PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl transatlantinių duomenų srautų
19.5.2016 - (2016/2727(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Axel Voss, Monika Hohlmeier, Michał Boni, Roberta Metsola, Esteban González Pons, Anna Maria Corazza Bildt PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0623/2016
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8, 11, 16, 47 ir 52 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Duomenų apsaugos direktyva)[1],
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos[2],
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą), taip pat į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR[3],
– atsižvelgdamas į 2000 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimą 2000/520/EB (Sprendimas dėl „saugaus uosto“),
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Pasitikėjimo ES ir JAV duomenų mainais atkūrimas“ (COM(2013) 0846),
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl „saugaus uosto“ nuostatų veikimo ES piliečių ir ES įsisteigusių bendrovių požiūriu (Komunikatas dėl „saugaus uosto“) (COM(2013) 0847),
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-362/14 Maximillian Schrems prieš Duomenų apsaugos komisarą (EU:C:2015:650),
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl asmens duomenų perdavimo iš ES į Jungtines Amerikos Valstijas pagal Direktyvą 95/46/EB, Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje C-362/14 (Schrems) (COM(2015) 0566),
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 3 d. 29 straipsnio darbo grupės pareiškimą dėl sprendimo M. Schrems byloje pasekmių,
– atsižvelgdamas į 2015 m. Teisminio teisių gynimo įstatymą (angl. Judicial Redress Act), kurį Prezidentas B. Obama pasirašė 2016 m. vasario 4 d., kad jis įsigaliotų (H.R.1428),
– atsižvelgdamas į 2015 m. JAV laisvės įstatymą[4],
– atsižvelgdamas į 28-oje prezidento politikos direktyvoje (PPD-28) nustatytos JAV elektroninės žvalgybos reformą[5],
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 29 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Transatlantiniai duomenų srautai. Pasitikėjimo sugrąžinimas taikant griežtas apsaugos priemones“ (COM(2016) 0117),
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. 29 straipsnio darbo grupės nuomonę Nr. 01/2016 dėl sprendimo dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ sistemos tinkamumo projekto,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi asmens duomenų apsauga, pagarba privačiam gyvenimui ir komunikacijai, teisė į saugumą, teisė gauti ir skleisti informaciją ir teisė užsiimti verslu – visa tai yra pagrindinės teisės, kurias ES savo teritorijoje turi užtikrinti ir viena su kita suderinti pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;
B. kadangi bet kokie šių pagrindinių teisių apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka ES pripažintus bendro intereso tikslus arba yra reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti; kadangi ES pagrindinių teisių apsaugos sistema ir bendro intereso tikslų siekimas yra nuolat plėtojami;
C. kadangi JAV ir ES ekonomikos sukuria daugiau kaip 50 proc. pasaulinio BVP, užtikrina 25 proc. pasaulinio eksporto ir daugiau kaip 30 proc. pasaulinio importo; kadangi JAV ir ES ekonominiai ryšiai užtikrina didžiausios pasaulyje apimties prekybą: 2014 m. bendra transatlantinės prekybos suma buvo 1,09 trilijono JAV dolerių, palyginti su bendromis JAV prekybos su Kanada ir Kinija sumomis, kurios yra atitinkamai 741 milijardas ir 646 milijardai JAV dolerių;
D. kadangi bendradarbiavimas transatlantinių investicijų srityje taip pat yra didžiausios apimties pasaulyje, nes bendra JAV ir Europos tarpusavio investicijų suma yra apie 4 trilijonai JAV dolerių;
E. kadangi JAV ir ES tarpusavio duomenų srautai, siekiantys 15 terabitų per sekundę, yra gerokai didesni už bet kuriuos kitus duomenų srautus pasaulyje – 55 proc. didesni už JAV ir Azijos tarpusavio duomenų srautus ir 40 proc. didesni už JAV ir Lotynų Amerikos tarpusavio duomenų srautus;
F. kadangi galimybės gauti, kaupti ir perduoti duomenis iš kitų valstybių yra susijusios su interneto globalizacija ir kadangi transatlantinių duomenų srautų apimtis rodo, kad palaikant dvišalius ekonominius ryšius ir sudarant jiems sąlygas internetas JAV ir ES yra plačiai naudojamas (85 proc. skverbtis JAV ir 90 proc. skverbtis ES) ir duomenys yra labai svarbūs;
G. kadangi laisvas tarpvalstybinių duomenų srautų judėjimas tarp JAV ir ES yra nepaprastai svarbus JAV ir ES prekybai ir investicijoms, nes vartotojai abiejose Atlanto vandenyno pusėse vis dažniau naudojasi internetu pirkti prekėms ir paslaugoms iš abiejose pusėse esančių prekybos vietų, sudaromi transatlantiniai verslo sandoriai ir teikiamos paslaugos, laisvas duomenų srautų judėjimas įmonių viduje yra jau kasdienybė ir investicijos į duomenų centrus, kurie suteikia prieigą prie debesijos paslaugų JAV ir ES, yra grindžiamos tarpvalstybiniais duomenų srautais;
H. kadangi transatlantiniai duomenų srautai taip pat suteikia JAV ir ES galimybių plėsti prekybą ir didinti investicijas besivystančiose šalyse, nes prieiga prie interneto plinta visame pasaulyje, ir tai rodo galimą tarptautinės prekybos internetu augimą ir laisvo duomenų srautų judėjimo poreikį;
I. kadangi mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra pagrindiniai tiek ES, tiek JAV ekonomikos varikliai ir pagrindiniai užimtumo veiksniai ir kadangi laisvas duomenų srautų judėjimas suteikia naujų galimybių MVĮ įsitraukti į tarptautinę prekybą ir lengviau patekti į naujas rinkas kituose žemynuose;
J. kadangi dėl JAV ir ES ekonomikų skaitmenizacijos tarpvalstybiniai duomenų srautai tampa pagrindiniu įmonių konkurencingumo tiek šalyje, tiek užsienyje veiksniu, ypač toms įmonėms, kurios užsiima elektronine prekyba, ir kadangi JAV ir ES yra dvi didžiausio pasaulyje grynojo skaitmeniniu būdu teikiamų paslaugų eksporto šalys;
K. kadangi 2012 m. ES eksportavo skaitmeniniu būdu teikiamų paslaugų už 465 milijardus JAV dolerių ir importavo jų tik už 297 milijardus JAV dolerių, taigi susidarė 168 milijardų JAV dolerių prekybos perteklius; kadangi 2014 m. JAV iš ES importuotos skaitmeninių būdu teikiamos paslaugos sudarė 54 proc. viso dvišalio paslaugų importo;
L. kadangi skaitmeniniu būdu teikiamos paslaugos yra katalizuojantis interneto ekonomikos Europoje veiksnys – daugiau kaip 400 000 europiečių kuria mobiliąsias prietaikas, o visa prietaikų ekonomika 2013 m. Europoje užtikrino 1,8 mln. darbo vietų ir į ES ekonomiką įnešė 17,5 milijardo eurų; kadangi mobiliųjų prietaikų rinka yra pasaulinė skaitmeninė rinka;
M. kadangi 1995 m. priimta ES Duomenų apsaugos direktyva, reglamentuojanti asmens duomenų apsaugą ES, artimiausiu metu bus pakeista Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu; kadangi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatyta, jog asmens duomenys iš ES į trečiąją šalį gali būti perduodami tik laikantis specialių sąlygų, pvz., remiantis išvadomis dėl tinkamumo – tai yra svarbus mechanizmas, pagal kurį galima perduoti asmens duomenis į trečiąją šalį, jei Komisija nustato, kad ta šalis suteikia tinkamo lygio privatumo apsaugą;
N. kadangi iki šiol buvo pripažinta, kad Andora, Argentina, Kanada, Farerų salos, Gernsis, Meno sala, Džersis, Urugvajus, Izraelis, Šveicarija ir Naujoji Zelandija suteikia tinkamo lygio duomenų apsaugą, ir pripažinta, jog Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Australija taiko tinkamą tvarką ir joms galima perduoti keleivių duomenų įrašus;
O. kadangi 2000 m. liepos 26 d. Komisija pripažino, kad „saugaus uosto“ privatumo principai ir Komercijos departamento pateikti „Dažnai užduodami klausimai“ suteikia tinkamą apsaugą siekiant iš ES perduoti asmens duomenis, ir kadangi tas Sprendimas dėl „saugaus uosto“ suteikė galimybę perduoti asmens informaciją iš ES JAV bendrovėms, kurios įsipareigojo laikytis „saugaus uosto“ principų;
P. kadangi nuo 2014 m., Edwardui Snowdenui nutekinus informaciją, atskleidus ir įtarus, kad pagal JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programą vykdomas masinis elektroninis ES piliečių sekimas ir kad naudojami privačių JAV bendrovių surinkti duomenys, JAV ir ES iš naujo derasi dėl „saugaus uosto“ sistemos, siekiant spręsti prarasto ES pasitikėjimo problemą, susijusią su į JAV perduodamų asmens duomenų privatumo apsauga;
Q. kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-362/14 Maximillian Schrems prieš Duomenų apsaugos komisarą priėjo prie išvados, jog tai, kad pagal „saugaus uosto“ sistemą Komisija nusprendė, jog JAV suteikia tinkamo lygio ES asmens duomenų apsaugą, neatitinka tikrovės, todėl reikėjo skubiai užbaigti derybas dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ sistemos, kad būtų galima užtikrinti teisinį tikrumą, kaip asmens duomenys turėtų būti perduodami iš ES į JAV;
R. kadangi, priėmus sprendimą M. Schremso byloje, Komisija atnaujino derybas su JAV dėl atnaujintos sistemos, siekiant išspręsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodytas problemas, ir kadangi Komisija ir JAV 2016 m. vasario 2 d. susitarė dėl naujos transatlantinių duomenų srautų sistemos, t. y. ES ir JAV „privatumo skydo“;
S. kadangi savo nuomonėje Nr. 01/2016 29 straipsnio darbo grupė palankiai įvertino gerokai patobulintą „privatumo skydo“ sistemą, palyginti su Sprendimu dėl „saugaus uosto“, ir kadangi ji priėjo prie išvados, kad visų pirma teigiamai vertintinas žingsnis į priekį yra įtrauktos pagrindinių terminų apibrėžtys, nustatytos priemonės, kuriomis užtikrinama „privatumo skydo“ sistemos sąrašo kontrolė, ir išorės bei vidaus atitikties peržiūros padarytos privalomomis; kadangi darbo grupė taip pat esanti labai susirūpinusi dėl komercinių aspektų ir valdžios institucijų prieigos prie pagal „privatumo skydo“ sistemą perduodamų duomenų;
T. kadangi sprendimo dėl tinkamumo priėmimo procedūroje nenumatytas oficialus ir tinkamas konsultavimosi su suinteresuotomis šalimis, kurioms jis taikomas, visų pirma bendrovėmis ir MVĮ, kurioms daromas poveikis yra didelis, procesas;
U. kadangi 2015 m. spalio 20 d. JAV Atstovų rūmai priėmė, 2016 m. sausio 28 d. Senato Tesimų komitetas patvirtino ir 2016 m. vasario 24 d. JAV prezidentas pasirašė Teisminio teisių gynimo įstatymą (angl. Judicial Redress Act), kuriuo ES piliečiams ir kitų JAV sąjungininkių piliečiams suteikiama teisė peržiūrėti ir ištaisyti netikslią informaciją apie save, kurią saugo JAV federalinės agentūros pagal Privatumo įstatymą (angl. Privacy Act);
V. kadangi Teisminio teisių gynimo įstatymas buvo pagrindinė Europos Parlamento iškelta išankstinė sąlyga, kad jis pritartų ES ir JAV bendrajam susitarimui, ir svarbus derybų dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ aspektas;
W. kadangi MVĮ sudarė 60 proc. bendrovių, pasinaudojusių „saugaus uosto“ susitarimu, kuriuo joms leista pasinaudoti supaprastintomis ir ekonomiškai efektyviomis atitikties procedūromis, nesiremiant įmonėms privalomomis taisyklėmis ar standartinėmis sutarčių sąlygomis, kuriomis užtikrinama lygiaverčio lygmens apsauga, tačiau kurioms įgyvendinti reikia gerokai didesnių administracinių išteklių investicijų; kadangi atrodo, kad MVĮ gaus daugiausia naudos iš naujojo „privatumo skydo“;
X. kadangi privatumas ir duomenų apsauga JAV yra dalis visapusiškos duomenų privatumo, visų pirma susijusio su jautriausių kategorijų asmens duomenimis, pvz., sveikatos, finansiniais, elektroninių ryšių ir nepilnamečių duomenimis, reguliavimo ir apsaugos sistemos;
Y. kadangi ES valstybių narių nacionalinių įstatymų nuostatos dėl sekimo reikalingumo ir nustatytų apsaugos priemonių, kuriomis ribojami pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimai, yra įvairios ir plačios diskrecijos;
1. palankiai vertina tai, kad ES ir JAV baigė ilgiau nei dvejus metus trukusias Komisijos ir JAV Prekybos departamento derybas dėl „privatumo skydo“;
2. palankiai vertina tai, kad JAV Kongresas priėmė Teisminio teisių gynimo įstatymą ir primena, kad jis ilgą laiką prašė priimti tokį aktą kaip ES ir JAV bendrojo susitarimo galutinio sudarymo ir derybų dėl „privatumo skydo“ užbaigimo išankstinę sąlygą;
3. pripažįsta, kad ES ir JAV „privatumo skydas“ labai skiriasi nuo „saugaus uosto“ sistemos ir jame nustatyti gerokai išsamesni dokumentai, kuriais nustatomos konkretesnės bendrovių, norinčių prisijungti prie šios sistemos, prievolės, įskaitant naujus stabdžius ir atsvaras, užtikrinant, kad ES duomenų subjektai galėtų naudotis savo teisėmis, kai jų duomenys tvarkomi JAV;
4. palankiai vertina tai, kad 29 straipsnio darbo grupė pripažino, kad, palyginti su „saugaus uosto“ sistema, „privatumo skydu“ padaryta didelė pažanga;
5. atkreipia dėmesį į 29 straipsnio darbo grupės išreikštus klausimus ir jos konstruktyvių požiūrį ir dar kartą pabrėžia, kad, kaip nurodyta grupės nuomonėje, duomenų saugojimo apribojimo principas pirmiausia turėtų būti išaiškintas Europos Sąjungoje, kadangi padėtis ES ir joje taikomi standartai po 2014 m. Europos Teisingumo Teismo sprendimo vis dar nėra aiškūs;
6. atkreipia dėmesį į 29 straipsnio darbo grupės pirmininko pareiškimą, kuriame jis teigia, kad darbo grupės nustatytos pagrindinės garantijos turėtų galioti ir ES valstybėms narėms;
7. apgailestauja, kad sprendimo dėl tinkamumo priėmimo procedūroje nenumatytas oficialus konsultavimosi su suinteresuotomis šalimis, pvz., bendrovėmis ir visų pirma MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis, procesas;
8. pažymi, kad nors „saugaus uosto“ sistemoje nubuvo nurodyti jokie specifiniai apribojimai, susiję su JAV vyriausybės prieiga prie į JAV perduotų duomenų, dabar į „privatumo skydo“ sistemos dokumentus Nacionalinio žvalgybos direktoriaus, JAV valstybės sekretoriaus ir JAV Teisingumo departamento raštų pavidalu yra įtraukti privalomi JAV vyriausybės įsipareigojimai;
9. pabrėžia, kad nuo 2013 m. JAV Kongresas ir administracija pradėjo daugiau nei du tuzinus sekimo įstatymų ir programų reformas, įskaitant JAV laisvės įstatymą, kuriuo draudžiamas masinis duomenų rinkimas, 28-ąją prezidento politikos direktyvą, pagal kurią ne JAV esančių asmenų privatumo teisių ir pilietinių laisvių apsauga padaroma neatskiriama JAM sekimo politikos dalimi, JAV Užsienio žvalgybos įstatymo pakeitimus ir Teisminio teisių gynimo įstatymą, kuriuo duomenų apsaugos priemonių taikymas išplečiamas įtraukiant ES piliečius; mano, kad šios reformos yra itin svarbios vertinant pagrindinių teisių, susijusių su privatumu ir duomenų apsauga, pažeidimų poveikį kaip nurodyta ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose;
10. pripažįsta ir palankiai vertina naujausias iniciatyvas, kurių ėmėsi JAV administracija ir JAV Kongresas, pvz., E. pašto privatumo aktą (angl. ECPA), kurį Kongresas vienbalsiai priėmė 2016 m. balandžio mėn., kuris iš dalies keičia 1986 m. ryšių privatumo įstatymą, ir 2016 m. kovo mėn. Senato priimtą Informacijos pagerinimo laisvės įstatymą (angl. FOIA), ir išreiškia tvirtą paramą tam, kad teisės aktas būtų pasirašytas, kad jis įsigaliotų, parodant dideles JAV politines pastangas pagerinti visų asmenų privatumo apsaugą;
11. palankiai vertina tai, kad Valstybės departamente sukurtas Ombudsmeno mechanizmas, kuris bus nepriklausomas nuo nacionalinių saugumo tarnybų ir padės užtikrinti individualų teisių gynimą ir nepriklausomą priežiūrą;
12. palankiai vertina tai, kad pagal „privatumo skydo“ sistemą ES duomenų subjektai turi keletą būdų imtis teisinės gynybos priemonių JAV: pirma, skundus galima pateikti arba tiesiai bendrovei, arba per Prekybos departamentą, o po to jie perduodami duomenų apsaugos institucijai arba nepriklausomai ginčų sprendimo įstaigai; antra, atvejais, susijusiais su pagrindinių teisių pažeidimais nacionalinio saugumo tikslais, JAV teismui galima pateikti civilinį ieškinį; panašius skundus taip pat galima pateikti naujai įsteigtai nepriklausomai Ombudsmeno institucijai; galiausiai, skundai dėl pagrindinių teisių pažeidimo teisėsaugos ir viešojo intereso tikslais gali būti pateikti prieštaravimo šaukimui į teismą raštų pavidalu; ragina Komisiją ir duomenų apsaugos institucijas visas šias teisinės gynybos priemones padaryti paprastesnes ir prieinamas;
13. palankiai vertina tai, kad „privatumo skydo“ sistemoje valstybių narių duomenų apsaugos institucijoms suteiktas svarbus vaidmuo nagrinėjant skundus, susijusius su teisių į privatumą ir šeimyninį gyvenimą apsauga pagal ES pagrindinių teisių chartiją, ir sustabdant duomenų perdavimą, taip pat tai, kad JAV Prekybos departamentas privalo spręsti tokius skundus;
14. primena, kad vienas iš pagrindinių ES tikslų šiuo klausimu turėtų būti asmens duomenų apsauga, kai jie perduodami jos pagrindinei tarptautinės prekybos partnerei, ir kad „privatumo skydas“ padės užtikrinti, kad perduodant duomenis būtų apsaugotos ES duomenų subjektų pagrindinės teisės;
15. taip pat primena, kad teisinis tikrumas, visų pirma aiškios ir vienodos taisyklės, yra svarbiausias verslo, ypač MVĮ, plėtros ir augimo elementas, todėl įspėja dėl bet kokių bandymų trikdyti galutiniam „privatumo skydo“ priėmimui, nes dėl to tūkstančiai visų rūšių ir dydžių bendrovių ir Europos Sąjungoje, ir Jungtinėse Valstijose susidurtų su didėjančiu netikrumu, atsidurtų teisiškai neapibrėžtoje padėtyje ir jų veiklai ir galimybei plėtoti verslą kitoje Atlanto pusėje būtų padarytas didelis neigiamas poveikis;
16. pabrėžia, kad MVĮ sudarė 60 proc. bendrovių, pasinaudojusių „saugaus uosto“ susitarimu, ir kad atrodo, jog MVĮ gaus daugiausia naudos iš naujojo „privatumo skydo“; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su duomenų apsaugos institucijomis toms bendrovėms suteikti daugiau aiškumo, tikslumo ir prieinamumo įgyvendinat „privatumo skydą“ ir užtikrinant jo veikimą;
17. mano, kad „privatumo skydas“ yra itin svarbus siekiant panaikinti ES ir JAV požiūrio į privatumą skirtumus ir kad todėl jis būtinas transatlantiniam pasitikėjimui atkurti; yra įsitikinęs, kad tuomet, kai „privatumo skydas“ jis taps veikiančia atitikties sistema, reguliavimo institucijos ir Komisiją jį atidžiai tikrins pasinaudodamos bendru peržiūros mechanizmu ir taip užtikrins jo tvirtumą ir teisėtumą;
18. ragina Komisiją visapusiškai įvykdyti savo pareigą pagal „privatumo skydo“ sistemą periodiškai peržiūrėtų išvadas dėl sistemos tinkamumo ir jos teisinį pagrindimą, siekiant užtikrinti, kad ir asmens duomenys būtų tinkamai apsaugoti, ir sistema veiktų efektyviai, be reikalo nedarant pagrindinių teisių, pvz., teisės į privatumą ir saugumą, teisės gauti bei teikti informaciją ir teisės užsiimti verslu, pažeidimų ir kasmet Parlamentui teikti ataskaitas apie tikslius savo peržiūros rezultatus ir sistemos taisomuosius veiksmus;
19. pripažįsta, kad „privatumo skydas“ yra dalis platesnio ES ir trečiųjų šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, dialogo dėl duomenų privatumo, prekybos, saugumo ir susijusių teisių, bei bendrų interesų tikslų; todėl ragina visas šalis dirbti kartu ir kurti bei tvariai gerinti veiksmingas ir suderintas tarptautines sistemas ir nacionalinius teisės aktus, kuriais tie tikslai būtų pasiekti;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JAV Kongresui ir JAV administracijai.