Procedūra : 2015/3032(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0069/2016

Pateikti tekstai :

B8-0069/2016

Debatai :

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0018

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 446kWORD 117k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0068/2016
15.1.2016
PE575.971v01-00
 
B8-0069/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl asociacijos susitarimų ir (arba) išsamių ir visapusiškų LPS su Gruzija, Moldova ir Ukraina įgyvendinimo (2015/3032(RSP))


Cristian Dan Preda, Elmar Brok, Jacek Saryusz-Wolski, Andrej Plenković, Sandra Kalniete, Jerzy Buzek, David McAllister, Michael Gahler, Daniel Caspary, Iuliu Winkler, Andrzej Grzyb, Tunne Kelam, Jaromír Štětina, Alojz Peterle, Davor Ivo Stier, László Tőkés, Jarosław Wałęsa, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Mariya Gabriel, Fernando Ruas, Siegfried Mureşan, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Dariusz Rosati, Ramón Luis Valcárcel Siso PPE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl asociacijos susitarimų ir (arba) išsamių ir visapusiškų LPS su Gruzija, Moldova ir Ukraina įgyvendinimo (2015/3032(RSP))  
B8-0069/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos asociacijos susitarimus ir (arba) išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Europos Parlamentas šiuos susitarimus ratifikavo 2014 m. rugsėjo mėn. (Ukraina), lapkričio mėn. (Moldova) ir gruodžio mėn. (Gruzija),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos ir į savo naujausią pranešimą dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo ir dėl Rytų partnerystės,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, paskelbtą 2015 m. gegužės 21–22 d. Rygoje vykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo bendrą komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 18 d. Vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įgyvendinimo Gruzijoje ir Ukrainoje pažangos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Gruzija, Moldova ir Ukraina yra Rytų partnerystės šalys, pasirinkusios politinės asociacijos ir ekonominės integracijos su ES kelią – sudarydamos iki šiol pažangiausios kartos asociacijos susitarimą, kuris apima tai, kad sukuriama išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė ir reformų darbotvarkė, grindžiama bendromis vertybėmis, t. y., demokratija, geru valdymu, teisinės valstybės principais, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

B.  kadangi ES pripažįsta minėtų trijų šalių europinius siekius ir pabrėžia pridėtinę asociacijos susitarimų vertę jų reformų procesuose;

C.  kadangi 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėta laikinai įgyvendinti asociacijos susitarimus ir (arba) išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus su Gruzija ir Moldova;

D.  kadangi 2014 m. lapkričio 1 d. pradėta laikinai taikyti asociacijos susitarimą su Ukraina, o išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą su šia šalimi pradėta laikinai taikyti tik 2016 m. sausio 1 d.;

E.  kadangi 2014 m. balandžio mėn. tarp ES ir Moldovos buvo įvestas bevizis režimas, o iš paskutinių 2015 m. gruodžio mėn. Komisijos ataskaitų matyti, kad Gruzija ir Ukraina dabar atitinka Vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus;

F.  kadangi ES bendradarbiavimas su Rytų partnerystės šalimis buvo sutiktas griežtu Rusijos Federacijos pasipriešinimu ir agresyviomis reakcijomis, pvz., atsakomosiomis priemonėmis asociacijos šalių atžvilgiu; kadangi išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai nėra nukreipti prieš kokios nors trečiosios šalies interesus ir kadangi ES parodė nemažai geros valios ir pastangų siekdama išsklaidyti abejones dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo padarinių;

1.  teigiamai vertina iki šiol pasiektą asociacijos susitarimų ir (arba) išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo pažangą; primena, kad kruopščiai ir laiku įgyvendinti šiuos asociacijos susitarimus ir (arba) išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus bei su jais susijusias asociacijos darbotvarkes turi ir toliau būti ilgalaikis ES ir minėtų trijų partnerių prioritetas; primena Komisijai, jog reikia dėti visas pastangas, kad visose trijose šalyse būtų remiamas visapusiškas ir sėkmingas asociacijos susitarimų ir (arba) išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimas;

2.  pažymi, kad asociacijos susitarimų ir (arba) išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo stabilios politinės aplinkos, konkrečių planų reformuoti prekybos politiką, institucinių gebėjimų ir aiškaus atsakomybės pasidalijimo, strateginio mąstymo, pilietinės visuomenės įtraukimo ir tarptautinės finansinės bei techninės paramos;

3.  pažymi, kad visos trys šalys susiduria su panašiais teritorinio vientisumo iššūkiais ir su vidaus problemomis, kylančiomis dėl politinių, socialinių ir ekonominių reformų; pabrėžia, kad vykdydamos struktūrines reformas jos pirmenybę turėtų teikti demokratijos įtvirtinimui, korupcijos išnaikinimui ir teisinės valstybės principų stiprinimui;

4.  primena, kad tvirtai remia visų trijų partnerių suverenumą ir teritorinį vientisumą nepažeidžiant tarptautiniu mastu pripažintų sienų;

5.  pabrėžia, kad asociacijos šalys laisvai nusprendė užmegzti glaudesnius santykius su Europos Sąjunga ir kad bet kuri trečioji šalis turi jų pasirinkimą visapusiškai gerbti ir nedaryti joms spaudimo; šiais santykiais siekiama skatinti tų šalių ekonomikos stabilumą, modernizavimą bei įvairinimą ir jų gerovę bei demokratiją, visa tai grindžiant žmogaus teisių, gero valdymo ir teisinės valstybės principais;

6.  palankiai vertina tai, kad Ukrainai ir Gruzijai taikomo vizų režimo liberalizavimo paskutinėje analizėje Komisija teigiamai įvertino abiejų šalių Vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įgyvendinimą; tikisi, jog Taryba ir valstybės narės imsis tolesnių veiksmų, kad nebūtų nepagrįstai delsiama abiem šalims nustatyti bevizių kelionių režimo; reiškia tvirtą įsitikinimą, kad bevizį režimą abiejų šalių piliečiai suvoks kaip apčiuopiamą savo europinio pasirinkimo naudą ir bus skatinami tarpasmeniniai ES verslo subjektų, pilietinės visuomenės ir piliečių santykiai su kolegomis Rytų partnerystės šalyse;

7.  pabrėžia, kad giliai įsišaknijusi teisingumo sistemos korupcija, politizacija ir nepriklausomumo stoka, labai slopinančios asociacijos šalių socialinį ir ekonominį vystymąsi, tebėra bendras iššūkis minėtoms trimis asociacijos šalims ryžtingai imantis reformų pagal asociacijos susitarimų ir (arba) išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų formuluotes ir dvasią;

8.  pabrėžia, kad pagrindiniai išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų tikslai mikroekonominiu mastu yra apčiuopiamai ir tvariai pagerinti eilinių piliečių gyvenimo sąlygas – užtikrinti stabilumą, sukurti galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurti darbo vietas, o makroekonominiu mastu – skatinti ekonomikos augimą ir reformas, t. y., be kita ko, kovoti su korupcija, gerinti sąlygas prekybos plėtrai ir investicijoms, skatinti derinti teisines sistemas ir laipsnišką partnerių integravimąsi į ES vidaus rinką, taip pat sudaryti palankias ir prognozuojamas verslo sąlygas;

9.  ragina Komisiją kasmet išsamiai pranešti apie išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų su Gruzija, Moldova ir Ukraina įgyvendinimą, ypač apie Gruzijai skirtą nuostatų apėjimo prevencijos mechanizmą ir Moldovai skirtus apsaugos sąlygą ir nuostatų apėjimo prevencijos mechanizmą;

10.  pabrėžia, kokios svarbios asociacijos susitarimų ir (arba) išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų nuostatos dėl energetinio bendradarbiavimo siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir plėtoti ES taisykles ir standartus atitinkančias konkurencingas, skaidrias ir nediskriminacines energijos rinkas, taip pat siekiant plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir didinti energijos vartojimo efektyvumą; pritaria ES ketinimui per Energijos bendriją stiprinti visapusišką energijos rinkos integraciją su Moldova, Ukraina ir Gruzija;

11.  pažymi, kaip svarbu asociacijos šalių gyventojams aiškinti asociacijos susitarimų ir (arba) išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo naudą ir išsklaidyti bet kokius mitus; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) šiuo klausimu remti pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos pastangas ir teigiamai vertina šiuo tikslu atliktą East StratCom grupės darbą;

Gruzija

12.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti ramią ir pagarbią politinę aplinką ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma demokratiją, teisinės valstybės principus ir žmogaus teisių laikymąsi Gruzijoje garantuojančių institucijų nepriklausomumo ir būtų įtvirtintas jų veiklos veiksmingumas; pabrėžia, jog siekiant darnios ir brandžios politinės sistemos labai svarbu, kad veiktų perspektyvi politinė opozicija; smerkia visus atvejus, apie kuriuos gauta informacijos, kai prieš bet kokios politinės partijos narius buvo naudojamas smurtas, ir pabrėžia, kad visi tokie veiksmai turėtų būti greitai ir išsamiai ištiriami;

13.  mano, kad buvusio Gruzijos prezidento Michailo Sakašvilio persekiojimas ir ankstesnių vyriausybių veiklos laikotarpiu dirbusių pareigūnų ir dabartinės opozicijos narių sulaikymas ir įkalinimas yra akivaizdūs selektyvaus teisingumo pavyzdžiai; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad teismine sistema naudojamasi siekiant susilpninti politinius oponentus, o tai menkina Gruzijos siekį integruotis į Europą ir Gruzijos valdžios institucijų pastangas demokratinių reformų srityje; primena, kaip buvęs Tbilisio meras Gigi Ugulava buvo suimtas per 23 valandas nuo jo paleidimo iš kalėjimo po to, kai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad ilgas ikiteisminis jo sulaikymas yra antikonstitucinis ir neteisėtas; ragina Gruzijos politinį elitą dėmesį sutelkti į šalies ateitį ir išsklaidyti politinę poliarizaciją;

14.  pabrėžia, kad baudžiamasis persekiojimas turi būti skaidrus, nešališkas, pagrįstas įrodymais, proporcingas ir be politinės motyvacijos ir turi būti vykdomas griežtai laikantis tyrimo procedūrų, tinkamo proceso principų ir visapusiškai laikantis teisingo bylos nagrinėjimo principų, kaip įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje;

15.  reiškia susirūpinimą dėl pastarojo meto bandymų pakeisti populiariausio nepriklausomo Gruzijos televizijos kanalo Rustavi 2 savininkus ir redakcinę politiką; reikalauja, kad šis politiškai motyvuotas bauginimas būtų nutrauktas; dar kartą pakartoja, kad tai kelia ypatingą nerimą atsižvelgiant į mažėjančią žiniasklaidos laisvę, taip pat šiurkščiai pažeidžiama asociacijos susitarimo ir (arba) išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo dvasia ir formuluotės, be to, menkinamas Gruzijos integracijos į Europą siekis;

16.  ragina Gruzijos vyriausybę, ypač atsižvelgiant į 2016 m. Parlamento rinkimus, sukurti laisvai žiniasklaidai palankią aplinką, kurioje būtų skatinama žodžio laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas, ir leisti žiniasklaidai nepriklausomai ir objektyviai teikti informaciją nepatiriant politinio ar ekonominio spaudimo;

17.  ragina Komisiją ir EIVT nusiųsti aukšto lygio patarėjų ekspertų misiją, kurioje dalyvautų baigę eiti pareigas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjai ir kuri prižiūrėtų su Rustavi 2 susijusį atvejį;

18.  dar kartą teigia, kad tvirtai remia Gruzijos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą laikantis tarptautiniu mastu pripažintų sienų ir primena savo susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų toliau vykdomos Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio / Pietų Osetijos teritorijų okupacijos; griežtai smerkia Rusijos toliau tęsiamą ir plečiamą vadinamojo barikadų statymo (angl. borderisation) palei administracinę ribą procesą, turintį didelių humanitarinių padarinių; ragina Gruziją toliau stengtis pasiekti savo bendruomenes visoje savo teritorijoje;

Moldova

19.  reiškia didelį susirūpinimą dėl de facto sisteminio politinio nestabilumo, kuris praktiškai tęsiasi nuo praėjusių 2014 m. lapkričio 30 d. parlamento rinkimų; apgailestauja, kad Moldovos parlamentui ir jame atstovaujamoms politinėms partijoms dar nepavyko sudaryti naujos vyriausybės nuo to laiko, kai 2015 m. spalio 29 d. įvykus balsavimui dėl nepasitikėjimo atsistatydino Ministro Pirmininko Valeriu Strelețo vadovaujama vyriausybė; atkreipia dėmesį į nesėkmingus bandymus sausio 4 ir 13 d. sudaryti naują vyriausybę;

20.  mano, kad dabartinė politinė aklavietė Moldovoje pasiekė kritinį tašką ir kyla rizika, kad toliau bus destabilizuojama šalis ir jos jau ir taip silpnos institucijos, be to, kils pavojus ekonomikai, nes pirmiausia mažės tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir pajamos iš mokesčių;

21.  ragina visas integraciją į Europą remiančias Moldovos politines partijas atidėti į šalį savo skirtumus ir prisiimti atsakomybę, rimtai įsitraukti į derybas, nutraukti šią krizę ir pasiekti daugumą, kuri sudarytų stabilią vyriausybę, o vyriausybė veiktų iki dabartinės parlamento kadencijos pabaigos ir nedelsdama toliau energingai vykdytų visas reikiamas reformas, užsibrėždama aiškius tikslus ir tikslų jų įgyvendinimo tvarkaraštį;

22.  ragina integraciją į Europą remiančias partijas pripažinti baisius geopolitinius padarinius, jeigu joms iki 2016 m. sausio 29 d., kaip nustatyta Konstitucinio Teismo sprendime, nepavyktų sudaryti naujos vyriausybės ir tektų paskelbti pirmalaikius rinkimus; pabrėžia galimus neigiamus pirmalaikių rinkimų padarinius integraciją į Europą remiančių partijų stiprumui, galimą ir (arba) tikėtiną geopolitinės krypties pasikeitimą ir tolesnį šalies destabilizavimą;

23.  pažymi, kad Moldovoje reikalingos reformos – išnaikinti sisteminę korupciją, panaikinti valstybės užvaldymą, sukurti nepriklausomą, nešališką ir depolitizuotą teisminių institucijų sistemą, stabilizuoti ekonomiką pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimus ir užtikrinti veiksmingą bankininkystės sektoriaus priežiūrą; apgailestauja, kad dėl politinio nestabilumo, Moldovos institucijų negebėjimo pasiekti rezultatų ir nesusitarimo su TVF nuo 2015 m. pradžios sustabdyta finansinė parama; atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu dabartinė politinė krizė tęsis toliau, gali būti neįvykdyti mokėjimo įsipareigojimai;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares būsimai Moldovos vyriausybei toliau teikti visą reikiamą techninę praktinę patirtį ir finansinę paramą, kaip padaryta ES Paramos Ukrainai grupės atveju, t. y., be kita ko, deleguoti ekspertus ir pareigūnus iš Briuselio ir valstybių narių sostinių ir integruoti juos į Moldovos administraciją, kad jie galėtų kasdien vietoje padėti įgyvendinti reformas ir galėtų stebėti jų įgyvendinimą;

25.  primena, kad reikia negailėti pastangų ir parodyti politinę valią ir drąsą deramai tiriant korupcijos skandalą, kilusį dėl to, kad iš bankų sektoriaus buvo pavogta apie 1 mlrd. EUR suma (atitinkanti maždaug 18 proc. vietos BVP), ir kad reikia įvykdyti teisingumą už tai atsakingiems asmenims ir susigrąžinti pavogtas lėšas; visos minėtos priemonės būtų svarbus politinės klasės žingsnis siekiant atgauti visuomenės pasitikėjimą;

Ukraina

26.  teigiamai vertina tai, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo ES ir Ukrainos išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas; tačiau smerkia tai, kad Rusijos Federacija vienašališkai sustabdė savo laisvosios prekybos susitarimo su Ukraina galiojimą, nustatė didelius prekybos apribojimus Ukrainos eksportui į Rusiją ir trukdo tranzitu vežti prekes į trečiąsias šalis, pažeisdama Pasaulio prekybos organizacijos ir kitus dvišalius prekybos susitarimus ir darydama neigiamą poveikį Ukrainos ekonomikai ir jos užsienio prekybai; ragina Tarybą imtis veiksmų, kuriais Rusija būtų skatinama ištaisyti ir panaikinti šias priemones; reiškia ketinimą atitinkamuose Europos Parlamento organuose ir toliau spręsti ES ir Ukrainos išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo klausimą;

27.  pabrėžia beprecedentį Komisijos atvirumą ir pusantrų metų dėtas pastangas išsklaidyti visas Rusijos pusės abejones dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo padarinių ir rasti praktinius sprendimus; apgailestauja, kad Rusijos pusė nesugebėjo pateikti konkrečių pavyzdžių, kokį poveikį jos pačios rinkai ir prekybai padarys išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo įsigaliojimas; dar kartą primena galimą asociacijos susitarimo ir (arba) išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo naudą Rusijai dėl didesnės prekybos bei ekonominės veiklos ir stabilesnės kaimynystės;

28.  dar kartą pakartoja, kad griežtai smerkia agresyvią ir ekspansionistinę Rusijos politiką, keliančią grėsmę Ukrainos vienybei, teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei ir pačiai Europos Sąjungai, taip pat Rusijos karinę intervenciją bei Ukrainos teritorijos okupaciją, įskaitant neteisėtą Krymo aneksiją, kuria pažeidžiama tarptautinė teisė ir pačios Rusijos įsipareigojimai pagal JT Chartiją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1994 m. gruodžio 5 d. Budapešto memorandumą;

29.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Minsko susitarimo įgyvendinimo iki pradinio sutarto 2015 m. gruodžio 31 d. termino; primena, kad Rusijos valdžios institucijoms šiuo klausimu tenka ypatinga atsakomybė; primena, kad nuo spalio mėn. vidurio daugėja paliaubų pažeidimų, ESBO specialioji stebėsenos misija ir toliau susiduria su savo judėjimo laisvės apribojimais, neatkurta Ukrainos galimybė kontroliuoti visą savo sieną su Rusija, nepasiekta susitarimo dėl vietos rinkimų sąlygų laikinai okupuotose Luhansko ir Donecko teritorijose ir paleisti ne visi kaliniai ir neteisėtai sulaikyti asmenys, pvz., Nadia Savčenko ar Olegas Sencovas;

30.  teigiamai vertina 2015 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimą pratęsti ekonomines sankcijas Rusijos Federacijai, nes ji nesilaiko Minsko susitarimų; primena, kad sankcijoms sustabdyti būtina, kad būtų visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimai;

31.  sveikina Ukrainą dėl 2015 m. gruodžio mėn. Komisijos paskelbtos teigiamos galutinės Vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitos; tikisi, kad Ukrainos vadovybė per pirmąjį 2016 m. ketvirtį įvykdys savo kovos su korupcija įsipareigojimus; teigiamai vertina nuolatines Ukrainos valdžios institucijų pastangas vykdyti Vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą; tiki, kad greitą bevizio režimo įvedimą dauguma Ukrainos gyventojų suvoks kaip apčiuopiamą savo europinio pasirinkimo naudą; tikisi, kad Komisija pateiks konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo Ukraina bus įtraukta į trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą, sąrašą;

32.  pabrėžia, kad didžiausia atskira problema vykdant reformas – visuotinė korupcija; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas įsipareigoti išnaikinti šalyje korupciją; teigiamai vertina iki šiol priimtus sprendimus, pvz., sprendimą parengti kovos su korupcija teisės aktus, sukurti institucijas (Nacionalinį kovos su korupcija biurą, Nacionalinę korupcijos prevencijos agentūrą, specialų prokurorą kovai su korupcija) ir mechanizmus; griežtai ragina išsaugoti politinį nepriklausomumą ir užtikrinti pakankamai finansinių ir kitų išteklių, kad institucijos galėtų vykdyti savo pareigas, taip visapusiškai tenkindamos ir tarptautinės bendruomenės, ir, svarbiausia, Ukrainos piliečių lūkesčius; pirmiausia pabrėžia, kad kovos su korupcija institucijos turi būti politiškai nepriklausomos ir turėti pakankamai gebėjimų ir išteklių savo įgaliojimams tinkamai vykdyti; primygtinai ragina valdžios institucijas šioje srityje nedaryti jokių kompromisų ir pasipriešinti įsišaknijusiems interesams, nes ir tarptautinė Ukrainą remianti bendruomenė, ir patys Ukrainos piliečiai kovoje su korupcija tikisi greitų apčiuopiamų rezultatų; pažanga bus matuojama tik pagal rezultatus, o ne pagal gerus ketinimus;

33.  tikisi, kad Ukrainos valdžios institucijos greitai ir griežtai įgyvendins išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo ir asociacijos darbotvarkės nuostatas; išreiškia supratimą, kad karo padėtis Ukrainos rytuose yra didelė kliūtis šioms pastangoms; tačiau aiškiai pareiškia, kad Ukrainos sėkmė ir atsparumas bet kokiam išorės priešui visiškai priklauso nuo gerai veikiančios jos ekonomikos ir teisinės sistemos, klestinčios demokratijos ir didėjančios gerovės;

34.  dar kartą pakartoja, kad visapusiškai įgyvendinus asociacijos susitarimą bei išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą padidės stabilumas, tvarus ekonomikos augimas, pagerės naujų rinkų prieinamumas ir nuostatų suderinamumas su ES taisyklėmis ir standartais, o tai bus naudinga ekonomikos sąlygoms ir, pavyzdžiui, vykdant viešųjų pirkimų procedūras bus skaidriau priimami sprendimai, taip atsisakant posovietinės oligarchinės užkulisinių ekonominių sandorių praktikos; tai duos apčiuopiamų rezultatų eiliniams piliečiams, šalyje, turinčioje gerai veikiančias ir stiprias institucijas, bus kuriamos ir išlaikomos darbo vietos, o eiliniai gyventojai bus gerbiami ir įgis daugiau orumo;

35.  siekiant atkurti visišką Ukrainos gyventojų pasitikėjimą dabartinių Ukrainos valdžios institucijų nuoširdžiomis pastangomis vykdyti reformas, teisminių institucijų ir prokuratūros reformos turi būti laikomos ilgalaikiais prioritetais; šiomis reformomis turėtų būti užtikrinta, kad nauja nepriklausomų specialistų karta pradėtų eiti pareigas laimėjusi nešališkus atrankos konkursus; pabrėžia, kad Generalinis Prokuroras turėtų susigrąžinti žmonių pasitikėjimą patraukdamas atsakomybėn už Euromaidan protestuotojų žudymą atsakingus asmenis; itin svarbu užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, skaidrias procedūras ir depolitizavimą; turi būti tikrai veiksmingai diegiami teisinės valstybės principai; pabrėžia, jog pažanga bus pastebima tik tada, kai bus radikaliai atsisakyta praeities ir eiliniai piliečiai žinos, kad teisingumas yra jų pusėje, o ne priklauso tiems, kurie jį gali nusipirkti, kaip buvo praėjusius du dešimtmečius;

35.  teigiamai vertina vykdomą konstitucinių reformų procesą decentralizavimo ir teisminių institucijų srityje; primena, kad Venecijos komisija ir Europos Taryba paskelbė teigiamas rekomendacijas dėl abiejų Konstitucijos pakeitimų rinkinių; pabrėžia, kad priėmus teisminėms institucijoms taikytinus pakeitimus bus nutiestas kelias atlikti išsamią teismų sistemos reformą, todėl teigiamai vertina neseniai priimtą Ukrainos parlamento sprendimą kreiptis dėl šių pakeitimų į Konstitucinį Teismą; pabrėžia, kad pakeitimai dėl decentralizavimo ne tik atspindi Minsko susitarimų reikalavimą, bet ir turės lemiamos įtakos šalies modernizavimui; taigi, ragina Ukrainos parlamentą per antrąjį svarstymą greitai tęsti šių pakeitimų priėmimo procesą;

36.  reiškia susirūpinimą dėl Ukrainos ekonomikos būklės ir bendros finansinės šalies padėties; atkreipia dėmesį į pranešimus apie nedidelę ekonominės veiklos rezultatų stabilizavimo pažangą; giria už 2015 m. rugsėjo mėn. Ukrainos pasiektą precedentinį skolos nurašymo susitarimą su kreditoriais; primena, kad tarptautinė bendruomenė, ypač ES, Europoje įsteigtos tarptautinės finansų įstaigos, TVF ir pavienės valstybės donorės įsipareigojo skirti beprecedentę maždaug 20 mlrd. EUR sumą; jos išmokėjimas turi būti griežtai susietas su apčiuopiama pažanga vykdant reformas, laikantis orientyrų ir įgyvendinimo tvarkaraščių; ekonomikos reguliavimo ir monopolijų panaikinimas turi ir toliau būti vieni iš prioritetų, taip pat turi būti toliau vykdomos reglamentavimo reformos, tikra privatizacija, fiskalinės reformos, turi būti didinamas skaidrumas ir kuriamos investicijoms palankios sąlygos; teigiamai vertina neseniai šiuo tikslu įsteigtą Geresnio reglamentavimo įgyvendinimo biurą; ragina Ukrainos ekspertų bendruomenę aktyviai dalyvauti, o ES ekspertus – prisidėti pateikiant nepriklausomą nuomonę ir stebint reformų įgyvendinimo procesą;

37.  teigiamai vertina veiksmingą ir dinamišką ES ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto darbą apžvelgiant politinę, saugumo ir ekonominę padėtį Ukrainoje ir jo įsipareigojimą ir paramą siekiant tobulinti bendrus Ukrainos valdžios institucijų vykdomus į ES orientuotus reformų procesus; primena 2015 m. Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir Europos Parlamento pasirašytą susitarimo memorandumą, kuriuo nustatoma bendra parlamentinės paramos ir abiejų parlamentų gebėjimų stiprinimo sistema; primena, kad šiuo metu vykdoma poreikių įvertinimo misija, kuria siekiama nustatyti, kokią paramą Europos Parlamentas teiks Ukrainos Aukščiausiajai Radai;

38.  pabrėžia, jog reikia stiprinti Ukrainos pilietinę visuomenę, kad ji galėtų patarti ir padėti valdžios institucijoms vykdyti žadėtas reformas ir galėtų veikti kaip veiksminga sergėtoja ir informatorė; teigiamai vertina veiksmingą ekspertų bendruomenės ir Aukščiausiosios Rados bendradarbiavimą vykdant reformų procesą ir įgyvendinant asociacijos susitarimą bei išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą; giria Aukščiausiąją Radą už tai, kad jos prioritetai formuojami palaikant visapusišką dialogą su pilietine visuomene; ragina aktyviau imtis iniciatyvų didinti verslo bendruomenės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, informuotumą apie konkrečias asociacijos susitarimo bei išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo teikiamas galimybes; ragina kitas valstybės institucijas palaikyti partnerystę su pilietine visuomene, nes asociacijos susitarimui bei išsamiam ir visapusiškam laisvosios prekybos susitarimui įgyvendinti reikia nuoširdžios visuomenės paramos ir sutikimo, kuriuos galima pasiekti tik palaikant dialogą ir keičiantis nuomonėmis;

39.  reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų rytinėje Ukrainos dalyje ir Kryme, kurį neteisėtai aneksavo Rusijos Federacija ir kuriame vykdomi tiksliniai Krymo totorių ir kitų mažumų, ypač religinių mažumų, žmogaus teisių pažeidimai, nes visiškai suardyta teisėtvarka;

40.  pabrėžia, kad ES kartu su Ukrainos valdžios institucijomis turi skirti daugiau dėmesio humanitarinei krizei Ukrainoje ir reaguoti į katastrofišką humanitarinę padėtį, ypač atsižvelgiant į šalies viduje perkeltus asmenis; giria Ukrainos valdžios institucijas, Komisiją, valstybes nares ir plačiąją tarptautinę bendruomenę už tuo tikslu įdėtas pastangas; primena savo ankstesnius raginimus Komisijai didinti ES humanitarinės pagalbos pastebimumą ir pabrėžia, kad tai yra apčiuopiamas būdas į savo pusę patraukti nukentėjusiose teritorijose gyvenančių žmonių širdis ir protus; pabrėžia, jog Ukrainai reikia skirti tolesnę ES finansinę paramą, kad ji galėtų susitvarkyti su sunkia humanitarine krize;

41.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl aplinkybių, susijusių su Nyderlanduose vyksiančiu konsultaciniu referendumu ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo bei išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo klausimu; tikisi, kad Nyderlandų gyventojai savo sprendimą priims remdamiesi susitarimo esme, pripažindami apčiuopiamą poveikį, kurį jis turės ES ir konkrečiai Nyderlandams; siekia, kad Nyderlandų vyriausybė aiškiai nurodytų, kokių tolesnių veiksmų ketina imtis atsižvelgdama į referendumo rezultatus;

°

°  °

42.  pabrėžia, kad asociacijos susitarimų pasirašymas ir ratifikavimas nėra galutinis ES ir Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos santykių tikslas, ir nurodo, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį Gruzija, Moldova ir Ukraina, kaip ir bet kuri kita Europos valstybė, turi Europos perspektyvą ir gali pateikti paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje, jei jos vadovausis demokratijos principais, laikysis pagrindinių laisvių ir žmogaus bei mažumų teisių ir užtikrins, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principų;

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos prezidentams, ministrams pirmininkams ir parlamentų pirmininkams, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrui.

Teisinis pranešimas