Procedūra : 2016/2662(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0492/2016

Pateikti tekstai :

B8-0492/2016

Debatai :

PV 27/04/2016 - 18
CRE 27/04/2016 - 18

Balsavimas :

PV 28/04/2016 - 4.65
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0201

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 432kWORD 92k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0488/2016
20.4.2016
PE582.504v01-00
 
B8-0492/2016

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0361/2016

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę (2016/2662(RSP))


Stelios Kouloglou, Kateřina Konečná, Lola Sánchez Caldentey, Paloma López Bermejo, Patrick Le Hyaric, Tania González Peñas, Miguel Urbán Crespo, Estefanía Torres Martínez, Xabier Benito Ziluaga, Kostas Chrysogonos, Dimitrios Papadimoulis, Jiří Maštálka, Marina Albiol Guzmán, Merja Kyllönen, Stefan Eck, Kostadinka Kuneva, Neoklis Sylikiotis, Takis Hadjigeorgiou, Marie-Christine Vergiat, Ángela Vallina, Lidia Senra Rodríguez, Javier Couso Permuy, Barbara Spinelli, Marisa Matias GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę (2016/2662(RSP))  
B8-0492/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities priemones,

–  atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas ir kitas teisines priemones, susijusias su tarptautine humanitarine teise (THT),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį dėl politikos suderinamumo vystymosi labui,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės,

–  atsižvelgdamas į Atnaujintas Europos Sąjungos gaires dėl skatinimo laikytis Tarptautinės humanitarinės teisės(1),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 12 d. patvirtintus partnerystės principus, kuriems pritarta Visuotinėje humanitarinėje programoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. JT generalinio sekretoriaus pranešimą pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais „Viena žmonija, bendra atsakomybė“ (angl. One humanity, shared responsibility),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 12 d. ir 2014 m. kovo 7 d. patvirtintas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas atitinkamai 1998 (2011) ir 2143 (2014), kuriose sprendžiami nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusių vaikų apsaugos klausimai,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. A/RES/64/290 dėl teisės į mokslą susidarius nepaprastajai padėčiai,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Saugių mokyklų deklaraciją, kurios tvirtinimo procesas pradėtas per 2015 m. gegužės mėn. Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos surengtą Oslo saugių mokyklų konferenciją, ir susijusias Mokyklų ir universitetų apsaugos nuo naudojimo kariniais tikslais per ginkluotus konfliktus gaires,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. 32-osios tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio konferencijos rezoliuciją dėl griežtesnio tarptautinės humanitarinės teisės normų laikymosi,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl pasiruošimo pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais. Humanitarinės pagalbos teikimo sunkumai ir galimybės(4),

–  atsižvelgdamas į klausimą Tarybai dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę (O-000063/2016 – B8-0361/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi tarptautinė bendruomenė stebėjo šiurpią tendenciją per ginkluotus konfliktus visame pasaulyje rengti išpuolius prieš ligonines ir mokyklas;

B.  kadangi tarptautinės humanitarinės teisės normos pažeidžiamos ne tik per vykstančius konfliktus Afganistane, Jemene ir Sirijoje, bet ir per užsitęsusius konfliktus Palestinoje bei Vakarų Sacharoje; kadangi 2014 m. rugpjūčio mėn. Izraelis Gazos Ruožo Rafos mieste bombardavo JT mokyklą, kurioje slėpėsi daugiau kaip 3 000 perkeltųjų asmenų, o Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon šį aktą pasmerkė kaip nusikalstamą veiką;

C.  kadangi 2016 m. gegužės 23–24 d. Stambule bus surengtas pirmasis pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas humanitariniais klausimais; kadangi JT generalinis sekretorius savo pranešime šiam pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais „Viena žmonija, bendra atsakomybė“ atkreipia dėmesį į tai, ką vadina „begėdišku ir brutaliu pagarbos tarptautinėms žmogaus teisėms ir humanitarinės teisės normoms naikinimu“ per ginkluotus konfliktus, dėl kurio kyla grėsmė, kad bus sugrįžta prie karo be ribų eros; kadangi šiame pranešime pažymima, kad dėl nesugebėjimo reikalauti ir skatinti pagarbos šioms teisėms ir teisės normoms bei paremti esamų vykdymo užtikrinimo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmų minėta pagarba dar labiau silpnėja;

D.  kadangi humanitariniai žmogiškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principai, taip pat Ženevos konvencijose ir jų papildomuose protokoluose nustatytos pagrindinės tarptautinės humanitarinės teisės taisyklės ir žmogaus teisės turi būti visų humanitarinių operacijų pagrindas; kadangi privalu besąlygiškai užtikrinti perkeltųjų asmenų apsaugą ir vadovautis pagalbos nepriklausomumo principu, t. y. pagalba turi būti nepriklausoma nuo bet kokių politinių, ekonominių ar saugumo sumetimų ar bet kokios rūšies diskriminacijos;

E.  kadangi tarptautinės humanitarinės teisės (THT), dar vadinamos ginkluotų konfliktų teise, paskirtis – sušvelninti ginkluoto konflikto poveikį apsaugant konflikte nedalyvaujančius asmenis ir reguliuojant karo veiksmų vykdymo priemones ir metodus;

F.  kadangi pagal tarptautinės humanitarinės teisės aktus aiškiai saugomi ligoninių ir medicinos įstaigų darbuotojai ir kadangi bet kokie tyčiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą laikomi dideliais tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais;

G.  kadangi dėl perkėlimo ir įprastos apsaugos bei paramos struktūrų žlugimo moterims ir vaikams kyla didesnis pavojus; kadangi pagal tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas reikalaujama, kad karo metu išžagintoms mergaitėms ir moterims be diskriminacijos būtų suteikiamos visos būtinos medicininės priežiūros paslaugos; kadangi Pasaulio sveikatos organizacija nesaugius abortus laiko viena iš trijų pagrindinių gimdyvių mirtingumo priežasčių; kadangi gimdyvių sveikata, psichologinė pagalba moterims, tapusioms išžaginimo aukomis, ir perkeltų vaikų ugdymas bei mokymas yra pagrindiniai pabėgėlių stovyklose kylantys uždaviniai;

H.  kadangi 2016 m. kovo 14 d. 52 valstybės, įskaitant keletą, bet ne visas ES valstybes nares, po 2015 m. gegužės mėn. surengtos Oslo saugių mokyklų konferencijos patvirtino Saugių mokyklų deklaraciją;

I.  kadangi Užsienio reikalų taryba, tvirtindama ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, pabrėžė, kaip svarbu veiksmingai spręsti didelių pažeidimų pasekmių klausimą remiant atitinkamus atsakomybės mechanizmus, ir atkreipė dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį tais atvejais, kai atitinkama valstybė arba valstybės negali arba nenori naudotis savo jurisdikcija, gali atlikti Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT); kadangi ES gairėse atitinkamos Tarybos darbo grupės įpareigojamos stebėti situacijas, kuriose gali būti taikomos THT nuostatos, ir tokiais atvejais rekomenduoti imtis veiksmų, skirtų skatinti laikytis THT (15 dalies a punktas);

J.  kadangi 2012–2015 m. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) surengė plataus masto konsultacijas dėl to, kaip būtų galima stiprinti ginkluotų konfliktų aukoms suteikiamą teisinę apsaugą ir didinti THT laikymosi mechanizmų veiksmingumą;

K.  kadangi 2015 m. gruodžio mėn. vykusioje 32-ojoje tarptautinėje Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo konferencijoje dalyvavusioms valstybėms galiausiai nepavyko susitarti dėl naujo TRKK ir Šveicarijos Vyriausybės pasiūlyto mechanizmo, skirto THT laikymuisi stiprinti; kadangi pagal siūlomą naują mechanizmą būtų buvę rengiami metiniai valstybių, kurios yra Ženevos konvencijų šalys, susitikimai; kadangi dalyvaujančios valstybės susitarė pradėti naują tarpvyriausybinį procesą ir ieškoti būdų, kaip būtų galima stiprinti THT nuostatų įgyvendinimą ir pasiekti atitinkamų rezultatų, kuriuos būtų galima pristatyti kitoje 2019 m. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje;

1.  yra sukrėstas ir labai susirūpinęs dėl mirtinų išpuolių prieš ligonines ir mokyklas, kurie per ginkluotus konfliktus visame pasaulyje vykdomi vis didesnį nerimą keliančiu tempu ir per kuriuos taikiniais ir aukomis tampa pacientai, studentai, medicinos ir mokymo įstaigų darbuotojai, humanitarinę pagalbą teikiantys asmenys ir šeimų nariai, o per tarptautinius teismo procesus retai kada atliekami nepriklausomi tyrimai ir užtikrinama tikra atskaitomybė; ragina valstybes nares, ES institucijas ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pripažinti tikrąjį šios nepaprastosios padėties mastą ir nedelsiant parengti konkretų per nustatytą laiką įvykdytiną veiksmų planą, kad, siekiant sustabdyti tokius pažeidimus ir piktnaudžiavimą, būtų galima naudotis visa ES ir valstybių narių daroma įtaka;

2.  smerkia pagal tarptautinės teisės nuostatas draudžiamus išpuolius prieš ligonines ir mokyklas ir pripažįsta, kad tokie aktai gali būti taikomi dideliais 1949 m. Ženevos konvencijų pažeidimais, o pagal TBT Romos statutą – karo nusikaltimais; yra įsitikinęs, kad nuo skaidrių, nepriklausomų ir nešališkų įvykdytų žiaurių išpuolių tyrimų rezultatų ir tikros atskaitomybės už padarytus nusikaltimus užtikrinimo priklausys, ar per ginkluotus konfliktus sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigos bus išsaugotos kaip neutralios saugomos erdvės;

3.  primena, kad bet kokie THT pažeidimai, pavyzdžiui, išpuoliai prieš ligonines, yra karo nusikaltimai, todėl juos reikėtų nuodugniai ir nepriklausomai ištirti;

4.  ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai paremti JT generalinio sekretoriaus visoms JT valstybėms narėms skirtą raginimą pasinaudoti vyksiančiu pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimu humanitariniais klausimais ir iš naujo įsipareigoti apsaugoti civilius gyventojus ir visų asmenų žmogaus teises, paisant taisyklių, dėl kurių jau buvo susitarta; pabrėžia, kad JT generalinis sekretorius daug dėmesio skyrė siekiui stiprinti tarptautines tyrimo ir teismų sistemas, įskaitant TBT, siekiant papildyti nacionalines sistemas, kad būtų galima nutraukti nebaudžiamumo už THT nuostatų pažeidimus praktiką;

5.  yra labai susirūpinęs dėl humanitarinės padėties Gazoje ir okupuotoje Vakarų Sacharoje; pabrėžia, kad teisingumas ir pagarba teisinės valstybės principui yra nepakeičiamas taikos pagrindas, ir pažymi, kad privalu nutraukti plačiai paplitusią ilgalaikę ir sisteminę nebaudžiamumo už tarptautinės teisės nuostatų pažeidimus praktiką;

6.  pripažįsta svarbų ir išskirtinį ES gairių dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės pobūdį, nes jokios kitos valstybės ar organizacijos nėra patvirtinusios lygiaverčio dokumento; vis dėlto nerimauja, ar ES institucijos ir valstybės narės veiksmingai įgyvendins šias ES gaires;

7.  ragina ES skatinti pasiekti visuotinį sutarimą dėl humanitarinių operacijų, kuriuo būtų dar kartą patvirtinti humanitarinės pagalbos teikimo principai ir pagal tarptautinės humanitarinės teisės (THT) nuostatas nustatyti įpareigojimai bei teisės, kartu užtikrinant į žmones orientuotas ir žmogaus teisėmis grindžiamas apsaugos priemones, o vyriausybės turėtų atsiskaityti už savo atliekamą vaidmenį ir atsakomybę apsaugant žmones; atkreipia dėmesį į neigiamą humanitarinės pagalbos politizavimo poveikį ir primena, kad, norint konflikto vietovėse užtikrinti humanitarinę erdvę, labai svarbu puoselėti pagrindinius humanitarinius principus ir toliau jų laikytis;

8.  ragina Užsienio reikalų tarybą ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, siekiant užtikrinti, kad su THT susijusi ES politika ir veiksmai būtų nustatomi nuosekliai ir veiksmingai, persvarstyti dabartinę atsakomybės paskirstymo struktūrą, pagal kurią atsakomybė už THT gairių įgyvendinimą pirmiausia priskiriama Tarybos Viešosios tarptautinės teisės darbo grupės, kuriai pirmininkauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, kompetencijos sričiai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ES gairėse atitinkamos Tarybos darbo grupės įpareigojamos stebėti situacijas, kuriose gali būti taikomos THT nuostatos, ir tokiais atvejais rekomenduoti imtis veiksmų, skirtų skatinti laikytis THT (15 dalies a punktas); ragina atitinkamas Tarybos darbo grupes naudotis šiais įgaliojimais dabartinei staigiai kilusiai nuostatų nesilaikymo krizei įveikti;

9.  primena poziciją, kurios laikomasi ES gairėse, t. y. kad prireikus bus svarstoma galimybė pasitelkti pagal 1949 m. Ženevos konvencijų I papildomą protokolą įsteigtą Tarptautinę humanitarinę faktų nustatymo komisiją (THFNK), kuri, pasinaudodama savo faktų nustatymo gebėjimais ir gerai veikiančia tarnyba, gali padėti skatinti laikytis THT; pažymi, kad į THFNK nebuvo kreiptasi, ir primygtinai ragina Tarybą, valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą rimtai apsvarstyti galimybę pirmą kartą nuo šios komisijos sukūrimo ją pasitelkti išpuoliams prieš ligonines ir mokyklas, kaip staigiai kilusiai su THT standartų laikymusi susijusiai krizei, atremti;

10.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į šiuo metu ribotas institucines tarptautinės bendruomenės galimybes spręsti bendras su THT įgyvendinimu problemas; šiuo požiūriu apgailestauja, kad 2015 m. gruodžio mėn. vykusioje 32-ojoje tarptautinėje Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio konferencijoje dalyvavusioms valstybėms nepavyko susitarti dėl naujo mechanizmo, kuris būtų padėjęs sustiprinti THT valdymo sistemą rengiant metinius valstybių susitikimus dialogui stiprinti ir pradedant teikti periodines ataskaitas apie tai, kaip THT nuostatų laikomasi nacionaliniu lygmeniu; ragina ES ir jos valstybes nares per būsimą tarpvyriausybinį procesą stengtis pasiekti geresnių rezultatų;

11.  ragina prisiimti visuotinį įsipareigojimą užtikrinti, kad moterys ir mergaitės, kaip reikalaujama pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas ir kaip numatyta Ženevos konvencijose ir jų papildomuose protokoluose, susiklosčius bet kokiai nepaprastajai padėčiai arba prasidėjus krizei būtų saugios: mažinti seksualinės prievartos ir smurto dėl lyties riziką, didinti informuotumą, imtis veiksmų siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn tokio smurto vykdytojus ir užtikrinti, kad, užuot išlaikius tai, kas laikoma nežmonišku elgesiu, moterys ir mergaitės per humanitarines krizes galėtų naudotis visomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant saugius abortus;

12.  primena, kad dabartinę nestabilią padėtį Afganistane, Jemene, Irake ir visame Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione nulėmė konkreti vyriausybių politika, taip pat Europos Sąjungos politika, įskaitant prekybos politiką; primena, kad fundamentalizmas ir smurtas yra nelygybės ir skurdo padariniai;

13.  ragina ES ir jos valstybes nares laikytis vystymosi politikos srityje prisiimtų įsipareigojimų ir paisyti SESV 208 straipsnio, kuriame teigiama, kad „Sąjunga atsižvelgia į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“;

14.  atmeta civilinio ir karinio bendradarbiavimo sampratą, nes ji susijusi su neprognozuojama civiliams gyventojams ir pagalbą teikiantiems darbuotojams, kuriais naudojamasi kariniams tikslams pasiekti, kylančia rizika, kelia pavojų civilinių, plėtros ir humanitarinių organizacijų neutralumui, nepriklausomumui ir nešališkumui, o tai yra pagrindinės veiksmingo pagalbos teikimo sąlygos, ir gali skatinti išpuolius prieš NVO ir pagalbos teikimo organizacijas; todėl ragina kiekvienoje srityje griežtai atskirti civilines ir karines operacijas ir primena, kad didžioji dauguma (humanitarinės) pagalbos organizacijų primygtinai tvirtina esančios nepriklausomos ir nešališkos, kaip nustatyta Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) elgesio įvykus nelaimėms kodekse;

15.  labai susirūpinęs pažymi, kad daugėja karinių intervencijų ir vis dažniau vadovaujamasi kariniu požiūriu į konfliktus, ir itin kritiškai vertina įvairių vakarų jėgų intervencijų pastaraisiais metais atliktą vaidmenį skatinant didesnius konfliktus šiame regione; teigia, kad konfliktai šiame regione negali būti išspręsti karinėmis priemonėmis; ragina įgyvendinti tik civilinę ir taikią ES užsienio politiką;

16.  atmeta galimybes naudotis principu „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ kaip dingstimi vienašališkai panaudoti jėgą;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.

(1)

OL C 303, 2009 12 15, p. 12.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0066.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0040.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0459.

Teisinis pranešimas