuoti sistemingą ir reguliarų suskirstytų duomenų apie visas vergovės apraiškas rinkimą ir parengti nuodugnų įrodymais pagrįstą vergovės istorijos ir pobūdžio tyrimą, siekiant panaikinti šią praktiką;

57.  primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas leisti naudotis žodžio ir susirinkimų laisve, vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis ir pačios Mauritanijos nacionaline teise; taip pat ragina išlaisvinti Biramą Dah Abeidą, Bilalį Ramdane ir Djiby Sową, kad jie galėtų tęsti savo nesmurtinę kampaniją prieš užsitęsusią vergovę nesibaimindami dėl persekiojimo ar bauginimo;

Mianmaras

58.  teigiamai vertina 2015 m. lapkričio 15 d. surengtus rinkimus, per kuriuos varžėsi keletas kandidatų – tai svarbus šalies perėjimo prie demokratijos įvykis; tačiau tebėra susirūpinęs dėl konstitucinės šių rinkimų sistemos, pagal kurią 25 proc. vietų parlamente skirta kariškiams; pripažįsta pažangą, iki šiol padarytą žmogaus teisių srityje, kartu pažymėdamas, kad susirūpinimą tebekelia nemažai sričių, įskaitant mažumų teises bei žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę;

59.  smerkia rohinjų diskriminaciją: padėtį blogina tai, kad ši bendruomenė neturi teisinio statuso, ir stiprėjanti neapykantą prieš nebudistus kurstančios kalbos; ragina visapusiškai, skaidriai ir nepriklausomai ištirti visus pranešimus apie rohinjų žmogaus teisių pažeidimus ir mano, kad keturi parlamento 2015 m. priimti įstatymai, kurių tikslas – apsaugoti rasę ir religiją, turi diskriminacijos dėl lyties aspektų; apgailestauja dėl to, kad Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui (OHCHR) iki šiol nėra leista įsteigti biurą šioje šalyje; tvirtina, kad prieš baigiant derybas dėl ES ir Mianmaro investicijų susitarimo būtina atlikti visapusišką poveikio tvarumui ir žmogaus teisėms vertinimą;

Nepalas

60.  teigiamai vertina tai, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. įsigaliojo naujoji Nepalo konstitucija, kuri turėtų būti šalies politinio stabilumo ir ekonominio vystymosi ateityje pagrindas; tikisi, kad artimiausiu metu bus išspręsti likę susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su politiniu mažumų, įskaitant dalitus, atstovavimu ir pilietybės įstatymais;

61.  apgailestauja dėl paplitusio atskaitomybės už žmogaus teisių pažeidimus, kurių vykstant pilietiniam karui yra padariusios abi šalys, nebuvimo nepaisant to, kad 2014 m. gegužės mėn. buvo priimtas Aktas dėl tiesos, susitaikymo ir dingusių asmenų; ragina Nepalo vyriausybę prisijungti prie Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo; smerkia nustatytus Tibeto pabėgėlių pagrindinių laisvių apribojimus; ragina Indiją nutraukti savo neoficialią Nepalo ekonomikos blokadą: dėl jos ir pražūtingo 2015 m. balandžio mėn. žemės drebėjimo kyla humanitarinė krizė ir dar beveik milijonas Nepalo gyventojų stumiami į skurdo aklavietę;

Omanas

62.  teigiamai vertina tai, kad Omanas įsteigė vyriausybinės Nacionalinę žmogaus teisių komisiją sukūrimą ir pateikė kvietimą, 2014 m. rugsėjo mėn. leidusį surengti istorinį JT specialiojo pranešėjo teisės į taikius susirinkimus klausimu vizitą; reiškia viltį, kad šie konstruktyvūs veiksmai lems aktyvesnį Omano bendradarbiavimą su JT žmogaus teisių atstovais ir nepriklausomomis žmogaus teisių organizacijomis;

Ruanda

63.  reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Ruandoje, įskaitant žodžio ir asociacijų laisvės apribojimus, demokratinės erdvės politinėms opozicijos partijoms ir nepriklausomai pilietinės visuomenės veiklai mažėjimą bei palankių sąlygų nepriklausomoms teisminėms institucijoms nebuvimo; ragina Ruandos vyriausybę atverti demokratinę erdvę, kad visų visuomenės segmentų atstovai galėtų veikti nevaržomai;

64.  reiškia susirūpinimą dėl pasiūlytų konstitucinių pataisų, kurių tikslas – leisti pareigas einančiam prezidentui kandidatuoti trečiajai kadencijai; ragina Ruandos vyriausybę laikytis Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartijos 5 straipsnio, pagal kurį nustatyta, kad šalys narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti konstitucinį valdymą, ypač konstitucinį valdžios perdavimą, ir 23 straipsnio, kuriame pažymima, kad bet koks dalinis konstitucijos keitimas, kuriuo pažeidžiamas demokratinio valdžios pasikeitimo principas, yra neteisėtas;

Saudo Arabija

65.  reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad atvejų, kai 2015 m. Saudo Arabijoje teismo sprendimais skirta mirties bausmė, daugėjo nerimą keliančiu greičiu; yra sunerimęs dėl per pastarąsias savaites įvykdytų masinių egzekucijų;

66.  ragina ES kartu su Saudo Arabijos valdžios institucijomis atidžiai stebėti Saudo Arabijos tinklaraštininko ir 2015 m. Sacharovo premijos laureato Raifo Badawi, kuris, kaip pranešama, paskelbė bado streiką, sveikatos būklę;

Pietų Sudanas

67.  palankiai vertina konfliktuojančių šalių 2015 m. rugpjūčio 28 d. pasirašytą Taikos susitarimą, kuriuo siekiama nutraukti pilietinį karą ir kuris apima pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl valdžios pasidalijimo, saugumo ir mišrių teismų sukūrimo siekiant nagrinėti bylas, susijusias su visais nuo konflikto pradžios įvykdytais nusikaltimais; primena, kad per šį konfliktą žuvo tūkstančiai žmonių, o šimtai tūkstančių buvo perkelti šalies viduje arba tapo pabėgėliais;

68.  ragina visas šalis nebevykdyti žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, įskaitant tokius tarptautiniais nusikaltimais laikomus pažeidimus, kaip neteisminės egzekucijos, prieš atskiras etnines grupes nukreiptas smurtas, su konfliktu susijęs seksualinis smurtas, įskaitant prievartavimus, taip pat smurtas dėl lyties, vaikų verbavimas ir naudojimas, priverstinio dingimo atvejai, savavališki suėmimai ir kalinimas;

Sirija

69.  pabrėžia JT Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijoje komisijos atlikto darbo svarbą; su itin dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į pagrindinę šios tyrimų komisijos išvadą, jog pagrindinės civilių gyventojų aukų, savavališko perkėlimo ir griovimo priežastys tebėra tai, kad sąmoningai taikomasi į civilius gyventojus, nesirenkant vykdomi neproporcingi puolimai, išpuoliai prieš civilinius objektus ir saugomus kultūros paveldo objektus bei baudžiamojo pobūdžio apgulos ir blokados; pabrėžia, kad būtinas ypatingas dėmesys ir parama moterims, nukentėjusiomis nuo prievartos, ir moterų organizacijoms, taip pat būtina užtikrinti jų dalyvavimą teikiant humanitarinę pagalbą ir sprendžiant konfliktą;

70.  ragina ES ir valstybes nares padėti užtikrinti, jog tyrimo komisijai būtų skiriamas tinkamas finansavimas, kad ji galėtų vykdyti jai pavestus įgaliojimus, t. y. nustatyti visų įvykdytų sunkių žmogaus teisių pažeidimų faktus ir aplinkybes ir, jei įmanoma, nustatyti juos įvykdžiusius asmenis siekiant užtikrinti, kad pažeidimų, įskaitant pažeidimus, kurie gali būti pripažinti nusikaltimais žmoniškumui, vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn;

71.  atkreipia dėmesį į visų šalių įsipareigojimą apsaugoti civilius, gerbti jų žmogaus teises ir tenkinti pagrindinius jų poreikius vadovaujantis tarptautinėmis žmogaus teisėmis ir humanitarine teise; dar kartą tvirtina, jog yra įsitikinęs, kad tvariai išspręsti Sirijos konfliktą galima tik užtikrinus įtraukų politinį susitarimą, ir ragina visas šalis siekti tikrų politinių permainų, kurios atitiktų teisėtus Sirijos žmonių lūkesčius ir sudarytų jiems galimybes nepriklausomai ir demokratiškai kurti savo ateitį;

Venesuela

72.  teigiamai vertina tai, kad Venesuela 2015 m. gruodžio 6 d. surengė laisvus ir sąžiningus rinkimus; apgailestauja dėl to, kad, vyriausybei ir opozicijos jėgoms iš pradžių pritarus rinkimų rezultatams, vėl kilo politinė krizė; primena, jog svarbu, kaip išreikšta per šiuos rinkimus, gerbti konstituciją ir žmogaus teises ir užkirsti kelią bet kokiems mėginimams nepaisyti Venesuelos žmonių valios;

73.  primena, kad naujai vyriausybei teks spręsti įvairiausius su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, pradedant nebaudžiamumu ir atsakomybe už neteisminius žudymus, įskaitant tuos, kuriuos vykdė saugumo pajėgos, ir baigiant savavališkais suėmimais ir kalinimu, politinių kalinių teise į sąžiningą teismą, teismų nepriklausomumu, susirinkimų ir asociacijų laisve ir žiniasklaidos laisve;

Jemenas

74.  reiškia didelį susirūpinimą dėl dramatiško ir smurtinio konflikto ir precedento neturinčios humanitarinės krizės šioje šalyje, kai Jemeno civiliai gyventojai tampa pirmomis dabartinio eskaluojamo karinio konflikto ir ekstremistų ir teroristų grupuočių, besinaudojančių susidariusia padėtimi, aukomis;

75.  apgailestauja dėl išpuolių prieš medicinos darbuotojus ir įstaigas ir ragina konflikto šalis laikytis pagrindinių tarptautinės humanitarinės teisės principų;

76.  yra įsitikinęs, kad tik platus politinis sutarimas JT tarpininkaujamose derybose gali užtikrinti tvarų sprendimą, padėti atkurti taiką ir išsaugoti Jemeno vienybę ir teritorinį vientisumą, ir dar kartą tvirtina, kad remia visus regiono veikėjus, kurie turėtų veikti atsakingai ir konstruktyviai siekiant sprendimo;

o

o  o

77.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT Vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui.

 

 

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.

Teisinis pranešimas