PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ISIS vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių
27.1.2016 - (2016/2529(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Javier Nart, Petras Auštrevičius, Dita Charanzová, Gérard Deprez, Filiz Hyusmenova, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Ilhan Kyuchyuk, Norica Nicolai, Urmas Paet, Jozo Radoš, Marietje Schaake, Jasenko Selimovic, Pavel Telička, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Hilde Vautmans ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0149/2016
B8-0157/2016
Europos Parlamento rezoliucija dėl ISIS vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irako, Sirijos, Libijos ir Egipto, ypač į 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl naujausių smurto prieš krikščionis ir jų persekiojimo atvejų, ypač Maluloje (Sirija) ir Pešavare (Pakistanas), ir pastoriaus Saeedo Abedini (Iranas) atvejo[1], 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje ir IS agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą[2], 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“[3] ir 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pastarųjų grupuotės ISIS („Da'esh“) išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose[4],
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL/„Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, 2014 m. spalio 20 d. Tarybos išvadas dėl su ISIL / Da'esh susijusios krizės Sirijoje ir Irake, 2014 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos išvadas dėl Irako ir Sirijos, 2014 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos ir 2014 m. rugpjūčio 15 d. Tarybos išvadas dėl Irako,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Irako ir Sirijos,
– atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires ir ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu panaikinimo,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Tarybos sprendimą 2003/335/TVR dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo[5], atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Stavroso Lambrinidiso Europos Sąjungos vardu padarytą pareiškimą ES Saugumo Tarybos atvirose diskusijose dėl išpuolių ir pažeidimų etniniu ar religiniu pagrindu aukų Artimuosiuose Rytuose,
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 13 d. Žmogaus teisių taryboje pristatytą Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitą, ypač į jos 165–173 dalis,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2247 (2015), kuria pritariama Sirijos taikos proceso veiksmų planui ir nustatomas derybų kalendorius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi, kaip pripažinta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2249 (2015), smurtinio ekstremizmo ideologija, kurią vykdo vadinamoji ISIS („Da'esh“), jos teroro aktai, jos nuolatiniai, šiurkštūs, sistemingi ir plataus masto išpuoliai prieš civilius gyventojus, žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, įskaitant ir tuos, kurie vykdomi religiniu ar etniniu pagrindu, kultūros paveldo naikinimas ir neteisėta prekyba kultūros vertybėmis – tai bendra beprecedentė grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui;
B. kadangi Jungtinės Tautos ir kitos tarptautinės organizacijos praneša apie plačiai paplitusius sunkius tarptautinės žmogaus teisių teisės ir humanitarinės teisės pažeidimus, padarytus grupuotės ISIS („Da'esh“) ir su ja susijusių grupuočių Artimuosiuose Rytuose, ypač Sirijoje ir Irake, etninių ir religinių mažumų atžvilgiu įvykdytus pažeidimus, įskaitant tikslines žudynes, priverstinius atvertimus į kitą tikėjimą, pagrobimus, moterų pardavinėjimą, moterų ir vaikų vergovę, vaikų verbavimą savižudiškiems susisprogdinimams, seksualinį ir fizinį išnaudojimą ir kankinimus; kadangi vis labiau kyla susirūpinimas dėl asmenų, tebesančių grupuotės ISIS („Da'esh“) pajėgų kontroliuojamose teritorijose, nes jų beveik nepasiekia jokia tarptautinė humanitarinė pagalba;
C. kadangi grupuotė ISIS („Da'esh“) yra nusitaikiusi į religines ir etnines mažumas, įskaitant krikščionių, jazidų, turkmėnų, šabakų, kakajų, sabėjų ir šiitų bendruomenes, taip pat į daugybę arabų ir sunitų musulmonų; kadangi sąmoningai naikinamos mečetės, paminklai, bažnyčios ir kitos religijos išpažinimo vietos, kapai ir kapinės;
D. kadangi 2015 m. vasario mėn. grupuotė ISIS („Da'esh“), nuniokojusi kelias šiaurės rytų Hasakės provincijos pietiniame Khaburo upės krante esančias ūkininkų bendruomenes, pagrobė daugiau kaip 220 asirų krikščionių ir kadangi iki šiol tik nedaugelis iš jų buvo paleisti, o kitų likimas vis dar nežinomas;
E. kadangi Tarptautinė nepriklausoma tyrimų komisija pagrindė dokumentais ir pranešė apie tai, kad etninių ir religinių mažumų atstovams, kurie priešinasi grupuotei ISIS („Da'esh“) ir kitoms teroristinėms grupuotėms, nereguliariosioms pajėgoms ir nevalstybinėms ginkluotoms grupuotėms jų de facto kontroliuojamose teritorijose, tebegresia persekiojimo pavojus;
F. kadangi keliuose JT organų, įskaitant JT Generalinio Sekretoriaus specialųjį patarėją genocido prevencijos klausimais, JT Generalinio Sekretoriaus specialųjį patarėją atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, pranešimuose teigiama, kad grupuotės ISIS („Da'esh“) įvykdyti veiksmai gali būti laikomi karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir galbūt genocidu;
G. kadangi, kaip numatyta 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2003/444/BUSP, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai rūpi visoms ES valstybėms narėms, kurios yra pasiryžusios bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią šiems nusikaltimams ir padaryti galą nusikaltėlių nebaudžiamumui;
H. kadangi pagal tarptautinės teisės nuostatas kiekvienas asmuo turi teisę gyventi pagal savo įsitikinimus, turi tikėjimo laisvę ir teisę laisvai pakeisti religiją ir nereliginius įsitikinimus; kadangi politiniai ir religiniai vadovai privalo visais lygmenimis kovoti su ekstremizmu ir skatinti asmenų ir religinių grupių tarpusavio pagarbą;
1. pakartoja, kad griežtai smerkia grupuotę ISIS („Da'esh“) ir jos įvykdytus pasibaisėtinus žmogaus teisių pažeidimus, kurie pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuostatas prilygsta nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, kurie galėtų būti vadinami genocidu; yra labai susirūpinęs dėl šios teroristų grupuotės tyčinių išpuolių prieš krikščionis, jazidus, turkmėnus, šiitus, šabakus, saabėjus, kakajus ir sunitus, kurie nesutinka su tuo, kaip jie aiškina islamą, kaip vieno iš bandymų naikinti visas religines mažumas jų kontroliuojamose teritorijose;
2. primygtinai ragina visas 1948 m. gruodžio 9 d. Paryžiuje pasirašytos JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį ir kitų atitinkamų tarptautinių aktų susitariančiąsias šalis savo teritorijoje užkirsti kelią karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui; pabrėžia, kad už šiuos nusikaltimus turi būti baudžiama ir už tai atsakingi asmenys turėtų būti perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui; primygtinai ragina Siriją ir Iraką sutikti su Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcija;
3. griežtai nepritaria grupuotės ISIS („Da'esh“) vadovo pranešimui apie jos šiuo metu kontroliuojamose teritorijose įkurtą kalifatą ir laiko jį neteisėtu; pabrėžia, kad Islamo kalifato sukūrimas ir plėtra, taip pat kitų smurtinių ekstremistinių grupuočių veikla Artimuosiuose Rytuose yra tiesioginė grėsmė regiono ir Europos šalių saugumui ir aiškus tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas;
4. primygtinai ragina valstybes kovoti su radikalėjimu nares ir atnaujinti savo teisines ir jurisdikcines sistemas, kad būtų užkirstas kelias keliaujantiems jų gyventojams ir piliečiams prisijungti prie vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“), ir būtų užtikrinta, kad, jei jie prisijungtų, jie kuo greičiau būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn – tai turėtų būti taikoma ir kurstymui internetu vykdyti šiuos nusikaltimus ir paramai jiems; pabrėžia prevencijos, baudžiamojo persekiojimo, bendradarbiavimo, reabilitacijos ir reintegracijos svarbą;
5. pripažįsta, remia ir prašo visų subjektų gerbti neatimamą visoms etninėms ir religinėms mažumoms priklausančių asmenų ir kitų asmenų, gyvenančių Irake ir Sirijoje, teisę oriai, saugiai ir turint vienodas galimybes gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvynėse, ir laisvai visapusiškai praktikuoti savo religiją nepatiriant jokios prievartos, smurto ar diskriminacijos; pabrėžia, kad visi regiono politiniai ir religiniai lyderiai, remdami regiono etnines ir religines mažumas bei tolesnį jų buvimą, padarytų aiškų ir nedviprasmišką pareiškimą ir pabrėžtų, kad kaip savo šalies piliečiai jie turi visas lygias teises;
6. prašo tarptautinę bendruomenę, įskaitant ES ir jos valstybes nares, užtikrinti etninėms ir kitoms religinėms mažumoms, kurios buvo priverstos palikti savo tėvynę arba buvo priverstinai perkeltos šalies viduje, būtinas saugumo sąlygas ir perspektyvas, kad kuo greičiau jie galėtų pasinaudoti savo teise grįžti į tėvų žemes, išsaugoti savo namus, žemę, nuosavybę ir turtą, bažnyčias ir religines bei kultūrines vietas ir galėti oriai gyventi dabar ir ateityje;
7. pabrėžia, kad yra svarbu, jog visi veikėjai ir tarptautinė bendruomenė teiktų karinę apsaugą ir pagalbą, be kita ko, karinę, itin pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, etninėms ir religinėms mažumoms, į kurias Artimuosiuose Rytuose yra nusitaikiusi grupuotė ISIS („Da'esh“), ir kad tokios pažeidžiamos grupės dalyvautų ateityje priimant ilgalaikius politinius sprendimus, kuriais siekiama išsaugoti jų gyvenimo būdą ir kultūrų, etninių ir religinių grupių sambūvio tradicijas; ragina visas konflikto šalis gerbti visuotines žmogaus teises ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti humanitarinę pagalbą ir paramą visais įmanomais būdais; primena, kad visų regiono subjektų ir ES galutinis įsipareigojimas ir atsakomybė – padaryti viską, kas jų galioje, siekiant užtikrinti galimybes tradicinėms mažumoms ir visiems piliečiams grįžti į vietas, kuriose jie anksčiau gyveno ir iš kurių jie buvo priversti bėgti;
8. ragina visas Sirijos konflikto šalis, išskyrus teroristines grupuotes, tokias kaip „Al-Qaeda“, „Da'esh“, „Jabhat al-Nusra“ ir su jomis susijusias grupuotes, susivienyti vadovaujant JT ir su visos tarptautinės bendruomenės parama tartis dėl politinių permainų; pakartoja, kad visapusiškai ir iniciatyviai remia JT specialiojo įgaliotinio Staffano de Mistura veiklą ateinančiomis dienomis pradedant visų Sirijos šalių derybas Ženevoje ir pasiūlymus dėl vietos karo veiksmų nutraukimo; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą visiems paramos teikėjams, kad jie įgyvendintų savo pažadus ir visapusiškai įsipareigotų teiktų finansinę paramą priimančioms šalims, visų pirma artėjant paramos Sirijai teikėjų konferencijai Londone 2016 m. vasario 4 d.;
9. prašo, kad ES humanitarinės ir bendradarbiavimo pagalbos pajėgos savo darbe visapusiškai ir tiesiogiai bendradarbiautų su pripažintais etninių ir religinių mažumų bažnyčių ir bendruomenių vadovais ir įtrauktų juos į savo planus arba praktinį pagalbos įgyvendinimą ir paskirstymą siekiant geriau patenkinti šių mažumų ir apskritai visų gyventojų poreikius;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Sirijos vyriausybei bei parlamentui, Irako vyriausybei ir Atstovų Tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei, Islamo bendradarbiavimo organizacijai (OIC), Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybai (Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai), Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, JT Saugumo Tarybai ir JT žmogaus teisių tarybai.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0422.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0027.
- [3] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0040.
- [4] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0071.
- [5] OL L 118, 2003 5 14, p. 12.