Procedūra : 2016/2584(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0449/2016

Pateikti tekstai :

B8-0449/2016

Debatai :

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0122

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 433kWORD 103k
6.4.2016
PE579.866v01-00
 
B8-0449/2016

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-000119/2016

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl Zikos viruso protrūkio (2016/2584(RSP))


Giovanni La Via, Annie Schreijer-Pierik, Matthias Groote, José Inácio Faria, Kateřina Konečná, Martin Häusling, Piernicola Pedicini Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Zikos viruso protrūkio (2016/2584(RSP))  
B8-0449/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 1 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareiškimą, kuriame Zikos viruso protrūkis paskelbtas tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatos situacija,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB(2),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Zikos viruso protrūkio (O-000030/2016 – B8-000119/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2016 m. vasario 1 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė Zika viruso protrūkį tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatos situacija;

B.  kadangi Zikos virusas yra naujas uodų platinamas virusas, kuris pirmą kartą buvo nustatytas 1947 m. Ugandos Zikos miške Macaca mulatta beždžionėms geltonosios karštinės stebėjimo tinkle;

C.  kadangi Zikos viruso protrūkiai buvo kartkartėmis registruojami dviejuose Europos regionuose, Martinikoje ir Prancūzijos Gvianoje ir Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse ir kadangi viruso atvejai buvo aptikti visų pirma Europos užjūrio teritorijose: Gvadelupoje ir Sen Martene;

D.  kadangi 2007 m. Zikos virusas pirmą kartą išplito už jo žinomų endeminių ribų ir sukėlė epidemiją Japo saloje, Mikronezijos Federacinėse Valstijose, po kurios 2013–2014 metais sukėlė plačiai išplitusią epidemiją Prancūzijos Polinezijoje, o vėliau išplito į keletą Okeanijos šalių, be kita ko, į Naująją Kaledoniją ir Kuko Salas; kadangi, nors apskritai buvo manoma, kad Zikos virusas sukelia tik nesunkias žmogaus ligas, tačiau protrūkiai Prancūzijos Polinezijoje atskleidė, kad virusas gali sukelti neurologinių komplikacijų (t. y. Guillain-Barré sindromą ir meningoencefalitą);

E.  kadangi atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenis, „dauguma infekcijos atvejų yra besimptomiai (maždaug 80 proc.)“;

F.  kadangi didžiausias Zikos viruso protrūkis buvo užregistruotas Brazilijoje, ypač Šiaurės Rytų Brazilijoje;

G.  kadangi 2015 m. lapkričio mėn. Brazilijos sveikatos ministerija paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl grėsmės visuomenės sveikatai dėl 2015 metais neįprastai išaugusio vaikų, gimusių su mikrocefalija, Pernambuko valstijoje, skaičiaus; kadangi labai padidėjo daugiausia pastebimų ekstremaliausių mikrocefalijos formų, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad lengvesnės šios ligos formos buvo išimtinai padaugėję jau kelerius metus prieš Zikos protrūkį 2015 metais.;

H.  kadangi uodų gyvavimo ciklas priklauso nuo klimato, buveinės ir biologinės įvairovės ir kadangi uodų plitimui palankias sąlygas sukuria žmogiškieji veiksniai, pavyzdžiui, klimato kaita, žmogaus sukurtos vandens buveinės, miškų kirtimas, miestų plėtra ir sanitarinių sąlygų priežiūros trūkumas, miestų atliekos, konfliktai ir kelionės;

I.  kadangi Zikos viruso protrūkis išryškino nukentėjusiose šalyse esančią nelygybę, be kita ko, visuomenės sveikatos apsaugos sistemos ir gyvenimo sąlygų atžvilgiu, kartu labai paliesdamas neturtingiausius visuomenės narius, kurie dažnai gyvena šalia atvirų vandens šaltinių ir neturi priemonių, kaip užkirsti kelią ir kovoti su liga; kadangi moterys sudaro didžiąją pasaulio neturtingųjų dalį ir jų padėčiai iškyla grėsmė, nes jos yra pagrindinė šalis, namų ūkyje atsakinga už maistą, švarų vandenį, higieną ir vaikus, sergančius su mikrocefalija susijusiais sindromais, nes dėl to gali prireikti papildomų finansinių išteklių, ypač tais atvejais, kai nėra tinkamų ar prieinamų pagalbos struktūrų;

J.  kadangi parsivežtų Zikos virusinės infekcijos atvejų buvo užfiksuota keliose Europos šalyse; kadangi 2016 m. vasario 11 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nurodė mikrocefalijos atvejį, nustatytą nėščiai moteriai Slovėnijoje, kai jai nėštumo metu gyvenant Brazilijoje išsivystė į Zikos virusą panaši infekcija;

K.  kadangi nuo 2016 m. vasario 9 d. Europos žemyne nebuvo užfiksuota vietos Zikos viruso perdavimo atvejų, išskyrus kelis atvejus, apie kuriuos buvo pranešta Europos atokiausiuose regionuose;

L.  kadangi viruso atsiradimas siejamas su mikrocefalijos atvejų židiniais ir kitais neurologiniais sutrikimais, įskaitant Guillain-Barré sindromo atvejus; kadangi 2016 m. vasario 1 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad esama įtarimų dėl priežastinio ryšio tarp užsikrėtimo Zikos virusu nėštumo metu ir mikrocefalijos, nors tai dar nėra moksliškai pagrįsta;

M.  kadangi remiantis PSO, ryšys tarp nėščiųjų, užsikrėtusių Zikos virusu ir mikrocefalijos, t. y. ligos, kuri sukelia kūdikių, turinčių neįprastai mažas galvas ir dėl šios būsenos sulėtėjusį jų smegenų vystymąsi, gimimą, suaktyvėjimo, atsiradusio po Zikos viruso protrūkio, šiuo metu yra nagrinėjamas ir tampa vis labiau tikėtinas; kadangi dėl šio netikrumo ir neaiškumo dėl perdavimo mechanizmų, moterys ir paauglės merginos, ypač nėščios moterys ir jų šeimos, patenka į nepaprastai sunkią padėtį, ypač dėl to, kiek tai yra susiję su jų sveikata ir ilgalaikiu poveikiu namų ūkiui, ir kadangi šiais neaiškumais jokiu būdu neturėtų būti naudojamasi siekiant vilkinti skubius sprendimus ir veiksmus, reikalingus šiai krizei spręsti;

N.  kadangi yra daug galimų mikrocefalijos priežasčių, bet dažnai mikrocefalijos priežastys yra nežinomos, ir kadangi, nesant jokio konkretaus mikrocefalijos gydymo, ypač svarbu sukurti įvairių sričių atstovų komandą, vertinančią ir besirūpinančią mikrocefalija sergančiais kūdikiais ir vaikais; ankstyva intervencija, taikant skatinimo ir žaidimų programas, gali turėti teigiamą poveikį vystymuisi, ir taip pat yra labai svarbus šeimos konsultavimas ir parama tėvams;

O.  kadangi mikrocefalijos atvejų židinius Brazilijoje Argentinos ir Brazilijos mokslininkais susiejo su larvicide piriproksifenu, kuris 2014 m. buvo įtrauktas į geriamojo vandens tiekimą Brazilijos viruso paliestose zonose; kadangi reaguojant į šį galimą ryšį, Rio Grandės do Sul valstijos, esančios Brazilijos Pietuose, vietos valdžia, prieštaraudama Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijoms ir laikydamasi atsargumo principo, nuo 2016 m. vasario 13 d. sustabdė jo vartojimą;

P.  kadangi iš nuo 2015 m. spalio mėn. užregistruotų 4 783 mikrocefalijos atvejų daugiau kaip 700 buvo atmesti;

Q.  kadangi iš 404 kūdikių, kuriems buvo patvirtinta mikrocefalija, tik 17 buvo nustatytas Zikos virusas;

R.  kadangi nuo 2013 m. Zikos viruso protrūkis Europos užjūrio teritorijose tapo realybe;

S.  kadangi Europoje per 2016 m. vasaros sezoną kyla pavojus vietos pernešėjų platinimui susiformuoti;

T.  kadangi šiuo metu šiam virusui gydyti nėra jokio specialaus gydymo arba skiepų, tačiau kadangi 2016 m. vasario 3 d. Indijos bendrovė „Bharat Biotech“ paskelbė, kad ji „ turi dvi kuriamas vakcinos kandidates, t. y. viena iš jų yra rekombinantinė vakcina, o kita – inaktyvinta vakcina, kurių kūrimas pasiekė ikiklinikinių bandymų su gyvūnais etapą“;

U.  kadangi buvo keletas pranešimų apie Zikos viruso perdavimą lytiniu būdu;

V.  kadangi taip pat buvo pranešimų apie Zikos viruso perdavimą perpilant kraują;

W.  kadangi kyla reali Zikos viruso infekcijos tarpvalstybinio perdavimo grėsmė, kurią sukelia užkrėsti keliautojai ir pasaulinė prekyba;

1.  pripažįsta, kad dažniausiai Zikos virusas žmonėms perduodamas per užkrėstų Aedes uodų įkandimą , o tropiniuose regionuose dažniausiai – Aedes aegypti uodų įkandimą, o tai yra tos pačios rūšies uodai, kurie platina dengė karštligę, čikunguniją ir geltonąją karštligę;

2.  pažymi, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimo duomenimis, kadangi nėra šios ligos gydymo ir vakcinų, ir kadangi virusą platinantys uodai kanda tiek patalpose, tiek ir lauke, daugiausia dienos metu, todėl šiuo metu apsisaugojimas yra pagrįstas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, nešioti permetrinu apdorotus marškinius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes (ypač tuo laiku, kai Zikos virusą platinantys uodai yra aktyviausi) ir miegoti ar ilsėtis kambariuose su tinkleliu nuo uodų ar kuriuose yra oro kondicionavimas, arba taip pat naudoti tinklelius nuo uodų;

3.  pabrėžia, kad svarbu parengti komunikacijos planus, jiems pritaikant tinkamiausią mastą, ir siekiant didinti gyventojų informuotumą ir skatinti tinkamą elgesį, kuris padėtų išvengti uodo įkandimų;

4.  palankiai vertina tai, kad ECDC nuolat stebėti padėtį; ragina ECDC reguliariai atnaujinti jų atliekamus rizikos vertinimus ir naujausią epidemiologinę informaciją; mano, kad ECDC turėtų įsteigti tropinių užkrečiamų ligų ekspertų komitetą siekiant veiksmingai koordinuoti ir stebėti visas priemones, kurios turi būti įgyvendintos Europos Sąjungoje;

5.  palankiai vertina Komisijos sprendimą skirti 10 mln. EUR moksliniams Zikos viruso tyrimams ir rekomenduoja skirti dėmesį sunkiems įgimto smegenų pažeidimo atvejams visoje Lotynų Amerikoje ir jų tariamam ryšiui su Zikos virusine infekcija; vis dėlto abejoja, ar ši suma yra proporcinga šiam milžiniškam moksliniam iššūkiui, siekiant suprasti Zikos virusinę ligą ir jos sukeliamas neurologines komplikacijas bei sukurti diagnostinius tyrimus ir šios ligos gydymą;

6.  pažymi, kad Zikos virusas buvo užregistruotas 28 šalyse ir jis gali turėti gyvenimą pakeičiančių pasekmių, visų pirma jaunoms ir neturtingoms moterims, dauguma kurių gyvena šių šalių mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose; pabrėžia, kad atsižvelgiant į galimą tolesnį ligos plitimą, būtina pasinaudoti praėjusiais metais Ebolos viruso sukeltos krizės metu įgyta patirtimi ir ją skubiai įgyvendinti tarptautinės bendruomenės mastu;

7.  pabrėžia, kad moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio turi būti skirta prevencinėms priemonėms, kad būtų išvengta viruso plitimo, ir jo gydymo būdams; ragina siekti, kad Zikos viruso moksliniai tyrimai būtų trijų dalių: ištirti įtariamą ryšys tarp Zikos viruso ir įgimtos smegenų vystymosi pažeidimų, sukurti gydymą ir vakcinas ir parengti greitos ir veiksmingos diagnostikos testus;

8.  pabrėžia būtinybę toliau tirti galimą ryšį tarp mikrocefalijos ir larvicide piriproksifeno, atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, atmetančių šį ryšį;

9.  pabrėžia, kad vykdant mokslinius tyrimus reikia nepamiršti, jog gali būti ir kitų, papildomų mikrocefaliją sukeliančių priežasčių;

10.  pabrėžia, kad pagal programą „Horizontas 2020“ ir Septintąją bendrąją programą (BP 7) numatyta papildomų lėšų moksliniams tyrimams maliarijos ir apleistų infekcinių ligų (prie jų priskiriamas ir Zikos virusas) vakcinos kūrimo srityje;

11.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jei ES viešosios lėšos naudojamos moksliniams tyrimams, tų tyrimų rezultatams netaikomos intelektinės nuosavybės teisės, o pacientams užtikrinama prieinama kaina produktų, pagamintų naudojantis tų tyrimų rezultatais;

12.  ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių Europos regionams, kuriuose Zikos virusas jau išplitęs, kad būtų užkirsti visi viruso pernešimo keliai tuose regionuose, teikiama parama užsikrėtusiems asmenims, visų pirma nėščioms moterims, ir kad būtų išvengta tolesnio viruso plitimo tuose regionuose ir visame Europos žemyne;

13.  ragina Komisiją parengti viruso plitimo sustabdymo Europoje veiksmų planą ir padėti valstybėms narėms ir trečiosioms valstybėms, kovojančioms su epidemija regionuose, kuriuose ligos protrūkis didžiausias (visų pirma Karibų jūros, Centrinės Amerikos ir Pietų Amerikos šalyse); mano, kad į tą planą turėtų būti įtrauktas nemokamas ir pakankamas mechaninių kliūčių sudarymas, pvz., tinklų (apsisaugoti nuo uodų įkandimų) ir prezervatyvų (neleisti virusui plisti lytiniu būdu) tiekimas; ragina Komisiją parengti valdymo protokolą, skirtą gyventojams, kurie galbūt yra viruso nešiotojai arba rizikuoja jais tapti atsižvelgiant į jų epidemiologinį kontekstą, kad būtų veiksmingai nutraukta užkrato lytiniu būdu arba per kraują grandinė anksti nustačius virusą;

14.  pabrėžia, kad diskutuojant dėl lėšų skyrimo ir vertinant laboratorijų poreikius, reikia atsižvelgti į lyčių aspektą, nes sudėtinga sukurti saugią, veiksmingą, įperkamą ir lengvai perduodamą vakciną nėščioms moterims, kurios dažnai neturi galimybės dalyvauti ankstyvuose klinikiniuose tyrimuose; primygtinai ragina, kad finansinės paramos teikėjai realistiškai vertintų vakcinos kūrimo sąnaudas, taip pat ir skiriant ES mokslinių tyrimų lėšas, ir visų pirma galvotų apie mergaičių ir moterų saugumą;

15.  pažymi, kad Zikos virusas atskleidė ir visuomenės sveikatos sistemų (ypač pirminės sveikatos priežiūros), ir reprodukcinės sveikatos paslaugų bei teisių užtikrinimo moterims ir mergaitėms trūkumus su šia problema susiduriančiose valstybėse, visų pirma kai tai susiję su informacija ir priežiūra nėštumo metu ir po jo, apsisaugojimu nuo nėštumo ar jo nutraukimu, nes šių šalių valdžios atstovai patarė moterims nepastoti tol, kol bus daugiau žinoma apie Zikos virusą;

16.  pripažįsta, kad reikia sustiprinti laboratorijų pajėgumus, kad būtų patvirtinti įtariami užsikrėtimo Zikos virusu atvejai ES/EEE ir kad juos būtų galima atskirti nuo kitų arbovirusinių infekcijų (pvz., dengės karštligės ir čikingunijos); ragina valstybes nares ir Komisiją koordinuoti mokslinius tyrimus laboratorijose, tiriančiose Zikos virusą, ir skatinti steigti tokias laboratorijas valstybėse narėse, kuriose jų dar nėra;

17.  ragina ES ir valstybes nares pasiūlyti strategijų, kuras įgyvendinant būtų galima paskatinti vakcinų kūrėjus, Ligų profilaktikos ir kontrolės centrus ir kitas nacionalines ir valstybines visuomenės sveikatos tarnybas ir sveikatos paslaugų teikėjus tarpusavyje bendradarbiauti ir keistis duomenimis bei tyrimų rezultatais;

18.  pabrėžia, kad svarbu didinti akušerių, pediatrų ir neurologų informuotumą, kad pacientams, kurie po 2014 m. vyko į Braziliją ar kitas nukentėjusias šalis ir kurie turi centrinės nervų sistemos apsigimimą, mikrocefaliją ar Guillaino-Barre sindromą (GBS), būtų atliekamas tyrimas dėl Zikos viruso infekcijos;

19.  ragina ES teikti paramą nukentėjusioms šalims, kad jos galėtų suteikti visuotinę galimybę naudotis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant priežiūrą iki ir po gimdymo ir diagnostinį tyrimą dėl Zikos viruso, taip pat ragina ES teikti paramą nukentėjusių šalių vyriausybėms pasiūlant joms išsamios lytinės ir reprodukcinės informacijos ir sveikatos priežiūros paslaugų paketą, įskaitant šeimos planavimo galimybes, daugiausia dėmesio skiriant galimybėms gauti įvairių labai kokybiškų kontraceptinių priemonių visoms moterims ir paauglėms mergaitėms, galimybei saugiai nutraukti nėštumą, kad būtų sustabdyta nesaugaus nėštumo nutraukimo atvejų daugėjimo prasidėjus epidemijai tendencija, ir pradėti reikiamą dialogą su šalimis partnerėmis apie kontracepciją ir moterų bei mergaičių teises;

20.  pabrėžia, kad iki šiol (2016 m. vasario 10 d.) 25 ES/EEE valstybės, JAV ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pataria nėščioms ir pastoti planuojančioms moterims nevykti į šalis, kuriose išplitęs Zikos virusas;

21.  kadangi šiuo metu nėra Zikos viruso sukeltos infekcijos profilaktikos, gydymo ar vakcinos, ir atsižvelgdamas į riziką, kad Europoje per 2016 m. vasaros sezoną gali susidaryti užkrato židinys, ragina Komisiją nedelsiant atlikti insekticidų tyrimą ir nustatyti jų poveikį žmogaus sveikatai ir veiksmingumą prieš uodus viruso pernešėjus; taip pat ragina Komisiją koordinuoti prevencijos gairių rinkinį, kurį iki vasaros turi parengti nacionalinės valdžios institucijos;

22.  pripažįsta, kad buvo paskelbtas tyrimų algoritmas nėščioms moterims, grįžusioms iš teritorijų, kuriose paplitęs Zikos virusas; vis dėlto pažymi, kad problemos, su kuriomis dar nesusidorojo priežiūros institucijos, yra ilgas Zikos viruso gyvavimo laikotarpis spermoje ir dokumentais patvirtintas viruso perdavimas lytiniu būdu – tai gali turėti pasekmių vyrams, keliaujantiems į regionus, kuriuose virusas paplitęs; mano, kad žinant, jog dažnai pasitaiko besimptomių infekcijų, reikėtų patarti iš regionų, kuriuose paplitęs virusas, grįžtantiems vyrams naudoti prezervatyvus, kol bus pateikta išsamių duomenų apie tikimybę užsikrėsti šiuo būdu;

23.  remdamasis PSO rekomendacijomis dėl prevencijos Europos šalyse ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai sustiprinti invazinių uodų rūšių stebėjimą ir padidinti uodų veisimosi kontrolę sunaikinant jų veisimosi vietas (pvz., tvenkinius), taip pat parengti purškimo insekticidais planą protrūkių atveju, pagerinti iš šalių, kuriose paplitęs virusas, vežamų krovinių, krovinius vežančio transporto ir skrendančių lėktuvų keleivių salonų dezinfekavimą;

24.  ragina ES ir valstybių narių ambasadas teikti informaciją ir paramą ES piliečiams, gyvenantiems užkrėstose teritorijose arba keliaujantiems jose;

25.  ragina ES ir trečiųjų šalių oro transporto bendroves tinkamai ir teisingai dezinfekuoti iš užkrėstų teritorijų atvykstančius orlaivius;

26  ragina ES, siekiančią parengti kovos su Zikos virusu strategiją, konsultuotis su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis (jų nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis), turinčiomis didelės patirties Aedes genus rūšies uodų stebėjimo, informacijos apie juos teikimo ir prevencinių priemonių taikymo ir (arba) uodų naikinimo srityse – pvz., Madeiros regioninėmis institucijomis ir Funšalio savivaldybe, kurios turi daugiau kaip 10 metų patirtį šioje srityje, ir Prancūzijos atokiausiais regionais ir užjūrio teritorijomis, kurie turi ilgalaikės patirties apie pernešėjų platinamas ligas ir konkrečiai Zikos virusą;

27.  pažymi, kad kovojant su šiuo protrūkiu reikia koordinuoto požiūrio ES ir tarptautiniu lygmenimis; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos medicininio dalinio įsteigimą ir mano, kad prireikus jis galėtų padėti mobilizuoti medicinines ir viešąsias sveikatos priežiūros grupes ir įrangą kovoti su Zikos virusu; ragina Komisiją skubiai parengti horizontalią ES strategiją pasaulinės sveikatos klausimu, kuri būtų skirta naujai tvariai vystymosi programai ir jos tikslams pasiekti;

28.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su kitais partneriais padėti stebėti Zikos viruso plitimą taip pat besivystančiose šalyse ir bendradarbiaujant su atitinkamomis šalimis įtraukti tinkamas priemones į jų plėtros programas, pvz., stiprinti pajėgumus sveikatos apsaugos srityje, apmokyti sveikatos priežiūros personalą, vykdyti epidemiologinę priežiūrą, šviesti ir mobilizuoti visuomenę ir kontroliuoti uodų populiaciją;

29.  pabrėžia, kad bet koks pasiūlymas turi būti pagrįstas išsamiais epidemiologiniais tyrimais, apimančiais ne tik Zikos viruso poveikį, bet ir kitas šio poveikio priežastis;

30.  ragina valstybes nares padidinti gydytojų ir klinikų, kurios specializuojasi keliaujančių pacientų gydyme, žinias apie Zikos viruso epidemijos raidą ir užkrėstų teritorijų valdžios institucijų vykdomą užkrato pernešimo kontrolę, kad jie galėtų įtraukti Zikos viruso sukeltą infekciją į gyventojų ir keliautojų iš tų vietovių diferencinę diagnozę ir pasirengti galimam keliautojų karantinui, jei įtariama, kad jie užsikrėtę Zikos virusu, kad būtų išvengta užkrato vietoje; ragina nacionalines sveikatos apsaugos institucijas surengti ECDC koordinuojamą informacinę kampaniją, kurios tikslas – informuoti ir nuraminti Europos gyventojus ir išvengti bereikalingos panikos;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti budrumą, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti į ES, įskaitant ES užjūrio šalis ir teritorijas bei atokiausius ES regionus, patekusios Zikos viruso infekcijos atvejus, visų pirma kur yra pernešėjų ar galimų pernešėjų, kad būtų sumažinta užkrato vietoje rizika; taip pat pripažįsta, kad, nors maža ir labai sezoninė, egzistuoja rizika, jog Zikos virusas gali patekti į vidutinio klimato regionus, kuriuose yra Aedes uodų (įskaitant Šiaurės Ameriką ir Europą) ir paplisti vietoje;

32.  pabrėžia, kad kovojant su Zikos viruso sukelta liga labai svarbi prieiga prie visapusiškų sveikatos priežiūros paslaugų;

33.  remia Jungtinių Tautų(3) prašymus panaikinti teisės aktus ir nesilaikyti politikos, kurie riboja prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių, prieštaraudami tarptautiniams standartams, ir reiškia pageidavimą užtikrinti, kad atsakomųjų veiksmų sveikatos srityje būtų imamasi laikantis žmogaus teisių, visų pirma teisių į sveikatą ir su ja susijusių teisių;

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Pasaulio sveikatos organizacijai.

 

 

(1)

OL L 293, 2013 11 5, p. 1.

(2)

OL C 347, 2013 12 20, p. 104.

(3)

http://www.un.org/apps/news/story.asp?NewsID=53173#.VswcHE32aUk

Teisinis pranešimas